ATVIRO DARBO SU JAUNIMU PLĖTROS VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE GALIMYBIŲ STUDIJA

ATVIRO DARBO SU JAUNIMU PLĖTROS VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE GALIMYBIŲ STUDIJA 2019 metai, Vilkaviškis

Užsakovas – Vilkaviškio rajono savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė (vyriausioji specialistė) El. p. danguole.gudeliauskiene@vilkaviskis.lt; jaunimas@vilkaviskis.lt Vytauto g. 28, LT 70125 Vilkaviškis www.vilkaviskis.lt Tel. (8 342) 66068 Galimybių studiją parengė VšĮ Politikos tyrimų ir analizės institutas Ekspertas Nerijus Miginis

1

Vartojamos sąvokos Atvirasis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) erdvėse, vykdomas remiantis darbo su jaunimu principais, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1614 „Dėl darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame atviro darbo su jaunimu tvarkos apraše.

Atvirasis jaunimo centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių veiklos arba jos dalies vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie atlieka darbą su jaunimu, grindžiamą savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantį jų įsitraukimą į šią veiklą.

Atviroji jaunimo erdvė – kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto ar socialines paslaugas teikiančio juridinio asmens nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindais valdoma patalpa, kurioje atliekamas darbas su jaunimu, grindžiamas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantis jų įsitraukimą į šią veiklą.

Darbas su jaunimu – veikla, skirta sąlygoms jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą sudaryti, jo kompetencijoms plėtoti ir ugdyti.

Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.).

Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai).

Jaunimas – du ir (ar) daugiau jaunų žmonių.

Jaunimo organizacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigta asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės ir (ar) jaunų žmonių interesams atstovaujančios asociacijos, kurių kiekvienos ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės.

Jaunimo politika – priemonių, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visuma.

2

Mažiau galimybių turintis jaunimas – jaunimas, neturintis tokių pat sąlygų kaip bendraamžiai savo kompetencijoms ir veikloms plėtoti, nes gyvena nepalankiomis sąlygomis ar patiria socialinių, ekonominių, išsilavinimo, kultūrinių, geografinių sunkumų, turi negalią ir (ar) sveikatos problemų.

Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius.

Neaktyvus jaunas žmogus – nesimokantis, nestudijuojantis, nedirbantis pagal darbo sutartį ar savarankiškai, neturintis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, nevykdantis neatlygintinio užimtumo veiklos, neieškantis darbo jaunas žmogus.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – vienyti savivaldybės teritorijoje veikiančias jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

Su jaunimu dirbanti organizacija – juridinis asmuo, kurio vienas iš veiklos tikslų – atlikti darbą su jaunimu.

Darbas su bendruomene – mobilųjį darbą su jaunimu vykdančios organizacijos kryptinga veikla, kuria siekiama stiprinti gyvenamosios vietos bendruomenės (toliau – bendruomenė) narių tarpusavio bendradarbiavimą, sprendžiant su jaunimu susijusias problemas, ir kuri apima tarpžinybinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, jaunimo interesų atstovavimą, bendrų projektų ir renginių rengimą, jaunimo iniciatyvų palaikymą ir kt.; Darbas su jaunimo grupėmis – kryptinga mobilųjį darbą su jaunimu vykdančios organizacijos veikla, kuri padeda stiprinti jaunimo tarpusavio ryšius ir įgyvendinti jaunimo ugdymo tikslus; Darbuotojas, vykdantis mobilųjį darbą su jaunimu, – su jaunimu mobilių išvykų metu dirbantis asmuo, skatinantis asmeninį ir socialinį jaunimo tobulėjimą, stiprinantis jauno žmogaus prisitaikymo prie aplinkos gebėjimus bei turintis šiam darbui reikalingą kompetenciją; Individualus darbas su jaunimu – trumpalaikės konsultacijos arba tęstinė pagalba jaunam žmogui įvairiose gyvenimo situacijose, siekiant jį įgalinti spręsti asmenines ir socialines problemas; Supervizija – konsultacinė pagalba su jaunimu dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms ir organizacijoms, norinčioms tobulėti ir efektyviau dirbti darbo su jaunimu srityje (pvz., susidarius sudėtingoms situacijoms darbe); Tarpsektorinis bendradarbiavimas – bendra valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žiniasklaidos sektorių veikla, kuria siekiama padėti įgyvendinti bendrus tikslus; Tarpžinybinis bendradarbiavimas – bendra valstybinio, verslo ir nevyriausybinio sektorių veikla, kuria siekiama padėti įgyvendinti bendrus tikslus.

3

Įvadas 2019 metais Vilkaviškio rajono savivaldybė (toliau – savivaldybė) įsigijo ATVIRO DARBO SU JAUNIMU PLĖTROS VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE GALIMYBIŲ STUDIJĄ (toliau – galimybių studija). Savivaldybė siekia kokybiškai įgyvendinti valstybės perduotą savivaldybėms jaunimo politikos funkciją. Pagrindinės galimybių studijos kryptys yra nubrėžtos remiantis 2019 metų nacionaliniais jaunimo politikos prioritetais, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacinėmis kryptimis Vilkaviškio rajono savivaldybei:

• Jaunimo savanoriškos tarnybos modelio įgyvendinimas;

• Darbo su jaunimu formų plėtros ir kokybės užtikrinimas;

• Jaunimo įgalinimo ir įtraukimo į pilietinę veiklą galimybių kūrimas ir plėtra; Ši galimybių studija teikia siūlymus, kaip įžvalgos, kaip įvairios darbo su jaunimu formos gali gerinti esamą jaunimo situaciją Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

4

Galimybių studijos rengėjams buvo keliami šie uždaviniai: • Identifikuoti esmines Vilkaviškio rajono jaunimo problemas, jų priežastis bei jaunuolių poreikius savirealizacijai;

• Išsiaiškinti Vilkaviškio rajono jaunų žmonių požiūrį į jaunimo situaciją ir esamas problemas bei jų nusiteikimą prisidėti prie problemų sprendimo;

• Atlikti potencialių darbui su jaunimu tinkamų erdvių Vilkaviškio rajone ir galimų partnerių paslaugų jaunimui teikimui identifikavimą; • Pasiūlyti darbo su jaunimu formas (atviras, mobilus, gatvės, informacinis darbas su jaunimu ir kt.) ir galimus teikėjus (atvirus centrus, atviras erdves darbui su jaunimu ir kt.) Vilkaviškio rajono teritorijoje.

Rengiant galimybių studiją buvo atliktas kokybinis mišrios metodikos taikomasis tyrimas. Tyrimu buvo siekiama sužinoti, kaip suinteresuotosios grupės (remiantis technine specifikacija): dirbantieji su jaunimu, bendruomenių atstovai, savivaldybės specialistai, švietimo įstaigų vadovai, jauni žmonės mato jaunimo situaciją Vilkaviškio rajone, kokias pagrindines jaunimo problemas ir interesus įvardija.

Tyrimo uždaviniai:

• Pažinti vyraujantį požiūrį į jaunimo situaciją, jaunimo problemas ir laisvalaikio praleidimo galimybes;

• Sužinoti suinteresuotų grupių požiūrį, kur ir kokios paslaugos jaunimui yra reikalingos;

• Išanalizuoti esamas teisines kokybiškų paslaugų jaunimui teikimo prielaidas.

Rengiant galimybių studiją buvo naudojami šie tyrimo metodai:

• Savivaldybės ir nacionalinių teisės aktų, dokumentų ir vidutinės ir ilgos trukmės strateginių dokumentų analizė;

• Žvalgybiniai pusiau struktūruoti interviu su įvairiais specialistais, dirbančiais Vilkaviškio rajone;

• Žvalgybinės pusiau struktūruotos fokus grupės su Vilkaviškio rajono jaunais žmonėmis, bendruomenių atstovais;

• Internetinė jaunų žmonių apklausa apie laisvalaikio praleidimo galimybes savivaldybėje ir jų interesus.

Iš viso žvalgybinio tyrimo dalyje, 2019 metų spalio 22 dieną, dalyvavo 42 dalyviai.

Buvo organizuotos 3 grupinės diskusijos, 6 individualūs, ekspertiniai pokalbiai, Vilkaviškio rajono gyvenviečių, bendruomenių lankymas. Internetinę apklausą užpildė 365 respondentai. Remiantis tyrimo duomenimis, parengtos rekomendacijos. 2019 m. gruodžio 7 d. surengta viešoji diskusija, skirta aptarti rekomendacijos su Vilkaviškio rajono jaunais žmonėmis. Aptarime dalyvavo virš 50 dalyvių.

5

Duomenų analizės eiga: Tyrimo duomenys yra pateikiami tyrėjo terminais. Duomenys buvo nagrinėjami induktyviai, netaikant iš anksto numatytų kategorijų. Analizės metu duomenys buvo suskaidyti į prasminius vienetus, juos koduojant ir pasižymint esmines mintis. Vėliau vyko empirinis kategorijų aprašymas, kurio metu buvo išryškintos pagrindinės tyrimo įžvalgos.

Teisinis darbo su jaunimu reglamentavimas, šios funkcijos apibrėžimas nacionaliniuose, Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginiuose ir kituose dokumentuose; Jaunimo politika Lietuvoje įgyvendinama nuo 1996 metų, o darbas su jaunimu – nuo 2006 metų. Darbas su jaunimu, atviri jaunimo centrai ir erdvės, taip pat kitos darbo su jaunimu formos per daugiau nei dešimtmetį įsitvirtino kaip viena iš pagrindinių jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių, skirtų didžiajai daugumai jaunų žmonių, tarp jų – ir mažiau galimybių turintiems, su problemomis susiduriantiems ir neaktyviems jaunuoliams.

2015 metais Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) užsakymu atlikta Darbo su jaunimu įgyvendinimo Lietuvoje analizė siūlo vystyti įvairias darbo su jaunimu formas, siekiant užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, kokybę ir geriau atliepti tikslo grupių poreikius.

2019 metais siekiant užtikrinti kokybišką darbo su jaunimu formų plėtrą Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (2019 m. spalio 15 d. Nr. A1-614) buvo patvirtinti darbo su jaunimu gatvėje, mobiliojo darbo su jaunimu, atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašai, kurie detalizuoja šių paslaugų jaunimui kokybišką įgyvendinimą.

Vilkaviškio savivaldybės lygmuo Atlikus savivaldybės dokumentų, teisės aktų ir atliktų tyrimų analizę galima teigti, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė kryptingai formuoja ir įgyvendina jaunimo politiką rajone. Darbas su jaunimu yra reglamentuotas vadovaujantis nacionaliniais reikalavimais.

Savivaldybė atsižvelgia į nacionalines tendencijas ir prioritetus:

• Vilkaviškio rajono savivaldybės 2019–2027 metų strateginiame plėtros plane numatomos šios priemonės: atvirų jaunimo centrų ir erdvių steigimas ir funkcionavimo užtikrinimas, mobiliojo darbo su jaunimu veiklos organizavimas (II prioritetinė sritis „Modernios visuomenės ugdymas ir socialinės gerovės plėtojimas“, 2.4.1 uždavinys: Gerinti jaunimui skirtų paslaugų kokybę užtikrinančias sąlygas, priemonės: 2.4.1.2.; 2.4.1.3. ir 2.4.1.4.).

• 2019 metais Savivaldybėje sukurtas Sporto programos 3 tikslas „Didinti paslaugų jaunimui patrauklumą“ su uždaviniais ir priemonėmis šiam tikslui pasiekti, numatytas savivaldybės skiriamas biudžetas su jaunimo politika susijusioms programoms finansuoti. Taip pat siekiant didinti jaunimo užimtumą Vilkaviškio rajono savivaldybėje, plėtoti jaunimo laisvalaikio poreikius atitinkančią infrastruktūrą bei skatinti aktyvią kultūrinę ir sportinę veiklą rengiama ši galimybių studija. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis Savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano 2019 metų veiklos prioritetu Nr. 6. „Jaunimo politikos įgyvendinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“.

6

• Susipažinus su 2011 – 2012 metų Vilkaviškio rajono jaunimo problematikos tyrimais ir jų rekomendacijomis galima teigti, kad savivaldybė kryptingai plėtoja darbą su jaunimu ir jaunimo politiką. Tyrimų rekomendacijas siekiama įgyvendinti galiojančiuose strateginiuose dokumentuose: vystyti darbą su jaunimu ir infrastruktūrą jaunimui, aprūpinti jaunus žmones būstu, vystyti jaunimo informavimo sistemą, atsirado Sporto programos Nr.3 tikslas su uždaviniais ir priemonėmis, vykdomi ir planuojami jaunimo tyrimai, skatinama savanorystė, siekiama užtikrinti neformaliojo švietimo programų įvairovę ir kokybę.

• Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vilkaviškio miesto, Vilkaviškio krašto kaimo plėtros vidutinės ir ilgos trukmės strateginiuose dokumentuose planuojama jaunimui skirta infrastruktūra, teikiamas didesnis dėmesys jaunimo užimtumui, kokybiškoms paslaugoms jaunimui bei jaunimo problemų sprendimui.

• Savivaldybėje veikia jaunimo reikalų taryba, į kurios sudėtį įeina su jaunimu dirbantys specialistai (jaunimo centro atstovai), tai leidžia atstovauti įvairių jaunimo grupių interesams.

• Savivaldybės direktoriaus įsakymu (Nr. B-ĮV-18, 2016-01-08) atlikto Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo politikos kokybės vertinimo ataskaitos pagrindu galima teigti, kad jaunimo politika vykdoma kokybiškai, įgyvendinant visas deleguotas funkcijas.

7

Nacionalinis lygmuo Per pastaruosius 15 metų išsigrynino tokios jaunimo laisvalaikio praleidimo veiklos: Jaunimo organizacijų veikla (pvz., Skautai ar Šauliai), neformalusis vaikų švietimas (toliau – NVŠ) ir atviras darbas su jaunimu, savanorystė, jaunimo iniciatyvos ir kt. Praeityje šios veiklos buvo laikomos sinonimais arba tapatinamos. Per pastaruosius 15 metų buvo išgryninti finansavimo mechanizmai, atsirado reikalavimai kokybei ir teikėjams, viešosios politikos sritims formuojant kryptingus prioritetus (švietimo srityje – ugdymo prioritetus, nevyriausybiniame sektoriuje – pilietiškumo ugdymo ir dalyvavimo, socialinėje srityje – įtraukties ir prevencijos). Vilkaviškio rajono savivaldybė – ne išimtis: šios jaunuolių laisvalaikio organizavimo formos yra pripažįstamos, išskiriamos kaip prioritetas strategijoje, joms skiriamas savivaldybės finansavimas.

2019 m. spalio mėnesį Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-614 patvirtinami darbo su jaunimu gatvėje, mobilaus darbo su jaunimu, atviro darbo su jaunimu tvarkos aprašai, kurie detaliai reglamentuoja šioms darbo su jaunimu formoms keliamus tikslus, kokybės kriterijus. Visoms šioms darbo su jaunimu formoms skiriamas projektinis finansavimas.

Viena didžiausių spragų, kad jaunimo politiką apibrėžiančiuose įstatymuose nėra įtvirtintas jaunimo darbuotojo (profesijos) terminas. Nors anksčiau šis terminas buvo vartojamas ir buvo apibrėžtas JRD direktoriaus įsakymu, taip pat jis buvo taikomas reikalavimuose atviriems jaunimo centrams, o finansavimo konkursuose numatyti konkretūs reikalavimai šiems specialistams.

Kiti nacionaliniai teisės aktai Savivaldybė diegdama atvirą darbą su jaunimu efektyviau įgyvendins savivaldybėms deleguotą vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 96–4171). Šios funkcijos įgyvendinimą reglamentuoja Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 54-2644) ir Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo planas (Žin., 2010, Nr. 142–7299) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 618 ,,Dėl Bazinio paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (nauja redakcija 2019-05-24).

Kiti dokumentai patvirtinti JRD direktoriaus įsakymais: Atvirų jaunimo centrų veiklos aprašas; Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija; Jaunimo darbuotojų veiklos aprašas; Rekomendacijos atvirų jaunimo centrų veiklos kokybės užtikrinimui ir kt.

8

Metodinis palaikymas Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė metodinius leidinius apie įvairias darbo su jaunimu formas (atvirąjį, mobilųjį, gatvės ir informacinį), jaunimo centrų steigimą, teikia mokymus ir konsultacijas savivaldybėms ir organizacijoms.

Finansavimas JRD duomenimis, 2019 metų lapkričio 8 d. Lietuvoje veikė 40 atvirų jaunimo centrų, 63 Atviros erdvės darbui su jaunimu, Lietuvoje yra tik 2 savivaldybės, kuriose nėra centro arba erdvės (Kaišiadorių ir Biržų sav.). JRD skelbia kasmetinius finansavimo konkursus įvairioms darbo su jaunimu formoms: atvirajam, mobiliajam, darbui su jaunimu gatvėje.

Projektams finansuoti skirta parama siekia nuo 4 000 (minimali) iki 16 000 (maksimali atviriems jaunimo centrams) eurų. Skelbiami konkursai finansuoti 2 metų trukmės atvirų jaunimo centrų programas.

9

Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo laisvalaikio praleidimo klausimyno rezultatų duomenų analizė Ruošiant atviro darbo su jaunimu plėtros Vilkaviškio rajone galimybių studiją buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausos tikslas – surinkti informaciją apie jaunuolių, gyvenančių Vilkaviškio rajone, nuomonę apie laisvalaikio praleidimo galimybes rajone ir jų siūlymus, kaip plėtoti ir įvairinti laisvalaikio praleidimo galimybes, įvardinti jiems aktualias temas.

Pagrindiniai iššūkiai analizuojant jaunimo laisvalaikį yra šios socialinės grupės išskirtinumas. Jaunimo socialinę grupę politikos formuotojai dažnai mato kaip homogenišką, t.y. vieningą grupę, tuo tarpu ši grupė yra itin įvairi – heterogeniška – dėl jos narių interesų įvairovės, dėl šiame amžiaus tarpsnyje vykstančių esminių gyvenimo įvykių ir dėl sprendimų priėmimo šiame amžiuje. Išskirtinė reikšmė šiame amžiaus tarpsnyje tenka laisvalaikiui ir galimybėms laisvalaikį leisti su draugais Būtent šis poreikis motyvuoja jaunuolius veikti, įsitraukti į veiklas bei įgyti reikiamus įgūdžius, kurių prireiks ir tolimesniame gyvenime.

Analizuojant jaunimo nuomonę apie laisvalaikį svarbu prisiminti, kad šiai amžiaus grupei sudėtinga matyti platesnį viešosios politikos kontekstą, o turint omenyje skirtingus asmenų nuo 14 iki 29 metų poreikius, duomenis būtų sudėtinga vertinti.

Todėl apklausa buvo skirta 14–19 metų jaunuoliams, gyvenantiems Vilkaviškio rajone.

Apklausos įžvalgos buvo aptartos Vilkaviškio krašto jaunimo forume (2019 m. gruodžio 7 d.), analizuotos esminės įžvalgos ir surinkta papildoma informacija bei pasiūlymai iš Vilkaviškio rajono mokinių. Šiame renginyje dalyvavo mokiniai iš viso rajono, jų buvo virš 50. Forumo dalyviai mažose grupėse diskutavo apie apklausos duomenis ir papildomus ekspertų klausimus. Šis renginys traktuojamas kaip papildomas tyrimo metodas, kuris leido pasitikrinti analizės įžvalgas ir gauti papildomos informacijos gilinantis į apklausos atskleistus įdomius jaunuolių laisvalaikio praleidimo aspektus.

Apklausos anketa buvo pildoma 2019 m. lapkričio mėnesį. Ją užpildė 365 respondentai. Šiai anketai ir jos duomenų analizei netaikomi akademinio tyrimo reikalavimai.

10

Sociologinė informacija

Anketą užpildė 243 merginos, 113 vaikinų, 9 respondentai nenorėjo nurodyti savo lyties.

27 respondentai nurodė, kad jiems yra iki 13 metų, 116 – 13-15 metų, 140 – 1619 metų ir 82 vyresni nei 19 metų. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą: Vilkaviškis – 132 respondentai; Kybartai – 59; Pilviškiai – 33; Virbalis – 20; Gražiškiai – 9; Alvitas – 5; Gižai – 4; Nenurodė – 27; Kitos vietovės – 76. Anketą pildė taip pat studijuojantys jaunuoliai, kurie nurodė miestą, kuriame studijuoja, arba nurodė gyvenantys 2-se miestuose.

11

28 proc. respondentų laisvalaikio praleidimo galimybes savo gyvenamojoje teritorijoje vertina teigiamai. 47 proc. respondentų laisvalaikio praleidimo galimybes visoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje vertina labiau teigiamai nei neigiamai.

12

Vertinimų vidurkiai pagal gyvenvietes

Respondentų komentarai (po vertinimais respondentai galėjo pakomentuoti pasirinkimus): 86 respondentai pakomentavo savo pasirinkimą. Net 10 proc. respondentų, atsakiusių į šį klausimą, labai teigiamai vertino laisvalaikio galimybes. Vilkaviškio miestas įvardinamas kaip vieta, kur yra ką veikti (veikia kultūros centras, jaunimo centras). Vilkaviškyje gyvenantys respondentai galimybes laisvalaikio praleidimui vertina teigiamai. Kita vertus, ne mieste gyvenantys respondentai mini, kad nors Vilkaviškyje yra daugiau galimybių, bet sunku iki ten nuvykti, „trūksta galimybių gyvenamojoje vietoje“ arba „trūksta tokių galimybių, kaip Vilkaviškyje“. Komentaruose buvo minima, pvz., kad „pas mane gyvenamojoje vietoje galimybių nėra, bet laisvalaikį leidžiu Vilkaviškyje“.

Jaunuoliai taip pat nurodo, kad trūksta erdvių būti ir susitikti. Jie taip pat įvardija poreikį suaugusiam asmeniui, aplink kurį galėtų vykti veikla, kuris palaikytų, motyvuotų ir pasiūlytų. Eksperto komentaras: Respondentai įvardina poreikį atviro darbo principais paremtoms laisvalaikio praleidimo veikloms.

Taip pat įvardijamas poreikis įvairiai infrastruktūrai: rampos, treniruokliai, komercinių vietų poreikis – tokių kaip kavinės, diskotekos ir pramogos. Minimas poreikis įvairesnėms veikloms, norima didesnio būrelių pasirinkimo. Komentaruose minima viešo transporto stoka, tai trukdo naudotis laisvalaikio praleidimo galimybėmis Vilkaviškyje.

13

Kiek laiko jaunuoliai skiria laisvalaikiui

4,4 proc. respondentų nurodė, kad neturi laisvo laiko. 60 proc. visų respondentų turi daugiau kaip 5 valandas laisvalaikio per savaitę. Laisvalaikio praleidimo poreikis yra aktualus.

14

Kada paskutinį kartą prasmingai praleidote savo laisvalaikį ir kaip? Į šį klausimą atsakė 242 respondentai (66 proc. visų atsakiusiųjų). Didžioji dauguma respondentų įvardino, kad pastaruoju metu (tą savaitę) prasmingai leido laiką. Laiką respondentai leido: su draugais; kine; būreliuose; sportuodami; kelionėje į didesnį miestą (buvo minimi Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Lenkija); su tėvais, seneliais; vandens pramogose; skaitydami knygas; žvejodami ir būdami gamtoje; Erasmus + projektuose; veiklose jaunimo centre; veiklose Lietuvos moksleivių sąjungoje; savanoriaudami.

Jaunuoliai neminėjo socialinių tinklų, kompiuterinių telefoninių žaidimų kaip prasmingo laisvalaikio praleidimo.

Nurodykite, kaip leidžiate savo laisvalaikį? (kokius užsiėmimus, būrelius lankote, ką veikiate su draugais) Į šį klausimą atsakė 254 respondentai (70 proc. visų atsakiusiųjų). Dažniausi atsakymai: laikas su draugais; įvairūs būreliai (dažniausi minimi meninės pakraipos); sporto užsiėmimai.

Labai dažnai minimas laisvalaikio praleidimo būdas – kinas. Respondentai įvardino, kad dažnai laiką leidžia gamtoje. Taip pat savanoriauja ir veikia organizacijose. Tik 2 respondentai nurodė, kad leidžia laisvalaikį prie kompiuterio.

Kokio laisvalaikio praleidimo galimybių Jums trūksta Jūsų gyvenamojoje teritorijoje? Į šį klausimą atsakė 228 respondentai (62 proc. visų atsakiusiųjų). Dažniausiai minimi atsakymai buvo su grupuoti į šias kategorijas:

• Daugiau ir įvairesnių būrelių;

• Infrastruktūros (baseinas, dviračių takai, viešos erdvės, parkai, rampos);

• Sutvarkytų erdvių sportui;

• Kino teatras;

• Erdvės būti su draugais; Erdvės susitikimams;

• Jaunimo centras, jaunimo erdvės (ne Vilkaviškyje, o pvz. Kybartuose); • Šokių; • Renginių;

• Mokymų ir seminarų;

• Bendrų rajono jaunimu veiklų; • Išvykų;

• Komercinių erdvių (kavinių, barų, greito maisto restoranų).

Apie 18 proc. respondentų, atsakiusių į šį klausimą, įvardija poreikį erdvei būti, jaunimo centrui ne Vilkaviškyje. Kas rodo, kad ši laisvalaikio praleidimo forma yra žinoma ir atpažįstama jaunuolių.

15

Respondentų atsakymai:

Įdomiausios jaunuoliams laisvalaikio veiklos: 77,8 proc. norėtų kino ir filmų vakarų; 64,8 proc. – erdvės būti su draugais; 60,7 proc. – diskotekų ir vakarėlių; 57,6 proc. – susitikimų su žinomais ir įdomiais žmonėmis; 52,4 proc. – pabėgimo kambario; 47,9 proc. – vietos, kur su draugais galima atsigerti arbatos; 45,2 proc. – erdvės su stalo futbolo, biliardo ar stalo teniso įranga 41,3 proc. – vietos, kur galima klausytis muzikos; 37,4 proc. – stalo žaidimų klubo; 25,2 proc. – vietos, kur galima naudotis kompiuteriu 24,9 proc. – vietos su kompiuteriniais žaidimais 20,2 proc. – erdvės, kur galima pasigaminti maisto Šiame sąraše nurodoma, kiek respondentams aktualios tipinės Lietuvos jaunimo centrų veiklos, orientuotos į jaunuolių pritraukimą, prasmingą laisvalaikio praleidimą. Šie duomenys gali būti naudingi planuojant jaunimo centrų, atvirų erdvių ir mobilaus darbo su jaunimu veiklas.

16

Edukaciniai jaunuolių poreikiai: 42,4 proc. aktualūs mokymai, seminarai jaunimui aktualiomis temomis: lyderystė, motyvacija, karjeros planavimas ir kt.; 39,6 proc. – erdvė, kurioje galiu gauti man aktualios informacijos (kur studijuoti, rasti darbą, gyvenimą užsienyje ir pan.); 26 proc. – erdvė, kurioje galiu pasikalbėti su suaugusiu žmogumi man rūpimais klausimais. Čia pateikiama informacija apie jaunimo centrų socialines ir edukacines funkcijas.

Norisi atkreipti dėmesį, kad net kas ketvirtas respondentas, atsakęs į šį klausimą, išsako poreikį bendrauti su suaugusiu žmogumi jam rūpimais klausimais. Vilkaviškio rajono jaunuoliams svarbus emocinis palaikymas. Tikėtina, kad dalis šių jaunuolių neturi suaugusio žmogaus, su kuriuo turėtų artimus santykius, kurie leistų atvirai kalbėtis aktualiais jaunuoliui klausimais.

Emocinis palaikymas ir individualios intervencijos yra viena iš pagrindinių jaunimo darbuotojų funkcijų.

Ryškus jaunuolių poreikis gauti jiems aktualią informaciją. Viena iš darbo su jaunimu formų – jaunimo informavimas ir konsultavimas. Plečiant atviro darbo paslaugas su jaunimu svarbu šią formą, paslaugą jaunimui teikti tiek jaunimo centruose, atvirose erdvėse, tiek mobiliajame darbe su jaunimu.

Renkant jaunimo darbuotojų komandą svarbu suburti žmones, kurie turi stiprias individualaus darbo kompetencijas, geba dirbti jaunuoliams aktualiomis temomis, suteikti emocinį palaikymą. Jaunimo darbuotojų komandoje turėtų būti asmuo su socialinio darbuotojo, psichologo išsilavinimu arba įgyti šias kompetencijas kvalifikacijos kėlimo kursų metu.

17

Nematomos kategorijos grafike: Kaip tvarkytis su savo emocijomis – 39 proc.

Ateities profesijos: influenceriai, youtuberiai – 37,6 proc.

Susisteminus respondentų atsakymus, Vilkaviškio rajono jaunimui aktualiausios temų grupės: Darbas, finansai, studijos ir karjera – šios temos yra aktualiausios, nes jaunuoliai įžvelgia tiesioginę asmeninę naudą sau ir pritaikomumą ateityje.

Dalyvavimo galimybės, motyvacija, lyderystė ir projektinė veikla – taip pat labai aktuali grupė, dėl panašių priežasčių, kaip ir išvardintosios aukščiau.

Muzika, menas ir sportas – šių veiklų pasiūla, pagal apklausos duomenis, Vilkaviškio rajone yra didelė, bet šios veiklos išlieka aktualios, patrauklios jaunuolių savirealizacijai.

Kas penktam respondentui aktualus lytinis švietimas ir pasiruošimas šeimai. Šie skaičiai reikšmingai didesni nei kitų Instituto atliktų panašių apklausų.

Tik 13,8 proc. respondentų įdomi tema Politika. Mažas susidomėjimas rodo poreikį šviesti jaunuolius šia tema. Svarbu siūlyti veiklas, skatinančias pilietiškumą, aktyvų dalyvavimą, ir padėti jaunuoliams suprasti, kaip politiniai procesai susiję su jų kasdieniniu gyvenimu. Tai tiesiogiai prisidėtų prie regioninio identiteto stiprinimo.

Esama laisvalaikio praleidimo formų pasiūla atliepia muzikos, meno ir sporto poreikius.

Jaunimo politikos struktūros ir nevyriausybinės organizacijos dirba su tokiomis temomis kaip dalyvavimo galimybės, motyvacija, lyderystė ir projektinė veikla. Apklausos rezultatai patvirtina, kad šios temos ir laisvalaikio praleidimo formos išlieka aktualios jaunuoliams.

Vykdomos veiklos Vilkaviškio rajone remiasi jaunuolių poreikiais.

Kokios kitos temos Jums yra aktualios, bet nebuvo paminėtos aukščiau esančiame klausime? (atsakė 65 respondentai) Trumpai paminėsime temas, kurios kartojosi respondentų atsakymuose šiame ir kituose klausimuose: savanorystė; renginiai, kurių metu kalbėtume, kas patinka ir ką galima tobulinti rajone; egzaminų streso valdymas; rajono jaunimą suburiančios veiklos; savęs pažinimas; sveikata; gyvūnai; krašto pažinimas; išvykos į užsienį; kalbų mokymasis; auto-moto sportas.

Ateityje siūlomos veiklos, temos kurioms daugiau dėmesio turėtų skirti atviri jaunimo centrai, erdvės ir mobilus darbas su jaunimu:

18

• Darbas, finansai, studijos ir karjera. Šios temos padėtų pritraukti jaunuolius į veiklas, nes jų asmeninę, tiesioginę naują jaunuoliai suvokia geriausiai;

• Lytinis švietimas ir pasiruošimas šeimai. Šios temos yra aktualios, dažnai neplėtojamos darbo su jaunimu srityje dėl kultūrinių ypatumų, ugdytojų kompetencijos stokos.

• Politinis švietimas. Menkas jaunuolių susidomėjimas šia tema rodo, kad jie nesupranta, kaip ši tema susijusi su jais asmeniškai, kaip įgytas žinias galima taikyti. Ši tema svarbi ugdant ir puoselėjant regioninį identitetą.

• Labai svarbus darbo su jaunimu aspektas – rajono jaunimo „apjungimo“ veiklos (savivaldybės mastu organizuojamos bendros veiklos), kurios suburia ir skatina bendrauti jaunuolius iš visos savivaldybės teritorijos. Tai galėtų būti forumai, diskusijos ar didelio masto renginiai, taip pat pramoginiai renginiai.

• Jaunuoliai išreiškė poreikį renginiams, kurių metu galėtų diskutuoti, kaip tobulinti savo gyvenamąją aplinką, rajoną (pvz. diskusija su meru, rajono jaunimo forumas, bendruomenės užsiėmimai).

Jaunuolių motyvacija prisidėti prie laisvalaikio organizavimo

19

Vilkaviškio rajone gyvenantys jaunuoliai – anketos respondentai yra motyvuoti prisidėti prie savo ir draugų laisvalaikio praleidimo organizavimo: per 75 proc. respondentų pasirinko atsakymus skalėje nuo 4 iki 6, šie vertinimai yra teigiami, tai rodo labai teigiamą požiūrį. Motyvacija yra didelė, nes jaunuoliai mato asmeninę tokio dalyvavimo teikiamą naudą.

Apie 67 proc. respondentų teigiamai vertina savo turimus gebėjimus ir žinias prisidėti prie laisvalaikio organizavimo. Jaunuoliai jaučiasi pasiruošę prisidėti, turintys pakankamai žinių ir įgūdžių.

20

Tik 5,8 proc. respondentų įvardino, kad neturi laiko prisidėti prie laisvalaikio organizavimo. Respondentai nurodo, kad turi panašiai ar net daugiau laiko organizuoti laisvalaikio veiklas palyginti su tuo, kiek jie turi laiko pačiam laisvalaikiui. Tai rodo, kad jaunuoliai supranta asmeninę dalyvavimo organizuojant veiklas naudą, ir paaiškina didelį jų norą įsitraukti, laisvalaikio aktualumą šiai amžiaus grupei. Įžvalgos iš Vilkaviškio rajono mokinių forumo diskusijų Analizuojant apklausos duomenis pastebėta, kad kinas yra dažniausiai minima komercinė jaunuolių laisvalaikio praleidimo forma, taip pat išsakomas šios pramogos poreikis. Todėl mokinių forumo metu buvo diskutuota: Kodėl renkuosi kiną kaip laisvalaikio praleidimo formą?

Vilkaviškio jaunuoliai renkasi šią laisvalaikio praleidimo formą dėl tokių priežasčių: ji neįpareigojanti, galima spontaniškai sugalvoti nueiti į kitą, šia pramoga galima mėgautis su daugiau draugų, šią pramogą renkasi poros. Jaunuoliai minėjo, kad kino teatras Marijampolėje yra jiems patrauklesnis nei Kaune dėl labiau prieinamų kainų ir patogaus susisiekimo.

21

Kokią pinigų sumą galiu skirti laisvalaikio praleidimui per mėnesį? (pramogoms, būreliams, kelionėms ir kt.)

Dauguma forumo dalyvių įvardijo pinigų sumą nuo 50 iki 100 eurų. Patys jaunuoliai įvardija, kad jų galimybės yra ribotos, todėl yra didelis poreikis prieinamoms komercinėms laisvalaikio praleidimo galimybėms ir poreikis nemokamoms veikloms.

Naudojimasis socialiniais tinklais, kompiuteriu ir telefonu Kiek laiko per dieną naudojuosi įvairiais įrenginiais: telefonu, kompiuteriu, žaidimų konsole, televizoriumi, planšete?

Dauguma jaunuolių įvardijo 2–3 valandas per dieną.

Kokiu tikslu naudoju įrenginius?

Tai priemonė ruošti namų darbus, ieškoti informacijos internete, bendrauti su draugais.

Buvo minimos galimybės užsidirbti, filmų žiūrėjimas.

Apibūdinkite erdves, kuriose norėtumėte rinktis ir būti su draugais? (kokia ten turi būti įranga? kaip jos turi atrodyti? kas jums svarbu?)

Jaunuoliams svarbu, kad erdvės būtų ten, kur jie gyvena, ir kad ten galėtų būti su savo draugais. Erdvės turėtų būti pritaikomos įvairiems renginiams, veikloms (lengva jas transformuoti). Svarbu, kad būtų vieta gaminti (pasišildyti) maistą. Įvardijamas poreikis įvairiai įrangai: muzikos klausymuisi, filmų žiūrėjimui, taip pat aktualus stalo futbolas ir stalo tenisas, prieiga prie interneto, patogūs baldai, sėdmaišiai. Erdvė turėtų būti saugi, svarbus erdvėje dirbantis žmogus, kad jis suprastų jaunuolius. Su darbuotoju turi būti galima pasikalbėti.

Išvados ir pasiūlymai vadovaujantis anketos duomenimis: Analizuojant duomenis iš darbo su jaunimu perspektyvos, jaunuoliai nori dalyvauti veiklose savo gyvenamojoje aplinkoje ir nori veiklų, kur galėtų būti su draugais. Atviras jaunimo centras yra erdvė, kuri atliepia esminius jaunuolių socializacijos ir laisvalaikio praleidimo poreikius Vilkaviškio mieste.

Jaunuoliai turi didelį poreikį jiems patrauklioms, nemokamoms erdvėms, kuriose galėtų būti su draugais. Laisvalaikio praleidimo forma – jaunimo centras – gerai žinomas tarp rajono jaunuolių. Tai rodo, kad esamas jaunimo centras veikia gerai, yra matomas.

Jaunimo centras turi atradęs savo nišą tarp laisvalaikio praleidimo pasiūlos, kitų su jaunimu dirbančių įstaigų.

Respondentai, gyvenantys ne rajono centre, mato Vilkaviškio miestą kaip laisvalaikio praleidimo, galimybių miestą. Siekiant atliepti poreikius visame rajone, svarbu: a) didinti darbo su jaunimu paslaugų prieinamumą per atvirų erdvių ir jaunimo centrų steigimą, mobilaus darbo su jaunimu vystymą; b) susiekimo ir viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimą ir paslaugų gerinimą.

22

Išanalizavus anketos duomenis galima teigti, kad respondentams svarbus jaunimo informavimas ir konsultavimas. Šią darbo su jaunimu formą turi taikyti jaunimo centrai, mobilios paslaugos ir atviros erdvės turi diegti: - kas ketvirtas jaunuolis įvardijo poreikį pasikalbėti su suaugusiu jam rūpimais klausimais tai yra poreikis darbo su jaunimu intervencijoms: emocinis palaikymas ir pagalba sprendžiant sunkius atvejus; - beveik 40 proc. jaunuolių (respondentų) reikia prieigos prie jiems aktualios informacijos; - kas penktam jaunuoliui aktualus lytinis švietimas ir pasiruošimo šeimai tematika.

Tai temos, su kuriomis dirbama individulių intervencijų, metodų pagalba. Vilkaviškio rajono jaunimo darbuotojams svarbios individualaus darbo su jaunimu kompetencijos, socialinis, psichologinis išsilavinimas bei galimybė tobulinti šias kompetencijas.

Jaunimo centras, mobilus darbas su jaunimu ar laisvalaikio organizatoriai galėtų atliepti dalį komercinių jaunuolių laisvalaikio poreikių – tokių kaip kino teatras, kavinės ar sušių baras – organizuodami vienkartines veiklas ar veiklas kartą per mėnesį (teminius vakarus).

Vilkaviškio rajono savivaldybė turi sistemiškai skatinti savanorystę. Ši priemonė numatoma savivaldybės strateginiuose dokumentuose. Nacionalinis lygmuo skatina savanorystės plėtrą per Jaunimo savanoriškos tarnybos įgyvendinimą. Savivaldybių ir apskritųjų stalų patirtis rodo, kad nacionalinių priemonių nepakanka, todėl svarbus didesnis savivaldybių indėlis dirbant šia tema.

Savanorystės pripažinimas bei suteikiamas papildomas balas stojant į aukštąsias mokyklas labai motyvuoja jaunuolius dalyvauti ir įsitraukti. Savanorystės įgyvendinimas per darbo su jaunimu priemones padėtų sukurti didesnę darbo su jaunimu pasiūlą ir aprėptį visame rajone. Savanorystės naudojimas darbe su jaunimu sukurtų šias pridėtines vertes: a) daugiau paslaugų, veiklų jaunimui, kurias sukurs savanoriai; b) asmeninis tobulėjimas ir augimas savanoriui; c) motyvacija pavyzdžiu kitiems jaunuoliams įsitraukti ir savanoriauti; d) kuriamas pozityvus bendruomenės ir viso rajono įvaizdis.

Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės yra didelės, turi nemažus jaunuolių skaičius, todėl svarbu sukurti galimybes jaunuoliams pažinti vieni kitus. Svarbu vykdyti apjungimo, bendras veiklas jaunimui (renginius, forumus, diskusijas). Šių veiklų metu jaunuoliai galėtų:

a) susipažinti vieni su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, kurti ryšius tarp bendruomenių;

b) pamatyti ir pažinti savo kraštą, stiprinti regioninį identitetą;

c) diskutuoti aktuliais jaunimui ir rajonui klausimais, ugdytis pilietiškumą;

d) bendrauti su sprendimų priėmėjais, ugdytis politinį raštingumą;

e) prisidėti prie rajono problemų sprendimo savo siūlymais, idėjomis ir savanorišku darbu.

23

Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, Vilkaviškio rajono savivaldybė turėtų svarstyti galimybę steigti jaunimo įdarbinimo programą, kuri būtų skirta jaunuoliams įgyti pirmąją darbinę patirtį, dirbant vasarą. Tokios programos veikia Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybėse. Savivaldybės kompensuoja dalį jaunuolių atlyginimo. Anketos duomenys rodo, kad informacija apie įsidarbinimą vasarą (56,7% respondentų), karjeros planavimą (50% respondentų) yra labai aktuali Vilkaviškio rajono jaunuoliams.

Elektrėnų savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa jau vykdoma trejus metus. 2018 metais šiai programai savivaldybė skyrė 7 600 eurų, 2019 ir 2020 metais po 15 000 eurų. 2018 metais šios programos galimybėmis pasinaudojo – 25 jaunuoliai, 2019 metais – 28 jaunuoliai, 2020 metais planuojama, kad programa pasinaudos bent 35 jaunuoliai.

Programos veikimo principas: darbdaviams savivaldybė už pradirbtą jaunuolio mėnesį 2018 metais pervesdavo 200 eurų (pusę minimalaus atlyginimo tuo metu), 2019 metai – 215 eurų. Programos galimybėmis naudojosi jaunuoliai nuo 14 metų, kurie mokosi Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose, programa galėjo naudotis ir 18-19 metų jaunuoliai. Kasmet bent po 10 jaunuolių darbavosi įmonėse po programos pasibaigimo, mokslo metų metu (po pamokų). Čia galite susipažinti su programos video pristatymu (http://bit.ly/39wL0lT).

24

Darbas su jaunimu Vilkaviškio rajone šiandien. Situacija. Problematika. Iššūkiai.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje teikiamos kokybiškos atviro darbo su jaunimu paslaugos, veikia atviras jaunimo centras, kuris atitinka šiuo metu keliamus reikalavimus, veikloje vadovaujamasi Vilkaviškio rajono savivaldybės atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimo tvarkos aprašu (administracijos direktoriaus įsakymas Nr. B-ĮV-1318, 2018-10-31). Atvirajam jaunimo centrui buvo atlikta identifikavimo procedūra (administracijos direktoriaus raštas Nr.(12) (2.11) SD -1345).

Esama situacija Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro padalinys Vilkaviškio atviras jaunimo centras yra įsikūręs miesto centre, geografiškai patogioje vietoje tarp miesto mokyklų, šalia veikia kitos įstaigos, yra autobusų stotis. Veikiantis jaunimo centras turi jaunimui patrauklias patalpas, reikiamą įrangą, turi atskirą įėjimą. Patalpos puikiai tinka jaunimo centro veiklai, turi atskirą įėjimą, patalpas galima plėsti bei pritaikyti erdves šalia centro (pvz., įkuriant jaunimo kavinę ar panašią erdvę). Jaunimo centro lankytojų skaičius gerokai viršija JRD reikalavimus. Iššūkiai, su kuriais susiduria jaunimo centras, tyrimo metu apklaustų suinteresuotų grupių: jaunimo centre lankosi sudėtingu elgesiu pasižymintys jaunuoliai, dėl kurių rečiau lankosi dalis pastovių lankytojų. Jaunimo centro komandos darbuotojai dažnai keičiasi. Siekiant užtikrinti kokybišką jaunimo centro veiklą reikalingi pastoviai dirbantys jaunimo darbuotojai, kurie gebėtų taikyti socialinio darbo intervencijas bei jungti skirtingas jaunuolių grupes bendrai veiklai.

Problematika ir iššūkiai Darbo su jaunimu paslaugų prieinamumas Vilkaviškio rajono savivaldybėje Darbo su jaunimu apimtis Vilkaviškio rajono savivaldybėje reikėtų didinti nuo 2 iki 4 kartų. JRD rekomendacijose teigiama, kad 1 jaunimo centras gali aptarnauti apie 10 000 gyventojų bendruomenę. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 12 seniūnijų, iš kurių pagal seniūnijų pateiktus duomenis (priedas Nr. 1) net 8 yra tikslinga vykdyti darbo su jaunimu paslaugas dėl reikšmingo jaunuolių nuo 14 iki 19 metų skaičiaus (virš 100 jaunuolių), per ateinančius 4 metus taip pat numatomi panašūs lankytojų srautai (duomenis apie 10–13 metų vaikus iš priedo nr. 1).

Modeliuojant prielaidas darbo su jaunimu paslaugų plėtrai Vilkaviškio rajono savivaldybėje svarbu aptarti pavyzdžius iš kitų Lietuvos savivaldybių, kurios turi išplėtotą darbo su jaunimu paslaugų tinklą arba jį šiuo metu plėtoja.

25

Savivaldybės, turinčios išplėtotas paslaugas Telšių rajono savivaldybė (apie 41 000 gyv.)

Telšių rajono savivaldybėje veikia 1 atviras jaunimo centras (Telšių mieste), 1 atvira erdvė Varniuose, teikiamos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos 5 seniūnijose (1 kartą per savaitę). Visos paslaugos savivaldybėje teikiamos centralizuotai iš atvirojo centro, nors praeityje atvira erdvė priklausė Varnių kultūros centrui. Ilgainiui siekiant užtikrinti kokybę atvira erdvė buvo prijungta prie centro siekiant užtikrinti paslaugų kokybę.

Mobiliojo darbo su jaunimu paslaugos šioje savivaldybėje teikiamos jau 10 metų, per šiuos metus paslaugos buvo teikiamos bent 7 gyvenvietėse. Taip pat Telšių jaunimo centras valdo patirtinio mokymosi centrą Džiuginėnų kaime, kuriame teikia mokymo paslaugas jaunimo grupėms. Šiame centre nuolat dirba 5–8 darbuotojai. Šio centro veikloje labai svarbios jaunimo apjungimo veiklos, suburiamas rajono jaunimas. Centras teikia paraiškas JRD finansavimui gauti. Šiaulių rajono savivaldybė (apie 41 000 gyv.) Ši savivaldybė yra viena iš šešių „žiedinių“ didžiuosius Lietuvos miestus supančių savivaldybių. Šioje savivaldybėje darbo su jaunimu paslaugas teikia Atviras Šiaulių rajono jaunimo centras (asociacija), šis jaunimo centras yra išlaikomas privataus verslo, veikla vykdoma įmonės patalpose. Šis jaunimo centras veiklą Kuršėnų mieste (gyv. 10 899) su pertraukomis vykdo virš 20 metų. Mobiliojo darbo su jaunimu paslauga vykdo Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnyba (savivaldybės biudžetinė įstaiga). Mobiliojo darbo su jaunimu paslaugos teikiamos penkerius metus. Šiuo metu paslaugos yra teikiamos 5 gyvenvietėse nuo 14.30 – 18.30 val. vieną kartą per savaitę. Įstaiga turi nuosavą automobilį, kuris yra naudojamas skirtingoms tarnybos funkcijoms vykdyti, viena jų – teikti mobilaus darbo paslaugas. Mobilaus darbo paslaugas teikia 2 darbuotojai. Abi įstaigos teikia paraiškas JRD finansavimui gauti.

26

Savivaldybės, plėtojančios paslaugas Elektrėnų savivaldybė (apie 23 000 gyv.)

Elektrėnų savivaldybėje veikia Elektrėnų atviras jaunimo centras, kuris yra Elektrėnų kultūros centro padalinys. Jaunimo centro veikla prieš 2 metus buvo išplėtota iš atviros erdvės, veikusios 8 metus. Vievio Kultūros centre 5 metus veikia atvira erdvė darbui su jaunimu. 2019 metais Elektrėnų kultūros centras su mokinių ir jaunimo organizacija „Idėja“ 6 mėn. išbandė mobiliojo darbo su jaunimu paslaugas 6 seniūnijose, lankydami jas sutartu grafiku kartą per dvi savaites.

Nuo 2020 metų mobiliojo darbo su jaunimu paslaugas teiks Elektrėnų atviras jaunimo centras 5 gyvenvietėse, 1 kartą per savaitę. Planuojama, kad 1 darbuotojas dirbs tik su mobiliomis paslaugomis, o 3 dirbs ir centre, ir kai kuriose bendruomenėse. Planuojama daug dėmesio skirti jaunimo apjungimo veikloms. Centras teikia paraiškas JRD finansavimui gauti.

Elektrėnuose paslaugos yra teikiamos miesteliuose, kur neveikia mokyklos, jaunuoliai įvardija didelę susibūrimų po pamokų gimtajame miestelyje teikiamą pridėtinę vertę.

Socialinė įmonė „Socialinė iniciatyva“ (veikianti Pasvalio rajono ir Biržų rajono savivaldybėse) Ši socialinė įmonė buvo įsteigta gavus VVG paramą mobilioms paslaugos su jaunimu teikti. Ši įmonė gavo projektinę paramą transportui (mikroautobusui) įsigyti bei paramą darbuotojų įdarbinimui. Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybėse mobilios paslaugos bus teikiamos 3 gyvenvietėse kartą per savaitę nuo 2020 metų sausio mėn. Kiekvieną savivaldybę aptarnauja skirtinga komanda, kurią sudaro vyras ir moteris. Savivaldybės perka paslaugas iš įmonės. Biržų savivaldybė už mobilaus darbo su jaunimu paslaugas savo teritorijoje 2020 metais mokės 16000 eurų. Socialinė įmonė teikia paraišką JRD finansavimui gauti Mobiliojo darbo su jaunimu konkursui.

27

Vilkaviškio rajono savivaldybei siūloma Siūlomos alternatyvos: 1 Alternatyva Pagal gyventojų skaičių savivaldybės teritorijoje galėtų veikti 2 atviri jaunimo centrai ir 2 atviros erdvės darbui su jaunimu. Jaunimo centrai veiktų didžiausiuose miestuose – Kybartuose (didelis jaunuolių skaičius ir miestas nutolę nuo esamo jaunimo centro) ir Vilkaviškyje (esamas jaunimo centras); atviras erdves tikslinga steigti Pilviškiuose (didelis jaunuolių skaičius ir gyvenvietė nutolusi nuo esamo jaunimo centro) ir Keturvalakiuose (šioje seniūnijoje bendruomenės pastangomis jau inicijuojama erdvės jaunimui veikla). Ši alternatyva leistų 4 didžiausiose bendruomenėse teikti pastovias paslaugas. Bet didžioji dalis seniūnijų neturėtų darbo su jaunimu paslaugų.

2 Alternatyva Išlaikyti esamą jaunimo centrą Vilkaviškio mieste ir teikti mobiliojo darbo su jaunimu paslaugas nuo 8 iki 10 seniūnijų. Beveik visą savivaldybės teritoriją galėtų padengti 2 mobilių jaunimo darbuotojų komandos. Didžioji paslaugų dalis būtų fragmentiška, bet būtų užtikrinama geresnė teritorinė darbo su jaunimu aprėptis. Ilgainiui būtų galima steigti atviras erdves tose bendruomenėse, kuriose yra didžiausias poreikis darbui su jaunimu, kur didžiausias jaunuolių interesas ir vietos bendruomenės palaikymas (pvz., Kybartuose, Keturvalakiuose ar Pilviškiuose). Įsteigus atviras erdves mobilūs darbuotojai galėtų dirbti kituose kaimuose ar miestuose.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 12 seniūnijų, kuriose yra ženklus skaičius jaunuolių nuo 14 iki 19 metų. Kitose savivaldybėse mobilios paslaugos teikiamos gyvenvietėse, kuriose gyvena apie 25 jaunuoliai ir paslaugomis naudojasi bent 12–15 jaunuolių. Vilkaviškio savivaldybėje jaunuolių skaičius kaimuose ir miesteliuose yra gerokai didesnis.

Jei savivaldybė pasirinktų šią alternatyvą, ji būtų pirmoji savivaldybė Lietuvoje, kurioje dirba 2 mobilios jaunimo darbuotojų komandos.

3 Alternatyva Išlaikyti esamą jaunimo centrą Vilkaviškio mieste. Įsteigti atvirą erdvę Kybartuose, ilgalaikėje perspektyvoje planuojant išplėsti veiklą iki atviro jaunimo centro. Ir teikti mobilaus darbo su jaunimu paslaugas 4 ar 5 seniūnijose.

Ši alternatyva užtikrintų reguliarių atvirojo darbo su jaunimu paslaugų vykdymą didžiausiose rajono gyvenvietėse bei suteiktų didesnę teritorinę paslaugų aprėptį.

28

Alternatyvų palyginimas Didžiausią poveikį savivaldybės mastu turėtų 2 ir 3 alternatyvos, nes paslaugos jaunimui aprėptų didesnį savivaldybės seniūnijų skaičių ir pasiektų didesnį jaunuolių skaičių.

Pirmas prioritetas turi būti teikiamas mobiliųjų paslaugų sukūrimui, kadangi ši paslauga bus nauja savivaldybėje. Mobiliųjų paslaugų jaunimui inicijavimo etapas užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių, kai vyksta paslaugų pilotavimas, bendradarbiavimas su bendruomene ir kontaktų su jaunimu užmezgimas.

Darbo su jaunimu finansavimo modeliai: Dauguma Lietuvoje veikiančių atvirųjų jaunimo centrų yra įsteigti ir išlaikomi savivaldybių (patalpų ir darbuotojų išlaikymas). JRD projektinė parama atviriems jaunimo centrams yra papildomas finansavimas kasdienių veiklų vykdymui, papildomų darbuotojų samdymui. Projektinį finansavimą Lietuvoje gauna beveik kas antras jaunimo centras.

Atviros erdvės darbui su jaunimu veikia egzistuojančiose įstaigose (dažniausiai kultūros centruose, bibliotekose, taip pat daugiafunkciuose centruose). Atvirą darbą vykdo įstaigos darbuotojas, kuriam pilnai arba iš dalies deleguojama ši funkcija. Projektinę paramą atvirų erdvių veiklai iš JRD gauna tik apie 15 proc. visų atvirų erdvių Lietuvoje.

Vilkaviškio rajono savivaldybė teikia darbo su jaunimu paslaugas. Savivaldybėje veikia atviras jaunimo centras. Turima informacija yra pakankama daryti prielaidas ir modeliuoti, kiek kainuotų dar vieno jaunimo centro steigimas, bei atvirų erdvių steigimas.

Siekiant kokybiškai atlikti užduotį suformuluotą šiai analizei pateikiami skaičiavimai, kiek kainuotų vystyti mobilų darbą su jaunimu Vilkaviškio rajone.

JRD duomenimis, mobilųjį darbą su jaunimu Lietuvoje vykdo 5 savivaldybės ir dar tiek pat pilotuoja, išbando šias paslaugas. JRD vienerius metus skiria paramą šiai darbo su jaunimu formai. Pagrindinis finansavimas šiai darbo su jaunimu formai yra gaunamas iš savivaldybių lėšų.

Galimybių studijoje minima socialinio verslo įmonė „Socialinė iniciatyva“ veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2019 m. rugsėjo, todėl dar neįmanoma analizuoti šio veiklos modelio poveikio ir rezultatų.

Jaunimo darbuotojų atlyginimas yra vienas didžiausių iššūkių vystant šias paslaugas jaunimui. Atlyginimo koeficientas skiriasi nuo įstaigos viešosios politikos srities (pvz., švietimo, kultūros, socialinės). Dažnai atlyginimai yra šiek tiek didesni nei minimalūs. Įdomus darbo su jaunimu vykdymo modelis bus bandomas Elektrėnuose, kur dirbs 1 pastovus jaunimo darbuotojas mobilioms paslaugoms, 1 jaunimo centre ir 2–3 rotacijos principu dirbs abiejose veiklose. Tikimasi, kad taip pavyks mokėti didesnį atlyginimą bei užtikrinti kokybišką darbą su jaunimu visoje savivaldybėje

29

Rengiant galimybių studiją aptarsime 2 galimus finansavimo modelius mobiliojo darbo su jaunimu paslaugų vystymui Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Mobilusis darbas su jaunimu yra viena iš darbo su jaunimu formų, kuri remiasi atviro darbo su jaunimu paradigma. Šios darbo su jaunimu formos pagrindinis privalumas – didesnė teritorinė aprėptis. Ši darbo su jaunimu forma Lietuvoje taikoma kaimiškose teritorijose.

Lietuvoje egzistuoja 2 finansavimo modeliai:

1.

Savivaldybės finansuojamos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos;

2.

Socialinio verslo vykdomos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos.

1. Savivaldybės finansuojamos mobiliojo darbo su jaunimo paslaugos: Eil.

Išlaidų kategorija

Skaičiavimai

1.

Jaunimo darbuotojų atlyginimai 12 mėn.

Reikalingi 2 darbuotojai Transporto išlaidos* 12 mėn. (kuro išlaidos ir automobilio amortizacija) Priemonės veikloms, kasdieninės darbo su jaunimu veiklos, įrangos įsigijimas Papildomi renginiai, išorinių ekspertų samdymas (užsiėmimams), išvykos į renginius.

Iš viso:

2 darbuotojai x 1070 eurų (700 eurų „į rankas“) x 12 mėn. = 26 400 eurų 240 eurų mėn. x 12 Išlaidos kurui ir einamajai transmėn. = 2400 eurų porto priežiūrai, remontui.

2.

3.

4.

3000 eurų

2000 eurų

Komentarai

Ilgalaikės įrangos įsigijimas (projektorius, kompiuteris, stalo žaidimai, sumuštinių keptuvė ir pan.); Kasdieninės veiklos (kanc. priemonės, maisto produktai ir kt.)

Suma būtų skirta 5–6 renginiams / išvykoms

33 800 eurų

* Automobilio įsigijimas neįskaičiuotas Lentelėje pateikiami baziniai skaičiavimai, kiek paslaugos teikimas galėtų kainuoti steigiant papildomas darbo vietas esamoje infrastruktūroje. Apskaičiuojant šios paslaugos steigimo kainą neįskaičiuotas patalpų išlaikymas, nes esama praktika rodo, kad šios paslaugos teikiamos kitų savivaldybės įstaigų patalpose (kurios yra išlaikomos savivaldybės) arba bendruomenių patalpose. Taip pat daroma prielaida, kad jaunimo darbuotojų komanda dirbs iš veikiančio jaunimo centro, kur turės darbo vietą administraciniam darbui.

30

2. Socialinio verslo modelis: Socialinė įmonė „Socialinė Iniciatyva“ nuo 2019 m. rugsėjo teikia mobilaus darbo su jaunimu paslaugas. Ši įmonė buvo įsteigta naudojantis VVG parama verslo steigimui. Iš paramos buvo finansuojamas transporto priemonių, darbo priemonių įsigijimas, jaunimo darbuotojų atlyginimai. Įmonės paskaičiavimais, siekiant mobilaus darbo su jaunimu paslaugų teikimo 5 kaimiškose vietovėse vienoje savivaldybėje, 1 apsilankymo per savaitę grafiku, kai vienu metu dirba 2 kvalifikuoti jaunimo darbuotojai, paslaugų kaina 1 metams siekia 42 000 eurų. Pasinaudojus VVG subsidija šių paslaugų kaina kompensuojama iki 32 000 eurų per metus.

Pagal šį modelį veikla vykdoma tik pusę metų. Dėl to sudėtinga įvertinti šio finansavimo modelio tvarumą.

Papildomas finansavimas mobiliam darbui su jaunimu Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 metais pradėjo finansuoti mobilų darbą su jaunimu. 2020 metams buvo skirta 100 000 eurų papildomai finansuoti mobilaus darbo su jaunimu paslaugas visoje Lietuvoje. JRD sulaukė 17 projektų paraiškų, 9 projektai buvo finansuoti, šiems projektams buvo skirta nuo 7 000 iki 12 000 eurų. Galima teigti, kad konkurencija šiai paramai gauti yra didelė, todėl tikėtis paramos yra sudėtinga. Analizuojant 2020 metų finansavimo konkurso rezultatus, matoma, kad konkurencija išlieka didelė: tam, kad būtų finansuota, paraiškai reikėjo surinkti mažiausiai 54 ekspertų vertinimo balus iš 61 galimo (maksimalaus).

31

Darbo su jaunimu kokybės užtikrinimo kriterijai Pagrindą atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių steigimui Vilkaviškio rajono savivaldybėje sudaro savivaldybės Atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimo tvarkos aprašas (patvirtintas 2018 m. spalio 31 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-1318). Šis aprašas atitinka esamas darbo su jaunimu tendencijas, apžvelgia esminius kokybės užtikrinimo kriterijus, keliamus vykdant nuolatinį, stacionarų darbą su jaunimu.

Siekiant užtikrinti kokybišką mobiliojo darbo su jaunimu įgyvendinimą, reikia parengti savivaldybės mobiliojo darbo su jaunimu veiklos kokybės užtikrinimo tvarkos aprašą, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintu Mobilaus darbo su jaunimu veiklos tvarkos aprašu (2019 m. spalio 15 d. Nr. A1-614).

Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimo programose kryptingai formuojami prioritetai jaunimo sričiai trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Siekiant įtvirtinti darbo su jaunimu kokybę, iki 2022 metų reikėtų parengti Vilkaviškio rajono darbo su jaunimu koncepciją, dokumentą, kuris aprašo šioje srityje vykdomas veiklas, procedūras, pasiekimus ir kryptis. Ši priemonė padėtų kaupti ir sisteminti institucinę atmintį darbo su jaunimu srityje, taip pat sukauptą informaciją perduoti naujiems prisijungusiems jaunimo darbuotojų komandos nariams. Toks įrankis plačiai taikomas Brandenburgo žemėje, Vokietijoje.

Siekiant užtikrinti darbo su jaunimu veiklos kokybę, turi būti vykdomas nuoseklus darbo su jaunimu poveikio planavimas, rengiami metiniai planai bei vykdomas poveikio ir rezultatų vertinimas, duomenų sisteminimas. Gauti rezultatai turi būti viešinami, komunikuojama sukurta pridėtinė vertė.

Rengiant projektų paraiškas JRD konkursiniam darbo su jaunimu finansavimui svarbu remtis veiklos vertinimu ir darbo su jaunimu savivaldybėje koncepcija. Susiteminta ir kaupiama savivaldybės informacija padės kokybiškai suplanuoti veiklas ir pritraukti reikiamą papildomą finansavimą veikloms.

Išanalizavus Telšių rajono ir Elektrėnų savivaldybės patirtis galima teigti, kad efektyviausias darbo su jaunimu paslaugų, kurios apima skirtingas darbo su jaunimu formas, valdymas yra centralizuotas. Tai yra kai mobilusis darbas su jaunimu organizuojamas iš atvirojo jaunimo centro. Vilkaviškio rajono savivaldybei steigiant mobiliojo darbo funkciją siūloma šią paslaugą pilotuoti iš esamo jaunimo centro, kuriame veikia kokybės užtikrinimo sistema, centras yra nacionalinės darbo su jaunimu bendruomenės dalis.

Ilgainiui galima svarstyti apie steigimą atskiros įstaigos, kuri administruotų ir kuruotų jaunimo centrą, atviras erdves ir mobilųjį darbą su jaunimu.

Esminė JRD kokybės užtikrinimo priemonė yra jaunimo darbuotojų supervizijos.

Sukūrus papildomas paslaugas svarbu užtikrinti reguliarias supervizijas visiems jaunimo darbuotojams kartu. Šių supervizijų metu būtų analizuojami probleminiai atvejai bei konsoliduojamas jaunimo darbuotojų kolektyvas ir tobulinama jų kvalifikacija.

Esminė prielaida kokybiškam darbui su jaunimu yra turėti profesionalius abiejų lyčių jaunimo darbuotojus jaunimo centre ir mobilių darbuotojų komandoje.

Tarpžinybinis bendradarbiavimas ypač svarbus mobiliajame darbe. Vienas asmuo iš mobilių darbuotojų komandos turi skirti bent 20 proc. savo laiko santykių su bendruomene palaikymui ir kūrimui. Taip pat ši funkcija yra svarbi atviro jaunimo centro ir atviros erdvės veikloje.

32

Darbo su jaunimu veiklos kryptys Atlikus suinteresuotųjų grupių apklausas, išanalizavus anketos duomenis bei atlikus kontrolinę diskusiją renginio metu, galima įvardinti šias darbo su jaunimu kryptis (jaunimo situacija ir anketos duomenys bus aptariami kitame skyriuje).

Jaunimo informavimo svarba – jaunuoliai nežino, kokios galimybės egzistuoja Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Informacinis darbas su jaunimu, gebėjimas nukreipti yra viena iš pagrindinių jaunimo darbuotojų funkcijų. Įvardijamas didelis poreikis tokio pobūdžio veikloms.

Darbas su vietiniu identitetu (vietinis pilietiškumas). Jaunuoliai nemato galimybių kurti savo gyvenimą Vilkaviškio savivaldybėje, o laisvalaikio praleidimo galimybėmis Vilkaviškio rajonas konkuruoja su Marijampolės ir Kauno miestais su kuriais susisiekimas yra geresnis nei rajono viduje. Kuriant tiesioginio dalyvavimo struktūras ir suteikiant galimybę jaunimui prisidėti prie savivaldybės ir savo problemų sprendimo galima stiprinti vietinį jaunuolių identitetą. Galimos priemonės, kurios efektyviai taikomos Vakarų Europos šalyse:

a) Skirstant savivaldybės biudžetą planuojant veiklas ar infrastruktūros plėtrą taikyti jaunimo dalyvavimo principą (angl. k. – participatory budget), kai jaunuoliai viešo renginio metu gali spręsti, ko jiems labiausiai reikia, pagal tai savivaldybė įrengia erdves, inicijuoja veiklas, sukuria infrastruktūrą;

b) Kita priemonė galėtų būti stipendijos jaunimo iniciatyvų įgyvendinimui.

Tokia stipendija galėtų būti skiriama pristačius idėją, už šių lėšų panaudojimą nebūtų reikalaujama atsiskaityti. Vienintelis reikalavimas – viešinti idėjos įgyvendinimą;

c) Jaunimo problemų hakatonai – organizuoti kasmetinius renginius, kurių metų jaunuoliai susirinktų įvardinti ir aptarti savivaldybės problemas. Šis renginys galėtų fokusuotis į mokinių savivaldas, jaunimo organizacijų narius ir jaunimo centrų bei erdvių lankytojus. Tai galėtų būti priemonė įgyvendinti jaunimo dialogą (struktūrinį dialogą) tarp jaunuolių ir politikų bei verslo atstovų.

Egzistuoja didelis jaunuolių poreikis komercinėms laisvalaikio veikloms, bet jų perkamoji galia menka. Jaunimo centrai suteikdami panašias paslaugas už jaunimui patrauklią kainą galėtų iš dalies tenkinti šiuos poreikius (pvz.: kavinė, sušių baras, kinas).

Kartą per mėnesį galėtų būti organizuojami ir teminiai renginiai, atliepiantys šiuos poreikius.

33

IŠVADOS Vilkaviškio rajono savivaldybėje darbo su jaunimu apimtis tikslinga didinti 3–4 kartus pagal gyventojų skaičių. Esminis iššūkis – tolygiai pasiskirstę gyventojai mieste ir gyvenvietėse. Todėl būtinai siūloma kurti mobiliojo darbo su jaunimu paslaugų komponentą, kuris padėtų užtikrinti reikalingą teritorinę aprėptį.

Savivaldybės strateginiai dokumentai ir vidinės tvarkos numato darbo su jaunimu paslaugų plėtrą bei kokybės užtikrinimą. Turima darbo su jaunimu infrastruktūra – Vilkaviškio atviras jaunimo centras – yra pakankama bazė, iš kurios galima būtų plėsti darbo su jaunimu, o ypač mobiliojo darbo su jaunimu paslaugas po visą rajoną.

Rajone gyvenantys jaunuoliai yra pasirengę prisidėti prie geresnio laisvalaikio užimtumo užtikrinimo ir jaučiasi turintys tam pakankamai įgūdžių.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje egzistuoja visos prielaidos kokybiškų darbo su jaunimu paslaugų plėtrai.

34

Priedas Nr.1 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2019-12DĖL Jaunimo galimybių studijos

rašto Nr. (12) (2.11.) SD

Gyventojų skaičius seniūnijoje 2019 m.

Eil. Nr.

Seniūnija

Gyventojų skaičius 2117

Moterys

Vyrai

1050

1067

Plotas kv. km.

128,46

1.

Bartninkų sen.

2.

Gižų sen.

947

471

476

49,0937

3.

Gražiškių sen.

816

389

427

120

4.

Keturvalakių sen.

1526

765

761

84,45

5.

Kybartų sen.

6633

4311

2322

154

6.

Klausučių sen.

2635

1310

1325

117

7.

Pajevonio sen.

1331

658

673

124,37

8.

Pilviškių sen.

4252

2182

2070

159

9.

Šeimenos sen.

5330

2748

2582

164,05

10.

Virbalio sen.

1653

867

786

46,65

11.

Vištyčio sen.

986

489

497

93,6

12.

Vilkaviškio miesto sen.

10598

5871

4727

9,45

38824

21111

17713

1249,47

35

Gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2019 m.

36

Seniūnija

Gimusieji 2006– 2009 m.

(10–13 metų)

Gimusieji 2000– 2005 m.

(14–19 metų)

Gimusieji 1990–1999 m.

(20–29 metų)

Bartninkų sen.

97

155

331

Gižų sen.

32

54

137

Gražiškių sen.

61

102

161

Keturvalakių sen.

63

103

211

Kybartų sen.

240

424

808

Klausučių sen.

233

50

250

Pajevonio sen.

64

85

172

Pilviškių sen.

197

279

522

Šeimenos sen.

451

210

459

Virbalio sen.

78

118

191

Vištyčio sen.

32

63

130

Vilkaviškio miesto sen.

381

648

1272

1929

2291

4644

Šeimos, kurioms teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos Seniūnija

Šeimose gyvenan- Šeimose gyvetys vaikai nantis jaunimas iki 14 metų 14–18 metų

Bartninkų sen.

Šeimų, kurioms teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, skaičius 8

12

–

Gižų sen.

6

4

3

Gražiškių sen.

6

11

5

Keturvalakių sen.

8

10

4

Kybartų sen.

35

834

204

Klausučių sen.

21

41

16

Pajevonio sen.

8

23

7

Pilviškių sen.

17

18

8

Šeimenos sen.

12

18

3

Virbalio sen.

12, iš jų 1 prevencinė

30

8

Vištyčio sen.

8

21

6

Vilkaviškio miesto sen.

16

36

8

157 iš jų 1 prevencinė

1058

272

37