700+3 Vilnius. Miesto tyrinėjimo gidas

Labas, Vilniaus tyrinėtojau!

Vilnius ir neakivaizdinės jo patirtys paaugo dar vienais metais!

Šįkart 700+3 sostinės gimtadienis atiteka atgimstančia Nerimi. Štai kodėl ketvirtasis miesto tyrinėjimo gidas pamėlynavo, o jo puslapiuose – ne tik karščiausios Vilniaus naujienos, bet ir upeivių patirtys.

Leidinio turinį gerokai atnaujinome, papildėme naujomis stotelėmis, tačiau išlaikėme skaičių magiją. Įdomu, ar sudėjęs visas istorijas ir matematinius intarpus gausi 703?

Taip pat tęsiame slėpynių žaidimą – nuotraukose uždengėme tam tikrus miesto akcentus ir detales. Atrask juos pats gyvai ir sudėliok savotišką miesto pažinimo dėlionę!

Atsiversk šį gidą ir būk tikras, kad pro tavo akis neprasprūs jokia tikro miestinėtojo verta istorija: nei atsinaujinę Vilniaus „sekretai“ skverai ir sodai, nei gatvės meno žinutės, nei urbanistinių piknikų rekomendacijos sostinės viršukalnių paunksmėje, nei tylusis skaitymas ir kitos TOP tendencijos, nei pramogos, skirtos reabilituoti pirmadienius ir taip pratęsti savaitgaliavimą Vilniuje.

Patirk Vilnių pasivilniaudamas – upės diktuojamu ritmu ir nors po vieną neakivaizdinį patyrimą kasdien!

„Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda

UPĖS

Patirtys upėje

10 … Audiogidas Nerimi

10 … Po 1 upe

11 Neries intaku su bridkelnėmis

11 … Irklentės

12 … Skrydis per Nerį

12 Upės kruizai

13 … Neries paplūdimiai

Pasroviui su upės istorijomis

16 … Poilsio zonos palei upę

16 … Boulderingo siena

17 … Gatvės menas palei upę

17 … Kava palei upę

18 … Dviračiu palei upę

18 … Teminiai maršrutai palei upę

19 Pasižingsniavimai palei upę

KUR PLAKA VILNIAUS ŠIRDIS.

SOSTINĖS SLĖPINIAI

Miesto salos: atgimę kvartalai

24 ... Šv. Jokūbo kvartalas

25 Stiklo kvartalas

25 ... Jono Meko skersvėjo takas

26 Savičiaus gatvė

26 ... Islandijos ir Vilniaus gatvių trikampis

27 ... Literatų gatvė

28 ... Paupys

Kiemelių gyvenimai

32 ... Aušros vartų sodas

33 ... Konstantino Sirvydo kiemelis

34 ... „Senatorių pasažo“ gastropatirčių kiemas

35 ... Bokšto gatvės kiemelis

36 ... Bernardinų gatvės kiemelis

36 ... Nykštukų pasažo kiemeliai

37 ... Restorano „Lokys“ kiemelis

Skverų ir sodų renesansas

40 ... Liuteronų sodas

40 ... Tbilisio skveras

41 ... Partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto skveras

41 ... Brolių Vileišių skveras

42 ... Reformatų sodas

42 ... Vingrių šaltinių skveras

43 ... Stanislovo Moniuškos skveras

MENO TURISTŲ BATUOSE. KAI ALKSTI KULTŪROS

Pasimatymai su kitokiomis skulptūromis

48 ... Mozaika „Šv. Kristoforas“

48 ... „Atpažintas objektas“

49 ... Instaliacija „Meno takas“

49 ... „Ramus žmogus“

50 ... „Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas, vaikščiojantys kojūkais Vilniuje“

50 ... „Vilkas“

51 ... Gatvės meno inkliuzai „Cemento užtemimai“ Neofreskos. Miesto metraštis ant sienų

54 ... „Odė troleibusui“

54 „Miško maudynės – kurortas prie namų“

55 ... „Šilo siela“

55 ... „Aukštapelkės“

56 ... Draustinio gyventojai Fabijoniškėse

56 ... Kipro Petrulio freska

57 ... „ Atramos“

Patirtys muziejuose ir meno erdvėse

60 ... Adomo Galdiko muziejus

60 „Tadas art gallery“

61 ... Tumo galerija

61 ... AP galerija

62 ... „Tartle“

62 Vilniaus fotografijos namai

63 ... Prano Gudyno restauravimo centras

MIESTO KŪNAS. ARCHITEKTŪRINĖ VILNIAUS DĖLIONĖ

Atgal į didikų praeitį

68 ... Markučių dvaras

69 ... Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai

70 ... Sapiegų rūmai

71 ... Trakų Vokės dvaro sodyba

72 ... Radvilų rūmai

72 ... Pacų rūmai

73 ... Tuskulėnų dvaras

Kam skambina varpai?

Dvasingumo stotelės Vilniuje

76 ... Dievo Gailestingumo šventovė

76 ... Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia

77 ... Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

78 ... Šv. Kryžiaus bažnyčia

78 ... Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

79 ... Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia

79 ... Armėnų apaštališkoji bažnyčia

Vilniaus viršukalnės

82 ... „Business Stadium Central“ by ZAHA HADID

82 „Artery“

83 ... „Cyber City“

83 ... „Business Garden Vilnius“

84 ... „Sąvaržėlė“

84 ... „Flow“ ir „Hero“ 85 ... VILNIUS TECH

Kur karaliauja vaikai

90 ... „Išeik į kiemą“

90 ... Šv. Florijono skveras

91 ... Nykštukai Jomanto parke

91 ... Aktyviai – vyresniems vaikams ir paaugliams

92 ... Mažosios Lietuvos skveras

92 ... Šnipiškių aikštė

93 Laisvalaikio erdvė ir žaidimų aikštelė Grigiškėse

Pažinti Vilnių žaidžiant

98 Kaladėlių muziejus

98 Energetikos ir technikos muziejus

99 Geležinkelių muziejus ir Bėgių parkas

99 ... Pavilnių ir Verkių regioninių parkų lankytojų centras

100 ... Pinigų muziejus

100 ... Iliuzijų muziejus VILNIL

101 ... Zooparkas

Kur išsidūkti, kai lyja

104... „Danger Park“

104... „Lavos grindys“ / „Lava Floor“

105... „Montis magia“ laipiojimo salė

106... Lazdynų baseinas

106... „360 Arena“

107... „Citywave Vilnius“

107... Kartodromas „Kartlandas MAX“

ELFŲ

VILNIUS. MIESTAS MIŠKE

TOP vietos iškyloms mieste

112 ... Jeruzalės parkas

112 ... Lietaus parkas

113 ... Japoniškas sodas

113 ... Šeškinės ozas

114 ... Paplūdimio erdvė prie Vilnios

114 ... Neries senvagės parkas

115 ... Kūdrų parkas

Po Vilnių – aktyviai

118 ... Vilnius ant dviejų ratų

118 „Parkrun“

119 ... Kroketas Markučiuose

119 ... Paukščių terapija

120 ... Garo fabrikas

120 ... Takas aplink Vilnių

121 ... Miško maudynės

Atvirukai iš Vilniaus

124 ... Tuputiškių regykla

125 Altanos kalnas

126 ... Laimio kalnas, arba Liepkalnis

126 ... Plikakalnio atodanga

127 ... Rokantiškių piliavietė

128 ... Gariūnų regykla

129 ... Ribiškių kalvynas

SKANIOS AKIMIRKOS. GURMANIŠKI NUOTYKIAI

Virtuvės pamokos. Edukacijos ir degustacijos

134 … Varškės spurgų virimas

135 … Meduolių kepimas ir dekoravimas

135 … Beigelių kepimo dirbtuvės

136 Teminės duonos baro degustacijos

136 … Arbatos degustacijos

137 Kavos mokykla

137 … Lietuviško vyno edukacija

Staliukai neįprastose vietose

140 ... „Druska miltai vanduo“ restoranas Sapiegų rūmuose

141 ... „Fabrikėlis“

141 ... Bernardinų kiemas

142 ... „Ložė“

142 ... „3 Mūzos Rooftop Bar“

143 ... Kavos baras „Eskedar Coffee Bar“

143 ... Restoranas „Dūmų terasa“

Pasaulio virtuvės sostinės rajonuose

146 ... Japonija Naujamiestyje

146 ... Meksika Žvėryne

147 ... Korėja Žirmūnuose

147 ... Jordanija Šnipiškėse

148 ... Sakartvelas Vilkpėdėje

149 ... Graikija Senamiestyje

149 Švediška fika Rasose

NUO KNYGOS IKI INSTAGRAMO.

ISTORIJOS DESERTUI

Vilnius ir knyga

154 ... Vilniaus literatų namai

155 Profesorių namas

156 ... Pamėnkalnio vila

157 ... Knygų klubai

158 ... Tylusis skaitymas

158 ... Knygos iš antrų rankų

159 ... Atviros miesto skaityklos

Karšti taškai instagramui

162 ... Portalas

163 TV bokšte – ant stiklinių grindų

163 Atgal į ateitį

164 ... Vilnius iš kino

164 ... MO terasa

165 ... Gražiausia terasa ant stogo

165 ... Miesto džiunglės

Pirmadienio vilniaus gerbėjų klubas

168 … Dainyklos

169 Alaus SPA

169 … Spalvų terapija

170 … Pykčio terapija

170 … „Taftingas“

171 … Karaokė

171 … Siaubo viešbutis

Upės dienoraštis Sušlapti

nuo įspūdžių

Kaip Londoną skalauja Temzė, Paryžių –Sena, o Vieną – Dunojus, taip Vilnius neatsiejamas nuo Neries tėkmės. Upę būtų galima pavadinti ypatingiausia sostinės gyvąja arterija arba gatve, kuria juda „žalieji vilniečiai“: baidarininkus kartais išgąsdinantys bebrai, ūdros, tikros įžymybės atlantinės lašišos, neršti čia atplaukiančios net 400 km, taip pat upinės nėgės, šapalai, didieji dančiasnapiai, pleištiniai žirgeliai ir kiti. Įdomu, ką jie galvoja apie naują rūšį – upeivius, tai yra upę besijaukinančius miestiečius?

Šiandienė Neris atgimsta, o upeiviams vis intensyviau atsiveria paupio patirtys: gastronominės, aktyvios, pažintinės... Juk Vilnius – miestas prie upės, ir gyvenimas čia teka dviejuose tiltų sujungtuose krantuose, iš praeities į ateitį.

Neries ilgis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje –47 km.

Atrask daugiau patirčių upėje

Neris Vilniuje grįžta į gyvenimą.

Jeigu jau atmintinai žinai elektrinių laivų stoteles, esi išbandęs plaukimą gondola arba vikingų laivu, mėgsti poilsiauti Neries paplūdimiuose arba aktyviai mojuoti irklentės ar baidarės irklais, gali drąsiai save vadinti upeiviu. Juk Vilnius be upės būtų ne Vilnius.

Audiogidas Nerimi

Išbandyk

audiogidą

Nerimi

Prakalbink upę plaukdamas naujaisiais elektriniais Vilniaus laivais „Rytas“, „Smiltė“, „Geležinis vilkas“ ar „Lašiša“. Įlipęs į laivą, nuskenuok QR kodą ir nerk į upės istorijas su „Neakivaizdinio Vilniaus“ audiogido pasakojimais apie kiekvieną maršruto stotelę: Žirmūnų paplūdimį, Šilo tiltą, Mindaugo tiltą, Baltąjį tiltą, Žvėryno tiltą. Išgirsi apie pirmuosius garlaivius, prieplaukas, tiltus, stichinį Neries potvynį, senuosius žvejus, sielininkus, odininkus ar net vietą, kur galėjo būti evakuotas Katedros lobynas prieš maskvėnų apgultį XVII a.

Šiltuoju sezonu laivai kursuoja kas 30–35 min., trasos ilgis nuo Verslo trikampio iki Žirmūnų paplūdimio siekia 7,9 km.

Po

1 upe

„Po 1 upe“ – tai ne tik nuotykio, bet ir baidarių nuomos Vilniaus apylinkėse įmonės, siūlančios ne tik dvivietes, bet ir vienvietes baidares, pavadinimas. Jomis galima leistis į romantišką plaukimą Nerimi, nuotykių kupina Vilnia ar pabėgti į gamtą Vokės upe. Pasak plaukimų organizatorės Rūtos Galaburdaitės, vienvietės baidarės yra arčiausiai upės pulso: „Esi vienas upėje, paslaptingame vandens pasaulyje. Magiška.“ Ji rekomenduoja pradėti plaukti prie Ožkinių arba Verkių malūno, stebėti saulėlydį ir jau temstant įplaukti į miestą, kai užsidega miesto šviesos.

Neries intaku su bridkelnėmis

Jau daugelis yra pabandę įveikti srauniąją Vilnią

baidarėmis, todėl metas naujai šlapiai patirčiai –

ekspedicijai brendant upės vaga! „River Hiking“

įkūrėjos ir žygių vedlės Violetos Schenk teigimu, tokie

žygiai skirti nuotykių ieškotojams, norintiems atrasti

Vilnių iš kitos perspektyvos. Ekspedicija per Vilniaus

širdį trunka 2 val., brendama nuo Paupio tilto iki

Bekešo tilto. Jei upės vanduo šaltesnis nei 18 laipsnių, žygeiviai aprūpinami bridkelnėmis, specialiais žvejo batais. Tai ne paprastas žygis ir ne plaukimas, tai lėtas buvimas tėkmėje.

Irklentės

1857 m. grafas Konstantinas Tiškevičius

surengė ekspediciją laivu Nerimi norėdamas ištyrinėti upę ir jos pakrantes (Žvėryne, netoli pėsčiųjų tilto, gali rasti akmenį, atidengtą minint 150-ąsias ekspedicijos metines).

Įdomu, kaip grafas būtų reagavęs į dabartinius Neries tyrinėtojus ne tik laivuose, bet ir ant irklenčių, baidarėse, plaustuose ar gondoloje.

Turai irklentėmis populiarėja ne dienomis, o valandomis. Su gosup.lt į juos galima leistis vakare, naktį arba net ankstyvą rytą – 6.30 val.! Tai vadinamieji kavos turai, nes plaukikai, be bundančio miesto vaizdų, nusipelno ir puodelio specialiai paruoštos kavos. Naktinių turų metu prie irklenčių pritaisomos šviesos diodų lempos, leidžiančios plaukiant stebėti povandeninį pasaulį. Turai startuoja Žirmūnų paplūdimyje po trumpo instruktažo.

Skrydis per Nerį

Galvojai, kad karstynių ir laipynių parkai tik vaikams? Didžiausiame nuotykių parke

Lietuvoje „UNO park“ galima išbandyti jėgas ne tik skirtingo sudėtingumo trasose tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, bet ir laisvo kritimo sūpynes ar skrydį lynu virš Neries!

Trasos ilgis – 401 m. Tereikia į kompaniją pasiimti draugų, kad jie įamžintų netradicinį persikėlimą per upę. Geriausia fotografuoti skrydį nuo Valakampių tilto. Pramoga tinkama asmenims, ne žemesniems nei 145 cm.

Upės kruizai

2026 m. sukanka 170 metai įvykiui, kai

Nerimi ėmė plaukioti pirmasis garlaivis. Vėliau prie jo prisijungė laivai „Verkiai“, „Vilija“, „Žvaigždė“, „Kronprincesė“.

Dabar tikra Neries legenda – keleivinispramoginis laivas „Ryga“, plukdantis upeivius ir reguliariaisiais, ir užsakomaisiais reisais. Dalyvauti „kruizuose“ Nerimi galima ir kateriais, katamaranais, pontoniniais laivais-limuzinais, barža ar net piratų laivu, Baltijos vikingų laivu, gondola. Atrask

Vilnių upės keliu!

Neries paplūdimiai

Kad išsitrauktum maudymosi kostiumėlį ir panirtum į upės tėkmę, nebūtina išsiruošti toli už miesto. Du Neries upės paplūdimiai Vilniuje – Žirmūnų ir Valakampių I paplūdimiai –2026 m. gavo mėlynosios vėliavos ženklus, aukščiausią tarptautinį paplūdimių kokybės ir aplinkosaugos įvertinimą. Žirmūnų paplūdimį lengva pasiekti elektriniu laivu, pėsčiųjų ar dviračių taku. Jis laikomas vienu didžiausių ir gražiausių Vilniaus viešųjų paplūdimių su išplėtota aktyvaus poilsio ir iškylų infrastruktūra (paplūdimio tinklinio aikštele, vaikų žaidimų aikštele, žmonėms su judėjimo negalia pritaikyta maudykla, kt.). Valakampių pliažas yra viena seniausių ir populiariausių Vilniaus poilsio vietų prie Neries, vienu metu net vadintas Vilniaus Palanga. Čia iki šiol galima pamatyti išlikusių vasarnamių.

Išbandyk ir kitus upės paplūdimius Vilniaus mieste: Valakampių II su atskira nudistų zona ir Vingio parko paplūdimį, pritaikytą lankytojams su augintiniais.

Architektų ir urbanistų teigimu, erdvėje prie upės turi būti apie 10 funkcijų, kad ji būtų gyvybinga. Svarbiausia jų įvairovė: suoleliai, apželdinimas, pavėsinės, maudyklos, meno instaliacijos, renginių vietos, kavinės, pažintiniai takai, žaidimų ar sporto aikštelės.

Upė diktuoja savitą, lėtesnį, ritmą. Ji nuplauna, įkvepia, pasakoja apie miestą ir miestiečius. Pirmi upės dienoraščio įrašai – dar ledynmečio laikų. Šiandien geriau ją pažinti galima per patirtis šalia upės. Tad kuo užpildysi Neries dienoraščio puslapius?

Pasroviui su istorijomis

Poilsio zonos palei upę

Saulės vonioms prie Neries – nauji vienviečiai arba dviviečiai mediniai gultai. Tereikia knygos, ledų arba puodelio kavos. Poilsio zonos su gultais įrengtos dešinėje

krantinės pusėje prie Karaliaus Mindaugo tilto ir netoli Žvėryno tilto, vėliau ir pakrantėje ties Olimpiečių g. Tik suskubk užsiimti – geru oru šios vietelės tuščios

ilgai nebūna!

Boulderingo siena palei upę

Tie, kurių kraujyje kunkuliuoja kopinėjimo kalnais aistra, ramiai nepraeis pro boulderingo sieną

Paralimpiečių krantinėje. Prie upės įrengta nedidelio aukščio laipiojimo siena, kuria galima kopti nemokamai, be virvių ar saugos diržų.

Sienos apačioje – smėlis. Laipiojimo entuziastų lauks ir boulderingo siena ant Žvėryno tilto atramos – tai lasvalaikio infrastruktūros prie atgimstančios Neries dalis.

Paralimpiečių krantinė

Gatvės menas palei upę

Prie Neries būtinai dairykis ne tik į pakrančių augaliją, bet ir į gatvės meno kūrinius, kurių palei upę vis gausėja. Štai, šalia Žaliojo tilto išvysi naujausią neofreską su užrašu „Unity“, simbolizuojančią Europos Sąjungos šalių vienybę („Vienybės fortas“, Timotiejus Norvila). Simboliška, kad greta jos – milžiniškas ukrainietės, dėvinčios tautinius drabužius, atvaizdas ant pastato A. Juozapavičiaus gatvėje sienos („Nezlamna“ / „Nepalaužiama“, Lina Šlipavičiūtė, „Robot Muralist“). Po Geležinio Vilko tiltu –į undinėles panašių krepšininkių piešinys, gimęs išlydint Lietuvos moterų krepšinio rinktinę į Europos čempionatą 2025 m. (Rūta Jankauskaitė). Liubarto tiltą prilaiko titanai iš graikų mitologijos (Ernestas Zacharevičius, „Atlantai“). Nepraleisk progos apžiūrėti šių piešinių ne tik vaikščiodamas pakrantėmis, bet ir plaukdamas – vandens artumas dovanoja kitokį santykį su gatvės menu.

Kava palei upę

Kava prie upės, kaip daugelis gali patvirtinti, skanesnė. „Neries krantinė“ sezono metu

Paralimpiečių krantinėje siūlo ne tik gėrimus, užkandžius, dienos pietus ar išskirtinius šaltibarščius, bet ir vaizdą į Gedimino kalną kitame upės krante. Dar geriau jis matyti iš „GastroBoat“ – ant vandens besisūpuojančios kavinės laive, priparkuotame tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų. Gyvenimas verda ir šalia Neries krantus sujungiančio Mindaugo tilto bare „Kitas krantas“. Čia gali ne tik medituoti su kokteiliu rankoje stebėdamas upės tekėjimą, bet ir dalyvauti šokių pamokose po atviru dangumi. Nuo alkio visada išgelbės ir „Baltasis tiltas Food Hall“ su devynių pasaulio šalių virtuvėmis.

„Neries krantinė“ (Paralimpiečių krantinė / Olimpiečių g. 15)

„Kitas krantas“ (Žvejų g. 14A)

„Gastroboat“ (Žvejų g. 14)

„Baltasis tiltas Food Hall“ (Upės g. 6)

Dviračiu palei upę

Pėsčiomis, bėgte, dviračiu – palei upę judėti galima labai skirtingai. Geriau pažinti Neries krantines gali su „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutais „Ant dviračio“, pavyzdžiui, „Žalioji meno galia“, „Neries pakrančių maršrutas“, „Neries krantais ir tiltais“. Įveikęs visus tris, susuksi daugiau nei 30 km. O kartu praturtėsi istorijomis apie palei upę rymančias skulptūras, tiltus (lažinamės, kad nežinai, kuris sostinės tiltas yra ilgiausias) ar kitas pakrančių įdomybes, tokias kaip bažnyčia, kurioje susituokė Antanas Smetona.

Plačiau apie dviračių maršrutus

Teminiai maršrutai palei upę

Ištikimiausi Vilniaus tyrinėtojai žino, kad nemažai maršrutų iš kategorijos „Rajonų studijos“ veda pro stoteles palei upę. Išbandyk maršrutus po Grigiškes, Antakalnį, Užupį, Balsius, Trakų Vokę ir įsitikinsi pats. O kur dar tokie teminiai maršrutai kaip „Devyni Vilnios tiltai“ arba „Po Vilnių legendų keliu“? Būtent pastarasis padės išnarplioti upės pavadinimų kilmę: ar nuo žodžių „nerti“ ir „vilioti“, ar nuo ašarų, kurias išliejo suakmenėjusio batsiuvio žmona?

Atrask daugiau

Pasižingsniavimai palei upę

Daugiau informacijos

Palei vilnijančią Nerį galima pasivaikščioti įrengtais takais savo ritmu bet kokiu metų laiku. 10 km ilgio

Senųjų kaimų takas primena dešiniajame Neries krante buvusius kaimus. Vilkpėdėje prie Neries pakrantės galima nusileisti mediniais pėsčiųjų laiptais su apžvalgos aikštelėmis. Jų apačioje – Bebrų takas, tai yra natūralus žaliatakis palei upę, kuriuo einant galima pasiekti Vingio parką. Upė lydės ir vaikštinėjant Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu.

Atidėti žemėlapį į šoną ir susinerti savąjį miesto kelių tinklą – tokį patarimą savo parengtame vadove apie Vilnių prieš daugiau nei 100 metų davė „Vilniaus kelrodžio“ autorius Paulis Montis.

Greta žymiausių Vilniaus objektų ir ikoninių vietų šįkart nauju žvilgsniu patyrinėk atgimusius sostinės kvartalus, kiemelius, skverus ir sodus, užfiksuok vaizdus ir istorijas, atsiveriančias tik įdėmesniam miesto išvaikščiotojui.

Kur plaka Vilniaus širdis

Miesto salos: atgimę kvartalai

Vilniuje yra 21 seniūnija.

Jei miestą įsivaizduotume kaip dėlionę, pastebėtume, kad kai kurios jos detalės pastaraisiais metais

išsiskyrė kaip itin ryškios.

Į senuosius kvartalus

grįžo gyvybė, paspartėjo pulsas, o jų gatvelėmis it miesto kraujagyslėmis

ėmė smarkiau tekėti istorijos ir patirtys. Patirk

Vilnių iš naujo ne tik per lankytinus objektus, bet ir per įdomiąsias jo salas –kvartalus.

Šv. Jokūbo kvartalas

Kai kurie skverai – tarsi miesto „sekretai“, juose laiko išblaškytos detalės po kruopelytę surinktos į žavias Vilniaus istorinės atminties kompozicijas. Nuo Baltojo tilto visu gražumu atsiveria naujasis Šv. Jokūbo kvartalas, kurį sudaro Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, vienuolyno pastatas, viešbutis „AC Hotel by Marriott Vilnius“ ir Šiuolaikinės mokyklos centras. Miestiečiai jau pamėgo čia atsivėrusias jaukias kavines su vaizdu į upę. Amfiteatras Vienuolio keltininko skvere, vienoje iš viešųjų kvartalo erdvių, čia taip pat yra atsuktas į upę. Jei gerai įsižiūrėsi, fasade aptiksi akmenyje išraižytą vienuolio keltininko siluetą – taip norėta pagerbti kadaise per upę čia žmones kėlusį vienuolį.

Dar XVII a. šioje teritorijoje stovėjusią medinę bažnytėlę pakeitė mūrinė bažnyčia ir dominikonų vienuolynas, vėliau buvo įkurta pirmoji pasaulietinė ligoninė, užveistas sodas, veikė vaistinė, ledainė, mokykla. Ant buvusio Šv. Jokūbo ligoninės pastato kabo lentelė, bylojanti apie naujesnės istorijos įvykius: „Šiame pastate medikai ir personalas dieną ir naktį gelbėjo žmonių gyvybes ir gydė nukentėjusiuosius nuo sovietų sąjungos užpuolimų 1991 m.“

Daugiau apie senąjį stiklių amatą – teminiame maršrute „9 amatai“

Tikri fluxiški meno vėjai siaučia

pėsčiųjų take, vedančiame į Vilniaus dailės akademiją nuo Užupio gatvės.

Naujai atgimusio istorinio kvartalo aplink Jono Meko Skersvėju pavadintą taką simbolis – Žygimanto Amelyno freska, sukurta pagal Antano Sutkaus nuotrauką. Piešinyje ant sienos –avangardinio kino kūrėjas J. Mekas su kamera ir vėjyje pabirusiomis raidėmis. Skersvėjo take įsikūrė meno galerijos, tarp jų – „AP galerija“, kviečianti į meno degustacijas, japoniška arbatinė „Yugen Tea“, kolekcinių automobilių erdvė, po kurią vedamos ekskursijos, „Garažas 9:11“. Pajusk XVIII a. take šiuolaikinius kūrybos vėjus ir skersvėjus.

Stiklo kvartalas

Išraiškingos stiklapūčių figūrėlės ant viešbučio „Stikliai“ durų rankenų, kaip ir pats viešbučio pavadinimas bei fasado freska, – puikus kvartalo istorijos simbolis. Būtent čia viduramžiais telkėsi stiklo amatininkai, auksakaliai. Kvartalo gimimas datuojamas XVI a. Nereikėtų pamiršti, kad tai senasis Vilniaus žydų kvartalas. Prie jo atgimimo ir naujo identiteto nemažai prisidėjo bendruomenės „Miesto kvartalas“ įkūrėja Julija Janus. Viena iš jos iniciatyvų – tarsi Stiklių gatvelės žaltvykslės, tereikia pakelti akis į viršų, kur tarp namų blyksi žaismingos atviro meno galerijos „ARTerija“ instaliacijos. Užsuk į kvartalo juvelyrikos parduotuves, galerijas, jaukias kavines, restoranus, paslaptingus kiemelius –įsitikinsi, kodėl Stiklo kvartalas šiandien laikomas instagramiškiausia Vilniaus vieta.

Jono Meko

Skersvėjo takas

Išbandyk atnaujintą maršrutą „Užupis“

Savičiaus gatvė

Gatvelėje, atsispiriančioje į Rotušės aikštės

fontaną ir atsiremiančioje į Bokšto gatvę, –tik 20 pastatų. Daugumoje jų veikia kavinės ir restoranai, sezono metu raginantys kaimyniškai prisėsti prie staliukų po atviru dangumi. Savičiaus gatvės vidurį tarsi žymi Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia – unikali trijų aukštų šventovė, paskutinis Vilniaus baroko paminklas.

Islandijos ir Vilniaus gatvių

trikampis

Nėra lietuvio, kuris nežinotų, kas sieja

Islandiją ir Lietuvą. Tai, kad atokioje saloje

įsikūrusi valstybė 1991 m. pirmoji pripažino

Lietuvos nepriklausomybę, žymi atminimo

lentelė ir kasmet birželį čia šurmuliuojantis festivalis „Ačiū tau, Islandija / Takk, Island“.

Beje, Islandijos gatvė yra pirmoji gatvė

Vilniuje, kurios pavadinimas buvo užrašytas ir islandų kalbos rašmenimis. Vos 150 m ilgio gatvelė su Vilniaus gatve sudaro savotišką

trikampį, kuris juokais vadinamas Bermudų trikampiu dėl nemažos šiame plote

įsikūrusių barų ir kavinių koncentracijos –nuo fantastiškai beprotiškomis maestro

Vytauto Kernagio dainomis skambančio

baro iki dainyklų. Kai dvejosi, kur pavakaroti, pasuk link Islandijos.

Literatų gatvė

Dievinantiems knygų kvapą ir verčiamų puslapių šiugždėjimą svarbi kryptis Vilniaus senamiestyje – Literatų gatvė. Ji taip pavadinta tik XX a. pr. dėl čia susispietusių knygynėlių ir spaustuvių, nors anksčiau turėjo kitus pavadinimus. 5-uoju numeriu pažymėtame name ilgą laiką gyveno Adomas Mickevičius. Galbūt dėl šio fakto gatvę ir pamėgo literatūros mūzos. Joje nuo 2011 m. inkliuzais iš medžio, metalo, stiklo ar kitų medžiagų jau įamžinta daugiau nei 200 literatų, susijusių su Vilniumi ar Lietuva. Surask, kam skirtas sienoje įmontuotas dantų protezas, kompasas arba špyga. Literatų gatvė laikoma viena lankomiausių Senamiesčio vietų. Beje, 2021 m. Vilnius gavo UNESCO literatūros miesto statusą – Lietuvos sostinė oficialiai pripažinta kultūrą, rašytojus ir skaitytojus mylinčiu miestu.

Tyrinėk su maršrutu „Poetinės Vilniaus plytos“

Paupys

Tikriausiai joks kitas Vilniaus kvartalas taip nepakeitė savo tapatybės kaip renesansą išgyvenantis Paupys. Užupio pašonėje esantis kvartalas iki pat XX a. pr. buvo vadinamas Paplauja, arba Paplavomis, nes buvo nuolat plaunamas Vilnios ir šaltinių. Laikytas pirmuoju pramoniniu Vilniaus rajonu dėl čia įsikūrusių pirklių, pramonininkų, amatininkų, pastatytų fabrikų, dabar Paupys išsiskiria moderniu urbanistiniu stiliumi. Įsitikink vaikštinėdamas palei sraunią upę atnaujintu Vilnios taku, apžiūrėdamas Paupio aikštės fontanus, prisėsdamas miestiečių pamėgtame Paupio turguje Aukštaičių gatvėje ar medžiodamas viešojo meno galerijos po atviru dangumi eksponatus: milžinišką gorilą, šviečiančius riedulius, kt.

Vienas populiariausių „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutų veda per 20 atvirų Senamiesčio kiemelių, o kartu suskamba po 20 istorijų, kurios prasideda už gyvenimą slepiančių vartelių.

Daugelis kelionių vadovų rekomenduoja rasti laiko tiesiog išjungti navigaciją ir leisti sau pasiklysti tyrinėjamame mieste, duoti kojoms valią vadovautis vidiniu žemėlapiu. Vilniaus senamiestis – itin tinkama vieta paklaidžioti, stabtelėti prie nuo praeivių akių užsimaskavusių kiemelių, pašniukštinėti, kokie kasdienio gyvenimo mažmožiai ar miesto istorijos bei kultūros fragmentai ten slypi.

Išbandyk atnaujintą maršrutą „Atvirų kiemelių istorijos“

Kiemelių gyvenimai

Buvusio Basųjų karmelitų vienuolyno kiemas –Aušros vartų sodas

Šv. Teresės bažnyčios vidinis kiemelis (Aušros Vartų g. 14)

Jeigu drąsiai pasuksi per Aušros vartų kairėje esančius kiemelius link „Domus Maria“ viešbučio, prieisi įėjimą į... viduramžius. Išties, įžengus pro Aušros vartų sodo vartus, galima pasijusti it XVI a. Čia pasivaikščiojimo takelis driekiasi palei gynybinę Vilniaus sieną, paslaptingai gaudžia Šv. Teresės bažnyčios varpai, nesigirdi jokio miesto triukšmo. Buvusio vienuolyno kieme 2025 m. vasarą įrengtas vidinis sodas su fontanu, rožynais ir kryžiaus formos alėjomis. Kiemelis atviras kasdien nuo 8 iki 20 val., tačiau tai sakrali erdvė, skirta susikaupimui, dvasinei atgaivai, buvimui tyloje, skaitymui.

Konstantino Sirvydo kiemelis

Tyrinėk

Ar žinojai, kad Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblį sudaro net 13 istorinių kiemų? Vienas jų –Konstantino Sirvydo kiemas – po rekonstrukcijos atvertas tik 2025 m. Čia taip ir traukia prisėsti ant suoliukų po kerojančiais ąžuolais, paganyti akis į kyšančius Šv. Jonų bažnyčios bokštus, konservuotus

Filologijos fakulteto Lituanistikos katedros mūrus. Galiausiai – prisiminti lietuvių raštijos pradininką

Konstantiną Sirvydą, kuris sukūrė pirmąją originalią pamokslų knygą lietuvių kalba „Punktai sakymų“, pirmąjį lietuvių–lenkų–lotynų kalbų žodyną, parašė lietuvių kalbos gramatiką.

„Senatorių pasažo“ gastropatirčių kiemas

Dominikonų g. 11

Vilniaus senamiestį puošiantys XVII–XVIII a. Pociejų (Vainių)

rūmai laikomi pastatu-transformeriu – per šimtmečius jo išvaizda ir paskirtis keitėsi ne kartą. Čia šeimininkavo ir Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius, ir LDK didikai Vainiai, ir Trakų vaivada Aleksandras Pociejus, ir grafas Kazimieras Umiastovskis. Šiandien itališkos architektūros stilistiką išlaikiusiuose rūmuose su arkadomis šurmuliuoja gastropatirčių kiemas „Senatorių pasažas“ su restoranais „Nineteen18“ ir „14Horses“, ištikimais maisto filosofijai „iš lysvės – į lėkštę“, natūralaus vyno baru, kepykla, mėsine, kitomis parduotuvėlėmis. Skaičiuojama, kad kasdien čia apsilanko apie tūkstantį miestiečių ir miesto svečių, o kalėdiniu laikotarpiu, kai kiemą papuošia milžiniška eglė ir šventinės dekoracijos, ima garuoti karštos obuolių sultys, kiti gardumynai, lankytojų pagausėja keliskart.

Bokšto gatvės kiemelis

Dabartinės Bokšto gatvės teritorija yra viena seniausių apgyvendintų vietų mieste, manoma, kad žmonės čia gyveno jau XIII a. vid. Šis istorinis kiemas, kuriame XVIII–XIX a. veikė didžiausia mieste Savičiaus (šaričių) špitolė, tai yra vargšų ligoninė, prikeltas naujam gyvenimui ir atvertas praeiviams – tereikia išdrįsti užsukti pro barokinius vartus. Skvere, jungiančiame kelis mažesnius kiemelius, išvysi beveik 300 metų liepą, gotikiniuose rūsiuose įrengtą SPA su 25 m ilgio baseinu, restauruotoje Šv. Elžbietos koplyčioje – įvairių renginių erdvę.

Išbandyk su maršrutu „Ai, skauda!“

Bokšto g. 6 („Bokšto skveras“)

Bernardinų g. 6

Bernardinų gatvės kiemelis

Išeini pro duris, o prieš akis – Gedimino pilis! Sakoma, kad iš šio vidinio Bernardinų gatvės kiemelio gražiausias vaizdas visame Vilniuje. Negana to, arkinį įvažiavimą į šį kiemelį puošia angeliuko su herbu skulptūrėlė. Deja, šių heraldikos simbolių kilmę gaubia paslaptis. Namo, supančio šį kiemą, istorija siekia dar XVI a. Jo fasade galima pamatyti barokinės puošybos elementus. Beveik tris šimtus metų pastatas priklausė Vilniaus katedros kapitulai.

Tyrinėk su maršrutu „Angeliški pasakojimai“

Nykštukų pasažo kiemeliai

Vokiečių g. 24

Tyrinėk su maršrutu „Siauriausių gatvelių labirintais“

Siaura anga, vedanti nuo Vokiečių g. ties namu Nr. 24, yra laikoma žemiausia Vilniaus gatvele. Vos 1,8 m ilgio įėjimas neoficialiai vadinamas Nykštukų pasažu arba Meilės arka. Ją atrasi net maršrute „Romantiškas Vilnius“. Pasažas veda į kelių uždarų vidinių kiemelių, sujungtų koridoriukais, labirintą. Atidžiai apsidairyk – sienos nišoje pastebėsi medinį angelą, plytinį Lietuvos kontūro žemėlapį su ant jo įsitaisiusi geležiniu vilkiuku, kitų ženklų ir įrašų ant vijokliais apaugusių pastatų šonų.

Restorano „Lokys“ kiemelis

Tyrinėk su maršrutu „Baltos lankos, juodos avys“

Stiklių g. 8

Kalėdmečiu ši erdvė turbūt yra lankomiausias Vilniaus senamiesčio kiemas. Dėl ypatingos puošybos ir apšvietimo jis net buvo išrinktas viena fotogeniškiausių bei instagramiškiausių šventinio miesto stotelių. Restorano lauko terasos sieną puošia freska su atkurta kunigaikščių medžioklės scena, vėjyje plevėsuojančios vėliavėlės ir didžiulis angelas, anksčiau kabėjęs virš Stiklių gatvės.

Negalima neužsukti ir į kitus Stiklių gatvelės kiemelius. Pavyzdžiui, gotika dvelkiantis Stiklių gatvės kiemelis (Stiklių g. 4) vadinamas Metraštininko kiemeliu. Manoma, kad būtent čia stovėjusiame pastate

XVI a. veikė pirmoji LDK spaustuvė. Kitą kiemelį puošia bronzinė miškų ir medžioklės deivės Medeinės skulptūra, kurią sukūrė būtent šiame kieme gyvenęs skulptorius Marius Grušas (Stiklių g. 6/8).

Senamiesčio kiemelių niekada nebus per daug. Papildyk savo klaidžiojimų po Vilnių žemėlapį kiemeliais, kuriuos rekomendavome ankstesniuose miesto tyrinėjimo giduose:

Užupio inkubatoriaus kiemas (Užupio g. 2A)

Pilies gatvės kiemas (Pilies g. 22)

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemas (Vilniaus g. 41)

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelis (Trakų g. 10)

sodų renesansas 28

Vilniuje – tikras skverų ir sodų atgimimas. Vis daugiau viešųjų erdvių tampa jaukiomis, svetingomis ir žaliomis miesto „kišenėmis“, kuriose kaip į kokoną galima susisukti į ramybę, tylą, sulėtinti tempą, tarsi spustelėti trumpos pauzės mygtuką. O suklusus – dar ir išgirsti balsą iš praeities. Juk dauguma atgimstančių skverų kartu prikelia ir Vilniaus istorijos tarpsnį.

Svetainėje-interaktyviame sostinės žemėlapyje 1000darbu.lt galima rasti apie 28 jau atliktus ar šiuo metu vykdomus miesto skverų ir sodų atnaujinimo projektus.

Liuteronų sodas

Nors ant Tauro kalno kyla Nacionalinė koncertų salė, prie Santuokų rūmų galima rasti naujai sutvarkytą, itin ramią ir žalumoje skęstančią erdvę – Liuteronų sodą. Tai tikra užuovėja nuo miesto gaudesio. Šioje vietoje

XIX a. pr. buvo Vilniaus evangelikų liuteronų kapinės, kuriose pusantro šimto metų buvo laidojami mokslininkai, menininkai, gydytojai, dvasininkai, valdžios atstovai. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo likviduotos, klasicizmo stiliaus kapinių koplyčia nugriauta. Vietos istoriją mena sode įrengti atminties ženklai, informaciniai stendai.

Išlikusios autentiškos kapinių sienos nišose įtaisytose plokštėse surašytos žymiausių kapinėse palaidotų žmonių pavardės.

Tbilisio skveras

Vaikščiodami po Žvėryną netikėtai galite „nukeliauti“ ir į Sakartvelo „salą“ – Tbilisio skverą.

Nedidelis piramidės formos paminklas prie A. Mickevičiaus ir Kęstučio gatvių sankryžos žymi, kad nuo 2015 m. šis skveras skirtas „Vilniaus ir Tbilisio miestų bičiulystei atminti“.

Į šią šalį nukelia ir Vilniui padovanoti suoliukai su Tbilisio inicialais bei įspūdingas muralas ant sienos su kalnuoto Sakartvelo vaizdais.

Beje, Sakartvelo sostinėje Tbilisyje galite rasti Vilniaus skverą. Jame – įrengta žaidimų aikštelė, fontanas, siena su Užupio konstitucija ir menininko Gitenio Umbraso plytelės „Stebuklas“ kopija.

Tyrinėk su atnaujintu maršrutu „Žvėrynas“

Partizanų vado

Juozo LukšosDaumanto skveras

Partizaninis karas vyko ne vien miškuose ir kaimuose, Lietuvos laisvės kovų žemėlapyje – ir taškas Vilniuje. Tai partizano Juozo Lukšos-Daumanto vardu pavadintas skveras tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių. Jame 2025 m. atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų (paminklo autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras, architektai Gintaras Čaikauskas ir Ieva Kontautaitė). Paminklo forma primena anksčiau netoliese stovėjusį medinį pastatą, kuriame 1946 m. buvo Lietuvos partizanų konspiracinis butas. Skvere įrengti suoliukai, yra vaikų žaidimų aikštelė.

Išbandyk atnaujintą maršrutą „Žirmūnai“

Brolių Vileišių skveras

Įvažiuojant į Antakalnį nuo centro pusės, pasitinka 3 m aukščio bronzinis brolių Petro, Antano ir Jono Vileišių, sėdinčių prie stalo, paminklas (jo autoriai – skulptorius Regimantas Midvikis, architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius). 2018 m. Valstybės atkūrimo 100-mečio proga rekonstruotame skvere palei Nerį atidengtas paminklas įamžino tautiškumo skatintojus brolius Vileišius, palikusius ryškų pėdsaką šalies politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Nuo Brolių Vileišių skvero gilyn į Antakalnį galima keliauti atnaujinta Neries krantine pėsčiųjų ar dviratininkų takais arba prisėsti ant suoliuko ar ant amfiteatrinių laiptų ir pamedituoti stebint nesiliaujančią Neries tėkmę.

Tyrinėk su atnaujintu maršrutu „Antakalnis“

Reformatų sodas

Reformatų skv. 1

Erdvė ties Pamėnkalnio gatve, anksčiau žinoma kaip

Reformatų parkas, pasikeitusi neatpažįstamai: po parką išraizgyti pasivaikščiojimo takeliai, žydi gėlynai, įrengta daug suoliukų, apželdinta įspūdinga lenkta pavėsinė (pergolė). Vaikų juokas skamba vakarinėje parko dalyje, kur jiems skirtos čiuožyklos, laipiojimo sienelė, sūpuoklės, smėlio dėžė. Medžių paunksmėje galima pasisupti hamakuose klausant vandens take almančio upelio. Nuo XVI a. šioje teritorijoje buvo evangelikų reformatų kapinės – informaciniame stende primenama vietos istorija, čia stovėję statiniai.

Parke planuojama statyti paminklą Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams.

Vingrių šaltinių skveras

Modernistų susirinkimo vieta – MO muziejaus

kubas – tarsi žymi Senamiesčio ir Naujamiesčio sankirtą. Modernaus ir šiuolaikinio meno gurkšnį gali gauti ne tik muziejaus vidaus ekspozicijose, bet ir skulptūrų sode (atkreipk dėmesį į nostalgišką kino teatro „Lietuva“ iškabą) pastato dešinėje. O štai pastato kairėje – naujasis Vingrių skveras. Lauko galerijoje, tarsi kylančioje šlaitu į viršų nuo Pylimo iki Mindaugo gatvės, –Mykolo Saukos, Jono Aničo, Tauro Kensmino ir kitų šiuolaikinių menininkų skulptūros, taip pat atokvėpio vietos, pasivaikščiojimo takeliai. Šioje vietoje jau nuo XVI a. veikė seniausia Vilniaus vandenvietė, tiekusi miestui vandenį iš čia tryškusių šaltinių. Nepraeik ir pro šviežia duona bei kava kvepiančias kavinukes.

Tyrinėk su maršrutu „Gyvūnai Vilniaus skulptūrose“

Stanislovo Moniuškos skveras

Reto vilniečio ar besisvečiuojančiojo Vilniuje keliai neveda pro lenkų dirigento ir kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos vardu pavadintą skverą prieš Šv. Kotrynos bažnyčią. Daugelis čia atklysta ieškodami pasimatymų plytelės „Obuoliukas“ prie fontanėlio su akmenine liūto galva, norėdami vaikus atvesti į čia įrengtą žaidimų aikštelę ar prisėsti buvusio benediktinių vienuolyno patalpose įsikūrusiame restorane „Trinity“. Ant pastato, esančio praėjus žaidimų aikštelę, sienos akyliausieji pastebės elegantišką kompoziciją su lentele, skėčiu ir ant jo tupinčia lakštingala. Ji skirta poetei Juditai Vaičiūnaitei, daug savo eilių skyrusiai Vilniui. Išbandyk naują maršrutą

Kai alksti kultūros

Pažiūrėti pasirodymą ir per renginio pertrauką išgerti karšto šokolado Operos ir baleto teatre, gauti bilietus į žymaus režisieriaus premjerą, pasiimti atostogų per „Kino pavasarį“, nepraleisti paskutinio mėnesio sekmadienio, kai į muziejus gali patekti nemokamai, – tik dalis iš vilniečių ir Vilniaus svečių kultūrinio gyvenimo repertuaro. O jeigu jį papildytum naujomis tradicijomis?

Juk jei muziejus vadintume patirčių namais, galerijas ir meno erdves – meno degustacijomis, o grafičius – neofreskomis, meno turistų batus norėtum pasimatuoti daug entuziastingiau, tiesa?

Meno turistų batuose

Pasimatymai su kitokiomis

skulptūromis

Iškalbingas skaičius: Vilniaus skulptūrų kelyje – daugiau nei 100 viešojo meno kūrinių. Tarp jų – 25 MO muziejaus prakalbintos skulptūros.

Skulptūros ir paminklai – nebylūs (su keliomis išimtimis) miesto gyvenimo liudytojai, saugantys skirtingų laikotarpių istorijas.

Ant pjedestalų ir ne tik – ir nusipelniusios asmenybės, ir gyvūnai, ir pasaulinės žvaigždės, ir sėkmę nešantys simboliai, ir mitiniai personažai, ir kt. Susidėliok savo meno turą po Vilnių ir papildyk miesto tyrinėtojo patirčių kolekciją surasdamas kitokias –netikėtas bei nustebinančias –skulptūras. „Neakivaizdinio Vilniaus“ septynetas tebūna šių atradimų pradžia.

„Šv. Kristoforas“

(skulptorius – Gitenis Umbrasas)

Tyrinėk su atnaujintu maršrutu „Vilniaus globėjo beieškant“

Jeigu esi meno ant plytelių, tokių kaip „Stebuklas“, „Obuoliukas“ ar „Baltijos kelio dalyvio pėdos“, gerbėjas, privalai susirasti ir naujausią G. Umbraso kūrinį. Šįkart jis ne po kojomis, o ant Vilniaus miesto savivaldybės fasado! Sostinės globėjo šv. Kristoforo mozaika sudėta iš 30 granito plokščių ir tūkstančių spalvotų akmens gabalėlių. Darbas užtruko net penkerius metus. Mozaika atidengta 2025 m.

Konstitucijos pr. 3

„Atpažintas objektas“

(skulptorius Tauras Kensminas)

Kol žmonės bando įminti neatpažintų skraidančių objektų mįslę, Lazdynuose nusileido atpažintas objektas. Taip pavadintas neįprastos formos meno kūrinys – pirmoji skulptūra šiame rajone po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pasak „Atpažinto objekto“ autoriaus, šiuolaikinė skulptūra nebūtinai turi vaizduoti konkretų žmogų ar įvykį, ji turi skatinti stabtelėti, paspėlioti, ką simbolizuoja abstrakti forma. Galbūt atspindi banguotą Lazdynų charakterį, o gal žiedinę Architektų gatvę, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos? Skulptūra yra meno rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ kūrinys.

Tyrinėk su maršrutu „Lazdynai“

Lazdynų pėsčiųjų alėja

Instaliacija „Meno takas“

(menininkas Artur Širin (Ettoja)

Japonai garsėja menu ant šulinių dangčių – ant jų vaizduoja istorinius įvykius, gamtą ar net pokemonus. Ši tendencija atsirito ir iki Šnipiškių. Einant Linkmenų gatve išties verta dairytis po kojomis. Ukrainiečių kilmės menininkas Ettoja čia atnaujino šešis kanalizacijos dangčius ir kartu su kolegomis pavertė juos tikrais meno kūriniais: pavaizdavo kosmonautą su siurbliu, Vilniaus panoramą ir net troleibusą. Šis projektas buvo išrinktas vienu iš „Kuriu Vilnių“ nugalėtojų 2025 m.

Linkmenų g.

„Ramus

žmogus“

(skulptorius – Linas Šinkūnas)

Atsargiai, neišsigąsk! Vaikščiodamas

Neries senvagės slėnyje ir grožėdamasis tvenkinyje plūduriuojančiomis lelijomis bei tarp jų besiturškiančiomis antimis, išvysi į vandenį panirusią žmogaus galvą. Šis netikėtas meno kūrinys – tai skulptūra „Ramus žmogus“, meno rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ dalis, skatinanti susimąstyti apie žmogaus vietą gamtoje. Patarimas: aplankyk šią skulptūrą skirtingais metų laikais, nes „galvos“ efektas kaskart vis kitoks.

Linkmenų g. 28

Išbandyk atnaujintą maršrutą „Šnipiškės“

„Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas, vaikščiojantys kojūkais Vilniuje“

(autoriai – Kęstutis Grigaliūnas, Redas Diržys ir Kazys Venclovas)

Šnipiškių aikštė

Valiūkiškais netikėtumais stebina ne tik meniška atmosfera garsėjantis Užupis. Šnipiškių aikštėje laukia susitikimas su J. Mačiūnu ir J. Meku, stovinčiais ant kojūkų! Spalvingos skulptūros atspindi Fluxus dvasią ir skatina palypėti aukščiau kasdienybės. Įdomu, kad menininkus įkvėpė realus atsitikimas, kai žymūs lietuviai vaikščiojo su kojūkais Niujorke. Žaismingas ir šypseną sukeliantis projektas finansuotas Vilniaus miesto savivaldybės programos „Kuriu Vilnių“ lėšomis.

„Vilkas“

(menininkas – Davide Rivalta)

Vilniuje gausėja vilkų. Jei esi atkreipęs dėmesį į geležinius sostinės įkūrimo simbolius Vilniaus geležinkelio stotyje arba Sapiegų parke Antakalnyje, metas susitikti su dar vienu –Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje. Čia pasitinkantis realaus dydžio vilkas yra vieno žymiausių šiuolaikinių italų menininkų kūrinys. Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-mečiui skirta skulptūra tarsi simboliškai sujungia dviejų miestų – Vilniaus ir Romos – įkūrimo legendas, kurių pagrindinis herojus yra vilkas.

Gedimino kalno apžvalgos aikštelė

Gatvės meno inkliuzai „Cemento užtemimai“

(menininkas – Isaac Cordal)

Literatų g. 5, Užupio g. 2A, Pylimo g. 17, Lukiškių skg. 6, S. Skapo g., Šiltadaržio g. ir kt.

Sužinok daugiau

Vilnius – kaip vienas

didelis muziejus po atviru dangumi. Meno terapija laukia kiekviename sostinės rajone – nuo Paupio iki

Saulėtekio. „Neakivaizdinio Vilniaus“ kitokių skulptūrų rekomendacijų sąrašą būtų galima pildyti ir pildyti:

Kai kurios Vilniaus skulptūros yra tikros

slapukės. Ispanų menininkas Isaacas Cordalas 2024 m. tarptautinio gatvės menų festivalio

SPOT metu sostinėje prislapstė keliolika sprindžio dydžio skulptūrėlių. Miniatiūrinės

žmonių figūrėlės, išsibarsčiusios skirtingose miesto gatvėse ant namų fasadų, simbolizuoja nuvertėjusį santykį su gamta, atspindi

visuomenę per miesto prizmę. Projekto

„Cement Eclipses Project“ personažų galima rasti ir tokiuose miestuose kaip Niujorkas, Viena, Londonas, kt. Beje, skulptūrėlės gyvena savo gyvenimą – laikui bėgant nurodytoje vietoje gali jų neberasti. O gal jos tiesiog slepiasi nuo tavo akių?

Paupio meno galerija po atviru dangumi (Paupys)

Kalbančios skulptūros

Betoniniai vilniečiai (Viršuliškių miesto parkas)

Metras (Katedros a. 4)

Bitlas Džonas Lenonas (Mindaugo g. 27)

DNR arka (pievelė prie VU Gyvybės mokslų centro Saulėtekyje)

Adriana (Šypsenų alėja)

Vandens nešėjas (Lydos g. 4)

Užupio obeliskas (Užupio ir Krivių g. sankirta)

Neofreskos Miesto metraštis ant sienų

Vilniaus metraščio, fiksuojamo piešiniais ant sienos ir neofreskomis ant pastatų fasadų, patilčių ir sienų, puslapiai pildomi beveik kasdien, todėl jų visų suskaičiuoti neįmanoma. Vien galerijoje po atviru dangumi „Open Gallery“ buvusios gamyklos „Elfa“ erdvėse Naujamiestyje –daugiau nei 50 piešinių ant sienos.

Vienas gatvės menininkas piešinius ant sienos yra pavadinęs tatuiruotėmis ant miesto veido. Šiomis dienomis jos ne tik puošia ir nuspalvina Vilniaus gatves bei kiemus, bet ir siunčia žinią, perduoda aktualią idėją, kartais provokuoja ar priverčia susimąstyti. Gatvės menas – jau nebe pogrindžio kalba, pabandyk ją iššifruoti atrasdamas mieste naujausius kūrinius.

Tyrinėk su atnaujintu maršrutu „Vilniaus gatvės menas“

„Odė troleibusui“

(Pidžin, TRAFIK, Anton Hudo, Facebug)

Vilniuje „važinėja“ ir požeminiai troleibusai. Kad ši viešojo transporto priemonė jau yra tapusi legendiniu sostinės simboliu, įrodo vienas naujausių piešinių ant sienų – „Odė troleibusui“. Kone per visą požeminę perėją vingiuojančio troleibuso, sausakimšo keisčiausių keleivių, autoriai – menininkai iš Lietuvos ir Ukrainos. Šis kūrinys yra gatvės meno konkurso „Žaliosios sostinės istorijos“ dalis. Troleibusas piešinyje simbolizuoja tvarų judumą, taip pat šiuolaikinį, žalesnį ir darnesnį Vilnių.

„Panoramos“ požeminė perėja

„Miško maudynės –kurortas prie namų“

(Linas Kaziulionis)

Šveicarijos parko miškas Antakalnyje laikomas šiuolaikiniu kurortu, kuriame miestiečiai gali ne tik mėgautis gamtos ramybe, bet ir užsiimti pasaulyje vis labiau populiarėjančiomis miško maudynėmis. Su mišku susiliejusias žmonių figūras galima įžvelgti L. Kaziulionio freskoje ant daugiabučio namo sienos. Žinomas menininkas pats išbandė miško maudynes ir savo kūriniu norėjo atskleisti harmoningą žmogaus santykį su gamta, pakviesti visus atsigręžti į mišką.

Beje, naujausias menininko kūrinys „Laiko sluoksniai” papuošė verslo centro „Sąvaržėlė” (Konstitucijos pr. 14 A) fasadą.

„Šilo siela“

(Lina Šlipavičiūtė)

Rašytoja Kotryna Zylė tiki, kad mitinės būtybės iki šiol gyvena tarp mūsų. Ir galbūt ji teisi? Štai ant Šilo tilto atramos –įdėmus senovės lietuvių deivės Žvėrūnos, miško gyvūnų globėjos, žvilgsnis.

Piešinys, sujungiantis šilo, upės ir gamtos temas, yra iniciatyvos „Dalyvauk! Vilnius“ projektas. Gatvės meno kūrinys šalia pėsčiųjų ir dviratininkų takų praneša apie upės kaimynystėje besivystančią rekreacinę erdvę.

Šilo tiltas nuo Žirmūnų gatvės pusės

„Aukštapelkės“

(Mykolė Ganusauskaitė)

Ant Geležinio Vilko gatvės viaduko virš Ateities gatvės

Vilnius – gamtai draugiškas miestas, todėl jame net ant betono galima išvysti... aukštapelkę! Tai menininkės sumanymas po viaduku įkurdinti akis atgaivinantį unikalų gamtos peizažą.

Piešinio ilgis – net 65 m, aukštis – 4,5 m. Įdomu, kad būtent šioje vietoje Mykolė paauglystėje laukdavo autobuso važiuoti į žirgyną.

Draustinio gyventojai Fabijoniškėse

(Akvilė Magicdusté)

Naujas Vilniaus meno galerijos po atviru dangumi kūrinys – ir Fabijoniškėse. Jo herojai – baltasis kiškis, genys, drugelis, ąžuolas ir kiti augalai. Šiame rajone augusią menininkę įkvėpė Cedrono aukštupio draustinio gyvūnija ir augalija. O geometrinės figūros piešinyje, nusidriekusiame per visą devynaukščio daugiabučio namo sieną, atkartoja naujai suprojektuoto riedlenčių ir riedučių parko Fabijoniškėse reljefą.

S. Stanevičiaus g. 55

Kipro Petrulio freska

(Kipras Petrulis (Trexus)

Vilniaus kolegijos siena (Antakalnio g. 52)

Vieno ryškiausių XX a. Lietuvos koloristų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, tapytojo Antano Petrulio kūrinį galima pamatyti ne tik muziejuje, bet ir gatvėje Antakalnyje. Vieną iš jo šilkografijos kūrinių, saugomą MO muziejaus archyve, ant Vilniaus kolegijos fasado perkėlė jo anūkas šiuolaikinio urbanistinio meno kūrėjas K. Petrulis. Antakalnyje jo senelis gyveno, kūrė ir praleido paskutines dienas.

„Atramos“

(Joris Malūkas ir Vladimir Ionov)

Kas būtų, jei pasaulį užvaldytų grybai?

O galbūt jie jau valdo? Pasak menininkų, miestuose tarp betono ir asfalto slypi nematoma, bet gyvybiškai svarbi ekosistemos dalis – grybiena. Ji tarsi požeminis internetas jungia augalus, perneša maistines medžiagas ir padeda miškams bei parkams klestėti. Todėl sienų tapybos projekte tilto atramos virto savotiškais mikologiniais portalais su skirtingomis grybų rūšimis – nuo gerai pažįstamų valgomųjų grybų iki paslaptingų, mažai pastebimų rūšių.

Paupio g. po Drujos g. tiltu

Gatvės meno piešiniuose –nebylios žinutės apie miesto praeitį, dabartį, ryškius miestiečius. Surask jas ir perskaityk, kas svarbu Vilniui:

„Laikykimės išvien su Ukraina“ (Šilo g. 5)

„Open gallery“ kūriniai (Švitrigailos g. 29)

„Grigiškės iš paukščio skrydžio“ (Šviesos g. 3)

„Sienos prisimena“ (Senamiestis)

„Meilės sriuba“ (Bernardinų sodas)

„Jei pasiryžti, tai nebe svajonė“ (Bazilijonų g. 6B)

„Po NATO skėčiu“ (Pylimo g. 9)

„Ieškai moters?“ (Labdarių g. 2)

„Nika“ (po Baltuoju tiltu)

45 – tiek galerijų ir muziejų dalyvavo 2026 m. „Neakivaizdinio Vilniaus“ organizuojamoje šiuolaikinio meno iniciatyvoje „Su-menėk“, vykstančioje kasmet vasario savaitgaliais.

Patirtys muziejuose ir meno erdvėse

Šalia didžiųjų Vilniaus muziejų ir galerijų – butikinės, dažnai privačios meno erdvės, svetingai kviečiančios padegustuoti meną. Išmokti jį skanauti mažais kąsneliais, neskubant – irgi menas. Beje, moksliškai įrodyta, kad lankymasis parodose didina pasitenkinimą gyvenimu.

„TaDas art gallery“

Gutauskų pavardė meno pasaulyje gerai žinoma. Nuo 2025 m. rudens tiek Leonardo Gutausko, tiek jo tėvų

Loretos Skripkutės-Gutauskienės ir

Tado Gutausko kūrinius galima pamatyti autorinėje galerijoje Užupyje „TaDas art gallery“. Čia sugyvena ir šiuolaikinė tapyba, ir akvarelė, ir fotografija, ir skulptūra, ir keramika, ir tekstilė. Apsilankęs atkreipk dėmesį ir į pastatą. Architekto Tomo Lapės suprojektuotas namas „Krivis“ – išties išskirtinis.

Arklių g. 20-1

Adomo Galdiko muziejus

Dažnas, išgirdęs Adomo Galdiko pavardę, nustemba jos nežinantis, nors tai – garsus moderniosios lietuvių dailės tapytojas, grafikas ir scenografas. Jis net laikomas vienu žymiausių lietuvių dailininkų po M. K. Čiurlionio. Privačiame muziejuje saugoma beveik 300 į JAV XX a. pr. emigravusio menininko kūrinių. Muziejuje savarankiškas lankymasis negalimas, interneto svetainėje skelbiamas ekskursijų kalendorius arba ekskursiją galima užsisakyti individualiai. Ir būk nusiteikęs čia nusiauti batus – po istorines menu apgyvendintas erdves vaikščiosi įsispyręs į šlepetes!

Krivių g. 13A

TUMO

galerija

Užupio g. 28

Užupyje – gabalėlis Afrikos? Jį atrasi užsukęs į „TUMO galeriją“, kuri skiria dėmesį Afrikos žemynui ir pristato šiuolaikinių Afrikos menininkų kūrybą. Tad šalia Vytauto Kasiulio, Stasio Eidrigevičiaus, Samuelio Bako, Adomo Galdiko, Prano Domšaičio, Stasio Ušinsko ir kitų žinomų XX–XXI a. lietuvių bei litvakų kūrinių čia spalvomis ir netikėtais motyvais trykšta afrikiečių vaizduojamoji dailė.

AP

galerija

Užupio g. 24

Užupyje įsikūrusios „AP galerijos“ išskirtinumas – patentuotas pramoginis pažintinis renginys „Meno degustacija“. Kartą per mėnesį organizuojamose degustacijose meno kuratorė susirinkusiesiems per pusantros valandos ant molbertų pristato apie 40 kūrinių, juos pakomentuoja, pristato autorius. Tokiuose vakaruose kviečiami dalyvauti tiek meno žinovai, tiek pradedantieji domėtis menu ar net vaikai. Pastariesiems rengiamos atskiros degustacijos. Nepatekęs į degustaciją, be poilsio dienų dirbančioje galerijoje gali apžiūrėti veikiančias parodas.

„Tartle“

Škotai žodžiu „tartle“ apibūdina jausmą, kai neprisimenama, kas tai, kur matyta, girdėta, iš kur žinoma, bet tikrai pažįstama. Būtent toks pavadinimas parinktas viena didžiausių privačių meno kolekcijų Lietuvoje, nes „tartle“ jausmas dažnai užvaldo žiūrint į meno kūrinius. Tarp 8 tūkst. Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ eksponatų – tapybos kūriniai, skulptūros, žemėlapiai, senosios grafikos kūriniai, lituanistinės knygos ir kitas surinktas po pasaulį išsibarstęs lituanistinis paveldas. Tik čia įvairių parodų metu galima pamatyti Petro Rimšos medalių ir skulptūrų kolekciją, vienintelę

Lietuvoje tokios apimties LDK žemėlapių

kolekciją, itin retus Pranciškaus Smuglevičiaus albumus, žymiausio XVII a. Vilniaus laikrodininko Jokūbo Gierkės laikrodį, didžiausią Lietuvoje skulptoriaus Jokūbo Lipšico skulptūrą.

40

Vilniaus fotografijos namai

Sukurti namus fotografijai ir Vilniui –tokį tikslą turi 2025 m. pab. Mokytojų namuose (dabartiniame Vilniaus kultūros centre) duris atvėrusių Vilniaus fotografijos namų įkūrėjai. Šioje erdvėje rengiamos ne tik parodos, bet ir susitikimai, renginiai, į kuriuos kviečiami ir fotografijos entuziastai, ir profesionalai. Čia galima pavartyti nuotraukų albumus, pabendrauti su fotografais, įsigyti leidinių ar fotojuostelių. Į veiklas žaismingai pažinti fotografiją kviečiami ir vaikai.

Užupio g.

Vilniaus g. 39

Prano Gudyno

restauravimo centras

Nors šis centras nėra meno muziejus ar galerija, jis prie meno kūrinių prisiliečia tiesiogiai. Čia tyrinėjami, konservuojami ir restauruojami Lietuvos muziejams, bažnyčioms, privatiems asmenims priklausantys dailės kūriniai, istorinės ir archeologinės vertybės. Būtent Prano

Gudyno restauravimo centro specialistai prisidėjo prie Valdovų rūmų gobelenų, Aušros

Vartų „Gailestingumo Motinos“ paveikslo, M. K. Čiurlionio kūrinių atgimimo. Centre visiems norintiems rengiamos ekskursijos po dirbtuves, vadinamas meno kūrinių ligonine. Restauravimo centras yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys.

Rūdninkų g. 8

Kasmet miesto tyrinėjimo gide pateikiame papildytus

įdomiausių muziejų sąrašus ir visada pristingame vietos. Ar jau aplankei šiuos muziejus?

MO muziejus (Pylimo g. 17)

Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2)

Vilniaus miesto muziejus (Vokiečių g. 6)

Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26)

Automuziejus (Dariaus ir Girėno g. 2)

Kultūros kompleksas „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 21 ir 23)

Pilininko namas (Arsenalo g. 1)

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus (Pylimo g. 4A)

„Miestas yra jį supanti gamta – nuo augalų ir gyvūnų iki čia tvyrančio oro ar srūvančių vandenų,

miestas yra žmonių sukurtas kūnas – pastatai, viešos erdvės, visi architektūriniai, urbanistiniai ir inžineriniai sprendimai, miestas yra kultūra – čia girdimos ir vartojamos kalbos, išpažįstamos religijos, miesto gyventojų tautybės, kasdienybės fragmentai.“ (Vilniaus miesto muziejus)

Sostinės iki galo nepažinsi, jei neprakalbinsi jos statinių. Dangus virš Vilniaus išsiskiria bažnyčių smailėmis, dvarų mūrais, biurų vertikalėmis. Rekomenduojame vietas tavo patirčių Vilniuje žemėlapiui naviguojant po architektūrinį miesto kūną.

Iš viso Vilniuje yra 28 rūmai ir dvarai.

į didikų praeitį

Atgal

Vilniaus gyslomis teka ir mėlynas kraujas –miestas yra buvęs karalių, didžiųjų kunigaikščių, kitų didikų rezidencija. Sostinėje iki šiol gausu aristokratiškos praeities įspaudų, ženklų, pėdsakų. Pabandyk tarsi laiko mašina persikelti į praeitį ir išvysti muziejais, galerijomis ar viešbučiais paverstus rūmus kaip kilmingos Vilniaus istorijos liudytojus.

Markučių dvaras

Subačiaus g. 124

Tyrinėk su atnaujintu maršrutu „Markučiai“

Gražiausi Vilniaus medinukai – ne tik Žvėryne ar Užupyje. Kai Medinės miesto architektūros muziejus organizavo konkursą „Vilniaus medinukų TOP 2020“, į pirmą gražiausių sostinės medinių pastatų trejetuką pateko ir Markučių dvaras. Ant geltono jo fasado galite pamatyti tai patvirtinančią lentelę. Dabar šis XIX a. priemiesčio medinės architektūros pavyzdys yra Vilniaus miesto muziejaus padalinys. Jame išlikę per 150 metų nepakeistas interjeras ir jo detalės: baldai, indai, knygos ir dailės kūriniai. Praeityje dabartinė Markučių teritorija priklausė didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonai Elenai, taip pat Kiškų, Chodkevičių giminėms, XIX a. čia gyveno ir Grigorijus bei Varvara Puškinai (jie palaidoti kapinaitėse netoli dvaro, prie Šv. Varvaros koplyčios; greta kapinių du akmenys žymi vietą, kur palaidoti mylimi Varvaros šuniukai).

Trakų g. 10

Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai

Įdomios istorijos slypi ne tik Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje saugomose knygose (čia jų – apie pusė milijono, įskaitant Mickevičianos kolekciją su poeto A. Mickevičiaus kūriniais), bet ir pačiose pastato sienose. Biblioteka įsikūrusi buvusiuose Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose. Seniausia pastato dalis – rūsiai su XV a. gotikinio mūrinio namo liekanomis. Bibliotekoje, kuri čia buvo įkurta 1950 m., išlikę 13 koklinių krosnių, lubų lipdiniai, sienų tapybos fragmentai. Čia vedamos pažintinės ekskursijos.

Vilniuje esančiuose rūmuose Tiškevičiai dažniausiai reziduodavo žiemą, vasarą išvykdavo į užmiesčio dvarus. Vieniems garsiausių ir turtingiausių Lietuvos didikų dar priklausė rūmai Trakų g. 1 (dabar –VILNIUS TECH Architektūros fakultetas), Trakų g. 12 (dabar – lopšelisdarželis), taip pat neseniai restauruoti rūmai Žygimantų g. 3, kuriuos puošia arkiniai buvusios oranžerijos langai.

Sapiegų rūmai

L. Sapiegos g. 13

Antram gyvenimui prikeltų Sapiegų rūmų Antakalnyje lankytojus iki

šiol žvilgsniu palydi ūsuotas jų šeimininkas – Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega. Vieno turtingiausių ir įtakingiausių didikų bareljefas puošia

XVII a. iškilusios rezidencijos, kadaise puošnumu nenusileidusios

kitų Europos didikų rūmams, fasadą. Baroko epochos architektūros ansamblis su didžiuliu parku net buvo vadinamas mažuoju Versaliu. Jo freskų, lipdinių ir skulptūrų autoriai buvo italų menininkai, kurių darbai puošia ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Šiandien Sapiegų rūmų menėse, tebesaugančiose prieš kelis šimtmečius čia vykusių aristokratiškų puotų aidą ir buvusios didybės atspindžius, vyksta Šiuolaikinio meno centro kuruojamos parodos, koncertai, rengiamos edukacinės veiklos ir pažintinės ekskursijos.

Žalioji a. 2A

Trakų Vokės dvaro sodyba

Traukinys arba autobusas nuo Vilniaus centro iki Trakų Vokės atveža per mažiau nei pusvalandį. Perlu Vilniaus karūnoje šis rajonas vadinamas dėl po restauracijos atgimusių XIX a. pab. Tiškevičių dvaro rūmų su vienu gražiausių peizažinio stiliaus parkų Lietuvoje. Parką suprojektavo žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas prancūzas Eduaras Andrė. Lankytojams atviruose rūmuose atkurtos interjero detalės: puošnios lubos, autentiškos grindų plytelės ir oranžerijos grindys, senovinės langinės. Čia galima pamatyti ir atnaujintas rūsio patalpas, vandens bokštą su musulmonišku stogeliu, Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų, neobarokinio stiliaus arklides, požeminiu tuneliu su rūmais sujungtą virtuvės pastatą. Ekspozicinėje dvaro erdvėje vyksta parodos, renginiai, edukacijos, savaitgaliais pakvimpa šviežiais kruasanais ir kava.

Radvilų rūmai

Radvilų rūmais vadinama XVII a. iškilusi

Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos rezidencija tuo metu buvo laikoma vienais gražiausių rūmų visame Vilniuje. Vėliau gaisrų ir karų suniokotų mūrų šeimininkai nuolat keitėsi, patys rūmai buvo vis perstatomi. Šiuo metu čia veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Radvilų rūmų dailės muziejus. Restauruotame pietiniame rūmų korpuse įrengta XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos šedevrų ekspozicija, čia taip pat verta pasigrožėti išsaugotais autentiškos sienų tapybos fragmentais, langų rėmais, išskirtiniu XX a. pr. linoleumu. Radvilų rūmų dailės muziejuje taip pat rengiamos užsienio ir Lietuvos menininkų trumpalaikės parodos, vyksta kultūriniai renginiai, organizuojamos ekskursijos, edukacinės veiklos įvairaus amžiaus ir poreikių lankytojams.

Pacų rūmai

Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaikštis Jonas Sobieskis, Rusijos imperatorius Aleksandras I, pirmoji Lietuvos moteris rašytoja Sofija Tyzenhauzaitė – tik kelios istorinės asmenybės, viešėjusios Pacų rūmų pokyliuose. Įdomu, kad kariuomenės vado Mykolo Kazimiero Paco užsakymu XVII a. pastatytus rūmus kūrė tie patys architektai, skulptoriai, dailininkai, kurie dirbo ir statant Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei Pažaislio vienuolyno ansamblį. Barokiniuose rūmuose apsistoti gali ir tu – čia įsikūręs 5 žvaigždučių viešbutis „Pacai“ su SPA, restoranu, baru.

Vilniaus g. 24

Didžioji g. 7

Tuskulėnų dvaras

Žirmūnų g. 1F

Tuskulėnų dvaro rūmai yra vienus liūdniausių Lietuvos istorijos puslapių menančio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso dalis. Sovietmečiu dvaro teritorija tapo masinių kapaviečių vieta. Šiam kompleksui priklausančiame Baltajame dvarelyje įrengta ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ kviečia susipažinti ne tik su šiuo laikotarpiu, bet ir su senesne Tuskulėnų dvaro praeitimi ir paslaptimis, siekiančiomis XVI a. Pavyzdžiui, yra išlikę duomenų, kad čia buvo degamos plytos, naudotos statant Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Restauruotuose Tuskulėnų dvaro rūmuose veikia ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.

Daugiau vietų, menančių aristokratiškąją Vilniaus praeitį:

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4)

Vileišių rūmai (Antakalnio g. 6)

Chodkevičių rūmai (Didžioji g. 4)

Pociejų (Vainių) rūmai (Dominikonų g. 11)

teminį maršrutą „Patirk savąją piligrimystės istoriją“ įtraukta 10 objektų, atveriančių Vilnių kaip daugiakultūrį miestą, kuriame daugelį amžių dominavo krikščioniška dvasia.

10 Kam skambina varpai?

Daugiau dvasingumo stotelių

Vilniuje – gražiausia bažnyčia pasaulyje! 2026 m. tarptautiniame reitinge Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, garsėjanti tūkstančiais skulptūrų, buvo paskelbta gražiausia katalikų bažnyčia. Piligrimus Lietuvos sostinėje žavi ir kitų barokinių bažnyčių gausa – Vilnius lyginamas net su Roma ar Jeruzale. Tačiau tarp jų – ir mažiau žinomos dvasingumo stotelės, išsiskiriančios architektūriniais sprendimais, padiktuotais netipiškos aplinkos. Į

Dvasingumo stotelės Vilniuje

Dievo Gailestingumo šventovė

Vilnius – Dievo Gailestingumo miestas. Čia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę yra atvira

Dievo Gailestingumo šventovė su originaliu viso pasaulio piligrimų gerbiamu Dievo Gailestingumo paveikslu. Jį 1935 m. pagal šv. Faustinos regėjimus

Vilniuje nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Internetu galima stebėti nenutrūkstančią transliaciją iš šios šventovės.

Daugiau Vilniaus piligrimų centro maršrute „Dievo Gailestingumo kelias“

Dominikonų g. 12

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia

K. Sirvydo g. 4

Ši bažnyčia kartu su pirmuoju senosios regulos karmelitų vienuolynu Lietuvoje – viena iš Vilniaus šventovių, dar neatgimusių naujam gyvenimui. Ją XVI a. pr. įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila. Sovietmečiu uždarius bažnyčias, čia buvo įkurta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla – Knygų rūmai. Bažnytinio paveldo muziejus kartais nerestauruotame ansamblyje su išlikusiomis freskomis ir nuostabaus XIX a. interjero biblioteka organizuoja ekskursijas.

Tyrinėk su maršrutu „Vilniaus portalai“

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Rasų g. 4A

Kadaise ant Užupį juosiančios Išganytojo kalvos plytėjo vienuolių misionierių sodai su tvenkiniais, bitynais, vaistažolių lysvėmis, veikė seserų šaričių ligoninė neturtingiems vilniečiams, šalia įsikūrusios vizitietės turėjo ne mažiau įspūdingai prižiūrimą vienuolyną. Šiandien ant Išganytojo kalvos nėra nei brolių misionierių, nei seserų vizitiečių ar šaričių, tik liūdnai stūkso laiko graužiamas prie vizitiečių vienuolyno veikusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kupolas. Šalia jo veikia

Pal. Kun. Mykolo Sapočkos hospisas ir Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolija.

Misionierių bažnyčios ansamblyje kartais organizuojamos ekskursijos, pasakojančios apie kadaise čia virusius gyvenimus.

Deja, vizitiečių vienuolynas ir bažnyčia yra užverti lankytojams dėl nepritaikytų ir nesaugių patalpų.

Tyrinėk su maršrutu „Vilniaus vienuolynai“

Šv. Kryžiaus bažnyčia

Simono Daukanto a. 1

Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnytėlė

Prezidentūros kaimynystėje žinoma dėl malonėmis garsėjančio Marijos Snieginės paveikslo didžiajame altoriuje (Marijos Snieginės atvaizdo kopija nutapyta ir ant bažnyčios fasado). Tačiau ne mažiau garsus ir stebuklingas šaltinis buvusio Bonifratrų vienuolyno rūsyje. Nuo senovės tikima, kad šis vanduo stebuklingai gydo akių ligas. Šiandien šaltinį prižiūri Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija. Tad norint prieiti prie šulinio, kuriame susirenka šaltinio vanduo, reikia susitarti su seserimis.

Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio

Jėzaus

Teresės bažnyčia

J. Kolaso g. 34

Iš visų Vilniuje veikiančių maldos namų ši bažnyčia Pavilnyje išsiskiria trimis dalykais: yra vienintelė medinė katalikų bažnyčia Vilniaus mieste, pastatyta kalnuotos Zakopanės stiliumi ir vienintelė pavadinta Kūdikėlio Jėzaus vardu. Išskirtinės bažnyčios statymas užtruko ir buvo sudėtingas. Bendruomenė rinko lėšas įvairiais būdais – nuo renginių ir loterijų iki galimybės gyventojams „įsigyti“ konkretų langą ir padengti jo įrengimo išlaidas. 1933 m. gegužę buvo pakloti pirmieji akmens luitai, o 1935 m. liepos 7 d. bažnyčia buvo iškilmingai pašventinta. Jos projekto autorius – vienas ryškiausių tarpukario architektų Stefanas Narembskis.

Tyrinėk su atnaujintu maršrutu „Pavilnys“

Tolminkiemio g. 4

Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia

Vilniaus bažnyčias puošia ne tik barokas. Sovietmečiu projektuojant naujus gyvenamuosius rajonus, vietos bažnyčioms juose nebuvo numatoma. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, daugelio naujųjų rajonų gyventojai susidūrė su problema, kad šventovės nuo senų laikų iš esmės liko tik Senamiestyje. Siekiant spręsti šią problemą, 2016 m. Pilaitėje buvo pradėti statyti šiuolaikinės architektūros maldos namai. Jaunai parapijai vadovauja vienas geriausiai visuomenėje žinomų kunigų Ričardas Doveika, buriantis bendruomenę netradiciniais sprendimais, pavyzdžiui, fontanų šou bažnyčioje per Kalėdas arba mišiomis su augintiniais.

Tyrinėk su maršrutu „Pilaitė“

Armėnų apaštališkoji bažnyčia

A. Juozapavičiaus g. 11A

Suradę šią vietą nustebsite – tikra Armėnijos sala Šnipiškėse. Daugiabučių apsuptyje, už vynuogių kekėmis puoštų vartų yra vienintelė armėnų bažnyčia Vilniuje – Šv. Vardano apaštališkoji bažnyčia. Viena mažiausių sostinės bažnyčių, kurios plotas – 54 kv. m, įrengta 2006 m. buvusios katalikų koplyčios vietoje. Apleistą koplyčią Vilniaus miesto savivaldybė išnuomojo armėnų bendruomenei. Ši tautinė mažuma, kurios istorija siekia LDK laikus, šiuo metu sudaro apie kelis šimtus Vilniaus gyventojų. Vieta, kur stovi bažnyčia, mena ir senąsias žvejų priemiesčio kapines, priklausiusias Šv. Rapolo bažnyčios parapijai.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ 7-ojo gimtadienio renginyje „Vilniaus viršukalnės 2.0. Ekspedicija į 11 sostinės viršūnių“ vilniečiai ir miesto svečiai galėjo užkopti į 11 Vilniaus dangoraižių. Jų bendras aukštis dukart viršijo Eifelio bokšto aukštį.

Kairiajame Neries krante –senasis miestas su istoriniu centru ir barokinių bažnyčių mūrais, dešiniajame –naujasis Vilniaus centras, urbanistinė kalva su šiuolaikiškiausiais biurais Lietuvoje. Abiejuose krantuose – tas pats miestas, augantis pats ir auginantis tave, įkvepiantis stiebtis tik aukštyn. Kviečiame prie sostinės vertikalių įvairiuose Vilniaus rajonuose su viešosiomis erdvėmis jų paunksmėje trumpos pauzės, o gal net į urbanistinį pikniką.

11 Vilniaus viršukalnių paunksmėje

Tyrinėk su maršrutu „Vilniaus vertikalės“

„Business Stadium Central“ by ZAHA HADID

Jeigu esi girdėjęs apie naująjį baseiną su ypatingu vaizdu į Gedimino pilies bokštą, tai žinok, kad jis įkurtas būtent viršutiniuose šio pastato aukštuose. Oficialiai atidarytas tik 2026 m., verslo centras, kurį sukūrė vienas žymiausių architektų biurų pasaulyje „Zaha Hadid Architects“, dėl išskirtinės formos jau tapo Vilniaus architektūriniu akcentu ir paskelbtas geriausiu metų pastatu Centrinėje ir Rytų Europoje. 5 300 kv. m ploto viešoje erdvėje –„Business Stadium Central“ aikštėje – įrengtas amfiteatras, poilsio zonos, o ilgiausia Vilniuje laikomoje promenadoje čiurlena 12 fontanų ir vandens kaskadų, žaliuoja beveik 200 medžių, veikia 7 kavinės ir restoranai.

„Artery“

Konstitucijos pr. 18B

Greta šios įspūdingos Vilniaus vertikalės padarytą nuotrauką būtų galima pavadinti „Niujorkas Vilniuje“. Debesis atspindintis kristalo formos stiklo ir plieno milžinas – 82 m aukščio modernus verslo centras, kurį suprojektavo vienas žymiausių pasaulio architektų Danielis Libeskindas. Greta dangoraižio – viešoji erdvė Kristalų žolynas, kuriam augalus Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektai parinko atsižvelgdami į Neries krantų florą. Čia kerojantys augalai – žalsvai pilkšvos spalvos, priderinti prie šalia Baltojo tilto palinkusio gluosnio, prie pastato auga kukmedžiai, visžalės viksvos. Buvo siekiama, kad žolynas įsilietų į teritoriją, būtų kaip neutralus fonas, kuriame atsiskleistų architektūriniai sprendiniai, išryškėtų pastato švytėjimas, o ant suoliuko prisėdusio praeivio žvilgsnis nevaržomai kiltų aukštyn.

Rinktinės g. 3

„Cyber City“

Išsaugotas legendinis kojinių fabriko kaminas buvusios „Spartos“ gamyklos teritorijoje

Naujamiestyje yra didžiausias aukštaūgis

tarp čia iškilusių technologijų miestelio biurų pastatų. Jis yra savotiškas visiems atviros viešosios erdvės centras – aplink kaminą sustatyti suoliukai, ant jo įrengtas didžiulis

įspūdingas čiaupas-fontanas. Greta yra

amfiteatrinė erdvė, žaliosios zonos. Fabriko palikimas puoselėjamas ir tekstilės raštuose primenančiame pastatų fasade, ir veikiančiame bare pavadinimu „Sparta“. Į vadinamąjį

„Lietuvos Silicio slėnį“ smagu užsukti ir kalėdiniu laikotarpiu, kai erdvė nušvinta girliandomis ir originaliomis puošmenomis.

Švitrigailos g. 34

„Business Garden Vilnius“

Laisvės pr. 10

Nors Vilniuje nėra Alpių ar Tatrų, čia galima pasipraktikuoti laipiojant uolomis prie miesto „viršukalnių“ – dangoraižių. Verslo parko „Business Garden Vilnius“ teritorijoje Lazdynuose – naujai atverta aukščiausia atviro tipo laipiojimo siena Lietuvoje „BONOBO climbing“. Ant daugiaaukštės automobilių aikštelės fasado įrengtoje sienoje –17 skirtingų laipiojimo takų su skirtingo sudėtingumo trasomis nuo 10 iki 22 m aukščio. Jos pritaikytos tiek profesionalams, tiek pradedantiesiems, tiek vaikams ar šeimoms treniruotis savarankiškai arba su instruktoriais. Sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiame verslo parke yra ir padelio bei teniso kortai, krepšinio, tinklinio, paplūdimio teniso aikštelės, dviračių takai, lauko treniruokliai, amfiteatras ir kitos laisvalaikio erdvės, atviros ir miestiečiams.

„Sąvaržėlė“

Verslo centras žaismingu pavadinimu

Konstitucijos prospekte laikomas vienu išskirtiniausių pastarųjų metų projektų Vilniuje. Tai pirmasis britų architektūros studijos RSHP, kurią įkūrė žymus architektas Richardas Rogersas, projektas Baltijos šalyse. Aplink pastatą kraštovaizdžio architektai iš Londono įkūrė poilsio zonas ir žaliąsias erdves, jose pasodino daugiau nei 20 tūkst. augalų. Čia pamatysite ir laukinės gamtos atspindžių – iš tvarkomų teritorijų atvežtus natūraliai nuvirtusius medžius, vabzdžių ir kitų organizmų buveinę. Įdomu, kad „Sąvaržėlės“ atrijuje įrengta net 35 m ilgio „žalioji vertikalė“ – instaliacija, apželdinta vijokliais ir dovanojanti miško jausmą šiuolaikiniame mieste.

Konstitucijos pr. 14A

„Flow“ ir „Hero“

Vilniaus miesto savivaldybės dangoraižio pašonėje – verslo centrai „Flow“ ir „Hero“, tarp jų – unikali poilsio erdvė „Flow“ amfiteatras. Jis dar vadinamas gėlių laiptais, nes yra apsodintas daugiau nei tūkstančiu želdinių. „Flow“ sudaro dvi sujungtos pastato dalys – 15 ir 20 aukštų. Pasigrožėti šiuo aukštaūgiu taip pat galima prisėdus ant suoliuko po kaštonais

Jono Jablonskio skvere. Jo kaimynas „Hero“ prisistato kaip sveikiausių biurų pastatas Baltijos šalyse. Vienas iš įrodymų – ketvirtojo aukšto terasoje įrengtas 300 m bėgimo takas, jogos ar mankštos zonos.

Lvivo g. 21A („Flow“), Lvivo g. 21 („Hero”)

VILNIUS TECH universiteto centriniai rūmai

Saulėtekio al. 11

Įsimaišyk tarp studentų ir nuo Fizinių ir technologijos mokslų centro, kurio fasade vaizduojama grafeno kristalinė gardelė, VU Gyvybės mokslų centro bei VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro, modernia architektūra primenančio tris riedulius, paėjėk kelis šimtus metrų iki Vilniaus Gedimino technikos universiteto (sutrumpintai VILNIUS TECH) centrinių rūmų. Šis 11-os aukštų pastatas yra aukščiausia vertikalė visame Saulėtekio slėnyje. Atkreipk dėmesį į „triumfo arką mokslui“, išraiškingiausią ir konstrukcijų požiūriu sudėtingiausią pastato dalį, „įrėminančią“ pagrindinį įėjimą. Ji yra didžiausia Lietuvoje – 15 m pločio ir 22 m aukščio. Įdomu, kad ant pastato stogo yra analogų neturinti orlaivių stebėjimo (angl. planespotting) aikštelė – virš universiteto driekiasi Vilniuje besileidžiančių lėktuvų oro takas! Šalia – šiuolaikiškas Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko pastatas su jaukia kavine pirmame aukšte, aplink žaliuoja pušynai su natūraliais pasivaikščiojimo takeliais.

Smalsumo geną privalu ugdyti nuo mažumės. Štai kodėl studijos mažiesiems Vilniaus tyrinėtojams ne mažiau svarbios nei dideliems. Kad kelionė darytų įspūdį kiekvienam šeimos nariui, tereikia trupučio laiko namų darbams – surasti ir įterpti į planą įdomiausias stoteles padūkti arba pažinti žaidžiant. Prieš tavo akis –smagiausios vaikų žaidimų aikštelės, SOS sąrašas, ką veikti, jei ima lyti, ir muziejai, kuriuose gyvena patirtys bei atradimai.

Būkime su vaikais šioje pažinimo kelionėje kartu, juk nustojame žaisti ne todėl, kad pasenstame, o pasenstame todėl, kad nustojame žaisti.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ sudarytame sostinės vaikų žaidimų aikštelių žemėlapyje –smagiausios vietos, kur karaliauja vaikai, 24 miesto rajonuose.

Daugiau vaikų žaidimo aikštelių

Su vaikais keliaujančios šeimos žino, kad sustojimai pažaisti yra būtini. Žaidimų erdvių po atviru dangumi galima rasti visuose Vilniaus rajonuose nuo Antakalnio iki Vilkpėdės, tad stabtelėkite ne tik populiariausiose aikštelėse Bernardinų sode, Vingio parke ar Lukiškių aikštėje, bet ir atokesniuose rajonuose. Kai kurios vaikų aikštelės – labai vaizdingose miesto vietose.

Kur karaliauja vaikai

„Išeik į kiemą“

Pilies g. 7

Daugiau apie „Išeik į kiemą”

Tobulas pasirinkimas šeimoms, kurios net žaisdamos nori pažinti ir kuo daugiau sužinoti, – žaidimo-kelionės po Vilnių projektas „Išeik į kiemą“. Pavyzdžiui, Žvėryno maršrutą įveiksite tik atsakę į pateiktus klausimus, Naujamiestyje laukia raidžių detektyvas, Užupyje, Paupyje, Antakalnyje ir Šnipiškėse – kelionėsspėlionės su įdomiomis užuominomis. Leidinių su maršrutais galima pasiimti Vilniaus turizmo informacijos centre (Pilies g. 7). Justiniškių Šypsenų alėjoje laukia nupiešti žaidimai gyvūnų tematika, o Grigiškių gatvelėje pritūpsite paspalvinti, sujungti taškų ar rasti išėjimą iš labirinto. Naujausioje stotelėje Lazdynuose teks pripiešti tai, ko trūksta „žaliesiems vilniečiams“: vynuoginei sraigei, ežiukui, naminei pelėdai, lašišai, tritonui ir liepai.

Šv. Florijono skveras

Mortos g.

Naujamiestyje – iškvietimas žaisti. Mažųjų smalsuolių, neabejingų ugniagesių tematikai, laukia naujasis Šv. Florijono skveras. Ugniagesių globėjo vardas šiai erdvei parinktas todėl, kad netoli yra Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Spalvotoje vaikų žaidimų aikštelėje gausu ir daugiau su ugniagesių darbu susijusių elementų, pavyzdžiui, net tikroviškas gaisrinio automobilio siurblio skyriaus maketas su aprašymu. O žaidžiant galbūt bus lengviau įsiminti ir pagalbos numerį 112, ryškiai švytintį vaikų erdvėje.

Baltupiuose apsigyveno nykščio dydžio žmogeliukai! Jie slepiasi savo miniatiūriniuose nameliuose Jomanto parke. Nykštukų gyvenvietę, kurią pastebėsite eidami miško taku palei parko pakraštį, sudaro Vinkšnos kaimas, namukas uoloje ir kaimelis medžiuose.

Šalia namelių – paslaptingų jų gyventojų pėdsakai: paliktas kirvis, sukrautos malkos, šluota ar net žibintas iš gilės. Namukus

kūrė Agata Četverikova pagal VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ užsakymą.

Nykštukai Jomanto parke

Aktyviai – vyresniems vaikams ir paaugliams

Vilniuje gausėja vietų, kur aktyviai laiką leisti gali ir vyresni vaikai bei paaugliai. Naujojoje „Dash“ parkūro aikštelėje

Justiniškėse galima išbandyti balansą, šuolius, kopimą, kitas kliūtis. Ši aikštelė, įrengta bendradarbiaujant su Suomijos parkūro akademija, tinka visiems norintiems aktyviai leisti laiką gryname ore – nuo pirmų bandymų iki rimtų triukų.

Viena iš gyvybingiausių Vilniaus viešųjų erdvių – aikštynas prie Baltojo tilto. Be dviejų vaikų žaidimų aikštelių, čia yra ir devynios paplūdimio tinklinio, krepšinio, lauko gimnastikos, lauko treniruoklių aikštelės, riedutininkų ir riedlentininkų parkas, taip pat breiko aikštelė. Balsiuose ir Pilaitėje galima išbandyti velotrasas (angl. Pumptrack), o ekstremalaus sporto parkas BMX dviratininkus, paspirtukininkus ir riedutininkus vilioja į Trakų Vokę. Čia šuoliams skirtų rampų aukštis siekia net 3,5 m.

Daugiau vietų paaugliams

Ties Didlaukio g. 21B

Mažosios Lietuvos skveras

Šis Mažosios Lietuvos skveras – puiki

dingstis apsilankyti Pilaitėje. Erdvė išsiskiria dirbtine kopa. Iš dalies apželdinta smėlio kalvelė tarsi perkelia į Mažąją Lietuvą ir

Baltijos pajūrį. Centrinėje skvero dalyje –zona vaikams su gumine danga, smagiomis atrakcijomis ir, sakoma, viena didžiausių smėlio dėžių visame Vilniuje. Čia taip pat rasite futbolo, krepšinio, teniso ir tinklinio aikšteles.

Mažosios Lietuvos skveras (tarp I. Simonaitytės ir M. Jankaus gatvių)

Šnipiškių aikštė

Toje vietoje, kur dabar yra Šnipiškės, ledynmečio laikotarpiu tekėjo upė. Ją primena naujojoje Šnipiškių aikštėje čiurlenantis dirbtinis upelis. Tai tik viena iš atrakcijų naujoje rajono gyventojų susibūrimo vietoje. Kita – aikštę juosiantis originalus pėsčiųjų tiltas su terasomis atsisėsti. Šalia įrengta vaikų žaidimų aikštelė su sūpynėmis, karstynėmis, tinkliniais hamakais, batutu, taip pat sporto zona su krepšinio aikštele.

Įsitikinti, kad Šnipiškės tampa vis draugiškesnės šeimoms su vaikais, galima užsukus ir į „Drakono pievą“ – anksčiau atnaujintą viešą erdvę Giedraičių gatvės pradžioje su vaikų žaidimų, krepšinio ir treniruoklių aikštelėmis, atokvėpio vietomis su suoliukais po senomis liepomis, šachmatų stalais, pavėsine.

Tarp Giedraičių g. ir Kintų g.

Tyrinėk su maršrutu „Šnipiškės”

Laisvalaikio erdvė

ir žaidimų aikštelė Grigiškėse

Ne tik grigiškiečiai, bet ir kitų rajonų gyventojai jau džiaugiasi naująja erdve prie Šventosios Dvasios bažnyčios.

Be sutvarkytų pasivaikščiojimo takų, suoliukų ir poilsio salelių, čia kaip medus vaikus traukia nauja žaidimų aikštelė. Joje gausu laipynių, karstynių, sūpuoklių, čiuožyklų. Aikštelės danga minkšta, todėl mažiesiems dūkti –saugu ir komfortiška.

Kovo 11-osios g., prie Šventosios Dvasios bažnyčios

Ar mažieji Vilniaus tyrinėtojai jau išbandė šias aikšteles? Išsiruoškite drauge į jų paieškas ir apkeliaukite skirtingus sostinės rajonus žaisdami:

Reformatų sodo aikštelė (Reformatų skv. 1)

Drakono pieva (Krokuvos g. 31)

Belmonto žaidimų aikštelė (Belmonto g. 17A)

Lėktuvų stebėjimo aikštelė (Rodūnios kel.)

Tauro kalno parkas (Tauro kalnas)

Seniūnija

Apžvalgos

47 21 Patirk703

Neries ilgis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje

Piešinių ant sienos „Open Gallery“

Muziejai subalansuoti šeimoms su vaikais

90 703 170 Vilnių

Pažinti Vilnių žaidžiant

Žemėlapyje „Vilnius vaikams“, be pramogų lauke ir viduje, apžvalgos vietų, paminklų ir kitų objektų, yra 22 muziejai, subalansuoti šeimoms su vaikais.

Pažinimas per pramogą –šiuolaikinių muziejų filosofija. Nepraleisk progos užsukti su vaikais į muziejus ir atrasti juos kaip patirčių namus: vienuose gali pagroti žaibais, kituose pasisverti specialiomis svarstyklėmis ir sužinoti, kiek kainuotum, jei būtum auksinis, trečiuose palesinti papūgėles ar pasivaikščioti lubomis!

vaikams. Įdomiausios veiklos ir vietos mieste visai šeimai.

Vilnius

Kaladėlių muziejus

Savanorių pr. 180

Retas užauga be spalvotųjų LEGO kaladėlių.

Įžengti į iš jų sukonstruotą pasaulį nuo šiol

galima ir Vilniuje, pirmajame Lietuvoje tokio tipo muziejuje. Daugelį metų kauptoje 2 tūkst. rinkinių kolekcijoje – kosmoso, Minecraft, Laukinių Vakarų, žiemos miestelio, piratų ir vikingų, viduramžių kaimo zonos ir didžiulis kaladėlių miestas su kursuojančiu traukiniu. Muziejuje taip pat yra konstravimo siena, galima užsisakyti VIP ekskursiją su muziejaus

įkūrėju ir atsispausdinti savo sukurtą ar pasirinktą vaizdą ant LEGO kaladėlės.

Energetikos ir technikos muziejus

Kokiu greičiu skrieji čiuožykla? Išmatuoti gali pirmojoje Vilniaus elektrinėje, dabar tapusioje didžiausiu technikos muziejumi Lietuvoje.

Virsmo salėje rasi daugiau nei 20 interaktyvių eksponatų. Ekspozicijos centre įrengtos dvi didžiausios „Teslos“ ritės Baltijos regione –čia galima sugroti milijonus voltų siekiančiais žaibais. Be Pramonės ir Energetikos ekspozicijų, yra ir erdvė „Technika vaikams“, o iš vieno aukšto į kitą mažieji gali nusileisti

LED lemputėmis apšviesta uždara čiuožykla. Muziejuje yra ir pabėgimo kambarys, kavinė „Elektrinė“, terasa ant stogo.

Rinktinės g. 2

Geležinkelių muziejus ir Bėgių parkas

Geležinkelio g. 16

Ne vienas tėvelis su vaikais užsuka į Vilniaus geležinkelių stotį tiesiog stebėti traukinių. Šią kelionėmis

alsuojančią romantišką veiklą galima suderinti su apsilankymu Geležinkelių muziejuje ir leistis į interaktyvią „Spalvingą kelionę“. Čia erdvės suskirstytos į stotis ir peronus. Pajusti traukinio mašinisto kasdienybę galima užlipus ant interaktyvių grindų, o Panerių tunelio projekcijose – sužinoti, kas tyko tunelyje, kai traukiniai sustoja. Vaikystės stotyje veikia Mažojo vaikų geležinkelio maketas. Beje, stotyje po atviru dangumi ant nebenaudojamų bėgių atvertas ir Bėgių parkas, pasakojantis traukinių istoriją.

Pavilnių

ir Verkių regioninių parkų lankytojų centras

Jeigu patiko apsilankymas Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre

Antakalnyje su dirbtiniais debesimis, šikšnosparnių kino sale ir kitomis įdomybėmis apie gamtą, užsuk ir pas jo „broliuką“. Dviejų sostinėje esančių regioninių parkų lankytojų centrą rasi viename iš Vilniaus Versaliu vadinamų Verkių rūmų dvaro sodybos pastatų. Čia – gamtos garsų kambarys, tikras mikroskopas, pro kurį galima tyrinėti vabalų kojas, stalčiukai, kuriuose slepiami gyvių kvapai, interaktyvūs stendai, o rūsyje įrengtas interaktyvus žaidimas „Surask Liudviko lobį“.

Žaliųjų Ežerų g. 53

Pinigų muziejus

2014 m. gruodžio 31-osios naktį pasitikome ne tik naujus metus, bet ir naująją Lietuvos valiutą – eurą. Šventinę naktį aidint fejerverkams iš bankomato

Gedimino pr. buvo išimtas pirmasis dešimties eurų banknotas. Istorinį įvykį žymintis banknotas dabar yra įrėmintas ir saugomas

Pinigų muziejuje. Tai dalis pinigų istorijos, pasakojamos šiame muziejuje. Jame tėveliai su vaikais gali dalyvauti žaidimuose „Atrask

Pinigų muziejaus lobį“ arba „Aplink pinigų pasaulį per 80 minučių“, UV detektoriumi pasitikrinti turimus banknotus arba pasisverti ir sužinoti savo vertę, jei būtum auksinis. Pinigų muziejuje pastatyta ir didžiausia pasaulyje monetų piramidė – iš milijono lietuviškų vieno cento monetų. Šis pasiekimas įrašytas į Gineso rekordų knygą.

Iliuzijų muziejus VILNIL

Vokiečių g. 8

Totorių g. 2/8

Tyrinėk su maršrutu „Europos vidury“

Ar esate sėdėję nespalvotame piešinyje? Pirmoji patirtis laukia muziejaus 2D kavinėje po ,,stikliniu dangumi” su tarsi ant popieriaus nupieštu interjeru. Pažadame – čia nuotraukos bus įspūdingos! Fotoaparato nepavyks nuleisti ir muziejaus viduje, kur iliuzijos susipina su mokslo išradimais ir menu. Čia galima vaikščioti lubomis, piešti šviesa, kurti šešėlius ir išbandyti kitas smagias pramogas.

Zooparkas

Mažiausia pasaulyje beždžionėlė nykštukinė marmozetė, lemūrai, surikatos, didžiausi vėžliai Lietuvoje, papūgos, skraidantys Egipto šunys (šikšnosparniai).

Tai ne veikėjai iš knygų ar filmų apie džiungles, o tikri pirmojo Vilniaus zoologijos parko gyventojai. Prieš juos aplankydami būtinai internete patikrinkite gyvūnų

maitinimo laiką, kai kuriuos iš jų leidžiama pašerti. Arba užsisakykite gyvūnų prižiūrėtojo vedamą edukaciją!

Verkių g. 27

„Neakivaizdinio Vilniaus“ žemėlapyje „Vilnius vaikams“ –apie 90 įdomiausių veiklų ir vietų visai šeimai.

90 Kur išsidūkti, kai lyja

Vaikų ir paauglių baterija, regis, niekada nenusėda ir nepriklauso nuo oro. Jei tyrinėjate Vilnių ir užklupo lietus, išbandykite uždaras aktyvaus laisvalaikio erdves, kur galima laipioti, plaukioti, šokinėti ant batutų, lenktyniauti ir kitaip išsikrauti.

Daugiau pramogų rubrikoje „Laisvalaikis“

„Danger Park“

Ką daryti, jei miške sutinki mešką?

O jeigu ima žaibuoti arba prasideda žemės drebėjimas? Arba užstringi lifte?

Visi šie galimi pavojai simuliuojami interaktyviame saugumo centre „Danger Park“. Tai pirmas toks centras Lietuvoje, kur vaikai edukuojami apie elgesį kritinėse situacijose. Kiekviena jų vyksta atskiroje specialiai įrengtoje zonoje lydint edukatoriui. Papildomai organizuojamos atšvaito gamybos bei kitos dirbtuvės.

Konstitucijos pr. 7A (PC „Europa“)

„Lavos grindys“/ „Lava Floor“

Daugeliui vaikystėje yra tekę žaisti žaidimą, kai reikia išsigelbėti pašokant ant kitų paviršių nuo „karštų grindų“. Ši pramoga atkurta šiuolaikinėmis priemonėmis – su LED danga, jutiklių fiksuojamais judesiais. Tiek didelius, tiek mažus apima azartas, kai po instruktažo tenka kuo greičiau ir sumaniau įveikti skirtingas užduotis ir varžytis tarpusavyje. Pramogą būtina rezervuoti iš anksto, turėk omenyje, kad susidomėjimas yra nemažas.

Laisvės pr. 125 („Lava Floor by Smart Games“); Švitrigailos 11A („Lavos grindys“); Kalvarijų 125A („Brinko Park“)

„Montis magia“ laipiojimo

salė

„Alpinizmas prasideda ne nuo kalno, o nuo sprendimo judėti aukštyn. Kiekvienas metras į viršų yra mažas laimėjimas prieš save ir didelis žingsnis į priekį“, – teigia daugkartinis Lietuvos alpinizmo ir laipiojimo uolomis čempionas, „Montis magia“ vadovas Andrius Smirnovas. Laipioti ar ruoštis kelionėms į kalnus nuo 2026 m. pavasario galima Šeškinėje atidarytame didžiausiame laipiojimo ir alpinizmo centre Baltijos šalyse „Montis Magia“.

Beveik 4 krepšinio aikštelių dydžio erdvėje – 1,2 tūkst. kv. m ploto laipiojimo sienos, iš kurių aukščiausia yra 14 m aukščio. 8 m laipiojimo siena yra ir po atviru dangumi lauko terasoje. Centre taip pat įrengta daugiau kaip 100 trasų, skirtų boulderingo ir aukštuminio laipiojimo treniruotėms. Čia laukiami ir pradedantieji, ir alpinizmo profesionalai.

Ukmergės g. 221 (PC „Pikas“)

Tai didžiausias Vilniaus baseinas, atviras ne tik sportininkams, bet ir visiems vandens mėgėjams. Naujame komplekse yra du baseinai – 25 ir 50 m ilgio, taip pat šuolių į vandenį baseinas su vieninteliu šalyje 10 m aukščio bokšteliu. Baseinai įrengti itin moderniai: jų dugnas yra kilnojamas, todėl galima reguliuoti gylį, o dirbtinio intelekto valdomi jutikliai ant dugno nejudančius objektus užfiksuoja per 10 s. 2026 m. baseine atverta SPA poilsio erdvė su trimis skirtingomis pirtimis, sūkurine vonia ir vaikų vandens zona.

„360 Arena“

Pavilnionių g. 55

Lazdynų baseinas

Erfurto g. 13

Interaktyvioje nuotykių ir pramogų erdvėje „360 Arena“ Pašilaičių prekybos centre – modernus ir aukščiausius tarptautinius saugumo standartus atitinkantis batutų parkas visai šeimai. Čia laukia „Ninja“ trasa, vulkanas, „Air track“ gimnastinė zona, atskiros „Junior“ ir mažųjų zonos. Galima išbandyti interaktyvius sporto žaidimus tokius kaip „HiT iT!“, „ValoArena“, „ValoJump“, „SisyFox“, „iWall“, „High-9“, „Powrplay“, „BattleBaskets“, krepšinio areną. Smagumo suteiks ir specialios lankytojams skirtos švytinčios kojinaitės!

„Citywave Vilnius“

Pasiilgusieji vasaros ir vandens nuo šiol nuotykių bangą gali gaudyti bet kuriuo metų laiku! Vilniuje čiuožti banglente

galima ant vienintelės dirbtinės bangos Šiaurės Europoje. „Citywave Vilnius“ laukiami ne tik profesionalai ar pradedantys banglentininkai, bet ir vaikai. Mažiausiems adrenalino mėgėjams nuo 4 metų organizuojamos purslų sesijos, taip pat čia veikia vaikų banglenčių sporto būrelis. Nenorintiems sušlapti verta užsukti į restobarą su vaizdu į baseiną.

Savanorių pr. 178B

Šv. Stepono g. 41

Kartodromas „Kartlandas MAX“

MAX geros ir adrenalino kupinos pramogos ištisus metus. Tai didžiausio vidaus kartodromo Baltijos šalyse pažadas. Čia laukia inovatyvi ir dinamiška 6 m pločio ir net 500 m ilgio kartingų trasa su daugybe posūkių. Elektriniai kartingai pritaikyti įvairaus amžiaus lankytojams, o dvivietis tinkamas net dvimečiams. Mažiesiems lenktynininkams įrengta speciali trasa „Baby track“.

Kad nepritrūktų idėjų, štai dar kelios vietos, tinkamos tiek geru, tiek prastu oru visiems prikaupusiems per daug energijos:

„Skate Hub Vilnius“ (Savanorių 176C)

Smėlio arena (Justiniškių 12)

Laipiojimo centras „Vertical“ (Kalvarijų g. 131)

Batutų parkas „Skypark“ (Verkių g. 29 ir V. Pociūno g. 8)

Suskaičiuoti visus žalius miesto atspalvius – neįmanoma misija. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, net 27 proc. teritorijos užima įvairios žaliosios erdvės. O dar per 30 proc. teritorijos dengia miškai. Juk Vilnius buvo „Europos žalioji sostinė 2025“!

Už statistiką iškalbingesni faktai, kad miesto parkuose ornitologai gali stebėti retus paukščius arba kad Vilnius yra vienintelė Europos sostinė, kurioje neršia lašišos! Įženk

į elfų Vilnių ir susiliek su jo žaluma. Tau padės atviruko vertų vaizdų, geriausių iškylų vietų ir aktyvaus laisvalaikio pasiūlymų paruoštukas.

Iškalbingas skaičius. Vilniaus miesto parkų sąraše – 21 parkas. Tačiau puikią iškylą galima surengti ir į jį neįtrauktose miesto erdvėse (parkeliuose, pievose, skveruose).

Daugiau apie parkus Vilniuje

TOP vietos iškyloms mieste

Paversti akimirkas gražiausiais prisiminimais –daugelio šeimų kartu leidžiamo laiko tikslas. Miesto ritmas gali įsukti ne tik į renginių ar lankytinų objektų sūkurį, bet ir dovanoti jaukių patirčių žaliosiose erdvėse. Kada pastarąjį kartą iškylavai pievoje su, regis, šone likusiu sostinės šurmuliu, judriomis gatvėmis ir dangų siekiančia dangoraižių linija? Pasinaudok atnaujintu įdomiausių, piknikams tinkamų Vilniaus viešųjų erdvių – parkų, sodų, aikščių, pievų – sąrašu ir išsirink, kurias vietas parodysi savo arbatos termosui.

Lietaus parkas

Lietus ir iškyla – nelabai suderinami dalykai. Tačiau „Lietaus parkas“ – tik neoficialus naujos poilsio erdvės Šeškinėje pavadinimas. Šios

rekreacinės teritorijos išskirtinumas – čia įrengta didžiausia Lietuvoje lietaus nuotekų valykla ir išvalyto vandens kaupykla. Medžių apsuptoje žaliojoje erdvėje yra pėsčiųjų ir dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelė, suoliukai su stalais ant pievutės, atokvėpio vietos, informaciniuose stenduose – informacija apie vietos augaliją.

Įdomu, kad išvalyto lietaus vandens kaupykloje telpa 20 tūkst. kub. m vandens.

Stichinio lietaus atveju ji prisipildytų per 42 min. Didžiausias gylis – 4 m.

Jeruzalės parkas

Jeruzalės g. (įėjimas nuo Žaliųjų ežerų stotelės)

Teritorija aplink Jeruzalės tvenkinį pasikeitusi neatpažįstamai – vandens telkinį su fontanu viduryje galima apeiti specialiu taku su terasomis, atokvėpio vietomis, nusukti į miško takelius. Palei taką gausu žaismingų informacinių stendų apie čia gyvenančius bebrus, nendrynuose besislepiančius didžiuosius baublius, nykštukus. Pakeliui keroja ir viena seniausių Vilniaus liepų, netoli įrengta moderni vaikų žaidimų aikštelė.

Jeruzalės tvenkinys patenka į Verkių dvaro sodybos teritoriją.

Prie Ozo ir Siesikų g.

Japoniškas sodas

Linkmenų g.

Tyrinėk su maršrutu „Kaip žydėjimas Vilniaus“

Šnipiškes nuo šiol galima vadinti rajonu tarp dviejų Japonijų: nuo Upės gatvėje puoselėjamo Čiunės Sugiharos sakurų parko iki naujojo japoniško sodo Linkmenų gatvėje.

Pastarasis įrengtas pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus su pagrindiniais elementais: Fudži ugnikalnį simbolizuojančia kalva, akmenimis, sausosiomis upėmis, liepteliais, tvenkiniu, kriokliu, japoniškų vyšnių alėja. Šeimoms su vaikais čia įrengta vaikų žaidimų aikštelė, apšvietimas, pasivaikščiojimo takai, suoliukai, geriamojo vandens fontanėliai. Beje, pasivaikščiojimai sode rekomenduojami pagal laikrodžio rodyklę.

Šeškinės

ozas

Gelvonų g.

Tarp Šeškinės, Fabijoniškių, Baltupių, Geležinio Vilko gatvės ir „Akropolio“ yra nuostabi gamtos oazė su 1160 m ilgio kalvagūbriu, susiformavusiu maždaug prieš 16–18 tūkst. metų dėl tirpstančių ledynų. Unikali gyvatės formos reljefo forma vadinama Šeškinės ozu. Prieš keletą metų šis gamtos paminklas buvo sutvarkytas, įrengti pasivaikščiojimo takai ir informaciniai stendai. Nuo kelių aukštesnių taškų atsiveria gražus kraštovaizdis, o šalia ozo, žemumoje, plyti nedidelis termokarstinis Šeškiuko ežerėlis.

Paplūdimio erdvė prie Vilnios

Kurortine nuotaika dvelkia Vilnios skalaujama pieva Rasų seniūnijoje. Čia įrengtos keturios medinės salos, kuriose galima įsitaisyti su iškylų krepšiu ir stebėti upės srovę ar saulėlydį. Reginys tikrai išskirtinis, juk Vilniui vardą dovanojusi upė laikoma viena vaizdingiausių visoje Lietuvoje. Netradicinis sprendimas įrengti pievoje apskritus suolus buvo įgyvendintas siekiant išsaugoti šios laisvalaikio erdvės gamtos apsuptyje reljefą ir natūralumą. Už šią idėją kaip vieną patraukliausių balsavo patys seniūnijos gyventojai projekte „Dalyvauk! Vilnius“.

Neries senvagės parkas

Neries senvagės parkas gali nukelti į praeitį prieš dešimt tūkstančių metų, kai dabartinių ežerėlių vietoje vingiavo senoji Neries vaga. Dabar čia –moderniai sutvarkyta rekreacinė zona, išlaikiusi savo seną geologinę kilmę.

Senvagės slėnio ežerėlių, siekiančių mamutų laikus ir ledynmetį, krantai šiandien yra pritaikyti poilsiui: čia įrengti laiptai, medinės terasos ant vandens, yra vaikų žaidimų aikštelė, sporto zona su lauko treniruokliais, petankės aikštelė, šunų dresavimo aikštelė bei žalios poilsio erdvės. Pakrantėse ir vandenyje auga meldai, vandens lelijos, kiti vandens augalai.

Linkmenų g.

Išbandyk maršrutą „Paskui mamutą”

Kaukysos g.

Kūdrų parkas

Maironio g.

Būtent šį parką kaip smagiausią vietą iškylauti Vilniuje socialiniuose tinkluose įvardijo „Neakivaizdinio Vilniaus“ bendruomenė. Pievelę netoli Vilniaus gynybinės sienos bastėjos (barbakano) margais pledais dažnai nukloja norintieji stebėti kylančius oro balionus ar atsiveriančią Senamiesčio panoramą.

Kūdrų parkas yra Misionierių sodų, tokį vardą gavusių iš XVII a. čia šeimininkavusių Misionierių ordino vienuolių, dalis. Išganytojo kalno šlaite dar galima pamatyti obelis, agrastus ir kitus išlikusius sodo elementus. Parke yra trys tvenkiniai, sujungti tiltelių.

Gerai iškylai daug nereikia –puikios nuotaikos, šio to skanaus ir vietos prisėsti. Kad netektų sukti galvos, kur tai padaryti Vilniuje, štai dar kelios mažiau atrastos vietos tavo piknikams:

Fabijono svetainė-virtuvė (greta S. Stanevičiaus g. 53 ir 55 namų)

Balsių mitologinis parkas (Balsių g. 27)

Prie Gulbino ežero (Gulbinų kvartalas)

Vingio parko grybas – skulptūra „Fungi“ (grilio zona prie Vingio parko tilto)

Aplink Vilnių – per 10 val. Tiek užtrunka aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, bėgdami pažymėtu taku aplink sostinę.

Judėti gryname ore dabar labai populiaru. Jeigu rytais atsikeli anksčiau, kad prasibėgtum ristele arba pasiektum 10 tūkst. žingsnelių tikslą, Vilnius yra tinkama vieta šiam ritmui ir sportiniam entuziazmui palaikyti. Anot orientacininko Viliaus Aleliūno, vieno iš tako aplink Vilnių įgyvendintojų, sostinė unikali tuo, kad joje galima atrasti ir senolio, ir judraus, aktyvaus, sportiško miesto, naktinio gyvenimo: „Kur eisi, Vilnius aktyvus <...>. Žmonėms reikėtų nusukti nuo kasdienių maršrutų. Vilniuje yra tokių vietų! – noriu lygiai, rasiu lygiai, noriu kalno, iššūkio – rasiu kalną, bėgsiu trail bėgimą, reikia vienatvės – bus vienatvės.“

Vilnius ant dviejų ratų

Apskriek sostinę pasikinkęs dviratį! Ar žinojai, kad Vilniuje dviračių takų tinklą šiandien sudaro jau daugiau nei 170 km kokybiškų dviračių takų? Rasti „dviračių viešbutį“ irgi nesudėtinga – visame mieste įrengta daugiau nei 1 tūkst. dviračių stovų ir jų vis daugėja.

Kur sukti, jei nori ne tik pasigalynėti su vėju, bet ir geriau pažinti sostinę? „Neakivaizdinis Vilnius“ yra parengęs 10 teminių maršrutų su žemėlapiais ir garso įrašais: Neries pakrantėmis arba tiltais, po Belmontą, Vingio parką, Žaliuosius ežerus, Šnipiškes, Verkius arba po Senamiestį.

„Parkrun"

Vingio parkas

Šį pavadinimą puikiai žino visi judėjimo kultūros entuziastai, bėgikai mėgėjai ir viso pasaulio bėgimo turistai. Tai kassavaitinė 5 km bėgimo iniciatyva, išplitusi po miestų parkus jau daugiau nei 20 šalių (Lietuva prisijungė 2024 m.). Idėja paprasta: dalyvauti gali bet kas, nemokamai, nuotolį kiekvienas gali nubėgti ar nueiti savo tempu. Tereikia užsiregistruoti ir šeštadienį 9 val. ryto startuoti Vingio parke. Po bėgimo – kava ir pasidalijimas įspūdžiais kavinėje.

Išbandyk maršrutus dviračiu po Vilnių

Kroketas Markučiuose

Markučių dvaro parke XIX a. virė gyvenimas: vasaromis čia būdavo priimami svečiai, geriama arbata, skaitomos knygos, tapoma, tvenkinyje irkluojama valtimis, vaikai lakstydavo su gaudykle paskui drugelius ir žaisdavo įvairius lauko žaidimus. Vienas jų buvo kroketas (dvare galima apžiūrėti išlikusius medinius kroketo plaktukus ir kamuolius, priklausiusius dvaro šeimininkams). Užsisakęs edukaciją „XIX a. lauko žaidimai“, išmoksi jį žaisti ir daugiau sužinosi apie žaidimą, kuris prieš šimtmetį net buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Mažiausias žaidėjų skaičius – 10.

g. 124

Paukščių terapija

Vingio parkas, Verkių dvaro parkas, Belmontas ir Pūčkoriai

Paukščiai, kaip ir mes, žmonės, yra visaverčiai miestų gyventojai. Jų stebėjimas didmiesčiuose (angl. urban birding), tokiuose kaip Niujorkas, Londonas, Berlynas, –pasaulyje vis labiau populiarėjanti laisvalaikio veikla. Kartu su gamtos stebėjimo turų organizatoriumi „Ornitostogos“ galima dalyvauti „Urban turuose“ ir Vilniuje. Juk nedaugelis žino, kad pačiame sostinės centre – kone sengirė Vingio parke, kur peri geniai, strazdai, kikiliai, zylės, nykštukai. Verkių parke žiemą galima sutikti retą vandeninį strazdą, o pavasarį – kalninę kielę. 2–3 val. ryte prieš darbą padės pamiršti rūpesčius ir atvers iki tol nematytą negirdėtą mylimo miesto paukščių pasaulį.

Subačiaus

Garo fabrikas

Egzistuoja posakis, kad pirtyje praleistas laikas į gyvenimo trukmę neįsiskaičiuoja. „Garo fabrikas“, įsikūręs sostinės pušynų apsuptyje, yra viena didžiausių ir moderniausių viešųjų pirčių Lietuvoje. Restartą protui ir mintims čia garantuoja aukštos kokybės garas, vanojimo vantomis ritualai su profesionaliais pirtininkais, viso kūno masažai, šveitimai, šalto vandens vonia ir kubiliukai.

Įrodyta, kad reguliarus lankymasis pirtyje stiprina imunitetą, ramina nervų sistemą, gerina kraujotaką, giliai atpalaiduoja.

Retas gali pasigirti pėsčiomis apėjęs visą miestą ar tuo labiau sostinę. Apžygiuoti Vilnių įmanoma specialiai sužymėtu ir atnaujintu 100 kilometrų taku!

17 km pro Verkius, 8 km – per Sapieginę, Olandų g. (Stalo kalną), Užupį, apie 20 km Belmonto mišku pro Markučių dvaro muziejų iki Burbiškių, apie 20 km atkarpa pro Burbiškes iki Lazdynų tilto, dar 12 km –nuo Lazdynų iki Ozo gatvės, nuo Ozo apie 10 km iki Verkių. Taip išraizgytas takas aplink Vilnių, kurį galima įveikti vienu atsikvėpimu, o galima padalyti atkarpomis keliems savaitgaliams.

Didžioji jo dalis driekiasi ne asfaltu, o bekele. Trasos žemėlapį bėgikai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai gali rasti mobiliojoje programėlėje „Explorer for ArcGIS“, trasa skelbiama maps.vilnius.lt interaktyviame žemėlapyje, laisvalaikio temoje. Entuziastai gali atsiųsti .gpx duomenų paketą, kurį patogu naudoti išmaniuosiuose laikrodžiuose ar telefonuose.

Takas aplink

Vilnių

Takas aplink Vilnių

Pušyno kelias 25

Miško maudynės

Tyrinėk daugiau

Japonų terminą shinrin-yoku girdėjęs jau ne vienas. Tai sparčiai populiarėjanti miško terapija, arba miško maudynės. Šios praktikos metu svarbu būti miške lėtai, geriausia basomis, be telefono, vadovaujantis visomis penkiomis juslėmis: uosle, lytėjimu, rega, skoniu, klausa. Įsileisti mišką į save ir taip sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, gauti daugybę kitų naudų galima ir miškingose Vilniaus vietovėse: Ribiškių, Panerių, Karoliniškių draustiniuose, Bukčių, Verkių parkuose, kt.

Beje, kadangi Vilnius ne tik itin žalias, bet ir gyvas miestas, visišką tylą be jokio lėktuvų ar automobilių gaudesio rasti sudėtinga, todėl miško maudynių metu svarbu perjungti dėmesį ir susikoncentruoti į tai, ką matai (medžio žievę, samanas), užuodi (pušų sakus, drėgną žemę).

30 – tiek gražiausių Vilniaus apžvalgos aikštelių rekomenduoja „Neakivaizdinis Vilnius“. Atrask

„Parduodama kolekcija. Saulėlydžiai“ – tokį keistą skelbimą laikraštyje rado Sauliaus Tomo Kondroto apsakymo „Kolekcionierius“ herojus. Įdomu, ar nors vienoje jo skardinėje buvo užkonservuotas saulėlydis (arba saulėtekis) Vilniuje? Sutik arba palydėk saulę Vilniuje, atrask unikaliausius jo kampelius. Kam pirmiausia siųsi atviruką iš Vilniaus su romantišku vaizdu?

Tuputiškių regykla

Didžiulis paveikslo rėmas, įrengtas regykloje, „įrėmina“ pagrindinius

Pavilnių regioninio parko perlus: Vilnios slėnį, aukščiausią Lietuvoje Pūčkorių atodangą ir buvusio vandens malūno teritoriją, kur šiuo metu veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas“ (iki jo galima nusileisti einant nuo regyklos medinės rodyklės rodoma kryptimi). Viena vaizdingiausių Lietuvos upių laikoma Vilnia saugoma kaip svarbi Baltijos lašišos migracijos ir neršto vieta, įtraukta į „Natura 2000“ tinklą. Jeigu spalį užsuksi į Belmontą, prie jo krioklių pamatysi būrius smalsuolių, stebinčių arba fotoaparatais bandančių užfiksuoti egzotinį reiškinį, kai vanduo, sakoma, net verda nuo neršiančių žuvų.

Altanos kalnas

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas yra mažiausias valstybinis rezervatas Lietuvoje. Čia atnaujinti pasivaikščiojimo takai, Stalo kalno ir Trijų Kryžių kalno laiptai, Kalnų parko vietos, regykla ant Altanos kalno. Visos šios vietos dovanoja nuo jų atsiveriančius sostinės senamiesčio vaizdus. O Altanos kalnas iš jų išsiskiria itališku pavadinimu (altano – terasa ant stogo) ir liūdna istorija: aštuonkampiame bokštelyje Vilniaus gyventoja Melanija Dluska buvo įkūrusi žiemos sodą, kuriame gedėjo dukters tapytojos Janinos, žuvusios per sklandymo pamoką 1932 m.

Laimio kalnas, arba Liepkalnis

Jeigu užsuksi į Liepkalnį ne tik slidinėti, netoli keltuvų pastebėsi akmenį su užrašu „Laimio kalnas. Piltas 1982–2000 m.“. Jis pastatytas kalnų slidinėjimo entuziastui Laimiui Janutėnui, inicijavusiam kalno paaukštinimą 16 m, atminti.

Todėl dabar Liepkalnis yra oficialiai aukščiausia

Vilniaus vieta, siekianti apie 235 m aukštį virš jūros lygio. Ant jo tikrai verta sulaukti saulėlydžio ir pasigrožėti besileidžiančios saulės nuspalvinta miesto panorama. Kalva priklauso Pavilnių regioniniam parkui.

Plikakalnio

atodanga

Daugelis miestiečių puikiai pažįsta Vilniaus žaliąsias erdves: Vingio parką, Bernardinų sodą, Kalnų parką. Bet retas prie Neries keliavo įspūdingu mišku, kuris driekiasi kitapus Vingio parko gyvenamųjų rajonų.

Gausybė maloniai klaidinančių miško takelių, medžiai virtuoliai, išsišakojusios gilios griovos, raguvos, paukščių įvairovė, panoraminės aikštelės su vaizdu į upę ir Vingio parką –visa tai visiškai pateisina Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio statusą. Beje, šis draustinis yra viena seniausių saugomų teritorijų Vilniaus mieste. Draustinio takai prasideda nuo Plikakalnio atodangos, kurios santykinis aukštis siekia 59 m, ji nusileidžia tik Pūčkorių atodangai. Nuo jos atsiveriantį

žaliojo miesto vaizdą tikrai norisi įamžinti ne kartą, ypač per saulėtekį.

Rokantiškių piliavietė

Status 35–40 m kalnas – išties ypatinga žalioji Vilniaus sala, čia gamta alsuoja drauge su istorija. Šioje vietoje stovėjo rūmai, kuriuose XVI a. šeimininkavo Bona Sforca, vėliau Goštautų, Pacų didikai, viešėjo karalius Vladislovas Vaza, aplinkiniuose miškuose vykdavo medžioklės. Dabar grožintis Naujosios Vilnios bokštais ir miškais apaugusiomis kalvomis šią praeitį galima tik įsivaizduoti ir pasimėgauti čia tvyrančia paslaptinga aura.

Gariūnų regykla

Gariūnų regykloje Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje tarsi sėdint

VIP ložėje galima įsitikinti, kodėl Vilnius vadinamas miestu miške. Nuo neseniai čia įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria Neries slėnis ir kalvotas peizažas, kiekvienu metų laiku nusidažantis skirtingomis spalvomis. Iki šios regyklos galite žygiuoti 4 km ilgio Panerių pažintiniu taku, vingiuojančiu pro tris piliakalnius ir kitas įdomias istorines stoteles. Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis yra vienas didžiausių Vilniaus draustinių.

Ribiškių kalvynas

Pavilnys garsus ne tik vienintele medine katalikų bažnyčia Vilniuje, unikaliu visoje Lietuvoje serpantinu (kalnų keliu) ar dailiais ikikariniais namais. Buvusioms didikų Pacų valdoms būdingas nelietuviškas peizažas: besitraukiančio ledyno suformuotas kalvotas reljefas, eglynai, upokšniai. Pasivaikščioti (o žiemą paslidinėti!) čia galima dviem skirtingo ilgio – 3 arba 6 km – trasomis. Abu maršrutai prasideda nuo „Ibis“ viešbučio (Minsko pl. 14).

Beje, Pavilnių regioniniame parke yra net 15 regyklų. Viena gražiausiai įrengtų – Birbynių g. pabaigoje esanti Ribiškių (Misiūnų) regykla su įrėminta tikrąja žodžio prasme Vilniaus panorama.

Nors kartą čia apsilankyti būtina. Bet garantuojame – vieno karto neužteks pasimėgauti nuostabiais atvirukų vertais vaizdais šiose vietose:

Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodas

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

Pūčkorių pažintinis takas su atodanga

Koks Vilniaus skonis? Galbūt beigelių? Kaziuko mugės meduolių? Karšto šokolado Operos ir baleto teatro kavinėje? O gal šaltibarščių, kurių garbei sostinėje net vyksta rožinis festivalis? Siūlome gastronominį maršrutą atrandant miesto skonius: išragauti pasaulio virtuves Vilniaus rajonuose, prisėsti prie staliuko neįprastoje vietoje – pievoje arba ant stogo ir užsiauginti kulinarinius raumenis – išbandyti maisto gaminimo pamokas ir edukacijas.

Skanios akimirkos

Žinomas Vilniaus šefas

Andrius Kubilius yra pasakęs, kad patiekalų vertę padidina istorijos. Jo manymu, istorija patiekalui gali suteikti iki 30 procentų skonio, o geri produktai ir geras pasakojimas –daryti stebuklus. Vilniuje vykstančios maisto edukacijos ir degustacijos kupinos gurmaniškų istorijų. Jose išmok pažvelgti į miestą ir į savo lėkštę kitaip – per skonius, kuriančius prisiminimus.

Vilniaus turizmo informacijos centro 10 min. trunkantis patyriminis audiovizualinis pasakojimas „Skonių kelionė po Vilnių“ pristato sostinę identifikuojančius skonius nuo Barboros Radvilaitės mėgtų apelsinų iki rožinių šaltibarščių bangos. Virtuvės pamokos

Edukacijos ir degustacijos

Varškės spurgų virimas

Pilies g. 10

Pilies gatvės pradžioje – galvą susukantis spurgų aromatas. Čia įsikūrusios kavinės

„Bernelių užeiga Bistro“ pažiba – karštos varškės spurgos. Tik atsargiai, gali kristi nelygioje kovoje net neužsukęs į šią kavinę – kai spurgos verdamos lauke, joms atsispirti tiesiog neįmanoma. Nejau nenori sužinoti šių firminių spurgų paslapties ir išmokti jas gaminti namuose? „Bernelių užeiga Bistro“ galima užsisakyti ir kitų skanėstų konditerines dirbtuves, taip pat lietuviškų gėrimų ar desertų degustacijas.

Meduolių kepimas ir dekoravimas

Kodėl eidami į karą kariai pasiimdavo meduolį? Kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse? Kodėl į meduolius dedama prieskonių? Kodėl glajus vadinamas karališkuoju? Atsakymai į visus šiuos klausimus, taip pat meduolių tešlos minkymas, meduolių lipdymas ir marginimas – saldžioje „Vilniaus meduolių“ edukacijoje. Meduolių kepyklėlės šeimininkų tikslas – išsaugoti Vilniaus meduolį tokį, koks jis buvo prieš šimtus metų, perduoti ateities kartoms gaminimo paslaptis ir Vilniaus krašto dekoravimo tradicijas. Beje, „Vilniaus meduoliai“ kviečia ir į kibinų kepimo edukacijas, cepelinų vakarus, kitus renginius.

Beigelių

Populiariausias patiekalas

litvakų (Lietuvos žydų) virtuvę pristatančiame restorane „Baleboste“, be abejonės, yra beigelis. Jis yra tapęs tikru Vilniaus kulinariniu simboliu, be to, litvakų emigrantų dėka išpopuliarėjęs ir JAV. Beigelių kepimo dirbtuvėse – ne tik burnoje tirpstančių kepinių su skyle paslaptys, bet ir litvakiškos vaišės, pasakojimai apie kitus litvakų patiekalus, košerinį maistą. O žodžiu „baleboste“ žydų kultūroje vadinama gera namų šeimininkė, kuri visada svetingai kiekvieną priima į savo namus.

kepimo dirbtuvės

Pylimo g. 43

Pylimo g. 58

Teminės duonos baro degustacijos

Arbata nėra tiesiog gėrimas, tai veikiau menas ar medicina. Šia filosofija vadovaujasi „Yugen Tea“ arbatos baras-studija Užupyje, Jono Meko Skersvėjyje. Čia organizuojamos grupinės ir privačios arbatos degustacijos: japoniškos arbatos, mačios, arbatų latė, taip pat kūrybinės arbatos dirbtuvės, kuriose galima susikurti savo arbatos mišinį. Degustacijas veda „Yugen Tea“ įkūrėja ir arbatos someljė

Giedrė Prievelytė. Labiausiai tinka tiems, kurie domisi arbatos keliu nuo lapelio iki puodelio ir gražiausias gyvenimo akimirkas išgyvena būtent su arbatos puodeliu rankose.

Į unikalų „Duonos barą“ Senamiestyje verta užsukti ne tik padegustuoti skirtingų šalių duonos su pagardais, paragauti atkurtos istorinės Vilniaus bobos ar kitų desertų bei pusryčių, bet ir dalyvauti teminėse degustacijose. Viena jų – „Aplink pasaulį su bitėmis“ – skirta trims lietuvių kultūroje šventiems maisto produktams: duonai, medui ir pienui. Degustacijos metu su medaus someljė ir „Desertų klubo“ įkūrėja keliaujama per pasaulį ragaujant šių derinių: nuo svogūnų ir viržių medaus, kruasanų duonos iki kokteilio su duona, medumi ir grybais. Degustacijoje „Gamtos ritmu su lietuviška bite“ pagrindinis herojus yra medus. Dėmesio, likus porai valandų iki degustacijos, patariama nevalgyti, negerti kavos ar arbatos, tą dieną vengti intensyvaus skonio ar aštrių patiekalų, į degustaciją atvykti nesikvepinus.

Dominikonų g. 16

Arbatos degustacijos

Užupio g. 24

Kavos mokykla

Vinco Kudirkos g. 6

„Skrudinam, budinam, judinam“ – taip prisistato „CROOKED NOSE & COFFEE STORIES“, kavos kultūrai skirti namai, kuriems vadovauja knygos „Tebūnie kava“ autorius Emanuelis Ryklys ir Inga Pieslikaitė-Ryklienė. Jų įkurtos Kavos mokyklos tvarkaraštyje, be privačių kavos degustacijų, gausybė renginių, tokių kaip „Pasaulio kavos degustacija“, „Istorinių kavų degustacija“, „Gurmaniška kavos degustacija“, „Kavos ir šokolado degustacija“ ir kt. Jose skiriama dėmesio tam, kas sukuria juodą magiją puodelyje: kavos botanikai, skrudinimui, vandens temperatūrai ir kitiems svarbiems kavos ritualo etapams.

Lietuviško vyno edukacija

Vokiečių g. 20

Sakoma, kad lietuviškas vynas gaminamas iš uogų, vaisių ir drąsos. Juk dėl vynuogėms nepalankaus Lietuvos klimato lietuviškas vynas gimsta iš to, ko negaili miškai ir sodai: serbentų, aviečių, obuolių, bruknių, rabarbarų, svarainių, dilgėlių... Visa ši lietuviškų skonių paletė – autentiškuose XVI a. Senamiesčio rūsiuose vykstančiose edukacijose, kurias veda vyndariai. Jie pasakoja apie lietuviško vyno istoriją, gamybos ypatumus, siūlo paragauti geriausių Lietuvos gamintojų vynų ir midaus, galiausiai tapti skonio ekspertais bei pabandyti atspėti, iš ko pagamintas ragaujamas vynas.

Atrinkti tik kelias vietas iš Vilniaus restoranų ir kavinių žvaigždyno – labai kebli misija. Tačiau šįsyk orientavomės į tuos, kuriuose galima prisėsti prie staliukų neįprastose vietose. Pavyzdžiui, ar esi valgęs rūmuose, pievoje ar ant stogo? Tegu restorano vieta tampa tavo miesto patyrimo desertu.

Daugiau skanių patirčių gide „Skanus Vilnius“

Staliukai neįprastose vietose

„Skanaus Vilniaus“ gide, sudarytame pagal pačių vilniečių rekomendacijas, visos vietos ieškantiems gastronominių patirčių yra suskirstytos į 18 temų –nuo egzotiškų pasaulio šalių virtuvių iki tradicinių lietuviškų patiekalų.

„Druska miltai vanduo“ restoranas Sapiegų rūmuose

Nauja stotelė „Druska miltai vanduo“ kepamos raugo duonos ir kitų kepinių gerbėjams – Antakalnyje atgimę Sapiegų rūmai. Čia staliukai sustatyti po įspūdingais XVII a. skliautais. Restorano meniu rasi pusryčių, dienos pietų ir pagrindinius patiekalus, ką jau kalbėti apie bandeles ir kitus desertus. Pasisotinus puiki proga apeiti rūmuose veikiančias parodas arba pasivaikščioti po barokinį sodą. Kitos „Druska miltai vanduo“ vietos Vilniuje: Paupio turgus, MO muziejus ir „Ogmios“ miestas.

L. Sapiegos g. 13

„Fabrikėlis“

Skonių pasaka Pasakų gatvėje.

Taip dažnas apibūdina savo patirtį „Fabrikėlyje“. Šiose kūrybinėse maisto dirbtuvėse propaguojamas sezoninis maistas ir vietiniai produktai iš ekologinių ūkių. Meniu trumpas, tačiau spalvingas ir dažnai keičiamas. Staliuką čia rasi terasoje iš panaudotų langų arba pievoje, medžių pavėsyje.

Beje, „Fabrikėlis“ atsidūrė ir pirmajame „Michelin“ rekomendacijų sąraše tarp 30-ies geriausių Lietuvos restoranų, tad staliuką dėl viso pikto geriau rezervuoti iš anksto.

g. 9

Daugiau apie „Michelin” įvertinimus 2026 m. gavusius Vilniaus restoranus

Bernardinų kiemas

Maironio g. 12

Tai gatvės maisto ir laisvalaikio erdvė pačioje miesto širdyje. Gėrimų ragautojų laukia keli barai, išalkusiųjų – maisto vagonėliai, prekiaujantys įvairiais patiekalais ir užkandžiais. Užsiimk vietą prie ryškiai rožinio gatvės piešinio „Meilės sriuba“ arba ant sėdmaišio po medžių šakomis ir pavakarok iš širdies! Sezonas čia – nuo balandžio iki pat spalio.

Pasakų

„Ložė“

„Neieškok meniu – rask atmosferą. Vieta, kur maistas – tik pradžia“, – taip prisistato po transformacijos atsidariusi kavinė „Ložė“ Vilniaus senojo teatro antrame aukšte su balkonu į J. Basanavičiaus gatvę. Erdvėje su jaukiu salono stiliaus interjeru siūlomi dienos pietūs, o vakarais prasideda antras veiksmas –vyksta koncertai, didžėjų pasirodymai.

J. Basanavičiaus g. 13 (Vilniaus senasis teatras)

„3 Mūzos Rooftop Bar“

Gedimino pr. 4

Net pasibaigus teatro sezonui, Nacionalinis dramos teatras neužmiega vasaros miegu. Pašurmuliuoti jame kviečia ne tik gastrobaras-kavinė „Nacionalinė“, garsėjanti naminiu sultiniu su pyragėliais bei karštu šokoladu, bet ir baras-terasa „Trys Mūzos“ penktame teatro aukšte. Senamiesčio stogų, Katedros, Gedimino prospekto ir kitų legendinių vaizdų iš tokios perspektyvos dar tikrai nematei!

Pilies g. 26

Kavos baras „Eskedar Coffee Bar“

Nuo Etiopijos iki Vilniaus – tokį kelią įveikia kavos pupelės, kol patenka į kavos puodelį kavinėje „Eskedar Coffee Bar“. Ji įsikūrusi legendinėje vietoje – Signatarų namuose, kur anksčiau veikė garsioji cukrainė „Baltasis Štralis“, o XX a. pr. buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Vakarais kavinė transformuojasi į barą su išskirtiniu kokteilių meniu. Etiopiškos kavos gali paragauti ir „Eskedar Coffee Terrace“ Istorijų namuose, „Eskedar Coffee and Books“ Pilies knygyne ir „Eskedar Coffee Flow“ verslo centre Lvivo gatvėje.

Restoranas

„Dūmų terasa“

Kulinariniai nuotykiai – Naujosios Vilnios pakraštyje. Tokiai avantiūrai gurmanus kviečia restoranas „Dūmų terasa“, įsikūręs po Dūmų fabriko sparnu. Dūmų fabrikas – industriniame pastate, buvusioje dalgių gamykloje, veikianti kultūros erdvė. Nuo šiol čia galima paskanauti ne tik meno vykstančiose parodose ar renginiuose, bet ir Viduržemio jūros

virtuvės patiekalų. Be to, į retą restoraną galima atvažiuoti traukiniu, o štai iki Dūmų komplekso rieda „LTG Link“ traukinys iš Vilniaus! Išlipus Naujosios Vilnios stotelėje, iki „Dūmų terasos“ – keli žingsniai.

Tyrinėk su maršrutu „Naujoji Vilnia“

Dūmų g. 5

Atrask pasaulio virtuves sostinės rajonuose

2026 m. vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR, kurios tema buvo „Visas pasaulis tavo lėkštėje“, „Neakivaizdinis

Vilnius“ pristatė 7 vaizdo įrašus apie skonių kelionę po Vilniaus rajonus.

Pasaulio virtuvės sostinės rajonuose

Pažinti pasaulį galima ne tik keliaujant, bet ir ragaujant. Vilniuje be jokio paso ir bagažo per pietus galima nukeliauti į Korėją, vakarienės – į Jordaniją, o savaitgalį – į Meksiką. Šįkart siūlome išragauti pasaulį skirtinguose sostinės rajonuose. Net nenutuoki, kokie skonių patyrimai ten laukia!

Japonija Naujamiestyje

J. Jasinskio g. 14B

Japoniška virtuvė prigijo Vilniuje ir nepraranda populiarumo. Tai liudija vis naujos vietos, kviečiančios pasimėgauti Tekančios Saulės šalies skoniais. Štai „Nagomi“ restoranas, įsikūręs „Yellowstone“ verslo centre, yra vienintelis Baltijos šalyse, turintis judantį sušių takelį (kaiten sushi). Maistas juo atkeliauja tiesiai prie staliuko, kainą nurodo skirtingos lėkštučių spalvos.

Meksika Žvėryne

Vieta, kur kuriamas ne tik maistas, bet ir nuotaika. Restoranas „La Capital“ siūlo trumpą pabėgimą į Meksiką Žvėryne. Pasak iš šios šalies atvykusio profesionalaus šefo Alexio Hernandezo Maldonado, vienas populiariausių patiekalų restorane –aštuonkojis. Į Meksiką nukels ne tik kąsnis vietoje kepamų kukurūzinių tortilijų, bet ir restorano interjeras, įkvėptas meksikietiško kraštovaizdžio.

Tyrinėk su maršrutu “Japoniškas Vilnius”

Saltoniškių g. 7C

Korėja Žirmūnuose

Verkių 29A (taip pat Naugarduko g. 12; Rūdninkų g. 15)

„Jiggly cat“ ir „Jiggly capibara“ yra žaismingi korėjietiški desertai, kuriais Vilniuje pasmaguriauti galima tik restoranuose „Gogi guy“. Iki trijų maitinimo vietų išsiplėtęs restoranas yra pirmasis ir šiuo metu vienintelis korėjietiško stiliaus komforto maisto restoranas sostinėje. Čia ne tik vietoje gaminami kimčiai, bet ir autentiška barbekiu patirtis, kai maistą galima pačiam grilinti specialioje keptuvėje ant staliuko.

Jordanija Šnipiškėse

Autentišką Jordanijos virtuvę Vilniuje pristato „Petra bakery & falafel“. Šeimininkai rekomenduoja paragauti falafelių, šilkinio humuso, manakišo (tradicinės plokščios duonos) ir saldžių bandelių su datulėmis ir sūriu. Tai puiki vieta atrasti autentiškus Artimųjų Rytų (Levantino) virtuvės patiekalus ir galbūt susiplanuoti kelionę savo akimis pamatyti Petrą.

Kalvarijų g. 59

Kartvelų virtuvės restoranų Vilniuje tikrai ne vienas. Ši šalis garsėja vaišingumu, todėl išgirdus žodžius „chinkaliai“, „chačapuriai“ ar „charčio“, burnoje iškart ima rinktis seilės. Tradiciniai kartvelų koldūnai chinkaliai yra sotus ir praktiškas patiekalas, atsiradęs Kaukazo kalnuose ir tapęs šalies simboliu. Restorano „Mimino Vilnius“ meniu – ir senoviniai kalniečių receptai, pavyzdžiui, kalnų chačapuriai su mėsa, arba kubdariai.

Sakartvelas Vilkpėdėje

Gerosios Vilties g. 18A

Graikija Senamiestyje

Pilies g. 5

Švediška fika

Rasose

Manufaktūrų g. 20

Galima pajuokauti, kad fika – toks pat nuostabus švedų atradimas kaip ABBA ar IKEA. Taip vadinama trumpa kavos pertraukėlė su desertu – svarbus dienos ritualas.

Tradicinis švediškas desertas, žinoma, yra cinamoninė bandelė kanelbulle. Juk švedai spalio 4 d. net švenčia cinamoninių bandelių dieną! Kepyklėlės „Dvi bandelės“ kepamos cinamoninės bandelės turi sertifikatą (jį pamatysi įrėmintą ant kavinės sienos) –Švedijos ambasados raštą, kad čia jos kepamos pagal autentišką receptą ir niekuo nesiskiria nuo bandelių Švedijoje!

Atostogavusieji Graikijoje neabejotinai parsivežė tik geriausius įspūdžius apie šios šalies virtuvę. Tikra Viduržemio regiono sala Vilniaus senamiestyje –restoranas „Spyros Metaxas by TALK&Drink“. Jo meniu – tiek senosios šeimos virtuvės, tiek šiuolaikinės Graikijos virtuvės patiekalai. Čia galima dalyvauti siautulingoje degustacijojegurmaniškame spektaklyje su dūžtančiomis lėkštėmis ir degančios „Metaxos“ šou. Liežuvį degustacijos metu pamaloninsite dzadzikiu su šviežiai iškepta Psomi duona, Atėnų baklažanais, avienos čiopsais, lukumades spurgytėmis ir kitais skanumynais.

Pažintis su miesto istorija, kultūra, gamta yra tarsi pagrindinis kelionės po Vilnių patiekalas. Tačiau kiekvieną tyrinėjimo ir pažinimo ekspediciją norisi pagardinti prieskoniais – pikantiškomis istorijomis, įdomiais faktais ir instagraminiais perliukais. Šįkart kviečiame atrasti skaitantį Vilnių, UNESCO literatūros miestą, taip pat socialinius tinklus užvaldžiusius taškus ir pirmadienines patirtis, galinčias pratęsti savaitgalį. Netiki? Prisijunk prie Vilniaus gerbėjų!

Nuo knygos iki instagramo

Istorijos desertui

15 –tiek Vilniaus rajonų galima apeiti su maršrutais-kūrybiniais pasivaikščiojimais, sudarytais kartu su rašytojais ir rašančiaisiais (Kotryna Zyle, Sigitu Parulskiu, Gita Viliūne, Gyčiu Norvilu, Rugile Audeniene ir kitais).

Tyrinėk daugiau su maršrutais „Vidiniai rašytojų ir rašančiųjų rajonai“

Vis daugiau knygą viešajame transporte atsivertusių keleivių –tik maža iliustracija, kad Vilnius skaito. Knygos sostinėje leidžiamos jau daugiau nei 500 metų, per metus Vilniaus bibliotekose apsilanko apie milijonas skaitytojų, o Vilniaus knygų mugė yra didžiausias literatūros renginys visose Baltijos šalyse. Nenuostabu, kad 2021 m. UNESCO Vilniui suteikė literatūros miesto statusą.

Vilnius ir knyga

Vilniaus literatų namai

Literatūriniai protmūšiai, pokalbiai apie skaitymą, susitikimai su rašytojais, diskusijos... Tai tik dalis renginių po Vilniaus literatų namų stogu. Miesto literatūros bendruomenei atviri Vilniaus literatų namai yra „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ būstinė, jau įsitvirtinusi sostinės kultūriniame žemėlapyje. Pastatas, kuriame jie įsikūrę, turi knygos vertą istoriją: tarp jo sienų XVI–XVII a. gyveno ir Šv. Jonų bažnyčios muzikantai, ir dailininkas Boleslovas Mykolas Ruseckas, vėliau veikė knygynas, kavinė, net korsetų dirbtuvės. Vienoje seniausių Vilniaus gatvių esantiems Literatų namams draugiją simboliškai palaiko skulptūra „Žibintininkas“.

Šv. Jono g. 11-16

Profesorių namas

Vilniaus moderniosios architektūros daugiabutis, iškilęs 1938 m., tapo namais intelektualams, kai į Vilnių buvo perkeltas

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinis fakultetas. Iki šiol čia tarsi laiko kapsulėje galima apžiūrėti autentiškus butus, kuriuose gyveno rašytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius. Profesorių name organizuojamos ne tik apžvalginės ekskursijos, bet ir patirtiniai vakarai skambant muzikai iš asmeninės V. Mykolaičio-Putino vinilinių plokštelių kolekcijos bei vaišinantis arbata, saldainiais ir riešutais – kaip savo svečius vaišindavo ir literatūros klasikas. Taip pat galima žvilgtelėti į rašytojo biblioteką, išlikusius asmeninius daiktus. Profesorių namas yra VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ padalinys.

Tauro g. 10-1 ir Tauro g. 10-3

Pamėnkalnio vila

Pamėnkalnio g. 34

Pamėnkalnio vila taip pat yra po VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ skėčiu. Įspūdingas pastatas yra Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys ir vienintelė tarpukario Vilniaus modernistinė vienos šeimos vila, prieinama visuomenei. Čia kuriama literatūros bendruomenei, miesto gyventojams ir svečiams atvira kultūros erdvė, rengiamos parodos, kiti renginiai, atskleidžiantys skirtingų epochų ir žmonių istorijas, sudėtingus XX a. likimus.

Knygų klubai Vilniuje

Knygų klubai

Skaitymas – nauja priklausomybė. Kaip ir kalbėjimas apie knygas. Turbūt būtų neįmanoma suregistruoti visų Vilniuje veikiančių knygų klubų. Nes pakalbėti apie knygas biblioterapijos šalininkai buriasi ir bibliotekose, ir darbovietėse, ir draugų būreliuose. Ieškantieji prasmingo laisvalaikio su knyga ir bendraminčiais sostinėje gali jungtis į detektyvų knygų klubą, į dvaro knygų klubą, į biblioterapinės pakraipos skaitytojų klubą ar daugelį kitų.

Knygų mylėtojai Vilniuje netruko suuosti, kad pasaulyje – tikra tyliojo skaitymo banga. Ji jau atsirito ir iki Lietuvos: sostinėje įvairių renginių, švenčių metu pradėti organizuoti tyliojo skaitymo vakarėliai. Į juos tereikia atsinešti knygą ir termosą arbatos. Tarp skaitymo sesijų paprastai daroma pertrauka, galima aptarti knygą su kaimynu, tačiau nedera naudotis telefonais. Tokie vakarėliai vyksta įkvepiančiose vietose, pavyzdžiui, MO muziejuje, Sapiegų rūmuose, Medinės architektūros centre, Pamėnkalnio viloje, Profesorių name, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, kt. Moksliškai įrodyta, kad skaitymas padeda mažinti stresą ir nerimą, gerina psichinę sveikatą, lavina dėmesio koncentraciją bei atmintį.

Tylusis skaitymas

Įvairiose vietose (sek tyliųjų skaitymų vakarėlių iniciatyvą @Pasiskaitymai)

Knygos iš

antrų rankų

Juokaujama, kad kiekvienas medis žiūrėdamas į knygą yra ramus, nes egzistuoja antras gyvenimas. Ne vieną gyvenimą nori gyventi ir knygos. „Mint Vinetu“ knygų graužikams yra gerai žinoma vieta. Tai skaitytų knygų knygynas, kuriame galima prisėsti ir puodelio arbatos, dalyvauti literatūriniuose renginiuose, pabendrauti su kitais bukinistais. Nenaujų knygų lobiai slypi ir knygynuose „Juodas šou“, „Pelėdų knygos“, „Geraknyga.lt“.

Šv. Ignoto g. 16 („Mint Vinetu“); Pasažo skersgatvis („Juodas šuo“); Erfurto g. 1 („Pelėdų knygos“); Laisvės pr. 58 („Geraknyga.lt“)

Jei ne tu pas knygas, tai knygos pas tave. Jei pamiršai namie knygą, o kaip tik turi laisvą minutę prisėsti mieste, atsipalaiduoti ir panirti į istorijas, gali tai padaryti atvirose miesto skaityklose. Viena populiariausių – „Vilnius skaito“ Lukiškių aikštėje. Ant sėdmaišių po liepomis gali prisėsti ne tik pasklaidyti naujausių knygų, bet ir dalyvauti literatūriniuose renginiuose. Kupole Bernardinų sode bei „Vilnius Tech Park“ (Sapiegų parko teritorijoje) veikia Vilniaus centrinės bibliotekos vasaros skaityklos. Be to, įvairiose viešose vietose yra pribirę knygų inkilėlių –knygų dalijimosi namelių, o po sostinės rajonus net kursuoja keliaujanti biblioteka „Bibliobusas“.

Atviros miesto skaityklos

J. Tumo-Vaižganto g. 2; Barboros Radvilaitės g. 8A; Antakalnio g. 17

„O kur tai yra?“ – daugeliui saldžiausias komentaras, kurio galima sulaukti paskelbus naują įrašą socialiniuose tinkluose. Medžiok netikėtus Vilniaus rakursus su šiuo sąrašu. Juk ištikimiausi miesto tyrinėtojai tiesiog negali sau leisti čia neįsiamžinti:)

Karšti taškai instagramui, arba #Vilniusgram

Instagrame yra apie 60 skirtingų saitažymių variantų, dažniausiai naudojamų pažymint Vilnių –nuo #neakivaizdinisvilnius iki #vilniusgram .

Portalas

Kas nėra pasvajojęs per akimirką atsidurti kitoje vietoje?

Savotišką teleportaciją į kitą pasaulio kraštą siūlo „Portalas“ –inovatyvi instaliacija, sujungianti Vilnių su Dublinu, Liublinu, Filadelfija, Ipsviču, o nuo 2026 m. – ir su Manila Filipinuose bei Piaui miestu Brazilijoje. Ateik susimojuoti ar įsiamžinti su airiais, britais, lenkais ar amerikiečiais realiuoju metu. Tuo metu, kai Vilniuje plieskia saulė, kitur gal lyja arba jau temsta?

Kelerius metus stovėjęs tarp Vilniaus geležinkelio ir autobusų stočių dabar „Portalas“ turi naujus namus – Rotušės aikštę.

Rotušės a.

TV bokšte –ant stiklinių grindų

Neįtikėtina, bet aukščiausiame

Lietuvos pastate nuo šiol galima ne tik pasiryžti ekstremaliai pramogai – išeiti su specialiomis apsaugomis į atvirą

apžvalgos aikštelę 170 m aukštyje, – bet ir išbandyti naują aikštelę stiklo grindimis

„360 ore“! Be to, TV bokšte galima likti nakvoti „Debesyse“, aukščiausioje šalyje poilsio ir verslo erdvėje, arba užsukti į

bistro „Toliai“. Tik pabandyk įsivaizduoti, kokį vaizdą pro langą čia galima pamatyti!

13-osios g. 10

Atgal į ateitį

Saulėtekio al. 3

Studentų miestelyje Saulėtekyje –ne vienas instagraminis taškas. Gerai, galbūt Fizinių ir technologijos mokslų centras, bene didžiausias Baltijos šalyse mokslo centras, kuriame vykdomi tyrimai lazerių technologijų, branduolinės fizikos, organinės chemijos ir kitose srityse, neskamba labai seksualiai, bet tik pažvelkite į jo eksterjerą! Vienas balčiausių Vilniaus fasadų vaizduoja grafeno kristalinę gardelę – anglies atomus, išsidėsčiusius korio forma. Futuristinis kadras garantuotas.

Sausio

Vilnius iš kino

Ar esi atsilošęs iš netikėtumo, kai žiūrėdamas filmą per „Netflix“ atpažįsti Vilnių? Regis, Vilniaus kino karjera įsibėgėja, miesto „vaidmenų“ sąraše jau yra žinomi serialai „Keisti dalykai“, „Černobylis“, „Sisi“, „Klarkas“, taip pat lietuviški filmai. Atrasti kino juostose įamžintas vietas galima su teminiais Vilniaus kino biuro kino turizmo maršrutais, kurie kasmet vis pasipildo, pavyzdžiui, „Habsburgų pabaigos romantika Vilniuje”, „Moterys, kinas ir Vilnius: feminizmo etiudai kine”, kt. Juk kino turizmas ant bangos visame pasaulyje.

Tyrinėk filmų vietas Vilniuje su Vilniaus kino biuro kino turizmo maršrutais

MO terasa

„Tai – dialogas tarp paprastumo ir sudėtingumo, tarp simetrijos ir asimetrijos, tarp abstraktumo ir gamtos, tarp meno ir Vilniaus“, – taip savo projektuotą MO muziejaus pastatą apibūdina pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas. Šįkart neženk pro modernaus meno muziejaus įėjimą, neprisėsk skulptūrų sode, o užkopk į terasą. Įsitikinsi, kad miesto atspindžiai, tiesės ir kreivės – taip pat meno kūrinys. Ir, beje, labai tinkantis instagramui.

Pylimo g. 17

Rinktinės g. 2

Miesto džiunglės

Prieš vykdamas į Vilniaus universiteto botanikos sodą Kairėnuose atsiversk internete Botanikos sodo kalendorių.

Jame pažymėtas augalų žydėjimas.

Jeigu nutaikysi, galėsi nerti į narcizų, alyvų, rododendrų, tulpių, bijūnų ar

kitų augalų jūrą, juk čia – tikra floros karalystė su tūkstančiais augalų rūšių. Pasivaikščiok japoniškame sode, tarp

Kairėnų dvaro pastatų ir tvenkinių, stabtelk paiškylauti alyvų kalnelyje. Čia sugrįžti galima ir žiemą – sode įrengiamos slidinėjimo trasos.

Gražiausia terasa ant stogo

Fantastiškų nuotraukų su Vilniaus panorama, Gedimino pilies bokštu, Neries vingiu gali pasidaryti nuo Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasos. Penktajame aukšte virš buvusios elektrinės esanti „Elektrinė. Terasa“ atnaujinta ir išplėsta, čia persikėlė kavinė „Elektrinė“, vasarą vyksta koncertai, sporto treniruotės.

Kairėnų g. 43

Kiekvieną mėnesį atnaujiname smagiausių renginių Vilniuje rekomendacijas čia:

Vilniuje galima dalyvauti pačiose įvairiausiose kūrybinėse dirbtuvėse. „Neakivaizdinio Vilniaus“ rekomenduojamos dirbtuvės suskirstytos į 5 grupes: keramikos, miesto daržininkystės ir floristikos, technikos, tekstilės ir mezgimo.

5

Savaitgaliauti Vilniuje paprasta, o ką veikti pirmadienį? Juk savaitgalio matematika labai paprasta: penktadienio vakaras, šeštadienis, sekmadienis iš dalies, nes vakarop jau reikia ruoštis pirmadieniui. Pirmadienio gerbėjų klube narių tikrai nedaug. Dalijamės lengvai beprotiškų veiklų Vilniuje sąrašu, reabilituojančiu pirmadienį ir suteikiančiu vilties išlaikyti savaitgalio nuotaiką ir pirmąją savaitės dieną.

Pirmadieninio Vilniaus

Daugiau apie kūrybines dirbtuves Vilniuje

klubas

Dainyklos

Ar girdėjai, kad Vilniuje veikia naktinis biuras? Viena iš jo veiklų – dainyklos. Kultūrinės

erdvės, gavusios dainyklų statusą, kviečia į eksperimentinius pasirodymus ir inovatyvius renginius naktį (18–6 val.). Tai gali būti vaidinimai, dainavimai, grojimai, deklamavimai, skaitymai, šokiai ir kt. 2026 m. sostinėje paskelbtos 23 dainyklos. Dalis renginių vyksta ir pirmadieniais. Tad po savaitgalio neužsibūk darbe ir patikrink Vilniaus naktinio biuro renginių kalendorių.

Daugiau apie dainyklas

Alaus SPA

Didžioji g. 3

Nuplauti pirmadieninių darbų

rūpesčius – į alaus vonią. XV a. Senamiesčio rūsiuose atvertame

„Beer SPA“, veikiančiame kiekvieną

savaitės dieną, garuoja tūkstančio litrų talpos medinės sūkurinės statinės. Vanduo jose pripildytas

natūralių produktų, iš kurių verdamas tradicinis lietuviškas alus. Ši SPA procedūra skatina medžiagų apykaitą, mažina vidinę ir išorinę įtampą, nuovargį ir stresą. Panirk ir užsimiršk.

Spalvų terapija

Šv. Stepono g. 27 („Splatter studio“); Trakų g. („Gurkšnis ir menas“)

Išlaisvinti vidinį menininką ir iš širdies pasitaškyti dažais. „Juk kiekvienas taškas – istorija, kiekviena spalva –emocija“, – tikina „Splatter studio“. Čia galima leisti išsilieti kūrybai be jokių taisyklių: kiekvienas atėjęs gauna drobę, dažų, apsauginį apsiaustą, o išsineša autorinį paveikslą. Tai pirmoji Lietuvoje specializuota erdvė, kur remiamasi veiksmo tapybos (angl. action painting) filosofija ir technika.

Meno terapiją siūlo ir dirbtuvės „Gurkšnis ir menas“ („Sip & Paint“). Čia gausi visas reikalingas priemones, patarimų, muzikos, tereikia atsinešti mėgstamo gėrimo ir nusiteikti atsipalaiduoti su teptuku rankoje.

Pykčio terapija

Oi, kaip kartais knieti nuleisti garą ką nors sudaužant ar sulaužant. Šis jausmas tikrai kiekvienam pažįstamas, ypač po darbų. Šių emocijų nereikia užgniaužti – jas galima oficialiai paleisti pykčio kambaryje „Daužykla“. Čia į šukes virsta lėkštės, puodeliai, stiklainiai, galima atsinešti naikinti ir savo daiktų. Kita siūloma paslauga – kirvių mėtymas. Tiesa, būtinai tikrink tvarkaraštį, kada „Daužykla“ būna atvira pirmą savaitės dieną. Jei nepataikysi, pirmadienio įniršį teks palaikyti bent iki antradienio.

Švitrigailos g. 11A („Daužykla“)

„Taftingas“

pr. 65A

Kartais norisi, kad darbo savaitę galėtum perskristi stebuklingu kilimu – nuo vieno savaitgalio iki kito. Gal verta tokį kilimėlį susimeistrauti? STUDIO RUG – pirmoji „taftingo“ studija Vilniuje. „Taftingas“ – smagi tekstilės meno technika naudojant specialų „šautuvą“. Dirbtuvėse per tris valandas galima pasigaminti iki 50 × 50 cm dydžio kilimėlį arba veidrodį, paveikslą, pagalvės užvalkalą, kėdės paminkštinimą ar klaviatūros kilimėlį. Reikia nulio praktikos, tik svarbu tinkamai išsirinkti dizainą. Renkamos nedidelės, iki 8 žmonių, grupelės arba galima užsisakyti individualią pamoką bet kurią savaitės dieną.

Savanorių

Karaokė

Ozo g. 25 („O’learys“);

Gedimino pr. 27 („SING karaokės namai“)

Kiek galima dainuoti tik duše ar automobilyje?

Ne paslaptis, kad kartais kiekvienam norisi scenos ir tikro mikrofono. Tokią akimirką, net jei ji ištinka pirmadienį, verta užsukti į „O’learys“ karaokės erdvę. Ji privati, būsi tik tu ir tavo kompanija. Beje, pirmadieniais–ketvirtadieniais ši pramoga atsieis žymiai pigiau nei savaitgalį.

Jei planuoji rimtą pasidainavimą svarbia proga su didele kompanija – rezervuok kambarį „SING karaokės namuose“, vieninteliame karaokės bare Baltijos regione. Jis dirba penktadieniais ir šeštadieniais, tačiau specialiai užsakius, gali atsiverti ir sutartą dieną.

Siaubo viešbutis

Jasinskio g. 16C

Jeigu pirmadienis per mažai šiurpina, užbaikite jį siaubo viešbutyje

„Nightmare Hotel“. Sklinda kalbos, kad jame „apsistojo“ daugiau žmonių, nei iš jo išvyko. Galbūt tau pavyks išsiaiškinti šių siaubo namų paslaptis?

Daug kambarių, aktoriai ir specialieji efektai išskiria šią vietą iš kitų pabėgimo kambarių. Rekomenduojamas dalyvių skaičius – 2–6.

LEIDĖJAS

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Užsienio ryšių ir turizmo skyrius

IDĖJA

Sonata Griškienė

TEKSTAI

Gerda But

NUOTRAUKOS

Vilniaus miesto savivaldybė

Go Vilnius

Saulius Žiūra

Vytautė Ribokaitė

Joana Suslavičiūtė

Mantas Judrius

Dovilė Jakštaitė

Mantas Brazdžionis

Tautvydas Stukas

Julijana Stepanova

Mindaugas Mikulėnas

Mona Avik

Asta Zavackienė

Eitvydas Kinaitis

Arnas Šarkūnas

Kristina Mackevičienė

Justyna Leonovič

Gerda But

Dovilė Stoškutė

Violeta Shenk

Monika Krilavičienė

UNO Parks

Artūras Savko

Sonata Griškienė

Irmantas Gelūnas

Ugnius Bagdonavičius

Darnu Group

Kastytis Mačiūnas

Dainius Putinas

Kristina Kurilaitė

Adomo Galdiko muziejus

TaDas art gallery

TUMO galerija

AP galerija

Ieva Burbaitė

Vilniaus fotografijos namai

Gintarė Grigėnaitė

Tatjana Grigorčenkienė

Agnė Katmandu

Po 1 upe

Elena Matulionienė

Ignas Nefas

Vilniaus Šv. Juozapo parapija

Linas Mažonas

Kotryna Markevičiūtė

Simonas Bernotas

Donata Lukašenkovienė

Informacija surinkta 2026 m. vasarą. Leidinio autoriai už turistinių objektų pasikeitimus neatsako. Leidinys platinamas nemokamai. Komercinis platinimas draudžiamas.

DIZAINAS

RŪT

TEKSTŲ REDAKTORĖ

Sigita Bertulienė

Artūras Mecuta

K. Polubinska

Lietuvos banko Pinigų muziejus

Iliuzijų muziejus VILNIL

Saulius Kavaliauskas

Yauhen Yerchak

Lava Floor

Montis Magia

360 arena

Citywave Vilnius

Kartlandas MAX

Kipras Štreimikis

Markučių dvaras

Deimantas Kučinskas

Garo fabrikas

Anita Bekirova

Gabriel Khiterer

Bernelių užeiga Bistro

Vilniaus meduoliai

Baleboste

Desertų klubas

Yugen Tea

Gabrielė Kutkevičiūtė

Druska Miltai Vanduo

3 Mūzos Rooftop Bar

Emilija Martinkevič

Nagomi

La Capital

Gogi Guy

Petra Bakery & Shawarma

Mimino Vilnius

S. Metaxa

Dvi bandelės

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji

biblioteka

Dovilė Kuzminskaitė

Tylusis skaitymo vakarėlis

Mint Vinetu

Domantas Kancleris

Titas Kazlauskis

Adata Bar

Splatter studio

Daužykla

STUDIO RUG

O'Learys

Nightmare Hotel

© Vilniaus miesto savivaldybė, 2026

© Neakivaizdinis Vilnius

Nepraleisk

„Neakivaizdinio Vilniaus“ renginių!

Vasaris

Sumenėk!

Kiekvieną vasario savaitgalį – gurkšnis

meno Vilniaus galerijose ir muziejuose su specialiu autobuso maršrutu

Rugsėjis

Pasaulinė

turizmo diena

Rugsėjo 27 d. – proga patirti kitokį Vilnių

Gruodis

Neakivaizdinės

Kalėdos

Kasmet gruodį – kalėdinio Vilniaus istorijos ir Miesto rajonų eglučių žemėlapis

Balandis

„Neakivaizdinio Vilniaus“ gimtadienis

Tikra balandį vykstanti miesto tyrinėtojų bendruomenės šventė, kupina netikėtumų ir kviečianti laikyti egzaminą apie Vilnių

Spalis

„Vilniaus mechanizmai“

Laukiamiausias spalio festivalis besidomintiems, kaip veikia miestas

Dėmesio!

Tapk „Neakivaizdinio Vilniaus“ savanoriu ir prisijunk prie šių bei kitų renginių organizavimo!

Nieko nelauk ir rašyk

Naršai telefone?

Geriau išnaršyk sostinę!

Su nemokama mobiliąja programėle „Neakivaizdinis Vilnius“: Atsisiųsk: Išbandyk naujausius maršrutus po sostinę.

Tyrinėk miestą ir rinkis iš daugiau nei 130 maršrutų su žemėlapiais. Klausyk istorijų su audiogidu.

Rekomenduok draugams iš užsienio – visi maršrutai yra ir anglų kalba.