Apysaka

Ką reikia žinoti? Atsakymai

Žanras

Apysaka

Reikšmė

pasakojamasis grožinės literatūros žanras, tarpinis tarp romano ir apsakymo.

Kaip skirstoma? -

Veikėjai

Veikiantys žmonės, antgamtinės būtybės, gyvūnai, stebuklingi daiktai.

Tekstų bruožai

 Apysakos siužetas sudaro įvykių seka (daugiau nei vienas įvykis).  Būdinga platūs aprašymai, peizažai, veikėjų portretai, atskleidžiamos dvasinės būsenos.  Kūrinių kompozicija itin vientisa, epizodų seka dažniausiai dinamiška (greitai besikeičianti) ir konfliktiška.

Pavyzdys

Ištrauka iš apysakos-pasakos „Širlė, Simas ir paslaptis“ 11

Kita diena buvo paskutinė prieš naujųjų mokslo metų pradžią, ir Širlė ėmė darytis nervinga. O Simas buvo visiškai ramus. – Ko tu nerviniesi? – guodė jis Širlę. – Vis tiek pačią pirmąją dieną negausi dvejeto. – Koks tu dar mažas ir kvailas! – riktelėjo Širlė. – Aš taip gerai mokausi, kad niekada negaunu dvejetų! Ir dėl to nesinervinu! Tiesiog… ai, tu nesuprasi. Tu gi rytoj eini į darželį, nejau visai apie tai negalvoji? – Ryt gal ir pagalvosiu, – svarstė Simas. – Bet aš nesijaudinu. Jaudinuosi tiktai prieš gimtadienį ir prieš Kalėdas – tada rūpi, ar daug dovanų gausiu. Bet darželyje niekas niekada jokių dovanų nedovanoja. Netgi per savo gimtadienį turi nunešti saldainių kitiems, o pats nieko negauni. Taip, darželyje viskas atvirkščiai, – pridūrė jis nusižiovaudamas. – Mažiams tik dovanos rūpi, – išdidžiai pareiškė Širlė. – O mokinukės turi visiškai kitokių rūpesčių. – Liaukitės, vaikai, – subarė mama. – Jus reikia prižiūrėti kaip verdantį pieną ir laiku įsiterpti, kol dar nesusiriejot. – O kuo čia dėtas pienas? – nesuprato Simas. – Pieną reikia prižiūrėti, kad jis neišbėgtų, – paaiškino Širlė. – Amžinai tu nieko neišmanai! Dabar Simas atsistojo, piktai suraukė antakius ir suriko:

– Ir nenoriu išmanyti apie pieną, nes aš jo negeriu! Tu geriausiai viską supranti apie pieną! Aš išmanau apie limonadą, gaivą ir sultis! Jeigu mama būtų kalbėjusi apie limonadą, tu ničnieko nebūtum supratusi! – Raminkis, Simai! – sudraudė mama. – Gerai jau, vakare, prieš einant gulti, pašnekėsime apie limonadą, jei tik nori.

– Taip, kad Širlė nieko nesuprastų. – Gerai, taip, kad Širlė nieko nesuprastų. Simas pergalingai šypsodamasis išbėgo į kiemą. Ten prie laiptinės stovėjo Monika, kramtė nagus ir, vos tik pamačiusi Simą, tarė: – Mano tėtis sakė, kad saldainius prieš valgant reikia pamirkyti druskoje, tada jie bus daug saldesni. O pati nerimastingai stebėjo – ar patikės Simas? – Man tavęs gaila, kad turi tokį kvailą tėtį, – atsakė Simas. Paniurusi Monika piktai į jį dėbtelėjo, bet tuoj pat nušvito, nes į kiemą išėjo mažasis Aras su senele. Monika iškart ėmė šnekėtis su juo, o jis įdėmiai klausėsi ir susižavėjęs linkčiojo. Tik pamanyk – dar saldesni saldainiai! Namie būtinai reikia šitai išbandyti! Mažajam Arui pripūtusi arabų, Monika patenkinta nuėjo namo. Simas sėdėjo priešais namą. Iš laiptinės išėjo kiemsargis – ir vėl kažkoks šlapias. Pamatęs Simą, jis mirktelėjo. – Ar jūs su drabužiais lendate į vonią? – mandagiai paklausė Simas. – Aš niekada nelendu į vonią, – atsakė kiemsargis. – Paprasčiausiai aš gyvenu po vandeniu. Simas nustebo. Kad Monika be perstojo meluoja, buvo įprasta. Bet kad suaugęs žmogus pasakotų tokius dalykus – tai atrodė keista. Kaip galima gyventi po vandeniu? Būtent to jis ir paklausė kiemsargio. – Ateik ir pamatysi, – tarė kiemsargis. Simas nežinojo, ką atsakyti. Kokius čia pokštus krečia tas kiemsargis! – Aš juk prigersiu po vandeniu, – atsargiai pasakė jis. – Su manimi neprigersi, – tarė kiemsargis ir paėmė Simą už rankos. – Ateik, ateik, nebijok. Kiemsargio ranka buvo drėgna ir šalta kaip varlė, bet Simas kažkodėl visai nebijojo. Pavyzdžiui, piktojo pono Avino jis bijodavo net iš tolo, to dar betrūko, kad anas piktuolis jį kontroliuotų. Įdomu, kur kiemsargis jį vedasi? Po vandeniu? Ar tai toli? Bet jie netoli tenuėjo, tik iki sandėliuko. Kiemsargis pravėrė duris. – Užeik, – ištarė jis Simui.

12 (skyriaus santrauka)

Simas stebisi – kaip galima gyventi po vandeniu? Supratęs berniuko sumišimą, kiemsargis paaiškina nuo mažens troškęs sužinoti, koks būtų gyvenimas po vandeniu, nuolat svajojęs apie tai ir taip pasinėręs į svajones, kad vieną dieną pastebėjęs, jog jo drabužinėje atsivėrė jūra, ir ėmęs ten lankytis. Žuvys jį išrinkusios savo princu, ir dabar jis nebegalįs pabėgti iš savo svajonių. Jiems besišnekučiuojant, Simas išgirsta, kad jo ieško sesuo. Kiemsargis pasiūlo pasikviesti po vandeniu ir ją.