„Centras“ Nr.2, 2011

2011: 02

2

2011: 02

4

www.kettal.com

OUTDOOR 2011

www.kettal.com www.kettal.com

KETTAL GROUP atstovas Lietuvoje | Baldų ir interjero salonas ARTAMIS

V. Mykolaičio-Putino g. 10, Vilnius | www.artamis.lt | info@artamis.lt | tel.: +370 5 265 03 04

2011 : Nr. 2

Turinys Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt

Naujienos iš tarptautinės baldų parodos Milane – psl. 8

Tokio intensyvaus pavasario seniai nebuvo. Ko gero, galime justi tikrąjį ekonomikos renesansą, bent jau savo galvose, širdyse, o kai kas – ir kišenėse. Kūrybinių industrijų aktyvumas – vienintelis pozityvias nuotaikas

Namas Fredensborge, Danijoje – psl. 10

vartotojui keliantis kelias iš nihilizmo ir pastoviai žiniasklaidoje eskaluojamos visuotinės (pradedant gimtuoju mikrorajonu, baigiant viso pasaulio ekonomika) pabaigos. Taip visada nutinka: kai baigiasi „lengvi“ pinigai,

Šiaurės rytų persikų ferma – psl. 18

tenka ką nors sukurti ir įrodyti savo kompetencijas. Kūryba plačiąja prasme užvaldo visas gyvenimo sferas: buityje ieškome sau labiausiai patinkančių

Fabrice’o Ausset’o apartamentai, F Paryžius, Prancūzija – psl. 24

leidžiame vis išradingiau. Būtų gerai, kad šis emocinis pakilimas truktų kuo laukimo nuotaikomis.

Tokių aplinkybių vedini ir sukūrėme šį „Centro“ numerį, kurį siūlau pradėti versti nuo pabaigos. Tai duoklė tiems, kas žurnalus varto būtent taip, nes ir

Interviu su Droru Benshetritu – psl. 38

pats dažnai save pagaunu – pradžioje atsiverčiu paskutinįjį puslapį.

Lietuviško dizaino apžvalga – ilgai lauktas mūsų dizainerių darbų apibendrinimas, kurį Marius Dirgėla sukūrė vienu prisėdimu, tekstą

Interviu su šiaurietišku architektu – psl. 42

rašydamas tiesiai į maketą. Tai tikra, nesumeluota emocija, kurią kiekvienam reikėtų perkošti per save.

Britų įžvalgos 2025-iems metams – puikus socialinių ir ekonominių

Įžvalgos 2025-iesiems iš Didžiosios Britanijos – psl. 44

sąsajų ir santykių apibendrinimas, po kurio iškyla aiški priežasčių ir pasekmių grandinė, priversianti tarpdiscipliniškai bendradarbiauti įvairių profesijų ir

Ryškiausios baldų apdailos naujienos – psl. 48

amatų žmones. Ir visa tai jie tiesiog vadina „dizainu“. Šiame numeryje spausdinami du išskirtiniai interviu mūsų žurnalui su madingu dizaineriu iš JAV Droru Benshetritu ir architektu Larsu Vejenu iš

Baldų ir šviesos pavasaris Milane – psl. 50

Danijos, kuris atvyko Į „Dizaino savaitės“ renginius Vilniuje.

Jonas Malinauskas šmaikščiai apžvelgia šiuometinę Milano „iSaloni“ parodą, kurioje garsiausi baldų ir šviestuvų gamintojai tradiciškai bando

Lietuvos dizaino apžvalga – psl. 55

Lina Mikužytė lina@interjeras.lt

Kalbos redaktorė Dalia Daškevičiūtė

Reklama ir platinimas Julius Vladička Tel. (8-5) 205 15 71 julius@interjeras.lt

daiktų, darbe sukuriame vis naujesnius būdus pasiekti tikslams, laisvalaikį ilgiau, nes gyventi su viltimi kur kas įdomiau, nei su pasaulio pabaigos

Išrinkti geriausi Metų interjerai – psl. 28

Meno redaktorė

nustebinti lankytojus, vienas kitą ir kartais net save. Pats dalyvavimas šiame renginyje tapo prestižo ir garbės reikalu, net tuo atveju, jeigu neturi ką parodyti.

Na, o žurnalas prasideda keletu įspūdingų objektų, kurie, mūsų manymu, yra drąsūs ir inspiruoja netradicinį veiksmą tiek savo, tiek Jūsų kliento objekte. Čia pat galima bus palyginti su šiuometinio „Metų interjero“ konkurso nugalėtojų darbais. Išvada viena: interjerą kurkite taip, kad po savęs paliktumėte ryškesnį pėdsaką. Juk gyvename tik vieną kartą.

Vytautas Gurevičius

Autoriai

Agnė Rutkauskaitė Andrius Keizikas Jonas Malinauskas Julius Vladička Kristina Noreikienė Marius Dirgėla Vytautas Gurevičius

Vertėja

Rasa Gurevičienė vertimucentras@gmail.com Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika” Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. Žurnalas „CENTRAS“ leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392 - 6063.

Leidėjas: VšĮ „Aplink tave”, Konstitucijos pr. 23B-12, LT – 08105, Vilnius.

Tiražas – 4000 egz..

Pardavimo kaina – 8,99 Lt.

Viršelyje

„DEDON“ Žurnalo partneris

Naujienos iš tarptautinės baldų parodos Milane

Šių metų balandžio 12–17 d. Milane, Italijoje, vyko viena populiariausių baldų parodų Europoje. „iSaloni“ šiemet šventė garbingą 50-ąjį jubiliejų. Per tuos metus lankytojų skaičius išaugo nuo 12 000 iki 300 000. Ko gero, ne veltui, nes būtent ši paroda kasmet diktuoja madas Europos baldų (ir ne tik) pramonėje. Pristatome keletą įdomesnių eksponatų...

„De Vorm“ šių metų parodoje pristatė naujus gaminius, sukurtus bendradarbiaujant su jaunais bei kylančiais dizaineriais Benjaminu Hubertu, Sebastianu Herkneriu bei Jorre van Astu. „Clamp-a-Leg“ – tai medinė stalo koja, prisukta prie paprasto metalinio gnybto. Tai leidžia vartotojams greitai transformuoti bet kokį plokščią paviršių į funkcionalią darbo vietą. „Clamp-a-Leg“ panaudota labai nedaug

medžiagų, be to, šį baldą lengva transportuoti, sandėliuoti bei surinkti. Baldo komplektą sudaro keturios kojos, kurios yra pritaikomos bet kokiam paviršiui. Pavyzdžiui, senoms durims arba tvorai?.. www.devorm.nl

Turint galvoje „De Vorm“ filosofiją, kėdė „Clip Chair“ buvo sukurta kaip draugiška aplinkai, veltui neeikvojant jokių medžiagų jos gamybai.

Taip gauta klasikinė, solidi, orientuota į detales kėdė, pagaminta iš rinktinio, aukštos kokybės uosio. „Clip Chair“ pasižymi rafinuotu dizainu, turinčiu savo išskirtinius bruožus. Esminė „Clip“ kėdės idėja – tai spalvinis sujungimo tarp atlošo ir kėdės kojų sprendimas, kai spalva tiesiogiai kontrastuoja su mediniais elementais. Šios kėdės žavesys ir grožis slypi už jos funkcionalaus paprastumo. www.devorm.nl

Milano dizaino savaitėje kūryba ir inovacijos susitiko dizainą – kompanija „Disney“ susitiko „DuPontTM Corian®“. Šioje ekspozicijoje minėtos kompanijos bei profesionalūs dizaineriai iš viso pasaulio pristatė savo darbus, kurie visi buvo parodos „TRON designs CORIAN®“ vėliava, – dizaino paroda, įkvėpta Walto Disney’aus studijos filmo „TRON: Legacy“ (liet. „Tronas. Palikimas“).

Vienas iš pavyzdžių, kuriuos čia pateikiame, tai „TAO Esterno“ specialūs filmui sukurti lauko baldai. Dizaineriai Setsu ir Shinobu Ito iš „Studio Ito Design“. www.corian.com

2011: 02

8

Milano baldų parodoje „Cerruti Baleri“ pristatė naujus gaminius iš „Collezione“ ir „Edizioni“ linijų. Vienas iš įdomesnių – tai pufas „Cactus“, kviečiantis prisėsti ant savo spyglių. Šis sėdėjimui skirtas baldas susideda iš minkštos ir malonios formos bei realistiško, „spygliuoto“ apmušalo. www.cerrutibaleri.com

„Green Lantern“ – pirmasis daiktas pasaulyje, sukonstruotas iš skysto medžio (organinio polimero, pagaminto iš medienos atliekų).

Romolo Stanco sugalvotas ir pagamintas, šis daiktas garbingai reprezentuoja „Valtelinos“ srities kompanijas, kurios niekuomet neturėjo nieko bendra su dizaino pasauliu. „Green Lantern“ – tai gėlių vazonas ir šviestuvas, kurie yra susiję neišskiriamu ryšiu. Šviestuvo (specialiai šiam projektui sukurtos LED juostelės su maža energijos išeiga bei

šiltu, jautriu apšvietimu) sukurta šviesa gali būti laikoma simbolišku augalo gyvybės atspindžiu, kadangi tik dėl šviesos augalas sugeba fotosintetinti, ko reikia jo gyvavimui ir augimui.

Forma, išreiškianti šių dviejų konceptų (šviesos sklaidos bei gyvo organizmo buveinės) vienybę, yra aiški ir griežtai apibrėžta; ji vystosi erdvėje, kurioje šviesos energija krenta ant augalo ir taip simboliškai uždaro šią geometriją. www.romolostanco.com

Vienas žymiausių Didžiosios Britanijos gamintojų „Modus“ šiemet Milano baldų parodoje pristatė savo rinktinius tarptautinio dizaino talentus. „Modus“ supažindino su pripažintų ir jaunų dizainerių, tokių kaip Monica Förster, „PearsonLloyd“, Kirsty Whyte, Michaelis Sodeau bei Clåessonas Koivistas Rune’as, darbais. Čia pristatome Michaelio Sodeau kūrinį – paprasto profilio sofą su vamzdiniu plieninių kojų rėmu. Putos

bei plunksnų pagalvėlės sudėtos iš grakščių detalių, leidžiančių panaudoti kontrastuojančias medžiagas. Sofa taip pat gali būti ir su tiesių plieninių kojų rėmu, kuris, esant vienspalviams apmušalams, suteikia rafinuotumo jausmą.

Kampu atkirsti porankiai bei atlošas suteikia patogumo bei tinkamą atramą, o taip pat leidžia jungti keletą sofų į bendrą sistemą. www.modusfurniture.co.uk

„Innermost“ 2011-ais metais pasitinka savo gerbėjus su pagrindinių tarptautinių dizainerių, tokių kaip Jarrodas Limas, Corinna Warm, Michaelis Sodeau, „Rich Brilliant Willing“ bei „Innermost“ štabas, komandos darbais. Vienas iš Milane pristatytų baldų,

tai „Koi“ kėdė, pagaminta iš plieno bei perdirbto tikmedžio. Didelė įprastinė kėdė su žuvies žvynų raštu, formuojančiu dalį baldo struktūros. Sujungus šimtus mažų metalinių arkų buvo sukurtas šis baldas. www.innermost.net

„Poltrona Frau Group“ Milano dizaino kaimelyje „Nemo“ pristatė grindų ir stalo šviestuvus, sienines bei pakabinamas lempas, kurias visas sieja įmantrus dizainas, patikimos medžiagos bei technologijos ir meilė detalėms.

Vienas iš pavyzdžių, tai pakabinamas šviestuvas „Giò“, sukurtas dizainerės Angeletti Ruzzos. Dematerializuotas iki pat pagrindų, „Giò“ savo apskritimo pavidalu pabrėžia šviesos šaltinį. Elektros kabelis panaudotas moderniu būdu, jam suteikta dviguba paskirtis: tiekti elektrą bei tvirtinti. www.nemo.cassina.it

Dizainas – „Norm. Architects“, info@normcph.com.

Namas

Fredensborge,Danijoje

2011: 02

10

Klientas – „Sørensen“.

Dizaineriai: Jonas Bjerre’as-Poulsenas ir Kasperas Rønnas.

Realizacija – 2010 m.

Plotas – 240 m2.

Fotografas – Jonas Bjerre’as-Poulsenas.

Namo planas

Nuožulnioje teritorijoje šiaurės Kopenhagoje „Namas Fredensborge“ yra pastatytas iš penkių mažų erdvių, sujungtų laiptais, taip atspindint supančios aplinkos formą. Namo išvaizda yra įtakota labirintinių kalnų kaimelių architektūros, kuri sutinkama Pietų Europoje, Kinijos šventyklų architektūroje bei danų modernisto architekto Jørno Utzono darbuose.

Namo Fredensborge geltonų čerpių stogai ritmiškai perdengia vienas kitą, rezonuoja šlaitų judėjimą. Stogų spalvinė paletė sudaryta iš keturių skirtingų geltonos ir rusvos spalvų tonų, kad atspindėtų natūralų netobulumą. Tai sukuria tartum harmoningą ir kerinčią sceną, primenančią tradicinį Pietų Europos kalnų kaimelį, žvelgiant į stogus iš aukščiausio teritorijos taško.

Platūs centriniai laiptai charakterizuoja namo interjerą. Jie pabrėžiami skirtingo aukščio lubų bei plačių stiklinių fasadų, žvelgiančių per nežemišką sodą.

Vertikalūs siauri langai nugręžti į rytus ir vakarus, kad optimizuotų stebėjimo taškus, o taip pat, kad tarnautų kaip šviesos šaltinis, teikiantis apšvietimą namo erdvėms.

Pastatas iš pirmo žvilgsnio neatrodo didelis. Bent jau kol nepraeini pro rytinę pastato pusę, ties kuria nutiestas takelis veda į įkalnėje įrengtą pagrindinį įėjimą. Per vieną iš vertikalių langų, nukreiptų į virtuvės zoną, taip pat galima išvysti kvapą gniaužiantį 18 metrų ruožą, besitęsiantį išilgai rytinės–vakarinės namo ašies. Įžengus į centrinį holą, pagrindiniai laiptai kviečia patekti į aukščiausią pastato aukštą, susidedantį iš trijų skirtingų plokštumų, jungiančių pagrindinį miegamąjį, svetainę, virtuvę bei valgomąjį; jos ramiai jungiasi vienoje bendroje erdvėje. Skirtingos namo erdvės yra išskaidytos plytinių tūrių, kurie talpina virtuvę ir židinį ir atlieka pertvaros tarp kambarių funkciją. Erdvi laiptinė, įkvėpta pagrindinės mažų kaimelių 2011: 02

12

gatvės, tarnauja kaip natūrali susitikimų vieta name ir kviečia bendrauti šioje erdvėje. Žemiausia namo erdvė susideda iš valgomojo bei mažo vonios kambario. Ši erdvė atskirta nuo virtuvės pilkų plytų siena su plačiomis pakopomis ant kiekvienos pusės – taip kambarys suskirstomas į tris dalis. Viena dalis sudaryta iš mažų langų, pro kuriuos sklinda šviesa iš vakarinės pusės, atnešanti blyškiai geltonos spalvos popietės aplinką ir suteikianti šiltą atmosferą vakarams. Kitas stebėjimo taškas yra sodo fasadas, padarytas vien iš stiklo.

Ten yra vienas platus centrinis langas, kuris savo dydžiu atitinka didžiulį „Corian“ valgomąjį stalą, o iš abiejų pusių yra įrėmintas stiklinėmis durimis, kurios veda į sodą. Žolė lauke auga tiksliai ties langų rėmu – tai suteikia vizualinį artumą su gamta. Link vakarų įstatytas aukštas siauras langas, pabrėžiantis lubų aukštį. Šis langas suteikia aiškų vaizdą į terasą, esančią namo viduryje. Terasa žvelgia išilgai per gyvenamąją zoną, esančią kitoje jos pusėje.

Namas sukonstruotas išilgai dviejų ašių: centrinė laiptinė, einanti iš šiaurės į pietus, atkartoja nuožul-

nios aplinkos formą, o ašis, einanti per vidurinę erdvę, driekiasi nuo virtuvės rytinėje dalyje į svetainę vakarinėje.

Virtuvė yra atviro plano dalis, tačiau ji iš dalies paslėpta dviejose nišose. Taip virtuvėje esantiems žmonėms suteikiama galimybė gaminti maistą nedemonstruojant netvarkos svečiams. Tokia struktūra suteikė vietos įrengti orkaitę, ventiliaciją, šaldytuvą bei spinteles bendroje architektūroje. Centre esanti virtuvė suteikia nepertraukiamą darbo tėkmę ir palengvina valgio gaminimą ir svečių aptarnavimą.

Vakarinėje pastato dalyje esanti vaikų namo dalis – tai strategiškas atsakas į pietrytinėje dalyje esančią virtuvę. Tai sudaro natūralią terasą tarp minėtų patalpų. Vaikų namo dalies stogas – tokiame pačiame lygyje, kaip vidurinioji pastato dalis bei reljefas, o ta dalis užsibaigia tame pačiame lygyje kaip įėjimas. Tai įtakoja du labai skirtingus vaikų kambarius. Vienas kambarys „guli“ žemai ant šlaito, nukreiptas į sodą, kitas kambarys įrengtas aukščiau ir yra apšviestas poetiškos šiaurinės šviesos.

Einant iš virtuvės per centrinę laiptinę, pro židinį galima pastebėti svetainę. Židinys matomas iš laiptinės, virtuvės, valgomojo bei svetainės. Svetainė, esanti rytų–vakarų ašyje, tartum įkirsta į reljefą, o tai 2011: 02

14

įtakoja dramatišką lubų aukštį vienoje pusėje, kurioje stovi sofa, ir kitoje pusėje ties didžiuliais langais, žiūrinčiais į medinę terasą, kuri pabrėžia erdvumo iliuziją.

Skaidrumo bei vientisumo tarp vidaus ir išorės jausmas sustiprintas fakto, kad terasos grindys ir vidaus grindys yra vienodame aukštyje. Tarp svetainės ir vaikų dalies yra dar viena maža niša, įkirsta į reljefą. Čia įrengta maža erdvė darbo kambariui. Pagrindinis miegamasis įrengtas priešingoje įėjimo pusėje. Jame trijų skyrių langai išdėstyti vertikaliu ritmu, atitinkamai kaip ir visi langai, nukreipti į rytus ir vakarus. Miegamojo vaizdas driekiasi į mažą privatų vidinį kiemelį, esantį viršutiniame teritorijos kampe.

Pagrindinis vonios kambarys taip pat įrengtas atsižvelgiant į pagrindinę laiptinę. Į vonios kambarį veda mažas siauras praėjimas su įmontuotomis spintelėmis.

Vonios kambarys aštriai kontrastuoja su ryškiu likusio pastato eksterjeru ir yra išklotas juodo porceliano plytelėmis – tai suteikia kambariui intymumo jausmą ir primena prabangius SPA. Kambarys perskirtas vienintelės sienos, kurioje paslėptos visos instaliacijos; šis kambarys, kaip ir likęs namas, turi laisvai pastatomas pertvaras vietoj skiriančiųjų sienų. Vienoje pusėje yra „Corian“ praustuvas bei įmontuotas veidrodis, apšviestas iš vidaus, taip imituojant grimui skirtus veidrodžius teatruose ir suteikiant lengvą šviesos atspindį. Už skiriančios sienos įrengtos dušo kabinos.

MEDŽIAGOS IR NATŪRALI ŠVIESA Vienas svarbiausių tikslų, įrengiant šį namą, buvo suteikti ramybės jausmą. Norint pasiekti šį tikslą, reikėjo sumažinti kontrastuojančių medžiagų kiekį.

Norint pritapti prie supančių pastatų ir išlikti teisingam natūraliai formai, teko panaudoti daug vietinių medžiagų. Eksterjerą sudaro geltonos čerpės, geltonos plytos bei juodai dažytas medis. Interjere vyrauja natūralios pilkos sienos, natūralaus ąžuolo grindys bei baltos lubos. Nuoseklus tų pačių medžiagų panaudojimas visame name suteikia šiai labirintiškai struktūrai darnią išvaizdą bei vienos nepertraukiamos erdvės pojūtį. Būtent vietinių medžiagų naudojimas suteikia tokią pačią harmoniją, kuri jaučiama senuose kaimuose, kur viskas pastatyta iš to, kas prieinama kaimo ribose. Natūralios medžiagos, turinčios savo netobulumų, suteikė autentiškos estetikos – kaip ir senam bei gerai prižiūrėtam daiktui, kuris dar labiau pagražėja, kai nublunka.

Kitas svarbus faktorius, kuriant namo projektą, buvo natūrali šviesa – kaip ji patenka į skirtingas patalpas per dieną, kaip ji tampa bendros architektūros formavimo dalimi. Taip vietoj įprastų formų langų buvo daugiau žaidžiama skirtingais formatais, leidžiančiais pasiekti norimus šviesos patekimo į vidų efektus; taip kiekvienam kambariui buvo suteiktas savitas charakteris bei jausmas.

2011: 02

16

Šiaurės rytų

persikų ferma Pirmo aukšto planas

Projekto pavadinimas: „Šiaurės rytų persikų ferma“ („Northwest Peach Farm“).

1. Sodelis 2. Svetainė 3. Įėjimas 4. Vyno kambarys 5. WC 6. Veranda 7. Terasa 8. Valgomasis 9. Virtuvė 10. Laiptinė 11. Skalbimo kambarys 12. Sandėliukas 13. Media kambarys 14. Koridorius 15. Ventiliacinis koridorius 16. Garažas 17. Biblioteka 18. Kepsninė 19. Miegamasis 20. Vonios kambarys

2011: 02

18

Architektas – „Bates Masi Architects“.

Vieta – Rytų Hamptonas, Niujorkas.

Klientas – privatus.

Struktūrinė dalis – Steveno L. Marescos.

Kraštovaizdis – „Coen & Partners“.

Rangovas – „Robert Padden Company & Brian Mannix Builder“.

Realizavimo metai – 2008.

Fotografijos – „Michael Moran Photography“.

Antro aukšto planas

1. Svetainė (pirmas aukštas) 2. Įėjimas (pirmas aukštas) 3. Veranda (pirmas aukštas) 4. Stogo terasa 5. Laiptinė 6. Stogo sodas 7. Pramogų kambarys 8. Koridorius 9. Vonios kambarys 10. Miegamasis 11. Persirengimo kambarys

Ši rezidencija reikalinga tuomet, kai gausi užsakovų šeima atvyksta iš Anglijos su ilgesniu vizitu. Šeimos nariai susirenka atsipalaiduoti bei iš naujo atrasti ryšį su savo šeima ir gamta, atitolti nuo miesto minios bei eismo. Jie nenori palikti šio prieglobsčio bent mėnesį. Dizaino tikslas buvo paversti kiekvieną šio mėnesio dieną unikalia – sklype pateikti keletą vietovių, besiskiriančių savo masteliu, funkcijomis bei vaizdais: nuo susibūrimo erdvioje svetainėje, žvelgiančioje į buvusio persikų sodo laukus, iki skaitymo vienumoje pavėsyje ant suolelio tarp bibliotekos ir miško pakraščio. Keletas takelių bei praėjimų jungia kiekvieną vietovę, kas dar labiau praplečia įvairovę.

Galiausiai kiekviena detalė ir specialiai šiam projektui sukurti baldai kasdienius ritualus čia paverčia turiningais įvykiais.

2011: 02

20

Pavyzdžiui, virtuvėje pjaustymo lentos rieda ant specialaus takelio, įrengto ant ilgos salelės. Taip maisto ruoša paverčiama į konvejerio liniją, kviečiančią visus prisidėti. Kas neužsiima maisto ruoša, gali pasirūpinti vyno parinkimu. Tam įrengtas specialus vyno kambarys, kuriame buteliai per matinio stiklo sieną į pagrindinį įėjimą meta įvairiaspalvius šešėlius. Valgomojo stalas gali būti konfigūruojamas vakarui: plieniniai vamzdžiai, einantys išilgai stalo, gali būti apversti – taip bus iškeltos į paviršių žvakidės, gėlių vazų laikikliai ar plokščias paviršius karštiems patiekalams. Kitais atvejais vamzdžiai gali būti išimti, o įdubos užpildytos ledu gėrimams atšaldyti. Dėl įvairovės saulėtomis dienomis pietauti galima ir ant stogo, kepti kepsnine terasoje, priešpiečiauti pavėsinėje prie baseino ar pusryčiauti vitrininėje verandoje.

Kiekviena erdvė unikali, paverčianti kiekvieną patiekalą ypatingu.

Net rytinė rutina tampa įvykiu. Vaikų kambariuose akmeninis takas veda rytinių ritualų keliu. Pradžioje jis atlieka naktinio staliuko funkciją, vėliau pereina į suolelį drabužiams, suolą pasitikrinti elektroninį paštą, praustuvą vonios kambaryje bei, galiausiai, dušo kabinos grindis. Tėvų pagrindinėje drabužinėje paslėpti plieniniai kabliukai išlenda iš raudonmedžio sienos, kad būtų galima pasikabinti ateinančios dienos apdarus.

Klientai pageidavo, jog tai būtų šeimos susibūrimo vieta, kupina atsiminimų net ir ateinančioms kartoms. Taip medžiagos buvo parinktos atsižvelgiant į

2011: 02

22

jų ilgaamžiškumą, o taip pat ir kaip jos atrodys prabėgus daugeliui metų. Varinės briaunos bei stogo detalės galiausiai pažaliuos, o dūlantis kalkakmenis patamsės. Langų sistema išlaikys laiko išbandymą ir nepasikeis. Anglų kompanija gamina tokius pačius pramoninio plieno langus jau daugiau nei 150 metų, o daugybė ankstyvųjų pavyzdžių vis dar dailiai atrodo. Geoterminio šildymo bei vėdinimo sistemos, žali stogai, organinė apdaila bei trisluoksnio stiklo langai sumažins pastato poveikį aplinkai ateinančioms kartoms.

Klientai ateityje laukia daugybės ramių vasarų, praleistų šiame name kartu su šeima.

Fabrice’o Ausset’o

apartamentai F Paryžius, Prancūzija

Iš pradžių labai funkcionalūs vieno žmogaus apartamentai (vienas miegamasis, viena svetainė, vienas kabinetas) protingo spalvų bei perspektyvų žaismo pagalba buvo transformuoti į stebuklingą erdvę. Ši vieta perdaryta, kad tenkintų šeimos poreikius: dabar apartamentuose yra įspūdinga svetainė (50 m2), virtuvė bei trys miegamieji su atskirais vonios kambariais. Žvilgtelėjęs į židinio formą, dailininkas Frankas Rezzakas nutapė žavingą sienos paveikslą, kviečiantį stebėtoją apsilankyti viliojančiame pasaulyje, sukurtame pagal urvo temą. Urvas suteikia prieglobstį keistenybių pasaulyje, kuriame pilna detalių 2011: 02

24

Sienos freska, tapyba Franko Rezzako Sofos (tokios, kokias turėjo Coco Chanel) Šviestuvas, dizainas Tomo Dixono Kavos staliukas (stiklinis), dizainas Jacko Mulletier’o Vazos, dizainas Zahos Hadid ir „Bouroullec Brothers“

Stalas ir kėdės „Tulip“, dizainas Eero Saarineno („Knoll“) Metalinė kėdė, dizainas Tomo Dixono Apšvietimas, dizainas George’o Nelsono Apšvietimas, dizainas Achille’o Castiglioni („La Viscontea“) Baldai („Zebran“), dizainas Fabrice’o Ausset’o

ir jų suteikiamo melancholiško jausmo. Žvelgdamas į šį keistenybių pasaulį, Fabrice’as Ausset’as sukūrė biblioteką vien iš metalo, dingstančio po knygomis, kurias ji talpina.

Nukrypstantys iš numinto takelio bei maišantys tarpusavyje skirtingas įtakas, šie apartamentai stebina bei žavi, kadangi čia pilna daiktų, kuriuos pagauna akys.

Baldai buvo parenkami atsargiai, kad kiekvienas iš jų rastų „draugą“ bendroje aplinkoje. Buvo didelis iššūkis galvoti į priekį spalvomis, apmąstyti tvarką, kuriančią svetingą aplinką savininkų meno ir dizaino kolekcijai.

Stalas, dizainas André Dubreuilo Kėdė (XVIII a.), pasirašyta Charleso Crescento Biblioteka (metalinė), dizainas Fabrice’o Ausset’o Totemai „Odalisca et Burma“, dizainas Ettore Sottsasso Raudonas šviestuvas „Manifesto“, dizainas Ettore Sottsasso Vaza (marmuras ir varis) „Non Conescero“, dizainas Ettore Sottsasso

Klausimai / atsakymai

Kaip apibūdintumėte apartamentų Paryžiuje koncepciją? Kokią atmosferą stengėtės juose sukurti?

Šie apartamentai yra tipiški šeštajam dešimtmečiui, jie turi labai paprastą erdvių išdėstymą. Atmosfera užpildyta šviesa bei spalvomis. Kuo daugiau stebi šiuos apartamentus, tuo labiau patraukia detalių gausa. Franko Rezzako rožinių, fuksijos bei mėlynų tonų freska suteikia mistiškumo.

Kokį geriausią sprendimą priėmėte, projektuodamas šiuos apartamentus?

Svarbiausias sprendimas buvo pasiekti pusiausvyrą tarp spalvų ir medžiagų ir išlaikyti funkcinį hierarchiškumą.

2011: 02

26

Su kokia didžiausia problema susidūrėte ir kaip ją išsprendėte?

Problemų, galima sakyti, nebuvo, na, nebent tai, kad teko luktelėti, kol pasirinkome tinkamiausius baldus. Aplinkos komponavimas, atsižvelgiant į tonų pasirinkimą, buvo gana rizikingas, kadangi nuolat progresavo.

Kokie buvo klientų poreikiai? Ką jie mėgsta?

Klientas – tai penkių asmenų šeima, ypatingą dėmesį teikianti šeimos gyvenimui, todėl buvo svarbu suteikti erdvę kokybiškam jų laiko leidimui. Šviesa, kaip ir protingas baldų bei aksesuarų pasirinkimas, taip pat buvo labai svarbūs jų estetiniam pasitenkinimui.

Plytelės, „Carrara“ marmuras Vonia, „Flaminia“

Stalas „Action Office“, dizainas George’o Nelsono („Vitra“) Kėdė „Perch Stool“, dizainas George’o Nelsono ir Roberto Propsto Kilimas (įkvėptas aštuntojo dešimtmečio), dizainas Fabrice’o Ausset’o Konsolė (staliukas), dizainas Marko Braziero Joneso Vaza, dizainas Gaetano Pesce. Šviestuvas, dizainas Martine Bedin

Išrinkti geriausi Metų interjerai

Kovo 30 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje buvo apdovanoti jau šeštojo www.interjeras.lt organizuojamo konkurso „Metų interjeras’10“ nugalėtojai.

Dėl 10 ,,Auksinių palečių“ konkurse šiemet rungėsi 2010 metais architektų ir interjero dizainerių sukurti 66 privatūs, 24 visuomeniniai ir 10 biurų interjerai.

Pagrindinių trijų kategorijų laimėtojus (geriausią privatų, visuomeninį ir biuro projektus) rinko tarptautinė žiuri, 7 laimėtojus papildomose nominacijose išrinko organizatorių inicijuotos komisijos, o ,,Tautos interjerą“ šiemet rinko portalo Balsas.lt skaitytojai.

Nugalėtojus rinko „Centro“ žurnale 2010 metais publikuotų interjerų autoriai užsienio architektai ir dizaineriai: architektas Janas Bakersas – „Bakers Architecten“ (Nyderlandai); architektas Paulas McAneary – „Paul McAneary Architects“ (Didžioji Britanija); architektas Paulas Bernieris – „Paul Bernier Architecte“ (Kanada); architektas Fredrikas Kjellgrenas – „Kjellgren Kaminsky Architecture“ (Švedija); architektas Bassamas El Okeily (Belgija); „123DV architecture“ įkūrėjas, architektas ir interjero dizaineris Liongas Lie (Nyderlandai); architektas Benjaminas Colbocas – „Colboc Franzen & Associés“ (Prancūzija); produkto dizaineris Cuno Frommherzas (Šveicarija); architektas René Desjardinsas (Kanada); archi-

Konkurso rėmėjai:

2011: 02

28

tektas, „Zecc Architecten BV“ įkūrėjas ir direktorius Marnixas van der Meeris (Nyderlandai).

Rimo Adomaičio architektūros studija šiemet gavo net du apdovanojimus – „Geriausio privataus interjero“ ir „Inovatyviausio interjero“ kategorijose. „Geriausio visuomeninio interjero“ titulą ir kelionę į Barseloną laimėjo Laimis Valančiūnas. Už „Geriausią biuro interjerą“ apdovanota architektūros studija „Plazma“.

Kategorijos „Geriausias spalvinis sprendimas“ nugalėtojai – Rytis Mažuolis ir Elena Vanagaitė. Už „Geriausią virtuvės projektą“ buvo apdovanota Justė Žibūdienė. Nominacijos „Geriausias apšvietimo projektas“ laimėtojai Agilė Mažonaitė ir Vilius Vanagas. „Geriausiu vonios kambario projektu“ pripažintas Eglės Prunskienės ir Ievos Prunskaitės darbas.

Darius Petrulaitis nugalėjo „Geriausio fotografo darbo“ nominacijoje.

Naujienų portalo Balsas.lt lankytojai išrinko „Tautos metų interjerą“, kurį sukūrė Indrė Dorofėjūtė. Šiemet ,,Metų interjeras“ konkurse dalyvauja ne tik jo „senbuviai“ – sulaukta daug naujų dalyvių ir jaunimo – iš viso dalyvavo net 63 specialistai. Savo darbus pateikė ir kurį laiką užsienyje dirbę ir į Lietuvą grįžę architektai.

Buto Vilniuje interjeras – „Auksinė paletė“ už geriausią virtuvės projektą Autorius – Justė Žibūdienė.

Plotas – 94 m2.

Fotografas – Dainius Stankus.

Keturių kambarių buto išplanavimas vien dėl patalpų skaičiaus dažnai būna komplikuotas. Šiuo atveju taip pat neapsieita be kelių koridorių. 94 m2 buto išplanavimo padėtį dar kiek komplikavo būtinybė įsirengti talpias spintas, taip reikalingas gausiai šeimynai. Todėl pagrindiniu interjero uždaviniu tapo padaryti būsto erdves aiškiai suvokiamas, vientisas ir būtinai šviesias, nes butas orientuotas į šiaurę. Skirtingas patalpas vienija balta spalva, balinto ąžuolo medis ir ryškūs akcentai. Visose patalpose atsiranda juodos spalvos elementas, sukuriantis vientisumo įspūdį: vienur tai tik šviestuvas, kitur baldo dalis ar tiesiog piešinys plytelėse.

Kiekvienas buto kambarys turi kažkuo savitą charakterį: svetainėje juodą / baltą / pilką derinį sušildo

žalios sofutės ir Vido Kaupelio nuotraukos, kurios koridoriuje susisieja su žaliu akvariumu. Miegamojo atmosferą formuoja šeimininkės kurtas molio ir šiaudinių viksvelių bareljefas, kurio nuotaika atkartota balduose. Vaiko kambariui teko gaivi mėlyna spalva, kurią papildo margas ir puošnus kilimas. Vonioje ir tualete atmosferą kuria rankomis tapytos plytelės su aukso spalvos detalėmis. O pačiam tamsiausiam darbo kambariui teko papildoma šilta oranžinė spalva.

Virtuvės ir koridoriaus erdves vienija vyninė ir žurnalų lentynos su apšvietimais, atsiradusios čia dėl sienose buvusių nepanaudojamų nišų.

Interjeras kurtas lengvai ir paprastai, su ambicija turėti jaunatviškus bei jaukius namus.

UAB „INIT“ Abonentų skyriaus interjeras – „Auksinė paletė“ už geriausią apšvietimo projektą Autoriai: Agilė Mažonaitė, Vilius Vanagas.

Plotas – 115 m2.

Fotografai: Agilė Mažonaitė, Vilius Vanagas.

Vienos didžiausių kabelinės televizijos bendrovių Lietuvoje UAB „INIT“, teikiančios analoginės ir skaitmeninės televizijos, interneto ir IP telefonijos paslaugas, Abonentų skyriaus interjeras.

Kadangi ši įmonė veiklą pradėjo nuo kabelinės televizijos ir toliau savo paslaugas plėtojo optiniais kabeliais, buvo pasirinktas persipinantis šviesos ir šešėlių žaismas, aštrios ir aiškios linijos ant visos pagrindinės sienos.

Vieninteliai spalviniai ir išskirtiniai akcentai yra

2011: 02

30

įmonės logotipas, ryškūs raudoni minkštasuoliai klientams, o visas dėmesys turėtų būti sutelktas į tris didžiulius TV ekranus, demonstruojančius nepriekaištingą vaizdo ir šiuolaikinių telekomunikacinių galimybių erą (kol kas TV ekranai nepakabinti).

Ypatinga reikšmė skirta apšvietimui. Bendras lubų paviršius tarsi išraižytas susikertančiomis šviečiančiomis linijomis, kurios gali šviesti keliais būdais: pabrėžiant tik susikirtimo vietas arba ignoruojant susikirtimo taškus.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro laisvalaikio klubas „Kietas riešutėlis“ – „Auksinė paletė“ už TAUTOS interjerą Autorė – Indrė Dorofėjūtė.

Plotas – 447 m2.

Fotografė – Indrė Dorofėjūtė.

Užduotis: iš didelių prekybos centro industrinio stiliaus patalpų greitai ir nedidelėmis sąnaudomis sukurti funkcionalų, modernų ir žaismingą jaunimo laisvalaikio centrą.

I. D.: „Klubo stilistinė idėją – šaltos industrinės patalpos kontrastuoja šiltoms grindų bei baldų detalėms, sukurdamos modernią ir žaismingą aplinką.

Kuo daugiau minkštų, lenktų formų, ypatingai atsispindinčių grindų dekore, kuris čia yra tarsi linksma gera nuotaika, bėganti per visas patalpas ir užkrečianti kitus. Norėjau, jog jaunimo klubas būtų jaunatviškas, modernus ir su polėkiu. O kai matai, kaip smagiai čia žmonės leidžia laiką, tai visos pastangos atsiperka dešimteriopai.“

Šiaulių miesto kepyklėlė „KAVAKUKI“ – „Auksinė paletė“ už geriausią fotografo darbą Autoriai: „RODA Architects“: Rytis Kaminskas, Erika Rodaitė-Kaminskienė, Dainius Juškūnas.

Plotas – 140 m2.

Fotografas – Darius Petrulaitis.

Kepyklėlės Šiaulių centre interjero projektui architektų ir užsakovų suformuota užduotis – sukurti šiuolaikišką, jaunatvišką, drąsų, ekonomišką interjerą su racionaliai išnaudota erdve ir, svarbiausia, sukurti pridėtinę vertę pačiam kuriamam produktui.

Kepyklėlės patalpos įsikūrusios pačiame Šiaulių miesto centre, pėsčiųjų bulvare, priešais gimnaziją. Ši vieta ir padiktavo interjero koncepciją – tai erdvė jaunatviškam gimnazistų šurmuliui.

Parinkta lakoniška ir minimalistinė apdaila: tamsia grafito spalva dažytos lubos su inžinerinėmis komunikacijomis, šviesios sienos. Akcentai sukoncentruoti į šviestuvus ir baldus. Baldams parinkta natūrali fanera – dėl savo ilgaamžiškumo, natūralumo ir minimalistinės estetinės išvaizdos. Paprastų ir aiškių formų sofos ir foteliukai su patogia minkštąja dalimi

2011: 02

32

skirti ilgesniam pasisėdėjimui. Greitam prisėdimui suformuota dinamiškesnė kavinės zona su žaismingomis spalvoto plastiko kėdėmis. Šviestuvai atspindi jaunatvišką, demokratišką kavinės atmosferą, bet kartu yra ir žaismingas, aiškiai suvokiamas akcentas. Kepyklėlės interjeras turtingas idėjų ir netikėtų detalių, tokių kaip mokyklinis atributas – juoda lenta, skirta prekybinėje zonoje informacijai rašyti, o lankytojų tualete ant tokios sienos rašomi šmaikštūs juokeliai ar žodžiais neišsakyta padėka už skanias bandeles ir smagią aplinką; tai jaunatviškas, nuotaiką keliantis interjero elementas. Šiuo interjero projektu sukurta jauki aplinka ir komfortiška erdvė, kurią per trumpą laiką pamėgo Šiaulių jaunimas ir taip sulaužė stereotipus, jog jauni žmonės gali linksmintis tik vartodami alkoholį.

Butas Kaune Maironio gatvėje – „Auksinės paletės“ už privatų interjerą ir inovatyviausią interjerą Autoriai: UAB „RA studija“: Rimas Adomaitis, Petras Vilutis, Simonas Slučka, konstruktorius Alkis Narbutas.

Buto bendras plotas – 150 m2.

Fotografas – Raimondas Urbokavičius.

Butas įrengtas prieškario laikotarpio pastate, pastogėje, jis orientuotas į vidinį kiemą. Tai tradicinė palėpė: daug nenaudingo tūrio, ploto, tačiau su gražiais miesto panoramos vaizdais pro langus.

Didelis vidaus patalpų aukštis, šlaitinio stogo suformuota erdvė – situacija, su kuria dažniausiai susiduriama tokio tipo butuose. Ilgalaikė užsakovo bendradarbiavimo su architektais patirtis nulėmė tolimesnę palėpės interjero kūrimo eigą. Pirmasis susitikimas su užsakovu užtruko 15 minučių, požiūris sutapo. Abi šalys vienodai įvertino objektą – buvo nuspręsta palėpės trūkumus paversti privalumais.

Reikėjo suprojektuoti tris miegamuosius su atskirais sanitariniais mazgais, svetainę, valgomajį ir virtuvę.

Didelis palėpės aukštis padiktavo kabančio tūrio sprendimą, kuriame suprojektuotas vienas iš miegamųjų kambarių su darbo zona. Ši erdvė tapo ta

ašimi, aplink kurią ir sukasi visas buto scenarijus.

Kabantis kambarys funkciškai padalina palėpės erdvę į dvi esmines zonas – ramiąją (miegamųjų) ir aktyviąją (svetainės su valgomuoju). Rengiant projektą, visuose etapuose buvo galvojama, kaip estetiką sujungti su funkcija. Tik tokiu būdu galima sukurti gyvą, nenuvertėjantį objektą. Toks supratimas ir požiūris džiugino ir užsakovą – apie tai byloja ir pirmųjų eskizų prezentacija. Realizuoti projektinius sprendinius buvo nuspręsta per tris sekundes. Detalizuojant projektą nesirinkta daug medžiagų ir atspalvių, iš esmės vyrauja dvi spalvos – juoda ir balta, jos praturtintos natūralaus balinto ąžuolo grindų danga.

Juoda spalva akcentuojami pagrindiniai interjero elementai, kontekstas paliekamas baltas. Komandinio darbo su užsakovu dėka projektiniai sprendimai realizuoti 100 proc.

Baras „Basement“ – „Auksinė paletė“ už geriausią visuomeninį interjerą Autorius – Laimis Valančiūnas.

Plotas – 106 m2.

Fotografė – Justina Christauskaitė.

L. V.: „Projektuojant baro patalpas sename apleistame rūsyje, norėjosi išlaikyti pirminę šio rūsio dvasią. Norėjosi, kad aiškiai matytųsi, kas sena, o kas naujai įnešta.

Stengtasi išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnes senas sienas, o naujoms detalėms buvo pasirinktas kontrastuojantis minimalistinis stilius. Didžiausią atsvarą senoms aptrupėjusioms ir atsilaupiusioms sienoms norėta suteikti baltomis epoksidinės der-

2011: 02

34

vos grindimis, kuriose tuomet lyg ir įsirėmina tos „nešvarios“ sienos.

Baldai paprastų lakoniškų geometrinių formų. Projektuojant vieninteles naujas patalpas – sąn. mazgą – norėjosi suteikti joms autonomiškumo įspūdį, lyg pastatytą didžiulę dėžę, kuri, matosi, yra naujas darinys.

Didžiulis dėmesys buvo skirtas apšvietimui. Daugumą šviestuvų dariau pats, žinoma, neapsieita be draugų pagalbos montavimo ir kabinimo darbuose.“

Butas Laisvės al., Kaune – „Auksinė paletė“ už geriausią spalvinį sprendimą Autoriai – Rytis Mažuolis ir Elena Vanagaitė.

Plotas – 160 m2.

Fotografas – Rytis Mažuolis.

Butas mieste. Už langų – Laisvės alėjos klegesys, viduje ramuma ir stilius. Čia vyrauja kompromisas tarp estetikos ir praktiškumo. Čia visko tiek, kiek reikia. Nieko daugiau. Nieko mažiau. Interjeras nenusėtas detalėmis, viskas susijungia į visumą. Aiškios formos, lygūs paviršiai sudaro lakoniškumo įspūdį.

Nepamirštamas ir ryšys su gamta: klijuotas tapetas – rugių laukas – pabrėžia kompozicijos užbaigtumą.

Spalvų deriniai santūrūs, ryškios spalvos tik virtuvės zonoje. Čia susipina sodriai juoda, pilka, balta ir smėlio geltonumo spalvos. Stilingi sferiniai šviestuvai sušvelnina interjero griežtumą. Svarbi interjero detalė – dujinis židinys. Lauko terasa – vieta mėgautis šiltais vakarais, kepamų kepsnių aromatu, vyno taure...

Didelis dėmesys skirtas harmoningai visumai sukurti.

Gyvenamasis namas Vytėnuose, Kaune – „Auksinė paletė“ už geriausią vonios kambario projektą Autorės – Eglė Prunskienė ir Ieva Prunskaitė.

Plotas – 300 m2.

Fotografas – Darius Gumbrevičius.

Kurdamos jau baigiamo statyti gyvenamojo namo Kaune interjerą (pastatą projektavo UAB „Sava Erdvė“) architektės norėjo pasiekti išskirtinį lakoniškumą ir erdvės pojūtį, architektūrinių tūrių proporcijų darną, preciziką ir interjero vientisumą. Pagrindinis interjero leitmotyvas – visame name erdves sudalyti stiklo pertvaromis į aiškias funkcines zonas, taip pasiekiant skaidrumo bei nepaprasto erdvumo įspūdį.

Svetainė, valgomojo zona ir virtuvė yra suprojektuotos bendroje erdvėje. Šių funkcinių zonų vientisumas kuriamas pasitelkiant keletą architektūrinių sprendimų: naudojamos tos pačios medžiagos – mediniai, grakštūs, lenkti, atkartojantys grindų linijas intarpai lubose; ta pati spalvinė gama – dominuoja ramūs pasteliniai tonai, pagyvinami varijuojant medžiagų faktūromis, blizgių ir matinių paviršių deriniais

2011: 02

36

bei kontrastuojančiais tamsių tonų baldai, išryškėjančiais neutraliame fone. Šeimininkų miegamasis su jų vonios kambariu – tai ypatinga erdvė, reikalaujanti intymumo bei jaukumo. Kadangi nei miegamajam, nei vonios kambariui skirtas plotas nebuvo didelis, kilo mintis šias patalpas apjungti į bendrą erdvę, miego ir vonios zonas atskiriant tik skaidria stikline pertvara. Čia daug natūralios šviesos, suteikiančios skaidrumo efektą. Šios erdvės interjerui naudojamos medžiagos viena kitą papildo, taip kuriama nekontrastinga, tačiau faktūriškai nenuobodi erdvė. Už skaidrios pertvaros esantis vonios kambarys išsiskiria ramia elegancija, o prabangios santechnikos formos ryškiai išsiskiria tamsiai rudame fone.

Biuras „Barclays“ technologijų centre - „Auksinė paletė“ už geriausią biuro interjerą Autorius – architektūros studija „Plazma“.

Plotas – 382 m2.

Fotografas – Raimondas Urbakavičius

Šį biurą teko projektuoti išpildant keletą užsakovo pageidavimų ir atsižvelgiant į jo veiklos specifiką: nedidelis biudžetas, kūrybiška ir tuo pat metu solidi, atitinkanti viešųjų ryšių agentūros veiklą, atmosfera, šalia darbo vietų – būtinos poilsio ir bendravimo zonos. Didelę įtaką stilistikai turėjo „minkštas“, gilus ir ovalus patalpų planas, kuris apsprendė mikrourbanistinį išdėstymą, judėjimą spirale ir logistiką, organizuojant taip, kad srautai nesusikirstų ir kad judėjimas netrukdytų dirbantiems prie langų išdėstytose darbo vietose. Detalėmis ir architektūriniais sprendimais buvo palaikyta erdvės be kampų koncepcija: durų angokraščiai – užapvalinti,

sienos lenktos organizuojant judėjimą aplink pastato šerdį.

Apdailos sprendimai – išlaikyti kuo demokratiškesnius nesikišimo į pastato stilistiką principus: neuždengti natūralių betoninių paviršių, neatnešti į erdvę brangių, viską savo kaina užgožiančių detalių ir elementų. Buvo naudojami paprasti IKEA baldai ir paties interjero autoriaus sukonstruoti šviestuvai, perdaryti iš senų sovietinių laikų prožektorių.

Balansas tarp funkcijos, kompanijos įvaizdžio, pastato „Green Hall“ stiliaus, specifinių jauno kūrybingo kolektyvo pageidavimų – šio interjero sėkmės formulė.

Interviu

su Droru Benshetritu

Šiame žurnalo „Centras“ numeryje, dedikuotame inovacijoms, ne veltui kalbiname Niujorke įsikūrusį dizainerį Drorą Benshetritą. Nuo 2002 metų Droras Benshetritas vysto tarpdisciplininę veiklą, orientuotą į inovatyvaus dizaino projektus.

Jo požiūris į dizainą atspindi gilumą įvairiomis kryptimis, o įgyvendinti projektai apima platų spektrą dydžio ir prigimties prasme.

Dizainerio portfolio apima produkto ir interjero dizainą, architektūros projektus bei meninę veiklą.

1

Julius Vladička: Jūsų portfolio apima produkto dizainą, architektūrinius projektus, interjero dizainą bei meninę veiklą. Kaip bebūtų, atrodo, jog daugiausiai dėmesio skiriate inovatyvaus dizaino projektams. Kas pastūmėjo jus domėtis šia sritimi, kas jus labiausiai įkvepia?

Droras Benshetritas: Nuo pat vaikystės mane žavėjo fizikos mokslas, tuo pačiu visuomet naudojausi savo menine išraiška emocijų bei idėjų sklaidai. Dar būdamas labai jaunas buvau užhipnotizuotas Paulo Gauguino ir Rodino meno.

Vėliau susidomėjau Malevičiaus ir Mondriano abstrakčiosios geometrijos mokykla. Pradėjęs tyrinėti dizainą, aš atradau Noguchi, Achille Castiglioni bei Buckminsterio Fullerio darbus. Jie giliai paveikė mano kūrybą ir jos supratimą. Mane visuomet domino naujovės, tačiau niekuomet jų nerasdavau disciplinos ribose. Man mąstymas už ribų reiškia disciplinų persipynimą, tyrimų ir

2011: 02

38

supratimo iš standartinių ribų išorės įtraukimą.

Kartais pagaunu save tiriantį visiškai skirtingus laukus, tačiau visuomet aiškiai matau savo viziją – ką noriu padaryti ir kokius klausimus iškelti.

J.V.: Tvarus, ekologiškas, „žalias“ – šie būdvardžiai skamba visur žiniasklaidoje. Vieni mano, jog tai populistinė tema; kiti sutinka, kad tai esminė tema, liečianti tolesnį žmonijos egzistavimą. Koks jūsų požiūris į tvarumą?

D.B.: Viskas prasideda nuo betarpiško rūpesčio bei sąryšio su tavo darbų prasme. Mano nuomone, vienos žymios knygos pavadinimas labai paprastai ir efektyviai apibūdina idėją: visa tai yra apie „kūrybą, lyg tau būtų nenusispjaut“ (angl. „Design like you give a damn“). Kai pradedi galvoti apie projektą, pradedi užduoti klausimus ir ketini arba bent nori pateikti sprendimus vis atsirandantiems atsakymams.

Reikia bandyti žvelgti kiek įmanoma plačiau ir

3

2 1. Dizaineris Droras Benshetritas, sėdintis kėdėje „TRON“ (gam. Cappellini) 2. „QuaDror“ stalas 3. „QuaDror“ pastatas 4. Kėdė „Peacock“(gam. „Cappellini“) 5. Vaza „Vase of Phases“ (gam. „Rosenthal“) 6. Kėdė „TRON“(gam. „Cappellini“)

4

6

5 neriboti savo požiūrio į vienintelį gamybos būdą ar medžiagos pasirinkimą. Dizainerio tikslas yra įtraukti aplinką visuose gyvavimo cikluose, atkreipti dėmesį į globalinius klausimus ir perteikti savo rūpestį į dizaino koncepciją, jo materializavimą bei palaikymą.

J.V.: Mes matėme jūsų baldus, panaudotus Rihannos vaizdo klipe, taip pat Holivudo filmo „Tron“ garbei sukurtą kėdę „Tron Chair“, kurią pagamino „Cappellini“. Tai akivaizdūs pripažinimo ženklai. Kaip jūs buvote įtrauktas į šiuos reikalus?

D.B.: Apie kėdės „Peacock“ įtraukimą į Rihannos vaizdo klipą sužinojau tik po jo transliacijos. Aš buvau tikrai nustebintas ir pamalonintas seksualumo, kurį atlikėja suteikė šiam baldui. Kas liečia „Tron“, Giulio [Cappellini] buvo minėjęs apie bendradarbiavimą su „Disney“ daugiau nei prieš metus, dar prieš pradedant kalbėti konkrečiai apie „Tron“; tai, mano nuomone, buvo nuostabus kontaktas. Pirmasis

bendradarbiavimas tarp „Disney“ ir „Cappellini“ buvo paremtas tik „Disney“ motyvais, bet idėja buvo tiesiog dirbti su jais filmavimo metu, prisidėti prie scenų statymo, daiktų, kurie bus naudojami filmuose. Taigi šis bendradarbiavimo projektas yra pirmasis, susijęs su konkrečiu filmu; tikiuosi, ateityje mes taip pat bendradarbiausime statant tam tikras scenas. Štai idėja, kad mūsų kultūra yra įtakojama filmų; vis dėlto, kaip galite pastebėti, dažniausiai interjerai bei scenos (filmuose) nėra tokie pažangūs, kaip tokių kompanijų kaip „Cappellini“. Taigi Giulio paminėjo „Tron“, o aš tada kaip tik dirbau ties vienu projektu, tuomet vadintu „Collision“ (liet. susidūrimas). Buvau sužavėtas chaoso, matematinės tvarkos supratimo bei skirtumo tarp susidūrimų skaitmeniniame bei fiziniame pasaulyje ir persikėlimo iš vienos erdvės į kitą.

Duosiu pavyzdį. Kai galvojame apie spec. efektus, pavyzdžiui, du susiduriančius automobilius,

7. Dizaineris Droras Benshetritas 8. Pastatas su „QuaDror“ atramomis 9. Tiltas su „QuaDror“ atramomis 10. „QuaDror“ šviestuvas su „Swarovski“ kristalais

8

9

10

7

atkartojimas to skaitmeniniame pasaulyje yra labai kompleksiškas. Nes akivaizdu, jog visos kūnų pasekmės turi būti perteiktos kompiuterio, kuris turi tiksliai suskaičiuoti kaip vienoks metalas (atitinkamo tankio bei sulankstymo) reaguos į tam tikrą jėgą. Žinoma, fiziniame pasaulyje tai paprasta. Tiesiog paleidžiami du daiktai vienas priešais kitą ir jie susiduria.

Pirmasis procesas buvo sukurti dvi skirtingas formas: viena – tai labai aštri ir tiksli, o kita – organiška, ne tokio tikslaus tūrio. Tuomet jas nuskenuoti, įdėti į skaitmeninį pasaulį, priversti susidurti kompiuteryje ir galiausiai atspausdinti. Taip ir padarėme. Fizinius objektus nuskenavome į kompiuterį, skaitmeniniu būdu privertėm susidurti ir atspausdinome kompiuterizuotomis staklėmis ant putos blokų. Taigi, iš principo tai, ką matote, yra kompiuterinio failo rezultatas. Ir, žinoma, toliau objektas tobulinamas rankomis.

Jei pažvelgtumėte į bet kurį mūsų daromą projektą, visuomet dalis jo yra atliekama kompiuteriu, o dalis rankomis. Didžiausia dalis visuomet yra virsmas. Ir šiuo atveju norėjau, kad būtent tokia būtų koncepcija. Norėjau, kad kėdėje aiškiai atsispindėtų,

2011: 02

40

jog kalba eina apie jos kilnojimą tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių, o tai ir yra pagrindinė filmo mintis.

J.V.: Pastaruoju metu jūsų šarnyrinė sistema „QuaDror“ sulaukė nemažo atgarsio žiniasklaidoje. Žinau, jog šis projektas buvo vystomas ketverius metus. Kaip kilo pirmoji mintis? Nuo ko viskas prasidėjo?

Papasakokit, prašau, daugiau apie „QuaDror“ vystymąsi. Koks sistemos panaudojimas buvo numatytas iš koncerto fazėje, ir galbūt jau yra įgyvendintų projektų?

D.B.: „QuaDror“ istorija prasideda 2006 m., kai eksperimentuodamas savo dirbtuvėse atradau lemtingą geometriją. Iš pradžių mane įkvėpė šios įvairialypės formos estetika bei lankstumas, bet netrukus suvokiau susijungiančių detalių struktūrinį vientisumą. Erdvinė santvara (kurią vėliau pavadinau „QuaDror“) yra sudaryta iš keturių identiškų L formos detalių – plonos sudaro estakadines struktūras, o storos masyvias plokštes. Išardoma sistema suteikia

12

11 13

11. Vaza „Vase of Phases“ (gam. „Rosenthal“) 12. „QuaDror“ paviljono konceptas 13. „QuaDror“ pertvara 14. Kėdė / paveikslas „PickChair“ 15. Kėdė „Peacock“(gam. „Cappellini“)

14

galimybę greitam surinkimui bei transformavimui iš uždaros ir plokščios į atvirą ir laisvai pastatomą. Tuo metu dar nesuvokiau, kad būsiu ketveriems metams įtrauktas į įkvepiančius bei stropius tyrimus, darbą tarpdisciplininėje ir eksperimentuojančioje aplinkoje.

Nuostabios bendradarbių ir konsultantų komandos dėka sugebėjome išvystyti unikalią struktūrą, galinčią prisitaikyti prie daugybės skirtingų sąlygų ir konfigūracijų: nuo produkto dizaino, estakadinių struktūrų, būstų, skiriamųjų sienų, garso barjerų ir t. t. Viena iš pritaikymo sričių susijusi su atsparumu dideliam slėgiui, o kitos pritaikymo sritys remiasi akustinėmis savybėmis, gamybos paprastumu, lengvu išardymu bei energetiniu efektyvumu.

Mūsų studija užsakė tarpdisciplininius tyrimus bei analizę su skirtingos srities ekspertais. Netrukus atradome didžiulį šios formos stiprumą. Forma suteikė penkias vystymo sritis (kurių kiekviena gali turėti daugybę galimybių): pertvaros, būstai, estakados, fenestracijos bei meninės instaliacijos. Šis įgyvendintas dizainas, mano nuomone, atspindi nuolat kintantį pasaulį, kuriame kontekstiniai faktoriai bei technologiniai ištekliai keičia architektūros, dizaino bei ribų tarp tradicinių disciplinų supratimą.

J.V.: Atsižvelgiant į plačias „QuaDror“ pritaikymo galimybes, ar tiesa, kad dabar daugiausiai dėmesio skiriate būtent šio produkto vystymui? Kokius kitus projektus šiuo metu vystote?

D.B.: Aš esu linkęs susikoncentruoti bei sutelkti dėmesį bet kada, kai susiduriu su iššūkiais. „QuaDror“ yra kol kas vienas didžiausių iššūkių mano karjeroje, nes šis atradimas pastūmėjo už mano ekspertizės ribų. Pastangos netrukus virto tarpdisciplininiu bendradarbiavimu. Tokių turtingų, pamatinių potyrių metu suvokiame delegavimo bei laiko valdymo galią.

Studija šiuo metu taip pat vysto keletą naujų baldų, lagaminų kolekciją, keletą interjero dizaino projektų Europoje ir Niujorke. O „QuaDror“ susilaukia didelio susidomėjimo iš plataus spektro organizacijų, individualių asmenų bei kompanijų. Aš jaučiu, jog studija paskirstys daugiau resursų bei laiko būtent „QuaDror“ vystymui.

15

Interviu

su šiaurietišku architektu 1

2

Šiais metais „Dizaino savaitė“ buvo pristatyta, kaip tarptautinio festivalio „IF... Vilnius“ dalis. Jos metu Vilniuje gegužės 7–14d. bus tiek dizaino, kiek jo, ko gero, nebūna nei vieną kitą mėnesį. Šio renginio metu Energetikos ir technikos muziejuje bus pristatyta šiaurės šalių dizaino paroda „Architektai kuria dizainą“. Vienas iš parodos dalyvių, architektas iš Danijos Larsas Vejenas, ne tik pristatys joje savo eksponatus, bet taip pat ir pats apsilankys ir įvertins Lietuvos dizainą iš arčiau. Naudodamiesi proga, kalbiname Larsą ir klausiame apie jo patirtį, skandinavišką dizainą ir Lietuvą...

Larsai, jūs studijavote architektūrą. Jūs kuriate dizainą. Ar manote, kad principas „esmė yra detalėse“ yra svarbesnis, nei polinkis kurti kuo didesnius objektus, į ką dažniausiai yra linkę architektai?

Aš tvirtai tikiu sąveika tarp bet kokio projekto elementų, gerbiant bei suprantant idėją išlaikyti balansą visuose savo darbuose. Objekto mastelis ar tipas patys savaime man neįdomūs ir nesvarbūs tol, kol objektas sąveikauja su aplinka, erdve, kuriai jis yra skirtas, jo funkcionalumu bei žmonėmis, kurie tuo naudojasi. Didelių projektų kūrimas gali kai ką žavėti, bet, atsižvelgus į faktą, jog viskas susideda iš mažesnių, tarpusavyje sujungtų, komponentų, detalių, mano nuomone, tampa ypatingai svarbus, žinant, kad grandis niekuomet nebus stipresnė nei silpniausia jos jungtis...

Skandinaviški miestai stebina savo šiuolaikine architektūra, taip pat viešųjų erdvių dizaino elementais. Kaip, pavyzdžiui, Aarhus mieste esančio pėsčiųjų tako apšvietimas bei jūsų sukurti lauko šviestuvai „Black Diamond“ (liet. „Juodasis deimantas“) Kopenhagoje. Kas įtakoja tokias nuostabias detales mieste? Kultūra? Miesto valdžia? Architektų bei dizainerių įgūdžiai? Galbūt kažkas kita?

Mano nuomone, didžiausia įtaka jaučiama dėl ypatingo kultūrinio palikimo, kuomet žmonės Skandinavijos šalyse kartų kartas tamsius žiemos mėnesius leisdavo namie, kurdami platų gaminių asortimentą

2011: 02

42

bei tobulindami juos ne tik funkcionalumo poreikiams patenkinti, bet taip pat ir dėl natūralios žmogaus meilės grožiui. Ilgus metus mes praleidžiame stigdami šviesos ir dėl to esame labai priklausomi nuo dirbtinės šviesos, kad pajustume intymumą bei tam tikros patalpos dydį – tiek viduje, tiek lauke. Taigi, taip, aš manau, kad įtaka ateina iš kultūros bei natūralių poreikių.

Pavyzdžiui, Karališkoji biblioteka Kopenhagoje.

Labai svarbi šio projekto dalis buvo ne tik pastatyti gražų ir funkcionalų pastatą, bet taip pat ir priimti visą pastato aplinką bei sukurti integruotą dizainą kiekviename projekto kampelyje. Tokiu būdu mes ne tik sugalvojome raudoną liniją, besitęsiančią per visą projektą, bet taip pat, parodydami savo pagarbą svarbiai kultūrinei institucijai, unikaliai vietai Kopenhagos širdyje – Karališkajai bibliotekai – sukūrėme garbingą jungtį tarp miesto ir vandens kranto, tarp istorijos, kultūrinio palikimo ir ateities.

Aš pastebiu, kad įkvėpimas dažnai ateina arba iš patirties, arba iš tikrųjų formų, t. y. gamtos, kraštovaizdžio, miesto horizonto ir t. t. Manau, kad sugebėjimas perskaityti bei panaudoti šį įkvėpimą yra pagrįstas mano idėja, kaip žmogus vysto bei tobulina gaminius iš kartos į kartą – ieško tobulo sprendimo ir balanso tiek funkcijos, tiek dizaino prasme.

Jūs esate sukūręs daugybę apšvietimo objektų bei architektūrinių elementų viešosioms erdvėms. Jūs netgi buvote apdovanotas „Red Dot“ apdovanojimu už kolekciją SOLID. Prašau pasidalinkit šios kolekcijos dizaino vizija bei tikslais.

Mano miestų baldų kolekcijos SOLID vizija buvo sukurti subtilų bei paprastą dizainą, remiantis įkvėpi-

mu iš grubesnių pramoninių cementinių gaminių, t. y., modulinių cementinių vamzdžių vandeniui bei kanalizacijai. Buvo tikras iššūkis pamatyti, kokio tobulumo bei funkcionalumo lygį galima pasiekti paprasčiausiai naudojant šią gana gryną medžiagą. Mano tikslas taip pat buvo sukurti seriją elementų – šeimą, sudaryti galimybę apstatyti miestą to paties dizaino idėjos objektais. SOLID daugeliu atveju tapo tyrimu, kaip patenkinti poreikį tiek racionaliai gamybai, tiek cemento, kaip medžiagos, tobulinimui. Tai buvo iššūkis surasti tinkamą balansą, kuriame medžiaga vis dėl to matytųsi ir būtų suprantama kaip cementas, bet tuo pačiu suteikti dizainą, detales ir funkcionalumą, paprastai būdingus naudojant labiau tradicines medžiagas, kaip, pavyzdžiui, plieną.

Noras panaudoti cementą taip pat susijęs su tuo, kad man patinka šios medžiagos žavesys bei sąveika su kitomis natūraliomis medžiagomis kaip plienas ar medis.

3

4

5

6

7

8

Kokio dydžio erdvėms jums labiausiai patinka kurti?

Aš kuriu žmonėms – atsimenant tai, bet kokia erdvė, pastatas ar gaminys visuomet būna tam tikra prasme susiję su žmogaus kūnu bei jo dydžiu. Ar erdvė maža, ar didelė, iš tiesų nelabai svarbu. Tiesiog atsiranda iššūkis sukurti dar didesnio lygio intymumą bei žmogiškumą, neinant į kompromisą nei su erdve, panaudojimu, nei estetika. Tai pasakęs galiu save vadinti „detalių žmogumi“! Aš mėgstu atsiduoti gražių detalių kūrybai bei natūralių galimybių, slypinčių bet kokioje medžiagoje, panaudojimui. Tuo pačiu aš priimu galimybes, kurias suteikia šiuolaikinės technologijos: tai naujų būdų liejimas bei gerai žinomų ir naujų medžiagų kombinavimas.

Koks skirtumas tarp interjero ir atvirų miesto erdvių kūrybos?

Neįskaitant skirtingų galimybių panaudojant tam tikras medžiagas bei konstrukcijas, aš nematau jokio didesnio skirtumo. Abi erdvės reikalauja tinkamos idėjos bei galutinio projekto / gaminio balanso. Kaip bebūtų, yra vienas svarbus skirtumas – faktas, kad interjerų kūryba dažnai reiškia kūrybą erdvės, kurioje žmogus yra jautresnis, kadangi jis nori galimybės liesti, jausti bei naudoti paviršius ir gaminius labai arti savo kūno. Lauke mes dažniausiai esame apsaugoti drabužiais – avalyne, striukėmis bei pirštinėmis; ir čia mes linkę atsargiau elgtis su aplinka, kaip kad elgiamės gamtoje.

Inovacijų festivalio bei „Dizaino savaitės“ metu lankysitės Vilniuje. Ar tai bus pirma pažintis su šiuo miestu bei jo dizaineriais / architektais? O galbūt jau esate pažįstami su lietuvišku dizainu?..

Tai man bus pirmasis vizitas tiek Lietuvoje, tiek Vilniuje, todėl labai nekantrauju pamatyti ir pajusti kultūrą bei patį miestą per šias keletą dienų! Aš visuomet mėgaujuosi kelionėmis ir stengiuosi visada sakyti „taip“, kai tik pasitaiko galimybė kažkur ir kažką naujo patirti.

Niekuomet nesakau „ne“ iššūkiams ir dėl to esu turėjęs nepakartojamos patirties augdamas kaip žmogus ir kaip profesionalus architektas / dizaineris.

Visko esmė yra balansas.

1. Maišytuvas „Idea“. Gam.: Guglielmi 2. Lauko šviestuvai „Cover“. Gam.: Lampas 3. Lauko šviestuvai „Asklepios“. Gam.: Philips Lighting 4. Lauko šviestuvai „Asklepios“. Gam.: Philips Lighting 5. Lauko suoliukas „Royal“. Gam.: Veksø 6. Lauko šviestuvai „Cover“. Gam.: Lampas 7. Lauko suoliukai „Royal“. Gam.: Veksø. Lauko šviestuvai „Asklepios“. Gam.: Philips Lighting 8. Lauko šviestuvai „Asklepios“. Gam.: Philips Lighting 9. Lauko šviestuvai „Aether“. Gam.: Philips Lighting

9

Infrastruktūros statybų augimas: +128 % kylančiose rinkose; +18 % išsivysčiusiose rinkose (2010–2020).

Įžvalgos

2025-iesiems iš Didžiosios Britanijos

Pasaulinis populiacijos augimas 2000–2050 metais – 46 %.

Iki 2050 metų 70 % gyventojų gyvens miestuose.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Building Futures“ iškėlė sau tikslą atsakyti į keletą sunkių klausimų, kuriuos dauguma profesionalų sunkiai priima: kas formuos mūsų aplinką 2025-aisiais; kokį vaidmenį atliks tuometiniai architektūros specialistai; kaip architektūrinė veikla gali dėl to pasikeisti? Ši profesija buvo ir bus suprantama kaip ribota ir labiau koncentruota į tai, ką ji gali pasiūlyti, o ne ko nori klientas. Tokie samprotavimai siūlo galimybę aptarti, atspindėti bei tirti neišvengiamus pokyčius, kurie greičiausiai pakeis pramonę per artimiausius penkiolika metų. Tam buvo inicijuotas tyrimas, kurį išleido „Building Futures“. Redaktorius – Simonas Foxellas. Šis tyrimas skirtas ilgalaikiams požiūriams į žmogaus kuriamos aplinkos, pramonės pasiūlos ir paklausos pusę palyginti. Kalbant apie pasiūlą, buvo iškeltas aiškus tikslas aprėpti plačią Tatjanos Schneider bei Jeremy Tillo sąvoką „erdvinės agentūros“ – tai kompanijos bei fiziniai asmenys, kurių darbai „apima visus erdvinės produkcijos aspektus“. Į tai įeina visi instaliacijų dizaineriai bei strategai, kurie užsiima viešąja sritimi, taip pat tradicinės kompanijos, užsiimančios didele globaline veikla, ypač specializuotos kompanijos. Tyrimas buvo paremtas keturių dalių metodologija, kuri orientuota labiau į diskusijų sužadinimą, o ne į tikslios ateities numatymą. Į šią metodologiją patenka: • eilė interviu; • eilė kviestinių apvalaus stalo diskusijų; • stebėjimai – tai, ką matome aplink; • srities lyderių pastabos, paremtos patirtimi.

Pirma tyrimo dalis apėmė eilę interviu su vyresniais veiklos atstovais. Interviu vykdė Dickonas Robinsonas, Johnas Worthingtonas, Karen Rogers

2011: 02

44

bei Claire Jamieson. Buvo klausta, kokia yra ideali architektūros vizija ateinantiems dešimčiai metų ir kaip ji skiriasi nuo, jų nuomone, realios vizijos. Buvo ištardyti atstovų verslo planai, taip pat veiklos struktūros; buvo klausiama prognozių, kas bus jų darbų užsakovai ir kokiems klientams jie dirbs per ateinančius 10 metų. Be to, buvo domimasi įgūdžiais: kokius įgūdžius kompanijos turėtų įgyti, norėdamos konkuruoti ateityje, ir kur dizaineriai ieškos talentų.

Kompanijos buvo prašomos apsvarstyti, kur slypi ženkliausios jų verslo galimybės, taip pat pateikti grėsmes, aptarti kultūrinių reikalų, susijusių su globalizacija (masine migracija bei „tinkline“ visuomene), įtaką.

Antroji tyrimo dalis buvo suformuota iš eilės apvalaus stalo diskusijų, sudarytų iš pagrindinių žaidėjų paklausos – tai klientai, rangovai, inžinieriai, namų statytojai, vystytojai bei konsultacinės įmonės. Šių diskusijų metu buvo pristatytos pagrindinės išvados iš pirmosios tyrimo dalies, norint išprovokuoti debatus apie architektūros ateitį ir taip sužinoti paklausos atstovų požiūrį į tai, kur toliau vystysis kelias.

Jų reikalavimai aplinką įtakojantiems asmenims ateinantiems 10 metų buvo išnagrinėti ir sugretinti su profesionalų (iš pasiūlos pusės) ateities vizija.

Galutinė sesija apžvelgė ateities kartą. Buvo surinkta įvairių dabartinių studentų bei neseniai baigusių architektūrą, inžineriją, kiekybinius tyrimus, planavimą bei urbanizmą grupė – tam kad būtų aptarti jų lūkesčiai ir baimės, susijusios su profesine ateitimi. Buvę ir esami studentai buvo supažindinti su ankstesnių tyrimų rezultatais – buvo simuliuojamos mintys apie jų vietą ateityje arba netgi apie grupės narių indėlį, formuojant ateitį.

Kas kurs mūsų aplinką 2025 m.?

Pramonės grupės, kurios turėtų išlikti pakankamai stabilios:

1) Smulkios vietinės kompanijos Labai tikėtina, kad yra viena profesija, kuri demonstruos atsparumą pokyčiams per sekantį dešimtmetį: mažos bendros veiklos kompanijos bei individualūs asmenys, dirbantys privatiems klientams ir vietiniams statytojams. Yra vieningas jausmas, kad šios mažos įmonės gali išlaikyti savo veiklą mažai pakitusią ir kad jos patirs palyginti mažą kitų profesionalų konkurenciją dėl pakankamai kuklios teikiamų paslaugų grąžos. Kaip bebūtų, tokios įmonės gali patirti konkurenciją iš kvalifikuotų, ne architektūros specialistų, rangovų bei planų sudarytojų, kurie ir toliau palaikys kainų spaudimą. Ši praktika būtų geriausiai pozicionuota teikiant paslaugas iki galutinio naudojimo, apimant visas paslaugas, reikalingas mažam projektui vienai kompanijai. Taip supaprastinama potencialių klientų paieška. Klientų skaičiaus augimas yra varžomas klausimų, susijusių su profesionalumo užtikrinimu, galimybe valdyti ir dalintis rizika bei investicijų į IT kaštais. Nors skaitine prasme jie užima ženklią aplinkos formuotojų dalį, statybų vertės atžvilgiu jie – nuosmukyje: dauguma profesionalių klientų siekia sujungti smulkesnius darbus į vieną didesnį projektą.

86 % mažų kompanijų darbo krūvio ateina iš privataus sektoriaus, o didelių įmonių tik 58 %.

2) Tarptautinės architektūros „žvaigždės“ Bus vertinamos pagal sugebėjimą pristatyti stulbinantį dizainą, kuris padėtų klientams surinkti lėšas, tuo pačiu ženkliai būtų prisidedama prie kliento prekės ženklo vardo.

Visuomet bus tokių klientų, kurie pageidaus pastatų „trofėjų“ ir ieškos architektų „žvaigždžių“ tiems pastatams kurti. Esant dabartiniam ekonominiam klimatui, jų skaičius greičiausiai bus kuklesnis nei tūkstantmečių sandūroje. Nuolatiniai klientai, ko gero, visuomet užsakinės „žvaigždžių“ darbą, kad galėtų gauti išskirtinio dėmesio ir pagerinti prekės ženklo įvaizdį. Tai yra maža, bet įtakinga aplinką įtakojančiųjų dalis, kuriai dizainas arba bent jau dizaino įvaizdis išliks svarbiausia varomąja jėga. Šis architektų tipas greičiausiai konkuruos tik visiškai konceptualaus di-

zaino tarptautinėje rinkoje, dirbant kartu su vietiniais architektais, kurie užbaigs detalius projektus. Iš kitos pusės, augs tendencija, jog projektai po koncepcinės dalies bus perimti didelių statybos kompanijų – vietinės dizaino komandos tuomet realizuos projektą. Prekės ženklo svarba tokio tipo projektuose bus esminė klientui, taip pat bus svarbus veiksnys užtikrinant lėšų surinkimą – tai viena iš sudėtinių priežasčių pasirinkti architektą „žvaigždę“. Tačiau taip pat auga tendencija, jog menininkams bei kitų profesijų dizaineriams įgaliojama užsiimti pastato dizaino koncepcija. Jau egzistuoja pavyzdžių, kai mados ar produkto dizaineriai persikelia į šią teritoriją. Taip bendradarbiavimas su architektais „žvaigždėmis“ gali tapti partnerystės lauku.

Globalios konsultacijų kompanijos vadovas: „Manau, kad visos vidutinio dydžio (25– 150 darbuotojų) kompanijos pranyks, ir galiausiai liks du labai išskirtiniai kompanijų tipai abiejose rinkos pusėse.“

3) „Nišinių“ specialistų kompanijos Bus vertinamos pagal sugebėjimą teikti kompleksiškas, nišines paslaugas, kurios yra didesnės dizaino komandos bei proceso dalys.

Visuomet atsiras vietos aukštos specializacijos paslaugų teikėjams tokiose srityse, kaip tvarus vystymas, apšvietimo projektavimas, teisinių aspektų tvarkymas ir t. t. Pastatams tampant vis sudėtingesniems bei technologiškai pažangesniems, tokio pobūdžio paslaugos, panašu, toliau plėsis.

4) Tradicinės regioninės kompanijos Bus vertinamos pagal galimybę teikti efektyvias kainas ir į procesą orientuotas paslaugas klientams, kuriems mažai rūpi dizainas. Įgaliodami namų statybą, dauguma Didžiosios Britanijos užsakovų didžiausią dėmesį skiria praktiškumui bei kainai. Šiems klientams nerūpi įmantri architektūra, jie geriausiai jaučiasi dirbdami su vietinėmis kompanijomis, žinomomis vietinio verslo bendruomenėje, kur tarpusavio ryšių tinklas sudaro lengvas sąlygas bendrauti bei priimti paprastus sprendimus. Tokių įmonių sėkmė bus priklausoma nuo vietinės ekonomikos, o varomąja jėga taps ilgalaikis bendradarbiavimas bei rekomendacijos, o ne viešieji pirkimai. Šios kompanijos dirbs tiek renovacijų projektuose, tiek naujose statybose, taip pat teiks stiprias, sąmoningas vietines paslaugas. Tam tikra prasme tai yra tradiciškiausios kompanijos.

Aplinką įtakojantys žmonės, kuriems numatomos didžiausio augimo perspektyvos per ateinančius 5–10 metų:

1) Kompanijos kylančios ekonomikos šalyse Bus vertinamos pagal sugebėjimą teikti patikimą dizainą mažesne kaina ir greičiau, nei konkurentai iš Vakarų.

Numatoma, kad kylančiose rinkose per ateinantį dešimtmetį infrastruktūros statyba išaugs 128 %, lyginant su 18 % augimu išsivysčiusiose rinkose.

2) Globalios tarpdisciplininės kompanijos Bus vertinamos pagal sugebėjimą nuosekliai vykdyti skirtingo lygio, iš esmės didelius projektus maža kaina ir greitai, taip pat vis labiau bus vertinamos pagal dizaino kokybę bei tarptautinę veiklą.

konsultacijų, kurias dažniausiai vykdo inžinieriai.

Tai yra ženklus pokytis, palyginus su praeitimi, kuomet dizainas buvo išskirtinė architektų (bei dizainerių) sritis. Tokie didžiuliai konglomeratai siūlo efektyvesnių kaštų, didesnės patirties paketą, nei vidutinio dydžio architektūros kompanijos, dirbančios tai prie vieno, tai prie kito projekto.

Tokio tipo konsultavimo kompanijos patraukliausios tarptautiniams klientams, įskaitant tuos iš besivystančių tautų, o taip pat ir didesniems klientams (dažnai iš viešojo sektoriaus) Jungtinėje Karalystėje, kuriems svarbiausia sumažinti riziką.

Tokios įmonės kelia didžiausią grėsmę vidutinio ir stambaus masto architektūros kompanijoms, kadangi laimi užsakovų palankumą, kai įvykdo projektą iki galo. Atsiranda vis daugiau stambaus masto projektų, kaip olimpinės žaidynės, naujos geležinkelių linijos ir pan., kurie vykdomi vienu paketu, ir nors dalis didelių žaidėjų, laimėję sandorį, vėliau samdo mažesnes dizaino kompanijas (kad konceptualizuotų individualius pastatus), ateityje bus stengiamasi tokius darbus laikyti viduje.

Vis daugiau projektų bus realizuojami didelių konsultacinių įmonių, o tai sukurs domino efektą, lemiantį vis mažesnę architektų įtaką bendram dizainui, ir tuo pačiu susilpnins jų santykius su klientu bei galutiniu „vartotoju“. Kai kurios organizacijos jau reaguoja į šią tendenciją ir pradėjo aktyviai įdarbinti architektus, turinčius gebėjimų pakelti kompanijos dizaino įvaizdį.

Ateityje aplinkos įtakojimo horizontą gali sudaryti mažas skaičius didžiulių konsultacinių kompanijų, kurios taps pirminiu architektų darbdaviu – bus išgraibstomi talentai, kurie sugebės pagerinti patrauklumą klientui.

Paskutinius penkerius metus vyko beprecedentis integruotų konsultacinių kompanijų augimas, kuris ryja mažesnes kompanijas. Šios kompanijos paplitusios pasauliniu mastu, jos samdo tarpdisciplininę darbo jėgą. Tokio tipo kompanijos ženklina esminį profesijos pokytį nuo dizaino vedamos veiklos link proceso vedamų

3) STTP (Statyk-turėk-valdyk-perduok) dizaineriai Bus vertinami pagal sugebėjimą generuoti, realizuoti bei valdyti „sudėtinio“ masto projektus su maža rizika kliento kompanijai.

Auganti įgudusių bei tokių pat kompetentingų, kaip ir Vakarų atstovų, architektų dalis Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje bei Kinijoje sudarys kylančią grėsmę per sekančius penkerius metus, kadangi jie siūlo konkurencingai mažas kainas, palyginti su išsivysčiusių šalių kompanijomis. Tai jau tampa akivaizdu: Didžiojoje Britanijoje kainos krinta dėl kompanijų darbo jėgos iš Azijos šalių samdymo.

Kai kurios kompanijos įvardijo tai kaip palankią bei nežalingą ir būtiną pramonės dalį, tuo tarpu kitos nerimavo dėl kokybės kontrolės praradimo. Yra realios baimės, jog kompanijos, nepasiruošusios samdyti darbo jėgą iš šalies dėl dizaino kokybės, nebesugebės konkuruoti namų rinkoje, kur kaina yra lemiamas veiksnys.

Vidutinio dydžio dizaino kompanijos architektas: „Jungtinė Karalystė yra baigtinė rinka – visi, turintys didelio masto siekių, ketina dairytis užjūrin.“

2011: 02

46

Tarptautinės konsultacijų kompanijos klientų patarėjas: „Ateinančius 15 metų aplinkos formavimo industrija bus formuojama rizikos.“

8-ajame dešimtmetyje 50 % architektų buvo įdarbinti viešojo sektoriaus, o dabar – mažiau nei 9 %.

Per pastaruosius 30 metų viešojo sektoriaus užsakoma statyba Jungtinėje Karalystėje išaugo nuo 30 % iki 40 %. Šis kilimas atspindi viešųjų pirkimų keitimąsi į privataus finansavimo iniciatyvas.

Nors viešųjų pirkimų metodas yra kažkiek sudėtingas ir daugiau kainuoja, jis padeda kliento organizacijai išvengti ilgalaikės rizikos, todėl yra priimtinas viešojo sektoriaus organizacijoms.

Privataus finansavimo iniciatyva sukūrė naujo pobūdžio rangovus, turinčius naujų įgūdžių: pirmiausia – surinkti kapitalą, valdyti finansus bei projektus. Per ateinančius dešimt metų tokios iniciatyvos gali peraugti į dideles, įvairių sričių specialistų kompanijas, tiesiogiai įdarbinančias daugybę architektų į vadybines pozicijas. Jie dirbs pagal STTP koncepciją, vykdys didelius projektus – nuo koncepto iki užbaigimo – pasauliniu mastu; tai auganti idėja. Jau dabar daugiau nei 50 % statybų vertės, gautos iš architektų darbo krūvio Jungtinėje Karalystėje, atsiranda iš rangovų klientų. Ir, labai tikėtina, kad šis skaičius augs.

Daugiau nei 50 % Jungtinės Karalystės architektų darbo krūvio tenka rangovo klientams.

4) Subrangovai / tiekėjai specialistai Bus vertinami pagal sugebėjimą neatsilikti nuo naujausių statybos ir dizaino vystymosi rezultatų ir skatinami labiau vertinti dizaino procesą.

Vis daugiau dizaino detalių yra perleidžiamos subrangovams bei tiekėjams specialistams (apdailos, stogo dangų, pertvarų ir t. t.). Praeityje architektas sukurdavo kiekvieną detalę ar komponentą, taip prisiimdavo bendrą atsakomybę.

Padidėjęs detalių bei statybų technologijų ir su tuo susijusios rizikos valdymo įmantrumas privedė prie galutinio proceso perdavimo iš architekto rangovui, kuris prisiims vis didesnę dalį dizaino

per ateinančius dešimt metų. Yra aišku, kad kuri šalis beprisiimtų atsakomybę statybų procese, ta šalis ir bus linkusi užbaigti dizainą. Vis dažniau architektai integruoja kitų sukurtus elementus ar komponentus ir taip atlieka valdymo funkciją dizaino srityje.

Globalios kompanijos inžinierius: „Detalus dizainas vis labiau pateikiamas per pasiūlos grandinę – būtent taip ir turėtų būti. Vis didėjant statybų technologijų sudėtingumui, negalima tikėtis, kad šio vaidmens imsis architektas.“

5) Dizaino namai / kūrybinės agentūros Bus vertinamos pagal sugebėjimą lengvai pereiti tarp disciplinų, kūrybiškai spręsti bet kokioje srityje kilusias problemas ir po savo stogu surinkti energingą ir įvairių įgūdžių turinčią komandą.

Toks veiklos pobūdis būdingas neseniai baigusiems studijas, jis neatlieka architektūrinių paslaugų, bet yra lankstesnis naujoje rinkoje.

Tokios kompanijos augs, nes jos nori ir mėgsta išbandyti viską, kas susiję su „kūrybiniu mąstymu“. Šiam tipui puikiai sektųsi, jei jis būtų varomas technologijų ir dirbtų naujoms rinkoms, kuriose technologijos suteikia galimybių. Jie galėtų suburti bendradarbiaujančius talentus iš prekės ženklų konsultavimo, tyrimo, produkto ir industrinio dizaino bei architektūros srities. Ši veiklos atšaka gali išsilaisvinti iš „architektūros“ termino gniaužtų, jei įsisavins daug platesnį pagrindą, nei teikia minėtas terminas. Paslaugų bei patirties dizainas gali būti svarbios šių kompanijų sritys.

Parengta pagal organizacijos Building Futures, the Royal Institute of British Architects (RIBA) studiją „The Future for Architects“

Ryškiausios baldų apdailos naujienos Parengė Agnė Rutkauskaitė

Kalbiname UAB „IE LAMINart“ direktorių Giedrių Bučą, kuris atskleidžia naujausias kryptis baldų ir interjero apdailos srityje. G. Bučas vasario mėnesį dalyvavo tarptautinėje parodoje „ZOW 2011“ Vokietijoje, kur geriausi baldų apdailos ir interjero dizaino specialistai pristatė visas šios srities technologines naujienas.

minių ir aksesuarų baldų gamyboje ir interjero dizaino srityse. Šiandien „ZOW“ paroda siejasi su produktyviais verslo susitikimais ir naujų krypčių nustatymu baldų pramonėje.

Kokios išskirtinės technologinės naujienos vyrauja baldų ir interjero apdailoje pastaraisiais metais? Kokias tendencijas galėtumėte išskirti iš įprastų tradicinių sprendimų?

Koks jūsų vaidmuo baldų apdailos ir interjero dizaino rinkoje: esate mėgėjai ar ekspertai, diktuojantys madas?

Savo veiklą kaip šios srities mėgėjai pradėjome vykdyti prieš ketverius metus. Nors per šį laiką padarėme labai didelę pažangą, vadintis ekspertais būtų dar anksti. Lietuvos rinkai mes atvežame daug visiškai naujų, originalių medžiagų, kurios jau yra realiai naudojamos baldų apdailoje. Didelį dėmesį skiriame logistikai, todėl Lietuvos vartotojui galime pasiūlyti platų išskirtinių medžiagų asortimentą už patrauklią kainą.

Vasario mėnesį lankėtės „ZOW 2011“ parodoje Bad Zalcuflene (Vokietijoje). Kodėl nusprendėte vykti į šią parodą?

Paroda „ZOW 2011“ yra vienas pagrindinių įvykių Europoje (baldų apdailos medžiagų srityje). Tai kasmetinė tarptautinė paroda, kurioje įvairūs gamintojai, specialistai iš viso pasaulio susirenka pristatyti technologinių naujienų baldų komponentų, pusga-

2011: 02

48

Kaip pagrindinę šių metų tendenciją išskirčiau natūralumą. Baldų ir interjero apdailai vis dažniau taikomos natūralios spalvos, natūralios medžiagos... Ekologiškumas šioje srityje nėra taip akcentuojamas, nes kol kas dar ne visi gamintojai sugeba ekologiškai pagaminti tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, plastiko. Į madą grįžta natūralūs betono ir akmens paviršiai. Vienas naujausių technologinių pasiekimų – natūralaus akmens danga, pagaminta iš natūralaus skaldyto akmens, kurio ploni (apie 1–2 mm) sluoksniai suklijuojami tarpusavyje. Šis technologinis pasiekimas yra išgaunamas panaudojus naujausias nanotechnologijas. Taip pat prie šių metų tendencijų priskirčiau betono plokštę, kuriai pagaminti naudojamos betono dulkės, ir surūdijusio metalo plokštę, gaminamą naudojant metalo dulkes, kurios suteikia natūralaus surūdijimo įspūdį. Šios plokštės yra kaip imitacijos, tačiau joms pagaminti tiesiogiai naudojamos natūralios medžiagos. Tai gali patvirtinti ir prie metalo plokštės limpantis magnetas. Betonas arba akmuo balde šiandien skamba neįtikėtinai, tačiau visa tai jau yra įmanoma ne tik naudojant pakaitalus. Dar prieš trejus metus minėtos naujienos buvo demonstruojamos tik kaip medžiaga, o šiemet jos jau rodomos kaip baldų komponentai ar elementai.

Dar viena vis populiarėjanti naujiena – faneruota reljefinė plokštė, kurioje vyrauja giluminiai raštai, primenantys natūralią gamtą: smėlio kopas, bangas, meldus...

Koks šių naujų medžiagų kelias į Lietuvos specialistų širdis? Ar manote, kad joms yra perspektyvos Lietuvoje?

Minėtų medžiagų perspektyvą Lietuvoje vertinčiau gerai. Jau ketvirtus metus pristatome šias medžiagas, demonstruojame, kaip su jomis dirbti. Kadangi lietuviai iš prigimties yra gana atsargūs, jiems iškyla daug klausimų dėl šių medžiagų praktiškumo, paviršiaus, briaunų, vizualumo. Tačiau kai išsamiai paaiškiname, parodome, jiems viskas tampa aišku.

Aš manau, turi praeiti tam tikras laikas, kol naujos išskirtinės medžiagos pasiekia galutinį klientą. Kitas svarbus aspektas – kaina. Mūsų įmonės veiklos pradžioje ji buvo europinė, nes šitas medžiagas gamino tik vienas gamintojas. Šiandien, tobulėjant technologijoms, atsiranda alternatyvų, ir po keturių metų įdirbio savo klientams jau galime pasiūlyti tas pačias medžiagas už dvigubai mažesnę kainą. Šių modernių medžiagų paklausa Lietuvoje vis auga ir atitinkamai skatina konkurenciją. Dirbame su dizaineriais, architektais, taip pat stengiamės, kad apie šias medžiagas sužinotų ir tiesioginis galutinis vartotojas. Labai dažnai šių medžiagų poreikį iššaukia būtent galutinis vartotojas, kuris jas yra matęs anksčiau ir nori pritaikyti savo aplinkoje.

Ar kuri nors iš Jūsų pristatomų neįprastųjų medžiagų jau surado savo rinką Lietuvoje ir yra sėkmingai parduodama?

„Halemeier“ Energiją taupančių lempų vokiečių gamintojas „Halemeier“ pristatė unikalaus dizaino LED šviestuvus bei inovatyvią LED technologiją. „Dirbtinis apšvietimas sudaro 19 proc. viso pasaulio energijos suvartojimo. Naudojant energiją taupančias lempas, kiekvienais metais galima būtų sumažinti CO2 išmetimą 42,5 tonos.“ – sako Eckhardas Halemeieris, vykdantysis direktorius ir inovacinės įmonės vadovas.

„LATHO Components“ Reljefiniai paviršiai, lengvai banguojančios ar kampuotos linijos pateiktos gamintojo „LATHO Components“ plokštėse, kurios yra padengtos natūraliu lukštu. Reljefiniai paviršiai stipriai skinasi kelią į interjero erdves.

Iš tokių neįprastų produktų galėčiau išskirti akmens faneruotę. Tai plonas, lankstus akmuo, kuris labai originaliai atrodo. Dažnai klientai nusistebi, kaip gali būti lankstus akmuo, tačiau po išsamių konsultacijų, pademonstravimų, susidomėjimas šia medžiaga tik auga. Ant sienos akmuo yra priimtina ir įprasta, bet vis dažniau ši moderni medžiaga naudojama baldų apdailoje. Jau ir Lietuvoje yra įgyvendintas ne vienas projektas, kai akmens faneruotė panaudota durelėse, spintose, fasaduose, virtuvės balduose.

„Imi-beton“ Betoniniai paviršiai balduose su Imi-beton – nauja kryptis šiuolaikinio baldų dizaino srityje. Surūdijusio metalo imitacija Imi-rost dvelkia inovatyvumu, tvarumu, ilgaamžiškumu. Dabar ir baldai gali būti „betoniniai“.

„Resopal“ Pristatė naują kolekciją „Harmony“: gamtos atspalviai, natūralus pojūtis. Per sudėtingą gamybos procesą, kur naudojamos natūralios dervos, popierius bei cukraus gamybos atliekos, išgaunama natūralių spalvų, akmens imitacijos vienalytė medžiaga.

1

2

3

BALDŲ IR ŠVIESOS PAVASARIS MILANE Tekstas – Jono Malinausko 1. „Chritopher Guy“ 2. „Zanotta“, diz.Ludovica Roberto Palomba 3. „Kartell“, diz. Alessandro MENDINI 4. „Edra“, diz. Fernando ir Humberto Campana

Kiekvieną pavasarį į tarptautinę baldų parodą Milane traukia dešimtys tūkstančių baldų projektuotojų, gamintojų, pardavėjų ir, aišku, interjero dizaino tema rašančių žurnalistų iš viso pasaulio. Visiems jiems rūpi baldų dizaino naujienos, šios pramonės šakos vystymosi tendencijos. Besibaigiant ekonominiam nuosmukiui galima konstatuoti, kad krizė privertė daugumą gamintojų peržiūrėti savo nuostatas, mažinti gamybos išlaidas, orientuotis į paprastesnes formas, alternatyvias gamybos technologijas ir aplinkai draugiškas medžiagas. Deja, šio pasaulio turtingųjų krizė beveik nepalietė; daugelis jų netgi tapo dar turtingesni ir toliau verčia baldininkus tenkinti savo nesibaigiančias užgaidas.

Didžiulis klasikos skyrius, rodos, kaip tik ir buvo skirtas patenkinti išrankiam turtingųjų skoniui. Akys tiesiog raibo nuo įvairių istorinių stilių baldų, šviestuvų

2011: 02

50

ir interjero aksesuarų kopijų, kurių daug šiandien gaminama išnaudojant pigų rankų darbą trečiojo pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, ištaigingi amerikiečių firmos „Chritopher Guy“ baldai, kuriuose įdomiai interpretuojama ampyro ir art deco stilistika, iš tikrųjų gaminami tolimojoje Indonezijoje iš sąlyginai nebrangaus vietinio raudonmedžio. Nepaisant to, kad turtinga medžio faktūra paprastai negailestingai uždažoma, šie baldai turi gerbėjų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. O, sakykim, italų firma „Selva“ užsitarnavo savo populiarumą visai kitomis priemonėmis – kruopščiu senųjų technologijų atkūrimu, suderintu su šiuolaikinės ergonomikos ir estetikos reikalavimais. Nepaisant aršių „žaliųjų“ protestų, daugelis klasikos gamintojų minkštuosius baldus vis dar traukia natūralia oda. Pavyzdžiui, garsiosios firmos „Lamborghini“ padalinys raudonos spalvos oda su firminiu jaučio įspaudu įsigudrino

4

6

5

7

8 5. „Moroso“, diz. Patricia Urquiola 6. „Moroso“ 7. „Chritopher Guy“ 8. „Roshe Bobois“, diz. Roberto Tapinassi & Maurizio Manzoni

visiškai aptraukti prestižinių biuro baldų komplektą.

Natūralią odą bei kailį savo gaminiams naudoja ir firma „Edra“, bet žymiai modernesniame kontekste. Šiuolaikinio dizaino skyriuje medžiagų pasirinkimas buvo kur kas demokratiškesnis. Jau kelinti metai minkštiems baldams aptraukti naudojami prislopintų spalvų, bet ryškių faktūrų gobelenai. Tarp tokių pavyzdžių – italų firmos „Moroso“ serija Gentry Sofa (diz. Patricia Urquiola) ir prancūzų firmos „Roche Bobois“ baldai Egos (diz. Roberto Tapinassi ir Maurizio Manzoni). Jei nėra ūpo išsklaidyti gobelenų pilkumą spalvotomis pagalvėlėmis, galima pereiti prie kitos panašios tendencijos – etnomotyvų, dekoratyvinių siuvimo ir pynimo raštų naudojimo. Olandų dizaineris Tordas Boontje stambius siuvimo dygsnius panaudojo ne tik kėdutėms Stitched papuošti, bet ir jų dalims tarpusavyje sujungti. O Edwardas van

Vlietas dygsnių dekorą panaudojo grynai grafiniam minkštų baldų Buttondown gobelenų dekorui („Moroso“). Kai kurie dizaineriai minkštų baldų dekorui sumaniai naudojo pynimo ir audinių koliažo techniką. Pavyzdžiui, fotelio Big Knit minkštąją dalį P. Urquiola tiesiog supynė iš ilgų grubaus mezgimo vilnonių rankovių, o belgų dizaineris Martinas Vallinas iš plonų medžio lukšto juostelių nupynė bemaž velykinį fotelį-kokoną The Secret Clubhouse. Daug dėmesio parodoje susilaukė dizainerės iš buvusios Jugoslavijos Karmelinos Martinos sofa Miss Sarajevo, kurios raštuose galima įžiūrėti slaviškų ir netgi čigoniškų motyvų.

Vis stiprėjančios ekologijos tendencijos Europos ekonomikoje iš pirmo žvilgsnio Milano parodoje nebuvo pastebimos. Na, nebent krito į akis daugelyje stendų naudojama natūrali drobė bei

9

11

10 14

12

13

2011: 02

52

9. „Magis Proust“, diz. Alessandro Mendini

12. „Magis Proust“, diz. Thomas Heatherwick

10. „Moroso“, diz. Edwardas Van Vlietas

13. „Kartell“, diz. Patricia Urquiola

11. „Kartell“, diz. Patricia Urquiola

14. „Magis Proust“, diz. Ronanas & Ervinas Bouroullec

aptrinti kilimėliai. Tačiau tai, kas ekologiška, nebūtinai turi būti pilka ir nyku. Pavyzdžiui, „Alias“ bei kitų firmų sėdimųjų baldų karkasams gaminti plačiai naudojamas lietas aliuminis, kurį galėtume laikyti ekologiškiausiu metalu, kadangi jau šiandien didžioji jo dalis gaminama iš antrinių žaliavų. Iš atliekų galima išgauti ir polietileną, kuris taip pat naudojamas baldų gamybai rotacinio liejimo būdu. Įdomiausius polietileninius baldus parodoje demonstravo firma „Magis“: tarp jų buvo ir spalvingų klasikos kopijų (Magis Proust, diz. Alessandro Mendini), ir gana rizikingų (tiesiogine prasme) formos eksperimentų (fotelis Spun, diz. Thomasas Heatherwickas). Iš skaidraus akrilo ir polistirolo liejimo būdu kasmet dešimtis naujų modelių pagamina firmos „Calligaris“ ir „Kartell“. Pastaroji, beje, šiemet išsiskyrė originalaus dizaino stendais, primenančiais didžiulius Amerikos pakelėse styrančius reklaminius skydus. Deja, per didžiulių raidžių spindesį skaidrių baldelių detalių buvo beveik neįmanoma įžiūrėti. Pavyzdžiui, japono Tokujino Yoshioka fotelis Invisible light („Kartell“) buvo beveik nematomas. Namų sąlygomis toks

vaiduokliškas skaidrumas paprastai vertinamas kaip naudingas bruožas, kadangi leidžia taupyti vizualiąją būsto erdvę, – dar vienas pliusas ekologijos naudai.

O reikalui esant, liauną plastmasę galima apjungti į bendrą konstrukciją su kitomis medžiagomis – pavyzdžiui, medžiu ir plienu, kaip kad siūlo dizaineriai Patricia Urquiola (Comeback, „Kartell“) arba broliai Bouroullecai (Steelwood, „Magis“).

Kas antrais metais greta didžiosios baldų parodos Milane vyksta ir tarptautinis apšvietimo technikos salonas „Euroluce“. Viena aiškiausių šių metų tendencijų apšvietimo dizaino srityje – visuotinis šviesos diodų (LED) naudojimas. Aišku, itin ekonomiškų ir patvarių šviesos šaltinių diegimas yra labai sveikintinas ekologiniu požiūriu, tačiau dizaino požiūriu tai yra nemenka problema, kadangi šviesos šaltinį dabar galima įmontuoti į paprasčiausią metalinį profilį ar vamzdelį, netgi nesikreipiant į profesionalius dizainerius. Pavyzdžiui, dizaineriams Carlottai de Bevilacquаi ir Ernesto Gismondi („Artemide“) norint sukurti stalo šviestuvus tereikėjo įsprausti

15

17

18

16

20

19

22

21

15. „Brand van Egmond“

19. „Artemide“, diz. Alessandro Pedretti

16. „Luce lumen Center Italia“, diz. Francesco Giannattasio

20. „Artemide“, diz. Karimas Rashidas

17. „Luce Foscarini“, diz. Jozephas Forakis

21.„Decimetro“, diz. Lapo Grassellini

18. „EGO“, diz. Giampiero Peia

22.„Brand van Egmond“, diz. Richard Huttenas

tam tikrą kiekį LED į stačiakampį profilį. Kitos firmos, nenorėdamos per daug rizikuoti, integruoja LED į jau seniai žinomus modelius, kaip padarė firma „Martini Illuminazione“, šviesos diodais pakeitusi kaitrines lempas šviestuvuose Dome (diz. Lapo Grassellini).

Kita vertus, sunkmetis privertė kai kuriuos gamintojus ieškoti naujų galimybių prabangių šviestuvų kategorijoje. Tradicinis italų koziris šioje srityje – spalvotas rankomis pūstas Venecijos stiklas, kurio šiemet parodoje buvo ypatingai daug. Deja, tradicinės technologijos sąlygoja konservatyvias formas, tad tikrai originalių naujovių šiame „Euroluce“ sektoriuje buvo nedaug. Viena jų – nepakartojami olandų firmos „Brand van Egmond“ šviestuvai. Greta jau žinomų modelių, tokių kaip Crystal Waters ir Hollywood, olandai eksponavo visiškai neįprastą šviestuvą Digital Dreams su integruotais vaizdo ekranais, skirtais ne bendravimui socialiniuose tinkluose, o vien tik estetiniam pasigerėjimui. Kita vertus, jau minėtoji „Artemide“ taip pat pasiūlė įdomių plastinių formos sprendimų,

pasitelkusi žymų amerikiečių dizainerį Karimą Rashidą (modeliai Empirico ir Nearco). Kitos firmos, pavyzdžiui, „Slamp“ ir „Karman“, atkreipė lankytojų dėmesį efektingu naujų gamybos technologijų panaudojimu: modeliams Sky ir Central Park dizaineris Matteo Ugolini pritaikė precizišką plieno pjovimą lazeriu. Firmos „Lumen Center Italia“ dizaineriai lazeriu nusprendė pjauti ne metalą, o dekoratyvinį plastiką. Neapsieita ir be antrinių žaliavų: antai Taivano firmos „Yii“ dizaineriai įspūdingam sieniniam šviestuvui Rush Hour Light pritaikė naudotus motorolerių žibintus, o firmos „Slamp“ dizaineris Stefano Papi šviestuvo karkasą pagamino iš sintetinės pakavimo juostos atraižų, sujungęs jas avalynės kniedelėmis.

Pašmaikštavo ir kiti dizaineriai: garsusis ispanas Javieras Mariscalis sukūrė spalvingą šviestuvėlį Lotek, patraukdamas per dantį rimtų ir pernelyg techniškų stalinių šviestuvų kūrėjus. Tikėtina, kad toks šmaikštumo, originalumo, taupumo ir naujų technologijų diegimo derinys stums į priekį europietiškąjį dizainą ir ateinančiais metais.

NATŪRALIZMAS IR INOVACIJOS ŠIUOLAIKINIAME INTERJERE EGGER: gamtos elementai 2011 metų dekoruose Natūralios medžiagos tampa madingos šiuolaikiniuose

natūralumo, padėsiančio Jūsų kuriamiems interjerams

interjeruose: grakščios bei modernios linijos drasiai de-

išlikti išskirtiniais.

EGGER Virtualaus Dizaino Studija (VDS) – Virtuali realybė

naudojamų medžiagų tonai vis tiksliau atkartoja gam-

2011 metų Egger plokštės bei ABS kanto dekorus per Eg-

Egger VDS, jau spėjusi pelnyti Red Dot bei “iF communica-

tos ar žemės atspalvius.

ger atstovus Jūs jau galite užsisakyti ir Lietuvoje.

tion design” prizus už inovatyvumą, neabejotinai taps ir

rinamos su grubiu, šakotu medžio masyvu, interjeruose

Jūsų pagalbinku, sujungiančiu Jūsų užsakovo jutiminius ir Austrų kompanija Egger, sekdama rinkos tendenci-

regimuosius pojūčius į visumą ir paspartinančiu optimali-

jomis, pristato Jums naujus 2011 metų melaminu deng-

ausios dekorų gamos balde ar interjere pasirinkimą.

tos medžio drožlių plokštės dekorus. Dar daugiau gyvo

Daugiau informacijos: http://www.egger.com/vds/de/index.html

СОВРЕМЕННЫЙ ДИЗАЙН ТРЕБУЕТ АУТЕНТИЧНЫХ МАТЕРИАЛОВ И ИННОВАЦИЙ Эггер: натуральные элементы в декорах 2011 года вам создать оригинальные интерьеры.

Виртуальная дизайн-студия Эггер – Виртуальная реальность

необработанным, сучковатым деревом, элементы

Кромки Эггер меламиновые и АБС с декорами 2011 года

Виртуальная дизайн-студия Эггер уже получившая

интерьеров приобретают природные цвета.

уже доступны для Вас через наших дилеров в Беларуси

награды от Red Dot и “iF communication design”

и Калининграде.

инновационность, несомненно станет Вашим партнером.

Натуральные

материалы

снова

становятся

тенденцией в современных интерьерах: элегантные и

современные

линии

смело

сочетаются

года. Природная естесственность материалов поможет

с

Следуя тенденциям рынка, Австрийская компания Эггер представляет вам новые декоры ЛДСП 2011

Задействуя зрительные и тактильные чувства, студия поможет Вашим клиентам быстрее определиться с выбором той или иной комбинации цветов.

Больше информации здесь: http://www.egger.com/vds/de/index.html

EGGER: gamtos elementai 2011 metų dekoruose Эггер: натуральные элементы в декорах 2011 года

H 1151 ST22

H 3303 ST22

H 1298 ST22

H 3778 ST9 Egger virtuali dizaino studija (VDS)

2011: 02

54

за