Centras / Interjeras.lt pataria (02) 2025 e-versija

Kaina

Estetika, puošianti daugelį interjerų

Modernūs ir išmanūs langų uždengimo sprendimai. Užuolaidos, žaliuzės, roletai, karnizai, automatizuoti langų uždengimo sprendimai, tinkleliai nuo vabzdžių, interjero tekstilės gaminiai.

Nuo idėjos iki galutinio rezultato – viskas vienoje vietoje! Pasirūpiname jūsų langų uždengimų stiliumi, patogumu ir profesionaliu montavimu namuose.

info@uzuolaidele.lt +370 684 33339 uzuolaidele.lt

TURINYS

6 Architektūrinė skulptūra gamtos apsuptyje: Villa O

10

14

18

22 Klaipėdos vizija 2025–2030 m.: veržlumas, sumanumas, įtrauktis

2025: 2 (132)

44 „Artemide“ dialogai 2025

46 Bienalės „Euroluce“ naujienos ir tendencijos

54 „Dizaino savaitė ‘25“

REDAKTORIAUS ŽODIS

Vasaros numerį paskyrėme architektūros santykiui su vandeniu. Ypatingo dėmesio nusipelnė teigiami pokyčiai Klaipėdoje.

Pavasarį mūsų įstaiga tapo LNTPA nare, todėl asmeniškai girdėjau pajūrio miesto mero A. Vaitkaus pranešimą strateginės plėtros klausimu, kuris sužadino norą pristatyti Klaipėdos perspektyvas artimiausiems 5 metams. Keleto įspūdingų NT projektų plėtotojų palaikymas leido šiai temai skirti nemažai žurnalo puslapių.

Kaip įprasta, architektūros objektai, patenkantys į mūsų žurnalą, yra originalūs ir išskirtiniai. Pasigilinkite ir, tikiuosi, rasite jums tinkamų inspiracijų.

Dizaino temoje pristatome naujausius garsių šviestuvų gamintojų kūrinius, prisimindami įspūdžius iš Milano Euroluce parodos. Greta įspūdžiai iš jubiliejinės Lietuvos dizaino savaitės, kurioje dalyvavo jauni kūrėjai, dizaino mokyklos ir dizaino pramonės atstovai.

Apvertę žurnalą, rasite interviu su Vilte Adomavičiūte, kuri pretenduoja į Naujojo europinio bauhauzo prizą, ir pokalbį apie meną menininko studijoje su tapytoju Audriumi Gražiu. Praktiškoje žurnalo dalyje, skirtoje interjero tematikai – publikacijos apie 4 naujus interjerus ir patarimai naujakuriams.

Linkiu geros vasaros ir šiltos rudens pradžios su mūsų žurnalu.

Vytautas Gurevičius

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt

DIZAINERĖ-MAKETUOTOJA

Živilė Narkevičiūtė

AUTORIAI:

Gytautė Ivanauskaitė

Giedrė Rumšienė

Jonas Malinauskas

Meda Kriščiūnienė

KALBOS REDAKTORĖ

Inesa Oranskytė

FOTOGRAFAI:

Leonas Garbačauskas

Tim Van de Velde

Thomas Loof

Birgitta Wolfgang Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kamila Rose photography / K. Daugienė

Andrius Laucius

Rimgaudas Barauskis

Viršelyje –Artemide ARCTIC PH FERRARI fotografija

POZITYVAI IR SPAUDA

UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063. Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz. Kaina – 7,90 Eur

ŽURNALO PARTNERIAI:

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais.

realco.lt/projects/vileisio-g-27a/ ● nemunasbycitus.lt/ ● kaipniujorkebycitus.lt/ ● radiocity.lt/ ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/skrydzio-namai?tab=apartments ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/piliamiestis ● bajorualejos.lt/ ● urbanlife.lt/ ● baltupis.lt/ sietyno3. lt/ citymore.lt/ algirdopromenada.lt/

Paslaptinga vila

Modernizmo ir gamtos dialogas: namas pušyno apsuptyje

Deginta mediena apkaltas namas Montoke

36 Ant vandens plūduriuojantis namas Kopenhagoje

40 Renesanso tradicijų tęsėjas

ARCHITEKTŪRINĖ SKULPTŪRA GAMTOS APSUPTYJE: VILLA O

STUDIJA: YCL STUDIO (TOMAS UMBRASAS, AIDAS BARZDA, TAUTVYDAS VILEIKIS). TIPAS: GYVENAMOJI ARCHITEKTŪRA

VIETA: TRAKŲ R., LIETUVA. METAI: 2024. PLOTAS: 237 m². NUOTRAUKOS: LEONO GARBAČAUSKO. TEKSTAS: GYTAUTĖS IVANAUSKAITĖS

Villa O – architektūrinė interpretacija tarp gamtos ritmo ir žmogaus gyvenimo. 237 m² būstas suprojektuotas aukščiausiame erdvaus sklypo prie ežero taške, tarsi žvelgtų į keturias pasaulio kryptis vienu metu. Netradicinis statinys išsiskiria apskrita forma ir, regis, tarsi išnyra iš pačių žemės gelmių.

Nuo akiai įprastų stačiakampių tūrių atsietas namas panašus į architektūrinę skulptūrą – apskritas siluetas kuria vientisumo įspūdį. Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai – šį sumanymą padiktavo aplinka, kurios ribos nėra griežtai apibrėžtos. Iš paukščio skrydžio puikiai matomas

pastato stogas, atkartojantis pliuso formos erdvę, kuri ir yra šio projekto architektūrinės idėjos branduolys. Keturi pusiau uždari, įgilinti kiemeliai tapo vienu iš esminių projekto koncepcijos aspektų, išsaugančių tūrio vientisumą ir supančią gamtą paverčiančių interjero dalimi. Pasirinkta koncepcija vidaus zoną suskaido į keturias dalis ir organizuoja gyvenimo ritmą viduje: dvi pusės skirtos privačioms miegamųjų erdvėms, kitos dvi – svečiams ir poilsio oazei su SPA erdve. Erdviame „pliuse“ telpa ir namo širdis: šviesi svetainė, jaukus valgomasis, virtuvė ir holas. Kiekvienas langas atveria vis kitokį peizažą –nuo tankaus miško iki tolimo ežero horizonto.

Architektūrinės detalės kurtos turint vieną tikslą – užmegzti artimą dialogą su gamta. Panoraminiai langai ne tik įleidžia daug natūralios šviesos, bet ir sudaro nesibaigiančios erdvės iliuziją, tarytum interjeras susilieja su peizažu. Kiemeliai taip pat pasitarnauja kaip šviesos gaudyklės, o juose atsiverianti žaluma, nelyginant

gaivus vėjo gūsis įsiveržusi vidun, sukuria vizualinį aplinkos ir interjero vientisumą. Galima teigti, kad tai ne namas gamtoje, o namas kaip gamtos dalis.

Villos O išorei pasirinktas subtilus betono ir termiškai apdorotos medienos derinys. Tokį sprendimą lėmė estetika ir funkcionalumas: betoninės konstrukcijos užtikrina ilgaamžiškumą, o mediena suteikia šilumos. Pastato šlaitinės sienos, ypač vidiniuose kambariuose, kuria architektūrišką efektą: jos ne tik pažeidžia įprastą stačiakampio simetriją, bet ir žymi erdvinį judėjimą. Šis skulptūrinis sumanymas leidžia interjerui funkcionuoti ne kaip neutraliai kapsulei, o kaip aktyviai erdvės formai.

Vidaus erdvės kalba ta pačia architektūrine kalba kaip ir eksterjeras. Vyrauja šviesūs, neutralūs tonai, natūralios medžiagos – mediena, betonas, stiklas. Nors interjeras minimalistinis, bet ne asketiškas – jame gausu meniškų akcentų: nuo skulptūrų iki estetiškai išdėstytų knygų lentynų ar net sportinių batų kolekcijos, išrikiuotos ant sienos lyg ekspozicijoje.

SPA zonoje įrengtas ovalus baseinas, įrėmintas į lenktą betoninę sieną, tarsi žvelgia pro langus į pušų viršūnes.

Villa O pasižymi ne tik estetika, bet ir tvarumu. Ant stogo įrengtos saulės baterijos padeda maksimaliai išnaudoti pasyviąją elektros energiją. Pastato apskritimo forma tampa ne tik architektūrine, bet ir begalybės, uždarumo, balanso metafora, simbolizuojančia gyvenimo būdą šioje viloje. Tai atokvėpio erdvė, išgryninta iki esmių, bet neprarandanti šilumos ir jaukumo. Šiuose namuose žvelgi į pasaulį ne per langus, o per įsižeminimą ir suvokimą, kad žmogus gyvena gamtoje, kaip ir gamta gyvuoja žmoguje.

PASLAPTINGA VILA

VIETA: OLANDIJA. ĮGYVENDINIMO METAI: 2024. AUTORIUS: ARCHITEKTŪROS STUDIJA i29 architects

NUOTRAUKOS: TIM VAN DE VELDE. TEKSTĄ PARENGĖ: GINTAUTĖ KISIELIŪTĖ

Olandijos pakrantė žavi ne tik atgaivą teikiančiais kopų peizažais. Tarp senų medžių ir krūmynų, menančių ilgaamžę istoriją, netikėtai išnyra moderni gyvenamoji vila. Į senovinį parką panaši teritorija, kurioje įsikūrusi vila, kadaise priklausė didikams, o šiandien čia darniai susipina šiuolaikinė architektūra ir istoriniai motyvai. Statinio gyventojai gali mėgautis ir nepaprastu gamtos artumu, ir rafinuota prabanga.

Lapuočių paunksmėje suprojektuota šiuolaikinė vila – subtilus architektų studijos i29 kūrinys, kurio tikslios lokacijos autoriai neatskleidžia. Kiekviena šio projekto detalė kruopščiai apgalvota: pastato forma harmoningai įsilieja į aplink žaliuojantį sodą, o vidiniai kiemeliai tapo

natūraliu gyvenamųjų erdvių tęsiniu. Gamtą vilos autoriams pavyko paversti interjerą praturtinančia dalimi, visos patalpos planuotos atsižvelgiant į supantį kraštovaizdį. Iš kiekvieno kambario atsiveria vaizdas į sodą, terasą ar baseino erdvę, negana to, viloje sumontuoti didžiuliai slankiojantys langai leidžia žengti kitapus kone iš visų jos patalpų.

Stikliniai fasadai, minimalistiniai aliuminio rėmai ir plačios stoginės, saugančios nuo kaitrios saulės, pastatui suteikia lengvumo ir skaidrumo. Projektuodami vilą architektai atsižvelgė į daugybę dalykų, pavyzdžiui, preciziškai įvertino saulės judėjimą, todėl stogelių gylį suprojektavo taip, kad vasarą viduje saulė neprikaitintų ir būtų vėsu, o žiemą į patalpas patektų daugiau šviesos ir šilumos. Pirmojo aukšto stogą autoriai pavertė apželdinta lauko terasa, panašia į kabantį sodą.

Vilos interjere vyrauja minimalistinės formos ir stilistika. Pasirinkti tokie baldai ir interjero elementai, kurie iš tiesų reikalingi ir funkcionalūs. Vengta natūralių medžiagų pakaitalų: stalviršiams pasirinktas akmuo, baldams – medienos masyvas, dekoro elementais tapo natūralus kailis, rankų darbo tekstilės gaminiai. Siekiant išlaikyti švarią estetiką, virtuvės stalviršis, sienelė virš jo, baldų šonai ir sieninė lentyna buvo pagaminti iš marmuro, kurio raštas dideliame plote atsiskleidžia itin išraiškingai. Iš medienos masyvo suprojektuoti įvairūs interjero elementai: karkasiniai baldai (spintos, lentynos, drabužinės, komodos), taip pat apskritas valgo-

Pirmo aukšto namo ir sklypo planas.

mojo stalas, lenktų formų kėdės. Ši apdailos medžiaga dengia ir kai kurias sienas – toks sprendimas vizualiai atskiria skirtingų paskirčių zonas.

Akį traukiančiais interjero akcentais tapo keli gerai atpažįstami garsių dizainerių kurti elementai: Michel’o Ducaroy’aus fotelis „Togo“ (Ligne Roset), Sori’io Yanagi’io staliukas „Butterfly Stool“ (Vitra), Charles’o and Ray Eames’ų paukščių skulptūrėlės „Eames House Birds“ (Vitra). Visi šie elementai labai skirtingi, tačiau juos jungia itin išraiškingos minimalistinės formos.

Vilos fasadui būdinga santūri prabanga. Alyvuota uosio mediena, šviesios rankų darbo Kolumba plytos, betonas ir stiklas – visi šie elementai kalba viena architektūrine kalba. Baltos betono grindys iš vidaus pereina į lauko terasas, o stoginės subtiliai įrėmina erdves ir dar labiau pabrėžia gamtos artumą. Šiuolaikinė architektūra čia įgauna gyvybės ir tampa neatsiejama kraštovaizdžio dalimi.

Antro aukšto namo planas.

MODERNIZMO IR GAMTOS DIALOGAS: NAMAS PUŠYNO APSUPTYJE

AUTORIAI: M. VROBLEVIČIUS, P. VROBLEVIČIUS, D. BIRUTIS, M. DAGYS. ARCHITEKTŪROS LABORATORIJA (ARCHlab)

NUOTRAUKOS: LEONO GARBAČAUSKO. VIETA: VILNIUS, LIETUVA. TEKSTAS: GYTAUTĖS IVANAUSKAITĖS

Modernų gyvenamąjį namą pušyno pašonėje drąsiai galima vadinti architektūriniu manifestu, liudijančiu darną tarp žmogaus sukurtos struktūros ir natūralios aplinkos. Projektas, subtiliai integruotas į kraštovaizdį, išsiskiria ne tik estetiniu vaizdu, bet ir komfortabiliu gyvenimu gamtos apsuptyje.

Pastato architektūra alsuoja modernizmu – būdingos aiškios linijos, lakoniška forma, statinys puikiai priderintas prie vietovės topografijos. Tūriai sukomponuoti tarytum natūralus reljefo tęsinys: pastatas tarsi pakibęs virš šlaito, iš dalies remiasi ant atramų, o jo terasos sklandžiai pereina į natūralios aplinkos peizažą, sakytum, būtų iš jos išaugusios.

Vienas ryškiausių architektūrinių sprendimų – per stogą ir terasą pereinantys medžiai. Tai ne tik drąsus estetinis sumanymas, bet ir simbolinis pagarbos gamtai ženklas. Namo tūriai pasyviai įsilieja į reljefą, tačiau aktyviai formuoja gyvenimą viduje: atviri kampai, dengtos terasos ir įgilintos aikštelės suteikia pojūtį, tarytum name gyvenimas tekėtų po atviru dangumi.

Pastato fasade vyrauja juoda metalizuota apdaila, aliuminio ir betono deriniai bei stiklas. Juoda spalva leidžia tūriams subtiliai išnykti tarp medžių, o stikliniai intarpai tarsi ištrina ribas tarp vidaus ir išorės. Vitrininiai langai, užimantys didžiąją dalį fasado, padeda gamtai tarsi įžengti vidun ir tapti neatsiejama interjero dalimi.

Kuriant interjerą laikytasi nuoseklaus tęstinumo principo: čia naudojamas betonas, mediena, natūralios spalvos ir tekstūros. Visose erdvėse aiškiai juntamas saikingumo, apgalvotumo ir estetinės drausmės braižas. Suprojektuotas apšvietimas ne

tik funkcionalus, bet ir sukuria atmosferą, vakare leidžiančią namui virsti gamtos prieglobstyje subtiliai švytinčiu patraukliu objektu.

Viduje karaliauja minimalizmas ir šiluma. Per vitrininius langus atsiveria vaizdas į mišką, tvenkinį, vakarais sužaižaruoja akį traukiantys saulėlydžiai. Dėl tokio pasirinkimo pastatą supanti gamta tapo nuolat besikeičiančiu interjero fonu. Svetainės, valgomojo ir virtuvės zona suplanuota atviro plano principu, kuris šviesai ir vaizdams leidžia nevaržomai tekėti.

Baldų pasirinkimas byloja apie rafinuotą gyventojų skonį –viskas kuriama taip, kad leistų atsiskleisti erdvei, šviesai ir, svarbiausia, gamtai. Miegamieji irgi suprojektuoti taip, kad rytinė šviesa juos pasiektų švelniai ir natūraliai, o atsiveriantys vaizdai į gamtos panoramą padeda atsiriboti nuo išorinio pasaulio.

Šis projektas – akivaizdus įrodymas, kad įmanoma suprojektuoti namus, kurie leistų laisvai ir patogiai gyventi gamtoje,

tačiau jos neužgožti, nedominuoti joje. Dėl sprendimo aukščiau pakelti tūrį atrodo, kad namas lengvai prigludęs prie grunto, o stikliniai fasadai vizualiai išplečia interjerą.

Aplinkos apželdinimas projektuotas atsižvelgiant į miško estetiką – paliktos natūralios augavietės, uolienos, pasirinkta lakoniška takų ir terasų architektūra, neapkraunanti, o priešingai – papildanti erdves. Dirbtinis kraštovaizdžio apšvietimas

vakare sukuria magišką atmosferą – pro augalų šakas krentanti šviesa pasakoja dailininko teptuko vertas nuolat kintančias šešėlių istorijas.

Namas išsiskiria ne tik apgalvotais estetiniais, bet ir inžineriniais sprendimais. Pagal konstrukciją požeminė erdvė numatyta techninėms ūkinėms patalpoms ir automobiliams statyti, o tai leidžia visą pagrindinę erdvę skirti tik gyvenimui ir estetikai.

Šis gyvenamosios paskirties projektas neabejotinai yra dar vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kad šiuolaikinė architektūra nesiekia konkuruoti su gamta, o ieško, kaip subtiliai į ją įsiterpti. Projekto autoriai sukūrė namą, kuriame svarbu ne tik gyvenamoji erdvė, bet ir išgrynintas dizainas bei supanti aplinka. Kiekvienas jų sprendimas byloja apie pagarbą erdvei, gyvenimo kokybei ir miško tylos bei gamtos ritmo įkvėptam natūralumui.

DEGINTA MEDIENA APKALTAS NAMAS MONTOKE

VIETA: MONTOKAS (MONTAUK) ŠALIA NIUJORKO, ŠIAURĖS AMERIKA

AUTORIAI: ARCHITEKTŪROS STUDIJA SAOTA (MARK BULLIVANT, KERIAN ROBERTSON, ALWYN DE VOS, EUGENE OLIVIER, MARK ROBBINS, MARINDA HOLDSTOCK)

INTERJERO DIZAINAS: RAFAEL DE CÁRDENAS

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA: HOLLANDER DESIGN NUOTRAUKOS: THOMAS LOOF

TEKSTĄ PARENGĖ:W GYTAUTĖ IVANAUSKAITĖ

Tarp senojo Montoko greitkelio ir Atlanto vandenyno iškilęs paplūdimio namas preciziškai įkomponuotas stačioje, grublėtoje pakrantės atodangoje. Pietų Afrikos architektūros studija SAOTA šiuo namo projektu siekė išsaugoti vietovei būdingą kraštovaizdį. Iš gatvės pusės pastatas beveik nepastebimas –matoma tik viršutinė jo dalis.

Atsižvelgiant į šiame regione vyraujančią tradiciją statyti mediena dengtus žemės ūkio pastatus, viršutinės namo dalies fasadas yra apkaltas „Shou sugi ban“ deginta mediena. Pagal šią technologiją deginta mediena yra ilgaamžiškesnė, atsparesnė ir puikiai tinka vėjo talžomos pakrantės būstų architektūrai. Tvirtas ir orų veikiamas fasadas tampa apsauginiu sluoksniu nuo nuolat besikeičiančio Atlanto klimato ir puikiai dera prie

aplinkos. Tamsi išraiškingos medžio faktūros išorė kontrastuoja su atvirais ir šviesiais vidaus erdvės sprendimais ir tarsi palaiko dialogą tarp saugumo ir atvirumo, formos ir patirties.

Priešingai nei išorė, interjeras, kurį kūrė Rafael’is de Cárdenas’as, yra šviesus ir erdvus. Šviesios medienos apdaila ir

švelnūs tonų perėjimai yra lyg netoliese besidriekiančio paplūdimio smėlio atspalvių aidas. Šis kontrastas tarsi nutiesia lieptą tarp uždarumo ir atvirumo, saugaus prieglobsčio ir viešumo, kitaip tariant, tarp vidaus ir išorės.

Įėjimas į namą suprojektuotas taip, kad prieš akis pamažu atsivertų vandenynas. Pagrindinės gyvenamosios erdvės, įrengtos aukščiau ant šlaito, išdėstytos taip, kad irgi džiugintų vaizdas į Atlanto horizontą.

Pastato architektūrą sudaro trys pagrindiniai elementai. Pirmasis – mediena apkaltas, forma ūkinį pastatą primenantis tūris, kuriame suprojektuoti įėjimas, darbo kambarys ir pagrindinis miegamasis. Antrasis – žemiau į šlaitą įleistas, granitu apdailintas tūris, kuriame įrengti svečių kambariai su poilsio zonomis. Ir trečiasis – tarp pirmųjų dviejų įkomponuota sucentruota stiklinė dalis, kurioje yra virtuvės, valgomojo ir svetainės erdvės. Pastaroji dalis – tarsi branduolys, atviras šviesai ir augalams, leidžiantis kraštovaizdžiui tarytum persismelkti per interjerą.

Erdvinį ritmą perima terasinių lauko platformų seka, kuri iš vidaus veda į sodą, paskui į baseiną ir baseino namelį. Projektuodami paplūdimio namą kūrėjai architektūriškai išnaudojo natūralų sklypo nuolydį ir priderino pastatą prie reljefo. Medžiagų pasirinkimą lėmė ilgaamžiškumo siekis ir Atlanto klimatas, todėl projektui naudotos vietinės kilmės medžiagos, tokios kaip deginta mediena ir akmuo iš šio regiono.

Montoko namas, galima sakyti, yra santūrus ir žemiškas. Architektūra, dinamiškumas, šviesos kritimas ir pastato įleidimas į žemę autoriams padėjo sukurti ne tik estetišką, bet ir įdomų trisluoksnį tūrį.

KLAIPĖDOS VIZIJA 2025–2030 M.: VERŽLUMAS, SUMANUMAS, ĮTRAUKTIS

Gegužės 30 d. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus NT plėtotojų bendruomenei LNTPA pusryčių metu pristatė ambicingą ir įspūdingą miesto viziją, kuri buvo paremta mero įžvalgomis. Apibendrinant miesto vadovo pristatymą galima daryti išvadą, kad Klaipėdoje per penkerius metus gyventojų skaičius išaugs 5,9 proc. Šio augimo priežastis – teigiama migracija, kuriai prielaidą sudaro pastarųjų metų tendencijos. Klaipėda aktyviai investuoja į infrastruktūros gerinimą, modernių gyvenamųjų rajonų plėtrą ir viešųjų erdvių atnaujinimą, o tai didina miesto patrauklumą jaunoms šeimoms ir aukštos kvalifikacijos specialistams. Naujas darbo vietas kuria ir ekonominį augimą regione skatina sparčiai vystomas uosto ir logistikos sektorius. Nerimą kelia gimstamumo mažėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo valstybės socialinės politikos ir miestiečių gyvenimo kokybės. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į regioninę atskirtį. Per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus BVP dalis bendrajame valstybės kontekste išaugo 6,1 proc., o Klaipėdos – nukrito 1,5 proc. Kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus, vidutinis darbo užmokestis uostamiestyje didėjo 10 proc., nedarbo lygis liko stabilus ir siekė 8,4 proc. Nerimauti verčia studentų mažėjimas – per pastaruosius penkerius metus studijuojančiųjų Klaipėdoje sumažėjo 6,1 proc.

NUOSEKLUS STRATEGINIS PAGRINDAS

Metų pradžioje visuomenei buvo pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės 2025–2027 m. strateginis veiklos planas – trejų metų dokumentas, orientuotas į ilgalaikę miesto viziją. Pristatymo metu buvo aptarti svarbiausi prioritetai, tokie kaip aplinkos gerinimas, kokybiškų paslaugų užtikrinimas miestiečiams ir efektyvus lėšų panaudojimas. Gyventojus ypač domino klausimai, susiję su miesto ūkiu: kaip bus tvarkomi miesto želdynai, šaligatviai, viešosios erdvės, kaip bus užtikrinamas saugumas gatvėse ir kaip sparčiai bus įrengiamos automobilių stovėjimo vietos.

„Miesto strateginio veiklos plano pristatymas visuomenei ir jo aptarimas su suinteresuotomis grupėmis itin naudingas, nes tokiu būdu mes turime galimybę girdėti visuomenę ir jos poreikius. Nusimačius gaires neliks interpretacijų, kad nedarome to, ką žadėjome, arba priešingai – darome tai, apie ką nekalbėjome. Šiandien gyvenimas labai dinamiškas, todėl būtina veikti kompleksiškai, tinkamai įsivertinti pajėgumus, laiką ir finansus ir svarbiausia – girdėti žmones: tai jie kuria mūsų miestą ir jie yra mūsų ateitis“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Siekiant pritraukti daugiau gyventojų ir investicijų, daug dėmesio skiriama patraukliai urbanistinei aplinkai kurti – planuojama modernizuoti gyvenamuosius rajonus, plėtoti susisiekimo infrastruktūrą ir skatinti darnaus judumo sprendimus. Klaipėda taip pat siekia tapti patraukliu miestu talentams ir verslui, todėl aktyviai investuojama į inovatyvių paslaugų plėtrą ir darbo vietų kūrimą.

Miesto misija apima 12 programų: urbanistinio planavimo, infrastruktūros, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, susisiekimo, aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir kt.

EKONOMIKA IR INOVACIJOS

Miestas glaudžiai bendradarbiauja ir deda didžiules pastangas padėdamas verslui sėkmingai vystytis Klaipėdoje. Norintiems čia įsikurti investuotojams atvertas „žaliasis koridorius“ tvarkant teritorijų planavimo ir statybą leidžiančius dokumentus. Investuojama į inžinerinių tinklų plėtrą, pavyzdžiui, 2025–2026 m. savivaldybė kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ investuos apie 6 mln. Eur į magistralinių lietaus nuotekų tinklų tiesimą teritorijoje tarp Tilžės g. ir Vilniaus pl. (A1 magistralinio kelio), kur aktyviai kuriasi logistikos, sandėliavimo, prekybos ir kiti verslai. „Mūsų tikslas – ne tik pritraukti investicijas, bet ir užtikrinti, kad jos čia sėkmingai įsitvirtintų. Tam kuriame visapusiškai palankią aplinką verslui: nuo infrastruktūros iki aiškaus ir greito sprendimų priėmimo proceso“, – pabrėžia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Kartu su Klaipėdos LEZ teikiami projektų įgyvendinimo planai pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbiamus kvietimus, siekiant plėtoti LEZ infrastruktūrą – susisiekimo kelius, vidines gatves, inžinerines komunikacijas. Gražus savivaldos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys yra „Memelio miesto“ kvartalo prie Kuršių marių ir Danės upės išvystymas. Investuotojai stato naują modernų daugiafunkcį kvartalą, o savivaldybės įmonės įrengia inžinerines komunikacijas, savivaldybė

pritraukė ES lėšų Danės upės prieigoms sutvarkyti (projekto vertė daugiau kaip 6 mln. Eur).

Transporto vizijoje – siekis įrengti 10 000 automobilių stovėjimo vietų, tobulinti gatvių dangą, pėsčiųjų ir dviračių takus. Planuojama įvesti išmanųjį eismą – įrengti jungiamuosius kelius į LEZ, pietinį aplinkkelį, išmaniųjų šviesoforų sistemas. Vilniaus plento jungiamasis kelias numatytas projektuoti 2025 m., o jo rangos darbai – 2026–2027 m.

VIEŠOSIOS ERDVĖS IR KULTŪROS PAVELDAS

Klaipėdos miesto vizijoje išskirtinio dėmesio sulaukia viešosios erdvės ir kultūros paveldas. Miestiečiai ir miesto svečiai jau gali įvertinti dviejų programų, kurių tikslas – sutvarkyti senamiestyje esančius pastatus ir paveldo objektus, pirmuosius rezultatus. Per 2023–2024 m. sutvarkyti 36 pastatai, o 2025–2027 m. planuojama atnaujinti dar mažiausiai tiek pat. Iš žinomesnių objektų minėtini buvusio dujų fabriko pastatai, kuriuose šiandien įsikūręs privatus „Memel Automuseum“, ir pastatas Tiltų g. 1 – atnaujinus šį pastatą, į savo vietą sugrįžo visų pamėgtas Klaipėdos herbas su berniuku.

Tolimesni senamiesčio atnaujinimo planai apima Turgaus aikštės ir Biržos tilto tvarkybą, o 2025 m. numatyta parengti Šv. Jono bažnyčios atstatymo techninį projektą. Intensyviai tvarkomos ir miesto viešosios erdvės: Danės krantinės, miesto paplūdimiai, Atgimimo aikštė, Santuokų rūmų skveras. Vienas iš ambicingesnių tikslų – restauruoti ir įveiklinti Klaipėdos centrinį paštą. Taip pat bus rengiamas Stariškių vietovės bendrasis planas, sudarant sąlygas pramoginių laivų prieplaukai (marinai) įrengti pietinėje uosto dalyje.

„Miestas turi vystytis strategiškai išnaudodamas savo gamtinius pranašumus. Danės upė – tai ne tik Klaipėdos identiteto dalis, bet ir neišnaudotas miesto plėtros potencialas. Siekiame, kad upė taptų gyva miesto arterija – pritaikyta judumui, rekreacijai, verslui ir kultūrai. Todėl Danės krantinių ir aplinkinių teritorijų įveiklinimas yra esminė mūsų urbanistinės vizijos dalis“, – pabrėžia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Kultūros programoje numatyti Kalvystės muziejaus, Žvejų rūmų ir Vasaros estrados modernizavimo darbai. Klaipėda taip pat aktyviai puoselėja kultūrinę tapatybę tarptautiniais renginiais, tokiais kaip Davido Geringo vardo violončelių festivalis ar visų laukiamas gatvės teatro festivalis „Šermukšnis“.

SVEIKATA, SOCIALINĖ ĮTRAUKTIS IR ŠVIETIMAS

Sveikatos srityje numatyta reikšminga infrastruktūros plėtra. Planuojama modernizuoti Klaipėdos miesto polikliniką, įsigyti naują diagnostinę ir gydymo įrangą. Vienas iš svarbiausių planų – Vaikų paliatyviosios pagalbos centro steigimas su reabilitacijos paslaugomis. Tai būtų pirmasis tokio pobūdžio (skirtas vaikams su negalia) centras Lietuvoje. Taip pat numatyti remontuoti Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų pastatai, o patalpos Taikos pr. 107 bus pritaikytos Visuomenės sveikatos biurui. Atsižvelgiant į augantį poreikį, planuojama statyti ir naują medicininės slaugos ligoninę – esama įstaiga jau nebepatenkina šiuolaikinių pacientų lūkesčių ir paslaugų kokybės standartų.

Švietimo srityje 2025–2027 m. bus aktyviai investuojama į infrastruktūrą centrinėje, šiaurinėje ir rytinėje miesto dalyse, kur labiausiai trūksta ugdymo vietų. Šiuo metu statomas naujas

200 vietų lopšelis-darželis Tauralaukio rajone, rekonstruojamas lopšelio-darželio „Traukinukas“ skyrius „Boružėlė“.

Taip pat planuojami atnaujinimo darbai Hermano Zudermano, „Ąžuolyno“ gimnazijose ir kitose ugdymo įstaigose – bus tvarkomi inžineriniai tinklai, atnaujinamos vėdinimo sistemos ir vidaus erdvės. Vienas iš ambicingiausių projektų – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimas. Iki 2026 m. bus keliamos vadovų ir pedagogų kompetencijos, įrengiamos lauko klasės,

modernizuojamos sporto ir aktų salės, kuriamos daugiajuslės (multisensorinės) bei daugiafunkcės ugdymo erdvės.

Daug dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui – finansuojami mokinio padėjėjai, kurių paslaugų prieinamumas pastebimai pagerėjo.

„Skiriame didžiulį dėmesį tiems, kuriems labiausiai skauda ir pagalba būtina – tai mokytojų padėjėjai, kurie labai reikalingi vaikams ir jų šeimoms. Džiaugiamės, kad mokiniai sulaukia

pagalbos tada, kai jos reikia, o ne po metų. Tam iš miesto biudžeto skiriame milijonus, nes tai – mūsų aiškus prioritetas“, –teigia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Socialinių paslaugų srityje planuojama plėsti infrastruktūrą žmonėms su psichikos ir intelekto negalia – bus įrengiami apsaugoti būstai, savarankiško ir grupinio gyvenimo namai. Melnragėje ketinama statyti globos namus senyvo amžiaus žmonėms. Daugės finansavimo socialinėms paslaugoms, sie-

kiant mažinti laukimo eiles, taip pat numatytos investicijos į socialinio būsto plėtrą.

Sporto infrastruktūra irgi sulauks reikšmingo dėmesio. Mieste planuojama pastatyti Ledo areną, įrengti dengtą futbolo maniežą, atlikti kapitalinius remontus mokyklų ir sporto salėse. Skatinama vaikų fizinio aktyvumo plėtra per bendradarbiavimą su sporto organizacijomis ir ugdymo įstaigomis.

IŠVADOS IR KLAIPĖDOS MIESTO VYSTYMOSI STRATEGINĖS KRYPTYS

Palanki aplinka verslui. Miestas kuria sąlygas, palankias verslams įsikurti ir jų plėtrai: taikomas „žaliasis koridorius“ investuotojams, plečiama inžinerinė infrastruktūra, aktyviai bendradarbiaujama su Klaipėdos LEZ ir pritraukiamos investicijos į naujas teritorijas.

Tvari ir efektyvi susisiekimo sistema. Sprendžiamos automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemos, rekonstruojamos gatvės ir keliai, diegiami išmanieji judumo sprendimai, skatinamas darnaus judumo vystymas mieste.

Gyvas ir patrauklus miesto centras. Siekiama sukurti jaukų, gyventojams ir lankytojams patrauklų Senamiestį bei miesto centrą – tvarkomi istoriniai pastatai, modernizuojamos viešosios erdvės, atkuriami skverai, didinamas jų funkcionalumas ir estetika. Kuriamas žalias ir atsparus klimato kaitai miestas: įrengiami nauji parkai, tvarkomos esamos žaliosios erdvės, sodinami tūkstančiai naujų medžių ir krūmų, diegiamos ekologiškos, lietaus vandeniui pralaidžios dangos.

Socialinė gerovė ir kokybiškos paslaugos. Klaipėda kryptingai investuoja į švietimo, sveikatos, sporto ir socialinių paslaugų plėtrą – kuriamos papildomos vietos darželiuose ir mokyklose, modernizuojamos gydymo įstaigos, statomos sporto infrastruktūros, stiprinama pagalba pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

GYVENIMAS MIESTO RITMU

GAMTOJE KLAIPĖDOJE

ARCHITEKTAI: A TEAM PROJECTS PLĖTOTOJAS: UAB „DANĖS KRANTAS“

Šalia namų – ramybė, poilsis ir žaluma, o Klaipėdos senamiestis – vos už kelių minučių pasiekiamas automobiliu, palei Danės upės krantą nutiestu dviračių taku ar elektriniu vandens autobusu. Negi taip įmanoma?

NT plėtotojas „Danės krantas“ ėmėsi šio iššūkio ir komfortiško gyvenimo gamtoje šalia miesto centro viziją pasiryžo paversti realybe.

„Danės krantas“ – unikalus, naujas mažaaukštės statybos daugiabučių kvartalas, kuris siūlo šeimoms ne tik butą, bet ir gyvenimo būdą.

Gyventojų komfortui sukurta visapusiška laisvalaikio infrastruktūra: modernios žaidimų aikštelės – mažiesiems, poilsio ir

grilio zonos – kaimynų susitikimams ar jaukiems šeimos vakarams, o padelio, paplūdimio teniso ir tinklinio aikštelės – sporto entuziastams, šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė – gyvūnų mylėtojams. Gyvenamojo kvartalo teritorijoje pavasarį žiedais apsipils sakurų parkas ir kiti, įvairiais metų laikais žydintys augalai. Pro „Danės krantą“ kasdien kursuoja elektrinis vandens autobusas, iki kurio stotelės vos kelios minutės pėstute. Šiuo išskirtiniu transportu daugiabučių gyventojams bus patogu pasiekti Klaipėdos centrą.

„Norėjome, kad kvartalas ne konkuruotų su gamta, bet ją papildytų. Todėl kuriame žaliąsias erdves, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą, skatinančią aktyvų ir bendruomenišką gyvenimą gryname ore, – sako vienas NT plėtotojo „Danės krantas“ akcininkų Paulius Junčys. – Mūsų pagrindinis tikslas buvo sukurti modernų, tačiau harmoningą gyvenamąjį kvartalą, kuris natūraliai įsilietų į supančią aplinką, būtų patogus, saugus ir draugiškas šeimoms. Norėjome, kad „Danės krantas“ taptų ne tik vieta gyventi, bet ir kurti – bendruomenę, santykius, kokybišką kasdienybę.“

KOKYBIŠKO GYVENIMO VIZIJA, KURI TAPO TIKROVE

Projektas sujungia šiuolaikinę architektūrą, gamtos artumą ir visapusiškai apgalvotas laisvalaikio erdves. „Daug dėmesio skyrėme pastatų išdėstymui – siekėme, kad tarp jų būtų patys didžiausi atstumai, sukuriantys jaukią asmeninę erdvę ir užtikrinantys, kad į langus kristų kuo daugiau natūralios šviestos. Visuose butuose yra išskirtinai aukšti, iki 2,5 metro siekiantys langai, pro kuriuos atsiveria vaizdai į žaliąsias zonas, išpuoselėtus projekto sprendinius. O pastatai kuriami laikantis šiuolaikinių energinio efektyvumo ir akustinio komforto standartų“, – pasakoja P. Junčys.

„Danės krantas“ – vienas iš nedaugelio A++ klasės projektų Klaipėdoje. Keturių aukštų namuose bus įrengti liftai, garantuojantys patogumą visų amžiaus grupių gyventojams. Saugumui užtikrinti teritorija bus uždara ir stebima vaizdo kameromis.

„Analogų šalyje neturintis projektas išsiskiria visapusišku požiūriu į gyvenimo kokybę. Jis plėtojamas vienoje žaliausių Klaipėdos vietų – šalia Danės upės vingio. Netoliese – moderni Tauralaukio progimnazija, Klaipėdos licėjus, pagrindinis Klaipėdos universiteto (KU) pastatas, KU botanikos sodas, dviračių takai, jūra. Visa tai daro šią lokaciją idealią šeimoms. Pirmieji projekto namai jau pasiekė 100 proc. baigtumą – tai ženklas, kad mūsų vizija tampa realybe“, – teigia P. Junčys.

KĄ VERTINA BŪSTO PIRKĖJAI

Marketingo ir pardavimo paslaugas teikiančios įmonės „Kiltio“ vadovė Kristina Karbauskaitė-Kuleckienė sako, kad „Danės krantas“ pritraukia žmones, kurie nori gyventi komfortiškai ir kokybiškai. Pasak jos, šeimos renkasi kokybę, ramybę ir ateities viziją. „Butas šiame kvartale – tai ne tik nekilnojamasis turtas. Tai gyvenimo kokybė, kurią verta patirti“, – sako pašnekovė.

Pirkėjai itin vertina erdvų ir funkcionalų suplanavimą – atskirtas poilsio zonas, miegamuosius su drabužinėmis ar darbo vietomis, erdvias virtuves, o kai kuriuose butuose netgi įrengtus vidinius sandėliukus. Juos ypač žavi erdvės pojūtis, kurį suteikia net iki 3,3 metro siekiančios lubos – tai retas ir išskirtinis sprendimas, reikšmingai didinantis būsto vertę. Tokių butų pasiūla rinkoje itin ribota. Didelis privalumas ir privačios automobilių statymo aikštelės, kurių dalyje įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Į monės „Kiltio“ vadovė pastebi, kad projekto butus daž

niausiai renkasi aukštesnes pajamas gaunantys asmenys,

kuriems svarbi ne tik kokybė, bet ir aukšti gyvenimo standartai. „Čia įsikuria ir atsakingai pirmąjį būstą besirenkantis jaunimas, ir patogų susisiekimą bei turiningą laisvalaikį namų aplinkoje vertinančios šeimos su vaikais, ir namą į butą nusprendę iškeisti aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės. Jie čia randa tai, kas artima gyvenimui name – projektas siūlo erdvius – nuo 52 iki 80 m² ploto – butus (kai kuriuos jų galima išplėsti net iki 146 m²), jaukią, sutvarkytą aplinką ir bendruomenišką atmosferą. Vis daugiau susidomėjimo sulaukiama ir iš kitų miestų gyventojų, ketinančių persikelti į atgimstančią Klaipėdą, bei investuotojų, kurie vertina projekto lokacijos patrauklumą, aukštą likvidumą ir ilgalaikę vertę“, – pasakoja K. Karbauskaitė-Kuleckienė.

Pirkėjams vis svarbiau tampa ne tik buto plotas, bet ir gyvenimo kokybė už jo ribų – kur žais jų vaikai, kur išgerti rytinę kavą, kaip kurti bendruomenę ar leisti laiką su augintiniu.

„Danės krantas“ atsako į visus šiuos klausimus.

Daugiau informacijos apie projektą www.daneskrantas.lt

KLAIPĖDOS ISTORINĖJE VIETOJE –

ŠIANDIENOS VERSLO PULSAS

ARCHITEKTAI: UP ARCHITEKTAI. INTERJERO ARCHITEKTAI: DOPRO ARCHITEKTAI. PARENGĖ GIEDRĖ RUMŠIENĖ

NUOTRAUKOS: MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJUS; KAMILA ROSE PHOTOGRAPHY / K. DAUGIENĖ

Klaipėdoje yra vietų, kuriose nenutrūkstamai pulsuoja istorija – čia ji tik keičia rūbą ir prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio. Viena tokių vietų – „Sendvario dvaras“, įsikūręs miesto širdyje esančioje Mokyklos gatvėje. Kadaise čia gyvavo gyvulių ūkis, vėliau – Bajoriškas dvaras. Sovietmečiu dvaro pastatai buvo suniokoti, o rūmų patalpose veikė mokykla. Šiandien atkuriamas „Sendvario dvaras“ atgimsta kaip moderni biurų, prekybos ir paslaugų erdvė – vieta, kur istorija tampa pamatu šiuolaikiniam verslui.

Sendvaryje vyko karališki priėmimai ir puotos, kuriose dalyvavo dvariškiai ir išskirtiniai svečiai. XIX a. Prūsijos monarchų šeima, karo metais glaudusis Klaipėdoje, šią vietą rinkosi savo poilsiui. Dvaro teritorijoje buvo įrengtas jodinėjimo maniežas princams, išpuoselėtas sodas, kurį sukūrė tuometis savininkas Ruppel’is. 1834 m., karališkajai šeimai vėl viešint Klaipėdoje, net 84 raitos lietuvaitės atvykusius monarchus pasitiko su dainomis ir dovanomis. XIX a. pabaigoje Sendvaris tapo svarbiu žirgų veisimo ir prekybos centru. Čia buvo pradėti auginti grynaveisliai žirgai, o 1882-aisiais surengtas pirmasis žirgų turgus. Prieš pradedant atstatymo darbus, 2021–2023 m., teritorijoje buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Tarp radinių buvo rasta plokštinių koklių, stiklinių butelių šukių, porceliano lėkščių duženų, geležinių vinių, kaolino pypkių kotelių, krosnių durelių ir net 1741-ųjų Prūsijos šilingas. Šie radiniai atskleidžia dvaro kasdienybę ir suteikia vertingų žinių apie tai, kaip gyveno jo gyventojai.

Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkasti rūsiai ir pusrūsiai tiek ūkiniuose, tiek gyvenamuosiuose Sendvario dvaro pastatuose. Šios erdvės buvo svarbi gyvenimo dalis, atspindinti tiek dvaro funkcionavimą, tiek tuo metu vyravusius architektūrinius sprendimus. Tyrinėjimai atskleidė, kad, statant naujus pastatus, senieji sluoksniai buvo vis perkasinėjami. Būtent čia žmonės gyveno, statė, griovė ir vėl statė.

Pasak architektės S. Stripinienės, atkuriant Sendvario dvarą, ne tik atstatomi pastatai, bet ir išsaugoma tai, kas svarbiausia –erdvinis dvaro charakteris.

„Mūsų kūrybinės grupės nuomonė, kaip prikelti dvarą, buvo vieninga – pirmiausiai restauruoti senuosius pastatus, kurie išlaikė istorinę dvasią. Antru etapu – naujų pastatų senųjų vietoje projektavimas – urbanistinės dvaro struktūros atkūrimas. Restauruoti ir pastatyti pastatai leis suvokti buvusio dvaro gabaritus. Išsaugomi visi senieji medžiai – ąžuolas, kaštonai, sena miško kriaušė“, – pasakojo architektė.

Viduje – raudonų plytų faktūros, atkurtos sijos, medžio tekstūros. Interjeras pulsuoja natūralumu – čia vyrauja akmuo, medis, raudonos plytos ir stiklas. Visa tai derinama taip, kad neslopintų istorinės dvasios, o ją išryškintų.

Kitąmet Sendvaris švęs 650 metų jubiliejų. Tai ne tik simbolinė data, bet ir ženklas, kad senasis dvaras vėl grįžta į miesto žemėlapį – ne kaip vaiduoklis iš praeities, o kaip ateities vieta, istorija alsuojantis verslo ir laisvalaikio centras, kuriame veikia sėkmingų tarptautinių ir vietinių įmonių biurai, kavinės, butique salonai ir kiti unikalūs verslai.

25 METUS STOVĖJO GRIUVĖSIAI.

DABAR ČIA IŠKILS GYVAS, ŽALIAS PASTATAS

ARCHITEKTAI: UAB „IMES ARCHITEKTAI“. PLOTAS: 1700 m2 ĮGYVENDINIMAS: 2025 m

NUO DVEJONIŲ IKI PASIRYŽIMO

Klaipėdos senamiestis – tai ne tik architektūrinis paveldas, bet ir atsakomybė miesto istorijai, gyventojams bei ateičiai. Su kolegomis ilgai svarstėme, ar priimti šį iššūkį – įgyvendinti projektą pačioje senamiesčio širdyje, kur kiekvienas sprendimas gali turėti ilgalaikį poveikį miesto veidui. Mus lydėjo nemažai rizikų: sudėtingos geologinės sąlygos, stambios gelžbetoninės konstrukcijos, kurių sąsajos su aplinkiniais pastatais buvo neaiškios, taip pat būtini archeologiniai tyrimai, galintys atskleisti netikėtumų.

Visgi nusprendėme pasiryžti, suvokdami šio projekto reikšmę miestui ir mūsų profesinei atsakomybei. Objektas –matomas visiems, todėl kiekviena detalė turi būti apgalvota iki smulkmenų. Tai projektas, kuris ne tik pareikalaus daug jėgų, bet ir sukurs ilgalaikę vertę.

NUO SANDĖLIO IKI KINO TEATRO

Projektas įgyvendinamas Žvejų g. 3, vienoje svarbiausių Klaipėdos senamiesčio gatvių. Istoriniai tyrimai atskleidė, kad čia stovėjęs pastatas buvo pastatytas ant 1854 m. gaisro metu sudegusio statinio pamatų. Iš pradžių tai buvęs sandėlis, vėliau

rekonstruotas ir paverstas kino teatru. Pastaroji rekonstrukcija nebuvo sklandi – pastatas buvo sujungtas su greta esančiu statiniu, užstatant Kurpių gatvę ir pažeidžiant senamiesčio urbanistinę struktūrą.

1999 m. šis pastatas sudegė. Nuo to laiko jis stovėjo apleistas – įgriuvusiu stogu, nenaudojamas, tapęs vizualine ir urbanistine žaizda Klaipėdos senamiestyje. Per 25 metus gyventojai išreiškė ne vieną nepasitenkinimą dėl šio pastato būklės, todėl šio projekto svarba išaugo dar labiau.

KONCEPCIJA – PAGARBA PRAEIČIAI, ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

Kuriant naujojo pastato koncepciją, didžiausias iššūkis buvo suderinti architektūrinę kokybę, paveldosaugos reikalavimus ir šiuolaikinio miesto poreikius. Vienas paveldosaugos tikslų –atkurti Kurpių gatvę ir integruoti pastatą į senamiesčio kontekstą.

Naujasis pastatas – aiškaus tūrio, keturių aukštų su mansarda. Fasadas į Žvejų gatvę pabrėžia buvusio sandėlio kontūrus ir kartu kalba šiuolaikine architektūrine kalba. Prie greta esančio saugomo pastato (Žvejų g. 1) subtiliai projektuojamas apželdintas fasadas, kuris sukuria ne tik vizualinį lengvumą, bet ir pateikia inovatyvų, tvarų sprendimą.

Pirmame aukšte suplanuota komercinė veikla – vitrininiai langai kurs vizualinį ryšį su gatve, kvies praeivius užsukti. Viršutiniuose aukštuose projektuojami šiuolaikiški, funkcionaliai suplanuoti butai su balkonais – atviri šviesai, erdvei ir senamiesčio gyvenimui.

PIRMOJI TOKIA SISTEMA BALTIJOS ŠALYSE

Vienas ryškiausių projekto inovacijų akcentų – žaliasis apželdintas fasadas, įgyvendinamas naudojant profesionalią, tarptautinėje praktikoje pripažintą „Mobilane“ vertikalių želdynų sistemą. Tai – unikalus sprendimas, kur želdinimo moduliuose iškart sodinami jau suaugę augalai.

Sistema ne tik iš karto suteikia estetinį efektą, bet ir turi integruotą automatizuotą laistymo bei tręšimo sprendimą, kuris užtikrina fasado žalumą visus metus – net ir atšiauresnėmis žiemomis. Ši sistema jau sėkmingai įdiegta Švedijoje ir kitose šalyse, tačiau Klaipėdoje tokios sistemos žaliasis fasadas bus pirmasis tokio masto pavyzdys.

Tai sprendimas, kuris kuria daugiau nei grožį – jis kuria klimatui draugišką architektūrą, mažinančią triukšmą, sugeriančią teršalus ir prisidedančią prie miesto gyvybingumo.

VARIO FASADAS

– KAI ESTETIKA SUSITINKA SU ILGAAMŽIŠKUMU

Fasadui ir stogui pasirinkta medžiaga – natūralus varis, kuris per laiką patamsėja, keičia savo toną ir įgauna autentišką patiną. Ši natūrali medžiagų kaita leidžia pastatui vizualiai senėti oriai, derėti prie senamiesčio istorinio kolorito.

Be estetikos, varis yra ilgaamžis – fasado ir stogo tarnavimo laikas siekia 80–100 metų be priežiūros. Taip pat varis yra 100 procentų perdirbama medžiaga, neprarandanti savo savybių. Dėl atsparumo oro poveikiui, drėgmei ir UV spinduliams jam nereikia papildomos priežiūros. Tai ne tik grožis – tai investicija į ilgaamžišką, mažai eksploatacijos reikalaujantį sprendimą, kuris ilgainiui atsiperka ir miestui, ir gyventojui.

KINO TEATRO PRISIMINIMAI

Gyvenamojo namo vidaus erdvėse taip pat įpinta istorinė atmintis – tai tiltas tarp praeities ir dabarties. Laiptinėse ir koridoriuose atsispindės buvusio kino teatro tematika: istorinės afišos, ženklai ir dekoro fragmentai, primenantys šios vietos praeitį.

Grindims pasirinkta kiliminė danga, suteikianti jaukumo, o degtos medienos akcentai simboliškai primins apie vietos istorinius sluoksnius.

MIESTĄ KURIA ATSAKINGA ARCHITEKTŪRA

Šis projektas – tai daugiau nei naujas pastatas. Tai atsakingos architektūros manifestas: kai technologijos, dizainas ir istorija susitinka tam, kad sukurtų gyvą, kvėpuojantį senamiestį. Inovatyvūs sprendimai čia netampa tik dizaino triukais – jie tampa funkcionalia ir ilgalaike miesto dalimi.

Klaipėdos senamiestis virsta naujo architektūrinio požiūrio scena – kur šiuolaikiniai sprendimai įsilieja su pagarba praeičiai, o miestas kuriasi ne naikindamas tai, kas buvo, o tęsdamas tai, kas vertinga.

NATIVO –KAI JŪRA TAMPA NAMAIS

Kur baigiasi miestas, prasideda tai, kas leidžia akimirksniu atsipalaiduoti – jūra ir kopos. Vos 400 metrų nuo jūros, greta Palangos, Monciškėse, pušyno ir ramybės apsuptyje gimsta „NATIVO Resort & SPA“ – išskirtinio gyvenimo projektas, kuriame pirmenybė teikiama ne perteklinei prabangai, o tikrai kokybei. Čia visam metų laikų ratui susijungia gamta, architektūra ir svajonių namai.

GAMTOS ĮKVĖPTA GYVENIMO FILOSOFIJA

„NATIVO Resort & SPA“ gimė iš siekio sukurti erdvę, kur norėtųsi ne tik atostogauti, bet ir grįžti visus metus. Projektas skirtas tiems, kurie vertina tylą, natūralumą ir autentišką ryšį su gamta. Jo pavadinimas, kilęs iš žodžio native (vietinis), byloja, jog čia siekiama, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi vietinis, pažįstantis šios vietos ritmą, kvapą ir tylą.

Projektas išsiskiria konceptualiu aiškumu: ne kvadratais ar skambiais lozungais, o galimybe gyventi harmoningai tarp miško ir jūros. Išpuoselėta, aptverta ir apželdinta beveik 2 hektarų teritorija formuoja natūralią ribą tarp žmogaus ir aplinkos. Kiekvienam apartamentui priklauso erdvi terasa (nuo 15 iki net 80 m²) ir automobilio vieta.

JOKIO PERTEKLIAUS – TIK SUBTILUS

IR TVARUS DIZAINAS

Architektūra, tarsi dar viena didelė kopa, įsilieja į pajūrio gamtinę aplinką, kur pušynų kvapas susimaišo su jūros oru. Architektų vizijos atskleidžia natūraliomis medžiagomis apvilktus korpusus, žemą siluetą ir organiškai papildo kraštovaizdį.

„Projektas sąmoningai vengia griežtų formų – vyrauja gamtos įkvėpti siluetai ir plastiškos linijos. Visi sprendimai pritaikyti gyventi kartu su gamta, o ne greta jos“, – teigia architektas Stasys Juška.

VIENINTELIS TOKS SPA PAJŪRYJE

„NATIVO Resort & SPA“ – vienintelis projektas Lietuvos pajūryje su privačiu visus metus veikiančiu SPA korpusu, skirtu tik šio projekto gyventojams. Ir tai ne papildoma prabanga, o esminė gyvenimo dalis. Čia suplanuoti net penki baseinai (lauko ir vidaus), pirtys, sporto salė, poilsio zonos, restoranas ir bendradarbystės erdvė.

Vitality tipo baseine bus galima mėgautis priešsrovėmis, masažinėmis zonomis ir kaskadomis. Įspūdingiausias sprendimas – 11 metrų ilgio stiklinė siena, kurią pagamins ir sumontuos garsioji vokiečių kompanija „Hydrosight“, įgyvendinusi sudėtingiausius sprendimus visame pasaulyje, nuo JAV, Dubajaus ar Singapūro. Į ateitį nukreipti technologiniai ir tvarūs sprendimai tenkins išrankiausiųjų poreikius. „Šilumos energija, esanti nutekančiame dušo vandenyje, surenkama ir dar kartą panaudojama baseinų vandeniui ir SPA patalpoms šildyti. Taip sumažinami energetiniai poreikiai ir sukuriamas tikras ekologinis komfortas“, – teigia technologinio projekto partnerio „Eko2Šiluma“ atstovas. Jam pritaria ir generalinis rangovas Ernestas Šeženis iš „Conres LT“: „Įgyvendindami šį projektą, kuriame ne tik estetiškai išraiškingą, bet ir techniškai pažangų objektą. Tai galimybė parodyti, ką šiandien gali šiuolaikinė statyba.“

SUBALANSUOTAS GYVENIMO TEMPAS

„Kiekvienas sprendimas – nuo architektūros iki paslaugų – orientuotas į kokybę, ilgalaikę vertę ir gyventojų gerovę“, – sako pagrindinės projekto akcininkės „Magnus Investments“ atstovė Dovilė Bendikienė. „NATIVO Resort & SPA“ gyventojas nėra skubantis ir įsitempęs. Čia visi kviečiami palikti miesto triukšmą už nugaros ir pasirinkti sąmoningą ritmą. Teritorijoje kuriamos poilsio erdvės, restoranas, bendradarbystės vietos, o viskas suprojektuota taip, kad leistų gyventi visavertį, subalansuotą gyvenimą.

ATSTOVAUJAME PROJEKTAMS, KURIAIS TIKIME PATYS

Projektą išskirtinai pristato agentūra SOLDS, kurios įkūrėja Agnė Navickienė teigia: „Per daugiau nei dešimtmetį nekilnojamojo turto rinkoje mus lydėjo esminis principas – atstovauti projektams, kuriais tikime patys. „NATIVO Resort & SPA“ – būtent toks projektas. Jis atitinka aukščiausius kokybės, estetikos ir tvarumo standartus. Monciškes atradau prieš 19 metų, ieškodama ramybės, atsvaros intensyviam miesto ritmui. Čia prasidėjo ir mano pažintis su jėgos aitvarų sportu. Iki šiol ši vieta išlaikė savo autentišką dvasią – aplinka tarsi natūraliai kviečia į aktyvų, sąmoningą gyvenimo būdą. Nuo pliažo teniso kortų, dviračių takų, iki vaikų stovyklų ir vandens sporto mokyklos „JūraSpot“ – tai bendruomenė, kuri kvėpuoja judesiu, gamta ir laisvės pojūčiu.

Atsiradus „NATIVO Resort & SPA“, mes su komanda nedvejodami pasiryžome partnerystei. Tai vienintelis projektas Lietuvoje, kuriame sukurtas ištisas SPA pasaulis – penki baseinai, pirtys, sporto salė, masažo erdvės, vaikų zona – visa tai tik gyventojams. Prie jūros, gamtoje, bet su visais šiuolaikiško gyvenimo patogumais.

Kviečiu užsukti į statybų aikštelę, kuri sparčiai keičiasi, ir tiesiog „pasimatuoti“ šią vietą atostogoms, o gal ir naujam pastovaus gyvenimo etapui.“

„NATIVO Resort & SPA“ skirtas tiems, kurie Lietuvos pajūryje kokybės ir komforto ieško ne tik trumpu vasaros sezonu, bet ir ištisus metus. Šis projektas išties turi ką pasiūlyti besidairantiems ir išskirtinio būsto trumpam poilsiui, ir itin patogių, jaukių bei saugių apartamentų, kuriuose gera gyventi visais metų laikais. Nes čia „grįžti namo“ reiškia grįžti į gamtą.

Šiuo metu jau yra 25 rezervacijos, o statybų pabaiga planuojama 2027 m. trečiąjį ketvirtį.

Ant vandens plūduriuojančio 140 m² namo istorija, galima sakyti, prasidėjo nuo kelionės jūra – jis buvo atplukdytas iš Lenkijos į Kopenhagos prieplauką Holmeno rajone. Projekto sumanytojas – Søren’as Hvalsøe’ė Garde’ė, dar 1990 m. Danijoje įkūręs „Garde Hvalsøe“ bendrovę, iki šiol garsėjančią klasikinės daniškos amatų ir dizaino tradicijos vertybėmis, stalių meistriškumu gaminant aukštos kokybės virtuvės baldus ir kuriant individualius interjerus.

Visą gyvenimą Kopenhagoje gyvenantis Søren’as 2019 m. nusprendė įgyvendinti netikėtą idėją – suprojektuoti plūduriuojantį namą savo gimtajame mieste. Sukurti alternatyvų būstą įkvėpė „Urban Rigger“ mikrorajone sūnui nupirktas laivas-namas. Šiame mikrorajone gausu nebrangių, anglies dvideginio atžvilgiu neutralių restauruotų jūrinių konteinerių būstų, kuriuos suprojektavo Bjarke’ė Ingels’as. Kadangi Søren’as visada mėgo ardyti daiktus ir kurti viską nuo nulio, projektuoti laivą-namą jam buvo labai patraukli veikla. Na, o didžiausiu iššūkiu tapo vietos paieškos uoste, nes Danijoje prieplaukos yra labai paklausios, o nuomos laikotarpiai trumpi. Galiausiai verslininkui pavyko įsigyti puikią vietą tarp Operos rūmų ir naujojo Kengo’o Kuma’os suprojektuoto gyvenamojo komplekso „Paper Island“.

Glaudžiai bendradarbiaujant su architektu Anders’u Halsteen’u, buvo suprojektuotas dviaukštis namas su didelėmis stiklinėmis stumdomosiomis durimis, atsiveriančiomis į vandenį, ir keliomis terasomis per abu aukštus. Interjerui pasirinktas minimalistinis dizainas su individualiais sprendimais, išryškinančiais natūralų „Garde Hvalsøe“ rankų darbo baldų grožį: šiems baldams būdingos plačios lentos, jungtiniai stalčiai, gražiai išraižytos medienos tekstūros.

Projektuojant plūduriuojantį namą, kelis kartus teko keisti pirminius eskizus ir brėžinius, kol autoriams pavyko pasiekti tobulą balansą. Pirmieji du projektiniai pasiūlymai nelabai derėjo su aplinka. Trečiajam variantui architektas A. Halsteen’as pasiūlė naudoti juodas „Garde Hvalsøe“ spintų dizainą atkartojančias medines lenteles, apgaubiančias galinę namo dalį. Priekinėje laivo-namo dalyje įrengti maži, apvalūs jūrinio stiliaus langai, suteikiantys privatumo namo gyventojams ir netrikdantys keliaujančiųjų viešuoju prieplaukos taku. Projektuojant būstą, daug dėmesio skirta detalėms ir saugumui, pavyzdžiui, „Wever

ANT VANDENS PLŪDURIUOJANTIS NAMAS KOPENHAGOJE

VIETA: HOLMENO RAJONAS KOPENHAGOJE (DANIJA)

AUTORIAI: SØREN HVALSØE GARDE IR ANDERS HALSTEEN

NUOTRAUKŲ AUTORĖ: BIRGITTA WOLFGANG

TEKSTĄ PARENGĖ GYTAUTĖ IVANAUSKAITĖ

Ducré“ šviestuvų iš „Anker & Co“ laikikliai specialiai pagaminti iš geležies, o ne iš įprastų virvių, kad net ir esant audringam orui šviestuvai tvirtai kabėtų.

Projekto autoriui buvo itin svarbu, kad būstas labiau primintų namą nei valtį, todėl beveik dvejus metus planas buvo kruopščiai tobulinamas. Galiausiai 140 m² ploto namuose buvo suprojektuoti du miegamieji, du vonios kambariai, vyno kambarys ir, žinoma, „Garde Hvalsøe“ virtuvė.

Išskirtiniam būstui įmonė pagamino ir keletą individualiai suprojektuotų interjero elementų: duris, laiptus, prieškambario baldus. Mėgstančiam gaminti šeimininkui svarbiausia namų vieta, aišku, tapo virtuvė, todėl įrengta atviro tipo virtuvė su pakabinamais rakandais. Kontrastui sukurti parinktas neutralios spalvos akmens stalviršis iš „Quartzite Breccia Imperiale“. Šalia virtuvės salos įkurdintas senovinis Brun’o Mathsson’o stalas, derinamas su juodomis PP201 „Wegner“ kėdėmis – tai atskira valgomojo zona svečiams priimti. Kadangi šeimininkas su žmona yra vyno entuziastai, name įrengtas įspūdingas vyno rūsys, kuriam panaudotas itin aukštos kokybės ąžuolas. Šioje patalpoje pastovią tinkamą temperatūrą palaiko po grindimis įrengta jūros vandeniu aušinama sistema.

Skirtingai nei neutralaus dizaino virtuvei, vonios kambarių kriauklėms ir stalviršiams pasirinktas žalvaris. Žalvarį ir varį įmonė „Garde Hvalsøe“ naudoja dažnai dėl sodrių atspalvių ir natūralios patinos, kuri laikui bėgant keičiasi, todėl visada

atrodo autentiškai. Dušo zona išklota didelių matmenų švelnaus balkšvo atspalvio „Flisekompaniet“ plytelėmis, o dušo sistema dekoruota žalvariniais elementais. Apatiniame aukšte taip pat įrengtas minimalistinio dizaino miegamasis su nedidele lauko terasa, kuri yra 10 cm žemiau grindų lygio. Kadangi vandens lygis siekia terasos aukštį, prie terasos pritvirtintais laipteliais galima nusileisti tiesiai į vandenį.

Būste siekta maksimaliai išnaudoti erdves ir rečiau naudojamoms vietoms, tokioms kaip miegamieji ar vonios kambariai, nešvaistyti kvadratinių metrų. Visas pirmas aukštas išklotas aukštos kokybės „Dinesen“ ąžuolo grindų danga, o apatinis aukštas – betonu. Visame name išvedžiota grindinio šildymo sistema, kuriai naudojamas jūros vanduo.

Ne mažesnis kūrėjų dėmesys juntamas ir lauko terasoje su valgomojo zona. Šiai erdvei pasirinktas Børge’o Mogensen’o autorinis stalas, prie jo priderintos itališkos kėdės, vietos atsirado ir augalais dekoruotam gamtos kampeliui. Šiltais vakarais denyje, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas į vandenį ir horizontą, neabejotinai labai gera atsipalaiduoti ir mėgautis vakariene.

RENESANSO TRADICIJŲ TĘSĖJAS

Sekdamas didžiųjų Renesanso menininkų idėjomis, žymus modernistas Ico’as Parisi’is (1916–1996) laikė save universaliu kūrėju, kuriam buvo atviros visos meno sritys. Jis niekada nenorėjo būti vadinamas vien tik architektu, baldų dizaineriu, tapytoju, fotografu ar grafiku – nors šiose srityse menininkas sėkmingai reiškėsi per visą 60 metų kūrybos laikotarpį.

TEKSTAS: JONO MALINAUSKO

Kone visas Domenico’o Parisi’io slapyvardžiu Ico’as gyvenimas prabėgo Komo (it. Como) mieste Šiaurės Italijoje, vaizdingose garsiojo ežero apylinkėse. Baigęs inžinerijos studijas 1936 m., jis pradėjo stažuotę garsaus italų modernizmo architekto Giuseppe’ės Terragni’io biure. Jaunuolio estetinėms pažiūroms didelę įtaką padarė dalyvavimas žurnalo Quadrante užsakymu surengtoje fotosesijoje, skirtoje unikaliam italų modernizmo statiniui Casa del Fascio – administraciniam pastatui Komo centre. 1941 m. pašauktas į Italijos armiją Ico’as pateko į Rytų frontą, bet 1943 m. buvo komisuotas ir grįžo į Komą. Čia rengdamas modernistinių baldų parodą jis susipažino su garsiojo architekto Gio Ponti’io studente Luisa Aiana, kuri netrukus tapo jo žmona ir daugelio projektų bendraautore. Kartu jie įkūrė studiją La Ruota (liet. ratas), kuri netruko pavirsti pažangiųjų dailininkų ir architektų nuolatinių susitikimų vieta. Nuo 1948 iki 1950 m. Ico’as Parisi’is savarankiškai mokėsi baldų dizaino ir technologijų, užmegzdamas kūrybinius ryšius ir atlikdamas bendrus projektus su Bruno’u Munari’iu, Lucio Fontana, Gio Ponti’iu ir kitomis to meto dizaino garsenybėmis. Pripažindamas Ico’o Parisi’io talentą, viename jam adresuotų laiškų Gio Ponti’is rašė: „Mano brangusis,

esi tikras meistras, ir viskas, kas man liko – atsistatydinti ir gyventi savo sodyboje Civate gilioje užmarštyje.“

Po architektūros studijų garsiajame Atheneum institute Lozanoje 1952 m. Ico’as grįžo į Italiją, pasinėrė į projektinę veiklą ir jau po keleto metų tapo vienu įtakingiausių šalies baldų dizainerių. Jo projektai išsiskyrė grakščiomis minkštos medienos konstrukcijomis su plačiais banguotais lenkimais, poliruoto metalo lentjuostėmis ir ryškių spalvų tekstilės apmušalais.

1954 m. kartu su S. Longhi’iu ir L. Antonelli’iu Ico’as Parisi’is pelnė X Milano trienalės aukščiausią apdovanojimą už Gyvenamojo kambario paviljono (Padiglione di Soggiorno) projektą.

Elegantiškas rotondinis statinys išdygo pačiame trienalės ekspozicijos centre Parco Sempione. Specialiai šiam projektui skirtame leidinyje buvo pažymėta, kad „pastato forma, atsižvelgiant į dabartines gelžbetonio galimybes, turėjo būti ne kas kita, kaip

išraiškingas pastato funkcijos atspindys“. Beje, paviljono interjere tarp kitų baldų pirmą kartą buvo eksponuojami ankstyvieji Uovo fotelio modeliai, vėliau tapę Ico’o Parisi’io kūrybos vizitine kortele. 1956 m. jis tapo pramoninio dizaino asociacijos ADI nariu. Vėlesniais metais kūrėjas aktyviai bendradarbiavo su tokiomis garsiomis baldų gamybos kompanijomis kaip Singer&Sons, Cappelini ir Cassina. Pastarajai sukūrė žymiausius savo projektus, nominuotus Compasso d‘Oro („Auksinio skriestuvo“) apdovanojimams –kėdę Model 691 (1955 m.) ir minkštų baldų komplektą Model 865 (1957 m.). Iš žinomų apšvietimo įrangos projektų minėtini sieniniai šviestuvai Model 244, sukurti įmonei Arteluce (1960 m.),

1. Domenico’as Parisi’is (1916–1996). 2. Casa del Fascio Komo mieste, arch. G. Terragni, 1935 m. 3. Padiglione del Soggiorno interjeras X Milano trienalėje, 1954 m. 4. Kėdės Model 839, gam. Cassina, 1954 m. 5. Fotelis Uovo (Model 813), 1953 m. 6. Minkštieji baldai Model 865, gam. Cassina, 1955 m. 7. Fotelis, toršeras ir žurnalinis staliukas, priskiriami Ico’ui Parisi’iui, 1950 m. 8. Sieniniai šviestuvai Model 244, gam. Arteluce, 1960 m. 9. Knygų lentyna Lerici, gam. MIM, 1958 m.

ir Irdide pastatomi aliumininiai šviestuvai (1970 m.). Taip pat buvo nuolat kuriami sėdimieji baldai, stalai, spintos ir knygų lentynos smulkesniems vietiniams gamintojams.

Šiuos baldus Ico’as Parisi’is noriai pritaikydavo savo architektūriniams projektams, kuriuose stengėsi įgyvendinti architektūros ir dailės harmoningos jungties nuostatas kaip atsvarą prieškarinio modernizmo griežtumui. Vienu pirmųjų pavyzdžių galėtume lai-

kyti Franco’o Carcano’o gyvenamąjį namą Maslianico vietovėje (1948 m.), kurio erdvėms papuošti buvo skirtos tapytojo Mario Radice’ės freskos ir Fausto’o Melotti’io keramika. Net namo balkonų turėkluose buvo įmontuotos dekoratyvinės metalo kompozicijos.

Parisi’ių šeimos brandžios architektūros pavyzdžiu galima laikyti keletą privačių vilų – Bolgiana, Zucchi, Bini ir Bertacchi, pastatytų 1950–1953 m. Komo miesto Monte Olimpino kvartale. Kartu su architektu G. Allevi’iu Ico’as ir Luisa pabandė čia įgyvendinti Gesamtkunstwerk koncepciją, ne tik derindami statinius su juos supančia aplinka, bet ir kurdami išskirtinį interjerų dizainą. Parisi’is „iščiupinėjo“ visas interjero detales, balansuodamas tarp Gio Ponti’io elegancijos ir Carlo’o Molino’o formaliųjų eksperimentų. Ypač daug dėmesio dizaineris skyrė unikaliems interjero objektams – židiniams. Daugelio jų skulptūriškos korpusų dalys buvo gaminamos iš natūralaus akmens, o Bolgiana vilos židinys buvo dekoruotas originaliais tapetais su floristiniais motyvais.

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais Komo miestas buvo nuolat minimas garsiojo Domus žurnalo puslapiuose ne vien dėl menus integruojančių I. Parisi’io projektų, bet ir dėl jo rengiamų parodų. Pavyzdžiui, 1957 m. pradžioje čia buvo atidaryta paroda Colori e Forme

nella Casa d’Oggi („Šiandienos namų spalvos ir formos“), kuriai Ico’as ir Luisa Parisi’iai sukūrė atostogų namelio koncepcinį projektą.

Greta privačių gyvenamųjų namų septintajame dešimtmetyje I. Parisi’is suprojektavo visą eilę visuomeninių pastatų, laikydamasis meno kūrinių integracijos ir ryškių spalvų ekspansijos idėjų. Minėtini Corte Dei Butteri viešbučio projektas Tirėnų jūros pakrantėje, Prekybos rūmų Feraroje rekonstrukcija ir įmonės ACI būstinės Komo mieste projektai.

1968 m. bendradarbiaudamas su skulptoriumi F. Somaini’iu, I. Parisi’is Milano baldų mugei sukūrė eksperimentinius konteinerius Contenitori Umani, kuriuose žmonių poilsiui skirtos ertmės buvo tiesiog išpjautos didžiuliuose poliuretano blokuose. Nors šie objektai klaidingai priskiriami baldų dizainui, bet iš tikrųjų tai buvo ateities gyvenamųjų erdvių tyrimų rezultatas. 1972 m. šio projekto pagrindu buvo sukurta Casa existentenziale – hipotetinė erdvė, jungianti individo ir bendruomenės būties koncepcijas. Dar vėliau, 1974 m., kartu su architektų komanda ir kitų sričių garsiais menininkais, tokiais kaip Michelangelo’as Antonioni’is, Alberto’as Burri’is ir Tonino’as Guerra, Parisi’is dalyvavo kuriant konceptualų socialinės gyvenamosios aplinkos projektą Operazione Arcevia

Vėlesniais savo gyvenimo metais Ico’as Parisi’is matė ir vertino save labiau kaip dailininką nei dizainerį ar architektą. 1976 m. jis net ryžosi dalyvauti Venecijos bienalėje ir jos lankytojams pristatė instaliaciją su performanso elementais. Šios parodos socialinė ir urbanistinė patirtis paskatino vėlesnius Parisi’io grafikos projektus, kurie tapo daugybės kolektyvinių ir personalinių parodų tema. Kai kurie darbai, pavyzdžiui, vienoje Romos gatvių į sieną

įmūrytas automobilis, pavadintas Apocalisse Gentile (1979 m.), sukėlė didelį visuomenės rezonansą.

Apžvelgiant platų Ico’o Parisi’io kūrybos diapazoną būtina paminėti ir jo meninės fotografijos darbus. Pradėjęs nuo G. Terragni’io projektų įamžinimo, vėliau menininkas neapsiribojo vien tik moderniąja Italijos architektūra ir istoriniu paveldu, bet paveiktas naujojo realizmo fiksavo gyvenimiškas scenas, taip pat rengė studijines fotosesijas, iš kurių labiausiai išsiskiria dramatišku kontražūru apšviestos žmonių figūros ir abstrakčios kompozicijos. Dalį nuotraukų menininkas sėkmingai pritaikė savo kuriamiems fotokoliažams.

Apžvelgiant Ico’o Parisi’io kūrybą galima drąsiai teigti, kad jis prisidėjo prie unikalaus ir rafinuoto XX a. antros pusės italų

dizaino stiliaus formavimo. Meistriškumas naudojant išskirtines medžiagas, plastines formas ir savitus estetinius sprendimus buvo juntamas kiekviename jo projekte. Nuolatinės paieškos leido Ico’ui Parisi’iui atrasti daugybę universalaus kūrybiškumo receptų ir iš tiesų tapti visapusišku dizaineriu-menininku.

10. Šviestuvas Irdide, gam. Lamperti, 1970 m. 11. Franco’o Carcano’o vila, Maslianico, 1948 m. 12. Corte Dei Butteri viešbučio holas, 1963  m. 13. Ico’as Parisi’is konteinerio Contenitori Umani kapsulėje, 1968 m. 14. Casa Parisi palėpės židinys, 1958 m. 15. Casa existentenziale maketo fragmentas, 1972 m. 16. Operazione Arcevia projekto vizualizacija, 1974 m. 17. Koliažo Televizija kaip architektoninis ženklas fragmentas, 1977 m. 18. Abstrakti fotokompozicija, 1975 m.

Pasaulinio garso parodoje „Euroluce“, suteikiančioje galimybę pažvelgti į apšvietimo dizaino ir technologijų pažangą, italų gamintoja „Artemide“ OBR sukurtame stende pristatė šviesos viziją, kurią formuoja nenutrūkstamas šios įmonės dialogas su dizaino pasauliu ir inovacijų bei tvarumo siekis.

„ARTEMIDE“ DIALOGAI 2025

Garsiausia italų šviestuvų gamintoja visada seka naujausius tyrimus ir bendradarbiauja su šiandienos bei rytojaus erdvių formuotojais. Įkvėpta įmonės įkūrėjo dizainerio Ernesto’o Gismondi’io vizijos, „Artemide“, ieškodama naujų sprendimų, ne tik kūrybiškai sujungia tikslumą, meistriškumą bei amato tradicijas, bet ir laikosi socialiai atsakingo, tvaraus verslo, kuriam rūpi aplinkosauga, įsipareigojimų.

2025 metų kolekciją įkvėpė glaudus įmonės dialogas su pirmaujančiais šiuolaikiniais architektais, sumaniai interpretuojančiais „Artemide“ sukauptas žinias. Greta naujų kūrinių italų gamintoja parodoje pateikė ir legendinių „Artemide“ dizaino šviestuvų perleidžiamų versijų, kurios yra puikus įrodymas, kad galima kurti sekant etiška, ilgalaike ir tvaria vizija. Parodoje „Artemide“ pristatė sprendimus, sukurtus ilgą laiką bendradarbiaujant su BIG, Foster+Partners, Herzog & de Meuron, Michele De Lucchi, Giulia Foscari, Carlo Colombo, Alessandro Pedretti ir Neil Poulton, taip pat su ARUP, Giò Forma, OBR ir SOM sukurtus naujus projektus. Šie bendri produktai žymi naujas kryptis, atspindinčias mūsų ryšį su šviesa, ir tiria ją kaip struktūrinį elementą, papildantį ir užbaigiantį architektūrą, kaip prisitaikantį prie erdvės elementą, formuojantį gyve-

nimą ir tarpusavio santykius. Tai universalaus dizaino kūriniai, tinkantys įvairiausioms situacijoms ir užtikrinantys aukštos kokybės apšvietimą tiek viduje, tiek lauke.

Kurdama naujas kolekcijas, italų šviestuvų gamintoja pažangiausias technologijas įžvalgiai derina su tradicinėmis žiniomis, tyrinėja tvarias medžiagas, tokias kaip bambukas, stebina netikėtais pasirinkimais, pavyzdžiui, naudodama aksomą. Tiek klasikinės tekstūros, tiek novatoriški sprendimai visiškai atitinka „Artemide“ patentuotus optinius principus. Kiekvienas „Artemide“ šviestuvas kuriamas atsižvelgiant į erdvę, kuriai jis skirtas, bei psichologinę ir fizinę šviestuvą naudosiančių žmonių gerovę: visi parametrai kruopščiai apskaičiuoti, užtikrina tobulą savijautą ir išskirtinį energijos vartojimo efektyvumą, pasiekiamą taikant pažangius optoelektroninius sprendimus.

Pagerbdama paveldą, kuriame iš darnaus dizaino kultūros ir verslo vizijos dialogo gimė laikui nepavaldūs, šiandien vis dar aktualūs ikoniški kūriniai, „Artemide“ pristato ir pakartotinio leidimo bei anksčiau niekur nedemonstruotus šviestuvus. Šie darbai atspindi ne tik italų dizaino esmę, bet ir ilgalaikius profesinius bei asmeninius Ernesto’o Gismondi’io ir kitų kūrėjų –Gae Aulenti, Vico’o Magistretti’io ir Ettore’ės Sottsass’o – ryšius.

Oficialusis „Artemide“ atstovas Lietuvoje – UAB „Korgas“. Įmonė, įsikūrusi J. Kubiliaus g. 6, Vilniuje (info@korgas.lt, www.korgas.lt, tel. +370 5 2 741 500), jau daugiau kaip 30 metų dirba apšvietimo projektavimo srityje, yra sukaupusi didelę patirtį, konsultuoja interjero dizainerius ir architektus visais apšvietimo klausimais.

TEBŪNIE ŠVIESA!

TEKSTAS: JONO MALINAUSKO

JAPONIŠKI

KATALONIJOS AKCENTAI

Dizainerė Joana Bover 1996 m. Barselonoje įkūrė nedideles šviestuvų dirbtuves, kurios laikui bėgant virto vienu stambiausių Katalonijoje apšvietimo įrangos gamintojų. Darni dizainerių ir architektų komanda, derindama Viduržemio jūros regiono tradicijas su individualiu amatiniu meistriškumu, kuria novatorišką apšvietimą. „Prie Viduržemio jūros naktis užklumpa staiga, todėl kiekvieną erdvę mes stengiamės paversti maža šviesos salele“, – teigiama įmonės svetainėje.

Naujosios šviestuvų serijos pavadinimas Kando atspindi japonišką gilaus įsijautimo koncepciją, padariusią įtaką šviestuvų dizainui. Iš cilindrinės formos gaubto šviesa sklinda į išorę per medžiaginių juostelių arba tvirtų jūrinių virvių rastrą; abu gaubto galai yra sujungti su lengva tikmedžio rankena, kad šviestuvą būtų lengviau gabenti.

Šios serijos pastatomi šviestuvai yra skirti tiek lauko, tiek pastatų vidaus erdvėms. Maitinimo šaltiniai leidžia naudoti Kando iki 24 val. vienu įkrovimu. Valdymo sistema numato galimybę reguliuoti ne tik šviesos intensyvumą, bet ir jos spalvinę temperatūrą (2200 K, 2400 K ir 2700 K) tuo pačiu mygtuku, tai, beje, gali būti ne visai patogu neįgudusiems romantikos mėgėjams.

BIENALĖS EUROLUCE NAUJIENOS IR TENDENCIJOS

LYTĖJIMAS STIPRINA

EMOCIJĄ

Nao Tamura yra japonų kilmės dizainerė, dirbanti įvairiose dizaino šakose Tokijuje ir Niujorke. Kurdama pramonės gaminius, instaliacijas ir erdvių dizainą, inovacijas ji derina su emocijomis, japonų amatų tradicijų ir šiuolaikinių technologijų derinimas dizainerei padeda praplėsti patirčių įvairovę. Naujojo autonominio stalo šviestuvo Vosco dizainą įkvėpė tradiciniai japoniški stalių įrankiai, kurių forma yra tobulai pritaikoma praktiniam tikslui. Įrankius nuolat naudojant, pasireiškia „wabi“ efektas – rankenos tampa glotnios ir prisitaiko prie žmogaus rankų formos. Panašiai turi nutikti ir Vosco –medinio korpuso tekstūra laikui bėgant turi išryškėti, kad sustiprintų ryšį tarp šviestuvo ir jo naudotojo.

DAUGIABRIAUNIAI PAŠVAISTĖS ATSPINDŽIAI

Viena įspūdingiausių šių metų kompanijos Artemide naujienų tapo šviestuvų serija Arctic (diz. Bjarke Ingels Group). Garsieji danų architektai pasitelkė seniai žinomą daugiabriaunio auginimo principą. Iš penkiakampių ir trikampių sudarytą centrinį daugiabriaunį, kurio viduje įtaisyti 25 W bendrosios galios LED šviestuvai, supa skaidrios arba veidrodinės prizmės, sudarančios taisyklingą, vizualiai itin lengvą erdvinę struktūrą. Išorinių difuzorių šoniniuose paviršiuose esančios įbrėžtos linijos papildomai skaido iš centro sklindančią šviesą, kurios atspindžiai primena Šiaurės pašvaistę. Krintanti ir atspindėta šviesa įdomiai žaidžia ant greta esančių paviršių. Priklausomai nuo skaidrių arba veidrodinių konstrukcijos elementų pasirinkimo, šviestuvai gali būti labiau arba mažiau pastebimi interjero erdvėje, o jų skleidžiama šviesa – tiesioginė arba labiau išsklaidyta. Šviestuvo optinius elementus į bendrą kompoziciją gali sumontuoti galutinis vartotojas, todėl gabenamas šviestuvas užima mažiau vietos.

INTRIGUOJANČIOS ŠVIESOS

GRANDINĖS

Per daugiau nei 20 kūrybinės veiklos metų iš Kipro kilęs dizaineris Michael’as Anastassiades’as, kurdamas šviestuvus, baldus ir kitus interjero objektus, pamažu iškilo į žinomiausių Europos dizainerių gretas. „Šviesa gamtoje egzistuoja daugybe žavių pavidalų. Jausčiausi laimingas, jei galėčiau užfiksuoti bent vieną iš jų“, – viename savo interviu teigė dizaineris. Naujasis projektas Linked, sukurtas bendradarbiaujant su Flos įmone, formuoja vertikalias stiklinių segmentų grandines ir sukuria krintančios šviesos šydo efektą. Skirtingo ilgio strypų sukabinimo taškuose esančios elektros jungtys yra lanksčios, tad šviesos grandinės gali laisvai siūbuoti, o jų apačioje prikabinti stikliniai bumbulai arba svareliai suteikia plastinės intrigos perskiriant tiek viešąsias, tiek gyvenamąsias erdves.

DEBESŲ ATLASO FRAGMENTAI

Dekoratyvinis šviestuvas Maap (diz. Erwan’as Bouroullec’as) sujungia dvi skirtingas koncepcijas viename objekte, kuris yra ir radikaliai paprastas, ir vizualiai sudėtingas. Išskirtinis glamžyto standaus popieriaus grafinis raštas ir magnetinė popieriaus šydo tvirtinimo sistema suteikia vartotojui kūrybinę laisvę paverčiant visą sieną šviečiančia drobe. Rankomis suformuotas ir laisvai sukomponuotas paviršius skleidžia švelnų, jaukų švytėjimą, primenantį pro debesis besiskverbiančią saulės šviesą.

TYLIOJI „ACUSTICA“

Fabbian kompanijos gaminamo šviestuvo Acustica (diz. MinelliFossati studija) plataus ir plono gaubto forma primena mušamųjų instrumentų grupės lėkštes, tačiau, priešingai nei muzikos instrumentai, šviestuvas skirtas garsui sugerti, siekiant akustinio komforto. Kadangi fiksuota yra tik centrinė šviestuvo dalis, medžiaginis jo gaubtas gali būti laisvai pakreiptas arba net vertikaliai pritvirtintas prie sienos. Acustica idealiai tinka viešosioms erdvėms, pavyzdžiui, restoranams ir prabangiems biurams, taip pat didelėms laukiamosioms zonoms.

VIEN POMPĖJOS NEGANA

Pagerbiant netoli Sicilijos esančių Eolijos salų vulkaninę kilmę, italų dizaino korifėjus Alberto’as Meda su savo sūnumi Francesco’u sukūrė naują pakabinamų šviestuvų seriją Alicudi, Filicudi ir Panarea, kurių gaubtai pagaminti iš perdirbtos lavos luitų. Pasak autorių, šis projektas – tai moderniosios pramonės ir amatinio meistriškumo jungtis, taip pat tyrimų ir eksperimentų su naujomis medžiagomis rezultatas, išreiškiantis

Foscarini įmonės kūrybinę dizaino laisvę.

PRAŠOM PASVERTI ŠVIESOS!

Kas sakė, kad šviesos neįmanoma pasverti? Martinelli Luce užsakymu dizaino biuras Studio Habits sukūrė unikalų interaktyvų šviestuvą, tapusį vienu iš garsiausių Euroluce eksponatų. Šviestuvą sudaro laikros audinio membrana, ištempta ant borosilikatinio stiklo cilindrinio pagrindo. Ant membranos uždėjus vieną arba kelis stiklinius rutulius, įeinančius į šviestuvo komplektą, audinys išsitempia ir veikia kaip jungiklis arba šviesos reguliatorius: ant audinio uždėtų rutulių svoris lemia membranos išsitempimo plotą ir atitinkamai skleidžiamos šviesos intensyvumą.

„MAP STARS&STRIPES“

MAP – šių metų Euroluce parodoje viena iš nedaugelio apšvietimo sistemų, bandančių plėsti modulinių apšvietimo sprendimų ribas. Ši sistema sukurta italų gamintojai Lodes bendradarbiaujant su Berlyne įsikūrusia dizaino studija Geckeler Michels. Autoriams pavyko rasti pusiausvyrą tarp sistemos montavimo paprastumo ir pažangaus apšvietimo efektyvumo. Tarp atskirų funkcinių modulių ištempta audinio juosta, kuri kartu yra ir maitinimo laidas, tapo unikaliuoju MAP grafiniu elementu, teikiančiu begalines komponavimo galimybes. Sistema leidžia laisvai ir greitai išdėstyti šviesos šaltinius ant sienų bei lubų ir sukurti kompozicijas, kurios ne tik kokybiškai apšviečia, bet ir puošia bet kokią aplinką.

MOLIO IR STIKLO VIENOVĖ

Marokiečių kilmės dizainerė Hind Rabii (g. 1973) nuo 1997 m. pradėjo interjero ir pramonės gaminių dizaino bei gamybos verslą, o vėliau pasuko apšvietimo įrangos projektavimo linkme. Jos dizainas, šiemet pristatytas vardiniame Euroluce stende, yra žinomas dėl nepriekaištingo techninio tikslumo ir estetinio patrauklumo derinio. Vienas iš tokio derinio pavyzdžių galėtų būti parodoje pristatyta pakabinamų ir pastatomų šviestuvų serija T-Cotta, kurios formos jungia dvi iš gamtos kilusias ir žmogaus apdorotas medžiagas – molį ir stiklą. Sujungti šias medžiagas į bendrą visumą – technologiniu požiūriu labai sudėtingas uždavinys (atsižvelgiant į skirtingus traukimosi koeficientus degimo metu), kurį Hind Rabii įmonės meistrams pavyko puikiai įveikti. Kitas kompanijos gaminys – pakabinamų šviestuvų serija Nassa – sudaro brutalumo įspūdį dėl raiškios formos ir aktyvios žiesto molio tekstūros.

AUKSO LIETUS IR PLIENO MEZGINIAI

Garsiojo olandų dizainerių dueto Brand van Egmond komercinė sėkmė neduoda ramybės jų konkurentams. Italų įmonės Terzani užsakymu dizaineris Dodo’as Aslan’as sukūrė autorinių instaliacijų seriją Argent. Kiekvieną jų sudaro metaliniai diskai, kuriuos Terzani meistrai kruopščiai rankomis sujungia į gausias grupes. Įjungus integruotus LED šviestuvus, poliruoti diskų paviršiai skleidžia švelnų, mirgantį švytėjimą. Siūloma įsigyti nerūdijančiojo plieno, rožinio aukso arba šampano spalvų Argent šviestuvus, o pagal individualų užsakymą – šviestuvą su juodo nikelio danga. Terzani užsakymu dizaineris Gianluca Regazzo’as sukūrė ir instaliaciją Genesis, kurioje tekstilės įkvėptas dizainas pabrėžiamas dekoratyviniu pašvietimu. Šiame projekte derinamos įvairios „megzto“ metalo tekstūros ir atspindėta šviesa, kurios kartu sukuria paslaptingo ore kybančio kūno vizualinį efektą. Genesis tyrinėja tekstūrų, šviesos ir erdvės sąveiką, siūlydama savitą jų dekoratyvumo interpretaciją.

POPIERINIAI ŠVIESOS

AITVARAI

Besiruošdamas šių metų Milano dizaino savaitei Michael’as Anastassiades’as ne tik dirbo garsioms kompanijoms, bet ir surengė savo asmeninės kolekcijos pristatymą plačiajai publikai atvertuose Jacqueline’os Vodoz ir Bruno’o Danese’o (prekės ženklo Danese įkūrėjų) fondo rūmuose. Kiekvienoje šio pastato erdvėje buvo išdėstytos skirtingos naujojo modulinio šviestuvo Cygnet kombinacijos – nuo pastatomų toršerų iki įspūdingų sietynų.

Kiekvieną Cygnet modulį sudaro du sujungti lygiakraščiai popieriniai trikampiai, apšviesti metalo strype paslėpto šviesos šaltinio. Šios apšviestos formos tarsi saulės šviesą gaudantys aitvarai sklando erdvėje ir keičiasi priklausomai nuo stebėtojo perspektyvos. Moduliai yra dviejų dydžių (60 cm ir 90 cm pločio) ir gali sudaryti įvairias kompozicijas, sklandžiai įsiliejančias į skirtingo mastelio erdves.

JŪROS BANGOS STIKLO VAMZDYJE

Ingo Maurer kompanijos užsakymu kuriant šviestuvą Nalum, dizainerio Sebastian’o Hepting’o įkvėpimo šaltiniu tapo šviesos žaismas banguojančio vandens paviršiuje. Šviestuvą sudaro du stikliniai vamzdžiai, įleisti vienas į kitą. Vidinio laisvai pakabinto vamzdžio paviršius yra banguotas, jis atspindi išorinio vamzdžio apatinėje dalyje nutiestos LED juostos šviesą įvairiomis kryptimis ir sukuria nuolatinį atspindžių bei šešėlių žaismą. Neapsieita ir be firminių Ingo’o Maurer’io dizaino subtilybių: kiekvienas šviestuvas yra papuošiamas viena kita žaisline banglentininko figūrėle, skriejančia vidinio vamzdžio bangomis – šmaikštus pagraudenimas biurų „planktonui“, svajojančiam apie atostogas šiltuose kraštuose.

PAGAUK KAMPĄ MAGNETU

Dizaineriui Tom’ui Dixon’ui nebūtina dalyvauti nei Euroluce, nei apskritai Milano dizaino savaitėje – naujausius jo kūrinius visuomet galima pamatyti šalia „La Scala“ teatro esančiame „The Manzoni“ restorane, kurio erdvę britų dizaineris pavertė nuolatine savo darbų ekspozicija. Būtent čia jis pirmąkart pristatė garsios šviestuvų serijos Pose išplėtimą – pakabinamą šviestuvą Pose Pendant. Skirtingai nei stalinių lempų ir toršerų, šio šviestuvo šviesos srauto kampas reguliuojamas ne lankstu, o paslenkant itin galingą magnetą toliau arba arčiau šviestuvo kūginio gaubto krašto. Tiesa, nėra aišku, kaip fiksuojamas gaubto horizontalaus posūkio kampas, bet tikėtina, kad atkaklusis britas netrukus suras ne mažiau elegantišką šios problemos sprendimą.

PENKIŲ LĖKŠČIŲ ŠVIESA

Po įspūdingos šviestuvo Porca Miseria! sėkmės praėjus kone trims dešimtmečiams, Ingo’o Maurer’io biuro dizaineriai vėl grįžo prie indų temos – tik šįkart nesudaužytų. Jų sukurtas šviestuvas Jasna Kuchnia (lenk. šviesi virtuvė) standartinę indų lentyną paverčia skulptūrišku sieniniu šviestuvu. Jį sudaro penkios 22 cm skersmens porcelianinės lėkštės, švelniai apšviestos paslėpta LED juostele, kuri sugeria ir atspindi šviesą subtiliais gradientais. Mažas degtukas priekinėje lėkštėje suteikia šviestuvo dizainui subtilaus unikalumo.

JĖZUS XL

Kompanija Luceplan parodoje Euroluce pristatė atnaujintą šviestuvą J-us (diz. Alessandro’as Zambelli’is), kurio tradicinei sietyno formai pritaikė naujoviškus elektros instaliacijos sprendimus. Šviestuvo centrinė 30 mm skersmens laikančioji konstrukcija veikia kaip elektros tiekimo bėgis, ant kurio galima pritvirtinti įvairios formos sietyno laikiklius. Šoniniai laikikliai pagaminti iš stiklo pluošto, abiejose pusėse dengto variu, skirtu elektros plokščių gamybai. Laikiklių galuose esantys šviestuvų difuzoriai gaminami iš karščiui atsparaus technopolimero.

J-us pasižymi plonu profiliu ir raiškiu grafiniu siluetu. Galimos kelios konfigūracijos, išdėstant laikiklius su didelio našumo LED šviestuvais keliais lygiais. J-us tiekiamas įvairių dydžių, įskaitant 120 cm skersmens J-us XL, turintį trijų aukštų laikiklius, ant kurių galima tvirtinti iki 36 šviesos taškų. Tokios konfigūracijos sietynai su aukso spalvos rėmais galėtų pritapti ir Lietuvos bažnyčių interjeruose.

ŠVIESOS PLYTELIŲ ŽAVESYS

Kita Alessandro’o Zambelli’io Luceplan užsakymu sukurta apšvietimo sistema, pavadinta Limetry – tai naujas lanksčios konfigūracijos rinkinys, sujungiantis dekoratyvinį erdvės apšvietimą su funkciniais nukreiptos šviesos šaltiniais.

Sistemos pagrindą sudaro maži stačiakampiai apšvietimo moduliai (12 cm arba 25 cm aukščio, 4 cm pločio) su elektros jungtimis kiekviename kampe. Jų orientacija ir išdėstymas erdvėje leidžia kurti lanksčias apšvietimo struktūras ir užtikrinti tolygią šviesos sklaidą. Modulio rėmo vidiniai sluoksniai, įskaitant šviesos kreiptuvą ir matinį paviršių, garantuoja tolygų skaidraus metakrilato ekranų švytėjimą abiejose korpuso pusėse. Naująją apšvietimo sistemą papildo vertikalūs 2,8 cm skersmens cilindriniai šviestuvėliai su įtaisytais lęšiais, skleidžiantys LED šviesą tik žemyn arba aukštyn, priklausomai nuo padėties. Limetry lankstumas leidžia formuoti įvairiausias šviestuvų konfigūracijas – nuo taškinio naktinio šviestuvėlio iki sudėtingų daugiaaukščių erdvinių struktūrų.

ŠVIESOS DEGTUKAI

IR SODINUKAI

Kompanija Foscarini , taikydamasi į besiplečiančią sietynų ir pakabinamų šviestuvų rinką, Euroluce parodoje pristatė keletą naujų dizainerės Francesca’os Lanzavecchia’os projektų, kurie naujai interpretuoja šios kategorijos šviestuvų dizainą ir medžiagas.

Sietynas Allumette (it. degtukas) išreiškia subtiliai skleidžiamos šviesos idėją. Tai universalių sietynų serija, kurioje žaidžiama su ryškiu medžiagų kontrastu, asimetrija ir priešybių derinimu. Šviestuvų cokoliuose esančių šaltinių šviesą gaudo stiklo vamzdelių viršuje esančios aklės. Kurdama kitą, ne mažiau įspūdingą projektą Tilia (lot. liepa), skirtingai nei Allumette, dizainerė atsispyrė ne nuo techninių, o nuo natūralių spontaniškai besiraizgančių gamtos formų, tiesiogine prasme versdama jas aukštyn kojomis. „Norėjau sukurti šviestuvą, kuris, rodos, savaime plėstųsi erdvėje tarsi natūraliai gyvuojantis organizmas“, – apie šį projektą pasakoja F. Lanzavecchia.

„DIZAINO SAVAITĖ ‘25“:

DIZAINAS TARP KULTŪROS, INOVACIJŲ IR BENDRUOMENIŲ

Dizaino savaitė – tai kasmetinis dizaino festivalis, šiais metais įvykęs jau 20-ąjį kartą. Jį organizavo Lietuvos dizaino forumas, subūręs profesionalus, kūrėjus, verslo atstovus ir dizainu besidominčius lankytojus net septyniuose mūsų miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose, Anykščiuose, Šiauliuose ir Alytuje. Savaitės trukmės renginiai kvietė atrasti dizaino balansą kaip kūrybinę, kultūrinę ir ekonominę jėgą, formuojančią mūsų kasdienybę.

TEKSTAS: MEDOS KRIŠČIŪNIENĖS

FOTOGRAFIJOS: ANDRIAUS LAUCIAUS, RIMGAUDO BARAUSKIO

DIZAINAS KAIP POTYRIS

IR DISKUSIJA

„Dizaino savaitė ‘25“ kvietė lankytojus pasinerti į kūrybos, inovacijų ir estetikos pasaulį. Miestai prisipildė šiuolaikinio dizaino atspindžių – nuo eksperimentinių gaminių Vilniaus ir Kauno vitrinose iki kūrybinių susitikimų Anykščiuose, Klaipėdoje ar Telšiuose. Festivalio programoje atsiskleidė tiek akademinis, tiek konceptualus dizaino pasaulis – nuo rankų darbo objektų iki technologinių sprendimų.

KOMERCINIO DIZAINO PLATFORMOS

Ryškėjo ir komercinio dizaino platformos. Rėmėjai LONAS, UNIDECO ir JUNG pristatė savo šių metų vizijas. LONAS vėlyvą ketvirtadienio vakarą supažindino su naująja lovų kolekcija

MIEGO MENAS, UNIDECO rengė „Speco dieną“, pilną naujienų pristatymų ir diskusijų, o JUNG atvėrė savo unikalią demonstracinę erdvę, kur lankytojai galėjo išbandyti išmaniuosius sprendimus namams.

KOMFORTO MEISTRAI „LONO“

SALONE PRISTATĖ NAUJĄ

KOLEKCIJĄ

Lietuvos dizaino forumo narys LONAS – puikiai žinoma lietuvių įmonė, kurioje siekdami užtikrinti patogumą ir sveiką miegą komforto ekspertai jau daugiau nei 30 metų kuria aukštos kokybės čiužinius, lovas bei miegamojo ir svetainės tekstilės gaminius. Šis šeimos verslas išsiskiria dėmesiu kiekvieno gaminio kokybei, inovacijų kūrimu ir atsakingu požiūriu į vartotojo poreikius, savijautą bei sveikatą.

Dizaino savaitės renginyje „Miego menas“ susirinko komforto entuziastai, buvo pristatyta nauja lovų kolekcija VIRTUOSO. Be nepriekaištingo funkcionalumo, naujos kolekcijos lovos išsiskiria ir dizaino lankstumu. Klientai gali pasirinkti norimas spalvas, tekstūras ir audinius, kad lova harmoningai įsilietų į jų namų interjerą – nesvarbu, ar tai minimalistinis skandinaviškas stilius, ar elegantiška klasika.

„TACTILE BALTICS“ VILNIUJE: ŠIUOLAIKINIO BALTIJOS DIZAINO

GRĮŽIMAS TIESIAI IŠ MILANO NAMO

2025 m. gegužės 22–birželio 9 dienomis Vilniuje įvyko reikšmingas įvykis – tarptautinio pripažinimo sulaukusi dizaino paroda „Tactile Baltics“ sugrįžo ten, kur ir gimė jos idėja. Po sėkmingo pristatymo Londono ir Milano dizaino savaitėse, ši paroda pirmą kartą tokiu mastu buvo pristatyta Lietuvos sostinėje.

Projektą inicijavo kuratorės Audronė Drungilaitė (Lietuva), Dita Danosa (Latvija) ir Triin Loks (Estija), subūrusios 21 dizainerį iš visų trijų Baltijos šalių. Ekspozicija kvietė žiūrovus patirti dizainą ne tik vizualiai, bet ir per formą, medžiagą, emociją.

Parodoje buvo pristatyta naujoji Baltijos šalių dizainerių karta – su stiklu, keramika, tekstile ir mediena dirbantys kūrėjai, kurių darbai subtiliai susiliejo su šiaurietiška dizaino estetika. Taktiliškumas, santūri raiška ir gilus ryšys su regiono kultūriniu paveldu buvo pagrindiniai parodos motyvai. Objektai atspindėjo tiek tradicijas, tiek inovacijas, o dizaino kalba perteikė šių dienų Baltijos identitetą. Paroda išsiskyrė ne tik vizualine estetika, bet ir gebėjimu pasakoti istorijas apie kultūrą, žmones ir laiką.

DVI SKIRTINGOS EKSPOZICINĖS

ERDVĖS – DU SKIRTINGI

PASAKOJIMAI

Festivalio metu pagrindinė parodos ekspozicija buvo įrengta viešbutyje PACAI – istoriniuose baroko rūmuose Vilniaus senamiestyje. Čia ekspozicija natūraliai susiliejo su autentiška architektūra, tapdama tiltu tarp senųjų laikų ir šiuolaikinio dizaino. Kiekvienas objektas įgavo papildomą kontekstą, o istorinės erdvės suteikė parodai ypatingą atmosferą.

Tuo pat metu antra ekspozicijos dalis įsikūrė RANGE ROVER salone Vilniuje. Šioje erdvėje „Tactile Baltics“ objektai susitiko su automobilių dizaino ikoniškumu. Paroda pažymėjo 55 metų RANGE ROVER dizaino istoriją ir kvietė lankytojus apmąstyti laiko patikrintas vertybes – proporcijas, medžiagiškumą, formos emocinį poveikį. Parodos objektai šioje erdvėje suskambėjo naujai, kaip jungtis tarp funkcionalumo ir meno.

„Tactile Baltics“ paroda Dizaino savaitės metu ne tik praturtino renginio programą, bet ir tapo vienu iš išskirtinių 2025-ųjų dizaino įvykių Lietuvoje. Ji įtvirtino Baltijos šalių poziciją tarptautinėje dizaino scenoje ir priminė, kad dizainas – tai ne tik objektai, bet ir prasmių, emocijų bei identiteto perteikimas.

LIETUVOS BIOMEDŽIAGŲ

INOVACIJOS – MILANO IR

LIETUVOS DIZAINO SAVAITĖSE

2025 m. balandžio mėnesį Milano dizaino savaitės metu pirmą kartą tarptautinei auditorijai buvo pristatyta unikali Austėjos Platukytės sukurta „Biomaterials Library“ – auganti ir nuolat besiplečianti kūrybinė biomedžiagų kolekcija iš Vilniaus. Ši ekspozicija, įgyvendinta kaip „Isola Design Festival“ programos dalis, tapo reikšmingu Lietuvos ir viso Baltijos regiono indėliu į pasaulinį tvaraus dizaino diskursą.

Parodoje buvo eksponuojami pažangūs biomedžiagų pavyzdžiai ir dizaino objektai, sukurti Lietuvos ir Baltijos šalių kūrėjų.

Ekspozicija išryškino regionui būdingą požiūrį į medžiagų kilmę, tvarumą bei žiedinės ekonomikos principų taikymą. „Biomaterials Library“ – tai ne tik archyvas, bet ir atvira, kūrybinė platforma Vilniuje, kuri tapo pirmąja tokio pobūdžio iniciatyva Baltijos šalyse.

Ekspozicijoje buvo pristatyti Agnės Kučerenkaitės, Austėjos Platūkytės, Dijutos Žilytės, Evelinos Kudabaitės, Viltės Adomavičiūtės, INDI, EKOPOLIMERO, Indrės Spitrytės-Mikuckės, Sarmitės Polakovos ir Katarinos Kruus darbai. Kūrėjai demonstravo, kaip iš vietinių, lengvai atsinaujinančių išteklių gali gimti novatoriškos, funkcionalios ir estetiškai patrauklios medžiagos bei objektai. Kiekvienas eksponatas liudijo ne tik techninį meistriškumą, bet ir gilų aplinkosaugos supratimą bei socialinį atsakingumą.

„DIZAINOVACIJA.LT“

EKSPOZICIJA

EGLĖS KURLIANSKAITĖS

GALERIJOJE „PANORAMOJE“

Parodoje eksponuoti įvairių dizaino sričių pavyzdžiai. HR BANK pristatė sporto ir tvarumo sinergiją pabrėžiantį eksponatą –inovatyvų dviračio treniruoklį, gaminantį elektros energiją. Vilniaus kolegijos Mados dizaino studijų absolventės Ovidijos Misiūnaitės autorinė kolekcija „Sovietiniai pančiai“ (vadovė lekt. Rimantė Rimgailaitė) kvietė susimąstyti apie istorinius ir socialinius kostiumo niuansus.

Parodoje demonstruota „EtnoDesign“ ir Vilniaus kolegijos studentų sukurta medinių ažūrinių šviestuvų kolekcija atspindėjo subtilų balansą tarp natūralumo, estetikos ir funkcionalumo.

„Design junktion“ studija pristatė unikalias ir spalvingas interjero detales iš perdirbtų medžiagų: vazas, dubenis, šviestuvus, sienines instaliacijas, kurias siejo bendra gija – meilė tvariam dizainui. Šių eksponatų gamybai naudotas išmetamas popierius, medis, baldų detalės, iš kurių gimė nauji produktai, traukiantys akį savo spalvomis ir formomis. Rankų darbo kūriniai buvo skirti atsakingam vartotojui, kuris ieško įdomių interjero akcentų.

„Sedes Regia“ ekspozicija atskleidė autoritetingus interjero sprendimus, o ypatingą vietą užėmė po 30 metų atkurtas Jono Jurgaičio krėslas DELHI – vienas iš „Jurga Design“ studijos 1992–1996 m. kolekcijos modelių. Šį minkštą baldą, nostalgiškai menantį Lietuvos dizaino ištakas tiek vietos, tiek Vakarų Europos paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio galerijose, svečiams pristatė lietuviškojo dizaino paveldą puoselėjantys kūrėjai.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ INTEGRACIJA

Į DIZAINO SAVAITĘ

Festivalyje šiemet dalyvavo nemažai skirtingų aukštųjų mokyklų, tarp kurių buvo Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro bei Europos humanitarinio universiteto programų studentų ir absolventų.

VDU kūrėjai pakvietė į teatro pojūčių spektaklį „Anykščių šilelio takais“, renginio dalyvius įtraukusį į savotišką terapiją ir meditacijos formą, kurios, pasitelkus vaizduotę ir visus pojūčius (išskyrus regą), leido keliauti šilo takais, kvėpuoti medžių ir samanų aromatais, klausytis paukščių giesmių ir, nepakilus iš savo kėdės, pasijusti kaip gamtoje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studentai „Dizaino savaitėje ‘25“ pristatė kursinius ir diplominius projektus. „Ekspozicija išties svarbi daugeliui iš mūsų. Studentai rengė projektus pagal realias užsakovų užduotis ir sprendė visuomenei svarbias problemas“, – pristatydamas parodą sakė VILNIUS TECH Dizaino katedros vedėjas doc. M. Užkuraitis.

Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro renginys atskleidė kūrybos geografijos paslaptis. Viena jų – tik nuėjus kūrybos, ieškojimų ir atradimų maršrutą visomis kryptimis profesinė tapatybė tampa brandi, o karjeros kelias – tvarus ir prasmingas.

KTU pristatė parodą OTHERWISE, kurioje studentai tyrinėjo dizainą kaip dinamišką ir kritiškai svarbų elementą, formuo-

jantį dabartį ir nukreipiantį ją į alternatyvias ateities vizijas. Parodos kūrėjai metė iššūkį idėjai, kad dizainas tėra „sprendimų kūrimas“, pabrėždami gilesnį jo vaidmenį: nuolat kelti klausimus, įsivaizduoti alternatyvas ir kritiškai vertinti kiekvieno pasirinkimo pasekmes, įskaitant ir sprendimą nekurti. Paroda rutuliojosi apie esminį klausimą: kas nutinka, kai dizainas yra ignoruojamas, blogai įgyvendinamas arba yra nesąmoningas.

Ar egzistuoja KITOKIE (angl. OTHER) sprendimai? Ar jie PAKANKAMAI IŠMINTINGI (angl. WISE)?

TREČIUS METUS VDA JAUNŲJŲ

KŪRĖJŲ DARBAI – NUO VILNIAUS

IKI PRIEKULĖS

Dizaino savaitės metu Vilniaus dailės akademija (VDA) pristatė išskirtinę programą skirtinguose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose ir net Priekulėje. Įvairiose miestų vietose ir VDA patalpose buvo eksponuojami interjero dizaino, grafinio dizaino ir mados dizaino bakalauro ir magistro baigiamieji darbai, atskleidžiantys tvarumo, identiteto ir technologijų temas. Pristatant studentų baigiamuosius darbus, kūrybines iniciatyvas ir tarpdisciplininius projektus, renginiuose atsiskleidė akademinio dizaino įvairialypiškumas. Pirmąją Dizaino savaitės dieną Vilniuje lankytojai galėjo susipažinti su „Valgymo patirtimis naujai“ – „Michelin“ žvaigždę pelniusiame restorane „Demoloftas“, bendradarbiaujant su „DuPont“ ir „Artstone“, VDA studentų sukurta Corian® stalo objektų ekspozicija kvietė permąstyti valgymo kultūrą per dizaino prizmę.

Telšiuose buvo pristatyta baldų dizaino paroda „Pusiausvyra“, juvelyrikos, taikomojo meno ir skulptūros darbai, o „Kaktusų“ galerijoje eksponuotos ore kybančios pirmakursių sukurtos erdvinės instaliacijos. Priekulėje, bendradarbiaujant su Ievos Simonaitytės gimnazija, buvo įgyvendintas projektas „Erdvinės struktūros“, kuriame jaunoji dizainerių karta, remdamasi vietiniu literatūriniu paveldu, sukūrė objektus lauko aplinkai.

MADOS DIZAINAS FESTIVALYJE

Kaune birželio 2–7 dienomis „leKecko“ mados namuose Dizaino savaitės metu buvo eksponuojama nauja vyriškos mados kolekcija. Gegužės 13-ąją Lietuvos mados dizaineris Kęstutis Lekeckas Norvegijoje „International Design Awards“ konkurse pelnė auksą mados profesionalų grupėje už vyrų prêt-à-porter kolekciją „Time Traveler“. 18-oji ceremonija subūrė kūrėjus iš 38 šalių. Konkurso dalyviai varžėsi šiose kategorijose: produkto, mados, grafinio ir interjero dizaino.

Apie savo kolekciją K. Lekeckas sakė: „Kūryba man nėra tik estetikos klausimas – ji turi veikti kaip socialinis veiksmas. Noriu, kad mada kalbėtų apie mūsų laiką, keltų klausimus, o ne tik puoštų. Man svarbu, kaip žmogus jaučiasi dėvėdamas drabužį – ar jis atpažįsta save, ar jaučiasi matomas, vertas dėmesio. Kartais gyvenimas pats parašo simbolišką scenarijų. Apdovanojimas, kuris sutapo su gimtadieniu, man buvo tarsi patvirtinimas, kad einu teisingu keliu.“

K. Lekecko kūryba nuosekliai orientuota į tvarią madą – dizaineris renkasi perdirbtas, organines medžiagas, bendradarbiauja su socialiai atsakingais partneriais, pritaiko ir audinių likučius.

DIZAINAS PER PATYRIMUS

Keturios kūrėjos – Jolanta Rimkutė (tekstilė), Ramunė Pranckevičiūtė (keramika), Loreta Uzdraitė (grafika) ir Lina Svirplelė (juvelyrika, grafika) – susitiko bendroje Anykščių menų inkubatoriaus parodoje „Į(si)kūnijimaI“, kurioje buvo tyrinėtas ryšys su gamta per skirtingas medžiagas ir technikas. Parodoje atskleistas jautrus, medžiagiškumu grįstas dialogas, kuriame gamtos stebėjimas virto forma, o forma – būdu gyventi. Parodos kūriniai sukurti galvojant apie namų aplinką – tai objektai, kurie kvietė būti ne tik stebimi, bet ir apmąstomi, išgyvenami.

Festivalio metu Anykščių menų inkubatorius surengė šešias dienas trukusias kūrybines dirbtuves instaliacijai „Žydinčios gėlės“ formuoti. Instaliacija sukurta liejant gėles iš UV dervos su tamsoje švytinčiais efektais. Gamtos elementai buvo nudažyti fluorescencine derva ir instaliacija nušvito įvairiomis spalvomis.

Įmonė FRANKOF Lietuva – naujas minkštų baldų gamintojas Lietuvoje – kvietė į parodą, kur buvo demonstruojami ne tik aukštos kokybės baldai ir menas, bet ir emocijos. „Kambarys viršuje“ –metafora pasąmonei, vidinei tylos ir intuicijos erdvei. Tai vieta, kur nebuvo išankstinių reikšmių, bet turėta galimybė pajusti, atpažinti, patirti akistatą su savimi. Kūrėjas, edukatorius, kultūros lauko dalyvis Audrius Karečka teigė, kad tapyboje nėra pasakojimo, kurį reikėtų suprasti – kiekvienas kviečiamas į asmeninę kelionę per vaizdinius, kurie dažnai netikėtai atliepia žiūrovo vidinį pasaulį.

KURIAMAS PIRMASIS LIETUVOS

DIZAINO ŽEMĖLAPIS

„Dizaino savaitėje ‘25“ lankytojams buvo pristatytas pirmasis virtualus Lietuvos dizaino žemėlapis – naujas vizualinis ir informacinis įrankis, sujungiantis dizaino taškus visoje šalyje.

Žemėlapyje jau pradėtos žymėti įdomiausios dizaino studijos, galerijos, kūrėjų dirbtuvės, parduotuvės ir institucijos, atviros ne tik profesionalams, bet ir plačiajai visuomenei. Tai tarsi savarankiško dizaino pažinimo kelrodis, kviečiantis ne tik sekti festivalio maršrutus, bet ir atrasti dizainą savo tempu po festivalio savaitės.

Šis projektas Lietuvos dizaino forumo iniciatyva bus kuriamas bendradarbiaujant su miestų kūrėjais, verslais ir institucijomis. Žemėlapyje atsispindės platus dizaino spektras – nuo interjero ir produkto dizaino iki mados, grafinio dizaino ir paslaugų dizaino objektų. Kiekvienas taškas žemėlapyje turės savo istoriją, o lankytojai bus kviečiami ne tik apžiūrėti objektų, bet ir susipažinti su kūrėjais, jų filosofija bei kūrybiniu procesu. Lietuvos dizaino žemėlapis yra žingsnis link nuolatinio, gyvo dizaino tinklo kūrimo. Tai ilgalaikis dizaino pažinimo įrankis, kuris ne tik padės orientuotis, bet ir stiprins ryšius tarp kūrėjų, verslo ir kultūros visuomenės narių bei dizaino mėgėjų. Tai svarbus žingsnis siekiant stiprinti dizaino kultūrą Lietuvoje ir skatinti jos prieinamumą kasdienybėje.

DIZAINO SAVAITĖS REIKŠMĖ

Festivalio pabaigoje rengėjai džiaugėsi ne tik įvairesne dalyvių geografija, bet ir temų spektru. „Dizaino savaitė ‘25“ dar kartą įrodė, kad dizainas Lietuvoje yra neatsiejamas nuo kultūros, bendruomeniškumo, verslo ir pasaulinio konteksto. Ji tapo platforma, kur susitiko naujos idėjos, technologijos ir žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas – kurti tvaresnę, estetiškesnę ir labiau apmąstytą aplinką visiems. Dizaino savaitė – tai ir kvietimas persvarstyti dizaino vaidmenį kasdienybėje kaip priemonę kurti ryšius, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų pasaulyje, kuriame estetika ir funkcija jungiasi vis glaudžiau.

„GEBERIT“ TĘSIA INOVACIJŲ TRADICIJAS –ŠIEMET PATEIKIA DAUGYBĘ NAUJOVIŲ

Europos sanitarinių gaminių rinkos lyderė „Geberit“ šiemet vėl pristato pažangius sprendimus, kurie kuria pridėtinę vertę tiek profesionalams, tiek galutiniam vartotojui. Naujienos apima itin platų asortimentą – nuo vandens nuleidimo mygtuko iki atnaujinto, pažangaus potinkinio montavimo rėmo.

VIENINGA WC SISTEMA FUNKCINE IR DIZAINO PRASMĖMIS

Geras vonios kambarys – tai harmonija tarp funkcijų ir dizaino, todėl „Geberit“ skiria ypatingą dėmesį detalėms ir suderinamumui – pristatomos naujienos dera tarpusavyje ir sukuria stilingą, ilgaamžę, be priekaištų veikiančią WC sistemą. Kaip sako Tadas Ivanauskas, „Geberit“ produktų vadovas Baltijos šalyse, klientai ir montuotojai neretai daro klaidą nematydami viso vonios kambario kaip vieningo derinio:

„Kiekvienas elementas vonios kambaryje, ar tai būtų vandens nuleidimo mygtukas, ar WC puodas, turi papildyti vienas kitą. Todėl atidesni klientai šiemet pristatomų naujienų asortimente lengvai pastebės produktų suderinamumą. „Geberit“ produktai dera tarpusavyje estetiškai ir funkciškai – taip sukuriama išties kokybiška vonios erdvė.“

NAUJOS KARTOS „DUOFIX“ RĖMAS

Viena ryškiausių šių metų naujienų – atnaujintas potinkinis rėmas

„Geberit Duofix“. Jis pasižymi net 14 naujų funkcijų, kurios smarkiai palengvina santechnikų darbą. Tai itin aktualu ne tik patiems montuotojams, bet ir naujakuriams, kurie nori kuo greičiau baigti vonios kambario įrengimo darbus.

„Tokios funkcijos, kaip papildomi tvirtinimo taškai, šoninės montavimo plokštelės, sieniniai ir lengvai reguliuojami nuotekų vamzdžio laikikliai, leidžia atlikti darbus kur kas greičiau. Nereikia daugybės skirtingų įrankių, o rėmą galima patikimai pritvirtinti tiek prie vertikalių sienų profilių, tiek prie kitų konstrukcinių elementų. Atsarginių dalių prieinamumas garantuotas 50 metų“, –„Duofix“ privalumus pabrėžia T. Ivanauskas.

SPRENDIMAI TYLESNIAM

VONIOS KAMBARIUI

Net ir menkiausias pašalinis garsas gali sutrikdyti nakties poilsį namuose. Niekam nesinori girdėti nuleidžiamo ir į bakelį bėgančio vandens garso. „Geberit“ šią problemą sprendžia su naujais „Type 212“ vandens nuleidimo ir „Type 383“ vandens pripildymo mechanizmais.

T. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad „Type 212“ mechanizmas turi itin lengvai nustatomą nuleidžiamo vandens kiekį. Jį galima pritaikyti prie konkretaus „Geberit“ WC puodo modelio, kad vanduo būtų nuleidžiamas ypač tyliai ir efektyviai. „Type 383“ taip pat veikia labai tyliai – vos girdėti, kaip bakelis prisipildo vandens. Dėl kompaktiškų matmenų mechanizmą lengva pasiekti, prižiūrėti ir pakeisti.

NAUJI WC PUODAI SU „TURBOFLUSH“ TECHNOLOGIJA

„Geberit“ WC puodų asortimentą su itin efektyvia „TurboFlush“ nuplovimo technologija papildė „iCon“ ir „Selnova“ modeliai. Praplėtus asortimentą, „TurboFlush“ technologija tapo prieinama visuose WC puodų kainų segmentuose. Klientai dabar gali rinktis pakabinamus „Selnova“, „iCon“ ir „iCon Compact“ puodus arba prie sienos pristatomą „iCon“ WC modelį, taip pat ir „Acanto“, „ONE“ modelius bei „AquaClean“ WC puodus su apiplovimo funkcija.

„Klientai ypač įvertins „TurboFlush“ technologijos privalumus, – pasakoja T. Ivanauskas, – speciali vidinė puodo hidraulika užtikrina daugiau nei 30 proc. tylesnį vandens nuleidimą. Dėl tos

pačios hidraulikos galinga vandens srovė nukreipiama taip, kad nuplautų visą vidinį WC puodo paviršių. Taip užtikrinamas net iki 10 kartų efektyvesnis nuplovimas ir geresnė higiena.“

„SIGMA40“ – MINIMALIZMAS, KURĮ LENGVA PASTEBĖTI

Norint sukurti efektingą vonios kambario interjerą, svarbi tampa net ir mažiausia detalė. „Geberit“ sukūrė išskirtinio dizaino „Sigma40“ vandens nuleidimo mygtuką, kuris išsiskiria minimalistiniu dizainu ir yra vos 4 milimetrų storio. Jis ypač įspūdingai atrodo modernaus dizaino vonios kambariuose.

„Plonas mygtuko korpusas suteikia elegantiškumo, o platus spalvų ir medžiagų asortimentas leidžia jį pritaikyti prie įvairaus interjero. Galima rinktis iš dešimties skirtingų šlifuoto, spalvoto metalo ar stiklo paviršių, o mygtukų formą – kvadratinę ar apvalią. Mygtukų paviršius ypač lygus, todėl juos lengva švariai nuvalyti“, –teigia T. Ivanauskas.

NAUJI PISUARAI NAMAMS IR VIEŠIESIEMS PASTATAMS

„Geberit“ kolekciją papildė nauji „Selnova“ pisuarai. Klientai gali rinktis trijų dydžių modelius: S, M arba L. Mažiausias S dydžio modelis puikiai tinka privačiuose namuose, nes jis komplektuojamas ir su dangčiu. L dydžio versija geriausiai tiks renovuotose patalpose.

„Vanduo nuleidžiamas ypač kruopščiai ir plačia srove, kuri nuplauna visą vidinį pisuaro paviršių. Tam sunaudojama vos 0,5 litro vandens. Kita svarbi savybė – integruotas atbulinis vožtuvas, kurio vandens skirstytuvas neleidžia tekėti arba lašėti

vandeniui pabaigus plovimą. Todėl kalkių nuosėdų bus gerokai mažiau“, – atkreipia dėmesį T. Ivanauskas.

ASMENINEI HIGIENAI –RINKOJE PASITEISINĘ SPRENDIMAI

WC puodai su apiplovimo funkcija tampa vis paklausesni, todėl „Geberit“ siūlo pradedantiesiems skirtą „AquaClean Alba“ WC puodą su integruota apiplovimo funkcija. Tai vienas prieinamiausių tokio tipo produktų „Geberit“ asortimente, siūlantis visas svarbiausias WC puodo su apiplovimu funkcijas už mažesnę kainą. Kaip teigia T. Ivanauskas, WC puodai su apiplovimo funkcija pastaruoju metu populiarėja, vis daugiau žmonių atranda jų privalumus: „Geberit“ įžvelgė jų potencialą ir šiandien yra tokių puodų rinkos lyderė Europoje. „Alba“ modelis dar labiau sustiprins „Geberit“ pozicijas šiame segmente, nes yra skirtas pradedantiesiems vartotojams, kurie nori kokybiško WC puodo su integruota apiplovimo funkcija už prieinamą kainą.“

2025: 2 (94) VASARA

2 INTERVIU SU VILTE ADOMAVIČIŪTE IR AUDRIUMI GRAŽIU

4 NAUJI LIETUVIŠKI INTERJERAI

LONAS PRISTATO: NAUJOJI VIRTUOSO LOVŲ KOLEKCIJA

INTERJERAS.LT REKOMENDUOJA –UNIDECO

INTERJERAS.LT PATARIA

2025: 2 (94)

REDAKTORIUS

IR PROJEKTO VADOVAS

Vytautas Gurevičius

info@interjeras.lt

AUTORIAI:

Vytautas Gurevičius

Gytautė Ivanauskaitė

FOTOGRAFAI:

Norbert Tukaj

Leonas Garbačauskas

Viktorija Zelenkova

Tauras Gudmantas media

MAKETUOTOJA

Živilė Narkevičiūtė

REKLAMA

info@interjeras.lt

Viršelyje –LONO nuotrauka

Nauja medžiaga iš kanapių 4/

Gyvenau tarp kolekcijų, o dabar tampu kažkieno kolekcijų dalimi 8/

4 nauji lietuviški interjerai

12/

Patarimai

28/

POZITYVAI IR SPAUDA

UAB „Spaudos praktika“ Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m. Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama. ISSN 1822-8186

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, Vilnius Tiražas 4 000 egz.

Nauja

Kas yra ,,Hempforma“ ir ,,Kanabetologika“?

„Hempforma“ ir „Kanabetologika“ – tai projektai, orientuoti į tvarių dizaino sprendimų kūrimą, naudojant natūralias ir inovatyvias medžiagas. Juose ypatingas dėmesys skiriamas pluoštinių kanapių (lot. Cannabis sativa L.) stiebams. Šių projektų tikslas – sukurti estetiškus, funkcionalius ir ekologiškus produktus, leidžiančius sumažinti CO₂ emisiją, modernizuoti tradicines medžiagas ir technologijas.

Projektas „Hempforma“ yra sutelktas į akustinių plokščių gamybą, jame tvarumas dera su estetika ir praktiškumu. Kanapių pluoštą ir biologinius rišiklius naudojanti projektų autorė siekia pasiūlyti alternatyvą tradicinėms ir neatsinaujinančioms akustinėms medžiagoms. Šias plokštes galima pritaikyti tiek privačių namų, tiek viešosioms erdvėms – visur, kur reikia efektyvios garso izoliacijos ir estetiškai patrauklaus dizaino.

,,Kanabetologika“ – tai vienas pirmųjų pasaulyje technologinių bandymų. Naudojant natūralius pigmentus, presuotos žemės technologija taikoma statyboms. Šis projektas ypatingas tuo, kad tradicinė presuota žemė derinama su kanapių pluoštu. Tai leidžia sukurti ne tik ekologišką, bet ir estetiškai patrauklią sienų ar baldų struktūrą.

„Kanabetologika“ pabrėžia vietinių medžiagų svarbą ir tvarumo principų integraciją į šiuolaikinį dizainą ir

Biomedžiagų tyrėja, interjero architektė ir dizainerė, Lietuvos dizaino forumo narė Viltė Adomavičiūtė rengia inovatyvius, tvarumą ir ekologiją puoselėjančius projektus, kurie padeda spręsti globalias vartotojiško dizaino problemas. Jau dešimtmetį Lietuvoje ji augina pluoštines kanapes ir yra „Cannamama.eu“ prekės ženklo įkūrėja. Projektais, kuriuos V. Adomavičiūtė įgyvendino, siekiama ne tik moksliškai, techniškai, bet ir kūrybiškai pažvelgti į biomedžiagų naudojimo galimybes kuriant interjero ir eksterjero dizainą. Jos sukurta akustinė plokštė pateko tarp 22 geriausių NEB (Naujojo europinio bauhauzo) projektų ir pretenduoja į pagrindinį prizą.

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo

statybą. Sukurtos sienos yra tvirtos, ilgaamžės ir estetiškai unikalios – natūralūs pigmentai suteikia sluoksniuotas spalvų tekstūras. Jos sustiprina vizualinį įspūdį ir paverčia sienas interjero dekoro dalimi. Šis eksperimentas suteikia naujų galimybių modernizuoti tradicinius statybos metodus, rinktis vietines žaliavas ir taip prisidėti prie tvaresnių, aplinkai palankesnių sprendimų paieškos.

Koks pagrindinis projektų tikslas?

Tikslas – biomedžiagų iš pluoštinių kanapių potencialą pritaikyti pramoninio dizaino ir statybos sektoriuose.

Projektas skirtas ekologiškų kanapių spalių kompozitams kurti. Jie galėtų būti pritaikomi įvairiose srityse  –nuo individualių dizaino iki stambių statybos objektų. Pluoštinės kanapės yra unikali medžiaga: šis greitai atsinaujinantis šaltinis palaiko ekologinę pusiausvyrą ir atveria naujų galimybių pramonei, ypač kai reikia termoizoliacinių ir akustinių sprendimų. Projektais siekiama prisidėti prie globalių aplinkosaugos ir tvarios gamybos problemų įveikimo, pabrėžiant, kad kanapės gali tapti plačiai pritaikoma pramonine medžiaga. Pavyzdys gali būti kanapių betonas – mišinys iš kanapių spalių, kalkių ir kitų natūralių priedų. Tai tvirta, lengva, orui laidi ir aplinką tausojanti statybinė medžiaga – inovatyvi tradicinio betono alternatyva.

Pagrindinė tyrimų hipotezė – pluoštinė kanapė yra natūrali ir aplinkai draugiška medžiaga, turinti didelį potencialą akustinių sprendimų srityje. Kanapių pluoštas gali būti naudojamas kuriant tvarias akustines ir dekoratyvias medžiagas, nes jis efektyviai sugeria garsą ir pasižymi ilgaamžiškumu.

Vienas iš pagrindinių šio projekto uždavinių – parodyti, kaip atsakingai galima naudoti kiekvieną pluoštinės kanapės dalį ir taip mažinti atliekų kiekį. Tai atspindi Zero Waste filosofiją, prisideda prie žiedinės ekonomikos ir žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Projektu skatinami tiek moksliniai tyrimai, tiek inovacijos, orientuotos į kūrybingą ir tvarų kanapių naudojimą. Tai yra žingsnis į priekį, siekiant kurti tvarią pramonę, besiremiančią atsinaujinančiais ir atsakingai naudojamais gamtos ištekliais. Šių projektų rezultatai gali turėti stiprų poveikį ne tik aplinkosaugai. Jie leis sukurti ilgalaikes, inovatyvias medžiagas, pritaikomas įvairiuose pramonės sektoriuose. Projektas puikiai ati-

tinka Naujojo europinio bauhauzo (NEB) tikslus, nes sujungia tris esminius NEB principus: estetiką, tvarumą ir įtrauktį (angl. Beautiful, Sustainable, Together). Šie principai yra integruoti į visus projekto etapus – nuo medžiagų pasirinkimo iki produktų kūrimo ir jų praktinio pritaikymo dizaino srityje.

Kokias problemas sprendžia šie projektai dizaino ir tvarumo srityse?

Šis projektas sprendžia esmines šiuolaikinio dizaino ir tvarumo problemas – siūlo novatoriškas ir ekologiškas alternatyvas tradicinėms, neatsinaujinančioms medžiagoms, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai. Pluoštinės kanapės ir jų produktai, tokie kaip spaliai, pluoštas ir kanapių betonas, atveria galimybes tvariai naudoti medžiagas. Kanapės yra greitai augantis ir visiškai perdirbamas augalas. Jas naudojant, mažiau susidaro atliekų, tausojami ištekliai ir didinamas tvarumas.

Statybų sektorius, vienas didžiausių CO₂ emisijos šaltinių pasaulyje, gali rinktis kanapių betono ir kitus kanapių pagrindu sukurtus produktus, kad sumažintų taršą ir taip prisidėtų prie klimato kaitos stabdymo. Be

to, projektas tiesiogiai sprendžia garso valdymo problemas, aktualias tiek viešosioms, tiek gyvenamosioms erdvėms. Kaip jau minėta, akustinės plokštės, pagamintos iš kanapių pluošto, pasižymi išskirtinėmis garso sugerties savybėmis ir aukšta, šiuolaikinius dizaino standartus atitinkančia estetine verte.

Projektas taip pat pabrėžia vietinių ir lengvai prieinamų medžiagų, leidžiančių sumažinti transportavimo sąnaudas, svarbą. Inovacijos, tokios kaip presuotos žemės technologijos pritaikymas kanapių statybose ar kanapių betonas, demonstruoja, kaip tvarumas gali būti integruojamas į modernų dizainą ir architektūrą. Jos skatina eksperimentuoti su natūraliomis ir tvariomis medžiagomis. Šis projektas ne tik sprendžia ekologines ir pramonės problemas, bet ir žadina kūrybiškumą, formuoja atsakingą požiūrį į gamtos išteklių naudojimą. Taip jis prisideda prie žiedinės ekonomikos, žaliojo kurso tikslų ir Naujojo europinio bauhauzo vizijos įgyvendinimo.

Kokius konkrečius rinkos ir dizaino kūrėjų bei vartotojų segmentus norima pasiekti ir kam gali būti aktuali tokia produkcija?

Šių projektų produkcija yra aktuali keliems specifiniams rinkos ir dizaino kūrėjų bei vartotojų segmentams. Visų pirma, interjero dizaino sektoriui ir profesionaliems dizaineriams, kurie ieško ekologiškų ir estetiškai patrauklių medžiagų savo projektams. Akustinės plokštės iš kanapių pluošto gali būti puikus pasirinkimas, norint sukurti vizualiai įspūdingą ir kartu funkcionalią erdvę, kurioje efektyviai valdomas garsas. Antra, baldų gamintojams. Kanapių pluošto biokompozitai leidžia kurti lengvus, tvirtus ir ekologiškus baldus. Trečia, statybų sektoriui ir architektams, kurie projektuoja energiją taupančius, tvarius pastatus. Jie taip pat gali suprasti šios produkcijos vertę. Kanapių betonas ir presuotos žemės technologija su kanapių pluoštu suteikia galimybę kurti ilgaamžes ir tvarias konstrukcijas. Ketvirta, viešųjų erdvių sektoriui – biurams, mokykloms, vaikų darželiams, kultūros ar sporto centrams, bankams, prekybos centrams, kavinėms, restoranams ir kt. Šiose erdvėse ypač svarbu efektyviai valdyti garsą ekologiškomis priemonėmis. Galiausiai, šie produktai yra aktualūs tvarumą vertinantiems individualiems vartotojams, kurie ieško sprendimų savo namams ar verslui, atsižvelgdami į ekologines vertybes.

Kaip Jūsų produktai iš kanapių gali būti pritaikomi skirtingai aplinkai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir biudžetą?

Kūrinius, sukurtus iš kanapių medžiagų, galima lengvai pritaikyti įvairiems dizaino projektams, atitinkantiems tiek estetinius, tiek funkcinius poreikius. Šį rudenį tarptautinėje medienos ir baldų technologijų parodoje „DREMA 2024“ Vilniaus dailės akademijos (VDA)

Kūrybinio tarpdisciplininio Naujojo europinio bauhauzo – NEB tyrimų centro stende buvo pristatytas „Tylos

kambario“ prototipas, skirtas biurams ar kitoms viešosioms erdvėms. Jis pabrėžė akustines kanapių medžiagų savybes bei jų potencialą kuriant tvarias ir inovatyvias darbo erdves.

Tvarios biokompozitinės kanapių medžiagos vis dažniau sulaukia tarptautinio dėmesio. Šį rudenį kanapių betono instaliacija bus eksponuojama prestižinėje Venecijos architektūros bienalėje, o akustinė plokštė, sukurta iš vietinių pluoštinių kanapių, jau buvo pristatyta Milano ir Lisabonos dizaino savaitėse bei tarptautinėje baldų ir interjero komponentų parodoje „Interzum“ Vokietijoje. Šios parodos ne tik suteikia matomumo naujoms medžiagoms, bet ir patvirtina jų aktualumą šiuolaikinei architektūrai ir dizainui.

Kanapių medžiagos taip pat naudojamos interjerams rengti, pavyzdžiui, „Sweet Love Cafe“ kavinėje Vilniuje, Totorių g. 3, pagrindinio prekystalio siena buvo sukurta naudojant presuotos žemės technologiją kartu su kanapių pluoštu. Šis unikalus interjero elementas ne tik suteikia išskirtinio charakterio kavinės erdvei, bet ir parodo, kaip tvarios medžiagos gali būti integruotos į visuomenines patalpas. Jos suteikia galimybę prisidėti prie žaliojo dizaino idėjų sklaidos.

Pluoštinių kanapių gaminiai gali būti pritaikomi įvairiai aplinkai ir poreikiams – nuo smulkių interjero elementų iki didelių statybos projektų, leidžiančių tenkinti tiek mažą, tiek didelį biudžetą turinčių vartotojų poreikius. Priklausomai nuo paskirties, galima rinktis skirtingas medžiagų formas ir apdorojimo būdus: pavyzdžiui, lengvos akustinės plokštės tinka biurams, mokykloms ar sensoriniams kambariams įrengti, o kanapių betonas gali būti naudojamas kaip konstrukcinė ar termoizoliacinė medžiaga tvarių pastatų statybai. Šios medžiagos pritaikomos moduliškai, leidžiant užsakovams rinktis sprendimus pagal ekologinius prioritetus, dizaiIP

Gyvenau tarp kolekcijų, o dabar tampu kažkieno kolekcijų dalimi

Tapytoją Audrių Gražį kalbino Vytautas Gurevičius

Paupyje mes esame kaimynai. Kada čia atsikėlei, kiek šiai studijai metų?

Juokingas klausimas. Kai kas nors paklausia, pirma mintis: gal koks dešimtmetis, bet kai pagalvoju ilgiau – tai jau gerokai daugiau nei dvidešimt. Esu čia nuo 2001 metų. Šiame pastate įsikūriau vienas pirmųjų po Vilmanto Marcinkevičiaus. Prieš tai šioje vietoje buvo „Skaiteks“ gamyklos valgykla. Kaip ne vienas čia apsilankęs pastebi: ši patalpa turi gerą aurą. Beje, tai vienintelis gamyklos pastatas, kurio gruntas nebuvo užterštas. Kitos Paupio teritorijos gruntas buvo išvežtas ir pakeistas. Teko per langą filmuoti, kaip su didžiulėmis replėmis buvo griaunami

gamyklos pastatai. Iki šiol kartais dirbdamas net nepastebiu, kaip ateina naktis, ir iš studijos nesinori išeiti.

Kokia publika tuo metu čia būrėsi?

Iš pradžių buvome du tapytojai – aš ir Vilmantas Marcinkevičius. Po to pradėjo kurtis nemažai žinomų menininkų, architektų, dizainerių, žurnalistų. Kaimynystėje kūrė Jolanta Rimkutė, kažkuriuo metu repetavo Oskaras Koršunovas. Ir iki šiol didžioji dalis pastato rezidentų susiję su menu. Tuomet Užupio trauka atliko savo darbą, nes pastatui šis rajonas turėjo ir geografinės, ir energinės įtakos. Beje, šis pastatas buvo ne sugriautas, o renovuotas, taigi, galima sakyti, buvo savotiška Paupio rajono pradžia.

Papasakok smulkiau apie veiklas, kurios vyko

šioje studijoje.

Studijoje visuomet vyko kūrybinė veikla. Kadangi jos lubos siekia 6 metrus, erdvė yra ganėtinai kinematografiška. Čia buvo filmuojamas grupės ŽAS klipas, vyko Ingos Jankauskaitės fotosesija, kūrėme ir filmavome miuziklo „Tadas Blinda“ scenas su Andriumi Mamontovu ir Jurga Šeduikyte. Gerą dešimtmetį čia vedžiau dailės užsiėmimus draugų ir pažįstamų vaikams. Į studijoje organizuojamus teminius vakarėlius suplaukdavo iki šimto žmonių.

Prieš pat pandemiją kartu su saksofonininku Kęstučiu Vaiginiu suorganizavome 4 džiazo koncertus. 30–40 žmonių auditorijai Kęstutis koncertavo su styginių kvartetu „Mettis“, džiazo pianistais Dima Golovanovu, Joonasu Havisto (Suomija), būgnininku Mariumi Aleksa ir kontrabosininku Janiu Rubiksu (Latvija). Žmonės įsikurdavo ant kėdžių, laiptų ar palangių, todėl atmosfera būdavo išties išskirtinė, labai šilta. Po koncertų publika kartu su muzikantais bendraudavo prie vyno taurės. Buvo numatyti dar keli koncertai, bet dėl pandemijos teko jų atsisakyti.

Kaip tave ir kitus menininkus palietė pandemija?

Labai skirtingai. Žinau, kad vieni užsidarė ir produktyviai dirbo. O mane paveikė atvirkščiai. Nors buvau įpratęs užsidaryti ilgam ir dirbti vienumoje, bet prievartinė izoliacija – apribotas keliavimas ir bendravimas – atėmė iš manęs norą kurti. Per tuos metus sukūriau mažiausiai darbų.

Tačiau pandemijos metu susikaupė daug energijos ir naujų idėjų, virtusių keletu didelių jubiliejinių parodų, kuriose eksponavau nemažą dalį didelio formato darbų: Vilniuje „Arkos“ galerijoje, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, Šiaulių dailės galerijoje. Jubiliejinėse parodose

greta savo darbų pristačiau ir savo tėčio aktoriaus, teatro režisieriaus Broniaus Gražio 1959–1962 metais darytas ir niekur neeksponuotas fotografijas. Jis mokėsi pirmajame Lietuvos konservatorijos aktorinio meistriškumo kurse, kurį baigęs gavo paskyrimą į Kapsuką (dabar – Marijampolė). Ten jis fiksavo savo kūrybinę aplinką, kolegas ir to meto aplinką.

Jau jam išėjus, radau daugiau nei tūkstantį negatyvų, dalį jų atspaudžiau ir eksponavau mūsų bendroje parodoje. Kažkada svajojau tėčio režisuotam spektakliui padaryti scenografiją, deja, nespėjau.

Ar dideli formatai yra tavo naujasis moto?

Ne, tai yra senas moto, visuomet jaučiau iššūkį apvaldyti didelį formatą. Baigiau studijas pas profesorių Augustiną Savicką. Pamenu, kaip, pasikvietęs į savo dirbtuvę, rodydavo įspūdingus didelio formato darbus, mane tai „vežė“.

Suvaldyti didelį formatą nėra paprasta, nes daugiasluoksnėje tapyboje (tapydamas auginu sluoksnį po sluoksnio, kurie suteikia kūriniui virpėjimo ir gylio, o kartais net 3D vaizdą) turi labai tiksliai numatyti galutinį darbo variantą. Ekspromtas šiuo atveju nėra sprendimas. Aš numatau, kuo jis turėtų baigtis, nes jau turiu idėją ir eskizą. Galima būtų lyginti su skulptūra arba vitražu, kai menininkas pirma sukuria eskizą, o jau toliau jį realizuoja dideliu formatu. Didžiausias darbas, kurį esu sukūręs yra 4 × 4 metrų.

Dirbu ciklais, kurie tarpusavyje susiję, vieni kitus papildo, vystosi... Jie niekuomet nėra baigtiniai.

Kokias medžiagas, pagrindus naudoji savo darbams?

Dažniausiai aliejumi arba akrilu tapau ant drobės, bet kartais kūrinio idėja padiktuoja ir kitokį paviršių – medį, stiklą, veidrodį, metalą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje teko ištapyti tetrapodą (bangolaužį – Red. past.), kuris jau daug metų eksponuojamas greta Klaipėdos Piliavietės ir puikiausiai atlaiko visas ekstremalias pajūrio sąlygas. Svarbu pasirinkti teisingą paviršiaus gruntą ir fiksavimo laką.

Greta įėjimo į studiją teko matyti tapytą miniatiūrą. Papasakok apie savo mini darbus.

Kartais vis norisi atitolti nuo tradicinės tapybos ir eksperimentuoti. Viskas prasidėjo nuo to, kai vienas paveikslų

rėmintojas paprašė nutapyti darbą ant degtukų dėžutės, nes tokias kolekcionavo. Man patiko pats procesas ir sugalvojau, kaip originaliai jas būtų galima pateikti. Pradėjau ieškoti formos ir būdų, kaip minimalistinėmis priemonėmis perduoti emociją. Mažas formatas yra kompoziciškai labai paslankus. Jį galima eksponuoti ne tik po vieną, bet ir grupėmis – vertikaliai ar horizontaliai. Kai kuriose miniatiūrose atsirado stambių faktūrų ir pop art elementų. Kartais mažo formato idėja atgimsta ir dideliuose darbuose.

Jaučiu nuolatinį poreikį kuriant atrasti naujas išraiškas ir formas. Sustojimas ir „užsiciklinimas“ man kelia nepasitenkinimo jausmą. Jeigu man bus įdomu kurti, tai pajaus ir žiūrintysis. Juk menininkas iš esmės yra ekshibicionistas.

Tavo darbai skirti interjerui ar kolekcionuoti?

Žinau, kad abstrakcija Lietuvoje dažnai tapatinama su interjeru ir pamirštama, jog tai yra tapybos žanras. Aš jį pasirinkau, nes man jis įdomus, nes jis turi begalę kompozi-

cijos ir koloristikos sprendimo būdų. Kita vertus – taip, jis labai tinka interjerui, nes neįpareigoja siužetu, turi begalę interpretacijos galimybių ir keičiasi priklausomai nuo apšvietimo. Šiuo žanru geriausiai išreiškiu save.

Taip, mane kolekcionuoja. Kažkas kolekcionuoja mano darbus, o kažką kolekcionuoju ir aš pats.

Aistrą kolekcionuoti ir dalį savo kolekcijų paveldėjau iš savo tėčio. Šiuo metu turiu surinkęs apie 100 savamokslio dailininko Vlado Juodagalvio darbų. Savo kolekcijoje turiu keletą Rembrandto prieš 100 metų atspaustų grafikos lakštų, kelis Salvadoro Dali grafikos darbus, kuriuos įsigijau gyvendamas Briuselyje, pardavęs vieną savo darbų. Iškeičiau vieną Gražį į tris Dali (juokiasi – Red. past.). Šiuo metu ruošiu parodą apie autografo (parašo) vertę meno kūriniui – kokią įtaką parašas daro darbo vertei. Ją eksponuosiu savo vardo galerijoje. Vienas iš įdomesnių darbų – Pablas Picassas, fotografuotas žymaus japonų fotografo S. Hatami su autoriaus parašu. O jei būtų ir Pablo Picasso parašas?

Turi autorinę galeriją Užupyje Jono Meko skersvėjyje, kokie tavo ateities planai? Nepameluočiau, jei teigčiau, kad daugelis menininkų norėtų turėti savo darbų galeriją. Ją nėra lengva išlaikyti, bet

iš esmės ji pasiteisina, nes kažkas tave tiesiog atranda, o kiti užsuka įsigyti dar vieno kūrinio į savo kolekciją.

Artimiausiuose planuose – Audriaus Gražio meno galerijos dalyvavimas meno mugėje „ARTVilnius“, kur pristatysiu naujausią darbų ciklą, tikiuosi, nustebinsiantį lankytojus. Nes kartais išgirstu klausimą: ar čia tikrai tavo darbai?

Lauksime šios ekspozicijos ir ačiū už pokalbį.

MODERNIOS SKANDINAVIŠKOS RAMYBĖS OAZĖ LIETUVOJE:

NATŪRALUMO IR ARCHITEKTŪROS DERMĖ

Architektūros ir interjero autorės: Justė Žibūdienė, Jurgita Puronienė ir Julija Krukonė (architektūros ir interjero dizaino studija TOOTA)

Nuotraukos: Norbert Tukaj. Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės

Gamtos apsuptyje suprojektuota sodyba su svečių nameliu, garažu ir pirties pastatu darniai įsilieja į vietos kraštovaizdį. Pastatų architektūra lakoniška, išlaikanti tradicines formas, medžiagas ir proporcijas – subtiliai sendintos medienos fasadas natūraliai keičiasi kartu su aplinka, o tamsūs stogo akcentai suteikia modernumo ir patrauklaus kontrastingumo. Dideli langai pasirinkti ne tik dėl estetikos, bet ir dėl funkcionalumo – per tokius langus patenka daug natūralios šviesos, o už jų atsiverianti gamta tarsi tampa interjero dalimi. Sodybos statiniai, atkartodami tradicinį sodybinį užstatymą, formuoja vidinį kiemą. Visus pastatus jungia smulkiais akmenukais dekoruotas per sodybą vingiuojantis takas.

Pagrindiniame name suprojektuota didelė vidinė erdvė, kurią į dvi dalis – svetainės ir valgomojo zonas –dalija neaukštas dvipusis židinys. Kitoje, žemesnėje namo dalyje įrengta virtuvė, ūkinė ir tėvų zona – miegamasis su vonios kambariu ir mini pirtele.

Antras aukštas skirtas vaikams – jame suprojektuoti trys miegamieji kambariai, vonios kambarys ir nedidelė bendra žaidimų erdvė. Pagrindiniu didžiojo namo interjero elementu tapo medinės sienos iš CLT plokščių, kurias architektės nutarė palikti matomas. Taip visam interjerui sukuriamas šiltas ir minkštumo įspūdį sudarantis fonas. Tai ne tik estetinis, bet ir jutiminis sprendimas, nes mediena šildo, sugeria garsus, skatina lėtinti tempą. Medinėms sienoms atsvarą sudaro lieto betono grindys.

Rengiant pagrindinio namo interjerą, pasirinkta daug natūralių medžiagų, kaip antai akmuo, keramika, stiklas, metalas. Nemažai dėmesio skirta medžiagų tekstūroms, kurios daug šviesos turinčiame interjere atskleidžia visą savo grožį.

Architektės sodyboms būdingą tradicinę stilistiką šiame projekte siekė perteikti moderniai. Švarų stilių papildė tradiciniais raštais, elementais ir aksesuarais. Interjero spalvinė gama ne veltui pasirinkta monochrominė – taip per langus atsiverianti gamtos panorama ne nustelbia, o praturtina vidų.

Aukštos lubos ir centriniu židiniu padalyta svetainės erdvė kuria monumentalumo įspūdį, o platus sofos

kampas ir kilimas šiai namo daliai suteikia jaukumo, šeimos nariams ir svečiams padeda atsipalaiduoti ir maloniai leisti laiką. Tamsių, blizgių plytelių apdaila pabrėžia židinio struktūrą, o šalia integruotas televizorius tampa vientisos estetikos dalimi.

Virtuvės ir valgomojo zonoje karaliauja stilingas minimalizmas, susijungęs su praktiškumu. Korpusi-

niai baldai paslepia virtuvės įrenginius, atvirose lentynose – tik estetiškai suderinti indai. Šviesus medis ir tamsus akmuo sudaro akiai patrauklų kontrastą. Saloje integruota kaitlentė su gartraukiu veikia be galo tyliai ir visiškai netrukdo bendrauti tarpusavyje. Pašnekesiai labai patogiai gali persikelti iš svetainės į virtuvę, ypač kai apie valgomojo stalą gali susėsti iki 10 žmonių. Ši erdvė neabejotinai tampa dar vienu namų traukos tašku, kur gimsta prisiminimai.

Miegamieji – ramybės erdvė be jokių nereikalingų detalių. Šiltos tekstūros, tamsiai juodi baldai, kurių viename

integruotas grindinis apšvietimas, šioms patalpoms suteikia jaukumo. Vonios kambariams pasirinktos juodos glazūruotos plytelės, akmeninis ir iš betono išlietas praustuvas, natūrali mediena, drobiniai užuolaidų audiniai kuria atmosferą, verčiančią pasijusti tarsi patekus į SPA erdvę.

Pagrindinio namo koridoriai – tarytum architektūriniai siužetai. Kiekvienas jų turi savo šviesos scenarijų: vienur šviesa krinta iš viršaus per stoglangius, kitur skverbiasi šonais per plačius langus. Audiniai, pasikartojantys natūralūs elementai ir subtilūs šviestuvai kuria ritmą, kuris vilnija per visą namą.

Langai nuo grindų iki lubų, į terasas atsiveriančios durys sklandžiai sujungia namo vidų su išore ir aplinka.

Įėjimas į pirties zoną teikia pojūtį, tarsi iš gamtos žengtum tiesiai į poilsio erdvę. Išorinė architektūra kartoja vidinių sprendimų logiką – tvarios medžiagos, švarios linijos ir jokių nereikalingų puošybos elementų.

Šis namas – ne tik architektūrinis objektas, bet ir gyvenimo būdo pavyzdys. Tai erdvė, kurioje kiekviena kertelė, kiekviena medžiaga ir šviesos kritimas yra apgalvotas, sujungtas į vientisą, darnią visumą. Čia gyvenimas teka lėtai, kokybiškai ir autentiškai – be pertekliaus, bet su prasme. IP

AUTENTIŠKA ŠILUMA

SU ŠIUOLAIKINIU POLĖKIU:

LIETUVIŠKOS TROBOS INTERPRETACIJA ŠIANDIEN

Interjero autoriai: Povilas Žakauskas, Rūta Kazėnaitė, Eglė Barauskaitė, Oleksandra Nahorna, Akvilė Stundytė (architektūros studija HEIMA architects). Nuotraukos: Norbert Tukaj. Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės

Tarp šimtamečių medžių ir lietuviško kraštovaizdžio žalumos slypi išskirtinai jaukūs nameliai – tarsi šiuolaikinė senojo kaimo gyvenimo reinterpretacija. Čia susipina etnografiniai motyvai, funkcionali architektūra ir jauki, spalvų prisodrinta atmosfera.

Šio pastatų komplekso interjere vyrauja „mid-century“ laikotarpio stilius ir jaukią aplinką kuriantys

eklektikai būdingi elementai. Natūrali mediena ne tik suteikia šilumos ir tekstūros pojūtį, bet ir leidžia išryškėti subtiliems spalviniams intarpams – žaliai, sodriai raudonai, natūralioms žemės spalvoms. Įvairūs tautiniai kilimų raštai ir kiti liaudiškos trobos motyvai (rankų darbo dailylentės, langinės, nendriniai stogai) – duoklė vietos paveldui.

HEIMA architects komanda baldų ir dekoro derinį taip pat rinkosi eklektišką. Taip architektai siekė modernių formų ir tradicinio, autentiško žavesio žaismo. Ir šis sumanymas pasiteisino – erdvė atrodo nepavaldi laikui, o dizainas tarsi kalba apie namus, kuriuose itin jauku gyventi. Štai svetainėje patogiai įsitaisė senovinė koklinė krosnelė, puikiai įsiliejanti į šiuolaikinę aplinką; žalsvos spalvos knygų lentyna su integruotu televizoriumi – darnaus seno ir naujo dialogo atspindys, o tokia pat spalva nudažyta sienos dalis vizualiai praplečia erdvę.

Virtuvėje pasikartojanti žalsva spalva dera su ornamentuotomis plytelėmis, klasikinė kriauklė su iškiliu priekiniu fasadu primena seną ūkį, o visa tai papildyta šiuolaikiškais sprendimais – nuo ergonomiškų rakandų susidėjimo vietų iki apskritai kompaktiško suplanavimo.

Valgomojo erdvė sumaniai įrengta šalia lango –krintanti natūrali šviesa mediniams baldams suteikia dar daugiau jaukumo, o šalia sienos stovintis suoliukas yra dar viena lietuviškos seklyčios detalė.

Namuose suprojektuoti du išraiškingi miegamieji. Viename – švelnių tonų baldai, spinta veidrodiniais paviršiais, klasikinių raštų kilimas ir dekoratyvinis tapetas su peizažu. Kitame – daugiau žaismės, ryškesnių kontrastų, turkio atspalvio lentynos, netrūksta bohemiškų detalių.

Abi erdves jungia medžiagiškumas, spalvinė dermė, jaukumas ir funkcionalumas. Senovinis staliukas, retro stiliaus šviestuvai ir raštuoti kilimai patalpoms suteikia išskirtinumo ir šilumos.

Ne mažiau nei vidaus erdvės įspūdingi ir įėjimai į namelį. Medinės langinės, drožinėtos apdailos detalės ir šviesiai dažytos durys sukuria istorinį vizualinį kodą, kuris natūraliai susilieja su šiuolaikiškomis proporcijomis. Čia interjero autoriams pavyko jautriai įprasminti lietuviško paveldo dvasią.

Dideli langai ir atveriamos durys leidžia gyvenimui ramiai tekėti tarp vidaus ir gamtos. Terasos – ne tik poilsio erdvės, bet ir natūrali namelio tąsa. Iš jų atsiveria pievų ir miško vaizdas, leidžiantis pajusti tikrą kaimo ritmą.

Nors šie namai pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, jie pasakoja apie šaknis, lietuvišką tapatybę, apie prisilietimą prie tikrų, laiko patikrintų vertybių. Taip pat šis interjeras įrodo, kad autentiškoms tradicijoms nesvetima šiuolaikiška atmosfera, o jaukumas gali būti stilingas. Tai erdvė, kurioje malonu būti ne tik dėl čia įkurdintų daiktų, bet ir dėl patiriamų pojūčių.

arredodeko.lt 1 IP

MODERNUS RĄSTINIS

NAMAS:

KAI SKANDINAVIŠKA

RAMYBĖ SUSITINKA

SU LIETUVIŠKU

MEDŽIAGIŠKUMU

Interjeras: Ievos Prunskaitės ir Roko Puzino (architektūros ir interjero studija PRUSTA)

Nuotraukos: Leono Garbačausko Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės

Ramiam poilsiui rekonstruoti du rąstinukai po 105 m² ežero pakrantėje, pasak architektės Ievos Prunskaitės, tapo išties dideliu iššūkiu. Pirmą kartą įžengus į keletą dešimtmečių skaičiuojančias patalpas vaizdas nedžiugino. Nedidelės, blogai suplanuotos patalpos, patamsėjusi mediena, suspaustų erdvių pojūtis... Atgaivos teikė tik išlikęs malonus rąstų kvapas ir nuostabus vaizdas, matomas per langus. Teko iš peties paplušėti: viską išbalinti, keisti inžinerinius įrenginius, elektros instaliaciją. Galiausiai naujai atsivėrusioms erdvėms gyvybės įpūtė paklotos natūralios medienos grindys, akmeniniai stalviršiai, natūralių paviršių baldai ir durys, lininės audinių faktūros.

Šį interjerą galima vadinti subtiliu atsakymu į klausimą, kaip galima šiuolaikiškai pažvelgti į tradicinį rąstinį namą. Tai ne tik estetinis, bet ir emocinis projektas, įrodantis, kad natūralios medžiagos, minimalistinis dizainas ir pagarba kontekstui gali sukurti nepaprastai harmoningą gyvenamąją erdvę.

Žvelgiant giliau, nesunku suprasti, tiksliau – pajusti, kad balintuose rąstuose slypi ne tik architektūrinis sprendimas, bet ir emocinė šiluma. Namo sienos, lubos ir net lubų sijos alsuoja natūraliu medienos faktūros ritmu, tačiau dėl subtilios spalvos dangos jos nevirsta kaimiškomis – priešingai, kuria šviesų, šiuolaikišką foną, leidžiantį interjerui kvėpuoti. Vientisa medžio stilistika būdinga visoms erdvėms – nuo svetainės iki vonios kambarių.

Svetainėje rąstų ritmika derinama su minkštomis formomis. Tai leidžia sukurti švelnų, bet struktūruotą pojūtį: pilki sofų kampai, minimalistiniai kavos staliukai ir apvalūs židiniai, įrengti prie atidengtų plytų sienų, sudaro darnų kontrastų derinį. Apšvietimo sprendimai (juodi bėginiai šviestuvai) svetainės interjerui suteikia modernumo, o tekstilės sluoksniai – švelnumo. Šviesūs, beveik balti rąstai atspindi dienos šviesą, todėl net ir debesuotą dieną čia šviesu.

Virtuvė sukomplektuota praktiškai ir elegantiškai: neutralūs pilkšvai balti fasadai, įleistos rankenėlės, masyvus akmens stalviršis. Švaru, bet ne šalta: jaukumo erdvei suteikia medinės žaliuzės, dideli langai, per kuriuos atsiveria vaizdas į kiemą, subtilūs dekoro elementai. Patogumo teikia aiškus virtuvės zoniškumas – kaitlentė integruota stalviršyje, šaldytuvas pa-

slėptas už baldų fasado. Visa tai leidžia išvengti vizualinio triukšmo.

Abiejų namukų valgomojo erdvės – tarsi ekranas tarp vidaus ir gamtos: įsitaisius ant patogių natūralios medienos baldų labai malonu mėgautis gamtos vaizdais, žvelgiant per didžiulius į kiemą atsiveriančius langus. Forma popierinius žibintus primenantys modernūs šviestuvai sušvelnina skleidžiamos šviesos atspalvį ir patalpoms suteikia jaukumo.

Miegamuosiuose atsiskleidžia „japandi“ (japoniško ir skandinaviško) stiliaus įtaka: tikslios formos, žemi baldai, ramūs spalvų deriniai. Šių patalpų erdvė neperkrauta ir labai komfortiška. Viename iš miegamųjų įrengta vonios zona, atskirta nepermatomo stiklo ir

medienos pertvara, kuri vizualiai išplečia erdvę ir praleidžia dienos šviesą.

Itin apgalvotas koridorių apšvietimas: langeliai koridorių galuose ir įleidžiami šviestuvai ant medinių sienų sukuria šviesos ir šešėlių žaismą. Patalpas jungiantys koridoriai tampa lyg architektūrine pauze –atokvėpiu akims ir mintims.

Voniose išlaikyta vientisa namų dizaino stilistika, kurią skoningai papildo tokios paskirties patalpoms būdingos detalės: akmens masės plytelės, mediena, švelnios spalvos, veidrodžiai. Viename vonios kamba-

ryje vyrauja skandinaviškas minimalizmas, kitame –modernus baltų linijų žaismas.

Šie rąstiniai namai – unikalus pavyzdys, kaip senoji architektūra gali būti šiuolaikiškai interpretuojama –be nostalgijos, bet su pagarba. Šviesa, mediena ir santūrus dizainas čia kuria namų jausmą, dvelkiantį giliomis vertybėmis: natūralumu, kokybe, laiku, skiriamu sau ir artimiesiems.

„MIESTO RAMYBĖ“: SUBTILUS ŠIUOLAIKINIO

BUTO INTERJERAS

Interjero autorė: Gabrielė Grušienė (studija GARTIS)

Nuotraukos: Viktorijos Zelenkovos. Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės

Tarp miesto tempo, spūsčių ir nuolatinio judesio grįžtama į erdvę, kurioje laikas sulėtėja. Šiame šiuolaikiškame kompaktiškame 37 m² bute vyrauja estetiškai švarus minimalistinis dizainas su modernios klasikos prieskoniu. Architektė Gabrielė Grušienė interjerui parinko nuoseklią medžiagų ir spalvų paletę, skirtingas buto zonas sujungiančią į vientisą, darnią visumą.

Kadangi butas nedidelis, architektė norėjo kuo daugiau švaros, racionalaus suplanavimo ir vizualinio lengvumo, todėl interjeras sąmoningai neapkrautas pertekliniais elementais. Kambarius skirianti siena išlaiko vientisą estetiką – joje įkomponuotos nematomos durys, dažytos ta pačia kašmyro spalva, kaip ir sienos.

Siekiant dar labiau sustiprinti vientisumo pojūtį, korpusiniams baldams taip pat parinkta kašmyro spalva – tai leidžia jiems tarsi susilieti su sienomis, o erdvė atrodo vientisa ir vizualiai didesnė. Prie optinio erdvės didinimo prisideda ir veidrodžiai.

Prieangyje architektė šviesą įdarbino svarbia atmosferos kūrėja. Po spinta integruotas apšvietimas švelniai nušviečia šią mažą erdvę ir paverčia ją itin jaukia bei kviečiančia vidun. Tarsi kabantis suoliukas, aptrauktas minkšta oda, čia tarnauja ne tik kaip praktiškas baldas prisėsti, bet ir kaip savotiškas dizaino objektas. Nestandartinis, bet itin estetiškas sprendimas yra prie lubų pritvirtintas metalinis rėmas, pritaikytas lauko drabužiams, skėčiui ar aksesuarams kabinti. Tai ne tik funkcionalus prieangio sumanymas, bet ir viso interjero akcentas, pasikartojantis ir vonioje – panašus rėmas, tik mažesnis, naudojamas rankšluosčiams kabinti šalia šildomos sienoje integruotos sienutės. Estetika čia dera su praktiškumu – rankšluosčiai ne tik tvarkingai kabo, bet ir džiūsta.

Vonios kambarys išsiskiria ir prabangiai atrodančia akmens masės plytelių faktūros elegancija, kuri skoningai pasikartoja virtuvės zonoje. Vyraujantis tamsus plytelių atspalvis su ryškiomis gijomis primena natūralius marmuro akmens raštus ir sudaro kontrastą su šalia esančia šviesiai įrengta kosmetine zona. Matinės tekstūros, elegantiški juodi maišytuvai, kruopščiai įkomponuotos nišos daiktams susidėti vonios kambariui suteikia dar daugiau estetikos. Minimalistinį stilių papildo apgalvoti funkcionalūs pasirinkimai – veidrodžiai su

apšvietimo sistema, pakabinami baldai, ergonomiški dušo sprendimai.

Miegamajame dominuoja šviesūs žemės tonų atspalviai – nuo šiltai baltų sienų iki natūralių medinių detalių. Įmontuotos nišos, atvira knygų lentyna ir integruotas darbo stalas išlaiko vientisą dizaino stilių, o audiniai – lovos užtiesalai, pagalvės – prideda minkštumo. Šiai patalpai parinktas ne tik funkcionalus, bet ir estetiš-

kas apšvietimas – pakabinami šviestuvai prie lovos kuria nuosaikią ir ramią nuotaiką, o praktiškumo suteikia skaitymo lemputės.

Virtuvė – bene svarbiausias interjero akcentas. Jos sienos dekoruotos akmens plokštėmis, kurios ne tik išsiskiria grožiu, bet ir yra praktiškos. Minimalistiniai

paviršiai, paslėptos baldų rankenėlės, subtilūs šviestuvai pabrėžia dizaino vientisumą. Juodas maišytuvas ir matiniai paviršiai sudaro elegantišką kontrastą. Baro tipo stalas su aukštomis kėdėmis vizualiai atskiria virtuvę nuo svetainės zonos.

Tuo tarpu svetainėje palangės virsta ne tik atsisėdimo, bet ir papildoma daiktų laikymo vieta, žalsva sofa kontrastuoja su neutraliu fonu, kurį gyvina sieniniai bra šviestuvai. Skirtingų spalvų ir dydžių šveistuvai suteikia žaismingumo, nuotaikos ir šiek tiek netikėtumo. Visai taip pat, kaip ir „Negaliu kaip gražu“ plakatai „Sėdinčios moters siluetas“ ir „Sklindanti šviesa“. Plakatai yra ne tik sienų dekoracijos, bet ir poetiški viso buto dizaino komentarai. „Miesto ramybė“ – tai interjeras tiems, kurie ramybę vertina kaip kokybę.

SPECO DIENA X INTERJERAS.LT

REKOMENDUOJA

„Dizaino savaitės ’25“ metu UNIDECO apdailos salonų centre vyko „Speco diena“, skirta interjero dizaineriams, architektams ir dizainu besidomintiems lankytojams. Visą dieną trukusio renginio metu nestigo edukacinių pramogų: seminarų metu salonas Trukmė dalijo patarimus, kaip tinkamai pasirinkti baldines medžiagas, Vonia plius pristatė naują vonių kolekciją ir patarė, kaip teisingai jas pasirinkti, o vokiško prekės ženklo Hoepke Textiles atstovai dalijosi ilgamete tekstilinių audinių baldams gamybos patirtimi. Salonas Gustina, bendradarbiaudamas su studija Ginterjeras, vedė seminarą „Užuolaidos ir lubos: tendencijos, pasirinkimai, pasiruošimas“. Apie ąžuolo masyvo baldų gamybą taikant šiuolaikines technologijas pasakojo ir sukaupta patirtimi dalijosi prekės ženklo Katwood atstovai. Tapytoja Eglė Kurlianskaitė pristatė savo paveikslų parodą ir kalbėjo apie meno interjere svarbą, o salonas 2DI surengė leidyklos Taschen knygų pristatymą. fotoedukaciją, kurią vedė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas ir „Fotografijos savaitgalio“ iniciatorius Jonas Staselis.

„Speco dienos“ metu Varduva su trenksmu atidarė savo naująjį apdailos prekių saloną ir pristatė naujienas. Renginyje buvo atidarytas ir didelio dėmesio sulaukęs Archetype showroom. Į programą įsitraukė ir kiti UNIDECO įsikūrę salonai: Nevotex, Sateka, Akmenstata, AZ durys, IRIS, Lenex ir kt., kuriuose buvo galima susipažinti su naujomis kolekcijomis, pasinaudoti specialiais pasiūlymais bei pasimėgauti vaišėmis.

Renginiai vyko ne tik prekybos centro viduje, bet ir lauke – svečiai galėjo pasigrožėti salono Vadasiga lauko baldų ir pergolų kolekcija, o tarptautinio ispanų prekės ženklo Cosentino atstovai Baltijos šalyse eksponavo natūralaus akmens plokštes.

Nuotraukų autorius: Tauras Gudmantas media

„Speco dienos“ svečiai buvo kviečiami susipažinti ir su Vilniaus dizaino kolegijos studentų darbais bei rinkti labiausiai patikusius. Specialiai šiai dienai po pertraukos grįžo portalo interjeras.lt organizuojamas konkursas „Interjeras.lt rekomenduoja“, kurio tikslas –išrinkti geriausias prekes ir gaminius, kuriuos dizaino profesionalai galėtų rekomenduoti tiek pirkėjams, tiek savo klientams. Šiame konkurse buvo pristatoma:

 Salono Varduva reljefinių plytelių MINIMAL NOIR, sienų dangų Imperialis IM64 kolekcijos ir pakabinamas klozetas „Sanindusa Urb.Y52 Taupe“;

 Salono IRIS naujo tipo plytelės TUBADZIN, pagamintos naudojant „Sensory 3D“ technologiją, išmanusis pakabinamas klozetas AQUACLEAN ALBA, bronzinė termostatinė dušo sistema AURELIA, pakabinamas klozetas SFERA ir praustuvas POINTE (MATTE ROSE);

 Salono 2DI „Quick-step“ parketlentės su apsauga nuo vandens, „Narma“ kilimų kolekcija, aukštos kokybės „Küberit“ anoduoto aliuminio profiliai ir „Quick-step“ eglutės rašto vinilinė grindų danga iš „Ciro“ kolekcijos;

 Salono AZ durys minimalistinio dizaino AVESTA ir klasikinio dizaino KREMONA 2 vidaus durys;

 Salono Hoepke Textiles baldinių audinių kolekcijos SANTO, SANGELI, gyvūnams tinkantis audinys GLORIA ir vandens pagrindo silikoninis audinys „Wizard“;

 Salono Vonia plius ant stalviršio statomas praustuvas „Omnires OVO M+ Terracotta“, aukštas braižyto vario spalvos maišytuvas praustuvui „Omnires Contour CT8012CPB“ ir „Aquastone Inbalia“ kolekcija.

IP

1. Renginio akimirka. 2. Renginio akimirka. 3. Renginio akimirka. 4. Balsavimo akimirka už patikusią „Interjeras.lt rekomenduoja“ konkurse pristatytą prekę. 5 Renginio akimirka. 6. Tapytoja Eglė Kurlianskaitė vedė seminarą apie meną interjere. 7. Salonas AZ durys pristato savo rekomenduojamas duris. 8. 2DI vadovas Audrius Klimas pristatė Taschen knygas. 9. Hoepke Textiles atstovė dalijosi ilgamete tekstilinių audinių baldams gamybos patirtimi. 10. Renginio akimirka, PC UNIDECO vadovė Ina Ivanova (kairėje) 11. PC UNIDECO vadovės Inos Ivanovos sveikinimas salono atidarymo proga.

2025: 2 (94) INTERJERAS PATARIA 29

NAMAMS IR SIELAI – KNYGOS, KAIP INTELEKTUALI INTERJERO DETALĖ

Kuriant jaukią namų aplinką, dėmesys dažnai krypsta į detales, kurios suteikia erdvei charakterio ir išskirtinumo. Jaukia interjero detale gali tapti ir estetika, autentiškais formatais bei kokybišku turiniu pasižyminčios knygos. Būtent tokius leidinius leidžia šiandien visame pasaulyje žinoma „Taschen“ leidykla, savo veiklą pradėjusi 1980 m. nedidelėje komiksų parduotuvėlėje Kelne. Vis dažniau savo skaitytoją leidykla atranda ir Lietuvoje. „Unideco“ prekybos centre įsikūrusiame „2DI“ salone galima rasti platų „Taschen“ knygų asortimentą. Apie išskirtines leidyklos knygas pasakoja parduotuvės vadovė Kristina Tkačukė.

Kalbino: Ieva Klimaitė. Nuotraukų autorius: Rimgaudas Budrys, UNIDECO nuotrauka iš įmonės archyvo.

Kristina, kaip knygos atsirado namų apdailos ir interjero centre?

„2DI“ parduotuvės pavadinime užkoduotos kelios mums svarbios kryptys: dizainas ir interjeras, taip pat dovanų idėjos. „Taschen“ leidiniai puikiai atitinka abi šias sritis. Tai – itin vizualūs, įspūdingų dydžių ir formatų leidiniai, pasižymintys tiek kokybiška vizualine raiška, tiek ir turiniu. Daugybė mūsų pirkėjų nustemba vidinės namų apdailos salone radę knygų kolekciją, tačiau būtent tokių prekių labai trūko. Tikime, kad knygos yra jaukių, asmeniškų namų dalis.

Kuo pasižymi „Taschen“ leidyklos knygos ir kokių leidinių „2DI“ salone galima rasti?

„Taschen“ – gerai visame pasaulyje žinomas vardas, itin vertinamas meno, fotografijos ir dizaino entuziastų. Mūsų internetinėje ir fizinėje parduotuvėse galima ras-

ti apie 300 įvairių „Taschen“ leidyklos knygų ir albumų apie mados istoriją, fotografiją, meną ir jį kuriančius menininkus, taip pat botaniką, ezoteriką, muzikines grupes ir filmus.

Turime leidinių, kurie telpa į kišenę ar knygų lentyną, yra ir tokių, kuriems dėl didelio formato reikalingas specialus stovas. Didieji leidiniai dažnai tampa neatskiriama interjero dalimi – dėl itin aukštos spaudos kokybės jie ypač patogūs tyrinėjant fotografijas ir meno kūrinius. Salone didžiąją dalį šių knygų, prieš nutariant ką nors įsigyti, galima apžiūrėti, pavartyti, pamatyti gyvai.

Stebina šių knygų formatas, grožis, vizualumas. O ką galėtumėte papasakoti apie jų turinį? Kas slepiasi šių išskirtinių knygų viduje?

„Taschen“ knygų autoriai – parodų kuratoriai, istorikai ir kūrėjai, dirbantys svarbiausiose mokslo institucijose bei redakcijose. Skaitytojai, besidomintys žymiausiais pasaulio dailininkais, jų asmenybėmis, gyvenimu, kūrybos procesu ir darbais, leidyklos asortimente ras leidinių, kuriuose gausu mylimų menininkų kūrinių kolekcijų ir išsamiai pateiktų aprašymų – biografinių detalių, kritikų ir amžininkų atsiliepimų bei komentarų apie kūrinius.

„Taschen“ leidyklos knygos vis dažniau savo skaitytojus atranda Lietuvoje. Kas yra šių knygų pirkėjai?

Mūsų klientūra itin įvairi. Salone susitinka tiek meno ir kultūros entuziastai, anksčiau knygas užsisakinėję tiesiogiai iš leidyklos Vokietijoje, tiek tie, kurie namuose jau turi „Taschen“ kolekciją ir ją nuolat papildo. Taip pat nemažai pirkėjų – architektai ir dizaineriai, kurie vertina ne tik turinį, bet ir leidinio dydį, vizualinę estetiką bei spalvų paletę, derindami knygas prie namų interjero.

Sulaukiame ir tų, kuriems „Taschen“ leidiniai tiesiog patinka iš pirmo žvilgsnio, ir žmonių, perkančių knygas kaip ypatingą dovaną. Knyga – universalus ir prasmingas pasirinkimas, puikiai tinkantis tiek spontaniškam siurprizui, tiek asmeniniam dėmesiui parodyti. Dažnai dovanos ieškantieji atsižvelgia į konkretaus menininko kūrybą, mėgstamą šalį ar miestą. O jei apsispręsti sudėtinga, renkasi universalesnes temas, pavyzdžiui, apie maisto ar gėrimų kultūrą – tokios knygos patrauklios plačiam skonių spektrui, todėl tampa saugesniu pasirinkimu.

Kodėl dėl šių knygų verta apsilankyti būtent „Unideco“ prekybos centre?

Įprastai leidiniai būna supakuoti, o čia turime daug ekspozicinių knygų, kurias prieš išsirenkant galima pavartyti. Galiausiai, nors „Taschen“ knygų rasite ir kitose mūsų parduotuvėse – „Domus“ galerijose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, „Unideco“ centre galime pasiūlyti didžiausią jų asortimentą. Beje, leidinių galite rasti ir elektroninėje parduotuvėje www.2di.lt. Lauksime apsilankant!

UNIDECO prekybos centras, Verkių g. 44, Vilnius.

Trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Užmerktos akys – tai slenkstis į pasaulį, kuriame kūnas ir protas atsigauna, ląstelės atsinaujina, o siela randa ramybę.

Miegas yra svarbiausia gamtos dovana –paslaptinga, bet nepriekaištingai tiksli, nepastebima, bet gyvybiškai svarbi. Miego nebūtina suprasti. Užtenka užsimerkti.

„Lonas“ šį meną įvaldė tam, kad mums liktų vienintelė užduotis – tiesiog miegoti.

Naktinė „Virtuoso“ kontinentinių lovų kolekcijos premjera įvyko birželio pradžioje „Dizaino savaitės“ metu. Tą vakarą buvo galima ne tik išbandyti lovas, bet ir išgirsti kolekcijos kūrėjo Sauliaus Jakučio įžvalgas, susipažinti su istorija, kaip trijų dešimtmečių „Lono“ patirtis miego srityje virto kolekcijos konstrukciniais sprendimais, precizišku dizainu ir natūralių medžiagų meistryste, susiliejančia į vientisą poilsio sistemą.

KAI MIEGAS TAMPA MENU:

„VIRTUOSO“ KOLEKCIJA IR POILSIS IŠ ARČIAU

MIEGO SLUOKSNIŲ KOMPOZICIJA

„Virtuoso“ kolekcijos lovos sukurtos kaip trijų dalių – tachtos, čiužinio ir antčiužinio – miego sistema.

Kiekviena jų – gilų, taisyklingą ir ergonomišką poilsį lemiančios visumos funkcinė grandis. Tachtoje – daugiau nei 700 spyruoklių, čiužinyje – daugiau nei 800 ir kiekviena spyruoklė reaguoja į kūno spaudimą individualiai. Iš „Talalay“ latekso pagamintas antčiužinis –tarsi baigiamasis miego sistemos akordas: suteikia elastingumo, švelnumo ir sumažina kūno spaudimo taškus.

„Stengėmės sukurti sistemą, kurioje nėra atsitiktinių medžiagų, – kalbėjo kolekcijos kūrėjas Saulius Jakutis. –Lovų rėmas pagamintas iš medienos masyvo, briaunos švelniai suapvalintos dėl saugumo, o visos naudojamos medžiagos, ant kurių gulamės miegoti, yra sertifikuotos, natūralios ir atsparios ilgalaikiam naudojimui.“

Ir išties, lovose naudojamos medžiagos – mediena, vilna, medvilnė, lateksas ir metalinės spyruoklės – pa-

rinktos ne tik dėl natūralumo, bet ir dėl konkrečių funkcinių savybių. Spyruoklės išdėstytos taip, kad judesio banga nepersiduotų kitai pusei, todėl lovos tinkamos net jautriai miegančioms poroms. Lateksas pasižymi natūraliu elastingumu ir antibakterinėmis savybėmis, vilna reguliuoja šilumą, o medvilnė garantuoja sausą ir komfortišką paviršių visais metų laikais. Čiužiniai ir antčiužiniai siuvami nenaudojant jokių klijų – tai užtikrina ne tik tvarumą, bet ir sklandų beveik 20 sluoksnių funkcionavimą bei neapsakomą kūno komfortą miegant.

POILSIS YRA ASMENIŠKAS

Renkantis „Virtuoso“ kolekcijos lovą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose esančiuose salonuose galima ne tik susikomponuoti lovą pagal individualius poreikius, bet ir išbandyti bei pajusti šių lovų komfortą gyvai. Itin plati ir estetinė pasirinkimo laisvė – salonuose yra daugiau nei 500 lovų audinių, spalvų ir raštų. Apsisprendus dėl galvūgalio, tachtos ir priderinus tinkančias kojeles, „Lonas“ siūlo rinktis net iš keturių čiužinio kietumo lygių – nuo „extra soft“ iki „hard“ –bei derinti skirtingo kietumo puses viename čiužinyje. Tai itin aktualu poroms, kurių miego įpročiai dažnai būna nevienodi. Visa tai kartu leidžia sukurti ne tik ergonomišką, bet ir estetiškai integruotą sprendimą kiekvieniems namams.

Pristatydamas „Virtuoso“ kolekciją „Lonas“ tiki, kad miegas – tai ne prabanga, o sąmoningas kasdienybės ritualas, investicija ir pagrįstas atsakas į tai, ko reikia kokybiškam atsigavimui ir geresniam gyvenimui. „Virtuoso“ kolekcijos lovos yra gaminamos individualiai pagal užsakymą, o joms suteikiama net 10 metų garantija. Nes tai – poilsis, kuriuo galima pasitikėti. IP