"Centras" Nr. 1, 2010

2010: 01

4

2010: 01

6

2010: 01

8

2010: 01

10

2010 : nr.1

Turinys interviu 14 „Dizainas išreiškia tai, kas yra gerokai toliau už jį patį“. (interviu su dizainere ir architekte Johana Grawunder).

architektūra 22 „Rien ne va plus”: ar statymai baigti?

30 „Stiprėti, o ne pūstis“ (apie Vilniaus miesto urbanistinės raidos perspektyvas).

34 Rusijos paviljonas „Expo‘2010“: ką ir kaip rodys kaimynai?

42 „R ir D”: du broliai-namai („bevk perović arhitekti” namų projektai).

INTERJERAS 46 Konkursas „Metų interjeras“: istorijos nesuklastosi.

50 Uždaras tendencijų ratas (2010 baldų ir interjero tendencijos).

DIZAINAS 58 Skandinaviško dizaino vėjai (Stokholmo baldų parodos apžvalga).

62 Bolero prieš antidizainą.

64 „Braun“ dizaino konkursas: misija įmanoma.

68 „Nesiūlau formų, kurios jau gyvena kultūroje“ (I.Gerasimenko apie koncepcinių automobilių modelius).

Projekto vadovas Vytautas Gurevičius mob. tel. (8 ~ 699) 83242 vytautas@interjeras.lt.

Meno redaktorė Lina Mikužytė Reklama Julius Vladička tel. (8 ~ 5) 205 15 71 mob. tel. (8 ~ 699) 26 270 julius@interjeras.lt Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika” Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. Žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392 - 6063.

Leidėjas: VšĮ „Aplink tave”, Konstitucijos pr. 23B-12, Vilnius.

Pardavimo kaina: 8,99 Lt. Viršelyje: „Lampabilla“, (aut. Lluís Morillas „Morillas Brand Design“, Barselona), knyga „Inout & Friends Book“. Žurnalo partneriai:

Komfortabilus sėdmaišis ant kojelių.

Dizainas – Bertjan Pot Gamintojas – Montis

„Tautos metų interjero“ prizas – Prêt-à-porter

Dizaineris, kurio interjeras šiemet pelnys „Tautos metų interjero“

Sėdmaišis priglunda kaip pirštinė. Polistireno rutuliukų užpildas prisitaiko

vardą, bus apdovanotas išskirtiniu prizu – kompanijos „Whirlpool“ uni- prie bet kokios sėdėjimo pozos. Dizaineris Bertjan Pot šiame balde suderino kaliu drabužių atnaujinimo įrenginiu Prêt-à-porter, kuriuo naudotis la- sėdmaišio lankstumą su krėslo komfortabilumu. Jis uždėjo sėdmaišį ant kobai paprasta. Tereikia paimti, pvz., susiglamžiusį kostiumą, prisigėrusį jelių, suteikdamas jam fotelio formą. Labai patogus, nes jo sėdėjimo aukštis cigarečių dūmų kvapo, pakabinti jį ant pakabos, tada dėti į specialų didesnis, formą išlaiko tvirti porankiai. Specialiai sukurtas audinys suteikia įrenginį, įpilti stiklinę distiliuoto vandens į apačioje esančią talpyklą, krėslui jaunatviškai nerūpestingą išvaizdą. užtraukti užtrauktuką ir paspausti mygtuką „Start“. Po 30 min. jūsų dra-

Prie krėslo gali būti komplektuojamas didžiulis pufas.

bužis atrodys taip, lyg būtų ką tik išlygintas, ir dvelks švara. Taigi šis

Matmenys: 993x98x76 cm.

įrenginys, pavadintas Prêt-à-porter, iš tikrųjų vertas meilės iš pirmo žvilgsnio! Be to, jis labiau primena stilingą interjero detalę nei buities reikmenį.

Kaitlentės „Miele HiLight“ Viskas kontroliuojama!

Naujoji elektrinių kaitlenčių „Miele HiLight“ serija pasižymi nesenstančiu, šiuolaikiniu dizainu, intuityviu valdymu ir patenkina net išrankiausių namų kulinarų lūkesčius.

Novatoriškas valdymas ir įspūdingas funkcionalumas yra šių kaitlenčių skiriamieji bruožai, kaip ir kokybiški kaitinimo elementai, įkaitinantys paviršių per itin trumpą laiką ir paskirstantys karštį ypač tolygiai.

Plačioje kaitlentėje valdymas išdėstytas aiškiai ir glaustai, tiesiai ant keramikinio stiklo paviršiaus, o individualios funkcijos pasirenkamos paprasčiausiai liečiant sensorinius jungiklius.

Naujųjų elektrinių kaitlenčių seriją sudaro linijos pažiba – modelis KM 5813, taip pat modelis, pritaikytas pradedantiesiems, – KM 5600.

Dizaino savaitė 2010

Nepaisant krizių, neišvengiamai artėja 2010-ųjų Dizaino savaitė. Šiemet šis tradicinis renginys vyks Vilniuje gegužės 15 d. 23 dienomis ir baigsis uždarymo renginiais T. Ševčenkos gatvės loftuose. Organizatoriai žada dar demokratiškesnę ir atviresnę atmosferą ir galimybes gerą dizainą ir parodyti, ir pamatyti visiems, o savaitės leitmotyvas bus ekologinė tematika. Daugiau informacijos artimiausiu metu bus paskelbta tinklalapyje www.designweek.lt.

Iki susitikimo Dizaino savaitės renginiuose!

2010: 01

12

INTERVIU

„Dizainas išreiškia tai, kas yra gerokai toliau už jį patį“ Tekstas Claudia Wanninger Foto: Lutzas Sternsteinas

Iš JAV kilusi architektė ir dizainerė Johana Grawunder (gim. 1961) projektuoja namus, interjerus, kuria pramoninio dizaino objektus tokioms kompanijoms, kaip „Boffi“, „Flos“, „B&B“ ar „WMF“.

Pastaraisiais metais ji labiausiai išgarsėjo „limited edition“ gaminiais įvairioms Europos ir JAV galerijoms.

Iš Kalifornijos kilusi architektė savo karjerą pradėjo garsiojo Ettore Sottsasso studijoje Milane 1985 metais. Jau po ketverių metų ji tapo „Sottsass Associati“ partnere ir prisidėjo prie kelių žinomiausių dizaino korifėjaus projektų. 2001 metais ji įkūrė nuosavą studiją su atstovybėmis San Franciske ir Milane.

J. Grawunder šiemet dalyvavo ir Kelno „imm“ inspiruotame „TrendBoard“ projekte. Claudia Wanninger pasinaudojo gera proga pakalbinti dizainerę apie dizaino vietą ir vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.

Šių metų „Trendboard“ užsiminta apie „dizaino iko-

ir vėliau, tuo pačiu atspindėdami ir laikmečio dvasią. Kas iš

nų“ pasitraukimą. Kokią įtaką tai turės interjero dizai-

tikrųjų pasikeitė, tai žmonių poreikis užkrauti savo namus di-

nui?

zainerių sukurtais daiktais, tarsi namai būtų vaikiškų žaislų

Taip, apie tai mes diskutavome, tačiau nemanau, jog tai

dėžės. Toks požiūris jau nėra madingas.

besąlygiška. Manau, jog visuomet egzistuos dizaino ikonos.

Ar objektas pasižymi kultiniais bruožais, lemia pats dizainas, o ne kiek rinkoje paplitusi konkreti etiketė. Daug dalykų yra

2010: 01

14

Ar tai reiškia, kad esame šiek tiek pavargę nuo visų šitų naujamadiškų dalykų?

sukurti be aiškios idėjos, labiau pabrėžiant simbolinį pobūdį,

„Bombarduoti“ šios simbolikos, mes tiesiog persisoti-

tačiau jie sugeba užvaldyti vartotojų vaizduotę tuo momentu

nome visu šituo šlamštu. Tuo pačiu tai ir laikmečio žymė.

Žmonės vis labiau traukiasi, ieškodami neutralios erdvės,

kas, ką jūs mylite. Dizainas neišspręs

prieglobsčio. Jie vis dar renkasi kelis išskirtinius daiktus, ku-

globalių problemų, tokių kaip badas

rie juos suptų, tačiau tik kelis.

ar ligos. Mums tikrai nereikalingas vienas ar kitas baldas, kad išliktume.

Vadinasi, „Trenboard“ workshope įvardinta „Rehab“

Žiūrint iš šios perspektyvos, dizainas

tendencija, savotiška asmeninės terapijos forma, gali

yra prabanga. Tačiau vienokios ar

būti įvardinta kaip esminis apsivalymas?

kitokios prabangos poreikis yra nuo-

Akivaizdu, jog ne kiekvienas priima šį požiūrį vienodai

latinis. Asmeniškai esu linkusi įžvelgti

ar net sąmoningai. Bet galima neabejotinai teigti, jog jūsų

savo balduose vyriškų ar moteriškų

realių poreikių įvardijimas yra bendra tendencija. Tipiškas

bruožų. Pavyzdžiui, aš dirbu prie me-

amerikietiškas šaldytuvas galėtų būti puikus pavyzdys. Be

talinio rašomojo stalo, kuris yra tarsi

to, kad jis yra neįtikėtinai didelis, jo 75 cm gylio lentynos

„kietas vaikinas“, žvelgiantis į mane

kimšte prikimštos kečupo, garstyčių, majonezo, maisto liku-

provokuojamai ir laukiantis, kol paga-

čių ir mažų pakuočių – jau nebeaišku, kas jose yra ir kam jos

liau prieisiu ir atidarysiu stalčius.

„Art Design“ nėra tik būdas turtingus žmones padaryti laimingais.

Tai būdas, leidžiantis eksperimentuoti su įvairias gyvenimo scenarijais.

buvo pirktos. Manau, jog tai Amerikos kultūros dalis. Žmonės galvoja, kad šaldytuvas turi būti pilnas, kitaip jie mirs

Bet ar jūsų „limited edition“ nėra grynoji prabanga?

badu... Akivaizdu, tu negali valgyti dizaino, tačiau egzistuoja

„Art Design“ nėra tik būdas turtingus žmones padaryti

toks dalykas kaip dizaino vartojimas – tai veda prie despe-

laimingais. Tai būdas, leidžiantis eksperimentuoti su įvairiais

ratiško troškimo kažką turėti, pasitenkinimo įsigijus, taip pat

gyvenimo scenarijais. Nemažai dalykų, kuriuos išbandome,

ir praradimo baimės, jei neįsigysi. Tačiau dabar žmonės pra-

vėliau virsta komerciniais gaminiais masinei rinkai. Štai ko-

dėjo tuštinti savo šaldytuvus, ir juose laiko tik tai, ko jiems

dėl tokiais atvejais nėra jokios prasmės kalbėti apie kopijas,

gali prireikti dabar. Nuosavybės klausimas nebeegzistuoja.

kadangi tai atspindi, koks yra mūsų darbas – idėjų generavimas. Malonu, kai idėjos, pristatomos specializuotam ratui

Ar gali būti, kad mums reikia mažiau dizaino, nes tai

ar meninėje aplinkoje, pasirodo kitose sferose ir randa kelią

nebėra taip išskirtina ir yra tapę mūsų kasdienio gyve-

pas žmones per dizainą ar madą. Tuomet jauti, jog tyrinėji-

nimo dalimi?

mai, kuriais užsiėmei, išties yra vertingi.

Taip, be abejo. Tačiau netgi dizaino „nedizainiški“ bruožai vis dar yra dizainas. Tarkim, Kolumba muziejus Kelne: ne-

Šiemet dalyvavote Kelno „imm“ baldų parodos

paisant to, kaip stipriai juntama architekto Peterio Zumtho-

„Trendboard“ projekte. Ar radote metodą, kaip įvardinti

ro ranka, neatrodo, kad jis būtų padaręs labai daug. Tačiau

dabartines dizaino tendencijas, kaip jos susijungia su

preciziška neutrali grindų, sienų ir takų spalvinė paletė, kuri,

vartotojų grupėmis, vadinamąja aplinka, naudingu po-

nepaisant minimalistinės estetikos, vis dėlto yra neįtikėtinai

žiūriu?

turtinga erdvės suvaldymo, medžiagų parinkimo, šviesos,

Turite galvoje veikiantį modelį, kuris įvardintų reikšmi-

prasme. Net jeigu žmonės yra pavargę nuo dizaino, manau,

nius ir „primenančius“ terminus svarbiausiems požiūriams

kad dizaineriai jiems reikalingi, kadangi galiausiai dizainas

ir tendencijoms ir susietų juos su dabartiniais dizaino pro-

gali pagerinti jų gyvenimo kokybę – per erdvę, medžiagas,

cesais? Žinoma, tokia konstrukcija realybėje neegzistuoja.

spalvas ir išskirtinius baldus.

Tačiau vis tiek labai įdomu ir naudinga konstruoti. Ypač tai naudinga visuomenei, tam tikrai dizaino pasaulio daliai ir

Ar gali savęs suvaržymas iš esmės pagelbėti?

daugeliui gamintojų, kurie nori susidaryti bendrą įspūdį ir

Šiuo metu tai aktuali tema. Nors ekonominės krizės lai-

suprasti, kas darosi už jų gamyklų sienų. Eskizus prime-

kais žmonės nebūtinai atsigręš į praeities minimalizmą – jie

nantys tekstai „Trend Book“ sukuria naratyvų sąrašą, kuris

norės komfortiškos, jaukios aplinkos. Vakare žmonės trokš

gali būti ir naudingas, ir svarbus, juolab pateiktos išvados

spalvotų ir šviesių dalykų, ir nenorės be jų gyventi minima-

rodo ateities požiūrį. Šiais metais norėjosi pasiųsti signa-

listinėje kameroje. Dėl to visuomet jausdavau, jog tikras mi-

lą apie katastrofai prilygstantį reiškinį, palietusį mus visus

nimalizmas yra šiek tiek savanaudis. Tarsi žmonės steng-

– tai ekonominė krizė. Per workshopą krizę ir jos ilgalaikę

tųsi paslaptyje išlaikyti savo individualybę: viskas paslėpta

reikšmę prilyginau atominei bombai, „Sputnikui“ ir „Google“

lentynose, ar tai būtų močiutės pagalvėlės, ar šeimos nuo-

atsiradimui... Net jei ekonominių pokyčių efektas mažesnis,

traukos. Kartais tai turi prasmę. Pavyzdžiui, jeigu tau reikia

jie nemažiau dramatiški. Workshopas galėtų būti galimybė

ramybės, minimalistinis dizainas tinka miegamajame, tačiau

parodyti skirtingus įmanomus sprendimus. „Trend Book“ iš

kitose zonose galėtum būti atviresnis ir atskleisti savo as-

esmės yra iškilusių procesų aprašymas, o ne vienų ar kitų

menybę. Manau, jog visko slėpimas yra toks pat pasenęs

dalykų užginčijimas.

dalykas, kaip ir besaikis dizaino objektų kaupimas savo namuose.

Drastiškus pokyčius visuomenė patiria kaip ekonominės krizės pasekmes. Kuri tendencija, jūsų nuomo-

Dėl to dizainas bus vertinamas kaip savotiškas draugas, o ne kaip „objet d’art“?

Taip, kaip draugas, lydintis jus per gyvenimą – ar kaž-

ne, bus ilgalaikė?

Ilgaamžiškumo aspektas jau akivaizdus daugelyje gaminių, kuriuos rinkomės ruošdamiesi workshopui. Tai K. Gr-

pasiimu iš žemės išteklių idėjoms įgyvendinti. Kokiais būdais bandau pakeisti žmones, kokius jausmus noriu jiems perteikti. Ar noriu išspęsti jų problemas, ar kad jie kažką priimtų rimtai, padaryti juos laimingus, ar tai vienas iš norų juos sudrausminti?

Ir kokią išvadą padarėte?

Norėčiau, kad žmonės, naudojantys mano sukurtus daiktus, gerai jaustųsi – tai taip paprasta. Dėl to naudoju daug spalvų ir šviesos.

Ką manote apie dizainerio atsakomybę už jo sukurtus plataus vartojimo gaminius arba pramoninio dizaino draugiškumą aplinkai?

Jis neabejotinai turi jausti atsakomybę. Gerai, kad apie tai dabar kalbama. Tarkim, nauja Jaspero Morrisino kėdė kompanijai „Magis“. Joje plastikas derinamas su medžiu, ir tai visiškai nebūdinga „Magis“. Galbūt ne visos kompanijos yra atviros pokyčiams, ir ne visi dizaineriai yra tokie charizmatiški kaip J. Morrisonas, tačiau mes tikrai galime nulemti gamintojų sprendimus, gali užtekti nežymaus stumtelėjimo teisinga kryptimi. Suprantu, kad tai skamba šiek tiek banaliai, tarsi septintojo dešimtmečio kartos filosofija, tačiau tuo pačiu jaučiu atsakomybės prasmę, ir, kurdama kelis savo „limited edition“ produktus, siekiau kuo mažiau pakenkti aplinkai.

Ir vis dar naudojate nemažai organinio stiklo?

Taip, naudoju, tačiau tai žymiai „draugiškiau“ nei ekologiškai neutralių ar perdirbtų medžiagų naudojimas – klausimas, kokius medžiagų kiekius naudoji. Privalėtum apsieiti su mažiausiai įmanomu pasirinktos medžiagos kiekiu savo ciciaus kėdė ar Jaspero Morrisono „One“. Išliks geri daiktai

tikslui pasiekti. Ilgalaikiškumas – pats „draugiškiausias“ me-

– padaryti iš gerų medžiagų, kokybiški ir aukšto lygio dizai-

todas. Plieninė struktūra gali būti pigesnė už akrilą, kurio

no. Taip pat manau, jog tendencija eksperimentuoti tęsis,

gamybai naudojami naftos produktai, tačiau aš jos nenau-

netgi jei jaunųjų dizainerių pasiūlytos idėjos neturi daug

doju dideliais kiekiais, o kaip labai brangią medžiagą. Dėl

galimybių išlikti rinkoje. Aš tikiu, jog eksperimentinis dizai-

to pirkėjas įsigyja šviestuvą, padarytą iš plastikinių diskų,

nas, nepriklausomai nuo to, sukūrė jį jaunas ar jau žinomas

o ne kristalų. Galbūt vieną dieną jis kabės muziejuje kaip

dizaineris, yra vienintelis dizaino pramonės išsigelbėjimas.

retenybė, vienas iš pavyzdžių, ką žmonės gamino, naudo-

Pirmiausia, kažko parduoti milijonus vienetų nėra geras da-

dami naftos produktus. O maža mergaitė paklaus: „Tėti, o

lykas aplinkai, kultūrai, pagaliau, vartotojams. Antra, be visų

kas yra nafta?“.

keistų eksperimentinių daiktų, neegzistuotų ir kiti daiktai. Tyrinėjimai, eksperimentai ir netgi tam tikro lygio „art design“

Ką manote apie netolimą ateitį?

yra visos pramonės „vairuotojai“ – nepaisant to, kad pramo-

Dabartinė situacija yra galimybė visiems ir kiekvienam

nė gali to ir nepripažinti.

dizaineriui suteikti savo darbams prasmę, o ne tik kurti smagius ar linksmus dalykus. Galiausiai tai vis tiek tampa žaviai

Ar apsivalymą deklaruojanti tendencija sukuria taip būtiną erdvę ir eksperimentiniam dizainui?

2010: 01

16

nuobodu. Pažvelgus į šiuolaikinių meistrų sukurtas dizaino ikonas, tokias kaip Jasperso Morrisono ir Konstantino Gr-

Iš esmės tai palies jaunus dizainerius, kurie ieško indivi-

ciciaus darbai, Rono Arado kėdės ar Stefano Giovannonio

dualių išraiškos formų, turi visas galimybes eksperimentuo-

aksesuarai kompanijai „Alessi“ – juose nėra nieko aikštingo

ti ir prisistatyti netgi be gamintojo pagalbos. Tai inspiruoja

– tai rimto dizaino, o ne pokšto pavyzdžiai. Kai į dizainą žiū-

daug naujų idėjų. Tokiems žmonėms krizė neabejotinai gali

rima rimtai, jis apima kultūrinius aspektus, meistrišką koky-

būti proga pagalvoti, ką jie iš tikrųjų nori daryti. Aš ir savęs

bę ir net, mano nuomone, architektūrinius sprendimus. Tuo-

klausiu, ką darau, kuo prisidedu prie mūsų kultūros, ir ką

met dizainas išreiškia tai, kas yra gerokai toliau už jį patį.

“Design can be an expression of something that goes far beyond itself“ Text & Interview” Claudia Wanninger Foto: Lutz Sternstein

EN

The Trendboard has been talking about the end of design icons.

What does that mean for interior design?

Can restricting yourself to the essentials really be a help?

That’s a talking point again right now. Although actually, in times of

Yes, that’s something we discussed, but I don’t think it’s as absolute

economic crisis, people haven’t necessarily turned towards minimalism

as that. In my opinion, there will always be iconic design. Because whet-

in the past, they’ve looked for comforting, cosy surroundings instead.

her or not an object has cult character depends on the design itself and

At the end of the day, people like colours and shiny things and don’t

not on whether it’s marketed using that particular label. Many things are

like going without them to live in a minimalist cell instead. On top of

designed without a single thought being given to their symbolism, but

that, I’ve always felt there’s something a bit ungenerous about really

they manage to capture consumers’ imagination at a certain moment in

minimalist design. It’s as if people are trying to keep their personality a

time all the same, so they come to represent a certain zeitgeist. What

secret: everything is hidden away in drawers, be it grandma’s cushions

has really changed is people’s need to fill their homes with designer

or the family photos. Sometimes it makes sense, for instance if you want

items as if they were toy chests. That attitude has gone slightly out of

a calm, simple design for your bedroom, but in other areas you want to

fashion.

be more generous and express your personality. I think hiding everything away is just as outdated as cramming your home full of design objects.

Does that mean we’ve grown tired of all those hip things?

We’ve simply had our fill of all that stuff, of being bombarded by their symbolism. That’s a sign of our times, too. People are slowing down

So it’s a case of regarding design less as an objet d’art and more as a friend?

more and looking for a neutral space, a sanctuary. They’re still surroun-

Right, as a friend who accompanies you through life – or even as

ding themselves with a few very special pieces, but that’s the whole

something you love. Design isn’t going to solve world problems like fami-

point: just a few.

ne or disease. We don’t really need this furniture to survive. Seen from that perspective and at the level we work on, design is actually a luxury.

So the „Rehab“ trend identified at the Trendboard workshop, a kind of aesthetic self-therapy, can be seen as a general purge?

Obviously not everybody is adopting this attitude to the same extent, or even consciously. But you can certainly say that reflecting on what

But the kind of luxury we all need from time to time. Personally, I tend to see male or female traits in my furniture. I work on an old metal desk, for instance, a “tough guy” who looks at me provocatively and waits for me to finally go ahead and open the drawers.

you really need is a general trend. The picture of a typical American refrigerator springs to mind as a good comparison. Besides being incredibly

But aren’t your limited editions essentially pure luxuries?

big, it’s crammed full right to the back of its 75-cm-deep shelves with

Art Design isn’t just a case of making rich people happy; it’s a form

ketchup, mustard, mayonnaise, leftovers, fruit and masses of little con-

that allows us to experiment with various ways of living. A lot of the

tainers, even though you’ve long since forgotten what’s in them or where

things we try out are later translated into commercial products for the

they came from. I guess that’s part of the American culture: people think

mass market. That’s why it doesn’t make any sense to talk about copies

they need a full refrigerator because otherwise they might starve to de-

when that happens, because that’s actually precisely what our work is

ath or whatever. You can’t eat design, obviously, but there is something

all about: communicating ideas. It’s gratifying when ideas that initially

you could call design consumption – and that used to be driven by the

manifest themselves in an esoteric or artistic arena assert themselves

desperate desire to own something, by the satisfaction of getting it out,

in other areas and find their way to people, be it via design or fashion.

and also by the fear of missing out on something if you didn’t buy it. But

Then you feel that all the research you’ve put into it has been worthwhile.

now people are starting to empty out their refrigerators and only using them to store what they need right now. It’s not so much a question of ownership any more.

This year you were the architect on the imm cologne Trendboard. Did you find the method of discussing the current tendencies in design and how they tie in with consumer groups, the so-called

Could it also be that we need less design because it’s not as

milieus, a helpful approach?

special as it used to be, because it’s become part of everyday life?

You mean the working model of coining meaningful and “evocative”

Yes, definitely. But even a non-design kind of design is still design.

terms for certain attitudes and trends and correlating them with what’s

Take the Kolumba Museum here in Cologne: even though you sense the

happening in design right now? Well, it results in a construct that doesn’t

hand of the architect, Peter Zumthor, very strongly, it all looks as if he

actually exist in reality, of course. But it’s a very interesting and helpful

hadn’t done much at all. And yet it’s precisely the wonderful design of a

construct all the same. Especially for the public, for certain sections of

neutral palette of floors, walls and paths which, despite the minimalist

the design world and for lots of manufacturers who want to get an over-

aesthetics, are nevertheless incredibly rich in terms of the spatial arran-

view and understand what’s happening beyond their factory walls. With

gement, materials, light and so on. Even if people are tired of design, I

its sketch-like texts, the Trend Book creates a narrative catalogisation

still think they need designers because, at the end of the day, design can

that’s both important and useful, especially as its conclusions point the

improve their lives – with spatial concepts, materials, colours and a few

way to the future. This year, however, I would have liked to send a signal

special pieces of furniture.

appropriate to the cataclysmic event that’s befallen us all: the economic

crisis. During the workshop, I compared the crisis and its long-term implications with the atomic bomb, Sputnik and the invention of Google. ....Because even if the impact of economic change is slower to take effect, it’s none the less dramatic. The workshop could have been an opportunity to show all the different solutions that are possible. But at the end of the day, the Trend Book is mainly about creating a record of emerging developments and not so much about arguing the case for the ones you think are right.

In view of the drastic changes our society is experiencing as a result of the economic crisis, which of the trends do you think will prove the most enduring?

The aspect of durability that’s already apparent in many of the pieces we collected during our preparations for the workshop, like the chair by Konstantin Grcic or the one by Jasper Morrison. To put it simply, the things that will last will be things that are well-made – i.e. things with good-quality materials, good workmanship and good design. I also think the trend towards experimentation will continue as well, even sometimes crazy ideas younger designers are coming up with don’t have much chance of survival on the market. I happen to believe that experimental design – regardless of whether it’s the work of young or established designers – is the only salvation for the design industry.

Firstly, maybe not selling millions of everything is a good thing – good for the environment, good for culture and good for consumers, too. Secondly, without all the crazy experimental stuff, none of the other stuff would ever exist. Research, experiments and even to a certain extent “Art Design” are the drivers for the entire industry – even though the industry might not be willing to admit it.

Is it the tendency towards purification and purging that’s creating the necessary latitude for experimental design?

It’s largely the many young designers who are seeking their own means of expression and who have all kinds of possibilities for trying things out and presenting themselves to the public, even without a manufacturer. That’s leading to a lot of new ideas. For people like that, the crisis could definitely be a chance to think about what they really want to do. I also have to ask myself what I’m actually doing, what exactly I’m contributing to our culture and what I’m taking from the earth to do so. In what way am I trying to change people, what feelings do I want to convey to them? Do I want to solve a certain problem for them or do I want them to take something seriously, do I want to make them happy or is it a more a case of wanting to discipline them?

And what conclusion have you come to?

I want to give the people who use my things a good feeling – it’s as simple as that. That’s why I use a lot of colour and light.

What about the designer’s responsibility for the consumer products he makes, or for the ecological sustainability of his product designs?

He certainly does have a responsibility, and I think it’s good that it’s being talked about so much right now. Take the new Magis chair by Jasper Morrison, which suddenly combines plastic with wood – that’s totally untypical of Magis. Maybe not all companies are that open to

2010: 01

18

change and not all designers are as charismatic as Jasper Morrison, but we do have a certain influence on the manufacturers’ decision, they might just need a little push in the right direction. I know that sounds a bit corny, a bit like the generation of ’68’s philosophy, but I also feel a sense of responsibility to cause as little damage as possible with the few limited-edition pieces I produce.

And yet you use a great deal of plexiglas?

Yes I do, but there’s more to sustainability than using ecologically neutral or recycled materials – it’s a question of the amount of materials you use as well. You ought to choose the material you need the smallest amount of in order to achieve your goal – long-term, that’s the most resource-friendly approach. A steel structure might be less expensive than acrylic which, when it comes down to it, is made from petroleum.

But I don’t use masses of it, I use it like a really precious material. What the buyer gets from me is a chandelier made of plastic discs rather than crystals. Maybe one day it will end up hanging in a museum as a curiosity, As an example of all the things people used to make out of oil, and some little girl will say “Daddy, what’s oil?”

What about the near future?

The current situation is an opportunity for each and every designer to give his work some serious consideration and not just do something because it’s fun or cool. At the end of the day, that gets pretty boring. And if you look at the design icons by today’s masters – the work of Jasper Morrison and Konstantin Grcic, Ron Arad’s chairs or the little things Stefano Giovannoni has been doing for Alessi – there’s nothing whimsical about them: they’re serious design, not jokes. When design is taken seriously, it contains cultural aspects, artisanal qualities or even, in my case, architectural solutions. Then design can be an expression of something that goes far beyond itself.

«Дизайн выражает то, что выходит далеко за его пределы» S

Текст: Клаудиа Ваннингер Фото: Лутц Стернстейн

RU

Архитектор и дизайнер американского происхождения

уже не поймёшь, что в них и зачем это куплено. Считаю, что это

Джоанна Гравундер (род.1961) проектирует дома, интерьеры,

часть американской культуры. Люди думают, что если не заполнить

создаёт объекты промышленного дизайна для таких компаний,

холодильник, они могут умереть с голода... Понятно, что дизайном

как Boffi, Flos, B&B или WMF. В последние годы наибольшую

сыт не будешь, но существует такая проблема, как потребление

известность ей принесли изделия «limited edition» для

дизайна – что проявляется в отчаянном стремлении что-то иметь,

различных галерей Европы и США.

в чувстве удовлетворения от покупки и страха потерять, если

Свою карьеру архитектор из Калифорнии начала в студии

не сможешь купить. Но теперь люди стали освобождать свои

знаменитого Этторе Соттсассо в Милане в 1985 году. Уже

холодильники, и держат в них только то, что может понадобиться

спустя четыре года она становится партнёром Sottsass Asso-

сейчас. Вопроса собственности не существует.

ciati и принимает участие в нескольких известнейших проектах корифея дизайна. В 2001 она открывает собственную студию с представительствами в Сан-Франциско и в Милане. В этом году Й. Гравундер была и среди участников проекта «TrendBoard», организованного под эгидой «imm» в Кёльне. Клаудиа

Ваннингер

воспользовалась

А может дело в том, что нам нужно меньше дизайна, потому что в этом нет ничего необычного, и это уже стало частью нашей повседневной жизни? Да, безусловно. Но даже «недизайнерские» черты дизайна –

представившимся

это всё ещё дизайн. Скажем, музей Колумба в Кёльне: несмотря

случаем и побеседовала с дизайнером о месте и роли дизайна

на то, что там сильно чувствуется рука Петера Цумтора, не так

в современном мире.

уж много он там и сделал. Но как безукоризненно нейтральна цветовая палитра полов, стен и проходов, которая, несмотря на

В этом году на «TrendBoard» поговаривали о конце эпохи «икон дизайна». Как это повлияет на дизайн интерьера?

минималистскую эстетику, всё также невероятно богата в смысле овладения пространством, светом и выбора материалов. И даже

Да, мы дискутировали об этом, но для меня это не

если люди устали от дизайна, я думаю, что дизайнеры им нужны,

безоговорочно. Думаю, что иконы дизайна будут всегда. Присущи

потому что в конечном итоге дизайн способен улучшить их качество

ли объекту культовые черты, обусловлено дизайном как таковым,

жизни – посредством пространства, материалов, расцветок и

а не тем, насколько распространена на рынке конкретная этикетка.

эксклюзивной мебели.

Было создано немало вещей, не несущих конкретной идеи, с явным акцентом на символический характер, но сразу и надолго

А может существенно помочь самоограничение?

приковавших воображение потребителя, отражая тем самым и

Сейчас это актуальная тема. Хотя в период экономического

дух времени. Что действительно изменилось, так это потребность

кризиса люди совсем не обязательно обращаются к минимализму

людей набивать свои дома вещами от дизайнеров, как будто дом

прошлого. Вместо этого им хочется комфортной, уютной обстановки.

– это коробка с детскими игрушками. Такой взгляд на вещи уже

По вечерам люди тянутся к красочным и светлым вещам, и им

вышел из моды.

не хочется жить без них в минималистской камере. Поэтому у меня всегда было такое чувство, что истинный минимализм

Значит ли это, что мы несколько подустали от всех этих новомодных вещей?

слегка эгоистичен. Как будто люди стремятся скрыть свою индивидуальность: всё спрятано на полках, будь это бабушкины

Нас со всех сторон «бомбили» этой символикой, и мы просто

подушки или семейные фотографии. Иногда это имеет смысл.

пресытились всем этим ненужным хламом. Но в то же время это

Например, если тебе нужен покой, минималистский дизайн годится

и печать времени. Люди в поисках убежища всё больше уходят

для спальни, но в других зонах ты можешь раскрыться и больше

в нейтральное пространство. В своём окружении они всё ещё

проявить свою личность. Думаю, что прятать всё устарело так же,

оставляют несколько эксклюзивных вещей, но в том то и суть:

как и безудержное накопление объектов дизайна у себя дома.

только несколько. И поэтому дизайн станет своего рода другом, а не «objet Значит в

тенденцию

мастерской

индивидуальной

«Rehab»,

«TrendBoard», терапии,

о

эту

можно

которой

говорилось

своеобразную называть

d’art»?

форму

Да, другом, сопровождающим Вас всю жизнь – или кем-то, кого

коренным

Вы любите. Дизайн не решит глобальных проблем, таких как голод

обновлением?

или болезни. И нам действительно не нужна та или иная мебель,

Очевидно, что такое отношение, даже осознанное, не для

чтобы выжить. С этой точки зрения дизайн – это роскошь. Однако

каждого одинаково приемлемо. Но можно утверждать несомненно,

потребность в той или иной роскоши существует всегда. Лично я

что определение своих реальных потребностей – это общая

предпочитаю различать в своей мебели мужские или женские черты.

тенденция.

типичный

К примеру, я работаю за металлическим письменным столом – для

американский холодильник. Кроме того, что он просто невероятно

меня это «крутой парень», который смотрит на меня, провоцирует и

огромный, его 75-сантиметровые полки битком набиты кетчупом,

ждёт, когда я, наконец, подойду и открою ящик.

Отличным

примером

может

служить

горчицей, майонезом, остатками еды и мелкими упаковками – и

А разве Ваши «limited edition» - не чистая роскошь?

индивидуальные формы выражения, у которых есть все возможности

«Art Design» - это не только способ осчастливить богатых людей.

экспериментировать и выставлять свои работы, даже не прибегая к

Это способ, позволяющий экспериментировать с разными жизненными

помощи производителей. Это инспирирует много новых идей. Для этих

сценариями. Немало апробированных нами предметов в дальнейшем

людей кризис, безусловно, может предоставить случай задуматься

превращаются в коммерческие изделия для массового рынка. Вот почему

над тем, чем они в действительности хотят заниматься. Я и сама себя

в таких случаях нет никакого смысла вести речь о копиях, ведь в этом

спрашиваю, чем я занимаюсь, какой вклад вношу в нашу культуру, и что

выражена суть нашей работы: генерирование идей. Приятно, что идеи,

я отнимаю от ресурсов земли, чтобы воплотить свои идеи. Как я пытаюсь

показанные в узкоспециальном кругу или в творческой обстановке,

изменить людей, какие чувства хочу до них донести. Хочу ли я решить их

появляются затем в других сферах и находят дорогу к людям через дизайн

проблемы, или чтобы они серьёзно к чему-то относились, сделать ли их

и моду. Тогда чувствуешь, что изыскания, которыми ты занимаешься, на

счастливыми, или это лишь из желания их вразумить.

самом деле представляют ценность. И к какому выводу Вы пришли? В этом году Вы приняли участие в проекте «TrendBoard» на

Мне бы хотелось, чтобы люди, которые пользуются сделанными

мебельной выставке «imm» в Кёльне. Удалось ли Вам найти

мною вещами, чувствовали себя хорошо – это так просто. Поэтому я

эффективный метод обозначения тенденций современного дизайна,

использую так много красок и света.

их связи с группами потребителей, с так называемым окружением? Вы имеете в виду действующую модель, в которой перечислены

Каково Ваше отношение к ответственности дизайнера за

значимые и «суггестивные» термины, обозначающие основные взгляды

созданные им товары широкого потребления или экологически

и тенденции, связывающие их с современными процессами дизайна?

безопасный промышленный дизайн?

Конечно, такая конструкция в реальности не существует. Но всё равно

Они должны чувствовать несомненную ответственность, и хорошо,

очень интересно и полезно конструировать. Это особенно полезно для

что об этом сейчас говорят. Скажем, новый стул Джаспера Моррисона

общества, для определённой части мира дизайна и для многочисленных

для компании Magis. В ней пластик сочетается с древесиной, и это

производителей, которые хотят получить общее впечатление и понять,

совершенно нетипично для Magis. Может, и не все компании открыты для

что происходит за стенами их заводов. Эскизные тексты «Trend Book»

изменений, и не все дизайнеры так харизматичны, как Дж. Моррисон,

выстраиваются в нарративный список, который может оказаться и

но мы можем реально влиять на решения производителей, ведь иногда

полезным, и важным, тем более что высказанные заключения позволяют

достаточно лёгкого толчка в правильном направлении. Понимаю, что это

заглянуть в будущее. В этом году хотелось, чтобы это был и сигнал о почти

звучит несколько банально, как философия поколения семидесятых, но

катастрофическом явлении, постигшем всех нас – это экономический

в то же время я вижу смысл в ответственности, и, создавая некоторые

кризис. На занятиях в мастерской я сравнила кризис и его долговременные

свои изделия из серии «limited edition», я старалась максимально

последствия с изобретением атомной бомбы, «Спутника» и «Google»... И

уменьшить вред, наносимый окружающей среде.

даже если эффект от экономических изменений меньше, они не менее драматичны. В мастерской была возможность показать различные

И продолжаете использовать много органического стекла?

возможные решения. «Trend Book» - это, по сути, описание возникших

Да, использую, но это значительно «безвреднее», чем использование

проблем, а не оспаривание тех или иных вещей.

экологически нейтральных или переработанных продуктов – вопрос в том, какое количество материалов ты используешь. Ты должен

Общество претерпевает суровые изменения как результат

обходиться самым малым количеством выбранного материала для

экономического кризиса. Какая тенденция, по Вашему мнению,

достижения своей цели. Долговечность – наиболее «безвредный»

окажется долговременной?

метод. Стальная структура может быть дешевле акриловой, в

Аспект долговечности явно выражен в большинстве изделий, на

производстве которого используются нефтепродукты, но я использую

которых мы остановили свой выбор при подготовке к мастерской,

его в небольших количествах, и как очень дорогой материал. Поэтому

таких как стул К. Грчика или «One» Джаспера Моррисона. Останутся

покупатель приобретает светильник, сделанный из пластиковых дисков,

хорошо сделанные вещи, т. е. качественные, из добротных материалов,

а не кристаллов. Может случиться, что когда-нибудь он будет висеть

с высококачественным дизайном.

Также считаю, что тенденция

в музее как диковинка, один из примеров того, что люди производили

экспериментировать сохраниться, даже если у идей, выдвинутых

из нефтепродуктов. А маленькая девочка спросит: «Папа, а что такое

молодыми дизайнерами, и немного шансов остаться на рынке. Я

нефть?».

верю, что экспериментальный дизайн, независимо от того, кто его придумал – молодой или уже известный дизайнер – это единственное

Ваши мысли о ближайшем будущем?

спасение для промышленного дизайна. Во-первых, продать миллион

Сегодняшняя ситуация – это возможность для всех и каждого

штук чего бы то ни было не так уж хорошо для окружающей среды,

дизайнера привнести смысл в свои работы, а не только создавать

для культуры, в конце концов, и для потребителя. Во-вторых, без всех

забавные и весёлые предметы. В конечном итоге это всё равно

этих странных экспериментальных вещей не было бы и других вещей.

становится скучно-прелестно. Взгляните на иконы дизайна, созданные

Изыскания, эксперименты и даже на определённом уровне «art design»

современными мастерами, такие, как работы Джаспера Моррисона

являются «двигателями» всей промышленности – несмотря на то, что

и Константина Грчика, стулья Рона Арада или аксессуары Стефано

промышленность может и не признавать этого.

Джованнони для компании Alessi - в них нет ничего вычурного – это образцы серьёзного, а не ради потехи, дизайна. Серьёзное отношение

Оставляет ли декларирующая обновление тенденция достаточно пространства для экспериментального дизайна? По

сути

это

2010: 01

затронет

20

молодых

дизайнеров,

к дизайну охватывает культурные аспекты, мастерское качество и даже, по моему мнению, архитектурные решения. Тогда дизайн выражает то,

которые

ищут

что выходит далеко за его пределы.

„Rien ne va plus”: ar statymai baigti? „Rien ne va plus“ – taip pavadintas projektas, inicijuotas Nyderlandų architektų biuro „Powerhouse Company“. Architektai ėmėsi tyrinėti painius dabartinės ekonominės krizės ir architektūros ryšius, o savo įžvalgas pristatė specialioje ekspozicijoje Mastrichto „NAiM/Bureau Europa“ architektūros institute. Kartu buvo surengtos teminės diskusijos, o su architektūros žurnalu A10 išleistas specialus leidinys, kuriame George’o Soroso, Paulo Krugmano, Bruno Latouro, Barto Lootsma, Saša Randićiaus, Zvi Hecker ir Nanne de Ru bei Charleso Bessardo („Powerhouse Company“) straipsniai.

Specialiai žurnalui „Centras“ „Powerhouse Company“ architektai pristatė šios parodos idėją. Tai tarsi šių dienų architektūrinis manifestas. Tikimės, kad taip jis bus perskaitytas ir apmąstytas.

Dabartinė pasaulinė ekonominė krizė, įsismarkavusi nuo 2008 metų rugsėjo, jau įvardijama kaip didžiausia per pastaruosius 60 metų, ir, kaip manoma, gali dar gilėti. Socialinis, ekonominis krizės poveikis aplinkai atskleidžia šokiruojančią tiesą apie globalizacijos įtaką, taisyklių panaikinimą ir rinkos ekonomiką, kuri, tuo pačiu pastaruosius keletą dešimtmečių buvo Vakarų ekonomikos augimo pagrindas. Pastaruoju metu ekonominių ciklų, su sunkiomis bumo pasekmėmis, sąvoka buvo apibūdinama kaip „natūrali“ rinkos ekonomikos savireguliacija. Tai leidžia spėti, jog kiekvienas bankrotas suformuoja prielaidas naujam ekonominiam bumui. Vis dėlto dabartinės krizės mastas, kaip ir ženklai, jog verslo modelis išliks nepasi-

2010: 01

22

keitęs, gali turėti lemtingų pasekmių mūsų aplinkai, ir leidžia suprasti, jog reikalinga žymiai įžvalgesnė ir išmintingesnė pozicija. Sugriuvus moralės normoms, per praėjusį dešimtmetį suvešėjo godumas, ir tai tik sukėlė dar gilesnį nerimą – ne tik įrodyta, kad laisvos rinkos ekonomikos sistema turi trūkumų, bet ir, atrodo, praradome moralines gaires, kaip spręsti perdėtas rinkos ekonomikos sukeltas pasekmes.

Finansinio kracho poveikis architektūrai buvo netikėtas ir beprecedentis. Architektūros projektai buvo pirmosios investicijos, kurios buvo atidėtos, ir architektai kartu su bankininkais buvo pirmieji, patyrę priverstinius atleidimus iš darbo.

Po klausimo: „Kas blogai su mūsų finansine sistema?“ galėtų sekti kitas: „Kas blogai su mūsų architektūra?“. Ši krizė yra tiesiogiai susijusi su architektūra dėl dviejų priežasčių.

Pirmoji – pastarąjį bumą sukėlė finansinių struktūrų nekilnojamojo turto paskolos ir spekuliacijos. Architektūra buvo traktuojama labiau kaip turtas, o ne gerovė. To pasekmė – namai buvo statomi perpardavimui, o ne apgyvendinimui.

Architektūra tapo spekuliacijos šaltiniu ir pradėjo atlikti abejotiną rinkos agento vaidmenį. Antra, dėl architektūros etikos raidos, dėl jos pozicijos ir įsipareigojimo kartu su ją kuriančia bendruomene. Nuo socialiai atsidavusių modernizmo ištakų iki postmodernizmo, nuo mados ir architektūros ikonų – kas liko iš moralinio autoriteto, kurį architektūrai suteikė modernus judėjimas? Ir jeigu architektūra daugiau nėra socialiai atsidavusi, kaip ji gali numatyti reikalingiausius ir tvariausius sprendimus? Kaip mes galime kurti architektūrą, kuri pasižymėtų ilgalaike kokybe, o ne trumpalaikiu pelnu? „Rien ne va Plus” projektas paremtas prielaida, jog šiandien įžvelgiame tris krizes. Pirmoji – ekonominė krizė, kurią sukėlė besaikės spekuliacijos nekilnojamuoju turtu. Antroji – aplinkos krizė, kurią kelia beprecedenčiai klimato pokyčiai.

Trečioji – kartos krizė, kurią sukėlė bene reikšmingiausios kartos pasitraukimas. Šios trys krizės yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Tyrinėjimai, atskleisti leidinyje, parodoje, filme, taip pat diskutuojant, nesiekia pateikti aiškaus atsakymo – verčiau inspiruojami apmąstymai ir diskusijos, kurie pasitarnautų ateityje. „Rien ne va plus” terminas naudojamas ruletėje. Jis žymi laiką, kai statymai jau padaryti, o rezultatas dar nežinomas.

Jis žymi žaidimo pabaigą, kol galimi rezultatai dar neaiškūs.

Literatūriškai „Rien ne va plus” – momentas, kai niekas daugiau neina. „Rien ne va plus” nesistengia nuspėti lažybų rezultatų mūsų globalioje ekonomikos kazino. Mes nesistengiame suformuluoti atsakymų. Ne tik dėl sudėtingo poveikio ir įvairių krizių tarpusavio ryšių nelengva suformuluoti skubius sprendimus. Mes jaučiame, kad reikia keisti mąstymą. Dėl šios priežasties paroda yra atvira diskusijoms. Artimiausiu metu planuojame surengti renginių seriją visoje Europoje ir inspiruoti diskusiją apie galimus šių krizių sprendimus. Mes tikimės, kad jūs susidomėsite. Išsakysite savo poziciją, suformuluosite pasiūlymus, pasidalinsite mintimis. Ir galbūt mūsų pokalbiai nuves ten, kur mes galėsime pradėti atskleisti galimas pasekmes.

Nanne de Ru, Charles Bessard, Rieke Vos („Powerhouse Company”)

Dinamikos sąsajos tarp „Dow Jones“, „the Nikkei“ indeksų ir aukščiausių dangoraižių statybos. 1999 metais Andrew Lawrence‘as sukūrė „The Skyscraper Index“, atskleidusį ryšį tarp dangoraižių aukščio ir ekonominių nuosmukių. Jo teorija paremta prielaida, kad ekonominiai pokyčiai yra cikliški.

Lawrence‘as pasinaudojo dangoraižių aukščiu, kaip signalu apie artėjančią ekonominę krizę. Indeksas gali būti traktuojamas su paklaida, kadangi egzistuoja atitinkamas pastato konstravimo laikas, o paprastai jie baigiami statyti jau pakilus iš giliausio ciklo taško, kai ekonomika pradeda vėl atsigauti.

8-ojo dešimtmečio krizė Po Šiaurės Amerikos ekonomikos klestėjimo periodo 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais, 8-jame buvo užfiksuotas sunkus ekonomikos nuosmukis, trukęs daugiau kaip 10 metų. Ekonomika susidūrė su infliacija ir recesija. Tai iš dalies priklausė nuo politinės veiklos: didelis vidaus išlaidavimas, dvi naftos krizės (1973 ir 1979), Vietnamo karo finansavimas, ir iš dalies dėl užsienio šalių, tokių kaip Japonija, ekonominio kilimo.

8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo pradėti du rekordiniai pastatų projektai – Pasaulio prekybos centro „dvyniai“ (1972,1973) Niujorke ir „Sears Tower“ Čikagoje (1974). Pastarasis išliko aukščiausiu pasaulio pastatu iki 1998, tuo tarpu 1973 metų naftos krizė jo statybą praktiškai paralyžavo.

Azijos krizė Devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sankirtoje „Azijos tigrais“ vadinamos šalys (Tailandas, Malaizija, Singapūras, Hong Kongas, Vietnamas ir Pietų Korėja) sudavė smūgį pasauliui su savo stebuklingai augančiomis ekonomikomis. Augimą inspiravo aukštas augimo tempas, kuris traukė užsienio investuotojus. Pakilimas labai jautėsi nekilnojamojo turto rinkoje. Prie šio augimo ypač prisidėjo prabangių biurų pastatų, tokių kaip „Petronas Towers“ (1998) statyba, kuri pakėlė kainas iki nepamatuotų aukštumų. Burbului sprogus 1997 metais, nekilnojamojo turto kainos krito, buvo devalvuotos nacionalinės valiutos, o užsienio investuotojai perkėlė savo investicijas, palikdami vietines ekonomikas su milžiniškais įsiskolinimais užsienio valiuta.

Pasaulinė finansų krizė 2008-ųjų pasaulinė finansų krizė vadinama didžiausia nuo Didžiosios depresijos laikų, kuri yra globali. Ekonominį nestabilumą iš dalies inspiravo augantis nekilnojamojo turto burbulas skirtingose pasaulio šalyse. Šie burbulai skatino spekuliacijas nekilnojamuoju turtu ir neapsaugotus turto įkeitimus. Ši krizė greitai išsivystė ir virto pasauliniu ekonomikos šoku, lėmusiu didelį Europos bankų bankrotų skaičių, įvairių akcijų indeksų smukimą ir didelį akcijų ir prekių verčių sumažėjimą. 2009 metų rugsėjo mėnesį Burj Dubai buvo užfiksuotas aukščiausio pasaulio pastato rekordas.

2010: 01

24

Santvarkos ir architektai Architektų projektų skaičius, įgyvendintų šalyse, suskirstytų, kaip jose laikomasi žmogaus teisių. Šaltinis – Pasaulinis laisvės atlasas.

Pasaulinis laisvės atlasas nustato „laisvės statusą“ pagal kelis kriterijus: žodžio laisvę, meninę laisvę ir politinę laisvę. Laisviausiomis šalimis įvardijamos Šiaurės Amerikos, Europos šalys, taip pat Japonija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika. Vidutinis laisvės laipsnis priskiriamas Venesuelai, Turkijai, Libanui, Malaizijai ir Tailandui.

Kinija, Rusija, Kazachstanas, Saudo Arabija ir JAE įvardijamos kaip mažiausiai laisvos šalys. Laisvės skalė yra nuo 0 iki 40.

Mažiausiai laisvos šalys vertinamos nuo 0 iki 15, vidutiniškai – 16–30, laisviausios šalys vertinamos 30–40. Diagramos sudarytos remiantis informacija nuo 1998 metų iš Pritzkerio premijos laureatų interneto puslapių. Kinija, JAE ir Rusija yra paskutinei grupei priklausančios šalys, kuriose pasirinkti architektai dažniausiai dirbo.

Sprogę finansiniai burbulai per pastaruosius 100 metų, išmatuoti pagal poveikį „Dow Jones“ indeksui.

2010: 01

26

Rien ne va plus Text & Interview” Claudia Wanninger Foto: Lutz Sternstein

EN

The current global economic crisis, raging fully since September

rally, Rien ne va plus is the moment where nothing goes any more.

2008, is already recognized as the biggest in the past 60 years and

Rien ne va plus doesn’t try to predict the outcome of the bets that

is expected to deepen even further. The social, economic and envi-

were taken in our global casino economy. We don’t attempt to for-

ronmental impact of the crisis is unveiling a shocking truth regarding

mulate the answer. Not only does the profound impact and interrela-

the effects of globalization, deregulation and the market economy

tedness of the various crises make it difficult to formulate immediate

that, at the same time, has been the basis of Western economic

solutions, but most of all we feel that we need to make a shift in our

growth in the past few decades. During this time, the concept of bu-

overall mindset. That is why this exhibition is an opening to a con-

siness cycles, with an aggravated boom-bust sequence, has been

versation. In the coming year we will be creating a series of events

described as the “natural” auto-regulation of the market economy.

throughout Europe concerning this book, to initiate a dialogue about

This also implies that every bust carries the undiscovered basis for

the possible solutions to these crises. We hope you will engage;

a new boom. However, the extent of this particular crisis, as well as

articulate your position, formulate suggestions, share your thoughts

the signs that a continuation of business as usual could prove fatal

and perhaps in a year from now our conversations will have led to

for our environment, indicates that a more profound position on the

the point where we can start to reveal possible outcomes.

current crisis is needed. The eroded morality that allowed the flourishing greed of the last decade prompted the depth of the malaise.

Not only has our global economic system of a free market economy been proven to be flawed, we seem to have lost moral guidelines for dealing with the excessive results of the free market economy.

The impact of the financial crash on architecture was unforeseen and unprecedented. Architectural projects were about the first investments to be put on hold, and architects, along with bankers, were the first who suffered collective lay-offs. The question, ‘what’s wrong with our financial system?’, could be followed by the question, ‘what’s wrong with our architecture?’. This crisis is particularly relevant to architecture for two reasons. First, because this last boom was caused by the financial structures of real estate loans and speculation; Architecture was a means of wealth rather than well-being, with the result that houses were being built to be resold rather than inhabited. It became a speculation feeder and obtained a doubtful role as marketeer. Second, because of the evolution of the ethics of architecture as well as its position towards and engagement with the society that produces it. From the socially committed origins of modernism, to postmodernism, to fashion and icon architecture – what is left of the moral authority that the modern movement had given to architecture? And if architecture is no longer socially committed, how can it provide for much-needed sustainable solutions? How can we create architecture that is based on long-term qualities rather than on short-term profits?

The project Rien ne va Plus is based on the assumption that we are today witnessing three crises. First, an economic crisis caused by excessive speculation on housing, secondly, an environmental crisis giving rise to unprecedented climate changes and thirdly, a generational crisis caused by the retirement of the biggest generation ever. All three crises are inextricably linked to each-other. The research, that resulted in a reader, an exhibition and a film and a series of debates, does not aim to present a clear cut solution to this complexity. Instead, it means to evoke reflection and debate that will contribute to an agenda for the future.

The term Rien ne va plus comes from the roulette table. It refers to the moment when all bets have been made, the moment of suspense before the outcome of chance is revealed. It is the announcement of the end of the game, while its outcome is still unknown. Lite-

S

«Rien ne va plus»: ставки сделаны?

RU

«Rien ne va plus» – это название проекта, инициированного архитектурным

бюро

«Powerhouse

Company»

из

поколения. Все три кризиса тесно взаимосвязаны. Изыскания, которым было

Нидерландов.

посвящено издание, выставка и фильм, также как и дискуссии, не ставили

Архитекторы попытались разобраться в запутанной взаимосвязи

целью дать однозначный ответ. Наоборот, вызвать размышления и дискуссию,

нынешнего экономического кризиса с архитектурой, а свои выводы

которые внесут свой вклад в будущем.

представили на специальной экспозиции в архитектурном институте

Выражение «Rien ne va plus» используется при игре в рулетку. В этот

«NAiM/Bureau Europa» в Маастрихте. Одновременно проводились

момент ставки уже сделаны, но результат ещё неизвестен. В этот момент игра

тематические дискуссии, а вместе с архитектурным журналом A10 было

окончена, но возможные результаты ещё неизвестны. На литературном языке

выпущено специальное издание, в котором были опубликованы статьи

«Rien ne va plus» – это момент, когда никто больше не делает ходов.

Джорджа Сороса, Пола Кругмана, Бруно Латура, Барта Лоотсма, Саши Рандича, Цви Хекера, а также Нанне де Рю и Чарльза Бессарда.

«Rien ne va plus» не пытается предугадать, чья ставка выиграет в казино нашей глобальной экономики. Мы не стараемся сформулировать ответы. И

Специально для журнала «Centras» архитекторы «Powerhouse Com-

не только из-за сложного взаимодействия и запутанных взаимосвязанных

pany» представили идею этой выставки. Это своего рода архитектурный

кризисов нелегко сформулировать быстрые решения. Мы чувствуем, что пора

манифест современности. Надеемся, что так он и будет прочитан и

менять само мышление. Поэтому выставка была открытой для дискуссий.

осмыслен.

В ближайшее время мы планируем организовать серию мероприятий по всей Европе и вдохновить на дискуссию о возможных решениях по выходу

Нынешний мировой экономический кризис, разразившийся в сентябре

из кризиса. Мы надеемся на Вашу заинтересованность. Выскажите свою

2008 года, уже называют самым большим за последние 60 лет, и, как считают,

позицию, сформулируйте предложения, поделитесь своими мыслями.

он может ещё углубляться.

может наши разговоры выведут нас туда, где мы сможем выяснить возможные

Социальное, экономическое воздействие

кризиса на окружающую среду раскрывает шокирующую правду о влиянии

последствия.

глобализации, нарушениях правил и о рыночной экономике, которая в течение нескольких последних

десятилетий лежала в основе роста

экономики Запада. В последние годы понятие экономических циклов, с тяжёлыми последствиями бума, преподносилось как «естественное» саморегулирование рыночной экономики. Из этого следует, что в результате любого банкротства формируются предпосылки для нового экономического бума. Тем не менее, масштабы нынешнего кризиса, как и признаки того, что модель бизнеса не претерпит никаких изменений, могут иметь фатальные последствия для нашей окружающей среды, и отсюда приходит понимание того, что требуется значительно более дальновидная и разумная позиция. Вместе с упадком моральных норм в последние годы наступил расцвет корыстолюбия, что вызывает ещё большее беспокойство. Мы не только получили доказательства того, что в экономической системе свободного рынка имеются недостатки, но и, похоже, утратили моральные ориентиры, позволяющие

разрешить

экстраординарные

последствия,

вызванные

рыночной экономикой. Воздействие экономического краха на архитектуру стало неожиданным и беспрецедентным. Архитектурные проекты оказались в числе первых отложенных инвестиций, а архитекторы наряду с банкирами были первыми, кому пришлось пережить вынужденные увольнения с работы. За вопросом «Что происходит с нашей финансовой системой?» следует другой вопрос: «Что происходит с нашей архитектурой?». Этот кризис напрямую связан с архитектурой по двум причинам. Первая – последний бум был вызван кредитами на приобретение недвижимости и спекуляциями финансовых структур. В трактовке архитектуры стало преобладать имущество, а не благосостояние. В результате – дома строились с целью перепродажи, а не заселения. Архитектура превратилась в источник спекуляции и стала играть сомнительную роль рыночного агента. Вторая причина кроется в развитии архитектурной этики, в её позиции и в общем обязательстве её творческого сообщества. От истоков приверженного социальной идее модернизма до постмодернизма, от икон моды и архитектуры – что осталось от морального авторитета, который заслужило современное архитектурное движение? И если архитектура уже не является социально ответственной, разве она способна принимать самые нужные и долговечные решения? Разве мы способны создавать архитектуру, которую отличает долговечность и качество, а не краткосрочная прибыль? Проект «Rien ne va Plus» исходит из предпосылки, что сегодня мы наблюдаем три кризиса. Первый – экономический кризис, вызванный неумеренными спекуляциями недвижимостью. Второй - кризис окружающей среды, вызванный беспрецедентными климатическими изменениями. Третий – кризис поколения, вызванный уходом едва ли не самого значительного

2010: 01

28

Нанне де Рю, Чарльз Бессард, Рике Вос (Powerhouse Company)

И

1

1. Juozas Vaškevičius - Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas 2.Mindaugas Pakalnis - SĮ “Vilniaus planas” vyr. architektas, Lietuvos architektų sąjungos Tarybos narys 3.Gintautas Blažiūnas - Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas 4.Marius Dirgėla – Lietuvos Dizaino Forumo (LDF) direktorius 5. Vytautas Gurevičius – „Centro“ leidėjas, LDF narys 6.Robertas Dargis – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas 7. Rūta Matonienė – Vilniaus miesto plėtros departamento skyriaus vedėja

2

3

4

5

6

7

Stiprėti, o ne pūstis

Vilniaus miesto urbanistinės raidos perspektyvos Žurnalas „Centras“ surengė urbanistikos specialistų diskusiją apie Vilniaus plėtros perspektyvas, problemas ir galimybes. Joje dalyvavo Robertas Dargis (RD) - Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas bei UAB „Eika“ vadovas, Rūta Matonienė (RM) – Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Plėtros ir planavimo skyriaus vedėja, Mindaugas Pakalnis (MP) – SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas, Gintautas Blažiūnas (GB) – Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Juzas Vaškevičius (JV) – Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas, Vilniaus skyriaus pirmininkas, bei Vytautas Gurevičius (VG), žurnalo „Centras“ leidėjas, ir Marius Dirgėla (MD), žurnalistas, asociacijos „Dizaino forumas“ vadovas.

2010: 01

30

MD: Daug metų didžiavomės, kad Vilnius yra pats pats

GB: Daugelis šių problemų turi pasiūlytus sprendimus.

žaliausias miestas, manėm, kad jis panašus į didelį kaimą ir

Tai Vilniaus miesto bendrasis planas, parengtas vadovaujant

kad tai yra gerai. Statybų bumas parodė – kai nėra kur statyti,

Mindaugui Pakalniui ir patvirtintas prieš trejus metus. Ir tie

kainos kyla, statoma bet kur, geriausia – laukuose, sukuriant

sprendimai buvo pristatyti, dėl jų ginčytasi ir diskutuota. Bet

monofunkcinius masyvus ir sunkiai išsprendžiamas infrastruk-

kaip padaryti, kad tai būtų realizuojama? Mąstymo inercija:

tūros, susisiekimo problemas paliekant naujiesiems gyvento-

visi nori gyventi mieste, bet jaustis kaip vienkiemyje. Todėl

jams. Kokias matote miesto plėtros ateities perspektyvas?

bet kokie veiksmai yra blokuojami, ir pirmiausia visuomenės

RM: Miestui aktualios plėtros kryptys – funkcinis intensy-

– niekas nenori savo kieme jokių statybų.

vinimas, pavyzdžiui, rekreacijos grąžinimas į miestą, esamų

MD: Gerai, tarkim, aš gyvenu šalia Neries, matau miš-

rajonų infrastruktūros geresnis panaudojimas, apleistų terito-

ką ir upę. Didesnio miesto efektyvumo vardan tarp manęs ir

rijų konversija ir kt. Visos jos atitinka darnios plėtros sampratą

peizažo kažkas rengiasi statyti didelį namą – kad jau pro jo

ir pasaulinę miestų plėtros tendenciją. Svarbu tai, kad miestas

langus matytųsi upė ir miškas. Mano gyvenimo kokybė pablo-

plėsdamasis turi ekonomiškiau išnaudoti turimas teritorijas, iš-

gės, nekilnojamojo turto vertė kris, susisiekimo ir parkavimo

laikyti ir gerinti infrastruktūrą.

problemų padaugės – tai ar neturėčiau protestuoti?

MD: Tačiau ar miesto tankinimas kartu neblogina gyveni-

RD: O ar kiti žmonės neturi teisės būt miestiečiai? Jeigu

mo jame kokybės? Šiandien Vilnius laikomas žaliu miestu, yra

vietoj to imsimės vystyti teritorijas prie dabartinių Gulbinų – su

retai gyvenamas – gal tai mūsų privalumas?

centriniu šildymu, troleibusais, mokyklomis – kas už visa tai

RM: Žalieji plotai mieste savaime dar nėra privalumas – svarbu, kaip jie naudojami ir ar išvis naudojami, nes tik tada

turės mokėt? Kiek kainuos šildymas, susiekimas, kiek kainuos pastatyt mokyklą (gal ir ne vieną), darželių, parduotuvių?

jie yra miesto vertybė. Gyvenimo kokybė tankinant miestą – iki

JV: Ir ką daryti žmogui, kuris nori gyventi nuosavame

tam tikros ribos, žinoma, tik gerėja. Prie žmogaus artėja pa-

bute, o naujų namų statyti tankinant neleidžiama? Tik kraus-

slaugos, rekreacinės teritorijos mieste.

tytis į priemiesčius? Jei vieni sako – kodėl mano gyvenimo

MD: Ar esama objektyvių gyvenimo kokybės mieste vertinimo kriterijų?

kokybę blogina?, aš atsakau – o kodėl man neleidžiama turėt tokios gyvenimo kokybės, kokios aš noriu?

MD: Ar miestas turi galių ir valios šį prieštaravimą išspręs-

RD: Kalbantis su žmonėmis, kurie nori įsigyti būstą, sužinai, kad kriterijai labai aiškūs: individualus namas, ne mažiau

ti?

300 kvadratinių metrų ploto, aplinkui turi nesimatyti nė vieno

RD: Šiandien miesto plėtros klausimai yra nedidelės gru-

kaimyno, geriausia – ežeras ir pušynas. Tačiau iki parduotu-

pės žmonių rankose. O turėtų dalyvauti – labai plačiai – visuo-

vės pėsčiomis norisi nueiti per 10 minučių. Mokykla turėtų būti

menė. Turėtų dalyvauti urbanistai. Verslo įmonės – ne vien

tiesiog kieme. Troleibusas taip pat turėtų sustoti po langais.

nekilnojamojo turto vystytojai, bet ir paslaugų teikėjai, kurie

Absoliučiai visa miesto infrastruktūra – vanduo, šildymas, ka-

ir kuria patogią gyvenimui vienoje ar kitoje teritorijoje aplinką.

nalizacija, bet kad už tai nereikėtų papildomai mokėti. Kai taip

O Vilnius turi labai daug erdvių, kur nenukenčiant aplinkinių

– šiek tiek utriruojant – apibendrini norus, paaiškėja, kad tai

interesams galima padaryt jį žymiai tankesnį.

utopija.

MP: Buvau miesto Bendrojo plano rengimo grupės vado-

Turėtume pradėti nuo to, ko negalim, kad sužinotume,

vas. Tuo metu vyko diskusija, kurioje dalyvavome mes – „blo-

ką gi galim. Kad ir žvelgiant energetikos požiūriu – kuo toliau

giečiai“, siūlantys tankinti miestą, ir kiti – „geriečiai“, siūlantys

plėsimės į pakraščius, tuo ilgesnių reikės vamzdynų, kuriuos

plėstis naujose teritorijose. Matau, kad dauguma tų projektų,

nutiesti ir eksploatuoti yra vis brangiau, visa tai įtraukiama į

kurie buvo realizuoti ar pradėti vykdyti naujose teritorijose,

kaštus, ir žmonės už šildymą jau atiduoda visą pensiją, ne-

yra mūsų ateities problemų židiniai, ypač dabar sustojusios

svarbu, kur gyvena.

statybos. Yra tokie objektyvūs skaičiai – jei kalbam ne apie

Todėl siūlau pradėti diskutuoti apie ateities miestą ener-

grožį, bet apie matematiką – viename hektare turi būti ma-

getikos, socialinės infrastruktūros, žaliųjų teritorijų, viešojo

žiausiai trisdešimt gyventojų. Joks bankas neduos paskolos

transporto ir parkavimo, kultūros infrastruktūros požiūriu. Kaip

infrastruktūrai vystyti, jei tokio tankio nėra. O jei ir duotų, mes

pasiekti, kad visa tai būtų minimaliais kaštais visiems maksi-

nebeturėtume miesto kaip funkcinės struktūros, nes tai jau yra

maliai prieinama? Per masto ekonomiką.

nebe miestas. Mums normalus gyvantojų tankis yra apie 150

MD: Išeities tašką mes turime – tai dabartinis Vilnius, naujo nestatysime?

gyventojų viename hektare – tai Justiniškės, Karoliniškės, tie rajonai, kuriuos gyventojai vertina kaip neblogus gyvenimo

RD: Tarptautinėse urbanistinėse konferencijose šiandien

kokybės požiūriu. Šiandien Vilniuje miesto ribose mes turim

daugiausia kalbama apie tai, kad reikia pertvarkyti miestą iš-

daugybę teritorijų, kuriose yra po du, tris, septynis gyventojus

naudojant laisvas erdves, konvertuojant pramonines teritori-

hektare. Vilniaus gyventojų nuolat mažėja, ir tik ekonomikos

jas į gyvenamąsias, gamybą iškeliant iš miestų centrų. Taigi

„burbulo“ pūtimosi metu stabilizavosi. O miestas plečiasi į ša-

ateities miestas turi būti kompaktiškas. Tam jau šiandien rei-

lis, jo efektyvumas silpsta.

kia pritaikyti planavimo dokumentus, infrastruktūros vystymo

Pasaulio urbanistai po įvairialypių miestų tankumo ir gy-

planus. Pavyzdžiui, jei norėtume pastatyti naują vaikų darželį

ventojų skaičiaus tyrimų išskyrė tris principinius modelius: tai

– reikėtų mažiausiai 2 hektarų teritorijos, o tai ir miestui, ir

amerikietiški miestai, labai reti – su daugiaaukščiais centrais

vystytojams kainuoja per daug. Taigi mums reikia keisti nor-

ir mažaaukščiais priemiesčiais, europietiški miestai maždaug

matyvus, kad galėtumėm tai pastatyti.

per vidurį, nuo 30 iki 100 žmonių hektare, ir azijietiški miestai,

MD: Taigi šalia neobjektyvaus argumento, kad tiesiog ne-

kur gali gyventi ir 500 žmonių hektare. Vilnius savo tankiu ar-

smagu būti rečiausiai gyvenama Europos sostine, esama ir

tėja prie amerikietiško standarto. Kokia energijos suvartojimo

objektyvių veiksnių – susisiekimo problemos, infrastruktūros

priklausomybė nuo gyventojų tankumo? Ekstremaliai didelis

problemos, energetikos problemos... Tankesnis kompaktiš-

energijos suvartojimas yra amerikietiško tipo miestuose, kur

kesnis miestas padėtų jų išvengti.

viskas paremta pigia energija – viešasis transportas išvysty-

tas tik centre, iki jo važiuojama traukiniu, o iki traukinio – auto-

kilnojamąjį turtą bevertį, kad ji keltųsi už miesto, miestas gali ir,

mobiliu. Kitokiam gyvenimo būdui jie tiesiog nepritaikyti. Kitame

mano nuomone, net privalo. Tuomet tos teritorijos atsilaisvina,

skalės gale – azijietiški miestai, energijos vartojimo prasme

gali ateiti ir gyventojai, ir naujos veiklos, net ir gamyba, bet jau

labai efektyvūs, bet mums, europiečiams, jau nebekomfortiški.

netarši.

Mano galva, europietiškuose miestuose pasiektas geras balansas tarp komforto ir ekologijos. Šiandien tie, kurie ragina gyventi ekologiškai, už miesto, iš tiesų tik ragina didinti energijos suvartojimą ir taršą.

MD: Čia jau kalbėjome apie tankinimą aštriausiu kampu –

RD: Lietuvoje tokių nežinau. Geriausias dabartinės situacijos pavyzdys – „Baltijos“ laivų statykla pačiame Klaipėdos miesto centre virina laivų korpusus. Pačioje gražiausioje vietoje!

būtent seniai susiformavusių gyvenamųjų rajonų infrastruktūros

MP: O pasaulyje tokių pavyzdžių daug, kad ir Hamburgo

išnaudojimo vardan tankinamus kvartalus. Akivaizdu, kad tai

dokų rajonas. Savivaldybė daugelį metų metodiškai supirkinėjo

problematiškiausias kelias. Kokių dar turime galimybių?

ten plotus. Ir kai pasiekė kritinę masę, ėmėsi ryžtingų veiksmų:

MP: Rengdami Bendrąjį planą, radome bent 500 hektarų miesto ribose, kur nors šiandien – imk, kovertuok ir statyk

padidint mokesčius, iškelt industriją ir miestui atlaisvint apie 110 hektarų teritoriją vidinei plėtrai.

namus: tai Savanorių prospektas, Šiaurės miestelis, autobusų,

RD: Čia vėl reikia prisimint, kad jie kitaip suvokia, kas at-

troleibusų parkai, įvairios gamyklos, didžioji dalis Naujamies-

sakingas už miesto plėtrą – tikrai ne vystytojai, o Savivaldybė.

čio. Tokio ploto miesto plėtrai užtektų dešimčiai metų, ir nereiktų

O pas mus tai reglamentuojančių įstatymų nėra. Miestas pagal

nieko statyt už dabartinių ribų.

teritorijų planavimo įstatymo reikalavimą pasiruošia Bendrą-

GB: Bet norint „imti ir konvertuoti“, susiduriama su pro-

jį planą, pasitvirtina – o kas toliau? Nieko. Nėra instrumento jį

blemomis – „penketukų“ gamyklos T. Ševčenkos gatvėj arba

įgyvendinti. Darbo grupėje, kurioje dirbame kartu su Mindau-

„Ventos“ gamyklos Ateities gatvėj teritorijos išdalintos į mikro

gu Pakalniu, parengėme infrastruktūros įgyvendinimo įstatymo

valdas. Kiekvienam norinčiam kompleksiškai vystyti teritoriją

koncepciją – kad miestas turėtų ne tik prievolę parengti Bendrąjį

iškart atsiranda dešimt oponentų. Todėl mes turime „mirusias“

planą, bet ir prievolę jį įgyvendinti, ir tam turėtų resursų: žemę

teritorijas – tiek „Elfos“, tiek „penketukų“, tiek „Elektrografijos“

ir mokestinę bazę, kurios pagalba galėtų vystyti savo teritorijas.

Antakalnyje, kuriose niekas nevyksta. Ir nevyks, kol įstatymai

Hamburgo pavyzdys labai geras – miestas viską supirko, iš-

nenumato, kaip šį Gordijaus mazgą išnarplioti.

griovė, nutiesė kelius ir komunikacijas ir išpardavė vystytojams,

MD: Tai gal reikia... kirsti? Sakome, kad nekilnojamojo turto

kartu padiktuodamas, kaip ši miesto dalis turėtų atrodyti. Ten ne-

mokestis tai išspręstų. Koks mokestis, tiksliau, kam? Gyveto-

pamirštas ir kitas principas – miesto dalių multifunkcionalumas.

jams? Įmonėms?

Grynosios paskirties neturi būti, nes neįmanoma visko numatyti,

RD: Jeigu miestas yra valdomas strategiškai, mokestinė bazė yra nevienoda įvarioms veikloms ir įvairioms vietoms.

Apmokestinant perspektyvų, bet neefektyviai naudojamą turtą,

todėl sprendimai turėtų būti priimami lanksčiai.

MD: Nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti ne socialinis, bet miesto plėtros valdymo instrumentas?

miestas gali daryti spaudimą savininkams tvarkyti savo terito-

RD: Ir Seime tenka pirmiausia įrodinėt, kad turime susitarti

rijas arba jas parduoti vystytojui. To pasiekus, ir visa aplinkinė

dėl to mokesčio ideologijos – tai neturėtų būti tiesiog priemonė

infrastruktūra būtų naudojama žymiai efektyviau. Tarkim, jeigu

susirinkti pinigų, nes jų trūksta. Tai turėtų būti miesto įrankis,

vietoj „Elfos“ būtų gyvenamasis kvartalas. Arba – vietoj „Audė-

tuomet būtų galima aiškiai žinoti, už ką jis mokamas, kas už tai

jo“ fabriko, kur vietoj jo ir kelių lūšnų galėtų kokybiškai gyventi

gaunama. Ir jeigu miestas disponuotų žeme, ir tokį įrankį nau-

nemažai žmonių – šalia senamiestis, upė, Belmontas...

dotų visų gyvenimo kokybei gerinti, aš tokį mokestį sveikinčiau.

MP: ...arba Savanorių prospekto teritorija: nuostabūs pieti-

MD: Ar tai realu: apmokestinti visus tokių teritorijų savinin-

niai Neries šlaitai, kitoj pusėj – Bukčių miškas. Visa infrastruktū-

kus didesniais mokesčiais, taip priversti atsisakyti šio turto arba

ra yra, net troleibusai važiuoja. O mes ten turim muitinės termi-

imtis vystyti, o vystytojams mokesčio tarifą nustatyti lygų nuliui.

nalą, kuris galėtų būti kad ir pietinėj miesto daly, prie oro uosto.

RD: ...ir daug kur pasaulyje valdžia dar pasakytų: mes at-

Tai, kad mes vis dar vykdom plėtrą į gamtines teritorijas, o

vestime komunikacijas, pastatysim mokyklą, darželį, jei reikia. Ir

ne konvertuojam jau panaudotas, primena lydyminę žemdirbys-

taip pasakytų todėl, kad tai būtų naudingiau, nei spręsti užmies-

tę: pasėjai, užaugo kelis metus, po to vėl eini miško kirst.

čio naujakurių bėdas. O galbūt šalia yra pustuštė mokykla, nes

Dabar Vilniuje yra apie 23 kvadratinius metrus ploto vie-

miestas vystosi netolygiai? Praėjusiais metais mokyklą baigė 55

nam gyventojui. Europoje – 40–45. Suvokim tai, kad Vilnius gali

tūkstančiai abiturientų, o rudenį atejo tik 22 tūkstančiai pirmo-

padidėt vos ne dvigubai, išlaikant tą patį gyventojų skaičių. Bet

kų. Vilniuje yra mokyklų, kur pradinėse klasėse mokosi po 7–8

jeigu mes didinsim miesto plotą – mes dvigubai „pabrangsim“ –

vaikus – o mes Balsiuose statom naują mokyklą už 30 milijonų.

infrastruktūra, komunikacijos, transportas. Bet mes galim didėt

MP: tie miestai, kur valdžia ir žmonės jaučiasi šeimininkais,

„savyje“. Palyginkim du miestus – Vieną ir Vilnių. Bendras šių

paprastai yra sėkmingesni – pavyzdžiui, Roterdamas, vokiečių

miestų užimamas plotas beveik toks pat – po 400 kvadratinių

uostai. Jų savivaldos tradicijos siekia Hanzos laikus. Hambur-

kilometrų, tiek pat ploto užima ir statiniai – apie 26 procentus.

ge, pavyzdžiui – kiek merų pasikeitė, o strategija supirkt nekil-

Bet Vienoje yra triskart daugiau žmonių. Triskart daugiau sumo-

nojamąjį turtą uoste išliko. Nepaisant jokių politinių dalykų. Jie

kama mokesčių savivaldybei, triskart gražesni parkai, triskart

turi sanavimo programas: paskelbia, kad rajonas sanuojamas,

geresnis visuomeninis transportas, triskart geriau tvarkomos

ten meta lėšas, koreguoja mokesčius ir kartu fiksuoja nekilno-

gatvės. Ir visa tai dar padauginkim iš trijų, nes jie triskart dau-

jamojo turto kainas, kad neprasidėtų spekuliacija. Instrumentų

giau uždirba... Taigi, yra tam tikri Europos standartai, į kuriuos

yra daug. Bet jei tai paliekama savieigai, jei miestas neprisiima

galime orientuotis. Apkrauti gyventojus europiniais nekilnoja-

atsakomybės, o palieka viską vystytojams – tuomet prasideda

mojo turto mokesčiais, kurių administravimas viršija pajamas

chaosas. Atsiranda projektų, kuriuos pavadinčiau pūliniais. Jie

– ne išeitis. Tačiau apmokestinti kokią, tarkim, kailių raugyklą,

kenkia miestui, o ne gerina jo kokybę.

esančią vidury miesto ir pusės kilometro spinduliu darančią ne-

2010: 01

MD: Ar yra panašių pavyzdžių – tam tikrų veiklų miesto teritorijoje apmokestinimo praktikos?

32

RD: taip, ir kol miestas neprisiims atsakomybės, nepradės

aktyviai valdyti situacijos, realiai neįgyvendins bendrojo plano,

kitų problemų: dabar Aplinkos ministerijoje yra apie 10 kartų

taip bus ir toliau. Mes merui sakom – ir, atrodo, esam išgirsti –

daugiau „aplinkosaugininkų“, t.y., specialistų, dirbančių ir tvar-

kad miestas privalo turėti savo plėtros kompaniją, kuri akyviai

kančių aplinkosaugos klausimus, palyginti su specialistais,

įgyvendintų miesto plėtrą. Tada tokių gana sėkmingo tvarky-

kuruojančiais teritorijų planavimą, plėtrą ir statybą. Be abejo,

mosi pavyzdžių kaip Šiaurės miestelis būtų daugiau. Miestas

aplinkosauga svarbu. Mes tikrai ne prieš Lietuvos gamtos ište-

paima, tarkim, 150 hektarų teritoriją, suplanuoja ir nutiesia ke-

klių išsaugojimą bei puoselėjimą. Bet reikia ir kurti. Reikia ge-

lius, infrastruktūrą (teisingai kompensuodamas žemės savinin-

rinti mūsų gyvenimo kokybę. Tai labai aiškiai parodo politikų

kams) ir tokiu būdu planingai vykdo miesto plėtrą.

prioritetus. O kaip tik Aplinkos ministerija turėtų rūpintis miestų

GB: Taip, šiandien nėra, kas tuo užsiimtų. Negali tiesiog paskirti žmogaus, reikia, kad veiktų mūsų aptarti mechanizmai, miestas turėtų realiai veikiančius įrankius plėtrai valdyti ir teisę

vystymusi ir tai valdyti.

MD: Ar galime padaryti kažką dabar, šiandien, pasiimti reikalingą suverenitetą ir daryti tai, kas teisinga?

juos panaudoti. O tam reikia Seimo sprendimų, kitaip miesto

RD: Su ankstesne vyriausybe buvome jau neblogai pasi-

valdžia bus tuo pretekstu nuversta. Ir perimamumo nėra – jei

stūmėję į priekį, numatėm, kokia turėtų būti reforma, sukūrėm

vienas meras darė vienaip, kitas būtinai stengiasi viską daryti

gyvenamųjų teritorijų plėtros įstatymo metmenis – kurie šian-

priešingai, nes galbūt visų veiksmų ir sprendimų kritika buvo jo

dien guli Vyriausybės stalčiuje. Belieka parengti patį įstatymą, o

kelias į valdžią ir dabar kitaip jis tiesiog negali.

jis yra vienas iš esminių, sukuriančių instrumentus per bendrąjį

VG: Ar egzistuoja konstruktyvi opozicija jūsų idėjoms?

planą realiai valdyti miesto plėtrą.

GB: Visų pirma tai dalis gyventojų. Kaip minėjo Marius,

JV: Veikia du dalykai – tęstinumo nebuvimas ir nepasiti-

jei plėtra į vidų, kuri paliečia konkrečiai, yra suvokiama a priori

kėjimas. Klausėte, ar yra opozicija miesto plėtrai viduje? Be

kaip gyvenimo bloginimas, kažką susitarti darosi beveik neį-

abejo, yra. Gyventojai nejaučia, kad miestą kažkas valdytų, ir

manoma. Belieka tik ekonominės priemonės, galbūt papildomi

priešinasi, nes nepasitiki. Toliau nesukuriama įstatyminė bazė,

mokesčiai. Jei žmogus gyvena ne centre, jis ir taip už viską

o valdžios keičiasi.

moka brangiau.

GB: Siūlyčiau nepamiršti ir kultūrinio aspekto, ne viskas

MP: Garsioji tramvajaus istorija – juk buvo jau pasiruošta

matuojama kvadratiniais metrais. Net jeigu susitartume dėl

techniniam projektui, Europos pinigai naujos transporto rūšies

mūsų diskutuojamos miesto plėtros, tuoj pat kils klausimai,

įvedimui laukė, reikėjo tik duoti startą. Deja. Dabar kalba apie

kaip tai padaryti kokybiškai ir kaip nepakenkti susiklosčiusiai

metro, kuriam ekonomiškai prasmingai veikti reikalingas 10000

kultūrinei tradicijai, kaip rasti geriausius konkrečius sprendi-

keleivių srautas per valandą, kai visoj Pilaitėj tiek tegyvena.

nius. Daugelis įgyvendintų pavyzdžių tikrai ne patys geriausi.

MD: Norėčiau pakreipti kalbą link kito miesto vystymosi

Gyventojai tai mato, supranta ir natūraliai jiems kyla priešiška

aspekto – žaliųjų zonų intensyvesnio ir kokybiškesnio naudoji-

reakcija. Galiojantįs įstatymai tikrai neskatina geriausių spren-

mo. Be būsimojo Bernardinų sodo yra ir daug kitų zonų, kurios,

dimų paieškos. Investuotojų interesai dažnai visiškai priešingi

būdamos miesto viduryje, yra nepritaikytos rekreacijai, nepriei-

visuomenės interesams ir t.t. Tuo klausimu galėtume surengti

namos ar pavojingos.

atskirą diskusiją. Tai labai aktualus ir subtilus klausimas.

MP: miestas žaliųjų zonų gali sau leisti tiek, kiek už jas gali

VG: Taip, ir tai būtinai bus kitos diskusijos tema. Svarbu,

sumokėt. O Vilniuje miškų skaičiuojant procentais nuo bendro

kad mes apie tai viešai kalbame. Valdžiai urbanistika, mies-

ploto yra daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

tų, teritorijų vystymas, nekilnojamojo turto plėtra yra nelabai

RM: dar prieš kelis metus neturėjome jokios kraštovaizdžio

suprantama, neparanki, gal net skandalinga ir dėl to rizikinga

tvarkymo strategijos, jokio plano. Dabar sklando idėjos perduoti

tema. Mes turime bent jau pasiekti, kad apie tai kalbėti būtų

Vilniaus parkus miškininkams. Jeigu miškai miesto teritorijoje

politiškai nepavojinga.

yra valstybiniai, žemė – valstybinė, tai apie kokius instrumentus

RM: Tai kartu yra ir visuomenės švietimas urbanizmo srity-

mes galime šnekėti? Parkų ir skverų plotus bandome kažkaip

je. Žmonės turi suvokti procesus, ir tada jie žinos, ko reikalauti,

perimti, kad galėtume juose įrengti minimalią infrastruktūrą, kas

kaip įsitraukti į planavimo procesą ir kaip jame atspindėti savo

dabar yra labai sudėtinga.

interesus.

MD: Galų gale aiškėja – miestas realiai nevaldo savo teritorijos?

MP: Turiu gerą pavyzdį: neseniai baigėme rengti teritorijos prie Sporto rūmų detalųjį planą. Skandalinga teritorija, kur iki

MP: Jeigu skverai būtų įteisinti miesto nuosavybės sklypai,

šiol visi projektai baigdavosi teismais, teismuose ir būdavo prii-

jeigu gatvės būtų įteisintos kaip miesto nuosavybė – būtų gali-

mami sprendimai. Mes šįkart pabandėm padaryti viską atvirkš-

ma realiai tai valdyti. O dabar yra tiesiog chaosas.

čiai. Kvietėm žmones – o ten aplink gyvena tikrai nemažai

VG: O kokie įstatymai reglamentuoja visa tai? Kiek realu juos pakeisti, pakeisti situaciją?

žmonių – aiškinom, rodėm maketus, rodėm filmus, bendravom, realiai konsultavomės su visuomene. Aišku, buvo ir kietų disku-

RD: Žemės įstatymas, Savivaldos įstatymas, Teritorijų

sijų, bet galiausiai radom tokį sprendimą, kuriuo buvo patenkinti

planavimo įstatymas, mokestiniai įstatymai ir t.t. Aišku, kad ir

ir gyventojai, ir vystytojas. Reikia žmones realiai įtraukti, kito

esama institucinė sąranga tam nepalanki. Darbo grupėje mes

kelio nėra. Tai yra normali europinė praktika.

jau pusmetį vos ne kas savaitę renkamės ir diskutuojam, ką ir

MD: Ačiū už įdomią diskusiją. Manau, kad esminiai dalykai

kaip reikėtų keisti. Mano nuomone – nors mane už tai kritikuoja

paliesti – miestas privalo vystytis, bet plėtra į pakraščius labai

– reikėtų turėto ne Aplinkos, bet Kraštotvarkos ministeriją, ir jai

neekonomiška. Turime Bendrąjį planą, kurį tereikia vykdyti. Pa-

perduoti valdyti viską, kas reikalinga miesto plėtrai. Architektū-

gal jį privalome išnaudoti dykras dabartinėse miesto ribose, o

rinis paveldas negali priklausyt Kultūros ministerijai, nes tai yra

tam reikia, kad miestas būtų savo teritorijos šeimininkas ir tu-

miesto dalis. Nekilnojamasis turtas miesto centre atsiduria kelių

rėtų galimybę lanksčiai apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau

žinybų interesų sankirtoje.

konfrontacijos niekam nereikia, todėl būtina tuo pat metu šviesti

GB: Kol kas valdžią į šią problematiką įtraukti labai sunku, nes politikai šių dalykų tiesiog nesupranta. Valdininkai turi

visuomenę ir tartis su ja.

Tebūnie šis pokalbis dar vienas žingsnis šia kryptimi.

Rusijos paviljonas „Expo‘2010“: ką ir kaip rodys kaimynai?

Tekstas: Jaunius Grigas Vizualizacijos ir foto: „P.A.P. ER architectural team“

Kai pradėjau rašyti šias eilutes, iki pasaulinės parodos Expo‘2010 Šanchajuje pradžios buvo likusios 65 dienos, 4 valandos ir 46 minutės. Jau 65 val. 4 valandos ir 45 minutės... Ne, lagaminų dar nesikraunu, ir nors aplankyti šią parodą tikrai būtų įdomu, tai nėra mano gyvenimo svajonė. Laikas minučių tikslumu tiksi oficialiame interneto puslapyje, skirtame Rusijos dalyvavimui šioje parodoje. Net pagrindiniame parodos interneto puslapyje apsiribojama dienų skaičiumi...

2010: 01

34

Rusija niekada neabejojo dėl savo dalyvavimo nei viso-

jonų eurų. Tačiau tuomet prisimenamas Nyderlandų atvejis,

se anksčiau vykusiose, nei XXI amžiuje dar vyksiančiose

kai toje pačioje parodoje į paviljoną investavusi 35 milijonus

parodose. Skeptikai teigia, jog dalyvavimas pasaulinėse

(beje, paviljono architektūrinio projekto autoriai buvo MVRDV)

parodose valstybėms atsieina per brangiai. Netgi buvo pa-

ekonominė grąža siekė dešimt kartų didesnę sumą. Vadinasi,

skaičiuota, jog, pavyzdžiui, Hanoverio parodoje 2000 metais

tinkamai suformuoti tikslai, pasirinkta dalyvavimo strategija

paviljonas kiekvienai valstybei vidutiniškai kainavo 13 mili-

gali atnešti realios ekonominės naudos.

Rusijai dalyvavimas pasaulinėse parodose visuomet

Ši tema pasirinkta neatsitiktai. Miestų strategijos, plė-

si Olimpinės žaidynės, kuriuose ji ne tik siekia „sudalyvau-

tros politika šiandien kaip niekad aktuali. Statistika byloja,

ti“. Noras „leisti prisiliesti ir suprasti rusų valstybės ir tautos

kad 1800 metais miestuose gyveno vos 2 proc. gyvento-

didybę, pajusti milžinišką ateities potencialią ir ryžtingumą“,

jų, 1950 metais skaičius pasiekė 29 proc., o šiais metais

matyt, buvo pagrindinis tikslas nuo pat pirmosios pasaulinės

išaugs iki 55 proc. Dar po kelių dešimtmečių šis skaičius

parodos, įvykusios 1851 metais Londone. Tam buvo skiria-

pasieks dramatišką ribą – 74 proc.

mas milžiniškas dėmesys ir lėšos. Pavyzdžiui, pasaulinėje

Kol Lietuva 2009 metais dar tik planavo dalyvauti Šan-

Paryžiaus parodoje 1900 metais buvo skirta ir šiandien įspū-

chajaus parodoje, vėliau nusprendė nedalyvauti, ir persigal-

dingai atrodanti 2 226 895 rublių suma, o paviljonas užėmė

vojo likus pusmečiui (!) iki parodos atidarymo, Rusija apie

24 000 m2 plotą.

savo dalyvavimą 2010 metų parodoje tvirtą „taip“ pasakė

„Expo“ parodos organizatoriai Kinijai iškėlė gana aukštą

2010: 01

36

parodos temą – „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“.

buvo prestižo ir garbės reikalas. Tačiau šiai valstybei tai tar-

dar 2006-ųjų pabaigoje.

kartelę – apie 70 milijonų lankytojų, 200 dalyvių. Tačiau pats

Valstybių paviljonų architektūriniai sprendimai visuo-

ambicingiausias tikslas – kaip šio megapolio centrinėje da-

met sulaukia didžiulio dėmesio. Architektūrinė paviljono

lyje parodai skirtoje 5,28 km2 teritorijoje perteikti pagrindinę

koncepcija turi pranešti mažiausiai kelias žinias. Atspindėti

universalias bendražmogiškas filosofines tiesas ir pasaulė-

architektūrinės koncepcijos išeities tašku tapo triada. Ar-

žiūrą (suprantamas visiems pasaulio piliečiams), perteikti

chitektai sąmoningai atsigręžė į Kinijos filosofiją, kadangi

parodos pagrindinę temą ir, žinoma, reprezentuoti konkre-

didžioji dalis parodos lankytojų bus šios šalies gyventojai.

čią valstybę. Paprastai skelbiami valstybiniai architektūriniai

Kinų filosofijos triada – Žemė, Žmogus, Dangus (Tai Ci) ati-

konkursai, kuriuose varžosi žinomi šalies architektai ir archi-

tinka slavišką Motinos Žemės ir Tėvo Dangaus pasaulėžiū-

tektūros studijos. Rusijoje toks paviljono architektūrinis kon-

rą. Architektai remiasi pagrindiniu daoizmo mokymo šaltiniu

kursas buvo paskelbtas 2007 metais, ir jame dalyvavo 23

laikomu Dao de Jing, kuriame sakoma: „Vienis sukuria porą,

architektūros studijos. 2008 metais nugalėjo architektūros

iš poros atsiranda trejetas – taip viskas gimsta“.

studijos „P.A.P. ER architectural team“ projektas (įkūrėjai ar-

Dar vienas labai svarbus koncepcijos elementas – di-

chitektai Levanas Airapetovas ir Valerija Preobraženskaja).

namiška urbanistinė struktūra, perteikianti kintamumo, kaip

Žurnalas „Centras“ gavo išskirtinę galimybę Rusijos pa-

svarbiausios egzistencijos sąlygos, motyvą. Ši idėja yra ir

viljono architektūrinę koncepciją pristatyti išsamiau.

2010: 01

38

kertinė Kinijos filosofijos ir pasaulėžiūros sąvoka.

Kaip, pasak pačių rusų, ir priklauso išsivysčiusiai vals-

Dvi kertinės idėjos (triada ir kintamumas) tapo pagrindi-

tybei, Šanchajaus parodoje Rusija dalyvaus su atskiru pa-

ne architektūrinės koncepcijos ašimi, ir ji atsispindi vertika-

viljonu. Plotas užims 0,6 ha. Pasak architektų, paviljono

liame trijų aukštų pjūvyje. Paviljoną sudaro trys pagrindiniai

architektūriniai elementai: 12 L formos paauksuotų 20 metrų

rodomi skirtingi vaizdai, priklauso nuo miesto dydžio. Gyvų

aukščio bokštų; 50x50 m „civilizacijos kubas“ ir „Gėlių mies-

ir dinamiškų vaizdų struktūra simbolizuoja dabartį.

tas“ – instaliacija, kurioje pateikiamos vaikų idėjos, kokie bus ateities miestai.

Paviljono planas panašus į senovės slavų gyvenvietės (Čeliabinsko regione atrasta gyvenvietė datuojama 3000

Iš apatinės platformos patenkama į baltą erdvinę plokštumą. Tai tuštumos zona tarp Žemės (apatinė dalis) ir Dangaus (viršutinė dalis). Tai begalybė ir grynumas; tarpinė zona tarp Praeities ir Ateities, vadinasi – Dabartis.

pr.Kr.), kartu simbolizuodamas ir Pasaulio Medžio šaknis

Viršutinė paviljono dalis su iškilusiais bokštais simboli-

(rusų kultūroje tai ąžuolas). Paviljono žemutinė platforma

zuoja Dangų. Tai laimės ir harmonijos oazė, idealūs Namai,

simbolizuoja gyvenimo ištakas, kultūrines ir istorines šaknis,

kuriuos Rusijos kultūroje atspindi legendinis Kitežo mies-

tautos sąmonę ir ryšį su ankstesnėmis kartomis.

tas, stovėjęs Svetlojaro ežere, ir paslaptingos Bujano salos

Bokštų „šaknys“ nukreiptos į „Civilizacijos kubą“, kuris

įvaizdžiai.

pagal triados principą atstovauja Žmogų. Žmogaus pozicija

Įspūdinga? Tikrai taip. Daugiaprasmė ir daugiasluoks-

– būti tarp Žemės ir Dangaus. Išoriškai 1000 m2 paviljono

nė Rusijos paviljono architektūrinė koncepcija intriguoja. Iki

fasadas suskaidytas į 1103 elementus – tiek, kiek oficialiai

parodos atidarymo liko 63 dienos, 13 valandų ir… 56 minu-

Rusijoje yra didmiesčių ir miestų. Elemento dydis, kuriame

tės. Gal laikas krautis lagaminus...

S

RU

Павильон России на Expo‘2010: что и как покажут соседи? Текст: Яунюс Григас Визуализации и фото: «P.A.P. ER architectural team» Когда я начинал писать эти строки, до начала всемирной выставки

объявлен в 2007 году и в нём участвовали 23 архитектурные студии. В 2008

Expo‘2010 в Шанхае оставалось 65 дней, 4 часа и 46 минут. Уже 65 дн.

году победил проект архитектурной студии «P.A.P. ER architectural team»

4 часа и 45 минут... Нет, чемоданы ещё не пакую, и хотя посетить эту

(основатели архитекторы Леван Айрапетов и Валерия Преображенская).

выставку действительно было бы интересно, это не мечта моей жизни. На официальном сайте, посвящённом участию России в этой выставке, отсчёт времени ведётся с точностью до минуты. Даже на главной странице сайта выставки ограничились подсчётом дней...

Журнал «Centras» пользуется возможностью более детально представить архитектурную концепцию российского павильона. Как, по словам самих русских, и положено развитому государству, Россия выйдет на Шанхайскую выставку с собственным павильоном. Площадь займёт 0,6 га. По словам архитекторов, отправной точкой для архитектурной

У России никогда не возникало и тени сомнения насчёт своего участия

концепции

павильона

послужила

триада.

Архитекторы

сознательно

и во всех проходивших раньше, и в проходящих в XXI веке выставках.

обратились к китайской философии, ведь большинство посетителей выставки

Скептики утверждают, что участие во всемирных выставках слишком дорого

составят жители этой страны. Триада китайской философии – Земля,

обходится государствам. Было даже подсчитано, что, например, павильон

Человек, Небо (Тай-Чжи) соответствует славянскому мировоззрению Матери-

на Ганноверской выставке 2000 года каждой стране стоил в среднем ~13

Земли и Отца Небесного. Архитекторы исходили из Дао дэ Цзин, основного

миллионов евро. Но тут же память подсказывает случай с Нидерландами,

источника учения даосизма, где сказано: «Одно рождает два, два рождают

когда экономическая отдача от инвестированных на той же выставке в

три – так рождаются все существа».

павильон 35 миллионов (кстати, авторами архитектурного проекта павильона

Ещё

один

очень

важный

элемент

концепции

–

динамичная

была компания MVRDV) составила десятикратную сумму. Значит, если цели

урбанистическая структура, передающая мотив изменчивости как важнейшего

сформулированы правильно, выбранная стратегия участия может принести

условия существования. Эта идея является и краеугольным камнем китайской

реальную экономическую выгоду.

философии и мировоззрения.

Для России участие во всемирных выставках всегда было делом чести и

Две основополагающие идеи (триада и изменчивость) стали главной

престижа. Для этой страны это сравнимо с участием в Олимпийских играх, где

осью архитектурной концепции, нашедшей выражение в вертикальном

она стремится не просто «поучаствовать». Желание «позволить прикоснуться

трёхэтажном срезе. Павильон состоит из трёх основных архитектурных

к пониманию величия российского государства и народа, ощутить огромный

элементов: 12 позолочённых 20-метровых башен в форме буквы L; «куба

потенциал и устремлённость в будущее», было, очевидно, основной целью

цивилизации» размером 50x50 м и «Города цветов» – инсталляции,

начиная с самой первой всемирной выставки, проходившей в 1851 году в

демонстрирующей детские идеи о том, как они представляют себе города

Лондоне. Этому уделялось огромное внимание, и выделялись огромные

будущего.

средства. Например, для всемирной выставки в Париже в 1900 году была выделена сумма, которая и сегодня выглядит внушительно -

2 226 895

рублей, а павильон занимал площадь размером 24 000 м2.

План павильона схож с древнеславянскими поселениями (поселение, обнаруженное в Челябинской области, относится к 3000 г. до н.э.), одновременно символизируя и корни Мирового дерева (дуб в русской

Организаторы выставки Expo установили для Китая достаточно высокую

культуре). Нижняя платформа павильона символизирует истоки жизни,

планку – около 70 миллионов посетителей, 200 участников. Но самая

культурные и исторические корни, национальное самосознание и связь с

амбициозная цель – на территории в 5,28 км2, выделенной для выставки

прошлыми поколениями.

в центральной части этого мегаполис, выразить главную тему выставки «Лучше город - лучше жизнь».

«Корни» башен ориентированы на «Куб цивилизации», который по теории триады представляет Человека. Место Человека – находиться

Эта тема выбрана неслучайно. Политика стратегии, развития городов

между Небом и Землёй. Снаружи фасад павильона площадью 1000 м2

сегодня как никогда актуальна. Статистика свидетельствует, что в 1800 году в

разбит на 1103 элемента – столько же, сколько официально в России

городах проживало всего 2 % населения, в 1950 году это число достигало 29

больших и малых городов. Величина элемента с меняющимся изображением

%, а в нынешнем году возрастёт до 55 %. Спустя ещё несколько десятилетий

зависит от величины города. Структура живых и динамичных изображений

эта цифра поднимется на критическую высоту – 74 %...

символизирует настоящее время.

В то время как Литва в 2009 году ещё только планировала участие в

С нижней платформы попадаем на белую пространственную плоскость.

Шанхайской выставке, потом решила отказаться от участия и передумала

Это зона пустоты между Землёй (нижняя часть) и Небом (верхняя часть). Это

всего за полгода (!) до открытия выставки, Россия твёрдое «да» своему

бесконечность, и чистота; промежуточная зона между Прошлым и Будущим,

участию в выставке 2010 года сказала ещё в конце 2006 года.

а значит – Настоящее.

Архитектурные решения национальных павильонов всегда привлекают

Верхняя

часть

павильона

с

устремлёнными

вверх

башнями

повышенное внимание. Архитектурная концепция павильона должна нести, по

символизирует Небо. Это оазис счастья и гармонии, идеальный Дом, которому

крайней мере, несколько идей. Выражать универсальные общечеловеческие

в русской культуре соответствует легендарный Китеж-град, стоявший на

философские истины и мировоззрение (понятные всем гражданам мира),

озере Светлояр, и образы сказочного острова Буяна.

отражать главную тему выставки и, конечно же, представлять конкретную

Впечатляет? Ещё бы. Многозначная и многослойная архитектурная

страну. Обычно объявляют общегосударственные архитектурные конкурсы,

концепция российского павильона интригует. До открытия выставки осталось

в которых соперничают известные архитекторы и архитектурные студии

63 дня, 13 часов и… 56 минут. Может пора паковать чемоданы...

страны. В России такой конкурс на архитектурную идею павильона был

2010: 01

40

EN

Russian Pavilion for “Expo‘2010”: What and How do Our Neighbours have to Show?

Text by: Jaunius Grigas Visualizations and pictures: “P.A.P. ER architectural team”

When I started to write these lines, 65 days, 4 hours and 46 minutes were

tecture to competition. The public architectural tender was announced in Russia

still to pass until the opening of the world exposition Expo‘2010 in Shanghai.

in 2007 – 23 architecture studios took part in the tender. The project proposed by

65 days, 4 hours and 45 minutes already… No, I am not yet packing my bags.

the architecture studio “P.A.P. ER architectural team” was announced the winning

Even though a visit to the exposition would be an interesting experience, it

project in 2009 (its founders are architects Levon Airapetov and Valeria Preobraz-

is not a dream of my life. The countdown on the official website designed for

henskaya). The journal “Centre” was granted an exceptional opportunity to make

Russia’s participation counts the time until the start of the exposition to the

a comprehensive presentation of the architectural concept of the Russian pavilion.

precision of minutes. Even the main website of the exposition limits to the countdown of days…

As, according to Russians themselves, pertains to a developed country, Russia will have its individual pavilion in the exposition of Shanghai. Its area will cover 0.6 ha. According to architects, the starting point of the architectural concept of the

Russia has never doubted about its participation in all the previous expositions

pavilion became a triad. Architects deliberately looked back at the Chinese philo-

and those that are yet to be organized in the 21st century. Skeptics assert that the

sophy since Chinese residents will make up the dominant majority of the audience

participation in world expositions costs too much for the country. It has been calcu-

in the exposition. The triad of Chinese philosophy – Earth, Man and Heaven (Tai

lated that, for instance, a pavilion for each country in Expo 2000 held in Hanover

Ice) – corresponds to the Slavic conception of the Mother Land and the Father Sky.

cost a tidy sum of ~ 13 million Euro. Nevertheless, the-afore mentioned example is

The architects followed Dao de Jing, which is considered the fundamental source

followed by another one – the investment of 35 million into the pavilion of the Net-

text of Taoism, as their reference point, which asserts: “Two gives birth to Three.

herlands in the same exposition (by the way, the authors of architectural ensemble

Three gives birth to everything”.

of the pavilion were MVRDV) brought the economic returns of a ten times larger

Yet another important element of the concept is a dynamic urban structure

sum of money. Thus, properly set goals and strategy of participation may bring

rendering the motive of changeability as the major condition of existence. This idea

actual economic benefit.

is the key concept of Chinese philosophy and worldviews.

Russia’s participation in world expositions has always been the matter of

Two fundamental ideas (triad and changeability) became the key point of

prestige and honour. However, this country equals the participation to the Olympic

the architectural concept, which reflects in a vertical cross-section of three floors.

Games, where a wish “to participate” is not the dominant one. A wish to “enable

Three major architectural elements make up the pavilion: 12 gild-plated L-shaped

others to sense and realize the glory of the Russian country and nation and feel its

20-meter towers; 50x50 m “Cube of Civilization” and “City of Flowers” – the instal-

vast potential and determination for the future” has probably been the major motive

lation, which presents children’s ideas on future cities.

since the very first world exposition, which was held in London in 1851. Enormous

The plan of the pavilion reminds of the ancient Slavic settlements (the settle-

attention and financial resources were devoted to that end. For instance, a tidy sum

ment discovered in Chelyabinsk region dates back to 3000 BC) and serves as a

of 2 226 895 Russian rubles, which now seems as impressive as it was back then,

symbol of the World Tree roots (oak in Russian culture). The lower platform of

was the investment to the world exposition in Paris in 1900, where Russian pavilion

the pavilion symbolizes the origins of life, cultural and historical roots, the national

covered the area of 24 000 m2.

conscience and the link to previous generations.

China was set rather high requirements of the organizers of Expo – around 70

The “roots” of the towers are oriented towards the “Cube of Civilization”,

million visitors and 200 participants. However, the most ambitious objective is to or-

which, according to the triad principle, represents Man. Man is located between

ganize the exposition area of 5.28 km2 in the very centre of this large city in such a

Earth and Heaven. On the exterior, the 1000 m2-façade of the pavilion is divided

way that it would carry the main theme of the exposition – “Better City – Better Life”.

into 1103 elements – the number reflects the official number of Russian cities and

The selection of the topic has not been incidental. The policy of city strate-

towns. The size of the element, which displays different images, depends on the

gy and development is as relevant as it has never been before. Statistics shows

size of the city. The structure of live and dynamic images symbolizes the present.

that the residents of cities in 1800 accounted for barely 2%, whereas the number

The way through the lower platform leads to a white dimensional plane. It is

reached 29% in 1950 and will rocket up to 55% this year. In several decades the

the empty space between the Earth (lower part) and Heaven (upper part). It is both

number will reach a dramatic mark of 74%...

eternity and purity; a transitional zone between the Past and the Future, called the

While in 2009 Lithuania was only planning its participation in the exposition of

Present.

Shanghai, made a decision not to take part afterwards and changed its mind only

The upper part of the pavilion with its soaring towers symbolizes Heaven. It is

half-a-year (!) before the opening, Russia gave its firm “yes” to the participation in

the oasis of happiness and harmony, ideal Home, which in the Russian culture is

the exposition of 2010 as far back as the end of 2006.

reflected by a legendary town of Kitezh located on the shores of the Svetloyar Lake

The architectural solutions of pavilions of different countries are always the

and the images of the mysterious island of Bujan.

object of significant attention. The architectural concept of the pavilion has to carry

Impressive? It surely is. A multi-meaningful and multi-layered architectural

several messages. It has to reflect universal philosophical truths and world-views

concept of the Russian pavilion is intriguing. The countdown shows 63 days, 13

(understood by all citizens of the world alike), to carry the major theme of the expo-

hours and … 56 minutes to the opening of the exposition. Perhaps it is high time

sition and, naturally, represent a particular country. National architectural tenders

to pack bags…

are usually announced, which bring well-known architects and the studios of archi-

R ir D: du broliai-namai Mūsų geros pažįstamos – „bevk perović arhitekti” – po pirmosios pažinties 2006 metais nesėdėjo rankų sudėjusios. Pasigardžiuodami pristatome du naujausius slovėnių architektūros projektus.

Namas R (Bohinj, Slovėnija) Projekto autoriai: „bevk perović arhitekti” (Matija Bevk, Vasa J. Perović, Ana Čeligoj) Realizacija: 2003–2008

Šį specifinį vasarnamių bruožą architektės ir nusprendė „išrutulioti“. Ne sezono metu namas tiesiogine šio žodžio prasme nuo langų iki lauko terasos demonstratyviai užsiveria, virsdamas intravertiška uždara medine dėže ar daržine.

Atvykus poilsiautojams, vasarnamis atgyja – atsiveria, už-

Šis vasarnamis stovi idiliškoje vietoje, šalia Bohinj eže-

2010: 01

42

megzdamas ryšį su supančia aplinka.

ro – tikrame poilsiautojų rojuje, kuriame jie pradėjo aktyviai

Interjero sprendimai šiuolaikiški, net nebandant kurti

kurtis aštuntajame dešimtmetyje. Architektūriniai sprendi-

pseudokaimiškos autentikos. Pirmojo aukšto svetainės ir

mai yra griežtai reglamentuojami, todėl dauguma vasarna-

valgomojo erdvė atvira, pirmajame aukšte įrengta sauna

mių – tipiškos architektūrinės šio regiono kopijos. Vis dėlto

ir pagalbinės patalpos. Antrame aukšte suplanuotos pasy-

didžiąją metų dalį jie stovi tušti.

vaus poilsio zonos.

Namas D (Liublijana, Slovėnija) Projekto autoriai: „bevk perović arhitekti” (Matija Bevk, Vasa J. Perović, Uršula Oitzl, Ida Sedušak) Bendras plotas: 627,64 m2 Tekstas: Jaunius Grigas Foto: Miran Kambič (miran.kambic@telemach.net)

Namo D šeimininkų pageidavimai buvo labai konkretūs,

išsprendė įrengę tris atriumus. Taip į vidų patenka nemažas

ir iš pirmo žvilgsnio nepretenzingi. Jie būtinai norėjo sve-

natūralios šviesos srautas, be to, šeimininkai išsaugo mak-

tainės, miegamojo ir sporto salės. Tačiau užduotis architek-

simalų privatumą.

tams buvo gana sudėtinga – sklypo plotas prestižiniame ir

Antrajame aukšte numatytos pagrindinės gyvenamo-

tankiai užsatytame rajone – ribotas. Buvo akivaizdu, kad

sios zonos – vienoje erdvėje išdėstyta virtuvė, valgomasis

tūris užims visą plotą, tad kaip spręsti erdvumo, lauko ir vi-

ir svetainė. Kadangi langai nukreipti į vidinę kiemo pusę,

daus santykio problemą?

architektai suprojektavo ir erdvią lauko terasą. Dar vienas

Iškart norisi įvardinti didžiausią šio projekto privalumą –

subtilus perėjimas tarp lauko ir vidaus įrengtas trečiajame

kruopščiai suplanuotas ir tarpusavyje suderintas erdvines

aukšte, kuriame įrengti miegamieji su vonios kambariu bei

zonas. Kiekvienas šio namo aukštas siūlo skirtingus privatu-

kambario dydžio terasa. Architektai nepamiršo ir pagrindinio

mo lygius ir gyvenimo scenarijus. Pirmajame aukšte įrengta

vardiklio – privatumo – todėl ir čia nuo pašalinių akių saugo

sporto salė kartu su darbo erdve, sauna, baseinu. Tačiau

atskira pertvara.

ji neaklina ar izoliuota nuo išorės. Šią problemą architektai 2010: 01

44

Konkursas „Metų interjeras“: istorijos nesuklastosi Šiemetinis „Metų interjero“ konkursas – ju-

Arch. Levonas Airapetovas (Rusija) – tarptautinių

biliejinis. Jau penktasis. Ugningas kalbas

architektūrinių konkursų laureatas, Rusijos paviljono

palikime baigiamajam vakarui. O šįkart norisi

Expo‘2010 architektūrinio projekto autorius (daugiau

pabrėžti, jog labiausiai pasiteisinęs organizatorių žingsnis – interjerų vertinimą patikėti solidžiai tarptautinei komisijai, sudarytai iš žinomų dizainerių, architektų ir dizaino veikėjų. Komisijos sudėtis nė viename konkurse nesikartojo. Visais metais ji nustebindavo lietuvių interjero žinovus (vadinasi, visą tautą) savo sprendimais. Šiemet taisyklė nebus pažeista ir, kaip dera šiokiam tokiam jubiliejui, komisija bus kaip niekad solidi. Egzamino pažymius Lietuvos dizaineriams rašys:

2010: 01

46

info – paperteam.ru); arch. Julien De Smedt (daugiau informacijos - www. jdsarchitects.com, Danija); Severin Filek („Design Austria“ generalinis direktorius, 1999-2000 – BEDA prezidentas, Austrija), Onny Eikhaug (Norvegijos dizaino taryba, Norvegija), Ilona Gurjanova (Estijos dizainerių asociacijos pirmininkė, Estija); Diz. prof. Igor Gerasimenko (Baltarusija) Keliais sakiniais apie konkurso evoliuciją per geriausius projektus atskirose kategorijose.

BIURAS

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai

Biuro interjero kategorija Kūrybininkų darbo vietos visuomet atrodo įtartinai. Kūry-

aut. M. Puzonas ir G. Navickas) karaliavo reprezentacinės

bininkas net cukrų puodelyje privalo maišyti kūrybiškai, ta-

zonos. Kad nė akimirkai nesuabejotum, jog papuolei į soli-

čiau juk to daryti nebūtina? Netinkamas apšvietimas ir zona-

džias kompanijas. Čia užtenka gerai apgalvotų akcentų, ir

vimas, pašalinis triukšmas, ryškūs spalvų deriniai gali puikiai

jie tinkamai sudėti. 2008 metais nugalėjęs R. Mikulionio ir T.

reprezentuoti kompaniją ir tuo pačiu – žiauriai užknisti joje

Bačiulytės advokatų kontoros interjeras išsiskyrė dinamiš-

dirbančius žmones. 2005 metų reklamos agentūros „Garage

ku, tačiau neįkyriu stilistiniu leitmotyvu, kuris, subtiliai už-

4x4“ biuro interjeras (aut. R. Mikulionis, T. Stauskas) tokių

maskavęs kompanijos veiklos profilį, sulaužė ir tam tikrus

įtarimų žiuri nesukėlė. O 2006 („Agro“ koncerno biuro inter-

stereotipus.

jeras, aut. V. Puzeras) ir 2007 metais („Arginta“ interjeras,

PRIVATUS

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai Privataus interjero kategorija Didžiausia intriga – privataus interjero kategorija. Nes pa-

standartinės, funkcionalios ir gerai apgalvotos. Nors laiptai

grindinis ir vienintelis vertinimo kriterijus lietuviui – „ar aš no-

ir aštriadančiai, ant jų norisi prisėsti. Besisukiojanti pertva-

rėčiau tokiame gyventi?“. Švarios minimalistinės koncepcijos

ra – kartu ir lentyna. Šiltas šviesus spalvinis koloritas šil-

Loretos Janušaitienės projekto paskelbimas geriausiu 2005

do geriau už židinyje šokančią ugnį... 2007 metais – ir vėl

metų privačiu interjeru prilygo atominiam sprogimui. Anoni-

akibrokštas. Dizainerio V. Bagdono sukurtoje erdvėje ka-

miniai interneto komentatoriai pasiuto – kaip solidi tarptautinė

raliauja metalas, minimalizmas ir atviros autentiškos sienų

vertinimo komisija tokį geraširdį statistinį lietuvį apgyvendino

plokštumos. Tualete stovi kopėčios, nes joms čia ir vieta.

tokioje tuščioje (o tai juk žodžio „nejauku“ sinonimas) erdvė-

Interjeras buvo toks konceptualus ir nestandartinis, kad

je. Čia jo neguodžia pseudoistoriniai paveikslai, iš antros eilės

net sudomino jautrias moteriškų žurnalų redaktores. 2008

dėdės paveldėtas supamasis krėslas nepasakoja istorijų, ne-

metų nugalėtojų – Mariaus ir Aurėjos Šlančių interjeras tar-

gali išsitiesti ant grindų, nes nepatiestas joks kilimėlis...

si apibendrinimas – mes santūrūs lyg skandinavai, tačiau

2006 metais nugalėtoju paskelbtame L. Žakevičiaus ir T. Jasiulio interjere detalių gyvena daugiau. Jos ryškios, ne2010: 01

48

drebam nuo minimalistinio šalčio. Mums patinka švarios ir neapkrautos erdvės, bet medis – pats geriausias draugas.

visuomeninis

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai

Visuomeninio interero kategorija Visuomeniniai interjerai pasakoja skirtingas istorijas.

2005 metais nugalėjo S. Remeikos suprojektuotas restorano „Zeppelin“ interjeras. Kur papulsi, gali atspėti dar nepravėręs restorano durų. Čia kaip eidamas žiūrėti Holivudo trilerio – svarbiausia įtempto veiksmo siužetas ir įspūdžių kiekis.

Visiška priešingybė sekančiais metais nugalėjęs T. Grunskio „Omnitel“ pardavimų salonas. Susitikimo vieta – minimalistinėje ir atviroje erdvėje, kurioje niekas nieko neperša ir nejaučiamas spaudimas. Autorinio dizaino ekspozicinės vitrinos, baldai ir šviestuvai neleis abejoti, kad ne ten patai-

kei. Naktinio klubo interjere (aut. V. Kontrimas ir R. Manikas, geriausias 2007) karaliauja šviesos ir spalvos. O geriausiu pripažintame – 2008-ųjų... šunys. Rodos, šunų kirpyklos interjeras (aut. R. Cibulskytė) nusipelnė dėmesio jau vien dėl to, kad toks projektas apskritai buvo įgyvendintas. Tačiau norisi akcentuoti kūrybinę koncepciją: šunų kirpykla – lyg uždaras džentelmenų klubas, o už pavadėlių savo augintinius atvedę šeimininkai tampa droviais svečiais.

UŽBURTAS TENDENCIJŲ RATAS

REHAB Tema: purizmas kaip saviterapija Raktiniai žodžiai: High-tech, Low-tech, manipuliacija žaluma, eksperimentai, detoksikacija

Į Kelną susirinkę žinomi dizaineriai ir dizaino veikėjai paskelbė, kokios interjero ir baldų stilistinės tendencijos vyraus 2010 metais. Šiemet „Trendboard“ dalyvavo Danijos dizainerė Cecilie Manz, britų dizaino publicistas Marcus Fairs, JAV dizainerė ir architektė Johanna Grawunder, medžiagų specialistas italas Giulio Ridolfo ir Nyderlandų dizaineris Bertjan Pot (f.l.t.r.). Kam skirtos šios tendencijos labai taikliai įvardino J. Grawunder. Dėl mūsų nenoro kartotis, jums teks perskaityti interviu mūsų žurnale su šia dizainere.

Grįžimas prie esmės. Baldai ir interjerai po tokios „reabilitacijos“ atsikrato komforto ir puošnumo. Išlieka skeletiškos formos ir baltos sienos. Minimalistinėse formose išryškėja novatoriškų medžiagų ir technologijų naudojimas. Kampuotos formos, pritaikymo ir sulankstymo galimybės yra pagrindiniai „Rehab“ tendencijos bruožai.

Pastaraisiais metais, atmesdamas formų gausą ir dinamišką ornamentiką, dizaino elitas signalizuoja apie atsitraukimą. Atrodo, tarsi „Rehab“ visiškai atimtų iš baldų komfortą ir taip siektų priverstinai išblaivinti nuo dizaine vyravusio nesaikingumo. Dizaino pasaulis tarsi užsisklendžia, atsitraukia, tampa šviesus, gaivus ir išnykstantis... Skeletinės formos ir baltos sienos drąsina nevaržomai eksperimentuoti. Hi-tech ir paprastos medžiagos yra derinamos

2010: 01

50

su tokiu pat entuziazmu kaip ir plastikai su tradiciniais gamybos metodais. Gamta, kuri nesąmoningai pasiūlo vienodai stulbinamus ir funkcionalius sprendimus, suranda teisingas formas, ir nusipelno „idealaus dizainerio“ vardo.

Kampuotumas ir funkcionalumas dominuoja netgi eksperimentuojant su lenktomis formomis. Nepastebimumas yra charakteringas „Rehab“ tendencijos bruožas; prisiderinimas ir sulankstymo galimybės leidžia kurti tokius dizaino objektus, kurie gali tiesiog... išnykti. Kartonas, metalas ir audiniai yra privilegijuotos medžiagos, net jei plastikai retkarčiais pasirodo. Perforuoti ir supinti paviršiai, kaip ir permatomas skirtingų spalvų organinis stiklas suteikia pageidaujamo lengvumo ir reljefiškumo.

Spalvos taip pat naudojamos tam, kad suteiktų baldams nepastebimumo. Dominuojanti spalva – geltona, kartu balta ir pilka.

Atslūgus pašėlusio ir neatsakingo vartojimo bangai, vis didesnį vaidmenį atlieka prasmės ir reikalingumo supratimas.

Individualios ir kolektyvinės atsakomybės perteikiamos per nuovokią ir humanišką kūrybą, taikant ekologiškumo ir tvarumo principus. Dizainas nebėra paremtas prabangumo kodais, labiau balansuoja tarp perdirbimo ir minimalizmo. Perteklius privertė kurti apgalvotą ir kokybišką dizainą, o panaudotos medžiagos byloja apie tvarumą ir emocionalumą. Formos yra tarsi atsitiktinės, tačiau akivaizdžiai suvaldytos, monumentalios, tačiau neprarandančios savo grakštumo.

TRICKERY („Gudrybė“)

Tema: dizainas „dvigubu dugnu“ Raktiniai žodžiai: iliuzijos, režisavimas, klaidingos funkcijos, naratyvumas.

Dizainas prieš... dizainą? Taip! Su eksperimentais, gaminiais ir baldais, kuriuose viršų ima meniniai, o ne rinkai pataikaujantys motyvai. Dizainas meistriškai žongliruoja mūsų lūkesčiais tarsi žonglierius cirko pasirodyme. Dizaineriai maištauja ir protestuoja prieš dizaino pasaulio suktumą. Improvizacija ir meniškas neužbaigtumas užstoja kūrybiškumą, kuris atrodo tinkamas išspręsti dabartines ir ateities problemas labiau nei klasikinės formos. Ši tendencija solidiems pažadams priešpastato pasirodymų, painiavos ir galvosūkių pasaulį.

Namai tampa improvizacijų scena, sofa – iliuzionisto darbo priemone. Daugelis baldų praranda pagrindines savo funkcijas ir tampa sunkiai apibūdinamais hibridais – kažkas tarp kėdės ir stalo, proto ir absurdo, dizaino ir meno. Klasikinės formos ir funkcionalios detalės „cituojamos“ kaip romantiški kūriniai, kurie daugiau neatlieka jokios konkrečios funkcijos. Netgi medžiagos galimybės kelia tam tikrų klaustukų: spėjami kieti paviršiai gali būti lankstūs ir pasiduodantys, o tai, kas atrodo minkšta, iš tikrųjų yra kieta ir tvirta. Netgi virtęs populiariosios kultūros įrankiu dizainas nesivaiko lygių paviršių, bet atrodo šiurkštus, sukurtas tarsi improvizuojant ir neslepiant trūkumų.

Kūrybiškumas yra savotiškas koziris – netobulas meistriškumas, tarsi paskubomis sumeistrautos kėdės, ant kurių, tiesą sakant, nelabai kas gali sėdėti, yra identifikuojantys šios chuliganiškos dizaino kultūros ženklai. Daugiau niekas nėra įteisinta, tik primityvios pirmapradės konstrukcijos formos vis dar pasakoja autentiškas istorijas. Vartotojiškos kultūros, finansinės krizės ir pasaulinių grėsmių fone gražių daiktų pasaulis atrodo nuobodus ir beprasmis. Formos yra atviros, o baldų funkcijos mišrios. Kalbant apie medžiagas, madingas yra plastikinių ir natūralių medžiagų derinimas. Apie spalvas – taip pat vyrauja eksperimentai: subtilūs tonai, žemės spalvos derinamos su šviesiai žalia, žydra ir šviesiai ruda.

2010: 01

52

COMFORT ZONE („Komforto zona“)

Tema: guodžiantis ir meilus Raktiniai žodžiai: hobis, „angliškumas“, pufai ir keksiukai, kaimiška sodyba

Pasitraukimas į komforto aplinką. Kuo tamsesnis ir daugiau grėsmių keliantis atrodo išorinis pasaulis, tuo jaukesnė ir spalvingesnė tampa namų aplinka. Laimingas šeimininkas paguodos ieško patogiame savo krėsle. Susidėjęs savo geliančias kojas ant kekso formos pufo ir įkvėptas subtiliai folkloristinės atmosferos, jis įsivaizduoja pasaulį kaip žymiai draugiškesnį. Jis maištauja prieš klasikinius dizaino manifestus, pirmenybę teikia rankų dekorui, „nuoširdžioms“ medžiagoms ir pasisako prieš vienalytę pramoninę estetiką. Gaminiai su savo istorija, kilmės šalimi ir gamintojų nuorodomis pasakoja geriausias istorijas. Nors dizaino žodynas ir medžiagos turi kaimiškų bruožų, atlikimas toks įmantrus ir meistriškas, tarsi būtų mados pasaulio haute couture. Idealus fonas komforto zonai – ne pilis, bet kaimo sodyba: „Art&Crafts“ judėjimas perdavė XXI amžiui anglišką jaukumo versiją ir keletą originalių formų – kažką tarp kėdės, krėslo ir šezlongo... Naujas impulsas, ateinantis iš formų ir medžiagų pasaulio, dažniausiai asocijuojasi su DIY („Do it Yourself“) entuziastais. Užapvalintos, prisitaikančios ir netgi tūringos formos atitinka harmonijos poreikį. Svarbų vaidmenį atlieka tekstilė ir spalvoti raštai. Spalvų paletėje dominuoja ruda molio su gervuogės intarpais, ją paįvairina smėlio, garstyčių, ryškiai raudona ir žalia.

2010: 01

54

DISCIPLINE („Disciplina“)

Tema: Grįžimas prie priežasties Raktiniai žodžiai: Jokių pokštų, jokių klastočių, praktiškumas, meistriškumas, grįžimas prie Bauhauso

Prabanga nuo šiol siejama ne su komfortu, bet simetrišku ir kokybišku nuoseklumu. Tik nuostabios, novatoriškos ir ilgaamžės formos gali būti naudingos. Bauhauso klasika uždavė toną: meistriškumas suteikia autentiškumo. Dominuoja paprastos konstrukcijos baldai. Ši tendencija su nauju rimtumu pažvelgia į tokias vertybes, kaip draugiškumas aplinkai ir ilgaamžiškumas. Tik tai, kas išties reikalinga ir pasižymi aukštu naudingumu, gali išlaikyti šį testą ir būti išsaugoti. Ne tik funkcija ir komfortas kuria prasmes, bet ir pati daikto forma. Šis pagarbus atsigręžimas į Bauhauso filosofiją suteikia kryptį formai ir moralinei pozicijai. Šiuolaikiniame dizaine nebėra vietos triukams ir apgavystėms. Šiems dalykams priešpastatomas estetiškumas ir autentiškumas, atsispindintis pramoniniuose gaminiuose. Siekiama išgryninti idėją, o visa kita metama už borto. Tai nėra tik forma, daranti įtaką tokiam požiūriui. Medžiagos taip pat signalizuoja apie atsigręžimą į autentiškumą: medis, oda, audiniai ir keramika su atsitiktiniais plastiko intarpais, nebent atlošui ar sėdynei... Spalvų paletėje dominuoja smėlio, rožinė, ir ruda, kurios suteikia šilumos.

2010: 01

56

1

Skandinaviško dizaino vėjai

žas – Stokholmo baldų paroda jau seniai nėra vien tik baldų paroda. Nors pavadinimas to ir neatsispindi. Galbūt apie koncepcijos praplėtimą reiktų pagalvoti ir lietuviškai parodai „Baldai“? Juk baldas savo prigimtimi nėra intravertiškas ir interjere niekada negyvena vienas. Šiais metais, ko gero, parodoje dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius iš Lietuvos.

Tačiau bendrame kontekste, deja, to nepasijuto. Net ir sėdėdami vienoje ekonominėje baloje, lietuviai linkę kapstytis, kaip kas išgali – užuot pristatę šalį bendrame stende su idėjiniu ir gamybiniu kontekstu, tokiu būdu labiau sudomindami lankytojus ar potencialius partnerius. Užtat racionalų požiūrį pademonstravo jungtinis Norvegijos kompanijų ir dizainerių stendas „100% Norway”, reprezentuojantis šalies gamintojus ir dizainerius įvairiose specializuotose parodose. Beje, Norvegijos baldų eksportas į Švediją toks pat kaip ir Lietuvos...

Tekstas: Vytautas Puzeras Foto: gamintojų

1. Skandinavijos šalių baldų dizainas pirmiausia asocijuojasi su žodžiu „tradicija”. Taigi vertiname kontekstą, ne tik per daugelį metų suformuotą, bet ir toliau puoselėjamą.

2010: 01

58

Stokholmo baldų paroda vertinama ne už šokinėjimą

Suomio Ilmari Tappiovaros vardas dizaino pasaulyje – le-

per mados ir tendencijų barjerus, bet už nuoseklų ir stabilų

gendinis. Ir prieš pusę amžiaus jo kurtas dizainas jaudina

aukščiausios kokybės demonstravimą, šiuolaikišką ryšį su

ir yra geidžiamas. Kavos staliukas „Tee Tee“ – autorinis di-

aplinka ir tradicijomis. Tiesą pasakius, to iš jų tikisi ir verti-

zainas – 1940 metai… Kėdė „Pirkka“ sukurta 1959 metais...

na visas pasaulis. Dar vienas išskirtinis šios parodos bruo-

Būtų galima tęsti toliau.

3

2

2. Baldų parodoje dalyvavo ir DuPont™ Corian®. Karščiausios kompanijos naujienos – efektingai interjere atro-

4

dančios 3D plokštės. Šios medžiagos panaudojimo galimybes demonstravo dešimties Šiaurės šalių dizainerių sukurti baldai.

3. „Frame“ (diz. Johannes Foersom, Peter Hiort-Lorenzen , gam. „Erik Jorgensen“) – demonstratyviai pabrėžiami medžio masyvo konstruktyviniai sprendimai, paplitę ir šiaurietiškose bažnyčiose.

4. „Straw“ (diz. „Osko+Deichmann“, gam. „Bla Stati-

5

on“) – eksperimentai su plonasienio vamzdžio galimybėmis inspiruoja naujus sprendimus. Kontraversiškas sprendimas tradiciniam supratimui apie vamzdžio lankstymo technologiją, nes čia lenkimas padarytas tarsi rankomis įrėmus į kelį.

5. „Duo“ (diz. Norway Says“, gam. „LKHjelle“, stendas „100% Norway“) – erdvės atskyrimo funkciją patikėta išspręsti užtrauktukui. Paprasta, greita ir patogu.

6. „Stories“ (diz. „Permafrost“, gam. „Stories by Permafrost“, stendas „100% Norway“) – kilimo raštas – tarsi ką tik pervažiavo automobilis... Šmaikštus ir edukacinis sprendimas, primenantis apie gamtos saugojimą.

6

9

10

8

7. „Antoinette“ (diz. „Cate & Nelson“, gam. „Bla Station“) – už koketiškos šviesai pralaidžios medžiagos gali vykti ir svarbus dalykinis susitikimas. Pakankamai jauku bendrauti visuomeninėse erdvėse, demonstratyviai neatsiribojus nuo aplinkos.

8. „Mobi“ (diz. Andrea Ruggiero, gam. „Lammhults“) – mobilus biuro segmentas atviroms ir transformuojamoms erdvėms. Plačios moduliavimo galimybės (nuo individualios darbo vietos iki komandinio darbo). Vienam žmogui paprasta perstumti iš vienos vietos į kitą.

9. „Tube“ (diz. KiBiSi, gam. „Hay“) – dar vienas natūralios medienos panaudojimo pavyzdys. Itin dera tikslios

7

lietinės plastikinės detalės ir preciziškas medžio masyvo apdirbimas 10. „Expo Chair“ (diz. KiBiSi, gam. „Hay“) – specialiai pasaulinei „Expo“ parodai sukurtas baldas. Ir šios kėdės Danijos paviljone atstovaus šalies baldų pramonei.

2010: 01

60

12

11

13

11. „Sunday“ (diz. Martina Carpelan, gam. „NorthernLighting“, stendas „100% Norway” ) – vienas iš originalesnių šviestuvų su dviguba funkcija. Kodėl pavadinimas „Sekmadienis“? Ant lentynėlės tikrai patogu pasidėti maldaknygę...

12. „Pile easy chair“ (diz. „A2“, gam. „Smaland“) – kokie skandinaviško charakterio bruožai? Šviesi neperkrauta erdvė, kelios linijos ir spalvingi akcentai. Paprasta? Atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

13. „Oppo+Puppa“ (diz. Stefan Borelius, gam. „Bla Station“) – baldas gali būti minkštas arba kietas, betoninis lauke arba poroloninis kambaryje. Visais atvejais – skulptūriškas ir malonus sėdėti.

14. „AntiPile“ (diz. Lina Lagström, Elin Wiktorsson) – ir privačioje, ir visuomeninėje erdvėje ant šių spalvotų pakabų drabužiai gali būti sukabinti tarsi iš anksto apgalvota seka.

14

Bolero prieš antidizainą Po to, kai Italijos dizaino žvaigždė Roberto Palombo 2007 metais savo parašu patvirtino, jog transformuojamas baldas „SOSS“ yra konkurso „neformate“ nugalėtojas, „SOSS“ autoriaus – dizainerio Mindaugo Žilionio – gyvenime įvyko nemažai pokyčių.

Sparnuotą frazę „Be vargo“ jis pavertė prekės ženklu, įkūręs tokiu pavadinimu įmonę, kuri užsiima įvairios paskirties baldus kūrimu ir gamyba. Vadinasi, nuo kūrybos niekada neatitolo. Įrodymas – ir nauja 2010 pavasario baldų kolekcija BOLERO. Pakalbam.

Pristatai namų baldų kolekciją BOLERO. Kokie tai baldai?

Už prieinamą kainą? Ar kokybiškas dizainas gali būti už prieinamą kainą?

Mindaugas Žilionis: Šią kolekciją sudaro baldai, kurie

M.Ž. Žinoma! Kokybiškas dizainas turi būti prieinamas

yra būtini ir nepakeičiami mūsų namų buityje: lentynų siste-

ir įperkamas visiems! Tokia ir yra pramoninio dizaino misi-

ma, rašomieji, valgomieji stalai, staleliai, kėdės, taburetės

ja. Mes juk nekalbam apie „haute couture“ (tenesupyksta

ir pan.

drabužių modeliuotojai už pasiskolintą terminą), kai daiktas

Norėjau sukurti tokį produktą, kuris būtų funkcionalus,

atrodo labai „dizainiškas“, bet bus per brangus eiliniam pi-

originalus, kokybiškas, racionaliai sukonstruotas bei lengvai

liečiui ir netinkamas tiražavimui dėl per didelių darbo ir laiko

pagaminamas ir nebrangus. Idėją šiai kolekcijai inspiravo ne

sąnaudų. Tokius daiktus aš vadinu „skulptūromis su funk-

tik klestintis „antidizainas“ ir „antikokybė“, siautėjanti Lietu-

cija“.

vos baldų prekybos salonuose, bet ir noras lavinti vartotojo skonį, raginant atsiverti drąsiam mąstymui ir vertinimui. Kad ir kaip banaliai tai šiais laikais skambėtų.

Pirmoji BOLERO kolekcijos dalis – taburetų šeima.

Kodėl?

M.Ž. Taburetas ir taburetė – pati erotiškiausia bei elegan-

Su šia kolekcija bandai laužyti tam tikrus stereotipus?

M.Ž. Pastebėjau, jog dažnai žmogus, prieš įsigydamas vienokį ar kitokį daiktą buičiai, ieško kaip tik tokio, kuris ati-

tiškiausia baldų pora! Šių baldų matmenys – 410x370x440 H. Gaminama iš laminuotos faneros. Šie baldai turi originalų rišimo mazgą. Grakščių kojų net neakcentuosiu – jas pastebi visi...

tiktų jo vaizduotėje susiformavusį modelį. Dažnu atveju tas

2010: 01

62

modelis „lipdomas“ ne pačioj tinkamiausioj aplinkoj. Taip

Tęsinys bus?

vartotojas tarsi įspraudžia save į rėmus. Kodėl nebrangus

M.Ž. Vėliau mūsų porelė įsigys „stogą” virš galvos – val-

rašomasis stalas būtinai turi būti iš laminuotos medžio drož-

gomąjį stalą, po to jiems gims taburetukai (-ės) – baldų ko-

lių plokštės ir buko spalvos?

lekcija vaikams… Tad tęsinys tikrai bus.

Žinoma, tam, kad išgarsėtum, neužteko tik pakeisti raidę. Ryškiausias posūkis įvyko šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai kompanija nusprendė formuoti gaminių asortimentą, paremtą funkcionalumu ir technologiniais pasiekimais. Aukso vertės idėja buvo į kompaniją pasikviesti dirbti vieną iš Ulmo mokyklos įkūrėjų Dieterį Ramsą. Šis legendinis bendradarbiavimas truko daugiau kaip tris dešimtmečius – nuo 1961 iki 1995. Per šį laikotarpį buvo sukurta nemažai klasikinių elektronikos prietaisų, o šeštasis ir septintasis dešimtmečiai vadinami vokiško pramoninio dizaino renesansu.

Dieterio Ramso kūrybinis moto „Mažiau, bet geriau“ vaizdžiai iliustruoja, kad kompanija „Braun“ niekada nesvajojo per daug. Tai nereiškia, jog nesvajojo apskritai ar save labai varžė. Glaudus dizaino skyriaus bendradarbiavimas su gamyklos inžinieriais neleido per daug įsijausti ir vertė kompanijos dizainerius kurti... konkrečiai: dalykus, kurie būtų vertingi dabar, o ne po 15 tūkstančių metų. Pavyzdžiui, 1

2

viena iš tokių svajonių – patefono organinio stiklo gaubtas.

Pats Dieteris Ramsas yra prisipažinęs, kad jis iki šiol negali patikėti, jog jo pasiūlyta tiems laikams labai drąsi idėja išliks iki šiol. Patefonas „Braun-Sk61” šiandien laikomas XX amžiaus pramoninio dizaino klasika. „Braun“ dizaino konkursas buvo pirmasis tarptautinis dizaino konkursas Vokietijoje, paskelbtas 1968 metais. Vienas iš šių metų komisijos narių – pramoninio dizaino profesorius Florianas Seiffertas tą laiką puikiai atsimena, kadangi buvo pirmasis konkurso laureatas. Jis, matyt, pritartų ir kitų komisijos narių nuomonei, kad šis konkursas išlieka vienu rimčiausių ir solidžiausių akademinių dizaino konkursų pasaulyje jauniesiems pramoninio dizaino kūrėjams.

Konkursas vyksta keliais etapais, kol lieka keturi finalininkai. Jiems surengiamas tikras akademinis egzaminas, kuriame pakviečiami dalyvauti ne tik komisijos nariai, bet ir dizaino bendruomenės atstovai. Šio forumo metu finalininkai gyvai pristato savo projektus.

3

4

„Braun“ dizaino konkursas: misija įmanoma Tekstas: Jaunius Grigas Foto: autorių

Apdovanojimas konkurso nugalėtojui? Galima ginčytis, kas dizaineriui vertingiau – 12 tūkst. eurų ar pusės metų stažuotė „Braun“ kompanijos dizaino skyriuje. Beje, nugalėtojui rinktis nereikia – jis gauna juos abu.

Gana akademiškai skamba ir 2009 metų konkurso tema – „Kurkite sąmoningą dizainą“. Nesunku įsivaizduoti šiuos žodžius tariantį dizaino profesorių, tačiau nepamirškime, jog šiame konkurse šou elementų tikrai nėra. Net ir komisijos

„Braun“ ne tik vokiškai reiškia „ruda“. Braun taip pat patenka į populiariausių vokiškų pavardžių dvidešimtuką. Tokią pavardę turėjo ir Hitlerio meilužė Eva Braun, feministinė rašytoja Lily Braun, ir Veimaro Respublikos ministras pirmininkas Otto von Braunas bei dviratininkas Gregoris Braunas.

narių nuomonės skamba kaip diplominių darbų recenzijos.

Komisijos pirmininkas ir dabartinis „Braun“ dizaino skyriaus vadovas Peteris Schneideris (beje, konkurso komisijai visuomet vadovauja „Braun“ dizaino skyriaus vadovas – tai irgi tradicija, greičiausiai šios pareigos įtrauktos į vadovo darbo sutartį) konkurso reziume pastebėjo, jog daugiausia šiemet konkursui pateiktų projektų buvo medicinos kategorijoje, o štai IT projektų grupė užėmė paskutinę – ketvirtą vietą. Pasak P. Schneiderio, tai parodo, kokios temos aktualiausios šiuolaikiniams jauniesiems dizaineriams. P. Schneideris pasinaudojo proga ir patarė jauniesiems dizaineriams aktyviau plėtoti dizaino projektus bendradarbiaujant su tarp-

Apie „Braun“ kompaniją, žinoma, esate girdėję. Ją 1921

2010: 01

64

disciplininių profesijų atstovais.

metais taip pat įkūrė žmogus su pavarde Braun – Maxas

Laikas pereiti prie keturių finalinių projektų. Pradėsiu

Braunas, nusprendęs užsiimti radijo dalių gamyba. 1935 me-

nuo nugalėtoju paskelbto Johannos Schoemaker šviestuvo

tais kompanijos pavadinime atsirado didžioji A. Viena popu-

„Clam“. Šiame šviestuve ne tik panaudoti novatoriški orga-

liariausių vokiškų pavardžių virto šiandien visame pasaulyje

niniai šviesos diodai (OLED). Kaip gėlės žiedas išsiskleidžia

žinomu prekės ženklu.

priklausomai nuo dienos šviesos, taip šio šviestuvo gaubtai

atsiveria įjungus apšvietimą. Atsivėrimo kampas, intensyvumas taip pat reguliuojamas, galimos ir tam tikros apšvietimo programos. „White Cane“ (diz. Tobiasas Stuntebeckas) sukūrė gerokai patobulintą lazdelę akliesiems. Neslėpsiu asmeninių simpatijų šiam projektui. Žiuri taip pat liko sužavėta, kaip dizaineris patobulino tokį iš pirmo žvilgsnio paprastą daiktą.

Novatoriškos technologijos ir naujų medžiagų panaudojimas gerokai palengvina judėjimą akliesiems. Pasak dizainerio, su šia lazdele galima naudoti tiek įprastą „dviejų palietimų“,

5

tiek ir „nuolatinio kontakto“ techniką. Aliuminio oksido antgalis perteikia tiek girdimą, tiek juntamą informaciją. Viršutinėje lazdos dalyje integruotas lazeris leidžia pajusti kliūtį dar jos nepalietus. Pasak komisijos, apskritai vienas didžiausių iššūkių bus, kaip technologijas pritaikyti akliesiems šioje virtualioje visuomenėje.

Stephanas Zimmermannas sukūrė modulinę laivų korpusų valymo įrangą „Anemone“. Pasak dizainerio, laivų korpusai labai greitai aplimpa biologinėmis sąnašomis: jūros augmenija, kriauklėmis. Kokios pasekmės? Pirma, organizmai

6

11

perkeliami į svetimas eko sistemas, todėl gali būti suardomas ekologinis balansas; antra, ekonominės priežastys (daugiau sunaudojama kuro, išauga eksploataciniai kaštai dėl laivų prastovų dokuose); trečia, valymui naudojami kenksmingi chemikalai. Su „Anemone“ naudoja viršgarsinio valymo principą. Pasak žiuri, šis projektas akivaizdžiai iliustruoja, kaip dizainas padeda spręsti labai konkrečias ir specifines problemas. Be to, šis projekte labai aiškiai išreikštas tarpdisciplinis aspektas, kadangi dizaineriui reikėjo aktyviai konsultuotis su laivybos specialistais.

7

„Skylino“ (aut. Karstenas Wittmannas) – mažamečių nešynė, labai patogi tėvams ir skirta skraidinti lėktuvais mažesnius nei dvejų metų vaikus. Atlošas apsaugo nuo akceleracijos lėktuvams leidžiantis. Su tokia nešyne tėvai galės laisviau judėti. Žiuri pastebėjo, kad šią idėją galima modifikuoti kelionėms dviračiu, kadangi panašių sprendimų dar nepasiūlyta.

Finalinei konkurso ekspozicijai atrenkami dar 18 geriausių darbų. Trumpai apie dar kelis iš jų. „Oree“ – (aut. Andre Federico Look, Niko Albertus) –

8

12

9

1. Nešyklė „Skylino“ (diz. Karstenas Wittmannas) 2. Modulinė laivų valymo sistema „Anemone“ (diz. Stephan Zimmermann) 3. Lazda akliesiems „White Cane“ (diz.

Tobias Stuntebeck) 4. Šviestuvas „Clam“ (diz. Johanna Schoemaker) 5. Apsauginė sistema „Tri-Surviving“ (diz. Fei-Yi Mao, Shu Yuan) 6. Elektrinis motociklas „Oree“ (diz.

Andre Federico Look) 7. Rogutės naujagimiams „Neo-sled“ (diz. Julia Eschment) 8. Kanoja su integruota palapine „Kahuna“ (diz. Mario Weissas, Damian Fankhauser 9. Skęstančiųjų gelbėjimo priemonė „Rescue Stick“ (diz. Sungjoon Kim, Jangwoon Kim, Sook-Kyung Lee, Keunhwan Packas) 10. Eskavatorius „KAPUTT.R“ (diz.

Florian Wille, Bernhard Ranner, Anton Weichselbraun, Erol Kursani) 11. Mobili skalbyklė „Lotos“ (diz. Sascha Seibertas) 12. Kompaktiško lifto sistema „Flupper“ 13 (diz. Rombout Frielingas)

elektra varomas motociklas; dizaineris Sascha Seibertas sukūrė kompaktišką skalbimo mašiną „Lotos“. Ji skirta smulkiems skalbimams ir naudoja tik 12 l vandens. „Kahuna“ (aut. Mario Weissas, Damianas Fankhauseris), žinoma, ne pirmas baidarės modelis, kurio gamybai panaudotos kompozitinės medžiagos, tačiau dizaineriai pasiūlė, kaip sausumoje baidarę transformuoti į palapinę. Patogu?

Ne tas žodis. „Neo-sled“ (aut. Julia Eschment) – saugus būdas slidinėti kartu su mažamečiais vaikais, sveriančiais mažiau nei 20 kg. Šis „akvariumas su slidėmis“ labai lengvas, tuo pačiu tvirtas ir saugus.

Kinijos dizaineriai Fei-Yi Mao, Shu Yuan pasiūlė būdą, kaip išgelbėti kalnakasius. Jų idėja „Tri-Surviving“ paremta „trikampio gyvenimo“ teorija, kurią sukūrė „American Rescue Team International“. Pagal ją, įgriuvus luboms, susidaro gana stabili trikampė erdvė. Dizaineriai sugalvojo sistemą, kuri suformuotų šią dirbtinę ir saugią zoną griuvimo atveju.

Dizaineris Romboutas Frielingas „Flupper“ pristatė kompaktiško lifto modelį. Pasak komisijos, šis projektas itin aktualus dramatiškai keičiantis demografinei ir urbanistinei situacijai... „Braun“ dizaino konkursas pradedantiems dizaineriams siunčia aiškią žinia – misija įmanoma. Ir būtina.

10

Emocijas kurianti šviesa

Informacija parengta pagal www.delight.lt

Vienas svarbiausių dalykų, kurį gauname su šviesa,

– nuo šiltų geltonai-oranžinų tonų iki labai šaltų melsvų

yra emocija. Moksliniu aiškinimu, žmogaus akis šviesą ver-

tonų, kurių intensyvumą kiekvienas reguliuojasi asmeniškai.

čia elektriniais impulsais, kuriuos regos nervas persiunčią

„My White Light“ nėra papildoma aplinkos apšvietimo

į smegenis, o tai lemia seratonino gamybą. Seratoninas,

sistema, bet esminis aplinkos apšvietimo sprendimas. Tech-

dar vadinamas laimės hormonu, – tai smegenyse glūdintis

nologijoje naudojami RGB (raudonos, žalios, mėlynos) pa-

hormonas, atsakingas už žmogaus nuotaikas, miego ritmą,

letės fluorascencinės šviesos šaltiniai. Jos novatoriškumą

laimės pojūtį, seksualumą, apetitą.

lemia galimybė panaudoti ir derinti raudoną, žalią ir mėlyną

Šios neurofiziologinės reakcijos paprastai paaiškina žmogaus nuotaikų priklausomybę nuo šviesos kokybės. Pri-

šviesą atitinkamais kiekiais – išgaunant neribotus baltos šviesos tonus.

siminkime, kaip skirtingai veikia mūsų būseną gražus saulėtas rytas, lietinga diena, arba net vasaros-žiemos ciklai.

Suasmeninta šviesa

Saulės šviesos poveikis akivaizdus. Net ir žiemą saulėtą

Šviesos kokybė yra raktas į žmogaus pasąmonę. Kie-

dieną nuotaika praskaidrėja, norisi daugiau veikti, šypso-

kvienas žmogus pasaulį priima per savo suvokimą. Taip

tis, bendrauti. Neveltui sakoma, kad pietiniuose regionuose

pat jis turi savo mėgstamus šviesos tonus. Vienam žmogui

gyvenantys žmonės daugiau šypsosi, nėra tokie susikaustę

nuotaiką kelia rytmečio aušra, kitas atsigauna stebėdamas

kaip šiauriečiai.

saulėlydį. Kuriant „My White Light“, buvo siekiama išgauti

Italų kompanijos „Artemide” kūrėjai surado notavorišką, optimalų patalpų apšvietimo sprendimą – „My White Light“, vadinamą gyvu.

tokios kokybės šviesą, kuri atitiktų kiekvieno asmenybę, jo poreikius. Ši sistema skleidžia baltą šviesą ir leižia laviruoti įvai-

Tai šviesos technologija, kurią pritaikius šviestuvams ar

riais raudonais, žaliais ir mėlynais tonais, taip pat keisti jų

apšvietimo sistemoms, išgaunama balta šviesa. Reguliuo-

intensyvumą. Termostatu nustatomas kintantis šviesos re-

jant jos intensyvumą ir spalvos temperatūrą, galima keisti

žimas, leidžiantis savo erdvėje sukurti apšvietimą, būdingą,

šviesos tonus nuo šilčiausio iki šalčiausio.

tarkim, Viduržemio jūros regionui, atkartojant šviesos spal-

Balta šviesa varijuoja nuo šiltų iki šaltų tonų, priklauso-

vą ir intensyvumą kiekvienu dienos momentu. Šiaurės pla-

mai nuo spalvos temperatūros, kuri matuojama pagal Kel-

tumų gyventojas gali gauti tokį pat natūralios šviesos kiekį,

vino skalę. Kiekvieną dieną žmogus susiduria su kaitrinės

kaip ir laimingi pietų kraštų žmonės.

šviesos šaltiniais, skleidžiančiais šiltą baltą šviesą (matuojamą 2700 laipsniais pagal Kelvino skalę), arba ryškesne ha-

2010: 01

66

Daugiau galimybių

logenine šviesa (3000K), arba melsvai-baltu fluorascenciniu

Šviesa yra gyva ir dinamiška, galinti kiekvienoje aplin-

apšvietimu (4-6000K). „Artemide” sukurtos gyvenamųjų pa-

koje būti vis kitokia ir yra giliai susijusi su žmogiškąja kul-

talpų lempos gali skleisti baltą šviesą nuo 2500K iki 20000K

tūra ir pojūčiais. Tyrimai, atlikti su baltąja šviesa, atskleidė

Baro “Bianco” interjeras Milane, sukurtas šviesa; projektavo: „BPM studio”

milžinišką visų jos suvokiamų tonų potencialą. „My White

mo etapas, prasidėjęs nuo projekto „Metamorfosi” ir pratęs-

Light“ kiekvienam gali pasiūlyti šviesą, kuri geriausiai padės

tas su architektės Carlotta de Bevilacqua plėtojamu A.L.S.O.

išreikšti savąjį „aš“.

projektu, kurio dėka buvo išgryninta „žmogiškosios šviesos“

Naujos technologijos „Artemide” šviestuvai atranda

(„The Human Light“) koncepcija.

savo auditoriją ir Lietuvoje. Praktiškai su jais susipažinusi

„Metamorfosi” – šviesa, keičianti šviesą. Tai naujas gy-

architektė Mingailė Marcinauskienė mano, jog pagrindinis

venimo būdas, naujas dirbtinio apšvietimo suvokimas, pra-

privalumas naudojant tokius produktus, yra jų suteikiamos

dedant nuo teigiamo spalvų poveikio žmogui, jo psichinei ir

platesnės galimybės – naudodamas tik šviesą, gali tą pačią

fizinei gerovei. Tuo tarpu A.L.S.O. projektas toliau išplėtojo šią

erdvę keisti, moduliuoti, sukelti skirtingas nuotaikas ir pa-

koncepciją, paliesdamas kitas individualiosios aplinkos puses

naudoti saviraiškai.

– garsą ir oro kokybę.

„Projektuodama savo naujuosius namus, nusprendžiau

Novatoriškas „My White Light“ projektas gimė iš tarptauti-

savo erdvėje pritaikyti Ernesto Gismondi „Orgia“ šviestuvą.

nio tyrimų projekto, kuriame bendradarbiavo pasaulinio garso

Todėl dabar, sėdėdama savo svetainėje, galiu keisti švie-

dizaineriai, drauge su medicinos, biologijos, psichologijos ir

są, spalvą ir nuotaikas pagal norą. Turiu pasakyti, kad tai

net antropologijos specialistais. Tyrimo grupei vadovavo ar-

neįtikėtinai patogu, nes su vieninteliu šviestuvu ir jo pulteliu

chitektė Carlotta de Bevilacqua ir Milano universiteto sociali-

keičiasi visa namų atmosfera. Nuo išraiškingos iki blausios,

nės psichologijos profesorius Paolo Inghilleris.

nuo romantiškos iki darbinės, nuo aktyvios iki raminačios.“ Architektė mano, jog nors į naujoves dažnai žiūrima atsar-

Tausoja energiją

giai, nebijantys iššūkių, atviri intriguojančioms idėjoms ar

„My White Light“ šviestuvai pasižymi savybe naudoti ma-

tiesiog norintys turėti išskirtinį ir kokybišką produktą, nedve-

žai energijos. Lyginant su tradiciniais šviestuvais, naudojan-

jodami jį renkasi.

čiais kaitrines lemputes, „My White Light“ šviestuvai užtikrina

Lietuvoje šviestuvus, kuriuose panaudota „My White

kokybišką elektros energijos tiekimą ir suvartoja iki 7 kartų

Light“ technologija, galima rasti oficilaus „Artemide” atstovo

mažiau energijos nei kaitriniai šaltiniai bei užtikrina, kad flu-

– kompanijos „Delight” salonuose. „Žmonės juos renkasi ir

orascenciniai šaltiniai tarnaus daug ilgiau (10 kartų ilgesnis

visuomeninių, ir nuosavų patalpų apšvietimui. Tai sudėtin-

amžius nei kaitrinių).

gas, intelektualus produktas, pareikalavęs gilaus požiūrio į

Beveik prieš 50 metų Ernesto Gismondi ir Sergio Mazza

dirbtinę šviesą ne tik iš jo kūrėjų, bet to paties reikaujantis ir

Milane įkurta kompanija yra pelniusi beveik visus prestižiš-

iš vartotojo”, – sakė bendrovės direktorius Laimonas Jucius.

kiausius pramoninio dizaino apdovanojimus. Šiandien „Artemide” diktuoja dekoratyviųjų šviestuvų dizaino madas visam

Tarptautinio bendradarbiavimo produktas

pasauliui, o jai kuriančių dizainerių šviestuvai patenka ne tik į

„My White Light“ – tai jau trečiasis „Artemide” sumany-

moderniausius interjerus, bet ir į muziejų ekspozicijas.

„Nesiūlau formų, kurios jau gyvena kultūroje“ Tekstas: I. Gerasimenko Foto: autoriaus

Gerasimenko Igoris Jakovlevičius, gimęs 1939 metais Smolensko mieste (Rusija). Architektas, dizaineris, pedagogas. Menotyros mokslų kandidatas (nuo 1982 m., Maskva, Visasąjunginis techninės estetikos mokslinio tyrimo institutas). Meno akademijos dizaino katedros vedėjas (1967-1984m.). Šiuo metu A.M.Širokovo vardo šiuolaikinių žinių instituto profesorius.

Menininkas visuomet nujausdavo, o tuo pačiu ir for-

“Brave” – pats norėčiau važinėti tokiu “mažyliu” Idėjos

muodavo ateitį. Tame glūdi menininko paskirtis. Kurdamas

“šaltiniu” pasitarnavo “Taurija” – tarpuratis, variklio bazė ir

dizainą, menininkas dažnai varijuoja autoriniais motyvais,

padėtis iš ten, tačiau šiais laikais daugelio šalių mažieji au-

pirminis sumanymas tarytum ištirpsta daugybėje kopijų ir

tomobiliai gali tapti tokios modifikacijos pagrindu. Atveriant

interpretacijų. Jam “talkina” beprincipiai kompiliatoriai. Ar

tokios formos stiklą, kaip parodyta ir fotografijoje (3), galima

menininkas išduoda save, kartodamas jau pažįstamus mo-

lengvai įeiti ir išeiti iš salono. Mažos durelės lengvu rankos

tyvus, ar jis tuo pačiu nutolsta nuo ateities?

judesiu paprastai užmetamos “už nugaros”, į kabinos vidų,

Aš vengiu atsakymo į tokį sudėtingą klausimą. Laikau-

nereikia naudoti elektrinės pavaros. Automobilis skirtas jau-

si griežtos pozicijos- aš nesiūlau formų, kurios jau gyvena

nimui ir turi būti pigus. Keleiviai apsupti komfortišku šviesos

kultūroje. Tokia pozicija turi savo pasekmes: forma turi būti

žibintu, be karkaso jėgos ramsčių. O kaip gi santykis su

pagrindas, kuris bus atpažįstamas nežiūrint į tolimesnius

“forma” ? Kol žibintas judės tokiu būdu, šio modelio dizainas

sluoksnius ir interpretacijas. Tokios “motininės” formos ilgam

vis tiek bus atpažįstamas. Galite keisti plastiką, ji šiuo atveju

lieka kultūroje, jos - sektinas pavyzdys, o jei pasiseks – eta-

yra antrinis dalykas. (patento Nr. 2222438,2001 metai).

lonas kultūroje. Ar mano darbai patvirtina tokį nusistatymą? Žiūrėkime:

slenka viena ant kitos (ašys pritvirtintos iš salono pusės

Forma sukurta komponavimo principu: durys “slankioja” ci-

patikimais kronšteinais). Tačiau ašys (kiekvienos durys turi

lindro paviršiumi, o tai visiškai apsprendžia automobilio išori-

atskirą ašį) tarnauja ne tik sekcijų judėjimui, jos taip pat yra

nes savybes. Keiskite siluetą, pridėkite arba atimkite detalių,

galingas apsaugos elementas nuo šoninio smūgio. Išeina,

praturtinkite plastiką – pagrindas jau padėtas (patento Nr.

kad sudėtingas erdvinis judėjimas (sudedant, sekcijos “su-

2223875-2001 m. rugsėjis, Rusija).

sisuka” ir susideda gale ant kapoto) vyksta dėka jų (sekcijų)

“Spider” – patvirtina mano santykį su forma. Stiklinis

judėjimo tiesiąja linija – ta pačia sriegine ašimi. Techninės

gaubtas virš automobilio salono neturi analogų, todėl aš

detalės išdėstytos patente (Nr. 2302950, Rusija, 2005 m.),

nepabijojau “pasodinti” jo ant svetimos formos: atviras lais-

o forma? Jos pagrindas ir vėl yra labiau judėjimas, negu

valaikio automobilis “Renault”. Mano forma - tai matoma sa-

plastika, nors ir pagal “plastikos parametrą” neturėčiau prie-

lono atidarymo metu (fot. 2) - permuša išeitinę formą, kurios

kaištų šiam modeliui. Aš netgi leidau sau autorines formos

plastika šiuo atveju tampa antrine. Lėtas sukimasis išgauna-

interpretacijas. (fot. 5-6)

mas paprasto techninio sprendimo pagalba: spiralinė krei-

Toliau iliustruoju du darbus, atliktus kartu su mūsų Meno

piančioji lengvai įsikomponuoja priekiniais ratais varomame

akademijos diplomantais. Pirmas iš jų – “Turtle” – “tikro gro-

automobilyje. Jei laiku sustabdytumėte animaciją, po kapotu

žio” pavyzdys. Tai reiškia, kad darbas nėra faktas, įgyvendi-

esančią kreipiančiąją galima pamatyti. Ji apsprendžia sa-

namas realybėje, tačiau patrauklus – (fot. 7). Dana Butylina,

lono išvaizdą ir, neliesdama nei automobilininkų kelių, nei

2005 m. laidos dizainerė, suprasdama darbo ypatumus, pa-

kojų, pasislepia po prietaisų skydeliu (priešingu galu neria

siūlė jo nepatentuoti. Aš sutikau.

tas 2001 metais.

68

Durų sekcijos sujungtos ilgomis srieginėmis ašimis ir už-

“Slider” – visiškai atitinka išvardintus principus (fot. 1).

po vairuotojo sėdyne). Rusijos patentas Nr. 2221706, išduo-

2010: 01

“Twister” – (fot. 4) Čia salono atvėrimo principas kitoks.

Antras darbas, atliktas su tų pačių metų laidos diplo-

1

2

3

4

7

8

6

5

mante Lena Soloducho – “Micro”. Patentą formai užsidirbo

sparnams iš po kėbulo. Po to pagalbiniai ratai tuoj pat su-

Lena, išradimo patentą įregistravau aš. Naujovės čia pra-

grįžta į pradinę padėtį, kad užtikrintų tvirtą atramą pakylant.

sideda nuo rombo formos ratų išdėstymo schemos (tokia

Sprendimas dėl išradimo įregistravimo Rusijos patentų biu-

schema beveik nenaudojama). “Micro” – dvivietis miesto

re priimtas jau praėjusių metų rugsėjo 15 d. taigi išeina, kad

automobilis, lyg motociklas su dviem vežimėliais iš šonų, ta-

aš “įmečiau” į kultūrą dar vieną formą, kurią galima “pratur-

čiau po bendru kėbulu. Priekinis ir galinis ratai – ant išilginės

tinti plastika”. Tačiau kas betobulintų ateityje aeromobilio

automobilio ašies, pagalbiniai ratai-šonuose. Pastarieji, kaip

plastinę dalį (manęs paties esamas rezultatas kol kas ne-

motociklo su vežimėliu, truputį pastumti į priekį. Dėl to šiek

tenkina), pagrindinis žodis jau tartas: šios formos požymių

tiek kitaip “veikia” durys. Animaciniame vaizdelyje matosi,

nebegalima pakeisti jokiomis meninėmis priemonėmis.

kad jos išsisuka pro šoninius ratus, neišeidamos už auto-

“Įsibėgėjęs” su aeromobiliu, aš skyriau motociklui ir dvi-

mobilio gabaritų. Stiklai pasislenka į priekį ir keleiviai prade-

račiui sudėtingesnius transformacijos būdus (noriu išplėsti

da lipti iš salono, nelaukdami visiško durų atsivėrimo. Koją,

jų “vartojimo nišą”). “Mototemą” mes sprendėme su diplo-

galvą ir pečių juostą galima “iškelti” iš automobilio taip, kaip

mantu N. Zagnetovu, “prisijaukindami” australo D.Deviso

parodyta fotografijoje. Išeina, kad automobilininkas “gyve-

šiandien retai naudojamos skrydžio schemos lengvutį lėktu-

na” ir kvėpuoja kartu su technika (Baltarusijos Respublikos

vą “Starship Alpha”. Mūsų animacija šiek tiek prastoka, bet

patentas Nr. 3475, 2007 m.).

patikėkite mano žodžiu, D. Deviso geometriją mes išlaikė-

Rombo formos ratų išsidėstymo forma, kartais naudojama aviacijoje, nukreipė mane į “skraidymo” pusę, tuo la-

me visiškai. Iki meniškumo toloka, bet pagrindas, atitinkantis mano poziciją, tikrai padėtas.

biau, kad universalios transporto priemonės - skraidančios

“Dviračio temos” kol kas neiliustruoju – ji lyg ir jau ap-

ir tuo pačiu važiuojančios keliais - temos vystimasis, mano

spręsta, bet publikacijai dar netinka. Tik skubu nuraminti

nuomone, užstrigo. Manau, kad šiame amžiuje ši technikos

skraidančio transporto mylėtojus: nežadu jų pakelti į orą

rūšis turi tapti tiek pat reikalinga, kaip praėjusiame amžiuje

pedalų pagalba, tačiau iki pakilimo tako minti pedalus jau

automobilis. Kol kas niekas iš šios temos vystytojų matomų

galite ruoštis. O kadangi aš vis tik matau savo tautą skrai-

rezultatų nepasiekė. To priežastis dažniausiai yra lėktuvo

dančią, teks man ieškoti variklio skrydžiui- ekologiškai tva-

sparnai. Kelių transporto priemonei jų paprasčiausiai nėra

raus ir lengvo. Gal elektrinio, gal net su saulės baterijomis.

kur dėti. Sparnus juk reikia sudėti, po to bevažiuojant ir ne-

Greit sužinosime.

išeinant iš automobilio išskleist , ir tai turi vykti nesudėtingai.

O ką veikia “plastika”? Palikau vėlesniam laikui. Dvi

Tai štai: naudojant rombo formos ratų išsidėstymo formą,

pastarosios temos tokios išskirtinės, kad detalus jų nagri-

pasirodo yra įmanoma patalpinti sparnus po automobilio

nėjimas tikrai prasidės. Savo misiją menininkas turės atlikti

kėbulu, ir tai galima padaryti važiuojamosios dalies ribose.

iki galo.

Kai automobilis (dabar jau aeromobilis) įsibėgėja, jį galima išlaikyti kelyje ant dviejų “pagrindinių” ratų – priekinio ir galinio, todėl pagalbiniai ratai trumpam laikui gali būti suglaudžiami (pakeliami į viršų), kad netrukdytų išsiskleisti

RU

S

«я не предлагаю форм, которые уже живут в культуре» Герасименко Игорь Яковлевич, 1939 г. рожд, г.Смоленск (Россия).

Далее иллюстрирую две работы, выполненные мною с дипломниками

Архитектор, дизайнер, педагог. Кандидат искусствоведения (с 1982 года,

нашей Академии Искусств. Первая из них – “Turtle” - образец «чистой красоты».

г.Москва, ВНИИТЭ). Заведующий кафедрой дизайна Академии Искусств

Т.е. работа не факт что воплощаемая в реальности, но притягательная - ( сн.

(1967 – 1984 гг.). В настоящее время профессор Института современных

7). Дана Бутылина, дизайнер 2005 г. выпуска, понимая особенности работы,

знаний им.А.М.Широкова.

предложила её не патентовать. Я согласился. Вторая работа – “Micro” –

Художник всегда предвосхищал, тем самым формировал будущее.

совместная с дипломницей того же года

Леной Солодухо. Патент на форму заработала Лена, патент на изобретение оформил я, и новизна здесь начинается с ромбовидной колесной схемы (такая

Предназначение художника - в этом. Художник в дизайне часто варьирует авторские мотивы, растворяя

схема почти не применяется,). “Micro” – городской двухместный автомобиль,

первичный замысел в многочисленных копиях и интерпретациях. Ему

как бы, мотоцикл с двумя колясками по бокам, но под общим кузовом.

«помогают» конъюнктурщики - компиляторы. Изменяет ли художник себе,

Переднее и заднее колёса – на продольной оси автомобиля, паразитные

повторяя уже известное, уходит ли он, тем самым, от будущего?

колёса – по бокам. Последние, как у мотоцикла с коляской, чуть сдвинуты

Я избегаю ответа на столь сложный вопрос, определив себе жесткую

вперед. Из-за этого по-иному «работают» двери. Из анимации видно, что они

позицию: я не предлагаю форм, которые уже живут в культуре.

раскручиваются вокруг боковых колес, не выходя за габариты автомобиля.

У позиции - следствие: форма должна закладывать

основу, которая

Стекла уходят вперед, и пассажиры начинают выход из салона, не дожидаясь

будет узнаваема, несмотря на последующие наслоения и интерпретации.

полного раскрытия дверного проема. И ногу, и голову с плечевым поясом

Такие, «материнские» формы, надолго остаются в культуре, это они - образцы

можно выносить «вовне» начиная с положения, показанного на снимке (8).

для подражания, при удаче - эталоны культуры.

Получается, автомобилист «живёт», почти что дышит вместе с техникой

Подтверждают ли мои работы такую установку? Смотрим:

(патент республики Беларусь N 3475 от 2007 г.).

“Slider” – вполне отвечает названным принципам ( сн. 1). Форма задана

Ромбовидная схема расположения колес, применяемая иногда в авиации,

компоновочным решением: двери «ползают» по поверхности цилиндра и это

«развернула» меня в «летную» сторону, тем более что тема универсального

вполне определяет внешние характеристики автомобиля. Меняйте силуэт,

– летного и, одновременно, дорожного транспорта, по моему мнению,

добавляйте или убирайте детали, обогащайте пластику – главное уже сказано

задержалась в развитии. Думаю, в наступившем веке этот вид техники

(патент за N 2223875 - сентябрь 2001 г, Россия).

должен стать столь же востребованным, как в ушедшем – автомобиль. Пока

“Spider” – подтверждает мое отношение к форме. Стеклянный колпак над

же никто из разработчиков этой темы явных успехов не добился. И причиной

салоном автомобиля не имеет аналогов, почему я не побоялся посадить его

тому часто являются крылья самолета. В дорожном варианте их, попросту,

на «чужую» форму: открытый пляжный автомобиль «Renault». Моя форма

некуда девать. А ведь их надо сложить, потом достать, развернуть, притом

– это видно по процессу раскрытия салона ( сн. 2) - перебивает «исходник»,

на ходу, не выходя из машины, и без конструктивных сложностей. Так вот: с

пластика которого оказывается в этом случае вторичной. Медленное вращение

ромбовидной схемой расположения колес оказалось возможным разместить

обеспечивается простым техническим решением: винтовой направляющей,

крылья под кузовом автомобиля, в пределах дорожного просвета. Когда

которая легко компонуется в салоне переднеприводного автомобиля. Если

автомобиль (теперь уже аэромобиль) разгоняется, можно удерживать его

вовремя остановить анимацию, закапотированную направляющую можно

на дороге на двух «основных» колёсах – переднем и заднем. В результате

увидеть. Она задает облик салона и, в то же время, не задев ни колен, ни

паразитные колеса могут на короткое оторваться время от дороги и уйти

ног автомобилистов, скрывается под приборной панелью (противоположным

вверх – чтобы не мешать выводу крыльев из под кузова. После этого колёса

концом ныряет под водительское кресло). Российский патент за N 2221706

тут же возвращаются на место: для обеспечения серьезной опоры при взлете.

выдан в 2001 году.

Решение о регистрации изобретения в российском патентном агентстве уже

“Brave” – сам хочу ездить на таком «малыше»! «Исходником» послужила

принято - 15 сентября ушедшего года. Так что еще одну форму, которую можно

«Таврия» - колея, база и расположение двигателя – оттуда, но сегодня малые

«обогащать пластикой», я в культуру, получается, «вбросил». Но, кто бы в

модели многих стран могут лечь в основу такой модификации. Сдвигая

дальнейшем ни улучшал пластическую составляющую аэромобиля (меня

стекло такой формы, как показано на снимке(3), можно легко войти в салон

самого это решение пока не устраивает), главное уже сказано: признаков этой

и выйти из него. Маленькие дверцы забрасываются «за спину», вовнутрь

формы никакими художественными приемами переосмыслить невозможно.

кабины, легким движением руки – не надо прибегать к электроприводам.

«Разогнавшись»

на

аэромобиле,

я

наложил

более

сложные

Автомобиль молодежный и должен быть дешевым. Пассажиры окружены

виды трансформации на

комфортным световым фонарем, без силовых стоек каркаса. А отношение

«потребительскую

к «форме»? Пока фонарь будет сдвигаться таким способом, дизайн этой

Н.Загнетовым, «приручая» к дороге легкий самолет редко применяемой

модели опознаваться всё равно будет. Пластику меняйте, она и в этом случае

сегодня летной схемы австралийца Д.Дэвиса – «Starship Alpha». Анимация

вторична (N патента – 2222438, 2001г.).

у нас несколько простоватая, но, поверьте на слово – геометрию Д.Дэвиса

“Twister”- (сн. 4) Принцип раскрытия салона здесь иной, секции дверей наползают друг на друга, будучи связаны длинными осями с винтовой

нишу»).

мотоцикл и велосипед (хочу расширить их «Мототему»

мы

решали

с

дипломником

мы выдержали в точности. До художественности далековато, но основа - в соответствии с моей позицией – вполне заложена.

резьбой (оси закреплены со стороны салона на надежных кронштейнах).

«Велотему» пока не иллюстрирую – вроде уж и решена, но к публикации

Но оси (у каждой двери своя) служат не только для перемещения секций.

не готова. Спешу лишь успокоить любителей летного транспорта: поднимать

Они одновременно являются мощным защитным элементом при боковом

их в воздух педалями не намерен, но добираться на педалях до взлетной

ударе. Получилось, что сложное пространственное движение (секции

полосы уже готовьтесь. А поскольку я, всё-таки, вижу свою нацию летающей,

при складывании «закручиваются» и укладываются сзади на капот),

искать двигатель для полета мне придется, двигатель экологически чистый

обеспечивается их (секций) перемещением по прямой линии – по той самой

и легкий. Может быть электрический, даже на солнечных батареях. Скоро

оси с винтовой резьбой. Технические подробности, впрочем, изложены в

узнаем.

патенте (N 2302950 от 2005 г, Россия), а форма? Она опять задается больше

А что же «пластика»? Оставил «на потом». Две последние темы настолько

движением, нежели собственно пластикой, хотя и по «параметру пластики»

не типовые, что детальная проработка к ним обязательно развернется. Свою

я бы претензий к данной модели не предъявлял. Я даже позволил себе

миссию художнику придется выполнить до конца!

авторские интерпретации формы (сн. 5 – 6). И.Я. Герасименко (г. Минск)

2010: 01

70

EN

“I do not try to propose the forms that are already part of the culture“ Gerasimenko Igor Jakovlevich, born in 1939 in the city of Smolensk

graduates of our Academy of Arts. The first one – “Turtle” – is a sample of “genuine

(Russia).Architect, designer, teacher. Candidate of art studies (since 1982,

beauty”. That means that a work is not solely a fact actualized in reality but the

Moscow, All-Union Scientific Research Institute for Technical Aesthetics).

object of attractive characteristics (picture 7). Dana Butylina, the graduate designer

Head of Design Department of the Academy of Arts (1967-1984). At present –

of the year 2005, realized the peculiarities of the object and proposed not to patent

professor of A.M. Shikorov Institute of Contemporary Knowledge.

it. I agreed to that.

The second project – “Micro” – was accomplished along with the graduate of

The artist has always anticipated and at the same time shaped the future. That is the mission of the artist.

the same year Lena Soloducho. Lena was the author of the patented form, whereas I registered a patent for invention. Innovations start with the scheme of wheel

The creation of design is often varied by the interwoven personal motifs; the

arrangement in the form of a rhombus (such a scheme is rarely used). “Micro” is a

initial idea tends to melt within a number of copies and interpretations. The artist is

two-seat urban car; it reminds of a motorcycle with two sidecars under the same

“assisted” by unprincipled compilers.

bodywork. Front and rear wheels are located on the longitudinal axis; auxiliary

Does the artist betray himself by repeating the motifs that are already known and does he at the same time creates a distance to future?

I try to avoid answering such a complex question. I follow a strict position – I do not try to propose the forms that are already part of the culture.

wheels are located on both sides. Similar to a motorcycle with a sidecar, the latter ones are slightly moved forwards. Therefore, the doors function in a slightly different manner. Animation shows how they twist through lateral wheels without crossing the borders of the overall body of the vehicle. The glasses move forward and

Such position bears its consequences too: the form has to serve as the foun-

the passengers may get off the vehicle even before the door fully opens. You can

dation, which has to be easily identifiable irrespective of the subsequent layers

move your leg, head and shoulders out of the vehicle in the way illustrated in the

and interpretations. Such prototypical forms remain part of the culture for a long

picture (8). It turns out that a driver is “living” and breathing along with the machine

time; they are a sample to be followed and even a benchmark in the culture, if you

(Patent of the Republic of Belarus No. 3475, 2007).

are lucky.

Wheel arrangement in the form of a rhombus, which is occasionally used in

Do my works confirm the afore-discussed attitude? Let’s see:

aviation, diverted my attention towards the field of “flying”; all the more so because

“Slider”: fully conforms to the afore-mentioned principles (picture 1). The form

the development of the idea of universal means of transport – air and road vehicle

was created by the principle of composition: the door “slides” along the surface of

– has become a dominant one. I believe that in our age this type of technology has

the cylinder, which determines the exterior qualities of the vehicle. Change the sil-

to become as indispensable as the car in the previous century. None of the deve-

houette, add or remove individual details, supplement the plastic – the foundation

lopers of this idea has so far reached any tangible results. The obstacle in many

is already there (Patent No. 2223875- September 2001, Russia)

cases is the wings of an aircraft. A road vehicle has no room for wings. The space

“Spider”: confirms my relation to the form. A glass cover above the passenger

for wings needs to be located and they need to open out without getting off the

area remains unsurpassed, thus, I had little doubt in putting it on a foreign form:

vehicle in as easy way as possible. That is how it works: the wheel arrangement in

open-air leisure car “Renault”. My form, which can be observed at the time of ope-

the form of a rhombus allows to locate the wings underneath the bodywork of the

ning the vehicle (picture 2), surpasses the original form, the plastic of which acqui-

vehicle and that can be done within the limits of the carriageway.

res a secondary role. Slow rotation is achieved by means of a simple technical

When the car (to be more precise, the flying car) gathers speed, it may hold

solution: a spring guide easily finds its place in a front wheel drive car. Pause the

down on the road using two major wheels – front and rear, thus, auxiliary wheels

animation on time and you will see the guide underneath the hood. It determines

may for some time be moved to a compact position (raised upwards) to allow the

the looks of the passenger area and hides behind the dashboard without touching

stretch of the wings from underneath the bodywork of the vehicle. Auxiliary wheels

driver’s knees or legs (it plunges underneath the driver seat by its opposite end).

return to their initial position straight afterwards to ensure stability while rising (ani-

Russian patent No. 2221706 issued in 2001.

mations 7, 8). The decision on the registration of invention in the Patent Bureau

“Brave”: I would myself like to drive such a beauty! “Taurija” inspired the idea –

of Russia was adopted as far back as September 15th, the previous year, thus, it

a wheelbase, engine location and position were taken from it; however, nowadays

turns out that I introduced a new form to our culture, which may yet be “enriched

small-sized vehicles of many countries may serve as the basis of such modifica-

with the plastic”. However, no matter who decides to improve the plastic aspect

tions as well. By opening the glass of the shape illustrated in the picture (3), you

of the flying car in the future (the current result is still below my expectations), the

can easily enter and leave the passenger area. A small door can simply be slam-

final word has already been said: no artistic means can change the characteristics

med behind you to the interior of the passenger area; no electric gear is required.

of the form.

The car is designed for the youth and must be relatively cheap. Passengers are

As I advanced in the development of the flying car, I engaged in more complex

surrounded by a comfortable frameless interior light. But how about its ratio to the

transformations of a motorcycle and a bicycle (I would like to expand the niche of

“form”? As long as the light drifts in such a way, the design of the model will remain

their application). I solved the “motor theme” along with the graduate N. Zagnetov

recognizable. You are free to change the plastic – it is of secondary importance

by “domesticating” a light plane “Starship Alpha” of a rarely used flight scheme de-

(Patent No. 2222438, 2001).

veloped by Australian D. Devis. Our animation is rather poor but, trust my word, we

“Twister” – ( picture 4) illustrates a different principle of opening the passenger

fully preserved the geometry of D. Devis. There is yet a way to go in terms of artistic

area. Door sections are connected by long screw-threaded spindles and cover one

features but the very basis, which supports my personal position, is already there.

another (the spindles are attached from the side of the passenger area by reliable

I will not yet illustrate the “bicycle topic” – it is more or less clear but still not

brackets). Nevertheless, the spindles (each door has a separate spindle) serve

ready for the public. Nevertheless, I would like the lovers of air transport to be sure:

more than the movement of sections; they are a powerful element of lateral protec-

I’m not going to raise them to the air by means of pedals, but you may already be

tion. Thus, it turns out that a complex three-dimensional movement (the sections

prepared to pedal towards a runway. Since I keep seeing my nation in flight, I will

twist and arrange themselves at the back of the hood) becomes possible by means

need to develop a flight engine – environmentally friendly and light. Perhaps elec-

of their (section) movement along a straight line – the same screw-threaded spin-

tricity-powered or based on solar panels. We will find out soon.

dle. Technical details are specified in the patent (No. 2302950, Russia, 2005). How

But where is the aspect of the plastic? I left it for the future. The latter two topi-

about the form? It is based on the movement rather than the plastic, even though I

cs are so exceptional that they will definitely require a detailed analysis. The artist

have no complaints about this model with regard to the “parameter of the plastic”. I

will have to accomplish his mission till the end.

even allowed myself personal interpretations of the form. (pictures 5-6) I would like to give a sample of two projects accomplished along with the

Įspūdžiai ir naujienos iš tarptautinės parodos Danijoje TEKSTAS: kRISTINA nOREIKIENĖ fOTO: aUŠROS ŽVIRBLIENĖS-HAGLUND ARCHYVO

Į šią parodą susirenka lankytojai iš viso pasaulio, besidomintys skandinavišku dizainu. Ji vyksta du kartus per metus, kiekvienos parodos metu renkami geriausi produk-

Neseniai „Domus galerijos“ vadovė Aušra

tai, kuriems atitenka metų apdovanojimai. Parodos tikslas

Žvirblienė-Haglund grįžo iš tarptautinės

– sudaryti galimybes gamintojams bei platintojams susitikti

parodos „Scandinavia‘s Leading Interior and

su suinteresuotas pirkėjais – tolimesniais prekių ženklų pro-

Design Trade Show“, vykusios Herninge (Dani-

paguotojais, ir jiems pristatyti naujienas, tendencijas.

ja) įsikūrusiame parodų centre. Čia pristatytos naujausios 2010 metų pavasariui skirtos namų apyvokos daiktų dizaino tendencijos bei naujovės.

Kokius prekės ženklus, dalyvavusius parodoje, išskirtumėte?

Parodoje dalyvavo 554 dalyviai, išskiriant brangesnius

Koks buvo Jūsų kelionės tikslas?

– Georg Jensen, Stelton, LA-Design, Royal Copenhagen, Nordica-design, Marimekko ir kt.

Mano kelionės tikslas buvo sužinoti dizaino tendencijas

Skandinavai turi savo stiprius vardus, prekės ženklus,

bei naujoves namų apyvokos srityje. Skandinavija visais

bylojančius apie prestižą. Jei turi šiuos daiktus namuose,

laikais buvo vadinama dizaino širdimi, be to, ji mums, lietu-

vadinasi, esi išprusęs meno ir dizaino srityje bei vertini il-

viams, be galo artima tiek gyvenimo būdu, tiek atstumu. No-

gaamžiškumą, nes šie vardai turi išliekamąją vertę – šiuos

rėjosi rasti naujų prekės ženklų, kurių iki šiol nėra Lietuvoje.

daiktus galima su pasididžiavimu palikti savo vaikams, anū-

Vienas iš kelionės tikslų buvo parsivežti katalogų bei kon-

kams, galų gale juos visada galima parduoti aukcione, nes

taktų tų gamintojų / pardavėjų, kuriems įdomi mūsų rinka.

jie visuomet turės paklausą. Tačiau šiais metais buvo ir labai

Norėjau supažindinti su šia informacija „Domus galerijos“

įdomių naujienų, kurios patraukė savo funkcionalumu (www.

nuomininkus, tikintis, kad ateityje jie užmegs kontaktus su

okholms.dk). Pristatyta ir nauja muzikos bei garso sistema –

šiais gamintojais ir jų produkciją atveš į „Domus galeriją“.

www.sonoro-audio.com, www.gazzel.dk ir kt.

Šiuo metu man, kaip vadovei, keičiant koncepciją, norisi, kad čia atėjęs žmogus rastų viską savo namams – nuo grindų iki meno kūrinių, nuo šakutės iki puikaus kavos aparato kokybiškam gyvenimui. Todėl pagrindinis mano tikslas

Kokias tendencijas namų apyvokos srityje pastebėjote dalyvaudama šioje parodoje?

buvo „dizainiškų“ ir funkcionalių namų apyvokos reikmenų tinklo (kurių, beje, apstu Skandinavijoje) prisiviliojimas į „Domus galeriją“.

Didžiausias dėmesys skiriamas funkcionalumui, t.y., atsižvelgiama į užsiemusį šiuolaikinį žmogų ir į jo pakankamai užimtą gyvenimo būdą, todėl namuose jis turi rasti ramybę bei ypatingai ergonomišką aplinką. Parodoje mirgėjo daug

Kodėl pasirinkote būtent šią parodą?

pavasarinių spalvų –namai tampa atgaiva, ir tai atsispindi ryškiose interjero spalvose bei detalėse...

2010: 01

72

Šią parodą pasirinkau neatsitiktinai. Pirmiausia – dievi-

Iš tiesų buvo ypatingai gera stebėti, kaip skandinavai,

nu skandinavišką dizainą, manau, kad jis mums labai arti-

išsprendę krizę savo rinkose, ir toliau lyg niekur nieko pri-

mas forma, spalva, linija ir paprastumu. Beje, skandinavai

stato naujus, labai funkcionalius bei dizaino prasme tobulus

pasižymi begaliniu funkcionalumu ir jo darna su dizainu.

sprendimus namų aplinkai.

IVAIROVĖ RANKA PASIEKIAMA GAMTA DIKTUOJA TEKSTŪRĄ ZOOM® STALVIRŠIAI

Žengti koja kojom su mada - pagrindinis sėkmės faktorius

galimi iš sandėlio ne tik kaip MMDP, bet ir kaip CPL laminatas

baldiniame sektoriuje. Būti mados diktatoriumi, siūlančiu

bei ABS kantas.

neribotas kūrybos galimybes - tik maža dalelė sėkmės.

Visai minėtai sandėlio programai tiktų devizas “Gamta diktuoja

6 nauji stalviršių dekorai puikiai apibūdina gamtos

Sukurti ir pasiūlyti rinkai skirtingas, tačiau tarpusavyje

tekstūrą”. Tai taikytina ir devyniems naujiems dekorams,

įvairialypiškumą: nuo elegantiško smulkaus granito

derančias medžiagas, - daug sudėtingesnis procesas.

kuriems būdingas klasikinio, tačiau kartu ir modernaus medžio

iki mineralinio akmens ar įvairios struktūros marmuro.

charakteris, paryškintas gilios tekstūros ir natūralių atspalvių.

Įvairialypiškumas savo ruožtu suteikia galimybę Jūsų itin

2010 metais į Egger Rumunijos Radauti ir Austrijos Unter-

individualiems dekorų deriniams.

radlberg gamyklų sandėlio dekorų grupę įtraukti 9 nauji

Nauji dekorai - tai natūralus Tauerno bukas, pilkasis ir juodasis

madingi dekorai inovatyviomis tekstūromis (ST9, ST11, ST22 ir ST30). Tad šiuo metu sandėlio programoje yra

Kortinos ąžuolai, šampaninė Avola pušis, pilkai rudas Išplautasis Patys įsitikinkit mūsų dekorų įvairumu ir aplankykit medis, rudasis Kassino ąžuolas, taip pat Tabako geležies medis, mus baldų parodoje “Mebelnij salon”, vyksiančią Minske

95 18mm storio melaminu padengtos medžio drožlių

natūrali tamsioji Venecijos vyšnia bei Malio venge medis.

2010.04.20-23 dienomis.

plokštės (MMDP) dekorai. Kaip įprasta, visi minėti dekorai

РАЗНООБРАЗИЕ ВСЕГДА ДОСТУПНО Природа создает структуру ZOOM® СТОЛЕШНИЦЫ

Идти в ногу со временем, что является залогом

Вся складская программа идет под девизом “Природа

успеха в мебельной индустрии. Преподнести тренд

создает структуру”. Это касается также и девяти новых

и создать свободу для творчества - это одна сторона

декоров. Они представлены в классическом, современном

6 новых декоров для столешниц отображают

медали. Предложить разнообразные и сочетающиеся

и роскошном стилях с четкой характерной естественностью

разнообразие поверхностей в природе. Декоры с

материалы - иная сторона.

декора и структуры поверхности, в трендовых и

имитацией мелкого гранита, обычного гранита, мелкого

роскошных чуть приглушенных цветах.

камня, минералов, мрамора делают возможным

В 2010 году 9 новых трендовых декоров с

осуществление Ваших индивидуальных комбинаций.

инновационными структурами (ST9, ST11, ST22 И ST30)

Новые декоры представлены начиная с Бук Тауэрн, Дуб

включены в складскую программу заводов в г. Радауцъ

Кортина чёрный и серый, Авола Cосна Шампань, Дрифтвуд

Убедитесь сами в нашем разнообразии декоров и

и г. Унтерраделберг. На сегодняшний день 95 декоров

Терра, Дуб Кассино коричневый и включая Айронвуд Табак,

посетите наш стенд на выставке Мебельный Форум

в толщине 18мм ламинированной ДСП (ЛДСП) в

Вишня Венеция натурально светлая, также Венге Мали.

2010в Минске 20-23.04.2010.

наличии на складе. Как и обычно, все декоры доступны в программе сочетания декоров и материалов: не только ЛДСП, a еще и бумажно слоистый пластик и АБС кромка.

Aplankykit e mus baldų parodoj e M ebelnij salo n, vykstančio je Minske 2010.04.20 -23 dienom is.