COMING HOME
PAINTINGS ACQUIRED IN 2018–2025
PARODOS KATALOGAS
EXHIBITION CATALOGUE
2026 02 25–08 16
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania
KATALOGO SUDARYTOJAI / CATALOGUE COMPILERS
Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ignas Račickas
Vilnius 2026
PARODOS KONCEPCIJOS IR EKSPOZICIJOS PLANO AUTORIAI BEI KURATORIAI / EXHIBITION CONCEPT AND PLAN AUTHORS, AND CURATORS
Dr. Vydas Dolinskas, Dalius Avižinis
PARODOS MOKSLINĖS KONSULTANTĖS / EXHIBITION SCIENTIFIC CONSULTANTS
Dr. Toma Zarankaitė-Margienė, dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, Rita Lelekauskaitė-Karlienė
PARODOS KOORDINATORIUS / EXHIBITION COORDINATOR
Ignas Račickas
PARODOS LEIDYBOS KOORDINATORIUS / EXHIBITION PUBLISHING COORDINATOR
Ignas Račickas
PARODOS RESTAURACINĖS PRIEŽIŪROS KOORDINATORIUS / EXHIBITION RESTORATION MAINTENANCE COORDINATOR
Mantvidas Mieliauskas
PARODOS KULTŪRINĖS IR MOKSLINĖS PROGRAMOS KOORDINATORIAI / EXHIBITION CULTURAL AND SCIENTIFIC PROGRAMME COORDINATORS
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Arnita Petrulytė, Vytautas Gailevičius
PARODOS EDUKACINĖS PROGRAMOS KŪRĖJOS / EXHIBITION EDUCATIONAL PROGRAMME CREATORS
Dr. Nelija Kostinienė, Agata Sadovska-Bumbul, Agnė Malinauskaitė, Saulė Matulevičiūtė
PARODOS RINKODAROS IR INFORMACIJOS SKLAIDOS KOORDINATORIAI / EXHIBITION MARKETING AND INFORMATION COORDINATORS
Monika Petrulienė, Augustė Gočelkytė, Mindaugas Egidijus Puidokas, Deimantė Šuliauskaitė
PARODOS MENINIO APIPAVIDALINIMO IR TECHNINIO ĮRENGIMO KOORDINATORIAI / EXHIBITION ARCHITECTURE AND TECHNICAL INSTALLATION COORDINATORS
Saulius Marteckas, Gediminas Akelaitis, Jūratė Šatūnė, Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis
KATALOGO SUDARYTOJAI / CATALOGUE COMPILERS
Dalius Avižinis, dr. Vydas Dolinskas, Ignas Račickas
KATALOGO TEKSTŲ AUTORIAI / CATALOGUE TEXT AUTHORS
Dr. Vydas Dolinskas, dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, dr. Toma Zarankaitė-Margienė, Dalius Avižinis, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Ignas Račickas
KATALOGO LEIDYBOS KOORDINATORIUS / CATALOGUE PUBLISHING COORDINATOR
Ignas Račickas
REDAKTORĖ / COPY EDITOR
Laima Kunickytė
VERTIMAS Į ANGLŲ KALBĄ / ENGLISH TRANSLATION
Albina Strunga
KATALOGO DIZAINAS IR MAKETAVIMAS / CATALOGUE DESIGNER
Gediminas Akelaitis
TURINYS CONTENTS
Vydas Dolinskas
Susigrąžinamas tapybos paveldas
KATALOGAS / CATALOGUE
Paintings Shown at the Exhibition
2018–2025 m. padovanoti ir įsigyti tapybos darbai Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje
Paintings Gifted to and Acquired by the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2018–2025
2018 – 2025 M. VALDOVU RUMAMS DOVANOTI IR MUZIEJAUS ISIGYTI TAPYBOS
DARBAI
Valdovų rūmų muziejus nuolat ieško ir siekia įsigyti su Lietuva susijusių vertybių, kurios ne tik papildytų muziejaus ekspozicijas ir rinkinius, bet ir sugrąžintų po pasaulį išblaškytą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos valdovus menantį paveldą. Kasmet muziejaus rinkinius reikšmingai praturtina iš Lietuvos ir užsienio aukcionų, antikvariatų bei privačių asmenų įsigytos vertybės ir rėmėjų dovanos.
Naujas vertybes Valdovų rūmų muziejus visada stengiasi parodyti visuomenei: papildo nuolatines ekspozicijas, organizuoja renginius, leidžia leidinius. Iki šiol buvo surengtos ir dvi specialios parodos, kuriose pristatytos 2009–2017 m. įsigytos ar dovanų gautos vertybės, taip pat išleisti du solidūs jų katalogai. Ši paroda tęsia tradiciją, tačiau ji yra teminė ir pristato vien tik tapybos darbus, kurie Valdovų rūmų muziejaus rinkinius papildė 2018–2025 metais. Muziejus minėtu laikotarpiu sukaupė ir kitų vertybių, tačiau tapybos rinkinys yra bene įspūdingiausias. Be to, 2021 ir 2023 m. puikias senosios tapybos kolekcijas padovanojo mecenatas dr. Pranas Kiznis. Tad Valdovų rūmų muziejuje, greta itin vertingų gobelenų ir baldų kolekcijų, jau galima pasigėrėti ir įspūdingais paveikslais.
Parodą ir jos katalogą pradeda garsaus italų dailininko, Bolonijos ir Veronos akademijos nario Saverijaus Dala Rozos (Saverio Dalla Rosa, 1745–1821) įstabus paveikslas Šv. Kazimieras, garbinantis Dievo Motiną, jį autorius yra pasirašęs. Šis tapytojas dirbo Polocko ir Vitebsko jėzuitams, todėl neatmestina versija, kad Lietuvos dangiškąjį globėją vaizduojantis kūrinys kažkada priklausė vienai šių miestų bažnyčių. Po Lietuvos ir Lenkijos padalijimų bažnyčios okupacinės rusų valdžios buvo uždarytos ir paverstos cerkvėmis. Visi katalikybės ženklai panaikinti. Greičiausiai tuo metu vieną iš bažnyčių apleido ir šis paveikslas, jis XX a. pradžioje minimas privačioje kolekcijoje Vokietijoje. 2025 m. tapybos darbas įsigytas Miuncheno aukcione ir restauruotas Lietuvoje.
Religinę tematiką parodoje ir jos kataloge reprezentuoja dar du kiti paveikslai. Tai nežinomo talentingo italų menininko, dirbusio Montičeli d’Ondžinos
Paroda Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai Fotografas Mindaugas Kaminskas, 2026 Exhibition Heritage Coming Home. Paintings Acquired in 2018–2025 Photographer Mindaugas Kaminskas, 2026 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
(Monticelli d’Ongina) mieste, apie 1640 m. nutapytas kūrinys Kristus ir svetimautoja bei Milano dailininkui Melkiorei Gerardiniui, vadintam Čeraninu (Melchiorre Gherardini, detto il Ceranino, 1607–1678), priskiriamas darbas, vaizduojantis stebuklingą šv. apaštalo Jokūbo pasirodymą 844 m. Klavicho mūšyje, kuriame šventasis padėjęs ispanams įveikti saracėnus. Beje, panaši legenda byloja, kad šv. Kazimieras yra talkinęs Lietuvos kariuomenės 1518m. kovose prieš maskolius prie Polocko.
Didžiausią parodos ir jos katalogo dalį sudaro portretai. Čia dominuoja Lietuvos ir Lenkijos valdovų atvaizdai. Parodoje ir jos kataloge pristatomi pagal Lenkijos ir Lietuvos valdovų Augusto III (valdė 1733/1736–1763) bei Stanislovo Augusto Poniatovskio (valdė 1764–1795) dvaro dailininko Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciarelli, 1731–1818) pirmavaizdžius sukurti Lenkijos ir Vengrijos karaliaus, Lietuvos princo Vladislovo Varniečio (valdė 1434/1440–1444), taip pat Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (valdė 1544/1548–1572; jį menininkas laikė Jogaila) portretai.
Be to, rodomas 2018 m. muziejaus mecenato iš JAV Donato Janutos dovanotas tuomečio princo ir būsimojo Lenkijos bei Lietuvos valdovo Jono Kazimiero Vazos (valdė 1648–1668) paveikslas, kurio autorystė priskiriama rūmų tapytojui Peteriui Dankersui (Pieter, Peeter Danckers de Rij, 1605–1660). Greta – nežinomo XVII a. dailininko portretas, kuriame, kaip manoma, pavaizduota Jono Kazimiero žmona Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667). Parodoje bei jos kataloge galima išvysti ir XVIII a. nežinomo autoriaus sukurtą miniatiūrą, vaizduojančią Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Joną Sobieskį (valdė 1674–1696), bei vokiečių kilmės Nyderlandų menininko Kasparo Nečerio (Caspar Netscher, 1639–1684) nutapytą šio valdovo žmonos Marijos Kazimieros d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien, 1641–1716) portretą.
Valdovų portretų galeriją pratęsia abiejų Vetinų dinastijos atstovų, valdžiusių Abiejų Tautų Respubliką, Augusto II Stipriojo (valdė 1697–1733) ir Au-
Šv. Kazimieras, garbinantis Dievo Motiną su Kūdikėliu
Saverijus Dala Roza (1745–1821)
1788
Drobė, aliejus; 145 x 89,5 cm
Saint Casimir in Adoration of the Madonna
Saverio Dalla Rosa (1745–1821)
1788
Oil on canvas; 145 x 89.5 cm
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Šv. Kazimieras, garbinantis Dievo Motiną su Kūdikėliu. Fragmentas
Saverijus Dala Roza (1745–1821)
1788
Drobė, aliejus; 145 x 89,5 cm
Saint Casimir in Adoration of the Madonna Fragment
Saverio Dalla Rosa (1745–1821)
1788
Oil on canvas; 145 x 89.5 cm
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
PAINTINGS GIFTED TO AND ACQUIRED BY THE NATIONAL MUSEUM –PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA IN 2018 – 2025
The National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania is constantly searching for and seeking to acquire objects of value associated with Lithuania that would not only supplement the museum’s expositions and collections but would also see the heritage of the Grand Duchy of Lithuania that is currently scattered all around the world finally come home. Each year the museum’s collections are significantly enriched by objects of value acquired from foreign auctions, antique dealers and private individuals, as well as by supporters’ generous gifts.
The National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania always aspires to show to the public its latest valuable acquisitions, by supplementing permanent expositions, organising events and releasing publications. To date, two special exhibitions have been organised for this purpose, where gifts received and objects of value acquired during the period 2009–2017 were presented, accompanied by two substantial catalogues. The present exhibition continues this tradition, however, this time paintings will be showcased that enriched the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2018–2025. During this period, the museum accumulated other objects of value as well, though the painting collection is almost certainly the most impressive to date. Incidentally, in 2021 and 2023, patron Dr Pranas Kiznis kindly gifted his early painting collection to the museum. Thus, alongside the precious tapestries and furniture collections, the public can also now admire these astounding paintings at the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania.
The exhibition and its catalogue begin with the wonderful painting by the famous Italian artist and member of the academies of Bologna and Verona, Saverio Dalla Rosa (1745–1821), titled Saint Casimir in Adoration of the Madonna, bearing the author’s signature. This painter worked for the Jesuits in Polotsk and Vitebsk, so it cannot be dismissed that the work glorifying Lithuania’s patron saint may have at one time belonged to one of these cities’ churches. After the partitions of Lithuania and Poland, the churches were closed down by the occupant Russian authorities and converted into Orthodox shrines. All symbols of Catholicism were removed. It was probably then that this painting was taken from one of the churches, as it was next mentioned in a private collection in Germany in the early 20th century. The painting was acquired at a Munich auction in 2025 and restored in Lithuania.
Another two paintings also represent the religious theme in this exhibition and catalogue. These are the works Christ and the Adulteress painted in around 1640 by an unidentified, talented Italian artist who worked in the city of Monticelli d‘Ongina, and one attributed to the Milanese painter Melchiorre Gherardini (1607–1678) depicting the miraculous appearance of Saint James the Apostle at the Battle of Clavijo in 844, where the saint helped the Spaniards triumph over the Saracens. A similar legend tells us that Saint Casimir had helped the Lithuanian army in its battles against the Muscovites near Polotsk in 1518.
Portraits make up the largest part of the exhibition and catalogue. Here, images of the rulers of Lithuania and Poland dominate. The exhibition and catalogue portraits of King of Poland and Hungary, Lithuanian Prince Ladislaus of Varna (reigned 1434/1440–1444), based on prototypes by the court artist of the rulers of Poland and Lithuania Augustus III (reigned 1733/1736–1763) and Stanislaus August Poniatowski (reigned 1764–1795), Marcello Bacciarelli (1731–1818), as well as of King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus (reigned 1544/1548–1572; the artist thought him to be Jogaila).
There is also a painting gifted to the museum in 2018 by one of it patrons from the United States, Donatas Janutas, of the then prince and future ruler of Poland and Lithuania, John Casimir Vasa (reigned 1648–1668), whose authorship has been attributed to the court painter Pieter (Peeter) Danckers de Rij (1605–1660). Exhibited nearby is a portrait by an unidentified 17th-century artist said to portray John Casimir’s wife Ludwika Maria Gonzaga de Nevers (1611–1667). Visitors to the exhibition and readers of its catalogue can also see a miniature created by an unknown 18th-century artist depicting King of Poland and Grand Duke of Lithuania John Sobieski (reigned 1674–1696), as well as a portrait of this ruler’s wife, Marie Casimire d‘Arquien (1641–1716), by the German-born Netherlandish artist Caspar Netscher (1639–1684).
This portrait gallery of rulers continues with paintings of both representatives of the Wettin dynasty who reigned over the Polish-Lithuanian Commonwealth, Augustus II (reigned 1697–1733) the Strong and Augustus III, created by the court painter Louis de Silvestre (1675–1760) and masters from his circle. There is also an
Paroda Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai
Fotografas Mindaugas Kaminskas, 2026
Exhibition Heritage Coming Home. Paintings Acquired in 2018–2025
Photographer Mindaugas Kaminskas, 2026
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
gusto III, paveikslai, sukurti rūmų dailininko Lui de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) ir jo aplinkos meistrų. Be to, galima susipažinti su pagal jau minėto kūrėjo Marčelo Bačarelio portretą nutapytu paskutinio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdu.
Šalia valdovų portretų parodoje bei jos kataloge pristatomi ir Lietuvos didikų atvaizdai: XVIII a. antros pusės dailininko Konstanto Aleksandravičiaus (Konstanty Aleksandrowicz, minimas 1777–1794), studijavusio pas Luką Smuglevičių ir Marčelą Bačarelį bei dirbusio kunigaikščiams Radviloms, nutapytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos paveikslas bei nežinomo vietos tapytojo XVIII a. ketvirtame ketvirtyje sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos portretas.
Istorinių asmenybių galeriją papildo trys kitų Europos kraštų istorinių asmenybių portretai. Vienas jų – garsios italų Renesanso dailininkų dinastijos atstovui Džulijui Kampiui (Giulio Campi, 1507–1572) priskiriamas tapybos
darbas, išsiskiriantis itin puošniais rėmais. Paveiksle pavaizduotas kol kas neatpažintas muzikantas, grojantis viola. XVI–XVII a. Valdovų rūmuose šis instrumentas skambėjo labai dažnai.
Taip pat galima susipažinti su pagal žymaus flamandų portretisto Justo Sustermanso (Justus Sustermans, 1597–1681) pirmavaizdį XIX a. nežinomo menininko nutapytu Danijos princo Valdemaro Kristijono portretu. Šis princas 1643 m. lankėsi Valdovų rūmuose Vilniuje ir čia susitiko su Lenkijos bei Lietuvos valdovais Vladislovu Vaza (valdė 1632–1648) ir Cecilija Renata (1611–1644). Kitame portrete, kurį XVII a. antroje pusėje galėjo sukurti broliai Valorė (1590–1660) ir Domenikas (1588–1660) Kaziniai (Valore e Domenico Casini), remdamiesi savo mokytojo Justo Sustermanso paveikslu, vaizduojamas Toskanos didysis kunigaikštis Ferdinandas II Medičis (valdė 1621–1670) – Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vladislovo bei Jono Kazimiero Vazų pusbrolis, jaunystėje itin prabangiai priėmęs Vladislovą Vazą Florencijoje.
Dalius Avižinis
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių skyriaus vedėjas
Danijos princo Valdemaro Kristijono portretas
Nežinomas dailininkas, pagal Justą Sustermansą (1597–1681)
XIX a.
Drobė, aliejus; 61 x 41 cm
Portrait of Prince Valdemar Christian of Denmark
Unknown artist, after Justus Sustermans (1597–1681)
19th century
Oil on canvas; 61 x 41 cm
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
image of the final ruler of Poland and Lithuania, Stanislaus August Poniatowski. It was painted based on the portrait by the aforementioned Marcello Bacciarelli.
Pictures of Lithuania’s magnates appear alongside the portraits of these rulers: a painting of Lithuanian Vice-Chancellor Kazimierz Leon Sapieha (1609–1656) by Konstanty Aleksandrowicz (mentioned 1777–1794), who had studied under Łukasz Smuglewicz and Marcello Bacciarelli, and who had worked for the Radziwill princes, as well as a portrait of Lithuanian Artillery General Kazimierz Nestor Sapieha (1757–1798) created by an unknown local painter in the fourth quarter of the 18th century.
Supplementing this gallery of historical figures are three portraits of such personalities from other European lands. One is a work attributed to a representative of an infamous dynasty of Italian Renaissance artists, Giulio Campi (1507–1572), standing out for its highly elaborate frame. The painting depicts a musician play-
ing the viola. This instrument would have been played very often at the Palace of the Grand Dukes in the 16th–17th centuries.
Also featured is a portrait of Prince Valdemar Christian (1622–1656) of Denmark, painted by an unknown 19th-century artist based on a prototype by the prominent Flemish portraitist Justus Sustermans (1597–1681). This prince visited the Palace of the Grand Dukes in Vilnius in 1643 where he met with the rulers of Poland and Lithuania Ladislaus Vasa (reigned 1632–1648) and Cecilia Renata (1611–1644). Another portrait, which could have been created in the second half of the 17th century by the brothers Valore (1590–1660) and Domenico (1588–1660) Casini, based on the painting of their teacher Justus Sustermans, shows Grand Duke of Tuscany Ferdinand II Medici (reigned 1621–1670) – the cousin of the rulers of Lithuania and Poland Ladislaus and John Casimir Vasa – who organised a sublime reception for Ladislaus Vasa in Florence.
Dalius Avižinis
Head of the Department of Collections
National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania
Šv. Kazimieras, garbinantis Dievo Motiną su Kūdikėliu Saverijus Dala Roza (1745–1821)
1788
Drobė, aliejus; 145 x 89,5 cm
Šv. Kazimieras buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Kazimiero Jogailaičio (1427–1492, valdė 1440/1447–1492) bei Elžbietos Habsburgaitės (1436–1505) sūnus (1458–1484). Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo Kazimieras po užsitęsusio proceso 1602 m. paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju. Kazimierą mokė garsūs humanistai – Jonas Dlugošas (1415–1480) ir Filipas Kalimachas (tikrasis vardas Filipas Buonakorsis, 1437–1496). 1475–1481 m. jis ne kartą buvojo Vilniuje. Karalaitis Kazimieras leido laiką Vilniaus rezidencijoje, kur jo tėvas Kazimieras Jogailaitis tvarkė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikalus. Po 1481 m. balandžio 15 d. planuoto pasikėsinimo į tėvą karalaitis Kazimieras buvo išsiųstas į Lenkiją kaip sosto paveldėtojas ir valdovo vietininkas. Jis mirė 1484 m. Gardine, keliaudamas į Vilnių. Palaidotas Vilniaus katedroje. Jo atminimui tėvai pastatė koplyčią. Šiandien matoma koplyčia šventojo relikvijoms saugoti pastatyta XVII a. pradžioje Vazų dinastijos rūpesčiu. Šv. Kazimierą vaizduojantis paveikslas greičiausiai buvo sukurtas Vitebsko jėzuitų bažnyčiai. XX a. pradžioje kūrinys pateko į privačią kolekciją Vokietijoje. Nuo 1960 m. jis saugotas Bavarijos valstybiniuose paveikslų rinkiniuose (Bayerischen Staatsgemäldesammlungen).
Saint Casimir in Adoration of the Madonna Saverio Dalla Rosa (1745–1821)
1788
Oil on canvas; 145 x 89.5 cm
Saint Casimir (1458–1484) was the son of the ruler of Lithuania and Poland Casimir Jagiellon (1427–1492, reigned 1440/1447–1492) and Elizabeth Habsburg (1436–1505). On account of his piety and virtuous life, following a drawn-out process of canonisation Casimir was finally declared a saint in 1602, becoming the patron saint of Lithuania. Casimir had been educated by famous humanists, including Jan Długosz (1415–1480) and Philippus Callimachus (real name Filippo Buonnacorsi, 1437–1496). Casimir had visited Vilnius several times in the period 1475–1481. Prince Casimir spent time at the Vilnius residence where his father Casimir Jagiellon handled the affairs of the Grand Duchy of Lithuania. After a planned attempt on his father’s life on April 15, 1481, Prince Casimir was sent away to Poland as the successor to the throne and the ruler’s regent. He died in Grodno in 1484, on his way to Vilnius. Casimir was buried at the Vilnius Cathedral. His parents built a chapel in his memory. The chapel we see today that was built to hold the saint’s relics was erected in the early 17th century by the Vasa dynasty. This painting depicting Saint Casimir was probably intended for the Jesuit church in Vitebsk. At the start of the 20th century the work entered a private collection in Germany. It had been kept at the Bavarian State Painting Collections (Bayerischen Staatsgemäldesammlungen) from 1960.
I. 1.
I. 5.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Žygimanto Augusto portretas
Nežinomas dailininkas, pagal Marčelą Bačarelį (1731–1818)
XIX a.
Medis, aliejus; 61 x 47 cm
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (valdė 1544/1548–1572) gimė 1520 m. Krokuvoje, Vavelio karališkojoje pilyje. Mirė 1572 m. Knišine, palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje, Žygimantų koplyčioje. Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo (1467–1548, valdė 1506–1548) ir jo antrosios žmonos Bonos Sforcos (1494–1557) sūnus, vienintelis sosto įpėdinis. Seserys: Izabelė (1519–1559, Vengrijos karalienė), Sofija (1522–1575, Braunšveigo kunigaikštienė), Ona (1523–1596, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė) ir Kotryna (1526–1583, Švedijos karalienė). Brolis – Vaitiekus Albertas (1527). Seserys iš tėvo pirmosios santuokos: Jadvyga (1513–1573, Brandenburgo kunigaikštienė) ir Ona (1515–1520). Buvo vedęs tris kartus: Elžbietą Habsburgaitę (1526–1545), Lietuvos didikę Barborą Radvilaitę (apie 1520/1523–1551) ir pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę (1533–1572). Pirmosios ir trečiosios vedybos buvo nesėkmingos, o antrosios baigėsi tragiškai. Mirė nepalikęs įpėdinių. Anot dailininko, portrete pavaizduotas Jogaila (apie 1350–1434, Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381, 1382–1386, Lenkijos karalius 1386–1434) pagal Varšuvos karališkosios pilies Marmuro kabinete esančios valdovų paveikslų galerijos portretą. Jame Jogailos atvaizdas sukurtas pagal Žygimanto Augusto portretą. Tokia praktika buvo dažna, kai trūkstamo asmens atvaizdui kaip pirmavaizdis naudotas vėlesnio valdovo portretas.
Portrait of King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus Unknown artist, after Marcello Bacciarelli (1731–1818)
19th century Oil on wooden board; 61 x 47 cm
King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus (reigned 1544/1548–1572) was born in Kraków in 1520 at the Wawel Royal Castle. He died in Knyszyn in 1572 and was buried at the Wawel Cathedral in Kraków, in the Sigismund Chapel. He was the son of the ruler of Poland and Lithuania Sigismund the Old (1467–1548, reigned 1506–1548) and his second wife Bona Sforza (1494–1557) and was the sole heir to the throne. His sisters were Isabella (1519–1559, Queen of Hungary), Sophia (1522–1575, Duchess of Brunswick), Anna (1523–1596, Queen of Poland and Grand Duchess of Lithuania) and Catherine (1526–1583, Queen of Sweden). He also had a brother, Albertus (1527). His sisters from his father’s first marriage were Hedwig (1513–1573, Duchess of Brandenburg) and Anna (1515–1520). Sigismund Augustus married three times: to Elizabeth Habsburg (1526–1545), Lithuanian noblewoman Barbara Radziwill (ca 1520/1523–1551) and the sister of his first wife, Catherine Habsburg (1533–1572). His first and third marriages were unfruitful, while his second ended in tragedy. Sigismund Augustus died without leaving any heirs. According to the artist, the portrait features Jogaila (ca 1350–1434, Grand Duke of Lithuania 1377–1381, 1382–1386, King of Poland 1386–1434), based on a portrait from the picture gallery of rulers at the Marble Room at Wawel Royal Castle. There Jogaila’s image was created based on Sigismund Augustus’ portrait. This was a rather common practice when there were few images of a particular ruler, so the portrait of a later ruler would be used as the prototype.
Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės
Marijos Kazimieros d’Arkjen portretas
Kasparas Nečeris (1639–1684)
XVII a. II p.
Drobė, aliejus; 46 x 36,5 cm
Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Marija Kazimiera d’Arkjen (1641–1716) kilusi iš Prancūzijos, gimė markizo Henriko de la Granž d’Arkjeno (1613–1707) ir Pranciškos de la Šatr (1615–1672) šeimoje Nevere. Į Abiejų Tautų Respubliką valdovė atvyko 1646 m. kartu su būsimosios Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (1611–1667) dvaru. 1658 m. Marija Kazimiera ištekėjo už Sandomiero vaivados Jono Zamoiskio (1627–1665), tačiau santuoka nebuvo sėkminga. 1659 m. užsimezgė Marijos Kazimieros romanas su tuomečiu Lenkijos didžiuoju vėliavininku Jonu Sobieskiu (1629–1696), o 1665 m., mirus Jonui Zamoiskiui, pora susituokė. 1674 m. Jonas Sobieskis buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu, Marija Kazimiera taip pat karūnuota. Kurį laiką ji netgi faktiškai valdė Respubliką. Mirus Jonui Sobieskiui, įnoringa Marija Kazimiera nepalaikė savo sūnaus kandidatūros į Respublikos valdovo sostą, bet rėmė prancūzų princą. 1699 m. Marija Kazimiera išvyko į Romą, o 1714 m. persikėlė į Prancūziją ir ten 1716 m. mirė.
Portrait of Queen of Poland and Grand Duchess of Lithuania
Marie Casimire d’Arquien
Caspar Netscher (1639–1684)
Second half of the 17th century Oil on canvas; 46 x 36.5 cm
Queen of Poland and Grand Duchess of Lithuania Marie Casimire d‘Arquien (1641–1716) was originally from France, born to Marquis Henri de La Grange d‘Arquien (1613–1707) and Françoise de la Châtre (1615–1672) in Nevers. She arrived in the Polish-Lithuanian Commonwealth in 1646 as part of the courtly entourage of the future Queen of Poland and Grand Duchess of Lithuania Marie Louise Gonzaga de Nevers (Ludwika Maria, 1611–1667). In 1658 Marie Casimire married Voivode of Sandomierz Jan Zamoyski (1627–1665), however their marriage was not successful. In 1659 Marie Casimire engaged in a romance with the then Grand Standard-bearer of Poland John (Jan) Sobieski (1629–1696), and in 1665, once Jan Zamoyski was dead, the couple could marry.
In 1674 John Sobieski was elected as ruler of the Polish-Lithuanian Commonwealth, and Marie Casimire also received the crown. For some time she even served as the factual ruler of the Commonwealth. After John Sobieski’s death, the vagarious Marie Casimire did not support her son’s candidature to the Commonwealth ruler’s throne, instead supporting the French prince as candidate. Marie Casimire departed for Rome in 1699 and moved to France in 1714, where she died in 1716.
I. 9.
Lietuvos pakanclerio kunigaikščio
Kazimiero Leono Sapiegos portretas
Konstantas Aleksandravičius (minimas 1777–1794)
1780
Drobė, aliejus; 47,5 x 38 cm
Lietuvos pakancleris (1645–1656) kunigaikštis Kazimieras Leonas Sapiega (1609–1656) buvo Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio (1589–1623) Leono Sapiegos (1557–1633) bei jo antrosios žmonos kunigaikštytės Elžbietos (Halškos) Radvilaitės (1583–1611) sūnus. Studijavo Nyderlandų ir Italijos universitetuose. Nuo 1631 m. Lietuvos didysis raštininkas, nuo 1637m. rūmų maršalka, o nuo 1645 m. Lietuvos pakancleris. Valdovų buvo vertinamas dėl išsilavinimo (mokėjo net septynias kalbas), karybos įgūdžių ir svetingumo. Buvo vienas iškiliausių Lietuvos valstybininkų, dosnus mecenatas. 1641 m. reikšmingai prisidėjo steigiant Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, finansuodamas fakulteto namų statybą ir šiai mokslo įstaigai padovanodamas gausų knygų rinkinį, pradėtą kaupti dar tėvo, žinomą kaip garsiąją Ružanų biblioteką (joje buvo daugiau nei 3 000 tomų teisinės literatūros). Taip pat fakultetui užrašė vieną savo dvarų. Kazimiero Leono Sapiegos garbei fakultetas buvo pavadintas Schola Sapiehana. Nors buvo vedęs Teodorą Kristiną Tarnovską, Kazimieras Leonas Sapiega mirė bevaikis, o jo turtą paveldėjo pusbrolis Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas (1656–1665) kunigaikštis Povilas Jonas Sapiega (1609–1665). Šis Kazimiero Leono Sapiegos portretas greičiausiai priklausė grafų Kosakovskių Vaitkuškio rūmų paveikslų kolekcijai.
Portrait of Lithuanian Vice-Chancellor Prince Kazimierz Leon Sapieha Konstanty Aleksandrowicz (mentioned 1777–1794)
1780
Oil on canvas; 47.5 x 38 cm
Lithuanian Vice-Chancellor (1645–1656) Prince Kazimierz Leon Sapieha (1609–1656) was the son of Voivode of Vilnius and Lithuanian Chancellor (1589–1623) Lew Sapieha (1557–1633) and his second wife Princess Elżbieta (Halszka) Radziwill (1583–1611). Kazimierz Leon studied at universities in the Netherlands and Italy. He was Lithuanian Grand Scribe from 1631, Court Marshal from 1637 and Lithuanian Vice-Chancellor from 1645. He was appreciated by rulers for his high level of education (he knew as many as seven languages), military skills and hospitable nature. Kazimierz Leon was one of the most eminent Lithuanian statesmen and a generous patron. He contributed significantly to the founding of the Law Faculty at Vilnius University in 1641, funding the construction of the faculty building and gifting a rich collection of books to this academic institution, which had started being collected by his own father, and was known as the famous Różana Library (it contained over three thousand volumes of legal literature). Kazimierz Leon also bequeathed one of his estates to the faculty, which was named Schola Sapiehana after its generous donor. Even though he was married to Teodora Krystyna Tarnowska, Kazimierz Leon died without leaving any heirs, his property was inherited by his cousin, Voivode of Vilius and Lithuanian Grand Hetman (1656–1665) Prince Paweł Jan Sapieha (1609–1665). This portrait of Kazimierz Leon most likely belonged to the Kossakowski counts’ Vaitkuškis Palace painting collection.
I. 17.
Toskanos didžiojo kunigaikščio
Ferdinando II Medičio portretas
Valorė (1590–1660) ir Domenikas (1588–1660) Kaziniai, pagal Justą Sustermansą (1597–1681) (?)
Italija, Toskana, XVII a. II p. Drobė, aliejus; 117 x 87 cm
Portrete, kurį XVII a. antroje pusėje galėjo sukurti broliai Valorė ir Domenikas Kaziniai, remdamiesi savo mokytojo Justo Sustermanso paveikslu, vaizduojamas Toskanos didysis kunigaikštis Ferdinandas II Medičis (1610–1670, valdė 1621–1670). Bemaž pusę amžiaus Toskaną valdęs FerdinandasII daug dėmesio skyrė kultūrai ir mokslui, tačiau kraštas patyrė ekonominį nuosmukį. Jis buvo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Vladislovo (1595–1648, valdė 1632–1648) bei Jono Kazimiero (1609–1672, valdė 1648–1668) Vazų tikras pusbrolis (visų jų motinos buvo seserys iš Habsburgų dinastijos). Jaunajam princui Vladislovui Vazai keliaujant po Europą, Ferdinandas II ir jo motina, regentė Marija Magdalena Habsburgaitė, savo artimą giminaitį 1625 m. itin prabangiai priėmė Florencijoje, visą mėnesį rengė jam puotas, šokius, operų pastatymus, žirgų baletus, iškylas, medžiokles, supažindino su Uficių ir Pičių rūmų meno kolekcijomis, žymiausiais architektūros objektais, kvietė į mišias bažnyčiose, kartu lankė kitus Toskanos miestus.
Portrait of Grand Duke of Tuscany
Ferdinando II Medici
Valore (1590–1660) and Domenico (1588–1660) Casini, after Justus Sustermans (1597–1681) (?)
Italy, Tuscany, second half of the 17th century Oil on canvas; 117 x 87 cm
This portrait, which could have been created in the second half of the 17th century by the brothers Valore and Domenico Casini, based on a painting by their teacher Justus Sustermans, depicts Grand Duke of Tuscany Ferdinando II Medici (1610–1670, reigned 1621–1670). Ruling Tuscany for close to half a century, Ferdinando II dedicated much attention to culture and the sciences, all while his lands experienced economic decline. He was the cousin of Poland’s and Lithuania’s rulers Ladislaus (1595–1648, reigned 1632–1648) and John Casimir (1609–1672, reigned 1648–1668) Vasa (their mothers were sisters from the Habsburg dynasty). While young Prince Ladislaus Vasa was travelling around Europe, Ferdinando II and his mother, regent Maria Maddalena of the House of Habsburg, organised an especially splendid reception for their close relative in Florence in 1625, holding banquets, dances, opera performances, horse ballets, outings and hunting trips all month long, introducing him to the Uffizi and Pitti palace art collections and the most prominent architectural objects, inviting him to Mass at churches and visiting other cities in Tuscany together.
Malda Alyvų kalne
Frančeskas Kuradis (1570–1661)
Florencija, XVII a. III deš. pab. Drobė, aliejus; 76 x 61 cm
2021 m. padovanojo Džordžas Baratis (Milanas, Italija)
II. 4.
Prayer on the Mount of Olives
Francesco Curradi (1570–1661)
Florence, late 1620s
Oil on canvas; 76 x 61 cm
Gifted by Giorgio Baratti (Milan, Italy) in 2021
II. 6.
Medituojantis šv. Jeronimas Hendrikas van Someris, vadintas Enriku Fjamingu (Henriku il Fjamingu) (apie 1607/1615–1656/1684?)
Neapolis, XVII a. II ketv. Drobė, aliejus; 77 x 66 cm
Saint Jerome in Meditation Hendrick van Somer (Someren), called Enrico Fiammingo (Henrico il Fiamingo) (ca 1607/1615–1656/1684?)
Naples, second quarter of the 17th century Oil on canvas; 77 x 66 cm
