Viskas įmanoma. LVŽS Radviliškio skyriaus leidinys savivaldybės mero rinkimams.
„Aš, Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Radviliškio rajono merus, pažadu rinkėjams dirbti, remdamasis demokratijos, teisingumo ir sąžiningumo principais, būti atviru, telkiančiu ir gyventojų nuomonę gerbiančiu meru.“
3 psl.
Už klestinčius regionus, už tradicinę šeimą ir lietuviškas vertybes
5 psl.
Duokime Radviliškiui daugiau demokratijos!
7 psl.
Mano pasirinkimas – meras, kuriantis gyvenimą
8 psl.
Dešimties žingsnių planas Radviliškio kraštui.
A. Gaidžiūnas: gerovę kuriame ne žodžiais, o darbais! „Matau Radviliškį ir jo rajoną kaip saugią, draugišką erdvę, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus“, – tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Radviliškio rajono savivaldybės merus Aurimas Gaidžiūnas. Dalinamės interviu su A. Gaidžiūnu. Aurimai, siekiate tapti Radviliškio rajono savivaldybės meru. Kodėl rajono gyventojai turėtų už Jus atiduoti savo balsą? Seimo rinkimų rezultatai, ypač antrojo turo, parodė, kad Radviliškio miesto ir rajono rinkėjai nori pokyčių. Buvusiam ilgamečiam rajono merui pralaimėjau tik po atkaklios kovos. Dalyvauju mero rinkimuose, nes jaučiu žmonių pasitikėjimą ir nenoriu nuvilti savo rinkėjų. Ilgus metus trunkantis konservatorių valdymas pradeda panašėti į norą ne dirbti, o tiesiog valdyti. Neretai susidaro įspūdis, kad savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose laukiami ir pageidaujami tik vienos partijos nariai – konservatoriai, o pagrindinis įdarbinimo argumentas yra ne kompetencija, o partiškumas. Rajonas praranda galimybes sulaukti jaunų ir perspektyvių specialistų, nes viešajame sektoriuje norintis gauti darbo vietą žmogus vertinamas pagal priklausymą ar (ne)priklausymą tam tikrai partijai. Tokia absurdiška situacija verčia jaunus žmones išvykti ieškoti laimės didmiesčiuose arba užsienyje. Savivaldoje tikrai ne vieta nepotizmui. Jei atvirai – tikrai jaučiuosi sukaupęs pakankamai patirties eiti mero pareigas: man 55 metai, turiu 35 metų darbo stažą, iš kurių paskutinius 16 metų dirbau vadybinį darbą – vadovavau įmonei, vieną kadenciją ėjau Seimo nario pareigas. Pažįstu gyvenimą iš įvairių jo pusių ir visada mano prioritetas buvo ir lieka žmogus.
Per ketverius metus, praleistus Lietuvos Respublikos Seime, sukaupiau nemažai patirties, kurią galėčiau panaudoti vadovaudamas savivaldybei. Esu komandos žmogus ir aplink save sutelkčiau stiprią komandą – vicemerą, patarėjus, kurie padėtų įgyvendinti mano rinkiminę programą. Mane įkvepia kolegų pavydžiai. Štai, kaimyniniam Šiaulių rajonui jau daug metų sėkmingai vadovauja LVŽS atstovas Antanas Bezaras, kuris, beje, kaip ir aš, prieš tapdamas meru buvo verslininkas, tiksliau, ūkininkas. Jei tapsite meru, kokių darbų imsitės pirmiausia? Skaudulių tikrai nemažai: maži savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių bei įstaigų darbuotojų atlyginimai, netvarka mokinių maitinimo sektoriuje, neūkiškas savivaldybės lėšų panaudojimas bei valdymas ir pan. Pagrindinį dėmesį skirsiu tolygesniam lėšų paskirstymui miestui ir rajonui. Tikrai nėra teisinga, kai vietos valdžios sprendimai lemia milijonines investicijas į miesto centrą po savivaldybės mero kabineto langais, į miesto parkus ar kitas miesto erdves, o tolimesni rajono pakraščiai lieka užmiršti, palikti likimo valiai. Seniūnijos centrinės rajono valdžios nėra proporcingai finansuojamos, neretai neturi lėšų spręsti kylančias problemas, kaimiškose seniūnijose žmonės turi važiuoti duobėtais, užpustytais keliais ir gatvėmis. Tikrai nenoriu pasakyti, kad miestui investicijos nereikalingos – jos reikalingos Tęsinys 2 psl. >
2
Viskas įmanoma. LVŽS Radviliškio skyriaus leidinys savivaldybės mero rinkimams.
< Pradžia 1 psl.
ir būtinos, tačiau turi būti racionalios ir subalansuotos. Dar vienas labai svarbus darbas – pasirūpinti, kad radviliškiečiai šaltuoju metų laiku už šildymą mokėtų teisingą ir proporcingą kainą. Kaip žmogus, sukūręs verslą, žinau, kur ir ką reikia pakeisti, kokius sprendimus priimti, kad šilumos kaina sumažėtų 20 ar 30 proc. ir pasiektų Lietuvos vidurkį. Didelį dėmesį skirsiu viešųjų pirkimų skaidrinimui – juose negali likti vietos korupcijai ar jau iš anksto sutartiems sandoriams. Be jokios abejonės, prioritetinis darbas būtų parengti 2022 m. savivaldybės biudžeto projektą ir jame numatyti teisingą ir racionalų lėšų paskirstymą atskiroms sritims, o ne taupymą ir lėšų laikymą banke. Praėjusių metų Statistikos departamento duomenimis, Radviliškio savivaldybėje vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ siekė tik 638,1 euro. Tad tarp 60 Lietuvos savivaldybių pagal vidutinių atlyginimų dydį Radviliškis rikiavosi tik 51 vietoje. Kaimyninėse savivaldybėse vidutiniai darbuotojų atlyginimai – kur kas didesni. Pakalbėkime apie tai, kokius projektus siektumėte įgyvendinti ateityje, ilgalaikėje perspektyvoje? Kol kas buvo daug kalbų apie investicijų pritraukimą į rajoną, tačiau darbų – mažai. Buvęs meras savo rinkimų programoje kalbėjo apie 500 naujų darbo vietų rajone. Kol kas jų nėra. Būtina ieškoti investicijų ir kartu skatinti krašto verslininkus kurti naujas darbo vietas. Reikia pagalvoti, kaip prie to galėtų prisidėti savivalda. Ketinu parengti planą ir, be abejo, jį įgyvendinti, siekdamas į Radviliškio miestą ir rajoną sugrąžinti jaunus žmones. Radviliškis nėra išimtis – mieste ir rajone mažėja gyventojų, o tai savo ruožtu sukuria daug papildomų problemų tiek švietimo srityje, tiek darbo rinkoje.
Mano galvoje seniai sukasi viena idėja, apie kurią kol kas mažai politikų kalbėjo garsiai – tik puse lūpų. Aš siūlysiu svarstyti pramogų ar atrakcionų parko įkūrimo Radviliškyje projekto idėją. Toks parkas leistų pritraukti turistų, paskatintų ekonomiką, vietinius verslus, miestas taptų kur kas patrauklesnis atvykstantiems. Tai būtų toks parkas, kokio dar nėra kituose Lietuvos miestuose. Panaudojus viešo ir privataus sektoriaus, galbūt ir Europos Sąjungos, lėšas, toks projektas būtų nesunkiai įgyvendinamas ir gana greitai atsipirktų. Kokių permainų imtumėtės? Ar siektumėte kažką keisti, reorganizuoti? Žinau, ką tikrai padaryčiau – visų pirma pabendraučiau su visų savivaldybei pavaldžių įmonių ir įstaigų vadovais. Neslėpsiu, žvelgiant iš šalies atrodo, kad ne visi iš jų susitvarko su esamomis pareigomis. Kai kurių veikla kelia abejonių, tačiau aš niekada neskubu daryti išvadų. Negana to, vieša paslaptis, kad savivaldybės įstaigų vadovai beveik visur yra konservatorių partijos nariai, o ši praktika tikrai ydinga. Žmogus gali būti labai geras vienos srities specialistas, tačiau atsidūręs jam svetimoje veikloje patiria didelius iššūkius. Yra tik vienetai žmonių, kurie gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse, todėl partiškumas negali nulemti žmogaus pareigų.
siūlymus šio klausimo svarstymą atidėti nebuvo atkreiptas. Panaši situacija susidarė dėl Šiaulėnų gimnazijos Šaukoto skyriaus – jį norėta uždaryti. Išklausius mokyklos ir vietos bendruomenės nuomonę, skyrius bent jau dar metus funkcionavo. Tuo tarpu Alksniupių bendruomenė pasipriešino vėjo jėgainių išdėstymo specialiojo plano rengimui jų miestelyje, nors savivaldybės taryba buvo uždegusi žalią šviesą jam rengti. Kiek žinau, yra numatyta bent vieną kultūros centrą (namus) prijungti prie kito. O dėl Radviliškio ligoninės nuolat vyksta manipuliacijos. Rajono valdžia prieš keletą metų priėmė sprendimą ir panaikino Vaikų ligų ir Ginekologijos–akušerijos skyrius, o vėliau skelbėsi gelbstinti ligoninę nuo „valstiečių“. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad su vietos bendruomenėmis beveik nediskutuojama, tad kyla nepasitenkinimas, kurio būtų galima išvengti. Tiesiog savivaldybė – pernelyg atsiskyrusi nuo žmonių. Tapęs meru, šią situaciją pakeisčiau iš esmės.
Kokia, Jūsų nuomone, savivaldybėje sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros padėtis? Pirmiausia noriu pasakyti, kad bet kokie sprendimai, susiję su švietimo arba gydymo įstaigų tinklo optimizacija, turi būti priimti tik po diskusijų su vietos bendruomene. Negalima už akių priimti tik siauram žmonių ratui naudingus sprendimus. Pavyzdžiui, rajono taryba priėmė sprendimą Pakalniškių pagrindinę mokyklą prijungti prie Šeduvos gimnazijos, t. y. padaryti gimnazijos skyriumi, nors bendruomenė tam prieštaravo. Kilo konfliktas. Buvo surinkta 300 vietos gyventojų parašų. Gaila, kad dėmesys į LVŽS atstovų
Papasakokite plačiau, kokį Radviliškį Jūs matote ateityje? Kokia Jūsų vizija? Mano vizijoje Radviliškis tampa gyvu, patraukliu miestu, o savivaldybė – atvira, gyventojų poreikius, lūkesčius atitinkanti ir subalansuotas viešąsias paslaugas teikianti institucija. Regiu Radviliškį ir jo rajoną kaip saugią, draugišką erdvę, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus. Kaip tolygiai ir išmintingai vystomą Lietuvos vietovę, kurioje skatinami dirbantys, kuriantys žmonės, plečiasi jų smulkieji verslai, kuriasi nauji investuotojai, aplinką tausojančios darbo vietos, atvyksta jaunos šeimos. Kaip vietą, kurioje verda gyvenimas, ir jis reiškiasi įvairiausiomis kūrybos formomis. Kaip unikalią gyvenamąją vietovę su tvarkingomis gatvėmis, kaimo keliais ir viešosiomis erdvėmis, gausiai lankomą
turistų. Kur gyvenimas kaime tampa privalumu, o ne trūkumu. Ir kurioje ne mažėja, o daugėja gyventojų. Kaip vertinate savo konkurentus mero rinkimuose ir dabartinę situaciją, kai savivaldybė beveik pusę metų buvo be mero? Situaciją vertinu dviprasmiškai. Visus konkurentus gerbiu. Vieni iš jų turi daugiau patirties, kiti – mažiau. Vieni daugiau kalba ir kritikuoja, bet kažin kaip jiems sektųsi dirbti tapus savivaldybės meru. Bijau tik vieno, kad rinkėjai balsuodami už tam tikros partijos kandidatą ir galvodami, kad jų lauks permainos, jų nesulauks. Kitaip tariant, jie nusipirks katę maiše. Reikia konstatuoti – vieno žmogaus ambicijos lėmė, kad savivaldybėje vyksta
2021 m. kovas nauji mero rinkimai, bet tik dvejiems metams ir už pusę milijono eurų. Buvęs meras į Seimą persikėlė neužbaigęs mero kadencijos, kartu nebaigęs visų darbų, neįvykdęs įsipareigojimų ir pažadų rinkėjams.
3
Neleiskite, kad už jus nuspręstų kiti. Ateikite, jei norite permainų, jei norite, kad savivaldybei vadovautų meras, o ne žmogus iš Vilniaus. Jei norite mero, o ne tiesiog administratoriaus, kuris bus tampomas už virvelių ir už jį sprendimus priiminės kiti. Mero, kuris gali vadovauti savivaldybei ir prisiimti ant savo pečių visą atsakomybę, o ne sprendimų priėmimą perkelti kitiems.
Tiesioginiuose mero rinkimuose didelę reikšmę turi kandidato charizma, asmeninės charakterio savybės, nuveikti ar, priešingai, nenuveikti darbai, o ne kalbos. Dešiniųjų politinių jėgų kandidatai mero rinkimuose tik du, kairiųjų – penki. Natūralu, kad kairiųjų ar centro kairiųjų jėgų balsai pasiskirstys net į penkis krepšelius. Dėl to laimi tik dešinieji. Maža to, neabejoju, kad mero rinkimuose konservatorių partija pasitelks administracinius išteklius: tiek žmogiškuosius, tiek kitus, siekdama patekti į antrąjį rinkimų turą.
Įvertinkite žmonių, kandidatų nuveiktus darbus, o ne kalbas. Dažnai tie, kurie moka gražiai kalbėti, sulaukia didelių žmonių simpatijų. Aš į rinkimus einu daryti darbų, o ne kalbėti. Mano šūkis – viskas įmanoma, kai imi ir darai! Pagaliau, nepasiduokite manipuliacijoms, kurias girdite, neva, jei meras bus ne konservatorių partijos atstovas, tai pradės griūti dangus: biudžetinio sektoriaus žmonės bus atleidžiami iš darbo, nebus mokamos socialinės išmokos ar net senatvės pensijos ir panašiai. Tai yra propaganda, kuri neturi nieko bendro su sveiku protu. Tai konservatorių juodosios technologijos, esą, visi yra blogi, keliantys grėsmę ar dar blogiau – kvailiai ir neišmanėliai, o tik jie vieni gražūs ir kompetentingi. Tai netiesa.
Ko noriu paprašyti rinkėjų, tai aktyviai dalyvauti rinkimuose. Labai prašau žmonių, remiančių kairiąsias jėgas – nesvarbu, valstiečius, socialdemokratus, žaliuosius ar darbiečius – ateiti į rinkimus. Dešiniųjų rinkėjai eis balsuoti per pūgą, vėtrą, audrą ar pandemiją. Jie visada mobilizuojasi. Mielieji, nesvarbu, kurį kairiųjų kandidatą Jūs palaikote, tiesiog ateikite balsuoti.
Už klestinčius regionus, už tradicinę šeimą ir lietuviškas vertybes 115–os metų politinės veiklos patirtį turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo veiklą grindžia ne žinomais veidais, skambiais lozungais ar gražesniais vaizdais, o vertybėmis ir darbais. Kuriame Lietuvą, kurioje gerbiami ir saugomi papročiai, kur tvirtai laikomasi tradicinių socialinių normų ir vertybių, kur puoselėjamas tautiškumas ir nacionalinė tapatybė. Politinių pasisakymų šiandien girdime daug. Dalinamės mintimis, kaip nepaklysti politinių idėjų lauke ir pasirinkti ne vienadienius, o patikimus politinius sprendimus. Liberalizmas ir tradicionalizmas Pastaruoju metu mūsų šalies politinių partijų retorikoje vis labiau ryškėja takoskyra tarp liberalizmo ir tradicionalizmo. Dažniausiai nesutariama dėl tam tikrų pamatinių vertybinių klausimų, tarkime, ką turėtume laikyti šeima, kaip turėtume vertinti abortus, kokių pozicijų laikytis dėl dirbtinio apvaisinimo ar dalies narkotikų legalizavimo. Liberalių vertybių politikai teigia, kad kuo mažiau valstybė kišis į žmogaus gyvenimą, tuo bus geriau. Pasak jų, žmogus turi teisę laisvai pasirinkti, nori jis, pavyzdžiui, vartoti narkotikus, ar ne, o valstybė neturi teisės pamokslauti. Tad narkotikus liberalai siūlo dekriminalizuoti. Tačiau nutylima, kokį žalingą poveikį kvaišalai daro žmonėms, ypač jaunimui. Narkotikų legalizavimo problema nelaiko ir konservatoriai. Šiuos jau kuris laikas krečia vertybių krizė. Nors dalis Tėvynės sąjungos narių – tradicionalistai, partijos vadovybė – liberali. Konservatoriams tenka maskuoti savo liberalumą. Tai suprantama. Jiems bū-
tina turėti konservatyvių rinkėjų palaikymą. Tad Tėvynės sąjunga visaip siekia parodyti, kad yra tradicinių vertybių sergėtoja ir gynėja. Bet tai – pragmatiškas išskaičiavimas, o ne vertybinė pozicija. Pažvelkime į realius ir ne tokius jau ir tolimus pavyzdžius. Kai Lukiškių aikštėje – laisvės kovotojų atminimo vietoje – liberalo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu buvo įkurtas pliažas, didelė dalis konservatorių tylėjo. Tylėjo ir partijos lyderiai – Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Šeimos sampratos klausimu konservatoriai taip pat aiškiai nepasako savo principinės pozicijos. Priešingai, šiame Seime pamažu skinasi kelią iniciatyva, pagal kurią šeimos statusą įgytų ir tos pačios lyties poros. Liberalams ir konservatoriams nė motais, kad tokių iniciatyvų nepalaiko didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Ką tuo norime pasakyti? Tai, kad balsuodamas už konservatorius, liaudiškai tariant, renki katę maiše: niekada negali žinoti, kokią politiką – liberalią ar konservatyvią – ši partija vykdys.
Tarpukario tradicijų tąsa LVŽS taip pat sulaukia kritikos, kad neturi ideologijos, yra vienadienė, populistinė partija, neturinti ryšių nei su Lietuvos parlamentarizmo tradicija, nei apskritai su parlamentarizmu. Netiesa. O tiesą liudija istorija.
LVŽS – laiko patikrinta politinė jėga, kurios politika grindžiama ilgaamžėmis vertybėmis. Partijos istorinės šaknys siekia net XX a. pradžią. LVŽS pirmtakė tuo metu buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – viena iš svarbiausių ir pažangiausių politinių jėgų tarpuka-
4
Viskas įmanoma. LVŽS Radviliškio skyriaus leidinys savivaldybės mero rinkimams.
rio Lietuvoje, tarp kurios narių buvo daug iškilių ir nusipelniusių Lietuvai asmenybių. Tarp jų randame prezidentą Kazį Grinių, ministrą pirmininką Mykolą Sleževičių, ilgametį Kauno burmistrą Joną Vileišį ir kitus politinius veikėjus, kurie niekada nebijojo imtis lyderystės ypač sunkiais Tėvynei laikotarpiais. Valstiečiams liaudininkams rūpėjo Lietuva – ne tik miestas, bet ir kaimas, šeima, tradicijos, žmonių gerovė. LVŽS tęsia minėtų iškilių valstybininkų prieš šimtmetį pradėtą ir vykdytą valstybės bei tautos išsaugojimo ir stiprinimo politiką. Mums rūpi lietuviškas verslas – ir smulkus, ir vidutinis Pernai Lietuva susidūrė su COVID–19 pandemija, paralyžiavusia pasaulį. Greiti ir ryžtingi buvusios Vyriausybės sprendimai pasiteisino. Lietuva sėkmingai įveikė pirmąją pandemijos bangą – išvengėme gydymo įstaigų perkrovimo, sunkiai sergantieji sulaukė tinkamos pagalbos, buvo išvengta didelio aukų skaičiaus. Tiesa, nesulaukėme nei padėkos, nei pagalbos, tik kritikos. Mus vadino „draudimų partija“, nors pirmosios viruso bangos metu griežtų priemonių ėmėsi visos pasaulio šalys. Kodėl? Mat tuo metu niekas apie šį virusą nieko nežinojo, o reaguoti reikėjo nedelsiant. Šiandien mus kaltina, kad nesuvaldėme antrosios COVID–19 bangos. Liaudies išmintis byloja: „Kas nedirba, tas neklysta“. Klystame ir mes. Tačiau reikėjo ieškoti būdų, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės sveikatos ir krašto ekonomikos. Lengviausia viską uždaryti, užuot pagalvojus, kaip apsaugoti žmones, o kartu ir ekonomiką. O ką padarė liberalai ir konservatoriai, atėję į valdžią? Viską uždarė. Tiesa, draudimai galioja ne visiems. Štai, stambiojo verslo karantinas praktiškai nepalietė, nes jo atstovai patarinėja premjerei. Matydami tai, principingai ginsime smulkaus ir vidutinio verslo interesus. Pasinaudodami šešėlinės vyriausybės
instrumentu, sieksime, kad pagrindinis šalies ekonomikos ramstis – smulkus ir vidutinis verslas – patirtų kuo mažesnių nuostolių. Lietuviškam verslui padėsime ir kitais būdais. Vienas jų – valstybinio banko steigimo iniciatyva, kurią pristatėme praėjusioje Seimo kadencijoje. Ne paslaptis, kad privatūs užsienio bankai atsisako kredituoti smulkųjį ir vidutinį verslą, o šis privalo turėti finansavimo šaltinių, antraip ekonomikos plėtra sustos. Negana to, Lietuvos bankų sektoriuje trūksta konkurencijos, o regionuose mažėja būtinųjų bankinių paslaugų tiekimas. Tęsime praėjusioje kadencijoje pradėtus darbus. Regioninės atskirties mažinimas Jums, Radviliškio gyventojams, aktualus regioninės atskirties klausimas. Ilgus metus liberalų ir konservatorių vyriausybės nedarė nieko, kad mažėtų regioninė atskirtis. Priežastis yra paprasta: šių partijų rinkėjai – Vilniaus gyventojai. Abejinga ankstesnių vyriausybių politika lėmė, kad šiandien dažnai girdime kalbant apie dvi Lietuvas. Vieną – sėkmingesniąją, labiau pasi-
turinčią, turinčią daugiau galimybių ir dažniausiai išsidėsčiusią aplink sostinę Vilnių. Tuo tarpu kita Lietuva veriasi pažvelgus į mūsų valstybės regionus, kur gyvena darbštūs ir geri žmonės, tik gyvenimas jiems, rodos, šypsosi mažiau, jie turi siauresnes galimybes ir yra mažiau matomi bei girdimi. Pirmieji žingsniai, mažinantys regioninę atskirtį, jau žengti. Suprasdama regioninės atskirties problemos rimtumą, LVŽS praėjusios Seimo kadencijos metu inicijavo konkrečią socialinę programą, pagal kurią pirmąjį būstą regionuose perkančioms arba statyti norinčioms jaunoms šeimoms valstybė suteikia subsidiją. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas. Žinoma, tik šios priemonės nepakaks panaikinti regionų ir didžiųjų miestų atskirtį. Su regionine atskirtimi galima kovoti taikant aiškias priemones: investicijas kreipiant ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į rajonus, saugant regioninius universitetus ir didinant švietimo bei sveikatos apsaugos paslaugų kokybę rajonuose, kuriant kokybišką infrastruktūrą ir stiprinant savivaldą.
Dviejų Lietuvų nėra ir negali būti. Regioninė atskirtis – problema, su kuria būtina aktyviai kovoti. Dėmesys pažeidžiamiesioms grupėms Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų laikotarpį retrospektyviai, matysime, kad pajamos augo labai skirtinguose sektoriuose ir tarp labai skirtingų visuomenės grupių. Tai, savo ruožtu, rodo, kad žingsniai, kovojant su socialine ir ekonomine atskirtimi, jau žengti. Atskirtį mažina ir dėmesys pažeidžiamiausioms grupėms. Dėl LVŽS pastangų atsirado „vaiko pinigai“. Ši išmoka – veiksminga priemonė kovojant su socialine nelygybe ir skurdu. Nors skaudulių ir neteisybės šiandieninėje Lietuvoje dar yra daug, pradėti pokyčiai duoda rezultatus. Ketverius metus LVŽS vadovavosi tradicinėmis vertybėmis ir kūrė Lietuvą, kurioje norisi gyventi: su mažesne atskirtimi, oresnėmis pensijomis ir socialinėmis išmokomis, augančiais atlyginimais, didesniu dėmesiu mažiesiems ir juos auginantiems tėvams. Ir toliau dėsime pastangas, kad Lietuvos žmonių gyvenimas pagerėtų: Lietuva stiprėtų, o joje gyventų laimingi ir orūs gyventojai.
2021 m. kovas
5
Duokime Radviliškiui daugiau demokratijos! Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – viena stipriausių partijų savivaldoje, turinti du atstovus Europos Parlamente, trisdešimt du Seimo narius šioje kadencijoje. Jau ketvirtį amžiaus LVŽS Radviliškio skyrius, turėdamas pastovų beveik penktadalio rinkėjų palaikymą, aštuntą kadenciją rajono taryboje turi keturis narius. Mūsų skyriaus tarybos nariai visada buvo aktyvūs dalyvaudami komitetų ir komisijų darbe – vadovavome ir vadovaujame Kaimo reikalų ir investicijų komitetui, Etikos komisijai, aktyviai dalyvaujame biudžeto formavime, nemažą patirtį esame sukaupę viešųjų paslaugų tiekimo srityje (šilumos, vandens tiekimas, atliekų tvarkymas, daugiabučių namų administravimas). Rajono švietimo reikalus komitete kuruoja mūsų narys – filologijos mokslų daktaras. Tenka apgailestauti, esant kitų partijų persvarai taryboje, ne visada ir ne visi naudingi mūsų pasiūlymai sulaukia palaikymo. Autokratiniu valdymo stiliumi pasižymėjęs meras nebaigė savo kadencijos, todėl gyventojai turės išsirinkti naują rajono merą. Jei mere išrinktumėte Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlomą kandidatę, rajono valdyme niekas nesikeistų. Ir toliau kasmet liktų 4–5 milijonai nepanaudotų biudžeto lėšų, kai tuo tarpu tiek rajono biudžetinių įstaigų, tiek administracijos darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių respublikoje. Būtų statomi prašmatnūs objektai (brangios aikštės, fontanai), brangiai tvarkomi parkai, perkami brangūs automobiliai. Statybos ir remonto darbų užsakymus „laimėtų“ vienos partijos tam tikslui įsteigti subjektai. Būtų toliau vilkinami sprendimai dėl moksleivių kokybiškesnio maitinimo, proteguojant ir dangstant „savos“ įmonės pelnymąsi iš vaikų sveikatos. Būtų jungiamos arba naikinamos dar likusios kaimo mokyklos. Ir toliau gyventojų nepasitenkinimas būtų numalšintas, nes didžioji dalis savivaldybės įstaigų, įmonių vadovų, seniūnų, administracinių padalinių vadovų yra
„savi“, t. y. konservatorių partiečiai arba jiems prijaučiantys žmonės. O kur dar valdančiųjų korupcinių bylų šleifas? Kur čia vieta demokratijai? Kai meras daugeliu atveju priiminėdavo sprendimus vienas pats, buvo žlugdoma vadovų, specialistų iniciatyva. Rajono neturi valdyti vienas žmogus, kaip buvo iki šiol. Tam yra komanda, taryba, administracija, skyriai, kurie ir turi būti atsakingi už atskiras sritis. Mero rinkimuose kandidatus pateikė šešios partijos ir vienas kandidatas išsikėlė savarankiškai. Aišku, mes laukiame permainų, bet sunku būtų įsivaizduoti, kokia galimybė sėkmingai dirbti meru, neturint partinės komandos ir kolegų rajono taryboje palaikymo. Patarlė sako, kad antrą kartą nebrendama į tą patį vandenį. Tai pasakytina apie Žaliųjų partijos atstovą, kuris jau yra šios duonos ragavęs, tačiau prieš rinkimus pakeitė partiją, palikdamas seniau buvusius bendražygius socialdemokratus. Didelio visuomenės palaikymo dar neužsitarnavusi Žaliųjų partija, vargu ar suburtų palaikymo komandą taryboje. Netikėkite vieno kandidato pažadais,
kad rajono keliais bus paleisti nemokami autobusai, kad ženkliai padidės paslaugų rajono ligoninėje ir bus atidarytas vaikų skyrius. Juk jis neseniai buvo uždarytas ne be socialdemokratų palaikymo taryboje. Manome, kad pažadai turi būti realūs. Negalima apsigauti ir
„daugiausiai dirbančiais“. Štai save išsikėlusio nepartinio kandidato, kuris per VŠĮ Radviliškio rajono paramos centro leidžiamą laikraštį ,,Radviliškio kraštas“ skleidžia, kad rajono potencialas dešimtmečius vegetuoja, o rajono taryboje jis galimai daugiausia dirba, gauna milžinišką kiekį pasiūlymų, skundų iš gyventojų ir operatyviai juos sprendžia. Manytume, kad jis rajono taryboje daug kalba, o ne daug dirba. Sutinkame, kad nelengva pasirinkti būsimą merą, o dar sunkiau juo pasitikėti. Gyvename pasaulyje, kuriame žodžio laikymasis ne visiems yra vertybė. Lieka pasikliauti konkretaus žmogaus garbe, įžvelgti, kiek jo ketinimai rimti. Nedaug laiko praėjo po Seimo rinkimų, bet jau dabar jaučiame, kad žmonių pasitikėjimas naująją valdžia – pakirstas. Viešųjų ryšių akcijų užteko rinkimams laimėti, bet norint valdyti valstybės gyvenimą sunkiu metu, reikia sugebėjimų ir pasišventimo. Žmonėms neužtenka valdžios atsiprašinėjimų už nepadarytus darbus, suvaržytą gyvenimą, pablogintas verslo sąlygas. Svarbu, kad Radviliškyje atstovaujamoji demokratija visiškai neišsigimtų, o piliečiai netaptų politinių manipuliacijų aukomis su vis mažėjančiomis galimybėmis pasipriešinti. Su ankstesniais rajono merais LVŽS nariams taryboje teko dirbti ir opozicijoje, ir pozicijoje. Ne visada jiems patikdavo aiški ir konkreti mūsų pozicija,
6
Viskas įmanoma. LVŽS Radviliškio skyriaus leidinys savivaldybės mero rinkimams.
tiesos sakymas, kaimo žmonių atstovavimas. Mūsų komanda sukaupė pakankamai daug patirties savivaldos darbe ir su visa atsakomybe siūlo tikrai labai stiprų savo kandidatą. Tai – 2016–2020 m. kadencijos Seimo narys, sėkmingo verslo savininkas, šeimos tėvas Aurimas Gaidžiūnas. Radviliškio krašte gimęs, čia augęs, čia kūręs verslą, gerai išmanantis žmonių problemas. Aurimas – buvusio mero priešingybė: jis tuščiai nekalba, yra patikimas, sąžiningas žmogus ir tikras draugas. Buvęs valdžioje, bet niekada neįsivėlęs į skandalus, nepakantus korupcijai, mėgstantis tvarką ir mylintis grožį. Daugiametė patirtis versle ir politikoje – mūsų kandidato privalumas. Nuoširdžiai kviečiame balandžio 11 d. rinkimuose palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Aurimą Gaidžiūną. Duokime Radviliškiui galimybę turėti daugiau demokratijos valdyme ir žmonių santykiuose! Susitelkime visi geriems, šviesiems pokyčiams mūsų gyvenime. Gamta prabudo ir vaduojasi iš sąstingio. Radviliškio kraštui irgi atėjo metas sužydėti! LVŽS Radviliškio skyrius
LVŽS atstovai
Radviliškio rajono savivaldybės taryboje
Mindaugas Pauliukas
Vytautas Krikščiūnas
Jonas Povilaitis
Kęstutis Dambrauskas
Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras, LVŽS frakcijos savivaldybės taryboje narys, Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas;
LVŽS frakcijos savivaldybės taryboje narys, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas;
LVŽS frakcijos savivaldybės taryboje narys, Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, LVŽS frakcijos savivaldybės taryboje seniūnas;
LVŽS frakcijos savivaldybės taryboje narys, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas.
2021 m. kovas
Mano pasirinkimas – meras, kuriantis gyvenimą Esu Radviliškio rajono gyventoja. Nesu rašytoja ar žurnalistė, tačiau gyvenime būna momentų, kai turi aiškiai išsakyti savo poziciją. Žodžiu, raštu, veiksmu... Turbūt ryžto prideda ir tie 365 tūkstančiai tautiečių, neseniai susitelkusių ir vieningai pasirašiusių už laisvę būti savimi savo žemėje. Už tai drąsiai kovojo protėviai, už tai kasdien turime gyventi mes. Gyventi taip, kad mūsų šalyje mirtų bailumas, abejingumas ir kitos ydos, kad iš mūsų žemės emigruotų ne lietuviai, bet pataikavimas melui. Sakoma, kad blogis veši ten, kur geri žmonės tyli ir nesiima aktyvių veiksmų, todėl prieš artėjančius rajono mero rinkimus nutariau pasisakyti. Man svarbu, ką išsirinksime. Tai nulems kiekvienas balsas į balsadėžę, kiekvieno iš mūsų laisvas pasirinkimas. Iškovotos Nepriklausomybės datos primena, kad turime išdrįsti turėti laisvę pirmiausiai savo sielose. Žinome, kaip buvo ir kaip gali likti, jei patys nesiryšime keisti padėties į geresnę. O dabar tam turime unikalią progą. Nežinau, kaip jums, mano kraštiečiai, bet man vien savęs demonstravimo ar daug meilaus kalbėjimo iš kandidatų neužtenka. Jau įsitikinome, kad tai be teisingų sprendimų ir ryžtingų darbų nieko verta. Nebijau ir gąsdinimų, kad be konservatorių valdžios rajonas prapuls. Greičiau atvirkščiai – ir tai puikiausiai įrodo miestai, išdrįsę nutraukti jų savanaudiško valdymo patirtį. Juk ir mes norime, kad pagaliau įsidarbinti galėtume pagal kompetenciją, o ne pagal partinę liniją. Esu iš tų žmonių, kurie nesudievina savo išrinktųjų. Manau, kad turime žvelgti pragmatiškai ir stabų sau nesusikurti. Gy-
venimas juda į priekį ir mes neturime gyventi užburtoje karalystėje. Dėl neskaidrių ryšių ir valdymo buvusio mero nemėgo gyventojai ir, – dėl savimylos. Meru reikia išrinkti žmogų, mylintį darbą ir žmones. Žvelgdama į kandidatų sąrašą, tokį žmogų matau. Nei gyvenimas, nei darbas Seime jo nesugadino. Turiu pagrindą manyti, kad darbas mero pareigose tik dar labiau išryškintų jo gerąsias savybes. Meru norėčiau matyti jautrų, bet kartu objektyviai ir racionaliai į situacijas žvelgiantį žmogų. Aurimą Gaidžiūną pažįstu daug metų ir daug ką gero galėčiau pasakyti. Apibendrinsiu savo mintis ir pasidalinsiu įžvalgomis, kodėl į merus renkuosi būtent jį. Taigi, už Aurimą Gaidžiūną balsuosiu, nes:
1
Mero asmenybė ir reputacija turi būti nepriekaištinga.
Aurimas Gaidžiūnas yra pavyzdys darbštaus lietuvio, kuris doru, nuosekliu darbu susikūrė harmoningą šeimos, verslo ir visuomeninį gyvenimą.
Intensyviai tobulėjo pats, kūrė gerovę savo galva ir rankomis, nelaukdamas, ką kiti jam duos – moka dalintis pats. Tai lyderis, mokantis sutartinai dirbti kolektyve. Už jo nesidriekia neaišku kur vedančių ryšių ar skandalų grandinė, pasitelkęs intuiciją ir sąžiningumą, geba atskirti grūdus nuo pelų. Politikas garbingai atstovavo rajonui Seime, laikėsi priesaikos ir dirbo Lietuvai, prisidėjo prie gerųjų pokyčių politikoje ir visuomenėje.
2
Kandidatų vertybės parodo mums, kokia politika būtų vykdoma rajone.
Aurimas Gaidžiūnas nuo 2000 metų yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Tai kol kas vienintelė partija Lietuvoje drąsiai ir aiškiai ginanti savo tautos interesus. Socialinis jautrumas, dėmesys regionams, šeimų, kalbos, tradicijų stiprinimas, korupcijos naikinimas pasirodė Lietuvos politikoje tik šią partiją išrinkus į Seimą. Dabar, būdami opozicijoje, LVŽS nariai visomis
7
išgalėmis stabdo pražūtingas liberalias idėjas, kurios įtrauktų mūsų jaunimą į baisias priklausomybes nuo narkotikų, alkoholio, rūkalų, lošimų, sekso ir t. t. Tarnaudami šių industrijų kapitalo interesams, dešiniųjų partijų atstovai neslepia paniekos jiems prieštaraujantiems. Tad ir jų deleguotas meras nebūtų kitokių vertybių šalininkas – vykdytų tokią pačią politiką rajone. Gaila, bet iki šiol kitos partijos aktyvaus priešinimosi tokiai politikai neišreiškia. Nereiktų užmiršti – atiduodami savo balsą, pasirinksime ne tik asmenybę, bet ir jį delegavusios politinės jėgos vertybinį pagrindą. Nepartinis kandidatas turės vadovautis Tarybos daugumos sprendimais. Geriausia rinktis politiką, kuris ištikimybę Tėvynei jau įrodė savo elgesiu, darbais bei pasirinkimais, o reikalui esant galės sulaukti savo bendražygių pagalbos.
3
Mero kompetencija vadovauti ir gebėjimai aprėpti daug skirtingų sričių.
Kaip šeimai svarbu turėti mylintį, rūpestingą tėvą, taip rajonui – atsakingą merą. Mano kukliu supratimu, kompetencija nėra tik išsilavinimas, tai – žymiai platesnė sąvoka. Labai svarbu ne tik tai, ką žmogus sugeba, bet ir kaip, kokiais metodais jis tai daro. Svarbu ne tik žinios, bet ir gebėjimas jas pritaikyti, gera orientacija situacijose. Ne tik vadovauti, bet ir girdėti gyventojų nuomonę. Ne tik sugebėti pritraukti, uždirbti lėšų, bet ir išmintingai jas paskirstyti. Tik gerai gyvenimą ir save pažįstantis, mokantis mylėti, kurti žmogus gali su tuo visu nepriekaištingai susitvarkyti. Kitoks gali paslysti ant puikybės žievės ar užlipti ant godumo grėblio – kaip atsitiko buvusiam merui. Didelė atsakomybė visada yra didelis išbandymas žmogui. Aurimo ji neužgriuvo iš karto. Buvęs Tarybos narys, buvęs Seimo narys, puikiai išmano įstatymus, savivaldos procesus, pažįsta patį rajoną, jo žmones ir reikalus. Pats kūręs verslą, gerai supranta, su kokiais sunkumais rajone susiduria verslininkai. Puikiai išmano žemės ūkio, kaimo, bendruomenių gyvenimą. Net neabejoju, kad gebės sutelkti įvairių sričių specialistus, motyvuos pačių gyventojų aktyvumą – dėmesio sulauks jaunos šeimos, nebus pamiršti pažeidžiamų grupių atstovai. Aurimas Gaidžiūnas susitvarkys, nes jis moka žengti į priekį kartu su gyvenimu, yra atviras vis naujiems iššūkiams, turi daug energijos ir sugebėjimo dirbti. Jo patikimumas, santūrus, draugiškas būdas padės sprendžiant konfliktines situacijas. Jo greita reakcija ir drąsa veikti gelbės ekstremaliose situacijose.
Linkiu visiems mums atsakingo pasirinkimo, o naujai išrinktam merui – būti aukščiau kitų savo kilnia dvasia, ne kėde. LVŽS narė
8
Viskas įmanoma. LVŽS Radviliškio skyriaus leidinys savivaldybės mero rinkimams.
Didžiausias ateities turtas – tyra, švari energija. Tyras geriamasis vanduo, tyras vaikų juokas, nuoširdi meilė.... Jei tamsa tėra šviesos nebuvimas, tai blogis viso labo – netyra dvasia, užterštas šaltinis, trūkumo jausmas, nutolimas nuo aukštų idealų ir siekių. Todėl grąžinkime į gyvenimą kokybę, kūrybą ir dorą. O Radviliškiui – demokratišką valdymą.
Nuoširdžiai
LVŽS skyriaus pirmininkas, kandidatas į Lauksiu Jūsų visų palaikymo ir susitikimo Radviliškio rajono savivaldybės merus rinkimuose balandžio 11 d. Aurimas Gaidžiūnas
Dešimties žingsnių planas Radviliškio kraštui.
Kandidato į Radviliškio rajono savivaldybės merus Aurimo Gaidžiūno rinkimų programa Aš, Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Radviliškio rajono merus, pažadu rinkėjams dirbti, remdamasis demokratijos, teisingumo ir sąžiningumo principais, būti atviru, telkiančiu ir gyventojų nuomonę gerbiančiu meru. Esu įsitikinęs, kad mero darbas yra komandinis darbas. Tik dėl sėkmingo bendradarbiavimo ir tarpusavio susikalbėjimo galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Sieksiu užtikrinti racionalių sprendimų priėmimą, laiku ir viešai apie juos informuoti.
Artimiausių dvejų metų pagrindinius veiklos uždavinius matau tokius:
1.
Subūrus stiprią komandą, sudaryti tolygaus rajono vystymo planą ir, aptarus jį su gyventojais, pradėti įgyvendinti.
2.
Aktyviai vykdyti verslumo skatinimą. Vystyti rajone perspektyvią verslo ir darbo aplinką.
3.
Skirti dėmesį ne tik miesto, miestelių, bet ir atokiausių rajono kaimų problemoms, jas spręsti drauge su seniūnijų ir bendruomenių aktyvu.
4.
Įsiklausyti į gyventojų poreikius ir teikti realią pagalbą bendruomenių ir jaunimo organizacijų veiklai. Skatinti jaunimo užimtumą, didinti sporto, sveikatinimo priemonių prieinamumą.
5.
Aktyvinti turizmo vystymą ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtrą.
6.
Sekant laikmečio aktualijas, spręsti kokybiškų bei savalaikių sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams užtikrinimą.
7.
Spręsti ugdymo įstaigoms tenkančius iššūkius, padėti joms įgyvendinti sveiko ir pilnaverčio ugdymo programas.
8.
Imtis skatinti melioracijos darbus rajone, inovacijas gamyboje ir žemės ūkyje.
9.
Aktyviai ginti rajono interesus, garsinti jo privalumus Lietuvoje ir užsienyje, plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius.
10.
Plėtoti ir palaikyti ekonominius ir kultūrinius ryšius su užsienio partneriais.
Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Spausdino UAB „Gintvila“. Užsakymo Nr. 2021/118. Tiražas 12 000 vnt.