Stiprus Vilnius Stipri Lietuva, 2019

2

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS Virginijus Sinkevičius, kandidatas į Vilniaus miesto merus

STIPRUS VILNIUS – STIPRI LIETUVA

Gimiau Vilniuje, Šeškinės mikrorajone. Čia užaugau. Ir būtent čia, Šeškinės apygardoje, buvau išrinktas į Seimą. Kaip Seimo narys, nuolat susitinku su savo apygardos gyventojais.

Susitikimų metu pastebėjau, kad daugelis gyventojams kylančių klausimų bei problemų gali ir turi būti išspręsta ne Seimo salėje ar Vyriausybės posėdyje, o savivaldybėje.

Balsuodami 2016 m. Seimo rinkimuose, rinkėjai išreiškė paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programai „Darni Lietuva“. Šioje programoje LVŽS vizija ir siūlomi sprendimai buvo paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu. Vėliau, suformavus Vyriausybę, remiantis šiomis darnomis, buvo parengta ir Vyriausybės programa.

Per dvejus metus pradėti esminiai pokyčiai daugelyje pagrindinių gyvenimo sričių: plėtojama parama šeimai (pvz., „vaiko pinigai“, parama pirmo būsto įsigijimui), reformuojama sveikatos apsauga, mažinamos vaistų kainos, reformuota mokestinė sistema, įvykdyta pensijų reforma ir keliamos pensijos, vykdomos reformos mokyklose ir aukštajame moksle, stambiausių valstybės įmonių valdyme, suintensyvinta kova prieš korupciją. Šalyje kyla atlyginimai ir tai lemia tiek įvykdyta mokesčių reforma, tiek ir priimti sprendimai kelti atskirų grupių dirbančiųjų atlygį (medikų, mokytojų, teisėsaugos pareigūnų, kultūros darbuotojų ir kt.).

2017 m. pagrindinis dėmesys buvo skirtas socialiai jautriausioms ir skurdžiausiai gyvenančioms piliečių grupėms. 2018 m. pradėtos pertvarkos kuria ilgalaikius vidurinės klasės gyvenimo pagrindus ir suteikia galimybę dirbti bei oriai gyventi Lietuvoje. Šių

2019 m. VASARIS

tikslų siekiama atsakingai skirstant augančios ekonomikos pajamas – pirmiausia jas skiriant labiausiai užmirštoms sritims, tada dėmesį atkreipiant į struktūrines valstybės pertvarkas.

Vilniaus miesto savivaldybė gali ir turi prisidėti prie valstybės pastangų padėti šeimoms bei kurti kompleksines paslaugas šeimai, senjorams.

Svarbus savivaldos indėlis ir plėtojant neformalųjį ugdymą, sveikatinimo veiklas. Savivaldai svarbi ir nacionalinės kovos prieš korupciją plėtra vietos lygmeniu, savivaldybės įmonių veiklos pertvarka ir skaidrinimas, šių įmonių darbuotojų atlyginimai.

Skaitydamas sostinės strateginius dokumentus (bendrąjį miesto planą ar kitų metų biudžetą), suprantu viena – šiuo metu miesto vadovai neturi jokios miesto vystymo vizijos.

Suprantu, kad dabar tinkamiausias laikas prisiimti atsakomybę už savo gimtąjį ir mūsų visų Vilnių. Visų pirma, Vilnius gali ir turi tapti teisingesnis.

Miesto centre kyla nauji dangoraižiai, o aplink juos – nauji namai. Ir tai yra gerai. Lietuvos ekonomika auga, algos didėja ir būtent vilniečiai turėjo labiausiai pajusti šį augimą. Tačiau ekonominis augimas dalį vilniečių paprasčiausiai aplenkė. Tas ypač akivaizdu miegamuosiuose mikrorajonuose, kur gyvena per 90 proc. vilniečių. Laikas daugiau dėmesio skirti jiems.

Skaitykite 3 psl.

S. Skvernelis: Vilnius turi istorinę progą

Skaitykite 2 psl.

L. Savickas: Vilniečiams reikia ne tuščių pažadų, o įgyvendintų pokyčių

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Vilnius gali geriau. Vilniečiams reikia ne tuščių pažadų, o įgyvendintų pokyčių Lukas Savickas, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (LVŽS sąraše - Nr. 1)

Vilniuje gimiau, užaugau ir šiuo metu auginu vaikus. Tai mano miestas, mano šeimos namai. Tai miestas, kuriuo tikiu ir kuris savo perspektyvomis bei gyvenimo kokybe, tikiu, vilioja ne mane vieną. Nebūtų tiesa sakyti, kad šiandien mūsų miestas didėjančiu pagreičiu ritasi žemyn. Daugeliu aspektų miestas iš esmės juda pirmyn. Mažėja Vilniaus miesto įsiskolinimas, didėjanti dalis vilniečių uždirba virš 1000 eurų per mėnesį, kas trečias kūdikis Lietuvoje gimsta Vilniuje. Tikrai būtų galima rasti dar ne vieną pavyzdį, kad Vilnius nestovi vietoje. Jis auga.

Tačiau užduokite, prašau, sau klausimą: ar to mums, vilniečiams, užtenka? Ar tikrai jaučiate ir matote, kad, kaip teigia šiuo metu miestą valdantieji, „dešimtmečiais nespręstos problemos virsta miesto privalumais“?

Prisipažįstu, kad bent jau aš to nei jaučiu, nei matau. Miestas auga, bet auga ir jo bėdos. Žinome apie globalios karjeros galimybes, apie puikias tarptautines iniciatyvas, tačiau moderniausiuose biuruose besidarbuojantys vilniečiai gyvena vis dar nerenovuotuose sovietiniuose daugiabučiuose, grįžta į juos duobėtais ir purvinais kiemais. Jaučiame išskirtinę gyvenimo kokybę, tačiau dar tikrai per daug mums brangaus laiko tuščiai praleidžiame transporto spūstyse, o daliai visuomenės miestas yra absoliučiai nepritaikytas. Girdime apie pasaulines inovacijas kuriančius vilniečius, tačiau bene vieninteliame Vilniuje strigo „vaiko pinigų“ išmokos, o prašymų bylos buvo archyvuojamos vis dar popieriniu būdu.

Visi norėtume, kad Vilnius būtų patraukliausias ir patogiausias miestas kiekvienam savo gyventojui. To tikrai noriu ir aš. Šiuose rinkimuose girdime daug skrajojančių pažadų ir vizijų. Girdime daugelio kandidatų beriamas naujas idėjas Vilniui: nuo tramvajaus, išgelbėsiančio nuo spūsčių, iki buvimo „geriausiu meru“. Esu įsitikinęs, kad šiandien Vilniui reikia ne naujų pažadų, lozungų ar šūkių. Jei iš tiesų norime, kad Vilnius būtų patraukliausias ir patogiausias miestas mums, visų pirma turime pagaliau susitvarkyti su įsisenėjusiomis problemomis.

Dirbdamas Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio komandoje įsitikinau – esminiams pokyčiams kelius atveria stipri lyderystė ir į rezultatus orientuota komanda. Per dvejus metus įtvirtinome Lietuvą kaip vieną konkurencingiausių šalių Europos Sąjungoje; įdiegėme projektų valdymo praktikas viešajame sektoriuje; parengėme ir pradėjome realizuoti šešių Lietuvai būtinų struktūrinių reformų paketą. Švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, mokesčių, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų struktūrinės reformos įgyvendina 14 iš 18 tarptautinių institucijų rekomendacijų Lietuvai, šalies bendrasis vidaus produktas vidutiniu laikotarpiu turėtų padidėti virš 1,2 mlrd. Eurų, o iki 2025 m. bus sukurta apie 26 tūkst. darbo vietų.

Tai sprendimai, kurie kuria prielaidas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu iš Europos Sąjungos šalių vidutiniokių peršokti į šalis-lyderes. Tai yra tokie sprendimai, kurie šiandien reikalingi Vilniui. Kandidatas į Vilniaus miesto merus Virginijus Sinkevičius ir komanda, su kuria kartu kandidatuoju į Vilniaus miesto tarybą, yra komanda, galinti ir gebanti įgyvendinti būtinus pokyčius. Ne tuos pokyčius, kurie bus naudingi papuošti reklamines skrajutes, siekiant laimėti kitus rinkimus. Turiu omenyje tuos pokyčius, kurie jau seniai turėjo būti įgyvendinti. Tai sprendimai, kurie gali

būti nepopuliarūs, tačiau yra būtini, norint pakeisti esamą situaciją iš esmės ir realizuoti Vilniaus potencialą. Tai pokyčiai, įtvirtinantys Vilnių kaip patogų, augantį ir efektyvų miestą.

Patogus Vilnius Patogus Vilnius – tai miestas, kuriame gyventojai nešvaisto savo laiko eismo spūstyse ar laukdami vėluojančio viešojo transporto, kuriame būtiniausios paslaugos yra pasiekiamos pėsčiomis, kuris yra draugiškas ekologiškoms transporto priemonėms, kuriame gyventojai gyvena renovuotuose bei efektyviuose daugiabučiuose.

Tam, kad Vilnius iš tikrųjų taptų patogiu miestu kiekvienam gyventojui, turime visų pirma susitvarkyti su dviem pagrindiniais iššūkiais – beprasmiškai daug vilniečių laiko ir pinigų eikvojančia transporto sistema ir neūkišku miesto vystymu.

Pradėkime nuo pirmojo. Transporto spūstyse vilnietis vidutiniškai praleidžia net 136 val. per metus, t. y. beveik 6 paros arba net 17 darbo dienų, kurių kiekvienas vilnietis netenka kasmet. Toliau nekontroliuojant Vilniaus miesto plėtros ir nevaldant transporto priemonių judėjimo didės eismo spūstys, triukšmas, oro tarša, mažės saugumas. Tam, kad situacija keistųsi iš esmės, pagrindinį dėmesį skirsime viešojo transporto patogumo bei prieinamumo visiems vilniečiams užtikrinimui, pažangiausių eismo valdymo sistemų įdiegimui, miesto „mikromobilumo“ vystymui ir Vilniaus miesto teritorijos kompaktiškumo išlaikymui.

Lukas Savickas, nuotrauka iš LVŽS Vilniaus skyriaus archyvo

Sieksime užtikrinti, kad viešasis transportas būtų patogus kiekvienam vilniečiui, o stotelės – pasiekiamos greitai. Imsimės reikalingų sprendimų, kad viešojo transporto stotelė kiekvienam vilniečiui būtų pasiekiama per 5 minutes pėsčiomis, kad nepunktualūs viešojo eismo reisai būtų sumažinti per pusę, o daugelyje Vilniaus miesto teritorijų ne rečiau negu keturis kartus per valandą atvyktų viešojo transporto priemonė. Numatysime nemokamą viešąjį transportą senjorams, moksleiviams ir neįgaliesiems. Taip pat užtikrinsime, kad visos viešojo transporto priemonės būtų pritaikytos šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms su negalia.

Jeigu miesto plėtra vyksta atsitiktinai ir ne-

kontroliuojamai, net ir pažangiausios eismo valdymo sistemos neišgelbės mūsų nuo eismo spūsčių. Miestas auga ir turi augti, tačiau tuo pačiu, turime išlaikyti miesto teritorijos kompaktiškumą. Todėl imsimės reikiamų sprendimų, kad darbas, darželis, mokykla, vaistinė, parduotuvė, sveikatos įstaiga ir laisvalaikio praleidimo vietos būti kuo arčiau namų ir būtų nesunkiai pasiekiamos per 10 minučių pėsčiomis arba viešuoju transportu.

Didžioji dauguma miesto gyventojų vis dar gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kurie ne tik nepuošia miesto, bet taip pat žiemos metu dėl prasto energetinio efektyvumo nepagaili gyventojų piniginių.

Akivaizdu, kad Vilniaus miesto daugiabučių renovavimo tempai yra netoleruotini. 2018 m. nepateikta nė viena kvartalinės renovacijos paraiška, Vilniaus miesto savivaldybė dar nėra pasitvirtinusi kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, nors pusė šalies savivaldybių jau turi parengusios ir patvirtinusios tokias programas. Todėl aktyviai įgyvendinsime Vilniaus kvartalų kompleksinį tvarkymą ir energinio efektyvumo didinimo programas, derinant namų renovaciją bei poilsio ir sporto zonų, vaikų žaidimų aikštelių, daugiabučių namų kiemų tvarkymą bei automobilių stovėjimo vietų įrengimą.

Augantis Vilnius Augantis Vilnius – tai miestas, kuris traukia žmones čia vystyti savo verslą, kuris vilioja galimybėmis daryti globalią karjerą, kuriame kuriamos ir pritaikomos globalios inovacijos, kurio švietimo ir kitos paslaugos – draugiškos grįžtantiems ir atvykstantiems su šeimomis.

Per dvejus metus darbo šioje Vyriausybėje pavyko įtvirtinti Lietuvą kaip vieną konkurencingiausių šalių Europos Sąjungoje, konkurencingiausią mūsų regione. Jeigu per tokį trumpą laiką pavyko pasiekti tokius rezultatus valstybės lygiu, Vilnius tikrai gali dar daugiau. Norėdami įtvirtinti Vilnių kaip dažnai augantį miestą, turime pasiekti, kad Vilnius taptų patraukliausiu miestu mūsų regione ne tik dirbti, bet ir kurti verslą.

Skirsime prioritetinį dėmesį technologijų ir socialinių inovacijų diegimu pagrįstą didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimui. Siekdami šio tikslo inicijuosime Vilniaus miesto ekonominės plėtros specializacijos ir ekonominės strategijos parengimą. Riboti miesto resursai bus naudojami kryptingai, strateginius ekonominius tikslus integruojant švietimo sistemos bei verslo aplinkos infrastruktūros vystymu. Kryptingai mažinsime kliūtis verslo steigimui bei vystymui, savivaldybės institucijų verslo aptarnavimą perorientuosime į konsultavimo paslaugų teikimą, užtikrinsime galimybes daugelį verslui aktualių procedūrų atlikti „vieno langelio“ principu ir užsienio kalba.

Siekdami užtikrinti galimybes į Vilnių pritraukti ne tik paslaugų centrus, bet ir stambias gamybos investicijas, įsteigsime Pramonės parką ir įdiegsime būtiną infrastruktūrą.

Mieste vystysime tris aukštųjų technologijų parkus: lazerių technologijų – Dvarčionyse, informacinių technologijų – Visoriuose, gyvybės mokslų – Santariškėse.

Pagrindinis investicinės aplinkos veiksnys – konkurencingi žmogiškieji ištekliai. Todėl dėmesį sutelksime globaliems iššūkiams būtinų kompetencijų ugdymo priemonių įgyvendinimui. Remdamiesi parengta miesto ekonomine specializacija, įsteigsime stipendijų fondą aktualioms miesto ekonomikai studijoms, vystysime finansines paskatas reikiamiems dėstytojams pritraukti ir skatinsime įmones išleisti darbuotojus vesti prak-

tinius užsiėmimus. Papildomą finansavimą numatysime inžinerinio ugdymo, robotikos, informacinių technologijų bei programavimo klasių steigimui, įsteigsime neformalaus „STEM“ būrelių krepšelį.

Imsimės būtinų priemonių, kad Vilnius taptų miestu, draugišku ne tik grįžtantiems, bet ir atvykstantiems. Užtikrinsime pagalbą sugrįžtantiems iš emigracijos vaikams siekiant jų sėkmingos integracijos į švietimo sistemą.

Taip pat numatysime, kad mieste teikiamos paslaugos, susijusios su švietimu, būtų pritaikytos atvykstantiems į Vilnių gyventi užsienio piliečiams, jiems teiksime informaciją apie švietimo sistemą, mokinių registravimą ir kitas su švietimu susijusias paslaugas anglų ir kitomis užsienio kalbomis. Suteiksime galimybes lavinti lietuvių kalbos žinias atvykusiems gyventi į Vilnių užsieniečiams bei sugrįžusiems iš emigracijos Lietuvos piliečiams ar diasporos atstovams. Šiems tikslams pasiekti įsteigsime tam skirtą padalinį arba atskirą agentūrą, kuri „vieno langelio“ principu aptarnautų grįžtančius Lietuvos piliečius ir atvykstančius užsieniečius.

Efektyvus Vilnius Efektyvus Vilnius – tai miestas, kurio stiprybė yra įgalintos bendruomenės, kuriame viešosios paslaugos prieinamos kiekvienam, kurio įstaigos orientuotos į rezultatą, o viešieji finansai naudojami efektyviai ir skaidriai.

Tam, kad Vilnius iš tikrųjų taptų efektyviu miestu, turime pasiekti esminių pokyčių miesto bendruomenių įgalinimo, išmanių miesto valdymo sprendimų taikymo ir savivaldybės bei pavaldžių įstaigų veiklos optimizavimo srityse. Stiprios ir įgalintos bendruomenės yra optimalių ir tvarių sprendimų pagrindas. Savivaldybės ir miesto bendruomenių santykiai turi būti grįsti apibusiu pasitikėjimu. Todėl kasmet miesto gyventojams sudarysime galimybę tiesiogiai paskirstyti iki 300 tūkst. Eur savo bendruomenių poreikiams tenkinti. Taip pat organizuosime atviras Išmaniojo miesto dirbtuves, atversime duomenis visuomenei, siekdami paskatinti kurti inovatyvius verslus bei sprendimus Vilniui.

Vilniuje įsisteigusios įmonės, startuoliai bei jų darbuotojai jau šiandien kuria naujausiomis technologijomis grįstas inovacijas (nuo lazerių iki biotechnologijų), tačiau didelė dalis mieste pritaikytinų naujovių lieka nepritaikytos. Todėl skatinsime technologinių sprendimų naudojimą skirtinguose sektoriuose – švietime, sveikatos priežiūroje, miesto administravime, susisiekime ir aplinkos apsaugoje. Diegsime energiją taupantį miesto apšvietimą, išmaniuosius sprendimus efektyvesniam komunalinių paslaugų valdymui ir kt. Siekdami įgyvendinti šiuos sprendimus, didinsime privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą. Taip pat skaitmenizuosime viešąsias paslaugas, jos taps lengviau ir patogiau pasiekiamos miesto gyventojams, joms pritaikysime kokybės vadybos metodus.

Tam, kad daugelis įvardintų miestui būtinų sprendimų taptų realybe, diegsime naujus šiuolaikiškus vadovavimo ir darbų valdymo standartus. Vadovaudamiesi Vyriausybės įgyvendinamomis projektų valdymo praktikomis viešajame sektoriuje, įdiegsime savivaldybės ir pavaldžių įstaigų projektų valdymų standartą ir tarnybą. Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžiose įstaigose įdiegsime kokybės vadybos praktikas, siekdami efektyvinti įstaigų darbą, skatinsime efektyvų viešųjų finansų naudojimą ir biurokratinio aparato mažinimą. Didelį dėmesį skirsime savivaldybės skaidrumo klausimams.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

Vilnius turi istorinę progą Saulius Skvernelis, Ministras Pirmininkas

Man labai svarbu, kas valdys mūsų sostinę ir kaip jis atrodys netolimoje ateityje. Remiu ir palaikau savo komandos nario, savo draugo ir bendražygio Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą mero rinkimuose.

Tai žmogus, kuris be jokių protekcijų, įtakingų ar turtingų giminių padarė karjerą. Įgijo gerą išsilavinimą, studijuodamas dirbo, grįžo į Lietuvą, laimėjo rinkimus į Seimą gimtojoje Šeškinės vienmandatėje apygardoje, tapo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, o dabar dirba ekonomikos ir inovacijų ministru.

Tai jauniausias ministras Lietuvos istorijoje, tai pirmas ministras, kuris gimė nepriklausomybę atkūrusioje, laisvoje Lietuvoje. Tai protingas, darbštus, veiklus, nepriekaištingos reputacijos žmogus, kuriam nebereikia žodžiais įrodinėti savo vertės Lietuvai – už jį kalba jo darbai.

Manau, kad Vilnius turi istorinę progą išsirinkti naujos kartos politiką, kurio sostinės vizija virs realybe. Puikiai žinau, kad tai žmogus, kuris nežada to, ko negalės padaryti, o pažadėjęs – nuo savo žodžių nesitraukia. Dėl šių jo savybių nedvejodamas pakviečiau Virginijų tapti

ministru mano komandoje.

Kartu su Virginijumi rinkimuose dalyvauja stipri ir veržli komanda.

Sąrašą veda Lukas Savickas. Dirbdamas Ministro Pirmininko patarėju ekonomikos klausimais, jis susidūrė su rimtais iššūkiais ir puikiai su jais susitvarkė. Šalies ekonomika auga, mušame rekordus pagal užsienio investicijų pritraukimą, vykdome svarbias reformas. Šie žmonės puikiai pasiruošę prisiimti atsakomybę ir kurti geresnį gyvenimą visiems vilniečiams ir miesto svečiams. Tai žmonės, su kuriais dirbu jau keletą metų. Tai mano komanda, kuria visiškai pasitikiu.

Kartu mes galime padaryti tuos darbus ir išspręsti tas problemas, kurios ilgą laiką buvo sprendžiamos tik politikų žodžiais, bet realiais darbais taip ir nevirsdavo.

Sostinei reikia daugiau skaidrumo, geresnės gyvenimo kokybės, greitesnio reagavimo į gyventojų problemas. Žinau, kad Virginijus Sinkevičius ir jo komanda – pajėgūs susitvarkyti su šiais iššūkiais. Ir ne tik su jais. Kviečiu rinktis geresnį Vilnių, jo merą Virginijų Sinkevičių, sąrašo lyderį Luką Savicką ir jo vedamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komandą.

Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius, Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, Lenkijos Ministras Pirmininkas M. Morawiecki, nuotrauka iš asmeninio V. Sinkevičiaus archyvo

Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, kandidatas į Vilniaus miesto tarybą L. Savickas, nuotrauka iš asmeninio L. Savicko archyvo

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

Bloga viešųjų pirkimų praktika – „pavogta“ vilniečių ateitis Tomas Seikalis, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (LVŽS sąraše - Nr. 2)

Miestas – lyg gyvas organizmas.

Jis gali klestėti, augti, žavėti, o gali nykti ar merdėti. Koks Vilnius bus kitame dešimtyje – priklausys tik nuo mūsų.

Sostinei skirtos lėšos panaudojamos neefektyviai, jos neinvestuojamos bei iššvaistomos.

Paprasti kiemų remontai pristatomi kaip ypatingi savivaldybės pasiekimai, todėl, kad miesto valdžia nesugeba sau išsikelti aukštesnių tikslų.

Vilniaus lėšos, skirtos viešiesiems pirkimams, turi būti investuojamos į miesto ateitį, o ne tiesiog įsisavinamos. Negalima „vogti“ mūsų vaikų ateities, nes kiekvienas netinkamai išleistas euras yra paprasčiausias piliečių skurdinimas. Neužtikrinta kokybė grįžta ilgalaike žala ir taip sukuriamas uždaras skurdinimo ratas.

Be deklaratyvių, garsiai

kartojamų tikslų, pirmiausia miesto savivalda turi pradėti juos įgyvendinti praktikoje. Taip Vilnius taptų regiono lyderiu ir geriausia vieta gyventi. Miesto plėtra, infrastruktūros atnaujinimas, socialinės programos, įvairūs įsigijimai turi būti planuojami ir organizuojami, pasitelkiant mokslą, ekspertus ir konkurencingą verslą. Tam reikėtų Vilniaus savivaldybėje keisti viešųjų pirkimų vykdymo praktiką, sukuriant naują strategiją. Iškeliant tikslą per viešuosius pirkimus sukurti miestiečiams gėrį, o Vilniaus savivaldybei tapti prestižine perkančiąja organizacija.

Vilnius skolose, todėl bet koks savivaldos sprendimas turi būti ne trumpalaikis, o orientuotas į ilgalaikę perspektyvą ir inovatyvus. Deja, realybėje viešaisiais pirkimais nesiekiama taupyti, didinti efektyvumo, saugoti aplinką, sukurti gėrio visuomenei. Neužtikrinama, kad miesto

sudarytos pirkimo sutartys būtų tinkamai įvykdytos. Perkama už mažiausią kainą, o ne pasirenkamas geriausias variantas.

Egzistuoja tūkstančiai būdų ir priemonių, kaip miestui tapti inovatyviam, moderniam, rasti tam lėšų, priimti sprendimų, kuriais didžiuotųsi ateities kartos. Tik ekonomiškai klestinčiame mieste gali atsirasti vietos kultūrai, švietimui ir sveikatos apsaugai bei oriam gyvenimui. Todėl pagrindiniai Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų strategijos principai turėtų būti: kokybė, efektyvumas, inovatyvumas ir ekologija. Protingai atnaujinant miesto infrastruktūrą ir užtikrinant tvarų augimą, galima sutaupyti milijonus, taip reikalingus svarbioms miesto programoms įgyvendinti.

Manote, jog išvardintų tikslų neįmanoma pasiekti? Kitų šalių miestų praktika rodo, jog tai – įmanoma. Tad, Vilniui laikas tapti tokiu pavyzdžiu.

Tomas Seikalis, nuotrauka iš LVŽS Vilniaus skyriaus archyvo

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Turi būti rūpinamasi ir sodininkų bendrijų klausimais Romasis Vaitekūnas, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos pirmininkas, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius (LVŽS sąraše - Nr. 3)

Sodininkų bendrijų problemos – senos, kaip ir pačios bendrijos, daugiau nei šešių dešimtmečių senumo. Plečiantis miestams, rajonams, gyvenvietėms, sodininkų bendrijos priartėjo prie jų arba tapo jų sudėtine dalimi. Lietuvos valdžios institucijos daug metų narpliojo sodininkų klausimus, tačiau pažanga labai sunkiai skinasi kelią.

Paskutinis toks bandymas vyko 2017 m. antrą pusmetį. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pavedimu aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 buvo sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti.

Darbo grupėje buvo Aplinkos, Žemės ūkio, Susisiekimo, Finansų ministerijų, Savivaldybių asociacijos, sodininkų asociacijų atstovai.

Sodininkų atstovai darbo grupės svarstymui pateikė tris klausimus: dėl sodininkų bendrijų teritorijose esančių valstybei priklausančių gatvių perdavimo savivaldybėms; valstybinės bendrojo naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, pardavimo bendrijoms ir sodininkams nominalia kaina termino pratęsimo ir dėl Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Darbo grupė konstatavo, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančio Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. redakcijoje nurodyta, jog sodininkų bendrijų prašymu sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ir patikėjimo teise valdo bei tvarko savivaldybės. Šioje redakcijoje numatyta rengti tokių gatvių perdavimo savivaldybėms programą. Deja, ši programa iki šiol nepatvirtinta dėl įvairių biurokratinių priežasčių. Darbo grupė pasiūlė pakeisti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. redakciją, perduodant gatves savivaldybėms be kadastrinių matavimų. Vyriausybė pateikė Seimui pakeistą šio straipsnio projektą. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas grąžino Vyriausybei šio straipsnio pakeitimą patobulinti. Sizifo darbas.

Didžiausias visų galvos skausmas yra sodininkų bendrijų gatvių teisinė priklausomybė ir jų priežiūra. Metų metais šis klausimas, kaip kamuolys, spardomas tarp Seimo, Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių. Visur teigiama, kad trūksta lėšų. Esu įsitikinęs, kad trūksta ne lėšų, o paprasčiausio noro.

Sodininkų bendrijų gatvės absoliučia dauguma atvejų priklauso valstybei.

Mūsų manymu, jos turi priklausyti savivaldybėms, kurių teritorijose yra.

Niekaip nerandamas gatvių perdavimo juridinis mechanizmas. Šiuo metu stebime Vyriausybės ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio norą ir pastangas pagaliau šioje epopėjoje padėti tašką. Labai viliamės. Neteisinga, kad sodininkų bendrijos remontuoja ir prižiūri valstybei priklausančias gatves.

Darbo grupė pritarė siūlymui dėl valstybinės bendrojo naudojimo žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijoje, išpirkimo nomina-

lia kaina termino pratęsimo. Šis klausimas perduotas Vyriausybei. Šios žemės buvo įsisavinamos sodininkų lėšomis ir pastangomis. Labai norint, kiekviena sodininkų bendrija galėtų pateikti investicinę šios žemės sąmatą. Istoriškai susiklostė, kad sodininkų bendrijose liko įsiterpę sklypeliai (iki 4 arų dydžio), kuriuose negalima formuoti sodo sklypų. Jie liko neprivatizuoti, priklauso valstybei, tačiau prižiūrimi sodininkų. Socialiai nėra teisinga, kad bendrojo naudojimo žemė ir įsiterpę žemės sklypai parduodami bendrijoms ir sodininkams rinkos kaina. Jų vertė suformuota pačių sodininkų lėšomis, todėl manau, kad Vyriausybė turėtų leisti šiuos sklypus išsipirkti bendrijoms ir sodininkams nominalia kaina iki 2020 m. vidurio.

Terminas būtų susietas su žemės reformos pabaiga, numatyta Vyriausybės programoje.

Daug emocijų viešojoje erdvėje sukėlė klausimas dėl komercinės veiklos vykdymo sodininkų bendrijose. Pažymime, kad veikla, kuri gali būti vykdoma mėgėjų sodo teritorijoje, yra reglamentuota Žemės įstatyme (25 str. 2 d., 2 str. 16 d.) ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, taip pat iš dalies ir dabartinėje Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijoje (2 str.

1 p., 6 str. 2 d., 8 str. 1 d.). Valstybinės institucijos, pažeisdamos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, išduoda leidimus įvairiai komercinei veiklai sodininkų bendrijose. Sodininkų bendrijos yra specifinė savivaldos forma, turi savo valdymo organus.

Sodininkų bendrijų įstatymo, bendrijų įstatų, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimai privalomi visiems, turintiems sklypus bendrijose.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai diskriminuoja sodininkus, kadangi nesuteikia jiems galimybės nemokėti rinkliavos, pristačius pateisinančius dokumentus dėl to, kad jie tam tikru laikotarpiu nekaupia atliekų. Vilniaus susivienijimas „Sodai“ du kartus kreipėsi į Vilniaus miesto merą su prašymu teikti tarybai nuostatų pataisas ir 2018 m. spalio mėn. buvo pažadėta, kad bus atsižvelgta į mūsų pastabas. Tačiau iki šiol pažadas neįvykdytas. Savivaldybės vadovai ir tarnautojai turėtų jautriau reaguoti į savo rinkėjų lūkesčius.

2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžete buvo numatyta 600 tūkst. eurų sodininkų bendrijų gatvių tvarkymui ir priežiūrai. Metų pabaigoje Susivienijimas kreipėsi į savivaldybę, prašydamas informacijos, kur buvo panaudotos lėšos. Tik po antro paklausimo gavome atsakymą, kuriame paminėtos gatvės, kurių būklės pagerinimui buvo skirtos šios lėšos.

Persiuntėme atsakymą sodininkų bendrijų vadovams. Pasirodo, ne visos atsakyme išvardintos gatvės sulaukė kelininkų dėmesio. Kirba mintis, kad lėšų panaudojimo kontrolė savivaldybėje šlubuoja.

2018 m. pabaigoje gavau kandidato į Vilniaus miesto merus – ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus – kvietimą kandidatuoti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Sutikau todėl, kad tikiu būsimo mero V. Sinkevičiaus ir jo vadovaujamo sąrašo sėkme rinkimuose. Rimtas motyvas būti kan-

didatu yra ministro V. Sinkevičiaus asmenybė. Tai – jaunas, racionaliai mąstantis, mėgstantis konkretumą žmogus, apie kurį, kaip apie ministrą, taip pat atsiliepiama tik teigiamai. Be to, kandidatas į sostinės merus yra gimęs ir užaugęs Vilniuje. Mane įtikino ir jo nuomonė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje turi būti ir sodininkų bendruomenės atstovas.

Mano specialybė nesusijusi su žemės ūkiu ar sodininkyste. Dvidešimt penkis metus tarnavau Vidaus reikalų sistemoje: nuo eilinio tardytojo iki penktosios ir šeštosios Lietuvos Vyriausybių vidaus reikalų ministro. Turiu gyvenimiškos patirties, įvairios patirties įgijau ir spręsdamas sodininkų bendrijų klausimus. Pastaruosius dešimt metų esu vienos Vilniaus miesto sodininkų bendrijos valdybos pirmininku. O 2017 m.

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių susirinkimo valia tapau Susivienijimo pirmininku. Šis Susivienijimas jungia 353 sodininkų bendrijas Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų savivaldybėse.

Daug sodininkų problemų suplaukia į Susivienijimą. Matau galimybes ir būdus, kaip gerinti Vilniaus miesto (ir ne tik) sodininkų bendrijų integravimo į miesto infrastruktūrą reikalus.

Ne visi išvardinti klausimai priklauso savivaldybių kompetencijai. Derinant su centrine valdžia, juos reikia pajudinti ir „mirties“ taško. Kaip madinga sakyti – reikalinga politinė valia. Jai atsiradus, atsiras ir lėšos.

Paminėtų strateginių projektų negalima įgyvendinti greitai, bet per savivaldybės tarybos kadenciją galima gerokai pajudėti į priekį. Reikalingas sisteminis požiūris.

Tuometinio kolektyvinio sodo nariu tapau prieš keliasdešimt metų, dar gyvendamas Šiauliuose. Pamenu, miesto Vykdomasis komitetas išskyrė apie 10 ha nedirbamos žemės už Zoknių oro uosto. Miesto įstaigos, organizacijos burtų keliu išsidalino pelkėtą, krūmokšniais apaugusią žemę ir visi entuziastingai pradėjome šios žemės įsisavinimą. Teko rauti medžius, krūmus, degė didžiuliai laužai – kaip karo lauke.

Taip mes „atkariavome“ žemę iš gamtos, vežėme žemę ir sukultūrinome ją. Džiaugėmės pradžioje iš valstybės gavę nuomojamos žemės po 6–8 arus.

Patyrėme rūpesčių ir vargo su sodo namelių statyba. Valdžia labai ribojo namelių projektus ir plotą. Vėliau buvo leista nusipirkti žemę. Žinau, kad aš ir mano tuometiniai sodo kaimynai nebuvo jokia išimtis.

Visi tuometiniai Lietuvos kolektyvinių sodų naujakuriai išgyveno analogiškus rūpesčius ir džiaugsmus. Su šiais žemės sklypeliais susijusios kelios Lietuvos gyventojų kartos. Visos vasaros buvo praleidžiamos ten, vaikai ir anūkai perėmė meilę žemei, gamtai. Negailėjo lėšų, jėgų pagal savo supratimą ir galimybes kurti infrastruktūrą. Reikėjo patiems apsirūpinti vandeniu, elektra, nutiesti ir tvarkyti kelius. Gamybinėms organizacijoms buvo lengviau su technika, statybinėmis medžiagomis.

Apleisti, nedirbami žemės plotai, esantys miestų, rajonų, gyvenviečių pakraščiuose virto žydinčiais sodais, patraukliais poilsiui ir gyvenimui.

Susikūrė sodininkų bendrijos, sodo sklypus buvo leista privatizuoti, 2003 m. Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymą, bendrijos pasitvirtino savo

Romasis Vaitekūnas, nuotrauka iš LVŽS Vilniaus skyriaus archyvo

įstatus, vidaus tvarkos taisykles. Buvo liberalizuota gyvenamųjų namų statyba sodininkų bendrijose. Plėtėsi miestų, rajonų teritorijos, tuo pačiu sodininkų bendrijų teritorijos priartėjo prie gyvenamųjų rajonų. Tuomet centrinė ir vietinė valdžia praregėjo, kad sodininkų bendrijos naudojasi lokalia infrastruktūra. Vanduo ir nuotekos neprijungti prie centrinių tinklų, dujos taip pat toli gražu visų nepasiekia, gatvių būklė – apgailėtina. Greičiausiai susitvarkė elektros tiekėjai: išpirko elektros tinklus iš sodininkų. Belieka palaipsniui nutiesti požeminius kabelius.

Pasigirsta balsų, kad sodininkų bendrijos – praeities reliktas, kad nereikalingas Sodininkų bendrijų įstatymas.

Mechaninio integravimo bendrijų į miestą idėja yra neteisinga. Miesto Bendrajame plane turėtų būti aiškiai nustatyta, kokiais tempais, kokiomis kryptimis sodininkų bendrijas pasieks infrastruktūros tinklai. Sodininkai sutinka prisidėti savomis lėšomis, tačiau jie turi turėti garantijas. Sodininkų bendrijų valdymo organai – dideli pagalbininkai (o kartais – ir galvos skausmas) seniūnijoms bei savivaldybei. Jie sprendžia daug socialinių, buitinių savo narių problemų. Bendrijos, pagal įstatymą, pačios gali nuspręsti, ar joms likviduotis, ar reorganizuotis. Šiuo metu jos niekam netrukdo, būtina skatinti bendruomeninę veiklą, o ne trukdyti jai.

Pastaruoju metu Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pavedimu Aplinkos, Žemės ūkio ministerijos turi siūlyti, kaip, pagaliau, išnarplioti aukščiau minimus sodininkų bendrijų klausimus. Sutikite, negalima metų metais svarstyti tuos pačius klausimus ir nieko neišspręsti.

Vilčių yra, tos viltys – mums gimininga ne tik pavadinimu – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Telieka viena svarbi detalė: kovo 3 d. visiems aktyviai ateiti į rinkimų apylinkes ir atiduoti balsą už kandidatą į merus Virginijų Sinkevičių bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą.

Taryboje, sudarius koalicinę daugumą, atsiras puiki galimybė gerinti mūsų gyvenimo ir poilsio sąlygas. Kiekvienas iš mūsų turi savo politines simpatijas ir antipatijas bei teisę pasirinkti. Gerai viską apmąstykime ir rinkimės.

Asmeniškai aš, jeigu Jūsų balsais būčiau išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, jausčiau ne tiek garbę, kiek didelę atsakomybę ir prarastą ramybę.

Būnant mažumoje didelių vilčių puoselėti negalima. Galiu garantuoti sąžiningą Jūsų įpareigojimų ir savo pareigų atlikimą.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

V. Sinkevičius išsamiai apie Vilniaus miesto biudžetą: pamiršti mikrorajonai, didžiulės sumos viešinimui ir darželių problema Vasario 6 dieną patvirtintas Vilniaus miesto biudžetas 2019 metams. Šiame 611,7 mln. eurų siekiančiame savivaldybės biudžete, pasak ekonomikos ir inovacijų ministro ir kandidato į Vilniaus miesto merus Virginijaus Sinkevičiaus, trūksta aiškios miesto vizijos, o savivaldybės prioritetai nėra išgryninti. Nors naujame biudžete įvardijama ne viena spraga, ministras išskiria nuošalyje paliktus miegamuosius mikrorajonus, kurie, jo nuomone, turėtų būti vienu pagrindinių savivaldybės prioritetų.

Miegamieji mikrorajonai ir jų aplinka Viena didžiausių spragų biudžete, kandidato į merus teigimu, yra konkrečių sprendimų, orientuotų į gyvenamuosius rajonus, trūkumas. Nors lėšų biudžete yra numatyta kiekvienam miesto mikrorajonui, tačiau jos tėra simbolinės. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pabrėžia, kad pagrindinis akcentas turėtų būti miegamieji rajonai ir jų aplinka. Deja, bet Vilniaus miesto biudžete tam lėšų numatyta yra labai mažai: 19 mikrorajonų ir jų aplinkos tvarkymui skirta apie 500 tūkst. eurų, kai, pavyzdžiui, senamiesčio tvarkymui – 900 tūkst. eurų”, – dėsto V. Sinkevičius ir priduria, kad sprendimai ir jiems skirtos lėšos yra ypač būtini, mat miegamųjų rajonų gyventojai šiandien jaučiasi pamiršti. Ši 0,5 mln. eurų suma atrodo dar mažesnė, jeigu ją lyginame su lėšomis, skirtomis Vilniaus miesto mero ir savivaldybės darbų viešinimui. „Viešinimui yra suplanuoti 320 tūkst. eurų. Tai yra labai didelė suma, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam pačiam tikslui praėjusiais metais skyrė vos 3000 eurų”, – atkreipia dėmesį V. Sinkevičius.

Tai sudaro įspūdį, kad Vilniaus savivaldybei yra kur kas svarbiau darbus išviešinti, o ne atlikti.

Transportas ir susisiekimas V. Sinkevičius pastebi, kad nepaisant 8 mln. eurų, skirtų sankryžoms renovuoti bei automatinei šviesoforų sistemai diegti, kelių tiesimui ir jų būklei gerinti suplanuotos lėšos nėra pakankamos. „Apie 30 proc. kelių Vilniuje yra prastos būklės, o žvyrkelių yra net 500 kilometrų. Visam tam yra numatyti vos 800 tūkst. eurų. Ši labai maža suma reiškia, kad kelių kokybė Vilniaus mieste toliau blogės”, – teigia ministras ir priduria, kad, norėdami gerinti situaciją, asfaltavimui ir kelių priežiūrai turėtume skirti mažiausiai 2,5 mln. eurų. Užbėgdamas į priekį, kandidatas teigia, kad papildomų lėšų šiems darbams būtų galima surasti pasitelkiant ES paramą.

Virginijus Sinkevičius, nuotrauka iš asmeninio V. Sinkevičiaus archyvo

Mažai pinigų iš biudžeto numatyta skirti ir mikromobilumui mieste gerinti. „Dviračių takų projektavimui ir dviračių takų žymėjimui lėšų nėra numatyta, o dviračių takų planuojama nutiesti apie 22 kilometrus. Nuo bendro asfaltavimo biudžeto tam bus skiriama mažiau nei 1 proc. Tai reiškia, kad dviračių takų mieste nedaugės ir tik kai kuriose vietose, kur takų būklė bus ypač bloga, jie bus remontuojami”, – aiškina V. Sinkevičius.

Anot kandidato į Vilniaus merus, viešojo transporto vežėjams skirti 46,5 mln. eurų tik patvirtina sostinės viešojo transporto nuostolingumą, tačiau pačios problemos nesprendžia. Žinant tai, kad tik 24 proc. vilniečių naudojasi viešuoju transportu, o iš 104 maršrutų, tik 5 buvo pelningi, galima teigti, kad ne viešojo transporto kaina vilniečiams yra svarbiausia, o jo patogumas, dažnumas ir kiti aspektai.

Darželiai, bešeimininkiai pastatai ir kitas NT turtas 7,2 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto yra numatyta skirti privatiems darželiams. Vis tik šią darželių trūkumo problemą sostinėje, ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, galima spręsti ne vienu būdu, pavyzdžiui, galima statyti naujus valstybinius darželius arba juos įkurti renovuotuose bešeimininkiuose pastatuose. „Nuo pamatų pastatyti visiškai naują darželį kainuoja apie 3,5–4 mln. eurų.

Tuo tarpu renovuoti bešeimininkį pastatą, kurių Vilniaus savivaldybėje yra apie 180, atsieina 800–900 tūkst. eurų”, – teigia V. Sinkevičius, tačiau patikslina, kad jo rekomendacija – ne atsisakyti privatiems darželiams numatytų lėšų, tačiau dalį jų skirti naujiems valstybiniams darželiams. Taip Vilniaus savivaldybė dirbtinai neskatintų privačių darželių atsiradimo, kurie

yra neįperkami nemažai daliai šeimų, gaunančių net didesnes nei vidutines pajamas. Ministras atkreipia dėmesį, kad šiame biudžete bešeimininkiam turtui yra skiriami 300 tūkst. eurų. Vis dėlto, tiek šias lėšas, tiek ir pačius pastatus būtų galima efektyviau panaudoti ir išnaudoti. „Jei savivaldybė neturi kaip panaudoti šių pastatų, juos galima realizuoti aukciono būdu ir taip gauti papildomų pajamų. Mano nuomone, dalį to turto būtų galima sutvarkyti ir sukurti puikią erdvę startuoliams, nes, pavyzdžiui, „Vilniaus Tech Park” yra tiesiog perpildytas. Juos taip pat galima renovuoti ir įkurti darželius”, – sprendimus siūlo V. Sinkevičius.

ES parama ir žemės mokestis 2019 metų biudžete, kaip ir įprastai, daugiausia lėšų bus surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio. Vis tik, ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, daugiau lėšų į biudžetą būtų galima surinkti pirmiausia pakeliant komercinės žemės mokestį. „Palyginus su Talinu, žemės mokestis į Vilniaus biudžetą surenka vos 3,5 mln. eurų, kai tuo metu Estijos sostinei tai atneša 25 mln. eurų. Vilnius per šiuos ketverius metus tapo savotiška oaze prekybos centrams kurtis ir už tai mokėti juokingai mažą žemės mokestį”, – teigia V. Sinkevičius ir pažymi, kad Vilniuje šis mokestis yra mažesnis nei Šiauliuose, Kaune ar Klaipėdoje. Antroji galimybė būtinoms lėšoms surasti – ES parama. „Šiam periodui Vilniui buvo skirta 300 mln. eurų, tačiau tik 6 proc., t. y. 18 mln. eurų, buvo panaudota”, – teigia V. Sinkevičius ir pažymi, kad už šiuos pinigus būtų galima tiesti kelius, pabaigti aplinkkelio darbus, tvarkyti miegamuosius rajonus ar skirti lėšų stadiono statyboms.

Renovuokime Vilnių ir darykime jį patrauklesniu visiems!

Taurimas Valys, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (LVŽS sąraše – Nr. 5) Šie metai ypatingi tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose realių šansų laimėti turi jau ne pirmi metai Lietuvoje itin didelį populiarumą išlaikančios ir pasitikėjimą puikiausiai pateisinančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašas, vadovaujamas ekonomikos ir inovacijų ministro bei Seimo nario Virginijaus Sinkevičiaus. Pažymėtina, jog šiam jaunam, darbščiam ir energingam politikui pavyko surinkti stiprią bei patyrusią profesionalų komandą, kuri savo turimu įdirbiu neabejotinai pajėgi ir pozityviai nusiteikusi pasiekti, jog kiekvienas Vilniaus miesto gyventojas (-a) ir jos svečias (viešnia) pajustų ženklius pokyčius ir, matydami aiškų progresą, būtų motyvuoti patys aktyviau prisidėti prie Vilniaus klestėjimo bei pagaliau buvimo tikrais, laimingais bei kuriančiais mūsų miesto šeimininkais. Kad ši reali vizija išsipildytų, pradžioje norėtųsi išskirti kelis svarbius aspektus.

Akivaizdi problema Vilniaus mieste – per kone 30 metų nepriklausomybės de facto net neprasidėjusi daugiabučių renovacija. Taip, mes turime pavienių pavyzdžių, kuomet kažkam stichiškai (be jokios bendros sistemos) iš pavienių namų tai pavyko tai padaryti, bet bendras vaizdas, visi pripažins – itin niūrus ir nedovanotinas. Dėl esamos situacijos ne tik milžiniškas skaičius vilniečių šeimų patiria neadekvačias (perteklines) išlaidas, mokėdamas už šildymą, bet ir neproporcingai didelė ištisų daugiabučių namų kvartalų bei gyvenamųjų rajonų yra tiesiog avarinės būklės. Blogiausia, jog visa tai formuoja itin slogų mūsų miesto bendrą įvaizdį, o tai daro labai neigiamą poveikį ne tik gyventojų nuotaikai (atmosferai), bet ir menkina galimą jų turto maksimalią vertę, eikvoja potencialias santaupas (dėl minėtų didelių energetinių kaštų) ir ilguoju laikotarpiu gali peraugti į rimtą socialinę katastrofą. Taipogi, beribės virtinės ciniškai nerenovuotų daugiabučių siunčia ypač blogą signalą čia besilankantiems esamiems bei būsimiems užsienio

investuotojams, nes tai vienareikšmiškai nesiasocijuoja su efektyviai ir šiuolaikiškai valdoma infrastruktūra bei bendru miesto potencialu. Kitaip sakant, žala dėl šios situacijos yra dramatiškai didelė, dėl to galimai prarandamos šimtamilijoninės investicijos, mažinama miestiečių perkamoji galia ir tai ilgainiui virsta gigantišku inkaru – tiek bendram Vilniaus miesto patrauklumui, tiek jo progresyvumui.

Visų pirma, faktas, jog yra aibė priemonių, kuriomis LVŽS sąrašas yra pajėgus pasiekti ženklių pokyčių šiuo – ženklaus renovacijos išjudinimo – klausimu. Akivaizdžiausiu kompetencijos įrodymu galima būtų laikyti Ignalinos miesto pavyzdį, kur ilgamečio ir pilnai pasiteisinusio LVŽS valdymo metu buvo renovuotas 100 proc. DAUGIABUČIŲ.

Antra, yra aibė viešųjų finansų inžinerijos priemonių (instrumentų: lengvatinės paskolos, palūkanų kompensavimas, garantijos, investavimas į įvairius vertybinius popierius (akcijos, obligacijos, kolektyvinio investavimo subjektai) ir t. t.), kuriomis kažkodėl iki šiol itin vangiai naudojamasi ar bent jau gyventojai per menkai supažindinti su šiomis galimybėmis.

Taip pat šioje srityje nedovanotinai per mažai skatinamos įvairiausios viešojo ir privataus sektorių partnerystės formos, kurios, neišradinėjant dviračio, puikiausiai pasiteisino aibėje užsienio šalių ir jų didžiųjų miestų atveju, vykdant tiek kone identiškų objektų renovacijas, tiek sėkmingai sprendžiant komunalinio ūkio, energetikos, transporto, švietimo, sveikatos apsaugos ir net skirtingas socialines problemas, taip pat – viešajam sektoriui iš privataus sektoriaus pritraukiant papildomas lėšas bei diegiant būtinąsias inovacijas šiose srityse.

Man, kaip vienam iš LVŽS sąrašo į Vilniaus miesto tarybos rinkimus penketuko narių, per pastaruosius 15 metų aktyvaus įdirbio finansų sektoriuje teko praktiškai diegti ir taikyti visų tipų minėtąsias viešųjų finansų priemones, ypač, kai daugiau nei 12 metų tiesiogiai atstovavau JAV, ES ir kitų pasaulio regionų (ko)investuotojams šiose srityse. Paraleliai, 10 metų vedžiau paskaitas ir seminarus minėta viešųjų investicijų valdymo tematika skirtinguose

JAV, Prancūzijos, Olandijos, Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir kt. universitetuose, rengdamas daktaro disertaciją viešojo ir privačių sektorių partnerystės tematika, stažavausi Europos inovacijų banke Liuksemburge, o šiuo metu jau ne pirmi metai Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, kaip finansų programos partnerystės docentas, dėstau dalyką „Tarptautiniai finansai ir krizės“. Kitaip sakant, mūsų – LVŽS sąrašo – ir mūsų kolegų patirtis yra daugiau nei pakankama, siekiant spręsti esamą renovacijos stagnaciją, sumaniai bei aktyviai įtraukiant visuomenės narius, ir tinkama taikyti viešųjų finansų inovacijas eilėje minėtų sričių, taip sukuriant patrauklesnę infrastruktūrą, ūkiškiau tvarkantis bei teikiant kur kas kokybiškesnes paslaugas tiek vilniečiams, tiek mūsų svečiams.

Trečia, tobulindami infrastruktūrą bei gerindami aplinką, tiek dėl miestiečių intereso, tiek gerindami miesto įvaizdį investuotojų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas, akyse, privalome artėti prie visokeriopų ES šalių senbuvių sostinių standartų. Dabar, reikia pripažinti, jog be Senamiesčio ir dalies kitos centrinės miesto dalies, važiuojant pro kitus rajonus, pavyzdžiui, didžiąją dalį miegamųjų rajonų arba dar blogiau – važiuojant į Centrą iš oro uosto – dažnai jaučiamės priešingai arba net tarsi išradę laiko mašiną ir grįžę keliais dešimtmečiais atgal. Ne veltui pas mus filmuojami tarptautiniai filmai, tokie kaip „Černobilis“, nes kino kūrėjams dalis kvartalų itin panašūs į 1986 m. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Vilniuje įsikūrę startuoliai savivaldos lygmeniu nesulaukia ypatingo dėmesio ar pagalbos, bendraujant su viešosios sektoriaus įstaigomis, trūksta elementaraus nukreipimo (gairių ar spec. programų) skirtinguose jų vystymosi etapuose. Kiekvienas kovoja už save, žinau ne vieną atvejį, kai po 5–8 mėnesio pastangų tiek lietuviški, tiek užsienietiški startuoliai tiesiog pabėga iš čia ir blogai atsiliepia apie verslo aplinką bei galimybes vystytis mūsų mažoje ir specifinėje rinkoje.

Todėl štai, ką artimiausiu metu planuojame ir gerai žinome, kaip tai padaryti, siekdami spręsti šią problemą:

Taurimas Valys, nuotrauka iš LVŽS Vilniaus skyriaus archyvo 1) jau savivaldos lygmeniu ir bendraujant, pavyzdžiui, su VMI, Sodra ir kitomis valstybinėmis organizacijomis, reikia eliminuoti verslą demonizuojantį požiūrį; 2) privalu sudaryti sąlygas: daugelį procedūrų, informacijos ir infrastruktūros pritaikyti anglų kalbai (Nyderlandų ir kitų šalių, sėkmingai pritraukiančių kapitalą iš viso pasaulio patirtis); 3) privalome maksimaliai „įveiklinti“ globalizacijos teikiamus privalumus, pozityviai inkorporuojant tarptautinių finansuotojų galimybes prisidėti prie Vilniaus startuolių plėtros (sukuriant tikslią ilgalaikę strategiją, kurioje būtų matoma aiški nauda mūsų visuomenei, steigiamos aukštą pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos); 4) svarbiausia, reikia kuo daugiau kurti sėkmingų gerosios praktikos istorijų ir jas efektyviai viešinti tiek tarp tikslinių investuotojų, tiek tarp Vilniaus miesto gyventojų bei svečių.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Vizija – Vilnius be kliūčių Rūta Čepienė, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (LVŽS sąraše - Nr. 6)

Esu Rūta Čepienė. Nors baigiau specialiąją pedagogiką Šiaulių universitete ir verslo vadybą Vilniaus universitete, dirbu socialinį darbą Vilniaus neįgaliųjų dienos centre. Tai – mano svajonių darbas: visą dieną esu tarp nuostabių žmonių, kurie, nežiūrint negalios, kartais ir labai sunkios, yra aktyvūs, smagūs, visada pasiruošę vieni kitiems padėti. Vilnius – vis dar nėra jiems patogus miestas. O tada, kai bus patogu silpniausiems, bus gerai ir sveikiems.

Trūksta specialaus transporto.

Daug žmonių su fizine negalia būna tiesiog „įkalinti“ namuose, nes mieste trūksta specialaus transporto. Yra „Socialinis taksi“, kuris turi kelis automobilius su specialiais keltuvėliais neįgaliojo vežimėliui kelti. Keltuvėliu neįgalusis su vežimėliu įkeliamas į automobilį ar iškeliamas iš jo. Tokio taksi paklausa – didžiulė, už minimalią kainą jis veža visur, kur tik neįgaliajam reikia. Tačiau užsisakyti tokį taksi reikia maždaug prieš dvi savaites.

Specialių automobilių turi ir Vilniaus savivaldybė, bet ji veža tik į gydymo įstaigas. Neįgaliesiems, kurie dar pakankamai savarankiški, yra galimybė naudotis specialiems poreikiams pritaikytu miesto viešuoju transportu.

Siekiamybė – visos naujai įsigyjamos viešojo transporto priemonės turėtų būti žemagrindės.

Kaip patekti į požeminę perėją?

Dabar daug gatvių perėjų yra požeminės, per kurias sunku pereiti mamoms su vaikų vežimėliais, nesaugu vaikams, senjorams, o žmonėms su fizine negalia – dažnai net neįmanoma.

Dauguma liftų neveikia ir netvarkomi, o kai kurios sovietmečio laikų požeminės perėjos – visai be liftų.

Su grupe neįgalių pagalbininkų, judančių vežimėlių pagalba (Maksimu Lepiochinu, Diana Marijošiūte ir kt.) išbandėme požemines ir kai kurias antžemines perėjas nuo Europos aikštės iki Gerosios Vilties žiedo per Laisvės prospektą: radome tik vieną veikiantį liftą požeminėje perėjoje, prie Karoliniškių poliklinikos. Kai televizija nufilmavo mus prie surūdijusio neveikiančio lifto savivaldybės teritorijoje, liftas po kiek laiko buvo pradėjęs veikti. Deja, trumpam…

Turėtume siekti, kad visos požeminės perėjos būtų su veikiančiais liftais, kad naujai projektuojamos gatvės automobilių srautams dažniau būtų po žeme, o perėjos pėstiesiems – antžeminės.

Pavojingi grioveliai.

Atrodytų, kalneliai antžeminėse perėjose padaryti pėsčiųjų saugumui – prieš juos automobiliai sulėtina greitį. Tačiau sunkiau judantys žmonės, eidami tokiomis perėjomis, susiduria su pavojingomis kliūtimis – grioveliais neva vandeniui nutekėti. Grioveliai yra kalnelių galuose, lygiagrečiai šaligatviui. Ne vienas neįgalus žmogus skundėsi, kad suklupo ar net išvirto iš

2

neįgaliojo vežimėlio į gatvę, pėdai ar ratukams patekus į tą pavojingą kliūtį. Į tokią įdubą gali pakliūti ir tėvų stumiamo vaikiško vežimėlio rateliai. Ties perėjomis šaligatvių borteliai turėtų būti sulyginti su gatvės grindiniu.

Poliklinikos pritaikytos tik iš dalies.

Didžioji dalis poliklinikų pritaikytos specialiems poreikiams – yra įrengtos prieigos su nuovažomis (tiesa, dažnai per stačiomis), veikia liftai, keltuvėliai. Tačiau neįgalieji, ypač tie, kurie neatsistoja iš vežimėlio, ar tie, kuriems sunku persėsti iš vežimėlio į procedūrines kėdes, skundžiasi, kad patiria daug nepatogumų rentgeno, ginekologiniuose, stomatologiniuose kabinetuose, nes jie dažniausiai nepritaikyti – nereguliuojami krėslai, procedūros metu reikia atsistoti ir pan. Skyrus ambulatorinę reabilitaciją, sudėtinga atlikti, pvz., masažą, nes nereguliuojamos procedūrinės lovos. Poliklinikose dažnai per siauros durų staktos, siauri senoviniai liftai – elektriniu vežimėliu nepravažiuosi.

Neįgaliesiems nepritaikyti tualetai arba jie priversti įvairių daiktų: šluotų, kibirų, nereikalingų stalelių, todėl nebelieka vietos apsisukti žmogui, esančiam neįgaliojo vežimėlyje. Į miestą – tik su sauskelnėmis?

Vilniaus senamiestis visada pilnas žmonių, tarp jų ir tokių, kuriems labai svarbu specialiems poreikiams pritaikyti viešieji tualetai. Tai tėvai su vaikais vežimėliuose, būsimos mamos, senjorai, žmonės, judantys neįgaliojo vežimėlio pagalba, turistai. Tačiau iš devynių senamiesčio plane pažymėtų viešųjų tualetų tik vienas yra su keltuvu (prie Valdovų rūmų), dar vienas, į

Vilnius turi būti patogus kiekvienam!

Jonas Vadapalas, nuotrauka iš asmeninio J. Vadapalo archyvo

Jonas Vadapalas, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (LVŽS sąraše - Nr. 7)

Prieš beveik 10 metų turėjau visas galimybes pasekti daugelio draugų pavyzdžiu, pakelti sparnus ir išvykti į užsienį, bet to nepadariau.

Žinojau, jog išvažiuoti galiu visada, o turėdamas aiškiai užsibrėžtus tikslus ir daug noro, viską galiu pasiekti ir neišvykdamas už Vilniaus miesto ribų.

Nors gimiau ir augau Vilniuje, studijuodamas nemažai keliavau ir gyvenau įvairiuose Europos miestuose – tai

leido įgyti neįkainojamos patirties, sukaupti nemenką žinių bagažą ir pažinti įvairius Europos bei pasaulio miestus.

Ilgą laiką gyvenęs miesto centre esu įsitikinęs, kad Vilnius – nuostabus miestas, lenkiantis daugelį modernių, vakarietiškų Europos miestų – tai šiandien galime girdėti ir viešojoje erdvėje. Pozityvios naujienos, jog mažėja Vilniaus skola, dar vienas užsienio investuotojas nusprendžia įsikurti mieste, pasiektas rekordinis turistų skaičius, o miesto centre esančios kavinės lūžta nuo lankytojų.

Vis dėlto niekada net nesusimąstydavau, koks mikroklimatas vyrauja Vilniaus mikrorajonuose. Šiuo metu gyvenu viename iš jų ir pastebiu, kad gyvenimas čia – kiek kitoks: stinga socialinės veiklos, o vietų, kur vakarus būtų galima praleisti su artimaisiais, tiesiog nėra. Vis dažniau tariu frazę: „važiuoju į miestą“.

Esu įsitikinęs, kad pats laikas tą „miestą“ atvežti į kiekvieną mikrorajoną: turėti savo jaukias kavinukes, parkelius, vaikų žaidimo aikšteles, susitikimo centrus – visa tai, ko šiandien taip stinga. Kalbant paprastai, kaip tikras vilnietis noriu, jog Vilnius būtų patogus visiems, kad nereikėtų kas dieną stovėti kamščiuose, ieškoti „parkavimosi“ vietos.

Remdamiesi savivaldybės skelbiamomis naujienomis, galime teigti, jog gyvenimas Vilniaus mieste nuolat gerėja, bet ar tikrai taip jaučiasi kiekvienas gyventojas? Ar tikrai šiandien negalėtume gyventi geriau?

Viešojoje erdvėje matome kalbas apie metro ar tramvajų, nors nesame iki galo sutvarkę autobusų ir troleibusų

Rūta Čepienė ir neįgalusis pagalbininkas Maksim Lepiochin, nuotrauka iš asmeninio R. Čepienės archyvo

kurį galima nusileisti liftu (Gedimino pr.

9), ir dar vienas, į kurį iš lauko galima patekti be jokių kliūčių (Bernardinų sode). Didžiausia gėda – nepritaikytas viešasis tualetas Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų. Į jį leidžiasi stačiausi laiptai, nėra nė vienos specialiems poreikiams pritaikytos kabinos – erdvios (pvz., kad galėtų apsisukti neįgaliojo ar tilptų vaikiškas vežimėliai), su ranktūriais, kūdikio vystymo stalu. Taip pat reikia ir aiškių ženklų gatvėse, nurodančių, kur yra viešieji tualetai, nes net vilniečiams dažnai tenka jų ilgokai paieškoti. tinklo. Parkas tik dabar pradėtas modernizuoti, važiuodamas į darbą, grūdiesi kamščiuose su autobusais bei troleibusais, o stotelėse matai šąlančius ir vėluojančio viešojo transporto laukiančius vilniečius, ką jau kalbėti apie infrastruktūros pritaikymą žmonėms su negalia ar šeimoms su mažais vaikais. Šiandien matome antraštes apie naujus nacionalinio stadiono projektus, bet tikriausiai, vienintelis dalykas, kuris pasikeitė per pastaruosius keletą metų – tai atrakcionai, kas keletą mėnesių įsikuriantys prie nacionalinio stadiono griaučių.

Pastaraisiais mėnesiais tikriausiai kiekvienas vilnietis pajuto, kad sunku ne tik per kamščius nuvykti į darbą, bet darosi sunku ir grįžus rasti, kur pasistatyti automobilį arba kaip klampoti per nevalyto kiemo pusnis.

Per pastaruosius keletą metų, praleistų darbuojantis viešajame sektoriuje, teko dirbti tiek prie savivaldybių biudžetų pertvarkos sistemos, tiek kurti projektų valdymo sistemą Vyriausybėje, o šiuo metu, dirbant projektų vadovu Vyriausybės kanceliarijoje, supratau, jog visa, ko pagrindas – tai stipri, motyvuota ir į rezultatus orientuota komanda, kuri nešneka „lozungais“, o imasi darbo ir neskaičiuojant darbo valandų siekia užsibrėžto tikslo. Savo, kaip kandidato į miesto tarybą, sprendimą priėmiau tik todėl, jog žinau, kad vien kalbomis miestas nebus geresnis – reikia sėsti ir pradėti dirbti. Būtent tai ir ketinu padaryti.

Stipriai Lietuvai reikia stipraus Vilniaus, tad drauge su komanda esame pasiruošę imtis realių darbų.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

7

LVŽS kandidatai į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą

Lukas Savickas Nr. 1

Tomas Seikalis Nr. 2

Romasis Vaitekūnas Nr. 3

Vilma Galdikė Nr. 4

Taurimas Valys Nr. 5

Eglė Stasiškienė Nr. 9

Aleksandras Muzikevičius Nr. 10

Julius Arlauskas Nr. 12

Barbora Guobytė Nr. 13

Laimis Bikauskas Nr. 14

Arūnas Kučinskas Nr. 18

Violeta Razminienė Nr. 19

Agnė Prušinskaitė Nr. 20

Saulius Balčiūnas Nr. 26

Alma Šlamaitė Nr. 27

Jurgis Samulevičius Nr. 28

Gintaras Mindaugas Purvinis Dudarevičius Nr. 21 Nr. 22

Juozapas Palaikis Nr. 29

Giedrius Kochanka Nr. 30

Rūta Čepienė Nr. 6

Jonas Vadapalas Nr. 7

Aleksandr Suslonov Virginijus Opulskis Nr. 15 Nr. 16

Dalė Adašiūnė Nr. 23

Tomas Miškinis Nr. 24

Kipras Biziulevičius Liudvikas Nr. 31 Smilgevičius Nr. 32

Vaidievutis Ipolitas Geralavičius Nr. 8

Arūnas Ambrasas Nr. 17

Robertas Meškauskis Nr. 25

Dalius Jankauskas Nr. 33

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

2

Virginijaus Sinkevičiaus ir komandos pagrindiniai tikslai Rūpestingas Vilnius Modernizuojant užimtumo centrus ir plečiant sporto infrastruktūrą, užtikrintos vaikų ir senjorų veiklos galimybės; teikiamos kompleksinės paslaugos šeimoms ir senjorams; bendras kokybės standartas visose miesto sveikatos priežiūros įstaigose; miesto infrastruktūra – patogi ir pritaikyta šeimoms su vaikais bei neįgaliesiems.

Patogus Vilnius Būtiniausios paslaugos pasiekiamos per 10 min. pėsčiomis arba nesunkiai – viešuoju transportu; kiekvienam vilniečiui viešojo transporto stotelė pėsčiomis pasiekiama per 5 min., o nepunktualaus viešojo transporto reisų sumažinta per pusę; viešasis transportas pritaikytas ir prieinamas visiems vilniečiams; taikant pažangiausias eismo valdymo sistemas, sumažintos automobilių spūstys; vykdant kvartalinę renovaciją, sutvarkyti mikrorajonai; užtikrinamas miesto teritorijos kompaktiškumas; į miesto infrastruktūrą integruotos sodininkų bendrijos.

Ugdantis Vilnius Esamos savivaldybės ugdymo įstaigos – modernizuotos, o lopšeliai-darželiai – prieinami kiekvienai šeimai; ugdymas karjerai ir profesinis orientavimas integruotas į bendrojo ugdymo programas; specialios stipendijos skiriamos mokytojams, kurių trūksta tautinių mažumų mokykloms, parengti; kiekvienam vaikui prieinamos neformaliojo ugdymo galimybės; sudaromos tinkamos sąlygos senjorams ir neįgaliesiems dalyvauti kultūros renginiuose; visiems vilniečiams suteikiamos galimybės nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius.

Augantis Vilnius Tai patraukliausias regione miestas dirbti ir užsidirbti; prioritetas teikiamas technologijoms ir socialinėms inovacijoms diegti, didesnę pridėtinę vertę kuriančioms darbo vietoms steigti; sukurta būtina infrastruktūra stambiems investiciniams projektams įgyvendinti, įsteigtas pramonės parkas, vystomi trys aukštųjų technologijų parkai; sukurtas padalinys arba atskira agentūra, skirta grįžtantiems Lietuvos piliečiams ir užsieniečiams aptarnauti „vieno langelio“ principu.

Efektyvus Vilnius Sustiprinta gyventojų įtaka skirstant miesto biudžetą – kasmet miesto gyventojai galės tiesiogiai paskirstyti iki 300 tūkst. Eur; didesnė viešųjų paslaugų kokybė bei prieinamumas; efektyvesnis miesto valdymas, pritaikant išmaniąsias technologijas; įdiegtas savivaldybės bei pavaldžių įstaigų projektų valdymo standartas ir įkurta tarnyba; skelbiama informacija apie susitikimus su verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šimto jaunųjų pasaulio lyderių sąraše – ūkio ministras Virginijus Sinkevičius Tarptautinis projektas „Apolitical.co“, skirtas padėti pasaulio šalių vyriausybėms spręsti globalius iššūkius, išrinko įtakingiausių valdžios jaunųjų lyderių šimtuką, į kurį pateko ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Į šį sąrašą iš viso pasaulio atrenkami valstybės tarnyboje dirbantys žmonės ir politikai, kurie karjeros aukštumose atsidūrė būdami labai jauni. Sąrašas sudaromas, gavus šimtus nominacijų iš viso pasaulio valdančiųjų institucijų, tarptautinių organizacijų, akademijų ir verslo kompanijų, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt. įstaigų.

Tarp „Apolitical.co“ išrinktų pasaulio jaunųjų lyderių į šimtuką pateko valdžios atstovai, partijų lyderiai, premjerai, ministrai iš įvairių pasaulio šalių – JAV, Airijos, PAR, D. Britanijos ir kt. Šis tarptautinis projektas padeda pasaulio vyriausybėms spręsti globalius iššūkius, ugdo politikos lyderius, reguliariai atlieka jų vertinimą, taip pat turi savo fondą ir akademiją, kurie padeda siekti minėtų tikslų.

Virginijus Sinkevičius, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris Tiražas 150 000 egz.

Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 352

V. Sinkevičius 2009 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją. 2009–2012 m. studijavo Jungtinės Karalystės Aberistvito universitete, kuriame įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

2012 m. stažavosi Ministro Pirmininko tarnybos Regionų ir etninių klausimų skyriuje. 2012–2013 m. Olandijos Mastrichto universitete toliau tęsė studijas, įgijo Europos politikos magistro laipsnį.

2012–2015 m. buvo naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autoriumi ir redaktoriumi.

2013–2014 m. dirbo JAV Vašingtono Europos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju. 2013 m. stažavosi Lietuvos Respublikos atstovybėje Vašingtone, JAV. 2014 m. buvo AB „Lietuvos paštas“ Tarptautinės grupės projektų vadovu, 2014–2015 m. – programos „Kurk Lietuvai“ dalyviu, 2015–2016 m. – Lietuvos oro uostų koncesijos projekto koordinatoriumi, 2016 m. dirbo „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu.

2016 m. Šeškinės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į Seimą, o nuo 2017 m. – ūkio ministras.

Susipažinkite detaliau su programa ir tikslais mūsų svetainėje: www.stiprusvilnius.lt

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.