myk
MIESTUI IR KAIMUI Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos laikraštis
ŠEIMA – TAUTA – VALSTYBĖ Ką reiškia, kad Valstiečių liaudininkų partija pradėjo jau antrą savo istorijos šimtmetį? Politine prasme – partijos mąstymo brandą, tvirtą veiksmų logiką, laiko užgrūdintą patikimumą ir politinių sprendimų solidumą. Žmogiškąja prasme – veiklos bendruomeniškumo principą, nuveiktų darbų suprantamumą miesto ir kaimo žmogui, moralinių, etinių, kultūrinių principų artumą kiekvienai Lietuvos šeimai.
Algimantas SAVUKYNAS Susitikti dėl interviu ūkio ministras Vytas Navickas galėjo tik pusę aštuonių ryto, kai oficiali darbo diena dar nebuvo prasidėjusi, ir beveik visi ministerijos langai skendėjo tamsoje. Darbo metu tokiems pokalbiams ministras laiko tiesiog neturi – nuo pat ankstyvo ryto laukia svarbūs darbai: susitikimai, posėdžiai, pasitarimai. - Tai kada pradedate darbo dieną, ministre? – savaime kilusiu klausimo pradėjome pokalbį. - Septintą valandą ryto. Atvažiuoju į darbą anksčiau, kad nereikėtų gaišti laiko transporto kamščiuose. Peržiūriu dokumentus, pasiruošiu susitikimams, posėdžiams. - Vadovauti ministerijai Jums – ne naujiena. Iki tapdamas ūkio ministru keturiose vyriausybėse ėjote ekonomikos ministro pareigas. Kaip paaiškintumėte tokį pasitikėjimą? - Šį kartą pasiūlymą tapti ministru lėmė dvi priežastys. Pirmiausia susiklostė tokia politinė situacija, kad mūsų Valstiečių liaudininkų sąjunga turėjo galimybę deleguoti tris atstovus į Vyriausybę, tarp jų – į Ūkio ministeriją, ir partijos kolegos pasitikėjo manimi. Kitas dalykas – per savo gyvenimą, veiklą sukaupiau nemažai patirties. Teko dėstyti Vilniaus universitete, dirbti mokslinį darbą, eiti atsakingas pareigas valstybės institucijose (atkūrus Nepriklausomybę V.Navickas buvo pirmosios Vyriausybės narys – aut. past.), dirbau Seimo Ekonomikos komitete, aštuonerius metus – privačiame versle, buvau Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Prof. Kazimiera PRUNSKIENĖ Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Tai suprantama – juk Valstiečių liaudininkų pirmtakai buvo tokios iškilios asmenybės, kaip Jonas Vileišis, Kazys Grinius, Ernestas Galvanauskas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, Mykolas Sleževičius, Jonas Staugaitis. Tai žmonės, praėjusio amžiaus pradžioje pradėję profesionaliai formuoti Lietuvos valstybinio - tautinio mentaliteto, demokratinio bendrabūvio nuostatas ir principus. Jų suformuluotos vertybės, kuriomis grindė savo veiklą: demokratija, valstybingumas, tautiškumas, teisingumas, pažanga, darbštumas, dorovė, buvo tokios organiškos ir tikros, kad kiekvienas jas priėmė kaip savas prieš šimtą metų, neabejoju, jos liks tokiomis pat svarbiomis vertybėmis ir po antro šimtmečio. Valstiečių liaudininkų partija, garbingai puoselėdama ir principingai įgyvendindama savo vertybes, tapo artima daugeliui Lietuvos žmonių. Mūsų valstietiškos – liaudininkiškos bendruomenės narių skaičius nuolatos auga, neįtikėtinai sparčiai didėja ir bičiulių, draugų, bendražygių ratas. Tai akivaizdžiai rodo partiečių, savo nuoširdžia ir sąžininga veikla pelniusių aplinkinių pasitikėjimą atstovauti jų interesus visų lygių renkamose ir administracinėse valdžios struktūrose gausa. Nukelta į
2 p.
Tarp politikos, verslo ir… šaškių Prieš dvejus metus, baigęs dvi Seimo nario kadencijas, trukusias 8 metus, Ramūnas Karbauskis grįžo į savo verslą, tačiau iš aktyvaus Lietuvos politinio gyvenimo jis nepasitraukė. Dabar jis yra Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) pirmasis vicepirmininkas. Monika VAIŠNORAITĖ Net ir neužimdamas svarbių valstybinių pareigų, Ramūnas pastaruosius dvejus metus jautėsi aktyviu politinio gyvenimo dalyviu, tik tiek, jog nebereikėjo sėdėti Seimo posėdžių salėse. Po Seimo rinkimų 2004 metais, kai LVLS tapo valdančiosios koalicijos partnere, partijos veikla jos vicepirmininką įtraukė į svarbiausius šalies valdymo procesus ir Vyriausybės formavimą.
Stiprus verslas nebelaikomas nusikaltimu Pasak vieno iš LVLS lyderių, grįžęs į įprastas darbo agrokoncerne vėžes, nesijautė atitrūkęs nuo Lietuvos gyvenimo ritmo. “Dirbdamas Seime visuomet stengiausi būti arti žmonių, mačiau kaimo problemas, jas kiek galėdamas siekiau spręsti, sako jis. – Tad grįžęs į verslą antrosios – kitokios Lietuvos, kokią kartais mato
Nukelta į
Ramūnas Karbauskis. Pasak politiko, pastaraisiais metais pastebima dar daugiau teigiamų poslinkių santykiuose tarp valdžios ir verslo. Užsienio reikalų ministerijos, kuriai vadovauja LVLS deleguotas ministras Petras Vaitiekūnas, iniciatyva skatinti verslui ir ieškoti jam galimybių sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose pasitelkiamos Lietuvos ambasados įvairiose šalyse.
Žemės ūkio ministerija atsigręžė į žemdirbius
Po 8 metus trukusio darbo Seime, Ramūnas Karbauskis grįžo į verslą, bet iš politinio gyvenimo nepasitraukė kabinetuose sėdintys valdininkai, aš nepamačiau”. Ramūnas Karbauskis neslepia, jog pasikeitęs jo statusas leido kiek lengviau atsikvėpti. “Anksčiau kas nors galėjo sakyti, jog būdamas Seimo nariu buvau išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet kaip ir anksčiau, taip ir dabar iš mano vadovaujamų įmonių sumokamų mokesčių gali būti išlaikomi net keletas Lietuvos rajonų. Todėl dabar jaučiu kur kas didesnį komfortą”, - sako buvęs parlamentaras, kuris visos savo kadencijos metu buvo
atsisakęs Seimo nario atlyginimo. Be to, Ramūnas džiaugiasi, kad pastaruoju metu Lietuvoje įtampa ir slėgis, kuris buvo jaučiamas G.Vagnoriui vadovaujant Vyriausybei, verslo atmosferoje atlėgo. Nebetaikomos tokios griežtos ir drastiškos priemonės, dėl kurių ne vienam verslininkui teko atsidurti niekuo nesibaigusiuose teismo procesuose. “Man atrodo, kad šiandieninė valdžia jau suprato, jog verslas yra visos šalies gerovės pamatas, sumažėjo ir manančių, jog stiprus verslas yra didelė blogybė”, - teigia
Ministras stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui
Žemės ūkyje, Lietuvai įstojus į ES, taip pat įvyko dideli poslinkiai. Žemės ūkio ministerija, kuriai vadovauja LVLS pirmininkė Kazimiera Prunskienė, sugebėjo tapti ūkininkų ir verslininkų, dirbančių žemės ūkio srityje, partnere ir iniciatore įvairių sprendimų, kurie yra novatoriški visos Europos Sąjungos mastu. “Lietuvoje įsisavinant ES paramą galima vykdyti įsigijimus dar iki projekto patvirtinimo. Tai leidžia ūkininkams įsigyti techniką ir ją vėliau įtraukti į projektus, kuriems įgyvendinti prašoma ES paramos”, - pažymi Ramūnas Karbauskis ir priduria, jog iki šiol nė vienoje ES narėje tokia praktika nebuvo taikoma. Pasak Ramūno, šiandien Žemės ūkio ministerija ne tik vykdo ES nurodymus, bet ir aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos bei Europos žemės ūkio politiką ir strategiją. “Žemės ūkio ministrė šiandien kalbasi kaip lygiaverčiai partneriai su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisare Marianna Fisher Boel, tai leidžia Lietuvai pasiekti puikių rezultatų ir svarbių sprendimų”, - sako R.Karbauskis. Nukelta į
2 p.
7 p.
P.Vaitiekūnas: Diplomatinė tarnyba turi tarnauti žmonėms Frederikas JANSONAS Valstiečių liaudininkų sąjungos į Vyriausybę deleguotas užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas siekia, kad ministerija ir diplomatinės Lietuvos misijos būtų ne tik prieinamos paprastam Lietuvos piliečiui, bet ir pačios “eitų į žmones”. - Kokias svarbiausias užduotis keliate sau, kaip užsienio reikalų ministrui, ir Jūsų vadovaujamai ministerijai? - Turiu susiformulavęs sau keletą principų, kurių stengiuosi laikytis. Pirmasis jų – kad mūsų diplomatinė tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija būtų ne tik prieinama paprastam žmogui, eiliniam verslininkui, bet ir prieinanti prie jo. Tai yra ieškanti tų žmonių, kuriems galėtų būti naudinga, ir ieškanti interesų, kuriems galėtų padėti. Taip pat manau, kad Lietuvos – nedidelės šalies – diplomatija turėtų būti nearogantiška, ypatingai atvira ir skirta žmogui. Gal tai skamba ir labai garsiai, bet ką aš galiu padaryti, jei dukart du yra keturi... Be abejo, sąžiningas, tvarkingas ir skrupulingas Vyriausybės programos vykdymas yra pagrindinė ministerijos užduotis. Taip pat, kaip ypač svarbią užduotį, išskirčiau ministerijos veiklos optimizavimą, biurokratizmo mažinimą. Vienas pagrindinių instrumentų to siekiant, manau, yra pasitikėjimo, o kartu ir atsakomybės didinimas. Nukelta į
7 p.
MIESTUI IR KAIMUI
2006 m. gruodis
ŠEIMA – TAUTA – VALSTYBĖ Net devyni merai: Leonas Apšega, Juozas Bertašius, Raimundas Jakutis, Algirdas Kopūstas, Bronislavas Liutkus, Bronis Ropė, Vytas Šimonėlis, Aloyzas Zairys, Povilas Žagunis negailėdami jėgų ir laiko dirba žmonių gerovei. O vicemerus, savivaldybių tarybų narius, administracijų vadovus net ir suskaičiuoti sunku. Turėdami tvirtą atstovavimą savivaldybėse ir todėl puikiai žinodami žmonių problemas bei poreikius, Valstiečiai liaudininkai gali kaip niekas kitas prasmingai ir rezultatyviai dirbti pačiose aukščiausiose valdžios struktūrose. Lietuvos Respublikos Seime turime gausią skaičiumi ir kokybišką rezultatais frakciją, kuriai energingai ir talentingai vadovauja Aldona Staponkienė, Seimo pirmininko pavaduotoju dirba Alfredas Pekeliūnas, Kaimo
reikalų komitetui dalykiškai ir konstruktyviai vadovauja Viktoras Rinkevičius, Švietimo ir mokslo – Virginijus Domarkas, daug nuoširdaus ir svarbaus darbo atlieka Seimo komisijų vadovai Rima Baškienė, Skirmantas Pabedinskas ir daugelis kitų. Visi jie „mūru„ prieš kliūtis stoja, širdimi žmonėms rezultatus neša. Daug pagarbos ir pasitikėjimo savo darbais pelnė Gema Umbrasienė, Panevėžio apskrities viršininkė, Angelė Kaušylienė – Utenos, Raisa Minčinauskienė – Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja, Emilija Laurutienė – Šiaulių viršininko pavaduotoja. Na, o kad valstiečiai liaudininkai vadovauja trims strateginėms ministerijoms: ūkio ministras Vytas Navickas, užsienio ministras Petras Vaitiekūnas ir žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, rodo partijos stabilumą, patikimumą, profesionalumą, partijos
puoselėjamų vertybių tapatumą tautos vertybėms. Mūsų partijos devizas – „kurti, o ne griauti„, todėl valstiečiai liaudininkai niekada neidentifikuoja savęs kaip jėgos, dėl savo tikslų kovojančios ir griaunančios. Mes – kūrėjai, mes - bendraminčių šeima, susijungusi bendrai Lietuvos žmonių gerovei. Tvirtą šeimą mes suprantame kaip svarbiausią turtingos, klestinčios valstybės garantą. Būtent šeimoje formuojasi tos vertybės, kurias mūsų partijos pirmtakai įvardijo kaip bendražmogiškas. Tai pagrindinė priežastis, kodėl dabar, kai valstybei ir tautai taip svarbu sutelkti visą kuriamąjį potencialą bendram darbui, valstiečiai liaudininkai tampa viena pagrindinių Lietuvos politinių partijų. Kaip sako, „pasėk grūdą, supilsi aruodą„, o mes grūdą sėjame kartu su darbščiais, savo kraštą mylinčiais žmonėmis, todėl ir aruodas kaupiasi bendras.
n
Atkelta iš 1 p.
Brangieji, Kai prie baltai užtiesto šv. Kalėdų vaišių stalo susėda šeimos kaimuose, ir miestuose, mintimis sugrįžtame į prabėgusius metus, atsiprašome tų, kuriuos užgavome ir įskaudinome, dėkojame tiems, kurie mus palaikė ir suprato, įvertiname nuveiktus darbus ir imame planuoti naujus. Gražiausią metų šventę sutinkame svajodami apie turtingesnius ateinančius metus, apie laimingus ir sveikus mūsų vaikus bei mus pačius, apie gausesnį derlių, santarvę namuose ir mus supančiame pasaulyje. Nuoširdžiai linkiu, kad prie šv. Kalėdų stalo gimusios gražios svajonės išsipildytų su kaupu ir sėkmė lydėtų Jus visus 2007-ius metus! Linksmų šv. Kalėdų ir gerų Naujųjų metų! Nuoširdžiai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Rima Baškienė negali būti Tarp politikos, abejinga žmonių problemoms verslo ir… šaškių
Prieš dvejus metus Rima Baškienė, išrinkta į Seimą, išvyko dirbti į Vilnių. Tačiau kiekvieną savaitgalį grįžta į savo namus Kuršėnuose, kur gyvena jos šeima., kur vyrauja santarvė, kur grožiu puoselėjamoje sodyboje galima pasidžiaugti vis naujomis vyro tautodailininko medžio skulptūromis, susitikti su sūnumis. Ir nuo kraštiečių problemų Rima nenusisuko.
Atkelta iš 1 p.
Ieva ŠIMKŪNAITĖ Daugiau nei 400 žmonių, kuriuos pas Seimo narę atginė žemėtvarkos, sveikatos bei įvairios socialinės problemos ji priėmė Šiauliuose, Kuršėnuose, Šiaulių rajono seniūnijose, ir stengėsi padėti. Seime Rima Baškienė vadovauja Šeimos ir vaiko reikalų komisijai , dirba Socialinių reikalų komitete. Per dvejus metus ji parengė beveik 150 teisės aktų. Rimos Baškienės akirat y je – dažniausia socialinių problemų sprendimas. Vienu reikšmingiausių savo rengtų projektų Seimo narė įvardija Vaikų išlaikymo fondo įstatymą. Šio įstatymo pagrindu vaikams, negaunantiems teismo priteisto išlaikymo (alimentų) iš savo tėvų, nustatyto dydžio išmokas mokėtų valstybė, o tėvas arba motina, kurie nemoka teismo priteisto išlaikymo, taptų valstybės skolininku. Skola iš jo būtų išieškoma be senaties termino. Šio įstatymo laukia apie 50 tūkstančių vaikų. Projekto autorė džiaugiasi, kad jos siūlymui pritarė Parlamentas, o Vyriausybė jo įgyvendinimą įtraukė į savo 2006-2008 metų programą. Kaip ir daugelis mažamečius vaikus auginančių tėvų, Seimo narė mano, jog ne mažiau už gražius santykius šeimoje, svarbi vaikus supanti aplinka bei lengvai prieinamos informacijos įtaka. „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymo projektu siūlau įteisinti nuostatą, kad homoseksualių santykių propagavimas viešoje informacijoje būtų reglamentuojamas įstatymu”, - pasakoja Rima Baškienė. Kartu su Seimo Narkomanijos prevencijos komisija, kurios narė yra ir Rima, ji teikė įstatymo pataisas, siūlančias uždrausti propaguoti informaciją, patariančią, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines medžiagas. Atsižvelgus į Seimo narės pasiūlymą, Vyriausybės veiklos programoje numatyta steigti ir išlaikyti reabilitacines įstaigas vaikams, priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų. „Negalime likti abejingi liūdnai
statistikai, kuri liudija, jog šalyje iš 100 susituokusių 60 šeimų išsiskiria, socialinės rizikos šeimos piktnaudžiauja alkoholiu, neprižiūri savo vaikų, smurtauja, o valstybės socialinė politika nėra pakankamai veiksminga. Šeima turi tapti vertybe mūsų valstybėje”, - sako Rima Baškienė Todėl ji siūlo jau mokyklose mokyti vaikus pasirengimo šeimai pradmenų. Šis pasiūlymas yra įtrauktas į Vyriausybės 2006 –2008 metų programą. Rimos Baškienės, kaip Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje Socialinių reikalų komiteto pirmininkės, iniciatyva apie šeimos politikos stiprinimą buvo diskutuojama tarptautinėse konferencijose. „Seimo nario veikla neapsiriboja vien tik įstatymų leidyba” – sako Rima Baškienė. Jos iniciatyva surengta ar skaityti pranešimai 39 konferencijose Seime, ar kitose institucijose, aptariant įvairių institucijų, organizacijų bendro darbo svarbą tobulinant teisės aktus, telkiant visuomenę kovoti už tradicinę šeimą, už socialinių paslaugų joms plėtrą, už dorovinį jaunimo ugdymą, vaikų saugumo, priežiūros ir paslaugų užtikrinimą, moralinių, dvasinių vertybių puoselėjimo svarbą, atkuriant humanizmo principais ir garbe paremtą valstybės gyvenimą. Rima stengiasi padėti savo kraštui teikdama pasiūlymus, kad iš Valstybės biudžeto būtų skirtos lėšos mokyklų, vaikų darželių renovacijai, informacinio centro prie Kryžių kalno įrengimui ir kt. Daliai Rimos Baškienės siūlymų Vyriausybė ir Seimas pritarė ir 2006 metais į Šiaulių rajono biudžetą papildomai buvo skirta virš 3,2 mln.lt. Buvusi Šiaulių rajono savivaldybės vicemerė Rima Baškienė sako jaučianti didelę atsakomybę prieš visus žmones, kurie prieš dvejus metus vienmandatėje Šiaulių kaimiškojoje rinkimų apygardoje ją išrinko į Seimą. „Žmonių pasitikėjimą priėmiau kaip didelį įpareigojimą”, - sako Seimo narė. Savo įsipareigojimus ji siekia kruopščiai ir atsakingai vykdyti. „Stengiuosi neatitrūkti nuo rajo-
Dažniausiai Rimos Baškienės akiratyje – socialinių problemų sprendimas no žmonių problemų, todėl dažnai lankausi rajono renginiuose. Per dvejus metus dalyvavau 256 renginiuose ir gyventojų sueigose. Esu labai dėkinga Šiaulių krašto žmonėms už išsakytus patarimus ir pasiūlymus”, - sako Rima. Ji suspėja dalyvauti ir Šiaulių rajono moterų organizacijos „Atgaiva”, kurią prieš keletą metų Rima įkūrė kartu su bendramintėmis, projektuose. Moterų organizacijos „Atgaiva” narių dėmesio nuolat sulaukia Šiaulių rajono Gruzdžių laikinosios globos vaikų namų auklėtiniai. Rima Baškienė yra Karalienės Mortos premijos talentingiausiems Respublikos vaikams globėja ir mecenatė. Šios premijos įteikimas rengiamas žymiausiose istorinėse Lietuvos vietose Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, skatinant jaunimą tobulėti, prisiliesti prie garbingos mūsų tautos istorijos ir garsinti savo krašto vardą. Rima Baškienė su džiaugsmu pasakoja, kad Pavenčių vidurinės mokyklos Pakumulšių skyriaus mokiniai ją paskyrė savo globėja. Jų susitikimai, Rimos dovanotos vaikams ekskursijos prie jūros, į Seimą yra abipusiai naudingi. „Kuo daugiau gero padarai žmonėms, tuo prasmingesnis atrodo gyvenimas. Tad telydi visus didi sėkmė kilniuose ir prasminguose darbuose„,- optimistiškai nusiteikusi linki visiems Rima Baškienė.
Jis pastebi, jog ne kiekviena didžioji Europos Sąjungos narė turi tokius gerus santykius su žemės ūkio strategais. Kitas ūkininkams labai svarbus įgyvendintas sprendimas – tai žemės ūkio specialistų seniūnijose atsiradimas. Ši Ramūno prieš dvi kadencijas Seime siūlyta idėja Žemės ūkio ministerijos pastangomis jau įgyvendinta visoje šalyje. Dabar kiekvienoje seniūnijoje dirbantys žemės ūkio specialistai padeda ūkininkams parengti pasėlių deklaracijas ir nepaklysti įstatymų bei reglamentų labirintuose. Per pastaruosius metus Lietuvoje suformuota žemės ūkio strategija, kurios faktiškai nebuvo nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Žinoma, ją formuoti padėjo ir integracijos procesai, Lietuvai tapus Europos Sąjungos žemės ūkio rinkos dalimi. “Šiandien daugelis pastebi, jog Žemės ūkio ministerija atsigręžia ne tik į perdirbėjus, bet ir į žemdirbius”, - sako Ramūnas. Žvelgdamas į nūdienos aktualijas verslininko akimis, Ramūnas Karbauskis pastebi, jog LVLS atstovų vadovaujamos ministerijos – Užsienio reikalų, Žemės ūkio bei Ūkio – ieško tarpusavio bendradarbiavimo galimybių spręsdamos žmonių, kuriems tarnauja, problemas. “Dar visai neseniai valdžioje buvo žmonių, kuriems aukštos valstybės pareigos buvo verslas. Džiaugiuosi, kad mūsų partijos ministrai neminimi tarp tų pareigūnų, kurie nesugeba suderinti viešųjų ir privačių interesų”, - teigia R.Karbauskis, griežtai nusiteikęs kovoti su korupcija.
Abejingumas kelia siutą Griežtų principų politikoje bei versle besilaikantis LVLS pirmasis vicepirmininkas savo darbotvarkėje visuomet randa laiko dalykams, kurie suteikia daug džiaugsmo kaimo bendruomenėms, vaikams ir net jų seneliams. Negailėdamas laiko Ramūnas aktyviai propaguoja šaškių žaidimą, mat, be kitų svarbių pareigų, jis užima dar vienas jam malonias Lietuvos šaškių federacijos prezidento pareigas. Šiandien šaškėmis faktiškai žaidžia visi Šiaulių rajono vaikai, apie 400 įvairaus amžiaus vaikų dalyvauja turnyruo-
se. “Šiauliuose kai kurios mamos ir net močiutės ar seneliai man sako, “Ką tu padarei – dabar šaškėmis su vaikais turiu žaisti kiekvieną dieną”. Aš jiems sakau - džiaukitės, nes dabar jūs turite puikią progą bendrauti su savo vaikais”, - juokiasi Ramūnas ir priduria, jog šaškes seneliai perpranta kur kas lengviau nei kompiuterinius žaidimus. Ramūnas, kuris pats būdamas vos 14 metų atstovavo Šiaulių rajonui šaškių varžybose, dabar rengiasi įspūdingam projektui – Nacionalinei moksleivių šaškių lygai, į kurią norėtų įtraukti vaikus iš įvairių Lietuvos rajonų ir kaimų mokyklų. Projektui jau gaminama 10 tūkstančių šaškių komplektų, kurie atiteks mažiesiems šaškių žaidėjams. Labiausiai Ramūną skaudina, kad kai kurių rajonų švietimo skyrių vadovai jį mėgina įtikinti, jog rajone nėra nė vieno vaiko, norinčio žaisti šaškėmis. “Esu tikras, jog nuvažiavęs į bet kurią rajono mokyklą rasiu 50 ar 100 vaikų, kurie nori žaisti, tik jiems to niekas nesiūlė. Dėl tokio abejingumo ima siutas”, - piktinasi Ramūnas ir žada, jog jo Nacionalinės moksleivių šaškių lygos idėja atkeliaus į visas mokyklas, nesvarbu, kiek pastangų tam prireiktų. Beprasmį laiko leidimą prie televizoriaus ir taurelės Ramūnas norėtų pakeisti ir kaime. Jis jau pradėjo organizuoti Nacionalinę kaimo bendruomenių šaškių lygą, o jos dešimties apskričių čempionai bus pakviesti į kelionę Briuselin. Kartu su savo tėvu Česlovu Karbauskiu Ramūnas ėmėsi dar vieno pasiaukojančio projekto – jų lėšomis per septynerius metus bus išleista 30 knygų serija “Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius”. Knygos bus išdalintos kaimo žmonėms, bibliotekoms . “Mes su tėčiu norime, kad visos geriausios Lietuvos klasikų knygos būtų išleistos kokybiškai, kad jos kaip palikimas išliktų ateinančioms kartoms”, - sako Ramūnas ir priduria, jog įvairūs labdaros projektai jam leidžia save įprasminti. Visiems noriu palinkėti geros sveikatos, o ūkininkams – kad kiti metai būtų derlingi. Jaunimui – kad įsitvirtintų savo žemėje, o ne ieškotų duonos svetur. Noriu palinkėti kantrybės, užsispyrimo, sėkmės ir tikėjimo savimi, savo artimais žmonėmis.
cm
2006 m. gruodis
MIESTUI IR KAIMUI
Apie problemas meras sužino ne iš popierių, o iš žmonių lūpų Vytas Šimonėlis Širvintų rajono meru sėkmingai dirba jau ne pirmą kadenciją. Per tą laiką nuveikta daug darbų, rajono kaimuose, gyvenvietėse ir miesteliuose įvyko gerų permainų. Širvintų rajonas yra vienas iš nedaugelio, kuriame šildymo kainos pastaraisiais metais nedidėjo. Tai išmintingo ir atsakingo vadovavimo rajonui rezultatas. Šiandien su meru, Valstiečių liaudininkų sąjungos nariu, ir kalbamės apie nuveiktus darbus, išspręstas ir sprendimų dar laukiančias problemas, ateities planus. Antanas KONTRIMAS
Reformos pasiteisino - Ar patirtis, įgyta dirbant meru jau ne vieną kadenciją, padeda geriau spręsti rajono žmonių problemas? - Patirtis, įgyta dar per pirmąją kadenciją, padeda iš didelio problemų rato išskirti pačias svarbiausias ir tinkamai jas spręsti. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad visos reformos, pertvarkymai, kurie buvo padaryti, pasiteisino. Tai rodo konkretūs rezultatai. Pavartę laikraščius, kuriuose buvo spausdinti straipsniai, diskusijos apie vykdomus pertvarkymus, galime pasitikrinti, kas buvo teisus. Drąsiai galiu teigti, kad klaidų, dėl kurių nukentėtų viešasis interesas, nepadarėme. Kiekvienai reformai reikia tinkamai pasiruošti, padiskutuoti, išsiaiškinti visas alternatyvas. Mūsų, politikų, veikla turi atitikti rajono žmonių lūkesčius ir poreikius, privalome spręsti jų problemas. - Kokius svarbiausius nuveiktus darbus galėtumėte paminėti? - Dar pirmosios kadencijos metu buvo pastatyti modernūs valymo įrengimai. Pertvarkyta Butų ūkio įmonė ir atsisakyta tarpininkų. Įgyvendintos kaimo katilinių rekonstrukcijos, kelių remonto ir žvyrkelių asfaltavimo programos. Suremontuotos Kernavės pradinė mokykla ir Bagaslaviškio pagrindinės mokyklos priestatas su katiline. Siekiant suaktyvinti kultūrinį darbą, atgaivinti kultūros tradicijas kaime, reorganizuotas Kultūros skyrius. Suremontuotos ir atgaivintos Čiobiškio ir Gelvonų kultūros namų salės. Antrosios kadencijos metu (20002002 m.) patvirtinta Širvintų rajono smulkaus ir vidutinio verslo ir ekonominės plėtros programa iki 2006 metų.
Ši programa įvykdyta 80 proc. Rekonstruotas buvęs Družų vaikų darželio pastatas. Po vienu stogu įsikūrė pradinė mokykla, biblioteka, bendruomenės salė. Išasfaltuota Zibalų gyvenvietė. Už 3,3 mln. litų renovuotas ligoninės pastatas. Tvarkomas šilumos ūkis. Mieste sužiedinta šiluminė trasa, įrengti du mediena kūrenami katilai. Patvirtintas Širvintos upės kairiosios pakrantės mieste detalusis planas (4 ha). Per trečiąją kadenciją (2003-2006 m.) pastatyti Bartkuškio ir Medžiukų buitinių nuotekų valymo įrenginiai, Bartkuškio ir Kernavės vandens gerinimo įrenginiai. Įkurtas dienos centras neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, Širvintų rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Suremontuotas Gelvonų vidurinės mokyklos senasis pastatas, rekonstruotas Musninkų vidurinės mokyklos pastatas. Remontuojami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai. Įgyvendintas šilumos ūkio pertvarkymo projektas. Dėl to šešerius metus rajone galioja ta pati šildymo kaina. Širvintų rajonas šiandieną yra vienas iš keturių Lietuvoje, kuriuose šildymo ir karšto vandens kaina nepadidėjo. Renovuotas laisvalaikio centro pastatas, rekonstruotos Širvintų „Atžalyno“ ir Bartkuškio pagrindinės mokyklos. Rekonstruotas vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ pastatas, jį pritaikant pradinei mokyklai. Rajono savivaldybė viena arba su partneriais parengė ir pateikė 16 paraiškų paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti. Šiais metais pradėtas rengti Širvintų rajono plėtros strateginis planas iki 2013 metų. Jau parengta ir rajono taryboje patvirtinta jo dalis. Rengiamas Širvintų rajono teritorijos bendrasis
Širvintų rajono meru Vytas Šimonėlis stengiasi padėti kiekvienam žmogui planas. Dalyvaujame Neries baseino investiciniame projekte. Jame Širvintų savivaldybei skirta daugiau kaip 17 mln. litų. Vandentiekio ir nuotekų tinklai bus įrengti Širvintų ir Kabaldos kaimuose. Įgyvendinama atliekų tvarkymo sistema. Parengtas atliekų tvarkymo planas 2006-2016 metams, atliekų tvarkymo taisyklės. Parengtas Kernavės miestelio bendrasis planas.
Stengiasi padėti kiekvienam žmogui - Žmonėms rūpi galimybė dirbti ir užsidirbti? Ar rajonas ir jo miesteliai turi perspektyvą? - Rajone daugėja įmonių, kurios perkelia gamybą į Širvintas. Atsiranda daugiau smulkaus verslo įmonių. Nemažai miesto ir rajono gyventojų vyksta dirbti į Vilnių, kitus aplinkinius miestus. Tad širvintiškiai, ypač vyrai, turi pasirinkimo galimybę. Nemažai vilniečių kuriasi rajone. Vis labiau orientuojamasi į paslaugas teikiančias įmones. - Pažiūrėjau Jūsų darbotvarkę – per savaitę net du kartus vyks gyventojų priėmimas. Su kokiais rūpesčiais
į Jus dažniausiai kreipiasi žmonės? - Per kadenciją savivaldybė gauna per tūkstantį rašytinių gyventojų prašymų, daugiausia – dėl komunalinio aptarnavimo, finansinės paramos, žemės, detaliojo plano rengimo reikalų. Kiek įmanoma, stengiamės padėti kiekvienam besikreipiančiam žmogui. - Ar rajono žmonės aktyvūs, kai reikia spręsti jų kaimo, bendruomenės problemas? - Rajone veikia 16 kaimo bendruomenių. Ypač aktyvios Družų, Čiobiškio, Gelvonų, Zibalų bendruomenės, kurios rengia įvairius projektus, gauna finansavimą savo veiklai. Tarp Vilniaus kraštui labiausiai nusipelniusių ir apdovanotų Kunigaikščio Gedimino nominacija – Čiobiškio bendruomenės pirmininkė Janė Stravinskienė, Širvintų vaikų dienos centro vadovė Elena Petkūnienė.
Darbo valandų neskaičiuoja - Tikriausiai dar liko nenuveiktų darbų, turite planų, kuriuos norėtumėte įgyvendinti? - Didžiausias rūpestis – sėkmingai įgyvendinti rajono plėtros planą,
išspręsti vandentiekio ir nuotekų plėtros, šilumos ūkio, vietinių kelių gerinimo, gyvenviečių apšvietimo ir pėsčiųjų takų plėtros problemas. Tikiuosi, kad per šiuos metus bus baigtos tvarkyti ir bendrojo lavinimo mokyklos. Labai svarbu ugdyti bendruomeniškumą ir suvokti, kad mes patys esame atsakingi už daugelio reikalų sprendimą. Norime, kad Širvintų rajonas būtų malonus ir jaukus gyvenimui, patrauklus ir saugus investicijoms ir atvykstantiems svečiams, kad vyrautų ekonomikos, gamtos ir kultūros darna. - Esate labai aktyvus žmogus, nes mero darbo valandų nėra – renginiai, susitikimai vyksta ir po darbo, ir savaitgaliais. Kaip į tokią aktyvią veiklą reaguoja Jūsų artimieji? - Mano visa darbinė veikla susijusi su Širvintų kraštu. Čia atvykau dirbti baigęs universitetą. Esu visuomeniškas žmogus. Mano žmona – kultūros darbuotoja, tad mes darbo valandų ir poilsio niekada neskaičiuojame. Darbas savaitgaliais tapo tarsi savaime suprantamu reikalu, savotišku gyvenimo būdu. Dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, bendraudamas su žmonėmis daugiausia sužinai apie jų problemas, rūpesčius.
Švenčionių rajone – didelės investicijos Jau ketvirti metai dirbu Švenčionių rajono mero pavaduotoju ir dešimti metai esu rajono Tarybos narys. Laikui bėgant, atrodytų, tikrai sulaukiame malonių pokyčių mūsų kasdieniniame gyvenime, tačiau neapsieinama be rūpesčių. Jaučiama gyventojų finansinių galimybių, verslumo iniciatyvos stoka. vertė – 32 mln. litų. Jau žinome, kad projektams gauta 15 mln. litų parama iš Europos Sąjungos struktūrinių, Sanglaudos bei kitų fondų. Iš pateiktų projektų norėtųsi paminėti kelis svarbiausius: Neries upės baseino I investicijų etapo (Švenčionėlių miesto nuotekų valykla, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų rekonstrukcija ir plėtra) projektą, Dviračių takų po Baltijos ežerų kraštą projektą, Sudotėlės ežero gamtosauginio tvarkymo bei kenksmingų medžiagų išvalymo projektą. Dar du projektai – „Švenčionėlių miesto Liepų gatvės rekonstrukcija ir Kelio Švenčionėliai–Januliškis – Labanoras rekonstrukcija”, kurių vertė viršija 16 mln. litų, – įveikė visus vertinimo etapus, tad laukiama galutinio atsakymo.
yra išnaudotos. Savivaldybės vienas svarbiausių uždavinių – tai vertingų gamtinių teritorijų pritaikymas rekreacijai, kokybiškų paslaugų teikimas. 2006 m. lapkritį Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė labai reikalingą sprendimą leisti rengti svarbių Švenčionių rajono infrastruktūrai objektų statybai žemės sklypų suformavimo detaliuosius planus. Taip sudarytos palankios sąlygos investuotojams, auga pasitikėjimas tarp verslo ir valdžios atstovų, kuriamos naujos darbo vietos. Tikiu, jog netolimoje ateityje Švenčionių rajone galėsime džiaugtis naujais investuotojų projektais.
Artėjant Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems Metams linkiu visiems atvirumo, santarvės ir žmogiškos šilumos, šviesios vilties ir pasiryžimo kilniems darbams.
n
Vaidas PRUNSKUS Švenčionių rajono mero pavaduotojas Sumažėjus nedarbo lygiui rajone atsirado kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Šioje kadencijoje mes, valstiečiai liaudininkai, dirbame valdančiojoje koalicijoje su socialliberalais ir socialdemokratais. Visais aktualiais rajonui ir žmonėms klausimais ieškome bendros priimtinos pozicijos, diskutuojame koalicijoje ir manau,
kad randame teisingus sprendimus. O darbai, kurie labiausiai pastebimi rajone – dujofikavimas, švietimo įstaigų, socialinės paskirties objektų atnaujinimas, pagražėjo mūsų miestai, gyvenvietės bei parkai. Šiais metais gamtinės dujos pasiekė Švenčionėlių miestą, o ateinančiais metais pasieks Švenčionių miestą. Šiemet atidaryti nauji Pabradės miesto „Ryto” vidurinės mokyklos korpusai, Švenčionėlių mieste įrengta geležies šalinimo ir geriamojo vandens stotis, pradėta Švenčionėlių pagrindinės mokyklos renovacija. 2004 m. rajono savivaldybės taryba patvirtino vieną svarbiausių dokumentų – Švenčionių rajono plėtros strateginį planą iki 2010 m. Esu strateginio planavimo komisijos pirmininkas. Šiais metais pateikėme stambesnių projektų, kurių
Šiuo metu kaip tik svarstome projektus, kuriuos numatoma teikti Europos Sąjungos paramai gauti 2007 m. Projektai iš labai įvairių sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, gamtosaugos, turizmo, sporto ir kultūros infrastruktūros vystymo, socialinės apsaugos. Pirminiais skaičiavimais lėšų poreikis projektų įgyvendinimui sieks apie 300 mln. litų. Švenčionių rajonas garsėja savo kraštovaizdžiu, gausiu kultūros paveldo palikimu, todėl rajono strateginiame plane turizmas įvardijamas kaip prioritetinė sritis. Turizmo paslaugų plėtra yra labai pastebima. Kraštas turi didelį potencialą dar labiau plėsti turizmo verslą, tačiau kol kas dar ne visos galimybės
MIESTUI IR KAIMUI
2006 m. gruodis
„Darome tai, kas reikalinga ir naudinga žmonėms...“ Prieš dvejus metus Ukmergės rajono meru tapo valstiečių liaudininkų atstovas Algirdas KOPŪSTAS. Apie tai, kaip sekėsi dirbti, kokios problemos spręstos, kas nuveikta per tą laikotarpį, su juo ir kalbėjomės. Kalbėjosi Julija Morkūnaitė - Kokia buvo darbo pradžia? - Pradžia visada nėra lengva. Nors prieš tai teko dirbti vadovaujamą darbą - buvau akcinės bendrovės direktoriumi - pradėjus vadovauti rajonui teko perprasti visą savivaldybės veiklos mechanizmą, suvokti naujojo darbo specifiką. Pradžioje tam ir skyriau daugiausiai laiko ir dėmesio. - Kokias problemas sprendėte pirmiausiai? - Prieš dvejus metus numatėme veiklos gaires. Buvo parengta Ukmergės rajono 2003-2006 metų kūno kultūros ir sporto plėtotės programa. Taip pat patvirtinta Socialinių paslaugų plėtros programa 2005-2010 metams. Šiame dokumente didelis dėmesys skiriamas kaime teikiamoms socialinėms paslaugoms. Vykdydami šią programą kartu su savivaldybės administracija išsprendėme socialinių darbuotojų etatų įsteigimo klausimą tose seniūnijose, kur socialiniai reikalai buvo opiausi. Praėjusiais metais atlikta Dainavos pagrindinės mokyklos renovacija, pagerintas Siesikų ir Deltuvos miestelių vandentvarkos ūkis, pagal ES reikalavimus buvo rekonstruojamas miesto apšvietimas. - Kuo galima pasidžiaugti šiandien? - Šių metų Ukmergės rajono biudžeto planas – 69,9 mln. litų. Prognozuojama, kad 2007-aisiais į biudžetą turėtų įplaukti 72,7 mln. litų. Šiais metais Ukmergės rajone vykdoma projektų daugiau kaip už 18 milijonų litų. Tai 2,5 karto daugiau nei 2005-aisiais. Lyginant su 2004 metais, projektų suma yra didesnė 3,3 karto. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos iš ES struktūrinių
Algirdas Kopūstas sako, kad viena didžiausių rajono gyventojų bėdų – šildymas fondų ir valstybės lėšų didėja, tikimės kitais metais rajone įgyvendinti projektų daugiau kaip už 36 milijonus litų. Mūsų planuose – ir karinio miestelio sutvarkymas. - Kokius darbus pirmiausiai atliekate? - Vienas prioritetų – mokymo įstaigų pastatų išorės ir vidaus tvarkymas, įrenginių renovacija. Nuo 2005 metų rekonstruojami vaikų globos namai, Jasiuliškių pensionas. Šiais metais buvo remontuojama, rekonstruojama daug švietimo įstaigų - vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas”, Vidiškių pagrindinė, Užupio, Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos, Antano Smetonos gimnazija. Renovuoti vaikų lopšeliai-darželiai „Eglutė”, „Saulutė”, darželis-mokykla „Varpelis”. - K am dar skiriate didelį dėmesį? - Vienas svarbiausių dalykų - žmonių sveikata. Juk nuo to priklauso jų darbingumas, gera savijauta. Todėl vykdome sveikatos priežiūros įstaigų plėtros ir restruktūrizacijos planą. Dirbdami šia linkme pastaraisiais metais
daugiau lėšų ir dėmesio skiriame šių įstaigų patalpų remontui, siekiame, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo prieinamesnės, gerėtų aptarnavimo ir gydymo kokybė. Savivaldybė remia kaimo bendruomenės sveikatos punktų plėtros ir renovavimo, kitas programas – pavyzdžiui, pensinio amžiaus gyventojų ir neįgaliųjų dantų protezavimui šiais metais skirta apie 40 tūkstančių litų, moksleivių sveikatos priežiūros programai – 38 tūkstančiai litų. Pastaraisiais metais ypač rūpinamasi antrine sveikatos priežiūra – naujos medicinos technologijos įdiegtos radiologinės diagnostikos skyriuje, savivaldybė padėjo kardiologijos skyriui įsigyti diagnostinę aparatūrą – iš rajono biudžeto skyrėme 30 tūkstančių litų, o chirurgijos skyriaus renovacijai – 150 tūkstančių. - Kokiomis sritimis dar rūpinatės? - Vienas prioritetų paveldosaugos srityje – rajone esančių maldos namų tvarkymas. Rajono savivaldybė šiais metais skyrė lėšų miesto Šv. Petro ir Povilo bažnyčios aplinkos tvarkymui, Veprių bažnyčios koplyčios remonto
darbams, Sentikių maldos namų vidaus ir išorės remontui. Planuojame toliau tvarkyti Pašilės bažnyčią – pakeisti susidėvėjusius langus, Žemaitkiemio – sausinti pamatus, įrengti nuogrindą aplink šiuos maldos namus. - Ar rajone vykst a naujos statybos? - Šiais metais prasidėjo naujojo Policijos komisariato pastato statyba. Džiugina tai, kad į rajoną ateina vis daugiau stambių investuotojų. Savo įmonių filialus artimiausiu metu ketina kurti stambiausias šalies baldų gamintojas „Narbutas ir Ko”, latvių firma „Latvijas Fenieris„, kelios Norvegijos bendrovės. Šie investuotojai ne tik sukurs naujų darbo vietų, bet, pavyzdžiui, „Narbutas ir Ko” ruošiasi statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. - Pastaruoju metu daug savivaldybių turi partnerių kitose šalyse. Ar ukmergiškiai taip pat draugauja su užsieniečiais? - Jau seniai bendradarbiaujame su Vokietijos miestais Bad Langenzalca, Frydbergu, Lenkijos Tornovo Podgorne, Švedijos Solvesborgu. Latvijos Livanu. Pernai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir su Italijos Kolonjo al Secijaus savivaldybe. Toks bendradarbiavimas visapusiškai naudingas – ir ekonomine prasme, ir dėl to, kad galime susipažinti su šių šalių kultūra, švietimo pasiekimais, tiesiog vieni pas kitus nuvykti. - Ar atliekant įvairius darbus, įgyvendinant planus viskas priklauso tik nuo mero pastangų? - Žinoma, kad ne. Svarbu, kad planams, idėjoms, darbams pritartų Taryba. Galiu pasidžiaugti, kad su rajono Tarybos nariais visą tą laikotarpį gerai sutarėme – nepaisant, kokiai partijai kas priklauso, skirtingo požiūrio į kai kuriuos dalykus, visus opiausius rajonui klausimus sprendėme be didelių ginčų, prieštaravimų. Nemažą reikšmę tam, kas pasiekta, turėjo ir tai, kad padidėjo ekonomikos augimas. - Kaip ir kiekviename rajone, jūsų vadovaujamame, matyt, taip pat kyla opių klausimų? - Na, viena didžiausių mūsų gyventojų bėdų – šildymas. Ukmergiškiai –
tarp tų, kurie daugiausiai moka už šią paslaugą. Su savivaldybės šilumos ūkio nuomotojais ilgai derėjomės – ieškojome kompromisų, bandėme taikyti kai kurias nuolaidas, deja, bendros kalbos taip ir neradome. Todėl nematome kitos išeities, kaip kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomotojų daromų jos pažeidimų. - Paprastai vadovai gyventojams paskiria tam tikrą laiką, kai juos priima įvairiais klausimais. O kaip dirbate jūs? - Oficialiai esame nustatę vieną dieną – antradienį, kai priimu gyventojus jiems aktualiais klausimais. Tačiau jei žmogus ateina bet kurios savaitės dienos rytą, kai nesu niekur išvažiavęs arba užsiėmęs, visada išklausau jo problemas. Juk jeigu gyventojas atėjo pas mane, vadinasi, jam tikrai reikia pagalbos. Ir jeigu jos nesuteiksim, jis vėl ateis. Žinodami mano tokį požiūrį, savivaldybės administracijos darbuotojai irgi pasistengia išklausyti ir iš esmės spręsti problemą. - O su kokiomis bėdomis žmonės kreipiasi į jus? - Pagrindiniai gyventojų klausimai – kelių priežiūros nesklandumai, bloga vandens kokybė rajono kaimo vietovėse, nepakankamai gerai tvarkomos atliekos, žmonės nori, kad būtų sprendžiama nenaudojamų pastatų problema. Taip pat, žinoma, iškloja ir savo asmeninius rūpesčius... Dirbdamas meru, vadovaujuosi pagrindiniu principu – viskas, ką mes darome, turi būti naudinga ir reikalinga visiems rajono gyventojams. – Ar per kasdienius darbus lieka laiko visuomeninei veiklai? - Sakoma, kad jei labai nori, tai ir padarai. Todėl suspėju ir į Valstiečių liaudininkų partijos tarybos, kurios narys esu, posėdžius, ir į Savivaldybių asociacijos susirinkimus. Be to, jau penkerius metus dalyvauju Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veikloje. Iš jų trejus metus esu šios organizacijos prezidentas. Visada domėjausi jauniausia žemės ūkio šaka – mėsine galvijininkyste, ir dabar tam skiriu nemažai laiko. - Dėkui už pokalbį.
Valstiečiai liaudininkai – patikimi partneriai Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Vilniaus regiono koordinatorius Virginijus Šmigelskas sako esąs tikras Vilniaus krašto žmogus, šio krašto patriotas. Vytautas JUOZAPAITIS „Aš čia gimiau, užaugau, dirbu, nuolat būnu drauge su šio krašto žmonėmis. Daug metų, dirbdamas Vilniuje, gyvenau Širvintose, nuolat buvau kelyje tarp šių dviejų vietovių. Dabar vis daugiau laiko tenka praleisti ir kituose Vilniaus apskrities rajonuose. Nuolat pasikalbu su paprastais kaimo žmonėmis, nenustoju žavėtis jų darbštumu, ramybe, išmintimi. Manu, kad pakankamai gerai pažįstu Vilniaus kraštą, įvairių tautybių žmones, žinau jų problemas, kažkaip pavyksta išgirsti ir suprasti vieniems kitus, rasti bendrą kalbą„, – nuoširdžiai kalba V.Šmigelskas. Jis gimė 1961 metais Vilniaus rajone, Maišiagalos miestelyje, augo Širvintose. Studijuodamas Vilniaus universitete Istorijos fakultete, dalyvavo Universiteto Kiemo teatro veikloje, jam buvo suteikta dramos režisūros kvalifikacija. Baigęs mokslus pradėjo eiti redaktoriaus pareigas Lietuvos knygų rūmuose, 1987-1989 m. dirbo Širvintų rajono kultūros namų direktoriumi,
o 1989-1991 m. – Lietuvos kultūros fondo kultūros veikėjų susivienijimo skyriaus viršininku. 1991-1993 m. Lietuvos Kultūros ir Švietimo ministerijos agentūros atsakingasis sekretorius. 1994 m. įstojęs į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto neakivaizdinį skyrių. Studijuodamas teisę, dirbo teisininku, vadovavo Blokados Etninio atgimimo ir regionų plėtros fondams. 1997 – 2000 m. Vilniaus miesto Tarybos narys, Komiteto vicepirmininkas, administracinės komisijos narys. Būdamas 1996-2000 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariu, darbavosi Kaimo reikalų komitete, taip pat buvo Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje sąjungoje narys. - Kodėl esate Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, dirbate ir veikiate joje? – paklausėme V.Šmigelsko. - Valstiečių liaudininkų vertybės: demokratija, valstybingumas, socialinis teisingumas, nuosavybės gerbimas, pažangumas, dorovė ir kitos patikrintos
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Vilniaus regiono koordinatorius Virginijus Šmigelskas yra tikras Vilniaus krašto patriotas laiko; partijos istorija siekia daugiau kaip šimtą metų. Valstiečių liaudininkų sąjunga rimta ir nuolat stiprėjanti politinė jėga, kompetetinga, artima žmonėms ir gerbianti žmones partija. Kaip sako partijos pirmininkė prof. K.Prunskienė, mūsų stiprybė – darnos tarp miesto ir kaimo, tarp sostinės ir
regionų siekimas, subalansuotas vyrų ir moterų dalyvavimas, valstietiškai ūkiško ir krikščioniškai jautraus požiūrio į sprendimus derinimas. - Kuo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga išsiskiria iš kitų partijų? - Visų pirma savo darbais, kartu su
žmonėmis valstiečiai liaudininkai kuria pilietišką, kūrybišką, palaipsniui turtėjančią ir saugią visuomenę. Kartu su partijos atstovais Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse ir žemdirbių savivaldoje valstiečiai liaudininkai užtikrino žemės ūkio funkcijų perdavimą iš apskričių savivaldybėms. Valstiečiai liaudininkai užtikrino melioracijos specialistų etatų įvedimą kaimiškose savivaldybėse ir 50 proc. melioracijai skiriamų lėšų padidinimą 2005-2006 metais, lyginant su 2004 metais. Savivaldybėse, kur vadovauja mūsų merai, socialinio jautrumo ir organizuotumo dėka pavyko pakreipti situaciją į gerąją pusę švietimo, kultūros, sveikatos paslaugų srityje, renovuojant švietimo, kultūros, sveikatos įstaigas. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga siekia, kad kaimo vietovėse ne tik nenunyktų dar veikiantys kultūros, švietimo ir pirminės sveikatos priežiūros objektai, bet ir vyktų naujų objektų statyba. Kaip ne kartą buvo pažymėta mūsų tikslas – saugi gerovė visiems: miestui ir kaimui. Įgyvendindami prasmingus uždavinius, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, krikščioniškųjų konfesijų atstovais, Bažnyčia bei pozityviai veikiančiomis nevyriausybinėmis, visuomeninėmis organizacijomis.
MIESTUI IR KAIMUI
2006 m. gruodis
Apie Semeliškių seniūno kelio pradžią... Semeliškių seniūno Vyto Barzdaičio tėvai kūrė šeimą ypatingomis sąlygomis – išvaryti iš savo namų, šaltoje ir skurdžioje Sibiro tremtyje. Čia gimė Vyto vyresnioji sesuo ir brolis. Vaidas ŠIMKUS Vytas buvo pirmasis sūnus Barzdaičių šeimoje, gimęs jau Lietuvoje, iš viso šeimoje užaugo penki vaikai. Grįžę į Lietuvą, į gimtinę – į Šunskų kaimą Marijampolės rajone, tremtiniai rado nusavintus, nacionalizuotus namus. Juos už Sibire sukauptas santaupas išsipirko ir pradėjo kurtis iš naujo. Bijodami kam skųstis ir prisiminti sovietų valdžios padarytą žalą, apsiginklavo tyla ir kantrybe, stengdamiesi apsaugoti savo mažus vaikus ir save nuo persekiojimo. “Mūsų šeima buvo paženklinta, tik mes, vaikai, vaikystėje to nesupratome. Tik vėliau, kai paaugome ir kai prasidėjo atgimimas, tėvai mums papasakojo, ką jiems teko išgyventi, vartėme jų nuotraukas, darytas Sibire, ir išgirdome tikruosius, skaudžius tėvų prisiminimus”, - pasakoja Vytas. Tačiau Vytui pasisekė bent tiek, jog turėjo galimybę augti ir mokytis savo senelių gimtinėje. Čia jis baigė aštuonmetę mokyklą, o ūgtelėjus teko važiuoti kasdien po 10 kilometrų iki Marijampolės vidurinės. Žiemą tekdavo pas gimines arba mokyklos bendrabutyje nakvoti, kad nereikėtų po pamokų per pusnis ir tamsą klampoti iki savo namų.
…apie įkurtuves Semeliškėse Baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir po pusmečio tarnybos armijoje Vytas pradėjo dirbti fermos vedėju, o po keleto metų paliko tėvų namus. Jį
draugas ir bendramokslis atsiviliojo į gražų Trakų rajoną, į žemės ūkio skyriaus vyriausiojo zootechniko postą. Vytui su žmona bei visai mažais vaikais buvo suteiktas valdiškas eksperimentinis būstas Semeliškėse. Čia šeima įleido šaknis, dirbo ir užaugino vaikus, čia, Semeliškėse, jau prabėgo dvidešimt gyvenimo metų.
… apie artėjantį jubiliejų Kitąmet Vytas Barzdaitis paminės ir dar vieną jubiliejinę gyvenimo Semeliškėse datą - sueis dešimt metų, kai jis dirba Semeliškių seniūnijos, kurioje gyvena apie 1700 žmonių, seniūnu. “Kaip šią sukaktį atšvęsiu?” nustemba išgirdęs šį klausimą seniūnas. “Tikrai nežinau, nemanau, kad čia koks labai didelis ir reikšmingas jubiliejus. Reikės žmonėms atsiskaityti, parengti jiems ataskaitą apie nuveiktus darbus, kaip darau pasibaigus kiekvieniems metams”, - tuoj prie darbo klausimų grįžta Vytas.
…ir darbus Apie kokius šiemet nuveiktus darbus seniūnas ketina pranešti parapijiečiams “Semeliškių parapijos” laikraštyje? “Ruošiuosi parašyti, jog šiemet Laičių ir Daugirdiškių kaimuose įrengtas gatvių apšvietimas, Semeliškių miestelyje baigtos asfaltuoti visos gatvės, netrukus bus sutvarkytas ir gatvių apšvietimas – ant elektros stulpų dabar
Semeliškių seniūnas Vytas Barzdaitis džiaugiasi nuveiktais darbais kabančias lempas pakeis šviestuvai, kokie yra visuose miestuose”, - pasakoja seniūnas. Vytas džiaugiasi, jog pavyko kartu su verslininkų pagalba pasirūpinti ir Semeliškių bažnyčios apšvietimu, kad ją visi praeinantys ar pravažiuojantys ir naktį matytų iš toli. Aktyvus seniūnas užmezgė draugiškus ryšius su Lenkijos Čiosnovo seniūnija, tad paviešėti pas kaimynus buvo išvykę daugiau nei 20 Semeliškių ūkininkų ir sulaukė 50 Lenkijos žemdirbių atsakomojo vizito. Šią vasarą ir Semeliškių seniūnijos vaikai viešėjo Čiosnovo seniūnijoje, o 16 lenkaičių – semeliškiečių šeimose. “Kitąmet vasaros vaikų mainų stovyklos tradicija bus pratęsta”, - žada seniūnas. Į klausimą, kokiomis problemomis gyvena Semeliškių gyventojai, Vytas atsako, jog anksčiau žmonėms čia būda-
vo sunku susirasti darbą. “Tačiau dabar tokios problemos nebėra, atvirkščiai, dabar darbuotojų trūksta. Kiekvienas mūsų seniūnijos gyventojas, norintis dirbti, susiranda darbą”, - tvirtina seniūnas. Pasak jo, šią vasarą seniūnijai nepavykus rasti darbuotojų viešiesiems darbams, į pagalbą buvo pasitelkti aukštesniųjų klasių moksleiviai, kurie norėjo šiek tiek užsidirbti. Dabar, pasak seniūno, miestelio didžiausios bėdos – tai kartais kylantys barniai šeimose, smulkus chuliganizmas ir padidėjęs moksleivių agresyvumas. “Žiūrėk, koks jaunuolis eidamas vakare išdaužė senutės namų langą, tai kokios muštynės kilo”, - vardija Vytas. Ir čia seniūnas rado išeitį: 7 semeliškiečiai, tarp jų ir pats seniūnas, susibūrę į policijos rėmėjų grupę, kiekvieną savaitgalį saugo miestelio gyventojų ramybę.
Ginkluoti guminėmis lazdomis, mobiliaisiais telefonais ir vilkėdami specialias liemenes, vyrai budi naktimis prie barų, karčemos ir kitų jaunimo pamėgtų pasilinksminimo vietų. “Žinoma, mes nesame tramdytojai. Kadangi šis mūsų būrys neseniai susibūrė, esame dar šiek tiek “žali” šioje srityje. Mes renkame informaciją, sudrausminame ramybės drumstėjus, o kilus rimtesniam pavojui informuojame policiją. Be policininkų neturime teisės imtis griežtų veiksmų ir negalime sulaikyti prasižengusiųjų”, - apie naktinį policijos rėmėjo darbą pasakoja seniūnas ir priduria, jog jaunimas, žinodamas, kad yra stebimas, būna drausmingesnis. Pasak seniūno, daugiausia rūpesčių miestelėnams kelia iš kitų miestelių ir miestų savaitgalį “kaimiečių auklėti” atvystantis jaunimas. Nuo tokių atvykėlių nukentėjo diskotekų Semeliškėse organizatoriai, tad šokiai kurį laiką net buvo nutraukti. Kitus metus idėjų kupinas Semeliškių seniūnas sako pasitinkąs su naujais darbų planais. “Reikia renovuoti ir išsaugoti mūsų miestelio medinį kultūros paveldą: daugiau nei prieš 200 metų statytą bažnyčią ir medinę varpinę, kurioje yra pats seniausias Lietuvoje varpas, nukaldintas dar 1430 metais”, - pasakoja Vytas. “Rengiame projektą ir prašysime paramos iš ES fondų”. Seniūnas turi idėją, kaip du parapijai priklausančius pastatus, esančius šalia bažnyčios, būtų galima pritaikyti žmonių reikmėms. Viename jų galėtų būti įkurtas nevyriausybinių organizacijų centras su sale parapijiečiams, kitame – laidojimo namai. Vytas tiki, jog projektams bus skirtas finansavimas, tuo labiau jog jiems pritaria ir Elektrėnų savivaldybė.
Politikas kaip ir artojas – turi mokėti dirbti “Norint ką nors daryti, pirmiausia reikia žinoti ir mokėti kaip. Man nemalonu klausyti, kai vienas kitas politikierius, tapęs politiku, iš pat pradžių pareiškia, kad jis neturi patirties, dar mokysis ir po kelerių metų dirbs. Tai kaip toji sritis atrodys, kol politikas mokysis politikuoti?” – sako Vytautas Rastenis, kuris nuo 1995 metų iki šiol yra Valstiečių liaudininkų sąjungos ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys. gimtajame Ignalinos rajone agronomu, Švenčionių rajono agrochemijoje – mechanizuoto būrio viršininku. Baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijęs mokslinio agronomo specialybę, buvo paskirtas Švenčionių rajono agrochemijos direktoriumi. “Mane jaudina dar esami dideli laukų plotai, apaugę piktžolėmis, krūmynais. Dideli našios žemės plotai nepanaudojami pagal paskirtį. Nors prošvaistės yra, – sako V.Rastenis. – Ūkininkai plečia dirbamos žemės plotus, juos pirkdami ar išsinuomodami iš valstybės ar savininkų. Rajone yra kiaulininkystės kompleksas, salyklo ruošimo įmonė, vaistažolių fabrikas, dvi biokuru kūrenamos katilinės, didėja ūkininkaujančių skaičius. Todėl, manau, Švenčionių žemę našiai ir produktyviai naudoti yra galimybių. Be abejonės, tam reikalingos investicijos, rajono gyventojų iniciatyva, valstybės parama, gera kainų politika”. Vytautui norėtųsi, kad nebūtų tokio atotrūkio tarp miesto ir kaimo. “Man, kaip rajono savivaldybės Tarybos Verslo plėtros ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui, rūpi kaimo žmonių reikalai, jų aprūpinimas darbu, materialinė padėtis, kaimo infrastruktūra, geresnis jų gyvenimas. Norėčiau, kad ne tik mieste, bet ir kaime žmonės
gyventų gražiose sodybose, būtų materialiai apsirūpinę, galėtų nuolat naudotis kultūros, technikos pasiekimais, visada šypsotųsi ir būtų laimingi, patenkinti gyvenimu”, – sako V.Rastenis. Jau trejus metus jis dirba bendrovės “Vilniaus vandenys” Švenčionių cecho viršininku, todėl jam gerai žinomos vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei jų valymo problemos. “Ypač tai pasakytina apie kaimo vietoves, – sako patyręs specialistas. – Pagrindinės bėdos – tai seni vamzdynai, seni gręžiniai, vandens bokštai. Trūkinėja vamzdynai, genda siurbliai, nutrūksta vandens tiekimas. Tada ir atsiranda pagrįsti gyventojų skundai dėl nekokybiško vandens. Mūsų rajone daugumoje vandenviečių yra geležingas vanduo. Todėl būtina statyti ir įrengti geležies šalinimo iš vandens filtrus, kaip padarėme Švenčionėlių vandenvietėje. Čia vanduo yra labai geros kokybės. Adutiškio ir Svirkų gyvenvietėse baigiami įrengti geležies šalinimo įrenginiai. Vandens ūkyje būtina renovuoti visus esamus tinklus, pakeičiant senus vamzdynus naujais iš nerūdijančio plieno”. V.Rastenio nuomone, artimiausiu metu ir Švenčionių mieste reikėtų pastatyti geležies šalinimo filtrus. Tada pagerėtų vandens kokybė, mažiau būtų ir nusiskundimų. “Švenčionių mieste jau reikia
Vytautas Rastenis ne žodžiais, o darbais padeda rajono žmonėms žvalgytis ir ieškoti naujos vandenvietės, nes esama baigia atiduoti savo išteklius, o visa tai susiję su didelėmis investicijomis ir lėšomis”, – sako V.Rastenis. Jis mato ir daugiau problemų, susijusių ne tik su Švenčionių rajono gyventojų gyvenimo kokybe, bet ir su sveikata, aplinkosauga. “Niekaip neįstengiame pastatyti Švenčionėlių valymo įrenginių. Senieji daugiau kaip 30 metų teršia Sudotėlio ežerą. Žmonės,
gyvenantys prie jo, jau tiesiog dūsta nuo nemalonaus kvapo, piktinasi. Sutinku, kad pagrįsti jų nuogąstavimai ir nepasitenkinimas. Dabar darome viską, kad kitais metais pradėtų veikti nauji valymo įrenginiai. 2007 metais bus pradėtas vykdyti projektas dėl kenksmingų medžiagų išvalymo iš Sudotėlio ežero bei aplinkos tvarkymo”, – V.Rastenis tiki, kad bus išspręsta ir ši gyventojams aktuali problema.
Mieli kraštiečiai, linkėčiau, kad Naujaisiais metais būtų pilnesni aruodai, didesnės bandos gyvulių, pilnesnės melžtuvės pieno, kad ištisus metus lydėtų šeimyninė laimė, sveikata. Gražių Jums ateities planų bei svajonių išsipildymo
n
Marius LINKUS Jis pateikia paprastą pavyzdį iš asmeninio gyvenimo. “Mano tėvelis neleido arti su plūgu žemės į vidurį lauko, kol neišmokau arti lauko pakraščių. Tas pats ir politikoje: į politiką reikia eiti tiems, kurie turi politinio, ekonominio, gamybos organizavimo, darbo su žmonėmis patirties”, – vaizdžiai palygino V.Rastenis. Jis įsitikinęs, kad norint pagerinti paprastų žmonių gyvenimą reikalinga tobula užimtumo sistema. “Žmogus, dalyvaudamas visuomeninio produkto kūrime, turi matyti ir savo gaminamą dalį. Tada bus motyvacija”, – sako Vytautas. Rajono savivaldybės taryboje, kur jam patikėtos svarbios Verslo plėtros ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigos, V.Rasteniui tenka svarstyti ir spręsti daug svarbių žmonėms klausimų, ir jis nelinkęs išskirti nė vieno iš jų. “Arčiau prie širdies žemės ūkio klausimai. Tačiau nė kiek ne mažiau rūpi ir verslo, ekonomikos, švietimo, sveikatos klausimai”, – vardija valstietis liaudininkas. Vytautui rūpi ne tik miesto, bet ir paprastų kaimo žmonių problemos. Jis pats ilgus metus dirbo žemės ūkyje: jaunystėje – tarybiniame ūkyje laukininkystės brigadininku, vėliau – savo
MIESTUI IR KAIMUI
2006 m. gruodis
Genrik Kolendo: tikiu, ateity bus geriau Genrik Kolendo, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narys ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos inžinierius konsultantas, beveik visą savo gyvenimą praleido Šalčininkų krašte. Tik penkeriems metams buvo palikęs tėvų namus, kai studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje Kaune. katilinės dabar yra perduotos vienam šeimininkui – bendrovei Šilumos tinklai, kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė”,- sako Genrik. “Kitas svarbus dalykas – tai mokyklų reforma, - pažymi Tarybos narys. – Juk Šalčininkai ypatingas rajonas, jame yra lietuvių, rusų ir lenkų mokyklų. Jose mokinių skaičius buvo labai įvairus, tad pradinės mokyklos buvo prijungtos prie pagrindinių arba vidurinių mokyklų”. Toks sprendimas padėjo išspręsti ir mokytojų, ir vaikų trūkumo problemas. Daugiakalbio Šalčininkų rajono žmones vargina tos pačios bėdos, tik didžiausia bėda, pasak Tarybos nario, jog ne visi rajono gyventojai moka valstybinę kalbą, tad kartais dėl šios problemos kyla dar didesnių nesusipratimų. “Štai, pavyzdžiui, ateina iš kaimo žmogus, mokantis tik lenkų kalbą, į valdišką įstaigą, nori parašyti skundą, prašymą ar kitą dokumentą, bet čia priimami tik raštai lietuvių kalba. Taip ir tenka žmogui ieškoti išeities pačiam, - pasakoja Genrik. – Žinoma, spręsdama šią opią mūsų krašto problemą, savivaldybė teikia nemokamas juristo konsultacijas, tačiau ne visiems žmonėms pavyksta šia paslauga pasinaudoti, arba ne visi žmonės žino, kad jie turi tokią galimybę”. Kol kas, pasak Genrik, rajone
Genrik Kolendo nuo mažų dienų išmoko dirbti traktoriumi tebelieka aktualios skurdo, nedarbo problemos. “Laimei, per pastaruosius pusantrų metų bedarbių skaičius sumažėjo ir Šalčininkai nebėra pagal bedarbių skaičių pirmaujantis Lietuvos rajonas. Šioje srityje prieš keletą metų mūsų rajonas užėmė trečiąją vietą visoje šalyje”, - sako Genrik. Kaip teigia Genrik, kraštui iš duobės padėjo išlipti rajoną pasiekusios naujos investicijos. Pagal Lietuvos darbo biržos vykdomus projektus ir privačių verslininkų iniciatyva rajono žmonėms buvo sukurta apie 260 darbo vietų keliose naujose bendrovėse. Šalčininkų rajonas – ūkininkų kraštas. Apie 5000 rajono gyventojų turi savo ūkius ir gauna tiesiogines išmokas. Pasak Tarybos nario, krašte
yra 5-6 stambūs ūkininkai, kurių ūkių valdos siekia daugiau nei 1000 hektarų. “Tokie stambūs ūkininkai taip pat labai padeda spręsti nedarbo problemas, - sako Genrik. – Pas vieną ūkininką dirba net 70 žmonių, kitas įdarbino 20 aplinkinių kaimų gyventojų”. Praėjusiais metais rajone veikė
Brangūs Šalčininkų žmonės, per šv.Kalėdas tegul būna pilni Jūsų namai skalsos ir santarvės, laimės ir pakantumo, o Jūsų širdys – meilės, džiaugsmo ir vilties. O 2007-ieji teatneš Jums įspūdžių naujų, sklandžių idėjų ir jaukumo, kad būtų gera ir ramu
n
Jadvyga NARMONTIENĖ “Per penkerius studijų metus miestu nesusižavėjau ir grįžau į tėviškę, į Tetėnų kaimą”, - sako Genrik. Trauką namams dar labiau kurstė ir šilti jausmai Stanislavai, su kuria Genrik pažįstamas nuo vaikystės. Su ja sukūrė šeimą ir užaugino vaikus – sūnų Gžegožą ir Gražiną. Dabar abu vaikai jau suaugę: sūnus sukūrė savo šeimą, o duktė studijuoja universitete. Nuo jaunų dienų Genrik žinomas ir pažįstamas žemdirbio gyvenimas ir nelengvi žemės ūkio darbai. Besimokydamas šeštoje klasėje jis skubėdavo tėvui į pagalbą kombainu darbuotis kolūkio laukuose. Nuo jaunystės įgyta patirtis Genrik praverčia iki šiol – dabar jis turi savo beveik 30 hektarų ūkį, augina 4 karves. Jo ekologiniame ūkyje auginami javai. Prieš kelet ą metų išrinkt as į Šalčininkų rajono tarybos narius Genrik tapo savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto nariu bei Kontrolės komiteto primininko pavaduotoju. Be šių pareigų, jis nuo 2005 metų dirba konsultantu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Viena aktualiausių Šalčininkų rajonui problemų, kurią po ilgų diskusijų ir svarstymų savivaldybei pavyko išspręsti – tai šilumos tinklų reforma. “Po renovacijos visos
128 ekologiniai ūkiai, o pastaruoju metu, paskatinti kaimo plėtros programos (pagal pieno direktyvą), ėmė augti pienininkystės ūkiai, kyla nauji tvartai, modernizuojamos mėšlidės, diegiami nauji higienos ir veterinarijos reikalavimai. Pasak Genrik, tik viena šeima rajone turi netradicinį bitininkystės ūkį. Tarybos nariui, mylinčiam žemę ir nebijančiam sunkių žemės ūkio darbų, teko paragauti kitokios duonos – keletą metų Genrik tarnavo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. “Tai nebuvo mano sritis, tad ilgai neužsibuvau, - pasakoja jis. – Visada norėjau būti arčiau žemės ūkio”. Dabar Genrik džiaugiasi, galėdamas dirbti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, būti arčiau žmonių, justi žemės ūkio gyvenimo pulsą, padėti žmonėms pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama, užpildyti reikalingus dokumentus ir paraiškas. “Džiaugiuosi matydamas, kad žmones pasiekia parama, ūkininkai gali susiremontuoti ir statyti naujas fermas, plėsti auginamas bandas, – sako Genrik. – Jų gyvenimas tampa linksmesnis ir turtingesnis, o tuos, kurie dar nesuspėjo pajusti didesnių permainų, aš raginu nebijoti ir eiti į priekį. Tikiu, jog ateity bus geriau”.
Nepagrįsti draudimai kliudo vystytis Trakams “Trakų rajone žemės nederlingos, todėl plėtoti žemės ūkį nėra prasmės – reikiamo našumo nepasieksi. Kadangi rajonas turi daug ežerų, gražių vietovių, reikėtų plėsti poilsio industriją, kaimo turizmą. Tokiu būdu rajonas galėtų gauti daugiau pajamų. Šiai sričiai reikėtų skirti labai didelį dėmesį”, – įsitikinęs žinomas trakiškis, Valstiečių liaudininkų sąjungos Trakų skyriaus pirmininkas Kajetonas Kvedaravičius. Regimantas ŽUKAUSKAS
Kaip lūšnas paversti gražiais namais? Deja, pasak K.Kvedaravičiaus, turizmo ir kitokiai veiklai Trakuose sudaromos didelės kliūtys, nes neleidžiama beveik nieko statyti ar rekonstruoti arba leidžiama pernelyg daug. “Turiu omenyje parduotuvės “Maxima” griozdišką agresyvų priestatą Vytauto gatvėje”, – sako K.Kvedaravičius. Jo nuomone, už Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą atsakingos institucijos bei atskiri pareigūnai yra užėmę neteisingą poziciją – viską fanatiškai drausti, neleisti, o kartais pritarti neprofesionaliam sprendimui. “Mes visi, gyvenantys Trakuose, norime išlaikyti unikalią gamtą, nesuniokoti jos. Visi suprantame, kad negalime urbanizuoti visko iš eilės, bet saugoti būtina protingai naudojantis gamtos privalumais. Toks saugojimas, kai žemės užleidžiamos piktžolėmis, pamiškės paverstos šiukšlynais, yra gamtos niokojimas”, – sako kelis dešimtmečius Trakuose gyvenantis K.Kvedaravičius. “Trakų mieste, Senuosiuose Trakuose, aplink Trakus taip pat yra nemažai pastatų, kuriuos būtina jau šiandien tvarkyti, bet žmonės negali to padaryti,
nes neturi tiek pinigų, kad galėtų renovuoti namus pagal istorinio nacionalinio parko reglamentų reikalavimus. Kiek žinau, kitose šalyse tam skiriamos specialios lėšos, o pas mus – ne, tai ir stovi tos baisios lūšnos arba dar blogiau – jos dailinamos plastikinėmis lentutėmis”, – sako K.Kvedaravičius. Netvark a bado akis ne tik K.Kvedaravičiui, bet ir kitiems trakiškiams bei miesto svečiams. Jo nuomone, Trakų rajono tarybai reikėtų imtis iniciatyvos, pasitelkti specialistus, ieškoti finansinių išteklių, tobulintį biurokratinį projektų derinimo mechanizmą ir nedelsiant padėti žmonėms sutvarkyti namus, aplinką, želdinius. K.Kvedaravičius vadovauja projektavimo įmonei “Trakuva”, todėl gerai žino, su kokiomis problemomis susiduria verslininkai ir kiti trakiškiai, norintys pasistatyti namą ar kitokį statinį, pritaikyti jį turizmui, pakeisti žemės paskirtį. Jo nuomone, neteisinga, kai nederlingoje žemės ūkio paskirties žemėje beveik metus neleidžiama statyti gyvenamųjų namų, užsiimti turizmo paslaugų verslu. “Per šiuos metus statybos medžiagos ir statybininkų paslaugos pabrango beveik dvigubai, o mes bandome raminti žmones – laukite, po Naujųjų metų bus specialus planas, po kitų Naujųjų
Kajetonas Kvedaravičius – ūkininkas, verslininkas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Trakų skyriaus vadovas bus rajono bendrasis planas. Be to, dar ne visi rajono gyventojai susigrąžino žemę. Žmonės vaikšto vaikšto, kol visai praeina noras kažkuo užsiimti. Pabandykime pažvelgti į šią situaciją jų akimis”, – sako valstiečių liaudininkų atstovas.
Reikia pritraukti turistų Devint ajame dešimtmet y je K.Kvedaravičius buvo Trakų miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. Per aštuonerius metus, kai jis rūpinosi miesto reikalais, Trakai neatpažįstamai
pasikeitė. Būtent tuomet mieste pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, kultūros namai, kiti visuomeniniai pastatai, kuriais trakiškiai gali džiaugtis iki šiol. Vėliau K.Kvedaravičius vadovavo Trakų valstybinei turizmo įmonei, todėl gerai išmano turizmo problemas. Pasiteiravus, kodėl Trakai nuolat skundžiasi, kad trūksta pinigų, nors miestas gausiai lankomas turistų, jis sakė: “Turistų mieste nemažai, bet jie vienadieniai, lankantys tik Trakų pilį, nes nėra didelių viešbučių, kuriuose galėtų gyventi turistų grupės, nėra
paplūdimių, pramogų centrų, naktinių klubų. Aišku, kad žmonės nevažiuos į Trakus vien tam, kad sėdėtų užsidarę prastame viešbučio kambaryje”. K.Kvedaravičius įsitikinęs, kad jei pavyktų turistus į Trakus pritraukti ilgesniam laikui, miestas turėtų daugiau lėšų, atsirastų naujų darbo vietų trakiškiams ir t.t. Kodėl tai nedaroma? “Buvo visokių idėjų. Viena jų - golfo laukų statyba, kuriems mano vadovaujamos žemės ūkio bendrovės “Apušė” užsakymu ir detaliojo plano projektas buvo parengtas, tačiau netgi ir pasitelkus pačius kompetentingiausius projektuotojus iš Vilniaus paminklų restauravimo instituto, užsienio architektus, suprojektavusius ne vienus golfo laukus, nepavyko įrodyti, kad nacionaliniame parke tuščioje, plynoje, apaugusioje žolėmis laukymėje gali būti golfo laukai. Ar tikrai metų metais nešienaujami piktžolių stabarai sukelia žmonėms geresnes emocijas negu poilsis arba darbas prižiūrimuose golfo laukuose?” – ironizavo trakiškis.
Artimos žmonių bėdos Kadangi K.Kvedaravičius gimęs ir augęs kaime, jis žino prakaito skonį ir girdi žemės alsavimą. Atgavęs tėvų žemę, pats bando ūkininkauti. Jam, kaip valstiečiui liaudininkui, ypač artimos kaimo žmonių problemos. “Visus klausimus, susijusius su žmonių gyvenimu, reikia nuolat spręsti. Ypač kaimuose, kur daug senyvo amžiaus žmonių. Jiems nedelsiant reikia pagalbos”, – sako K.Kvedaravičius, su užsidegimu dėstantis ir kitas idėjas, kaip galima būtų padėti šio krašto gyventojams.
myk
2006 m. gruodis
MIESTUI IR KAIMUI
Ministras stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui Atkelta iš 1 p.
- Kokių darbų ėmėtės pirmiausia, tapęs ūkio ministru? - Pirmiausia reikėjo suformuoti komandą. Labai gerai, kad ministerijoje yra daug patyrusių specialistų, su kuriais teko dirbti dar 1996 metais, kai buvau ekonomikos ministras. Jais galima pasitikėti, netenka abejoti šių darbuotojų kvalifikacija. Pirmosiomis darbo dienomis taip pat reikėjo iškelti naujus uždavinius, susijusius su Vyriausybės programos įgyvendinimu, apsibrėžti – ką turime padaryti, pasiekti, reformuoti. - Kokias svarbiausias užduotis keliate sau? - Mano principinė nuostata – sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui. Visi žinome, kad verslas visų mūsų maitintojas. Kuo bus geresnės sąlygos verslui, tuo bus sukurta daugiau darbo vietų, didės darbo užmokesčiai, bus surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Todėl daug dėmesio tenka skirti šiai sričiai. Ji gana plati – tai Europos Sąjungos struktūriniai fondų parama, įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas verslui, taip pat verslo aplinkai įtaką darantys viešieji pirkimai, kiti dalykai. Aišku, labai svarbus ir energetikos sektorius – elektra, dujos, nafta. Šiai sričiai tenka skirti labai daug dėmesio. - Lietuva negali pasigirti savo
Ūkio ministras Vytas Navickas sprendžia svarbius Lietuvai ir gyventojams energetikos klausimus energetiniais ištekliais, kurie pastaraisiais metais pasaulyje brangsta. Ar mūsų Vyriausybė, Ūkio ministerija gali turėti įtakos, kad degalų, dujų, elektros kainos gyventojams būtų
kuo palankesnės? - Iš tikrųjų daug ką lemia pasaulio rinkos tendencijos, ir daug įtakos čia nepadarysi. Tačiau ministerija turi teisinių svertų, kurie padeda riboti mono-
Ūkio ministerijos nuotr.
polinių įmonių veiklą, veikti elektros, dujų ir kitų energetikos išteklių kainų dinamiką, sudaryti gyventojams kuo palankesnes sąlygas. Ministerija taip pat daug dirba
energijos apsirūpinimo srityje. Kaip žinote, pagal susitarimą su Europos Sąjunga 2009 metais turime uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, o Lietuvos ekonomikai atominė energija labai svarbi. Todėl intensyviai dirbame ir jau parengta studija dėl galimybės statyti naują atominę jėgainę ten pat – Ignalinoje. Rengiant studiją įsitikinta, kad tiek ekonominiais, tiek techniniais, tiek nacionalinio saugumo ir kitais aspektais naujos atominės elektrinės statyba Lietuvai yra būtina. Yra pasiekti tam tikri susitarimai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nes ši elektrinė reikalinga visam regionui. Tikimės, kad iki 2015 metų Ignalinoje bus pastatytas naujas atominis reaktorius. Tuomet reikės mažiau importuoti organinio kuro – dujų, mazuto. Siekiant, kad Lietuvą būtų kuo mažiau priklausoma nuo Rytų, rengiami projektai sujungti Lietuvą elektros tiltais su Vakarais. Vienas iš projektų – sujungti Lietuvos elektros tinklus per Estiją su Švedija, kitas – su Lenkija. Taip pat mąstoma apie galimybę ateityje nutiesti dujotiekį į Lenkiją, vienoje iš Baltijos valstybių įrengti suskystintų dujų terminalą, ieškome kitų galimybių. - Jūs stengėtės kuo mažiau kalbėti ir kuo daugiau dirbti. O ko palinkėtumėte žmonėms šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga? - Gerų švenčių ir nusiteikti rimtam darbui 2007-aisiais.
P.Vaitiekūnas: diplomatinė tarnyba turi tarnauti Lietuvos žmonėms Atkelta iš 1 p.
Jei ambasadoriumi, diplomatu būtų daugiau pasitikima, jam suteikiama daugiau laisvės operuoti turimais resursais – ir finansiniais, ir žmogiškaisiais, jis galėtų prisiimti ir didesnę atsakomybę. Juk Prezidentas ambasadoriui suteikia didžiulį pasitikėjimą, tai atsispindi ir skiriamuosiuose raštuose, kuriuos naujai paskirtas ambasadorius įteikia užsienio šalies vadovui. Juose Lietuvos Prezidentas patvirtina: “Prašau pasitikėti viskuo, ką šis žmogus pasakys Jūsų šalyje mano vardu”. Pabrėžiu, viskuo. Tad reikalauti, kad ambasadorius rašytų į centrą ataskaitą, kad jis, tarkim, sudaužė peleninę ir ji turi būti nurašyta, mano galva, yra netinkamas resursų panaudojimas. - Iki šiol Užsienio reikalų ministerijos veikla paprastam žmogui dažnai atrodo kažkas tolimo. Kaip praktiškai žmogus gali pajusti tai, kad Lietuvos diplomatija yra ne tik prieinama, bet ir prieinanti? - Galiu apie tai pasakyti iš patirties. Tiesiog reikia žmones – verslininkus ir moksleivius, menininkus ir kultūrines grupes - kviesti į ambasadą.Visi, kas lankosi svečioje šalyje, turi žinoti, kad jie yra laukiami svečiai Lietuvos ambasadoje, kad ambasada pastatyta ne ambasadoriui, ne diplomatams, o jiems – Lietuvos žmonėms. Daugiau ar mažiau, bet ambasada ir ambasadorius visada gali ir turi padėti savo šalies žmonėms. Vaizdžiai tariant, ambasada - tai pirmasis Lietuvos piliečių, Lietuvos verslininkų, Lietuvos valstybės interesų gynybinis punktas. Punktas, kuriame tave priims, išklausys ir padės. Todėl noriu pakviesti Lietuvos žmones naudotis ambasadomis. Jei turite mažiausią įtarimą, kad ambasada gali Jums padėti, kreipkitės į ją. Nes jei mūsų šalies pilietis turės daugiau naudos, tai bus naudinga ir mūsų valstybei, o ambasada galės lengviau atlikti savo pagrindinį darbą – būti naudinga Lietuvai, jos verslui, jos žmonėms.
Mūsų žmonės geranoriški, paprasti, kuklūs. Jie dažnai galvoja: na ką aš čia toks mažas trukdysiu diplomatus. Tad noriu visus pakviesti – trukdykite, trukdykite ir dar kartą trukdykite, nes tai visa mūsų darbo prasmė. - Daug lietuvių šiuo metu dirba Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje. Ar jie jau pajuto ambasadų atvirumą? - Manau, kad pajuto. Štai Airijoje, kur neseniai lankiausi, mūsų ambasadorė Izolda Bričkovskienė, manau, puikiai dirba. Lietuvių verslininkai Airijoje yra susibūrę į verslo klubą, lietuviai yra įsteigę net keletą mokyklėlių, yra įsikūrusi Airijos lietuvių bendruomenė ir ambasada palaiko su jais glaudžius ryšius: kalbasi, kviečia pas save, į susitikimus, organizuoja bendrus renginius. Ir to, manau, užtenka – reikia tiesiog jausti vienam kitą, ambasadai -- mūsų žmonių lūkesčius, žmonėms – Lietuvos ambasados buvimą šalia, ir dirbti kartu. - Į Vyriausybę Jus delegavo valstiečiai liaudininkai, pabrėžiantys politikos praktiškumą. Kaip tai atsispindi Užsienio reikalų ministerijos darbe? - Man praktiškumas irgi visados buvo mėgstama sąvoka, į kurią kreipiu daug dėmesio. Noriu pasakyti, kad mūsų pozicija vystyti bendradarbiavimą remiantis vertybėmis ir paraleliai vystyti bendradarbiavimą remiantis interesais nesukelia vidinio prieštaravimo. Teisingos vertybės iš tikrųjų yra pats praktiškiausias dalykas. Galiu pasakyti pavyzdį. Sakykim, kodėl bendrovė “VP Market” investuoja didžiules sumas pinigų Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, bet neinvestuoja į šalia esančias Rytų valstybes, sakykim, Baltarusiją, kuri geografiškai lyg ir turėtų būti mūsų artima verslo partnerė? Atsakymas paprastas – todėl, kad nesutariame dėl vertybių.Ten trūksta įstatymo viršenybės, trūksta laisvės, trūksta veiklos skaidrumo, ir mūsų verslas ten neina.
- Santykiai su artimiausiais kaimynais paprastai turi didžiulę įtaką šalies ekonomikai. Kaip sekasi Lietuvai derinti dažnai labai skirtingus ir sunkiai suderinamus kaimyninių valstybių interesus? - Deriname vertybinius interesus ir pragmatinį požiūrį. Kiekvienu atveju ieškome konkrečių bendradarbiavimo projektų, konkrečių žingsnių. Manau, kad tokia mūsų politika yra sėkminga ir sulaukia supratimo ir Europos Sąjungoje, ir kaimyninėse valstybėse. Lietuva kaip valstybė turi pagrįstų ambicijų būti matoma regione, būti tam tikru iniciatyvų centru ir, vadovaudamiesi Vyriausybės programa, mes to siekiame. - Esate nepartinis ministras. Tai lengvina ar sunkina Jūsų darbą? - Matyt, nei lengvina, nei sunkina. Yra partijų sutarimas dėl užsienio politikos, yra koalicinės Vyriausybės programa, ir mes ją vykdome. Mane į Vyriausybę delegavo valstiečiai liaudininkai, todėl stengiuosi, kad partija, jos nariai labiau suprastų vykdomą užsienio politiką, o ministerija savo ruožtu gerai suprastų Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovaujamus interesus. Valstiečiai liaudininkai atstovauja didelei Lietuvos visuomenės daliai – žemdirbiams, kaimo žmonėms, smulkiems verslininkams, žemės ūkio verslo žmonėms, tad labai gerai, kad aš, būdamas užsienio reikalų ministras, turiu galimybę tartis, konsultuotis su partija, jos žmonėmis ir labiau įsiklausyti į tos didelės Lietuvos visuomenės dalies interesus. Manau, kad ir mano kalbėjimas partijai apie ministerijos planus, veiklą yra prasmingas, nes taip užsienio politika tampa artimesniu ir žmonėms labiau suvokiamu dalyku. Juk užsienio politika yra vidaus politikos tąsa, stengiantis patenkinti svarbiausius Lietuvos ir Lietuvos žmonių interesus. - Nesate jokios partijos narys, tad galite objektyviai įvertinti Valstiečių liaudininkų sąjungos reikšmę Lietuvos politinėje arenoje?
Valstiečių liaudininkų deleguotas užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas siekia, kad ministerija ir Lietuvos diplomatinės tarnybos pačios “eitų į žmones”
URM nuotr.
- Kaip jau minėjau, tai didelei Lietuvos visuomenės daliai atstovaujanti partija, turinti didžiulę patirtį. Norėčiau pažymėti ir jos vadovės Kazimieros Prunskienės, su kuria esame pažįstami nuo Sąjūdžio laikų, patirtį
sprendžiant ir Lietuvos vidaus politikos reikalus, ir užsienio politikos klausimus. Manau, kad ši jos patirtis, energija bei gebėjimas suburti žmones yra labai reikšminga ir partijai, ir Lietuvai.
MIESTUI IR KAIMUI
2006 m. gruodis
Bronis Ropė: žmonės svarbiausia, popieriai, palauks Žmonės sako: “Nėra šeimininko – nėra tvarkos”. Ignalinos rajono gyventojai Bronį Ropę pirmą kartą mero kėdėje „patikrino“ dar 1995 metais. Įsitikino, kad jis tvarkosi, kaip dera šeimininkui, todėl jam rajono reikalus patikėjo ne vieną kartą, Ignalinos rajono rūpesčiais meras B.Ropė gyvena ir pastaruosius keletą metų.
Artūras MANKEVIČIUS „Kodėl man vis patiki rajono vairą? – klausimą apmąsto meras. - Manau, rajono vadovui svarbu būti paprastam, mokėti bendrauti su žmonėmis. Meras turi žinoti gyventojų rūpesčius, domėtis viskuo, kas vyksta rajone„. Pasak jo, reikia stengtis dalyvauti įvairiuose renginiuose bei skatinti juos organizuoti, būti užsispyrusiam ir siekti tikslo, tinkamai atstovauti rajono rinkėjams, ginti jų interesus, nuolat domėtis Lietuvos bei užsienio partnerių pasiekimais, jais pasinaudoti savo darbe.
Rajono gyvenimas – iš pirmų lūpų B.Ropė įsitikinęs, kad geriausias būdas sužinoti rajono problemas – ben-
drauti su gyventojais. Po tokių pokalbių dėliojami svarbiausi darbai, kuriuos būtina nuveikti rajono šeimininkui. „Tokiam bendravimui skiriu ypatingą dėmesį ir visada stengiuosi surasti laiko. Kelis kartus per metus vykstu į susitikimus su vietos gyventojais visose rajono seniūnijose. Be to, gyventojus darbo vietoje taip pat priimu ne tik nustatytomis valandomis. Jei už durų laukia žmogus, dokumentus dedu į šalį ir kalbuosi su juo„, - aiškina Ignalinos rajono meras. Ant stalo jis rodo dalį pastaruoju laiku gautų gyventojų klausimų ir prašymų raštu, kiti merą pasiekė internetu, elektroniniu paštu. Mat savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt yra specialios nuorodos „Klausiate - atsakome”, „Svečių knyga”, todėl čia gyventojai ir rajono svečiai taip pat palieka aktualių ir spręstinų klausimų. Susitikimai, laiškai padeda gerinti gyvenimą. Gal ne visose rajono gyvenvietėse pasikeitimai tokie ryškūs kaip Ignalinoje, tačiau daugėja investicijų ir seniūnijose. „Štai vienur pirtį ar bendruomenės salę suremontavome, kitur - kultūros namus atidarėme. Kai pasiseka įvykdyti gyventojų prašymą ar išspręsti jų problemą, tuomet, žinoma, ir gyvenimas jiems šviesesnis atrodo„, - žmonių rūpesčiais gyvena meras. Jis prisimena ir tuos atvejus, kai žmogui itin reikalinga finansinė pagalba. „Motina kreipiasi dėl užsienyje mirusio sūnaus palaikų parvežimo, arba prašoma pagalbos po gaisro. Negalime likti
tokiam skausmui abejingi„, - išskirtinius atvejus pamini meras.
Pigi šiluma – ilgalaikė nauda Anot jo, kalbant apibendrintai, labai svarbu, kad gerėja bendras gyvenimo lygis. Ignalinoje yra vienos žemiausių Lietuvoje komunalinių paslaugų kainos, žymiai sumažėjęs nedarbas. Turintiems nekilnojamojo turto svarbu tai, kad pastaruoju metu jo kainos padidėjo tris kartus. Gyvenimo kokybei įtakos turi ir naujos laisvalaikio, poilsio paslaugos. „Galime pasidžiaugti sėkmingu savivaldybės administracijos ir savivaldybės tarybos darbu. Nors taryboje daugumą sudaro valstiečiai liaudininkai, per visą kadenciją nebuvo priimtas nė vienas sprendimas, už kurį balsuotų tik valdančioji dauguma„, - prisimena rajono vadovas. Rajone labai stiprios seniūnijos, joms suteikta daug galių. Seniūnai yra tikrieji šeimininkai, gerai pažįstantys gyventojus ir galintys greičiausiai jiems padėti išspręsti buitinius klausimus. Seniūnijos turi savo lėšų, technikos parkus, darbuotojų. „Kalbant apie konkrečius darbus, vienas iš pagrindinių, ilgalaikę naudą duodančių projektų buvo šilumos ūkio reforma„, - akcentuoja meras B.Ropė. Jau dveji metai visos rajono katilinės šilumai gaminti naudoja ekologišką kurą - medžio atliekas. Šilumos savikainą tai sumažino 2 kartus, todėl šildymo kainos Ignalinoje yra vienos mažiausių Lietuvoje. Gyventojams nustatytas tarifas – 10,88 ct už kilovatvalandę – ir dabar nedidėja. Per pastaruosius metus Ignalinoje, kai kuriose gyvenvietėse pastatyti vandens nuotekų valymo ir vandens kokybės gerinimo įrenginiai, atnaujintos ar įrengtos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, renovuotos beveik visos rajono mokyklos. Nuo 2002 metų naujai pastatytame pastate dirba Ignalinos rajono gimnazija.
Sėkmingai pertvarkomas Ignalinos miesto centrinės dalies transporto eismas. Didžioji dalis darbų čia jau baigta – už 3,8 mln. litų sutvarkyta miesto aikštė, joje pastatytas fontanas. Šiemet bus baigtas ir didžiausias pastarojo laikotarpio statinys rajone — daugiafunkcinis kompleksas. 2007-ųjų pradžioje bus atidaryta paskutinė jo dalis: gimnastikos ir treniruoklių, konferencijų salės, dvi pirtys ir 32 vietų svečių namai. Kartu su jau veikiančiu baseinu, sporto, boulingo ir biliardo salėmis bei kavine tai sudarys sporto ir poilsio paslaugų kompleksą, kuris trauks ir vietos gyventojus, ir svečius.
Ateitis: Ignalina – kurortas B.Ropė planuoja ir ateitį, yra parengtas strateginis rajono plėtros planas. „Vienas iš pagrindinių tikslų – kurortinės vietovės, o vėliau ir kurorto statuso suteikimas Ignalinos miestui. Tai padidintų turistų ir poilsiautojų trauką į visą rajoną, sudarytų palankesnes sąlygas naujoms darbo vietoms steigti bei regiono raidos perspektyvoms„, - įsitikinęs meras. Šiam tikslui pasiekti jau patvirtintas konkrečių darbų ir priemonių planas. Ignalina siekia tapti žiemos sporto sostine. Čia esančiame Lietuvos žiemos sporto centre įrengtos slidinėjimo, kalnų trasos, vyksta įvairios varžybos. Suplanuota šio centro plėtra. Projektuojami sklypai kotedžams, kempingams, ledo arenai. Ignalinoje veikia olimpinio rengimo centro padalinys, 12 jaunuolių ruošiami olimpinėms žaidynėms. Mero įsitikinimu, ateities Ignalina turi tapti aukštos gyvenimo kokybės, turizmo, sporto, aptarnavimo paslaugų, laisvalaikio bei pramogų vietove, patogia čia gyvenantiems ir patrauklia svečiams. Garsiojoje Palūšėje numatoma renovuoti turistinės bazės infrastruktūrą, plėsti paslaugų tinklą, sutvarkyti van-
dentiekio sistemą. Rajono vadovas vardija būsimus darbus ir probleminėse vietovėse, pavyzdžiui, Didžiasalyje. Taryba patvirtino Didžiasalio gyvenvietės socialinių ekonominių problemų 2007–2009 m. sprendimo programą. Šioje gyvenvietėje planuojama steigti molio perdirbimo įmonę, į naujas patalpas perkelti Vaikų globos ir paramos šeimai centrą. Kitų metų pradžioje Didžiasalyje duris atvers Verslo informacijos centro padalinys. B.Ropė prisimena, kad prieš dešimtmetį pagrindinis rajono vadovų rūpestis buvo užtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą, žmonėms laiku išmokėti priklausančius atlyginimus ir ieškoti būdų, kaip sutaupyti lėšų, spręsti ūkio, infrastruktūros klausimus.„Tačiau jau tuomet galvojome ir kūrėme ateities planus bei strategijas. Na, o dabar atėjo tų planų įgyvendinimo metas”, - šeimininkiškai dėsto meras. Pasak jo, tai daug įdomesni, tačiau ir labai atsakingi darbai, lemsiantys ateitį, bendrą krašto raidą įvairiose srityse. Dabar rengiant ir įgyvendinant projektus labai svarbu tai atlikti kokybiškai. B.Ropė pirmą kartą Ignalinos rajono meru tapo 1995 m. ir nuo tada aktyviai dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos darbe. Pasak jo, per tuos metus įvykę daug teigiamų pasikeitimų, tačiau savivaldybėms turi būti suteikta daugiau teisių ir galių. „Kuruoju ekonomikos, biudžeto ir žemės ūkio bei verslo sektorius. Kasmet pavyksta padidinti savivaldybių biudžetus 200-300 mln. litų. Tai padėjo sukurti gerai veikiančias decentralizuotas kaimo paslaugų (pasėlių deklaravimo bei tiesioginių išmokų gavimo) bei verslo paslaugų sistemas ir kt. – vardija B.Ropė Nuo 1997 m. jis yra ir Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso Lietuvos delegacijos narys ir sekretorius. Jam patikėtas Lietuvos savivaldos interesų atstovavimas bei gynimas.
Problemų yra, bet surėmę pečius mes pajėgsime jas išspręsti
Viktoras RINKEVIČIUS Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Valstiečių liaudininkų
sąjungos valdybos pirmininkas
Šie metai buvo sudėtingi visiems mūsų krašto žmonėms. Kaimas kentėjo nuo didžiulės sausros, pridariusios daug nuostolių, politikai – nuo įvairiausių skandalų, Vyriausybės kaitos, subyrėjus parlamentinei daugumai. Ir vis dėlto pamažu kapstėmės iš tų bėdų, judėjome pirmyn ir metus užbaigiame su viltimi, kad kitąmet gyvensime geriau. Tų vilčių pirmiausia teikia net 14 proc. išaugęs kitų metų biudžetas. Gaila tik kad mūsų komitetui nepavyko pasiekti, jog kaimui skirtos išlaidos išaugtų daugiau nei 1 proc., juoba kad sausros padaryti nuostoliai kompensuojami iš mūsų biudžeto, o ne ES fondų. Tačiau ateina pinigai už „Mažeikių naftą” ir tikimės, kad dalį jų pavyks nukreipti kaimo žmonių naudai, sausros padarinių daliniam kompensavimui, tiesioginėms išmokoms ir kitoms reikmėms. Nors pasėlių plotai išaugo, tačiau dėl sausros į aruodus supylėme 1 milijonu tonų grūdų mažiau. Nuostolius padengti šiek tiek padėjo išaugusios grūdų kainos. Sausros padaryti nuostoliai siekia 690 milijonų litų, nors dar nežinome, kaip
sausra atsilieps pienininkystei, nes žiemai sukaupta mažiau pašarų. Dirbant bendros ES rinkos konkurencijos sąlygomis tokie nuostoliai yra labai skaudūs, juo labiau kad trūksta lėšų melioracijos priežiūrai – ši sritis labai apleista, o ūkininkai neturi finansinių galimybių situaciją pakeisti. Antra vertus, kalbant apie melioraciją, rimta problema tapo ir darbo jėgos trūkumas kaime. Vis daugiau kaimiečių išvažiuoja į miestus ar užsienį. Kitų metų biudžete numatyta skirti 70 milijonų litų melioracijos priežiūrai. Tikimės, jog tai leis bent jau pristabdyti melioracijos sistemos būklės blogėjimą. Ateityje melioracijos įrenginių remontui bei rekonstrukcijai numatoma gauti lėšų iš ES. Melioracijos įrengimai sausina ne tik ūkininkų žemę, bet ir kelius, geležinkelius, miestus, gyvenvietes, miškus, užtvankas, tiltus, pralaidas, todėl tam būtina skirti daugiau dėmesio.
Auga kaimo bendruomenių vaidmuo Pastaraisiais metais kaime pastebime naują gerą reiškinį – kaimiečiai buriasi į bendruomenes ir bendromis jėgomis ima spręsti savo problemas. Valstybė ir savivaldybės joms ateina į pagalbą. Kitų metų biudžete kaimo bendruomenių veiklai skatinti numatyta skirti 6 milijonus litų. Kaimo bendruomenių judėjimas prasidėjo prieš keletą metų ūkininkių moterų iniciatyva, kai jos ėmė burtis į įvairius būrelius, susirūpino kaimo kultūros, tradicijų, papročių išsaugojimu. Vėliau į šį judėjimą įsitraukė vis daugiau kaimo gyventojų. Tokie judėjimai labai populiarūs kitose Europos Sąjungos valstybėse. Teko susipažinti su Švedijos, Suomijos kaimo bendruomenių veikla – ji tikrai įdomi ir efektyvi, padedanti ugdyti kaimo
visuomenės aktyvumą, sąmoningumą, išradingumą. Bendruomenės ugdo jaunimo pilietiškumą, padeda išsaugoti etnokultūrą, tradicijas, įtraukia į šias iniciatyvas jaunąją kartą. Kaimo bendruomenės taip pat padeda atskiriems kaimo gyventojams, šeimoms greičiau įveikti įvairiausias bėdas, nelaimes, plėtoja pagyvenusių, vienišų žmonių globą, organizuoja renginius, šventes. Visa tai labai reikalinga, nes kaime mažėja mokyklų, kultūros židinių. Dabar tą spragą ima užpildyti kaimo bendruomenės, jų vadovai. Negalima nepasidžiaugti Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, kitų rajonų kaimo bendruomenių veikla, kuri jaučiama net už šių regionų ribų. Nemažai šių bendruomenių gražiai bendradarbiauja ne tik su kitų Lietuvos rajonų, bet ir su užsienio valstybių kaimo bendruomenėmis. Bendruomenės padeda spręsti savo kaimo socialines problemas, apginti viešąjį interesą, aktualų visiems to kaimo žmonėms. Iškyla vis daugiau entuziastų, lyderių, kurie be jokio atlyginimo, visuomeniniais pagrindais užsiima bendrais kaimo reikalais, padėdami vietos valdžiai spręsti daugelį problemų. Dabar daug kur patys kaimiečiai imasi tvarkyti apleistus kelius, kultūros namus, buriasi į meno ratelius, bendras šventes ir įvairius renginius. Tai labai džiuginantis signalas, rodantis, jog kaimo žmonės patys sugeba spręsti savo aplinkos problemas. Labai svarbu, kad savivaldybės skatintų bendruomenių veiklą, suteiktų joms materialią ir kitokią pagalbą. Deja, būna faktų, kai savivaldybės, matydamos konkurentą, nenori bendruomenėms padėti. Tai blogas, trumparegiškas požiūris. Dabar bendruomenės galės gauti ES paramą pagal LEADER programą. Yra Kanados, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Norvegijos projektai, skirti Lietuvos kaimo bendruomenėms remti.
Yra Lietuvos bendruomenių sąjunga, kuriai vadovauja valstietė liaudininkė Goda Burokienė. Ji palaiko ryšius su Europos kaimo aljansu, į kurį susijungė Europos valstybių kaimo bendruomenių organizacijos. Aljanso atstovai atvažiuoja į Lietuvą, lietuviai lankosi svetur, keičiasi patirtimi. Būtina plėtoti kooperaciją Kai stojome į Europos Sąjungą, kaimiečiams didžiausią rūpestį kėlė pienininkystės reikalai. Dabar padėtis jau aiškesnė. Karvių sumažėjo, o pieno pagausėjo, nes išaugo produktyvumas. Šiuos klausimus mes dažnai aptariame Seimo Kaimo reikalų komitete. Plėtojant pienininkystę, geresnio kelio nėra – tik kooperacija. O ji kaime labai sunkiai skinasi kelią. Netolimoje ateityje susidursime su nauja problema - tai pieno kvota. Vis dėlto mūsų derybininkai stojant į ES išsiderėjo per mažą pieno kvotą. Pagal Vakarų Europos pavyzdį į kooperatyvus turėtų jungtis visi pieno pardavėjai, kaip mėsos ar grūdų augintojai turėtų jungtis į savo kooperatyvus. Tačiau Lietuvoje vienintelė sritis, kur kooperacija gerokai pažengusi į priekį – tai kredito unijos, vadinamieji ūkininkų bankeliai. Jie yra beveik visuose rajonuose ir veikia gana efektyviai, nes teikia kreditus geresnėmis sąlygomis nei dideli bankai. Dabar labai svarbu šią kooperacijos patirtį perkelti į pieno ūkį, kad kaimo žmonės galėtų lengviau parduoti didelį kiekį produkcijos ir gautų didesnę kainą. Tai patvirtina tokių kooperatyvų veikla Žemaitijoje, Kupiškio, Biržų, Pasvalio rajonuose. Šie kooperatyvai savo narių pateiktą pieną parduoda žymiai brangiau. Kita vertus, jie pasiekia ir aukštesnę produkcijos kokybę. Didelė bėda, manau, yra tai, kad mūsų žemdirbiai turi mažą įtaką perdirbimo pramonei. Patys žemdirbiai prastai pasinaudojo
jiems valstybės suteikta galimybe įsigyti daugiau perdirbimo pramonės įmonių akcijų, todėl dabar negali daryti įtakos jų valdymui. Perdirbimo pramonė atsidūrė verslininkų rankose, o Vakarų Europoje ją dažniausiai kontroliuoja žemdirbiai ir taip gauna didesnes pajamas. Kol ši padėtis pasikeis, praeis, matyt, dešimtmečiai. Perdirbimo pramonė labai imli investicijoms ir, norint ją plėtoti, reikia didelių pinigų. Kol kas mūsų ūkininkai tokių lėšų neturi, o jas galima sukaupti tik einant kooperacijos keliu.
Plėtosime biokuro gamybą Kylant kuro kainoms ir neturint savų energetinių išteklių, Lietuvoje reikia plėtoti biokuro gamybą. Iš rapsų daugiau gaminti dyzelino, iš grūdų – etanolio, benzino pakaitalo. Ūkininkams reikės auginti daugiau žaliavos šiai gamybai, o tai garantuoja papildomas pajamas. Tai perspektyvu, nes kuro vartojimas pasaulyje auga, o naftos produktų gamyba beveik ne. Energetika jau tapo politika. Mes negalime remtis vien Rusijos energijos ištekliais, reikia ieškoti alternatyvų. Žinoma, artimiausioje ateityje mes neturime galimybių vien biokuru aprūpinti vartotojus, tačiau ši dalis ateityje smarkiai išaugs. Tikiu, kad kitąmet kaimo reikalai gerės. Ir dabar mes ne visada pastebime tas gražias permainas mūsų kaime. O jų yra nemažai. Dažnai tenka susitikti su užsieniečiais, kurie lankėsi Lietuvoje prieš keletą metų ir dabar, pabuvę mūsų kaime, sako: „Kokių gerų permainų matome Jūsų krašte ir visoje Lietuvoje!” Gal mes per dažnai verkšlename, užuot pasidžiaugę tuo, ką visi kartu pasiekėme.
cm