Už žemę ir žmogų Zarasų kraštui, 2019 Nr. 37

Balsuokite už sąrašą nr.

Zarasų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 37

ISSN 2538-8274

Man svarbus kiekvienas žmogus Kelti savo kandidatūrą į merus lėmė LVŽS Zarasų skyriaus pasitikėjimas. Aš žinau, kad šeimos puoselėjimas ir palankios aplinkos šeimai sukūrimas yra ilgalaikė ir vertingiausia investicija. Vyriausybė žengė pirmus žingsnius, ko prieš tai nebuvo, vaiko pinigai, programa pagal kurią šeimos, nusprendusios įsigyti būstą regione sulaukė finansinės paramos. Vien tik šių priemonių nepakanka, reikia ir kitų investicijų t.y. viena iš jų darbo vietų kūrimas, savivaldybė jų nekuria, bet padėti gali. Kad kurs, tai sako visi, bet aš kartu su kitais ūkininkais įkūriau kooperatyvą ,,Sartų lankų jautiena“, sukūrėme 8 darbo vietas ir žinau, kaip tai daroma ir ko reikia, kad būtų skatinama smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Viena iš mano siūlomų priemonių yra bendradarbystės centro ,,Spiečius“ įkūrimas, kur pradedantieji verslininkai gaus ne tik erdvę, bet ir verslo konsultacijas bei mokymų paketą.Verslas turi gauti aiškią žinią iš savivaldybės, per aiškų, konkretų rajono vystymosi perspektyvinį planą. Naujų darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas- visa tai suteikia prielaidas rajono gyventojams užsidirbti. Palanki aplinka šeimai- tai ir nesunkiai pasiekiamos kokybiškai veikiančios pirminio lygio sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugos. Pirminės sveikatos priežiūra turi būti netoli ir greitai pasiekiama. Idealiu atveju, šeimos gydytojas ar mobili slauga turėtų atvykti į namus. Galvoju į rajoną pritraukti daugiau šeimos gydytojų arba trūkstamų specialistų, pasinaudojant Europos Sąjungos parama Savivaldybė gali apmokėti rezidentūros stu-

dijas, su rezidentu sutarus, kad tam tikrą laiką dirbtų rajone. Yra įvairių Europos Sąjungos priemonių, suteikiančių galimybę skirti paramą šeimos gydytojų medicinos kabinetams, aprūpinti juos papildoma įranga. Yra paslaugos, susijusios su senstančia visuomene. Kalbu apie slaugą ir ilgalaikę slaugą, natūralu, kad slaugomas žmogus nori būti kuo arčiau savo namų, savo artimųjų, jog būtų patogu aplankyti. Aišku, Zarasų kraštas išsiskiria unikalia gamta, ežerais, turime kurortinės teritorijos statusą, bet norint pasiekti kurorto statusą, pirmiausia turime turėti aplinkkelį. Jau daug metų žadama, bet metas paversti realybe. Transporto srautų saugumo užtikrinimas, plėtojant dviračio ir pėsčiųjų takų tinklą, įrengiant elektromobilių greito įkrovimo stoteles, tiesiant, remontuojant ir prižiūrint gatves ir vietinės reikšmės kelius pagreitins viešųjų erdvių plėtrą ir jų pritaikymą kultūros renginiams ir rekreacijai. Turime tinkamai pasiruošti priimti svečius, kurie atvyksta į Zarasus, pasiūlyti jiems kokybiškų paslaugų, kad jie vėl norėtų sugrįžti atostogauti į mūsų kraštą. Tai būtų kompleksinis atskirų miesto kvartalų tvarkymas, derinant namų renovaciją bei poilsio ir sporto zonų, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų įrengimas. Patrauklus svečiams visas Zarasų kraštas, todėl turime tvarkytis šeimininkiškai visame rajone. Mūsų rajonas, ne paslaptis, daugelyje pozicijų yra paskutinėse vietose visos Lietuvos atžvilgiu, todėl labai svarbu pasirinkti pirmenybes, ką pirmiausia tvarkyti, kaip paskirstyti pajamas ir iš kur jas gauti, todėl reikia sugebėti valdyti laiką ir pinigus. Taigi, kur aš matau atsilikimo problemas? Ogi tai, kad pirmoje eilėje vykdoma ne pirmo būtinumo veiksmai ir padarytos išlaidos, kurios negeneruoja paja-

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

mų. Valdant Savivaldybės ūkį būtina pirmoje eilėje koncentruoti dėmesį į gamybos sektoriaus išvystymą, kuriame gaunama produkcija, pačių kuriama pridėtinė vertė tiek vidaus rinkai, tiek eksportui. Į Zarasų rajono tarybos rinkimus eina veržli, veikli, nuolat pokyčių siekianti komanda. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komandoje- patyrę, gerai užsirekomendavę visuomeninėje veikloje, politikoje, savo tiesioginiuose darbuose žmonės: medikai, verslininkai, inžinieriai, žemdirbiai, politikai, švietimo darbuotojai, gamtosaugininkai, atkaklus ir entuziazmo nestokojantis jaunimas.

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Kartu su komanda dirbsime sąžiningai, nuoširdžiai žmonių labui bei įgyvendinsime Jūsų lūkesčius savivaldybės taryboje, o mano kaip mero darbas- telkti Zarasų rajono bendruomenę, tarybos narius ir administraciją komandiniam darbui dėl vieningo ir vienintelio tikslo- mūsų krašto ir jų žmonių gyventojų gerovės ir gyvenimo kokybės. Kviečiu palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą Nr.2

Gintaris Petrėnas LVŽS Zarasų skyriaus kandidatas į Zarasų rajono merus

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

GEDIMINAS GAIDAMAVIČIUS: „Man skaudu žiūrėti į dabartinį Zarasų miesto veidą“ Zarasų miestas laikomas urbanistikos paminklu, miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Nors Zarasai įsikūrę vaizdingoje vietovėje, miestą iš visų pusių supa ežerai, vis tik geografiniu požiūriu tai yra neitin palanki vieta. Zarasai ribojasi su Latvija ir yra toli nuo didžiųjų Lietuvos magistralinių kelių, dėl šios priežasties čia sunkiai vystosi verslas, miestui aktuali bedarbystės, užimtumo problema. Pastaruoju metu Zarasų rajone belikę vos 16 000 gyventojų, pačiame Zarasų mieste nebėra nė 5 000. Nėra vietos žmonėms apnakvindinti „Tačiau Zarasai gali tapti traukos centru“, – sako kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gediminas Gaidamavičius. Kad Zarasai galėtų gauti ir kurortinio miesto statusą, turi turėti SPA, viešbutį, aplinkelį ir kt. svarbių objektų. Dabar Zarasuose tokių objektų nė su žiburiu nerasi. Čia nėra nei SPA, nei viešbučio. Jeigu koks 100 žmonių norėtų suorganizuoti kelių dienų seminarą ir apnakvindinti žmones, tam tinkamos vietos tiesiog nerastų. Vienintelę tokią galimybę rajone galima būtų rasti tik Vasaknų dvare, už gerų 40 kilometrų nuo Zarasų. Prieš keletą metų buvo atsiradęs privatus investuotojas suplanavęs Zarasuose kurti SPA, tačiau nesulaukęs vietos valdžios konkrečios pagalbos, savo planų, deja, neįgyvendino. „Būtina kontroliuoti, kad savivaldybėje dirbantys specialistai maksimaliai gerai vykdytų jiems pavestus darbus, užduotis, o ne dirbtų tik dėl „varnelės“ galvodami, kad atėjau į darbą tik tam, kad ateiti“, – įsitikinęs G. Gaidamavičius. Zarasus aplenkė Anykščiai, Rokiškis Taigi dabar Zarasuose iniciatyvos įgyvendinti grandiozinį SPA projektą ėmėsi kitas privatus asmuo, vilnietis Algirdas Žalys. Šis žmogus artimai susijęs su Zarasų miestu. A. Žalio seneliai yra zarasiškiai. Minėto asmens sumanytas „Zarasai SPA Resort“ kompleksas bus statomas Zaraso ežero pakrantėje, Bajorų gatvėje, vietoje senosios miesto

pirties. Kompleksas užims apie 4,5 tūkst. kv. SPA statybos Zarasuose suteiktų eko„Pašalpomis reikia remti ne alkoholio metrų ploto. Čia įsikurs ir viešbutis su mažnominę bei socialinę paspirtį pramonę“ daug 70 kambarių, veiks restoranas, SPA su SPA statybos truktų apie metus, taigi aki- „Man rūpi šio miesto gerovė. Aš Zarasuo20 metrų ilgio plaukimo baseinu. Rajono vaizdu, kad kurtųsi ir darbo vietos, ne tik se gyvenu nuo 1976 metų ir man skaudu savivaldybės tarybai šis projektas prista- kol būtų vykdomi statybų, įrengimo dar- žiūrėti į dabartinį miesto veidą. Ne tik Zatytas lapkričio 30 dieną. Teigiama, kad yra bai, bet ir vėliau naujajame SPA pradėjus rasuose, bet ir visoje Lietuvoje auga jau treatlikti ir plėtrai reikalingi bendrojo plano teikti sveikatingumo, pramogines paslau- čia pašalpų gavėjų karta. Jaunoji karta turi pakeitimai, parengtas detalusis planas. In- gas. Naujajame SPA tikimasi sukurti apie 20 matyti tinkamą pavyzdį, o mes tuo tarpu vestuotojas jau turi techninių architektų darbo vietų. Naujojo objekto atsiradimas turime jaunų žmonių dvasioje pažadinti parengtus ir numatomo SPA eskizus, vizua- Zarasuose būtų ne tik ekonominė, bet ir motyvaciją siekti tikslų, pažadinti motyvalizaciją. G. Gaidamavičius pabrėžia, kad šio socialinė paspirtis miestui. Vaikams būtų ciją dirbti ir užsidirbti, bet tam, žinoma, reiprojekto sumanytojas ir investuotojas iš sa- užtikrinta galimybė mokytis plaukti, spor- kia sukurti palankias sąlygas. Pašalpomis vivaldybės biudžeto lėšų neprašo. Viską ke- tuoti. „Galvojant apie viešbutį Zarasuose, reikia remti vienišus senelius, kitas labiautina įgyvendinti iš individualių investicijų ir tuo pat metu protinga būtų pradėti kurti siai pažeidžiamas socialines grupes, bet ne tikisi, kad reikiami dokumentai bus tvar- planus ir dėl dviračių takų įrengimo. Juk alkoholio pramonę, kurią ir išlaiko daugukomi neatidėliojant. Kandidatas į tarybos žmonės atvažiuos į Zarasus ne tik į SPA ar ma dabartinių pašalpų gavėjų. Iš Zarasų narius G. Gaidamavičius nuogastauja, kad pernakvoti, bet ir kažką pamatyti Zarasų pastaruoju metu netgi renginiai traukiasi. nenutiktų, taip, kaip neretai nutinka: svars- apylinkėse. Savivaldybė taip pat galėtų ieš- Muzikos ir pramogų festivalis „Galapagai“ tymai užsitęsia, dokumentai atgula į valdi- koti galimybės, kaip rasti būdą, kad būtų Zaraso ežero saloje nebebus organizuojaninkų stalčius ir procesas gerokai užsitęsia. išduodamos vizos Baltarusijos piliečiams, mas todėl, kad čia vyksta amžinos statybos, „Savivaldybė turėtų palaikyti investuotojo kas suteiktų galimybę jiems lankytis kuror- „300 Lakes Rally“ festivalis, apjungiantis net sumanymą, šiuo metu vietos valdžia tik tinėje teritorijoje. Kraštas pritraukdamas 3 valstybes, iš Zarasų pasitraukė todėl, kad teigia, kad stengiasi rūpintis minėto pro- daugiau turistų ne tik iš Latvijos gautų nesulaukė savivaldybės paramos. Tokius jekto įgyvendinimu. Reikia sparčiau judin- didesnę ekonominę naudą“, – sako kandi- masinius renginius reikia stengtis išlaikyti ti šio projekto įgyvendinimą. Nes Zarasus datas į savivaldybės tarybos narius. Tokių bet kokia kaina. Jeigu į renginį susirenka šiuo klausimu (SPA statybų, atidarymo) jau objektų, kaip SPA, viešbučio, naujo sporto 20 000 žmonių, tai galima paskaičiuoti kiek aplenkė Anykščiai, Ignalina, Rokiškis. Beje klubo atsiradimas Zarasų mieste pagyvin- toks masinis žmonių susibūrimas atneša ir iš ministerijų atstovų tenka išgirsti, kad tų, suaktyvintų ir nekilnojamojo turto rinką. pelno miestui“, – sakė kandidatas į Zarasų iš Zarasų sulaukiama mažiausiai prašymų, Pasak G. Gaidamavičiaus, tiek pačiuose Za- rajono savivaldybės tarybos narius Gedikreipimųsi dėl įvairių projektų svarstymų ir rasuose, tiek ir kituose rajono miesteliuo- minas Gaidamavičius. kt. dalykų. Negali sakyti, kad dabartinė val- se gausybė nenaudojamų pastatų. Vietos džia nieko nedarė, ar nedaro, ji dirba, bet valdžia turėtų skatinti jaunimo projektus ir LVŽS informacija visada galima dirbti dar geriau“, – įsitikinęs leisti jiems tas idėjas įgyvendinti tose, jau G. Gaidamavičius. daugelį metų nenaudojamose, patalpose.

„Aš manau, kad rajono jaunoji karta turi būti aktyvesnė, o visi gyventojai turi žinoti daugiau“ Gimiau, augau ir gyvenu Zarasų krašte. Kartu su kraštiečiu Andriumi sukūrėme šeimą ir auginame sūnų Tautvydą. Baigiau Utenos kolegiją, aplinkos apsaugos inžineriją. Nuo 2015 dirbau Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, ten įgijau daug žinių apie ūkininkavimo specifiką visoje Lietuvoje: gilinausi į teisės aktus, reglamentuojančius ūkininkavimą, ūkininkavimo ypatumus saugomose teritorijose, Natura 2000 teritorijose, karstiniame regione ir pan. Taip pat dirbau su darbų sauga, ekologiniais ūkiais, žinau augalų apsaugos produktų naudojimo specifiką bei vadovavau LŽŪKT Zarasų rajono biurui. Mėgstu dalyvauti visuomeninėje veikloje, esu aktyvi, atsakinga ir sąžininga, taip pat mėgstu me-

džioti, grybauti, uogauti bei žvejoti – esu mandos, kad turėčiau galimybę pamatyti, gamtos vaikas, kaip ir mano tėvai, vyras ir kas gi vis dėl to verda toje mūsų valdžioje. sūnus. Ilgai galvojau ką pasirinkti ir galiausiai paJau keletą metų man siūlė prisijungti prie sukau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, įvairių partijų, tačiau visą laiką atsisakyda- nes pirmiausiai jie pradėjo daryti pokyčius vau. Šiais metais supratau, kad per mažai Lietuvos sistemoje ir pagaliau, kad ir mažais žinau, kas dedasi mūsų rajone, ką veikia sa- žingsneliais gyventi darosi geriau. Antras vivaldybė, kokius sprendimus priima. Pasi- dalykas šį sąjunga rūpinasi visais Lietuvos klausinėjusi draugų, ar jie žino, kuo užsiima piliečiais, ne tik didžiųjų miestų gyventojais mūsų valdžia – visi atsakė, kad jie, kaip ir aš, – dabartinė Lietuvos valdžia mato problenežino, kas yra daroma ir nėra reikalo ten mas ir už didžiųjų miestų ribų. Mūsų rajono lįsti, nes vis tiek niekas nepasikeis. Po tokių skyrių pasirinkau dėl to, kad šie žmonės iš pasisakymų supratau, kad jaunajai kartai visų kitų rajono komandų mano nuomone reikia pradėti domėtis rajone vykstančia yra sąžiningiausi ir labiausiai linkę dirbti, o veikla ir būtina šia informacija dalintis su ne tik kalbėti, kad kraštiečiams būtų geriau. rajono žmonėmis. Dėl šios priežasties nuTęsinys 15 psl. sprendžiau prisijungti prie kurios nors ko-

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“,  – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas  – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai konservatorių kandidatams. Tai sakau džiugu matyti tiek daug bendraminčių, labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų daug kalbama apie rinkimus, nes jų arpasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprasPremjero „kėdės“ laikymusi, noru ratas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar miai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad gautas balsas, man svarbu, kad visų, purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenivisai į kitus asmenis, jei į rinkimus neimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi čiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju visada ir jo laikysiuosi toliau. rinkimų baigtį prognozuoti labai lenIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje sagva. Su tokiais resursais, tokiu informalėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenciniu palaikymu, tokia partine struktūra dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad dabar. mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję  – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Liekad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems reituva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuotenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti kia geros komandos, plataus politinio se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras ir jėgų? palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidenspaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų apie socialinę apsaugą. kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartimes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi. Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaturėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas  – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms. Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos  – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departasąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimento duomenys rodo, kad per praėjusius drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tarSeimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seinyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc. LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnytojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta  – ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naulapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiskaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o apsaugos ministerijoje per praėjusius mekodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinistruktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NeŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfidenciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus  m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sudėtį negalės patekti. sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose. gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

7

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai  – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos  – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei. NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus. Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė. Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius? Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai  – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa. VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į VALDYMĄ

VALĖ MEILŪNIENĖ

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: keliolika kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimvietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar tinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darKuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė menė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimiesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti lūnienė. Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis reikia. Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švavisada galvojau apie savo kraštą. Čia mano resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvennebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- siu savame krašte – kur žemaičiai kietai pajantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakotai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svasiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, pau pradedančiąja politike. Šeima paragino kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeibūti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami svajonę. Bet bėgant metams supratau, mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenadrąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju didatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordi- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. nuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklauso- „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. mai nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu Abu įvairiais gyvenimo periodais esame karjeristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip sunkumų, iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jopasitikės manimi ir tapsiu rajono mere, pir- kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, miausiai aplankysiu visas įstaigas ir įmones, viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. pasikalbėsiu apie jų šiandienos rūpesčius ir Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave ateities vizijas. Stengsiuosi pokalbiais ir disku- visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo sijomis, bendrai kuriamais projektais įtraukti metu devyneri, apie politiką žino daug bendruomenę į valdymą“, – savo mintimis daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo dalijosi būsimoji Molėtų merė. nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“. Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitiki- politikė. Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti siemo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauklis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražypadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadedantis susitaikyti, atrasti kompromi- sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų – tinkamai pasirengę sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų smulkiesiems verslininkams pagelbėsime žmonės prieidavo prie manęs ir prašyda- tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo vo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. Seimas yra toli, o jūsų mums žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Toreikia čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu

2

9

bendraujantis žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R.  Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

1. Gintaris Petrėnas kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės merus Gimiau Kauno mieste, tėtis buvo mokytojas, mama dirbo radio gamykloje, turiu jaunesnę sesę. Baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, atitarnavau pusantrų metų tarybinėje armijoje ir pagal paskyrimą atvykau dirbti į Zarasų rajono ,,Tautų draugystės‘‘ tarybinį ūkį vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. Sukūriau šeimą, kartu su žmona Lina auginame 5 vaikus. Subūriau ūkininkus ir vadovauju kooperatyvui ,,Sartų lankų jautiena“. Aktyviai įsitraukiau į bendruomenių judėjimą ir dalyvauju Samanių bendruomenės veikloje. Nuo 1998 metų esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, jau ketvirtą kadenciją esu renkamas Zarasų rajono tarybos nariu. Nuolat gilinu žinias politikos, ekonomikos ir vadybos klausimais.

2. Daiva Strazdienė – ūkininkė, kandidatė į Zarasų savivaldybės tarybos narius Gimiau 1973 metų gegužę, Lungelių kaime, Zarasų rajone, čia ir užaugau. Mokiausi Dusetų K. Būgos vidurinėje mokykloje. Vėliau studijavau Utenos aukštesniojoje žemės ūkio ir maisto pramonės mokykloje, kur įgijau pieno produktų meistrės specialybę. Nemažą dalį savo gyvenimo ir paskyriau darbui pagal įgytą profesiją. Kol Dusetose veikė pieninė, ten dirbau laborante. Šiuo metu mūsų šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra ūkinė veika. Esu ištekėjusi, su vyru Faustu užauginome du sūnus: Saulių, kuriam dabar 25 metai ir Tomą, kuriam 21-neri. Abu mūsų vaikai jau savarankiški ir šiuo metu gyvena Norvegijoje. Namuose dar turime ir keturkojį augintinį Meškį, kuris praskaidrina rutiną ir išblaško niūrias mintis, kai pradedame ilgėtis iš gimto lizdo išskridusių vaikų. Jeigu kalbėti ne tik apie asmeninį mūsų šeimos gyvenimą, tai skaudi emigracijos problema lygiai taip pat yra palietusi ir daug kitų Dusetų krašto šeimų bei visą Lietuvą. Aš įsitikinusi, kad emigracijos mastą galėtų sumažinti teisingi ir gerai apgalvoti Lietuvos valstybės politikų sprendimai. Taigi būdama tarybos nare stengsiuosi dirbti mūsų žmonių labui, kad Lietuvos vaikai norėtų grįžti į savo šalį, o grįžę dirbti ir gyventi į tėvynę galėtų tuo didžiuotis. Sieksiu, kad savivaldybės taryboje priimami sprendimai būtų gerai pasverti ir palankūs žmonėms, kad būtų skiriama resursų mūsų Dusetų aplinkai gražinti, ir dar labiau išgarsinti miestelio vardą, kad neišnaudotos zonos Sartų ežero pakrantėje būtų pritaikytos rekreaciniams tikslams įgyvendinti. Šiame krašte aš praleidau visą savo gyvenimą, čia užaugo mano sūnūs, todėl noriu, kad visiems dusetiškiams čia gyventi būtų gera.

3. Gediminas Gaidamavičius – ūkininkas, kandidatas į Zarasų savivaldybės tarybos narius Gimiau 1973 metais Ignalinoje. 1976 metais su tėveliais atvažiavome gyventi į Zarasus. Čia baigiau mokyklą. 1991 metais įstojau į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, tačiau bakalauro laipsnį 1994 metais jau įgijau Vilniaus Gedimino technikos universitete, nes per studijų metus pasikeitė mokymosi įstaigos pavadinimas. Vėliau čia pat studijavau statybos inžineriją. Kurį laiką pagal įgytą specialybę dirbau Vilniuje. 1996 metais sukūriau šeimą. 1998 metais grįžau į Zarasus, dirbau savo tėvelio įkurtoje medienos apdirbimo įmonėje ir kitus darbus.Vėliau su šeima pradėjome ūkininkauti. Iki dabar užsiimame ekologine augalininkyste. Viską dirbame patys, darbuotojų nesamdome, turime nuosavos technikos. Europos paramos taip pat neprašėme, viską sukūrėme iš savų lėšų. Su žmona Ramute auginame 4 vaikus. Džiaugiuosi, kad viena dukra seka mano pėdomis ir studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, Statybos fakultete, tiltų konstrukcijų inžineriją. Šiuo metu esu Zarasų rajono medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys, Zarasų rajono medžiotojų būrelio „Baibiai“ vadas, žvejų klubo „Pažemys“ narys. Žvejoju jau daug metų, meilę gamtai įskiepijo tėvai dar ankstyvoje vaikystėje. Būdamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariu sieksiu stabdyti jaunimo emigraciją iš Zarasų ne tik į užsienio šalis, bet ir į didesnius šalies miestus. Įgyvendinsiu planus, kad būtų tobulinamos studijų rėmimo programos, kas leistų pritraukti jaunus įvairių sričių specialistus dirbti į Zarasus. Stengsiuosi, kad Zarasų rajonas taptų ne tik gražus, bet ir patrauklus, skatinsiu jaunų žmonių iniciatyvas. Savivalda turi tarpininkauti tarp gyventojų ir institucijų. Savivalda turi padėti žmonėms įgyvendinti idėjas. Dėl to būtina skatinti savivaldybėje dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimo, tobulinimosi galimybes, dalinimąsi gerosiomis patirtimis su užsienio šalimis, nes pasaulyje nuolat vyksta pokyčiai. Tapęs savivaldybės tarybos nariu būsiu tiesioginiu tarpininku tarp visuomenės ir vietos valdžios, atstovausiu kiekvieno visuomenės nario interesus.

4. Vaida Vaitavičiūtė-Maciulevičienė – kandidatė į Zarasų savivaldybės tarybos narius „Prisijungiau prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nes šiai partijai svarbūs ne tik didžiųjų miestų žmonės, bet ir visi kiti Lietuvos piliečiai. Kiekvienas priimamas sprendimas ne visada būna malonus, tačiau žvelgiant į ateities perspektyvas reikia keisti šalies sistemą, kad Tėvynėje gyventi būtų gera mūsų tėvams, mums ir mūsų vaikams“. Vaida studijavo Utenos kolegijoje Aplinkos apsaugos inžineriją. Sukūrė šeimą ir kartu su vyru Andriumi bei sūnumi Tautvydu liko gyventi gimtajame Šniukštų krašte. Šeima nepasiduoda spaudimui emigruoti, kaip įmanydami bando laikytis Zarasų krašte, nes myli šias apylinkes, nenori palikti artimųjų ir draugų. Vaidos nuomone žmonės pasidarė viskam apatiški, nereiklūs, nesidomintys – jeigu rajono gyventojai būtų aktyvesni, sakytų savo nuomonę, teiktų pasiūlymus – rajone gyventi būtų geriau. Vaida, dirbdama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų rajono biure augalininkystės konsultante ir biuro vadove, sukaupė didelę patirtį apie ūkininkavimo specifiką rajone. Biuro klientai Vaidą giria kaip kompetentingą, komunikabilią specialistę, o jai klientai yra „kaip šeimos nariai, su kuriais gera dirbti, bendrauti ir jiems padėti, kai iškyla problema“.

5. Algimantas Cibulskis – kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau ir augau Zarasų rajono Didėjos kaime septynių vaikų šeimoje. Tėvai- valstiečiai. Įgijęs zooinžinieriaus specialybę Lietuvos veterinarijos akademijoje sugrįžau į gimtąjį kraštą. Esu ilgametis Zarasų tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Politikoje esu daugiau nei20 metų, daugiau nei 30 metų dirbau vadovu įvairiose organizacijose- Ūkio vadovu, Rajono valdytoju, bankų valdytoju, mokyklos direktoriumi, rajono Savivaldybės direktoriaus pavaduotoju, daugiabučių namų administravimo paslaugų įmonės vadovu. Ne vieną dešimtmetį bendravau su daugybe žmonių, įgijau gerus organizacinius ir vadovavimo gebėjimus. Vedęs, žmona Milda, duktė Jovita ir sūnus Daivaras.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

6. Alvydas Kavaliauskas- kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimaiu 1967-07-21 Midolkų k., Imbrado sen., Zarasų raj., 1985 metais baigiau Zarasų II-ąją vidyrinę mokyklą, o 1990 m. baigiau Lietuvos žemės ūkio akademijos elektrifikacijos fakultetą ir įgyjau inžinieriaus elektriko specialybę. Šiuo metu dabuojuossi UAB ,,Zarasų būstas“ inžinieriaus pareigose. Esu vedęs, žmona Vida. Auginame du vaikus: dukrą Augustę ir sūnų Dovydą. Domiuosiu automobilių sportu, futbolu bei patinka pažintinės kelionės.

7. Stasys Broga – ūkininkas, kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau 1956 metais Antažiegės kaime (Dusetų seniūnija), Zarasų rajone. Čia užaugau, baigiau Dusetų Kazimiero Būgos vidurinę mokyklą. Daug metų dirbau Dusetų melioracijos statybos valdyboje (MSV) autokrano mašinistu. 1990 metais pradėjau ūkininkauti, nors niekada tokios veiklos anksčiau nebuvau planavęs imtis. Galiu sakyti, kad ūkininkauti privertė gyvenimas. Įstaigoje, kurioje dirbau, buvo mažinami etatai, mažėjo darbų visur, bedarbystės problema tuo laiku palietė ne tik Dusetas, bet ir visą Lietuvą. Tuo metu mano tėvai atsiėmė senelių žemę. Taigi ūkį pradėjome kurti nuo nulio. Nebuvo lengva. Tačiau dirbome, nes reikėjo gyventi ir išlaikyti šeimą. Su žmona Giedre auginome 2 dukras. Nors tai mūsų šeimos ūkis, tačiau be pagalbos neapsieiname. Darbams nudirbti samdome darbuotoją. Dvi dabar jau suaugusios dukros taip pat neretai patalkina mums su žmona ūkyje, viena iš jų netgi moka dirbti su technika. Nuo pat vaikystės gyvendamas Dusetų krašte puikiai pažįstu šio krašto žmones, man nesvetimos ir kraštiečių problemos. Jų yra tikrai nemažai ir įvairiose srityse. Reikia stiprinti švietimo, sveikatos priežiūros sritis, kaimuose gyvenantiems žmonėms užtikrinti paslaugų, pagalbos prieinamumą. Aš už tai, kad Dusetose būtų kuriamos darbo vietos, vietos ūkininkai galėtų įgyvendinti modernius, aplinkosauginius reikalavimus atitinkančius projektus ir plėtoti vietos ūkiuose auginamos žaliavos perdirbimą/gamybą, pritaikyti nuostabaus Dusetų krašto vietovę palankesnę turizmo plėtrai, stiprinti bendruomeniškumą. Dėsiu visas pastangas, kad tai būtų įgyvendinta. Savivaldos taryboje atstovausiu dusetiškius jiems rūpimais klausimais. Zarasų rajono Valstiečių ir žaliųjų sąjunga visada buvo ir yra arčiausiai žmogaus ir jo kasdienių rūpesčių. Taigi mes, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, sakome, kad Dusetų miestas turi tapti dar patrauklesnis ne tik turistams, bet ir čia gyvenantiems žmonėms. Turi būti užtikrintos sąlygos jauniems žmonėms čia gyventi ir dirbti, auginti vaikus. Kviečiu atsigręžti į tikrąsias vertybes ir tik visi kartu mes tai pasieksime.

8. Mantas Greičiūnas- kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau ir augau Salako krašte. Baigiau Zarasų ,,Ąžuolo“ gimnaziją, mokiausiu Utenos kolegijoje. Čia , senelių žemėje įkūriau mėsinių galvijų ūkį. Laisvalaikiu domiuosi automobilių sportu, mėgstu žvejoti. Kandidatuodamas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę už save ir savo komandos narius.

9. Asta Barzdienė-kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau, užaugau ir iki šiol gyvenu Zarasų rajone. Čia sukūriau šeimą, su vyru Daivydu užauginome dvi dukras: Dovilę ir Domantę. Esu pradinių klasių mokytoja. Dirbu Zarasų rajono socialinių paslaugų centre užimtumo specialiste ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio padėjėja. Tautodailininkė, meno puoselėtoja.

10. Daiva Svidinskienė-kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius 1990 m. baigusi Vilniaus Finansų ir Kredito technikumą, ir įgijusi bankininkystės specialybę, grįžau dirbti į savo kraštą. Ir jau 28 metus dirbu šioje srityje, todėl daug Zarasų krašto žmonių pažįstuir žinau jų problemas. Ne kartą bendraudami ir diskutuodami, tikėjome Zarasų krašto geresne ir gražesne ateitimi. Taigi, šiandien kai kurių politikų sprendimai man ir daugeliui Jūsų yra neteisingi ir nesuvokiami. Korupcija, biurokratizmas, savanaudiškumas, neteisybė ir nepagarba rajono gyventojams, man yra netoleruotini. Kandidatuotadama į Zarasų rajono tarybos narius esu pasiruošusi prisiimti atsakomybę už save ir mano komandos narius. Už žmogiškas vertybes: laisvę, sąžinę ir atsakomybę. Balsuokime už permainas.

11. Jurgita Kuprytė-kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Didžiausias šio krašto turtas-tai čia gyvenantys žmonės. Todėl turime branginti, gerbti ir rūpintis kiekvienu kraštiečiu. Ateitį sieju su mūsų jaunimu. Jaunas žmogus- turtinga asmenybė. Mūsų tikslas- sudaryti sąlygas jai atsiskleisti. Manau didelį dėmesį reikia skirti jaunimo mokymuisi, o ypač neformaliam ugdymui. Išskirtinio dėmesio turi sulaukti sporto ir meno mokyklos, popamokinė veikla, dienos centrai, jaunimo centras ir t.t. Juk būtent tokioje neformalioje veikloje labiau atsiskleidžia asmenybė. Nereikia beprasmių barjerų, galinčių riboti žmogaus galimybes ir jo iniciatyvą. Taigi-duokime jaunimui meškerę, o žuvį jis ir pats pasigaus.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 13

12. Rūta Kanapeckienė- kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Esu kilusi iš Zarasų rajono, baigusi Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją, įstojau į Lietuvos sporto universitetą ir įgijau reabilitacijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją. 2018 m. įgijau mitybos specialistės bei trenerės licenciją. Esu universali, mėgstu naujoves, nebijau darbo, todėl manau galiu būti naudinga savo idėjomis, veržlumu, organizuotumu ir žinoma jų įgyvendinimu ypač medicinos bei reabilitacijos srityse. Mūsų rajone medicinos bei reabilitacijos sritys turi spragų, todėl svarbu tą padėtį gelbėti. Šiuo metu ūkininkauju ir esu mama.

13. Vilė Požėrienė- kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau 1957.06.27 Zarasų r. Volungių k. Baigusi Zarasų vidurinę mokyklą išvažiavau į Kauną. 1978 m. baigiau Kauno technologijos technikumą ir įgijau naftos technologo specialybę. Dirbau Kauno naftos produktų bazėje. Ištekėjusi sugrįžau į gimtinę. Su vyru Eugeniju užauginom du vaikus. Jau septyniolika metų dirbu Zarasų r. UAB “Viada LT” degalinės vadove. Mėgstu bendrauti su žmonėmis, juos išklausyti, jei galiu padedu. Laisvalaikiu skaitau knygas, mezgu.

14. Virginijus Guntulis-kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau 1964 m. Zarasų raj., 1983 m. baigiau Zarasų žemės ūkio mokyklą., 2009 m. baigiau Utenos kolegiją ir įgijau vadybininko profesinę kvalifikaciją. Iki 2013 m. dirbau Zarasų žemės ūkio mokykloje direktoriaus pavaduotoju administracijos ir ūkio reikalams. Šiuo metu dirbu ugniagesiu gelbėtoju. Būdamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariu dirbsiu Zarasų rajono gyventojų labui, dėl gyventojų saugumo sieksiu, kad priešgaisrinės apsaugos tarnyboje nebūtų paliekama budėti po vieną ugniagesį gelbėtoją.

15. Edgaras Kuzma-kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau 1988 metais Utenoje, baigiau Utenos ,,Saulės“ gimnaziją. Po mokyklos dirbau UAB ,,Švyturys“ Utenos alus, vėliau tolimųjų reisų vairuotoju. Šiuo metu studijuoju Zarasų žemės ūkio mokykloje, apsigyvenau Šalinėnų kaime, Degučių sen., kur praleidau vaikystę, savaitgalius ir atostogas senelių ūkyje, ir plėtoju savo mėsinių galvijų ūkį. Laisvalaikiu mėgstu žvejoti.

16. Regina Bartaškienė-kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau ir užaugau Zarasuose. Baigusi farmacijos studijas Kaune, sugrįžau į gimtąjį miestą. Šiuo metu dirbu Eurovaistinėje. Turėdama 37 metus patirties turiu galimybę palyginti tiek viešo, tiek privataus sektoriaus sveikatos priežiūrą. Tenka išklausyti skundus ne vien dėl sutrikusios sveikatos. Puikiai žinau daugumos gyventojų nuoskaudas, nusivylimus, pagaliau -lūkesčius. Todėl mano idėjos, kurias atsinešu, gimsta tiesiog kasdieninėje veikloje. Kandidatuodama į Zarasų rajono savivaldybės narius, esu pasiruošusi prisiimti atsakomybę įgyvendinant sveikatinimo ir laisvalaikio veiklos projektus.

17. Vytas Girčys- kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimęs Zarasų rajone. Baigė Šniukštų pagrindinę mokyklą. Vėliau Zarasų profesinę mokyklą. Šiuo metu dirba ugniagesiu – gelbėtoju Antazavėje. Vedęs. Žmona Audra. Augina du vaikus: dukrą Sandrą ir sūnų Tomą. Laisvalaikiu medžioja ir žvejoja. Būdamas savivaldybių tarybos nariu, siektų pagerinti ugniagesiams – gelbėtojams darbo sąlygas.

18. Piotr Gluchov- kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Baigiau Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijau inžinieriaus- mechaniko specialybę. Šiuo metu dirbu Zarasų socialinės globos namuose ūkvedžiu. Laisvalaikiu domiuosiu sveika gyvensena, mėgstu aktyvų poilsį gamtoje.

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

19. Edmundas Guiskas- kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimė 1986 m. Ignalinoje. Mokėsi Ignalinos rajono Linkmenų mokykloje, vėliau Ignalinos gimnazijoje. Baigęs Zarasų žemės ūkio mokyklą. Ūkininkas, užsiima gyvulininkyste. Jau 12 metų krašto apsaugos savanoris. Vedęs. Žmona Gintarė. Augina du vaikus: Smiltę ir Edmundą. Laisvalaikiu žvejoja, medžioja. Tapęs savivaldybių tarybos nariu darytų viską, kad steigtųsi kuo daugiau darbo vietų.

20. Dainius Milkus-kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Baigiau Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijau inžinieriaus- elektriko specialybę. Šiuo metu dirbu AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ Utenos I apskaitų komandos vadovu. Laisvalaikiu domiuosiu sveika gyvensena, mėgstu aktyvų poilsį gamtoje.

21. Judita Padvaiskienė- kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Esu kandidatė į tarybos narius. Gimiau ir užaugau Zarasuose. Baigusi Socialinius mokslus ir įgijusi socialinio pedagogo bakalaurą, grįžau į gimtuosius Zarasus. Šiuo metu pati auginu dukrytę. Būdama tarybos nare didžiulį dėmesį ir toliau skirsiu projektams ir programoms skirtoms vaikų socialinio apleistumo mažinimui, kas leis reikšmingą pokytį vaiko gyvenime. Ypač to vaiko, kuris susiduria su skurdu, atstūmimu, atskirtimi, šalia kurio nėra mamytės ir tėvelio, kurio vaikystė ne visada pilna džiaugsmo ir spalvų. Stengsiuosi, kad mūsų darbas padėtų valstybei apsaugoti taip lengvai pažeidžiamą vaikystę, teikiant pagalbą labiausiai pažeidžiamiems vaikams ir jų šeimoms, o taip pat – kuriant tinkamas sąlygas visų vaikų ir šeimų laimingam gyvenimui. Net mažiausias Jūsų dėmesys ir noras padėti sukuria iš tikrųjų didelius pokyčius. Už mūsų gražią vaikų ateitį.

22. Stanislovas Balčiūnas-kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau ir augau Dzūkijoje. 1985 metais baigiau Lietuvos žemės ūkio akademiją. Įgijau inžinieriaus mechaniko specialybę. Baigęs dirbau Rimėnų tarybiniame ūkyje, Alytaus rajone. 1987 metais atvykau gyventi į Zarasų rajoną. Dirbau „ Švyturio“ kolūkyje, po to Antazavės bendrovėje. Šiuo metu dirbu Antalieptės HE ( UAB „ Vaizga“) .

23. Marius Kuzma-kandidatas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Gimiau 1977 m. rugpjūčio 25 d. Utenoje. Vedęs , žmona Eglė, auginame dukrą Eliją. Priklausau politinei partijai- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Gyvenu Galminių k, Degučių sen., Zarasų raj. Šiuo metu dirbu UAB ,,Elno statyba“ projektų vadovu. Jei būčiau išrinktas į Zarasų rajono savivaldybės narius, akcentuočiau skaidrumą ir žmogiškumą. Pirmas darbų žingsnis būtų sumažinti bedarbystę, pritraukti investuotojų, sukuriant naujas darbo vietas, padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, užtikrinti darbuotojams susisiekimą maršrutiniu transportu, paspartinti daugiabučių namų renovaciją, akcentuojant kokybę ir skaidrumą. Vis dar opi problema mikrorajono aplinkos priežiūra t.y. šaligatvių, kelių, miesto apšvietimo problemos. Spręsti reikia aplinkkelio klausimą. Sieksiu, kad Zarasai būtų kurortinis ir pavyzdinis miestas, omiestas gyventojams, kuriame gera gyventi.

24. Rima Vaitkevičienė-kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius Aš, Rima Vaitkevičienė, gimiau 1968 04 27, darbininkų šeimoje. 1986m.baigiau Zarasų P. Širvio vidurinę mokyklą . 1988m.baigiau J.Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. Dirbau auklėtoja, Zarasų vaikų lopšelyje - darželyje ‚‘Vyturėlis‘‘. Ištekėjusi. Vyras Rimantas Vaitkevičius, dirba Zarasų ‚‘Kelių Priežiūra‘‘. Turiu sūnų Justą. Dirbau Stelmužės pagrindinėje mokykloje, pradinių klasių mokytoja. Mokyklai užsidarius dirbau kavinėje ‚‘Svaja‘‘. Vėliau įsidarbinau UAB ‚‘Akadas‘‘ ir ten dirbu jau 13 metų. Jeigu laimėčiau rinkimus, labai norėčiau praturtinti jaunimo laisvalaikį mūsų gimtajame Vosyliškio kaime, padėti jaunimui įsirengti krepšinio, tinklinio aikšteles. Skatinti jaunimą sportuoti, likti gimtajame krašte. Plėsti žemės ūkio verslus. Skatinti jaunimo pagalbą senyvo amžiaus žmonėms. Stengtis, kad būtų pabaigtas kelio asfaltavimas iki pagrindinio kelio. Norų ir siekių yra daug, o ar juos pavyks įgyvendinti parodys laikas.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 15

„Aš manau, kad rajono jaunoji karta turi būti aktyvesnė, o visi gyventojai turi žinoti daugiau“ Pradžia 2 psl. Šiai dienai, kad ir esu jauna, nemačiusi rajono valdžios darbo iš „vidaus“, tačiau įžvelgiu nemažai rajone esančių bėdų: rajono garbingo amžiaus gyventojų numetimas likimo valiai (neužtikrintas buities sąlygų gerinimas, tinkamo susisiekimo nebūvimas su parduotuvėmis, sveikatingumo ar kitomis įstaigomis, atsainus požiūris į gydymą ir pan.), menkas bendravimas su jaunąją kartą (neatsižvelgiama į jaunosios kartos poreikius, pasiūlymus, nekuriamos darbo vietos, darželiai, neskatinamas verslumas), alkoholizmas, bedarbystė, pašal-

pinio gyvenimo skatinimas. Tai nėra tik mūsų rajono bėdos, bet manau, kad ne tik nuo centrinės valdžios priklauso šių problemų sprendimas, tačiau ir nuo rajoninės valdžios – jei mes nereikalausime, niekas mums ir nepadės. Jeigu patekčiau į tarybą pirmiausiai stengčiausi dirbti rajono jaunimo labui – išklausyti jų pasiūlymus ir teikti juos rajono valdžiai. Būtina sudaryti sąlygas bendrauti su rajono gyventojų grupėmis, teikti jiems informaciją apie valdžios daromų darbų kryptį – konkrečiai pasakyti, kas yra daroma ir kas iš to turi gautis. Matau kiek gabaus ir išsilavinusio jaunimo išvyko

iš rajono ir man darosi baisu, kad mūsų valdžia nesupranta, jog rajono išlikimas būtent priklauso nuo jaunosios kartos – jau dabar pradedame jausti specialistų trūkumą. Aš matau, kiek daug ir kokių gerų minčių turi jaunimas, tačiau jam nesudaromos sąlygos bandyti: jam patarti, nukreipti tinkame linkme, ar paremti. Mes, jaunoji karta, puikiai suprantame, kad pinigų niekas nespausdina ir nedalina, mes to ir neprašome, bet šiai dienai mes neturime galimybės pasitarti su „daugiau gyvenime mačiusiais ir brandesniais žmonėmis“. Nei vienas žmogus negimė mokėdamas, tik atkaklumas, tikslų turėjimas ir jų siekimas,

sunkus ir kryptingas darbas padaro žmogų brandžiu. Labai norėčiau, kad jaunimas pradėtų domėtis rajono gyvenimu ir nustotų plaukti pasroviui – nes tik visi kartu galime siekti gerovės rajone mūsų seneliams, tėvams, vaikams ir sau. Aš manau, kad rajono žmonės turėdami tinkamas sąlygas gyventi bus suinteresuoti čia auginti vaikus, kurti verslus, padėti artimiesiems, prižiūrėti gyvenamą aplinką, todėl būtina pradėti dirbti žmonių labui.

LVŽS informacija

Daiva Strazdienė: „Sartų ežero pakrantė taps patrauklia zona ir vietiniams, ir turistams“ Dusetų miestas žinomas beveik kiekvienam lietuviui. Šis kraštas garsėja ne tik tradicinėmis ristūnų žirgų lenktynėmis, kultūros centre organizuojamais renginiais, meno parodomis, amatų centru. Tačiau ne paslaptis ir čia yra dalykų, problemų, kurios deja dar neišspręstos. Miestelyje yra ne vienas kraštovaizdį gadinantis apleistas pastatas. Dusetų miestas ribojasi su Sartų ežeru, o dusetiškiai jau seniai laukia, kada ežero pakrantė bus baigta sutvarkyti ir pritaikyta rekreaciniams tikslams. Anksčiau žirgų lenktynės būdavo organizuojamos ant ežero ledo. Žiūrovai lenktynes galėdavo stebėti susirinkę ant tribūnos, kuri da-

bar baigia sugriūti, nes jau daugiau nei 20 metų nebenaudojama pagal paskirtį, neremontuojama. Neretai ten renkasi žvejai, užsuka ir jaunimas norintis tuščiai praleisti laiką. Tas griūvantis statinys (tribūna Sartų ežero pakrantėje) yra lyg tiksinti bomba, nes kelia pavojų, juk bet kada gali griūti ir sužaloti ten vaikštančius žmones. „Griuvėsius būtina sutvarkyti ir paremti iniciatyvaus privataus žmogaus idėją ten įrengti prieplauką“, – sako kandidatė į tarybos nares Daiva Strazdienė. Kraštiečiai ir į miestelį atvykę svečiai jau praėjusią vasarą turėjo galimybę Sartų ežere paplaukioti su „baltąją gulbe“. Šios pramogos suma-

nytojas ir jachtos savininkas yra ilgametę patirtį buriavimo sporte sukaupęs Arūnas Kavaliauskas. Vilnietis A. Kavaliauskas prieš pora metų nusprendė gyvenimą didmiestyje iškeisti į Dusetas. Jo gyvenimo hobis yra buriavimas, o sukauptomis žiniomis ir patirtimi jis mielai dalinasi su Dusetų, Antazavės mokyklinio amžiaus jaunimu vesdamas užklasinės veiklos užsiėmimus apie laivybą. Tik ta veikla su vaikais pastaruoju metu yra labiau orientuota į teorinių žinių perteikimą nei praktiką. Kandidatė į tarybos narius D. Strazdienė įsitikinusi, kad įgyvendinus projektą ir vietoje vaiduoklį primenančios tribūnas Sartų pakrantėje įkūrus jachtų prieplauką, galima būtų džiaugtis ne tik pagražėjusiu vaizdu, bet iš to gauti ir ekonominę bei socialinę naudą. Ne tik miestelio vaikai, bet ir kiekvienas dusetiškis bei į miestelį atvykstantys svečiai galėtų išbandyti buriavimą, papramogauti plaukiojant jachta. Įkurta prieplauka vaikams atvertų galimybę įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Vasaros metu čia veiktų kavinė, vaikams būtų organizuojamos stovyklos. A. Kavaliauskas laikraščio „Dusetos“ žurnalistams yra sakęs, kad Sartai turi auksinius vandenis, kuriuos reikia išnaudoti. Šis ežeras didelis, laisvas, nenuobodus, čia galima ne tik

jachtų klubą įkurti, bet ir paleisti plaukioti turistinius katamaranus, sukurti darbo vietas, pritraukti jaunimą. „Sartų ežero dydis ir dugno reljefas yra tinkamas buriniams laivams, jachtoms plaukioti. Visa tai tik belieka tinkamai išnaudoti. Reikia padėti įgyvendinti šios iniciatyvaus žmogaus idėjas ir sumanytą socialinį projektą. Sieksiu, kad būtų sutvarkyta Sartų ežero krantinė. Kad ji būtų pritaikyta švartuotis laivams. O privačios iniciatyvos gautų paramą ir iš savivaldybės lėšų. Įkurto jachtų klubo teikiamomis paslaugomis, organizuojamomis veiklomis galėtų naudotis vietos jaunimas, kaip papildoma užimtumo forma. Neabejoju, kad nedidelio miestelio bendruomenės vaikams užimtumas yra labai svarbus. Naudinga veikla, turiningai leidžiamas laikas padės spręsti vaikų, jaunimo problemas, ugdys socialinius įgūdžius, skatins saviraišką ir t.t. Tarybos posėdžių metu būtina kelti šį Dusetoms opų klausimą, kad reikalai pagaliau pradėtų judėti, o ežero pakrantė taptų dar patrauklesne zona vietiniams ir lankomu turizmo objektu keliautojams“, – teigia Daiva Strazdienė.

LVŽS informacija

Algimantas Cibulskis: aš už tai, kad takoskyra tarp valdžios ir piliečių mažėtų, stiprėtų savivalda Aš už tai, kad takoskyra tarp vadžios ir piliečių mažėtų, stiprėtų savivalda. Juk teisingiausi ir naudingiausi sprendimai priimami, kuomet dalyvauja žmonės, bendruomenės, kuriems tas sprendimas ir aktualiausias. Jei bučiau išrinktas Tarybos nariu, dėčiau visas pastangas, kad Zarasų rajonas, miestas keistųsi iš pagrindų. Pirmiausia reikėtų sudaryti viso rajono teritorijos tvarkymo planą, infrastruktūros gerinimo ir plėtojimo strategiją, pavyzdžiui, renovuojant namus, numatyti viso kvartalo sutvarkymą – nuo daugiabučių, automobilių parkavimo vietų įrengimo, iki apšvietimo, šaligatvių, takų ir vejų atnaujinimo bei vaikų žaidimo ir sporto aikštelių įrengimo. Norint tai paspartinti, siūlyčiau sudaryti specialų Zarasų miesto ir miestelių, kaimų teritorijų tvarkymo fondą, į kurį būtų galima pritraukti dalį privačių lėšų. Tuomet būtų galima kelti ambicijas – siekti kuror-

to statuso kaip Birštonas ar Druskininkai (šiuo metu Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas.) Šiam siekiui didelę reikšmę turi ir vis dar nenutiestas Zarasų miesto aplinkkelis. Šis opus klausimas pradėtas spręsti dar 1993 metais man dirbant Zarasų rajono valdytoju. Gaila, kad aplinkkelio projektas iki šiol nepradėtas įgyvendinti, galima sakyti, „užmigdytas“. Todėl Zarasų miestas vis dar neišlaisvintas nuo tranzitinio krovininio transporto srauto, nepagerinta žmonėms gyvenamoji aplinka bei nesumažinta skaudžių autoavarijų tikimybė. Linkėčiau rajono gyventojams politinio stabilumo. Juk tokių savivaldybių, kaip Druskininkai, Utena, Mažeikiai, kurios stabiliai dirba, nepaskęsta politinėse peripetijose, nuosekliai siekia užsibrėžtų tikslų, rezultatai kalba patys už save. Mūsų, Zarasų savivaldybėje, įsišaknijęs bjaurus įprotis – skirstyti į „savus“ žmones. Kol ne-

suvoksime, kad čia yra mūsų bėda ir yda, tol mes neturėsim savivaldybėje geros komandos, nuo kurios ir priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė Zarasų krašte. Jei patikėsite manimi, atiduodami savo balsą

rinkimų dieną, stengsiuosi panaudoti visą savo sukauptą patirtį ir žinių bagažą, įgytą dirbant rajono Taryboje, savivaldybės administracijoje, įstaigų vadodu.

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

STASYS BROGA: „Dusetose naujam gyvenimui atgims griūvantys pastatai, kursis darbo vietos“ Lietuvos regionuose, provincijos miesteliuose ir kaimuose neretas žmogus dar laiko nedidelius ūkius, augina gyvulius, daržoves, kone kiekvienas turi vaiskrūmių, vaismedžių ar uogakrūmių sodą, gamina pieno, mėsos produktus, konservuoja, raugina, marinuoja ar vykdo kitokį gamybos procesą. Visiems suprantama, kad maistas, kuris auginamas ir ruošiamas ne plačiajai rinkai, yra pats sveikiausias. Tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų Lietuvoje nėra daug. Smulkiems ūkininkams užaugintą žaliavą parduoti supirkėjams tiesiog neapsimoka dėl pernelyg mažų supirkimo kainų. Patiems imtis perdirbimo/gamybos irgi nėra paprasta dėl sunkiai įveikiamų gamybai ir realizacijai keliamų reikalavimų, gręsiančios mokestinės naštos. Taigi norint įsigyti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų taip pat yra pakankamai sudėtinga. Norėdamas nusipirkti ūkyje užaugintos mėsos, pieno ar kt. produktų, turi domėtis kur, kokiame ūkyje yra

auginama mėsa ar gaminami pieno produktai, vykti į dažnai atokiose, sunkiai privažiuojamose, kaimiškose vietovėse įsikūrusius ūkius, kad įsigytum norimą produktą. Užtikrins sąlygas produktams gaminti ir realizuoti Dusetų krašto ūkininkas Stasys Broga sako, kad trumpos maisto tiekimo grandinės užtikrinimas leistų minėtas problemas išspręsti. Pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) ūkininkams ir jų produktų prekyba užsiimantiems juridiniams asmenims yra numatyta finansinė parama pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Ši parama skatintų tiesioginį produkcijos pardavimą, o tai gerintų ūkininkų finansinę padėtį, konkurencingumą, mažintų atskirtį nuo didžiųjų miestų. Kylant tokių produktų paklausai, didėtų galimybė kurti ir darbo vietas mažuosiuose miestuose. Taip pat ši parama skatintų ir smulkiųjų ūkių tarpusavio bendradarbiavimą. Ne vieną verslo partnerį vienijantys projektai labai reikalingi, nes pavieniui konkuruoti rinkoje nėra lengva. Ūkininko Stasio Brogos teigimu, pasinaudojus parama būtų

užtikrintos sąlygos iš savo ūkiuose užauginamos žaliavos vietoje gaminti produktus ir juos realizuoti. Prikels naujam gyvenimui šabakštynu virtusią teritoriją Dusetose Taigi todėl Zarasų rajono ūkininkai ir ėmėsi pirmųjų veiksmų. Suvieniję pajėgas ir nepagailėję investicijų įsigijo sklypą Dusetų miesto teritorijoje, kuris ne vieną dešimtmetį merdėjo apžėlęs krūmais, o it vaiduokliai apgriuvę, prakiurusiais stogais, pastatai kėlė siaubą praeinantiems ar pravažiuojantiems pro šalį. Ankstesniais laikais šioje teritorijoje veikė lentpjūvė, karstų, paminklų dirbtuvės, dirbo neviena dešimtis žmonių. Iniciatyvūs ūkininkai nusprendė naujam gyvenimui prikelti šabakštynu virtusią Dusetų miesto teritoriją. Pirmuoju etapu čia planuojama įrengti skerdyklą, mėsos perdirbimo, brandinimo cechą. Vietos ūkininkai, auginantys mėsinius gyvulius tuomet turėtų galimybę naudotis skerdykla, žaliavos perdirbimo, paruošimo įranga ir pačių pagamintus produktus parduoti be tarpininkų pagalbos. Tai užtikrintų didesnes pajamas patiems gamintojams, o produkto kaina pirkėjams būtų prieinamesnė. Antruoju etapu planuojama statyti pieno produktų paruošimo/gamybos cechą, trečiuoju projekto etapu būtų įrengta ir daržovių, vaisių, uogų perdirbimo/gamybos linija. Tikimasi, kad norintiems įsigyti ūkiuose auginamos produkcijos, šios įmonės veikla miestelio

centre atvers žymiai palankesnes galimybes apsipirkti. Šiltuoju metų laiku į Dusetas atvyksta daug poilsiautojų, turistų, taigi paklausa vietos ūkiuose užaugintai produkcijai vasaros metu dar padidėtų. Nauda bendruomenei – darbo vietos, galimybė mokytis, konsultuotis Skerdyklos, maisto produktų perdirbimo cechų įkūrimas Dusetose atneštų naudą ne tik vietos ūkininkams ar pirkėjams, bet prisidėtų ir prie vietos bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo. Naujoje įmonėje ketinama sukurti apie 10 darbo vietų, planuojama organizuoti mokymus, teikti įvairias konsultacijas jauniems ūkininkams ar ketinantiems jais tapti. Tačiau, kad numatyti planai būtų sėkmingai įgyvendinti, savaime suprantama reikia ir vietos valdžios palaikymo, pritarimo. Zarasų rajono savivaldybės taryboje jau daugelį metų nėra nario atstovaujančio Dusetų kraštą, todėl šio krašto problemos dažnai užmirštamos, nepastebimos, o žmonių kreipimaisi, prašymai kartais taip ir lieka gulėti valdininkų stalčiuose. „Būdamas savivaldybės tarybos nariu gali reikšti savo nuomonę, atstovauti savo krašto žmonių interesus“, – sako ūkininkas Stasys Broga. Taigi belieka tikėtis, kad rinkėjai dalyvaudami savivaldybių tarybų rinkimuose išrinks kandidatus neabejingus žmonių problemoms, pasiryžusius atkakliai dirbti ir taip prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo.

Ramūnas Karbauskis: balsuokite už sąžiningus politikus! ir šeimos interesai. Tam savivaldybė turi ir išteklių, ir žmonių, tačiau turime ryžtis ir pasirinkti gal ir rečiau rajone aptariamą kandidatą, bet tokį, kuris nepaves. Galiu jus patikinti, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į merus ir tarybą yra geras pasirinkimas, tai pirmas žingsnis į pokyčius. Susipažinkite su mūsų kandidatais ir suprasite, jog išsilavinimu ir patirtimi jie net ir lenkia dabartinių rajono valdančiųjų gebėjimus, tenuvedusius Zarasų kraštą klystkeliais. Mūsų kandidato Gintario Petrėno nevaržo jokie įsipareigojimai, interesai, korupciniai ryšiai – tai retas atvejis rajone, kur visi „suskaičiuoti“ ir „susaistyti“ įvairiausiais įsipareigojimais savivaldybei. LVŽS kandidatas į Zarasų merus Gintaris Petrėnas turi puikų išsilavinimą ir ilgametę politinę patirtį.

LVŽS pradėtus pokyčius jaučiame visi - kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „vaiko pinigai“ šiemet didėja ir dar didės. Visi matome ryžtą bei darbus, vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politikų korupcija ir šešėliu. Korumpuoti politikai atima mūsų visų ateitį Daugelis turėjome progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais, tačiau pernelyg dažnai jie yra neliečiami.

Mes – valstiečiai ir žalieji – dabar turime patikimą ir sąžiningą komandą, kuri gali įgyvendinti sudėtingiausias permainas. Lietuvos žmonės patikėjo ir neapsiriko. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir mūsų savivaldybėje. Kai Gintaris Petrėnas bus išrinktas į merus Zarasų rajone, jis tęs mūsų pradėtus ir plėtos naujus prasmingus darbus. Tačiau gerokai svarbiau, jog būtent LVŽS kandidatas yra pirmas žingsnis, leisiantis nutraukti korupcijos pančius rajono savivaldoje. Zarasų kraštui reikia naujos politikos, kurios vertybiniai prioritetai būtų kultūra, švietimas, sveika gyvensena, blaivybė, jaunimo

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019m. vasaris, Nr. 37 ISSN 2538-8274 Tiražas 8000 egz. Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“. Užs. Nr. SM-0000035224

Kodėl verta rinkti sąžiningą LVŽS merą? Gintaris Petrėnas politikoje dirba daugiau nei 20 metų, yra ilgametis savivaldybės tarybos narys. Per tą laiką bendravęs su daugybe žmonių, įgijęs gerų organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. Jo kasdienė pagarba žmogui ir Zarasų kraštui, miestui, ištikimybė įsitikinimams, jautrumas aplinkinių problemoms, paprastumas leidžia juo pasitikėti. Gintarį pažįstu ne tik kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Zarasų skyriaus pirmininką, bet ir kaip paprastą, nuoširdų, konkretų, dalykinį žmogų, kupiną idėjų ir noro tas idėjas įgyvendinti. Gintaris vieno-

dai bendrauja ir greitai randa bendrą kalbą su skirtingų interesų ir įvairaus amžiaus žmonėms – ir su senjorais ir su moksleiviais. Galiu patvirtinti, kad tai yra žmogus, kuris bėdoje ar nelaimėje tikrai nepalieka, pataria, padeda. Kiekvieno iš mūsų balsai lems, kokie žmonės vadovaus Zarasų rajonui kitus ketverius metus – jie priiminės ne tik simbolinius, bet ir labai praktinius sprendimus. Kovo 3 dieną kiekvienas atėjęs prie rinkimų urnų turi susimąstyti ir neskubėti, nes nuo to priklausys rajono žmonių gyvenimas. Atėjo laikas mums visiems, gyvenantiems globalizacijos epochoje, surasti geriausius būdus, kaip apginti ir išsaugoti savo žemę, vaikus ir vertybes. Turime būti pasirengę dirbti kaimo ir miesto žmonėms, kartu kurti geresnį, prasmingesnį gyvenimą, gyventi ir kurtis švarioje ir žalioje aplinkoje Kiekvienas iš mūsų balsuos už Zarasų miesto ir rajono ateitį, neatiduokime vėl jos tiems, kurie Zarasų kraštą jau ilgus metus stumia į praeitį... Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų sąžiningi, korupciją atvirai smerkiantys ir prieš ją kovojantys, visuomenės gerove suinteresuoti žmonės. Išsirinkite savo merą, kuris pats būdamas toks kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Pasirinkite į ateitį žengti kartu su LVŽS kandidatu į rajonus merus Gintariu Petrėnu ir jo komanda!

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Gintaris Petrėnas Tel. 865019463, el. paštas: lina.petrenas@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.