Už žemę ir žmogų Varėnos kraštui, 2019 Nr. 19

Balsuokite už sąrašą nr.

Varėnos kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

Tas nemielas žodis „nepotizmas“

Marijonas Čapkovskis: „Valdžią rajone būtina keisti“.

- Esate Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Šis postas priklauso būtent opozicijai ir tam, jog ji atskleistų korupcijos apraiškas ir neleistų valdantiesiems pažeidinėti įstatymų. Kaip atsitiko, kad Varėnos rajonas pagal kai kuriuos rodiklius, pavyzdžiui, savųjų giminaičių ir draugų įdarbinimą, nusiri-

to iki Pagėgių lygio? - Opozicija, pagal įstatymus, turėtų dirbti ir rajono tarybos Etikos ir procedūrų komisijoje, tačiau Varėnoje joje nėra nė vieno opozicijos atstovo. Mūsiškė Etikos komisija svarsto savus ir, aišku, oriai teigia, kad viskas Varėnos valdžioje yra gerai.

Skaitykite 5 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Tęsinys 2 psl.

2019 m. vasaris, Nr. 19

ISSN 2538-8274

Mieli Varėnos krašto žmonės,

Artėja rinkimų diena, kovo 3-ji. Jūs matėte gražius kitų partijų lankstinukus, skrajutes, plakatus, laikraščius. Tam tikra prasme tai bus lemiama diena – arba Varėnos kraštas ir toliau liks stagnacijoje ir merdijantis, kaip yra dabar, arba ateis tikri pokyčiai. Kai kurie asmenys, fotografavęsi dabartinės valdžios propagandiniuose leidinukuose, pakalbinti betarpiškai, teisinosi: „Na, negalėjau kitaip, nes mane atleis iš darbo“, „Man tikrai nepatinka, kaip klostosi reikalai rajone, bet sutikau fotografuotis, nes bijau prarasti darbą“, „Dabartinė valdžia yra tikras giminaičių ir draugų būrys, kur dirbama tik sau“, „Jeigu Kašėta liks valdžioje dar vieną kadenciją – Varėna bus galutinai nustekenta, nes jis gal ir geras politikas, bet neturi nuovokos, kad valdžia turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai“, „Kašėta formuoja savo klaną“... Taip, tas tiesa: dabartinė (ir buvusios rajono valdžios taip pat, beje) galvoja tik apie „projektus“. Nes tai – pinigai. Rajone gyvenantis žmogus valdantiesiems – trečioje vietoje, po puikybės ir pinigų. Mane asmeniškai A.Kašėta pritrenkė, pasakęs: „Per rinkimus mes daug ką žadėjome, na ir ką?“ Toks požiūris mane papiktino, todėl pasitraukiau iš valdančiosios daugumos. Greitai įsitikinau, kad meras nori Varėnoje susikurti kunigaikštystę. Nors esu Antikorupcijos komisijos vadovas, valdantieji ne kartą vengė teigti objektyvią ir pilną informaciją apie daugelį savo įtartinų projektų, pavyzdžiui, dėl viešojo tualeto Varėnos parke. Jis tikrai „auksinis“. Tuo tarpu Pramonės gatvė duobėta, niekaip negalima sutvarkyti kelio nuo Varėnos iki Matuizų. Blogybių sąrašą galima pratęsti: visiškai nebendraujama su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, nesitariama su kaimų bendruomenėmis, nenorima girdėti žmonių prašymų. Ir daugelis projektų įtartini, ekonomiškai nepagrįsti, kaip ir jų tikslingumas. Tai lėšų švaistymas, neūkiškumas, nepotizmas, politinė korupcija. Ir jeigu kurį tokį įtartiną valdžios „projektą“ užkabindavau, sekdavo persekiojimai ir šmeižtas. Netikėkite niekuo, ką valdantieji skelbia apie mane ir mano komandą. Kviečiu jus rinkimuose į Varėnos savivaldybės tarybą atiduoti savo balsą už mūsų sąrašą ir už mane, kaip Varėnos rajono merą. Korupciniai „projektai“ turi pasibaigti. Turime kartu susikurti jaukią, tvarkingą, augančią, visiems mielą Varėną. Kviečiu, nepasiduokite inercijai ir apatijai. Ateikite į rinkimus ir atiduokite savo balsą už sąrašą Nr. 2, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei mane, kaip Varėnos rajono merą. Ačiū!

Jūsų Marijonas Čapkovskis

Skaitykite 6 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tas nemielas žodis „nepotizmas“ Pradžia 1 psl. Taip, varėniškiai jau išmoksta tokį nemielą žodį „nepotizmas“ – tai tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti. Tai tokia valdžios liga, kuri Vakaruose vertinama kaip korupcinė. „Savųjų“ susodinimas į įvairius postus sudaro prielaidas ne tik begėdiškai vogti, bet ir dangstyti vieniems kitus ir organizuoti puolimą prieš tokia padėtimi besipiktinančius. Tai, kas susiklostė Varėnoje – netelpa į jokius padorumo rėmus, šitą valdžią tiesiog būtina keisti. - Rinkimuose žmonės galės tai ir padaryti. Papasakokite plačiau apie nepotizmą Varėnoje – juk praėjusių rinkimų į savivaldybės tarybą metu tuomet dar tik kandidatas Algis Kašėta piktinosi „savųjų“ protegavimu tuometinėje rajono valdžioje. - Tai buvo prieš ketverius metus, dabar Algis Kašėta mąsto kitaip. Savivaldybės administracijoje ir pavaldžiose įmonėse patogiai įsikūrusiųjų „savųjų“ sąrašas tikrai ne trumpas, be tylaus jo paties dalyvavimo to niekaip nebūtų įvykę. Juk žuvis visada genda nuo galvos. - Bet gal tai nėra blogai? Ateina meras, atsiveda savo komandą, kuri užsėda visus postus ir visi dirba pagal mero viziją?

- Kaip Putinas ar Lukašenka? Jokia diktatūra nėra geriau už tikrąją demokratiją, nes bet kokia diktatūra rūpinasi pirmiausiai savais – tautos arba, mūsų atveju, rajono žmonių gyvenimas jai, žinote, paskutinėje vietoje. Be demokratijos rimbo valdžia visada pradeda dvokti. Tik išoriškai ji gali atrodyti patraukliai, atseit, didesnė tvarka – ką jau ką, o vesti propagandą ir visais įmanomais būdais spausti oponentus tokios supuvusios valdžios moka. Įžūliai meluoti – štai jų svarbiausias valdymo metodas. - Atskleidęs rajono valdžios blogybes jūs pats susilaukėte keršto. - Ne kartą ir ne du. Praktiškai po kiekvieno atvejo, kai ką nors iškapstau, prasideda grasinimai ir sufabrikuoti, baltais siūlais susiūti, skundai į visas puses, kad turėčiau ką veikti ir netrukdyčiau rajono valdžiai toliau bujoti. Labai charakteringa pavadinčiau praėjusiųjų metų istoriją dėl to paties nepotizmo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje bei jai pavaldžiose įstaigose atskleidimo. Pernai sausį visi Antikorupcinės komisijos posėdyje dalyvavusieji vieningai sutarė, kad apie susidariusią pavojingą demokratijai padėtį būtų informuota Seimo Antikorupcijos komisija. Neleistina,

kad rajono tarybos nariai yra įdarbinami savivaldybei priklausančiose įstaigose ir įmonėse arba įdarbinami jų giminės ar artimieji. Tokie tarybos nariai tampa pažeidžiami, priklausomi nuo rajono valdžios ir negali objektyviai atstovauti rinkėjų interesų. Jie tampa „nupirkti“. Ir ką gi? Praeina daugiau nei mėnuo ir du Antikorupcinės komisijos nariai pateikė skundą, kad nebuvo supažinti su „raštu dėl nepotizmo“ ir dėl jo nebalsavo. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Saulynas iškart kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir net policiją, kad šios ištirtų, ar nebuvo suklastotas posėdžio protokolas. Jokio kriminalo nėra ir negalėjo būti, todėl nenuostabu, kad Druskininkų rajono policijos komisariatas pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Bet ne – sekė skundas prokurorui. Žinoma, tas irgi skundą atmetė. Bet A.Saulynui, už kurio, savaime suprantama, tyliai į kumštį kikena A.Kašėta, to negana - apskundė Druskininkų apylinkės teismui. Druskininkų apylinkės prokuratūra visgi atliko ikiteisminį tyrimą ir 2018 m. lapkritį jį nutraukė, nes jokio kriminalo nerado. Tačiau A.Saulynas linksminosi toliau – gruodį pateikė skundą aukštesniajam prokurorui. Bet ir šis skundą atmetė!

Marijonas Čapkovskis

Dar liko galimybė pasiskųsti Romos popiežiui ir Jungtinėms Tautoms, nenustebčiau, jeigu taip ir nutiktų. Beje, Etikos komisijos pasėdyje už nutarimą skųsti mane visur iš eilės balsavo tarybos nariai A.Valeiša ir R.Radžius, patys būdami nepotizmo rajono savivaldybėje herojais – jų pavardės figūruoja Seimui nusiųstame rašte. Todėl jie negalėjo balsuoti, nes tai akivaizdus viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas. Tai čia tik vienas atvejis, iliustracijai, kaip sunkiai savivaldybės valdžia dirba dėl rajono gyventojų (juokiasi). Ją tikrai reikia keisti, nes toliau bus tik blogiau. Jau dabar valdančiųjų savivaliavimas ir neūkiškumas, arogancija, melas ir korupcinės apraiškos vos ne kiekviename valdžios žingsnyje varo Varėnos rajoną žemyn.

Kalbėjosi Dalia Litvaitė

Visada yra tas pirmasis žingsnis

Valdas Volungevičius

Ką gyvenime bedarytume, visada būna pirma mintis ar pirmas žingsnis. Ir nors rinkimai mums tapo jau įprastu dalyku, kiekvieną kartą jiems atėjus dauguma eilinių rajono gyventojų (tame tarpe ir aš pats) užduoda sau klausimą: Už ką balsuoti? Šis klausimas - visada yra tas pirmasis žingsnis, tačiau kodėl kiekvieną kartą mokomės vaikščioti iš naujo? Norėdami rasti atsakymą, turime būti sau sąžiningi: Daug metų savivaldybės taryboje matome tuos pačius veidus, kurie siekdami išlikti valdžioje keičia partijas tarsi kojines. Seniai nebeliko partijų ideologijos, kad būtų aišku kas ką atstovauja, todėl rinkėjai balsuoja ne už idėjas, bet už savo kaimynus, draugus, pažįstamus ar darbdavius. Keičiantis savivaldos vadovų partinei priklausomybei, keičiasi ir savivaldybės darbuotojų partiškumas. Verslininkai norėdami normaliai dirbti yra priversti tapti politikais, o savivaldos politika tampa verslu mokesčių mokėtojų sąskaita. Priimant sprendimus elementarūs dalykai politizuojami nors turėtų užtekti tik ūkiško požiūrio ir padorumo.

Nors per paskutinį dešimtmetį vaikų gimstamumas rajone sumažėjo daugiau nei per pusę, rajonui vadovaujantys arba taryboje žymią dalį užimantys pedagogai renovuoja mokyklas, nors žino, jog po jų į rajono tarybą ateinantiems politikams jas teks uždaryti. Net ir šiandienos politikams neužtenka drąsos savo laiku pasakyti, kad privalo būti uždarytos dar kelios mokyklos. Nepaskelbsi gi šios žinios, rizikuodamas prarasti rinkėjų balsus. Bet kuriuo atveju, kažkam tai teks padaryti jau po rinkimų. Tėvai leidžia vaikus į savivaldybės mokyklas, tikėdamiesi suteikti jiems kokybišką išsilavinimą, o po to samdo korepetitorius, kad vaikams užtektų žinių gerai išlaikyti baigiamuosius egzaminus ir studijuoti aukštosiose mokyklose. Ir čia kalti ne tik tie mokytojai, kurie vaikus moko taip, kaip kažkada mokė jų tėvus, kai Lietuva dar priklausė visai ne Europos Sąjungai, bet ir optimizacijos nesulaukiančios už švietimą atsakingos savivaldos institucijos. Švietimo, socialinių ir kitų paslaugų teikimo srityse steigiamos įstaigos ir pareigybės dubliuojančios vienos kitų funkcijas. Nors jų reikalingumas abejotinas, tačiau be jų neapsieinama, nes jose galima įdarbinti „savus“ žmones: gimines, pažįstamus, buvusius bendradarbius ir šiaip balsuotojus, kuriuos prieš rinkimus galima paagituoti, kad balsuotų „teisingai“ ir su savimi prie balsadėžių atsivestų dar kelis rinkėjus. Gyvename „Gamtos ritmu“ ir pastoviai kalbama apie turizmo plėtojimą, tačiau turėdami sankryžą, kurioje susikerta pagrindiniai Lietuvos (o gal ir Rytų Europos) keliai, Varėnoje niekaip nepastato-

me normalaus viešbučio. Nesam egzotinė šalis, kad užsieniečiai apsistotų tik palapinėse ar kaimo turizmo sodybose. Ir ne verslas čia kaltas, o valdžios požiūris. Niekas jau neatsimena kiek metų savivaldybės valdžios mąsto ką ir kaip reikia daryti su Merkinės „Vazos namu“ ir Merkinės dvarvietėje kurį laiką veikusiais globos namais. Karaliaus Žygimantas Augustas žinojo ką daryti – suteikė Merkinei miesto savivaldos teisių privilegiją. Merkiniškių širdyse istorinis miestiečių genas dar neišsitrynęs ir jie patys geriausiai žino, ką su šiuo istoriniu paveldu reikia daryti, tik nereikia jiems trukdyti. Savivaldybės atstovai žiniasklaidoje giriasi, kad pritraukia investicijų verslui ir skaičiuoja kiek bus sukurta darbo vietų (paskutinį kartą - būsimuose Naujųjų Valkininkų senelių namuose), tačiau neskelbia kiek pati savivaldybė investuoja į tai, kad tokios privačios investicijos atsirastų. Neskelbia, kokių specialistų reikės būsimoms darbo vietoms užpildyti, nes kažin ar specialistų toje vietovėje apskritai yra. Visuomenė turi žinoti tokių projektų pasekmėje atsirandančios naudos ir žalos santykį, kur nauda bendruomenei būtų akivaizdi ir nereikėtų jos įrodinėti. Bendruomenė sensta ir Varėnos rajonas tampa ne senjorų, bet nereikalingų žmonių „rojumi“. Nors buvusios rajono valdžios ne tik Merkinės miestelio centrą, bet ir kitas vietoves apstatė slaugos, senelių ir laidojimo namais, šios grupės rajono gyventojų socialinė padėtis negerėja. Dauguma jų negali gyventi pilnaverčio ir oraus gyvenimo, leidžia dienas nepraverdami namų durų, nes

jas pravėrę susiduria su biurokratija, nekompetencija, apgavyste ir mato, kad yra pradedami gerbti tik tada, kai sudaromi rinkėjų sąrašai, o baigiami vos tik į balsadėžę įmetamas paskutinis biuletenis. Didžioji dalis kandidatų, dalyvaujančių rinkimuose, deklaruoja, kad patekę rajono tarybą ar tapę merais sumažins šilumos ir komunalinių atliekų tvarkymo kainas, o užėmę trokštamus postus, savo pažadų nevykdo. Blogiausia ne tai, kad nevykdo, bet tai, kad net nebando to daryti. Todėl tiesa tapo fikcija ir dažnai jų neįmanoma atskirti. Kad tai kada nors pasikeis, jau nebetiki nei rinkėjai nei patys renkamieji. Dažnas rajono gyventojas, susiduriantis su savivaldybės įstaigomis ir įmonėmis, dėl įvairių priežasčių nėra patenkintas jų veiklos kokybe. Kai kurie sau užduoda klausimą: ar jau pasiektas toks lygis, kad norint išspręsti eilinį klausimą privalu kreiptis į teismą. Sakraline tampa Vietos savivaldos įstatymo norma: „Savivaldybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Puiki teisė, kuri gyventojams neturėtų rūpėti, bet dauguma gyventojų nežino tikros padėties, kurią galėtų nustatyti tik visuotinis ir nepriklausomas savivaldybės auditas. Jei prie kiekvienos pastraipos pridėsime klausimą „Kodėl?“, klausimų sąrašas neturės pabaigos. Todėl kiekvieną kartą prieš rinkimus visi turime mokytis vaikščioti iš naujo. Belieka žengti tik pirmą žingsnį.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Vytautas Grigaravičius, buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras: „Marijoną Čapkovskį pažįstu jau beveik tris dešimtmečius ir galiu pasakyti, kad tai reto atkaklumo, nuoširdumo bei atidumo net pačioms mažiausioms smulkmenoms, žmogus. Vadovaudamas Šalčininkų ir Varėnos policijos komisariatams, jis ne tik mūru stodavo už savo žmones, jų darbo sąlygas, bet pasižymėjo retu ūkiškumu, kai reikėdavo spręsti įvairiausius su komisariatų veikla susijusius klausimus. Kalbant apie atsidavimą darbui, norą padėti rajonų žmonėms – čia jis buvo

nepralenkiamas pagalbininkas ir patarėjas, policininkas ne iš inercijos, bet iš pašaukimo. Jis turi tą įgimtą teisybės jausmą, kurio neįmanoma išmokti ar suvaidinti. Todėl ramia sąžine kviečiu jus, varėniškiai, Varėnos rajono savivaldybės mero rinkimuose balsuoti už Marijoną Čapkovskį. Nedvejodamas rinkčiausi jį. Džiaugiuosi, kad jis, užuot ilsėdamasis, pasirinko tolesnį kovos su visuomenės negerovėmis kelią. Linkiu jam kuo geriausios sėkmės.“

Vytautas Grigaravičius (dešinėje) ir Marijonas Čapkovskis visada turi apie ką pakalbėti.

2

3

Kodėl renkuosi Marijoną Čapkovskį Rimantas Miliūnas

Sakoma, kad žmogų pažinsi su juo suvalgęs pūdą druskos. Tik laikas parodo, kas yra kas ir ko jis vertas. Marijoną Čapkovskį pažįstu virš 30 metų. Įgimtas nepakantumas gyvenimo negerovėms jį atvedė į teisėsaugos darbuotojų gretas. Neliko nuošalėje ir atsikuriančios Lietuvos Respublikos lemiamuose įvykiuose – buvo jos gynėjų gretose. Vėliau dirbo įvairiose pareigose Vidaus reikalų sistemoje. Darbą baigė mūsų krašto policijos komisaru. Būdamas neabejingas šalyje ir visuomenėje vykstantiems procesams, pasuko į politiką. Marijono iniciatyva buvo sukurtas pirmasis mūsų krašte komitetas „Laikas permainoms“, kuriam galėjo priklausyti bet kurios partijos ar nepartiniai nariai. Dalyvavo rinkimuose į Varėnos rajono tarybą, vėliau įstojo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są jungą. Marijonas nuo pirmųjų dienų tary-

boje stengėsi būti bekompromisiu viešojo intereso gynėju. Kadangi pradėjo skirtis požiūriai į kai kuriuos taryboje priimamus sprendimus, ir pastebėjome, jog esame ignoruojami, pasitraukėme iš valdančiosios daugumos ir jungtinės frakcijos, kad turėtume balsavimo laisvę. Pasitraukus, buvo bandoma pašalinti Marijoną Čapkovskį iš Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pareigų, iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, ieškota įvairių būdų jį sukompromituoti. Nežiūrint viso to, Marijonas iki šiol išlieka nuoseklus siekiuose tarnauti savo kraštui, ginti viešą jį interesą ir niekada nesivadovauja asmenine nauda, visada yra objektyvus ir principingas. Manau, kad šis žmogus visu savo gyvenimu ir veikla yra įrodęs, ko yra vertas. Ir jis yra vertas būti išrinku Varėnos rajono meru.

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Preziden-

to institucija? Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės?

Save matau kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 7 psl.

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Reikia suremti pečius visiems LVŽS gretose į Varėnos rajono savivaldybės tarybą kandidatuoja technikos veteranas, prikėlęs antram gyvenimui ne vieną automobilį, nemažai metų dirbęs ir vadovaujantį darbą – Stanislovas Dzingelevičius. - Tradicinis klausimas: kodėl einate į politiką? - Esu komandinis „žaidėjas“, seniai pažįstu LVŽS Varėnos skyriaus pirmininką Marijoną Čapkovskį, pasitikiu juo ir sutikau būti jo komandoje. Buvau jo judėjimo nariu. Niekada nebuvau jokioje partijoje, nors tai vienos, tai kitos partijų atstovai kalbindavo nuolatos. Marijoną pažįstu nuo to laiko, kai dirbau Varėnos autobusų parko direktoriumi – dešimt metų ėjau tas pareigas, o Marijonas tuo metu vadovavo rajono policijos komisariatui, kol, po eilinių rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai, manęs buvo gražiai paprašyta pasitraukti. Prieš tai, beje, pusantrų metų dirbau Varėnos komunalinio ūkio direktoriumi, tarybiniais laikais buvau rajono Melioracijos valdybos profsą jungos pirmininku. Labai tikiuosi, jog po rinkimų visus

tvarkosi autobusų parkas. Kokią matote jo ateitį? Kalbant apie Varėnos autobusų parką, sunku pasakyti apie jo stovį nežinant informacijos, skaičių, bet laikausi nuomonės, kad jis turi būti privatizuotas. Turėtų būti skelbiamas konkursas ir laimėtojas aptarnautų maršrutus. Panašiai padarė Druskininkai, kur konkursą laimėjo galinga „Kautra“. Konkurso sąlygos ten buvo tokios, kad laimėtojas privalėjo investuoti, buvo pastatytos sustojimų aikštelės ir kt. Tuo tarpu Varėnos savivaldybė užsikrovusi nemaža našta, per metus autobusų parkui išleidžiama 180 tūkst. eurų. Rajono teritorija didelė, maršrutai nustatyti ir autobusai privalo važiuoti, nors gali būti vienasdu keleiviai. Perkama sena technika, o ji genda. Mūsų parkas dirba konkurencijos sąlygomis, reikia investicijų,

- Gyvenu šalia Varėnos parko jau beveik keturiasdešimt metų. Matau, kad jis pradėtas atnaujinti, išdaužė asfaltuotus takelius ir paklojo trinkelėmis. Gal taip gražiau, bet asfalto takeliai galėjo dar ilgai tarnauti. Labiausiai mane papiktino, kad parke nupjauti žali medžiai, apie trisdešimt pušų. Neva trukdė trinkeles kloti. Viena pušis driokstelėjo netoli mano namo, namie net langai sutratėjo, širdį skaudėjo, matant tokį vandališką medžių naikinimą. Tai nebuvo kokios sergan-

Stanislovas Dzingelevičius

S.Dzingelevičius su savo GAZ-21 dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose.

čios ar senos pušys. Su kuo kalbėjau – žmonės buvo pasipiktinę. Visiškai nebendraujama su vietos bendruomene. Daugiausia pušų buvo sunaikinta statant viešą jį tualetą, kurį varėniškiai jau praminė „auksiniu“ – tikroji jo kaina slepiama nuo visuomenės. Net ir patys rajono savivaldybės tarybos nariai nežino visos informacijos apie „auksinį tualetą“, ji neteikiama jiems

pradžių restauruodavau sunkvežimius – per septynerius metus prikėliau naujam gyvenimui trylika tarybinių KAMAZ ir vieną MAZ markės sunkvežimius. Dirbau Matuizų plytinėje, vežiojau plytas. Vėliau ėmiausi lengvųjų automobilių, motociklų. Su bendraminčiais įkūrėme tokį neformalų judėjimą „Sena gelažis“. Turime savo darbų programėlę, su sena technika važiuojame dalyvauti kitų šalies

Taip buvo „tvarkomas“ parkas, naikinamos pušys.

klausimus spręsime viešai ir taip, kad rajono žmonėms būtų geriau, visais aspektais. Svarbiausi klausimai turi būti priimami tariantis su visuomene ir nežiūrint partiškumo. Rajonas tikrąja to žodžio prasme nustekenamas, todėl didelė prabanga dirbti frakcijomis ar būriais – reikia suremti pečius visiems. - Jums turėtų būti žinoma, kaip

jis tikrai neišsilaikys. Nėra rajone tikro šeimininko, mokančio skaičiuoti ir gebančio priimti svarbius sprendimus. Reikia eiti privatizacijos keliu, kaip tai padarė ne tik Druskininkai, bet ir Prienai, Alytus, kitos savivaldybės. Keleiviams nuo to būtų tik geriau. - Gyvenate šalia parko – jums patinka, kaip jis sutvarkytas? Prie automobilio, surinkto drauge su verslo mokyklos mokiniais.

Taip buvo „tvarkomas“ parkas, naikinamos pušys.

prisidangstant viešųjų pirkimų ar duomenų apsaugos įstatymais. Padarė parko apšvietimą, tačiau toks apšvietimas tinka nebent kapinėms. Parke vis tiek tamsu, šviestuvai apšviečia tik apie kiekvieną stulpą, kuriame jie įrengti. Klodami kabelius, darbininkai pažeidė kitų medžių šaknis ir jau pastebėjau, kad viena pušis džiūsta. - Hobis? - Esu Dzūkijos senovinės technikos klubo narys, nuo mažens man patinka seni automobiliai, tvarkau juos, iš

klubų pasirodymuose ir kt. Studijavau automobilių transportą Vilniaus politechnikume bei VISI – Vilniaus inžinierinis statybos institute, žinoma, sėkmingai, esu inžinierius ekonomistas. Myliu techniką, gamybinę veiklą ir niekada nemaniau, kad reikės eiti vadovaujančias pareigas – bet, matyt, toks gyvenimas: ko nenori – tas ir nutinka. Pavyzdžiui, nenoriu tam tikro automobilio – žiūrėk, ir nusiperku.

Kalbėjosi Antanas Dovilas

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

Konkursas dėl „Pušelės“ – įtartinas Kaip visuomenę informavo Varėnos savivaldybė, 2018 m. gruodžio 14 d. savivaldybės administracija pasirašė nuomos sutartį su viešąja įstaiga – senjorų namais „Pušelė“. Pagal sutartį, šiai viešajai įstaigai net 40 metų terminui išnuomoti praeityje garsios sanatorijos „Pušelė“ pastatai. Konkurso laimėtoja neva pasirinkta dėl to, kad pasižadėjo per dvejus metus investuoti į išsinuomotą pastatų kompleksą ne mažiau kaip 350 tūkst. eurų, o per šešerius metus – ne mažiau kaip 1,31 mln. eurų. RŪPESTIS PRIVATININKAIS – NE UŽ DYKA? „Skaičiai gal neblogi ir būtų galima pasidžiaugti naujomis investicijomis ir darbo vietomis, - sakė savivaldybės tarybos Antikorupcinės komisijos pirmininkas Marijonas Čapkovskis, - bet mano per keletą metų sukaupta patirtis kužda, kad kažkas čia negerai. Suprantate, mūsų rajono valdžia taip dirba, kad beveik kiekviename žingsnyje sudaromos prielaidos korupcijai“. Įtartina, pasak M.Čapkovskio, yra jau tai, jog pagal sutartį buvusios sanatorijos nuomininkams suteiktos didelės lengvatos – jiems teks mokėti tik simbolinį nuomos mokestį, 135 eurus per mėnesį, be to, iki 2029-ųjų viešoji įstaiga bus atleista nuo žemės mokesčio. Ir iš tikrųjų, M.Čapkovskio teigimu, lyg tyčia jau gruodžio 18 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba Varėnos merui pateikė dokumentą – „Dėl korupcijos rizikos analizės išvados“. „Šiame dokumente tiesiog pirštu rodoma į visą šūsnį rajono valdžios veiksmų, kuriuose – korupcijos apraiškos“, - sakė jis. Pasak M.Čapkovskio, tą patvirtina ir STT išvados, kad pats meras Algis Kašėta jau tiek įprato dirbti įtartinai, kad net nesidangsto. „Pasirodo, dėl „Pušelės“ jis prieš daug mėnesių yra prasitaręs žurnalistams, jog šis buvęs vaikų turbekuliozės skyrius bus perduotas privačiam investuotojui“, - stebėjosi M.Čapkovskis.

STT išvadose taip ir rašoma, jog sprendžiant dėl „Pušelės“ ateities „savivaldybė galimai turėjo suinteresuotumą ne viešam, bet privačiam interesui“. „Perfrazuojant vieną labai garsų politiką, „kas galėtų paneigti“, kad privatininku rūpinamasi ne už dyka“, - sakė M.Čapkovskis. PINIGŲ KILMĖ NEAIŠKI Sausio viduryje nuomos sutartis buvo sustabdyta, nes antroje vietoje likusi bendrovė apskundė Varėnos rajono savivaldybės pasirašytą nuomos sutartį, Kauno apygardos teismas neleido vykdyti nuomos sutarties. Čia ir paaiškėjo, jog milijonus į buvusios sanatorijos infrastruktūrą investuoti ketinančios viešosios įstaigos steigėjai – valdiškų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) priklausančių globos namų „Senevita“ ir „Senjorų socialinės globos namai“ direktoriai Petras Jurgilas ir Vytautas Gricius. Dviejų steigėjų pradinis įnašas į 2018 m. lapkritį įkurtą viešąją įstaigą, Registrų centro pateikiamais duomenimis, yra... tik 200 eurų. Pasak žiniasklaidos, Varėnos rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad 2018 m. lapkritį įkurta viešoji įstaiga dar vykstant konkursui į savivaldybės sąskaitą sumokėjo 125 tūkst. eurų pradinį įnašą. Tačiau pagal viešai skelbiamas turto deklaracijas dviem valdininkams tokia suma – nemaža, nekalbant apie laukiančią investiciją, kuri turėtų būti didesnė

Pinigų švaistymas Kaip jau paviešinta žiniasklaidoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Varėnos rajono tarybos nario, Antikorupcijos komisijos pirmininko Marijono Čapkovskio pareiškimą dėl galimų korupcijos apraiškų rajono savivaldybės administracijai perkant pastatą bendruomeniniams vaikų globos namams Žilinų kaime. Susidariusią padėtį paprašėme pakomentuoti patį M.Čapkovskį. „STT patikrino, ar perkant namą nebuvo pažeistos formalios procedūros – tik tiek, - sakė M.Čapkovskis, - o tai, kad namo ver-

tė aiškiai buvusi daug mažesnė, nei už jį sumokėta – STT nesusidomėjo“. Be to, jeigu viskas jau su tuo namu taip gerai, kaip teigia STT – tai kodėl prireikė slėpti informaciją nuo savivaldybės tarybos narių, nuo Antikorupcijos komisijos? „Mes komisijoje nusprendėme, kad savivaldybė pasamdytų nepriklausomą turto vertintoją ir šis įvertintų, ar pastatas tikrai vertas 37 tūkst. eurų, - sakė M.Čapkovskis. – Tai daroma nuolat, kai, pavyzdžiui, perkami socialiniai būstai. Aišku, šį kartą savivaldybė to nepadarė – kodėl?“ Jo teigimu, vietos gyventojai pasipik-

Taip nupirktas namas Žilinuose atrodo dabar.

nei 1 mln. eurų. V. Gricius ir P. Jurgilas žurnalistams nesugebėjo atsakyti, kokia pradinio įnašo lėšų kilmė. Žiniasklaidai klausimų kelia ne tik pinigų kilmė, bet ir tai, kaip valdiškų globos namų direktoriai sugebės suderinti savo darbą su privačiais interesais. Tuo suabejojo ir SADM ministras Linas Kukuraitis, kuris žurnalistams kalbėjo, jog globos namų direktoriai turi galios sprendžiant, ar konkretus asmuo bus priimtas į globos namus, taip pat pripažino, kad tokia iniciatyva verta išsamesnio įvertinimo. „Klausimas yra, kiek šioje iniciatyvoje yra sąsajų su bendraisiais biudžetinės įstaigos resursais – kiek visa tai daroma po darbo, kiek čia pasinaudojama pažintimis, ryšiais. Čia klausimas, kiek korektiškumo yra šitame santykyje su atliekamomis pareigomis“, – sakė ministras internetiniam portalui „Alfa.lt“. SIEJA BUVĘ PARTINIAI RYŠIAI „Dar prisiminkite tai, kad tiek įtartiną konkursą dėl „Pušelės“ organizavusieji meras A.Kašėta bei administracijos direktorius A.Verbickas, tiek jį laimėjęs P.Jurgilas ilgą laiką priklausė vienai partijai – Liberalų sąjūdžiui, ir viskas, matyt, stojasi į savo vietas“, - teigė M.Čapkovskis. Šiuo metu A.Kašėta ir A.Verbickas yra sustabdę narystę korupcinių skandalų krečiamame Liberalų sąjūdyje, kai buvęs šios partijos vadovas Eligijus Masiulis buvo sulaikytas dėl iš verslininkų gautos didelės sumos pinigų. KAS KALTAS? Kaip sužinojo šio straipsnio autorius, A.Kašėtos visuomeninio judėjimo agitatoriai, zujantys po Naujuosius Valkininkus, rinkėjams bando įpiršti mintį, jog „Pušelės“ privatizacija yra teisėta. Ją įgyvendinus neva bus

Antanas Dovilas

tinę, jų teigimu, pastatas nebuvo vertas daugiau nei 17 tūkst. eurų. Minėtą pastatą pastato savininkas pardavinėjo už 80 tūkst. litų ir jo niekas nepirko. Pastatas yra labai šaltas, jame nepakeisti langai, neapšiltintos sienos ir stogas. „Negana to, savivaldybė išleido dar 6 tūkst. eurų pastato remontui! Tai akivaizdus pinigų švaistymas!“ – piktinosi M.Čapkovskis. „Nekeliu klausimo, ar reikalingi bendruomenės vaikų globos namai, - kalbė-

jo M.Čapkovskis, - žinoma, kad reikalingi – juose geriau vaikams, sukurtos, berods, trys darbo vietos, taigi, geriau ir Žilinams. Abejonės, kad vaikai eis aplinkui vagiliaudami – nepasitvirtino. Vaikai džiaugiasi, nėra tokių nusiskundimų, kokie būdavo vaikų namuose Naujuosiuose Valkininkuose. Aš tik klausiu, kodėl turi kentėti Varėnos rajono savivaldybės biudžetas, kai valdininkai gudrauja, „žaisdami“ su kainomis?“

Marijonas Čapkovskis: „Dabartinė Varėnos valdžia dirba taip, kad prielaidos korupcijai sudaromos vos ne kiekviename žingsnyje“.

sukurta daug darbo vietų, tačiau vat trukdo pikta opozicija, ypač Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos veikla, neleidžianti valdžiai „dirbti“. Aišku, jie nutyli, jog konkurso rezultatai apskųsti pačių konkurso dalyvių ir aiškiai ne be pagrindo, kad politikai čia niekuo dėti. „Tiesiog eilinį kartą rajono valdžios darbuose kyšo korupcijos ausys, - komentavo agitatorių melą M.Čapkovskis, - tokio darbo „saviems“, kokį „dirba“ rajono vadovai, nereikia nei Lietuvai, nei Varėnos rajonui, nei patiems Naujiesiems Valkininkams, nes tai ne kas kita, kaip labai būdinga liberalams visuomenės turto prichvatizacija“.

„Būkime biedni, bet teisingi!“ Kaip sako dzūkai, „būkime biedni, bet teisingi“ – Algis Kašėta netempia iki tikro rajono šeimininko. Jis gal geras politikas, mokantis intriguoti, bet vadovas iš jo – nekoks. Gal pernelyg daug laiko praleido Seime – net keturias kadencijas? Nežinau. Bet jis ne meras. Neūkiškumas, bandymas visur apsistatyti savais – tai kaip tik tą ir įrodo. Tas apsistatymas savais turi kitą medalio pusę – jie savi, negali iš jų pareikalauti, negali pakelti balso ar trinktelti kumščiu į stalą, kada reikia. Juk savi – nevalia ant jų pykti. Nepilnavertiškumo kompleksas pagavo A.Kašėtą kaip pelėkautai. Beje, Vidas Mikalauskas irgi serga ta pačia liga, užtat ir prarado viską,

ką turėjo. Intrigomis užgrobė Centro partiją – bet kas iš to? Traukinys juk nuvažiavo. Taip, jis buvo geresnis meras už A.Kašėtą, bet jis irgi blogas meras kaip rajono šeimininkas. Vien sprendimų atidėliojimas ir pasakų sekimas. Tai vat ir galvoju, kad buvęs policininkas Marijonas Čapkovskis visgi geriau, nei intrigantai politikai. Jis visą gyvenimą gyveno pagal pareigūnų statutą ir gaudė žulikus, įprato prie tvarkos, išmoko skaičiuoti ir įvertinti visus pliusus – minusus. Tikriausiai balsuosiu už jį, už M.Čapkovskį.

Iš pasisakymų socialiniame tinkle „Facebook“

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! 26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia

per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,

kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato

priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik

ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

7

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę.

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika.

Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,

korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Olgos Posaškovos nuotr.

(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į

šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –

vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

9

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio

albumo nuotr.

Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dova-

nas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi

paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino.

Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Olgos Posaškovos nuotr.

„Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose

ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus

Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Naujuosiuose Valkininkuose veikiančioje parduotuvėje susitikome su jos savininke Jūrate Rutkauskiene, šiemet pasiryžusia dalyvauti rinkimuose LVŽS gretose. Pokalbis vyko mažučiame kabinete, nuolat užeinant darbuotojoms ir tiekėjams su visokiais klausimais. - Esate žinoma rajone sėkminga verslininkė, kaimo parduotuvių tinklo savininkė – regis, ko daugiau reikia? Kodėl susidomėjote politika? Kiek jums žinomas pasaulis, esantis už jūsų verslo ribų, pavyzdžiui, Valkininkų seniūnijoje? - Mano mama, Marytė Markevičienė, daugiau nei trisdešimt metų dirbo Valkininkų apylinkės pirmininke, na, kaip dabar sakytume – seniūne. Išbuvo šiose pareigose kone rekordinį laiką. Nuo vaikystės atsimenu, kaip nuoširdžiai ji buvo atsidavusi darbui, kiek daug ji pergyveno dėl pačių įvairiausių darbo reikalų. Būdavo, žmonės ateidavo pas ją net šeštą valandą ryto paprašyti pagalbos dėl kiemų, daržų, stogų, tvorų... Tais laikais apylinkės savo biudžetų neturėjo, bet ji vis tiek sprendė žmonių problemas. Dabar gi seniūnai negali atsakyti net į paprastus klausimus, jiems vis reikia kažką derinti, planuoti, o reikalai – nė iš vietos. Kodėl nedirbama su kaimo žmonėmis? Gerai atsimenu ir Valkininkų seniūną Joną Urbaitį, kuris sustodavo prie kiekvieno žmogaus, pakalbės su kiekviena močiute, darbininku ir teiraudavosi, gal yra kokių bėdų, gal reikia kokios pagalbos. Iki šiol žmonės jį atsimena geru žodžiu. O dabartiniai seniūnai, ne tik Valkininkuose – tik vaizduoja viršininkus, visada baisiai užsiėmę ir nieko nežino. J.Urbaitis važiuodavo sniegą valančiam greideriui iš paskos, rodydamas, ką valyti ir žiūrėdamas, ar viskas gerai atlikta, kai tuo tarpu šiemet Valkininkuose centrinė gatvė buvo valyta bet kaip ir tik vieną kartą. Šalutinių gatvelių net nevalė. Visiška netvarka – taip neturi būti. Arčiausiai žmogaus esantis valdžios atstovas, koks yra seniūnas, turi būti visada tarp žmonių ir bet kada pasirengęs jiems padėti. - Na, o jums asmeniškai – ar tenka bendrauti su valdžios atstovais, gal jie, neturėdami pakankamai laiko paprastiems

2

11

Jeigu ne mes – tai kas? išvis kelti eismo saugumo klausimą? Pikčiausia, kad priešais esantį nuvažiavimą į Čižiūnus sutvarkė su visais suderinimais su Kelių direkcija, o štai mūsų pusėje – nieko niekas nesuderino, dokumentai liko iki galo nesutvarkyti. Turėjau planų iškloti trinkeles, padaryti jaukesnę aplinką. Dabar nieko negaliu, rankos surištos. Pasakysiu atvirai – tai, kas įvyko su tuo pravažiavimu prie mano parduotuvės – yra piktybinis kenkėjiškumas. Šitaip reikalai neturi būti tvarkomi, nesitariant su gyventojais ir vietos verslu. Padarė akligatvį, nuo kurio net sniego nevalė, apšvietimo nėra, stulpelių. Tris kartus kviečiausi rajono administracijos direktorių, projekto atstovą ir Kelių tarnybą aptarti šių klausimų – nieko. Projektas formaliai nėra užbaigtas, bet kelias užtvertas, sukurtas akligatvis ir pridaryta daug nepatogumų. Niekas jų neprašė daryti to projekto. Susigalvojo ir viską sujaukė, sugadino, išvaistė lėšas. Net lietaus vandens nutekėjimą sutvarkė tik po to, kai pakėlėme triukšmą, pasirodo, jis nė nebuvo suprojektuotas! Taigi, pradėjo darbus visiškai nepasiruošę. - Gal tik jums taip nepasisekė, gal valdžia atsižvelgia į verslo poreikius globaliai, kaip madinga sakyti, sudaro palankų verslui klimatą? - Jeigu taip būtų! Praėjusios kadencijos rajono tarybos narys Petras Jurgelionis pasiekė, kad visos socialinės išmokos būtų mokamos jam priklausančiai UAB „Staginis“, kuri valdo parduotuves „Aibė“. Tokiu būdu kitos parduotuvės diskriminuojamos, taip pat pažeidžiamos žmogaus teisės, verčiant apsipirkti tik „Aibėje“. O gal žmogus nori apsipirkti „Maximoje“, „IKI“ ar kitur – kodėl būtent tik „Aibė“? Juk „Aibė“ neturi visko, ko reikia žmogui, pavyzdžiui, kojinių, batų, šaldytuvo... Žmogui reikia ne vien maisto, tačiau visos socialinės išmokos, o tai šimtai tūkstančių eurų, atitenka būtent „Aibei“ ir žmonės, gaunantys išmokas, smarkiai suvaržyti. Nesuprantu, kodėl negalima išmokų per-

toli gražu nėra tiek, kad aikštelės visada būtų užimtos. Valdžios atstovai ir jų draugeliai pasipildė kišenes ir viskas. Arba kitas atvejis – Valkininkuose, link vienuolyno, nuklojo šaligatvį šalia žvyrkelio. Įsivaizduojate, žvyrkelio! Ten nėra nė vieno gyvenamojo namo, tad pėsčiųjų gali būti labai nedaug, be ne, šaligatvis. Aišku, kad kažkas, kaip madinga sakyti, „įsisavino“ pinigus. Ir vadinamieji „atidirbantys už pašalpas“ – niekas jiems aiškiai nepasako, ką konkrečiai jie turi per tas keturias valandas padaryti, todėl jie dažnai tiesiog „ravi šieną“: daro tai, ką kitomis priemonėmis būti galima atlikti žymiai efektyviau, „tempia laiką“, tiesiog atbūna, nes niekas nesugeba jiems paskirstyti darbus. Neūkiškumas. - Ko, jūsų nuomone, trūksta Valkininkams? - Tik vienas pavyzdys: Valkininkų seniūnijoje, kuri pagal teritoriją ir kaimų skaičių yra labai

Jūrate Rutkauskiene

mi. Dauguma renginių vyksta Kultūros centre. Taigi, tiesiog išmesti pinigai. Dargužiuose pastatytas Amatų centras, kurio renovacijai išleisti 2 mln. litų, o dabar savivaldybei išlaikymas kainuoja 35 tūkstančius per metus, bet jis stovi tuščias ir nenaudojamas. Kaimas mirštantis, niekam to Amatų centro nereikia, o dar tiesiamas kelias – kodėl? Gal todėl, kad rajono administracijos direktoriaus sūnus nusipirko Sūrininko namus ir nori pritraukti lankytojus? - O ko, jūsų nuomone, trūksta Varėnos

Už europinius pinigus nuklotas šaligatvis šalia žvyrkelio, kur niekas negyvena.

nemaža, nėra šarvojimo salės! Šarvojama Kultūros centre, kur nėra net virdulio, nors už ją žmonės priversti sumokėti į Varėnos kultūros ir švietimo sąskaitą 120 eurų už parą. Kodėl nėra virdulio, arbatinuko, pagaliau – net tualetinio popieriaus? Savivaldybės atsakymas pribloškė: „Tai nėra šarvojimo salė“. Tai kodėl renkami pinigai už ją? Kai steigė bendruomenės namus, rajono valdžia nupirko apleistą buvusios parduotuvės pastatą ir remontui sukišo krūvą pinigų. Tuo tarpu visas antras vaikų darželio aukštas, kuris jau seniai buvo idealiai sutvarkytas ir apšiltintas – nenaudojamas. Siūliau, kodėl negalima bendruomenės namus steigti visiškai sutvarkytame ir mažai naudojamame vaikų darželyje? Ne, nupirko seną pastatą plikomis sienomis – gal todėl, kad jis priklausė tam pačiam P.Jurgelioniui? Tai ir stovi iki šiol šie bendruomenės namai – visada užrakinti ir nešildo-

rajonui? Ir nieko nedaroma, kad būtų darbo vietos, kad būtų daugiau jaunimo – lyg tyčia viskas daroma taip, kad kaimas numirtų ir prasigertų. Liberalizmas, valdantiesiems vien projektai galvose. Kodėl nesirūpinama, kad rajono biudžetas didėtų? Rajono valdžiai tai nerūpi – ką gauna, tą ir iššvaisto, o mąstyti apie tai, kad gal reikia atsisakyti nuostolingų objektų ir sudaryti sąlygas biudžeto pajamoms didėti – jai tai per sunkus uždavinys, beveik nesuvokiamas. Nė vienai valdžiai nerūpėjo svarbiausias klausimas: kaip papildyti rajono biudžetą, kad jis būtų pilnas, kokius projektus vystyti, kad pajamos didėtų? Todėl ir turime tai, ką matome: nykstantį provincialų rajoną. Todėl ir einu į politiką: nes jeigu ne mes – tai kas kitas dirbs?

Kalbėjosi Danutė Atkočiūnaitė

Kelininkai savavališkai užtvėrė dešimtmečius saugiai gyvavusį kelią prie parduotuvės.

žmonėms, daugiau jo skiria verslui – juk darbo vietos, mokesčiai ir kt.? - Taip, aš ir asmeniškai patyriau, ką reiškia dabartinės valdžios „tvarka“. Prie mano parduotuvės Valkininkuose kelininkai savavališkai padarė akligatvį. Neatlikę jokio tyrimo, neapklausę nei parduotuvės atstovų, nei šalia gyvenančiųjų, jie užtvėrė seniai ir natūraliai susiformavusį pravažiavimą, padarė akligatvį. Iškilo nepatogumai mūsų klientams ir vietos gyventojams. Kiek bandžiau kalbėti – viskas bergždžiai. Motyvuojama eismo saugumu, nors per daugiau nei dvidešimt metų, kol tas pravažiavimas buvo, nenutiko nė vienas eismo įvykis. Kam

vesti į korteles ir tegul patys žmonės sprendžia, kur pinigus išleisti. Dabartinės kadencijos rajono taryba šio diskriminacinio nutarimo neatšaukė, nors daug kalbėjo apie permainas. Einama liberalizmo keliu: didelį verslą palaikyti, o mažus žlugdyti. Neatsižvelgiama nei į verslo, nei į žmonių poreikius. - Rajono vadovai pasakytų, jog žmonių gerovę kelia europiniai projektai, patiems daug stengtis gal ir nebūtina. - Europinių projektų kaimui vertė pervertinama – daugelio jų nereikia. Pavyzdžiui, treniruoklių aikštelių. Kaimas sensta, vyresnio amžiaus žmonės jomis nesinaudoja, o jaunimo

Tai jūsų, mieli varėniškiai, investicijos į alėją Dargužiuose, vedančią į niekur.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 Kovo 3 d.

1

2

3

4

5

6

MARIJONAS ČAPKOVSKIS

ĄŽUOLAS KUPRYS

ALEKSAS PETRAUSKAS

VALDAS VOLUNGEVIČIUS

STANISLOVAS DZINGELEVIČIUS

IRMA MARKEVIČIŪTĖ

teisininkas

teisininkas

verslininkas

teisininkas

ekonomistas inžinierius

komercijos direktorė

7

9

11

10

JŪRATĖ RUTKAUSKIENĖ

VALENTINAS KURILOVAS

JADVYGA POŠKIENĖ

MANTAS KIERAS

verslininkė

verslininkas

auditorė

ūkinkas

14

15

16

13

12 MINDAUGAS LŪŽYS

MILDA BRAKAUSKIENĖ

verslininkas

mokytoja

17

18

SAVIVALDOS RINKIMUOSE BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ Nr.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS SĄRAŠAS Į VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ

19

20

ONA VALENTUKEVIČIENĖ

JONAS PAVASARIS

AUDRIUS ČIŽAUSKAS

ALVYRA KVARACIEJIENĖ

ŽIBUTĖ RINKEVIČIENĖ

AIVARAS POŠKAITIS

MINDAUGAS KRUTULIS

buhalterė ekonomistė

ekonomistas

technikas-mechanikas

ūkininkė

pardavėja

logistikos specialistas

verslininkas

2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI VARĖNOS SAVIVALDYBĖ NR. 55 RINKIMŲ BIULETENIS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 19 ISSN 2538-8274 Tiražas 10000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 329

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Antanas Dovilas Tel. 8686-48630, el. paštas: marjonas.capkovskis@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.