Už žemę ir žmogų Trakų kraštui, 2019 Nr. 2

Balsuokite už sąrašą nr.

Trakų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 2

ISSN 2538-8274

Vladyslav Kravčun: „Mano tikslas – dirbti žmonėms“ KANDIDATO RINKIMŲ PROGRAMA

užtikrinusi maksimalų skaidrumą savivaldybės veikloje, Trakų rajono savivaldybės taryba gebės priimti gyvenEsminė Trakų rajono problema – dėl vizijos, aiškių tiks- tojams naudingus sprendimus. lų ir skaidrios politikos stokos mažėjantis gimstamumas, Mano tikslas – DIRBTI ŽMONĖMS. Labai svarbu, kad santuokų skaičius. Trakų rajonas turi skatinti smulkųjį Trakų rajono savivaldybės meras gebėtų telkti žmones verslą ir ūkininkavimą tam, kad suteiktų galimybę miesbendram darbui, mokėtų užmegzti dialogą ir su šalies to ir kaimo žmonėms užsidirbti. Tik pakeitusi sprenvaldžia, ir su kiekvienu gyventoju. dimų priėmimo tvarką, politinę kultūrą taryboje bei

Mano prioritetai:  Šeimų gerovė. Reikia sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms auginti vaikus, susigrąžinti emigravusius gyventojus ir kviesti kurtis Trakų rajone naujus gyventojus. Įvairaus amžiaus žmonės turi gauti galimybę dalyvauti gyventojų užimtumo skatinimo programose. Steigti „Senjorų namus“. Trakų rajono gyventojai ir svečiai mieste turi jaustis saugiai.  Smulkiojo verslo ir ūkininkavimo skatinimas. Investuosime į Trakų rajono gyventojų verslumo įgūdžių ugdymą. Viešosios erdvės ir infrastruktūra turi būti patogi smulkiajam verslui ir ūkininkavimui. Skaidrūs viešieji pirkimai ir ES lėšų įsisavinimas.  Švietimas ir kultūra. Sieksiu, kad vaikai gautų kokybiškas ugdymo paslaugas. Tęsiu įstaigų renovacijos darbus. Skatinsiu mokyklų bibliotekų, menų, sporto įrenginių atnaujinimą. Remsiu meno kolektyvų, tautodailininkų, tautinių bendrijų ir mažumų bendruomeninę veiklą. Užtikrinsiu kultūros paveldo objektų priežiūrą.  Sveikatos apsauga. Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti Trakų ligoninę, gerinti paslaugų teikimo kokybę, bet ir sukurti efektyvią pavėžėjimo iki gydymo įstaigų sistemą.

Sąrašas nr. 2 Kandidatas nr. 1

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Jūsų kandidatas į Trakų rajono savivaldybės merus

Vladyslav Kravčun

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Pokyčiai prasidėjo, tęskime Juos ir savivaldoje Sąrašas nr. 2

Kandidatų sąrašo rinkimų programa Dėsime visas pastangas, kad Trakų rajono miestuose būtų

išspręstos automobilių parkavimo ir vaikų žaidimo aikštelių prie daugiabučių namų problemos.

Ieškosime būdų, kaip įpareigoti savininkus sutvarkyti Trakų rajone

esantį apleistą kultūros paveldą ir įkurti kuo daugiau rekreacinių zonų.

Rasime lėšų ir priemonių skatinti smulkųjį verslą ir ūkininkavimą

Trakų rajone.

Be gailesčio kovosime su korupcija ir privilegijomis, kurios šiuo metu yra taikomos valdančiosios partijos nariams.

Auginsime sąmoningus, išsilavinusius ir konkurencingus piliečius, skirdami dėmesį formaliajam ir neformaliajam vaikų ugdymui. Skatinsime jaunimą savanoriauti.

Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti Trakų ligoninę, gerinti paslaugų teikimo kokybę, bet ir sukurti efektyvią pavėžėjimo iki gydymo įstaigų sistemą.

Esame tautinių bendrijų ir mažumų kraštas. Remsime tautinių bendrijų ir mažumų saviraiškos būdus.

Žinome, koks svarbus Trakų rajonui yra ES struktūrinių lėšų

įsisavinimas. Esame kompetentingi teikti paraiškas ES finansuojamiems projektams ir užtikrinsime skaidrų projektų vykdymą.

Mes už skaidrią renovaciją. Siūlysime savivaldybės finansinę

paramą renovaciją pasirinkusiems žmonėms. Ieškosime lankstesnių ir skaidrių būdų atrenkant darbus vykdančias įmones.

Organizuosime svarią paramą sunkiai besiverčiančioms šeimoms, skatinsime gimstamumą. Senjorams užtikrinsime orią senatvę.

Gebėsime rasti sąlyčio taškus su kitų partijų nariais, telksime visus bendram darbui, ieškosime gyventojams palankiausių sprendimų.

Uoliai sieksime, kad Trakų miestas ir rajonas būtų patrauklus ir saugus ne tik turistams, bet ir jaunoms šeimoms.

Išnaudosime visas savo fizines, protines ir dvasines jėgas darbui dėl Trakų rajono žmonių gerovės.

Nr. 2 Albertas Malašauskas Gimė 1956 metais Lubakos kaime, Kaišiadorių rajone. 1973 metais baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, agronomijos fakultetą. 1978 metais baigė studijas ir įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Po mokslų pradėjo dirbti pagal paskyrimą „Gimtosios žemės“ kolūkyje, Trakų rajone vyriausio agronomo pareigose. Vėliau buvo perkeltas į gamybos pavaduotojus. Dirbo iki 1994-ųjų, tuomet persikėlė dirbti į „Gitrą“, degalinės vedėjo pareigas. Vėliau laimėjęs konkursą perėjo dirbti į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono konsultavimo biurą, dabar dirba ten pat ir užima augalininkyste, yra l. e. biuro vedėjas.

Yra vedęs ir turi keturis vaikus, kurie jau sukūrė savo šeimas.

Dirbdamas įvairius darbus visuomet buvo susijęs su žemės ūkiu, o ir pats yra ūkininkas, nors dabar savo ūkį perleido sūnui Zigmantui.

Su daugeliu biuro klientų koją kojon žengia jau trečią dešimtmetį bei džiaugiasi kartu su jais jų pasiekimais. Kandidatui į savivaldybės tarybą ypač malonu, kai tėvų ūkį perima vaikai, o kai kuriais atvejais – ir anūkai.

Albertas gali pasigirti, kad ir dirbdamas buvo išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos Trakų skyriaus pirmininku, o kolegos rodė pasitikėjimą juo. Pirmininkaujant jis įgijo žinias, kurios ir dabar praverstų savivaldybės taryboje, o kitiems ūkininkams galėtų padėti pasiekti geresnių rezultatų.

Per visą savo darbinę veiklą nebuvo partijų narys, tačiau sutiko būti renkamas į rajono savivaldybės tarybą, nes galvoja, kad Trakų rajonas – irgi agrarinis kraštas, nors daugelis politinių veikėjų sakė, kad rajoną reikėtų apželdinti miškais. Į tokius planus niekada atsakymo negavo, tad nutarė pats padėti rajonui spręsti klausimus čia gyvenančiųjų naudai.

Tapęs savivaldybės tarybos nariu kovos už tai, kad kaimui būtų skirta daugiau dėmesio. Konkrečiai, kad rajone iš lėšų, kurios surenkamos per žemės ūkio mokesčius, būtų įkurtas fondas jauniems ūkininkams, kurie nukentėjo nuo stichinių nelaimių, o mažesniems ūkininkams suteikti įvairių lengvatų įsigijant techniką, sėklas ir kitus ūkiui reikalingus būtiniausius dalykus.

Dirbs ties tuo, kad rajone būtų geresnės kokybės keliai, ypač žvyrkeliai. Neleis naikinti pašto punktų, mokyklų, medicinos punktų, kultūros namų, bibliotekų.

Skatins ūkininkus pradėti ūkininkauti ekologiškai ir sieks vienodų sąlygų visiems dirbantiems žemę ar auginantiems gyvulius. Ieškos būdų, kaip pritraukti parduotuves, kuriuose būtų prekiaujama ekologiškomis prekėmis, taip ūkininkai galės parduoti savo produkciją.

Stengsis, kad kaimo bendruomenės gautų paramą savo tikslams įgyvendinti, o tam reiks, kad rajono biudžetas būtų struktūrizuotas racionaliai.

Išrinktas į savivaldybės tarybą jis sieks, kad rajono gyventojams būtų išaiškintos komunalinių paslaugų teikimo sąlygos: konteinerių išvežimo grafikai, peržiūrimos sutartys, kad nesikartotų praeitos valdžios klaidos, kai net už neatliktą darbą buvo imami pinigai. Taip pat sieks, kad visose seniūnijose būtų įsteigtos komunalinių atliekų surinkimo aikštelės.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai.

Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris.

Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai.

LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia benkitaip, ir turime suteikti žmonėms realų dri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bus daug kalbama apie rinkimus, nes bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognoPremjero „kėdės“ laikymusi, noru razuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai pamiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad prastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar.

Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus.

Padaryti dabar – labai gera proga.

Lieprocesai nevyksta savaime. Jiems reitenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuokia geros komandos, plataus politinio ir jėgų? se.

Turime stiprią Vyriausybę.

Bendras palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidendarbas lemia gerus rezultatus ir kalbant spaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes?

Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartiapie socialinę apsaugą. mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėzidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė Vienas lauke kariu nebūsi.

Labai nuome per rinkimus duotus pažadus. Nors Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu širdžiai dėkoju visoms politinėms jėuž tai buvome beatodairiškai talžomi, Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reakivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos paryra ir šiame suvažiavime.

Patys matėte, formos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas.

Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaanksčiau buvo tik visų partijų tuščiai turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims.

Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis.

Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį.

Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija?

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu.

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik

užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse.

Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose.

Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes.

Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų.

Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms.

Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės.

Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva.

Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius.

Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta.

Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų.

Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc.

Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai.

Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte.

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime.

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaidrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduotojai atsisakė asmeninių automobilių su vairuotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optimizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinimą pradėti patiems nuo savęs?

Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir

Pradžia 3 psl.

Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.

Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau?

Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS Naujausi Valstybės tarnybos departa- 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų mento duomenys rodo, kad per praėjusius duomenys. Bendras pareigybių valstybės metus pareigybių skaičius valstybės tar- tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų 49638. skaičius – 8,11 proc. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės Praėjusių metų pradžioje valstybės tarny- parengtas ir Seime priimtas naujos redakboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – cijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta liojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės apsaugos ministerijoje per praėjusius me- užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs geresnį išsilavinimą turinčius žmones. pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai LVŽS informacija

sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se.

Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių.

Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121.

Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks.

Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“.

Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje.

Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją.

Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus.

Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug.

Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai.

Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos.

Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų.

NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti.

Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis.

Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfi denciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.

Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Guoda BUROKIENĖ, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas.

Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).

Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių.

Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – viekišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos nas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkiapsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- mus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų regionų savarankiškumą planuojant sveikasudėtį negalės patekti. tos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos valdžiai leis geriau suprasti regionų poreiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- kius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo institucijose. gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

7

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta.

Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.

Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo.

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ vadovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyventojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek iš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali prisiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad naujos įmonės, po konkurso atsakingos už pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ daugelyje vietovių daugiau neteikia pensijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti užtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų informuojama, visuomenei atsakoma į kylančius klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos ir kad būtų užtikrintas bendravimas su nerimaujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis.

Apie galimus pereinamojo laikotarpio nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reikalingos bendros pastangos, jog pensijos gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų sklandžiai.

Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutartį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konkursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų pristatymą šių miestų senjorams užtikrins „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie nesklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų išnešiojimas vyks kur kas

Pxhere.com nuotr.

sklandžiau. Juo labiau, kad tai, jog „Sodra“ darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur į laiku nepristatytas pensijas Vilniaus bei išmokas gaunantys senatvės pensininkai, Kauno gyventojams reagavo principingai ir kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vinutraukė sutartį su pensijų išnešiotoju, ska- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau tins už pensijų atnešimą į namus atsakingas kiekvienam asmeniui senatvės pensija diįmones ateityje pasitempti“, – sako Seimo dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstynarys R. Karbauskis.

Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis?

Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta.

JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“.

Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas.

Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę.

Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai.

Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama.

Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą.

Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“.

Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams.

Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma.

Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai.

Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais.

Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis.

Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus.

Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus.

Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama!

Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė.

Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina?

Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame?

Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius?

Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti.

Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau.

Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa.

VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į VALDYMĄ

VALĖ MEILŪNIENĖ

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

LVŽS informacija „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: keliolika kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimvietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar tinę? pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parĮvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. kai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darKuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė menė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimiesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos lūnienė. ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis reikia. kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktuTaip, mano ir mano šeimos gyvenimas alijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švavisada galvojau apie savo kraštą. Čia mano resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvennebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- siu savame krašte – kur žemaičiai kietai pajantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakotai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svasiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, pau pradedančiąja politike. Šeima paragino kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeibūti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami svajonę. Bet bėgant metams supratau, mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenadrąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti didatuoti ir palaikė mano siekį.“ po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordi- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ nuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tiksŠeima politikę labai palaiko ir skatina. lų, suburianti bendruomenę, nepriklausomai „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karje- Abu įvairiais gyvenimo periodais esame ristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomanimi ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai ap- kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, lankysiu visas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. apie jų šiandienos rūpesčius ir ateities vizijas. Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave Stengsiuosi pokalbiais ir diskusijomis, bendrai visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo kuriamais projektais įtraukti bendruomenę metu devyneri, apie politiką žino daug į valdymą“, – savo mintimis dalijosi būsimoji daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria Molėtų merė. partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“.

Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitiki- politikė.

Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti siemo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauklis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražypadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadedantis susitaikyti, atrasti kompromi- sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų – tinkamai pasirengę sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų smulkiesiems verslininkams pagelbėsime žmonės prieidavo prie manęs ir prašyda- tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo vo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. Seimas yra toli, o jūsų mums žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Toreikia čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu

2

9

bendraujantis žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“.

Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė.

Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai.

Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai.

Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos.

Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės.

Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu.

Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems.

Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai.

Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną.

Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės.

Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais!

Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas.

Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė.

Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi!

Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu.

Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį.

Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo.

Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą.

Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“.

Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį.

Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės.

Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių.

R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime.

Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

Šunys loja, o karavanas eina tolyn Kritinis mąstymas ir žiniasklaidos vertinimas Austra ZAPOLSKIENĖ, žurnalistė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė

Sužinojusi, kad Trakų viešojoje bibliotekoje lankysis ir paskaitą skaitys žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Rimvydas Valatka, panorau dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę. Deja, deja, žaidimas, kaip visada, vyko į vienus vartus. Kalbėjo tik R. Valatka.

Esu radijo ir televizijos laidų klausytoja ir stebėtoja. Apmaudu, kad LRT vadovai ir bemaž visi žurnalistai dirba ne mums, Lietuvos gyventojams, o tarsi patys sau. Radijo žinios nuo 6 valandos ryto pradedamos kraupiais pranešimais iš Sirijos: kiek namų subombarduota, nužudyta kariškių, kiek žuvo vaikų, civilių gyventojų. Naudojantis internetu bei kitomis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis be jokio vargo sužino, kiek pasaulyje įvyko geležinkelio katastrofų, nuskendo laivų su migrantais, sudužo lėktuvų. Pateikti tokias „pikantiškas“ naujienas lengva ir paprasta.

Bet ar būtina? Žurnalistams, radijo ir televizijos laidų vedėjams, matyt, neįdomu, kad tokios „juodos“ naujienos ne vienam iš mūsų sugadina ne tik dienos pradžią... Mes, regis, dar ne visai sužvėrėjome ir mums ne tas pats, kas vyksta pasaulyje, tačiau norisi daugiau pozityvumo.

O kai prabyla apie mūsų kraštą, tai irgi išeina nei šis, nei tas. Kokius įstatymus bepriimtų LR Seimas, Vyriausybė, viskas, anot žurnalistų, krypsta vien tik į blogąją pusę. Visiems vaikams paskyrė padidintas išmokas – jos „per mažos“. Pensininkams perskaičiavo ir pakėlė aštuonerius metus įšaldytas pensijas, irgi, atseit, nieko gero. Galiausiai tiek R. Valatka, tiek kiti žurnalistai, tvirtai besilaikantys neigimo dėsnio, nusikalba iki absurdo. Išgirdęs, jog LR Vyriausybė sumažins malkų pirkėjams PVM iki 9 proc., R. Valatka parodė, kad turi „gerą“ humoro jausmą. Pasak jo, valdantieji visur priskaldė tiek malkų, kad tenka jas piginti...

Manau, jog šaipytis iš to, kad pagaliau bus atstatytas teisingumas, mažų mažiausiai nedora. Kodėl šitiek metų dalis gyventojų (dauguma miestiečiai), bemaž veltui iš Valstybės gavę butus su patogumais, dar gviešiasi iš biudžeto kompensacijų už šildymą, karštą vandenį, elektrą, dujas.

Mes, butų laukę eilėse ir jų negavę, buvome priversti statytis šiokius tokius namelius.

Dabar perkame malkas, anglis, briketus ir 6–7 mėnesius dirbame kūrikais. Deja, jokių lengvatų valdžia mums iki šiol netaikė. Tai koks čia teisingumas? Ačiū Vyriausybei ir asmeniškai jos vadovui Sauliui Skverneliui, kad pagaliau prisiminė mus. Neramina viena: tuo ir vėl pasinaudos turtingieji, kuriems paramos tikrai nereikia. Juk vaikams skirtų pinigėlių jie nesigėdija imti. Visų rūpestis gauti iš biudžeto, bet ne kaip teisingiau jį surinkti. Duokit daugiau, duokit daugiau.

Kalbėdamas Trakų viešojoje bibliotekoje Rimvydas Valatka apgailestavo, jog bibliotekininkų atlyginimai nedideli. Bet, anot jo, pinigų biudžete yra tiek, kiek yra, ir nieko

čia nepadarysi. O juk galima ir būtina visa tai keisti.

TIKSLAS – BUDINTI ŽMOGAUS SĄŽINĘ Turbūt niekas nesiginčys, jog vienas iš žurnalistų darbo tikslų – budinti žmogaus sąžinę. Tačiau ne retai nutinka taip, kad sąžinė užmiega… kai kurių ji miegojo bemaž tris dešimtmečius? Kodėl jie tylėjo?

Apsimetė, kad nieko nemato, nieko negirdi ir niekam nieko tikrai nesakys. Save nepriklausomais laikantys kai kurie žurnalistai tylėjo, kai šventa Lietuvos žemelė, lyg mostelėjus burtų lazdele, buvo paversta kilnojamuoju turtu, o sąžinę praradę tautos išrinktieji užgrobė visas upių, ežerų ir jūros pakrantes.

Kodėl patys save ir vieni kitus liaupsinantys „legendiniai“, „žvaigždės“, „profesionalai“ tada nerašė, nekvietė tautos į mitingus, protesto akcijas, streikus, kai masiškai buvo iškirsti miškai, parduota Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, nuspręsta uždaryti Ignalinos AE, atsisakyta nacionalinės valiutos lito ir įvedus eurą, nors buvo žadėta, kad niekas nebrangs, staiga viskas ženkliai pabrango? Kur jūs buvote tada, puikybėje paskendę Trusevičiai, Niliūtės, Kilaičiai, Salatkos ir visa jūsų kariauna? Tylėjote! Apsimetėte, kad žurnalistų tai neliečia, kad tai ne jūsų reikalas. Tylėjote, nes tai buvo naudinga.

Ne paslaptis, kad dažnai už tai, kad nekištų nosies kur nereikia, neskelbtų viešai skandalingos informacijos, žurnalistams ir žiniasklaidos priemonių savininkams mokami kur kas didesni honorarai, nei už visuomenės interesus ginančias publikacijas.

Visos be išimties iki šiol buvusios valdžios, o taip pat ketvirtąja valdžia vadinami žurnalistai, aptarnaudavo įtakingiausius. Priimdami jiems palankius įstatymus, leido klestėti korupcijai, nepotizmui, teisiniam nihilizmui.

Ar ne dėl to mūsų šalyje tokie brangūs vaistai, maisto produktai, degalai, paslaugos?

Belieka apgailestauti, kad nei radijo stočių, nei televizijos kanalų, nei stambių dienraščių savininkams visa tai nerūpi. Jie gyvena gerai.

Neprasčiau už teisėjus, notarus, antstolius, advokatus. Liesti juos žiniasklaidai – tabu.

NORĖTI NEDRAUDŽIAMA Nuo seno didžiausia žmonijos svajonė – būti laisviems ir nepriklausomiems. Bet man, regis, jog tai tik utopinė siekiamybė. Visai laisvas gali jaustis tik atsidūręs negyvenamoje saloje. Nors ir joje negali daryti, ką nori, o ką reikia. Gyvendamas tarp žmonių – laisvas nesi. Privalai gyventi ir netrukdyti kitiems, šalia esantiems. O šit žurnalistai reikalauja sau visiškos laisvės ir neliečiamybės. Nes, anot R. Valatkos, yra „ypatingi“ (tarsi šventos karvės Indijoje). Jie ne tik dirba, kaip kiti, bet dar atlieka misiją, suprask – misionieriai. Jei žurnalistų misija – kovoti su blogiu, tai iki šiol jie tai darė vangiai.

O kas atsitiko dabar? Kai kurios žiniasklaidos verdama „košė“ buvo užmaišyta, kai į LR Seimą gyventojų valia buvo išrinkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Be-

maž tris dešimtmečius Lietuvą ir jos žmones stekenusios partijos taip suįžūlėjo, jog manė atėjusios visiems laikams ir galės daryti ką tik panorėjusios. Mūsų žmonės kantrūs ir atlaidūs. Jie pabambėdavo savo virtuvėse arba draugų rate ir nebandė bent kiek priešintis.

Ištardavo su panieka „visi jie ten vagys“, ir tuo viskas pasibaigdavo.

Bet tai netiesa. Metų metais sėdėdami Seime ir Vyriausybėje jie tikrai patys nieko nevogė, nelupikavo, neprievartavo. Leido tai daryti kitiems. Kurpė tik įtakingiausiems klanų vadeivoms naudingus įstatymus, jų pataisas ir pataisų pataisas, teisės aktus ir jais prekiavo. O dėkingi koncernų, uabų, farmacijos kompanijų valdytojai už suteiktas malones, matyt, dosniai jiems atsilygindavo.

Spėju, kad veikdami tokiu būdu kai kurie politikai sukaupė milijonus, statėsi prabangius namus, pirko vilas užsienyje ir net privačius sraigtasparnius. Ir nė vienas, ko gero, nė vienas didžiųjų žiniasklaidos priemonių savininkas, o juolab žurnalistas - „žvaigždė“ nedrįso prieiti prie galingųjų ir paklausti: iš kur, brolau, tu visa tai gavai? Gal gali atskleisti paslaptį, kokie aitvarai tau tuos turtus sunešė?

Iki šiol tylėjo ir tautos išrinktieji, ir antroji, trečioji ir ketvirtoji valdžios. Tik valdžiai pasikeitus 2016-aisiais, žiniasklaidos atstovai pasigalando liežuvius ir pradėjo aršų puolimą.

Kaip viename savo interviu sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, „atėję“ į LR Seimą ir Vyriausybę, pradėję iš esmės keisti vyravusį chaosą, jie užkliudė farmacininkų, alkoholio, tabako pramonės, geležinkelių imperijos interesus, sugriovė tiek metų klestėjusias korupcines schemas. „Sunku net įsivaizduoti, kiek pajamų neteko tie, kurie gyveno iš neskaidrių sandorių ir naudojosi savo pačių sukurtomis privilegijomis“. Taigi, jie vis dar bando atsigriebti ir sau į talką kviečiasi žurnalistus.

KAS IR KAIP SKATINA EMIGRACIJĄ?

Nors tikslių duomenų nėra, bet pasidairius po mažesnius miestelius bei kaimus, matosi, kaip išretėjo mūsų gretos. Apleistos sodybos, užkalti namų langai, piktžolėmis apaugę laukai. Visa tai įvairiais televizijos kanalais transliuojama vos ne kasdien. Bet juk tai prasidėjo ne šiandien, o tada, kai, užuot vieniję tautą, valdantieji darė viską, kad ją suskaldytų. Pasitelkę sau palankią žiniasklaidą kėlė vien tik blogąsias mūsų gyvenimo puses, rodė, kaip puikiai sekasi svečiose šalyse įsikūrusiems emigrantams. Nors, tiesą sakant, jų pasiekimai ne tokie jau dideli. Kas įkūrė kirpyklą, kas klijuoja blakstienas, kas valo turčių namus.

Bet televizijos žurnalistai visa tai pateikė kaip emigrantų svajonių išsipildymą. Beje, pamiršdami pasakyti, kiek valandų tenka dirbti, norint tai pasiekti. Jeigu Lietuvoje žmonės dirbtų tiek daug ir taip sunkiai, tikrai gyventų ne prasčiau kaip tenai.

Jeigu tik norėtų, žiniasklaida galėtų nuveikti daug, galėtų žmones sutelkti, bet kažkodėl viskas kreipiama į kitą pusę. Kas kelinta diena ir LRT, ir visų kitų televizijos kanalų žurnalis-

Kodėl žiniasklaida neliečia esminių dalykų? Nejaugi nesupranta, kad labiausiai žmones žeidžia socialinio teisingumo nebuvimas, turtų ir visokių gėrybių sutelkimas mažumos rankose. tai filmuoja ir rodo iš aerodromų ir stočių išvykstančius mūsų tautiečius, o galbūt būtų geriau kalbinti tuos, kurie grįžta namo į Lietuvą?

Ar būtina LRT siųsti savo žurnalistus į Tailandą, Arabų Emyratus, Islandiją, kad jie ten gerai pailsėję ir atsipūtę parvežtų mums vieną kitą reportažą. Kas skaičiuoja, kiek tokioms kelionėms skiriama lėšų iš valstybės biudžeto?

Kodėl žiniasklaida neliečia esminių dalykų? Nejaugi nesupranta, kad labiausiai žmones žeidžia socialinio teisingumo nebuvimas, turtų ir visokių gėrybių sutelkimas mažumos rankose. Neatskleidžia visuomenei, kur dingdavo ne tik iš mūsų biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos gautos lėšos.

KELIONĖS IR KLEJONĖS Sunku suprasti, kodėl LRT ne vienerius metus buvo tokia praktika, kad prasčiausių niekieno nežiūrimų laidų kūrėjai bei vedėjai gaudavo pačius didžiausius atlyginimus ir premijas. Kai LR Seimas paprašė pateikti ataskaitas apie finansinę veiklą, LRT vadovai ir net išliaupsinti žurnalistai smarkiai įsižeidė. Pradėjo valdančios daugumos Vyriausybės bei atskirų ministerijų puolimą. Neva „kažkokie valstiečiai“ kėsinasi į žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę.

Viskas būtų teisinga, jei Lietuvos radijas ir televizija tikrai būtų nepriklausomi. Bet kai jų veiklai iš Valstybės biudžeto kasmet skiriama per 40 milijonų eurų, būkite malonūs ir atsakykite, kur ir kam tuos pinigėlius išleidote.

Kiek kainuoja LRT organizuojamos ekspedicijos Nemuno, Neries, Vyslos ir Dniepro upėmis. Kelionėms pagal spec. užsakymus buvo pastatyti brangiai kainavę laivai. Kam jie atiteks kelionėms pasibaigus, kur bus panaudojami? Samdomi net keli automobiliai komandą sudarantiems žurnalistams bei jų mantai gabenti. Kad keliauninkams nieko netrūktų, jų maitinimu rūpinasi net pats restorano šefas. Taip sakant, ne kelionė, o svajonė. Kas iš mūsų galėtų susiorganizuoti tokias superines atostogas? Tik apsukrūs žurnalistai. Ir dar jie apsimeta, jog visa tai daro iš meilės Lietuvai. Šaunuoliai!

Kai prieš kelerius metus Vytautas Landsbergis supykęs ant žurnalistų pavadino juos šunauja, įsižeidžiau, nes esu žurnalistė.

Dabar manau, kad patriarchas buvo teisus.

Viena guodžia, kad šunys loja, o karavanas keliauja tolyn ir su Dievo pagalba pasieks savo tikslą.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Nr. 3

Nr. 5

Daiva Griškevičienė

Voitechas Vinskevičius

Gimė 1971 metų sausio 19 d. Lentvario mieste, geležinkeliečių šeimoje. 1979–1989 metais mokėsi Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinėje mokykloje. Baigusi mokyklą sidabro medaliu, įstojo į Vilniaus universitetą ir įgijo istorijos bakalauro laipsnį. Mokydamasi aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: dainavo chore, šoko tautinių šokių kolektyve, lankė lotynų kalbos ir tarptautinės politikos būrelius, dalyvavo studentų atstovybės veikloje. Nuo 1994 iki 2000 metų dirbo istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja Motiejaus Šimelionio vidurinėje mokykloje. Nuo 2000 metų dirba Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijoje istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja. Siekdama tobulinti profesinę kvalifikaciją, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose (Erasmus+, eTwinning). Dalinosi gerąja patirtimi su Graikijos, Vokietijos, Italijos, Portugalijos mokytojais. Atstovauja Lietuvos mokytojams Europos Komisijos įsteigtoje užduočių apie Europos Sąjungą testavimo grupėje (Teacher Testing Panel). Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: Grigiškių gimnazijos tarybos pirmininkė, Darbo tarybos pirmininkė, Ežero g. 3 namo Lentvaryje Jungtinės gyventojų bendruomenės pirmininkė.

Nuo 2016 metų yra LVŽS Trakų skyriaus narė. Ištekėjusi ir turi du sūnus.

Vizija: Tiek gyvenime, tiek profesinėje veikloje vadovaujasi skaidrumo, sąžiningumo ir atsakomybės principais. Tikiu, kad Trakų rajonas yra vertas būti sėkmingiausiu šalies rajonu. Daugybę metų kiekvienų rinkimų metu politikai savo programose išskiria prioritetus: mažinti šilumos kainą, rūpintis gyventojų patogumu ir saugumu, skaidriai įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Deja, ir šiandien šilumos kaina Trakų rajone viena didžiausių Lietuvoje.

Trakų, Lentvario miestuose trūksta automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelių. Dažnai valdančiosios partijos skiria atsakingas pareigybes ne kompetentingiems specialistams, o partijai lojaliems arba giminystės ryšių turintiems asmenims. Viešųjų pirkimų skaidrumas taip pat dažnai kelia tam tikrų abejonių.

Yra Trakų rajono gyventoja nuo gimimo, žino šio rajono problemas, turi noro, idėjų ir jėgų jas spręsti, tačiau tai įgyvendinti gali tik, jeigu ją išrinksite į savivaldybės tarybą.

Nr. 4 Kęstutis Abucevičius Gimė 1989 metais Trakuose. Beveik visą laiką iki šiol gyvena Stanislaviškių kaime, Trakų r. Mokėsi Trakuose, Aukštadvaryje ir net keliose aukštosiose mokyklose.

Pasak Kęstučio, dabar toks metas, kai reikia mokytis visą gyvenimą. Su žmona, kuri baigusį psichologijos studijas, augina du vaikus. Sako, gal užaugę bent vienas iš jų taps ūkininku ir niekur iš tėviškės nepabėgs.

Pasak Kęstučio, jeigu visus darbus dirbi su malonumu, galima sulaukti sėkmės.

Kęstutis yra LVŽS Trakų skyriaus pirmininko pavaduotojas, labai aktyvus, geranoriškas ir mielai su visais bendraujantis jaunas ūkininkas.

Jeigu būtų išrinktas į Trakų rajono savivaldybės tarybą, sieks, kad daugiau dėmesio ir lėšų būtų skirta vaikų ir paauglių laisvalaikiui, užimtumui. Galiausiai būtų sumažintos daugiabučių namų šildymo kainos, efektingai ir atsakingai būtų tvarkomos lėšos, tiek pačios savivaldybės, tiek ir gaunamos iš ES paramos.

Nr. 6 Galina Smolskienė Gimė 1954 metais Baltarusijos Respublikoje. Baigė veterinarijos mokslus. Nuo 1974 metų dirbo ir gyveno Aukštadvaryje. Kartu su vyru Jonu užaugino du vaikus: sūnų Giedrių ir dukrą Astą. Laisvu laiku dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra energinga ir aktyvi.

Yra išrinkta į Trakų rajono neįgaliųjų draugijos tarybą.

15 metų vadovavo Aukštadvario neįgaliųjų draugijos grupei, taip pat yra šio miesto bendruomenės narė.

2011–2015 metais buvo išrinkta į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Jeigu bus išrinkta dar kartą į savivaldybės tarybą, sieks: kad mūsų rajono moksleiviai neišvyktų mokytis į kitus rajonus; panaudoti Europos Sąjungos lėšas Aukštadvario buvusios mokyklos pastato renovacijai, kuriame įsikurtų jaunimo erdvė, sieks, kad prie projekto įgyvendinimo prisidėtų ir savivaldybė.

Gyvenimo šūkis – savivalda arčiau žmonių.

Gimė 1965 metais Trakų rajone, Dailidžių kaime, Rūdiškių seniūnijoje. Mokėsi Rūdiškių vidurinėje mokykloje, baigė Vilniaus pedagoginio universiteto ekonomikos ir verslo pagrindų studijas. Personalinės įmonės savininkas. Gyventojų valia net tris kartus buvo išrinktas į rajono savivaldybės tarybą, dėl to puikiai žino, kas ten dedasi.

Nors Trakus nuo Vilniaus skiria 28-eri kilometrai, tačiau permainos, kurios vyksta LR Seime ir Vyriausybėje, Trakų nepasiekė KEITĖSI TIK PARTIJŲ PAVADINIMAI Pasak tarybos nario Voitecho Vinskevičiaus, daug metų Trakų rajono savivaldybės taryboje be pertraukų valdo dvi rinkimus vis laiminčios partijos: Liberalų sąjūdis ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Opozicijoje veikiančios partijos ir vienas kitas nepriklausomas kandidatas nenori ar neįstengia valdantiesiems pasipriešinti. Bedantė policija didelių atkatų(?) nesulaukia, už tai valdantieji gyvena gerai. Yra tokia patarlė, kad įžūlumas yra antroji laimė ir negalima su tuo nesutikti – Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, sučiuptas su šimtatūkstantiniais kyšiais, užuot tylėjęs ir atgailavęs, drįsta balotiruotis į Klaipėdos mero postą. O jų vadas E. Gentvilas kasdieną kritikuoja visus LR Seime priimtus sprendimus, panašiai elgiasi ir buvę Trakų vadovai, priklausę tai pačiai partijai, staigiai korupcinių sandorių ir pinigų gautų už pigiai parduotus pastatus Trakų mieste, jie taip ir liko nenubausti. Bylos teismuose buvo vilkinamos ne vienerius metus. Liaudiškai tariant, ponai „išsipirko“, jų partijų draugams – tai tikrai įkvepiantis pavyzdys, valdantieji pernai padidino šiukšlių išvežimo kainas, dar kartą kelti iki kitų rinkimų nedrįsta, bet jeigu tik žmonės juos vėl išrinks, mokesčiai už vandenį, šilumą, šiukšles garantuotai padidės.

BŪTINA MAŽINTI BIUROKRATIJĄ Per pastaruosius metus gyventojų skaičius rajone ženkliai sumažėjo, tačiau savivaldy-

bėje dirbančių valdininkų – ne. Iš pažiūros jie visi labai stengiasi, bet tvarkos kaip nėra, taip nėra, kodėl?

Pirma, jų darbo nieks netikrina ir nekontroliuoja. Antra, nuostolingai dirbantys UAB‘ai žino, jog iš savivaldybes gaus dotacijas, juk juose dirba partijos bičiuliai, giminės ar giminių giminės, kam tada stengtis mažinti etatus, taupyti? Įsitaisę šiltose vietose ir nieko gyvu nenorintys jų palikti, kai kurie valdininkai tik apsimeta, kad dirba, nors jų rezultatai rodo visai ką kitą. Būtina įdarbinti jaunus, perspektyvius žmones, jie greičiau ir ryžtingiau pakeistų sustabarėjusią aplinką.

Būkite drąsus ir ryžtingi. Dabar turime tokią situaciją, kai valdantieji nenori ar negeba išspręstidalįgyventojuskankinančiųproblemų– centralizuoto namų šildymo, prastos kaimo kelių priežiūros, didelių mokesčių smulkiesiems verslininkams, dirbantiems kioskuose ar turgavietėse, nuolat didinamų kainų už komunalines paslaugas. Kaip sakė premjeras Saulius Skvernelis, jei jums patinka esama tvarka, balsuokite vis už tuos pačius valdančiuosius, už tuos, kurie ilgus metus maitina jus pažadais, bet jų netesėjo, o kai galėjo juos išpildyti, žarstė jums trupinius. Tuos, kur tik prieš rinkimus apsimeta ištikimiausiais jūsų draugais ir gynėjais. Jeigu jus tai įgriso iki gyvo kaulo, ateikite ir balsuodami išreikšite savo valią. Balsuodami rinkitės tuos, kurie atsiraitę rankoves pradėtų iš esmės keisti metų metus sukauptas negeroves ir palengvintų jūsų rūpesčių naštą.

Nr. 7 Darius Marcinkevičius Gimė ir užaugo Trakų rajone, Ismonių kaime, Rūdiškių seniūnijoje. Įgijo vidurinį išsilavinimą Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinėje mokykloje. Gyvena Rūdiškėse ir ten dirba – ūkininkauja miesto apylinkėse. Turi žmoną Zytą ir du vaikus – sūnų Igną (25 m.) ir dukrą Gabrielę (18 m.). Gyvenime jaučia aistrą slidinėjimui, keliavimui ir žvejojimui. Slidinėjantis žmogus patiria daugybę išbandymų, mokomasi priimti greitus ir tikslingus sprendimus. Taip pat keliaujančio žmogaus akiratis plečiasi ir tobulėja – susipažįstama su įvairialypiais žmonėmis ir jų kultūromis bei žvejojančio žmogaus kantrybė yra nuolatos bandoma ir tobulinama.

Jo manymu, žmogaus gyvenimo kokybei daro įtaką orumas. Pirmiausia norėtų, kad kiekvienas žmogus bendruomenėje būtų reikalingas, jo gyvenimo niša būtų vertinama ir taptų naudinga tiek žmogui, tiek bendruomenei. Asmenybei nėra lengva augti, kai tam nėra sukuriamos sąlygos. Todėl mano, kad labai svarbu yra išgirsti, pažinti, suprasti ir atjausti žmogų. Kiekvienas žmogus yra ypatingas, reikalingas ir svarbus. Todėl jaučiasi įpareigotas užtikrinti kiekvienam žmogui geresnę gyvenimo kokybę.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 13

Nr. 8

Nr. 11

Karolis Savickis

Ryšard Dainovskij

Gimė 1993 metais, perėjo visą Trakų rajono ugdymo sistemą nuo darželio, pradinės mokyklos iki gimnazijos. Išlaikęs brandos egzaminus įstojo į Vilniaus universitetą Istorijos studijų programą. Po bakalauro baigimo tame pačiame universitete įgijo pedagogo kvalifikaciją. Nusprendė mokytis toliau ir įstojo į magistrantūros studijas VU TSPMI, kur studijuoja politikos mokslus. Šiuo metu dirba Lietuvos Respublikos Seimo narės Guodos Burokienės padėjėju, tačiau kartu vysto ir savo veiklą „TenisoTv“ bei dirba sporto naujienų tinklaraštyje.

Jo pomėgiai yra susiję su darbu, tai yra įvairus sportas, turnyrų organizavimas, aktyvus laisvalaikis.

Patekęs į savivaldybės tarybą norėtų atstovauti visiems rajono žmonėms: padėti jaunoms šeimoms įsikurti mūsų mieste, įrengti rekreacijos zonas, mamoms su mažamečiais vaikais sukurti poilsio zonas, kurios nebūtų pavojingos mažiesiems. Prižiūrėti, kad rajono aplinka būtų tvarkinga, o atvykę turistai liaupsintų mūsų miestą kaip dabar daro Druskininkuose.

Skatintų jaunimą įsitraukti į miesto gerovės kūrimą, užsiimti mėgstama veikla ir padėtų įvairioms organizacijoms mūsų mieste, kurios atstovauja ar gražina Trakus.

Nr. 9 Mečislavas Kravčun Gimė 1989 m. sausio 1 d. Trakuose, o dabar gyvena Trakų rajone, Rūdiškėse. Baigė Rūdiškių gimnaziją, po mokyklos baigimo nutarė užsiimti ūkininkyste. Yra vedęs ir turi vieną vaiką.

Mečislavo pomėgiai – žvejyba, sportas ir laiko praleidimas su šeima. Išrinktas į savivaldybės tarybą norėtų dirbti žmonėms.

Nr. 10 Audronė Virganavičiūtė Gimė 1983 metais birželio 2 d. Trakuose.

2001 metais baigė Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją.

2004 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos institute įgijo Viešojo administravimo bakalauro diplomą bei verslo administravimo diplomą. Mykolo Romerio universitete jai buvo suteiktas Ekonomikos magistro laipsnis. Nuo 2005-ųjų dirbo UAB „Kilimai“ administracijoje. 2006 metais buvo paskirta į UAB „Lentvario kilimai“ direktorės pareigas. Dirbdama privačiame versle, išmoko planuoti veiklą, dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, analizuoti ir vertinti turimas galimybes bei galimas pasekmes.

2013–2014 metais buvo pakviesta dirbti Trakų rajono savivaldybės mero patarėja. Būdama šiose pareigose buvo paskirta į savivaldybės įmonių valdybos narius, buvo Viešųjų pirkimų komisijos narys bei dalyvavau daugelio, mero potvarkiais sudarytų tikslinių darbo grupių veikloje. Nuo 2015 metų dirba UAB „Lentvario kilimai“ komercijos direktore.

Kandidatuodama į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius pasižada, kad visomis galiomis stengsis paviešinti ir užkirsti kelią galimoms neskaidrioms veikoms, piktybiniam neveikimui ir neatsakingiems sprendimams.

Gimė 1968 metais Trakuose. Baigė žemės ūkio technikumą. Dabar gyvena Rūdiškėse, Aluonos kaime, ir užsiima ūkininkyste. Yra vedęs ir turi du vaikus. Mėgsta medžioklę ir gamtą.

Nr. 12 Ligita Olechnovičiūtė Gimė 1986 metais Trakų rajone, Rūdiškėse. 2005 metais baigė Rūdiškių gimnaziją, o 1997–2003 metais mokėsi Rūdiškių muzikos mokykloje. 2005 metais įgijo kompiuterinio raštingumo pažymėjimą. 2008 metais gavo ECDL Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą.

2005–2010 metais baigė Vilniaus universiteto ekonomikos bakalaurą finansų srityje. Tuomet 2011 metais papildomai įgijo Pre-Intermediate A anglų kalbos pažymėjimą, o vėliau 2014-aisiais – Vadovų kompetencijos ir ugdymo pažymėjimą. Šiuo metu gyvena Vilniuje ir dirba prekybos srityje. Mėgsta šokti ir dainuoti. Išrinkta į savivaldybės tarybą dirbtų žmonėms ir stengtųsi, kad jie gyventų geriau.

Nr. 13 Aleksandr Božičko Gimė 1968 metais Trakuose. Beveik visą gyvenimą gyveno Rūdiškėse, kur įgijo vidurinį išsilavinimą. 1985–1989 metais studijavo Kazanėje ir gavo aukštąjį inžinerinį išsilavinimą. Nuo 1993 metų dirbo policijoje, o 1998–2004 metais buvo Rūdiškių nuovados viršininkas.

2002–2006 metais studijavo Mykolo Riomerio universitete, kur įgijo teisės bakalaurą. 2004–2012 metais tęsė darbą valstybės tarnyboje, kaip pasienietis, o vėliau išėjo į pensiją. Nuo 2012-ųjų iki dabar dirbo įvairiuose darbuose: apsaugos įmonėje, gaisrinėje, statybose. Šiuo metu dirba geležinkelių tiesimo centre.

Yra vedęs nuo 1996 metų. Žmona Alina dirba valstybės įmonėje SODRA. Vaikai Julija ir Radoslavas studijuoja mediciną ir informatiką. Aleksandr laisvalaikiu mėgsta skaityti istorines knygas apie Švietimo amžių ir Naujuosius laikus. Yra aktyvus bitininkas, o taip pat kai turi laiko stebi svarbiausius futbolo mačus.

Trakų rajone išskiria kelias problemas, kurios yra atmestinai sprendžiamos jau kelerius metus. Pirma, užsnigti keliai kaimo vietovėse ir nedideliuose miesteliuose. Prastai valomi keliai ne tik didina avarijų tikimybę, bet ir neleidžia atliekų surinkėjams reguliariai išvežti šiukšles, nors gyventojai už paslaugas susimoka.

Trakų ir Lentvario miestuose yra netinkamai panaudojamos vidinių kiemų erdvės daugiabučių kvartaluose. Jos yra nesutvarkytos ir tai neleidžia efektyviai išnaudoti laisvo ploto, ten vertėtų įrengti vaikų žaidimo aikšteles arba naujas parkavimo vietas.

Būtina palaikyti jaunas šeimas, generuoti kreditus pirmam būstui, nuomininkams savivaldybė galėtų dalinai kompensuoti dalį nuomos. Sukurta finansavimo sistema padės konkuruoti su didmiesčiais, kur nekilnojamo turto kainos yra labai aukštos.

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Nr. 14

Nr. 17

Jolanta Zakarevičiūtė

Jonas Kasperavičius

Baigė Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, o 2014 metais Vilniaus universitete įgijo istorijos magistro laipsnį.

Baigusi studijas buvo pakviesta dirbti Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redaktore. Ketverius metus dirbdama žiniasklaidos srityje iš arčiau susipažino su Trakų rajono socialinėmis problemomis, infrastruktūra, kultūriniu gyvenimu.

Nuolat lankosi Briuselyje ir Strasbūre pagal žurnalistų kvalifikacijos kėlimo programą. Dalyvavo Europos Parlamento sesijose.

Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė“ jau 9-erius metus vykdo karaimų tautos istorijos, kultūros ir paveldo tyrinėjimo projektus. Rašo apie viską, gerai žino rajono socialines, politines ir ekonomines problemas, įžvelgia galimų jų sprendimo būdų alternatyvas. Yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Nuo seno jos šeimoje buvo ugdomas pilietinis sąmoningumas, puoselėjamos tradicinės vertybės.

J. Zakarevičiūtės tėvas yra buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Jei bus išrinkta į tarybą, laikraštyje daug rašys apie tarybos veiklą, sieks atskleisti politikų priimamų sprendimų reikšmę piliečių gerovei bei taip kurs glaudesnį valdžios ir gyventojų dialogą.

Gimė 1956 metais ir užaugo tame pačiame Žuklijų kaime. Kadangi buvo buvo labai gabus ir smalsus baigė ne vieną mokslo įstaigą.

Nr. 18 Renata Paulauskienė Gimė 1988 metais Trakuose. Mokėsi ir gyveno Rūdiškėse. Įgijo VGTU verslo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnį. Šiuo metu nedirba, nes augina sūnų.

Didžiausias pomėgis yra siūti, kuriam skiria daug laiko.

Išrinkta į savivaldybės tarybą stengtųsi kurti vaikų ir senjorų užimtumą, nes rajone trūksta veiklos šioms grupėms.

Nr. 15 Aleksandr Krivošejev Gimė 1964 metais Trakuose, tačiau dalį gyvenimo praleido Lentvaryje. Dabar gyvena Narezkų kaime, Trakų rajone. Išsilavinimas aukštesnysis – pramoninė ir civilinė statyba. Dabar užsiima ūkininkyste ir individualia veikla.

Išrinktas į tarybą rūpintųsi žmonių gerove, skatintų statyti vaikų žaidimų aikšteles, mamoms su mažais vaikais įrengtų specialias saugias vietas ilsėtis, pagerintų sąlygas sportui.

Nr. 16 Gražina Alkovskienė Gimė 1981 metais Šilutės rajone, Anužių kaime. Baigusi vidurinę mokyklą, įgijo pardavėjos specialybę. Dabar gyvena ir dirba Rūdiškėse, yra ištekėjusi ir augina vieną vaiką.

Laisvalaikiu mėgsta keliauti, skaityti knygas, lankytis kine. Išrinkta į tarybą atstovautų kaimo žmonėms, kurie nori sutvarkytų kelių ir dažnesnių autobusų.

Nr. 19 Loreta Dainovskienė Gimė 1971 metais Vilniuje. Baigė Vilniaus prekybos mokyklą ir turi atitinkamą išsilavinimą. Kartu su vyru ūkininkauja ir turi du vaikus.

Jei būtų išrinkta į savivaldybės tarybą, rūpintųsi klausimais, kurie susiję su vaikų gerove, steigtų įvairias jaunimui skirtas veiklas.

Nr. 20 Valentas Kravčun Gimė 1979 metais. Gyvena Rūdiškėse. Yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu užsiima ūkininkyste, yra vedęs ir augina du vaikus. Pomėgiai – žvejyba ir kelionės.

Jei bus išrinktas į savivaldybės tarybą, kovos su korupcija, biurokratija, stengsis dėl visų vaikų ateities. Stengtųsi, kad priimti sprendimai būtų naudingi visiems rajono žmonėms, o ne tik tam tikriems asmenims.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Nr. 21

Nr. 22

Kristina Markevič

Artūras Zaleckas

Gimė 1970 metais. Gyveno ir augo Šalčininkų rajone, Dailidžių kaime.

1989 metais baigė Vilniaus tarybinio ūkio technikumą. Pagal specialybę yra agronomė. Baigusi studijas dirbo Šklėrių bendrovėje brigadininke. Ten susipažino su savo vyru, su kuriuo užaugino du vaikus. Sūnus baigė Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklą, dukra šiuo metu yra VDU Švietimo akademijos IV kurso studentė. Jau 13 metų dirba UAB „Soltra“ Trakuose, kaip pati vadina, gražiausiame Lietuvos kampelyje.

Jeigu būtų išrinkta į rajono savivaldybės tarybą, atsižvelgtų į kaimuose gyvenančių žmonių poreikius ir stengtųsi išspręsti visas iškilusias problemas.

15

Gimė 1986 metais Trakų rajone.

Gyvena Tolkiškių kaime, kuriame įkūrė savo ūkį ir jį dirba bei puoselėja. Yra jaunas ūkininkas, tačiau taip pat baigė Vilniaus ir verslo kolegiją, kur įgijo programuotojo specialybę.

Artūras yra verslus, aktyvus, dažnai dalyvauja ūkininkų suvažiavimuose, dalijasi patirtimi, domisi įvairiomis naujovėmis visose srityse.

Nr. 23 Renata Šimkuvienė Gimė 1988 metais, augo Vilniuje. 2007 metais baigė Naujininkų vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo mokytis į Tarptautinę teisės ir verslo aukštąją mokyklą – teisės studijas, 2011 metais – į Mykolo Riomerio universitetą – išlyginamosios teisės studijas. Nuo 2017 metų iki dabar studijuoja Mykolo Riomerio universitete teisės magistrantūrą, studijų programa – Baudžiamoji teisė ir kriminologija. Šiuo metu rašo magistro baigiamąjį darbą. Jau 10 metų gyvena Trakų rajone, o nuo 2018-ųjų – Rūdiškių mieste.

Nuo 2012 metų gegužės mėn. iki dabar dirba Trakų rajono apylinkės teisme (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose) – teismo posėdžių sekretore.

Yra ištekėjusi, augina du vaikus – sūnų, gim. 2007 m., ir dukrą, gim. 2016 m. Yra aktyvi. Jai patinka naujovės ir iššūkiai.

Ji, kaip ir kiekvienas visuomenės pilietis, nori būti naudinga mūsų miestui. Užėmusi tarybos nario pareigas galės labiau įsigilinti į miesto problemas. Viena iš aktualių problemų yra jaunimo neužimtumas. Todėl sieks, kad Rūdiškių mieste būtų įrengtos susibūrimo vietos, kur ne tik jaunimas, bet ir visi miesto gyventojai susirastų sau naudingos veiklos, pvz., būtų organizuojami diskusijų klubas, stalo žaidimų, šokių, muzikos vakarai ir pan.).

Mano, kad Rūdiškėse labai trūksta vietos, kur gyventojai ir miesto svečiai galėtų ateiti atsigerti arbatos, kavos, užkąsti skanių užkandžių ir šnekučiuotis vieni su kitais. Dės visas pastangas, kad būtų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkytos viešosios erdvės, įrengti lauko treniruokliai.

Norint pasiekti išsikeltų tikslų, mes turime būti vieningi!

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Valstiečių ir žaliųjų kandidatas į Trakų rajono savivaldybės tarybą – mero postą

2

Kandydat Rolników i Zielonych na stanowisko członka rady – mera do samorządu w rejonie trockim

Zmiany rozpoczęły się, Pokyčiai prasidėjo, tęskime Juos ir savivaldoje przedłużmy ich w samorządzie Sveiki, esu Vladyslav Kravčun. Gimiau netoli Rūdiškių. Visada buvau, esu ir būsiu Trakų krašto patriotas – užaugau, gyvenu ir dirbu Trakų rajone. Čia gyvena ir mano dukros su savo šeimomis, mama. Einu į rinkimus, nes noriu, kad rajone mums ir mūsų vaikams būtų gera ir patogu gyventi. Kaip ir daugelis Trakų krašto žmonių, esu kantrus.

Per mažai protestuojame, skundžiamės, todėl dažniausiai kiti sprendžia už mus. Mano patirtis sako, kad abejingas žmogus – blogiau nei priešas. Noriu, kad visi aktyviau dalyvautume savo krašto gyvenime.

Sąrašas nr. 2 Kandidatas nr. 1

Vladyslav Kravčun

Witam, jestem Wladyslaw Krawczun, rolnik działacz polityczny w rejonie trockim. Urodziłem się w miejscowości Żeronis w pobliżu Rudziszek. Ponieważ tu się urodziłem, dorastałem, mieszkam i pracuję, jestem patriotą Litwy oraz ziemi trockiej. Kocham Litwę, a szczególnie rejon trocki. Jestem szczęśliwy bo tutaj urodziły się, dorastały, mieszkają i pracują moje córki z rodzinami. Biorę udział w wyborach na stanowisko członka rady – mera do samorządu w rejonie trockim, ponieważ chcę aby tu się rodziły i chciały mieszkać nasze dzieci.

Būdamas meru ir Trakų rajono savivaldybės tarybos nariu, sieksiu, kad savivaldybėje dirbantieji nebūtų tik „valdininkai“. Sieksiu skaidrumo viešumo, iniciatyvos, inovacijų. Turiu nemažą vadovaujamo darbo patirtį. Esu nepriklausomas žmogus, tvirtai „stovintis ant kojų“.

Dalyvauju politikoje, todėl, kad noriu duoti, o ne imti. Jau 20 metų turiu savo verslą. Visko teko išbandyti, šiuo metu ekologiškai ūkininkauju, sukūriau ne vieną darbo vietą Trakų rajono gyventojams. Nuo 2007 metų esu Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos valdybos bei Ekologinių ūkių asociacijos narys. Puikiai išmanau darbo specifiką su ministerijomis ir tarnybomis. Savo darbo prioritetu skelbsiu realų socialinių paslaugų prieinamumą žmogui.

Aš už glaudesnį darželinio amžiaus, jaunimo ir senjorų buvimą kartu. Tai primiršti mūsų rajono gyvenimo, istorijos, patirties lobiai. Dalinkimės vieni su kitais ir nesusvetimėkime.

Mane erzina apleisti „niekieno pastatai“ rajone, automobilių parkavimo problemos. Mūsų partija yra stipri politinė jėga, kuri nepasiduoda ir kovoja už sveiką, saugią aplinką, ekologiją bei kultūros ir švietimo prioritetą valstybėje.

Dalyvauju rinkimuose su patikima ir daug kompetencijos turinčia Trakų rajono komanda.

Jeigu manote, kad mūsų krašte įmanoma gyventi dar geriau, jeigu žinote, kad mums svarbi jūsų nuomonė – oriai eikite balsuoti. Išsirinkite Valstiečių ir žaliųjų sąjungos komandą Trakų rajono savivaldybės taryboje ir mane į merus.

Jestem skromny i cierpliwy jak większość ludzi żyjących na ziemi trockiej. W rejonie trockim bardzo rzadko są organizowane akcje protestów, ludzie się skarżą z powodu podejmowania złych decyzji.

Będąc merem rejonu trockiego w samorządzie zapewnię wysoki poziom kompetencji i reputacji pracujących urzędników. Mam bogate doświadczenie na stanowisku kierownika.

Uczestniczę w działalności politycznej, bo chcę dać, a nie brać. W 1999 roku stworzyłem własny biznes, później założyłem gospodarstwo ekologiczne, utworzyłem niejedne miejsce pracy.

Od 2007 roku jestem członkiem zarządu gruntów niepłodnych Litwy, mam doskonałą znajomość specyfiki pracy ministerstw Respubliki Litewskiej. Podczas pracy moim priorytetem będzie realna dostępność usług socjalnych dla człowieka, oraz będę walczył z korupcją.

Nasza partia, kierowana przez Ramunasa Karbauskasa, jest rosnącą siłą polityczną walczącą, o zdrowe, bezpieczne środowisko oraz ekologię, kulturę i edukację.

Biorę udział w wyborach razem z odpowiedzialną, godną zaufania i kompetentną drużyną. Zapraszam do wsparcia i oddania swego głosu za aktywną Frakcję Rolników i Zielonych.

Sąrašas Nr. 2

lista Nr. 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 2 ISSN 2538-8274 Tiražas 10 000 egz.

Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 311

Głosuj na partię lista Nr. 2 oraz na kandydata na stanowisko członka rady – mera do samorządu w rejonie trockim – Władysława Krawczuna.

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Vladyslav Kravčun Tel. 8 606 85 573, el. paštas: info@lvzs.lt Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.