Už žemę ir žmogų Skuodo kraštui, 2019 Nr. 35 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Skuodo kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 35

ISSN 2538-8274

Kandidatas į Skuodo rajono savivaldybės merus Stasys Gutautas Mieli Skuodo krašto žmonės,

Kandidatas į Skuodo rajono savivaldybės merus Stasys Gutautas. LVŽS archyvo nuotr.

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

aš, kaip ir Jūs, esu Skuodo rajono gyventojas. Žinau, kad turime, kuo didžiuotis, kuo pasidžiaugti, bet matau, kad vis dar yra sričių, kuriose reikia pokyčių, kad būtų tinkamai atstovaujama rajono gyventojų interesams. Suprantu, kad būti meru yra didelė atsakomybė, tačiau pastaruoju metu manęs neapleidžia jausmas, kad dabar yra būtent tas laikas, kai, suderinęs sukauptą darbo patirtį su savo idėjomis ir energija, galiu efektyviai dirbti dėl Skuodo krašto ir jo žmonių. Esu įsitikinęs, kad: • Skuodo rajonui reikia vizijos, stabilios politikos ir aiškių tikslų. Dabar pastebime šių dalykų stoką ir matome aiškų rezultatą – mažėja gyventojų, o mieste ir kaimuose likusiųjų didžioji dalis yra vyresnio amžiaus žmonės. • Reikia rūpintis žmonių gyvenimo kokybe. Turime skatinti verslą ir suteikti galimybę užsidirbti. Manau, kad pakeitus politinę kultūrą Savivaldybės taryboje bei užtikrinus maksimalų skaidrumą Savivaldybės veikloje, būsime tikri, kad Taryba priims tik naudingus ir efektyvius sprendimus. • Reikia skatinti gyventojų iniciatyvumą, gerbti kiekvieną nuomonę, stiprinti kaimo bendruomenes. • Būtina išlaikyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir paslaugų prieinamumą, įkuriant mobilius medicinos punktus. • Reikia imtis veiksmų, siekiant išlaikyti kaimo vietovėse bibliotekas, steigti daugiafunkcius centrus. • Turime kurti aktyvesnę jaunimo politiką, remti jaunimo idėjas, skatinti atviro jaunimo centro veiklą.

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kandidatas į Skuodo rajono savivaldybės merus Stasys Gutautas: „Ateities kalviai esame mes patys“ Verta balsuoti už Stasį Gutautą Turbūt niekas negalėtų paneigti, kad norint pasiekti tam tikrus tikslus yra reikalingos mūsų pastangos. Puikus viso to pavyzdys – vos per kelerius metus Stasys Gutautas, vadovaudamas uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“, sugebėjo šilumos kainą sumažinti net 20 procentų. Šį didžiulį darbą sėkmingai atlikti pavyko, apjungus vadovo sukauptą vertingą verslo ir vadybos patirtį su motyvuotos, savo darbą išmanančios komandos galimybėmis. Nekyla abejonių, kad be viso to reikėjo ir dirbančių žmonių stiprios valios, atkaklumo, kantrybės. Kandidatas į Skuodo rajono savivaldybės merus Stasys Gutautas. Asmeninio albumo nuotr.

Goda Ainutytė Su šiuo pasiekimu duotas startas dar didesniems darbams. Tik šį kartą tuos darbus norisi matyti savivaldoje. Stasys Gutautas nėra naujokas politikoje, 10 metų buvo aktyvus Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys, tačiau tapęs UAB „Skuodo šiluma“ direktoriumi buvo priverstas palikti tarybos nario mandatą dėl nesuderinamų pareigų. Šiandien jis drąsiai teigia, kad išbandęs jėgas, vadovaujant vienai iš svarbiausių įmonių rajone, savo žiniomis ir patirtimi nori pasidalinti su visais Skuodo rajono žmonėmis. Pasak jo, pirmiausia, dirbant Savivaldybėje, reikėtų išsikelti aiškius tikslus. Patirtis rodo, kad konkretaus tikslo turėjimas energiją nukreipia tinkame linkme, kelia motyvaciją. Vėliau būtina nusistatyti prioritetines veiklos sritis, sudaryti planą, kaip kryptingai pagal jas dirbti. Visa tai turi ne tik atsirasti oficialių dokumentų lapuose, bet ir aiškiai matytis rea-

lioje aplinkoje, tai turi duoti rezultatą. Nevalia dirbti chaotiškai ir veikti tik tada, kai pačios aplinkybės priverčia, nes tai niekada nepasiteisina, o blogiausia, kad tai iššaukia ir neigiamus padarinius. Šiuo atveju vadovaujančio asmens pozicija yra labai reikšminga. Reikėtų įsidėmėti, kad

geras vadovas yra tas, kuris suvienija specialistus bendram tikslui, kuris motyvuoja, kuris turi savyje tiek „parako“, kad gebėtų įkvėpti šalia esančius. Jis turi laikytis etikos, moralės, sąžiningumo, teisingumo, nepiktnaudžiavimo tarnybine padėtimi principais.

Kandidato į Skuodo rajono savivaldybės merus nuomone, labai neetiška ir negarbinga rinkėjams dalinti pažadus, o vėliau jų neįgyvendinti. Anot jo, karti tiesa geriau, nei saldus melas. Svarbu tinkamai suvokti situaciją ir realiai vertinti galimybes. Savo programoje kandidatas nekalbėjo apie kelių asfaltavimą, nes aišku, kad šiems darbams ir taip bus skiriamos lėšos ir jie tikrai bus vykdomi. Jis kalbėjo apie tai, kam dabar neskiriama pakankamai dėmesio. Bus siekiama išlaikyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir paslaugų prieinamumą, įkuriant mobilius medicinos punktus, steigti daugiafunkcius centrus, remti jaunimo idėjas, visuomenės iniciatyvas. Piliečių argumentuotos nuomonės bus veiklos pagrindas, prioritetas. Skuodo krašto žmonės turi nuspręsti, ko jiems reikia, o išrinkti Savivaldybės atstovai turi suprasti žmonių poreikius ir ieškoti galimybių juos įgyvendinti. Tai padėtų išvengti sudėtingų situacijų. Tokių kaip dabar yra su naujojo bibliotekos

pastato statyba. Šiuo metu darbai sustoję. Lyg ir nedrąsiai, bet kalbama, kad 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė neskirs finansavimo tolimesniems statybos darbams. Akivaizdu, pradėta statyti prieš tai tinkamai neišsiaiškinus, kiek investicijų tai reikalaus. Kita vertus, į viską pažiūrėkime pozityviau. Matome, kad Skuodo rajonas yra išskirtinis Lietuvos mastu, pasižymi unikalia turistine įvairove. Čia stūkso legendomis apipinti rieduliai, senovės istoriją menantys piliakalniai, atsiveria nuostabūs gamtovaizdžiai. Turime Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų, didžiausią Lietuvoje Barstyčių akmenį, Šauklių tundrą, Žemdirbio muziejų, Truikinų šaltinėlį, išskirtinės sporto šakos motobolo „Bartuva“ komandą. Visi šie objektai yra rajono vizitinė kortelė, mums tik reikia tinkamai save reprezentuoti. Siekiant išgarsinti šį nuostabų grožio kampelį, turime sudaryti palankias sąlygas turizmo plėtrai. Išties, ne taip jau viskas ir blogai, bet visada yra dalykų, kuriuos galime patobulinti, pataisyti, sutvarkyti. Tereikia, kad savivaldoje dirbtų atsakingi, sąžiningi, idėjų ir energijos nestokojantys, strategiškai mąstantys piliečiai. Todėl atidžiau pažvelkime į kandidatuojančius, paanalizuokime Jų darbus ir išsirinkime geriausius.

Už tai, kad Skuodas būtų žalias, saugus, švarus rajonas, patogus žemės ūkiui ir verslui, sveikam gyvenimo būdui.

Investicijos Skuodo rajone: kiek? kur? kodėl? Aktualijos Galiojantys teisės aktai Savivaldybei suteikia galimybę investuoti į viešųjų pastatų, viešųjų erdvių, kelių, gatvių atnaujinimą, t. y. Savivaldybė gali investuoti tik į tas sritis, kurios nepatrauklios privačiam verslui. 2015–2018 m. laikotarpiu investuota 6 mln. 821 tūkst. Eur. Visos šios investicijos finansuotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kelių programos ir savivaldybės biudžeto skolintomis lėšomis. Investicijų apimtys priklauso nuo galimybės pasinaudoti ES struktūrinėmis lėšomis ir Savivaldybės galimybių skolintis, kurios yra ribojamos šalies įstatymais. 2019 m. Savivaldybė turi galimybę skolintis 374,2 tūkst. Eur. Viena iš Savivaldybės funkcijų – sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms. Skuodo rajono savivaldybė yra parengusi Skuodo miesto pramoninės zonos (Statybininkų gatvėje) detalųjį planą, kuriame suformuoti ir šiuo metu laisvi 6 žemės sklypai, skirti pramonės, gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų objektų statybai.

2015–2018 m. laikotarpiu finansuotos investicijos: Renovuotas Skuodo Bartuvos progimnazijos pastatas ir aikštynas. Renovuotas Skuodo atviro jaunimo centro pastatas. Įrengtos gamtos mokslų laboratorijos Mosėdžio, Ylakių gimnazijose, Bartuvos progimnazijoje. Sutvarkytas Savivaldybės administracijos pastatas. Atlikti Pr. Žadeikio gimnazijos patalpų vidaus remonto darbai. Parengtas Mosėdžio vaikų lopšelio-darželio priestato techninis projektas. Nupirkta 10 socialinių būstų. Rekonstruotos Skuodo miesto Vaižganto, Šatrijos ir Birutės gatvės. Sutvarkytos Skuodo miesto Vilniaus gatvės prieigos ir viešosios erdvės. Sutvarkyta Skuodo turgaus aikštė, Skuodo miesto parko infrastruktūra. Atnaujintas Žydų kvartalas Skuodo mieste. Sutvarkyta Ylakių miestelio ir Stripinių, Šačių, Rukų, Notėnų kaimų infrastruktūra. Skuodo miesto centre įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įrengti pėsčiųjų takai Skuodo mieste Krantinės ir Ylakių miestelio Dariaus ir Girėno gatvėse. Renovuojamas Skuodo muziejaus pastatas. Pradėti Apuolės piliakalnio tvarkymo darbai, Skuodo miesto Dariaus ir Girėno gatvės tvarkymo darbai, Mosėdžio miestelio viešosios infrastruktūros tvarkymo darbai.

Šie sklypai yra valstybės nuosavybė ir gali būti suteikti fiziniams ar juridiniams asmenims nuomos (panaudos) pagrindais. Kviečiame visus planuojančius kurti ar plėsti verslą kreiptis dėl šių sklypų nuomos. Jau kelis metu Savivaldybė aktyviai bendrauja su VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Ši įstaiga užsiima užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą. Skuodo rajonas ne kartą sulaukė gana stambių Lietuvos ir užsienio investuotojų dėmesio, tačiau nesame pajėgūs patenkinti jų poreikių – geležinkelis neveikia, nėra gamtinių dujų, neturime galimybės suformuoti ir perduoti investuotojams didelio žemės sklypo (apie 50 ha), mūsų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklai taip pat nėra pajėgūs suteikti tokių intensyvių paslaugų. Atsižvelgiant į esamas sąlygas, mūsų rajonui labai patrauklios galimybės būtų steigti ne gamybines, o paslaugų įmones. Rajono teritorijoje yra daug laisvų, geros būklės pastatų, kurie gali būti panaudoti verslui.

Tęsinys 11 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, daug kalbama apie rinkimus, nes jų arbet nenoriu būti apkaltintas bailumu, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru radiskutuoja. Mano požiūris į tai paprasmiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad tas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar. Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. Padaryti dabar – labai gera proga. Lieprocesai nevyksta savaime. Jiems reitenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuokia geros komandos, plataus politinio ir jėgų? se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidendarbas lemia gerus rezultatus ir kalbant spaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartiapie socialinę apsaugą. mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi. Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaanksčiau buvo tik visų partijų tuščiai turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms. Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaidrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduotojai atsisakė asmeninių automobilių su vairuotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optimizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinimą pradėti patiems nuo savęs? Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS Naujausi Valstybės tarnybos departa- 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų mento duomenys rodo, kad per praėjusius duomenys. Bendras pareigybių valstybės metus pareigybių skaičius valstybės tar- tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų 49638. skaičius – 8,11 proc. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės Praėjusių metų pradžioje valstybės tarny- parengtas ir Seime priimtas naujos redakboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – cijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta liojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės apsaugos ministerijoje per praėjusius me- užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs geresnį išsilavinimą turinčius žmones. pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai LVŽS informacija

sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfidenciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

Daug klausimų kelia konkursai ir viešieji pirkimai

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės

lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sudėtį negalės patekti. sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose. gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės vendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Apie galimus pereinamojo laikotarpio Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutarsiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. Joniškiui nori padovanoti patirtį

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ Kėdainiams sugrąžins prarastą šlovę

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

rajono valdžios neveiksnumas“ Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone

Ausma Miškinienė savo sprendimu bičiulių nenustebino Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ

prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“ Aleksandra Minajeva: „Atsibodo

keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei. Neringa Trinskienė: „Pasvalyje jaučiuosi bendruomenės dalimi“ Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą

NERINGA TRINSKIENĖ

man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus. Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada atsaPradžia 8 psl. nesibodėjo komybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė. Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius? Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa.

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija

turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimtinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. vietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina par- Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle Kuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimenė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į miesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai lūnienė. Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- reikia. Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktu- kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaalijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar visada galvojau apie savo kraštą. Čia mano švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvenkampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, siu savame krašte – kur žemaičiai kietai panebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai jantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakoatsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svatai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, siems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeipau pradedančiąja politike. Šeima paragino mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo būti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- svajonę. Bet bėgant metams supratau, lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenamano charakterio bruožus, įvertino, kad esu me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi didatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklauso- Abu įvairiais gyvenimo periodais esame mai nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip karjeristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra josunkumų, iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, pasitikės manimi ir tapsiu rajono mere, pir- viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. miausiai aplankysiu visas įstaigas ir įmones, Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave pasikalbėsiu apie jų šiandienos rūpesčius ir visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo ateities vizijas. Stengsiuosi pokalbiais ir disku- metu devyneri, apie politiką žino daug sijomis, bendrai kuriamais projektais įtraukti daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria bendruomenę į valdymą“, – savo mintimis partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, dalijosi būsimoji Molėtų merė. gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į Bendraujantys žmonės neša Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“. sėkmę savo kraštui Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. paVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikireiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikė. Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vy- rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkaValė Meilūnienė įtrauks Molėtų ras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, bendruomenę į valdymą sąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti sie„Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užmo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. klis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražyir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę padedantis susitaikyti, atrasti kompromi- daug namų darbų – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji smulkiesiems verslininkams pagelbėsime negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo žmonės prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Tomeres. Seimas yra toli, o jūsų mums reikia kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kelioli- bendraujantis žmogus, neabejingas tam, VALĖ MEILŪNIENĖ ka kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi po 19 kas vyksta aplink mane – pradedant arti-

miausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Investicijos Skuodo rajone: kiek? kur? kodėl? Pradžia 2 psl. Šiuo metu laisvi ar iš dalies laisvi pastatai: Šačių, Šliktinės kaimo, Rukų kaimo, Daukšių, Pašilės, Notėnų, Puokės mokyklų pastatai. Dauguma minėtų kaimų, kuriuose yra šie pastatai, yra pasiekiami gerais, asfaltuotais keliais. Šiuos pastatus Savivaldybė gali konkurso būdu išnuomoti fiziniams ar juridiniams asmenims. Nuomos kainos yra minimalios. Siekdama skatinti Skuodo rajono gyventojus kurti verslą arba plėsti jau esamą, nuo 2018 m. pradėta įgyvendinti Verslumo iniciatyvų skatinimo programa. 2018 m. šios programos įgyvendinimui buvo skirta 30 000 Eur ir paramą gavo 21 verslininkas ar individualią veiklą vykdantis asmuo. 2019 m. programos įgyvendinimui planuojama skirti 50 000 Eur. Skuodo rajone nėra išnaudojamos tokios investavimo galimybės, kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (pagal koncesijos ar investicijų įstatymus). Koncesija yra Savivaldybės ir privačios įmonės partnerystė įgyvendinant investicinius projektus.

Vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu, priežiūra, taip pat teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtą, eksploatuoti gamtos išteklius. Koncesininkas pagal sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ir atitinkamas teises bei pareigas. Skuode ši investavimo galimybė neišnaudota dėl objektyvių priežasčių – mūsų poreikiai, t. y. darbų ir paslaugų kiekiai yra per maži ir nepatrauklūs koncesininkams. Savaime suprantama, kad ne Savivaldybės, o privataus sektoriaus investicijos gali reikšmingai pagerinti rajono gyventojų gyvenimo sąlygas, todėl norime pakviesti rajono gyventojus kurti ir plėsti verslą. Pradinį kapitalą verslo plėtrai galite gauti pasinaudoję: Žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo parama, kuri pasiekiama per Skuodo vietos veiklos grupės ar Žemės ūkio ministerijos projektus,

LVŽS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazys Viršilas. LVŽS Skuodo skyriaus nuotr.

Europos socialinio fondo parama, kuri pasiekiama per Skuodo miesto vietos veiklos projektus. Savivaldybės tarybai artimiausiame posėdyje bus teikiamas sprendimo projektas, kuriame siūloma pritarti, kad

savivaldybės biudžeto lėšomis būtų prisidedama prie verslo projektų įgyvendinimo. Taip pat Savivaldybė sudaro galimybes visiems planuojantiems kurti, plėsti verslą gauti nemokamą konsultacinę pagalbą Skuodo informacijos centre, kreipiantis į Skuodo rajono savivaldybės administracijos specialistus. 2019 m. pavasarį pradedama įgyvendinti Skuodo miesto vietos plėtros 2016–2022 metų strategija. Jos lėšomis planuojama įsteigti Skuode verslo inkubatorių, kuriame bus teikiamos paslaugos naujai besikuriantiems verslams. Formuojant Skuodo rajono savivaldybės 2019 m. biudžetą, prioritetas skirtas jaunimui ir jaunoms šeimoms. Viena iš aktualiausių jaunimo keliamų problemų – kokybiško gyvenamojo būsto stygius. Todėl artimiausiuose planuose – investuotojų, kurie investuotų į naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybą Skuode, paieška.

Kazys Viršilas, LVŽS Skuodo skyriaus pirmininkas

LVŽS kandidatai į Skuodo rajono savivaldybės tarybą

Balsuokite už sąrašą nr.

1. Kazys Viršilas 2. Adomas Statkus

9. Gintarė Sakalauskienė

16. Zigmas Lengvenis

10. Arnas Bertašius

17. Deivida Gaižauskaitė

11. Vilmantas Rancas

18. Vaclava Luožienė

4. Vytautas Jautakis

12. Ričardas Jonkus

19. Albinas Noreika

5. Linas Mitkus

13. Petras Mitkus

6. Zinaida Sendriūtė

14. Rita Lankutienė

7. Irena Abrutienė

15. Oksana Vilkauskienė

3. Regina Ramanauskienė

8. Ingrida Petrošienė

2 LVŽS komandos siekiai – svarbūs savivaldai

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

PROGRAMA

SAVIVALDA IR SAVIVALDYBĖS ŪKIS, VERSLO PLĖTRA

ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA, ŠVARI BEI SVEIKA APLINKA

Palaikysime seniūnijų finansinį savarankiškumą. Paruošime verslumo skatinimo programą jaunimui, dalinai finansuosime miesto ir kaimo vietos veiklos grupių (VVG) projektus. Palaikysime idėją įkurti verslo inkubatorių. Išlaikysime kaimo vietovėse esančias bibliotekas kaip daugiafunkcius centrus. Inicijuosime sodų bendrijų kelių tvarkymo programą.

Skatinsime žemės ūkio kooperatyvų veiklą. Inicijuosime lėšų gavimą iš valstybės ir Europos Sąjungos paramos fondų melioracijos įrenginiams, užtvankoms remontuoti, vandens telkiniams prižiūrėti. Vykdysime smulkaus verslo ir aptarnavimo sferos plėtrą bendruomenėse ir dalyvausime kaimo plėtros programoje LEADER+. Vykdysime kelių plėtros programą, t. y. žvyrkelių remontą ir juodos dangos įrengimą. Skatinsime sveikų, lietuviškų ir ekologiškų maisto produktų vartojimą mokyklose, darželiuose, vaikų globos ir kitose rajono įstaigose.

SVEIKATA IR SOCIALINĖ SAUGA Pirminės sveikatos priežiūros plėtra, reikiamų lėšų skyrimas turi tapti svarbiausia savivaldybės politikos dalimi, kad sveikatos apsaugos paslaugos būtų kokybiškai teikiamos kiekvienam žmogui. Tarpininkausime į rajono gydymo įstaigas pritraukiant jaunus specialistus. Prisidėsime prie žmonių su negalia ir vaikų bei senelių namų gyvenamųjų patalpų rekonstravimo ir paslaugų gerinimo.

Mielieji, kurkime rajoną, kuriuo didžiuotųsi kiekvienas čia gyvenantis ir atvykstantis. Stiprinkime jį, kad nesinorėtų išvažiuoti. Puoselėkime darnią bendruomenę. Tegul dėmesio centre visada būna rajono žmonės.

ŠVIETIMO, KULTŪROS IR SPORTO PLĖTRA Vykdysime programas, kad būtų gauta lėšų rajono mokyklose plėtoti informacines technologijas. Stiprinsime rajono bibliotekų, Skuodo muziejaus, kaimo kultūros ir bendruomenių centrų plėtrą. Įgyvendinsime projektus kultūrai ir sportui finansuoti iš valstybės, rajono biudžeto ir Europos Sąjungos rėmimo fondų. Ypatingą dėmesį skirsime sporto ir kultūros bazėms renovuoti bei naujoms statyti, gerinti kaimo žmonių laisvalaikį.

LVŽS KOMANDA YRA PASIRUOŠUSI POKYČIAMS. LVŽS numeris savivaldos rinkimuose – 2

LVŽS Skuodo skyriaus komanda

Gintarė Sakalauskienė: „Mosėdis – turizmo ateitis“ Mosėdyje turizmo verslas turi nemažai galimybių būti plėtojamas. Mosėdyje būtų galima vystyti kaimo turizmo paslaugas, gerinti

Turizmas

maitinimo ir apgyvendinimo tinklą, plėtoti pažintinio turizmo, vandens dviračių ir pėsčiųjų maršrutus.

Turizmas turi tapti savivaldos prioritetu. Pastaraisiais dešimtmečiais padidėjus skaičiui savivaldybių, kurios skatina turizmą ir investuoja į šį ekonomikos sektorių, turizmo industrija tapo viena iš svarbiausių ūkio šakų, padedančių spręsti socialinius ir ekonominius klausimus. Gintarė Sakalauskienė, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė, LVŽS kandidatė į Savivaldybės tarybą

Būtų teisinga sakyti, kad išskirtinio dėmesio turėtų sulaukti Mosėdis. Tai vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių. Jis dar vadinamas akmenų sostine. Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis V. Into akmenų muziejus. Šiuo metu Respublikinis V. Into akmenų muziejuje Aplinkos ministerijos lėšomis vykdomas projektas „Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus infrastruktūros, skirtos visuomenės informavimui ir švietimui, sukūrimas ir atnaujinimas”.

Gintarė Sakalauskienė, LVŽS kandidatė į Skuodo rajono savivaldybės tarybą. LVŽS Skuodo skyriaus nuotr.

Parke atnaujinta infrastruktūra, atitinkanti įvairių grupių turistų poreikius. Sutvarkyti takai, laiptai, įrengta drenažo sistema, įrengiami trūkstami informaciniai stendai, žymekliai, šiukšlinės, suoliukai, pėsčiųjų tilteliai, atraminės sienutės, įrengta apžvalgos aikštelė ir pastatytas apžvalgos takas-tiltas. Taip siekiama padidinti Respublikinio V. Into akmenų muziejaus lankomumą, pagerinant teikiamų paslaugų kokybę. Muziejaus laukia ir antras projekto etapas, po kurio bus įrengti nauji tiltai, sutvarkyta amfilada, įrengtas akmenų lopšys, pentagrama, atnaujinti želdynai, įrengti alpinariumai, įrengti lauko laistymo vandentiekio tinklai.

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. Muziejaus archyvo nuotr.

Skuodo rajonui reikia turizmo, kuris kviečia pažinti!

2 13 Vaikų darželiai ir naujosios technologijos

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

XXI amžiaus iššūkiai švietimo sistemoje Švietimas Lietuvai būtinas naujas požiūris į mokytojų rengimą. Perėjimas nuo unifikuoto prie individualizuoto ugdymo reiškia žymiai didesnę mokytojų atsakomybę už ugdymo turinį ir sėkmingą jo perteikimą kiekvienam besimokančiajam. Nemaža dalis šiandien mokyklose jau dirbančių ar dar tik pradedančių mokytojų nėra pasiruošę savo ugdytinius rengti XXI amžiaus iššūkiams. Dabartinė mokytojų rengimo sistema negali atliepti nei mokyti norinčių žmonių, nei kokybišku mokymu suinteresuotų mokinių lūkesčių. LVŽS Skuodo skyriaus informacija Viena iš priežasčių – nuvertintas mokytojo prestižas ir išaukštinta mokinio asmenybė, sureikšmintos mokinių teisės, o jų pareigos pamirštos. Mokytojai, dirbdami savo darbą, turi turėti ir aiškią teisinę apsaugą – dabar jie dažnai pasijunta beteisiai, nepajėgūs atlikti sąžinės ir sveiko proto diktuojamų savo pareigų: sutramdyti kitus terorizuojantį neklaužadą, užkirsti kelią patyčioms, pasipriešinti asocialiam ir žalingam elgesiui. Taip pat mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemai

Švietimas Vaikų darželis – įstaiga, kuri suteikia galimybes vaikui ugdytis ir mokytis už šeimos ribų, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą su vaikų tėvais, artimaisiais. Šeimų dalyvavimas darželio veikloje naudingas ne tik vaikams. Tai gali teikti emocinę ir fizinę naudą tėvams ir auklėtojams. Šį bendradarbiavimą padeda stiprinti elektroninis dienynas EDUKA. Jame Skuodo rajono savivaldybės stra- tėvams pateikiama informacija teginiame plėtros 2014–2020 metų apie vaiko pažangą, veiklą, atlikplane švietimo sistemos tobulini- tus tyrimus. Toje pačioje platformo srityje numatoma: moje tėvai irgi gali išsakyti savo Atnaujinti švietimo infrastruktūrą, užtikrinuomonę svarbiais klausimais. nančią ugdymo kokybę (numatoma rajone reikalingi pokyčiai, nes ji yra neefektyvi. Jau dabar sunku Skuodo rajono ugdymo įstaigų vadovams rasti matematikos, chemijos, fizikos, technologijų mokytojus. Kai kurie mokytojai dirba keliose mokyklose. Kaimo mokykloms reikalingi platesnės kvalifikacijos mokytojai, galintys mokyti ne vieną, o kelis gretutinius mokomuosius dalykus. Skuodo rajono savivaldybė, rajono švietimo ir kultūros įstaigos, jaunimo centras ir kitos institucijos, dirbančios su mokiniais ir jaunimu, turi labiau koordinuoti savo veiksmus ir darbus, kad visų lūkesčiai būtų įgyvendinti.

steigti daugiafunkcius centrus). Plėsti švietimo paslaugų spektrą ir gerinti švietimo darbuotojų darbo kokybę (nuolatinio, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir pagalbos mokyklai organizavimas, informacinės duomenų bazės tobulinimas). Prevencinių švietėjiškų veiklų organizavimas. Rajono švietimo infrastruktūros, materialinės bazės renovavimas ir turtinimas (mokinių bendrabučių statymas). Švietimo įstaigų ir jaunimo organizacijų partnerystė ir bendradarbiavimas.

Regina Ramanauskienė, Skuodo vaikų lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja ūkinei veiklai, LVŽS kandidatė į Savivaldybės tarybą Gera vaiko savijauta taip pat labai priklauso nuo estetiškos, kūrybiškos aplinkos, priemonių pasirinkimo. Šiuolaikiniam vaikui nebepakanka mašinytės, lėlytės, kaladėlių. Šiuos žaislus keičia planšetiniai kompiuteriai, multimedijos, interaktyvios priemonės. Todėl reikia stiprinti ir turtinti materialinę darželių, grupių bazę. Savivaldybės taryba turi į tai at-

Socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtra – būtina ir įmanoma Socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūra Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padidėjo Lietuvos gyventojų emigracija, o šalyje didžiąją pasilikusiųjų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Dėl šių priežasčių išaugo socialinių paslaugų poreikis, tapo aktualios sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės saugumui užtikrinti. Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, socialinę riziką patiriančios šeimos, vaikus globojančios ir (ar) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos

tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose, šeimynose, laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.), tiek asmens namuose. Vytautas Jautakis, LVŽS kandidatas į Pagrindinis socialinių paslaugų teikėjas bei Skuodo rajono savivaldybės tarybą. LVŽS Skuodo skyriaus nuotr. organizatorius – Savivaldybė. Ši institucija privalo rūpintis teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimu, dirbančių socialinių nės gali daug. Akivaizdus pavyzdys – nuo darbuotojų motyvacijos skatinimu bei kom- 2018 spalio 20 d. Skuodo mieste startavo petencijų kėlimu. Tik nuo šių darbuotojų nauja klinika „Echomeda“. Vaikams ir suauprofesionalumo priklauso paslaugų gavėjo gusiems atliekami šie tyrimai: viršutinių pilgyvenimo kokybė, saugumo jausmas, sava- vo organų, urogenitalinės sistemos (inkstų, rankiškumas bei integracija į bendruomeni- šlapimo pūslės, prostatos, kiaušidžių, gimdos), krūtų, limfmazgių, skydliaukės, kraunę veiklą. jagyslių, paodžio (darinių), sąnarių bei kitų Senstant visuomenei aktualėja ir teikiamos sričių. Kol kas šios paslaugos pacientams yra sveikatos apsaugos paslaugos, jų kokybė mokamos, tačiau ateityje planuojama sudabei prieinamumas. Didelę įtaką jaunų meryti sutartis su ligonių kasa ir paslaugos taps dicinos darbuotojų apsisprendimui nedirbnemokamos. Numatoma šalia šios klinikos ti rajonų sveikatos priežiūros įstaigose turi pritraukti kitų Skuodui reikalingų specialistų. nepakankamai komfortabilus darbo vietų Norime pasiekti, kad vaikui sunegalavus neįrengimas, reikiamos medicininės įrangos bereikėtų važiuoti į Klaipėdą tam, kad būtų trūkumas. Šiuo atveju Savivaldybė taip pat suteiktos kokybiškos paslaugos. turi nemažai svertų bei galimybių esamai Neįveikiamų kliūčių nėra, viskas priklauso padėčiai gerinti. Turi ieškoti potencialių jaunuo žmonių, nuo jų motyvacijos ir noro panų specialistų, aprūpinti juos gyvenamuoju dėti kitiems. būstu. Visomis išgalėmis būtina skatinti medicinos darbuotojų motyvaciją dirbti koky- Vytautas Jautakis, biškai, skatinti kuo daugiau paslaugų teikti VšĮ Skuodo globos namų direktoriaus papacientams, neturintiems galimybės atvykti vaduotojas ūkinei veiklai, LVŽS kandidatas į gydymo įstaigą. Savivalda bei veiklūs žmo- į Savivaldybės tarybą

Regina Ramanauskienė, LVŽS kandidatė į Skuodo rajono savivaldybės tarybą. LVŽS Skuodo skyriaus nuotr.

sižvelgti skirstant biudžetą, nes vaikų darželiai yra vienos didžiausių ir perspektyviausių įstaigų rajone. Kaip auginsime, auklėsime ir ugdysime – tokie ir užaugs mažieji skuodiškiai. Savivaldybės turi prisiimti atsakomybę už savivaldybės lygmens priemones ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei gerinti, kadangi savivaldybės politika ir savivaldybės lygmens projektai skatina ugdymo įstaigų iniciatyvas kurti ir įgyvendinti pažangias inovatyvias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo praktikas. Tyrimo „Pažangi pedagoginė praktika ir pedagoginės inovacijos Lietuvos vaikų darželiuose“ rekomendacija

LVŽS kandidatai į Skuodo rajono savivaldybės tarybą Kandidatų sąrašas Nr. 2

1. Kazys Viršilas 2. Adomas Statkus 3. Regina Ramanauskienė 4. Vytautas Jautakis 5. Linas Mitkus 6. Zinaida Sendriūtė 7. Irena Abrutienė 8. Ingrida Petrošienė 9. Gintarė Sakalauskienė 10. Arnas Bertašius 11. Vilmantas Rancas 12. Ričardas Jonkus 13. Petras Mitkus 14. Rita Lankutienė 15. Oksana Vilkauskienė 16. Zigmas Lengvenis 17. Deivida Gaižauskaitė 18. Vaclava Luožienė 19. Albinas Noreika

2 Judėjimas gerina savijautą ir stiprina sveikatą

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Lengvaatletės pasiekimai:

Sportas Judėjimas toks kaip fizinis aktyvumas gryname ore turi šimteriopą naudą organizmui. Zinaida Sendriūtė, lengvaatletė, Skuodo rajono Kūno kultūros ir sporto centro trenerė, LVŽS kandidatė į Savivaldybės tarybą 2018 metų vasarą kviečiau tėvelius su mažyliais jungtis į aktyvias mankšteles Skuodo Bartuvos progimnazijos stadione. Buvo smagu laiką leisti su jaunomis mamytėmis (tėčių buvo mažuma), dalintis patirtimi ne tik apie sportą, sveiką gyvenseną, bet ir keistis informacija apie mažylių auginimą, maitinimą ir pan. Drauge sportavome beveik iki gruodžio mėnesio, kol orai buvo geri. Pavasariui įsibėgėjus, planuojame sugrįžti į stadioną su mažyliais ir tęsti aktyviąsias mankšteles. Metais anksčiau taip pat įgyvendintas sumanymas – vasaros laikotarpiu sukviestas būrelis tėvų su mažamečiais vaikučiais sportuoti. Visa vasara, praleista stadione, subūrė ne tik tėvelius su vaikučiais, bet ir senelius. O kiek smagių žaidimų ir linksmų estafečių turėjome, kiek kliūčių įveikėme, kiek naujų dalykų savyje suradome, kiek naujų pažinčių ir

Judėjimo užsiėmimas. Zinaidos Sendriūtės archyvo nuotr.

draugysčių užmezgėme. laus vaikų švietimo (toliau – NVŠ) programa Bene reikšmingiausias ir daugiausiai dėme- „Plaukimo užsiėmimas“. Nuo 2018 metų vasasio rajone sulaukęs projektas, kurį inicijavo rio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos būrelį lankė Skuodo rajono savivaldybės administracijos 17 rajono vaikų iš daugiavaikių šeimų. Ačiū direktorius Kazys Viršilas, yra fizinio aktyvu- Savivaldybės administracijai už pasitikėjimą ir mo užsiėmimai baseine (Skuodo higienos ir vaikams bei jų tėveliams už pareikštą norą ir sveikatingumo centre) rajono pradinių klasių žingeidumą. 2019 metais taip pat tęsiame šią mokiniams. Užsiėmimai startavo 2017 metų programą. spalio mėnesį ir man teko garbė dirbti su rajono mokiniais. Šis projektas sulaukė didelio suJudėjimas prasideda nuo ankstysidomėjimo ir yra vykdomas jau antrus metus. Įvertinusi tai, aš ryžausi startuoti su neforma- vų mūsų gyvenimo dienų!

Olimpietė, Pasaulio ir Europos čempionatų finalininkė, daugkartinė Baltijos šalių mačo, Lietuvos čempionatų ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės nugalėtoja, geriausia rajono sportininkė; 2010 m. – Europos čempionato Barselonoje (Ispanija) 5-os vietos laimėtoja; 2011 m. – Pasaulio studentų olimpiados Šenženyje (Kinija) 2-os vietos laimėtoja; 2012 m. – Londono olimpiados 8-os vietos laimėtoja; 2013 m. – Pasaulio čempionato Maskvoje (Rusija) 9-os vietos laimėtoja; prestižinių lengvosios atletikos varžybų „Deimantinė lyga“ 4-os vietos laimėtoja; tapo geriausia Lietuvos lengvaatlete; 2014 m. – Europos čempionato Ciuriche (Šveicarija) 6-os vietos laimėtoja; Europos šalių komandinio čempionato Taline (Estija) nugalėtoja; pasiekė Europos komandinių čempionatų rekordą; Baltijos šalių mačo (Lietuva, Latvija, Estija) Valmieroje (Latvija) nugalėtoja; Latvijos Prezidento taurės laimėtoja; dešimtą kartą tapo Lietuvos čempione; tapo geriausia Lietuvos lengvaatlete; 2016 m. – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių lengvosios atletikos varžybų moterų disko metimo rungties finale užėmė 10 vietą; 2017 m. – Pasaulio lengvosios atletikos čempionate pelnyta 12 vieta.

Nuolatinė sportinė veikla daro teigiamą įtaką mokymuisi, darbo ir gyvenimo procesams Sportas Sveikas, fiziškai tvirtas, pajėgus, valingas, geras ir gražus žmogus yra kiekvieno piliečio siekinys. Todėl pirmaeilė kūno kultūros ir sporto socialinė funkcija – suteikti pagrindinių žinių apie fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, išmokyti tikslingos aktyvios fizinės veiklos, išugdyti sveikos gyvensenos, gražaus bendravimo įgūdžius bei įpročius. Linas Mitkus, laikinai einantis Skuodo rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pareigas, krepšinio treneris, LVŽS kandidatas į Savivaldybės tarybą Pagrindinė rajono Kūno kultūros ir sporto centro veiklos nuostata – teikti kokybiškas sporto paslaugas, plėtoti mėgėjišką ir neįgaliųjų sportą, sportuojančiųjų meistriškumo tobulinimą, tenkinti įvairaus amžiaus gyventojų sveikatingumo, aktyvaus gyvenimo būdo skatinimo poreikius, tam efektyviai panaudojant biudžeto bei rėmėjų lėšas. Kūno kultūros ir sporto centras kiekvienais metais organizuoja, vykdo ir dalyvauja kaip partneriai daugiau nei 70 įvairių sporto ir sveikatingumo renginių. Kasmet paaiškėja rajono čempionai ir prizininkai krepšinio, futbolo, tinklinio, stalo teniso, paplūdimio tinklinio pirmenybėse. Rajono gyventojai ir svečiai varžosi ir dalyvauja sporto renginiuose, skirtuose Lietuvos Valstybės atkūrimo, Nepriklausomybės dienoms paminėti, Ambasadoriaus Vygaudo Ušacko taurei laimėti, rajono įstaigų krepšinio 3x3 UAB „Kuršasta“

taurei laimėti, Pasaulinei turizmo dienai paminėti. Aktyvių sportininkų sulaukiama ir žiemos sveikatingumo popietėje, dviračių ir pėsčiųjų žygiuose. Bendradarbiaujant su Skuodo ir Ylakių globos namais suorganizuojama sporto šventė rajono neįgaliesiems. Kiekvienoje seniūnijoje vysta įvairios sporto šventės-turnyrai. Mokinių sporto olimpiadoje bei pirmenybėse išaiškinami stipriausi, ištvermingiausi nugalėtojai ir prizininkai kvadrato, krepšinio, futbolo, tinklinio, lengvosios atletikos, kroso rungtyse. Skuodo rajono sportininkai, padedami trenerių, kasmet sudalyvauja apie 160170 varžybų Lietuvoje ir už jos ribų. Džiugu, kad rajone mažėjant mokinių skaičiui, sporto centre sportuojančių skaičius išlieka stabilus. Pirmiausia, tai kūno kultūros mokytojų, trenerių ir sporto entuziastų nuopelnas. Šių specialistų darbas sunkus, kupinas atsakomybės prieš visuomenę, prieš žmogų, prieš patį save. Mokytojas, treneris kviečia vaikus augti dvasia, protu ir kūnu, moko būti pačiu savimi. Treneriui vis lemta sutikti mažus, prisirišti prie jų ir pamilti. Užauginti ir sekti toliau likimus tų, kurie kadaise buvo, mokėsi, sportavo ir išėjo, išėjo kurti savo gyvenimo, savo likimo. Trenerių įdiegtos žinios bei vertybių suvokimas įskiepijamas kiekvieno širdyje ir atmintyje.

Su sportu yra susiję daug žmogiškųjų vertybių, kurios padeda plėtoti žinias, didinti motyvaciją, lavinti įgūdžius, didinti pasitikėjimą savimi, taip pat ugdyti socialinius gebėjimus.

Varžybos Alytuje. Kūno kultūros ir sporto centro archyvo nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Verslui Skuodo rajone reikia daugiau dėmesio Verslas Visi, kurie pradėjo savo verslą, turbūt, pamena, kokie yra sunkūs pirmieji metai, nes reikia pradinių lėšų įrangai, reikmenims, patalpų nuomai ir pan. Taip pat pamena, kiek daug dokumentų tenka susitvarkyti prieš pradedant veiklą. Nelabai džiugino ir tai, kad į pradedančius verslininkus žiūrima įtariai. Arnas Bertašius, UAB „Finarma“ direktorius, LVŽS kandidatas į Savivaldybės tarybą Manau, kad vienas iš galimų variantų, siekiant aktyvinti Skuodo rajone esantį verslą ir paskatinti kurtis naujam, yra geležinkelio „atgaivinimas“. Net ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatyta iki 2025 m. aktyviai vystyti Lietuvos geležinkelių transporto kryptis. Turėdami omenyje, kad Skuode bėgių trasa vis dar yra sumontuota ir neišardyta, turėtume bendromis jėgomis tiek Savivaldybė, tiek gyventojai kalbėtis ir derėtis su atsakingomis institucijomis. Tai daryti verta, nes geležinkelių transportas patogi, pigi ir saugi susisiekimo priemonė tiek verslui, tiek gyventojams. Skuodo rajone yra nenaudojamų ir laisvų žemės plotų, kuriuos būtų galima panaudoti

Arnas Bertašius, LVŽS kandidatas į Skuodo rajono savivaldybės tarybą. LVŽS Skuodo skyriaus nuotr.

sandėliavimo verslui. Atkūrus susisiekimą geležinkeliu turėtume didelį pliusą reklamuoti Skuodą, kaip rajoną, į kurį būtų galima investuoti. Vietiniai verslininkai ir dirbantys savarankiškai pritaria šiai įdėjai. Šiuo atveju reikia visų Skuodo rajone veikiančių politinių partijų, Savivaldybės tarybos narių ir Savivaldybės mero pastangų. Baigiau apskaitos ir finansų studijas Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete. Baigiantis studijoms, gavau pasiūlymų pasilikti dirbti Kaune, tačiau mane traukė grįžti į Žemaitiją. Po studijų įsidarbinau Klaipėdoje, tarptautinėje audito įmonėje. Prabėgus metams supratau, kad mano vieta yra Skuode ir nusprendžiau čia sugrįžti, nes tikiu, kad Skuodo rajono verslas gali klestėti. Sugrįžęs atidariau savo buhalterinių paslaugų įmonę. Tvarkau įvairių įmonių apskaitą, kurios įsikūrusios visoje Lietuvoje. Nusprendžiau kandidatuoti į Skuodo rajono tarybą, nes tikiu, kad savo patirtimi ir žiniomis galiu prisidėti prie verslo plėtros.

2 15

Bendruomenės kuria vertę Bendruomenė – tai žmonės, kuriuos kurti kaimuose minifunkcinius centrus. sieja bendri interesai ir poreikiai. Tradi- Juose būtų teikiamos bibliotekos, kulciškai kaimo bendruomenė suvokiama tūros, pagalbos bendruomenei, dienos kaip darni socialinė grupė, išlaikanti centro vaikams paslaugos. Turi atsirasti, tradicijas, nusistovėjusias normas ir ver- kas galėtų bendruomenėms padėti rašytybes. Kaimo bendruomenės pirmiausia ti projektus, jas konsultuoti. Savivaldybė siekia paįvairinti gyventojų kasdienybę, turėtų atkreipti dėmesį į bendruomenių telkti žmones bendrai veiklai, skatinti poreikius, planus. ieškoti būdų, kaip spręsti gyvenamojoje aplinkoje iškylančias problemas. Laikausi nuomonės, kad reikia skatinti bendruo- Regina Ramanauskienė, menių veiklą, remti finansiškai bendruo- asociacijos „Krakių žiburiai“ pirmininkė, menių pirmininkus ir visas NVO, rūpintis LVŽS kandidatė į Savivaldybės tarybą jaunimo bei senjorų užimtumu. Būtina

Kviečiame 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose atiduoti savo balsą geriausiems.

2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 41 RINKIMŲ BIULETENIS

Seimo narė Levutė Staniuvienė: „Progresą matau: šiandien dėkoja ne tik močiutės už padidintas pensijas, bet ir jauni tėveliai, gaunantys vaiko pinigus“ Rezultatų Seime apžvalga Kuršo apygardos Seimo narė Levutė Staniuvienė, dirbdama Kretingos ir Skuodo rajonams, teigė matanti vystymosi skirtumų tarp šių kaimyninių savivaldybių, bet istorinės ištakos ir sąsajos esančios labai artimos Kuršo žemei. Aistis Balčiūnas – Papasakokite, ką atnešė dveji metai Seime? Trumpai norėtume išgirsti apie politinę „kelionę“ su LVŽS. Papasakosiu apie nuveiktus darbus Seime ir apygardoje per paskutinius dvejus metus. Mano dėmesys Jums, mieli rinkėjai, ir Jūsų dėmesys man neliko be rezultatų. Tai buvo vaisingas dviejų metų darbas, žengimas koja kojon kartu su jumis, su LVŽS partija, kurios pirmininkas Skuodo rajone – Kazys Viršilas. Dirbant Skuodui ir jo žmonėms dažnai reikėjo pasitelkti arčiau esančių žmonių komandą, bendrauti ir bendradarbiauti tiesiant tiltus tarp savivaldybės, valdančiosios daugumos Seime, Vyriausybėje, ministerijose. Veiklų per tą laikotarpį apygardoje buvo daug ir įvairių: renginiai, susitikimai, gyventojų priėmimas, įstatymų pataisų rengimas. Vieni iš

kryptingiausių darbų – inicijuoti susitikimai, siunčiami raštai, pasiūlymai vykdomajai valdžiai – ministrams, viceministrams, ministerijų atstovams. Tai ir susitikimų inicijavimas ministerijose, Seime, sprendžiant vieną ar kitą rajono problemą, susitikimai apygardoje, ministrų, valdžios atstovų vizitai į rajono savivaldybę, susitikimai LŽVS frakcijoje. Kartais Vilniuje esantiems Seimo ir ministerijų vadovams problemų ar politinių klausimų sprendimų kelias atrodo vienoks, o mūsų – kitoks, todėl reikėjo nemažai pastangų įrodinėjant, ko mums reikia iš tikrųjų ir kaip gyventi retėjančiai gyventojų skaičiumi, nuo centro nutolusiai savivaldybei. Kaip Seimo narė, atvėriau ne vienos valdžios institucijos duris. Dažnai nebuvo lengva įrodyti, kokiu keliu turi eiti atokaus regiono savivaldybė. Šiandien turiu padėkoti visai savo komandai, pradedant LVŽS Skuodo skyriaus partiečiais, jų pagalba ir įžvalgomis, daugiamete vadybine administracijos direktoriaus Kazio Viršilo patirtimi, žmogiškumu ir racionaliu mąstymu. Dažnai mane aplanko mintis, jog šis žmogus Skuodo rajono savivaldybės valdančiųjų komandoje buvo itin reikalingas, nes labai svarbus faktorius, vadovaujant Savivaldybei, yra jo vadybinė patirtis, kurios neturėjo nė vienas Skuodo rajono savivaldybės valdančiosios daugumos vadovas. Mokytis privalu visiems – ir man, kaip Seimo

naujokei. Bet turint įdirbį savivaldoje, buvo ne taip sunku. – Mes gyvename Skuodo rajono savivaldybėje – labiausiai nutolusioje nuo didžiųjų Lietuvos miestų ir regiono centro. Paaiškinkite gyventojams, kaip reikalai šioje nutolusioje savivaldybėje. – Kadangi 2018 metais respublikoje buvo suformuotas perteklinis biudžetas, daugiau pinigų skirta ir savivaldybėms. Tai leido subalansuoti ir Skuodo savivaldybės minusinį biudžetą. 2019 metų biudžetas Savivaldybėje formuojamas sunkiai. Atrodo, pinigų viskam trūksta, nors savivaldybei skiriamo biudžeto finansinė apimtis nesikeitė. Viskam pinigų šiemet reikia daugiau, nes visų sektorių – valstybės tarnautojų, vadovų, kultūros darbuotojų, mokytojų, mokyklos vadovų, kultūros darbuotojų atlyginimai kilo. Kilo ir MMA. Tam lėšos biudžete buvo numatytos. Skuodo rajono savivaldybės valstybės tarnautojų atlyginimai buvo vieni iš mažiausių respublikoje, todėl savivaldybės biudžeto pinigų reikėjo, kad būtų galima pasiekti ,,grindis“, ir po to – pakelti numatytą valstybės dalį. Minimalus pareiginės algos bazinis dydis 2019 metais pasiekė buvusį lygį (jis buvo sumažintas valdant konservatoriams). Dabar jis vėl siekia 173 eurus, ir kiekvienais metais planuojama jį „auginti”. Kalbėdami apie Skuodą, keliam klausimą: kodėl vis dar stagnuojame, gyvendami lūkesčiais? Apie laisvą ekonominę zoną (LEZ) reikėtų pamiršti, o susikoncentruoti ir

orientuotis į pavienių investicijų pritraukimą, bent jau pramonės parką, suteikiant tam kuo palankiausias sąlygas. Skuodas nėra toje palankioje geografinėje vietoje, kad čia rastųsi stiprūs ekonominiai taškai. Laisvajai ekonominei zonai suformuoti pirmiausia turėjo būti visų laikų valdžių racionalus protas, strateginis mąstymas – laisvos valstybinės žemės sklypo iki 100 ha viename plote numatymas, žinoma, su susisiekimo infrastruktūra (keliai, geležinkelis, gamtinės dujos). Skuode viso to nėra, todėl niekas čia ir nenori net ,,užsukti“, nesirenka nepatrauklaus verslui krašto. Politikams privalu padaryti taip, kad investuotojai apsidairę neišvyktų. Pavyzdžiu galėtų būti Akmenės savivaldybė, kur visa tai yra. Čia kuriasi laisvoji ekonominė zona, ateina apie 100 mln. pirminė investicija. Čia bus sukurta ir daug naujų darbo vietų. Visiems aišku, kokią didžiulę pridėtinę vertę tai atneša Lietuvai, o ateinančios investicijos – rajono savivaldybei. Liaudies patarlė sako: ,,Yra darbo, bus ir duonos“... Taigi ten, kur yra darbo, be abejonės, atsiranda ir norinčių kurti bendrą gėrį, pridėtinę vertę, dirbti ir užsidirbti. Šiuo metu LEZ-ai jau formuojasi arba pradeda veikti daugelyje Respublikos miestų ir rajonų. Pateikiu kai kuriuos skaičius skaitytojų įdomumui: Klaipėdoje (412 ha), Akmenėje (98,6 ha), Šiauliuose (133 ha), Panevėžyje (47 ha), Kėdainiuose (131 ha), Kaune (534 ha), Marijampolėje (78 ha).

Tęsinys 16 psl.

2 Seimo narė Levutė Staniuvienė: „Progresą matau: šiandien dėkoja ne tik močiutės už padidintas pensijas, bet ir jauni tėveliai, gaunantys vaiko pinigus“

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pradžia 15 psl. Lietuvoje sėkmingai kuriasi ir pramonės parkai (PP): Vismaliukų (šalia Vilniaus), Alytaus, Radviliškio, Ramygalos, Šiaulių, Pagėgių, Tauragės. Sąraše Skuodo, kaip matote, nėra. Mes savivaldybėje privalome ieškoti kelių ir būdų, kad ateitų pavieniai investuotojai, ž. ū. produkcijos perdirbėjai, plėtotųsi turizmas, iš kurio Skuodas taip pat gali išspausti pridėtinę vertę. Kiekviename regione ,,Investuok Lietuvoje” komanda perduoda žinias apie savivaldybes, kur galima investuoti, kur laisvi sklypai, kur suformuotos zonos verslui. Ekonomikos augimas, kilimas turi jaustis čia, Skuode, kur prasideda Lietuva… Ir nesvarbu, kokios investicijos – Lietuvos ar užsienio. Svarbu, kad jų būtų kuo daugiau, juk viskas sukasi ratu – per GPM ateina didesnė grąža savivaldybės biudžetui. Gal tada neaugintume ir socialinei apsaugai skiriamų išlaidų, kurios Lietuvoje yra didžiausios, o Skuodas pagal biudžeto išlaidas socialinėje srityje po švietimo sektoriaus užima antrą vietą. Bet dabar kito kelio nėra – socialinės atskirties mažinimas išlieka prioritetu ir valdančiųjų daugumos programoje Seime, ir Vyriausybėje. Reikia galvoti apie asmenis, kuriems valstybės paramos reikia labiausiai, todėl didiname pensijas, vaiko pinigus, pertvarkome darbo mokesčius, neapmokestinamų pajamų dydį. – Jūs gražiai ,,nupiešėte” rajono savivaldybės veidą. Norisi išgirsti, ką darote ir padarėte Jūs, kaip LR Seimo narė, kad rajono pridėtinė vertė augtų? Tam turite visas galias, visus svertus, juk esate didžiausioje LVŽS valdančiojoje koalicijoje. Taip, neabejoju tuo, ką sakote – esant valdančiojoje daugumoje iš tiesų gali daugiau nuveikti savo apygardos, rajono savivaldybės labui. O dirbant su Skuodo komanda ir administracijos direktoriumi Kaziu Viršilu, yra kur kas lengviau. Lengva dėl to, kad gali tartis, kartu spręsti, ko rajonui reikia. Daug metų vadovavęs ES projektams rajone, politikas turi realų situacijos suvokimą. Daug gerų darbų padaryta. Įsteigtas Kaimo rėmimo fondas, kurį sudarė net 170 000 eurų. Tvarkytos rajono melioracijos sistemos, Skuodo seniūnijai nupirktas greideris. Vykta į Lietuvos Respublikos Seimą tartis dėl Ylakių paukštyno plėtros. Įvairiais Skuodui aktualiais klausimais diskutuota su svarbių institucijų atstovais. Labai laukiamas ir reikalingas mūsų kaimiškai savivaldybei – rajono savivaldybės kolektyvinių sodų kelių inventorizavimas ir sutvarkymas. Šis klausimas buvo mano prioritetinių siūlymų sąrašo viršuje, nes ta pati problema yra ir Kretingos rajono kaimiškoje apygardoje. Čia gyvena, dirba ir ilsisi mūsų žmonės, kuriems jau seniai pabodo važinėti blogais sodų keliais ir vis prašyti rajono valdžios malonės. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano klausimus ir siūlymus išgirdo. Nuspręsta, jog 2019 metais sodininkų keliai bus pradėti inventorizuoti ir perduoti savivaldybėms. Pagal numatytą programą, Savivaldybės taip pat turės padirbėti šiuo klausimu prieš pasinaudodamos programoje numatytais finansais – prisidėti reikiamomis sumomis ir imtis darbų. Numatyta, jog lėšos kiekvienais metais didės, pervedant iš degalų akcizo 2 procentus. Jau mano kadencijos pradžioje buvo kilęs didžiulis sąmyšis dėl Mosėdžio V. Into Akmenų muziejaus likimo. Rajono žmones,

ypač mosėdiškius, kankino nežinomybė dėl muziejaus likimo. Šiandien, atrodo, viską sutvarkėme taip, kad klausimų nebekyla. Ne kartą susitikau su ministerijos atstovais, LVŽS frakcijoje lankėsi ir administracijos direktorius Kazys Viršilas. Frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis iš vieno sakinio suprato, kad muziejus niekaip negali būti susaistytas su kitais muziejais ir prijungtas prie kažko… Muziejus išliko ministerijos pavaldume, o kai Mosėdyje lankėsi viceministras Martynas Norbutas, išsprendėme ir bendradarbiavimo klausimą su miestelio seniūnija, bendruomene. Kai Skuode su darbo vizitu lankėsi LR Seimo pirmininkas, numačiau jo vizitą į šį miestelį ir Akmenų muziejų. Manau, laimėjusi konkursą naujoji direktorė Gintarė Sakalauskienė savo jaunatvišku veržlumu ir energija įnešė ir įneš naujų vėjų. Noriu pasidžiaugti Mosėdžiu, kaip Mažąja kultūros sostine, tai pasitarnaus šio miestelio garsinimui šiais metais. Džiaugiuosi ir sveikinu mosėdiškius, o šio vardo pristatymo proga įteikiau mažosioms kultūros sostinėms sukurtą vėliavą. Iš Mosėdžio persikelkim į Barstyčius. Čia gyvena Skuodo rajono savivaldybės globos namų vaikai. Milijonai investuoti į globos namų renovaciją, tačiau jie nebeatitinka šiandienos reikalavimų, nes pagal naująjį Prezidentės inicijuotą įstatymą globos namų nebelieka... Vaikai turi keltis į artimą, primenančią šeimą, aplinką, t. y. jiems turi būti nupirkti butai. Iš akių nepaleidžiu šio klausimo. Seime kartu su administracijos direktoriumi Kaziu Viršilu lankėsi Barstyčių vaikų globos namų direktorė Renata Kašinskienė. Inicijavau susitikimą su SADM ministru Linu Kukuraičiu. Vėlgi pasitvirtina posakis: ,,Kas tinka miestui, netinka kaimui“. Čia vaikai šeimynomis gyvena namus primenančioje aplinkoje, nuošaliame patraukliame miestelyje, renovuotuose namuose, apsupti mielų darbuotojų. Ministras buvo atvykęs į vietą, pamatė ir suprato, kad vaikams tikrai čia sukurta artima namų aplinka. Ministerijos rašte, kurį po mūsų susitikimo atsiuntė SADM, sakoma, jog klausimas atidedamas iki 2020 metų ir ieškoma priimtinų sprendimų. Tikiu, jog šių globos namų langų ir durų tikrai neužkalsime, ir gyvens laimingi vaikai čia, Barstyčiuose. Matyt, reikės pagalbos ir renovuojant Ylakių bažnyčios bokštus. Kartu su administracijos direktoriumi Kaziu Viršilu jau tarėmės dėl finansinės paramos. Džiaugiuosi, kad Skuodo rajono bažnyčių kunigai kreipiasi ne tik į rajono savivaldybės vadovus, bet ir į mane asmeniškai. O kai gali padėti ar patarti, dvigubas džiaugsmas. Taip buvo ir su Lenkimų bažnyčios varpinės atnaujinimu. Sutarėme su klebonu G. Norvilu, nuo ko ir kaip pradėti žygius. Susitikome su regiono paveldosaugininkais, kurie negailėjo patarimų. Darbai toliau vyksta. Dėkui geranoriškai toliau dirbančiai rajono savivaldybės administracijai. Būtų galima daug kalbėti ir apie mūsų rajono savivaldybės sveikatos apsaugą. Daug prisidėjau, kad į mūsų rajoną atriedėtų dvi naujos greitosios med. pagalbos mašinos, atsirastų privatus ligų tyrimų centras, įsikūręs buvusiame vaikų ligų skyriuje, ligoninėje. Kartu su Skuodo VMVT viršininku Algimantu Želviu ieškome kelių ir būdų, kaip padėti ūkininkams kiaulių ūkiuose išspręsti AKM problemą, tariamės dėl biosaugos kontrolės. Raštas nukeliavo į kaimo reikalų komitetą ir ministeriją, diskusijos metu mūsų siūlymas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 35 ISSN 2538-8274 Tiražas 5000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užsak. Nr. 345

priimtas, siūlomu keliu jau einama. Dėl VIP paramos lėšų bibliotekos statybai su savivaldybių vadovais kretingiškiais ir skuodiškiais ne kartą kalbėjome su buvusia kultūros ministre Lijana Ruokyte-Jonson. Visiems įgrisusi tema – naujosios bibliotekos Skuode statybos baigimo darbai. Kretinga naują biblioteką jau turi, o Skuodas – ne. O darbai buvo pradėti tais pačiais metais, ir statybos buvo panašiame lygyje! Ir tai – ne Seimo narių pagalba ar nepagalba. Skuodo savivaldybės vadovų neapsisprendimas, šio neužbaigto statinio dalybos ir skirstymas atvedė ten, kur esame. Keletą metų savivaldybėje darbai strigo dėl viešųjų pirkimų, dėl netinkamų darbų rangovų pasirinkimo konkurso būdu, savo dalies prisidėjimo. Darbai šiuo metu nevyksta, valstybės lėšos įšaldytos iki kitų metų. Kretingoje naują biblioteką atidarėme jau prieš Naujuosius metus. Puikus jausmas, džiugina vaizdas, kuris traukia ir miesto gyventoją, ir turistą, čia verda kultūra. Turiu nuomonę: nereikėtų nuvertinti bibliotekos paskirties. Ji rajonui labai reikalinga. Čia žmonės ateina ne tik knygų pasiimti... Todėl bibliotekos pastatą reikėtų ir išsaugoti šiai paskirčiai – negalvojant, kas čia dar galėtų įsikelti. Po 2019 metų biudžeto patvirtinimo premjeras Saulius Skvernelis 2020 metais pažadėjo skirti lėšų naujojo sporto centro statybai, kurio techninis projektas jau yra paruoštas 2014 metais. – Ką manote apie jūsų LVŽS keliamą kandidatą į merus – Stasį Gutautą? – Tikiuosi, kad taip ir bus – Stasį Gutautą išrinksime tiesioginiuose rinkimuose į Merus, nes rajonui labai reikia dirbančio ir racionaliai mąstančio žmogaus. Puikiai matomi nuveikti darbai, pastangos, realios su juo siejamos viltys ir lūkesčiai. Džiugina sutvarkytas Skuodo šilumos ūkis, mažėjančios šilumos kainos gyventojams. Šiam žmogui „pamokų ruošti” nereikės. Kandidatas gerai žino rajono savivaldybės darbo specifiką – yra net tris kadencijas buvęs Skuodo rajono savivaldybės Tarybos nariu. Tačiau paskutinės kadencijos metu, tapęs UAB „Skuodo šiluma“ direktoriumi, buvo priverstas palikti tarybos nario mandatą dėl nesuderinamų pareigų. Jo vadybiniai gebėjimai leidžia manyti, kad tai – geriausias pasirinkimas rajono savivaldybei. Jei žmogus moka tvarkytis mažesniame ūkyje, neabejoju, kad Skuodo rajono savivaldybę pavers augančia, jaunėjančia, klestinčia, patrauklia.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Levutė Staniuvienė. Asmeninio albumo nuotr.

Dauguma rajono gyventojų turėtų būti suinteresuoti, kad rajonui vadovautų veiklus, patrauklus problemų matymu ir puikia vadybine patirtimi žmogus, nebijantis pasakyti tiesos ir pakovoti už Skuodo žemės ateitį. Juk MERAS yra viso rajono galva. Jei kas nutinka, visi žiūri ne į skyriaus vadovą, o į Merą. Kaip Seimo narei, teko dirbti Skuodo šilumos ūkio direktoriaus Stasio Gutauto inicijuojamu klausimu SADM dėl sezoninių darbų sąrašo papildymo. Seimui patvirtinus naująjį Darbo Kodeksą, sąraše nebeliko kai kurių sezoninių darbų, kurie labai reikalingi dirbantiems Skuodo šilumos ūkyje. Abu kartu šią problemą greitai išsprendėme. Tad kviečiu tinkamai pasirinkti!

Kandidatas į Skuodo rajono savivaldybės mero postą Stasys Gutautas. Akimirka po LVŽS suvažiavimo. LVŽS archyvo nuotr.

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius – Ingrida Petrošienė Tel. 8 670 20 970, el. paštas: pakrante@inbox.lt Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.