Issuu

Balsuokite už sąrašą nr.

Širvintų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 51

ISSN 2538-8274

UŽ ŠIRVINTAS, TURINČIAS ATEITĮ!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Širvintų skyriaus komandą sudaro kompetentingi, sąžiningi ir iniciatyvūs širvintiškiai, kurie mato daug aplaidumo Savivaldybės darbe, neracionalaus lėšų panaudojimo ir neefektyvių projektų įgyvendinimo atvejų. Kiekvienas iš jų bus patikimas Jūsų atstovas Širvintų rajono savivaldybės taryboje.

Sąrašo numeris

KVIEČIAME JUS 2019 M. KOVO 3 D. VYKSIANČIUOSE SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMUOSE BALSUOTI UŽ LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS ŠIRVINTŲ SKYRIAUS KANDIDATUS! LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS ŠIRVINTŲ SKYRIAUS RINKIMŲ PROGRAMA Mūsų pagrindiniai tikslai: - užtikrinti, kad Širvintose būtų patogu ir saugu gyventi kiekvienam iš mūsų; - siekti, kad medicinos paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos; - užtikrinti optimalų švietimo lėšų paskirstymą, skirti dėmesį neformaliam ugdymui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. - skatinti visų gyventojų saviraišką, bendruomeninius kultūros projektus.

- sudaryti sąlygas veikti bendruomenėms, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms. - užtikrinti, kad socialinės paslaugos ir socialinės išmokos būtų teikiamos skaidriai ir pasiektų visus, kuriems jų reikia. Širvintose – ne vieta nepotizmui ir neskaidriems viešiesiems pirkimams. Informacija, kuria disponuoja Savivaldybė, turi būti atveriama visuomenei, o bendruomenės – skatinamos aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime.

2 22 8

BALSUOKITE NR. 22 BALSUOKITEUŽ UŽLVŽS LVŽS SĄRAŠĄ SĄRAŠĄ NR. VYTAS ŠIMONĖLIS

Daug metų esu Jūsų atstovas Širvintų rajono savivaldybės taryboje. Kaip buvęs rajono meras negaliu būti abejingas tam, kad rajonas tampa vieno asmens įkaitu. Esame ir būsime laisvi savo krašto šeimininkai. Atraskime ryžto pakeisti viską, kas griauna mūsų pasitikėjimą vieni kitais, demokratija, valstybe. Susigrąžinkime nusavintą ir įbaugintą savivaldą!

JOLANTA MISELIENĖ

ALYTĖ SKEBERIENĖ

JONAS GRYBAUSKAS

Virš 30 metų esu širvintiškė. Man svarbu, kokiomis nuotaikomis čia gyvename, kokias perspektyvas čia turime. Savo energiją, atkaklumą, ryžtą, viešojo administravimo magistro žinias naudosiu tam, kad Širvintų kraštas turėtų ATEITĮ, kad Tarybos priimami sprendimai nebūtų vienadieniai, populistiniai, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai ir tik žmonių gerovei kurti.

Daugiau nei 30 metų dirbau Širvintų rajono švietimo sistemoje. Buvau švietimo vadybos ekspertas - konsultantas, todėl gerai žinau rajono švietimo problemas. Tapęs Tarybos nariu sieksiu optimalaus švietimo lėšų paskirstymo ugdymo įstaigoms, skirsiu dėmesį neformaliam ugdymui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.

INGA MATUKAITĖ

Kaip ir Jūs – gyvenu Širvintų rajone, todėl man svarbu, kad čia būtų patogu ir saugu gyventi, būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas, sudarytos sąlygos vaikų ir suaugusių sportinei, meninei ir kultūrinei veiklai, užtikrintas sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumas. Esu išsilavinusi, drąsi, iniciatyvi ir atsakinga, todėl siekiu tapti Širvintų rajono savivaldybės tarybos nare.

EUGENIJUS ŽITLINSKAS

Esu advokatas. Mano darbas – padėti žmonėms ginti savo teisėtus interesus. Būdamas Tarybos nariu sieksiu, kad Savivaldybės administracijos ir Tarybos priimami sprendimai būtų teisėti, kad administravimo procedūros būtų skaidrios. Širvintų rajono savivaldybės veikla turi būti vieša ir žinoma rajono žmonėms!

DAIVA VENCEVIČIENĖ

Širvintos – mano gimtasis miestas. Nesantaika ir konfliktai mūsų rajone, žmonių susiskaldymas mane labai liūdina. Mano didžiausias noras ir siekis – draugiškas ir klestintis Širvintų rajonas! Mano darbas Taryboje būtų grindžiamas sąžiningumo, teisėtumo, viešumo ir skaidrumo principais. Įgytas aukštasis socialinių mokslų išsilavinimas padės siekti šių tikslų.

Daugiau nei 40 metų mano kasdieninė veikla susijusi su sveikatos apsauga, iš jų 38 metai – Širvintose. Mūsų rajone, kaip ir kituose mažuose rajonuose, trūksta medicinos specialistų, o tai apsunkina gyvybiškai reikalingų paslaugų prieinamumą ir kokybę gyventojams. Atstovaudama Jums, sieksiu gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir jų kokybę, stengsiuosi deramai atstovauti gyventojų ir medikų visuomenės lūkesčiams.

KAROLINA SNITKIENĖ

Širvintose sukūrusi šeimą, pamačiau daug probleminių sričių, susijusių su šeimos gerove. Kadangi prioritetu laikau darnios šeimos puoselėjimą, būdama Tarybos nare itin daug dėmesio skirsiu šeimai palankios aplinkos kūrimui ir vaikų užimtumo galimybių didinimui. Sieksiu, kad mūsų rajone parama šeimai neapsiribotų tik finansine išraiška. Ji turi derėti su socialine ir švietimo politika.

VIKTORIJA URBANAVIČIENĖ

KĘSTUTIS GEČYS

Širvintose gyvenu jau 42 metus. Dirbau Širvintų savivaldybėje, po to 33 metus šilumos ūkyje. Esu darbšti, sąžininga, paprasta, o svarbiausia teisinga, todėl, manau, sugebėsiu tinkamai atstovauti savo rinkėjams. Mano didžiausias dėmesys, atliekant tarybos nario pareigas, būtų skiriamas Savivaldybės įmonėms, ypatingai „Širvintų šilumai“. Sieksiu, kad šiluma Širvintose vėl būtų viena pigiausių Lietuvoje.

Širvintų rajonas man yra savas, nes čia gimiau ir gyvenu. Esu įgijęs aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą. Devyniolika metų dirbau socialinį darbą, todėl puikiai išmanau šią sritį. Būdamas Tarybos nariu atstovausiu socialiai pažeidžiamų žmonių interesams. Sieksiu, kad socialinės paslaugos ir socialinės išmokos būtų teikiamos skaidriai ir pasiektų visus, kuriems jų reikia.

LAIMUTĖ SNITKIENĖ

ALGIS ŠALKAUSKAS

Visur ir visada esu už tvarką. Manau, kad tik tvarkingai ir sąžiningai dirbdami, gerai atlikdami savo pareigas galime padaryti mūsų visų gyvenimą gražesnį ir prasmingesnį. Įgijusi ekonomikos bakalauro laipsnį, šiuo metu dirbu vadybininke. Šios savybės labai svarbios mano darbe. Tvarkos ir sąžiningumo sieksiu ir būdama Tarybos nare.

JŪRATĖ ŠIUKŠTIENĖ

LAURYNAS GOLOVČIANSKIS Širvintų rajone esu įkūręs pramoninį bitininkystės ūkį. Tai nėra mano pagrindinė veikla, tačiau savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad kaime galima vykdyti veiklas, kurios duoda finansinės naudos. Būdamas Tarybos nariu sieksiu gerinti gyvenimo kokybę kaime, rūpinsiuosi kaimo gyvenviečių išlikimu, rajoninių kelių infrastruktūros gerinimu.

Esu ūkininkas ir veislininkystės specialistas. Tarybos nariu buvau iki 2015 m. tris kadencijas, vadovaujant trims merams. Nebenoriu būti nuošalyje ir stebėti, kaip šiuo metu yra supriešinti gyventojai ir griaunama Širvintų savivalda, todėl siekiu būti išrinktas Tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariai privalo tartis, diskutuoti, įsiklausyti į kiekvieną nuomonę ir tinkamai atstovauti kiekvienam širvintiškiui.

LINA KRUŽIKIENĖ

ARŪNAS OŽIŪNAS Širvintos yra mano namai. Čia sukūriau šeimą, įsteigiau ir beveik 10 metų vadovauju tarptautinei krovinių ir transporto logistikos įmonei. Todėl žinau, kokios sąlygos turi būti sudarytos, kad kurtųsi verslas. Būdamas Tarybos nariu sieksiu pritraukti investuotojus, kurie plėtotų ir steigtų verslą Širvintų rajone, kurtų naujas darbo vietas, skatinsiu gyventojų verslumą.

Aš už sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą! Todėl tapęs Tarybos nariu savo dėmesį skirsiu būtent šiai sričiai. Sieksiu, kad Širvintų krašte būtų sutvarkytos ir visiems prieinamos viešos erdvės, kad jos būtų pritaikytos aktyviam vaikų, jaunimo, suaugusių žmonių laisvalaikiui, sportui ir poilsiui gamtoje.

REMIGIJUS ČIRBA

ČESLOVAS BAKASĖNAS

Širvintos – mano gimtinė. Čia užaugo mano dukros, čia auga mano anūkai. Todėl man svarbu, kad Širvintų rajone būtų patogu ir gera gyventi. Būdama Tarybos nare inicijuosiu ir palaikysiu sprendimus, kurie skatins jaunas šeimas kurtis mūsų rajone. Sieksiu, kad būtų užtikrinamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, skiriamas finansavimas pradinukų prailgintoms grupėms, plečiama neformalaus ugdymo užsiėmimų pasiūla.

Daug metų gyvenu Lapelių kaime, aktyviai dalyvauju šios gyvenvietės bendruomenės veikloje. Būdamas Tarybos narys atstovausiu širvintiškių, gyvenančių kaimiškose vietovėse, interesus. Žinau jų problemas: prasti keliai, neapšviestos gatvės, neišgirstos bendruomenių keliamos problemos. Tikiu, kad tik nuosekliai dirbdami kartu mes galime sukurti gražią, saugią ir patogią ateitį savam kraštui

Jau daug metų užsiimu smulkiu verslu Širvintose: mieste turiu pramoninių prekių parduotuvę ir prekybos vietą turgavietėje. Man yra suprantamos problemos, su kuriomis susiduria smulkusis verslas. Būdama Tarybos nare dėsiu pastangas, kad būtų sukurta palankesnė aplinka verslui, kad būtų mažinama administravimo našta ir skatinamas naujų darbo vietų kūrimas.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai,

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija?

Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau

labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši politinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia

per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,

kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato

priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik

ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę.

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika.

Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,

korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Olgos Posaškovos nuotr.

(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į

šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –

vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstymokamos pensijos yra indeksuojamos ir bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“. Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsi-

bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

biausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ

ALEKSANDRA MINAJEVA

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svar-

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NAUDINGA ŽINOTI. Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė PetkevičaitėBitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija traukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja:

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl.

ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, Meras turi uždegti, įtikinti, padėti susitarti. „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir su- patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis ben- Jis neretai lyg mediatorius, padedantis susitrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anks- druomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, da- taikyti, atrasti kompromisus.“ čiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, limi“, – įsitikinusi Neringa. Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji nekad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, galvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų žmoatlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi motenės prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS ris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į abejinga procesams, kurie, mano manymu, Seimas yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai VALDYMĄ veda ne prie paties geriausio scenarijaus. panašių raginimų išgirdau keliolika kartų, Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimtinę? visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darbo bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik viežiniasklaidoje, 10 metų savame versle mane ną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė patirtis. ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, Šiuo metu dirbu žemės ūkio ministro pataambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi rėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į gimtąjį kraštą veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jaupatirtį ten, kur jų labiausiai reikia. tė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.„Tėvelis Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas VALĖ MEILŪNIENĖ mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėkardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaresjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: tur- niu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar švaistau labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais tingas savo įvairove, priglaudžiantis ir vietinius, eismo kamščiuose. O svarbiausia – dirbsiu jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvensiu saapie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulp- vame krašte – kur žemaičiai kietai pabara, niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigrieb- tūrų, suolelių, daug žalumos. Kuriant namus kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai myli davo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas Molėtų rajone labai svarbi ramybė, jaukumas, ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakojo ji. būtų – tik nepasiduok!“ aplinka, draugiška bendruomenė, žmogiškųjų Kandidatė neslėpė, kad kažkada svajojo Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau išteklių sukūrimas, kad šio miesto nesinorėtų gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, kaip vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. keisti į kitą kraštą“, – rajoną apibūdina LVŽS kan- studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeimą ir Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Bū- didatė į meres Valė Meilūnienė. gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo svajonę. tinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ BanJi pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsiradus Bet bėgant metams supratau, kad esu gamdžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinu- daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieni- tos vaikas. Su šeima gyvename atokiau nuo kų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų niais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau visada gal- laiką gamtoje. Propaguoju sveiką gyvenimo mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų vojau apie savo kraštą. Čia mano širdžiai mielas, būdą, tad man itin svarbi aplinka, oras, galikažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti jaukus, brangus kiekvienas kampelis, kuriame mybė sportuoti.“ svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę gyvena ypatingi žmonės, nebijantys iššūkių ir Šeima politikę labai palaiko ir skatina. šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, atsakomybės, nestokojantys idėjų. Taip ir pati „Mano vyro pirmoji profesija – politologitu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės nepastebėjau, kaip atsirado vidinis noras ištarti ja. Abu įvairiais gyvenimo periodais esame tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane garsiai ir daryti tai, kas svarbu ne kaip asmeniui, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad bet mums visiems, ateities kartoms. Tai virto atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, realybe – tapau pradedančiąja politike. Šeima kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į paragino būti stipria, nepasiduoti, siekti užsi- viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės brėžto tikslo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sis- žinodami mano charakterio bruožus, įvertino, visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo temai ir siekti naujovių.“ kad esu drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skati- metu devyneri, apie politiką žino daug dauNeringa mano, kad merui pirmiausia reikia no kandidatuoti ir palaikė mano siekį.“ giau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuo- Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė ti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuožmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiau- suburianti bendruomenę, nepriklausomai nuo kauja: „Po rinkimų važiuosime į Druskininsia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karjeristė, kus ir kaip žmonės pailsėsime“. kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliep- dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, iššūBičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pati. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su kių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės manimi reiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypažmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai aplankysiu vi- tingai daug nerimo pamačiau savo tėčio tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo sas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu apie jų šian- veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi kandidatė. dienos rūpesčius ir ateities vizijas. Stengsiuosi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų iš- pokalbiais ir diskusijomis, bendrai kuriamais imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, girsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo at- projektais įtraukti bendruomenę į valdymą“, – kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O stovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini savo mintimis dalijosi būsimoji Molėtų merė. jei interneto platybėse kažkas nusprendė su ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvatik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA liečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks daugelį metų. Jei jau esi politikas, tai autoSĖKMĘ SAVO KRAŠTUI rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie matiškai esi blogas ir su tavimi negalima mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti būti draugais“, – atviravo politikė. išvykusius kraštiečius? Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finanrinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasuoti programas, kurių finansavimas dažnu miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedaranbet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, bet tis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris ir nuo visos komandos. Turi sutapti siekiai, atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau stratevisi vienodai turi suprasti tikslus ir uždavigijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš nius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiausia reikiekybinių į kokybinius.“ kia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. Todėl praĮ Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji dėsiu nuo žmonių. Be bendražygių aš esu „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žoniekas. Investuotojus pritrauksime ir darbo džiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kuvietas sukursime tik atlikę daug namų darbų VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ rortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas galimyVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikinusi, bes. Ūkininkams ir smulkiesiems verslininjaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar kams pagelbėsime tik išgirdę ir įsigilinę į jų problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pa- moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžinin- bėdas.“ kankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, gas ir linkęs padaryti daugiau, nei iš jo reiPasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo kalauja pareiginės instrukcijos. Čia ypatingai žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Tokie tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose reikia iniciatyvumo, kūrybiškumo. Meras žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu benžmonės daug šiltesni, bendravimas daug as- atsakingas, kad projektai gimtų ir judėtų draujantis žmogus, neabejingas tam, kas meniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos pirmyn. Jis yra pagrindinis variklis. Jis ir ko- vyksta aplink mane – pradedant artimiausia ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams mandos lyderis, kuris suburia ir veda pirmyn. bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug

metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“. Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio

albumo nuotr.

Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dova-

nas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi

paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino.

Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Olgos Posaškovos nuotr.

„Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose

ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus

Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

2 11

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Daugiau nei 30 metų esu širvintiškė. Mano dukra, sukūrusi šeimą, taip pat nepaliko savo gimtojo miesto ir čia augina mūsų anūkus. Be Širvintų savo gyvenimo jau neįsivaizduoju, esu tvirtai įleidusi šaknis į šio krašto žemę. Todėl man ne tas pats, kokiomis nuotaikomis čia gyvename, kokias emocijas čia jaučiame, kokias perspektyvas čia turime. Man labai svarbu, kad Širvintos ir čia gyvenantys žmonės turėtų ATEITĮ. Savivaldybės darbe matau daug aplaidumo, neracionalaus lėšų panaudojimo, neefektyvių projektų įgyvendinimo atvejų. Daugelis šiuo metu Tarybos priimamų sprendimų – vienadieniai, populistiniai, pritaikyti savanaudiškoms grupėms. Jie neaptariami su visuomene. Mano įsitikinimu, tik visuomenė gali nutarti, kas svarbu ir ko reikia Širvintų rajono žmonėms. Šią kadenciją rajono valdžia daug dėmesio ir lėšų skiria viešiesiems ryšiams ir spaudoje, ir televizijoje, vis pabrėždama, kad dirbama dėl krašto žmonių, dėl jų gerovės. Bet pasakykite, kaip galima dirbti dėl žmonių, nežinant jų nuomonės vienu ar kitu klausimu. Dabar vyrauja tokia praktika, kad su vietos gyventojais visai nesitariama, o neretai jiems bandoma tik primesti savo sprendimus arba informacija pateikiama tik tada, kai jau būna vėlu kažką pakeisti. Esu asociacijos „Širvintų miesto bendruomenė“ įkūrėja ir ilgametė jos pirmininkė. Visuomeninės veiklos patirtis prasidėjo dar anksčiau, nuo labdaringos veiklos, kai ėmiausi iniciatyvos padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Tad vieną pavasarį, kai žmonės organizuoja įvairias talkas, kuopia namus, kreipiausi į miestiečius, siūlydama neišmesti jiems jau nebereikalingų, bet savo funkcijų dar nepraradusių buities reikmenų ir jais pasidalyti su sunkiau besiverčiančiais. Sulaukiau daug skambučių, žmonės noriai dalijosi. Susisiekiau su seniūnijų atstovais, socialiniais darbuotojais, nurodžiusiais šeimas, kurioms tuo metu labai reikėjo tokios pagalbos. Sukūrus bendruomenę, ši veikla nenutrūko. Ėmėme ieškoti būdų, kaip ją plėsti. Kreipėmės į tuo metu Aplinkos vicemero pareigas ėjusį Liną Jonauską su iniciatyva stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse skirti vietas tokiems, savo gyvavimą dar galintiems pratęsti, daiktams ir suteikti galimybę žmonėms juos nemokamai iš ten pasiimti. Smagu, kad į mūsų iniciatyvą buvo atkreiptas dėmesys ir dabar ji jau įgauna pagreitį. Lietuvoje tokių aikštelių vis daugėja. Gaila, kad mūsų rajono valdžia taip ir nesurado galimybės to padaryti. Niekada nepriklausiau jokiai partijai ir dabar nepriklausau, nors ne kartą buvau kviečiama tapti ne vienos partijos nare. Iki šiol išlikau nepartinė. Kodėl? Todėl, kad daugelį metų, sekdama politinius įvykius Lietuvoje, matau, jog politinės diskusijos ir politiniai veiksmai orientuoti į paviršutinius dalykus, neturi aukštesnių tikslų. O ir partijų jungimasis, narių perbėgimai, vertybių nepaisymas, koalicijų kūrimai nedidina rinkėjų pasitikėjimo jomis. Aš tikrai niekada negalėčiau dirbti vienoje komandoje su žmonėmis, kuriais nepasitikiu, kurie keičia partijas kaip kojines dėl savo asmeninių interesų ir ambicijų. Kartais rimtų partijų kandidatai, prieš rinkimus daliję tokius, rodos, konstruktyvius pažadus, po rinkimų susižavi „auksinio balso“ teise ir už šiltesnę vietą parsiduoda, atsisako savo taip garsiai deklaruotų vertybių. O kitiems rinkimams artėjant vėl „prabunda“ ir „praregi“. Vėl dalija rinkėjams

Kodėl sutikau kandidatuoti į Širvintų savivaldybės Tarybos narius?

Alytė Skeberienė. Kandidatės numeris Valstiečių ir žaliųjų partijos sąraše – 2.

pažadus, įvardindami rajone vykstančias negeroves, nedaromus ar neskaidriai daromus darbus. Ir man kyla klausimas: juk buvote valdančiųjų grupėje, kodėl nedarėte ar leidote veikti neskaidriai, kodėl tik paklusniai kilnojote savo rankas leisdami švaistyti rajono turtą, eikvoti jį rajonui naudos nenešantiems, tik kai kurių personų ambicijas tenkinantiems projektams? Kur buvo Jūsų politinė atsakomybė? Juk rinkėjai Jumis pasitikėjo, o Jūs juos apgavote. Tokių „politikų“ nevertinsiu niekada. Rajonuose rinkėjai renkasi ne partijas. Jie renkasi asmenybes. Sutikti kandidatuoti į Širvintų rajono savivaldybės tarybos narius pasiryžau pakviesta Vyto Šimonėlio – ilgamečio Tarybos nario ir buvusio mero, – nes gerbiu šitą žmogų. Savo atkakliu darbu Taryboje jis ne kartą įrodė, kad tinkamai vykdo rinkėjų jam deleguotas funkcijas, siekia užkirsti kelią neskaidriems viešiesiems pirkimams, rajono biudžeto lėšų švaistymui. Aš tikrai nesakau, kad šioje kadencijoje nėra padaryta gražių darbų. Smagu, kad jaunimas turi dar vieną aktyvaus laisvalaikio leidimo vietą – paplūdimio vandens

slides. Pagyros vertas „Šimtmečio naujagimių“ parkas. Smagu bus kiek paaugusius anūkus nuvesti į naujai sutvarkytą „Vaikystės stotelę“. Atsiradusi dar viena viešoji erdvė Kultūros centro kiemelyje tikrai labai patogi nedideliems, bet jaukiems renginiams. Bet tos nesibaigiančios šimtmečio statybos iš kantrybės gali išvesti net ir kantriausius. Jau dvejus metus vykstanti aikštės statyba prie seniūnijos pastato, antrus metus vis tiesiamas bet niekaip nenutiesiamas tiltas į paplūdimį, vis tvarkomas ir vėl iš naujo pertvarkomas pėsčiųjų takas prie tvenkinio. Apie baseino statybą net ir kalbėti nesinori. O kiek dar iš savo kiemų į gatvę negalės išeiti Jaunimo gatvės gyventojai? Visur tik pradėta, išrausta ir nepabaigta. Kodėl? Gerbiamieji, ar pradedate savo namų statybas, neturėdami statybinių medžiagų ar nepasiskaičiavę savo galimybių? Ar pradedate remontą namuose, neplanuodami jo užbaigti? Tai kodėl tokias nepakenčiamas sąlygas sudarote savo rajono gyventojams? Jei padedate po vieną plytą kasdien, jei išrausiate po vieną duobę kas savaitę ir kas mėnesį vis taisote savo

broką, tai šitas „statybų apkasų“ metas dar ilgai nesibaigs, sudarydamas didžiulių nepatogumų rajono gyventojams. ES paramą ir valstybės pagalbą reikia naudoti skaidriai. Kodėl savo asmeninį biudžetą planuojantys žmonės visuomet skaičiuoja, kas apsimoka, kas ne, kur ir kam reikia teikti prioritetą, o kas dar gali palaukti? Todėl niekaip nesuprantu, kodėl atidarius rajono biudžeto piniginę, visas ūkiškumas bemat išgaruoja. Čia jau senus pastatus sugebame nugriauti už 70 tūkstančių Eur, nors galėtume ir už 15 tūkstančių tai padaryti. Čia jau 18 butų pastatome už tiek, už kiek kiti pastatė 50. Tiesiame tiltus ir po kelis kartus asfaltuojame tuos pačius kelius, o rajone nelieka pinigų net kaimo kelių greideriavimui. Oi kaip praverstų šioje srityje didesnė Savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų finansų kontrolė. Šioje kadencijoje įsivyravo nepotizmas, savų protegavimas, visiškas kitų nepaisymas ir ignoravimas. Ir tai pasireiškia įvairiais lygmenimis. Net ir pačioje Taryboje. Iš 21 tarybos nario net 9 savivaldybės politikai, kuriems savo balsus skyrė rinkėjai, yra tarsi izoliuoti nuo veiklos. Jie nekviečiami į viešus renginius kaip Tarybos nariai, į jų paklausimus neatsakoma, jie neturi galimybės susipažinti su kai kuriais dokumentais, jų nėra Davivaldybės istoriją atspindinčiose nuotraukose. Ar tai normalu? Tikrai ne! Taigi, kodėl einu į rinkimus? Aš noriu didžiuotis savo rajonu, žinoti, kad jis neišnyks. Aš noriu būti tikra, kad įstatymai visiems galioja vienodai. Aš noriu, kad atėję į valdžią prisimintų, kad atėjo ne valdyti, o tarnauti žmonėms. Aš noriu, kad Savivaldybės sprendimai būtų rengiami ir svarstomi viešai, atvirai ir išsamiai informuojant gyventojus, kad žmonės turėtų galimybę su jais susipažinti ir pareikšti savo nuomonę. Aš noriu, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai, sukuriant konkretų, ekonomiškai naudingą nevienadienį rezultatą rajonui. Aš noriu, kad Širvintų rajonas ne tik „pudruotų nosytę ir padažytų blakstienas“, bet kad jis stiprėtų, o jo žmonės gyventų oriai. Būdama Tarybos nare, visus šiuos norus paversiu darbais.

Alytė Skeberienė džiaugiasi subūrusi aktyvią ir stiprią bendruomenę.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 12

Ar egzistuoja Širvintų savivaldybėje savivalda? Vytas Šimonėlis Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys esu nuo 1997 metų, bet neprisimenu, kad Tarybos veikla būtų organizuojama taip, kaip tai vyko šią kadenciją. Nors turime tris komitetus (be Kontrolės komiteto) ir jų pirmininkus (aš priklausau Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komitetui, kuriam vadovauja Darius Valkauskas), neprisimenu, kad Komiteto pirmininkas būtų kada sukvietęs Komiteto posėdį, kuriame apsvarstytume aktualius reikalus. Prieš kiekvieną Tarybos posėdį gaunu el. laišką iš Savivaldybės, kad yra organizuojamas bendras visų komitetų posėdis, tiksliau būtų pasakyti, – repeticija prieš Tarybos posėdį. Prašiau Komiteto pirmininko sukviesti mūsų Komiteto posėdį, tačiau atsako nesulaukiau. Mes, Tarybos nariai, kurie pagal Vietos savivaldos įstatymą esame atsakingi už Savivaldybės turto valdymą, neturime galimybės iš Savivaldybės administracijos ir merės sužinoti, kodėl taip neskaidriai ir nemokšiškai atliekami viešieji pirkimai, ir kur nukeliavo dešimtys tūkstančių Plikiškių tiltui, Barskūnų mokyklai skirtų pinigų, kodėl buvo pasirašyta tokia Sporto komplekso (baseino) sutartis, kai prarasta šimtai tūkstančių eurų valstybės ir Savivaldybės biudžeto pinigų, kodėl 180 m žvyruoto kelio remontas kainavo 127 050,00 Eur (atitinkamai 1 km – 706 000,00 Eur), kas atsakingas už 2 kambarių, 37 kv. m. buto be patogumų „remontą“ už 29 210,92 Eur, kas organizavo neskaidrų komunalinių atliekų konteinerinių aikštelių įrengimo darbų pirkimą ir į šią negražią istorija dar įvėlė UAB „Širvintų šiluma“, kodėl Savivaldybei skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos skirstomos nesilaikant Savivaldybės tarybos patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos aprašo ir t.t. Tarybos nariams nėra žinoma, kokiais kriterijais vadovaujantis atrenkami objektai. Kodėl, atlikus sąraše patvirtintų objektų (kelių, gatvių) viešuosius pirkimus, dalis objektų iš einamųjų metų sąrašo išbraukiami, vietoj jų įtraukiami nauji objektai ir vėl atliekami nauji pirkimai neturint tam skirtų asignavimų (lėšų). Be to, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų objektų sąraše nurodoma tik dalis objekto, įsigyto atlikus viešąjį pirkimą vertės, kad nebūtų viršyta bendra Savivaldybės skirtų lėšų suma. Savivaldybės administracija be Savivaldybės tarybos sutikimo kiekvienais metais sudaro po keletą didelės vertės kelių (gatvių) remonto, rekonstravimo darbų sutarčių su rangovais, neturėdama numatyto finansavimo. Yra tokių sutarčių, kurios sudarytos dar 2016 m. Bendra tokių sutarčių, t.y. ir Savivaldybės finansinių įsipareigojimų, suma 2018 m. gruodžio 31 d. yra apie 1,3 mln. Eur. Savivaldybės valdžia į tokius klausimus atsako, kad tai – konfidenciali informacija, ir šis klausimas nesusijęs su Tarybos nario veikla. Ar tikrai? Gal pasiskaitykite, ponai, Vietos savivaldos įstatymą. Be to, ar tai privatus valdžios „UAB‘as“, ar Širvintų rajono

Tokia situacija Savivaldybėje yra nesuderinama su vietos savivaldos atstovaujamosios demokratijos, veiklos skaidrumo, atsakingumo savivaldybės bendruomenei, principais.

Vytas Šimonėlis. Kandidato numeris Valstiečių ir žaliųjų partijos sąraše – 1.

savivaldybėje turime naują veiklos formą, kurią galima būti įvardinti – verslas valstybės tarnyboje? Akcinėje bendrovėje po pirmo tokio darbų pirkimo susirinkę akcininkai direktoriaus paklaustų – kas tai padarė, pas ką nukeliavo „nuomilžis“ ir kas padengs

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 51 ISSN 2538-8274 Tiražas 3000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 363

bendrovei padarytą žalą? Savivaldybės taryboje dalis Savivaldybės tarybos narių nesidomi, neišmano ir nejaučia atsakomybės už savo darbą, o klusniai kilnoja rankas. Toks neatsakingas dalies Tarybos narių darbas privedė prie situacijos, kai Širvintų rajono savivaldybė per 2016-2018

metus, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės investicijų programą, nupirko visus rangos (statybos) darbus kartu su projektavimo paslauga ir pasirašė sutarčių už maždaug 14 mln. Eur. Tokio pobūdžio pirkimuose neapibrėžtumas dėl pirkimo objekto, nepakankamai aiškios pirkimo sutarties sąlygos neišvengiamai didina (apie 20 procentų) įsigyjamų darbų kainą. Lietuvoje nėra kitos tokios savivaldybės, kuri taip neatsakingai vykdytų viešuosius pirkimus, taip neefektyviai ir neracionaliai panaudotų skirtas lėšas. Tačiau Savivaldybės tarybos nariams – valdančiajai daugumai – tokia situacija tinkama. Be aukščiau minėtų 4 Savivaldybės tarybos komitetų dar buvo suformuotos ir Etikos bei Antikorupcijos komisijos. Tačiau šių komisijų pagrindą irgi sudarė valdančiosios daugumos ir visuomeninių organizacijų atstovai, kurie buvo susiję su Savivaldybės tarybos dauguma. Esant tokiai situacijai, komisijos negalėjo atlikti Vietos savivaldos įstatymu ir Tarybos reglamentu suteiktų joms įgaliojimų, jų veikla tapo formali, skirta politiniams oponentams „pamurkdyti“. Tokia situacija Savivaldybėje yra nesuderinama su vietos savivaldos atstovaujamosios demokratijos, veiklos skaidrumo, atsakomybės bendruomenei principais.

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorė – Inga Matukaitė Tel. 8 647 45 955, el. paštas: inga.matukaite@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.