Už žemę ir žmogų Šiaulių miestui, 2019 Nr. 12 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Šiaulių miestui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 12

ISSN 2538-8274

UŽ DARNĄ ŠIAULIUOSE!

Skaitykite 8 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 9 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 7 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kandidato į merus rinkimų programa Aurimas ŽVINYS 2019 m. savivaldos tarybų rinkimuose esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun gos (LVŽS) nepartinis kandidatas į Šiaulių miesto merus. Darbą Šiaulių miesto savi valdybėje pradėjau kartu Pranu Nainiu 2016 m., kai du LVŽS Šiaulių miesto tary bos nariai dr. Stasys Tumėnas ir prof. Arū nas Gumuliauskas buvo išrinkti į Seimą. Tai buvo metas, kada tuometinė miesto valdžia, neišlaikiusi pirmųjų Lietuvoje tiesioginių mero rinkimų ir pasikeitusių savivaldos įstatymų išbandymų, atsidū rė ant pirmalaikių rinkimų slenksčio. Bū tent tuo metu mūsų priimti sprendimai bei nuoseklus ir kantrus darbas Taryboje leido stabilizuoti politinę padėtį, užtikri no daugelio pradėtų darbų tęstinumą ir naujų projektų pradžią. Tai suteikė ne tik daug neįkainojamos patirties, bet ir leido mums įrodyti, jog esame atsidavę miestui, patikimi partneriai ir tardamiesi vieni su kitais visada galime rasti išeitį iš kebliausių situacijų. Kaip ir LVŽS, vadovaujuosi ir lieku ištikimas vertybėms ir principams, kurie laiduoja sau gų, orų ir sveiką žmogaus gyvenimą mieste, kurio šeimininkas ir kūrėjas yra kiekvienas šiaulietis. Manau, kad tik mes patys, šiau liečiai, galime (su)kurti tokį miestą, kuriuo didžiuosimės patys, juo džiaugsis ir svečiai.

ansambliams, vaikų ir jaunimo teatrams ir kt.) bei vaikų ir jaunimo meniniam kultūri niam užimtumui užtikrinti. Profesiona liems ir mėgėjų meno kolektyvams pri taikytos infrastruktūros plėtra bei atnaujinimas;

Manau, atėjo metas kiekvienam iš mūsų suvienyti jėgas ir kurti klestintį bei savitą, originalų MŪSŲ VISŲ MIESTĄ – ŠIAULIUS.

Aurimas Žvinys

Sauliaus Jankausko nuotr.

Ateinantys ketveri metai bus kupini dide lių darbų ir iššūkių daugelyje svarbių ir nuo miesto gyvenimo neatsiejamų sričių. Pami nėsiu kelis svarbesnius: miesto kultūrinio gyvenimo vystymas daugiau dėmesio skiriant nevyriausybinių organizacijų meno kolektyvams (senjorų

švietimo sistemos pertvarka ir regioninis reformų įgyvendinimas, švietimo įstaigų bendruomenių visapusiško saugumo už tikrinimo siekiamybė mieste (tai ne tik fi nansai, bet ir fizinių erdvių pritaikymas as menims, turintiems įvairių negalių, sveiko bei kokybiško maitinimo paslaugos ir kt.); sveikos gyvensenos ir sveikatai saugios ekologiškos aplinkos kūrimas mieste (par kuose, aikštėse, kiemuose ir pan.); kokybiškų socialinių bei viešųjų paslau gų užtikrinimas, ypač socialinę atskirtį pa

tiriantiems žmonėms (neįgaliųjų šei moms, senjorams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir pan.); investicijų į miestą pritraukimas ir verslo skatinimas (atkreipiant dėmesį į oro uosto įveiklinimą ir LEZ infrastruktū ros tvarkymą); „Urban“ programos sėkmingų projek tų tęstinumo ir kokybiško bei sklandaus jų įgyvendinimo užtikrinimas. Sau, kaip kandidatui į merus, keliu tiks lą užtikrinti, kad šie ir kiti darbai būtų vykdomi kaip įmanoma sklandžiau, ko kybiškiau ir neštų kuo didesnę naudą miestiečiams. O tam būtinas kasdienis dialogas su visuomene, įvairiomis mi krorajonų ir kt. bendruomenėmis, nevy riausybinėmis organizacijomis, visomis politinėmis jėgomis (partijomis bei ko mitetais) ir, žinoma, sutelktas komandi nis visų darbas siekiant gerovės kėlimo mieste. Manau, atėjo metas kiekvienam iš mūsų suvienyti jėgas ir kurti klestintį bei savitą, originalų MŪSŲ VISŲ MIESTĄ – ŠIAULIUS. Todėl būdamas meru vadovausiuosi skaidrumo, sąžiningumo, komandinio darbo ir inteligentiško, kultūringo bendra vimo principais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių skyriaus 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų prioritetai

miestui ir šiauliečiams: MES UŽ DARNĄ ŠIAULIUOSE 2019 m. rinkimuose LVŽS lieka ištikima savo vertybėms ir principams, kurie skatina kurti saugų, orų ir sveiką žmogaus gyvenimą mieste, kurio šeimininkas ir kūrėjas yra kiekvienas mūsų. Tad pristatome Jums, mieli ir garbūs šiauliečiai, pagrindines tobulintinas sritis bei pozityvius pokyčius, kuriuos stengsimės įgyvendinti per ateinančius ketverius metus. 5 sritys: Ekologiška ir žalia aplinka mies te. Ekonomiška ekonomika (smulkiojo ir vidutinio šeimos verslo rėmimas). Empatiš ka ir saugi aplinka švietime ir ugdyme. Et nokultūros puoselėjimas ir materialinis jos rėmimas (ypač nevyriausybinio sektoriaus). Efektyvus valdymas savivaldos struktūrose (socialinė rūpyba, vaiko ir neįgaliųjų teisių sauga ir kt.). Keletas veiklų miestui ir šiauliečiams: rekreacinės erdvės visai šeimai, dviračių ta kai turi būti šiuolaikiškai įrengti ir (ar) atnau jinti bei nuolat prižiūrimi, skelbtini nerūky mo zonomis; švarios aplinkos kiemuose, privačių gyve namųjų namų rajonuose, parkuose užtikrini mas – savivaldos ir bendruomenių garbės reikalas (atliekų rūšiavimas, savalaikis išveži mas ir kt.); sveikos mitybos įpročių skatinimo progra ma „Sveika ir skanu“ visose miesto ikimoky klinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose; sąlygų jauniems ir perspektyviems medici nos specialistams atvykti į Šiaulius ir juose jaukiai įsikurti sudarymas;

LVŽS kandidatai į Šiaulių miesto tarybą su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Sauliaus Jankausko nuotr.

didinti neformalaus ugdymosi galimybių finansavimą kultūros ir švietimo centrams (ypač nevyriausybiniam sektoriui); prioritetas investicijoms į kultūros įstaigų atnaujinimą, pritaikymą visiems ir kiekvie nam; tariantis su profesionaliais vietos meninin kais ir kūrėjais rasti / sukurti erdves kūrybinei veiklai, saviraiškai (studijos, dirbtuvės ir kt.); ikimokyklinių, visų ugdymo, socialinės rū

pybos įstaigų erdvių pritaikymo visoms as menų, turinčių negalią, grupėms programa; įtraukiojo ugdymo vertybių skatinimas kiekvienoje savivaldybės švietimo įstaigoje; pagalbos jaunoms šeimoms programa (vaiko pinigai, pirmas būstas ir kt. rėmimas); senjorams skirtų paslaugų rėmimo (apmo kėjimo) programa (dar didesnės lengvatos viešajame transporte, Trečiojo amžiaus uni versiteto rėmimas ir kt.);

pažadas diskutuoti, tartis su NVO, mikrora jonų bendruomenėmis, priimant sprendi mus, rengiant projektus; savivaldybės ryšio su centrine valdžia pa laikymas ir užtikrinimas.

Atėjo metas kiekvienam iš mūsų su vienyti jėgas ir nesibarant kurti kles tintį bei savitą, originalų MŪSŲ VISŲ MIESTĄ – ŠIAULIUS!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kodėl tikslinga remti LVŽS sąrašą Nr. 2? Dr. Stasys TUMĖNAS, LR Seimo Kultūros komiteto narys Politika – komandinis darbas. Nesvar bu, kas esi – LRS ar Savivaldybės tarybos narys, vienas gali iškelti problemą, aktu alizuoti gyventojų lūkesčius, bet sprendi mus priimi ne vienas, o balsų dauguma. Taigi būtina, kad ta komanda būtų kuo gausesnė, kuo vieningesnė. Tai kalbu tu rėdamas mintyje ir gausią LVŽS frakciją Seime. Tik kartu dirbdami išdrįsome imtis reformų, įsisenėjusių problemų įvairiau siose srityse sprendimo. Dėl šios priežas ties šiauliečius ir kviečiu artėjančiuose sa vivaldos rinkimuose kovo 3 d. remti LVŽS atstovus, iškėlusius savo kandidatūras są raše nr. 2. Mūsų frakcijai Seime labai svar bu, kad ir savivaldoje Šiauliuose jaustume, kad mūsų siekiai sutampa ir yra remiami Tarybos narių. Manau, jog nemažai nuvei kėme, kad mūsų darbus palankiai vertintų žmonės, ypač senjorai, šeimos, auginan čios mažus vaikus. Prieš Seimo rimkimus 2016 m. mes, LVŽS nariai, viešai deklaravo me – pirmiausia reikia rūpintis labiausiai skurstančia visuomenės dalimi. Šiandien nesigirdami galime pasakyti – skurdui mažinti jau skirta 618 milijonų eurų. Pir miausia didėjo minimalusis mėnesinis atlyginimas, padidintas neapmokestina masis pajamų dydis. 20 eurų padidėjo valstybės remiamos pajamos. Per tuos metus mūsų iniciatyva senjorų gaunamos pensijos padidėjo vidutiniškai 63 eurais. Padidintas pensijos bazinis dydis. Supran tame – tai dar ne riba, pensininkai svajoja apie kur kas didesnes išmokas. Bet mūsų gerus norus dar stabdo realios biudžeto galimybės. Verta prisiminti mūsų pastan gas gerinti senjorų kasdienybę. Po trupu tį mažėjo gyventojų išlaidos šildymui ir karštam vandeniui, grąžintas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas centralizuotam šildymui, kuriuo naudojasi apie 700 tūks tančių Lietuvos gyventojų. PENSIJAS KĖLĖ NE KONSERVATORIAI, O „VALSTIEČIAI“ Sakoma, kad žmonių atmintis trumpa. Jau ne visi ir prisimena, kad nė viena parti ja, nė viena Vyriausybė daug metų nekėlė pensijų, tik „V. Blinkevičiūtės laikais“ jos paskutinį kartą didėjo, rodos, 5 litais (tai mažiau negu 2 eurai...). O LVŽS pasirūpi no, kad vidutinė senatvės pensija 2017 m. padidėjo 35 eurais (palyginti su 2016 m.) ir pasiekė 301 eurą. Panašiai pensijos augo ir toliau. 2018 m. rugsėjo mėnesį viduti nė senatvės pensija jau buvo 318,60 euro. Nuo 2019 m. sausio pensijos padidėjo dar 7,5 proc., taigi kiekvienas senjoras sausį su laukė 20–40 eurų didesnės pensijos. Beje, panašiai – apie penktadalį – augo ir vi sos valstybės išlaidos socialinei apsaugai. Fi nansų ministerija suskaičiavo, kad valstybės sektoriaus išlaidos socialinei apsaugai 2017 m. sudarė 5,30 mlrd. eurų, 2018 m. – jau 5,84 mlrd. eurų, o 2019 m. planuojama tam skirti 6,60 mlrd. eurų – tai 1,3 mlrd. eurų daugiau, nei LVŽS atėjus į Seimą. Galvodami apie pensininkus, ne ką mažiau dėmesio skiriame ir jaunoms šei moms. 2017 m. įvedėme vaiko pinigus – už kiekvieną vaiką valstybė dabar kas mė nesį jau moka 50 eurų. Šiuo metu tokia finansinė parama skiriama apie 500 tūkst. vaikų, o anksčiau dėl PNPD specifikos iš

mokos pasiekdavo tik 150–200 tūkst. vaikų, gyvenančių labiau pasiturinčiose šeimose. Pokyčius ypač pajuto regionuose gyve nančios šeimos – 2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiais 5 didžiuosiuose miestuose vai ko pinigai mokėti 202 tūkst. vaikų, o kitur – 275 tūkst. vaikų. Ženklūs pokyčiai ir kitose gyvenimo srityse. Pamažu didėja viešojo sektoriaus, pirmiausia – sveikatos apsaugos ir mokslo darbuotojų atlyginimai. Sėkmingai vyksta derybos dėl atlyginimų kėlimo visame vie šajame sektoriuje. Gydytojų atlyginimai didėjo apie 115 eurų per mėnesį. Mokslo institutuose dirbančių mokslo darbuotojų bei tyrėjų apatinių atlyginimų ribos paki lo 50 proc. Tiek Seimo, tiek ir Vyriausybės nuolatinio dėmesio centre – vaistų kainų mažinimas. Kompensuojamųjų vaistų kai nynas dabar perskaičiuojamas ne kartą (kaip būdavo anksčiau), o keturis kartus per metus. Pakeitus kompensuojamųjų vaistų kainų skaičiavimą, visi pacientai vien per 2017 m. III ketvirtį sutaupė dau giau nei tris milijonus eurų. Trišalei tarybai pritarus, pavyko priimti nau jąjį Darbo kodeksą, kuris pagerins darbo sąlygas bei įtvirtins lankstesnį darbo laiką. Išplėstos galimybės derėtis dėl didesnių algų. Padidinta nedarbo išmoka ir iki devy nių mėnesių prailgintas nedarbo išmokos mokėjimo terminas. ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS LYGMUO Mūsų LVŽS kandidatų sąraše – daugelio Šiaulių gyvenimo sričių atstovai, kuriems neprikiši jokio neigiamo praeities šleifo, skaidrumo, doros stokos. LVŽS visada kultūrą laikė savo prioritetu. Gal dėl to dėsninga, kad sąrašo vedlys – AURIMAS ŽVINYS, jaunas, ambicingas Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas, aktorius, kultūrininkas, dabartinės miesto Tarybos narys. Jis puikiai jaučia kultūros pulsą, siekia ir pasisako už tai, kad Šiauliuose turi būti laikomasi tokios kultūros politi kos, kuri gerintų žmonių gyvenimo ko kybę, miesto įvaizdį, patrauklumą. Bene didžiausia Aurimo „blogybė“ ta, kad opo nentai mėgsta jį lyginti su „Naisių vasaros“ Pijumi, perša mintį, kad jis panašus į Ra mūną Karbauskį. Bet ar tai blogai? Antras sąraše, už kurį agituoju balsuoti, EGIDIJUS ELIJOŠIUS, LVŽS Šiaulių skyriaus pirmininkas, aktyvus visuomenininkas, Šiaulių universteto dėstytojas, ugdantis būsimuosius specialistus, dirbsiančius su žmonėmis, turinčiais įvairių negalių. Jis dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose, projektuose, yra nuoširdus neįgaliųjų bi čiulis, sporto pasaulio žinovas ir dalyvis krepšinio veteranų klube „Sekmadienis“. Didžiausia jo svajonė, kad Šiauliai būtų saugus, patogus miestas neįgaliesiems, ypač judantiems vežimėliais, akliesiems, kurtiesiems. Egidijus – šiauliečių pedago gų dinastijos atstovas, jo mama ir dėdė Juozas Pumputis buvo mokslininkai, spe cialieji pedagogai, vadovėlių autoriai, iš leidę į gyvenimą šimtus puikių specialistų. Sąrašo penketuke yra ir du didesnę ne tik gyvenimo, bet ir politikos patirtį turin tys žmonės. Tai VYTAUTAS SLABYS – patyręs Šiaulių rajono savivaldybininkas, ilgametis Bubių seniūnas, gerbiamas žmogus Savivaldy bių asociacijoje. Jis puikiai jaučia ir miesto pulsą, nes Bubių seniūnijoje, ypač vasarą, bendrauja su jos teritorijoje soduose gy venančiais šiauliečiais. Ūkiškumo, konkre tumo, prasmingų idėjų iš Vytauto galėtų pasimokyti ir Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai. Tikiuosi, kad taip ir bus, jei jį išrinksite į miesto Tarybą. Vytautas sieks, kad būtų savivaldoje mažiau valdžios

LR Seimo narys Stasys Tumėnas. Asmeninio archyvo nuotr.

veiksmų prieštaringumo, nesutarimų, in trigų tarp įvairių frakcijų, nes problemas spręsti reikia ne šūkiais, o konkrečiais dar bais. Tą jis parodė dirbdamas priemiesti nėje Bubių seniūnijoje. Bene didžiausią politiko darbo patirtį turi sąrašo 4 numeris – VYTAUTAS JUŠKUS. Jau ne kartą miesto gyventojai jį įvardijo kaip vieną iš labiausiai nusisekusių Šiaulių merų (2003–2007 m.). Jis buvo principin gas ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkas 1992–1996 m. dirb damas Seime. Kai Vilniuje su LVŽS pirmi ninku R. Karbauskiu ir Seimo pirmininko pirmąja pavaduotoja Rima Baškiene ap tarinėjome galimą Vytauto dalyvavimą Šiaulių savivaldos rinkimuose, nė vienas neturėjo šiai asmenybei jokių priekaištų. V. Juškus – nepartinis, o ateiti padirbėti su mūsų komanda jį paskatino ir Sąjun gos deklaruojamas siekis Lietuvoje kovoti su išsikerojusia korupcija. Jam imponavo LVŽS iniciatyva gerokai padidintos bau dos už korupcinius nusikaltimus, beje, jos pirmą kartą susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda, todėl sankcijos turės realų atgrasomąjį poveikį, o nebus tik simbolinės. Taip pat kitąmet įsigalios naujas Pranešėjų apsaugos įstatymas, ku ris garantuos pranešusių apie korupcinius reiškinius asmenų teisinę apsaugą. Mūsų komandoje yra ir patyrusi ilgame tė nevyriausybininkė, Šiaulių Parkinsono draugijos pirmininkė ZITA VAIDILIENĖ, kuri pasiryžusi darbuotis su pagyvenu siais žmonėmis, skirti daugiau dėmesio socialinės atskirties prevencijai ir sociali nei integracijai, socialinių paslaugų plėtrai. Tikiuosi, jog ponia Zita pasieks, kad paga liau mieste atsirastų politinė valia, kad neįgaliųjų asociacijoms, klubams, draugi joms, apskritai nevyriausybininkams būtų skirtas atskiras pastatas ar kelios patalpos įsikurti, kad jie nebūtų stumdomi iš kam po į kampą, kaip dabar yra atsitikę su or ganizacijomis, kurios keletą metų turėjo prieglobstį Stoties gatvėje, o dabar iš ten ujamos. Ypač malonu, kad į miesto politiką siekia įsitraukti jaunimas. Tai kaip šviežio oro gurkšnis, reikalingas miesto arterijoms atšviežinti. Norėčiau pristatyti istorikus ir muziejininkus TAUTVYDĄ ELIJOŠIŲ, AN DRIŲ KVEDARĄ, MARIŲ MOROZĄ – Šiau lių „Aušros“ muziejaus darbuotojus, va dovaujančius edukacinėms programoms, organizuojančius prasmingas ekskursijas moksleiviams ir visiems gyventojams. Greta jų – JURGITA JANUŠEVIČIŪTĖ-TA RALĖ, renginių organizatorė, Šiaulių sa vivaldybės viešosios bibliotekos projektų vadybininkė, sieksianti, kad prasiplėstų Šiaulių kultūrinės erdvės, kad prasmingi renginiai vyktų ne tik prekybos centruo

se, bet ir pietiniame miesto rajone, kad Savivaldybė didintų finansavimą bibli otekoms naujoms knygoms įsigyti. Visi jie sieks, kad Šiauliuose būtų gerbiama ir puoselėjama istorinė atmintis, kad būtų galima ne tik pasigrožėti Talkšos ežeru prie šiauliečių ir miesto svečių mėgsta mos Lapės, bet kad ir bendromis miesto bei Šiaulių rajono pastangomis būtų nu tiestas pėsčiųjų takas aplink visą Talkšos ežerą. Tai juk sena šiauliečių svajonė. Pagarba senjorams – pagarba miesto pra eičiai ir tiems, kurie statė, kūrė miestą. Ne atsitiktinai mūsų Sąjungos sąraše Tarybos nariais pretenduoja tapti dabartiniai „So dros“ darbuotojai KĘSTUTIS MOTIEČIUS ir JURGITA GEDMINIENĖ, kurie kasdien rūpina si senjorais, gelbsti, kai jiems kyla problemų, neaiškumų dėl pensijų skyrimo, jų dydžio. Kęstutis visuomeniniais pagrindais dirba ir seniūnaičiu, visada kupinas idėjų, kurias stengtųsi realizuoti ir atstovaudamas gyven tojams miesto Taryboje. O J. Gedminienę daugelis šiauliečių įsiminė per jos 2018 m. – Vydūno metais – organizuotus prasmingus renginius, susitikimus, parodas, išvykas, skir tas garbiajam Vydūnui. Jurgita – Vydūno tradicijų tęsėja Šiauliuose, jo kūrybos propa guotoja ir skleidėja šiauliečiams, aktyvi „Au kuro“ klubo dalyvė. Mūsų sąraše ir verslo žmonės, kurie puikiai išmano verslą, ypač smulkųjį ir vidutinį. Tai ANDRIUS PALAPIS ir JULIJA PALAPIENĖ, AN DRIUS LAURINAITIS (LVŽS Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojas). Ne kartą iš jų jau girdėjau pasiūlymų, kaip reikia sukurti ge resnes verslui sąlygas mieste, kaip pritraukti užsienio investicijų į miestą. Šiauliai – visada buvo ir yra sportininkų miestas. Ir ne tik krepšinio, bet ir atletinės gimnastikos, kultūrizmo, žolės riedulio. Sporto politikos kuratoriai LVŽS, kuriai ypač svarbu sveikas gyvenimo būdas, sąraše yra kultūrizmo treneris EDVINAS LUKYS ir Lietu vos moterų žolės riedulio rinktinės treneris VAIDOTAS VAIČELIŪNAS, kurie puikiai išma no, kaip pritraukti jaunimą sportuoti, pro paguoti sveiką gyvenseną, o Taryboje siekti skaidresnio atskirų sporto šakų finansavimo, ūkiškumo, pagrįsto gyventojų lūkesčiais. Artėja atsakinga diena – rinkimai į naująją Šiaulių miesto savivaldybės tarybą. Kviečiu rinkti atsakingai – rinkti protu ir širdimi, nes kaip gyvuos ketvirtasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas artimiausius 4 me tus, lemsite Jūs, rinkėjai, patikėję kandidatais ir jų pasiryžimu tarnystei bei darbui savo miestui. Štai dėl ko kviečiu kovo 3 d. rinktis sąrašo 2 numerį, kuris skirtas LVŽS, darbais Seime įrodžiusiai, kad Lietuvos žmonėms reikia permainų. Tų permainų bus dar dau giau, jei Jūsų išrinkti Šiauliuose Seimo nariai jaus tvirtą užnugarį, paramą ir Šiaulių miesto taryboje.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pasirinkimo kryžkelėje 2016 m. Seimo rinkimų baigtis daug kam tapo nelauktu siurprizu. Tokiais rezultatais tikėjo nebent Ramūnas Karbauskis, puikiai vedęs savo komandą į pergalę rinkimų kampanijos metu. Tuoj po valdančiosios koalicijos sudarymo Seime buvo oponentų pranašaujama, kad naujoji valdžia grius prieš Šv. Kalėdas, po to – nesulauks šviežių bulvių ir t. t. Nepaisant įvairių nesklandumų, opozicijos neregėto masto atakų, dažnai nepelnyto žiniasklaidos puolimo, valstiečiai žalieji ir po dvejų metų tvirtai laiko valdžios vairą savo rankose. Kodėl taip yra? Kodėl nesipildo įvairių politologų, žurnalistų ar propagandininkų prognozės? Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Atsakymas – paprastas ir kartu nepa prastas. Pirmiausia todėl, kad į Tautos at stovybę atėjo visai kito mentaliteto žmo nės, nei buvo iki šiol. Jiems rūpi valstybė, jos žmonės, o ne savo gerovė. Štai kodėl valdančiajai daugumai niekaip nelimpa dažnai jos nedraugų klijuojama korupci jos etiketė. O kiek buvo inicijuotų tyrimų, parašytų įvairių skundų, paskelbta tikro vės neatitinkančių publikacijų. Tikriausiai dar niekada per beveik trisdešimt metų visuomenė nebuvo tiek informuojama apie trąšas, tautinius kostiumus vaikams ar kitas „blogybes“, kuriomis užsiima vals tiečiai ir žalieji. Tačiau iš didelio debesies teiškrito keli lašai. Pasirodė, kad visa tai tėra pramanai, paprasčiausias šnipštas. Kita vertus, tos visos negandos darė po veikį ir LVŽS frakcijai Seime. Ji susivienijo, susicementavo. Atsirado atsakomybė ne tik už savo, bet ir frakcijos kolegų veiks mus. Taip savaime susiformavo nepakan tumas nelankantiems posėdžių (valstiečių žaliųjų lankomumas geriausias Seime), įvairiems neapgalvotiems poelgiams, o frakcijos viduje savireguliacijos būdu, be jokio spaudimo „iš viršaus“ pradėti koor dinuoti veiksmai parlamente. Atkrito tik tie, kurie, matyt, atėjo į Seimą, turėdami savų, egoistiškų interesų. Nors LVŽS frak cija Seime sumažėjo iš frakcijos pasitrau

kus keturiems asmenims, bet jos darbo kokybė ženkliai pagerėjo. Priiminėjami įvairūs teisės aktai, pripažįstamos bei tai somos klaidos. Valstiečiai žalieji Seime tapo akivaizdžiai stipresni. Tačiau tai ne reiškia, kad jie, anot opozicijos, uzurpavo valdžią. Ne. Valstiečiai ir žalieji dirba bei dalijasi atsakomybe su visais, kurie nori ir geba bendradarbiauti.

Žmogus – jau toks sutvėrimas, kuriam labiau prie širdies pastovumas, stabilumas, o ne kardinalios permainos. Per pastaruosius dvejus metus žmonės turėjo iškęsti daugybės reformų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, nepatogumus. Žmogus – jau toks sutvėrimas, kuriam labiau prie širdies pastovumas, stabilumas, o ne esmingiausios permainos. Kita vertus, sun ku be pokyčių pasiekti visų taip trokštamos gerovės. Skurdas, emigracija, teisingumo stoka vertė valdančiuosius imtis kardinalių veiksmų, be kurių valstybė taip ir būtų likusi stagnacijoje. Taip atsirado aukštojo mokslo, bendrojo ugdymo, pensijų, miškų ir kitos reformos. Jos sujudino jau seniai egzistavu sias negeroves konkrečioje gyvenimo srityje. Ne visiems reformos buvo prie širdies, ypač tiems, kurie ir be jų patogiai gyveno. Atsi rado pasipriešinimas permainoms. Galima sutikti, kad ne visos jos buvo tobulos, pre ciziškai atliekamos. Teko skubiai taisyti pa

Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas ir Ramūnas Karbauskis. Sauliaus Jankausko nuotr.

darytas klaidas. Tačiau reformų reikėjo, nes mūsų visų gyvenimo gerovės kreivė sparčiai krito žemyn. Tad dveji valstiečių žaliųjų metai valdžio je davė teigiamų vaisių, kurių neįmanoma nepastebėti. Antai per šį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei 100 eurų, naujos darbo vietos pagaliau kuriamos ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuo se, išaugo vidutinė senatvės pensija. Ne ką mažiau dėmesio skirta ir jaunoms šeimoms. 2017 m. įvesti vaiko pinigai. Šiuo metu tokia finansinė parama skiriama apie 500 tūks tančių mūsų šalies mažųjų. Kita ne mažiau svarbi naujovė – tai valstybės subsidija pir mam šeimos būstui įsigyti skiriant nuo 15 iki 30 proc. būsto vertės paramos jaunoms šeimoms. Aktyviausiai šia galimybe naudo jasi jaunos šeimos iš šalia didmiesčių esančių rajonų ir tokių regionų centrų kaip Marijam polė, Kretinga, Tauragė, Trakai. Tik gaila, kad tarp aktyviausių šioje srityje nėra Šiaulių aps krities savivaldybių gyventojų. Nemanau, kad įvairių naujovių diegimo šalies žmonių gyvenime tempai sulėtės atei tyje. Seimo dauguma ir Vyriausybė nežada „mažinti apsukų“. Dėl mokesčių sujungimo ir susijusių pertvarkų jau 2019 m. pradžioje atlyginimai gyventojams (ne tik dirbantiems viešajame sektoriuje) „į rankas“ padidės 40– 60 eurų. Be to, 2019 m. biudžete numatytos dar papildomos lėšos gydytojų (172 mln. €) ir

rezidentų (16,6 mln. €), mokytojų (49,1 mln. €), visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (12,7 mln. €), dėstytojų, mokslo darbuotojų bei kitų tyrėjų (31,1 mln. €) ir kitų atskirų pro fesinių grupių atlyginimų didinimui. Aišku, kad žmogui norėtųsi dar ryškesnių pokyčių. Deja, bet kol kas tėra tokios valstybės gali mybės. Reikia turėti galvoje, kad valstybė turi vykdyti ir ankstesnių valdžių užkrautus įsipareigojimus. Beje, dažni jų – neatsakingi, neapgalvoti. Taip turime kiekvienais metais mokėti apie 300 mln. € vien palūkanų (iki 2021 m.) už pasiskolinimą dideliais procen tais krizės metais. Tačiau viešajame gyvenime greta gerų pokyčių galima pastebėti ir prastų ten dencijų. Nerimą kelia kai kurių savival dybių mėginimai suversti kaltę dėl savo negebėjimo vadovauti miestui ar rajonui centrinės valdžios institucijoms. Tą ypač jaučia Seimo nariai, išrinkti konkrečiose rinkimų apygardose. Būtent jiems rei kia padėti žmonėms spręsti problemas, už kurias atsakinga vietinė valdžia. Tad gyvybiškai būtinas supratimas, glaudus bendradarbiavimas tarp savivaldybių bei centrinių valdžios institucijų. Manau, kad bendrą kalbą dažniau suranda bendra minčiai. Dar geriau, kada jie atstovauja vienai politinei jėgai. Šiuo atveju – Lietu vos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS

2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖ NR. 44 RINKIMŲ BIULETENIS

...

Kandidato foto

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Ne tik apie bites... daugiau apie darnią bičiulystę ir susitelkimą bendram darbui Viltingai tikiu, kad ir Jus, šiaulietės ir šiauliečiai, aplanko ypatingo, reikšmingo ir atgaivos meto – pavasario laukimas. Žalumos kova su pilkuma, su niūrumu yra nepaliaujama, tad ji negali neveikti mūsų visų. Motinėlė gamta tuoj tuoj pakvies pabusti iš letargo snaudulio ir kvies įsileisti pavasarį į savo širdis, į savo sielas bei protą – su viltimi ir tikėjimu gėriu, su pastangomis keistis į gera, visapusiškai padėti to siekti savo artimui, bičiuliui ar bičiulei. Egidijus ELIJOŠIUS, Nr. 2 LVŽS Šiaulių m. skyriaus pirmininkas Tad neškime gyvenimo medų į savo namų, šeimų avilius tam, kad būtų kuo pavaišinti ne tik namiškius, bet ir svečius, draugus ar šiaip gyvenimo pakeleivius... Yra ko mokytis iš darnių bičių šeimų sugyvenimo drauge, su gyvenimo kartu. Yra ko mokytis iš skruzdė lyčių veiklumo, darbo našumo ir sutelktumo! Būtent pavasaris pažadina domėjimąsi at gyjančia, atsinaujinančia gamta ir kiekviena gyvybės forma joje. Gal ne tik mane... Kovo 3-ioji – pati pavasario pradžia – šiemet Lietuvoje ypatinga. Rinkimai į savivaldos ta rybą – neeilinis įvykis, besikartojantis tik vieną kartą per ketverius metus. Miestiečiai rinksis žmones, kurie yra įgalūs atstovauti ne vien sau, bet ir bendruomenėms apskritai paėmus ir kiekvienam asmeniškai, taip pat veiklūs tiek, kad gebėtų ginti visuomeninį interesą, kad žinotų, kuo gyvas kiekvienas miesto gyventojas – ar tai būtų senjoras, ar asmuo, turintis negalią, ar mama su tėčiu, stumiantys prieš save vežimėlį su ateities kū rėju – kūdikiu, vaiku… Taigi, kokių kompetencijų pageidaujama iš kandidato į merus ir kandidato į miesto Ta rybą, kad įgalintume save sėkmei, kad įvei klintume save tik pozityviai kaitai, kad suvok tume DARNAUS MIESTO – ŠIAULIŲ – idėjos esmę ir prasmę?! Mūsų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių skyriaus – iškeltas

Egidijus Elijošius

Sauliaus Jankausko nuotr.

kandidatas į merus pats tinkamiausias – do ras, kultūringas, inteligentiškas, sumanus ir veiklus jaunas vyras! Apie save rašyti šiek tiek sudėtingiau, tad ne apie asmenines savybes, o apie dalykines, profesines. Po Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mokyklos baigimo (136-oji laida) buvo specialiosios pedagogikos ir logopedijos universitetinės studijos Šiauliuose; darbas Šiaulių „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje, Lietuvos reabilitaci niame profesinio rengimo centre Radvilišky je, veiklos Lietuvos specialiųjų pedagogų ir Lietuvos cerebrinio paralyžiaus asociacijose, aktyvus poilsis nuostabiame Šiaulių univer siteto krepšinio sporto klube „Sekmadienis“. Darbas sutampa su pomėgiu ir pašauki mu – esu Šiaulių universiteto specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų progra mos lektorius. Stengiuosi kokybiškai atlikti pareigas ir kitoje darbovietėje – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje – LRS narių dr. Stasio Tumėno ir prof. Arūno Gumuliaus ko padėjėjas-sekretorius. Ar tinku atstovauti šiauliečiams miesto Taryboje – spręsti Jums, mielos ir gerbiamieji! Aš jaučiu, kad galiu. Noriu trumpai aptarti su Jumis, ką reikia, tiesiog privalome atlikti mums visiems dar niai susitelkus: Noriu gyventi VISIEMS saugiame mieste! Universalus dizainas – ne naujas išradi mas, o realybė išsivysčiusiose valstybėse ir kultūringuose miestuose (kartoju tai senokai, bet vis nebuvo galių tai pasistengti įgyven

dinti realybėje!). Kodėl Šiauliai negalėtų siek ti tokiu miestu būti – ir kompleksiškai, o ne viena kita detale! Norisi, kad Šiauliai taptų saugiu ir komfortišku miestu asmenims, tu rintiems negalią (ypač judantiems vežimė liais, akliesiems, kurtiesiems), jaunoms ma moms su vaikučiais vežimėliuose, senyvo amžiaus žmonėms, sunkiai judantiems, miesto svečiams – į neviltį varo mūsų miesto laiptai, aukšti šaligatvio borteliai, siauros du rys, kietos durų rankenos, nepažymėtos Brailio raštu patalpos, vis dar tylintys kai ku rie šviesoforai, senokas ir neretai nežema grindis viešasis transportas ir nesocialus tak si, nereljefiniai grindinio žymėjimai prieš važiuojamąją dalį ir po jos, suirusios grindi nio plytelės ar grioviai gatvėse toliau nuo centro, kur irgi gyvena miestiečiai...

Noriu gyventi VISIEMS saugiame, sportiškame, jaunimu, pagyvenusiais ir senyvo amžiaus žmonėmis besirūpinančiame mieste! Noriu gyventi sportiškame mieste! Dvi račių miesto vardo netekome senokai (dvira čių tinklas per lėtai kuriamas ar renovuoja mas!), riedlenčių ar riedučių miestu netapome (kelios varganos vietos aktyviam jaunimo užimtumui gryname ore, o turime 4 ar 5 netvarkomus ar nepakankamai tvarko mus miesto parkus ir keletą paplūdimių), krepšinio aikštelės įrengiamos kažkodėl tik iniciatyvių žmonių gera valia arba ardomos ir pertvarkomos į automobilių stovėjimo aikšteles bendrijų. Keletas miesto baseinų gana apleisti ir netalpinantys visų norinčių aktyviai organizuoti savo laisvalaikį miesto gyventojų. Futbolo, žolės riedulio, kitų ko mandinių sporto šakų atstovams žiemą la bai prastai – mokyklų sporto salės juk nepri taikytos profesionaliajam sportui, verkiant reikia bent vieno uždarų patalpų moder naus ir daugiafunkcio futbolo stadiono, 50 metrų baseino visiems, ne vien sporto profe sionalams! Savivaldybė privalo remti neįga liųjų sportą – golbolas, vežimėlių krepšinis, tinklinis ir kt. sporto šakos kol kas labiau en tuziastų remiamos. Noriu gyventi jaunimu besirūpinančia-

Egidijus Elijošius – vidurinės kartos atstovas, kuriam būdingas pavydėtinas visuomeninis aktyvumas. Jis puikiai ran da bendrą kalbą tiek su jaunimu, tiek su vyresniosios kartos žmonėmis. Dėl nuoširdumo, neišsenkančio entuziazmo, energingumo, paslaugumo, geranoriš kumo, empatiškumo, altruizmo, sveiko humoro jausmo šį žmogų myli studentai, gerbia bendradarbiai. Kaip sakoma, su tokiu žmogumi galima eiti į žvalgybą. Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

me mieste – tiek jame besimokančiu ar stu dijuojančiu, tiek išvykusiu studijoms į kitą miestą ar šalį! Savivaldybės socialinės pro gramos gali būti remiamos ir ES. Kaip jaunin ti miestą – savivaldos prioritetinis rūpestis! Turime ne siekti išgyventi, o siekti klestėti, mokydamiesi iš išmaniausių, iniciatyviausių ir kultūringiausių miestų pavyzdžių (pvz., Lundas ar Kristianstadas Švedijoje – panašūs pagal dydį, net kiek mažesni, bet kokie jau kūs UNIVERSITETINIAI miestai!). Jaunimo už imtumo centrai, o ne barai neša pelną! Tru putį apmaudu, kad prarandame Šiaulių universiteto pavadinimą, bet universitetinės studijos mieste išlieka, tačiau jos privalo rū pėti viso Šiaurės Lietuvos regiono savivaldy bėms, net remiamos finansiškai, vykdant projektus! Šiaulių miesto savivalda privalo susigrąžinti lyderystę regione! Vilniaus uni versiteto vardas (prieš Šiaulių akademijos) savaime nesugrąžins prestižo Šiaulių aukšto jo mokslo bendruomenės vykdomoms stu dijų programoms, reikia miesto valdžios pa ramos ir palaikymo bei viso regiono darnios sutelkties. Noriu gyventi pagyvenusiais ir senyvo amžiaus žmonėmis besirūpinančiame mieste! Ori miestiečių senatvė – ne vien valstybės prioritetinis uždavinys, bet ir muni cipaliteto! Tegul užsinori kitų miestų ar net valstybių senoliai savo orią senatvę nugy venti Šiaulių mieste ar šalia jo (bendradar biaujant su Šiaulių rajono savivalda) – ekozo nų turime pakankamai, tik jas reikia išnaudoti racionaliai – parkai, vandens telki niai (Talkša, Ginkūnų, Prūdelio ežerai ar net ir Bubių tvenkinys), ypatingas geriamasis van duo, neužterštas oras, universalios mūsų jau nų specialistų, rengiamų Šiaulių miesto aukštosiose mokyklose (sveikatos edukolo gų, kineziterapeutų, socialinio darbo ir reabi litacijos specialistų, slaugos specialistų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdo pedagogų, socialinių pedagogų, tiflope dagogų ir kt.) paslaugos – tai įgalinantis faktorius sukurti saugų ir rūpestingą senolių atžvilgiu miestą – Šiaulius. Tad kviečiu gamtos ir Dievo vaikus – šiau lietes ir šiauliečius – artėjant pavasariui da lytis gėriu, bendravimo šiluma, prasmingais pasiūlymais, kaip atnaujinti mūsų Šiaulius, ir visiems kažkada tikrai už pozityvią kaitą bus atlyginta su kaupu!

AŠ UŽ DARNĄ ŠIAULIUOSE!

Egidijus Elijošius – komunikabili, spalvin ga ir charizmatiška asmenybė, nestokojanti optimizmo, iššūkių ir didelių siekių. Dėmesys žmogui, atjauta, silpnesniųjų globa ir nuola tinės naujovių paieškos – jam ne darbas, o Egidijaus kasdienybė, tad ryžtas panaudoti įgytas kompetencijas ir profesinę patirtį darbuojantis savivaldybės taryboje įkvepia ir nekelia abejonių, kad šiauliečių laukiami pokyčiai bus įgyvendinti. Jo nuomone, vi suomenėje turi vyrauti humanistinėmis ver tybėmis grindžiama, bet šiuo metu valdžios dažnai ignoruojama bendruomeniškumo dvasia, rūpinamasi pagyvenusiais žmonė mis ne tik per šventes. Egidijus NORI ir GALI dirbti šiauliečiams. Prof. dr. Diana Strakšienė, Šiaulių universiteto senato pirmininkė

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Mes ateiname vieningai dirbti Šiaulių miesto labui Ekonomika Visai neseniai Šiaulių miesto tarybos nariams ir miesto gyventojams pristatytas 2019 metų biudžeto projektas, kurio galutinė suma siekia kiek daugiau nei 156 milijonus eurų. Tiesa, šis skaičius skiriasi nuo pirminių skaičiavimų praėjusių metų pabaigoje, kai į biudžetą tikėtasi surinkti daugiau nei 160 milijonų eurų. Kandidatai į miesto Tarybą: Vytautas JUŠKUS, Nr. 4 Andrius LAURINAITIS, Nr. 5 Julija PALAPIENĖ, Nr. 7 Andrius PALAPIS, Nr. 10 Buvęs Šiaulių miesto meras, Lietuvos merų klubo prezidentas, Lietuvos valstiečių ir ža liųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo kandidatas į Šiaulių miesto tarybos narius Vytautas Juš kus sako, kad taip nutiko dėl lėšų stokos: „Verta paminėti, kad sumažėjo likutis, per keliamas į šiuos metus. Vietoje planuotų 16 milijonų eurų liko tik apie 14 milijonų eurų, o iš 2018 metų biudžeto 500 tūkstančių eurų, skirtų projektams įgyvendinti, buvo ne tik neįsisavinti, bet ir atimti iš Šiaulių. Ne paslap tis, kad gatvėms išleista apie penki milijonai eurų, bet projektai neužbaigti arba neįvyk dyti. Kelia įtarimą ir 2019 metų investicijų įgyvendinimas, kur numatyta apie 53 milijo nai, nes didžiajai daliai projektų dar tik tvar komi viešųjų pirkimų dokumentai. Norint įsisavinti šitokią sumą per metus laiko, reikia labai darnios komandos.“ V. Juškaus teigimu, tai, kad 2019 metų biu džetas, net ir sumažėjęs, yra kone dešimčia milijonų eurų didesnis negu 2018 metais, nėra vien miesto valdžios nuopelnas: „Taip,

gyventojų pajamų mokestis yra šimtu pro centų paliekamas savivaldybei ir tai galima sieti su miesto plėtra, taip pat lemia versli ninkų veržlumas, o visa kita – dotacijos bei mokesčiai. Reikia atkreipti dėmesį į tai kad biudžetas padidėjo dėl kelių aspektų. Visų pirma, didinama valstybės dotacija švie timui. Kitaip tariant, mokytojų atlyginimų kėlimui. Taip pat didinamos lėšos valstybės tarnautojams, nes koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas atlyginimo dydis, nuo 132,5 pakilo iki 135. Beje, ne paslaptis ir tai, kad dėl elektros ir dujų kainų pokyčio visoms savi valdybės įmonėms kils kainos.“ V. Juškus įsitikinęs, kad situaciją Šiaulių mieste galima pakeisti: „Ateiname dirbti vie ningai tam, kad ateityje šis scenarijus nepasi kartotų. Tik mūsų visų vieningas darbas pa dės stiprinti ir gražinti Šiaulius. Būsimi Šiaulių miesto politikai privalo užtikrinti investicinių projektų tęstinumą ir įvykdymą žinodami, kad dalis jų baigsis 2020 metais ir jų pratęsti jau nebus galima.“ BŪTINA PADĖTI SMULKIAJAM VERSLUI Kad verslą mūsų šalyje plėtoti nėra papras ta, kalbama jau ne vienerius metus. Apie tai,

Andrius Laurinaitis, Julija Palapienė, Andrius Palapis, Vytautas Juškus, LVŽS nariai

Sauliaus Jankausko nuotr.

kad čia reikia būtinų pokyčių, kalba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo kandidatai į Šiaulių miesto tarybos narius, smulkiojo Šiaulių verslo atstovai, įsitikinę, kad pagalba ne tik būtina, bet ir galima ją suteikti. Tereikia noro ir pastangų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad jau seniai visi žada palaikyti smulkųjį verslą, tačiau mes matome tik kylančius įkainius. Juk per pas tarąjį dešimtmetį verslo liudijimų įkainiai pakilo apie vienuolika kartų. Jau laikas op timizuoti ir stabilizuoti verslo liudijimų kai nas, – pabrėžia A. Laurinaitis. – Turint verslo liudijimą ir darbo santykius, gaunama vos dvidešimties procentų nuolaida, tačiau vos tik netenki darbo, nuolaida naikinama, o

žmogus negali kreiptis į darbo biržą ir pre tenduoti į bedarbio išmoką.“ Kandidatai įsitikinę, kad žmogus, gauda mas nedideles pajamas, dirbdamas su vers lo liudijimu, turėtų turėti galimybę kreiptis į darbo biržą paramos: „Apskritai, kalbant apie smulkųjį verslą, mūsų mieste trūksta in formacijos teikimo „vieno langelio“ principu. Neabejotinai reikalinga pagalba pradedant ir vykdant smulkųjį verslą. Juk žengiant pir muosius ir net tolimesnius žingsnius yra taip svarbu gauti reikalingą ir naujausią informa ciją apie mokesčių pakitimus smulkiajame versle. Džiugu, kad Valstybinė mokesčių ins pekcija paskutiniu metu ėmėsi šios funkcijos.“

Visada buvau ir būsiu kovotojas už tiesą, už pagalbą paprastiems žmonėms Jau devyniolika metų, kaip dirbu Bubių seniūnijos, kurios graži, unikali aplinka traukia šiauliečius pasportuoti, pailsėti, pasigrožėti gamta, seniūnu. Nuo vaikystės buvau labai smalsus ir veiklus žmogus. Toks išlikau iki šiol. Vytautas SLABYS, Nr. 3 Bubių seniūnijos seniūnas

Augau Akmenės rajone, kaime ir nuo vai kystės buvau auklėjamas, kad reikia labai daug dirbti. Mane mama išauklėjo taip, kad aš negaliu ir net nemoku pasakyti „sunku, pavargau, neisiu, nenoriu“. Didžiuojuosi vi sais darbais, kuriuos dirbau. O dirbau nuo pat mažumės. Nuo pat mokyklos laikų buvau maištinin kas, tiesos ieškotojas. Toks buvau ir tada, kai įstojau į Žemės ūkio akademiją hidromeli oracijos specialybę. Visada stengiausi būti pirmas. Po pirmo kurso pakeitęs nusistovė jusias tradicijas su studentų statybiniu būriu išvykau dirbti į Jakutiją, o po trečio kurso dir bau Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Norėjosi įsilieti, kaip man tuomet atrodė, į su augusių žmonių gyvenimą, matyti ir mąstyti plačiau. Po studijų pasirinkau darbą Mažeikių melioracijoje. Tapęs diplomuotu inžinieriu mi-hidrotechniku pastačiau užtvanką Pikelių miestelyje. Dėl to, kad būdavau žmonių, o ne valdžios pusėje, norintiems patekti į mano brigadą buvo net konkursai – visi norėdavo

Vytautas Slabys

Sauliaus Jankausko nuotr.

su manimi dirbti. Ginčydamasis su valdžia, žmonėms vis tiek išreikalaudavau ir geresnių darbo sąlygų, ir didesnių atlyginimų. Nuo 1987 metų dirbu Bubiuose. Iš pra džių – Bubių tarybinio ūkio skyriaus val dytoju. Buvau išrinktas ūkio profsąjungos pirmininku, nuo 1992 metų – žemės ūkio bendrovės pirmininku. Juo dirbau iki pat 2000 metų, kol tapau Bubių seniūnu. Jei gu esi aktyvus, turi minčių, moki ir nori save realizuoti – esi įtraukiamas į politinę veiklą. Į politiką mane pastūmėjo buvusi Bubių mokyklos direktorė, ji tiesiai sakė, kad mane žmonės myli ir aš turiu atsto vauti jų interesams. Politikoje esu nuo 1990 metų, kai tapau Nepriklausomos Lietuvos pirmosios Šiaulių rajono tarybos deputatu.

Kas yra seniūnas? Kol nedirbau to darbo, maniau, jog viskas labai paprasta, tačiau taip nėra. Seniūnas – seniūnijos šeimininkas, kuris gerai turi žinoti, kas vyksta seniūnijo je, turi operatyviai padėti žmonėms spręsti įvairius klausimus. Seniūno darbą reglamen tuoja teisės aktai ir įvairūs nutarimai. Bet re alybėje yra kitaip. Geras seniūnas, kuris turi autoritetą seniūnijoje, yra kaip tėvas, kurio žmonės klausia, už kiek žemę ar namą par duoti, atlikti vieną ar kitą darbą ir t. t. Vienas žinomas pareigūnas yra pasakęs: „Aš galiu ginčytis su politikais, tačiau negaliu ginčy tis su seniūnais, nes jie gyvena arčiausiai žmonių.“ Aš manau, kad seniūno autorite tas nukenčia dėl skirtingų rajonų ir miestų tarybų jiems suteikiamų funkcijų: vienose savivaldybėse seniūnai turi visišką sava rankiškumą, kitose – tik mažą dalį. Šiaulių miesto savivaldybėje dirba tik du seniūnai. Manyčiau, artimiausiu laiku išdiskutavus su miesto gyventojais dėl seniūnijų reikalingu mo, turėtų atsirasti bent keturios seniūnijos. Valdžia viską laiko savo rankose, tačiau pada ryti visų darbų nespėja. Daug kas tokį miesto valdymą kritikuoja. Svarbiausios gyvenime vertybės – tai šei ma, artimi, brangūs žmonės, mėgstama veikla, žinojimas, kad dirbi, neturėdamas piktavališkų siekių kam nors pakenkti. Ma nau, kad visa tai, kas kiekvienam sveikai mąs tančiam žmogui svarbu, surašyta dešimtyje Dievo įsakymų. Moralė yra neatsiejama nuo garbingumo, kuris susijęs su sąžingumu, tei singumu, gerumu. Svarbiausia – visada išlikti teisingam sau ir kitiems. Sąžiningas žmogus ir sąžininga visuomenė turėtų būti didžiau sia vertybė ir siekiamybė kuriant gražesnį gyvenimą.

Prieš kiekvienus rinkimus tapo tradicija kal bėti apie tiesioginius seniūnų rinkimus, nes tai nori girdėti rinkėjai. Realybė tokia – tre čio lygmens savivalda. Šiuo metu LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra parengęs keletą seniūnijų pertvarkos va riantų, kurie ateityje bus diskutuojami. Esu už tiesioginius seniūnų rinkimus, nes matau, kad dalis Lietuvoje dirbančių įvairių partijų paskirtų seniūnų diskredituoja seniūno var dą blogai dirbdami. Nuo tada, kai įkūrėme Lietuvos savivaldybių seniūnų asociaciją, esu aktyvus jos narys. Jau septintą kadenciją Lietuvos seniūnu suvažiavime esu renkamas vyriausiuoju Šiaulių apskrities seniūnu, esu Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos vi ceprezidentas. Už aktyvią veiklą 2008 metais man suteiktas LSSA garbės nario vardas, o 2010-aisiais apdovanotas LSSA medaliu „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai“. 2002 m. buvau vienas iš organizatorių ku riant Šiaulių rajono bendruomenes. 1990, 2000, 2003 ir 2007 m. – Šiaulių rajono depu tatas bei Tarybos narys. Mano darbo patirtis savivaldoje 24 metai. Būdamas Tarybos nariu, prisidėsiu prie Bu bių ir Geluvos paplūdimių sutvarkymo, nes tai šiauliečių pamėgtos poilsio vietos. Aš labai blogai jaučiuosi, jeigu ko negaliu padaryti. Su kolegomis seniūnais keliame reikalavimus, kad būtų skirta daugiau funk cijų ir lėšų seniūnijoms. Pusę Europos esu ap važiavęs, buvau JAV – mačiau, kaip ten dirba vietos valdžia, kaip turi būti dirbama. Galima ir pas mus Šiaulių krašte daug paprasčiau, daug pigiau ir geriau tvarkytis. Daug gražiau galėtume gyventi.

Tęsinys 13 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti Sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandida tams į šalies prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suva žiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Euro pos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, remiantis suvažia vimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

ir buvęs Ignalinos meras, dabar vieninte las – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Sei lis Europarlamentaras nuo LVŽS – Bronis Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėko sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai Sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja at jo partiečiams už išreikštą pasitikėjimą bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri sufor muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ir ragino bendražygius išlikti stiprius bei Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. vieningus, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiks LVŽS suvažiavime dalyvavo 58 Sąjun LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, daug kalbama apie rinkimus, nes jų ar bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ra diskutuoja. Mano požiūris į tai papras miai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad tas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus nei nepaisant to, kaip jie balsuos, gyveni čiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gera. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai len visada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informa Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje sa ciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsispren konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar. Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad ma jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu čiau, kaip ši politinė jėga „darbavosi“ ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iš buvo siekiama stabdyti valstybės biu kėlusiems skyriams. džetą, mokesčių reformą, pensijų sis Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pa temos pertvarką. Mačiau, kaip dabarti Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, spren nė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins fondų, o ne visuomenės interesus. Ma ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lie kad būtų išvengta betikslių politinių rie verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems rei kia geros komandos, plataus politinio tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuo tenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras ir jėgų? nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Preziden spaudimą, galiausiai, jiems reikia profe darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabarti mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdė apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuo zidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, širdžiai dėkoju visoms politinėms jė Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų re goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų formos iki pensijų sistemos pertvarkos, yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo ginami Lietuvos, o ne siauri vienos par nuo „vaiko pinigų“ iki priemonių kovai kaip šiemet buvo priiminėjamas valsty jama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsa žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, gal kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrau vodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausy informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudže tą ir jį padalijant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valsty bėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti ne tikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepa sitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, vals tybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios su mos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik di džiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nu kreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir sa vivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – pa prasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakin gai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurio je kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kar tą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išve dami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Atei kite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai su pras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Nie kada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savi valdos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimi ninkais, o ne nurodymų, nuleistų, iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau, nekeičiant re gionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauk tų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vi alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvy O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias bę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas pro vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skir tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kal Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, įtakos provincijos gyventojų pajamoms. jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Euros tato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu už ES vidurkį, tad, netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES iš mokas, ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dy džio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, at sižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iš kreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abe jingumo 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai ski riamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lie tuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros pro gramas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. To dėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siū lymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva pri valės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietu vai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad, įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiu lės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rū šies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kai mo gyvybingumą palaikantis vietos ben druomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias pri ėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai ap siimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolyges nis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti rames niems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis, ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departa 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skai mento duomenys rodo, kad per praėjusius duomenys. Bendras pareigybių valstybės drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tar tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Sei nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų 49638. mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduo Praėjusių metų pradžioje valstybės tar parengtas ir Seime priimtas naujos redak tojai atsisakė asmeninių automobilių su vai nyboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užim cijos Valstybės tarnybos įstatymas įsiga ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kancelia ta – apie 54020. Itin sparčiai pokyčiai vyksta liojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nau lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Vidaus reikalų ministerija darbuotojų skaičių Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda Matant taupymo ir viešojo sektoriaus opti susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos apsau galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o gos ministerijoje per praėjusius metus buvo užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, ypač sumažintas vadovaujančių pareigybių motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs pokyčiai geresnį išsilavinimą turinčius žmones. skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažini vyksta ir įstaigose prie ministerijų. mą pradėti patiems nuo savęs? Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai LVŽS informacija Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Ne priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyven tojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo na nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios prie galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria žasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

Pradžia 7 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai rei kia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šal tuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šei mų lūkesčius ir problemas, suteikti žmo nėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir pri vačiame sektoriuje dirbančiam, dėstyto jui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau antrinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdina žmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų tei visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas poli sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o cija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, gyventi kaip erkės, prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė politiką. Ir tai darytų, kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Ste ginklu nuversti valdžią vadinamojo „sa bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro vanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kai mynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programo je lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kom promisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kole gų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – su mažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo ga limybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogąs tavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar ti krai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalo masis referendumas dėl Seimo narių skai čiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti jiems atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus ap sisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir re ferendumo organizavimo iniciatyvinėje gru pėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgy vendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su vi suomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, pareikšdami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vy riausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelk sime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats paju tau, kaip kartais sunku atsilaikyti, nepra rasti optimizmo, motyvacijos, bet tai bū tina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios poli tinės jėgos dėka turiu galimybę įgyven dinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad ne siruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsi me pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirminin kas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio kom forto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgra syti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka dau giau kaip 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų bu vimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmo nės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Te gul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jo kie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdy ti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sis tema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuo menei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strate į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veiklos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncer ir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigia Buvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei su mą poveikį bei palaikyti ryšius su svar politikams, konkretūs asmenys prote Taip pat buvo siekiama daryti įtaką tei sitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines po sėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmo Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendi renkama konfidenciali, kompromituojan priimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDYTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuokti nių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organiza cijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir sa vivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienu iš pagrin dinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis at skleidžia, kad, politikams susitelkus į korup cijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant ko rupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa

Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plė trai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savival dybių administracijų nepotizmo intensyvu mą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra su siję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun gos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti ke lią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griau na politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai, užuot atstovavę bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mas tu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės

lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmo nes, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsi dirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Vie šųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žval gybos analizė rodo, kad didžiausias nepo tizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savival dybių administracijose. Mažiausias nepo tizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebi mos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laiko tarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažė jo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotiz mas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyz džiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję gimi nystės ryšiais. Nepotizmo ženklus suma žėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių miesto skyrius nuoširdžiai palaiko Šiaulių rajono skyriaus solidų kandidatų į savivaldos tarybą sąrašą ir asmeniškai kandidatą į Šiaulių rajono merus Antaną BEZARĄ!

Praėjusiais metais Šiaulių rajono savival dybė buvo įvertinta už sveikatos stiprinimo iniciatyvas „Auksine krivūle“. Apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsau gos viceministras Algirdas Šešelgis. Anot Savivaldybės tarybos narės Irenos Laurinaitienės, „Džiugu, kad šioje 4 metų ka dencijoje, Savivaldybei vadovaujant merui Antanui Bezarui, Šiaulių rajono savivaldybė nelieka nepastebėta ir pelno jau trečią gar bingą „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą. Šis apdovanojimas taip pat yra ypač svarbus, nes sveikata yra pagrindinis žmogaus vari klis, kuris labai rūpi mūsų rajonui, ir tie poky čiai eina į gerąją pusę.“ Mums yra ko pasimokyti iš kolegų rajone!

Antanas Bezaras

Tomo Andrijausko nuotr.

Iš LVŽS sąskrydžio 2018 m. vasarą. LVŽS archyvo nuotr.

„Šiaulių dienų“ eisenoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Nauja Šiaulių miesto vizija – kitoks požiūris į verslą

Monika KLOVAITĖ, Nr. 15 Šiauliai yra unikalus miestas, išsidėstęs Šiaurės Lietuvos zonoje ir jungiantis Aukštaitijos bei Žemaitijos regionus. Šiaulių miesto geografinė zona turi įtakos pagrindinėms ekonominės veiklos sferoms, infrastruktūros plėtrai ir plačiąja prasme industrinio miesto vizijos sudarymo galimybėms. Žvelgiant iš miesto perspektyvos, per pastaruosius keletą metų keičiasi miesto įvaizdis. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, pagal ekono minės veiklos rūšis, didžiausia dalis tiesioginių užsienio investicijų atitenka apdirbamajai gamybai (mieste) ir žemės ūkiui (regione). Pagal kuria mą pridėtinę vertę Šiaulių mieste išskiriami try pagrindiniai sektoriai: 1. Apdirbamoji gamyba ir kasyba. 2. Didmeninė ir mažmeninė prekyba. 3. Transportas ir logistika. Kadangi pirmajam sektoriui, t. y. apdirbamajai gamybai ir kasybai, skiriama daugiausiai dėmesio ir atitenka didžiausia dalis investicijų, kitos veiklos sritys sukuria kelis kartus mažiau pridėtinės vertės. Norėdami ateityje pakeisti susidariusią situaciją, turime iš esmės pergalvoti miesto verslo plėtros struktūrą. Nauja Šiaulių miesto vizija taptų paskata naujų investicijų atsiradimui, miesto plėtros ir infrastruktūros tobulinimui, naujų darbo vietų kūrimui ir kitoms ne mažiau reikšmin goms ekonominės veiklos sferoms, kurios yra suskirstytos pagal veiklos rūšis kiekvienai ekonominei veiklos sričiai, kad Šiaulių miestas vėl taptų konkurencingas ir galėtų vystytis taip sparčiai, kaip ir kiti Lietuvos miestai.

Monika Klovaitė

Sauliaus Jankausko nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

KULTŪRA, ISTORIJA, TAPATUMAS: pamąstymui apie miesto kultūrą šiauliečiams Kultūra Kultūrinis miesto gyvenimas – tai neapčiuopiamas, neaprėpiamas dalykas, tačiau tai nekvestionuojamai svarbi sąlyga intelektualios bendruomenės egzistencijai ir visapusiškam tobulėjimui. Kandidatai į miesto Tarybą: Marius MOROZAS, Nr. 8 Andrius KVEDARAS, Nr. 17 Tautvydas ELIJOŠIUS, Nr. 11 Kultūra yra individo ir bendruomenės savi vokos, jų vertybių, gyvenimo būdo ir koky bės pamatas. Kultūra atskleidžia žmogui jo paties gyvenimo teikiamas galimybes, už mezga ir palaiko jo ryšį su artimaisiais, visuo mene, tėvyne, jos istorija ir likimu. Žmogaus gyvenimą ir aplinką įprasminanti kultūra savo prigimtimi yra darnos kultūra, todėl jai turi būti skiriamas prioritetinis tiek valstybės, tiek miesto dėmesys. Dabar žvelgiant į kelių dešimtmečių Šiau lių kultūrinio gyvenimo politiką nesimato vieno ilgalaikio plano, vientisos ilgalaikės vi zijos Šiauliams. 2018 m. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentacinis tyrimas parodė, kad šiauliečiai nėra patenkinti ar ,,nemyli“ savo miesto. (Tik 11 % tyrime daly vavusių šiauliečių miestui skyrė 10 balų, o net 54 % atsakė, kad nėra patenkinti viešosiomis erdvėmis.) Iš čia turbūt ir kyla klausimas, ko dėl miestiečiai taip skeptiškai atsiliepė apie miestą, kuriame dirba, gyvena, augina vai kus. Miesto savivaldybės Taryba Šiauliuose tu rėtų suburti visuomenę diskusijai dėl ilga laikės kultūrinės miesto vizijos suformulavi mo, prioritetinių darbų nustatymo. Šiauliai neturi vientiso įvaizdžio, pagal ką jie būtų išskirtini Lietuvos kontekste. Taip pat svarbi istorinės atminties sklaida, jos aiškinimas ir reprezentavimas. Pateikiame glaudų prie

Marius Morozas

Andrius Kvedaras

Sauliaus Jankausko nuotr.

monių planą, kaip tobulinti miestiečių kultū rinį gyvenimą ir stiprinti šiauliečių identitetą. TOBULINTINOS SRITYS 1. Miesto kultūros įstaigų veiklos konsolidacija Istorinės atminties sklaida aktualizuojant Šiaulius. Siekti kultūros įstaigų bendradarbiavi mo. Siekti, kad Šiauliai taptų regiono kultūros sostine. Skatinti kultūrinių ir sporto renginių inici atyvas. Skirti didesnę paramą iš miesto biudžeto piliečių kultūrinėms reikmėms tenkinti. Pasirūpinti, kad miesto bibliotekos būtų aprūpintos naujausiomis knygomis, naujausiais mokslo, grožinės literatūros kūriniais. Siekti, kad miesto kultūros įstaigose atsi rastų / didėtų kūrybinės erdvės šeimai. 2. Verslo ir biudžetinių (daugiau pavaldžių miesto savivaldai) įstaigų konsolidacija siekiant vientiso identiteto

Tautvydas Elijošius

Sauliaus Jankausko nuotr.

Miesto įvaizdžio formavimas. TIC veiklos įgaliojimų išplėtimas. Turistinių maršrutų mieste plėtotė. Bendradarbiaujant su TIC, sukurti aiškų ir modernų dviračių nuomos tinklą.

3. Šiauliečio aktualizavimas, tapatumo simbolių išryškinimas Bendruomenių pasiūlymai miestui – pri oritetas. Atskirų gyventojų siūlymai miestui – idėjų konkursai. Simbolių akcentavimas ir miesto identi teto formavimas. Atminimo lentelių įrengimas ant pastatų įamžinant žymių šiauliečių atminimą. Parengti istorinių lankytinų vietų turisti nį žemėlapį, kurį būtų galima platinti tu rizmu užsiimančiose įstaigose. 4. Miesto renginiai, kultūriniai projektai Šiaulių miesto istorijos populiarinimas renginių, miesto švenčių metu. Bendro istorinio leidinio miestui išleidi mas, jo sklaida. Inicijuoti diskusija su miesto bendruo

Sauliaus Jankausko nuotr.

mene dėl grafų Zubovų dvaro pritaiky mo miesto ir miestiečių poreikiams. Didinti kultūros prieinamumą Šiauliuose. Inicijuoti diskusiją su miesto bendruo mene dėl Ch. Frenkelio fabriko darbi ninkų sinagogos pastato perdavimo savivaldybės žinion ir pritaikymo visuomenės reikmėms. 5. Kitos kultūrinės srities įžvalgos Skatinsime medžių urbanizuotoje aplin koje priežiūros kultūrą, pagrįstą medžio, kaip biologinio subjekto, ekologinių po reikių supratimu ir įvertinimu, užtikri nančiu jo ilgaamžiškumą ir saugumą. Sveiki medžiai – sveikas miestas – sveika gyventojų aplinka ir ateitis. Diegsime žmogų tausojančios aplinkos darbe kultūrą. Valstybės institucijas, ne vyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas, verslą skatinsime diegti dar buotojų saugos darbe ir sveikatos prie mones bei inicijuosime prevencinę vei klą, kad sumažintume ar net išvengtume nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų darbe atvejų skaičių. Saugi aplinka dar bo vietoje – siekiamybė, juk darbe pra leidžiame beveik 1/3 gyvenimo.

Andrius Laurinaitis – ketvirtos kartos šiaulietis Mano giminė jau 100 metų gyvena Šiauliuose ir aš esu šio miesto dalis. Andrius LAURINAITIS, Nr. 5 Mano nuomone, svarbiausia miesto sude damoji dalis yra žmonės (piliečiai). Miestai turi vieni su kitais konkuruoti. Šiauliai, kaip miestas, turi pasiūlyti viską, kas geriausia ir naudingiausia žmogui, kad jis čia norėtų gyventi, tobulėti, mokytis, auginti vaikus, puošti miestą savo darbais ir idėjomis. Kelios mintys, ko labiausiai trūksta Šiauliams: 1. Pagalbos smulkiajam verslui. Smulku sis verslas Šiauliuose merdi. Aš manau, kad viena iš išeičių – smulkūs prekybiniai plotai, kurie būtų arčiau namų nei prekybos cen trai. Tai yra šiuolaikiški, modernūs prekybi niai „KIOSKAI“. Juose galėtų prekiauti patys smulkiojo verslo savininkai ir prekės būtų iš

Andrius Laurinaitis

Sauliaus Jankausko nuotr.

smulkių, nesisteminių gamintojų, kurie ne gali įgyvendinti prekybos centrų drakoniškų

reikalavimų. Tokių prekybinių plotų galėtų per Šiaulius atsirasti apie kelis šimtus ir su kurtų apie 500–600 gerai apmokamų darbo vietų. Šių prekybinių plotų įrengimas galėtų būti finansuojamas per savitarpio skolinimą si. Tokiu būdu daug žmonių turėtų galimybę investuoti už didesnes palūkanas savo san taupas. Kai daug žmonių prisidėtų prie šio projekto, jie žinotų, kad jei perka iš smulkaus prekeivio, kuris jiems mokės dividendus už investicijas, vyktų pinigų mainai. Žmogus – žmogui. 2. Dar visai neseniai Šiauliuose buvo panai kinti mirkroautobusai. Po tokio sprendimo daug žmonių neteko darbo ir jie registra vosi į darbo biržą, kur jiems buvo mokamos išmokos, o kiti išvyko į užsienį. Mieste šiuo metu yra neišspręsta patogaus judėjimo problema iš vieno rajono į kitą. Su viešuoju transportu nepatogu, o su taksi važinėti – gana brangu, Žmonės prisipirko senų, pigių automobilių, kuriuos yra labai brangu prižiū rėti. Užsikimšo daugiabučių kiemai ir čia jau

nekalbu apie taršą. Mano nuomone, mikro autobusai turi grįžti į gatves ir taip miestas vėl taptų mobilesnis. 3. Niekaip nesuprantu, kokia nauda yra iš automobilių stovėjimo apmokestinimo. Kiek domėjausi, mokestis už automobilių stovė jimą neatperka paslaugos kaštų. Tai jei šis reikalas nuostolingas, kam jį vystyti? Miesto centras tampa labai nepatogus ir brangus, todėl žmonės čia nevažiuoja. Čia jau nema žai apleistų pastatų, uždaromos parduotu vės ir biurai. Centras merdi. Verslui paliekant centrą mažėja ir nekilnojamojo turto kaina, ir centro patrauklumas gyventojams. Visi žmonės renkasi prekybos centrus, kur sto vėjimo vietos nemokamos, net nurodoma, kur galima patogiai sustoti. Mano nuomone, miesto centras turi būti traukos objektas, o kiemų ir gatvių automobilių stovėjimo ap mokestinimas turi būti atšauktas. Aš manau, kad viskas slypi smulkmenose ir mes turime stengtis kurti šiaulietišką svajo nę kartu.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pirmas žingsnis į pokyčius... Ką pasirinksite Jūs? Nomenklatūros tęstinumą ar ateitį? Kęstutis MOTIEČIUS, Nr. 6

simus neskubama atsakyti, yra netoleruoti na ir nepriimtina. Aš už tai, kad savivaldybė ir jai pavaldžios esančios įstaigos dėtų visas pastangas ir sugebėtų pritraukti specialistus, kurie gerai suvokia miesto gyventojų rūpesčius, ir būtų drąsūs siūlyti politinius sprendimus, kurie duotų apčiuopiamą naudą miestui, o ne konkrečiam suinteresuotų asmenų ratui.

Šiaulių miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos narys Šiaulių miesto Dainų seniūnaitijos seniūnaitis „Sodros“ Šiaulių skyriaus tarnautojas

Netrukus vyks rinkimai į Šiaulių miesto tarybą, visus kviečiu nebūti abejingus ir dėl mūsų pačių, ir dėl to, kad Šiauliai vėl drąsiai ir užtikrintai galėtų vadintis klestinčio miesto vardu, miesto, kuriame norisi gyventi, moky tis, dirbti ir užsidirbti! Pagalvokite dar kartą, kam atiduodat savo balsą ir ar jie tikrai verti to antro ar trečio šanso ir vėl atstovauti kiekvienam iš mūsų, o gal tai ne rūpestis, o tik kuriama iliuzija, kad Jūs jiems rūpite. Man kyla natūralus klau simas, ar to kai kurių politikų rūpesčio nėra labai jau per mažai ir ar ne per daug tos re klamos? Gal jau laikas tokiems pasakyti NE ir balsuoti už tuos, kurie savo laiką skiria ne savo reklamai, o nuosekliam darbui. Miestui reikalinga nauja politika, reikalingi nauji ambicingi ir tikslo siekiantys politikai, kurie nebūtų susaistyti įtakingo verslo pan čių ar neskaidrių susitarimų, reikalingi tokie, dėl kurių nebūtų gėda. Reikalingi tokie, kurie dirba miestui ne tik žodžiais, bet ir darbais. Aš esu įsitikinęs, kad šiauliečiams reikalin ga nauja politikų karta, kuri suprastų, kad jie išrinkti tam, kad dirbtų kiekvienam iš mūsų, o ne vadovautų mums, kad patartų ir

Aš esu įsitikinęs, kad šiauliečiams reikalinga nauja politikų karta, kuri suprastų, kad jie išrinkti tam, kad dirbtų kiekvienam iš mūsų. Kęstutis Motiečius

Sauliaus Jankausko nuotr.

padėtų, o ne baustų už mažas klaidas, kad skatintų kiekvieną iniciatyvą, o ne užverstų įvairiausiais reikalavimais, po kurių bet koks noras pradėti kažką naujo išgaruos akimirks niu. Svarbiausia, kad kiekvienas valdininkas kuris yra išlaikomas ir darbo užmokestį gau na iš biudžeto lėšų, PRIVALO visiems laikams suprasti, kad tai jis mums dirba ir mes esame jo darbdavys, o ne priešingai. Todėl tokia pa sitaikanti praktika, kai žmogus siuntinėjamas iš kabineto į kabinetą, o į jam aktualius klau

Atėjo laikas, kai kiekvienas turėsime rinktis, kokių norime Šiaulių, turėsime rinktis, ar no rime praeities politikų, kurie žadėjo žadėjo, na ir žiūrėkit, kas iš to išėjo, ar rinksimės ateitį. Suprantu ir tai, jog kartais lengviau rinktis žinomą, nors ir nuvylusį politiką, nei mažiau žinomą. Galiu Jus patikinti, kad aš, nepartinis kandidatas, esu geras pasirinkimas žengiant pirmą žingsnį į priekį, aš, kaip ir daugelis gy venančių Šiauliuose, čia gimiau, augau, čia noriu ir likti. Būkime drąsūs ir priimkime tin kamą sprendimą. Aš tikiu Jumis, patikėkite manimi ir Jūs. Tik kartu mes galime padaryti, kad gyve nimas keistųsi gerąja linkme.

Nenoriu būti tik stebėtojas ir verkšlentojas Jei norime keisti pasaulį, Lietuvą, Šiaulius, turime pradėti nuo savo kiemo. Jei esi pasiryžęs keisti, nereikia laukti nė minutės. Nes kas, jei ne aš, ir kada, jei ne dabar? Tautvydas ELIJOŠIUS, Nr. 11 Jau beveik 30 metų gyvename nepriklau somoje demokratinėje valstybėje. Man, jau nam žmogui, sunku įsivaizduoti, ką reiškia žodžio laisvės suvaržymai, produktų defici tas, mano gyvenimo kontrolė. Gyvenimas kinta, jis visiškai kitoks negu tas, apie kurį man pasakodavo seneliai. Šiandien galime savarankiškai spręsti, ką pirkti, kur gyventi, kuo naudotis, kur keliauti. Niekas nepaneigs, kad gyvenimas gerėja. Vis dėlto progresas dažnai nėra toks spartus, koks galėtų būti. Jį stabdo tokie sovietiniai reliktai kaip korup cija, materialine nauda valstybės sąskaita paremti valdininkų santykiai, nekontroliuo jamas naudojimasis tarnybine padėtimi ir kt. Kas gali tai pakeisti? Pirmiausia, tai žmo nės, kurie gimė ir užaugo Nepriklausomoje Lietuvoje, kuriems nepriimtini anksčiau iš vardyti valdžios metodai; kurie remiasi vaka rietiškais demokratijos principais, kurie gina žmogų, o ne lobistus. Tai Nepriklausomybės vaikai. Negalime būti tik pasyvūs stebėtojai ir verkšlentojai. Mes turime semtis ryžto iš tų, kurie drąsiai stojo ir taikiais metodais, švies dami visuomenę prisidėjo prie kovos prieš

Tautvydas Elijošius

Sauliaus Jankausko nuotr.

blogio imperiją, nepaisydami įvairių grasi nimų ir rizikų. Turime pasimokyti patriotinio užsidegimo iš Sąjūdžio žmonių. Kalbu ne tik apie tuos, kurie stovėjo pirmose eilėse di džiuosiuose mitinguose. Kalbu apie žmones, kurie pritarė bei ryžtingai skleidė Atgimimo idėjas Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Nes Atgimimas buvo visą Lietuvą apėmęs reiškinys. Sąjūdis ypač akcentavo kultūros svarbą. Kultūra buvo ta pamatinė medžiaga, kuri įkvėpė ir sutelkė šalies visuomenę ben dram tikslui. Sąjūdžio intelektualai R. Ozolas, Just. Marcinkevičius, S. Geda, A. Juozaitis per

kultūrą kėlė tautą į aukštesnį sąmoningumo lygį. Deja, dabar kultūra ir konstruktyvus bendravimas dažnai yra nustumiami į šoną siekiant laikinų savanaudiškų politinių tikslų. Tai, deja, atsispindi ir mūsų miesto politinia me gyvenime. Esu nepartinis kandidatas, tačiau man imponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są jungos propaguojama tautinę tapatybę bei kultūrinius žmonių gebėjimus atskleidžianti kultūros politikos kryptis. Visiškai pritariu LVŽS „Darnios Lietuvos“ programinei nuos tatai, kad „kultūra yra individo ir bendruo menės savivokos, jų vertybių, gyvenimo būdo ir kokybės pamatas“. Todėl manau, kad kultūra turi tapti viena prioritetinių Šiau lių miesto politikos sričių. Tikiu Šiauliais ir sieksiu savo žiniomis prisi dėti prie miesto valdymo. Studijuoju istorijos ir politikos magistrantūroje, žinau savival dybės institucijų kompetencijas, turiu idė jų, kaip jas panaudoti visų šiauliečių labui. Šiauliuose gyvenu nuo pat gimimo. Matau nemažai apleistų vietų mūsų mieste. Viena iš jų – centrinis parkas. Mes tarsi pripratome prie jo, tačiau palikome jį likimo valiai. Vis dėlto kokią žinią dabartinis centrinis parkas skleidžia miesto turistui? Žmogui, pirmąjį kartą besilankančiam Šiauliuose, pozityvaus įspūdžio jis tikrai nesudaro. Esu girdėjęs minčių, kad parkas šiuo metu puikiai tinka siaubo filmui kurti. Kai kam šis parkas kelia asociacijas su Černobyliu (vieta, kur laikas sustojo), ir tai tikrai nėra pliusas Šiauliams. Juolab, kad patys šiauliečiai yra linkę veikiau šį parką apeiti nei leisti jame laiką. Jį tvarkyti,

Visada buvau ir būsiu kovotojas už tiesą, už pagalbą paprastiems žmonėms Vytautas SLABYS Pradžia 6 psl. Šiandieną akis bado valdžios veiksmų prieštaringumas, skirtumai tarp labai gerai ir vidutiniškai, o juo labiau, skurdžiai gyve nančių žmonių. Apmaudu, kad nemaža dalis šiandieninių politikų savo galias ir ga limybes naudoja asmeniniams poreikiams, demonstruoja atvirą cinizmą. Kaip visa tai pakeisti? Būtina pradėti nuo mažesnių dalykų – sukurti tikrą savivaldą, kuri paža dintų žmonių pilietiškumą. Jei to nebus pa daryta, bendruomeninis judėjimas apmirs. Tik reiklios bendruomenės gali priversti politikus bei valdininkus susidraugauti su visuomene, kartu dirbti, suvokti, kad tikslai yra bendri. Šiauliams esu dėkingas už tai, kas esu šiandien. Gyvenu šio miesto Dainų mikro rajone daugiau kaip trisdešimt metų. Tai mano, mano vaikų miestas, todėl gerai ži nau ir miesto, ir Dainų problemas. Man kelia nerimą žmonių abejingumas, prarastas pasitikėjimas valdžia ir valstybe. Blogiausia, kad jie tapatina šias dvi sąvokas. Žmonės jau nebetiki pertvarkomis, nebeti ki, kad Lietuvoje yra dorų politikų, kuriems rūpi žmonių ir tautos reikalai. Pilietiškumo stoka ir liaudies pasyvumas ypač akivaiz dūs rinkimų metu. Žmonės turi suvokti, kad rinkimai – tai galimybė kažką keisti, judėti į priekį, išsirinkti tuos žmones, kurie norėtų ir galėtų dirbti Lietuvai, savo mies tui. Jei sugebėsiu rinkėjams paaiškinti, kad aš noriu siekti to, ko ir jie, jei mokėsiu įtai giai atskleisti trukdančias kliūtis, žmonės patikės manimi ir rems. Mano credo – „Svarbu ne šūkiai, o darbai.“

modernizuoti ir pritaikyti kokybiškam lais valaikio leidimui reikėjo jau prieš 20 metų. Kodėl miesto valdžia „užsimerkė“, nematė tos problemos, atsakyti negaliu. Centrinis parkas yra miesto veidas, todėl, mano nuo mone, tai yra prioritetinis miesto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas kompetentingų žmonių ir NEDELSIANT. Šiauliai nuo seno buvo vadinami dviračių miestu. Sakoma, kad praradome dviračių miesto vardą. Nesutinku! Kiekvieną šiltojo metų laiko vakarą takai Aukštelkės ir Rėkyvos link pilni dviratininkų. Neabejoju, kad jų būtų dar daugiau, jei valdžios dėmesys būtų nukreiptas į tinkamos infrastruktūros šiam transportui plėtrą. Šiauliečiai mėgsta dviračius, tiesiog šiam transportui trūksta tinkamų sąlygų mieste. Vienas svarbiausių prioritetų naujos savivaldybės tarybos kadencijoje turėtų būti saugių ir modernių takų ekologiškam transportui įrengimas. Mieli Šiaulių miesto bendrapiliečiai, ne švaistykime laiko pavydui, saviplakai, bet turtinkime miestą žiniomis ir kultūra, sti prinkime paramą vienas kitam ir miesto gerovei. Kiekvienas iš mūsų esame savo miesto šeimininkai bei ambasadoriai. No rėčiau, kad šiauliečiai didžiuotųsi esantys Šiaulių miesto piliečiai. Nesižvalgykime į kitus, laikykimės savo kelio. Imkimės dar bo čia ir dabar, o ne palikime jį kažkam kažkada. Prisidėkime prie miesto gražini mo. Būkime savo miesto patriotai, neuž mirškime Atgimimo ir jo idealų. Dalinki mės idėjomis, padėkime kurti tokį miestą, kuriame gera gyventi. Tapkime draugais feisbuke https://www. facebook.com/elijosius.tautvydas

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Už žemę ir žmogų Kas gali būti svarbiau už šiuos du neįkainojamus dalykus? Kiekvienam iš mūsų turi rūpėti tiek mūsų gimtosios žemės, tiek joje gyvenančių žmonių likimai. Ne veltui Valstiečių ir žaliųjų sajunga didžiausiu prioritetu laiko žemę ir žmogų, palaikydama ir skatindama sveiką gyvenseną, mitybą, ekologiją tiek mieste, tiek kaime. Per dvejus metus atlikti darbai švietimo, sveikatos apsaugos, farmacijos, ugdymo ir gydymo įstaigose maitininimosi klausimais, teigiami pokyčiai socialinėse srityse byloja, kad pakilome iš tam tikros stagnacijos ir einama progreso keliu. Zinaida NORKUVIENĖ, Nr. 9 Kai prieš 28 metus Lietuvos žmonės iškovo jo Nepriklausomybę, dažnas tikėjomės kiek kitokios Lietuvos. Praleidome progą sukurti teisinę valstybę, visišką valdininkų atsako mybę pagal įstatymą, praleidome progą su kurti palankias sąlygas investicijoms: kurtis įmonėms, fabrikams, ypač regionuose, kas taip reikalinga palaikyti ir taip mūsų negau sią šalį, užtikrinti kiekvienam jaustis, kad čia Lietuva – ČIA MŪSŲ NAMAI, kur galima ir gy venti, ir išgyventi, ir oriai jaustis tikru piliečiu. Nepatenkinti lūkesčiai, darbo nebuvimas ir nugramzdino į abejingumą, visuomenės iš laikytinio požiūrį, taurelės pamėgimą. Saky kite, ar nereikėjo apie tai praregėti anksčiau, užuot kas ketveri metai leidus kaip senam laikrodžiui fiksuoti amplitudę kairė – dešinė? Ar nereikėjo bent jau pradėti atsisukti į šiuos mūsų nūdienos skaudulius, dėl ko at silikome nuo aplinkinių kaimynių (pvz., Esti jos). Tik išsilaisvinę nuo savo priklausomybių (inertiškumo, abejingumo, žalingų įpročių) ir pripažinę tai, pradėsime kilti aukštyn (po visų ekonominių ir asmeninių krizių). Jau pradėjome, tiesą sakant. Neburnokime, kad vyksta reformos. Re forma visada nepatogu. Juk pasistatę namą taip pat įžvelgiame nemažai klaidų, nežino jimo, patirties stokos. Ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Kuriant visuomenės gyvenimą yra žymiai sunkiau – nuo nepelnyto pasiprie

šinimo, kai gynyba reikalauja daug žmogiš kųjų išteklių bei laiko resursų, iki nuolatinės kritikos. Norisi pacituoti buvusio šiauliečio profesoriaus G. Merkio žodžius: „Esu įsitiki nęs, kad patologinis, nepasotinamas lietuvių geidulys pinigams yra didelė socialinė pa tologija ir nacionalinė tragedija. Ji jau realiai užkerta mūsų šalies ir žmonių GALIMYBES. Vakariečiai, turintys 5 procentus metinę pel no normą, sako, kad metai buvo neprasti. Jei pelno norma 8–13 proc., jau visi geria šam paną. Nuo godumo protą ir sąžinę praradęs lietuvis, jei pelno norma nesiekia 100–150 proc., jokio verslo net pradėti nenori. Tas go dumas mus pražudys... Lietuvoje lenda pras čiausios per šimtmečius istoriškai formuotos patologinės kumečio ir kolchozniko savybės. Iz griazi v kniazi... Laimėjusių prie tokios poli tikos ir elgesio modelio nebus.“ Aštriai paste bėta, bet teisingai. Visa tai tik didina socialinę atskirtį, stabdo pažangą, menkina pasitikėji mą valstybe. Tuo tarpu lietuvaičiai protes tuoja, tyliai palikdami šalį... Tad mes, čia likę, turime būti neabejingi ir sukurti sąlygas grįž tantiems ar besirengiantiems kažkada grįžti, užsidirbus kapitalo, – tuo net neabejoju, ti kiuosi ilguoju laikotarpiu. Žmonių asmeninė atsakomybė ir drąsa kuria kitokią Lietuvą! Kiekvienas iš mūsų gali tapti kuriančia ir tel kiančia jėga. Sumanūs ir pilietiški žmonės yra Lietuvos pasididžiavimas ir stiprybė! Daugelį metų dirbau su jaunimu universi tete studijų specialiste, lektore. Žinau, kad šių laikų jaunimas yra visapusiškas: darbštus,

Zinaida Norkuvienė

Sauliaus Jankausko nuotr.

trokštantis žinių, iniciatyvus, dažnas puikiai derina studijas su darbu, nes baigęs jau nori būti žinantis, kur ir ką nori dirbti. Daugelis jau kuria savo smulkius versliukus. Pažįstu ir seniūnų, ir seniūnaičių, kuriais pasitiki ben druomenės. Nori pasilikti savo gimtinėje ir prisidėti prie klestėjimo kūrimo! Netrukdy kime jaunimui, priimkime prie savivaldybės vairo.

Kuriant visuomenės gyvenimą yra žymiai sunkiau – nuo nepelnyto pasipriešinimo, kai gynyba reikalauja daug žmogiškųjų išteklių bei laiko resursų, iki nuolatinės kritikos. Apie savivaldą. Savivaldybė tai ne pastatas su sėdinčiais valstybės tarnautojais. Savival dybės turi tarnauti kiekvienam gyventojui, žinoti kiekvieną administracinio vieneto

piktžaizdę ir laiku ją likviduoti. Meras turi būti miesto šeimininkas ir racionalus ūkinin kas. Malonu, kad Šiauliai atsigauna, atsinau jina. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duo menimis, pagal savivaldybių indeksą Šiauliai nuo 2017 metų pakilo nuo 49 balų iki 54 balų 2018 metais ir yra treti tarp didžiųjų miestų. Indeksas matuoja, kaip savivaldybės taupo mokesčių mokėtojų pinigus – gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lė šas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinki mo, skatina konkurenciją; mažina mokesčių naštą ir užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasirenka efektyviau veikiantį pri vatų sektorių; mažina administracinę ir biu rokratinę naštą. Šis indeksas matuoja ekono minę laisvę savivaldybėse. Norėtųsi labiau išgryninti kai kurias sritis, nuo ko priklauso ir materialinė gerovė. Pir miausia – tvirta darni šeima. Mes atsinešame į visuomenę tai, ką suteikia šeima. Švietimas, kultūra, mūsų aplinka, sveika gyvensena. Vaiko – būsimo piliečio – visuomeniškumas prasideda vaikų darželyje. Nėra norma lu, kad darželio auklėtoja, ugdanti apie 25 vaikus grupėje, neuždirba nei atlyginimo vidurkio ir „apvaginėja“ vaiką skirdama jam mažiau laiko, nes reikia pildyti aibę planų, žurnalų, ruoštis įvairioms nevaikiškoms ak cijoms, kurti ir įgyvendinti projektus! Ana logiška situacija ir mokykloje. Manau, bloga patirtis, kad mokyklose atsisakyta poilsio va karų dėl administracijos apsisaugojimo nuo incidentų. Taip yra nutolstama nuo kantakto su vaiku, nuo atvirumo ir nuoširdaus bendra vimo. Norėtųsi, kad jau mokykloje mokiniai prisidėtų prie savo miesto puoselėjimo. Šei ma-vaikas-mokykla grandinė turi būti tvirtai sujungta ir tarnauti vienam bendram tikslui. Kodėl einu į rinkimus? Nes myliu žmones: vienų gaila, kitus norisi pagirti ir paskatinti, tretiems padėti. Ir ne politikuoti, o susikalbė ti ir dirbti! Kiekvienam ir dėl kiekvieno. Toks ir yra mano gyvenimo credo: „Ieškok laimės kitam – rasi sau.“

Kokiuose Šiauliuose norime gyventi?! Jurgita JANUŠEVIČIŪTĖTARALĖ, Nr. 20 Gimiau ir augau netoli Šiaulių, bet visada laikiau save šiauliete. Šiauliai – tai miestas, kuriame man gera gyventi. Didžiuojuosi ir noriu toliau didžiuotis šiuo miestu, nes man rūpi jo gerovė ir ateitis. Noriu matyti miestą gražų, patrauklų, darnų. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti, kad Šiauliuose dau guma gyventojų – pensinio mažiaus. Tai išgirdus, pirmiausia norisi ginčytis, kad taip tikrai nėra, tačiau tiesa yra tokia, kad ne mažai šiauliečių, ypač jaunimas, beje, ne mažai ir mano pažįstamų, išvyksta į kitus Lietuvos miestus, pavyzdžiui, sostinę, arba dar liūdniau – užsienį, studijuoti, gyventi ir dirbti. Gerai, kai sugrįžta, bet daugelis vis dėlto šaknis įleidžia svetur. Tad kodėl jau nimas nesirenka gyventi Šiauliuose? Kodėl jo Šiauliuose mažėja? Sprendžiant šiuos probleminius klausimus, norisi prisidėti prie tokio miesto kūrimo, į kurį norėtųsi sugrįžti ir nebeišvykti! Juk, manau, kiekvie nas norime savo miestą matyti gyvą, judrų, jaunatvišką.

centrinė miesto dalis, dėl ko tikrai galima pasidžiaugti. Tačiau taip stipriai besitvar kant nereikia pamiršti ir žaliųjų zonų. Juk medį nupjauti galima greitai, o kol jis užau ga, tenka laukti labai ilgai… Pasižvalgęs po

Rūpinkimės savo miesto ateitimi – tegu jis tampa gražesnis ir geresnis!

Jurgita Januševičiūtė-Taralė

Sauliaus Jankausko nuotr.

Aišku, savo miestą norime matyti ir gražų. Norime, kad atvykusieji į Šiaulius pagirtų, kaip gražiai gyvename. Šiuo metu tvarkoma

kitų šalių pavyzdžius, supranti, kaip svarbu miestui gyva augmenija ir žaluma. Ir žinoma, reikia nepamiršti tuo rūpintis – žaliąsias zo nas puoselėti, tinkamai prižiūrėti ir atnaujinti. O tam, žinoma, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie atsakingai rūpintųsi medžių gerove ir želdinių priežiūra. Neabejingas ir profesiona lus požiūris į miesto medžių priežiūrą ne tik prailgins jų gyvavimą, bet ir sukurs žalesnę, sveikesnę, gražesnę aplinką kiekvienam šiauliečiui. Todėl gerai suformuotas krašto vaizdis išlaiko vertingąsias savybes ir naujas

funkcijas, kurių reikia miesto gyventojams – kalbu apie parkus, kuriuose būtų galima poilsiauti, sportuoti, ir vaikų žaidimo aište les. Tiesa, vaikų žaidimų aikštelės – dar viena aktuali problema, su kuria susiduria jaunos šeimos. Daugelio daugiabučių kiemuo se tokių aikštelių tiesiog nėra. Senosios – daug kur panaikintos arba jei dar likusios, yra nesaugios ir vaikams nepatrauklios, o naujų niekas neįrengia. Tad akivaizdu, kad kiemai prastai prižiūrimi, tą būtina skubiai keisti. Svarbu, kad daugiabučių kiemuo se vaikų žaidimų aištelės, kurių taip reikia mažiesiems šiauliečiams, būtų saugios ir prižiūrimos. Vaikų saugumas – svarbiau sias siekis, todėl mums rūpi, kur žaidžia šiauliečių vaikai. Taip pat labai svarbu ska tinti vaikų fizinį aktyvumą ir užimtumą, ini cijuoti sporto aikštelių, bėgimo takų, lauko treniruoklių ir žaidimo aikštelių prieinamu mą. Tad rūpinkimės savo miesto ateitimi – tegu jis tampa gražesnis ir geresnis! Tikiu, kad drauge mes galime kurti Šiaulių gero vę!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Ar Šiauliuose netrūksta kultūros? Mano miestas Šiauliai – mano kultūringas miestas anksčiau ir šiandien. Dar daugiau, Šiauliai gali ir turi tapti gerokai kultūringesni ateityje, nuo to tiesiogiai priklauso miesto ateitis. Marius MOROZAS, Nr. 8 Tikriausiai neretas šiaulietis skeptiškai pa žvelgė į mano pasakytus žodžius ir lūpų kraštu ciniškai nusišypsojo, o kodėl? Pa klauskite kiekvienas savęs, ką aš tokio padariau, kad mano miestas būtų vertina mas visų pirma ne čia atvykstančių svečių, o mano paties – pozityviai. Lyg ir atrodo, kad daugelis kaltas dėl dabar esamo po žiūrio, bet tik ne aš? Iš tiesų labai daug kas priklauso nuo mūsų nusiteikimo ir požiū rio į aplinką. Bet yra ir tai, kad mes nemy lime savęs kaip šiauliečio – mes savęs nei dentifikuojame, jog esame Šiaulių miesto dalis. Vienas aspektas tas, kaip mes save suprantame šioje erdvėje, kitas – kaip vei kia mus aplinka, kurioje gyvename. Matau šiandienos aplinkoje keletą problemų – įsivyravo šiauliečio identiteto stoka, mies tiečio savivokos nusilpimas. Kitaip tariant, esame nusivylę daugeliu mieste vykstan čių procesų ir nesitikime, kad kas nors gali pasikeisti. Tai nėra gerai nei Jums, nei Jūsų namams – miestui, kuriame gyvename, mokomės, kuriame šeimas, dirbame kū rybinį, fizinį ir intelektinį darbą. Taip didė ja emigracija, tuštėjantis miestas palaips niui panašėja į urbanistinį vaiduoklį, kur vėjo švilpimas užgožia žmonių šurmulį ir automobilių triukšmą. Statistika skelbia, kad Šiauliai pastaruosius devynerius me tus kasmet neteko apie vieną tūkstantį gyventojų. O per pastaruosius dvidešimt penkerius metus faktiškai neliko beveik kas trečio šiauliečio. Skaičiai stulbina! Pakalbėkime apie aplinką, kuri turi įta kos mūsų nusiteikimui ir identifikavimuisi šiauliečiu. Prie identiteto formavimo išo rės poveikiai prisideda įvairiais pavidalais nuo architektūros iki istorinės atminties, kultūros. Viskas atrodo svarbu, bet būtent

Marius Morozas

Sauliaus Jankausko nuotr.

kultūra, kurios ištakos mūsų istorija, kuria nematerialią aplinką ir vertybinį savęs su vokimą, prisideda prie emocinio komfor to. Kultūra užpildo nežinojimo, pasime timo spragas, sutvirtina savęs supratimą bei pajautimą erdvėje ir laike. Nereikia kaltinti vien prastą šalies ar miesto eko nominę situaciją dėl nuolatinės emigraci jos, čia dalis atsakomybės tenka ir miesto įvaizdžio kūrimo ir kultūrinio gyvenimo besikeičiantiems strategams bei įgyven dintojams. Žvelgiant į kelių dešimtmečių miesto kultūrinio gyvenimo politiką ne matyti vieno ilgalaikio plano, vientisos vizijos Šiauliams. Labiau panašu į atskiras iniciatyvas, kurios neturi tęstinumo ir ilga laikės perspektyvos, išskyrus gal kai ku riuos atvejus, kas yra daugiau išimtis, o ne tendencija. Šiandienos Šiauliai yra stipriai susiskaldę ir lyg gyvena kiekvienas sau, už kultūrą atsakingos įstaigos daugiau dirba savo „kieme“, bet nėra sistemingo veikimo bei plano miestui ir miestiečiams. Nėra bendrų jungiančių prioritetų ir pas katos dirbti kartu jungiant vienai idėjai, vienam miestui – Šiauliams. Jei pasitaiko išimčių, tai daugiau būna atskiros iniciaty vos, neturinčios palaikymo iš kitų kultūros organizacijų, susidaro savotiškas įspūdis, jog kultūros organizacijos konkuruoja tar pusavyje, o nesiekia bendrų tikslų ir nesi dalija vaidmenimis miesto kultūrinėje mo

zaikoje. Šiandien miesto valdžios remiami įvairūs kultūros įstaigų projektai, siūlantys miestiečiams vienokio ar kitokio pobū džio pramogas, yra reikalingi tiek miestie čiams, tiek kultūros įstaigų gyvavimui. Bet ypač svarbu susidėti prioritetus keleriems metams į priekį, kad matytume bendrus tikslus, link ko mes einame ir ko siekiame. Kai yra žinomi prioritetai, matomas vienas tikslas, miesto vizija, kuo jis taps po kele rių metų, kultūrinis darbas tampa kryptin gas ir aiškus to adresatams – šiauliečiams. Čia svarbi vieta tenka ir kultūros įstaigų idėjiniam konsolidavimui, glaudžiam bendradarbiavimui, vaidmenų, siekiant bendro tikslo, pasidalijimui. O miesto Taryba sutelkia dialogui gyventojus ir or ganizacijas nustatant tikslus, prioritetus ir strateginį planą bei atlieka moderatoriaus bei nustatytų tikslų įgyvendintojo, admi nistratoriaus funkcijas. Ir kultūra nebeturi būti politikos autoritetų ar kokių įstaigų vadovų manipuliavimo priemone ir norų vykdytoja, ji turi telkti, vienyti miestie čius – kurti darnius Šiaulius. Miesto ta rybos vienu esminių prioritetų turi tapti lėšų pritraukimas miestiečių kultūriniams siekiams tenkinti, bendram strateginiam planui įgyvendinti. Miesto taryba turėtų aktyviai dalyvauti sujungiant verslo ir kultūros organizacijas vienam miesto reprezentaciniam projek tui, kurio po šiai dienai nėra ir ką jau ke letą metų turi, pavyzdžiui, Kaunas. Šiauliai neturi vientiso įvaizdžio, pagal ką jie būtų atpažįstami tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir plačiau. Vėlgi susiduriame lyg su kultūri nėmis salomis mieste, kurios daugiau vei kia organizacijos rėmuose, bet ne plačiąja prasme – miestui. Ir verslo sektorius, kuris galėtų būti įtrauktas į miesto veido forma vimą, yra lyg nustumtas nuošalyje ir iš jo prašoma, kad tik prisidėtų vienam ar ki tam lokaliam projektui. Bet miesto valdžia privalo nebedreifuoti, o inicijuoti, suburti miesto įvaizdžio formavimo grupę, kurią sudarytų verslo įmonių ir kultūros orga nizacijų atstovai, kurie numatytų gaires, kaip pristatyti miestą, siūlytų projektus, priemones, kaip padaryti Šiaulius patrau klius kaip miestą poilsiui, turizmui, saviš vietai, sportui ir pan. Miesto įvaizdis turi teikti verslo organizacijoms papildomą

vertę per padidėjusius miesto lankytojų srautus, per bendrą Šiauliuose esančių įmonių reprezentavimą, jų produkcijos ir paslaugų sklaidą. O kultūros įstaigos tap tų lyg verslo įstaigų informacijos sklaidos partnerėmis, siūlomų paslaugų mieste in formacijos teikėjomis. Iš kitos pusės, vers lo organizacijos, matydamos abipusę to naudą, prisidėtų prie kultūrinių paslaugų gerinimo. Tokios priemonės, kaip vienos ilgalaikės strategijos kultūrai turėjimas, kaip miesto įvaizdžio sukūrimas ir puoselėjimas, prisi deda prie miestiečio identiteto, savęs su vokimo šiauliečiu stiprinimo. Yra dar ir tre čias labai reikalingas bei svarbus aspektas stiprinant miestiečių savivertę – tai istori nės atminties sklaida, jos aiškinimas ir re prezentavimas. Galima sakyti, kad yra ren giamos miesto šventės, kurios primena Šiaulių miesto praeitį, kaip antai „Šiaulių dienos“, „Ant rubežiaus“ ir pan. Bet ar to pakanka – didelis klaustukas. Nežinojimas miesto istorijos kertinių įvykių ir pagrindi nių miesto asmenybių tikrai neprisideda prie šiauliečio identiteto stiprinimo, grei čiau priešingai, sukuria neužtikrintumo, abejingumo supratimą atsakymui į klau simą, kas aš esu? Atsakingi už šiauliečio (ne)žinojimą yra miesto kultūros politikos formuotojai, kurie pernelyg mažai rūpina si kultūrinių programų turiniu ir neturi il galaikės kultūrinės miesto vizijos. Tad ma nytume, jog kultūriniai renginiai turi tapti labiau idėjiniai, daugiau dėmesio turi būti skirta jų turiniui ir jo pateikimui, kur vėlgi turėtų talkinti atsakingos ir kompeten tingos kultūros įstaigos. Strateginiame kultūros plane turi būti numatyta, kaip kultūrinis švietimas pasieks miestietį ir ko kia medžiaga bei jos forma turi jį pasiekti. Tas pats pasakytina ir apie lankytinų vietų reprezentavimą ir jų aktualizavimą šiaulie čiams. Būtent šios trys pagrindinės priemonės – ilgalaikės kultūros srategijos, vizijos turė jimas; miesto įvaizdžio suformavimas, jo puoselėjimas ir kryptingas kultūrinis švie timas, sudarys sąlygas sustiprinti miestie čio savivertę, identitetą, Šiauliams pakilti vertybine prasme ir sustiprėjus žengti naujus žingsnius miesto visapusio augimo, modernėjimo kelyje.

Būkime pilietiškai aktyvūs Jurgita GEDMINIENĖ, Nr. 12 Šiaulių miesto visuomeninėje veikloje dalyvauju jau 20 metų, pastaraisiais metais aktyviai įsitraukiau į Vydūno draugijos ir klubo „Aukuras“ veiklas. Dažnai susitinkame su šiauliečiais įvairiuose miesto renginiuose, svarbių miestui klausimų pristatymuose ir mano pačios organizuo jamuose kultūriniuose renginiuose. Supratau, kad, siekiant pokyčių visuomenėje, reikia patiems aktyviai dalyvauti, todėl su viltimi ir tikėjimu einu į politiką. Manau, kad savival dos gyvenime labai svarbus gyventojų pilietinis aktyvumas ir visuomenės švietimas. Miesto gyventojai turėtų aktyviai dalyvauti įvairiuose reformų aptarimuose, sprendžiant miestui svarbius klausimus. Kiekvienas politikas, savivaldybės tarnautojas turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Manau, kad būtina gerinti sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, ant kurio laikosi visas šalies ūkis. Taip pat naujų darbo vietų kūrimas padės miestui tapti patraukliam ir atviram naujovėms ir būsimiems investuotojams. Padėkime žmogui nuoširdžiai, ,,nevaldiškai“. Myliu Šiaulius ir sieksiu, kad mūsų miestas taptų gražesnis, kuriame būtų gera gyventi, augti ir dirbti, kad mūsų vaikai norėtų čia sugrįžti. Sau ir kitiems kandidatams linkiu tolerancijos, geranoriškumo, gebėjimo dirbti komandoje, atsakomybės už priimamus sprendimus ir darbus, reiklumo sau bei kitiems ir svarbiausia – pagarbos žmonėms. Jurgita Gedminienė

Sauliaus Jankausko nuotr.

„Tautos augimui reikia visa aukoti“ (Vydūnas).

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kandidatai į Šiaulių miesto tarybą

Aurimas ŽVINYS – LVŽS nepartinis kandi datas į Šiaulių miesto merus. Baigęs baka lauro, o vėliau ir magistro studijas Vilniuje, atvykau gyventi ir dirbti į Šiaulius. Šiuo metu vadovauju vienai didžiausių kultūros įstaigų Šiauliuose – Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui. Visada tikėjau ir tikiu taik dariška kultūros galia, todėl esu tikras, kad sukaupta patirtis kultūros, meno vadybos ir politikos srityse leis kurti darnius ir kles tinčius Šiaulius.

Egidijus ELIJOŠIUS – šiaulietis, Šiaulių uni versiteto lektorius (specialiosios pedago gikos ir logopedijos studijų sritis), Lietuvos specialiųjų pedagogų ir Lietuvos cerebri nio paralyžiaus asociacijų valdybos narys; LRS narių S. Tumėno ir A. Gumuliausko padėjėjas-sekretorius. LVŽS Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas.

Vytautas SLABYS – Bubių seniūnas, Lie tuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas, turintis 24 metų darbo savivaldoje patirtį. LVŽS narys.

Vytautas JUŠKUS – sieksiu: suburti bendram, labai atsakingam darbui tiek politikus, tiek šiauliečius investicinių pro jektų įgyvendinimui; sudaryti palankias sąlygas investuotojui „Termicom“ įgyven dinti Šiaulių oro uoste projektą; skatinti visokeriopai investuotojus, norinčius įgyvendinti Šiauliuose verslo projektus. Šiaulių miesto šeimininkas ir kūrėjas – kiek vienas šiaulietis.

Andrius LAURINAITIS – ketvirtos kartos šiaulietis. Mano giminė jau 100 metų gy vena Šiauliuose ir aš esu šio miesto dalis. LVŽS Šiaulių miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Kęstutis MOTIEČIUS – Šiaulių miesto sa vivaldybės Antikorupcijos komisijos narys, Dainų seniūnaitijos seniūnaitis, „Sodros“ Šiaulių skyriaus tarnautojas. Nepartinis kandidatas.

Julija PALAPIENĖ – Šiauliuose gimiau, už augau, baigiau mokslus ir sukūriau šeimą. Esu automobilių dalių pardavimų įmonės vadovė. LVŽS narė.

Marius MOROZAS – kultūros darbuotojas, muziejininkas. Šiauliuose gimiau, užaugau, sukūriau šeimą. Esu už teisingus ir tiesius pasisakymus, daug geriau nepatogi tiesa nei pataikavimas ir melas. Propaguoju blaivų gyvenimo būdą. LVŽS narys.

Zinaida NORKUVIENĖ – Einu į rinkimus, nes myliu žmones: vienų gaila, kitus norisi pagirti ir paskatinti, tretiems padėti. Ir ne politikuoti, o susikalbėti ir dirbti! Kiekvie nam ir dėl kiekvieno. LVŽS narė.

Andrius PALAPIS – esu tikras šiaulietis. Čia gimiau ir užaugau, sukūriau savo šeimą. Daug metų dirbu transporto ir logistikos srityje. LVŽS narys.

Tautvydas ELIJOŠIUS – „Aušros“ muzie jaus istorikas, muziejininkas, LR Seimo na rio A. Gumuliausko padėjėjas-sekretorius, Šiaulių universiteto istorijos ir politikos stu dijų magistrantas. Nepartinis kandidatas.

Jurgita GEDMINIENĖ – Šiaulių miesto visuomeninėje veikloje dalyvauju jau 20 metų, pastaraisiais metais aktyviai įsitrau kiau į Vydūno draugijos ir klubo „Aukuras“ veiklas.

Zita VAIDILIENĖ – Šiaulių Parkinsono drau gijos pirmininkė, projektų vadovė. ŠNVOK tarybos narė. Lietuvos tautodailininkų są jungos narė. LVŽS narė.

Edvinas LUKYS – verslininkas, nepartinis kandidatas.

Monika KLOVAITĖ – Matau, kaip keičiasi miestas, ir noriu būti šių pokyčių dalimi. LVŽS Šiaulių skyriaus narė. UAB „Dekida“ direktoriaus pavaduotoja.

Dijana BAŠKIENĖ – LVŽS Šiaulių miesto skyriaus narė.

Andrius KVEDARAS – istorikas, ,,Aušros“ muziejaus muziejininkas. Nepartinis. Į rinkimus einu, nes noriu ir ateityje Šiaulius matyti stiprius ir išlaikiusius regiono lyderio statusą.

Sigitas PAŠVENSKAS – verslininkas, ne partinis kandidatas.

Dainė JARMALAVIČIENĖ – gimiau ir užau gau Šiauliuose. Baigiau bakalauro ir magis tro studijas Šiaulių universitete. Esu keturių vaikų mama. Dirbu Šiaulių miesto savival dybės Socialinių paslaugų centre atvejo vadybininke ir Šiaulių valstybinėje kolegi jos Sveikatos fakultete dėstytoja. LVŽS narė.

Jurgita JANUŠEVIČIŪTĖ-TARALĖ – LVŽS Šiaulių skyriaus narė. Dirbu Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, l. e. vyr. bibliotekininko kultūrinei-edukacinei vei klai pareigas.

Gitana NORVILIENĖ – gimusi ir augusi Šiauliuose, dirbu UAB „Rūta“. Baigiau finan sų ekonomikos bakalauro studijas Šiaurės Lietuvos kolegijoje. LVŽS Šiaulių miesto skyriaus narė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 12, ISSN 2538-8274 Tiražas 20 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 321

Aivaras KANTAUSKAS – nepartinis kandi datas LVŽS sąraše.

Leidėja – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Algirdas Malakauskas Tel. +370 699 20833, el. paštas siauliai@lvzs.lt

Vaidotas VAIČELIŪNAS – nepartinis kandi datas LVŽS sąraše. Žolės riedulio klubo „Vai vorykštė“ vadovas. Šiaulių miesto savivaldy bės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Klevas“ treneris-sporto mokytojas.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.