Už žemę ir žmogų Rokiškio kraštui, 2019 Nr. 23

Balsuokite už sąrašą nr.

Rokiškio kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 23

ISSN 2538-8274

Mano ir Tavo Rokiškis turi tapti MŪSŲ Rokiškiu! Gerbiami Rokiškio krašto gyventojai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius iškėlė mane kandidate į Rokiškio rajono savivaldybės meres. Rinkimuose dalyvauju drauge su kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašu Nr. 2. Į savivaldos rinkimus ateiname su šūkiu: „Rokiškio rajonas – konkurencingas, patrauklus lankyti, gyventi ir dirbti.“ Sieksime, kad Rokiškio rajonas taptų konkurencingesnis kitų Lietuvos rajonų atžvilgiu, pritraukiant naujas investicijas, turint omenyje, kaip investuotojai vertina nuoseklią vietos politiką, komunalinių paslaugų sklandų teikimą ir jų mažų kaštų užtikrinimą. Taip pat šiandienos investuotojai ieško tokios aplinkos, kuri būtų patraukli gyventi darbuotojų šeimoms. Pastaraisiais metais, reikia pripažinti, Rokiškio žinomumas ir patrauklumas turistams augo. Turime įdomią istoriją, unikalių vietovių ir dvarų, taip pat – iškilių žmonių ir idėjomis degančių nevyriausybinių organizacijų. Todėl, kalbant apie lankytinų objektų priežiūrą

ir informacijos sklaidą apie juos, privalome užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą ir kryptingumą. Kultūriniai, tradiciniai ir dar tik įgaunantys tradicijos apraiškas nacionalinio lygmens renginiai yra mūsų pasididžiavimas. Kiekvienam rajono gyventojui privalo būti užtikrinta saugi aplinka gyventi, tuomet ji taps mielesnė ir patrauklesnė. Todėl mes turime sutelkti dėmesį į kompetentingą ir nuoširdų gyventojų aptarnavimo, konsultavimo, paslaugų prieinamumo užtikrinimą. Sieksime, kad jauni žmonės iš Rokiškio nenorėtų išvykti, o išvykę ir įgavę daugiau patirties bei kompetencijų tam tikrose srityse, galėtų jas pritaikyti, sugrįžę į gimtąjį kraštą. Privalome užtikrinti didesnę jaunų žmonių įtrauktį į rajono sprendimų priėmimo procesus. Mano ir Tavo Rokiškis turi tapti MŪSŲ Rokiškiu! Kandidatė į Rokiškio rajono savivaldybės meres Dalia Lūžienė-Malijonienė

Skaitykite 16 psl. Kandidatė į Rokiškio rajono savivaldybės meres Dalia Lūžienė-Malijonienė

Skaitykite 5 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Ar žinome, kas mes ir kur link einame?

Skaitykite 6 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 4 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

INVESTUOTI REGIONE REIŠKIA PASITIKĖJIMĄ VIETINE POLITIKA Regionų politikai labai dažnai kalba ir savo rinkimų programose mini naujų investuotojų ir investicijų pritraukimą į savo vietovę. Jūsų rinkimų programa – ne išimtis. Sakykite, kodėl regionams tai taip svarbu? Kodėl svarbios investicijos Rokiškio rajonui? Šiandien vis dar esame labiau stebėtojai nei situacijos valdytojai, kuomet kalbame apie jaunų žmonių pasitraukimą iš regionų, o ypač – kalbant apie kaimiškus regionus. Rokiškis – ne išimtis, jam statistika taip pat negailestinga – didesnė rajono gyventojų dalis yra vyresnio amžiaus žmonės. Tai reiškia, kad skubiai turime reaguoti į situaciją ir regionų „veidą“ keisti taip, kad jauni

sietinas su turizmo sritimi, gali būti labai sėkmingao plėtojamas ir pristatomas ne tik rajono, Lietuvos, bet ir pasaulio turistui. Čia yra dar neužpildyta niša mažiems verslo subjektams, siūlantiems pramogų paslaugas. Jau išsakiau mintį apie lygiagrečiai kuriamas darbo vietas ir infrastruktūrą, atsakydama į anksčiau užduotą klausimą. Dar kartą galiu pakartoti, kad, jei rastųsi daugiau privačių iniciatyvų ir investicijų į paslaugų sektorių, savivaldybės lygmeniu turėtų būti pritraukiama ir daugiau ES struktūrinių fondų investicijų į patogios bei patrauklios infrastruktūros kūrimą. O investicijos, orientuotos į gamybą, būtų mūsų regiono stabilumo ir ilgalaikio augančio potencialo garantas. Mums jo labai reikia. Čia jau galime kalbėti ir apie ženklius darbo vietų skaičius, ir apie augantį gyventojų skaičių. Tai

organizacijos tikslas – skleisti Europos dvasią ir kurti tarp miestų švietimo, ekonomikos, turizmo, sporto, kultūros ryšius, kad abipusę naudą gautų gyventojai. Apie artėjantį naująjį 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpį dar anksti kalbėti, nes šiuo metu vykdomi 2014–2020 m. finansinio laikotarpio projektai. Tačiau paruošiamieji darbai turės būti pradėti, nes tai gali būti naujos galimybės mūsų rajonui. Regionams gal mažiau „pažįstami“, o rajonų gyventojams kartais ir visai nežinomi tarptautiniai investuotojų forumai, konferencijos, verslo parodos ir kontaktų mugės. Būtent tokių forumų ir kontaktų mugių metu labai dažnai užmezgami tamprūs ryšiai su galimais investuotojais, o vėliau jau prasideda diskusijos ir derybos. Mano manymu, šias galimybes mums reikėtų išnaudoti efektyviau.

Jeigu pavyktų įtikinti naujas įmones investuoti Rokiškyje, ar nesibaiminate, kad pritrūksite kvalifikuotos darbo jėgos?

Iš Dalios Lūžienės - Malijonienės asmeninio archyvo

žmonės juos atrastų iš naujo ir siektų čia sugrįžti, kurtų šeimas ir nuolat gyventų. Regionai jauniems žmonėms taps patrauklūs tada, kai turėsime sukūrę patogią gyventi infrastruktūrą. Kokybiškos, lengvai pasiekiamos ir įvairaus spektro švietimo paslaugos vaikams ir jaunuoliams, užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas ir galimybė turiningai praleisti laisvalaikį, taip pat ir galimybė save realizuoti profesinėje srityje – tai pagrindiniai prioritetai, apie kuriuos kalba ir ko regionuose pasigenda jauni žmonės. Jei būsime pajėgūs pritraukti į rajoną tokias investicijas, kurios kurtų darbo vietas, vienodai vertindami nekvalifikuotų darbuotojų ir aukštą kvalifikaciją turinčiųjų poreikį, galėsime kalbėti ir apie sociopsichologinės aplinkos gerėjimą, ir apie infrastruktūros kūrimą. Idealiausiomis sąlygomis tiek naujos darbo vietos, tiek patogi ir patraukli infrastruktūra turėtų rastis lygiagrečiai. Tokia aplinka yra pati patraukliausia. Mūsų komanda, dalyvaujanti savivaldos rinkimuose, įvardija šią problemą ir naujų investicijų paiešką bei pritraukimą mato kaip vieną iš didžiausių galimybių suvaldyti vykstančius procesus.

Sakykite, kokios investicijos Rokiškiui būtų reikalingiausios? Ar tai turėtų būti investicijos, orientuotos į gamybą ar paslaugų sektorių, o galbūt Rokiškiui labiausiai trūksta investicijų į infrastruktūrą? Mūsų rajonas yra turtingas unikaliais kultūros ir gamtos objektais, todėl paslaugų sektorius,

sunkiausiai pritraukiamos investicijos, o derybos su investuotojais trunka ne vienerius metus, todėl turime užtikrinti vietos politikos tęstinumą ir ilgalaikės rajono strategijos kūrimą.

Kokiu būdu Jūs bandysite pritraukti investicijas Rokiškiui?

Manyčiau, kad šiandien, būtent regionuose, labiau nutolusiuose nuo didmiesčių, yra problema rasti patikimų nekvalifikuotų darbuotojų. Turime problemą, kuomet darbdaviai tikrai ieško darbuotojų, galinčių atlikti kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, tačiau vietinėje rinkoje tokių žmonių neranda. Dažnai taip yra todėl, kad labai daug nekvalifikuotą darbą galinčių dirbti žmonių yra emigravę arba čia likę gauna socialines išmokas. Socialinės išmokos leidžia žmogui išgyventi, prasimaitinti, o didesnių ambicijų jis jau nebeturi. Kvalifikuota darbo jėga atsirastų natūraliai, jeigu būtų užtikrintas konkurencingas atlyginimas, nuotolinio darbo galimybė ir panašūs kriterijai. Tikrai, daugelis jaunų žmonių, kuriančių šeimas, neatsisakytų apsigyventi regionuose, kuriuose – švaresnis oras, pigesnis pragyvenimo lygis ir lengviau, tiesiogiai iš gamintojo, pasiekiami sveikesni maisto produktai.

Ar galėtų naujos investicijos regionuose būti viena iš galimybių sumažinti Investicijų pritraukimo formų gali būti pačių jaunų žmonių judėjimą iš kaimiškų regiįvairiausių ir jas visas reikia taikyti. Viena, turbūt mums lengviausiai prieinama ir jau žinoma for- onų?

ma – ES teikiama finansinė parama. 2018 m. Rokiškio rajono savivaldybės administracija, kaip Vienareikšmiškai, taip. Tačiau svarbiausia užpareiškėjas, pradėjo įgyvendinti arba tęsė įgy- tikrinti tolygų ir lygiagretų visų sričių augimą: vendinimą 20 ES struktūrinių fondų regioninių darbo vietų pasiūlą, patrauklią aplinką gyventi ar valstybiniu mastu planuojamų, Valstybės in- ir pramogauti. vesticijų programos, Kaimo plėtros programos, Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo abipus Kaip manote, kokių šalių investuotosienos programų lėšomis finansuojamų įvairių jai Rokiškio rajonui būtų patys patrausričių projektų, kurių bendra vertė sudaro apie kliausi? 6 mln. 825 tūkst. Eur. Iš viso per 2018 m. investuota 3 mln. 526 tūkst. Eur ES struktūrinių fondų Negalėčiau ir nenorėčiau išskirti vienos šalies. (1 mln. 302 tūkst. Eur), savivaldybės (776,9 tūkst. Eur), valstybės biudžeto lėšų (1mln. 447,6 tūkst. Mums svarbus kiekvienas investuotojas ir investicija. Tai didelė atsakomybė ir investuojanEur) į šių projektų įgyvendinimą. čiąjam, ir investicijų sulaukiančiam, šiuo atveju 2018 m. buvo parengta ir pateikta 24 paraiškos – Rokiškio rajono savivaldybei. ir/ar projektiniai pasiūlymai įvairioms ministeriAbipusiu pasitikėjimu, susikalbėjimu ir konjoms dėl finansavimo iš ES, valstybės investicijų krečiais įsipareigojimais pagrįstos sutartys būtų ar kitų programų gavimo. Bendra pateiktose paraiškose nurodoma projektų vertė sudaro prioritetas. Žinoma ir mūsų, kaip rajono vadovų, atsakomybė būtų įsitikinti, ar investuotojai jau apie 9 mln.116 tūkst. Eur. yra turėję investavimo patirties, ar tai būtų jų 2018 m. gegužės 12 d. Rokiškio rajono savivalpirmoji investicija. Nes tai savotiškai įpareigotų dybė tapo tarptautinės organizacijos „Douzelair savivaldybę, užduotų didesnius ar mažesnius ge“ nare. „Douzelage“ organizacija įkurta 1991 ateities darbus. m. Šiuo metu ji vienija 28 nedidelius miestus iš 28 ES šalių. Organizacijos nariu gali būti tik vieKaip vertinate ligšiolines Rokiškio ponas miestas iš kiekvienos ES šalies. „Douzelage“

litikų pastangas pritraukti investicijas?

Aš labai noriu tikėti, kad tikrai buvo stengiamasi ir daroma daugiausiai, kiek tik leido aplinka. Negalime užsimerkti prieš akivaizdžius pokyčius rajone, pritraukiant ES ir nacionalinio biudžeto lėšas. Kol kas pritraukiame per mažai investicijų, rajonas yra nekonkurencingoje vietoje, todėl investuotojai daugiau dairosi į didmiesčius ar šalia jų esančius miestelius, kur sukurta puiki infrastruktūra, mums pasistengti dar tikrai yra kur. Labiausiai žvilgsnis krypsta į užsienio šalių investuotojus, tačiau nepamirškime ir sėkmingų Lietuvos verslo pavyzdžių.

Kaip manote, kokia yra kertinė problema, kad regionai investicijų pritraukia mažiau? Problemų yra ne viena, o investuoti siekiantis subjektas visada žiūri į vietovę kompleksiškai. Regionuose dar per mažai kalbame ir darome, kad atsirastų LEZ (Laisvosios ekonominės zonos). Išskirtinės ekonominės ir ūkinės teisinės sąlygos visada patrauklios stambiems investuotojams. Taip pat mažiau investuotojų dėmesio sulaukia tie regionai, kurie yra nutolę nuo logistikos centrų ir magistralinių kelių. Rokiškio rajonas nuo Rygos prekybinio uosto tėra nutolęs apie 160 km, mes neišnaudojame šios pozicijos. Iki Rokiškio veda ir geležinkelio vėžė. Kiti kaimiški rajonai negali pasigirti šiomis galimybės, tačiau ir mums dar yra labai daug darbo: tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, kad galėtume įveiklinti šias pozicijas. Mano manymu, investicijų pritraukimo ar nepritraukimo negali nulemti vienas aspektas. Investicijas nulemia kompleksinis požiūris. Tuo tarpu apklausos anketų duomenimis, užsienio investuotojus stabdo ir neramina teritorijų planavimas, skaidrumo trūkumas ir nestabili, nelanksti politinė aplinka bei brandaus požiūrio, išskiriant strateginius sektorius, trūkumas.

Artėja naujasis 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpis. Kaip vertinate, ar regionai efektyviai panaudoja ES lėšas? Man sunku vertinti kitų regionų lėšų panaudojimo efektyumą. O kalbant apie Rokiškio rajoną, pokyčiai – akivaizdūs. Miestai ir miesteliai atnaujinę kelius, susitvarkę viešąsias erdves, daug investuota į ugdymo įstaigas, taip pat – į socialinės atskirties mažinimą įvairių iniciatyvų, paslaugų ir renginių pagalba. Efektyviau panaudoti lėšas turbūt visada galima. Jei pakeisime požiūrį ir pradėsime kalbėti apie ES lėšas, kaip apie mūsų pačių pinigus ir sieksime pinigus ne įsisavinti, o pinigų pagalba sukurti didesnę pridėtinę vertę, tuomet, manau, lėšos bus panaudojamos žymiai efektyviau.

Kokie sektoriai, Jūsų nuomone, turėtų būti prioritetiniai, kalbant apie investicijas Rokiškio rajone? Jei pradedame kalbėti apie prioritetus, pirmiausia turėtume kalbėti apie ilgalaikę rajono strategiją. Ir čia jau negali būti mano vienos asmeninės nuomonės. Čia yra komandinis darbas, į kurį turi įsitraukti visos rajone atstovaujamos amžiaus ir socialinės grupės, įvairūs judėjimai, iniciatyvos ir politikai. Tokios diskusijos yra labai sudėtingos, tačiau – būtinos. Investicijos į gamybos sektorių mūsų rajonui labai reikalingos, šių investicijų paieškoje sieksime proveržio, bet pamiršti negalime ir paslaugų srities, turinčios augti lygiagrečiai. Investicijos rajone turėtų būti tokios, kurios kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę ir užtikrintų ilgalaikius, tvarius pokyčius. Ačiū už atsakymus. Kalbėjosi Miglė Savukaitė

23

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Bronis Ropė: TEGUL PILDOSI GEROS „Daliai nėra uždarų durų...“ SVAJONĖS!

LVŽS valdybos narys Bronis Ropė

Didžiąją gyvenimo dalį pragyvenau Ignalinos krašte, tad kaimyninis Rokiškis man yra ypatingai artimas. Juk tam tikra prasme esame kraštiečiai, aukštaičiai. Žmonės čia susiduria su panašiomis problemomis: užimtumas, pragyvenimo lygis, sąskaitos už šildymą, sveikatos ir švietimo paslaugų prieinamumas, tie patys iššūkiai žemdirbiams ir kt. Vadovaujant Ignalinos savivaldybei, daugeliui problemų kartu su gyventojais radome gerus sprendi-

mus, dėl to mano kraštiečiai Ignalinos valdymą mano bendrapartiečiams patiki jau daug metų iš eilės. Rokiškio krašto gyventojai savivaldos rinkimuose šiais metais turės labai gerą pasirinkimą – Rokiškio LVŽS kandidatė į meres Dalia Lūžienė-Malijonienė yra politikės pavyzdys, kuri labai gerai žino žmonių realybę, kuri žino, kas yra sunkus darbas, ką reiškia dirbti samdomą darbą, ką reiškia kurti verslą, darbo vietas. Dalia gerai žino, kokia yra dirbančio žmogaus ir mus maitinančios žemės vertė. Šis žinojimas, atėjęs per didžiulę asmeninę patirtį, ją atvedė į aktyvią visuomeninę bei politinę veiklą, o žmonių pasitikėjimas ja – į vadovaujančias pareigas organizacijose. Su Dalia susitinkame sprendžiant regioninės, žemės ūkio politikos klausimus tiek susitikimuose su gyventojais, su bendruomenėmis bei žemdirbiškomis organizacijomis, tiek Seimo, ministerijų posėdžiuose, tiek ir Briuselyje, kai ji atvažiuoja kartu su manimi ginti Lietuvos žmonių interesų Europos Sąjungos institucijose. Dalią kaip kolegę, bendramintę pažįstu jau seniai – jai nėra uždarų durų, neįmanomų užduočių, nes ji turi įgimtą dalykiškumą, gebėjimą santūriai, bet įtaigiai, argumentuotai vesti derybas. Dalios veikla puikiai demonstruoja, kaip politika, be jokios arogancijos ir visažiniškumo, įtraukiant gyventojus, įvertinant tikrų žmonių tikrus poreikius, žingsnis po žingsnio duoda tikrus rezultatus, matuojamus žmonių gyvenimo kokybe, augančiomis pajamomis ir pan. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Dalia sutiko dalyvauti rinkimuose ir suteikti gerbiamiems rokiškėnams šansą patiems būti savo krašto šeimininkais.

LVŽS valdybos narys, EP narys Bronis Ropė

Gerovę ir saugesnę, atsakingesnę aplinką galime sukurti patys!

Danutė Gabriūnienė. LVŽS Kandidatė į Rokiškio rajono tarybą

Geriausiai patirtis ir suvokimas apie situacijos rimtumą bei svarbą įgaunama tiesiogiai bendraujant ir kartu dirbant su miestelių ir kaimų gyventojais. Labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai didžiuojuosi Panemunio žmonių pasitikėjimu

manimi. Jau nuo 2012 m. esu vis išrenkama Panemunio kaimo bendruomenės pirmininke. Dėka pačių Panemunio gyventojų, jų noro ir įdėto darbo, miestelis tapo gražesnis, jaukesnis ir traukiantis atvykstančiųjų dėmesį. Nei vienam bendruomenės pirmininko pareigas užimančiam žmogui nėra paslaptis, kad tai yra asmeninio laiko, pinigų ir neretai – sveikatos reikalaujantis užsiėmimas. Drąsiai sakau „užsiėmimas“, nes kol kas Lietuvoje turime tokią situaciją, kad savivaldoje dirbantys ir dėl žmonių gerovės besistengiantys asmenys dirba be jokio atlygio. Tokios situacijos negali pavadinti niekaip kitaip, tik – laisvalaikio praleidimu, užsiėmimu. Mano įsitikinimu, tai turi keistis. Aš, pradėdama nuo savęs ir savo gimtojo Panemunio, matau, kiek dar daug galima padaryti, kad kaime likusiems žmonėms gyventi būtų lengviau, paprasčiau, smagiau ir saugiau. Socialinių paslaugų pasiūlos išplėtimas – pagrindinė mintis, kuri nuolat sukasi mano galvoje. Labai norisi tikėti, kad mes, Panemunio gyventojai, būsime pajėgūs sukurti laikinosios globos namus vietiniams senoliams, atokiai gyvenantiems vienkiemiuose. Kad, su vietinių savanorių pagalba, bent šaltuoju metų sezonu galėsime užtikrinti šių senelių priežiūrą

lavinimas, požiūris, socialinė padėtis. Nebijojau ir nebijau naujovių. Pagrindinis siekis – atstovauti savo kaimo žmonių interesams, juk kaimo žmogaus kasdienis gerbūvis – varomoji jėga. Norint užtikrinti sėkmingą kaimo bendruomenių veiklą, labai svarbus rajono vadovų požiūris į kaime gyvenančius žmones, jų poreikius. Mano, kaip kandidatės į Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narius, tikslas – svarbiausiais klausimais tartis su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, labiau jas įtraukti į diskusijas, kartu spręsti iškilusias negeroves. Viena iš problemų, su kuria susiduria mūsų Sriubiškių kaimo gyventojai, tai – susiekimas su rajono centru. Manau, tikrai galima rasti būdą, kaip padaryti, kad gyventojas turėtų galimybę nuvykti į rajone esančias įstaigas tiesiai iš Sriubiškių kaimo, kad nereikėtų žmogui pėsčiomis eiti į Pandėlį ir tik tada pasiekti Rokiškį . Esam paribio žmonės, iki rajono centro mums daugiau nei 30 km.

Laima Kaladienė. LVŽS Kandidatė į Rokiškio rajono tarybą

Esu Rokiškio krašto gyventoja, man, savaime suprantama, rūpi gyventojų saugumas, jų gerovė. Mano giliu įsitikinimu, norint gero Rokiškio kraštui, neužtenka gyventi vien gerais norais ir svajonėmis. Reikia, kad kiekvienas iš mūsų įdėtų bent kruopelytę savo pastangų. Esu už tai, kad kiekvienas iš mūsų tobulėtų. Per daugiau nei dešimtmetį darbo Sriubiškių kaimo bibliotekoje dirbdama bibliotekininke, sukaupiau nemažą informacijos ir žinių bagažą. Galiu ir noriu su visais pasidalinti, o tuo pačiu ir pati kažką gauti mainais. Rinkimuose dalyvauju pirmą kartą, tačiau čia galioja patarlė „Vienas lauke – ne karys“, tikiu, kad kartu nuveiktume daug gero. O veikti tikrai yra ką. Noriu, kad kiekvienas žmogus dirbtų kaip sau. Man bendraujant niekada nėra kliūtis žmogaus amžius, išsiir jaukų apgyvendinimą bendruomenės įrengtuose namuose. Tačiau viso šito nebūsiu pajėgi įgyvendinti, jei nuolat turėsiu nukreipti savo dėmesį į tai, kaip užsidirbti pinigų ir išlaikyti šeimą, o iš to dar kažkiek atseikėti ir bendruomenės labui. Lietuvoje bendruomenių pirmininkai, o neretai – ir kiti aktyvūs bendruomenių nariai, dirba aukodami savo laiką, neskaičiuodami savo pinigų, tačiau tai nėra teisinga ir taip neturėtų būti. Toks, iki šiol veikiantis modelis, visiškai nevilioja jaunų žmonių, todėl mes stebime, kad ir bendruomenių narių, bendruomenių valdymo organų gretose jaunų žmonių mažėja arba jų niekada ir nebuvo – nėra motyvo. O juk su jaunų žmonių iniciatyva, mintimis, užsidegimu ir energija, padaryti būtų galima dar daugiau. Šiandien bendruomenės pirmininkai ir seniūnaičiai yra pagrindiniai seniūnų pagalbininkai. Šie žmonės padeda užtikrinti seniūnijų gyventojams saugią ir patrauklią gyventi aplinką. Neretai tik seniūnaičių ar aktyvių bendruomenių lyderių dėka socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos tampa pasiekiamos atokiausio kaimo gyventojui. Norisi kalbėti apie tai, kad bendruomenė

Šiandieniniam rajono kaimui labai aktualu, reikalinga ir būtina spręsti geriamo vandens kokybės gerinimo problemas, opiausias klausimas – nuotekos. Ieškoti ir rasti galimybę, galbūt – projektų pagalba, kaip šiuos klausimus kuo grečiau išspręsti. Skatinti kaimo vietovėse bendruomeniškumą, suburiant kuo daugiau įvairių socialinių grupių gyventojų kultūriniams užsiėmimams. Siekti, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų dabar teikiama programa „Asbestinių stogų dangos keitimas“, taip prisidedant prie sveikatinimo ir kaimo įvaizdžio gerinimo. Darykime viską, kad jaunimas norėtų likti kaime, kad jam čia būtų įdomu ir gera gyventi. Tačiau nereikia naiviai tikėti, kad viskas atsiranda lyg pamojus burtų lazdele. Net ir mažais žingsneliais judant į priekį, bus galima turėti sėkmingus rezultatus. Yra sakoma: „Svajokite atsargiai, nes svajonės pildosi“. Tačiau, jei tai – geros svajonės, tegul – pildosi! Laima Kaladienė nėra tik formali, pagal asociacijų įstatymą veikianti organizacija, bendruomenė – tai visi tos vietovės bendros idėjos vedami žmonės, tačiau jei nebus vedančiojo, nebus ir bendruomenės, jokia jos forma. Reikia pagaliau pripažinti, kad bendruomenės su savanoriais gali labai daug padaryti savo krašto, savo kaimo, savo miestelio ar miesto labui. Nėra geresnio būdo įtraukti kiekvieną žmogų į valdymą ir sprendimų priėmimą, procesų organizavimą ir rezultato siekimą, kaip dalyvavimas bendruomenės veiklose. Kuomet pats gyventojas sprendžia, kuomet jis pats renkasi, valdo ir atsako už savo darbą, tuomet jis pradeda matyti rezultatus ir jais džiaugtis. Niekas nėra pajėgus tau už tave patį sukurti būtent tau reikiamos aplinkos. Mano tikslas savivaldoje – dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas bendruomenių pirmininkų užmokestis už darbą. Visa tai būtų tam, kad kiekvienas skirtume daugiau laiko, dirbtume atsakingiau, patikimiau, įdėtume dar daugiau pastangų ir galėtume pilna jėga atsiduoti bendruomenės labui! Danutė Gabriūnienė

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

4

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“,  – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas  – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai,

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję  – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija?

Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau

labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 6 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

25

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia

per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,

kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas  – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato

priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos  – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik

ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

6

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta  – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,

Pradžia 4 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę.

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika.

Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje  – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

2

7 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,

korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Olgos Posaškovos nuotr.

(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į

šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus  m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –

vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

8

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai  – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstymokamos pensijos yra indeksuojamos ir bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

29

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“. Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsi-

bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ

ALEKSANDRA MINAJEVA

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose,

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NAUDINGA ŽINOTI. Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė PetkevičaitėBitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija traukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos  – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja:

Tęsinys 10 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 9 psl.

ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, Meras turi uždegti, įtikinti, padėti susitarti. „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir su- patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis ben- Jis neretai lyg mediatorius, padedantis susitrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anks- druomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, da- taikyti, atrasti kompromisus.“ čiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, limi“, – įsitikinusi Neringa. Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų žmokad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, nės prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteVALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS ris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į abejinga procesams, kurie, mano manymu, Seimas yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai VALDYMĄ veda ne prie paties geriausio scenarijaus. panašių raginimų išgirdau keliolika kartų, Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimtinę? visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darbo bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik viežiniasklaidoje, 10 metų savame versle mane ną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė patirtis. ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, Šiuo metu dirbu žemės ūkio ministro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į gimtąjį kraštą ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ patirtį ten, kur jų labiausiai reikia. Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.„Tėvelis Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas karVALĖ MEILŪNIENĖ dinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaresniu mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: tur- oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar švaistau eislabui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais tingas savo įvairove, priglaudžiantis ir vietinius, mo kamščiuose. O svarbiausia – dirbsiu įdojis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. mų ir naudingą darbą. Ir gyvensiu savame apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulp- krašte – kur žemaičiai kietai pabara, kai esi niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigrieb- tūrų, suolelių, daug žalumos. Kuriant namus to vertas, ir tyliai, bet ištikimai myli ir gerbia, davo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas Molėtų rajone labai svarbi ramybė, jaukumas, jei to užsitarnauji“, – pasakojo ji. Kandidatė būtų – tik nepasiduok!“ aplinka, draugiška bendruomenė, žmogiškųjų neslėpė, kad kažkada svajojo gyventi sostiŠį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau išteklių sukūrimas, kad šio miesto nesinorėtų nėje: „Vaikystėje svajojau, kaip studijuosiu vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. keisti į kitą kraštą“, – rajoną apibūdina LVŽS Vilniuje, kaip sukursiu šeimą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo svajonę. Bet bėgant Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Bū- kandidatė į meres Valė Meilūnienė. tinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ BanJi pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsiradus metams supratau, kad esu gamtos vaikas. džiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinu- daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieni- Su šeima gyvename atokiau nuo centro, kur kų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų niais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtosėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau visada gal- je. Propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tad mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų vojau apie savo kraštą. Čia mano širdžiai mielas, man itin svarbi aplinka, oras, galimybė sporkažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti jaukus, brangus kiekvienas kampelis, kuriame tuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę gyvena ypatingi žmonės, nebijantys iššūkių ir šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, atsakomybės, nestokojantys idėjų. Taip ir pati „Mano vyro pirmoji profesija – politologitu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės nepastebėjau, kaip atsirado vidinis noras ištarti ja. Abu įvairiais gyvenimo periodais esame tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane garsiai ir daryti tai, kas svarbu ne kaip asmeniui, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad bet mums visiems, ateities kartoms. Tai virto atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, realybe – tapau pradedančiąja politike. Šeima kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į paragino būti stipria, nepasiduoti, siekti užsi- viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės brėžto tikslo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sis- žinodami mano charakterio bruožus, įvertino, visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo temai ir siekti naujovių.“ kad esu drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skati- metu devyneri, apie politiką žino daug daugiau nei kiti vaikai  – ji puikiai skiria partijas Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia no kandidatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuo- Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė ti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuožmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiau- suburianti bendruomenę, nepriklausomai nuo kauja: „Po rinkimų važiuosime į Druskininsia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karjeristė, kus ir kaip žmonės pailsėsime“. kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliep- dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, iššūBičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pati. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su kių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės manimi reiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatinžmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai aplankysiu vi- gai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo sas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu apie jų šian- kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsidienos rūpesčius ir ateities vizijas. Stengsiuosi prato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, kandidatė. Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų iš- pokalbiais ir diskusijomis, bendrai kuriamais tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu girsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo at- projektais įtraukti bendruomenę į valdymą“, – atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini savo mintimis dalijosi būsimoji Molėtų merė. neto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik bloir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, gą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaBENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA liečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks metų. Jei jau esi politikas, tai automatiškai SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo politikė. mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po išvykusius kraštiečius? rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkaTai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedaranbet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, bet tis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris ir nuo visos komandos. Turi sutapti siekiai, atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau stratevisi vienodai turi suprasti tikslus ir uždavigijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš nius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiausia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. Todėl prakiekybinių į kokybinius.“ dėsiu nuo žmonių. Be bendražygių aš esu Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji niekas. Investuotojus pritrauksime ir darbo „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai  – kuvietas sukursime tik atlikę daug namų darbų VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ rortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas galimyVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikinusi, bes. Ūkininkams ir smulkiesiems verslininjaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar kams pagelbėsime tik išgirdę ir įsigilinę į jų problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pa- moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžinin- bėdas.“ kankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, gas ir linkęs padaryti daugiau, nei iš jo reiPasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo kalauja pareiginės instrukcijos. Čia ypatingai žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Tokie tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose reikia iniciatyvumo, kūrybiškumo. Meras žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu benžmonės daug šiltesni, bendravimas daug as- atsakingas, kad projektai gimtų ir judėtų draujantis žmogus, neabejingas tam, kas meniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos pirmyn. Jis yra pagrindinis variklis. Jis ir ko- vyksta aplink mane – pradedant artimiausia ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams mandos lyderis, kuris suburia ir veda pirmyn. bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug

2 10

metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R.  Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“. Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

211

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dova-

nas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi

paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino.

Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Olgos Posaškovos nuotr.

„Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose

ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus

Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 12

Pasitikėti jaunimu būtina jau dabar Žmonės linkę kartoti: „Jaunimas – visų mūsų ateitis“. Bet ar pagalvojame, kad jaunimas yra dabartis, kuri nori ir gali daryti pakeitimus? Labai gaila, kad Lietuva neįvertina savo silpnųjų vietų ir leidžia jauniems asmenims išvykti į užsienį mokytis, dirbti ar ieškoti geresnio gyvenimo. Pastaroji priežastis yra dažniausiai pasirenkama. Išvykstančiųjų skaičius kasmet sparčiai auga, tai gal laikas stabdyti šį augimą? Jei nepradėsime to daryti dabar, tai ateityje bus tik sunkiau. Nes noras gerai gyventi šiandien, o ne po kelerių metų, išvilioja jaunus žmones ieškoti geresnio gyvenimo dabar, ne vėliau. Juk šiuolaikinis jaunimas yra pripratęs gyventi šia diena, neįsipareigoti būstui, gyvenamajai vietai, darbui, viską nori gauti greitai ir be didelių pastangų. O sunkiai dirbti, siekti karjeros, kurti savo verslą ir jį plėtoti ne kiekvienas yra pasiryžęs. Ir vis dėlto, tai gali iš pirmo karto ir nepavykti, tačiau negalima nuleisti rankų, reikia stengtis. Ne veltui yra sakoma, kad sėkmė ateina po patirtų sunkumų ir sunkaus darbo. Mano nuomone, yra labai svarbu, kad darbo vietose jauniems žmonėms būtų sudarytos galimybės išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus, kaip pagerinti darbo kokybę, pasiekti užbrėžtus darbovietės tikslus. Labai daug jaunų žmonių atsisako gyvenimo nedideliame mieste dėl darbo vietų trūkumo, todėl renkamasi didesnį miestą arba užsienį, kur didesnė darbo pasiūla. Jaunam, perspektyviam žmogui sunku rasti darbo vietą dėl jo praktikos trūkumo. Vis dėlto, besiplečiančios įmonės ar naujai kuriami verslai pradeda ieškoti jaunų, perspektyvių asmenų, kurie būtų motyvuoti dirbti ir kuriems nėra svarbu, kur darbo vieta (ar mieste, ar kaime), jam svarbiausia dirbti pačiam malonų darbą. Tokių darbuotojų yra labai daug, tačiau dauguma puikių specialistų išvažiavo į užsienį, todėl, sukūrus darbo vietą geromis sąlygomis, ne vienas sugrįžtų, kad galėtų įsikurti savo gimtajame krašte. Sugrįžęs, o dar ir neišvažiavęs jaunimas turėtų tapti patariamuoju balsu tarybos svarstomų klausimų kontekste. Jiems turėtų būti sudaromos galimybės dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Kuo daugiau žmonių pamatys visą politinį valdymą, jo darbą, tuo labiau stiprinsime supratimą apie politiką bendrąja prasme, apie biudžeto formavimo principus ir galimybes. Rajone reikia kurti tokią aplinką, kuri atvertų duris jaunimui. Šiems žmonėms tai ypač aktualu. Kuomet pradėsim pasitikėti jaunu žmogumi,

Laura Kubiliūtė. LVŽS Kandidatė į Rokiškio rajono tarybą

jis pradės tikėti savo kraštu ir savo galimybėmis prisidėti prie pokyčių. Pravažiuojant mažus rajono miesteliu labai džiugu matyti, kaip jie tvarkosi, gražinasi, įkurtos miestelių bendruomenės vykdo įvairius renginius, miesto šventes, edukacinius užsiėmimus, tik ar artimoje ateityje jie bus reikalingi, ar jų grožis bus įvertintas? Jaunimas, baigęs 12 klasių, stengiasi kuo greičiau palikti kaimus, mažus miestelius ir išvykti į didmiestį ar užsienį, su kategoriška nuomone be grįžimo atgal. Labai didelį dėmesį reikia

skirti kaimo jaunimo skatinimui, remti jų pačių idėjas, sumanymus, suteikti galimybes dalyvauti organizuojamuose renginiuose. Dabartiniu metu ši tema yra ypač aktuali, todėl reikia ją spręsti čia ir dabar, o ne laukti, kol kažkas savaime pasikeis. Akivaizdžiausia problema šiuo metu yra darbo trūkumas, perspektyvų nebuvimas, valdžios abejingumas ir pačių jaunuolių išankstinis nusistatymas prieš kaimus. Jau nuo mokyklos laikų reikia mokiniams įskiepyti supratimą

apie darbą, kokios plačios yra pasirinkimo galimybės ir kad sėkmingai pabaigus mokslus galima dirbti mėgiamą darbą. Pratintis, kad viską galima pasiekti savo jėgomis ir be kitų pagalbos. Jie turi išmokti savarankiškai mąstyti, reikšti savo mintis, ugdyti ištvermę ir kantrybę. Jauni žmonės domisi labai įvairiais dalykais, nori užsiimti mėgstama veikla, tačiau neretai jiems trukdo menki finansai, erdvės trūkumas ar tiesiog ryžto stoka. Rokiškis turi labai daug moksleiviams skirtų organizacijų, kuriose jaunimas labai aktyviai dirba, palaiko įvairias iniciatyvas, dalyvauja renginiuose, pristatydami savo veiklą. Daugumos organizacijų valdymo principas yra išrinkta taryba, kurioje vyksta diskusijos, sprendžiamos problemos ir organizuojami darbai, tai parodo tokių žmonių aktyvumą, mokėjimą išsakyti ir apginti savo nuomonę, priimti tinkamą sprendimą. Kada moksleiviai pradeda dalyvauti tokiose organizacijose, jie ir ateityje užsibrėš tikslus kurti geresnį gyvenimą, matydami problemas, kurios jau yra įsisenėjusios. Reikia skatinti jaunimą savo idėjas generuoti, jas įgyvendinti, kurti savo verslą, jį plėtoti, kurti darbo vietas. Tokie, nors ir maži žingsneliai, tačiau padės sumažinti visų mūsų artimųjų emigraciją iš Lietuvos. Pasirinkusi gyvenimą mažame miestelyje, be galo džiaugiuosi – turiu darbą, ūkininkauju, veiklos netrūksta. Tai parodo, kad jaunas žmogus, turintis ambicijų, gali rasti darbą ir gyventi bei kurtis nedideliame miestelyje. Po darbo valandų stengiuosi aktyviai dalyvauti veiklose man rūpimais klausimais, kurie padėtų gerinti tiek dabartinę situaciją, tiek ieškoti perspektyvų ateičiai, kad kuo daugiau jaunų žmonių grįžtų ir turėtų darbo vietas. Nes ta įsisenėjusi nuostata, „kad nuo mūsų niekas nepriklauso“ ir „aš negaliu nieko pakeisti“, didžiąją dalį žmonių varžo. Juk kiekvienas, bent truputį prisidėdamas mintimis, pastebėjimais, darbais, galime pradėti kažką keisti. Kuo daugiau bus aktyvių žmonių, vienijančių bendro tikslo, tuo greičiau tas tikslas bus pasiektas, o užsibrėžti uždaviniai - įgyvendinti. Aktyvus ir verslus jaunimas tikrai gali pakeisti prognozuojamą niūrią mažų miestelių ir rajono ateitį. Toks jaunimas gali pats susikurti geras pragyvenimo sąlygas rajonuose, tik reikia ryžto, užsispyrimo, gerų idėjų ir žmonių, kurie padėtų eiti teisingu keliu. Aš tuo tikiu.

Laura Kubiliūtė

Kai šiandien esame atsakingi už valstybės likimą, svajonė privalo būti įgyvendinta.

Tomas Tomilinas. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas

Kiekvienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys svajoja apie gyvus Lietuvos provincijos miestelius ir kaimus, apie grįžtantį jaunimą, klestinčius verslus ir ramią senatvę švarios tėviškės gamtos glėbyje. Kai šiandien esame atsakingi už valstybės likimą, svajonė privalo būti įgyvendinta. Turime visus valstybės politikos svertus, reikia tik aktyvių, iniciatyvių ir sąžiningų žmonių savivaldoje. LVŽS kandidatai į Rokiškio rajono tarybą yra patikimi savo bendruomenių, profesijų lyderiai. Jie dirba žemę, vadovauja įmonėms, organizacijoms, užima atsakingas pareigas, imasi iniciatyvos savo bendruomenėse. Jie gali perkelti tą ryžtingų LVŽS reformų dvasią į Rokiškio rajono politiką, nemenkindami oponentų, kurdami, o ne griaudami. Bet pokyčiams reikalinga visų rokiškėnų pagalba ir aktyvus da-

lyvavimas. Verta prisiminti, kad per dvejus metus Seimas ir Vyriausybė pradėjo esminius pokyčius daugelyje pagrindinių valstybės gyvenimo sričių – plėtojama parama šeimai, kyla atlyginimai, reformuota mokestinė sistema, keliamos pensijos, vykdomos reformos mokyklose, stambiausių valstybės įmonių valdyme. Vyksta labai rimta kova prieš korupciją. Ypatingai džiaugiuosi Finansinės paramos šeimoms regionuose įstatymu. Tai populiarus ir naudingas šeimoms ir tuo pačiu labai simbolinis įstatymas, nes parodo realų prioritetą regioninei politikai. Tomas Tomilinas, LVŽS valdybos narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas

213

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Patys galime sukurti Vandentiekio ir nuotekų potencialą dirbti ir kurti sistemoms kaimuose reikalingi ryžtingi sprendimai verslus Gyvename XXI amžiuje, sukurtos naujos technologijos, išgražėjo miestai ir miesteliai, kartu – ir jų gyvenvietės. Bet periferijoje dar daug ką reikia padaryti, ypač – didesnėse gyvenvietėse. Ankščiau visos investicijos daugiausia buvo nukreipiamos tik į didžiuosius miestus, o kaimiški regionai merdėjo. Dabartinė Vyriausybė daugiau dėmesio skiria ir kaimo reikalams, tai džiugina, nes viena savivalda didelių asignavimų skirti negali. Jei būsiu išrinktas į rajono tarybą, mano pirmieji darbai bus tokie: stengsiuosi, kad būtų sutvarkytas vandentiekis, nugeležintas geriamas vanduo, pastatant vandens nugeležinimo įrenginius, taip pat – Obelių miestas turi turėti nuotekų valymo stotį, reikalingas gatvių asfaltavimas. Viliuosi, kad, man tapus rajono tarybos nariu, šios įvardintos problemos bus išspręstos. Pranas Lapašinskas. LVŽS Kandidatas į Rokiškio rajono tarybą

Pranas Lapašinskas

Turtingas Rokiškio rajonas – laimingi čia gyvenantys žmonės Demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti savo gyvenimo būdą, darbą, pomėgius, draugus, poilsio formas, visuomeninę veiklą. Rinkausi bei renkuosi ir aš. Esu gimęs ir užaugęs Degučių kaime, Rokiškio rajone. Kilęs iš prieškario Lietuvos ūkininko šeimos, seneliai Obelių valsčiuje taip pat ūkininkavo. Mokiausi aš Obelių vidurinėje mokykloje, o vasaros atostogų metu nesibodėjau ir lauko bei miško darbų. Miškas tapo mano pasirinkimu. Baigus vidurinę mokyklą, buvo lengva nuspręsti, kuria linkme noriu pasukti savo gyvenimą. Pasirinkau Lietuvos žemės ūkio akademiją, Miškų ūkio fakultetą. Studijų metu atradau dar vieną veiklą, lydinčią mane iki šiandien – aktyvų sportą. Mokydamasis universitete dalyvavau įvairiose klasikinių imtynių respublikinio ir sąjunginio masto varžybose. Dabar malonu prisiminti, kad sportinė veikla tuo metu suvedė su respublikoje dabar gerai žinomais politiniais vadovais. Visą laiką buvau visuomeniškas, aktyvus žmogus, todėl apsispręsti, kurią partiją pasirinkti, nebuvo sunku. Gerokai anksčiau, dar prieš dešimt metų, kreipiausi į rajono ūkininkų lyderį gerb. V. Šliką dėl priėmimo į partiją, bet tuo metu Rokiškio rajone buvo tik epizodinė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikla. 2015 m. rajono LVŽS atstovai kreipėsi į mane, pakvietė prisijungti prie partinės veiklos. 2016 m. Seimo rinkimuose prisidėjau prie V. Pranckiečio ir J. Jaručio rinkimų kampanijos. 2017 m. buvau išrinktas Rokiškio rajono LVŽS skyriaus pirmininko pavaduotoju, šias pareigas užimu iki šiol. Sprendimas dalyvauti savivaldos rinkimuose priimtas neatsitiktinai. Mano manymu, rajono savivaldybės taryba – tai komanda,

Jonas Vilutis. LVŽS Kandidatas į Rokiškio rajono tarybą

Piotras Jermolajevas. LVŽS Kandidatas į Rokiškio rajono tarybą

kuri tarpusavyje turi rasti bendrą kalbą ir supratimą, rodyti pagarbą ir toleranciją kitai nuomonei. Rajonui reikalingi tokie tarybos nariai, kurie mokėtų išklausyti kitų nuomonę, sąžiningai dirbtų visų rajono žmonių labui. Ne asmeniniai pykčiai ir arogancija, kurie jau visiems atsibodo, bet bendras, gerai organizuotas darbas veda į nuoseklų ir sėkmingą rezultatą. Tik tokiu būdu galėtume pritraukti investicijas į regioną, sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas, sudaryti galimybes rūpintis visų rajono gyventojų socialine gerove. Prie tokios komandos aš ir norėčiau prisijungti. Kuomet Rokiškio rajonas bus turtingas, tada ir žmonės bus laimingi.

Piotras Jermolajevas

Gimiau, užaugau ir visą savo jau netrum- centro – tuo daugiau tuščių sodybų. pą gyvenimą gyvenu kaime, kur ir dirbu. O Ne visiems emigrantams šypsosi Fortūna Lietuvos kaimas per praėjusį šimtmetį matė – dirba „juodus“, sunkius darbus, kamuoja daug kardinalių reformų: buvo gatviniai kai- Tėvynės ilgesys. Grįžtų, bet retas kuris mūsų mai su žemės rėžiais šalia, tarpukariu buvo verslininkų gali pasiūlyti didesnį nei minimaskatinama keltis į vienkiemius, vėliau, jau lų darbo užmokestį – rinkos ekonomika ir okupuotoje Lietuvoje, melioratorių buldo- valdžia daryti įtakos negali. Nemažai lietuvių zeriai stūmė į kolūkines gyvenvietes. Ir dabar, užsienyje sėkmingai vysto verslą, nemažai atkūrus nepriklausomybę, daug permainų grįžta ir verslą kuria Lietuvoje. Tikrai grįžtų įvyko: vieni atstatė savo teises į turėtą turtą daug daugiau, tik įstatyminė bazė dar nėra – atgavo savo tėvų, senelių turėtą žemę, kiti palanki verslo kūrimui – reikalingos lengvagavo po tris hektarus. tos, būtina mažinti biurokratinius reikalaviSunku buvo kurtis ir dirbti savarankiškai, mus. kai daugelį metų žmonės buvo bandomi O potencialo vystyti verslą ir didinti užimtuatpratinti nuo iniciatyvos – viską už juos mą – daug. Liūdna darosi, kai kasdien matau į nuspręsdavo partija ar kolūkio pirmininkas. Latviją išvažiuojančią miško vežimo techniką, Tačiau darbštūs ir sumanūs žmonės, neskai- pilną apvalios medienos, o galėtų važiuoti čiuodami valandų, sunkiai dirbdami, pasiekė sunkvežimiai su baldais ir kitais medienos savo – plėtėsi, didėjo gyvulių bandos, gražė- gaminiais. Turtinga mūsų krašto gamta, tikrai jo laukai, buvo įsigijama našios vakarietiškos daug galimybių, organizuojant šeimų poilsį, technikos. vystant turizmą, kuriant sveikatinimo proBet vis mažiau jaunimo pastaruoju metu gramas. Yra ir nenašių žemių – jos puikiai tiklieka gyventi ir dibti Tėvynėje – renkasi emi- tų vaistažolių auginimui, o kur dar smulkieji granto dalią. Turbūt nerasi Lietuvoje gimi- amatai. Rajono tarybos sprendimais galime nės, kurios nariai nebūtų ragavę emigranto nulemti, kad vyktų pozityvūs pokyčiai. duonos. O sodybos vis tuštėja ir, kaip teko pastebėti, kuo gyvenvietė toliau nuo rajono Jonas Vilutis

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Rokiškio r., esu ūkininkė. Aktyviai dalyvauju ne vienos asociacijos, veikloje, užimu vadovaujančias pareigas. Tikiu, kad daugelis dalykų yra mūsų pačių rankose, o rezultatas priklauso nuo įdėtų pastangų ir darbo.

metu gyvenu ir dirbu. Baigusi transporto logistikos studijas, Vilniuje nepasilikau. Grįžusi į gimtąjį kraštą, kur dar studijuodama pradėjau ūkininkauti, nusprendžiau plėsti šią veiklą toliau. Žinau, kad norint kažko pasiekti, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, kada pats tiki ir nori, viskas yra įmanoma.

1 Dalia Lūžienė - Malijonienė Gimiau 1966 m. Jokniūnų kaime, Biržų rajone. Mokiausi Joniškėlio technikume ir 1995 m. įgijau agronomės specialybę. Turiu 30 m. darbo patirtį. Šiuo metu esu ūkininkė ir aktyvi visuomenininkė, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, LVŽS narė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė. Esu ištekėjusi ir užauginusi tris atžalas.

4

2

Danutė Gabriūnienė Gimtasis Panemunio miestelis – neatsiejama mano asmenybės ir pasaulėjautos dalis. Čia užaugau, sukūriau šeimą ir dabar stengiuosi visomis išgalėmis puoselėti miestelio aplinką bei kultūrą. Jau šešerius metus vadovauju Panemunio bendruomenei. Esu nuoširdžiai dėkinga gyventojams už pasitikėjimą, kuris mane įpareigoja tik dar labiau stengtis jų labui. Esu socialiai atsakinga ir matau, kad regionuose labai svarbios socialinės paslaugos. Mūsų visuomenė sensta, todėl pagrindinis mano tikslas – užtikrinti saugią ir patogią, visiems pasiekiamą socialinę aplinką.

Haroldas Saniukas Gimiau, augau, mokiausi Rokiškio krašte. 1989 m. baigiau Rokiškio rajono Juodupės vidurinę mokyklą. 1994 m. baigiau Kauno technologijos universitetą. Specialybė – inžinierius - technologas. Po studijų grįžau dirbti į Rokiškį. Turiu nuostabią žmoną – mokytoją. Lietuvos šimtmečio metais šventėme sidabrinių vestuvių sukaktį. Kartu užauginome dvi dukras, vyriausia greit bus gydytoja, jaunesnė – dar gimnazistė. Nuo 1998 m. dirbu Lašų žemės ūkio bendrovėje ir UAB „Lašų duona“. 2017 m. baigiau teisės studijas M. Riomerio universitete. Nuo 2006 m. esu LVŽS narys. 2011–2015 m. buvau Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nariu.

10 Vita Lapienienė Gimiau ir užaugau Kėdainių rajone, Peiksvos kaime. Baigusi mokyklą, įstojau į Vabalninko žemės ūkio technikumą ir įgijau zootechnikės specialybę. Vėliau atvykau į Lailūnų kaimą (Rokiškio r.) ir dirbau pagal specialybę. Sukūriau šeimą, su vyru auginame dvi dukras. Po 15 metų pertraukos vėl pasinėriau į mokslus. 2010 m. įgijau žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžinerijos bakalaurą. Šiuo metu dirbu AB „Rokiškio sūris“. Darbštumas - mano gyvenimo kredo. Ir aš esu už tai, kad kaime būtų geriau gyventi.

5 Ričardas Valiulis Esu įsikūręs gimtajame Ragučių kaime. Tai mano vaikystės ir brandos vietovė. Atgavęs senelių 4 ha žemės, pradėjau kurti ūkį. Šiandien kartu su dukra esame sukūrę tvarų ir modernų ūkį. Pagrindinė idėja, vedanti pirmyn – sukurti ūkį, kuris apjungtų ir žaliavos užauginimą, ir galutinių produktų gamybą. Šiemet ūkis išsiplėtė ir iki kiaulininkystės sektoriaus bei mėsos perdirbimo. Mes turime būti tiesiogiai atsakingi už kiekvieną rajono gyventoją ir jo gerovę. Esu žmogus, nebijantis rizikuoti ir prisiimti atsakomybę.

3

8 Leonas Kilius Gyvenu kaime, užsiimu žemės ūkio veikla. Esu inžinierius-mechanikas, baigiau Aleksandro Stulginskio universitetą, taip pat turiu pedagogo kvalifikaciją, 21 m. vadovavau Rokiskio tecnologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklai. Man gerai žinomos kaimo žmonių problemos, taip pat ir rajono švietimo, tad jeigu būčiau išrinktas į rajono tarybą, dėčiau visas pastangas šioms problemoms spręsti.

6

Lina Meilutė - Datkūnienė Gimiau Rokiškyje, užaugau ir gimnaziją baigiau gimtojoje Juodupėje (Rokiškio r.), kurioje gyvenu ir dabar. Esu įgijusi filosofijos magistro laipsnį. Dirbu seimo nario patarėja ir Žemė ūkio rūmų savivaldos organizatore

Gimiau ir užaugau Kupiškio rajone, Girsteikių kaime. Tuometinėje Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykloje įgijau medicinos sesers specialybę. Nuo 1980 m. gyvenu Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje. Gyvenimo vingiai taip susiklostė, kad dabar dirbu bibliotekininke Sriubiškių kaimo bibliotekoje, todėl žinau, kuo šiandiena gyvena kaimo žmogus, kas labiausiai jam rūpi. Tegul pildosi žmonių svajonės, kad Rokiškio kraštas būtų jaukus, patogus gyventi ir dirbti. Man reikia, kad aplink mane viskas būtų gerai! Aš už laimingą Rokiškio krašto žmogų!

7

Jonas Vilutis Esu gimęs 1956 m. Zarasų r., Vaiskūnų k. 1974 m. Baigiau Dusetų K. Būgos vidurinę mokyklą ir įstojau į Lietuvos veterinarijos akademiją, kurią baigiau 1979 m. ir pagal paskyrimą pradėjau dirbti Dusetų žirgyne. 1982 m. atvykau dirbti į tuometinį Žiobiškio kolūkį. Iki šiol gyvenu Žiobiškyje, teikiu privataus veterinarijos gydytojo paslaugas rajono ūkininkams, žinau daug jų problemų ir lūkesčių, todėl visada stengiuosi padėti ir nelikti abejingu kaimynui.

2 14

9

Laura Kubiliūtė Gimiau Anykščiuose, tačiau užaugau ir mokyklą baigiau Obeliuose (Rokiškio r.), kur šiuo

Laima Kaladienė

11 Gintaras Ledžius Gimiau Naujojoje Akmenėje 1965m., kur lankiau mokyklą ir sportavau, nes visa mano šeima buvo geri sportininkai. K. Didžiulio politechnikume įgijau žemės ūkio energetiko specialybę. Grįžęs iš armijos, pradėjau savo verslą – įkūriau autoservisą, šiam darbui atidaviau 25 metus. Senelis buvo ūkininkas, sovietų režimo išvežtas į Sibirą. Mane visada labai traukė gamta, augalai, gyvūnai, todėl nutariau pasekti senelio pėdomis ir, sulaukęs 46m., pasirinkau ūkininkavimą. Tam labai tiko Rokiškio r., nes čia radau viską, ko reikia mėsinių galvijų auginimui: fermą, gražias ir vešlias pievas. Pasirinkau ekologinį ūkininkavimą, nes man ir mano šeimai labai svarbu neteršti gamtos ir sveikai maitintis. Šiuo metu ūkininkaujame kartu su sūnumi. Tolimesnį gyvenimą sieju tik su Rokiškio kraštu, turiu daug energijos ir užsispyrimo kovoti už šio krašto žmonių gerovę, visomis išgalėmis naikinti biurokratiją ir kurti laisvę verslui.

215

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. inžinieriaus specialybę. Esu kryptingas ir tikslo siekiantis žmogus. Sukūriau šeimą, užauginau tris dukras, o dabar jau turiu ir 5 mylimus anūkus. Visada domėjausi politika, visuomenine veikla ir procesais, vykstančiais savivaldoje.

12

2

pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Augau gyvūnų apsuptyje, matydamas tėvų pavyzdį, kurie rūpinosi ne tik savo ūkio gyvūnais, bet išskubėdavo į pagalbą ir kitiems. Užaugau veterinarijos gydytojų šeimoje. Matytas pavyzdys ir atsidavimas kitiems, paskatino mane, žengti tėvų pėdomis. Visi trys esame baigę tą patį universitetą. Tačiau likimas darbo pasirinkimą nukreipė kiek kita linkme. Šiuo metu esu vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius. Taigi, kartais pasirinkimus tenka koreguoti ar net visą gyvenimą apsukti 180 laipsnių.

Jurgita Kavaliauskienė 1970 m. gimiau Rokiškyje. Po mokslų dabartinėje Juozo Tumo Vaižganto gimnazijoje, Klaipėdoje įgijau buhalterės specialybę, vėliau Aleksandro Stulginskio universitete vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu dirbu Rokiškio rajono ūkininkų sąjungoje – sekretore-buhaltere. Konsultuoju ūkininkus vadybos ir apskaitos klausimais. Myliu savo gimtąjį Rokiškio kraštą, todėl dirbsiu, kad čia būtų gera gyventi mums, mūsų vaikams ir vaikaičiams.

Danguolė Kulienė

16 Jonas Grabauskas Gimiau ir augau Piepalių kaime (Rokiškio r.), po vidurinės mokyklos baigimo Šiauliuose įgijau elektriko-inžinieriaus specialybę, o vėliau 25 m. pagal specialybę dirbau Rokiškio grūdų produktų kombinate. Esu nesiblaškantis žmogus, sprendimus priimu ryžtingai ir ilgam. Vos atgavus Lietuvos nepriklausomybę ir susigrąžinus tėvų žemę, pradėjau ūkininkauti. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo dukra ir sūnumi.

14 Jonas Mikalkevičius Gimiau Obeliuose, gyvenu Rokiškyje. Esu baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją, kur buvo suteikta inžinieriaus-mechaniko kvalifikacija. Dirbu ŽŪB „Misingis“ vadovu nuo pat bendrovės įkūrimo. Užsiimame žemės ūkio veikla. Suteikiame agroserviso paslaugas kaimo gyventojams bei ūkininkams. Turiu didelę patirtį ir visada patariu besikreipiantiems įvairiais klausimais, padedu paslaugomis, remiu sportą, prisidedu prie gyventojų buities ir aplinkos gražinimo.

17 Vita Lūžė

19 Gimiau, užaugau, sukūriau šeimą ir plėtoju augalininkystės ūkį savo gimtojoje Juodupėje (Rokiškio r.). Turiu agronomo išsilavinimą. Todėl nuoseklus ūkio kūrimas ir puoselėjimas, pradėtas nuo 4 ha senelių žemės ir besitęsiantis tris dešimtmečius, nėra atsitiktinumas. Esu už tradicinių ryšių ir liaudies kultūros išsaugojimą – tai kone geriausiai gali įgyvendinti ir ateities kartoms perduoti stiprios kaimų bendruomenės ir jų veiklų skatinimas. Mažų miestelių ir kaimų bendruomenės dabar neretai yra pagrindinis tos vietovės šviesulys, telkiantis ir jungiantis vietos gyventojus bendram tikslui ir savitarpio pagalbai. Krašto sėkmę ir žinomumą tiesiogiai įtakoja vietos gyventojai. Mūsų rajone nepakankamai išplėtotas agroturizmo bei aktyvaus poilsio sektorius – kuris galėtų tapti bendruomenių prioritetu, jei būtų užtikrinta savivaldybės ir vietos valdžios pagalba.

Gimiau Rokiškyje, augau Lailūnuose. Baigiau Pandėlio gimnaziją. Įgijau medicininės kosmetologijos, vėliau – žemės ūkio specialybes. Šiuo metu gyvenu Strepeikių k. Kartu su vyru ekologiškai ūkininkaujame ir auginame keturias atžalas. Nuolatinis darbas ir noras tobulėti duoda rezultatus. Tuomet gera ten, kur esi.

15

Jurga Širvienė

18

Pranas Lapašinskas

Dainius Švanys Gimiau ir augau Čedasų miestelyje (Rokiškio r.). Baigęs vidurinę mokyklą, pasirinkau veterinarijos gydytojo specialybę. Šis mano

Gimiau ir augau Zarasų rajone, Butiškių kaime, beveik ties Rokiškio ir Zarasų rajonų riba. Baigiau Vabalininko žemės ūkio technikumą, igijau buhalterės specialybę. Ši specialybė lydėjo mane ilgus metus. Dirbau buhaltere ūkiuose, taip pat, vėlesniu laikotarpiu, ir seniūnijoje. Darbo niekad nesibaiminau, todėl teko dirbti ir meistre, ir duonos kepykloje –paprasta darbininke. Esu tas žmogus, kuris prisidėjo prie Rokiškio LVŽS skyriaus įkūrimo. Nuolat buvau įvykių sukūryje ir visuomet lydėjo mintis, kad viskas yra mūsų pačių rankose.

Vidmantas Meilus

20

Esu gimęs jau išnykusiame kaime Juodupės seniūnijoje, Rokiškio rajone. Baigiau aštuonmetę Onuškio k. mokyklą. Vėliau mokiausi Juodupės vidurinėje mokykloje, Antalieptės žemės ūkio mokykloje įgyjau techniko-mechaniko specialybę. Taip pat baigiau Žemės ūkio akademiją ir turiu žemės ūkio

21

Gimiau, augau ir dabar gyvenu Rokiškyje. Baigiau Panevėžio kolegiją, įgijau muzikos pedagogikos specialybę (ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas). Pasilikau gyventi Rokiškyje, nes čia sukūriau šeimą, auginame sūnų. Didžiausia mano vertybė ir turtas – šeima. Dedu visas pastangas, kad mūsų sūnus augtų doru, sąžiningu Lietuvos piliečiu ir kad mums gyventi čia būtų gera.

22 Piotras Jermolajevas Esu vietinis, gimęs ir augęs Obelių krašte, Degučių kaime. Baigęs Obelių vidurinę mokyklą, įstojau į Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurią baigęs įsigijau miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Pagal paskyrimą dirbau Kaune, inventarizavau ir projektavau miškus. Bet traukė tėviškė, todėl grįžau dirbti į gimtąjį kraštą. Dirbau įvairų darbą, teko dirbti ir teisėtvarkos sistemoje. Šiuo metu valstybinėje įstaigoje auginu miško sodmenis, ūkininkauju nedideliame ūkyje. Kadangi turiu nemažą gyvenimo ir praktinio darbo patirtį bei pasiekimų, todėl turimas žinias norėčiau pritaikyti, atstovaudamas rajono žmonėms ir gindamas jų gerovę.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 16

Ar žinome, kas mes ir kur link einame? Didžiuojuosi gimusi lietuve ir užaugusi kaime. Nejaugi šiandien tokia maža, bet plačiai pasaulyje ir tolimiausiuose politikos koridoriuose, žinoma šalis nekelia susižavėjimo ir pasididžiavimo jausmo? Ar ne per dažnai vadovaujamės pasenusiais stereotipais ir kuriame naujus? Galime didžiuotis lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatais ir šių dienų pretendentais į juos. Esame pirmūnai lazerinių technologijų, gyvybės mokslų srityse, turime aukščiausius sportinius laimėjimus ir pasaulio rekordus, priklausančius lietuviams. Mūsų tautiečiai kuria robotus, o šiandien jau ir dirbtinį intelektą. Lietuviai, dirbantys NASA, galvoja apie Marso kolonizavimą. O kur dar mūsų literatūra, per šimtmečius išsaugotos tradicijos ir baltiškoji kultūra bei pasaulio turistus žavinti gamta ir galimybė matyti metų laikų kaitą? Mūsų vaikai išauga į gerbiamus profesorius, mokslininkus ir švietėjus, tad ar tikrai gebame pamatyti ir įvertinti tuos, kurie šalia? Užaugau ūkininkų šeimoje su vyresniu broliu. Mane lepino, tačiau nepaliaujamai ugdė pagarbą žmogui, darbui ir knygai. Visi mano artimiausi žmonės: mama, tėtis ir brolis, kiekvienas savaip, bet atitinkamam pagarbos objektui manyje paliko gilų suvokimą. Dėl patirties augant šalia neįgalaus žmogaus, padedant ūkio darbuose, matant storiausias ir sudėtingiausias knygas, šiandien gebu išsakyti ir argumentuotai apginti savo nuomonę. Būtent argumentacijos ir konsensusų labiausiai pasigendu, kuomet diskutuoja politikai ar savo interesus gina savivaldos atstovai. Žemės ūkis – nepaisant gajų stereotipų, neva tai neišprususių atsilikėlių veikla, kuri, galbūt besivystančiai Lietuvai, apskritai nereikalinga, kaip bebūtų, yra mano, kaip lietuvės, kaip Rokiškio krašto gyventojos ir kaip žmogaus, tokio, koks esu, identiteto dalis. Šiandien žemės ūkis, turbūt, yra ta sritis, apie kurią daugiausiai sukasi mano mintys ir darbai. Nuramindama skeptikus, norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas tiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio rezultatų. Tuo puikiausiai įsitikinome 2018 m., kuomet šalies žemės ūkis patyrė nuostolius dėl gamtos stichijų. Be stiprios žemdirbių savivaldos, pradedant rajonuose, ne išimtis – ir mūsų Rokiškio rajone, bei drąsių politinių sprendimų regionuose ir viršūnėse – nuosto-

Lina - Meilutė Datkūnienė. LVŽS Kandidatė į Rokiškio rajono tarybą

liai galėjo būti dar didesni ir kompensacijų, net ir tokių, kokias gavome, nebūtų buvę. Žemės ūkis kasdien susiduria su vis naujais ir sudėtingesniais iššūkiais: klimato kaitos pokyčiai ir su tuo susiję aplinkosauginiai reikalavimai, gyvulių ligos, kurioms nėra vaistų, sveikos gyvensenos idėjų propagavimas, žemės ir vandens trūkumas, kad ir kaip tai skambėtų keistai, specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis, trūkumas ir, žinoma, finansinis stabilumas. Tiesiogiai jau penkerius metus dirbdama ir įvairiausiais lygmenimis atstovaudama Lietuvos jauniesiems ūkininkams ir ne tik – tiek rajone, tiek nacionalinėse institucijose bei tarptautiniuose susitikimuose, noriu patikinti – viskas yra mūsų pačių rankose. Kiekvienas iš mūsų gali daryti įtaką politiniams sprendimams, tam tereikia aiškios ir argumentuotos pozicijos. Pradėti galime nuo žemės mokesčio dydžio ir lengvatų. 2018-ieji mūsų rajone buvo išimtinai sudėtingi ir ūkininkams, ir gyventojams, kurie turėjo mokėti žemės mokestį. Negana to, kad 2018 m. buvo perskaičiuotos žemės vertės visoje Lietuvoje, tai reiškia turimos žemės vertės didėjimą. Rokiškio rajono taryba nepriėmė sprendimo mažinti žemės nuomos ir žemės

mokesčio tarifų. Labai sudėtinga kalbėti su garbaus amžiaus rajono gyventojais, kurie neišgali susimokėti žemės mokesčio už namų valdos sklypus. Tai sisteminiai dalykai, kuriuos savivaldybių specialistai bei tarybų nariai turėtų peržiūrėti ir padėti vietos gyventojams išvengti didesnės mokestinės naštos. Tai tik vienas savivaldos galioje esantis įrankis, tiesiogiai paliečiantis žemės ūkį. Mano įsitikinimu, daugybė svarbių, su žemės ūkiu ir jo plėtra susijusių, klausimų turėtų būti išdiskutuoti rajonų tarybose, o šis darbas turėtų vykti su žemės ūkio specialistų, konsultantų, asocijuotų organizacijų atstovais ir tik tada tam kraštui aktualūs sprendimai galėtų būti teikiami ministerijų lygmeniu. Mums visiems reikia pradėti tartis, o ne ieškoti tų, kurie garsiau šūkauja. Tačiau reikia pripažinti, kad ir šūksnių kartais prireikia. Pati esu dalyvavusi esu ne vienoje protesto akcijoje, susijusioje su žemės ūkio ateities perspektyvomis tiek Lietuvoje, tiek ir Briuselyje. Tai mūsų kiekvieno piliečio teisė, tačiau visada tai darau labai apgalvotai ir atsakingai. Pastarosios protesto akcijos Briuselyje, ku-

riose dalyvavau, buvo surengtos, siekiant teisingo ES biudžeto paskirstymo ir didesnių tiesioginių išmokų ūkininkams 2021–2027 m. programiniame laikotarpyje. Galbūt kiltų klausimas, ką dėl to galime padaryti kiekvienas iš mūsų, būdamas ūkininku arba rajono tarybos nariu. Labai daug. Jeigu regionų politikai palaikys savo žemdirbius, jie ryžtingiau stos ginti savo teisių, o šis ryžtas nuvilnys iki pat Briuselio. Maisto produktams skirta žaliava visame pasaulyje yra užauginama būtent regionuose, būtent ūkininkų rankomis, jų puoselėjamose valdose. Tad, jei neturėsime stabilios finansinės aplinkos žemdirbiams, ar turėsime, kuo maitintis? Esame labai didelio pasaulinio mechanizmo dalis, be kurios jis neveiktų, tad galbūt nereikia taip lengvai numoti ranka į žemdirbį ir jo poziciją bei išsakomą nuomonę, pradedant regionais. Negaliu nejausti atsakomybės už savo žodžius, sprendimus ir darbus, kuomet dėl šiandieninės mano laisvės rinktis, dalyvauti sprendimų priėmime, laisvai kalbėti gimtąja kalba, keliauti ir pačiai spręsti, kažkada seneliai ir proseneliai atidavė savo gyvybes. Lina Meilutė - Datkūnienė

Seimo narys Jonas Jarutis: „Lina – veiklos ir žodžio žmogus“

Seimo narys - Jonas Jarutis

Su Lina susipažinau, kai Rokiškio krašte bendrą kalbą su pačiais įvairiausiais žmonėieškojau savo, kaip Seimo nario, padėjėjo, mis – pradedant mažiausiais, baigiant – vykuris galėtų organizuoti susitikimus su vieti- riausiais rokiškėnais. Ši kandidatė į savivaldybės tarybos naniais gyventojais, padėtų spręsti jų keliamas problemas, man negalint – dalyvautų ren- res – visiška savo krašto gerbėja, įsimylėjusį giniuose ir pan. Iki šiol be galo džiaugiuosi Rokiškį ir jo nepaliekanti nuo gimimo iki šiol. pasirinkęs tokią šaunią padėjėją, patarėją, Čia ji šaknis įleido tvirtai, vos grįžusi po stukuri – ne tik puiki savo krašto atstovė, bet ir dijų. Rokiškio žmonės ją pažįsta ne tik kaip sumani organizatorė, aktyvi visuomenininkė. mano patarėją, bet ir kaip Žemės ūkio rūmų Ji yra pareiginga, atsakinga ir darbšti, taip atstovę, kuri lengvai įsiliejo į kolektyvo gretas, pat – be galo aktyvi, veikli, iniciatyvi bei po- ėmėsi sunkaus, bet labai reikalingo darbo su zityvi asmenybė. Tokie šios jaunos moters žemdirbiais, atstovavimo jų interesams. charakterio bruožai, kaip užsispyrimas, atPati būdama Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir kaklumas, kryptingas tikslo siekimas, puikiai jaunimo sąjungos vicepirmininke, dirbdama dera su jos gebėjimu paprastai ir nuoširdžiai savo ūkyje, Lina puikiai supranta, kad šiuobendrauti, mokėti suburti draugėn, rasti laikiniam kaimui reikia jaunų žmonių inici-

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 23 ISSN 2538-8274 Tiražas 5000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 333

atyvos ir pasiaukojimo. Žemės ūkis keičiasi, reikalauja daugiau dėmesio ir dinamikos, todėl ūkininkavimo tradicijas keičia inovatyvūs jaunų žmonių sprendimai, naujausios technologijos, kiekybę keičia kokybė. Šiandien vis labiau įsitikiname, kad žemės ūkio ateitis – jaunų žmonių rankose, o tiksliau – jų galvose, siūlymuose ir sprendimuose. Pasirinkę Liną, kaip savo savivaldybės tarybos narę, Jūs padarysite teisingą sprendimą, nes ji – ne tik daug dirbantis, bet ir duoto žodžio griežtai besilaikantis žmogus, mokantis ginti Rokiškio krašto žmonių interesus ir tai norintis daryti.

Seimo narys Jonas Jarutis

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius: Haroldas Saniukas Tel.: 8 682 47857 Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.