Balsuokite už sąrašą nr.
Raseinių kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 45
ISSN 2538-8274
Permainos Raseinių rajono savivaldoje būtinos jau dabar Esu Kęstutis Užemeckas, gimęs 1970 m. rugsėjo 16 d. Kelmės r., gyvenu Raseiniuose. Mano išsilavinimas – aukštasis universitetinis, teisininko specialybė. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. dirbu Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus padėjėju – sekretoriumi. Nuo 1993 m. iki 2015 m. tarnavau Raseinių rajono policijos komisariate įvairiose pareigose. 2015 m. gruodžio 23 d. išėjau į atsargą, esu VRM pensininkas. 2005 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidento buvau apdovano-
Kęstutis Užemeckas, kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės merus. LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
Gerbiami Raseinių krašto žmonės, Raseinių rajono savivaldoje taip pat būtinos permainos, kad sprendimų priėmime galėtų aktyviai dalyvauti rajono gyventojai. Jeigu norime gyventi didesnėje darnoje ir patogiau nei gyvenome vakar, turime keistis kartu ir keisti politinę kultūrą. Politikus, kurie stabdo rajono progresyvų vystymąsi, investicijas, reformas ar nepagrįstai švaisto savivaldybės lėšas, raginu pakeisti atsakingai į žmogų ir viešąsias funkcijas žiūrinčiais politikais. Nesileisdamas į gilias politines batalijas, kas ir kodėl Raseinių rajono savivaldoje blogai, tik priminsiu, kad apie blogybes kalba gyventojai, rašo spauda ir skelbia teisėsauga. Manau, kad nepasikeitus rajono
savivaldybės tarybos politikams, sąžiningos ir moralios politikos proveržis gali likti tik epizodinis ir visai mažai tikėtinas. Daugelis Raseinių rajono gyventojų manęs nepažįsta arba pažįsta tik dėl mano ilgalaikės tarnybos policijos komisariate. Šiam darbui skyriau net ketvirtį savo amžiaus ir pagal išgales stengiausi tinkamai atlikti man pavestas pareigas. Pareigos jausmas, tarnystė žmogui ir teisės laikymasis man puikiai žinomi. Tarnaudamas policijoje visko pasiekiau sąžiningu darbu, savo gebėjimais, be jokių pažinčių ar protekcijų. Statutinė tarnyba buvo tik vienas iš gyvenimo etapų. Tai prieš porą metų pakeitė
Skaitykite 3 psl.
Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!
politinė veikla Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje. Tuomet mane neramino ir šiuo metu kelia susirūpinimą Raseinių rajone vykstantys politiniai ir neskaidrūs ekonominiai procesai. Kadangi esu sukaupęs didžiulę teisinio ir vadovaujamojo darbo patirtį, kurią galiu pritaikyti savo politinėje veikloje, siūlant partiečiams, kandidatuoju į Raseinių rajono savivaldybės mero pareigas. Žengiu tą žingsnį siekdamas kurti kitokią, darnią ir progresyvią, politinę aplinką Raseinių rajone. Vertinu komandinį darbą ir kitų nuomonę, džiaugiuosi, kad mūsų skyriaus svarbiausi tikslai yra nutraukti korupcines apraiškas savivaldybėje ir jos įmonėse; netrukdyti savivaldos specialistams tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas; užtikrinti savivaldybės funkcijų įgyvendinimo, valdymo, investicijų vykdymo ir kitų veiklos sričių viešumą bei atvirumą visuomenei. Nemažiau svarbūs ir kiti LVŽS Raseinių skyriaus ir mano rinkiminėse programose numatyti įsipareigojimai (ūkiniai darbai) gyventojams. Mūsų komanda mato daug tobulintinų savivaldybės ir jos įmonių veiklos sričių, įžvelgiame ir tai, ko galbūt nemato arba jau nebenori matyti daugybę metų politikoje praleidę asmenys.
Skaitykite 4 psl.
Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?
tas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Šiuo metu esu LVŽS Raseinių skyriaus pirmininkas, LVŽS tarybos narys. Tikiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pradėtus pokyčius Lietuvoje jaučia ir Raseinių rajono gyventojai. Dėl pertvarkų didėjo minimali mėnesinė alga, pensijos, kiekvienam vaikui skirti „vaiko pinigai“, numatoma ir toliau juos didinti. Lietuvoje pradėtos vykdyti kelis dešimtmečius vilkintos, būtinos reformos, tai – siekiai sukurti pozityvias galimybes visiems sąžiningai dirbti ir užsidirbti. Aš ir komanda optimistiškai žvelgiame į Raseinių krašto ateitį. LVŽS ir kandidato į merus rinkimines programas kūrėme atsižvelgdami į gyventojų poreikius bei Raseinių rajono savivaldybės strateginį veiklos planą. Nuoširdžiai tikime, kad kartu su Jumis galime pasiekti proveržio ir geresnių rezultatų kuriant mūsų rajono gerovę. Tik kartu su gyventojais planuodami ir įgyvendindami tuos planus galime tinkamai atlikti Raseinių rajonui būtinus darbus. Ypatingai svarbu nustatyti tinkamus rinkliavų metodus ir įkainius, žemės mokesčius, sutvarkyti vandentiekio, gyvenviečių apšvietimo ar kelių remonto prioritetus bei spręsti kitas Raseinių problemas. Jums suteikta teisė ir apsisprendimo laisvė. Tad kviečiu visus atvykti kovo 3 d. į savivaldybės tarybos narių ir merų tiesioginius rinkimus bei išreikšti savo valią. Dėkoju mane ir LVŽS Raseinių skyriaus komandą palaikantiems rajono gyventojams. Tikiuosi konstruktyvaus bendradarbiavimo su visais gyventojais ir kitomis politinėmis jėgomis kuriant Raseinių kraštą patrauklų gyventi ir investuoti jame. Kęstutis UŽEMECKAS
Skaitykite 2 psl.
Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs Ignalinos meras, dabar
vienintelis Europarlamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo partiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ragino bendražygius išlikti stipriais bei vieningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tikslas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. Tauta
mums suteikė mandatą, todėl labai svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. LVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjungos skyrių delegatai.
Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seime, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atsakingai vykdo darbų programą, kuri suformuota LVŽS rinkimų programos pagrindu. LVŽS informacija
Tęsinys 4 psl.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.
pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia
per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,
2
3
kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.
Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?
Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato
priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik
ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI
Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.
po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui
Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja
Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.
POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS
Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,
Pradžia 2 psl.
2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija
kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir
Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo
Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.
darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,
korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.
5
„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.
LVŽS informacija
„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.
Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkre- nas siekė laimėti viešuosius konkursus. tiems politikams, konkretūs asme- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teinys proteguoti į aukšto lygmens po- sėsaugos institucijoms. litines pozicijas, per politikus siekta, Bendraudamas su valstybinėmis kad būtų priimami „MG Baltic“ pa- įmonėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms verslo grupėms. lankūs teisės aktai.
Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“
vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.
Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė
DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.
Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos
2
Olgos Posaškovos nuotr.
(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-
Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į
šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.
STT informacija
26
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus ke KANDIDATAS Į RASEINIŲ RAJONO TARYBOS NARIUS – MERUS:
1. Kęstutis Užemeckas, gim. 1970-09-16, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, teisininko specialybė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus padėjėjas – sekretorius. 1993 – 2015 m. tarnavo įvairiose pareigose Raseinių r. policijos komisariate. 2005 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Nuo 2016 m. VRM pensininkas. LVŽS Raseinių skyriaus pirmininkas, LVŽS tarybos narys. KANDIDATAI Į RASEINIŲ RAJONO TARYBOS NARIUS:
2. Rimas Gunevičius, gim. 1973-07-19, gyv. Raseinių r., Viduklės s., išsilavinimas aukštesnysis, veterinarijos felčerio specialybė. Ūkininkas. Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 3. Vytautas Bulotas, gim. 1973-03-07, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, dailės mokytojo specialybė. Vykdo individualią veiklą neformaliame vaikų švietime. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narys. Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ pirmininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 4. Zigmas Pranckus, gim. 1954-10-26, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, mokslinis agronomas. UAB „Aukštaitijos agrocentras“ direktorius. Buvo išrinktas Raseinių rajono tarybos nariu 19951997 m. ir 2000-2007 m. tarybose. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 5. Artūras Rauličkis, gim. 1968-06-19, gyv.
Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, inžinieriaus-mechaniko specialybė. Kooperatyvo „AGROAVES GROUP“ padalinio vadovas. LVŽS Raseinių skyriaus pirmininko pavaduotojas.
6. Skaidutė Žuvelaitienė, gim. 1964-04-
14, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, miškininkystės bei biologijos, chemijos pedagogo specialybės. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus padėjėja-sekretorė, LRŽŪR žemdirbių savivaldos organizatorė. Lenkelių k. bendruomenės pirmininkė. LŪS Raseinių skyriaus pirmininko pavaduotoja. Juodaičių pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Raseinių skyriaus pirmininkė. LVŽS Raseinių skyriaus narė.
7. Vida Mankuvienė, gim. 1961-10-25, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, ekonomikos specialybė. LŽŪKT Raseinių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė - biuro vadovė. 8. Darius Peckus, gim. 1974-02-16, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, Lietuvių filologijos ir teatro-
logijos specialybė. Ūkininkas. Lietuvos klojimo teatro draugijos narys. Lietuvos aviakonstruktorių federacijos narys. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
9. Algimantas Mielinis gim. 1962-12-24, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, zooinžinieriaus specialybė. Ūkininkas. Kaimų bendruomenės „Viduklė“ pirmininko pavaduotojas. 2011 m. buvo išrinktas Raseinių rajono tarybos nariu, 2012-2015 m. Raseinių rajono tarybos išrinktas rajono meru, 2015 m. vėl išrinktas į Raseinių rajono tarybą. 2015-2016 m. užėmė Raseinių rajono administracijos direktoriaus pareigas, 2017 m. – mero patarėjo pareigas. Nuo 2018 m. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 10.
Birutė Ratkevičienė, gim. 1953-1225, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, žemės ūkio ekonomikos specialybė. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ direktorė.
11.
Linas Mockus, gim. 1970-04-17, gyv. Raseinių r., Betygalos s., išsilavinimas vidurinis. Ūkininkas. Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus tarybos narys. Požėčių kaimo seniūnaitis. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
12. Tadas Galinaitis, gim. 1986-04-26, gyv. Raseinių r., Šiluvos s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, agronomijos ir ekologijos specialybė. Ūkininkas. MSNA „Tvarkantė“ vadovas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 13. Jūratė Šukevičienė, gim. 1983-06-27, gyv. Raseinių r., Ariogalos s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, vokiečių kalbos filologijos specialybė. UAB „SSF“ personalo ir darbuotojų saugos bei sveikatos specialistė. LVŽS Raseinių skyriaus narė. 14. Viktorija Neimanaitė, gim. 1982-0622, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos specialybė. VŠĮ „Raseinių ligoninė“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. 15. Donatas Baukys, gim. 1976-03-12, gyv. Raseinių r., Paliepių s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, kūno kultūros mokytojo specialybė. Sporto klubo „Viduklė“ prezidentas. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas-metodininkas. Buvęs Lakštučių kaimo bendruomenės pirmininkas ir buvęs to paties kaimo seniūnaitis, Viduklės krepšinio lygos organizatorius.
LVŽS Raseinių skyriaus narys.
16. Irena Dapkuvienė, gim. 1967-0920, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, kaimo plėtros administravimo specialybė. Raseinių rajono vietos veiklos grupė „Raseinių krašto bendrija“ viešųjų ryšių specialistė. Visuomeninės organizacijos „Gabšių kaimo Bendruomenė“ narė. Asociacijos „Kaimo svetainė“ pirmininkė. 17. Aivaras Čiapas, g. 1991-02-15, gyv. Raseinių r., Ariogalos s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, žemės ūkio ekonomikos specialybė. Nacionalinė mokėjimo agentūros Kauno skyriaus vyr. specialistas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 18. Arvidas Valinčius, gim. 1966-04-11, gyv. Raseinių r., Šiluvos mst., išsilavinimas aukštesnysis, pramonės ir maisto prekių žinovo specialybė. VRM pensininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 19. Inesa Petrauskienė, gim. 1963-0501, gyv. Raseinių r., Viduklės s., išsilavinimas aukštasis universitetinis. UAB „Nikola“ darbuotoja. Virgainių kaimo seniūnaitė. Mažosios Viduklės kaimų bendruomenės pirmininkė. LVŽS Raseinių skyriaus narė.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
7
eliami kandidatai į Raseinių rajono savivaldybės tarybą 34. Vaida Kropaitienė, gim. 197010-21, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, mokslinio agronomo specialybė. UAB „Agroplanas“ direktorė. Gabšių kaimo bendruomenės pirmininkė. 35. Daiva Lukauskienė, gim. 196911-01, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas spec. vidurinis, virėjos specialybė. Ūkininkė. Gintaro kaimo bendruomenės tarybos narė. LVŽS Raseinių skyriaus narė. 36. Danas Meškauskas, gim. 196911-27, gyv. Raseinių r., Pagojukų s., išsilavinimas aukštesnysis, techniko-mechaniko specialybė. Ūkininkas. 37. Ovidijus Čėsna, gim. 1971-09-23, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštesnysis, techniko-mechaniko specialybė. UAB „Ariogalos statyba“ ir kooperatyvo „Agroaves group“ vadybininkas, VRM pensininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 38. Žydrūnė Gobiūnienė, gim. 1988-09-18, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, namų šeimininkė. Gyvenimo kredo: Nori būti laimingas visą gyvenimą – būk sąžiningas žmogus. LVŽS Raseinių skyriaus narė. 39. Renata Norkienė, gim. 198002-23, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, ikimokyklinio ir pradinių klasių pedagogo specialybė. Renginių organizatorė.
20. Algirdas Žukauskas, gim. 195912-30, gyv. Raseinių r., Nemakščių mst., išsilavinimas aukštesnysis, elektriko – techniko ir teisininko specialybės, VRM pensininkas. 21. Ieva Ragaliauskaitė, gim. 199809-07, gyv. Raseinių r., Pagojukų s., išsilavinimas vidurinis. LSMU Sveikatos psichologijos 2 kurso studentė. UAB ,,Tk-fashion“ parduotuvės pardavėja. Projektų ,,Mind the Mind“, ,,Better Together“ savanorė. 22. Viktoras Vežbavičius, gim. 195709-05, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, techninių disciplinų ir darbų pedagogo specialybė. Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos ūkvedys. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 23. Joleta Peckuvienė, gim. 1974-03-
16, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, slaugos ir reabilitacijos medicinos specialybė. VšĮ Raseinių rajono GMPS administratorė slaugai. LVŽS Raseinių skyriaus narė.
24.
Zita Grabauskienė gim. 197004-22, gyv. Raseinių r., Nemakščių s., išsilavinimas vidurinis. Ūkininkė, Bitininkų sąjungos narė. LVŽS Raseinių skyriaus narė.
29. Jurga Bulotienė, gim. 1977-02-23, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštasis universitetinis, laisvalaikio ir pramogų organizatorės bei anglų kalbos mokytojos specialybės. Vykdo individualią meninęedukacinę veiklą. LVŽS Raseinių skyriaus narė.
25. Edvinas Giedgaudas, gim. 199010-20, gyv. Raseinių r., Šiluvos s., išsilavinimas vidurinis. UAB „Bordena“ vairuotojas. Mėgsta aktyvų laisvalaikį - medžioklę, žvejybą, sportą. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
30. Arminas Petrauskas, gim. 197408-23, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas vidurinis. AB „Šatrija“ sukirpėjas. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
26. Mindaugas Juozaitis, gim. 197601-10, gyv. Raseinių r., Ariogalos s., išsilavinimas aukštesnysis, vet. felčerio specialybė. Ūkininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
31. Gedrima Ramuckienė, gim. 195307-29, gyv. Raseinių r., Betygalos s., išsilavinimas aukštesnysis, vaikų darželio auklėtojos ir pardavėjos-kasininkės specialybės. Ūkininkė. LVŽS Raseinių skyriaus narė.
27. Ramutė Mangirdienė, gim. 198104-27, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas spec. vidurinis, biuro komersantės-administratorės specialybė. UAB „Danspin“ verpėja.
32. Darius Ševelis, gim. 1989-01-24, gyv. Raseinių r., Šiluvos s., išsilavinimas vidurinis. Ūkininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
28. Evaldas Miniotas, gim. 1975-0216, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas aukštesnysis, policijos valdininko specialybė. UAB „Neldis“ vairuotojas – ekspeditorius.
33. Albinas Daunius, gim. 1960-0922, gyv. Raseinių r., Viduklės mst., išsilavinimas spec. vidurinis, veterinarijos felčerio specialybė. Ūkininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys.
40. Vilija Čiapienė, gim. 1966-06-05, gyv. Raseinių r., Ariogalos s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, ekonomikos specialybė. Ūkininkė. LVŽS Raseinių skyriaus narė. 41. Vidmantas Tijūnaitis, gim. 195912-06, gyv. Raseinių r., Viduklės s., išsilavinimas aukštesnysis, agronomijos specialybė. Ūkininkas. Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus narys. 42. Tomas Pranckus, gim. 1982-0822, gyv. Raseinių r., Raseinių s., išsilavinimas aukštasis universitetinis, mokslinio agronomo specialybė. UAB „Agrokoncernas“ vadybininkas - konsultantas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 43. Albertas Brazas, gim. 1964-1104, gyv. Raseiniuose, išsilavinimas spec. vidurinis, VRM teisės specialybė. Kooperatyvo „Agroaves gruop“ apsaugos darbuotojas. VRM pensininkas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. 44. Antanas Barčas, gim. 1957-08-15, gyv. Raseinių r., Paliepių s., išsilavinimas aukštesnysis, techniko-mechaniko specialybė, UAB „Danspinas“ sandėlio darbuotojas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. Kęstutis Užemeckas
28
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos
Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.
apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –
vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios
savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.
Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio su„Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek sitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, iš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kad reikalingos bendros pastangos, jog matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas pensijos gyventojus pasiektų laiku ir pojiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- kyčiai vyktų sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-
Pxhere.com nuotr.
biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valsSenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ tybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Eur. Šalpos pensija pagyvenusiems asmešiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad nims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinitaip pat mokamos priemokos iš valstybės mui ketinama skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
9
LVŽS RASEINIŲ SKYRIAUS KELIAMO KANDIDATO Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS – MERUS TRUMPA RINKIMŲ PROGRAMA Rinkimų programa grindžiama tradicinėmis darnios ir demokratinės visuomenės vertybėmis. Svarbiausias tikslas - bendruomenės įtraukimas į savivaldos sprendimų priėmimą. Man ir komandai svarbūs gyventojų lūkesčiai, lygiateisiškumo, demokratijos, teisėtumo bei įstatymo viršenybės principai. Mūsų šūkis: „Gyventojų interesams – Taip, korupcijai – Ne“
Rinkėjams įsipareigoju: Užtikrinti savivaldybės funkcijų įgyvendinimo, valdymo, investavimo bei kitų veiklos sričių viešumą; Nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas apie kylančias korupcijos viešųjų pirkimų ar kitose srityse apraiškas; Siekti stabilios ir ilgalaikės rajono vystymosi vizijos; Tęsti Raseinių, Ariogalos, Viduklės patrauklumo didinimo ir kitus infrastruktūros gerinimo darbus;
Atnaujinti iniciatyvą dėl Raseinių m. sporto komplekso statybos; Skatinti Lietuvos partizanų aukų memorialinio paminklo statybą Kryžkalnyje; Peržiūrėti Raseinių hipodromo valdymo ir naudojimo koncesijos sutarties vykdymą; Optimizuoti švietimo įstaigų tinklą ir pasirūpinti, kad vaikai bei suaugusieji gautų kokybišką išsilavinimą ir neformalų ugdymą; Užtikrinti efektyvią kultūros ir krašto muziejaus įstaigų veiklą; Grąžinti Raseinių miestui Joninių šventę; Reikalauti kokybiškų sveikatos apsau-
gos paslaugų ir siekti tinkamo sveikatos įstaigų aprūpinimo; Sudaryti palankias sąlygas piligriminiam turizmui Šiluvoje ir visame rajone skatinti turizmą; Taikyti teisės aktuose numatomas lengvatas besikuriančiam smulkiam ir vidutiniam verslui; Skatinti bendruomenes ir kitas NVO dalyvauti projektinėje veikloje; Įgyvendinti investicinių projektų visuomeninę priežiūrą gerinant kaimų infrastruktūrą; Vykdyti kitus LVŽS Raseinių skyriaus rinkimų programoje numatytus darbus. Kęstutis UŽMECKAS
LVŽS RASEINIŲ SKYRIAUS KANDIDATŲ SĄRAŠO TRUMPA RINKIMŲ PROGRAMA LVŽS Raseinių skyrius vadovaujasi LVŽS Seimo rinkimų programos „Darni Lietuva“ principais ir vertybėmis. Mūsų tikslas – pilnavertis Raseinių r. gyventojų interesų atstovavimas, žmonių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimas, bendruomenių stiprinimas.
Įsipareigojame: Savivaldybėje ir jos įmonėse nutraukti galimas korupcines praktikas;
Užtikrinti priimamų sprendimų ir veiklos viešumą; Užtikrinti, kad kiekvienas Raseinių r. sav. specialistas profesionaliai atliktų tiesiogines savo pareigas, netrukdomas politinių pageidavimų; Atsisakyti politizuoto įmonių kuravimo; Siekti socialinės partnerystės su pedagogų atstovais ir trišalės švietimo tarybos įsteigimo, kurią skatinsime aktyviai dalyvauti savivaldybės tarybos sprendimų priėmime švietimo klausimais; Bendradarbiauti su Raseinių r. sav. kultūros taryba siekiant, kad menas ir
kultūra taptų priemone, gerinančia gyvenimo kokybę; Reikalauti darnios sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir darnių socialinių paslaugų teikimo pagal gyventojų poreikius; Siekti Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje įsteigti Kaimo plėtros visuomeninę tarybą, lėšų skirstymo ir atliekamų darbų kaimo bendruomenėje kontrolei užtikrinti; Esame numatę veiksmus, kurių imsimės, siekdami kokybės ir darnos: savivaldybės funkcijų įgyvendinime ir valdyme, ekonomikos ir investicijų srityse, užtikrinant švietimo bei ugdymo procesus, sveikatos apsaugos,
socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikime, kultūros vystyme ir paveldo išsaugojime, turizmo ir verslui palankios aplinkos formavime, darniame rajono teritorijų planavime, kaimo plėtroje, sporto srityje, visuomenės ir aplinkos dermėje.
Mūsų šūkis: „Gyventojų interesams – Taip, korupcijai – Ne“ LVŽS Raseinių sk. rinkiminės kampanijos štabas
LVŽS Raseinių skyriaus kandidatas į rajono merus bei kandidatai į Raseinių rajono savivaldybės tarybą su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
2 Žemė – ne vien žemdirbio rūpestis 210
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Kreipimasis į gyventojus Lietuva šiuo laiku nėra tik maža agrarinė šalis. Ji pasaulyje žengia kartu su inovatyviomis technologijomis. Žemė tai neatsiejama kiekvieno žmogaus, dirbančio žemę, auginančio duoną, dalis. Kiekvienas žemdirbys, kad galėtų pragyventi ir gerinti, plėsti savo ūkį, įdeda daug triūso ir sveikatos. Tačiau jis niekada neturi garantijų, kad gamta jam bus maloni ir dosni. Jau ne pirmi metai ji pažeria ūkininkams iššūkių: tai vasara būna ypač lietinga, tai be galo sausa. Rimas GUNEVIČIUS ir Skaidutė ŽUVELAITIENĖ Kad ir kokie metai būna ūkininkui, geri ar blogi – jis kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis valstybei moka mokesčius. Mūsų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Raseinių skyriaus narių žiniomis, 2018 m. Raseinių rajono tarybos nariai neįsigilino, o gal ir nelabai domėjosi, kokia yra žemės vertė. O ji nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota, žemės vertė šoktelėjo iki trijų kartų. Pagal
Rimas Gunevičius.
LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, žemės ūkio paskirties tarifas Raseinių rajone sudaro 1,6 proc. Raseinių rajono taryba nepasidomėjo šiuo žemės mokesčio tarifu ir kiek kartų padidėja mokesčio dydis. Tarifus, žemės ūkio mokesčio įstatymus, kintančią žemės vertę mūsų manymu, atitinkami rajono Savivaldybės tarnautojai privalėjo žinoti. Jie privalėjo ir prognozuoti, kad kylant žemės vertei, paliktas tas pats 1,6 % mokesčio tarifas išaugins mokesčių sumą. Jų pareiga ne tik žinoti, bet ir neaiškumus mums, žemdirbiams, juridiškai paaiškinti, padėti, o ne ignoruoti kylančią problemą. Žemdirbiai su-
Apie Raseinių politiką Esu Zigmas Pranckus, gimęs 195410-26, Raseinių r. Aukštkelių k, dabar gyvenantis Raseinių r., Ašakinių k., išsilavinimas aukštasis universitetinis, mokslinis agronomas. Dirbau rajono savivaldybėje (1983 – 1997 m.) vyriausiuoju agronomu, rajono valdytojo pavaduotoju. Buvau išrinktas į Raseinių rajono tarybą 1995-1997 m. ir 2000-2007 m., tuo metu buvau žemės ūkio komiteto pirmininkas. Dabar UAB „Aukštaitijos agrocentras“ direktorius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys nuo 1990 metų (tada Lietuvos valstiečių partija). Zigmas PRANCKUS Sukaupta didelė administracinio, politinio ir ūkinio darbo patirtis neleidžia man ramiai stebėti procesų, vykstančių Raseinių rajono savivaldybėje ir jos taryboje. Kur nuėjo rajono politikai, kokiais idealais jie vadovaujasi priimdami sprendimus? Kodėl aplink tik neviltis ir nusivylimas? Kodėl specialių tarnybų pareigūnai yra nuolatiniai svečiai mūsų savivaldybės valdininkų kabinetuose? Kodėl išrinkti tarybos nariai po rinkimų užmiršta juos išrinkusius žmones? Kodėl visa ši kadencija buvo nuolatinė, nuožmi kova dėl valdžios? Raseinių rajono politikai visą kadenciją nuo 2015 m. kovo mėnesio, kai buvo iš-
Zigmas Pranckus.
LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
rinkta ši taryba, stebino ir juokino visą Lietuvą – mero ir vicemerės „vertimo“, vėliau administracijos direktoriaus kėdės stumdymo maratonais. Kodėl tarybos nariai pasidavė politinėms intrigoms? Kodėl leidosi manipuliuojami? Galime kiekvienas atsakyti pats sau. Vienas iš pavyzdžių, kaip rajono tarybos nariai atstovauja rajono žmonėms, yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016-10-27 sprendimas Nr. TS – 370 ,,Dėl Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“.
Skaidrutė Žuvelaitienė. LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
mokėdami daugiau žemės ir žemės nuomos mokesčių norėtų gauti ir daugiau dėmesio kaimo vietovėmis. Deja, dėl savivaldybės tarybos narių ir administracijos tarnautojų abejingumo, žemės savininkams ir ūkininkams nebuvo sumažintas žemės mokesčio tarifas. Kiekvienai savivaldybei įstatymais suteikta teisė taikyti protingą ir proporcingą žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 % iki 4 %. Susitikime su ūkininkais meras pareiškė, kad ūkininkų reikalavimai yra iš piršto laužti, atrado dviprasmiškų argumentų. Administracijos direktorius ūkininkus apkaltino, kad šie jam palieka per siaurą kelią pravažiuoti į me-
džioklę. Taigi, mūsų kreipimasis ir prašymas nebuvo neišgirsti. Politikai pažadėjo laikiną sprendimą metams mažinti mokestį 50 % ir, kad žemės mokesčio tarifas bus peržiūrėtas 2020 metais. 2019 metais lieka galioti 1,6 proc. Žemės mokesčio tarifas, kuris mokesčio sumą didina 3 kartus jį lyginant su 2017 m. žemės mokesčio tarifu. Šis pavasaris reikšmingas tuo, kad vyks rajonų savivaldos ir kiti rinkimai. Kiekvienas rinkėjas, eidamas balsuoti, turėtų pagalvoti, kam ketveriems metams patikėti rajono valdininkų mandatus. Valdžia, nutolusi nuo žemės ūkio problemų, besivelianti į nesibaigiančius kivirčus dėl viešųjų pirkimų ir kitokių sandorių, neturėtų dar ketverius metus rajone kelti nesantaiką ir sąmyšį. Tai rajono gyventojams jau gerokai pabodo. Visiems spręstiniems dalykams galima rasti išeitį, kompromisą, jei kiekvienas atsakingai bei sąžiningai priims sprendimus, nebandydamas jų apeiti, užmaskuoti savo ar draugų ratui naudinga linkme. Diskusijos yra labai svarbi demokratijos dalis. Diskutuojant būtina drąsiai į viešumą kelti negeroves. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus kandidatai gavę jūsų, rinkėjų, mandatą niekada nenusigręšime nuo žemės ūkiui svarbių klausimų sprendimo. Neatidėliosime ir darbų, susijusių su žemės mokesčiais, žvyrkeliais, melioracija kitoms politinėms kadencijoms. Mūsų tikslas rajono Taryboje – darni, darbinga koalicija, produktyvus ir sąžiningas darbas rajono žmonėms bei Lietuvai.
Kreipimasis į gyventojus Nors sprendimo pavadinimas nusako, kad jo tikslas – nustatyti teisingus rinkliavų dydžius už atliekų surinkimą, iš tikrųjų šis sprendimas pasiekė visai kitą tikslą, nustatė ūkio subjektus, kuriems reikia užkrauti atliekų surinkimo kaštus, neatsižvelgiant į atliekų kiekius. Turi garažą ar kitą nekilnojamą turtą – mokėk ir visai nesvarbu, ar iš ten surenkamos atliekos, ar ne. Nei piketas rajono turgaus aikštėje (prie savivaldybės piketuoti nebuvo gautas leidimas, nes bus trikdomas savivaldybės darbas), nei raštai ir pokalbiai pas aukščiausius savivaldybės pareigūnus jokių rezultatų nedavė. Savivaldybė tam buvo akla ir kurčia. Tai tik rodė ir rodo, kad savivaldybės tarybos nariai nesiklausė rajono gyventojų nuomonės. Raseinių rajono savivaldybės taryba, nustatydama rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydį, pažeidė rajono gyventojų teises, nes numatytame, galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (Nr. 711, 25 ir 31 punktai) yra nustatyta, kad savivaldybė galėjo rinktis po vieną iš nurodytų kriterijų nustatydama tiek pastovųjį, tiek kintamąjį įmokos dydį. Raseinių rajono savivaldybės atliekų surinkimo rinkliavos nuostatuose pasirinkta rinkliavos paskaičiavimo metodika yra neproporcinga ir prieštarauja normaliai logikai apie ūkinės veiklos pobūdį. Suprantama, kad išmetamų atliekų kiekis nepriklauso nuo naudojamo nekilnojamo turto ploto, be kita ko,
naudojamas nekilnojamo turto plotas neturi įtakos išmetamų atliekų kiekiui. Išmetamų atliekų kiekis priklauso nuo konkretaus komunalinių atliekų turėtojų skaičiaus ir veiklos pobūdžio, todėl neteisinga apie sukaupiamą atliekų kiekį spręsti iš nekilnojamojo turto ploto. Kova su savivaldybe dėl neteisingos atliekų surinkimo rinkliavos tęsiasi. Visuomenės reikalavimas pakeisti minėtą tvarką beveik nedavė rezultatų. Nepaisant didžiulio gyventojų nepasitenkinimo ir piketo, nespręsta problema perkeliama naujos kadencijos rajono tarybai. Ko verti tarybos nariai, kurie nesprendė visuotinės gyventojų problemos? Ši rajono taryba nesprendė žmonėms rūpimų problemų, ji kovojo tarpusavyje dėl valdžios. Taigi, Kodėl išrinkti tarybos nariai po rinkimų užmiršta juos išrinkusius žmones? Kodėl dabartiniai rajono politikai nutolo nuo pamatinių, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų, savivaldos tikslų? Klausimų daug, atsakymų vienas – rajono tokie politikai valdyti negali. Žmonės turi balsuoti už kitus žmones, už tuos, kurie neturi korupcinių šešėlių, už tuos, kurių nesaisto ryšiai su abejotinomis verslo struktūromis, kurie ateitų ne valdyti, o tarnauti žmonėms. Tokia politinė jėga Raseinių rajone yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Mūsų šūkis: „Gyventojų interesams – Taip, korupcijai – Ne“
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
11
Apie švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalus Raseinių krašte Jau greitai įvyks savivaldybių tarybų rinkimai ir naujai išrinkti tarybos nariai įsipareigos rūpintis rajonu bei spręsti mūsų krašto gyventojų problemas. Nuo naujai išrinktų gyventojų atstovų priklausys gyvenimo sąlygų bei aplinkos gerovės pokyčiai. Pirmiausiai, naujieji (o gal dar kartą išrinkti senieji) politikai pagal savo sugebėjimus ir turimas kompetencijas skirstysis į komitetus, komisijas ar darbo grupes. Tokia tvarka palengvina savivaldybės tarybos darbą, nes problemos ir jų sprendimų projektai surūšiuojami bei keliauja apsvarstymui į komitetus ar darbo grupes. Vytautas BULOTAS
Ar tikrai pakanka savivaldybės tarybos komitetuose susirinkusių politikų kompetencijų bei žinių, kad parengti projektai dėl įvairiausių gyventojų problemų sprendimų būtų tinkamai įvertinti ir apsvarstyti? Toks klausimas kyla iš realios galimybės, kad tarp išrinktų į tarybą politikų gali nepasitaikyti nei vieno tarybos nario, turinčio reikiamų specialiųjų žinių. Įsivaizduokime, kad į Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto sudėtį patenka dauguma verslininkų ar su švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalais mažai susipažinę kitų sričių specialistai. Gal taip niekada neatsitiks, bet kelti klausimą dėl tarybos komitetų darbo organizavimo ir kokybės visgi verta, nes priimtų sprendimų pasekmes tiesiogiai patiria gyventojai. Vienas pavyzdžių: 2014 metais Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete buvo apsvarstytas bei komiteto narių palaimintas toks vienas sprendimas, kuris gana reikšmingai pakeitė įprastas gyventojų naudojimosi švietimo paslaugomis sąlygas. Tai – sprendimas renovuotame „Raseinių Katalikiškos dvasios pradinės mokyklos“ pastate (Dariaus ir Girėno g. 13) įkurdinti „Saulutės“ darželį (dalis pastato) ir Raseinių meno mokyklą (dalis pastato). Šis sprendimas lėmė ir tai, kad į kadaise buvusią didžiausią rajone pradinę mokyklą pradinukai daugiau nebegrįžo, o Meno mokyklos mokytojai ir mokiniai negrįžo į savo buvusį pastatą Vytauto Didžiojo gatvėje (renovavus pastatą, dabar ten įsikūrė Raseinių turizmo centras ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius). Kilo ir kyla klausimas, tai buvo geras ar blogas sprendimas? Ko gero, galėjo būti ir geresnis, nes manyčiau, kad renovuotame pastate protingiau ir naudingiau būtų buvę kartu su darželinukais įkurdinti ir pradinukus. Naudingiau todėl, kad taip būtų išsaugota
Vytautas Bulotas. LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
galimybė gyventojams ir toliau įprastai vesti vaikus į pradinę mokyklą, kurios vieta yra išskirtinai patogi (miesto centre) ir saugi (aplink nėra judrių miesto gatvių). Patogumo ir saugumo sąlygos galioja ir darželiui. Šio pastato istorija ir prasidėjo nuo vaikų darželio „Nykštukas“ gyvavimo. Tokio tipo švietimo įstaigų, kaip darželiai – pradinės mokyklos Lietuvoje yra ne viena. Jose vaikai nuosekliai pereina vis į aukštesnį ugdymo lygį, lankydami tą pačią ugdymo įstaigą. Galbūt dėl tokio sprendimo būtų mažiau kilusių abejonių gyventojams? Atsiradus poreikiui didinti darželio grupių skaičių (iš straipsnių vietinėje spaudoje matome, kad toks poreikis atsiranda), turbūt būtų galima nesudėtingai tai padaryti pradinių klasių sąskaita, tiesiog dalis pradinukų pereitų į kitas miesto mokyklas, o jų vietoje būtų galima plėsti darželio grupes. Deja, dabar taip jau nebepadarysi, nes pastatu šiuo metu dalinasi dvi visiškai skirtingo ugdymo įstaigos: viena ikimokyklinio, kita neformalaus meninės pakraipos švietimo įstaiga. Iki šiol neaišku, kodėl buvo nuspręsta buvusiame darželio, o vėliau pradinės mokyklos, pastate renovacijos metu įrengti muzikos pamokoms pritaikytas patalpas? Kam iš viso prireikė iškelti meno mokyklą iš vieno meno mokyklos pastato Vytauto Didžiojo gatvėje? Ir svarbiausia, kodėl visa tai buvo nuspręsta nesitariant nei su gyventojais, nei su švietimo bendruomene? Atsakymai, manyčiau, slypi per dideliame kai kurių buvusių ar esamų politikų pasitikėjime ir nedemokratiškame supratime, kas yra valdžia arba ką reiškia sąvoka „steigėjas“. Deja, neretai esantys valdžioje asmenys, turintys aukštas politinio pasitikėjimo pareigybes, tinkamai neįvertina savo kompetencijų ir pradeda manyti, jog gali daryti panašius sprendimus (turinčius didžiulę
reikšmę gyventojams) vien todėl, kad jie tuo metu yra valdžioje, dirba viename ar kitame komitete. Tad ką daryti, kaip apsaugoti gyventojus nuo panašių sprendimų? Tam tikros gyventojų teisių apsaugos priemonės iš tikrųjų egzistuoja ir yra sėkmingai išbandytos praktikoje, kitose Lietuvos savivaldybėse. Tai – tam tikrų sričių kompetentingų, profesionalių žmonių visuomeninės tarybos, kurios aprobuoja, svarsto, diskutuoja, pataria ir rekomenduoja sprendimų rengėjams bei politikams, kokie sprendimų projektai visuomenei tinkamiausi. Švietimo reikalams būtų naudinga įsteigti trišalę švietimo tarybą, kurią sudarytų švietimo darbuotojų atstovai, švietimo įstaigų vadovai ir savivaldybės atstovai, dirbantys savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete. Beje, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Raseinių susivienijimo atstovai jau ne vieną kartą savivaldybės pareigūnams siūlė tokią tarybą įkurti. Deja, nei šios kadencijos, nei ankstesnės valdžios išrinktieji nepanorėjo galimai „susimažinti“ savo įtakos priimant sprendimus ir dalintis atsakomybe su tikrais savo srities profesionalais. Labai gaila, nes jei tokia švietimo ta-
ryba egzistuotų jau dabar, tai kažin ar būtų priimti tokie sprendimai dėl švietimo įstaigų reorganizavimo nepasitarus su visuomene ir kompetentingais specialistais. Paskutinis politinis sprendimas, keliantis daugiau klausimų nei atsakymų, yra Raseinių rajono Paupio mokyklos-daugiafunkcio centro prijungimas prie Raseinių Viktoro Petkaus mokyklos. Visiškai suprantama, kad akivaizdus mokinių skaičiaus mažėjimas lėmė ir toliau lems Lietuvos kaimo mokyklų uždarymą, tai objektyvios priežastys. Ir tokiais atvejais neišvengiamai tenka susitaikyti su mokinių vežiojimu mokytis į kitas mokyklas. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl buvo nuspręsta vežioti ne visus mokinius iš Paupio? Kodėl Paupio kaime palikti pradinių klasių moksleiviai, sujungiant visas keturias pradines klases į vieną? Sprendimas tikrai abejotinas pirmiausiai dėl ugdymo kokybės. Visiems suprantama, kad ir dvi jungtinės klasės ugdymo kokybę mažina, tačiau norint išsaugoti mokyklas kaime, tai pateisinama išeitis. Tačiau Paupio mokykla-daugiafunkcis centras jau prieš uždarymą turėjo net tris į vieną sujungtas pradines klases. Taigi dėl mokinių skaičiaus mažėjimo vykdant neišvengiamą reorganizaciją buvo privalu pagerinti ugdymo kokybę pradinėse klasėse ir užbaigti jungtinių klasių istoriją. Deja, vietoj ugdymo kokybę gerinančio sprendimo vežti pradinukus mokytis į V. Petkaus pagrindinę mokyklą, buvo nuspręsta sujungti keturias pradines klases, nepaskiriant šios jungtinės klasės mokytojai net mokytojos padėjėjos. Kas atsakys už pasekmes, kurias patirs Paupio mokyklos pradinių klasių vaikai, negaudami kokybiško ugdymo sujungtose klasėse? Šios kadencijos valdančioji koalicija, meras, savivaldybės administracijos švietimo skyriaus specialistai, ar koks nors įtakingas politikas, „kuruojantis“ tam tikrus ypatingus atvejus ir savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetą? O kaip Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete yra sprendžiami sporto reikalai? Ir ar iš viso sprendžiami? Turbūt tiksliausią atsakymą galima gauti ir suprasti valdžios dėmesio sportui lygį, pažvelgus į miesto stadioną. Stadioną, kuriame treniravosi Lietuvos čempionai, Lietuvos lengvaatlečių rinktinių nariai, žinomi už Lietuvos ribų sportininkai, Raseinių kūno kultūros ir sporto centro
„Saulutės“ darželis Dariaus ir Girėno g. 13. Asmeninio albumo nuotr.
212
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
auklėtiniai Mindaugas Viršilas, Jogailė Petrokaitė ar Lietuvos šimtmečio bėgiku tituluojamas Simas Bertašius. Žinoma, Raseinių kūno kultūros ir sporto centras garsus ne tik lengvaatlečiais, bet ir tinklinio, krepšinio, imtynių bei kitų sporto šakų aukštais ir garbingais pasiekimais. Deja, bet atrodo, jog Raseinių rajono valdžioje nuo seno esantys asmenys yra abejingi ir stadiono būklei, ir aukščiausiems Raseinių krašto sportiniams pasiekimams, ir didžiausios pagarbos
vertiems treneriams. Galima ir kitokia nuomonė, nes dalis senos skolos sportininkams tarsi grąžinama, remontuojama pagrindinė sporto salė, vykdomi kiti atnaujinimo darbai. Bet ar to pakanka, juk Raseinių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų strateginiame plane numatyta ne tik atnaujinti stadioną, bet ir pastatyti bei įrengti daugiafunkcį sporto bei sveikatinimo kompleksą. Tad spręsti švietimo, sporto ir jaunimo reikalus tikrai padėtų visuomeninis komitetas.
2
Reiktų paminėti ir kultūros reikalus, kurių yra šiek padėtis kiek geresnė, nes jau pradėta kurti Raseinių rajono savivaldybės kultūros taryba. Šios kadencijos savivaldybės tarybos nariai jau patvirtino kultūros tarybos nuostatus ir belieka sulaukti naujosios tarybos sudėties patvirtinimo. Kultūros tarybą sudaro rajono savivaldybės kultūros įstaigų, rajono visuomeninės meno kūrėjų organizacijų, Raseinių meno mokyklos, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto bei rajono jaunimo organizacijos atstovai. Tai – gera žinia, lei-
Kairėje dabartinis meno mokyklos pastatas, dešinėje – buvęs. Asmeninio albumo nuotr.
Kreipimasis į gyventojus Sportas mano ir daugelio žmonių gyvenime užėmė ir užima svarbią vietą. Todėl 2012 m. pradėjus dirbti meru didelį dėmesį skyriau būtent jam. Mane lydėjo sėkmė, kai su Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamento vadovais priėjome išvadą: Raseiniuose turi atsirasti naujas sporto kompleksas su baseinu bei atnaujinti bent keli sporto aikštynai. Algimantas MIELINIS Galiu atsakingai pasakyti, kad iki tol niekas rimtai nesidomėjo šiomis galimybėmis. Su Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi tuomet tvirtai sutarėme, kad galime teikti paraiškas dėl dirbtinės dangos sporto aikštynams ir rengti reikiamus dokumentus bei savivaldybės sprendimus dėl sporto komplekso statybos dalinio finansavimo. Atliekant darbus buvo įrengtos 3 sporto aikštelės: Šiluvos gimnazijos teritorijoje, Gėluvos kai-
Algimantas Mielinis.
LVŽS Raseinių skyriaus nuotr.
mo bendruomenės teritorijoje ir Girkalnio pagrindinės mokyklos teritorijoje. Su entuziazmu pradėjome ruoštis ir naujo sporto komplekso su baseinu statybai. Parengėme visus reikalingus techninius dokumentus, taryboje priėmėme reikalingus sprendimus, paruošėme ir investicinį projektą bei atlikome reikalingas studijas. Tačiau jau rengiant dokumentus buvo be galo daug trukdymų, kad tik šis sporto kompleksas su baseinu nebūtų pastatytas. Pavyzdžiui, ieškoma priežasčių vilkinti procesą, sakoma, kad reikia atlikti studijas, kurioje vietoje turi būti kompleksas ir t.t. Taip buvo prarasta daug laiko. Kaip bebūtų ironiška, priimant tarybos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 45 ISSN 2538-8274 Tiražas 6 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 356
sprendimus, tie patys procesą stabdę asmenys balsuodavo „už“ sporto kompleksą taip tarsi norėdami parodyti kitą savo veidą vietos žmonėms. Atlikę namų darbus ir pateikę paraišką iš Kūno kultūros ir sporto departamento gavome atsakymą, kad kompleksui skiriamas pradinis finansavimas. Deja, viskas tuo ir pasibaigė. Išrinkus naują merą šis procesas buvo visiškai sustabdytas ir vėl žlugdomas. Per visą šią tarybos kadenciją nebaigto projekto klausimas buvo praktiškai nepaliestas. Raseinių sporto komplekso su baseinu statybos idėją atnaujinome 2016 m., kartu su LVŽS Raseinių skyriaus nariais
džianti tikėtis, kad kultūra nebus palikta vien „didžiųjų strategų“ ir įtakingų „steigėjų“ valiai, o žmonės, dirbantys kultūros įstaigose, kuriantys įvairiose meno srityse, tiesiogiai formuojantys kultūrinę aplinką ir vertę, turės realias galimybes išreikšti svarią nuomonę, rekomenduoti bei patarti išrinktiesiems atstovams įvairiais kultūros klausimais. Reiktų paminėti, kad Raseinių rajono savivaldybės trišalės švietimo, Raseinių rajono savivaldybės kultūros tarybų įsteigimas ir bendradarbiavimas su jomis, miesto stadiono atnaujinimas ir sporto komplekso statybų darbai yra ne vien mano pasvarstymai. Tai – ne tik pasiūlymai, bet ir konkretūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Raseinių skyriaus tikslai bei ketinimai, kurie yra įrašyti į rinkiminę programą: „Sieksime socialinės partnerystės su pedagogų atstovais ir trišalės švietimo tarybos įsteigimo, kurią skatinsime aktyviai dalyvauti savivaldybės tarybos sprendimų priėmime švietimo klausimais“; „Atnaujinsime Raseinių sporto komplekso statybos iniciatyvą“; „Sieksime atnaujinti Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadioną“; „Bendradarbiausime su Raseinių rajono savivaldybės kultūros taryba siekiant, kad menas ir kultūra taptų priemone, gerinančia gyvenimo kokybę“.
ir Lietuvos Respublikos Seimo nariu Arvydu Nekrošiumi. Aš su visa LVŽS komanda žinome, ką ir kaip reikia daryti, kad pradėti darbai būtų tęsiami ir sporto kompleksas su baseinu Raseiniuose vis dėlto atsirastų. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Raseiniai buvo išties apmirę, naujų statybų čia beveik nematėme. Tačiau tuo laikotarpiu, kai vadovavau miestui, buvo pastatyti Vaikų globos namai ir Raseinių autobusų stotis. Žinome, kad to tikrai nepakanka, norime duoti miestui daugiau ir esu tikras, kad mūsų komandai užteks patirties kitos kadencijos metu pagaliau pabaigti Raseinių sporto komplekso su baseinu statybą.
Raseinių laisvalaikio ir sporto centras. UAB „Tiksli forma“ projekto vizualizacija Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Darius Peckus Tel. +37061626382, el. paštas: dpeckus@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.