Už žemę ir žmogų Prienų kraštui, 2019 Nr. 29 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Prienų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 29

ISSN 2538-8274

Kandidatai į Priėnų rajono savivaldybę kartu su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbausikiu. XXX nuotr.

LVŽS Prienuose - mūsų jėga vienybėje! Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – gilias tradicijas turinti politinė jėga, per daugelį metų neįsivėlusi į jokius korupcijos skandalus. Mes darome tai, ką esame pažadėję.

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būti šalia žmogaus Laiškas Prienams Prienai – mano gimtasis miestas. Čia gimiau ir augau aš, čia gimė ir auga mano vaikai. Man svarbu, ne tik kaip mes gyvename dabar, bet ir kaip gyvensime ateityje, kokį savo gimtąjį kraštą paliksime savo vaikams ir vaikų vaikams. Man norisi, kad Prienų krašte būtų gera, jauku ir saugu gyventi, kad jis būtų mielas saviems ir patrauklus svečiams. Į šį tikslą veda dar ilgas ir nelengvas kelias. Tačiau, kaip byloja senovės kinų patarlė, „tik einantis įveikia kelią“. Aš tikiu, kad šis mano tikėjimas turi ir ateity turės vis daugiau geros valios bendraminčių ir bendrakeleivių šioje mūsų krašto sėkmės kryptyje. Ši idealistinė ir kartu strateginė kryptis visada buvo mano ilgametės viešosios veiklos pagrindinis vektorius, o dabar yra ir mano, kaip kandidato į merus, politinės programos ašis. Tikiu ir jau šiandien matau, kad po penkerių ar dešimties metų Prienai bus modernus, švarus, žalias, sveikas, judrus, linksmas ir laimingas miestas. Prienų krašto širdis ir siela – joje gyvenantys žmonės. Viena pagrindinių mano, kaip politiko ir žmogaus, užduočių ir pašaukimas - būti šalia žmogaus, maksimaliai arti jo realių kasdienių reikalų, bėdų ir džiaugsmų, o svarbiausias siekis ir vizija – sveika kūnu ir dvasia bei aktyvi mūsų krašto bendruomenė. Prienų miestą turime kurti ne vien atvažiuojantiems turistams ir VIP delegacijoms, bet pirmiausia turime stengtis, kad būtų gera čia nuolat gyvenantiems: kuo pigesnis šildymas, kuo mažesnės vandens kainos, ne „kosminės“ kainos kavinėse, saugu bet kuriuo paros metu,

Kandidatas į Prienų rajono merus Egidijus Visockas. Asmeninio albumo nuotr.

išvystyta laisvalaikio infrastruktūra sveikam ir prasmingam laiko praleidimui. Nuolat ir kryptingai kuriamas Prienų miesto ir rajono patrauklumas neabejotinai pritrauks naujų gyventojų. Jaunoms šeimoms yra labai svarbu, kad netrūktų vietų darželiuose ir mokyklose, kad nebūtų spūsčių, kad būtų ką veikti laisvalaikiu. Tai pasiūlyti mes jau galime. Rekonstravus kelią „Prienai – Kaunas“, miestas taps dar patrauklesniu gyventi bei padidės ir jo, kaip trumpalaikio pravažiuojamojo bei sportinio - rekreacinio turizmo traukos centro, reikšmė. Mums jau pavyko sureguliuoti šilumos kainas, suvaldyti atliekų tvarkymą, pradėti įgyvendinti viešųjų erdvių sutvarkymo projektus bei nuveikti daug kitų reikšmingų darbų. Ir toliau, nemažinant tempo, turėtų tęstis pastatų atnaujinimo, mokyklų ir vaikų darželių bei jų aplinkos gerinimo ir gražinimo, kelių remonto darbai, viešųjų erdvių bei laisvalaikio ir sporto infrastruktūros plėtra. Manau, kad Prienų miestas turėtų būti orientuotas į sporto, sveikatingumo veiklas, o pramonė kurtis kaimiškoje savivaldybės teritorijoje. Tokiu būdu socialinė- ekonominė krašto plėtra bus harmoningai derinama su išskirtiniu Prienų krašto rekreacijos ir ekoturizmo statusu.

Kovą pradėkime nuo savęs Žmonių gerovė prasideda nuo jų savasties suvokimo, gebėjimo vertinti tai, kas jiems nieko nekainuoja. Jonas VILIONIS Tai grynas oras, švarus vanduo, žalios pievos ir skambantys miškai. Grįžę iš tolimų užsienių gėrimės savo Prienų kraštu, didžiosiomis Nemuno kilpomis, Balbieriškio atodanga, Pašventupio slėniais, iš Pociūnų pasikėlę sklandytuvu regime nepakartojamą mūsų žemės grožį. Paradoksalu, jog už tai šiandien mes turime kovoti. Istorija primena, kaip netoli Išlaužo, Šaltupio slėnyje, 1935 m. rugpjūtį iš Veiverių, Ašmintos, Pakuonio susirinkę valstiečiai susirėmė su policija. Tąkart žemdirbių protestą išprovokavo dėl pasaulio ekonominės krizės nukritusios grūdų, pieno ir mėsos supirkimo kainos. Šiandien į mūsų šalį beldžiasi globalizacija. Lietuvoje septyni tūkstančiai kaimų likę be gyventojų. Žemės ūkio gamyba

ties išlikimo riba. Nebeliko linų, ligos verčia atsisakyti kiaulių ūkio, pienininkystė patiria didžiulius išbandymus. Pašventupio kaime turiu Lietuvos standartais vidutinį pieno ūkį, daugelį metų vadovauju Lietuvos pieno gamintojų asociacijai, kuri dabar priklauso Lietuvos žemės ūkio tarybai, taip pat dalyvauju Europos pieno tarybos veikloje. Dėl pieno gamybos ūkių problemų tenka varstyti šalies vadovų Vilniuje ir ES pareigūnų Briuselyje bei Strasbūre duris, Vatikane pavyko pasiekti ir Popiežių Pranciškų. Dabarties žemdirbių rūpestis – teisingos tiesioginės išmokos, lygiavertės su tomis, kurias gauna ES „senbuvių“ ūkininkai. Išstojus iš bendrijos britams, mes atsidursime finansinėje duobėje. Tą reikia garsiai pasakyti ne tik Briuseliui, bet ir Vilniui, neišskiriant regionų valdžios. Tik bendras veikimas, intensyvios derybos su verslo partneriais, piketais ir protesto akcijomis patrauktas visuomenės dėmesys gali išjudinti stringantį pienininkystės vežimą. Prienų kraštas – jaukūs šeimos ūkiai, nedideli kaimo ir miestelių verslai, gyvos ir veiklios bendruomenės. Praėjusią vasarą mano ūkyje lankėsi Europos pieno tarybos pirmininkas Ervinas Šo-

Turime branginti ir saugoti mums Dievo duotą natūralios gamtos grožį ir jos teikiamą atgaivą žmogui. Švarus ir grynas oras, ori ramybė, natūralaus landšafto panorama ir daug laisvos erdvės – tai didelė prabanga urbanistinės ir pramoninės plėtros bumą patiriančiame globalėjančiame ir vis labiau ankštėjančiame pasaulyje. Prabanga, kuri praktiškai nepasiekiama nuo tempo, streso ir taršos pavargusiam didmiesčių žmogui. Mes visa tai turime savaime - esame likimo privilegijuoti, tik turime tai naujai įvertinti. Labai svarbu dėti sistemingas ir nuoseklias pastangas, kad pritrauktume investuotojus, kurie mūsų krašte kurtų verslo įmones, taip pat skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Turime daug nagingų vietinių įvairių amatų ir veiklų meistrų, kuriems privalome padėti pragyventi iš savo talentų ir pašaukimų, surandant viso to praktinį pritaikymą bendrame krašto ekonominės strategijos kontekste. Verslumo ir vadybinio raštingumo plėtra – vienas esmingiausių šios problemos sprendimo priemonių, kur mero ir savivaldos vaidmuo bei atsakingas asmeninis požiūris yra lemiamas vietinio verslo sėkmės istorijų kūrimo realiuoju laiku ir būdu faktorius.

pgesas, Belgijoje turintis 70 karvių ir 70 ha pieno ūkį, jame dirbantis su savo šeimos nariais. Susitikime su ūkininkais jis sakė: „Tas, kuris kovoja, gali ir pralaimėti, bet tas, kuris nekovoja, jau pralaimėjo“. Šiandien mes turime ieškoti galimybių kurti patrauklų kaimo verslą, nes, skirtingai nuo Vakarų Europos šalių, turime kaimą, kuris dar neužbetonuotas, neužklotas dailiomis trinkelėmis, kuriame galime pasivaikščioti basomis. Sodybų kiemuose turi likti paukščių, pievose – karvių, avių, soduose – bičių. Rajono demografinė situacija, lyginant ją su kitais šalies regionais, ganėtinai nebloga. Tą lemia žmonių prieraišumas tradicijoms, šeimos vertybėms. Ne tik belgų ūkininkas turėtų priminti, jog už kaimą reikia kovoti. Miestiečiai atranda pėsčiųjų ir dviračių takus, gėrisi Verknės slėniais ir Degsnės maumedynu. Patys turime įvertinti savo gebėjimus ir kovoti su kaimiečio stigma (darbo neturiu, vaikai emigravo, valdžia nepadeda). Nelengva balansuoti ties ūkio pajamų ir išlaidų riba, pieno gamybos nuostolius kompensuojant pajamomis iš javų ūkio. Atsisakyti žemės ūkio verslo šiandien lengva, tačiau prisiminkime žemės maitintojos tradiciją. Tarpukario Lietuva suklestėjo, sustiprino litą būtent ūkininkų dėka, nors patiems kliuvo visko. Šian-

Viena aktualiausių problemų seniūnijose– kelių priežiūra ir remontas. Nors labai daug lemia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prerogatyviškumas, vis dėlto, rajono savivaldybė ir ypač meras turi užimti labiau aktyvią modernaus vadybininko ir efektyvaus derybininko vietą siekiant, kad suplanuoti kelių renovacijos ir rekonstrukcijos darbai būtų padaryti laiku, kokybiškai, laikantis sutarto darbų grafiko ir kuo mažiau trukdytų kasdieniniam žmonių gyvenimui. Niekuomet netoleruosiu tiek vietinių partnerių, tiek ir trečiųjų šalių aplaidumo, abuojaus ir atmestinio požiūrio ar neefektyvaus darbo atvejų Prienų rajono savivaldybėje, tai traktuodamas kaip nepagarbą miestui ir kiekvienam prieniečiui. Būtina stiprinti krašto bendruomenes, nes stiprios bendruomenės – klestinčios visuomenės ir stiprios valstybės pagrindas. Šiuo metu yra aktualus Prienų ligoninės išlikimo klausimas. Manau, kad medicininės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus, tačiau kartu labai svarbu ir tai, kad paslaugos būtų kokybiškos, kvalifikuotos ir prieinamos visiems. Mano tvirta nuomone, žmonių sveikata ir gyvybė yra svarbiau už bet kokius ekonominius paskaičiavimus ir jais šiuo metu grindžiamus vadinamus medicininių įstaigų tinklo optimizavimus. Visiems Prienų krašto žmonėms linkiu visada būti pilietiškai aktyviais ir solidariais, krikščioniškai atjaučiančiais ir tautiškai vieningais, realistiškai optimistiškais. Taip pat linkiu kiekvienam prisiimti asmeninę atsakomybę dėl mūsų krašto gerovės, tuo pačiu iš esmės apmąstant ir savo asmeninio gyvenimo likimą jame – praeities tolstančius horizontus ir dabartiniu momentu gimstančias naujas ateities perspektyvas. Tvirtai tikiu, kad, gyvendami čia, kartu mes galime įgyvendinti pačias geriausias, drąsiausias, ambicingiausias ir gražiausias svajones. Dabar. Rytoj. Ir visada. NUOŠIRDŽIAI JŪSŲ - EGIDIJUS VISOCKAS, KANDIDATAS Į PRIENŲ RAJONO MERUS.

Kandidatas į Priėnų rajono savivaldybę Jonas Vilionis. Asmeninio albumo nuotr.

dien ne tik Vakarų Europa pavydi mums kaimo. Prienų krašto vietų aplankyti atvyksta mūsų išeivių palikuoniai iš Pietų Afrikos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Sudarykime jiems sąlygas užsibūti kuo ilgiau, parodykime jiems savo sodybas, kaimų ir miestelių verslus. Kovokime geresnės būties tikėjimu.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai konservatorių kandidatams. Tai sakau džiugu matyti tiek daug bendraminčių, labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų daug kalbama apie rinkimus, nes jų arpasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprasPremjero „kėdės“ laikymusi, noru ratas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar miai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad gautas balsas, man svarbu, kad visų, purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenivisai į kitus asmenis, jei į rinkimus neimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi čiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju visada ir jo laikysiuosi toliau. rinkimų baigtį prognozuoti labai lenIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje sagva. Su tokiais resursais, tokiu informalėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenciniu palaikymu, tokia partine struktūra dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad dabar. mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Liekad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems reituva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuotenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti kia geros komandos, plataus politinio se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras ir jėgų? palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidenspaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų apie socialinę apsaugą. kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartimes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi. Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaturėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms. Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departasąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimento duomenys rodo, kad per praėjusius drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tarSeimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seinyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc. LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnytojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naulapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiskaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o apsaugos ministerijoje per praėjusius mekodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinistruktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NeŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfidenciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sudėtį negalės patekti. sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose. gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

8 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Bendruomenė Prienuose Reikia ne tik pinigų Džiaugiamės bendruomeninių organizacijų pasiekimais, pirmiausia kaimo šviesuolių ir lyderių siekiu telkti ir aktyvinti bendruomenę, ugdyti pilietiškumą, kiekvienam bendruomenės nariui suteikti galimybę dalyvauti savivaldos procesuose, sudaryti sąlygas patikėti savimi ir įsitikinti, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime rytoj. Laimutė JANČIUKIENĖ

Tačiau bendruomenės susiduria ir su nemažai problemų. Viena svarbiausių – kaip išlaikyti patalpas ir kitą materialinę bazę, kokias veiklas vystyti bendruomenių namuose. Dažniausiai telefono, pašto, transporto ir kitos nenumatytos išlaidos yra apmokamos iš asmeninių pirmininko lėšų, gal todėl bendruomenių lyderiai dažnai nusivilia, pavargsta. Būtina daugiau investuoti į šių lyderių ugdymą, teikti jiems pagalbą. Ką šiais laikais bendruomenės gali? Gali labai daug. Bet kokia turėtų būti jų vieta visuomenėje, diskusijos tebevyksta. Lietuvoje, kitaip nei daugumoje Europos šalių, bendruomenės buriasi teritoriniu principu. Taip yra todėl, kad savivaldybės yra labai didelės ir vietos valdžia yra ganėtinai toli nuo gyventojų, todėl vietos problemoms spręsti žmonės buriasi į organizacijas. Atsiradus seniūnaičių institucijai, per juos bandoma priartinti valdžią prie bendruomenės. Tinkamas pavyzdys, kai kurio nors kaimo seniūnaitis yra ir bendruomenės pirmininkas. Tai rodo, kad žmogus iš tiesų yra to kaimo lyderis. Matau dvejopą bendruomenės funkciją. Viena vertus, ji turėtų iškelti tam tikrai vietovei būdingas problemas, jas išdiskutuoti ir būti socialiniu užsakovu tas problemas sprendžiant. Kita vertus, bendruomenė savo savanoriška veikla, socialumu, demokratiškumu gali atlikti labai daug darbų pati. JAUNŲ ŽMONIŲ PRITRAUKIMAS Į PRIENUS Be visų ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria Prienų rajonas, egzistuoja dar viena svarbi problema - mažėjantis jaunimo, kuriam virš 20 metų, skaičius. Vienas pagrindinių faktorių - aukštųjų mokyklų neturėjimas. Natūralu, jog gimnaziją baigęs ir mokslus

Kandidatė į Prienų rajono savivaldybę Laimutė Jančiukienė. Asmeninio albumo nuotr.

norintis tęsti jaunas žmogus išvažiuoja į didžiuosius miestus, kur yra populiariausios aukštosios mokyklos. O jas baigę retai sugrįžta į savo gimtuosius miestus. Matau keletą sprendimo būdų, kaip būtų galima patraukti jaunus žmones po studijų sugrįžti į savo gimtąjį kraštą. Tikslinis studentų rėmimas. Atlikus analizę ir sužinojus, kokių specialistų Prienams labiausiai trūksta, savivaldybė galėtų apmokėti studentui studijas manais į tai, kad jis po mokslų 3 metus dirbs Prienuose. Tokia sutartis tarp studentų ir savivaldybės iš dalies išspręstų kompetentingų specialistų trūkumą. Baigusių gimnazijas, studijuojančių ir baigusių studijas duomenų bazė. Ši idėja nereikalauja nei daug pastangų, nei didelių finansinių išteklių. Savivaldybė galėtų registruoti, kur įstojo baigusieji gimnazijas, kada baigs mokslus ir kitą informaciją. Taip savivaldybė jaunam žmogui galėtų teikti visą aktualią ir konkrečią informaciją apie darbo pasiūlymus Prienuose. Ryšys su išvykusiais jaunais žmonėmis būtų palaikomas per bendruomenes. Geresnių gyvenimo sąlygų kūrimas jaunoms šeimoms ir informacijos sklaida. Negaliu drąsiai teigti dėl kitų Prienų rajono miestelių, tačiau Prienų mieste yra sukurtos

Visa ko pradžia – šeima Esu gydytoja ir kasdien susitinku su daugybe žmonių, su kuriais kalbamės ne tik apie sveikatą, bet aptariame ir jų lūkesčius bei problemas, todėl manau, kad jau tris kadencijas esu ir savo pacientų atstovė savivaldybės taryboje. Rita KETURAKIENĖ

Dėl to gydytojui būti tarybos nariu yra privalumas. Taryboje visą laiką dirbu Sveikatos ir socialinių reikalų komitete, nes šios problemos man – artimiausios. Vienas svarbiausių mūsų – tarybos narių – pareiga yra savivaldybėje išlaikyti esamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, užbaigti Jiezno PSPC ir Veiverių PSPC pradėtus darbus. Kalbant apie gyventojų sveikatą, reikia didesnį dėmesį kreipti ne į ligas, bet į profilaktiką, prevenciją – daugiau priemonių turėtų būti skirta sveikiems žmonėms. Prie to galėtų dar ženkliau prisidėti Visuomenės

tikrai geros gyvenimo sąlygos šeimoms gyventi (parkai, žaidimų aikštelės, laisvalaikio infrastruktūra). Tačiau Prienams trūksta reklamos, kuri galėtų pritraukti jaunas šeimas apsigyventi Prienų rajone. Geras susisiekimas ir patogi geografinė padėtis yra privalumai, kurių iki galo neišnaudojame. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie nuolaidas žmonėms, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą Prienuose, tačiau dirba, pavyzdžiui, Kaune. Juk šitie žmonės moka mokesčius mūsų savivaldybei, todėl ir savivaldybė juos turėtų paremti. Jaunimo verslumo skatinimas, jaunimo įdarbinimas. Viena iš svarbiausių priežasčių, lemiančių ar jaunimas sugrįš, yra darbas. Šioje srityje savivaldybė irgi galėtų prisidėti prie jaunų žmonių įsidarbinimo ar verslo kūrimo. Pavyzdžiui, žmonėms iki 29 metų savivaldybė galėtų suteikti tam tikras mokesčių lengvatas kuriant verslą. Ypatingai reikia skatinti verslų kūrimą, kuriame vyrauja protinis darbas. Taip pat savivaldybė galėtų suteikti paramą verslininkams, kurie įdarbina jaunus žmones. MOKINIŲ SVEIKATA Dar viena ne mažiau svarbi problema – prastėjanti mokinių sveikata. Viena prie-

žasčių – ne visada sveika dalies mokinių gyvensena. Polinkis sveikai gyventi turėtų būti formuojamas nuo mažens ir pirmiausia už tai yra atsakinga šeima. Tačiau ne mažesnis vaidmuo tenka ir mokykloms bei savivaldybėms. Savivaldybė galėtų užtikrinti, kad mokyklų vadovai imtųsi lyderio vaidmens mokykloje įgyvendinant sveikatinimo veiklas, užtikrinti nuolatinį visų mokytojų profesinį tobulėjimą sveikatos ugdymo srityje, prisidėti sprendžiant mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvio ir trukmės problemą, mokyklose steigti papildomus etatus, aprūpinti juos darbui reikalingais materialiaisiais ištekliais, mokyklose sudaryti tinkamas higienos sąlygas: persirengimo kambariuose ir sporto salėse palaikyti tinkamą oro temperatūrą, rūpintis, kad prausyklose netrūktų šviesos, karšto vandens, užuolaidėlių ir kt. Taip pat būtina per įvairias žiniasklaidos priemones informuoti visuomenę apie kasmet prastėjančią mokinių sveikatą, telkti visus suinteresuotus asmenis (politikus, sveikatos priežiūros specialistus, mokytojus, tėvus ir kt.) viešoms diskusijoms apie mokinių sveikatos stiprinimo galimybes mokykloje ir už jos ribų.

sveikatos biuro darbuotojai bei bendruomenės. Pastarąsias reikia skatinti aktyviau dalyvauti sveikos gyvensenos projektų konkursuose ir, žinoma, įgyvendinime. Nuolat didėja socialinių paslaugų poreikis. Kad būtų galima šias paslaugas plėsti, kad jos būtų kokybiškos, būtina didinti socialinių darbuotojų atlyginimus. Visa ko pradžia – šeima, todėl reikia didesnį dėmesį skirti šeimoms. Reikia remti ne tik sunkiau besiverčiančias, bet ir mažus vaikus auginančias šeimas. Jei būtų sukurtas specialus Jaunų šeimų fondas, tikiu, kad daugiau šeimų kurtųsi Prienų mieste ir rajone. Kandidatė į Priėnų rajono savivaldybę Rita Keturakienė. Asmeninio albumo nuotr.

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Ir Jieznas turi sulaukti daugiau teigiamų pokyčių Manau, kad rajono savivaldybės tarybą turi sudaryti ir jau ne vienerius metus dirbantys, ir nauji aktyvūs krašto žmonės. Nors gyvenimas Lietuvoje gerėja, matau situacijas, kurias būtų galima pagerinti. Dalia MAZURONIENĖ Tikiu, kad tapusi savivaldybės tarybos nare prisidėsiu, kad Prienų krašte būtų gera gyventi. Atstovausiu savo krašto, kuriame ir pati užaugau, ir auginu savo vaikus, žmonėms, todėl manau, kad Jiezno krašto žmonės turės galimybę optimaliau spręsti savo problemas, bus išgirsti ir aktyviau įsitrauks į krašto gerovės gerinimo procesą. Man labai rūpi Jiezno dabartis ir ateitis. Ilgą ir garbingą istoriją turintis miestelis – tarsi „sustingęs laike“, neatsitiktinai jame buvo filmuojamas filmas, pasakojantis apie 1990-uosius metus. Tikimės, kad nemažai teigiamų pokyčių sulauksime, kai bus įgyvendintas ES finansuojamas projektas „Jiezno miesto viešųjų erdvių sutvarkymas“. Atlikti darbai ženkliai pakeis Jiezno veidą. Sutvarkyta natūrali aplinka ir sukurta infrastruktūra bus patrau-

kli miestelio gyventojams ir svečiams, padidėjęs poilsiautojų srautas sudarys palankias sąlygas smulkaus verslo plėtrai (pvz., lauko prekybai, maitinimo ir kt. paslaugoms). Liks ir dar nesutvarkytų viešųjų erdvių, todėl reikia ir toliau stengtis pritraukti projektines lėšas poilsio erdvėms, vaikų žaidimų aikštelėms. Juk viešosios erdvės ar veiklos jose burtų gyventojus, skatintų komunikuoti. Reikėtų atkreipti dėmesį į Jiezno gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastatą, kuriame glaudžiasi ir priešmokyklinio ugdymo grupė, ir Jiezno muzikos mokykla. Pastato ir išorė, ir vidus remonto seniai nematė, buvo tik perdengtas stogas bei pakeisti langai. Nenumatyta, kad pokyčių sulauks ir miesto centre stovintys namai, kuriuose įrengti socialiniai būstai. Šie namai tikrai nepuošia miesto, o jų gyventojai, turintys daug ir įvairių problemų, kelia ir daug rūpesčių. Kaip jiems ir ypač jų vaikams padėti? Panašių problemų yra ir kitose seniūnijose, todėl šios problemos sprendimui būtina skirti daugiau savivaldybės dėmesio. Daug metų dirbu pedagoginį darbą: 23 metus dirbau Jiezno vaikų globos namuose, jau 10-us metus dirbu Jiezno gimnazijoje, todėl man žinomos ir svarbios ne tik užimtumo, bet ir socialinės problemos.

Kandidatė į Priėnų rajono savivaldybę Dalia Mazuronienė. Asmeninio albumo nuotr.

Jiezno paramos šeimai centre esančiame Vaikų dienos centre turiningai laisvalaikį leidžia vaikai. Čia jie lanko keramikos, dailės, sporto ir kt. būrelius, ruošia pamokas, mokosi pasigaminti pavakarius, skatinami pozityviai bendrauti. Tačiau paaugliai ir jaunimas Jiezne, išskyrus sporto klubą ,,Uola“, neturi kur ir kuo užsiimti. Jie kartais, kai susitariama, ateina į gimnazijos sporto salę, tačiau nuolat vakarais sportuoti galimybės nėra. Norint išnaudoti gimnazijoje esančias sporto, aktų sales, kompiuterių klasę ir kitas erdves, reikia, kad būtų už tai atsakingas asmuo. Daugiau veiklos vaikams reikėtų ir vasarą. Vaikų dienos stovykloms ir

panašiems užsiėmimams yra skiriamas per mažas finansavimas. Bendruomeninių vaikų globos kūrimas – reikalingas procesas. Pirmiausia dėl to, kad vaikai gyvens mažesnėse grupelėse, nes, neslėpkime, didelė dalis paramos šeimai centre (anksčiau globos namuose) gyvenančių vaikų į juos atkeliauja jau su didele neigiama patirtimi, kuria dalijasi su kitais vaikais. Antra vertus, gyvenant mažesnėmis grupėmis, vaikams formuosis šeimos modelis, didės asmeninė atsakomybė. Žinoma, galimybė kryptingai, pagal vaiko polinkius ir gebėjimus, organizuoti laisvalaikį, užtikrinti būtiniausius vaikų poreikius, taip pat bendruomeninių vaikų globos namų išlaikymas kainuos daugiau nei gyvenant vienuose namuose. Tačiau ši pertvarka ,,atsipirks“, nes tai investicija į vaikus, t. y. į mūsų ateitį. Kaip padaryti, kad uždarius mokyklas ar kitas įstaigas, likę pastatai nestovėtų tušti ir tarnautų bendruomenės poreikiams? Perdavus bendruomenėms, jos nepajėgia pastatų išlaikyti. Kodėl tokių pastatų lengvatinėmis sąlygomis neišnuomoti jauniems žmonėms? Jie turėtų ne tik kur gyventi, bet ir sukurtų verslų - ne tik patys turėtų darbo, bet ir aplinkinius įtrauktų. Būtina remti smulkųjį ir vidutinį verslą, rūpintis gyventojų verslumo skatinimu ir aktyviau informuoti gyventojus apie galimybę gauti paramą.

Didžiausias dėmesys – naujų investicijų pritraukimui ir krašto patrauklumo didinimui Gyvename ne tik nuostabiame gamtos kampelyje, bet ir Lietuvos centre, todėl šiuos privalumus turime tinkamai išnaudoti. Miestas ir rajonas gražėja, atsinaujina ir tai turi tęstis. Artūras BUITKUS Jau 2015m. pradėjo veikti nauja miesto katilinė kūrenama biokuru ir šiluma daugiabučių gyventojams atpigo. Rajone, o ypač pačiuose Prienuose, yra įsibėgėjusi daugiabučių renovacija, kuri ne tik labai pagrąžino miesto veidą, bet ir pagerino gyvenimo kokybę. Įgyvendinus Prienų rajono savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Kompleksinis Prienų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas bendruomenės ir verslo poreikiams“ bus sutvarkytos dvi Prienų miesto teritorijoje esančios su gyvenamaisiais daugiabučiais namais besiri-

bojančios viešosios erdvės. Dalis darbų jau smarkiai pasistūmėję į priekį, o gyventojai juos vertina teigiamai. Panašūs, bet mažesni projektai įgyvendinami ir kitų Prienų rajono savivaldybės seniūnijų teritorijose. Pagaliau oernai pradėjome statyti baseiną. Yra dar nemažai manančių, kad baseinas neduos ekonominės naudos, kad savivaldybės pinigai vėl bus „išmesti į balą“. Ekonominės naudos gal ir nebus daug, nes ne toks šios priemonės tikslas, tačiau kitokios naudos bus pakankamai. Pirmiausia, tai leis išmokti plaukti mažiesiems mūsų moksleiviams, kurie dabar vežiojami į plaukimo pamokas Alytuje. Vyresniems savivaldybės gyventojams, mėgstantiems vandens pramogas, nebereikės važinėti į kaimyninius miestus, o gal mūsų baseiną „atras“ ir kaimyninių savivaldybių gyventojai. Baseino vandeniui šildyti bus panaudota savivaldybės įmonės katilinėje, esančioje greta, pagaminta perteklinė šiluma, nes renovuoti miesto daugiabučiai visos energijos, kuri pagaminama katilinėje, jau nesunaudoja. Jau dvi kadencijas esu renkamas į savival-

dybės tarybą ir džiaugiuosi, kad prisidėjau prie šių sprendimų priėmimo. Džiaugiamės, kad Prienuose ir rajone kuriasi naujos įmonės. Tačiau manau, kad šiuo metu vienas svarbiausių uždavinių – siekti, kad Prienų rajonas pritrauktų aukštą pridėtinę vertę kuriančius investuotojus. Taip būtų sukurta ir naujų darbo vietų, ir papildomas savivaldybės biudžetas. Savivaldybė savo ruožtu gali pasiūlyti šioms įmonėms ir jų darbuotojams puikią urbanistinę infrastruktūrą. Nuolat lyginamės su Birštonu. Kai ko – sanatorijų, sveikatingumo įstaigų ir pan. – nepastatysime, tačiau infrastruktūrą jau turime panašią. Kad svečiai, atvykę į Birštoną, aplankytų ir Prienus, turime būti patrauklūs kitaip – unikaliais renginiais, pramogomis, kurių nepamirštume pareklamuoti. Gerėjanti infrastruktūra didina Prienų miesto ir rajono patrauklumą. Dėl to, kad pas mus nėra spūsčių, pakanka vietų vaikų darželiuose ir mokyklose, o iki didžiųjų miestų – arti, įsikuria vis daugiau jaunų šeimų. Kad miestas taptų dar patrauklesniu, būtina padidinti saugumą – įrengti vaizdo ste-

bėjimo kameras. Manau, tai padėtų sudrausminti asmenis, kurie niokoja tiek asmeninį, tiek visuomeninį turtą. Apie tai kalbama jau ne vienerius metus ir, gaila, kad šio pažado nepavyksta įgyvendinti. Esu optimistas, tikiu, kad Prienų krašte gyvena daug bendruomeniškų žmonių, kurių kūrybiškumas ir energija pasitarnaus bendram labui ir siekiui, kad Prienuose gyventi būtų gera.

Kandidatas į Priėnų rajono savivaldybę Artūras Buitkus. Asmeninio albumo nuotr.

Svarbiausia – saugumas ir užimtumas Mano šaknys – Prienų krašte, čia auga ir mano vaikai, todėl noriu, kad kraštas keistųsi ir klestėtų, kad būtų gera gyventi visiems: ir man, ir mano vaikams, ir mano kaimynams. Ąžuolas Raškevičius Mes gyvename labai gražioje ir geografiškai patogioje vietoje – šalia Nemuno, apsupti miškų, Lietuvos centre, netoli nuo didžiųjų

miestų, per rajoną eina ne vienas magistralinis kelias. Tačiau šių privalumų neišnaudojame - nesugebame „prisikviesti“ stambesnių investuotojų, per mažai skatiname ir remiame smulkųjį bei vidutinį verslą. Didžiuojamės, kad kaimiškose teritorijose kasmet išasfaltuojame vis daugiau kelių, apšviečiame vis daugiau gatvių, tačiau nepastebime ar pamiršome, kad ir Prienuose dar yra nemažai neasfaltuotų, neapšviestų gatvių, kad yra gatvelių, kurių nepasiekė ir jau matyt nebepasieks vandens bei nuotekų tinklai, o žmonės yra priversti gerti prastos kokybės šulinių vandenį ir naudotis lauko tualetais. Prienuose ir savivaldybėje yra nemažai

lankytinų objektų, tačiau svečių į juos pritraukiame mažai, nes trūksta reklamos ir paprasčiausios informacijos. Turistams skirtos informacijos yra tik savivaldybės internetiniame puslapyje. Tačiau, įsivaizduokime, atvažiavo žmogus iš Lietuvos pakraščio „neparuošęs namų darbų“, išlipo autobusų stotyje ar prie centrinės aikštės ir dairosi, kur rasti TIC ar nors žemėlapį su nuorodomis ir šalia padėtais lankstinukais. Nėra! Nusispjauna ir nuvažiuoja tolyn. Ten, kur miestas moka pateikti save. Net privažiavus netoli lankytinos vietos ne visur yra kelio ženklai ir nuorodos.

Tęsinys 13 psl.

Kandidatas į Priėnų rajono savivaldybę Ąžuolas Raškevičius. Asmeninio albumo nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 12 psl. Kad Prienų krašto žmonės „neišsivaikščiotų“ (ne tik į užsienį, bet ir į didmiesčius), būtina kurti socialiai patrauklią aplinką šeimoms. Trūksta vietų, kur laisvalaikį galėtų praleisti ir dideli, ir maži, jauniesiems prieniškiams siūloma per maža būrelių įvairovė. Tikrai at-

sirastų senjorų (ir ne tik senjorų), kurie savo patirtį ir gebėjimus galėtų perduoti vaikams ir jaunimui. Pagaliau prasidėjo baseino statybos. Norisi, kad jos būtų greičiau baigtos ir baseinas būtų naudojamas gyventojų sveikatinimui, vaikų mokymui plaukti, visos šeimos laisvalaikio praleidimui. Ypač svarbu, kad baseine

Pokyčių turime siekti drauge 15 metų buvau renkamas į savivaldybės tarybą, todėl turiu komandinio darbo patirties ir esu įsitikinęs, kad kartu dirbant mes galime daug nuveikti. Leonas SAKALAVIČIUS Darbe gan dažnai tenka susidurti su miesto svečiais, kuriems paklausus, ką galima pamatyti Prienuose ir rajone, kur gauti žemėlapį su nurodytais maršrutais, lankytinų objektų aprašymus, neturime nei ką pasiūlyti, nei kur nukreipti. Savivaldybei būtinai reikia darbuotojo, atsakingo už turizmą – trūksta žemėlapių, lankstinukų, kelio ženklų,

nuorodų bei paprasčiausio koordinavimo. Miestas gražėja, tačiau dėmesio trūksta vienai labai brangiai vietai – senosioms kapinėms. Čia ne tik būtina atnaujinti takelius, išlyginti teritoriją, kurioje nėra palaidojimų, bet ir iš medžių išvaikyti varnas. Nors kapinių teritorija per vasarą pora kartų nušienaujama, tačiau dalis kapaviečių, perlaidojus palaikus, taip ir liko neišlygintos, o laikui bėgant, apaugo krūmais. Pavyzdį, kaip tvarkyti kapines, galima imti iš kitoje gatvės pusėje esančių kapinių, kuriose palaidoti kareiviai. Didžiulės varnų kolonijos, įsikūrusios senuose kapinių medžiuose, ne tik teršia teritoriją, bet ir kelia labai didelį triukšmą. O triukšmauja jos nuo kovo pradžios, kai pradeda krauti lizdus, iki vėlyvo rudens. Savo „koncertus“ pradeda 3-4 valandą ryto, todėl

Rolandas ALEKSANDRAVIČIUS

Turiu tris sūnus, jie visi savo gyvenimus kuria Lietuvoje, todėl noriu, kad jie ir jų vaikai didžiuotųsi Prienų kraštu. Vienas svarbiausių uždavinių būtų naujų darbo vietų sukūrimas, pritraukiant rimtą užsienio kapitalą. Jei būtų darbo, jaunoms darbščioms šeimoms nereikėtų emigruoti. Būtina skatinti ir vietinį verslą, investuoti į žmonių sąmoningumo ugdymą, švietimą, skatinti blaivybę. Jei žmogus aktyvus, jis ras kuo užsiimti nepriklausomai nuo to ar jis kaime, ar mieste

gyvena. Aš gyvenu kaime ir matau, kad čia tikrai galima gerai gyventi, tik reikia mažiau dejuoti ir netingėti dirbti. Mūsų bendruomenėje yra gražių pavyzdžių, kai žmonės persikelia iš miesto ir čia kuria pavyzdines sodybas. Kaime atsiranda vis daugiau žmonių, kurie imasi atsakomybės dėl savo ir bendruomenės ateities. Norint susitvarkyti bendruomenės namų patalpas ar sporto aikšteles, reikia ne tik pinigų. Žmonėms reikalingas bendravimas, savirealizacija, kūrybinis procesas. Bendruomeninėje veikloje kiekvienam bendruomenės nariui suteikiama galimybė dalyvauti savivaldos procesuose, sudaromos sąlygos patikėti savimi ir įsitikinti, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime rytoj. Pagrindinis bendruomenės tikslas – telkti ir aktyvinti bendruomenę, kad ji pati galėtų priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę dėl svarbiausių klausimų. Esu aplankęs nemažai užsienio šalių, didmiesčių, miestelių ir kaimų, bendravęs su daugybe žmonių. Kelionėse esu matęs gerų pavyzdžių, kaip galima kurti miestus ir kaimus, kuriuose būtų patogu ir gera gyventi. Vienas iš pastebėjimų – žmonės patys kuria savo aplinką ir, kokią susikuria, tokioje gyve-

Valdžia – tai mes patys Esu gimęs ir užaugęs Prienuose, todėl man rūpi miesto ateitis ir, tapęs tarybos nariu, noriu prisidėti, kad Prienų miestas būtų visapusiškai stiprus, klestėtų ir užkariautų gyventojų bei svečių širdis. Linas ŽILEVIČIUS Nors Prienai sparčiai tvarkosi ir gražėja, vis dėlto yra nemažai spragų, dėl kurių jis nėra patrauklus savo gyventojams. Dažnai esa-

me lyginami su Birštonu: ir tvarka, ir savivaldybės veikla, tačiau nereikėtų pamiršti, jog kiekvienas miestas yra savitas, išskirtinis ir kuria savo pranašumus. Birštonas daug dėmesio skiria turizmo plėtrai, kuri didina kurorto patrauklumą bei skatina jo atsinaujinimą, tačiau dėl to nukenčia patys gyventojai, nes neretai pamirštami jų poreikiai. Manau, kad kiekviename mieste svarbiausi yra jo gyventojai ir jų poreikiai. Būtina kurti bei puoselėti miesto savitumą ir patrauklumą, pirmiausia atsižvelgiant, kad čia būtų gera gyventi miesto gyventojams. Mano manymu, Prienai gali būti itin tinkama vieta kurtis jaunoms šeimoms, tad pagrindinis uždavinys - ,,atnaujinti“ Prienus, siekti, jog miestas būtų saugus, patikimas,

vaikai galėtų mokytis plaukti, nes artimiausi baseinai, kur tai galima daryti yra Alytuje arba Kaune. Dar viena labai svarbi sritis – saugumas. Daug metų žadama mieste įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Jos būtinos, kad gyventojai jaustųsi saugūs bet kuriuo paros metu, o ketinantiems nusikalsti, tai būtų prevenci-

nė priemonė. Kameros būtinos ir viešosiose erdvėse, ir prie išvažiavimų/įvažiavimų į miestą. Dėl pastarųjų Prienai įsikūrę itin dėkingoje vietoje, nes kelių vedančių iš/į miestą nėra daug. Prienų policija dirba efektyviai, bet turi didėti ir žmonių sąmoningumas bei nepakantumams pažeidimams ir nusikaltimams.

aplink gyvenantiems poilsiui laiko lieka nedaug. Varnas būtina priversti persikraustyti į atokesnes vietas. Plečiamas dviračių takų tinklas, vis daugiau žmonių jais naudojasi. Tačiau norint persikelti į kitą Nemuno pusę, tai galima padaryti tik Prienų mieste. Tilto, nepastatysime, bet valtis, pritaikyta dviračiams ir keleiviams perkelti iš vieno kranto į kitą, galėtų plukdyti norinčius. Miesto centre jau beveik visos gatvės atnaujintos, tačiau pakraščiuose yra gatvelių, kurios niekada neremontuotos ir neapšviestos. Jos vis nesulaukia dėmesio ir atsiduria eilės gale, nes ren gyvena mažai gyventojų. Būtina rasti lėšų šių gatvelių remontui bei apšvietimui, nes ten gyvenančiųjų skaičius tikrai smarkiai nepadidės. Liūdna, bet kai kur apsitvarkyti (dažniausiai tai reiškia išsikuopti ilgus metus kauptas šiukšles) reikėtų ir patiems gyventojams. Tvarkomi keliai ir seniūnijose. Tačiau gaila,

kad pakeles prižiūri - iškerta krūmus - ne visi gyventojai. Išsikeroję krūmai gadina kelio dangą, mažina matomumą vairuotojams, o kartais užauga tiek, kad net pravažiuoti sunku.

Ir kaime galima gerai gyventi! Esu ūkininkas, gyvenu kaime, esu vienas iš „Piliakalnio“ bendruomenės įkūrėjų ir aktyviai dalyvauju jos veikloje, todėl manau, kad žinau kaimo žmonių džiaugsmus bei problemas ir, dalyvaudamas savivaldybės tarybos darbe, galėčiau prisidėti, kad gyvenimas Prienų krašte gerėtų.

na. Gaila, kad pas mus kartais žmonėms pritrūksta entuziazmo. Man nesvetimos ir miesto problemos. Vienas iš svarbių aspektų, kodėl siekiu tapti tarybos nariu, yra tai, kad norisi, jog tokioje gražioje vietoje įsikūrę Prienai netaptų tik Kauno ar Birštono miegamuoju rajonu. Norime, kad Prienuose lankytųsi turistai, bet nieko nedarome, kad jie čia užsuktų. Mieste nėra nei vieno viešbučio, pravažiuojantiems trūksta turistinės informacijos apie lankytinus objektus, maitinimo įstaigas ir pan. O siekiant, kad Prienai taptų dar patrauklesniu, būtina kurti saugesnę gyvenamąją aplinką – t.y. įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Savivaldybės taryba jau pritarė, kad ūkininkams, neturintiems galimybės prisijungti prie vandentiekio tinklų, būtų kompensuojama iki 2 tūkst. eurų už artezinių gręžinių įsirengimą. Reikia skatinti, kad būtų pasinaudota šia parama ir kuo daugiau žmonių gertų gerą vandenį. Reikėtų pagalvoti, kaip paskatinti žmones įsirengti ir nuotekų valymo įrenginius. Kaimo vietovėse aktuali ir apšvietimo problema. Norėtųsi, kad būtų apšviesta kuo daugiau kelio ruožų.

modernus ir inovatyvus. Norint sudaryti tinkamas sąlygas kurtis jaunoms šeimoms ir užtikrinti saugią bei patikimą jų ateitį, pagrindinis žingsnis- naujų darbo vietų kūrimas ir verslo pritraukimas. Miestas turi būti patrauklus ir jaukus, o gyventojai saugiai jaustis bet kuriuo paros metu, dėl to reikia pagerinti gatvių apšvietimą ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Tai yra pagarba gyventojams ir atsakomybė prieš juos. Vaikams turi būti sudaryta galimybė užsiimti kuo įvairesnėmis veiklomis. Tikiu, kad pastačius baseiną, tapsime „plaukiojančia savivaldybe“, o mokiniams viena savaitinė kūno kultūros pamoka vyks baseine. Kuriant saugų, patrauklų ir gražų miestą turėtų kuo daugiau prisidėti ir patys gyventojai. Reikia skatinti gyventojus būti aktyviais,

Kandidatas į Priėnų rajono savivaldybę Leonas Sakalavičius. Asmeninio albumo nuotr.

Aktyviai dalyvauju Prienų ūkininkų sąjungos veikloje, esu jos tarybos narys. Norisi daugiau vienyti, telkti, kooperuoti ūkininkus, tačiau kartais atrodo, kad rajono valdžiai geriau, kai mes susiskaidę. Ūkininkų sąjungos taryboje visada pasisakau ir kovoju už smulkius, netradicinius, natūrinius ūkius, atradusius savas nišas. Manau, kad geriau paremti kelis smulkius ūkius, nei vieną stambų -- tik taip kaimas išliks gyvybingas. To sieksiu ir tapęs savivaldybės tarybos nariu. Reikia skatinti gyventojų sąmoningumą, atsakomybę. Visi turime teisę savo nuomonę pareikšti rinkimuose, tačiau dažnas pasako: „aš nebalsuosiu, nes vis tiek niekas nepasikeis“. Tokią nuomonę turime pakeisti. Dauguma žmonių norėtų, kad tiesiogiai būtų renkamas ne tik meras, bet ir seniūnas.

Kandidatas į Priėnų rajono savivaldybę Rolandas Aleksandravičius. Asmeninio albumo nuotr.

iniciatyviais, kurti ir nebijoti dalintis idėjomis, nes valdžia – tai mes patys, ir niekas geriau už mus mums ateities nesukurs. Mylėkime ir kurkime savo miestą bendromis jėgomis!

Kandidatas į Priėnų rajono savivaldybę Linas Žilevičius. Povilo Reibučio nuotr.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kandidatai į Prienų rajono savivaldybę

1 EGIDIJUS VISOCKAS

2 JONAS VILIONIS

11 VAIDA VISOCKIENĖ

21 DALĖ GULIJEVA

29 ROMAS ŽIŪKAS

12 GIEDRĖ ŽELVIENĖ

JONAS MASYS

22 MARTYNAS BUTKEVIČIUS

KAZĖ DABRIŠIENĖ

3 RITA KETURAKIENĖ

26 JULIJA MYKOLAITIENĖ

30 NERINGA SAVILIONIENĖ

4 LAIMUTĖ JANČIUKIENĖ

5 ARTŪRAS BUITKUS

14 KRISTINA TAMAŠAUSKIENĖ

6 ĄŽUOLAS RAŠKEVIČIUS

15 RENATA MACIULEVIČIENĖ

7 LEONAS SAKALAVIČIUS

16 ANDRIUS KOZLOVAS

8 ROLANDAS ALEKSANDRAVIČIUS

17 SONATA VISOCKIENĖ

18 DARIUS ŠLIUMERAS

MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE, TODĖL KARTU MES PRIENŲ KRAŠTE GALIME:

9 LINAS ŽILEVIČIUS

10 DALIA MAZURONIENĖ

19 ANTANINA SINKEVIČIENĖ

20 RITA RAMANAUSKIENĖ

23 DANUTĖ VALAITIENĖ

sukurti pozityvią socialinę–kultūrinę atmosferą ir saugią aplinką; teikti prioritetą projektams, kurie padės aktyvinti verslumą ir sukurti naujas darbo vietas; efektyvinti seniūnijų veiklą; užtikrinti, kad savivaldos institucijų darbas atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius; rūpintis, kad vietiniai keliai būtų efektyviai prižiūrimi ir tvarkomi; užtikrinti, kad savivaldybės biudžetas būtų naudojamas sąžiningai, pagrįstai, racionaliai ir efektyviai; sudaryti reikiamas sąlygas rajono ūkininkų gaminamos produkcijos platinimui ir vartojimui; ir toliau renovuoti mokyklas, darželius, kultūros centrus, įrengti vaikų žaidimų aikšteles, atnaujinti sporto aikštynus miesto ir rajono seniūnijose; siekti, kad informacija, kuria disponuoja savivaldybė, būtų maksimaliai atvira visuomenei, o bendruomenes skatinti dalyvauti sprendimų priėmime; siekti, kad mūsų kraštas taptų kurortiniu regionu; užtikrinti kokybiškas ir visiems prieinamas pirmines ir stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas.

24 MONIKA JACKAUSKIENĖ

27 ALGIS ANDRIUKEVIČIUS

Mūsų kraštas yra puikioje geografinėje vietovėje, o jo žmonės darbštūs, protingi ir ambicingi. Bendradarbiaudami su Birštono savivaldybe, galime tapti Pietų vidurio Lietuvos regiono lyderiais, kuriant sporto ir sveikatos rekreacijos dipolį, kuris kryptingai generuotų turizmo srautus iš visos Lietuvos, Europos ir pasaulio.

EGIDIJA CIKANAVIČIENĖ

28 JUOZAS ŽĖČIUS

32 JOVITA KOKLEVIČIENĖ

Būdami drąsūs ir vieningi sieksime savo išsikeltų tikslų, kursime tokią aplinką, kurioje galėsime jaustis saugūs ir laimingi.

33 ALVYDAS BORTKŪNAS

Tikime, kad mūsų numatyti darbai Prienų kraštą padarys tokiu regionu, kuriame bus gera mums visiems gyventi.

37 JURGITA RUSECKIENĖ

LVŽS Informacija

REDA GUNDORINIENĖ

LORETA PUODŽIŪNIENĖ

38 LINA KRIUKELIENĖ

39 VYTAUTAS DRŪLIA

40 RITA MARGELEVIČIŪTĖ

45 KRISTINA KAVALIAUSKIENĖ

46 VERONIKA ANDRIUKEVIČIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 29 ISSN 2538-8274 Tiražas 4000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 339

41 VALDONA ŽIŪKIENĖ

47 DANUTĖ ŠUKEVIČIENĖ

42 JURGITA MUČEKIENĖ

43 GINTARAS BRŪZGA

36 RAMUTĖ TAMOŠIŪNIENĖ

44 LIONĖ KREIVĖNIENĖ

48 RASA JONAITIENĖ

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Laimutė Duoblienė Tel. +37060767341, el. paštas: lvzs.prienuskyrius@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.