Balsuokite už sąrašą nr.
Plungės kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 9
ISSN 2538-8274
Nauja, drąsi Plungė! Esu Mantas Česnauskas, šiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoju į Plungės rajono savivaldybės mero postą. Gimiau ir užaugau Plungėje. Mokiausi „Babrungo“ mokykloje, „Saulės“ gimnazijoje, po to sekė 4 metų studijos Kaune, Vilniaus universitete. Tuo laikotarpiu vasaromis važinėjau į užsienį padirbėti, kad turėčiau iš ko gyventi studijuodamas. Klausiate, kodėl grįžau į Plungę? Gavau kvietimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios veikloje jau aktyviai dalyvavo geras mano draugas. Plungėje po 2015 metais vykusių savivaldos rinkimų valstiečiai buvo pakviesti į valdančiąją koaliciją, gavo mero patarėjo poziciją, į ją savo ruožtu nusprendė siūlyti naują ir jauną žmogų, kuris įneštų naujų idėjų, naujų minčių tiek valstiečių ir žaliųjų sąjungos Plungės skyriuje, tiek ir savivaldoje. Taip tapau Plungės rajono savivaldybės mero patarėju. Planas grįžti į Plungę mano galvoje buvo visada, nes nenorėjau gyventi didmiestyje. Tačiau tik baigęs studijas net pats nežinojau, kad šis noras išsipildys taip greitai. Bet taip netgi geriau! Tik parvažiavus man, kaip jaunam žmogui, labiausiai „skaudėjo“ dėl to, kad jaunimas išvažiuoja iš Plungės, todėl pabandžiau judėti būtent šia kryptimi. Labai atsargiai ir po truputį, nes tada dar niekas taip aktyviai apie tai nekalbėjo, nevykdė konkrečių veiksmų nacionaliniu lygiu. Dabar ši tema jau labai aktuali: diskutuojama, kuriamos strategijos, portalai, kontaktų bazės, yra tinklas žmonių, atsakingų už tai savivaldybėse ir atskiruose regionuose. Pavyzdys – Tauragė, kuri itin ak-
tyviai dirba su „Globalia Taurage“ bei jaunimo pritraukimu. Šiandien manau, kad ne tiek svarbu fiziškai sugrąžinti jaunus žmones į Plungę, kiek užmegzti ir nuolat išlaikyti su jais ryšį, išnaudoti Plungei jų talentus, pažintis, galimybes organizuoti miestui ar rajonui naudingus darbus, verslus, veiklas, užsiėmimus. Tai įmanoma su viena sąlyga: jei jaunimas vis dar jaučia Plungei ir jos kaimeliams šiltus jausmus, jei išlaikė sentimentus. Kita sritis, kurioje grįžus į Plungę teko aktyviai padirbėti – turizmas. Konkrečiai man buvo patikėtas ir vienas europinis projektas, susijęs su turistų pritraukimu į Plungę išnaudojant internetinės rinkodaros priemones. Šis projektas man pačiam suteikė galimybę tobulėti ir gilintis į kitų projekto dalyvių sukauptą patirtį. Apskritai mano darbas savivaldoje vis dar pilnas iššūkių ir daugybės pirmų kartų. Esu jaunas žmogus, kuris laisvai kalba angliškai, todėl ne kartą teko bendrauti su Plungės miestų partnerių, įvairių ambasadų Lietuvoje atstovais, atvažiavusiais į Plungę arba netgi vykti į Vilniuje organizuotą Japonijos imperatoriaus gimtadienį! Jaudulys ir atsakomybė, išėjimas iš savo komforto zonos vertė tobulėti, augti ir mokytis tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavau, kad išmoksiu ar apskritai norėsiu tai daryti. Per tuos ketverius metus susivokiau, kad ateis nauji savivaldos rinkimai ir baigsis mano, kaip mero patarėjo, kadencija. Reikėjo apsispręsti: o kas gi toliau? Taigi, kas toliau? Dirbdamas supratau, kad darbas savivaldoje man patinka, nes viskas, Kandidatas į merus Mantas Česnauskas
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
kas čia daroma ir planuojama, vyksta tam, kad Plungės miestas ir visas rajonas būtų gražesnis, geresnis, tvarkingesnis, patogesnis, įdomesnis! Esmė ta, kad savo geru darbu savivaldoje tu gali pagerinti gyvenimą ir kitiems, ir dar gauti už tai atlyginimą! Ar begali būti geriau? Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjunga, kurios nariai manimi patikėjo prieš ketverius metus, išreiškė pasitikėjimą ir prieš šiuos 2019 metais numatytus savivaldos rinkimus. Mane išrinko Plungės skyriaus pirmininku, o šiemet pasiūlė kandidatuoti į Plungės rajono savivaldybės merus. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti rajono meras? Neseniai šia tema vyko diskusija su smulkiaisiais Plungės verslininkais. Reikia suvokti, kad Plungės rajono savivaldybės gyventojų išrinktas meras nėra valstiečių, liberalų ar konservatorių vadovas, nes jis yra Savivaldybės tarybos, į kurią žmonės išrinko partijų ar visuomeninių organizacijų atstovus, vadovas. Tai įvertinus manau, kad meras turi būti diplomatiškas, mokėti išklausyti ir įsiklausyti į įvairias, kartais – net labai skirtingas, nuomones ir rasti vieną visiems priimtiną kompromisą. Plungės rajono savivaldybės taryboje kartais sunku išvengti nesutarimų dėl nuomonių skirtumo, dėl skirtingų politinių pažiūrų. Todėl mero, kaip Savivaldybės tarybos vadovo, pagrindinė užduotis yra sutelkti tarybos narius ir įvertinti visų tarybos narių išreikštą nuomonę. Tiek pats asmeniškai, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Plungės skyriaus nariai neturime išankstinių nusistatymų vienos ar kitos politinės jėgos atžvilgiu. Nesame nei su
šęs su juo pasikalbėti ir atsakyti į žmogui rūpimus klausimus. Nėra ko slėpti, kad daugeliui plungiškių meras savivaldoje yra pati aukščiausia jėga, galinti pagelbėti žmogui jam sunkiu metu. Taigi manau, kad išlaikyti nuoširdžius santykius su žmonėmis rajono vadovui – labai svarbu.
Aišku, pagrindinis mero uždavinys – sklandus Savivaldybės tarybos darbo organizavimas. Būtų idealu, kad ne tik mero institucija, bet ir Savivaldybės tarybos nariai reikštų didesnį norą dalyvauti susitikimuose su gyventojais, bendruomenėmis, seniūnijų darbuotojais. Išklausius žmones patiems būtų paprasčiau priimti ir atitinkamus sprendimus. Mano akimis, toli gražu ne visi Plungės rajono savivaldybės gyventojai domisi Savivaldybės tarybos darbu ir jos priimtais sprendimais, kurie viešinimo tikslu yra talpinami į Savivaldybės interneto svetainę bei kitas informacines priemones. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinu, kad daug ko nežino ir tie, kurie domisi. Galbūt tai atrodo paprasta ir elementaru, tačiau manau, kad viena
tų konkrečius ir aiškiai išdėstytus pranešimus ar naujienas pasirinktomis temomis (verslo, kultūros, švietimo ir pan.). Beje, ši idėja nėra utopija, nes Lietuvoje jau yra prototipų. Grįžtant prie savivaldos rinkimų temos manau, kad dėl rajonui svarbių sprendimų būtina tartis su jaunimu, kuris, tenka pripažinti, per menkai domisi savivaldos reikalais ir politika. Ar žinote, kiek Plungės rajono savivaldybės taryboje yra jaunų žmonių? Vienas! Kiek į rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų sąrašų įtraukta jaunimo? Nedaug... Kodėl jais vyresnieji kolegos nepasitiki taip, kad reitinguotų į sąrašo priekį? Kas turi įvykti, kad jaunimas ir politikoje jaustųsi laukiamas ir norimas? Politikai dažnai deklaruoja, kad miestą (rajoną) kuria būtent savo vaikams, anūkams... Tačiau dažnai kuria taip, kaip patys įsivaizduoja ir nori. Tačiau kelis kartus jie paklausė jaunimo nuomonės dėl vieno ar kito konkretaus projekto? Tarkim, Savivaldybės taryba apsisprendė, kad Plungėje reikia statyti baseiną. O gal jauni žmones būtų sakę, kad Plungei labiau reikia geros kino salės? Aišku, šis palyginimas gana primityvus, bet su žmonėmis ir ypač jaunais, kuriant miesto ateitį, būtina tartis, nes juk viską darome jiems ir norime, kad jie tai vertintų bei naudotųsi. Būtent dėl to labai svarbu sudaryti sąlygas jaunimui realiai prisidėti prie Plungės kūrimo. Neseniai vyko diskusija apie kultūrą. Buvo mestas akmenukas į jaunimo daržą neva jauni žmonės retai lankosi organizuojamuose renginiuose, mieliau būriuojasi automobilių stovėjimo aikštelėse, čia klausosi muzikos ir taip leidžia laiką. Buvo įvardyta, jog tai – blogis. Mano supratimu, nėra blogai,
viena politine partija susipykę, todėl neturime ir senų nuoskaudų, o tai leidžia užmegzti dialogą su visais galimais partneriais. Manau, kad meras turi būti aktyvus ir bendraujantis, nuoširdžiai domėtis ne tik miesto, bet ir viso rajono reikalais, palaikyti gerus ryšius su žmonių bendruomenėmis. Kur tik besutiktų plungiškį, meras turi būti pasiruo-
didžiausių mūsų problemų yra komunikavimas. O šiais laikas tokią problemą išspręsti yra labai daug ir gana paprastų būdų. Pavyzdžiui, jei būčiau išrinktas meru, inicijuočiau informacijos sklaidai bei atgaliniam ryšiui iš pačių gyventojų gauti pasitelkti naujas informacines technologijas: programėlė mobiliajame telefone, kurios pagalba žmogus gau-
kad jaunimas ten renkasi. Blogai, jei kalnus šiukšlių po savęs palieka ar per garsiai leidžiama muzika trukdo aplinkiniams gyventojams. Pats principas, kad jaunimas būriuojasi aikštelėse ir jose leidžia laiką, nėra blogas. Toks yra jų pasirinkimas. Naivu tikėtis, kad į Plungę grįš aštuntojo dešimtmečio mada ir jaunimas vėl eis į šokius. Į madą atėjo kitos
Šiandien manau, kad ne tiek svarbu fiziškai sugrąžinti jaunus žmones į Plungę, kiek užmegzti ir nuolat išlaikyti su jais ryšį, išnaudoti Plungei jų talentus, pažintis, galimybes organizuoti miestui ar rajonui naudingus darbus, verslus, veiklas, užsiėmimus.
jaunimo laisvalaikio leidimo formos, o jei bandysime sprausti į rėmus, bus panašu į tai, kad norima jaunimą pritempti prie vyresnei kartai priimtinų standartų. Net miesto kultūros, sporto ar laisvalaikio veiklas reikėtų organizuoti atsižvelgiant į jaunų žmonių poreikius, kad jaunimas pajustų, jog Plungė – iš tiesų jų miestas. Per paskutinius metus Plungėje buvo pradėta įgyvendinti daug grandiozinių milijoninės vertės projektų, kurių žmonės laukė bene pusę amžiaus, pavyzdžiui – tunelio po geležinkeliu statybos. Buvusio stadiono vietoje sukurta aktyvaus poilsio zona, laukia Babrungo slėnio rekonstrukcijos darbai, projektuojama, kaip bus išgražinta Plungės jūros pakrantė... Šie projektai – svarbūs ir reikšmingi, tačiau kartais susidaro įspūdis, kad susikoncentravę į stambius dalykus pamirštame tai, kas elementaru: gatvių šlavimas, sniego valymas ar kaimiškųjų seniūnijų veikla. Nuo pastarųjų, mano nuomone, nepelnytai nusigręžta, visus kaimų ir miestelių rūpesčius užkraunant vien seniūnams. Ar normalu, kad pasnigus seniūnas su savo šeimos nariais turi ant šaligatvių barstyti druską, o vėliau vis tiek klausytis priekaištų dėl prastai prižiūrimų kelių? Kalbama, kad Plungės rajone prastai prižiūrimos gatvės. Bet juk padaroma tiek, kiek skiriama tam lėšų ir dėmesio! Analogiška situacija dėliojasi pastačius Plungėje aktyvaus poilsio zoną. Pastatė, puiku! Tačiau svarstant šių metų biudžeto projektą susizgribta, kad objektą teks eksploatuoti, o tai reiškia, kad jo išlaikymui ir funkcionavimui būtina numatyti lėšų. Poilsio zonai skiriamas lėšas siūloma pataupyti. Jei taupyti, tai tektų riboti objekte planuojamą veiklą. Tuomet koks tikslas buvo apskritai tą poilsio zoną statyti? Kandidatuodamas į Plungės rajono savivaldybės mero postą nekeliu sau nerealių tikslų, prasilenkiančių su Lietuvos Respublikos įstatymais. Nežadu jums išasfaltuoti Plungės rajone 300 ar 30 kilometrų kelių, nes vargu, ar tai įmanoma. Kartu su valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda, kuri apsisprendė dalyvauti savivaldos rinkimuose, deklaruojame bendras gaires ir kryptis, kuria linkme eisime. Mūsų dalyvavimo savivaldos rinkimuose strategija ir kultūra – nekritikuoti kitų ir neaiškinti, jog mes už kitus buvome ar būsime geresni. Kalbame tik už save ir pristatome tik savo programą. Esame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda, o aš, Mantas Česnauskas, esu Plungės skyriaus sąrašo priekyje. Jei būsime išrinkti, dirbsime kolektyviai. Esu jaunas ir ne visais rajonui svarbiais klausimais galiu kalbėti kaip ekspertas, tačiau nebijau to pripažinti. Pasitikiu savo komanda. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Plungės skyriaus sąrašas – subalansuotas: savivaldos rinkimuose dalyvaus 9 vyrai ir 9 moterys, tarp jų yra vyresnių, yra ir jaunimo, kurie dirba ne tik žemės ūkyje, bet ir jaunimo, kultūros, švietimo srityje, su bendruomenėmis, kiti dar patys studijuoja, dalis gyvena mieste, dalis – kaimuose ar miesteliuose. Mes dirbsime pasitardami, to paties linkiu ir naujos sudėties Savivaldybės tarybai.
Mantas Česnauskas, LVŽS Plungės skyriaus pirmininkas
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Pokyčiai, kurių visi laukėme 30 metų, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! Išplėstinė rinkiminė programa DARNUS ŽMOGUS Stiprindama šeimą, savivalda turi plėtoti kompleksines paslaugas, padėti įsikurti jaunoms šeimoms, o senjorams ir neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime. Regionai nusipelno kokybiškos sveikatos priežiūros. Kai dėl paslaugų sudėtingumo jų neįmanoma suteikti vietoje, turi būti sukurta efektyvi pavėžėjimo iki nacionalinių centrų sistema. Savivaldybės turi skatinti sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį, tęsti alkoholio vartojimo mažinimo politiką. Neįgalieji ir senyvo amžiaus žmonės – viena pažeidžiamiausių grupių, kurioms labai reikia socialinės pagalbos. Privalome siekti padidinti socialinių paslaugų prieinamumą šiems asmenims bei stengtis užtikrinti jiems ir jų šeimoms lygias galimybes visose gyvenimo srityse. Svarbu ieškoti galimybių plėsti socialinių paslaugų teikimą psichinę negalią turintiems žmonėms ir įkurti grupinio gyvenimo namus. Norime skatinti aktyviau veikti dienos užimtumo paslaugas teikiančias organizacijas ir remti nevyriausybines organizacijas, kurios teikia ypač svarbias sociokultūrines ir tarpusavio pagalbos paslaugas, padedančias psichinę negalią turintiems žmonėms lengviau integruotis į visuomenę. Būtina remti bendruomeninių šeimos namų bei grupinio gyvenimo namų plėtrą tėvų globos netekusiems vaikams, skatinti globą šeimoje, inicijuoti vaikų dienos ir socialinės priežiūros dienos centrų kūrimąsi seniūnijose ir bendruomenėse, kad socialinė pagalba būtų kuo arčiau namų. Norime visuose savivaldybės projektuose taikyti universalaus dizaino principus, kurių esmė – dėmesys žmogui. Taikant šiuos principus aplinka formuojama taip, jog ne skirtų, o jungtų skirtingų poreikių turinčius žmones, nepriklausomai nuo to, ar tai žmonės su negalia, ar vaikai, ar mamos su vežimėliais, ar dviratininkai. Aplinka turi būti patogi visiems. Neįgalūs žmonės privalo turėti lygias galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime. Sieksime, kad mieste ties sankryžomis atsirastų specialios dangos, kelio nuolydžiai ir tai taptų miesto aplinkos projektavimo standartu. Įstaigose turėtų atsirasti ženklai Brailio raštu, kuo daugiau informacinių iškabų, padedančių susiorientuoti pastate, jos turėtų būti aiškiai matomos. Įvairūs įrengimai turėtų būti projektuojami taip, kad jais naudotis būtų nesudėtinga ir suvokimo problemų turintiems žmonėms. Manome, kad Plungei reikia informavimo ir atgalinio ryšio mobiliosios programėlės, kurioje savivaldybė ir kitos jai pavaldžios įstaigos galėtų skelbti informaciją pagal kategorijas. Gyventojui tereikėtų pasirinkti jį dominančias temas ir pranešimas apie naujienas tose srityse plungiškį pasiektų tiesiog akimirksniu, kaip mobilus pranešimas. Kita programėlės funkcija būtų informacijos surinkimas. Gyventojų refleksija apie tam
tikrus sprendimus, nuomonė, pasisakymai, komentarai tam tikrais klausimais. Taip pat viena svarbiausių programėlės funkcijų turėtų būti renginių kalendorius, kuriame galėtumėte matyti kada, kur ir kokie renginiai vyks visame Plungės rajone pagal savo pomėgius ir interesus. Manome, kad reikia palaikyti kontaktą su išvykusias gyventojais – programėlė padėtų informuoti ir užsienio plungiškius, gauti jų nuomone, kooperuotis Plungės labui. Bendruomenės yra kaimo vietovių variklis. Jei bendruomenė stipri ir susitelkusi, tai ir jos gyvenamoji aplinka sparčiai tvarkosi ir gerėja. Tačiau žmonės, net ir labai motyvuoti ir pilietiški, bet dirbantys iš idėjos, taip pat pavargsta. Norime jiems padėti, sumažinti administracinę naštą, pagelbėti su buhalteriniais, projektiniais klausimais, paskatinti patiems spręsti, ko reikia jų bendruomenei ir padėti tai įgyvendinti. Neseniai priimtas įstatymas, leidžiantis moksleiviams pasididinti stojamąjį balą, savanoriaujant akredituotose įstaigose: pasavanoriavus 3 mėnesius, prie jaunuolio stojamojo balo pridedama 0.25 balo. Mūsų idėja yra bendradarbiauti su bendruomenėmis, padėti akredituoti, o galbūt net įkurti įstaigas, sudarančias tokią galimybę jauniems žmonėms. Dėl to ir įstaiga, ir bendruomenė gautų daugiau reikalingos pagalbos, o aktyviems moksleiviams būtų suteikiama galimybė lengviau įstoti į aukštąsias mokyklas. DARNI VISUOMENĖ IR APLINKA Lietuva – savo kraštą mylinčių, jo gerove besirūpinančių žmonių šalis. Savivaldos užduotis – sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą suteikiant galią bendruomenėms, verslui ir NVO. Išskirtinis rūpestis – sveikos ir patrauklios gyventi aplinkos kūrimas, aplinkosaugos reikalavimų paisymas. Plungėje jaučiamas tam tikrų specialistų trūkumas. Nacionalinė valdžia žengė pirmą žingsnį – fnansinė parama jaunoms šeimoms, norinčioms gyventi regionuose. Kitą žingsnį galėtų žengti savivaldybė – kalbėtis, tartis ir kooperuotis su verslu, tam, kad būtų sudarytos galimybės apgyvendinti specialistus Plungėje, naudojant savivaldybės būstus bei suinteresuoto verslo paramą. Dabar sparčiai populiarėjanti verslo šaka – laisvai samdomi darbuotojai. Jiems nereikia pastovios darbo vietos, grafko ir t. t. Jiems dažniausiai reikia tik gero interneto, elektros ir įkvepiančios vietos, kraštovaizdžio, didinan- čio kūrybiškumą darbe. Plungė tikrai gali tai suteikti kooperuodamasi su tokia įstaiga kaip Žemaitijos nacionalinis parkas. Savivaldybė gyventojams suteikia galimybę pasinaudoti įvairiomis programomis ir priemonėmis. Viena iš tokių galimybių – kaimo rėmimo programa. Suprantama, kad tai nedidelės lėšos: galima gauti paramą veiklos kaimo vietovėje registravimui, vienkartinę paramą išlaidoms kompensuoti. Yra galimybė gauti paramą naujai kuriamai infrastruktūrai kaimo vietovėse. Reikėtų skatinti gyventojus aktyviau naudotis šiomis
galimybėmis kiek įmanoma supaprastinant procedūras. Dabartinė sodų bendrijų teritorija nebėra naudojama pagal paskirtį – dygsta gyvenamieji namai, kuriuose gyvenama ištisus metus. Gal pats laikas ją padaryti gyvenamąja zona, atvesti vandentiekį, nuotėkas ir t. t.? Norime tęsti progresą dėl sporto komplekso statybų, slaugos ir medicinos paslaugų plėtojimo, nemokamo bevielio interneto zonų skaičiaus didinimo ir gabių vaikų skatinimo už gerus rezultatus. DARNUS ŠVIETIMAS IR KULTŪRA Etatinis modelis sprendžia moksleivių skaičiaus mažėjimo problemą, tačiau jis nebus tinkamai įgyvendintas be paramos savivaldoje. Ji turi užtikrinti optimalų švietimo lėšų paskirstymą, skirti dėmesio neformaliam ugdymui, mokytojų kvalifkacijos tobulinimui. Regionų tarybos suteikia postūmį kultūrai, nes regiono atstovai skirsto valstybės lėšas tame regione vykdomiems projektams. Savivaldos tikslas – į regionų gyvenimą integruoti įvairius kūrybos sektorius, skatinti visų gyventojų saviraišką, bendruomeninius kultūros projektus.
Jei bendruomenė stipri ir susitelkusi, tai ir jos gyvenamoji aplinka sparčiai tvarkosi ir gerėja. Tačiau žmonės, net ir labai motyvuoti ir pilietiški, bet dirbantys iš idėjos, taip pat pavargsta. Su švietimo tinklu savivaldybėje yra dirbama – turime gerus specialistus, kurių dėka sparčiai judame pirmyn. Klausimas kyla dėl mokyklų mažose gyvenvietėse. Esame už pradinių mokyklų išsaugojimą, bet tuo pačiu nenorime, kad būtų laikomi pustuščiai pastatai. Manome, kad tik bendradarbiaujant su bendruomenėmis galime efektyviai išspręsti tokius jautrius klausimus. Lietuvos laisvosios rinkos institutas nustatė, kad viena iš opiausių struktūrinių problemų Plungėje yra viešasis transportas. Ši sfera turėtų būti valdoma efektyviau nei yra dabar ir tikime, kad Plungė jau yra pasiruošusi savo moksleiviams ir senjorams suteikti nemokamą pavėžėjimą. Plungėje bus statomas sporto kompleksas. Bet, reikia neužmiršti ir mažesnių gyvenviečių. Norime ir ketiname skatinti sportines veiklas bendruomenėse, domėtis Visuomenės sveikatos biuro veikla, rūpintis aikštelių atnaujinimu, sporto salių gerinimu. Norime sudaryti sąlygas aktyviai sportuoti arčiau namų.
2
3
Plungės kultūros centras – labai stipri kultūros įstaiga, aktyviai vykdanti kokybišką veiklą, tačiau norime, kad tai vyktų ne tik mieste, bet ir rajone. Manome, kad atskiros fnansavimo sistemos kultūros įstaigoms mieste ir rajone sudarytų galimybes sveikai konkurencijai tarp panašias galimybes turinčių įstaigų. Tęsiama iniciatyva pastoviam fnansavimui kaimo kultūros centrams. Lėšos kultūrinėms veikloms turi pasiekti ir rajoną, ne tik miesto teritorijoje esančias įstaigas. DARNI EKONOMIKA Nors ekonomika auga, savivalda gali dar labiau prisidėti prie gerovės kūrimo: skatinti konkurencingą kaimo vietovių ekonomiką, laisvąsias ekonomines zonas, rūpintis infrastruktūra, peržiūrėti vietines rinkliavas ir kt., darant vietoves patrauklias verslui. Sudaryti sąlygas savarankiškai veiklai, pritaikant infrastruktūrą, aplinką. Skatinti žemės ūkio produkcijos gamybą ir perdirbimą, kooperacijos idėjų sklaidą tarp ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų. Jau senai neliesta teritorija – pramonės rajonas. Tai daug metų netvarkyta, bet labai stipriai dirbanti miesto dalis. Manome, jog didesnis dėmesys šiai teritorijai, jos praplėtimas gali atnešti Plungei daug naudos. Plungės regione turizmas nėra taip gerai išvystytas, kaip galėtų būti. Savivaldybėje aktyviai dirbama šiuo klausimu, bet manome, kad tam tikrose vietose būtų galima padirbėti stipriau. Svečiai iš Lietuvos, ar kitų šalių užsuka ne tik dėl didingų Oginskio rūmų ir mūsų nuostabios viešosios bibliotekos. Turime ir daugiau ką parodyti, tik reikia atrasti raktą, kaip tai pateikti šiuolaikiniu, turistams įdomiu ir priimtinu būdu. Be to, daugiau dėmesio būtų galima skirti ir pačiai turistinių objektų infrastruktūrai. Prioritetu laikome ir verslo informavimo konsultavimo sistemos sukūrimą, kuri bet kokio dydžio verslus informuotų apie naujus įstatymus, jų pakeitimus, atsiradusias lengvatas, projektus ar net galimybes gauti paramą. Lietuvoje tokia sistema jau yra taikoma, ji yra puoselėjama įstaigos „Versli Lietuva“, kuri savo veiklą Plungėje sustabdė prieš dvejus metus. Reikia ją atkurti, ir kalbant su verslininkais galvoti apie kitą „Verslios Lietuvos“ iniciatyvą – bendradarbystės centrą „Spiečius“. DARNUS VALDYMAS Šalyje prasidėjusi antikorupcinė banga turi tęstis ir savivaldoje. Čia ne vieta nepotizmui, neskaidriems viešiesiems pirkimams. Informacija, kuria disponuoja savivaldybės, turi būti maksimaliai atveriama visuomenei, o bendruomenės – skatinamos aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Skaudus klausimas yra miesto, rajonų, kaimo gyvenviečių keliai. Gyvename XXI amžiuje, kai važiuoti iki darbo 50–100 kilometrų tampa normalu, bet dėl nekokybiškų kelių tai gali būti sunku. Gerą kelių kokybę turime užtikrinti nuolat. Mūsų seniūnijos neturi reikalingų įrankių, lėšų, net minėtiems keliams išlyginti. Mes manome, kad reikia suteikti seniūnijoms daugiau galimybių, stiprinti jų pajėgumus. Taip pat norime ieškoti sprendimo būdų įtraukiant bendruomenes kooperuotis su gyventojais, kad ūkiškus klausimus spręsti būtų lengviau ir greičiau.
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
JAUNIMAS „Plungės jaunimas - ne problema, o sprendimas.“ Taip buvo prieš keletą metų pavadintas projektas, kurio tikslas buvo padidinti Plungės Atviro Jaunimo Centro patalpas. Manome, kad posakis vis dar galio-ja, tik gal kartais neatskiriame, kas yra jaunimas. Tiesa, kad jaunimas yra žmonės, priklausantys jaunimo organizacijoms, tiesa, kad Plungės jaunimas organizauoja renginius ir renka pinigus labdaringais tikslais, tiesa, kad jaunimas šiukšlina, garsiai leidžia muzika, chuliganiškai vairuoja, - jaunimas yra įvairus. Jaunimas yra asmenys nuo 14 iki 29 metų, o tai – labai platus spektras. Dažna klaida, kad mes jaunimu laikome tik mokyklinio amžiaus žmones. Juos mes pasiekiame lengvai – per mokyklas – galime laisvai bendrauti, daryti įvairias apklausas, kviesti į vyksiančius renginius. O kaip likęs jaunimas? Kaip pasiekti tuos žmones, kurie jau seniai nebesimoko, gal net turi šeimas, darbus, verslus, tačiau vis dar priklauso jaunimo kategorijai? Manome, kad su jaunimu reikia kalbėti jų kalba ir nereikia stengtis įsprausti jų į kažkokius rėmus. Prog-ramėlė išmaniesiems telefonams, viešųjų erdvių pritaikymas , produktyvus ir kūrybiškas įvairių jaunimo susibūrimo vietų išnaudojimas (pavyzdžiui, Oginskio rūmų žirgyno parkavimosi aikštelės) – efektyvūs būdai pasiekti jaunimą, praplėsti komunikavimą bei sėkmingai dirbti su juo. Turime bendradarbiauti su įvairiais jaunais žmonėmis, kad galėtume žinoti priežastis, kodėl jie lieka ar nelieka Plungėje, ir į tai atsižvelgti. Turime duoti jaunimui galimybę įsitraukti į sprendimų priėmimus. Tik taip parodysime jiems, kad visada yra laukiami ir gali savo ateitį kurti Plungėje. Jaunimas nėra nei „juodas“, nei „baltas“. Švęsdami Helovyną Plungės Žirgyno aikštelėje, kur triukšmau-jama, šiukšlinama ir t.t., jaunoji Plungės karta pastatė ir kelis moliūgus. Jie kitokie, tačiau pasitikėkim jais, supraskime juos, bendradarbiaukime su jais – Plungės Jaunimas Gyvas.
Jonas Mockūnas
VERSLAS Viena iš stipriausių sričių, kur matome naujoves, yra verslas. Bendradarbiaujant su organizacija „Versli Lietuva“ reikia visiems norintiems suteikti informaciją apie finansinę paramą, kurią gali gauti asmenys: tiek savivaldybės teikiamas lėšas, tiek lengvatinėmis sąlygomis suteikiamas paskolas. Kooperuojantis su verslais reikia išvystyti sistemą, kuri informuotų apie valstybės ir savivaldybės rengiamus projektus, konkursus. Taip bus gerinamos ir plečiamos galimybės Plungės rajone, didinama konkurencija
dėl darbuotojų, todėl kils atlyginimai. Išanalizavus visą verslo sritį, jos stipriąsias ir silpnąsias vietas, dirbti su verslais, kuo labiau gerinti sąlygas, stiprinti jau esamas stipriąsias ir mažinti silpnąsias vietas. Kad pokalbiai prie pusryčių stalo neliktų pusryčiais, o virstų darbais. Globalizacija yra neišvengiamas reiškinys, norime to ar ne, todėl reikia ja pasinaudoti. Atsiranda vis daugiau galimybių eksportuoti savo produkciją ar paslaugas į kitas šalis, tad kodėl Plungei tuo nepasinaudojus? Sąnaudos nėra tokios didelės, o pardavimo kaina būtų europinio lygio. Savivaldybės iniciatyva pradedama kooperacija su Lietuvos ambasadomis susidomėjusiems verslininkams padedanti ieškoti eksportuotojų ir taip stiprinanti jau esamas verslo sritis atneš realios naudos. Investicijos iš užsienio Plungėje? Dabar tam nėra galimybių. Konkuruojant dėl investicijų iš svetur yra konkuruojama su visu užsieniu, o mes, Plungė, turime tikrai stipresnių konkurentų net Lietuvoje. Pirma turime didinti mūsų esamo verslo galimybes, kad tos verslo sritys, kurios dirbtų su mūsų išvystyta sritimi (pramone, žemės ūkiu ir t.t.), rinktųsi Plungę, dėl to, kad čia jau yra išvystyta ta sritis ir rajone norima, kad ji ir toliau būtų vystoma.
Jonas Mockūnas
PAULIUS BARTKEVIČIUS: „KODĖL AŠ TOKS JAUNAS EINU Į POLITIKĄ?“ Dar nė trisdešimties, o jau antrą kartą su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliava kandidatuoja į Plungės rajono savivaldybės tarybą! Tokiu Pauliaus Bartkevičiaus apsisprendimu stebisi dažnas vietos politika besidomintis rinkėjas. Stebisi, jei asmeniškai dar nepažįsta Pauliaus. Šio jauno žmogaus entuziazmo ir darbštumo galima pavydėti. Atrodo, kad viskas, ko imasi šis vyras, jam sekasi sklandžiai – nuosekliai, gražiai, su gera nuotaika ir nuo veido retai kada dingstančia šypsena. Nedaug trūko, kad Paulius jau būtų buvęs išrinktas į Savivaldybės tarybą, mat rinkėjų 2015 metų rinkimuose buvo išreitinguotas į garbingą penktąją vietą tarp visų teiktų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų. „Kol dar neturėjau savo šeimos degiau entuziazmu pakeisti pasaulį, tačiau gimus vaikui kolegų atsiprašiau: atleiskit, sakau, palaikau jus, bet dabar neturiu kada dalyvauti veikloje kaip anksčiau, nes toks metas, kai noriu susitvarkyti asmeninį gyvenimą, pajusti tvirtą pagrindą po kojomis, turėti savo stogą virš galvos, išbandyti, ką esu sumanęs ūkyje, pasikrauti patirties. O dabar, kai sūnus jau truputį paaugintas, pajutau, kad vėl galiu skirti laiko ne tik savo mažai aplinkai – savo šeimai, bet ir visuomenei, perteikti savo žinias ir mąstymą“, – sakė P. Bartkevičius.
2
Jis savo tiesioginiu darbu iš tiesų užsitarnavo gerą vardą ne tik Plungės rajone, bet ir visoje Lietuvoje, ypač – didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), kurių gyventojai vertina kokybišką ekologiškai užauginto gyvulio mėsą. Klientams jaunasis ūkininkas pats pristato šviežią ir sausuoju būdu brandintą jautieną. „Pradėjus prekiauti savo produkcija, ne vienas pirkėjas, pažiūrėjęs į jauną veidą, manė, kad esu eilinis Lenkijos produkcijos perpardavinėtojas, šaipėsi, girdi, kur tavo guminiai auliniai? Tačiau tikram produktui didelės reklamos nereikia, paragavę kokybiškos mėsos žmonės tai įvertina. Socialiniuose tinkluose ėmiau dažniau pasakoti apie trumpąją maisto grandinę nuo lauko iki stalo, dalytis nuotraukomis iš savo ūkio. Nuolatiniai klientai prašosi atvykti į ūkį vasarą su šeima, savo vaikais. Ne vienas jau ir lankėsi, filmavo, fotografavo! Didmiesčio gyventojui diena ūkyje tarsi savotiška edukacija“, – pasakojo P. Bartkevičius. Jaunasis ūkininkas, keliaudamas po Lietuvą ir kalbėdamas su daugeliu žmonių, stengiasi bendrauti taip, kad sudomintų pašnekovą kaimu ir jo galimybes. Jei žmogus ims domėtis, kas vyksta kaime, gal įžiūrės ir kokią laisvą nišą savo verslui, kurs sau, o jei pasiseks – ir kitiems, darbo vietas? „Verslas prie verslo. Būtent taip matau galimybę pritraukti žmones į regionus, nes tuščiame kaime iš tiesų nėra kas veikti“, – sakė P. Bartkevičius. Visgi jaunasis ūkininkas neslėpė, kad ir jam, tik pradėjusiam ūkininkauti, labiausiai trūko emocinio visuomenės ir valdžios institucijų palaikymo. Pradedančiam sunku: kur tik nueisi, tuoj ant valdininko stalo dedamos krūvos reglamentų, kuriuos privalėsi įvykdyti, o jei ne – bus blogai... „Manau, kad tos institucijos, kurios prižiūri žemės ūkio verslus, turi būti ne baudžiančios, o padedančios, patariančios, pamokančios. Ir tik tuomet, kai veikla jau įsibėgėja, turėtų tikrinti, ar verslas atitinka visus reikalavimų punktus. Eidamas dirbti į Savivaldybės tarybą pirmiausia inicijuočiau, kad atsakingos savivaldos institucijos fiziniams ar juridiniams asmenims netaikytų perteklinių reikalavimų“, – sakė. P. Bartkevičius.
Paulius Bartkevičius
DAINA MARTIŠIENĖ: „MES GYVENAME PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE!“ Plungės rajono savivaldybės taryboje Daina Martišienė – ne naujokė. Pastarąją kadenciją aktyviai dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto, Kontrolės komiteto darbe, buvo Savivaldybės veiklos valdymo programos Kaimo rėmimo priemonės lėšų paskirstymo komisijos pirmininkė. „Kartą, kilus diskusijai dėl galimo sprendimo varianto tarp lėšų paskirstymo miestui ir kaimui, man vienas Plungės rajono Savivaldybės tarybos narys pasakė: „mane ne kaimas išrinko!“. Nuoširdžiai sakau, kad tokiam argumentui nepritariu. Mes visi gyvename Plungės rajono savivaldybėje. Ne Plungės miesto, bet rajono. Savivaldybei skirtas vienas bendras biudžetas, jo lėšos yra ir turi būti naudojamos tiek rajonui, tiek miestui“, – įsitikinusi D. Martišienė. Kilus panašioms diskusijoms akivaizdu, kad ne piniguose, pasak Dainos, esmė. Požiūrio klausimas, ar į Savivaldybės tarybą išrinkti vietos politikai žiūrės tik miesto, ar apskritai viso rajono reikalų. „Visi naudojamės bendrai sukurta infrastruktūra, tarkim, keliais, gatvėmis ar šaligatviais. Dažnos šeimos vaikas iš kaimo eina į miesto mokyklą, lanko meno ar sporto mokyklas. Ūkininkus aptarnaujančios firmos daugiausia įsikūrusios Plungės mieste,
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. tačiau pardavėjais ar vadybininkais dirba miestiečiai. Ką noriu tuo pasakyti? Kad tiek miestas kaimui, tiek kaimas miestui yra reikalingi, naudingi ir neturėtų būti taip griežtai skirstomi pagal teritorinį principą“, – sakė D. Martišienė. Ūkininkaujanti moteris neslėpė, kad pasigenda geranoriško Savivaldybės vadovų dėmesio kaimui ir žemės ūkiui. Visko pinigais neišmatuosi, kartais užtenka laiku ir vietoje pasakyto gero žodžio. „Kiekvienas žmogus už gerus darbus nori būti įvertintas ir pastebėtas. Kaime, ypač geresniais metais, ūkininkai tvarkosi iš širdies ir padaro daugiau, nei privalo. Pagelbėja rudenį seniūnams tvarkytis su lapais, žiemą – valyti sniegą. Nieko nuostabaus, nes kiekvienas ūkininkas yra konkrečios bendruomenės narys, seniūnijos gyventojas, o kaimo vietovėse ypatingai reikalinga kaimyniška pagalba. Gerus darbus Savivaldybės vadovai vertina kaip savaime suprantamus, tačiau nepraleidžia progos viešai išsakyti priekaištų dėl nenušienautų pakelių ar prastos žemdirbystės kultūros, jei pasitaiko, kad toks ūkininkas ką nors ne vietoje išarė ar išardė“, – kalbėjo D. Martišienė, linkėdama Savivaldybės tarybai ir Savivaldybės vadovams tinkamai subalansuoti ne tik kaimui ir miestui skiriamas lėšas, bet ir rodomą dėmesį.
Daina Martišienė
MARIJUS KAKTYS: „REIKIA DIRBTI TAIP, KAD NEREIKĖTŲ KLAUSYTIS SĄŽINĖS PRIEKAIŠTŲ“ Ne naujokas Savivaldybės tarybos veikloje ir Marijus Kaktys, kuris pastaruoju metu aktyviau nei politikoje dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos veikloje, kurioje eina Plungės skyriaus pirmininko pareigas. „Teko dirbti Savivaldybės taryboje, rinkėjai jau buvo išreiškę man tokį pasitikėjimą. Stengiuosi nenuvilti žmonių. Vertinant Savivaldybės taryboje priimtus sprendimus nebuvo nė vieno, dėl kurio man vėliau tektų raudonuoti ar kęsti sąžinės priekaištus. Manau, kad padorus žmogus, priimdamas sprendimus, kurie turi įtakos ne tik jam asmeniškai, bet ir visai rajono bendruomenei, turi vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais“, – pažymėjo M. Kaktys. Jam antrino ir kiti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Savivaldybės tarybą. „Nedalyvaujame jokiuose Savivaldybės administracijos skelbtuose konkursuose užimti vadovaujančias savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų pareigas. Paramos savo verslams iš Savivaldybės biudžeto taip pat neprašome. Logika paprasta: kol nieko nesi paėmęs, tol esi laisvas! Kol laisvas, tol niekam nesi skolingas, neturi prievolės atidirbti, todėl gali elgtis pagal savo protą“, – paaiškino kandidatai. Nauja ir netikėta, kad šiuose savivaldos rin-
kimuose tarp Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų daug jaunimo, kurie gerokai – iki 40 metų –pajaunino bendrą šios politinės jėgos sąrašo dalyvių amžiaus vidurkį. „Vyresnės kartos atstovams nebereikėtų desperatiškai laikytis užimamo posto ar kėdės. Gerai, kad į politiką ateina jauni žmonės, puikus pavyzdys – mūsų kandidatas į mero postą Mantas Česnauskas! Jauni žmonės kitaip mato ir vertina pasaulį daugybe aspektų, manau, nereikia bijoti jų siūlomų permainų, nes jie daug ką gali padaryti greičiau ir geriau, nei vyresnės kartos atstovai. Ateitis priklauso jiems, visas pasaulis juda į priekį, valstiečiai ir žalieji šiuose savivaldos rinkimuose – taip pat“, – linksmai nusiteikęs kalbėjo M. Kaktys. M. Kaktys draugiškai pasišaipė, kad daug politinių jėgų deklaruoja esantys už jaunimą, tačiau kur jaunimas jų sąrašuose? O jeigu yra vienas kitas jaunas žmogus, tai kuriame sąrašo dešimtuke?
Marijus Kaktys
DONATAS KAKTYS: „SKATINDAMA PRISIDĖTI PRIE GEROVĖS KŪRIMO SAVIVALDA SKATINA IR KAIMIŠKŲ VIETOVIŲ EKONOMIKĄ“ Sekdamas tėvo pavyzdžiu kartu su kolegomis iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos į Plungės rajono savivaldybės tarybą kandidatuoja ir Donatas Kaktys, kuris sėkmingai ūkininkauja mišriame ūkyje, laiko mėsinius ir pieninius galvijus, augina grūdines kultūras. Dažnai prikimba ir žmonos Sandros verslui kaimo turizmo sodyboje, kurioje priima ir apgyvendina atvykusius svečius, pavaišina juos savo ūkyje gamintais sūriais. „Aš pats esu baigęs Kauno technologijos universitetą, žmona Sandra – veterinarijos mokslus Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Gyvendami ūkyje įgytas žinias pritaikome praktiškai. Abu po mokslų grįžome į kaimą tęsti tėvų pradėtų darbų, puoselėti šeimos tradicijų. Auginame du vaikus“, – trumpai ir aiškiai savo šeimą pristatė D. Kaktys ir tuoj pat dalinosi ateities planais: patiems perdirbti savo ūkio produkciją, gaminti pieno produktus, sūrius ir juos parduoti tiesioginiam vartotojui. Pasak D. Kakčio, jis pats ir jo šeima yra natūralaus, gero, kokybiško maisto šalininkai, todėl įdėjo nemažai pastangų, kad galėtų drąsiai savo ūkyje pagamintus produktus siūlyti ir kitiems. S. ir D. Kakčiai savo ūkyje įsirengė sūrinę, išmoko fermentinių sūrių gamybos paslapčių. „Gyvenant ir dirbant kaime akivaizdu, kad žmonių mažėja, sodybos tuštėja. Sunku privilioti jauną žmogų į kaimą paprastais darbais. Sunku vienam pradėti verslą be pagalbos, paramos. Manau, kad savivalda gali labiau prisidėti prie žmonių gerovės kūrimo: labiau rūpintis infrastruktūra, peržiūrėti vietines rinkliavas, skatinti konkurencingą
kaimiškų vietovių ekonomiką. Reikia naujų sprendimų, kaip paskatinti žmones imtis ne tik tradicinių, bet ir alternatyvių verslų kaime“, – įsitikinęs D. Kaktys. D. Kaktys kalbėjo, jog tapęs Savivaldybės tarybos nariu inicijuotų, kad savivalda skirtų didesnį dėmesį valstybės tarnautojų darbo kokybei ir tam, kad iki galo būtų įgyvendintas „vieno langelio“ principas, ypač – tose srityse, kurios turi įtakos investuotojų apsisprendimui pasirinkti Plungės rajono savivaldybę savo verslo plėtrai. Tai daugiau liestų valstybės tarnautojus, dirbančius su įvairių leidimų, reikalingų verslui, išdavimu. D. Kakčio nuomone, Plungės savivaldybė turi užmezgusi nemažai partnerystės ryšių su Europos miestais, todėl reikia išnaudoti ir šią svarbią aplinkybę: stiprinti ryšius su esamais partneriais, užsiimti Plungės rajono gamintojų produkcijos reklama užsienyje, skatinti atvykstamąjį turizmą.
Donatas Kaktys
DARNIOS VISUOMENĖS NARIUS TURI SIETI PAGARBA VIENAS KITAM Taip mano Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Plungės rajono savivaldybės tarybą Raimonda Bieliauskienė. Prieš ketverius metus prisijungusi prie LVŽS Plungės skyriaus komandos, iš Akmenės kilusi moteris greitai tapo viena aktyviausių narių, savo energija uždeganti ir kitus. „Kai dabartinis Seimo narys Andriejus Stančikas pasiūlė prisijungti prie LVŽS veiklos, nesudvejojau ir tapau sąjungos nare. Man imponavo tokios partijos idėjos, kaip tradicinės šeimos puoselėjimas ir jai palankios aplinkos kūrimas, sveika gyvensena, blaivybės propagavimas, kaimo gyvybingumo išsaugojimas ir mūsų tautos tapatumo – kultūros, kalbos, papročių puoselėjimas“, - sako R. Bieliauskienė. Darbšti, atsakinga moteris greitai užsitarnavo bendražygių pasitikėjimą ir po 2016
2
5
metų Seimo rinkimų, naujai išrinktas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas pateikė naują pasiūlymą – prisijungti prie jo padėjėjų komandos Plungėje. Nuo mažens mokytoja dirbti svajojusiai Raimondai, mėgstančiai organizuoti renginius, išvykas, parodas, šis darbas suteikė šansą įgyvendinti savo sumanymus. O susitikimai su žmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, lankymasis įvairiose socialinėse įstaigose įkvėpė jėgų ir uždegė naują aistrą – padėti labiausiai pažeidžiamoms mūsų bendruomenės grupėms: vaikams, neįgaliesiems, senjorams. „Manau, kad nevyriausybinių organizacijų veikla, ypač savanoriška, turėtų būti remiama ir skatinama. Moksliškai įrodyta, kad būtent darni šeima ir jos kuriama saugi vaiko vystymosi aplinka lemia jau suaugusio žmogus gebėjimą pilnavertiškai atsiskleisti visuomenėje, kurti ir puoselėti savo paties šeimą.
Galų gale, juk būtent šeimoje išgyventos patirtys sąlygoja žmogus atsparumą negatyvioms patirtims. Todėl mūsų komanda pasisako už jau egzistuojančių vaikų dienos centrų rėmimą, bei galimybių paiešką kurti naujus dienos centrus. Tai gali būti daroma bendradarbiaujant su seniūnijų bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiais asmenimis, kad socialinė pagalba pasiektu visus ir būtų kuo arčiau namų. Mums rūpi kokioje aplinkoje užaugs vaikai ir koks pavyzdys mes patys jiems būsime“, teigia R. Bieliauskienė. „Labai vertinu nevyriausybinės organizacijos Plungės vaikų globos agentūros „Cyrulis“ veiklą, puoselėjant Plungės šeimas. Mus sieja graži draugystė ir bendrystė. Agentūros misija – padėti tėvų priežiūros stokojantiems vaikams, teikti paramą skurdžiai gyvenančioms šeimoms, skatinti jaunimo veiklą, tobulinti vaikų ir jaunimo dvasinį ugdymą, aktyvinti vietos bendruomenę, kviečiant jos
26
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
narius savanoriškai veikti. Taip ir mane prisikvietė, tad džiaugiuosi galėdama prisidėti“. Kandidatė į Plungės rajono savivaldybės tarybą sako, kad vadovaudamiesi principu, jog visuomenės brandą atspindi jos požiūris į silpniausius narius, privalome siekti, kad senjorai nesijaustų atskirti dėl savo amžiaus ar negalios. „Dažnai pagyvenę žmonės pasijunta bejėgiais ir niekam nereikalingais netekę mėgstamo darbo, susidūrę su finansiniais sunkumais ar sveikatos problemomis. Tada jiems būtinas palaikymas ir paskatinimas žengti toliau, o tam, kad imtų labiau pasitikėti savimi, pamirštų nesėkmes ir rūpesčius – naujų dalykų mokymasis. Todėl švietimas, kultūra, menas, saviveikla turi lydėti juos kasdien bei padėti atsiskleisti potencialui ir talentams. Puikus pavyzdys yra Plungės pagyvenusių žmonių klubas „Pilnatis“, visus užburiantis savo spalvingumu ir neblėstančia energija. Jie ne tik dainuoja, muzikuoja, bet ir renkasi kartu pašokti, paminėti įvairias šventes, klubo narių gimtadienius. Aktyviai dalyvauja įvairiose projektinėse veiklose, keliauja, draugauja su kitais kolektyvais. Nuoseklus ir prasmingas klubo darbas labai paįvairina ir praturtina Plungės senjorų gyvenimą, malonu matyti jų šviesius ir laimingus veidus. Vyresnio amžiaus žmonės turi būti integruoti į bendruomenę, aktyviai dalyvauti politikos formavime ir įgyvendinime, jiems turi būti sudaromos galimybės perduoti savo patirtį ir žinias jaunajai kartai. Atėjo laikas mums visiems kitaip pažvelgti į senatvę ir kartu siekti aktyvesnio vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenės gyvenime“, - įsitikinusi R. Bieliauskienė. Ji įsitikinusi, kad meninė raiška padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti ir tapti visaverčiu jos nariu. Anot Raimondos, geras pavyzdys yra mūsų rajono nevyriausybinės organizacijos, vienijančios įvairią negalią turinčius žmones. Jų dėka jie atskleidžia savo meninius gebėjimus ir kuria puikius meno kūrinius. Tačiau visuomenė per mažai apie juos žino, nes neįgalieji vis dar yra socialiai atskirti, vyrauja įvairūs stereotipai. „Didesnioji dalis visuomenės vis dar tiki, kad asmenys su negalia (ypač su proto negalia), turi gyventi ir dirbti atskirai nuo mūsų. Kaip įrodymas šiomis dienomis išgirstas pasakymas, kad Plungės rajone esančiuose Stonaičių socialinės globos namuose durys yra be rankenų. Labai gaila, kad žmonės vis dar
gyvena ir tiki senų laikų mitais. Susipažinus su Stonaičių socialinės globos namų gyventojais ir darbuotojais vaizdas visiškai kitoks, tik ar visi išdrįstame tai padaryti ir pripažinti, kad ten gyvena žmonės tokie pat kaip mes? Jie lavina savo įgūdžius užsiimdami floristika, medžio darbais, piešdami, lipdydami, siuvinėdami, sportuodami. Pagrindinis įstaigos darbuotojų tikslas – gera nuotaika, teigiamos emocijos, kurios padeda sveikti ir geriau jaustis globos namų gyventojams. Viena ko jiems labai trūksta – tai visuomenės pripažinimas“, - mano Raimonda. Moteris mano, kad darnios visuomenės narius turėtų sieti pagarba, elgesio ir moralės normos, solidarumas ir rūpinimasis visais be išimties bendruomenės nariais. Neįgalieji ir senyvo amžiaus žmonės – vienos labiausiai pažeidžiamų grupių, todėl joms reikalinga ir didžiausia socialinė pagalba. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda, kandidatuodami į Plungės rajono savivaldybės tarybą, išsikėlėme sau tikslą, kiek įmanoma siekti padidinti socialinių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems bei senjorams. Svarbu plėsti ir pačių socialinių paslaugų spektrą, bei inicijuoti grupinio gyvenimo namų kūrimąsi, skatinti aktyviau veikti dienos užimtumo paslaugas teikiančias organizacijas, remti nevyriausybines organizacijas, kurios teikia ypač svarbias sociokultūrines ir tarpusavio pagalbos paslaugas, kad psichinę negalią turintys žmonės lengviau integruotųsi ir nebūtų izoliuoti nuo visuomenės. Taip pat labai svarbus uždavinys – lygių galimybių užtikrinimas visose gyvenimo srityse pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms, bei jų šeimoms. Vienas iš būdų – universalaus dizaino principų taikymas infrastruktūriniuose projektuose, kurių esmė – dėmesys žmogui. Taikant šiuos principus aplinka formuojama taip, kad ji ne skirtų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones.“, - savo idėjas vardina R. Bieliauskienė.
Raimonda Bieliauskienė
AGNĖ ALČAUSKIENĖ: „KODĖL NE AŠ? KODĖL GI NE DABAR?“ Galima drąsiai sakyti, kad Kuliuose gyvenanti Agnė Alčauskienė yra šio miestelio kultūros ir bendruomenės renginių, įvairių praktiškų darbų ir sumanymų varikliukas. Jauna moteris daug dirba, daro tai nuoširdžiai, ir savo skleidžiama energija į miestelio
2
viešąjį gyvenimą įtraukia ir kitus. 2016 metais A. Alčauskienė pradėjo dirbti Kulių kultūros centre renginių organizatore, tais pačiais metais ją išrinko ir Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ pirmininke. Taigi, galima sakyti, kad būtent tais metais kuliškiai jai, gimusiai ir augusiai Kretingalėje, tačiau ištekėjusiai už kuliškio ir atvykusiai gyventi į uošviją, vieną kartą jau suteikė pasitikėjimo mandatą, patikėdami bendruomenės pirmininkės pareigas.
Ji pati sakė, jog iš pradžių Kuliuose žadėjo gyventi ramiai, vien šeimos rūpesčiais, auginti keturis savo vaikučius. Visgi, kai šiek tiek paaugo mažoji, Agnei ėmė trūkti visuomeninės veiklos. Vieną gražų rudenį ji kartu su draugais Kuliuose surengė pirmąją moliūgų šventę. Sumanymas puikiai pasisekė, žmonėms pramoga taip pat patiko, ir po šio įgyvendinto sumanymo Kulių KC direktorė pakvietė Agnę dirbti. „Organizuoti renginius man patinka, nors iš pradžių pagal įgytą specialybę teko dirbti vien su dokumentais ir skaičiais. Kuliškiai pamatė, kad galiu, todėl ir priėmė mane į savo bendruomenę. Ne tik priėmė, bet ir išrinko pirmininke. Tuo pačiu metu į bendruomenės veiklą įsijungė daugiau jaunų žmonių, buvo perrinkta visa „Alanto“ taryba ir valdyba. Kartų kaita buvo postūmis naujiems iššūkiams, idėjoms ir veikloms“, – sakė A. Alčauskienė. Įsitraukusi į savo bendruomenės veiklą ji turėjo progos įvertinti, kuo gyvena kitų miestelių ir kaimų bendruomenės. Plungės rajono bendruomenės, pasak Agnės, yra
gana aktyvios, įgyvendinusios daug ir didelių projektų. Štai ir Kuliuose bendruomenės iniciatyva buvo daug kas padaryta: sutvarkyta miestelio vandentiekio infrastruktūra, renginiams ir poilsiui pritaikytos užtvankos prieigos, įrengta žaidimų aikštelė vaikams ir sporto aikštynas, kuriuose veiksmas, ypač vasaros metu, vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Ir pastaruoju metu bendruomenės nariai kuria įvairius projektus, o vienam – lauko treniruokliams – jau gavo Žemės ūkio ministerijos paramą. „Manau, kad kaimų bendruomenių narius jungia vienas tikslas, žmonės suvienija jėgas tam, kad kaimuose ir miesteliuose būtų gražiau ir geriau gyventi“, – įsitikinusi Agnė. Pasak „Alanto“ pirmininkės, kartais kyla tokių idėjų, kurioms įgyvendinti reikia paprasto fizinio darbo. Štai sugalvojo Kuliuose atgaivinti „n“ metų nebeveikiantį fontaną! Valė, krapštė, judino, derino – ir pavyko! Vėl čiurlena vanduo ir visi kuliškiai tuo labai džiaugiasi, nes parkui fontanas suteikė gyvumo, o kai šalia atsirado ir Vaižganto akiniai, – ir saviškiams, ir miestelio svečiams liko neišdildomas įspūdis. Štai neturėjo bendruomenė lėšų naujoms trinkelėms parko takeliams nutiesti, todėl kibo į darbus ir perklojo senuosius jau išsiklaipiusius parko takelius: lupo plyteles, glaudino takelių pagrindą, vėl klojo senąsias plyteles. Dirbo, plušo – ir turi akį traukiantį rezultatą. Agnė pasidžiaugė, kad Plungės savivaldybėje bendruomenėms pernai buvo leista su savo aplinkotvarkos projektais pretenduoti į finansavimą. Kuliškiai teikė dvi paraiškas, ir abi buvo patenkintos. Lėšų prašyta miestelio parkui sutvarkyti ir miestelio gėlynams atnaujinti. „Stengdamiesi dėl Kulių norime į bendrystę įtraukti visas Kuliuose veikiančias įstaigas, ne tik gimnaziją, seniūniją, kultūros centrą ar biblioteką. Geras pavyzdys – buvęs Kulių bažnyčios 100-mečio jubiliejus. Reikėjo sutvarkyti, išvalyti bažnyčią ir šventorių, todėl pasikvietėme šiam darbui ir gimnazistus, kuriems socialiniam darbui ir pagal programą numatyta skirti šiek tiek valandų. Jaunimas mielai prisidėjo, valėme ir patys, atėjo ir vyresnės kartos moterų – dirbome visi iš širdies“, – džiaugėsi Agnė. Pasak A. Alčauskienės, tikrą bendrystę galima pajusti, kai žmonės ateina į bendruomenę ir dirba savanoriškai, nesitikėdami už tai jokio atlygio. Pažiūrėti, kaip vyksta koks praktinis darbas, ateina ir senjorai, negaili dirbantiems patarimų, pastovi, pakalba, ir akivaizdu, kad talkos miestelyje jiems taip pat labai patinka. „Šiuo metu bendruomenių veikla, įvairūs projektai siejami su verslumu ir tai mane gąsdina! Retas kaimo žmogus yra verslininkas, dažname kaime nėra į ką kreiptis, kad padėtų sukurti verslo planą, kad sutvarkytų buhalterijos dokumentus. Jei bendruomenės projektui skiriamas finansavimas, tai su sąlyga, kad bus įdarbintas žmogus pilnu etatu trims metams! Tai – per didelis įpareigojimas. Koks projektas tiek temps ir kas mokės žmogui algą?“ – stebėjosi Agnė. Šiemet Agnė išbandys savo jėgas ir politikoje – gavo kvietimą prisijungti prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašo į Plungės rajono savivaldybės tarybą. Įprastai pasinėrusi į visuomenines veiklas A. Alčauskienė save kol kas vadina politikos naujoke. Rinkimai į Savivaldybės tarybą ir kandidatavimas į savivaldą jai tarsi nauja avantiūra. „Tačiau pagalvojau taip: o kodėl gi ne aš? Kodėl nepabandyti? Kodėl ne dabar? Taip, aš iš tiesų aš noriu dalyvauti ir savivaldos veikloje“, – sakė A. Alčauskienė.
Agnė Alčauskienė
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
7
28
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
9
210
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
11
212
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
KAROLINA ŠTELMOKAITĖ
2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2 13
214
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.
Olgos Posaškovos nuotr.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
LVŽS Plungės skyriaus sąrašas
MANTAS ČESNAUSKAS Planas grįžti į Plungę mano galvoje buvo visada, nes nenorėjau gyventi didmiestyje. Tačiau tik baigęs studijas net pats nežinojau, kad šis noras išsipildys taip greitai. Bet taip netgi geriau! Dirbdamas supratau, kad darbas savivaldoje man patinka, nes viskas, kas čia daroma ir planuojama, vyksta tam, kad Plungės miestas ir visas rajonas būtų gražesnis, geresnis, tvarkingesnis, patogesnis, įdomesnis! Ar begali būti geriau?
2011 metais atstovaudamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą buvau išrinktas Plungės rajono savivaldybės tarybos narių ir paskirtas Kaimo reikalų komiteto pirmininku. 2014 metais išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoju. Mėgstu keliauti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, o labiausiai – mėgautis lietuviškos pirties malonumais ir atlikti pirtininko pareigas.
pirmininkė ir moterų klubo „Plungės Guoda“ vadovė. Rinkimų dieną, balsuojant, kiekvienam žmogui linkiu aiškaus ir užtikrinto pasirinkimo, žinojimo ir tikėjimo, kad balsuodamas padarei viską teisingai. Žmogus savo širdimi jaučia, ką turi daryti, kam gali patikėti savo balsą.
gaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu. Kasdienybėje vadovaujuosi šiais principais ir manau, kad pirmiausia valstybė esame kiekvienas iš mūsų ir pradėti reikia tik nuo savęs.
AGNĖ ALČAUSKIENĖ
VITALIJA GLADIŠEVA
JONAS MOCKŪNAS DAINA MARTIŠIENĖ Esu Plungės rajono savivaldybės tarybos narė, šiuo metu dirbu Švietimo, kultūros ir sporto komitete. Su vyru Juliumi ūkininkaujame jo gimtajame Vieštovėnų kaime, turime pieno ūkį. Plungės rajono savivaldybė – tai ne tik miestas, bet ir visas rajonas. Todėl manau, kad savivaldybės taryboje turėtų būti žmonių, kurie galėtų tinkamai dirbti, gerai žinodami kaimo gyventojų problemas. Taip mes galime pasiekti tolygaus Plungės krašto vystymosi, atsižvelgiant į visų savivaldybės gyventojų poreikius ir lūkesčius bei kiekvieno piliečio galimybes prisidėti prie rajono gerovės. Būtina užtikrinti ūkišką požiūrį ir skaidrų biudžeto lėšų skirstymą, vengiant protekcijų ir dvigubų standartų. MARIJUS KAKTYS Ūkininkauti pradėjau 1993 metai ir vis dar sėkmingai vykdau šią veiklą. 2007 metais sukūriau žemės ūkio kooperatyvą „Agrolanka“, kuriam vadovauju visuomeniniais pagrindais, o nuo 2010 metų einu Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininko pareigas.
Trečio kurso Vytauto Didžiojo Universiteto Pasaulio politikos ir Ekonomikos bei Pedagogikos gretutinių studijų studentas, kuris kiekvieną savaitgalį stengiasi grįžti į Plungę. Nors ir gyvenau Alsėdžiuose, aktyviai veikiau ir Plungėje - dalyvaudamas olimpiadose, konkursuose, grodamas orkestre, o dabar - Jaunimo reikalų taryboje, inicijuodamas projektus, tokius kaip ”Narutavičius1918“, „Mindėėė“. Man patinka užsibrėžti tikslą ir tikslingai eiti jo link. Buvo tikslas įstoti į pasirinktą studijų programą, dabar – gerai pabaigti studijas, bet tuo pačiu ir tęsti visuomeninę, naudingą veiklą. Vienas iš tokių naudingos veiklos instrumentų – savivaldybės tarybos nario mandatas, kuris tik dar sustiprintų ir suaktyvintų mano atsakomybę ir veiklą visame rajone.
Prisijungiau prie partijos veiklos, nes norisi padėti, pasidalinti savo įdėjomis, patirtimi. O patirties (nors nugyventa dar nedaug) šiek tiek turiu: ne kartą savanoriavau pagal mainų programas užsienyje, buvau Milašaičių vietos bendruomenės narė, seniūnaitė, du kartus „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ stovyklų vietos koordinatorė, daugybės renginių organizatorė. Myliu gyvenimą, turiu daug energijos, gal todėl ir laikau nuosavą žirgą, kuris man leidžia suprasti kas aš.
Esu iš tų žmonių, kuriems vaikai didžiausia gyvenimo dovana. Esu apdovanota trimis sūnumis ir dukra. Tai – mano didžiausias džiaugsmas ir stiprybė – šeima. Patekusi į savivaldybės tarybą daugiausiai dirbčiau kultūros ir bendruomenių srityse. Norėčiau kelti rajono kultūros centrų lygį, gerinant materialinę bazę ir renovuojant kultūros centrų patalpas, stengtis pritraukti ir suteikti galimybes dirbti jauniems kultūros srities specialistams. Kalbant apie bendruomenes – tai didelė pagalba seniūnijoms, nes didelę dalį projektų įgyvendina bendruomenės. Tik kartu dirbdami ir bendradarbiaudami galime išspręsti kilusias problemas ir pasiekti geriausių rezultatų. Gyvenime vadovaujuosi principais: „Kodėl gi ne? Pabandom...“ ir „Viskas, kas gyvenime įvyksta turi savo prasmę“.
DONATAS KAKTYS
RAIMONDA BIELIAUSKIENĖ Prisijungiau prie LVŽS, nes man imponavo tokios partijos idėjos, kaip tradicinės šeimos puoselėjimas ir jai palankios aplinkos kūrimas, žmogaus gyvybės saugojimas, sveikos gyvensenos, blaivybės propagavimas, kaimo gyvybingumo išsaugojimas ir mūsų tautos tapatumo - kultūros, kalbos, papročių puoselėjimas. LVŽS vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmo-
2 15
RŪTA ENDRIJAUSKIENĖ Esu Milašaičių kaimo gyventoja, nenuilstanti savo krašto patriotė. Iki kaulų smegenų esu visuomenininkė, noriai dalyvauju įvairiausiose veiklose. Dirbu Plungės rajono ūkininkų sąjungos buhaltere, taip pat esu Milašaičių kaimo šeimų bendruomenės „Sruoja“
Su žmona Sandra auginame du vaikus. Esu ūkininkas, mano ūkis mišrus, laikau mėsinius ir pieninius galvijus, auginu grūdines kultūras. Taip pat padedu žmonai jos kaimo turizmo sodyboje: priimame ir apgyvendinam atvykusius svečius, tuo pačiu pavaišiname ir savo ūkyje gaminta produkcija. Dirbdami kaime labai jaučiame žmonių mažėjimą. Sunku privilioti jauną žmogų į kaimą įprastiniais darbais, o ir savo verslą vienam be kažkieno pagalbos, paramos pradėti sunku. Todėl reikia skatinti imtis ne tik tradicinių, bet ir alternatyvių verslų kaime, nebijoti naujovių ir iššūkių!
216
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2 „Gardai“ veikloje. Manau, kad mažų miestelių ir kaimų pagrindas – žmonės, bendruomenės. Kartu galime nuveikti daug, tačiau jei išsiskirstysime, susvetimėsime, niekada nieko nepasieksime. Tokiu principu vadovaujamės ir eidami į savivaldos rinkimus – norime bendrystės ir susitelkimo, kad Plungės rajonas judėtų į priekį.
VALENTINAS CHARITONOVAS Gimiau ir užaugau Pasvalio rajone. Gyvenimas netikėtai atvedė į Plungę, kurioje atradau savo vietą. Muzika, menas ir filosofija - daugiau nei hobis, tai mano gyvastis. Jeigu mane išrinktų į tarybą, gilinčiaus į kultūros sektorių, siekiant įnešti daugiau naujų vėjų. Gyvenimo moto: „tyla - auksas, žodis – sidabras“.
sąjungos Plungės skyriaus veikloje. Esame aktyvūs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos nariai. Negaliu likti abejinga mūsų seniūnijos ir viso Plungės rajono problemoms. Norėtųsi, kad vietos valdžia skirtų didesnį dėmesį seniūnijoms ir jų veiklai: nepakankamas jų finansavimas, vis mažėjantis darbuotojų skaičius, labai apsunkina seniūnijų veiklą ir neleidžia joms normaliai dirbti, vykdyti savo funkcijų bei užtikrinti patogų bei kokybišką gyvenimą vietiniams. Kviečiu nelikti abejingais ir nelaukti, kol kažkas kitas viską už mus padarys.
verslą – prekiauju aukštos kokybės jautienos gaminiais. Esu gyvas įrodymas, kad Lietuvos kaimas nėra miręs, kad ten galima puikiai įsikurti, gyventi, vykdyti veiklą ir mėgautis kaimo privalumais!
VAIDA PETRIKIENĖ Kulių gyventoja. Kartu su vyru Kazimieru bei sūnumis Irmantu, Dariumi ir Andriumi turime šeimos ūkį, taigi veiklos ir darbo netrūksta visiems. Tačiau nelieku nuošalyje ir visuomeniniame gyvenime: esu Kulių ūkininkų sąjungos primininkė, Kulių seniūnijos seniūnaitė. Dalyvauju Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ veikloje. Esame puikus įrodymas, kiek gali nuveikti susitelkę žmonės ir kaip gali patys gerinti savo gerbūvį. Norėtųsi, kad taptume užkrečiančiu pavyzdžiu ir kitoms Plungės rajono bendruomenėms. VIDMANTAS PETRAUSKAS
PETRAS JUCIUS
GEDIMINAS BARTKEVIČIUS
Gimiau ir augau Plungėje, taigi galiu sakyti, kad esu tikras plungiškis. Mane visada domino verslas, tad nors šiuo metu einu direktoriaus pareigas privačioje įmonėje, kartais pasvajoju ir apie nuosavą verslą. Juolab, kad turiu puikų pavyzdį – mano žmona yra smulkioji verslininkė turinti savo gyvūnų kirpyklą ir gyvūnų prekių parduotuvę. Dažnai jai padedu ir gerai žinau, su kokias sunkumais susiduriama kuriant verslą bei stengiantis jį išlaikyti ir plėtoti. Tad jei patekčiau į savivaldybės tarybą, daugiausiai dėmesio skirčiau verslo sąlygų gerinimo ir investicijų pritraukimo temoms. Manau, kad geriausia motyvacija – galutinis rezultatas, t. y. dirbdamas kažkokį darbą, visada galvoju apie rezultatą ir tai mane motyvuoja siekti tikslo. JOVITA MIKALAUSKIENĖ Gyvename ir ūkininkaujame Žemaičių Kalvarijoje. Kartu su vyru Alfredu įkūrėme pienininkystės ūkį. Džiugu, kad ir sūnus Arvydas kuria savo ūkį gimtinėje. Šalia begalės visų darbų, atrandu laiko ir visuomeninei veiklai: dalyvauju Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“, Lietuvos ūkininkų
Dabar atėjo laikas mokytis gyventi europietiškai: mokėti mokesčius, paisyti taisyklių ir įstatymų, įvertinti ir perduoti savo krašto etnokultūrą, savitumą, tradicijas jaunąjai kartai. Manau, kad turime siekti šiuolaikinius standartus atitinkančių gyvenimo salygų visuose miesteliuose ir kaimuose.
Iš prigimties esu aktyvus ir visuomeniškas žmogus, tad ir veiklos man netrūksta: ūkininkauju, šoku „Suvartuke“, mėgstu slidinėti, be to – auginu tris nuostabius vaikučius! Man rūpi mano vaikų ateitis, tikiu, kad rūpi visiems, todėl kviečiu visus jaunus žmones nelikti nuošalyje, domėtis savo savivaldybės problemomis ir atkakliai ieškoti sprendimų. VILMA ŠARNIENĖ
PAULIUS BARTKEVIČIUS Savo aktyvią visuomeninę veiklą pradėjau dar mokykloje, kuomet 10 – oje klasėje buvau išrinktas Plungės „Saulės“ gimnazijos mokinių prezidentu. Tuo pat metu dalyvavau ir nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Krantas“ bei Plungės jaunimo reikalų tarybos veikloje. Buvo daug įdomios veiklos, įgijau neįkainojamos patirties. Baigęs mokyklą įstojau į Aleksandro Stulginskio universitetą, studijavau Viešojo administravimo programos kaimo plėtros administravimo kryptį, sėkmingai įgijau bakalauro laipsnį. Baigęs universitetą, grįžau gyventi, dirbti bei kurti į gimtąjį kraštą. Kadangi sekasi gerai, nusprendžiau išplėsti veiklą ir įkūriau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 9 ISSN 2538-8274 Tiražas 5000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 318
JOLANTA MILIUVIENĖ Gimiau ir užaugau Žemaičių Kalvarijojos seniūnijoje. Kartu su vyru Alvydu Gečaičių kaime turime šeimos ūkį, abu dirbame ŽŪKB „Pieno gėlė“, o laisvalaikiu aktyviai dalyvaujame Žemaičių Kalvarijos bendruomenės
Gimiau ir užaugau pačiame Vilniaus senamiestyje, tačiau visada žavėjo gamta, ramybė... Visai neseniai pasirįžau kardinaliai pakeisti gyvenimo ritmą ir vietą ir persikelti gyventi į kaimą. Taip visai netikėtai atsiradau Šiemuliuose, Kulių seniūnijoje, nors iki atvykstant gyventi čia neturėjau nei vieno giminaičio ar pažįstamo. Esu aktyvi, visuomeniška, norisi veiklos, kuo greičiau įsilieti į vietinę bendruomenę, tad nusprendžiau pabandyti kandidatuoti į Plungės rajono savivaldybės tarybą. Noriu pasidalinti savo patirtimi ir prisidėti prie mūsų krašto klestėjimo!
Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Mantas Česnauskas Tel. 862374487, el. paštas: mantas.cesnauskas.2019@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš specialiosios LVŽS rinkimų sąskaitos