Už žemę ir žmogų Pasvalio kraštui, 2019 Nr. 33

Balsuokite už sąrašą nr.

Pasvalio kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. Vasaris, Nr. 33

ISSN 2538-8274

2019M KOVO 3D. SAVIVALDŲ TARYBŲ RINKIMUOSE

BALSUOKITE UŽ LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGĄ!

Skaitykite 6 psl.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pasvalio skyriaus kandidatė į Pasvalio rajono savivaldybės merus Skaitykite 4 psl.

TRISDEŠIMT ŠEŠI!?

Skaitykite 2 psl.

Visi žinome populiarią Sauliaus Prūsaičio dainą „39“. Mes, Pasvalio rajono gyventojai, esame kur kas nelaimingesni, nes turime mažiau nei 36 metus. Tai tiek metų, kol Pasvalio rajono savivaldybėje neliks nė vieno gyventojo. Absoliutus nulis. Neįtikėtina, ar ne? Bet, tai tiesa. Neužsiimame astrologija, būrimu, nesame ekstrasensės ar raganos, o tiesiog dvi realistės, logiškai mąstančios ir skaičiuojančios moterys.

Mes abi, ir, tikriausiai, dauguma šio straipsnio skaitytojų fiziškai nesulauksime tų likusių 36-rių metų, bet jų nebus ir tiems, kuriems šiandien 30 ir mažiau mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams..

Visiems jiems nėra ateities Pasvalio rajone. Pasvarstykime, kodėl...

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Trisdešimt šeši!? daugiau darbuotojų rajone turime tik keletą.

2017 metų gruodyje, kad būtų galima jau nuo Savivaldybė nekuria darbo vietų, jas kuria 2018 metų numatyti tinkamą biudžetą ir imverslininkai. Bet savivaldybė turi, net ne turi, o tis vykdyti vieną pagrindinių Pasvalio rajono privalo, jei jai rūpi rajono plėtra ir gyventojų savivaldybės strategijoje numatytų strategigerovė, sudaryti sąlygas verslo plėtrai rajone. nių tikslų – „Formuoti verslui ir investicijoms O šiandien mes turime ką? Deklaraciją vizijoje, palankią ekonominę aplinką“. Tačiau, didžioji kad „Pasvalio <...> kraštas, patrauklus vystyti dalis pasiūlymų buvo atmesti, kaip nereikalinverslą...“ ir 5000 eurų per metus (įsivaizduo- gi ir pertekliniai, iš jų atmesti visi, kurie buvo jate, net 5000!) numatytų savivaldybės stra- susiję su naujų darbo vietų kūrimo skatinimu. teginiame plane ir biudžete, kuriais žadame Tačiau ir eilė metų centrinės valdžios vykdyta „regioninė politika“, neskatino savivaldybių rūpintis savo žmonių ekonomine gerove ir tai buvo pražūtinga. Dabar ši „ramybė“ baigiasi. Kartu su 2019 metų biudžetu patvirtinta nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarka.

Nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika. Savivaldybėms bus suteikiama papildoma paskata, kuri priklausys nuo toje savivaldybėje esančio vidutinio darbo užmoŠaltinis: Statistikos departamentas, duomenys metų pradžiai. kesčio augimo. Numatoma, kad nuo 2020 m.

20% GPM prieaugio, lyginant su 2019 m., bus Šiek tiek su matematika draugaujantis as- „plėsti“ verslą rajone ir „gerinti sąlygas verslo paskirstomas atsižvelgiant jau į darbo vietų muo nesunkiai paskaičiuotų, jog rajono gy- plėtrai ir investicijų pritraukimui“. Palyginimui, ir darbo užmokesčio, t. y. darbo užmokesčio ventojų skaičius apytiksliai mažėja tiesinės VšĮ SSK – „Pieno žvaigždžių“ krepšinio koman- fondo, pokytį konkrečioje savivaldybėje. funkcijos S = - 679·t + 29400 (kur S – rajono dą rajono valdžia per 2018 m. parėmė 139 tūks. Taigi pats metas raitotis rankoves, kad savivalgyventojų skaičius, t – metai) principu ir jei eurų. O ši komanda, geriausiu atveju, sukuria dybėje gyvenantys žmonės dirbtų ir uždirbtų kitimo tendencijos išliks tos pačios (o šian- tik teigiamą žiūrovų emociją ir daugiau nie- daugiau. Užtenka girtis už ES lėšas sutvarkydien nepanašu, kad būtų kokių priežasčių dėl ko. Tuo tarpu, kai kitos Lietuvos savivaldybės, tomis gatvėmis ir aikštėmis, kuriose vis mako galėtų kas nors keistis), tai mums dar liko netgi tokios pat provincinės kaip mūsų sa- žiau yra kam vaikščioti. Siekdami pritraukti nepilni 36 metai arba dar 9-ios „konservato- vivaldybė, pritraukia užsienio investuotojus, daugiau verslo, turime tvarkyti infrastruktūrą, rių“ valdymo kadencijos. Mes abi, ir, tikriausiai, pvz. užsienio langų gamybos įmonė, planuo- mažinti biurokratines kliūtis ir kitais būdais dauguma šio straipsnio skaitytojų fiziškai janti įdarbinti 1000 darbuotojų, kuriasi Mari- didinti patrauklumą investuotojams. Ateina nesulauksime tų likusių 36-rių metų, bet jų jampolėje, užsienio medienos ir baldų įmonė laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, nebus ir tiems, kuriems šiandien 30 ir mažiau investuoja Akmenėje, baldų įmonė – Plungė- kuriančio darbo vietas, poreikius: ar tai būtų - mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams.. Vi- je, žuvų odos perdirbimo įmonė – Kelmėje ir naują gamyklą statantis užsienio investuotojas, ar augantis ir besiplečiantis vietos kapitasiems jiems nėra ateities Pasvalio rajone. Pa- t.t. O Pasvalys?

Galime pasižiūrėti ir į skatinę išraišką, kokia gi las, netgi ilgalaikis bedarbis ar jauna mama, svarstykime, kodėl... susikurianti darbo vietą sau.

2018-2020 metų strateginiame plane Pasva- situacija su darbo vietomis Pasvalio rajone: lio rajono savivaldybės valdžia numačiusi savivaldybės viziją - „Pasvalio rajonas – veržlus, besimokantis, tradicijas ir papročius puoselėjantis kraštas, patrauklus vystyti verslą, dirbti ir gyventi“ ir rajono savivaldybės misiją „Visapusiškai tenkinti viešuosius bendruomenės poreikius ir gerinti gyvenimo kokybę rajone, efektyviai vykdant vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas“. Sutinkame, labai graži ir tinkama vizija ir misija. Bet jos abi „gražios ir tinkamos“ tik popieriuje. O realybėje? Kaip matyti, iš 1 pav. kol kas rajono valdantiesiems geriausiai „sekasi“ siekti vizijos, kad Pasvalio rajone geriausiai būtų „sukurtos sąlygos“ gyventojams kuo greičiau išvykti iš rajono arba kuo greičiau numirti. Šiaip apie mirtį irgi nejuokaujame, remiamės faktais ir statistika - 2018 m. Šaltinis: Statistikos departamentas, duomenys metų pradžiai. metų pabaigoje Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pateikė tarybai Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėse- Taigi, matome, kad Pasvalio rajone iš viso 2019 nos 2017 m. ataskaitą. Tai šioje atskaitoje nuro- metų pradžiai dalinamės 3696 darbo vietas, o Galime pasižiūrėti kokį efektą davė Pasvalio dyta, kad vidutinė tikėtina trukmė Pasvalio ra- tuo tarpu darbingo amžiaus gyventojų, jeigu valdančiosios daugumos verslo liudijimų pajone yra 73,2 metai (pernai buvo 73,3) ir tai yra imtį imsime nuo 19 iki 54 metų – turime 12573, branginimas 2018 metams: 4,6 metų mažiau negu Lietuvos savivaldybėje, jei iki 65 metų – tuomet apie 14000 gyventojų. kur tikėtina gyvenimo trukmė didžiausia ir 2,5 Šie skaičiai puikiai iliustruoja kodėl Pasvalio metų mažiau negu Lietuvos vidurkis. (Su visa rajone tokiu tiesinės funkcijos principu mažėataskaita susipažinti galima savivaldybės in- ja gyventojų, 14000 gyventojų niekaip nepaterneto svetainėje www.pasvalys.lt.) Prie šios dalinsi 3696 darbo vietų, todėl Pasvalyje vienas aukščiausių Panevėžio regione nedarbo atskaitos kai kurių punktų dar grįšime.

O dabar grįžkime prie darbingo amžiaus lygis ir todėl tokie srautai jaunų žmonių traužmonių, jaunimo ir pakalbėkime apie tai, dėl kia laimės ieškoti į didmiesčius arba į užsienį... kokių priežasčių jie palieka rajoną. Paklaustas, Iš tikrųjų, Pasvalio valdantiesiems visiškai tas kiekvienas iš jūsų atsakytų labai tiksliai – žmo- pats, ar Pasvalio rajono gyventojai turi darnėms reikia darbo, teisingo atlygio už atliktą bą, koks vidutinis atlyginimas, ar steigiamos darbą, kad galėtų normaliai pragyventi ir iš- naujos darbo vietos. Mūsų frakcija parengė laikyti savo šeimą. Tik tiek, realiai ir žmogiškai. ir pasiūlė Pasvalio rajono savivaldybės smulO darbo vietų rajone nėra, ypač moterims. kaus ir vidutinio verslo skatinimo specialiajai Suoptimizuotas žemės ūkis, sukuriantis di- programai visą eilę priemonių, kuriomis gadžiausią pridėtinę vertę rajone, nekuria dau- lėtų būti vykdomas nors dalinis savivaldybės giau darbo vietų, nes technika yra naši ir ji jau prisidėjimas prie naujų darbo vietų steigimo, optimaliai pakeitė visus galimus darbuotojus skatinant mūsų vietinį verslą plėstis. Šios ir buvusį rankų darbą. Įmonių, kuriose dirba programos nuostatai buvo pateikti komisijai Visi žinome populiarią Sauliaus Prūsaičio dainą „39“. Mes, Pasvalio rajono gyventojai, esame kur kas nelaimingesni, nes turime mažiau nei 36 metus. Tai tiek metų, kol Pasvalio rajono savivaldybėje neliks nė vieno gyventojo. Absoliutus nulis. Neįtikėtina, ar ne? Bet, tai tiesa. Neužsiimame astrologija, būrimu, nesame ekstrasensės ar raganos, o tiesiog dvi realistės, logiškai mąstančios ir skaičiuojančios moterys.

Pasvalio ekonomikos aktyvumo rodikliai, tokie kaip veikiančių ūkio subjektų skaičius, verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų, 2018 m. nesiekė vidurkio.

Didesnės investicijos savivaldybėje yra pagrindinis būdas siekti didesnio darbo užmokesčio ir našumo, mažinti nedarbą.

Materialinės investicijos – tai investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą, tokį kaip gamyklos, įrenginiai, statiniai ir t.t. Kuo daugiau vienam savivaldybės gyventojui tenka investicijų, tuo savivaldybė būtų gyvybingesnė ir vertinama geriau. Tiesioginės užsienio investicijos – tai užsienio kapitalas Lietuvoje, o mažoms savivaldybėms šios investicijos ypatingai svarbios, kadangi paprastai sukuriama daug darbo vietų, mokami aukštesni atlyginimai. Siekiant pritraukti užsienio investuotojų, turime pasirūpinti tinkamu informacijos pateikimu. Viename pagrindinių duomenų šaltinių, t. y. savivaldybės internetiniame puslapyje, anglų kalba turėtų būti pateikiama tokia investuotojams aktuali informacija kaip: mokesčių tarifai, investicinės sąlygos, parduodami/nuomojami sklypai ir kiti objektai. Jei tokios informacijos nėra arba ji nepilna – savivaldybė negali tikėtis, kad į ją bus atkreiptas užsienio investuotojų dėmesys. Ne kartą šiuo klausimus kalbėjome su esamu meru, juk Pasvalio rajono savivaldybė turi investicijų skyrių, kuris ir turėtų rūpintis mūsų rajono įvaizdžio investuotojams kūrimu ir pateikimu, tačiau lig šiolei neturime nieko, ką galėtume pasiūlyti... Štai ką pamato užsienietis, pabandęs informacijos verslui paieškoti Pasvalio r. savivaldybės tinklapyje www.pasvalys.lt anglų kalba – „Verslui. Šiuo metu turinio nėra“

Šaltinis: www.pasvalys.lt

Pasisakome už tai, kad savivaldybė lygiaverčiai vertintų visus investuotojus – tiek vietos, tiek užsienio kapitalo. Jiems turi būti sudaromos vienodos sąlygos veikti ir konkuruoti, niekam nesukuriant išskirtinių galimybių ir vienodai gerbiant visų,

Šaltinis: LR VMI duomenų suvestinė.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. kuriančių naujas darbo vietas, pastan- menės poreikius ir gerinti gyvenimo gas ir indėlį. Pasisakome už tai, kad būtų kokybę rajone..“ Savivaldybės tarybos parengta informacinė medžiaga inves- posėdžiuose, dažnai mūsų frakcijos: Jūtuotojui tiek iš užsienio tiek vietos kapi- ratės, Neringos ir Vlado, supratimas apie talo, kurioje būtų suformuotas konkre- gyventojų poreikius ir gyvenimo kokybę tus patrauklus investuoti mūsų rajone nesutampa su valdančiosios daugumos priemonių paketas. supratimu apie gyventojų poreikius ir Manome, kad rajone klesti nepotizmas, gyvenimo kokybę. Nes visi savivaldybės t.y. „savų“ ir dar „savesnių“ protegavi- „sutaupyti“ pinigėliai, didžioji dauguma mas. Tą patvirtina ir Specialiosios tyrimų sporto rėmimo programos pinigų, nettarnybos (STT) 2018 m. atliktas Lietuvos gi savivaldybės kai kurių UAB-ų surinkti savivaldybių administracijų nepotizmo pinigai, nueina „Pieno žvaigždžių“ krepintensyvumo tyrimas. STT konstatuo- šinio komandai finansuoti. Krepšinis Lieta, kad 18 proc. Pasvalio r. savivaldybės tuvoje dažnai vadinamas antrąja religija, administracijos darbuotojų yra susiję bet Pasvalio r. savivaldybės valdančiajai artimais giminystės ryšiais. Tai čia tik daugumai yra tapęs vienintele ir švenartimi giminės, o kur artimi draugai, tąja tiesa, nes krepšinio klubui – šimtas bendrapartiečiai, bendrapartiečių gimi- ar keli šimtai tūkstančių per metus, o nės? Nemažai rajone veikiančių įmonių Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios įvairiais ryšiais, ir nebūtinai, giminystės, seniems vargonams pakeisti – 35 tūkst. susijusios su valdančiąja dauguma ir visi Tai tik vargonams įsigyti, o parvežimui, jie nesuinteresuoti naujų verslų atsira- vargonų sumontavimui bažnyčia turi dimu rajone, nes tada „žaidime“ atsiras susirinkti iš aukotojų, nes savivaldybė daugiau žaidėjų, ir tada sukuriamą vertę daugiau pinigų „neturi“. teks dalinti į daugiau dalių... O juk nuo 2015 m. rengėme peticiją, kad neskirto jos pasidarys mažesnės. ti pinigų privačiam krepšinio klubui ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas neremti klubo ateityje. Per labai trumsavo kasmet sudaromame „Lietuvos sa- pą laiką – mažiau negu per 1 mėnesį vivaldybių indekse“ Pasvalio r. savivaldy- surinkome 1,5 tūkst. gyventojų parašų. bei pagal patrauklumą investuotojams Gyventojų parašų, kurie pasisakė už tai, eilę metų skiria 46-48 vietą iš 54 savival- kad savivaldybės biudžeto pinigus padybių. Tai apie kokių naujų darbo vietų naudoti kitiems tikslams. Tada rajono atsiradimą rajone galime kalbėti? Nuo valdantiesiems šie parašai ir gyventojų 2003 m. rajono savivaldybės valdančioji išreikšta valia, buvo tokia niekinė ir nedauguma yra Tėvynės Sąjungos partija verta dėmesio. Savivaldybės tarybos + „krikščionys demokratai“. Kokio naivu- sudaryta peticijų komisija, kurios daumo turėtų būti rajono gyventojas, kuris gumą sudarė „geriausios“ partijos nariai, tikėtų, jog valdžia, kuri 15 – ką metų ne- atmetė peticiją ir net neperdavė svarssirūpino investicijų pritraukimu į rajoną, tyti tarybai. dabar, išrinkta naujai kadencijai, staiga 2017 m. pabaigoje tarybos posėdyje pradės tuo rūpintis? iškviestas Pasvalio ligoninės vyr. gydyPakalbėjome apie verslą, o dabar pa- tojas gerb. Rolandas Rastauskas „mušėsi kalbėkim apie savivaldybės misiją - „vi- į krūtinę“, kad ministerijos nurodymu sapusiškai tenkinti viešuosius bendruo- negali pakelti atlyginimų darbuotojams,

nes ligoninė dirba nuostolingai. Mes tada siūlėme savivaldybės sutaupytą daugiau negu 100 tūkst. eurų atiduoti ligoninei darbuotojų algoms padidinti, bet kai kurie valdantieji išsityčiojo iš mūsų siūlymo, buvome apkaltintos rinkimų šou organizavimu, populizmu ir kone raganavimu, ir, aišku, tie pinigai buvo atiduoti „svarbiausiam“ rajono gyventojų poreikiui - krepšinio klubui.

2018 m. lapkričio mėn. tarybos posėdis – svarstėme 100 tūkst. eurų perkėlimą iš Infrastruktūros objektų priežiūros ir plėtros programos! krepšinio klubui finansuoti. Kai mes mero paklausėme, kur nepanaudoti šie pinigai, tai gavome atsakymą, kad susitaupė, nes 2018 m. nebuvo nuasfaltuotos gatvės Ustukių ir Valakėlių kaimuose, kadangi neatsirado rangovų darbams atlikti. Ir čia ne vienintelės nepanaudotos infrastruktūros objektų priežiūros ir plėtros programos lėšos – 2018 m. savivaldybė nesugebėjo įsisavinti (kadangi, kaip informavo meras ir vyr. finansininkė, savivaldybė nesugebėjo laiku organizuoti viešųjų pirkimų konkurso) 120 tūkst. eurų, skirtų Pasvalio stadiono rekonstrukcijai, nesugebėjo suorganizuoti tinkamai ir laiku viešojo pirkimo konkurso ir nepanaudojo 146 tūkst. eurų, skirtų Pasvalio Nepriklausomybės gatvės rekonstrukcijai. Ir dar nežinia, ko savivaldybės administracija nespėjo, nors savivaldybių valdyme užtikrintai „lenkiame“ kaimynus pagal savivaldybės administracijoje užimtų etatų skaičių 1000 gyventojų (pas mus - 12,2 etato; Biržų r. – 7,6; Pakruojo r. – 8,3; Panevėžio r. - 6,6 etato – šaltinis LLRI „Lietuvos savivaldybių indeksas 2018“). Bet administracijos darbuotojų tinkamai atlikti viešuosius pirkimus ir įgyvendinti programas – nėra. Jau ne pirmus metus mūsų frakcija

3

2

ir savivaldybės kontrolierės kalbame savivaldybės administracijai ir tarybos nariams, jog savivaldybėje yra tragedija su savivaldybės valdomo turto inventorizacija ir registracija ir nuolat siūlome biudžete numatyti daugiau lėšų, taip pat skirti pinigų iš sutaupytų lėšų, kad inventorizuoti ir įregistruoti savivaldybės kelius, gatves, žemės sklypus, kapines ir t.t. Situacija, kurią turime šiandien, daugiau negu apgailėtina: iš 1027 savivaldybės kelių ir gatvių, inventorizuotos 77 gatvės ir keliai, iš 196 kapinių – įregistruotos arba dabar inventorizuojamos ir registruojamos – 31 kapinės (2019-01-22 duomenys iš Investicijų ir turto valdymo skyriaus). Paskutiniame 2018 m. tarybos posėdyje vyr. finansininkė paaiškino, kad savivaldybės turtui inventorizuoti ir registruoti reikia daug pinigų, tai turbūt neapsimoka skirti, nes vis tiek neužteks.

Kiekvienas puikiai žinome, kad viskas yra pagrindžiama dokumentu, gimė kūdikis – gavo dokumentą, nusipirko žmogus automobilį, namą, žemės sklypą – gavo dokumentą. Nėra dokumento, tai oficialiai nėra nei žmogaus, nei namo, nei sklypo... Beveik tūkstantis oficialiai neegzistuojančių kelių... Sugalvojęs, bet kuris ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė gali užarti tokį kelią šalia savo sklypo arba sugalvojus plėsti žemės valdas, nusipirkti valstybinės žemės sklypą su kapinėmis ir ką? Ogi nieko, nes dokumentaliai nei tokio kelio, nei tokių kapinių nėra. Suprantama, čia juodas humoras, bet realybėje visokių kurioziškų situacijų pasitaiko – kada „uolūs“ valdininkai, vadovaudamiesi tik dokumentiniai įrašais, leidžia privatizuoti kelius, kitus visuomenei reikalingus objektus. Šiandien Pasvalio rajone nėra saugu net numirti, nes ne visos laidojimo vietos yra oficialiai įregistruotos ir įteisintos.

Tęsinys 9 psl.

LVŽS PASVALIO SKYRIUS PASIRINKO! O JŪS? Esu Vladas Linkevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas, Pasvalio rajono sasvivaldybės tarybos narys ir Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės pirmininkas, gerai pažįstu Neringą Trinskienę ir noriu argumentuoti, kodėl mūsų skyrius iškėlė būtent jos kandidatūrą.

Neringa Trinskienė 2004 metais atsikraustė gyventi į vieną iš mūsų Atžalyno bendruomenės vienijamų kaimų –Diliauskų kaimą.

Tuo metu Neringa su keletu rajono aktyvistų tik buvo įkūrusi Pasvalio rajono vietos veiklos grupę, kuriai vadovavo iki 2008 metų, o šiuo metu savo veiklą tęsia čia būdama valdybos nare. Tuo metu Neringa su kitais bendražygiais aktyviai rengė Pasvalio rajono plėtros strategiją – gyvenimo kokybės gerinimui rajone. Atžalyno bendruomenėje besisvečiuodama Neringa nuolat kalbėjo apie Pasvalio rajono bendruomenių galimybes, pasakojo mums, kaip galime paversti savo kaimą į patrauklią vietovę, kurioje nebus nei vienos tuščios trobos. Tuo metu mums tai atrodė tikros pasakos.

Tačiau 2008 metais Neringa susilaukė pirmagymio ir su savo vaikeliu buvo motinystės atostogose, tačiau tokia veikli moteris negalėjo būti be veiklos, tad įstojo į Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenę, kur ėmėsi aktyvinti žmones ir aiškindama apie kaimo

Vladas Linkevičius. Asmeninio albumo nuotr.

galimybes ėmėsi realios veiklos. Ji parašė visą eilė projektų į įvairiausius fondus, kurie buvo skirti bendruomenėms remti, jų veiklai aktyvinti - Pasvalio rajono vietos veiklos grupei, LR Žemės ūkio ministerijai, Nacionaliniam kaimo tinklui, Centrinei projektų valdymo agentūrai, na ir žinoma Pasvalio rajono savivaldybei.

Neringos Trinskienės ir Atžalyno bendruomenės aktyvo pastangų dėka, mūsų vienijamų kaimų teritorija pasikeitė neatpažįstamai. Šiandiena mūsų bendruomenėje sukurta visa reikiama infrastrūktūra, kad galėtume užtikrinti jaunimo užimtumą ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą. Kur praleisti laiką turi ne tik mūsų jaunimėlis, jie turi ir treniruoklių salę ir krepšinio aiškštelę ir lauko teniso kortus, lauko treniruoklių aikštelę, paplūdimio tinklinio aikštelę, tačiau nei kiek nenuskriausti ir mūsų mažiausieji, kurie taip pat turi savo vaikų žaidimo aikštelę su karstyklėmis ir supuoklėmis. Mūsų bendruomenės saviveiklininkai, kurie glaudėsi kukliose sovietinių laikų daželio patalpose, šiandien rengia savo pasirodymus jaukioje, net 100 žiūrovų talpinančioje salėje su gražia scena ir profesonaliu apšvietimu.

Reikia paminėti, kad Neringa visas mano paminėtas veiklas vykdė visiškai už tai negaudama nei cento ir jokios kitokios asmeninės naudos, ji niekada neatsisakė padėti ar prisijungti prie mūsų vykdomų iniciatyvų, tai žmogus, kuriuo bendruomenė didžiuojasi, džiaugiasi ir pasitiki.

Matydamas Neringos neišsemiamą energiją ir nenumaldomą norą padėti žmonėms ir savo kraštui, pakviečiau Neringą prisijungti prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veiklos Pasvalyje, neiškarto, tačiau Neringa

sutiko būti mūsų sąrašuose, tačiau vėliau pasitarę su LVŽS Pasvalio skyriaus aktyvu nutarėme kelti Neringos Trinskienės kandidatūrą 2015 metų savivaldos ir Pasvalio mero rinkimuose. Suprantama, Neringa neturėjo daug šansų laimėti, nėra ji tiek žinoma rajone, kad Pasvalio rajono gyventojai iškarto pasitikėtų kandidate, tačiau laikome, kad būtent tokie žmonės, degantys noru matyti savo kraštą klestintį ir neieškantys sau naudos turi atstovauti savo žmones. Ir mes neapsirikome, Neringa puikiai atstovauja pasvaliečius Pasvalio rajono savivaldybės taryboje, gilinasi į kiekvieną klausimą ir su didžiule atsakomybe priima sprendimus. Šiais metais LVŽS Pasvalio skyrius ir vėl kelia Neringos kandidatūrą 2019 metų savivaldos ir Pasvalio mero rinkimuose. Esame tikri, kad Neringa nenuvils mūsų visų lūkesčių, tikime, kad būtent ji, su savo energija, nenumaldomu ryžtu ir užsispyrimu, gali pasiekti pokyčių, apie kuriuose visi svajojame: klestintys ir patrauklūs regionai, į kuriuos pritraukiamos užsienio investicijos, stiprinamas esamas verslas, kuriami nauji verslai ir taip kuriamos naujos darbo vietos, stiprėjanti ir savarankiškėjanti savivalda, perduodama eilė paslugų vykdyti bendruomenėms, kuriami socialiniai bendruomenių verslai, atgimstantis kaimas ir miestas, į kurį grįžta mūsų tėvynainiai.

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimai Neringa Trinskienė, iškelta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pasvalio rajono savivaldybėje BIOGRAFIJA

LVŽS Kandidatė į Pasvalio merus. Asmeninio albumo nuotr.

Gimimo data: 1977-07-14 Išsilavinimas: 2005–2007 m. Kauno technologijos universitete įgijo finansų apskaitos ir audito magistro kvalifikacinį laipsnį.

1995–2000 m. studijavo Kauno technologijos universitete, įgijo medicininės elektronikos inžinieriaus specialybę.

Darbo patirtis: 2016 - LR Seimas, Seimo nario V. Rinkevičiaus padėjėja – sekretorė.

2010– VšĮ „Versli Lietuva“ Regionų koordinatorė.

2007–2009 m. – projekto „Anykščių ir Pasvalio rajonų paramos sistemos SVV įmonėms išvystymas ir palankios investicinės aplinkos kūrimas“ vadovo asistentė.

2003–2010 m. VšĮ Pasvalio rajono verslo informacijos centro direktorė.

2000–2003 m. AB „Ekranas“ pamainos meistras, inžinierius technologas.

Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla: 2018 m. tapo Pasvalio rajono bendruomenių sąjungos valdybos nare.

2014 m. įteiktas Pasvalio rajono verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ apdovanojimas „Už indėlį plėtojant verslą Pasvalyje“.

2013 m. tapo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidente.

2007 m. įsitraukė į Pasvalio rajono „Atžalyno“ bendruomenės veiklą, šiuo metu yra valdybos narė, projektų koordinatorė.

2004 m. įkūrė Pasvalio rajono vietos veiklos grupę, iki 2008 m. buvo jos pirmininkė. Šiuo metu yra šios veiklos grupės valdybos narė.

Užsienio kalbos: Anglų, Rusų, Lenkų. Šeiminė padėtis: Išsituokusi. Sūnūs – Justas (gim. 2007 m.), Simas (gim. 2009 m.).

Laisvalaikio pomėgiai: Muzika, teatras, kelionės

Aš, Neringa Trinskienė, gimiau ir užaugau rajonuose ir manau, kad didžiausias mano didžiuotis, nesudėtinga atsistojus greta paslaugas, skatinti popamokinę veiklą ir t.t. eilinėje statistinėje lietuvių šeimoje, kuri laimėjimas ne padėkom nukabinta siena, nusifotografuoti ar perkirpti kaspiną. Mane Sieksiu prasmingo jaunimo užimtumo per kabinosi į gyvenimą visomis išgalėmis. At- tačiau grįžtantys žmonės pas mane toliau gąsdina situacija, kad kasmet rajonas ne- atviras jaunimo erdves, kultūros ar sporto gimimo laikais, tėtis su mama įkūrė nedidelį kurti ir plėtoti savo verslus, tai parodo pasi- tenka apie 700 gyventojų, mane gąsdina si- renginius, stovyklas ar tikslinius užsiėmišeimos verslą, kuriame dirbau kartu su jais. tikėjimą manimi ir mano kompetencijomis. tuacija, kad beveik 14000 darbingo amžiaus mus.

Baigiau inžinerijos ir ekonomikos mokslus, Nuo 2015 metų Pasvalio žmonės man pa- gyventojų turi tenkinti 3696 darbo vietomis, Paklausite kuo aš ar mano komanda skiriaman suteikti medicininės elektronikos di- tikėjo juos atstovauti Pasvalio rajono savi- mane gąsdina, kad mūsų rajone didžiulė mės nuo kitų? Kodėl mes tai galime? Mes plomuoto inžinieriaus ir ekonomikos ma- valdybės taryboje, čia, supratau, kad norint bedarbystė, kuri nekinta metai iš metų. pavargę nuo pažadų ir pasiryžę ryžtingai gistro, finansų apskaitos ir valdymo srityje, pasiekti pokyčių, dirbti opozicijoje neuž- Mane gąsdina, kad iš gydymo įstaigų bėga veikti, esame savo sričių specialistai, turinlaipsniai. Jau 16 metų dirbu verslo konsulta- teks... Dirbdama su verslais matau daug gydytojai ir senstančių darbuotojų nebėra tys savo tvirtą nuomonę ir žinias, kurias gavimo srityje. Gerai išmanau verslo kūrimo ir trūkumų paramos verslo pradžiai teikime, kas pakeičia. O labiausiai mane gąsdina tai lime taikyti! plėtojimo procesus, bei iš arti žinau verslo turi būti sukurtos priemonės, priemonių – kad Pasvalio valdantieji per tiek savo val- Nemeluoju nei kitiems nei pačiai sau - nesu problematiką. Mėgstu savo darbą ir džiau- paketai, kurie paskatintų tiek vietos verslą, dymo metų taip ir nesiėmė jokių priemonių tobula, visko tikrai neišmanau ir nemoku, giuosi, kad verslininkai pasitiki manimi. 2013 tiek ir verslą iš išorės investuoti, kurti naujas situacijai pakeisti, o savo neveikimu tik gili- bet turint tikslą, norą, sąžiningai dirbant metais Biržų rajono verslininkai patikėjo darbo vietas. Turi būti sukurtos priemonės, no blogą situaciją. viską galima išmokti ir pasiekti! man Biržų rajono verslininkų asociacijos kurių dėka galėtų savo verslo idėjas įgyven- Eidama į šiuos rinkimus siūlau kitą požiūrį į Būkite ryžtingi ir Jūs! prezidento pareigas, o 2016 metais išrinko dinti jaunimas. Pasvaliui gyvybiškai būtina savivaldybės biudžeto valdymą, siūlau kitą Neleiskite Jumis manipuliuoti! mane antrai kadencijai. Konsultuoju verslą savarankiškų ekonominių veiklų plėtra, jei požiūrį į strateginį planavimą į veiklos pla- Ateikite balsuoti ir išsakykite savo valią! visoje Panevėžio apskrityje, ir labai džiau- verslas išliks tame pačiame lygyje, greitu nų sudarymą ir tikslų nusistatymą, siūlau Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašo giuosi, kai mano darbas yra naudingas. Šiuo laiku išvažiuos visi likę darbingo amžiaus kitą nuveiktų darbų vertinimą! Sieksiu, kad numeris 2! Leiskite pokyčiams įvykti! metu Panevėžio mokslo ir technologijų žmonės ir šis mūsų nuosmukio ratas užsi- būtų aiškiai prioretizuotos priemonės, ne parke kuruoju aktyvaus verslo bendradar- darys negrįžtamai... aprašymais ar motyvacijomis, o finansine Jūsų kandidatė į Pasvalio r. savivaldybystės centrą „Spiečius“. Nors pagrindinė Aš pavargau nuo jau ilgus dvidešimtmečius išraiška ir pagrindiniai rodikliai būtų povei- bės merus Neringa Trinskienė. mano darbo vieta yra Panevėžyje, Pasvalio trunkančios situacijos, kai viskas kuo yra kio rodikliai, o ne kiekybiniai, užtikrinant, verslo niekada nepalieku šone, visi norintys užsiimama – tai pinigų perskirstymu ir vis- kad savivaldybės finansiniai ištekliai būtų turi galimybę su manimi susitikti Pasvalyje. kas kuo didžiuojamasi – ES lėšomis akme- panaudojami racionaliai, įvertinant būsimą 2014 m. man buvo įteiktas Pasvalio rajono ninėmis trinkelėmis išklotos aikštės, įrengti investicijų naudą ir grąžą būsimuosiuose verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ ap- takai ir skverai, kuriais vis mažiau yra kas laikotarpiuose. Sieksiu, kad būtų sukurtos dovanojimas „Už indėlį plėtojant verslą Pas- vaikšto ir naudojasi. Manau nereikia daug priemones, kuriomis bus pritraukiamos valyje“. Nuolat bendradarbiauju verslumo proto įgyvendinti iniciatyvas, kurias siūlo jaunos šeimos gyventi Pasvalyje: žemės skatinimo srityje su Užimtumo tarnybos te- ES lėšomis finansuojami projektai. Taip! sklypų formavimas privačioms statyboms, ritoriniais skyriais tiek Pasvalyje tiek kituose Tai matomi darbai kuriais lengva ir patogu plėsti miesto ribas, gerinti vaikų darželių

VIENINGA S TIK SLŲ SIEKIMA S PA S VA L I O K L E S T Ė J I M O G A R A N TA S !

PROGR AMA • Rūpinsiuos Pasvalio savivaldybės įvaizdžio kūrimu, ieškant investuotojų, išsikeliant tikslus, sprendžiant savivaldybės siekius ir pasiūlą.

• Rūpinsiuos Pasvalio savivaldybės strateginio plano rengimu, aktyviai įtraukiant gyventojus ir visas suinteresuotas grupes.

Sieksiu subalansuotų metinių biudžetų, atitinkančių strategiją, prioretizuojant plane numatytas priemones, išsikeliant konkrečius siekiamus metinius tikslus.

• Skatinsiu naujų įmonių kūrimąsi, sukuriant „Verslumo manijos“ programą Pasvalyje, naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą.

• Siūlysiu, kad įmonės, kuriančios naujas darbo vietas, būtų atleidžiamos visai/ iš dalies nuo savivaldybės nustatomų mokesčių, tobulinant smulkaus verslo rėmimo programą.

• Rūpinsiuos rajono kelių inventorizavimu ir jų remontui reikalingų lėšų pritraukimu.

• Ieškosiu galimybių išsaugoti esamą rajono švietimo įstaigų tinklą, maksimaliai pagal savivaldybės galimybes prisidedant prie švietimo įstaigų tinkamo finansavimo.

• Rūpinsiuos optimaliu švietimo lėšų skirstymu, skiriant dėmesį neformaliajam ugdymui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.

• Rūpinsiuos kuriamos „Atviros jaunimo erdvės“ ir kitų veikiančių jaunimo erdvių Pasvalyje veiklų įvairovės užtikrinimu.

Rūpinsiuos vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimu ir jų plėtra vaikų darželiuose.

• Rūpinsiuos gyventojų poreikius atitinkančių socialinių paslaugų teikimo užtikrinimu, jas teikiant vaikams, neįgaliesiems, pagyvenusiems ir senyvo amžiaus asmenims.

• Palaikysiu iniciatyvas organizuojant kultūros renginius, sporto šventes, turistines išvykas – skatinant gyventojų sveiką gyvenimo būdą ir aktyvų laisvalaikį. Skatinsiu kultūrinę veiklą mažose gyvenvietėse, įtraukiant į ją bendruomenes, didinant kultūros darbuotojų darbo užmokesčio fondą.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu.

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse.

Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

2

5

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes.

Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų.

Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms.

Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės.

Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva.

Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius.

Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta.

Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų.

Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc.

Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai.

Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte.

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Poky č iai, kur ių visi laukėme 30 m e tų, p r a s id ėjo – t ęskime juo s ir savivaldoj e !

Darni visuomenė ir aplinka Lietuva – savo kraštą mylinčių, jo gerove besirūpinančių žmonių šalis. Savivaldos užduotis – sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą, suteikiant galią bendruomenėms, verslui ir NVO. Išskirtinis rūpestis – sveikos ir patrauklios gyventi aplinkos kūrimas, aplinkosaugos reikalavimų paisymas.

VIENINGAS TIKSLŲ SIEKIMAS PASVALIO KLESTĖJIMO GARANTAS!

Darnus švietimas ir kultūra Etatinis modelis sprendžia moksleivių skaičiaus mažėjimo problemą, tačiau jis nebus tinkamai įgyvendintas be paramos savivaldoje. Ji turi užtikrinti optimalų švietimo lėšų paskirstymą, skirti dėmesį neformaliajam ugdymui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.

Regionų tarybos suteikia postūmį kultūrai, nes regiono atstovai skirsto valstybės lėšas tame regione vykdomiems projektams. Savivaldos tikslas – į regionų gyvenimą integruoti įvairius kūrybos sektorius, skatinti visų gyventojų saviraišką, bendruomeninius kultūros projektus.

Politinė reklama. Apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.UAB „XXX“, Užs. XXX.

LVŽS Pasvalio skyriaus kandidatai į Pasvalio rajono savivaldybės tarybą.

Darnus žmogus Stiprindama šeimą, savivalda turi plėtoti kompleksines paslaugas padėti įsikurti jaunoms šeimoms, o senjorams ir neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime.

Regionai nusipelno kokybiškos sveikatos priežiūros. Kai dėl paslaugų sudėtingumo jų neįmanoma suteikti vietoje, turi būti sukurta efektyvi pavėžėjimo iki nacionalinių centrų sistema. Savivaldybė turi skatinti sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį, tęsti alkoholio vartojimo mažinimo politiką.

NERINGA TRINSKIENĖ SĄRAŠO NUMERIS 1

Gimimo data: 1977-07-14 Išsilavinimas: Finansų apskaitos ir audito magistro kvalifikacinis laipsnis.

Darbovietė: VšĮ „Versli Lietuva“ Regionų kordinatorė.

Visuomeninė veikla: • Pasvalio rajono vietos veiklos grupė, valdybos narė.

• Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė, tarybos narė.

• Biržų rajono verslininkų asociacija, prezidentė.

Kalbos: Anglų, Rusų, Lenkų.

Pomėgiai: Muzika, teatras, kelionės.

Darni ekonomika Nors ekonomika auga, savivalda gali dar labiau prisidėti prie gerovės kūrimo: skatinti konkurencingą kaimiškų vietovių ekonomiką, laisvąsias ekonomines zonas, rūpintis infrastruktūra, peržiūrėti vietines rinkliavas ir kt., darant vietoves patraukliomis verslui.

Darnus valdymas Šalyje prasidėjusi antikorupcinė banga turi tęstis ir savivaldoje. Čia ne vieta nepotizmui, neskaidriems viešiesiems pirkimams. Informacija, kuria disponuoja savivaldybės, turi būti maksimaliai atveriama visuomenei, o bendruomenės – skatinamos aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime

JŪRATĖ JOVAIŠIENĖ SĄRAŠO NUMERIS 2

Gimimo data: 1965-12-02 Išsilavinimas: Aukštasis universitetinis.

Darbovietė: Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Krinčino seniūnija, Seniūnas.

Kalbos: Rusų.

Pomėgiai: Ūkininkavimas, sportas, medžioklė.

Gimimo data: 1951-04-14 Išsilavinimas: Kauno medicinos institutas Gydytojas.

Darbovietė: N. Matulienės kardiologijos kabinetas IĮ. savininkė.

Kalbos: Anglų, Rusų.

Pomėgiai: Kelionės, sportas, šokiai.

NIJOLĖ MATULIENĖ

REMIGIJUS JANUŠIS

SĄRAŠO NUMERIS 3

SĄRAŠO NUMERIS 4

Gimimo data: 1962-03-13 Išsilavinimas: Lietuvos muzikos akademija mokytojas.

Darbovietė: VšĮ „Conmusica“, Direktorius.

Kalbos: Anglų, Rusų.

Pomėgiai: Muzika, žemės ūkis, renginių organizavimas, knygų leidyba, kelionės.

Gimimo data: 1951-03-16 Išsilavinimas: LŽŪ Inžinierius-mechanikas.

Darbovietė: Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys.

Visuomeninė veikla: Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė, tarybos pirmininkas.

Kalbos: Rusų.

Pomėgiai: Medžioklė.

VLADAS LINKEVIČIUS SĄRAŠO NUMERIS 5

Gimimo data: 1969-03-08 Išsilavinimas: Vilniaus universitetas matematikas, dėstytojas.

Darbovietė: Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Visuomeninė veikla: • Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narė.

• Pasvalio rajono Titkonių krašto bendruomenė, narė.

Kalbos: Anglų, Rusų.

Pomėgiai: Kelionės, gėlininkystė.

VYGINTAS TREPEKŪNAS SĄRAŠO NUMERIS 6

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Gimimo data: 1965-08-02 Išsilavinimas: Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas Vidurinės mokyklos matematikos mokytoja.

Darbovietė: Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla, mokytoja.

Kalbos: Rusų, Prancūzų.

Pomėgiai: Kelionės, knygų skaitymas.

EGLĖ MITKIENĖ

KRISTINA KVEDARIENĖ

SĄRAŠO NUMERIS 7

SĄRAŠO NUMERIS 8

SĄRAŠO NUMERIS 10

Gimimo data: 1963-10-18 Išsilavinimas: Šiaulių Universitetas Fizika. Šiaulių Universitetas Lietuvių filologija.

Darbovietė: Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, mokytoja.

Kalbos: Rusų,Prancūzų,Esperanto.

Pomėgiai: Kalbų mokymąsis, kelionės, knygų skaitymas, savišvieta, automobiliai, motociklai.

VITALIJA SKAPARIENĖ

KRISTINA PALILIONIENĖ

SĄRAŠO NUMERIS 11

Gimimo data: 1979-03-26 Išsilavinimas: A.Stulginskio Universitetas Agronomė Darbovietė: UAB „Agrosfera“, vadybininkė.

Visuomeninė veikla: • Pasvalio „Svalios“ progimnazijos 5A klasės tėvų komiteto pirmininkė.

• Žaidžiu rankinį moterų veteranių klube „Eglute“.

Kalbos: Anglų, Rusų, Prancuzų.

Pomėgiai: Kelionės, sportas, knygų skaitymas.

SĄRAŠO NUMERIS 12

Gimimo data: 1959-03-20 Išsilavinimas: LŽŪA Mechanikas-inžinierius.

Aukštasis universitetinis Maskvos ž.ū. gamybos inžinerinis institutas Techninių dalykų dėstytojas.

Darbovietė: Pasvalio r. Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės gimnazija, technologijų mokytojas.

Kalbos: Rusų, Prancūzų.

Pomėgiai: Žemės ūkis.

Gimimo data: 1994-04-26 Išsilavinimas: Šiaulių Valstybinė Kolegija aplinkos apsaugos inžinerija ir vadyba.

Darbovietė: Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, Darbų ir civilinės saugos inžinierė, mokytoja.

Kalbos: Anglų.

Pomėgiai: Muzika, teatras, kelionės.

INDRĖ BIELIAUSKAITĖ

VYTAUTAS ŽILYS

SĄRAŠO NUMERIS 13

SĄRAŠO NUMERIS 15

Gimimo data: 1981-04-06 Išsilavinimas: Panevėžio 12-oji vidurinė mokykla.

Darbovietė: Individuali veikla, Drabužių siuvimas, gamyba.

Visuomeninė veikla: • Lietuvos rankinio teisėjų asociacija, inspektorė.

• Pasvalio lopšelio darželio Liepaitė tarybos pirmininkė • Lietuvos moterų rankinio rinktinės vartininkiu trenerė Kalbos: Anglų, Rusų, Lenkų, Islandų.

Pomėgiai: Kelionės, sportas, menas.

GYTIS KVEDARAS

SĄRAŠO NUMERIS 9

VANDA KIEKŠIENĖ

7

Gimimo data: 1974-12-02 Išsilavinimas: Vidurinis.

Darbovietė: Individuali veikla, Meninė tapyba ant tekstilės.

Visuomeninė veikla: Medžiotojų būrelis „Naradava“, medžiotojas.

Kalbos: Anglų, Rusų.

Pomėgiai: Gamtininkas, sportas, kelionės, menas.

Gimimo data: 1987-11-23 Išsilavinimas: Šiaulių Universitetas Informatikos inžinierius.

Darbovietė: UAB „Kurana“.

Kalbos: Anglų, Rusų.

Pomėgiai: Knygų skaitymas, kelionės.

SAULIUS KAZILIONIS

2

SĄRAŠO NUMERIS 14

Gimimo data: 1961-01-19 Išsilavinimas: Panevėžio A. Damaševičiaus medicinos mokykla medicinos sesuo.

Darbovietė: Pasvalio rajono paslaugų ir užimtumo centras pagyvenusiems ir neįgaliems, Slaugytojos padėjėja.

Visuomeninė veikla: Pasvalio rajono Papyvesių seniūnaitijos seniūnaitė, Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės valdybos narė.

Kalbos: Rusų.

Pomėgiai: Rankdarbiai, saviveikla.

Gimimo data: 1967-04-26 Išsilavinimas: Panevėžio kolegija Socialinis darbuotojas.

Darbovietė: Pušaloto seniūnija, socialinio darbo organizatorius.

Kalbos: Rusų.

Pomėgiai: Knygos, rankdarbiai, maisto gaminimas.

IRENA MONTVILIENĖ SĄRAŠO NUMERIS 16

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. LIKSIU PASVALYJE!

Brangūs pasvaliečiai, dėkoju jums už pasitikėjimą, kurį jūs išreiškėte man, 2015 metais išrinkdami į Pasvalio r. savivaldybės tarybą. Jau daug metų esu kartu su jumis kaip gydytoja, o paskutinius ketverius metus stengiausi spręsti ne tik gy-

Nijolė Matulienė. Asmeninio albumo nuotr.

ventojų sveikatos, bet ir kitas pasvaliečių problemas.

Noriu pasidalinti mintimis apie savo darbą Pasvalio rajono savivaldybės taryboje.

Jokiai frakcijai nepriklausiau ir tai labai apsunkino darbą. Stengiausi vadovautis sąžinės balsu ir tinkamai atstovauti savo rinkėjams. Sakoma, kad „vienas lauke ne karys“, bet ir vienam galima sujudinti. Dirbau socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitete ir kreipiau dėmesį į

2

labai jautrius klausimus. Stengiausi pa- darbuotojų, kurie dirbtų. Kas prisiims at- metus – pavaduotoju? Ar kada pasidodėti visiems ir asmeniškai į mane besi- sakomybę už tuos 5 gydytojus ir pulką mėjo ta ligonine, ar matė tą betvarkę, kreipiantiems atskiriems asmenims. Dvi- slaugytojų, kurie paliko Pasvalio rajoninę kuri pasidarė ne per metus ar porą metų. dešimt metų Pasvalį valdant TS-LKD, kita ligoninę per keletą paskutiniųjų metų? O gal ponas Matulas „gelbėja“ tik tas ligonuomonė taryboje negirdima. Uždavus Ar jūs, gerbiami pasvaliečiai, pagalvojote, nines, kur yra jo potencialūs rinkėjai? nepatogų klausimą tribūnoje stovintiems kodėl šie darbuotojai paliko ligoninę? Ne Taryboje rūpinausi ne vien gyventojų valdančios partijos (TS-LKD) atstovams, gerb. Ministras išvaikė gydytojus iš Pas- sveikatos reikalais. Į mane kreipėsi pasvaklausiantysis labai greit nutildomas arba valio. liečiai dėl iškirstos beržų alėjos. Pateikiau pasityčiojant parodoma kas čia valdo.

Neegzistuoja ligoninė be darbuotojų, žodinį paklausimą per tarybos posėdį.

Liūdna girdėti skleidžiamą melą apie kaip ir negauna ligoniai kokybiškų pas- Pradėjau domėtis, atradau pateiktą vieno rajoninių ligoninių uždarinėjimus. Teko laugų trūkstant šeimos gydytojų. O šiuo piliečio prašymą iškirsti 5 beržus, neva jie kalbėti su Joniškio rajono žmonėmis. Jie metu pas mus rajone 3,3 šeimos gydytojo trukdo saugumui. Bet vėliau apetitas išpapasakojo, kaip mūsų rajono Seimo aptarnauja 10 tūkst. gyventojų, kai Lie- augo ir buvo iškirsta 14-os medžių alėja. Ir narys su kitu Seimo nariu aiškino joniš- tuvos vidurkis yra 7,7 gydytojo 10 tūkst. niekas manęs neįtikins, jog medžiai buvo kiečiams, jog reikia gelbėti rajonų ligo- gyventojų. Už mūsų rajoną blogiau tik ligoti ir seni. Kaip užfiksuota vieno meninines, kaip abu organizavo Joniškio li- keliose Lietuvos savivaldybėse, todėl ninko foto nuotraukose, tai buvo sveiki ir goninės „gelbėjimo“ parašų rinkimų šou. nenuostabu kad rajone nesuvaldytas ser- gražūs beržai. Kaip išsiaiškinau, tai padaTaip „gelbėtojai“ vėl ruošiasi rinkimams. gamumas tuberkulioze, vienas iš didžiau- ryta, darant paslaugą vienam įtakingam Daug metų praleidau šalia TS-LKD par- sių sergamumas onkologinėmis, širdies Pasvalio piliečiui - beržai trukdė patekti į tijos, nemažai žinau ir daug ką atsimenu. kraujagyslių ligomis, mirtingumas ser- statomo namo statybas. Liūdna, nes ten Dešimt metų atgal mūsų rajono Seimo gančių kraujagyslinėmis ligomis. galėjo bėgioti mano ir kitų pasvaliečių narys, grįžęs į Pasvalį, klausdavo manęs Pagal galimybes padėjau spręsti savo anūkai, o dabar deja. ar aš dar turiu ligonių savo skyriuje (tuo rinkėjų problemas ne tik savivaldybės Tad brangūs pasvaliečiai, nebūkime metu dirbau Pasvalio ligoninės terapi- lygmeniu. Prieš trejus metus su ašaromis abejingi matydami neteisybę, matydami nio-neurologinio skyriaus vedėja). Tai akyse kreipėsi į mane viena mamytė su daromą žalą gamtai, skriaudžiamam vaisakė, džiaukis kol dar yra, nes greitai ra- dukryte, besigydančia Vilniaus vaikų on- kui, vienišiems seneliams. Pasvalio ateitis jonų ligoninėse beliks tik slaugos ir mi- kohematologijos skyriuje. Nuvykusi, pa- - sugrąžintos jaunos šeimos, krykštaunimalūs terapiniai skyriai. Ne dabartinis sibaisėjau ką pamačiau. Pačios mamytės jantys auginami vaikai, pilnos mokyklos ministras uždarinėja ligonines, o tai buvo skalbėsi vaikučių patalynę, džiaustėsi kur mokinių ir dirbantiesiems mokamas teisugalvota 10 metų atgal, TS-LKD esant papuola. Sanitarinėse patalpose, duše singas darbo užmokestis. valdančiajai partijai Lietuvoje. Ir, manau, įsimetęs pelėsis. Ir tik parašius raštiškai ne kažin kas būtų likę iš Pasvalio li- ankščiau buvusiam ministrui, pagerėjo Jūsų gydytoja, Pasvalio rajono savivalgoninės, jei TS-LKD vėl būtų gavusi reikalai su patalyne ir buvo pradėtas sky- dybės tarybos narė Nijolė Matulienė. valdžią po 2012 metų Seimo rinkimų. riaus remontas.

Tai kur tada buvo „didysis ligonių gel38–ius metus išdirbau Pasvalio ligoninėje. Skaudu matyti ligoninės padėtį, bėtojas“ - mūsų rajono Seimo narys, kuris kokia ji yra dabar. Išdažytos ligonines sie- jau penktą kadenciją dirba Seimo sveikanos nieko nereiškia. Jos tuščios ir šaltos. tos reikalų komitete ir per savo kadencijas Kad ligoninė gyvuotų, pirmiausia reikia 10 metų buvo šio komiteto pirmininku, 6

VISUR GERAI, BET NAMUOSE GERIAUSIA

ruotes. Tad ši sporto šaka , lydi mane visą kinį. Atstovavau Kauno Acme - Žalgirio Neringa Trinskienė pakvietė mus į savo gyvenimą, o svarbiausia, dėka rankinio, komandai, su kuria tapau daugkartine komandą, dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. sutikau savo vyrą Gyti Kvedarą.

Lietuvos čempione, taurės laimėtoja, bei rinkimuose į savivaldą. Kiek pagalvoję Baigusi vidurinę, išvykau studijuoti ir paskutinius keletą metų buvau išrinkta sutikome, nes esame neabejingi PasvaGimiau ir augau Panevėžyje. Buvau akžaisti į Vilnių, „EGLĖS-ŠVIESOS“ rankinio geriausia Lietuvos vartininke. Taip pat liui, mylime savo kraštą. Mes abu su vyru komandą. sugrįžau į Lietuvis rankinio Nacionalinę aktyviai sportuojame ir raginame visus Dar nebaigusi mokslų gavau pasiūlymą rinktinę. Na o Gytis žaidė ir dar žaidžia už aplinkinius gyventi aktyviai ir sveikai. Toišvykti ir atstovauti vietiniam Islandijos Pasvalio veteranų klubą „RYKLYS“. dėl mums svarbios sveikos gyvensenos klubui. Tad nieko nelaukus išvykau. Po 1,5 Visgi bėgant metams supratau, kad tuoj propagavimo veiklos ir žmonių įtrauktis. metų, pas mane į Islandiją atvyko ir Gytis. ateis laikas atsisveikinti su rankiniu, tad Jei mus išrinks, esame pasiruošę aktyviai Jis su draugu įkūrė statybų įmonę ir sė- galvojau, ką norėčiau veikti toliau. Taip dirbti ir dalintis savo sukaupta patirtimi kmingai dirbo. Na, o aš, žaidžiau rankinį, netikėtai gimė mintis, kad visai neblogai sporto veiklų organizavime. Iki pat šianbei dirbau. Teko dirbti šokolado fabrike, būtų pradėti siūti, o Gytis labai palaikė dien dienos nesame matę sporto strateo paskutinius kelis metus, jaukioje moky- mane šiuo klausimu, kadangi visi zyzė, gijos, neaiškūs prioritetai, kuria linkme kloje, kurią lankė vaikai su negalia. Buvo jog neranda parduotuvėse rūbų, kuriuos Pasvalys juda, kokias sporto šakas išskisunkus darbas tiek psichologiškai, tiek norėtų dėvėti. Taip mano gyvenime atsi- riame ir kokiu principu jas finansuojame, fiziškai, bet man jis patiko. rado siuvimas. Su darbo biržos pagalbą kaip skatiname savo rajono geriausius Gimus dukrai Ditei, nusprendėme, kad baigiau mokslus Panevėžio darbo rinkos sportininkus ar būsimąsias žvaigždes. visgi smagiau jai bus augti Lietuvoje, kur centre ir stačia galva abu nėrėm į verslą.

Nuolat bendraujame su išvykusiais sava kalba, o svarbiausia, visa šeima, ypač 2018 metais Pasvalio krašto deimančiukų draugais, girdime jų norą grįžti, tačiau jei seneliai, šalia. Tad po 7-erių metų praleis- apdovanojimuose labai netikėtai laimėjo- jie grįžtu, susidurtų su galybe problemų -nėra kur dirbti, jei nesi sukaupęs nuosatų Islandijoje, sugrįžome į namus, į Pasva- me metų verslo nominaciją. lį. Ir nei kiek nesigailim, aišku būna ir sunTad šiuo metu mūsų pagrindinis užsiė- vo kapitalo - nėra galimybių ir nuosavą kesnių, ir lengvesnių dienų, bet namai yra mimas siuvyklėlė KREIVI, o aš dar dirbu verslą pradėti, būsto stoka, vietų stoka Kristina Kvedarienė. Asmeninio albumo nuotr. namai.

Lietuvos rankinio teisėjų asociacijoje darželiuose.

Parvykus namo, Gytis dirbo žemės ūkio rungtynių inspektore, bei esu vartininkių tyvus vaikas, tad nuo pat mažumės pra- bendrovėje, gimė sūnus Dovas. Atsigavu- trenerė Lietuvos nacionalinėje moterų Kandidatė į Pasvalio r. saviavldybės dėjau sportuoti, lankiau rankinio treni- si po gimdymo, vėl pradėjau žaisti ran- rinktinėje.

tarybos narius Kristina Kvedarienė.

NORIU PRISISTATYTI!

Vanda Kiekšienė. Asmeninio albumo nuotr.

Aš, Vanda Kiekšienė [ Paliulytė ] , esu tikra Pasvalio krašto dukra. Gimiau ir vaikystę praleidau Šikšneliškių kaime- savo tėčio gimtinėje. Vidurinę mokyklą baigiau Pasvalyje. 1982 metais baigusi A. Domaševičiaus med. mokyklą [dabar kolegija] grįžau į Pasvalį. Gyvenu Diliauskuose. Dirbau Joniškėlio ligoninėje, ,,Atžalyno‘‘ lopšelyje- darželyje, kultūros namuose, o dabar keturioliktus metus slaugau pagyvenusius ir neįgalius žmones Pasvalyje. Savo krašte sukūriau šeimą, bet nesėkmingai. Liko dvi nuostabios dukros – Sandra su šeima gyvena ir dirba Londone, Gailutės šeima Pasvalyje.

Esu tikra savo krašto patriotė, todėl turiu daug visuomeninių pareigų. Aštunti metai

kaip esu seniūnaitė, taip pat Pasvalio rajo- O valdininkai turėtų atsakyti už savo atlikno Atžalyno bendruomenės tarybos narė, tus ar neatliktus darbus.

Už jaunus ir energingus tarybos nao nuo 2017 metų - ir ,,Santakos‘‘ bendrijos rius Pasvalyje . pirmininkė.

Mane labiausiai neramina Pasvalio ateitis- mažėja jaunų žmonių, nes jiems nesu- Kandidatė į Pasvalio r. savivaldybės teikiamos elementarios sąlygos gyventi ir tarybos narius Vanda Kiekšienė. dirbti. Trūksta vietų darželiuose, mokyklose trūksta mokytojų. Na, o jeigu jaunas žmogus dirba arba priverstas išvykti laimės ieškoti į užsienį, nebėra kam pasirūpinti senais ir ligotais artimaisiais. Matau problemas miesto ir rajono tvarkyme, gatvių, kelių ir šaligatvių būklė taip pat apgailėtina. Viešosios erdvės tvarkomos, bet nepakankamai.

Išrinkus mane į savivaldos tarybą visomis galiomis stengsiuosi padėti klestėti Pasvaliui, kad čia norėtų gyventi ir jaunas, ir senas.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Indrė Bieliauskaitė. Asmeninio albumo nuotr.

KODĖL AŠ PASILIKAU PASVALYJE?

Sveiki, esu Indrė Bieliauskaitė. Man 24 metai. Gimiau ir užaugau Pasvalio rajone. Vienuolika pirmųjų savo gyvenimo metų praleidau Narteikių kaime, dabar gyvenu šalia esančiame Švobiškio kaime. Mano močiutė ir senelis buvo mokytojai, mama taip pat mokytoja, todėl kai atėjo laikas

Vitalija Skaparienė. Asmeninio albumo nuotr.

NORIU PRISISTATYTI! Esu Vitalija Skaparienė (Tvaronavičiūtė.

Mano gimtasis miestas – Joniškėlis,

man rinktis savąjį profesinį kelią, net nenorėjau pagalvoti apie mokytojo specialybę, tačiau kaip sakoma niekada nesakyk niekada...

Baigusi Joniškėlio gimnaziją, ilgai galvojau ko aš noriu ateityje? Tvirtai buvau apsisprendusi tik dėl vieno, kad Lietuvos palikti nenoriu ir kad mano pareiga yra įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Taip aš atsidūriau Šiaulių Valstybinėje kolegijoje ir ten sėkmingai baigiau aplinkos apsaugos inžineriją ir gretutines vadybos studijas. Po studijų pradėjau ieškoti darbo ir kaip dauguma jaunų žmonių galvojau, kad būsiu niekam kaip specialistė nereikalinga, nes neturiu darbo patirties ir panašių dalykų. Tačiau darbo paieškos ilgai neužsitęsė - gavau pasiūlymą dirbti Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje darbų ir civilinės saugos inžiniere. Tada supratau, kad mano vieta vis dar čia - kur gimiau ir užaugau.

Pradėjusi dirbti, baigiau pedagoginius kursus ir gavau pasiūlymą dirbti ir su mokiniais. Neneigsiu, buvo labai daug

apmąstymų, baimių ir klausimų. Tarp manęs ir mokyklos mokinių nedidelis amžiaus skirtumas, o ir patirties stoka „kišo koją“, tačiau padrąsinta šeimos ir artimų žmonių, nusprendžiau išbandyti save ir mokytojos darbe.

Ir ką aš dabar galiu pasakyti apie šią patirtį? Taip, darbas mokykloje šiai dienai nėra labai paprastas ir nuolat reikalauja greitos reakcijos bei gebėjimo bendrauti, gebėjimo išspręsti įvairias problemas ir netikėtas situacijas. Šiandien aš turiu nuostabią auklėjamąją grupę - 20 šaunių vaikinų, kurie ruošiasi abitūros egzaminams. Bendraudama su jais ir dirbama savo darbą, aš vis labiau džiaugiuosi, jog pasirinkau šį kelią.

Ką aš dar norėčiau pasakyti? Ogi tai, kad daugumai jaunų žmonių labai reikia stipraus palaikymo ir padrąsinimo, tam, kad jie nebijotų imti daryti, bandyti, siekti.... Visur ir visada mus - jaunus lydi ir kausto baimė, ypač pirmą kartą kažką darant. Tačiau reikia išmokti naudotis atsirandančiomis galimybėmis ir iš jų pasiimti kaip ga-

kuriame įgijau vidurinį išsilavinimą. Įstojau Aš už skaidrią politiką, pokyčių tvarumą į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą ir klestintį mūsų rajoną! Aš visada už persir įgijau fizikos mokytojos specialybę. pektyvų ir kompetentingą jaunąjį žmogų!

Gavau paskyrimą dirbti Kriklinių miestelyje, kuriame tebegyvenu iki šiol su šeima. Su Vitalija Skaparienė. vyru Vytautu užauginome du sūnus: Airidą ir Arną Vytautą, dukrą Giedrę. Airidas ir Giedrė padovanojo du anūkus – Bernardą ir Emilijų, kurie nepaprastai džiugina mus. Vėliau mokiausi Šiaulių universitete ir baigiau lietuvių filologijos studijas.

Keturiose mokyklose dirbdama sėmiausi pedagoginės patirties.

Dabar dirbu Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje.

Mėgstu skaityti knygas, mokytis naujų kalbų, įveikti vis naujus gyvenimo iššūkius, vairuoti, keliauti, gilintis į žmogaus būties ir egzistencijos problemas.

Tikiu pozityviais dalykais, žmogaus begalinėmis galimybėmis, gėrio pergale prieš blogį.

Kristina Palilionienė. Asmeninio albumo nuotr.

2

9

lima daugiau. Aš atsidūriau ten, kur dabar esu ir dėl tos pačios priežasties skaitote šias mano mintis, nes aš gavau palaikymą, drąsius žodžius: – „eik, bandyk, daryk, tai nauja patirtis, nauja ateitis, galbūt viskas bus kitaip“. Tokia yra ir mano užduotis darbe su auklėjama klase - klausyti, patarti, padrąsinti ir man tai labai patinka.

Norėčiau, kad ir visas Pasvalio miesto ir rajono jaunimas nesustotų tikėti ateitimi ir ieškoti savęs, kad nebijotų žengti tą žingsnį, kuris jiems gali atnešti naują ir prasmingesnį rytojų. Ko jauniems žmonėms trūksta šiandien? Tik padrąsinimo ir jų idėjų palaikymo. Jauniems žmonėms linkiu sutikti žmonių, kurie geba padrąsinti lemiamu momentu, pritarti jaunimo idėjoms, linkiu nebijoti ir eiti tolyn į savo ateitį, o rimtiems žmonėms, priimantiems sprendimus – įžvelgti jaunimo potencialą.

Kandidatė į Pasvalio r. savivaldybės tarybos narius Indrė Bieliauskaitė.

Esu Kristina Palilionienė.Gimiau ir augau Pasvalio rajone, Pajiešmenių kaime. Esu kaimo vaikas, su žemės ūkiu susijusi nuo pat mažumės. Po vidurinės mokyklos baigimo įstojau į tuometinį Lietuvos žemės ūkio universitetą, ten įgijau agronomės specialybę. Baigus universitetą didžioji dalis mano bendramokslių liko didmiestyje arba išvyko laimės ieškoti į užsienį. Aš grįžau į savo gimtąjį kraštą ir jau 15 metų dirbu su rajono žemdirbiais. Man artimi kaimo žmonių džiaugsmai ir bėdos, nors pastaruoju metu gyvenu mieste. Čia stengiuosi kuo daugiau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Man nuoširdžiai rūpi Pasvalio krašto, kuriame kuriu savo ateitį, kur auga ir mokosi mano sūnus, gerovė ir aplinkinių žmonių laimė. Aš už sąžiningą darbą, korupcijos nebuvimą ir dvigubų standartų naikinimą. Aš už tai, kad kuo daugiau jaunų žmonių grįžtu į Pasvalio kraštą, kad čia jiems būtų sukurtos darbo ir poilsio vietos.

Kristina Palilionienė.

Pradžia 2 psl.

O tai atgulsi nežinia kur, ir neaišku kas ryti Pasvalio ligoninę, bei TS-LKD savo bus su tavo kapu ateityje? programoje Pasvaliui naujai kadencijai Savivaldybė privalo siekti sėkminges- nusimatė siekį: „Sieksime, kad nebūtų nio savivaldybės finansų tvarkymo ir uždaryta Pasvalio ligoninė“ panaudojimo. Turi būti užtikrinta, kad Norėtume rinkėjams priminti apie tokį savivaldybės finansiniai ištekliai ir iš ES didelės apimties dokumentą vadinamą fondų gaunami pinigai būtų naudoja- „Naujas planas Lietuvai“, kurį prieš 2016 mi skaidriai, efektyviai, racionaliai. Iš- m. Seimo rinkimus parengė TS-LKD. sakome tvirtą poziciją šiais klausimais: Nuo 204 psl. prasideda skyrius „Sveikakiekvieno projekto vykdymas turi būti tos apsauga“, kurio autoriai yra A. Matukruopščiai planuojamas ir įgyvendina- las, A. Kubilius, M. Liutvinskas. mas iki galo, nepaliekant ateičiai jokių Šio plano 207 psl. rašoma: nepadarytų darbų, paremtų pažadais; „...2.4 Neefektyvus sistemos valdymas: projektų vykdymo kontrolė kiekviena- sveikatos priežiūros įstaigų tinklas ir jo me etape turi būti tinkamai ir laiku atlie- funkcionavimo principai kama; Pasirenkant vykdyti ar nevykdyti Nepaisant įvairių pastangų nuo Neprojektus, investuoti ar neinvestuoti priklausomybės atkūrimo pertvarkyti savivaldybės lėšas, yra būtina įvertinti sovietiniais laikais išpūstą stacionarinių projektų atsiperkamumą, t.y. numatyti, sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) tinklą, ar įdėtos lėšos duos realią naudą (nauda Lietuva ir toliau smarkiai lenkia kitas ES gali būti ne tik materiali ir apčiuopiama, valstybes nares pagal ligoninių ir lovų bet tuo pačiu- kurianti socialinę gerovę) skaičių, tenkantį santykiniam gyventojų ir svarbiausia tęstinumą. skaičiui – OECD duomenimis, ES vidurO dabar norėtume grįžti prie Pasvalio kis yra 5.2 ligoninės lovos 1 000 gyvenrajono savivaldybės visuomenės sveika- tojų, kai tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius tos stebėsenos 2017 m. ataskaitos. Teko siekia 7.3. Tai signalizuoja apie šiandiegirdėti, valdantieji su mūsų rajono iš- ninės sistemos neefektyvumą bei perrinktu Seimo nariu priešakyje gąsdina teklinį išteklių naudojimą. Lietuva, kaip rinkėjus, aiškindami, kaip nereikia rinkti nuolat primena įvairios tarptautinės „valstiečių“ ir koks „blogis“ yra Sveika- organizacijos ir sektoriaus ekspertai, tos apsaugos ministras, nes nori užda- taip pat smarkiai viršija ES vidurkį pagal

santykinius praktikuojančių gydytojų skaičiaus bei hospitalizacijos rodiklius. Šiuo atžvilgiu Lietuvos sveikatos apsauga daug artimesnė Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, o ne išsivysčiusių OECD šalių sveikatos sistemoms. Atsižvelgiant į tai, per artimiausius ketverius metus įsipareigojame: a) Vykdyti tolesnę SPĮ tinklo konsolidaciją šalyje bei mažinti perteklinį ligoninių skaičių, turint aiškiai užsibrėžtą tikslą – kiek įmanoma greičiau pasiekti OECD šalių vidurkį pagal ligoninės lovų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių (5.2 lovos 1 000 gyventojų);...“ Jei būtų įgyvendintas „konservatorių“ programos tikslas, tektų uždaryti visas rajonų ir regionų ligonines, ir to nepakaktų. Su slauga ir reabilitacija šiuo metu yra 24552 lovos Lietuvoje. Pagal TS-LKD programą tektų atsisakyti 9850 lovų. Jas uždarant reikėtų uždaryti VISAS rajono ir regiono ligoninių lovas (aktyvias ir slaugos), bet to nepakaktų (=7550 lovų), tad tektų dar uždaryti dalį (2300) penkių didmiesčių lovų. Realiai Lietuvoje ligoninės liktų tik 5 didmiesčiuose: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.

Tai rodo, kad arba TS-LKD apgaudinėjo savo rinkėjus, nes arba nesiruošė įgyvendinti savo programos, arba apgaudinėja

dabar, bandydami eskaluoti ligoninių uždarymo klausimą ir neva ruošdamiesi jas ginti. (Visą TS-LKD programą galima rasti internete http://senas.tsajunga.lt/ wp-content/uploads/2014/04/TS-LKDnaujas-planas-Lietuvai-bendras-programinis-dokumentas.pdf).

Mūsų Pasvalio r. savivaldybės tarybos valstiečių ir žaliųjų frakcija ėmėsi iniciatyvos – pakviesti gerb. ministrą A. Verygą ir kitus reikalingus rajonui vyriausybės atstovus, susitikti su gyventojais ir aptarti mūsų aktualijas. Šiuo klausimu pasitarti nuėjome pas merą G. Gegužinską. Čia mus sutiko meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius ir žinoma Seimo narys A. Matulas. Tai štai A. Matulo žodžiai: „Kaip Jūs drįstat tokio lygio vietos politikieriai čia ką nors inicijuoti“... Manau gyventojams turėtų būti suprantama, kodėl gerb. A. Matului neparanku, kad atvyktų minėti asmenys ir paaiškintų situaciją, nes juk tokiu atveju paaiškėtų, kad visa ką mūsų Seimo narys skleidžia tai tėra paprastas melas ir dezinformacija, bei visuomenės kiršinimas.

Primename, kad tiek Pasvalio poliklinikos, tiek ligoninės savininkas yra Pasvalio r. savivaldybės taryba ir joks ministras negali uždaryti svetimų įstaigų.

Tęsinys 11 psl.

10 2

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių.

Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat sudėtį negalės patekti.

Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose.

Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės vendinimo regionuose.

LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta.

Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.

Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo.

Apie galimus pereinamojo laikotarpio Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai.

Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutarsiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

Pradžia 2 psl.

O iš kitos pusės, nesvarbu koks minis- gydo žmones, o medikai. Tai čia turėtų tras, kokia valdančioji dauguma šalyje būti metamos visos valdančiųjų pajėar rajone – dykumoje nei mokyklos, nei gos ir lėšos – į žmogiškųjų išteklių plėpoliklinikos, nei ligoninės nestovi. Kaip, trą, medicinos specialistų pritraukimą. beje, ir krepšinio klubai nežaidžia dyku- O šiandien mes teturime tik žodines moje. Rajono kaimų gyventojai puikiai deklaracijas ir tų deklaracijų rezultatus: mato kiek tuščių namų, sodybų aplinkui, 2,5 metų mažesnė negu Lietuvoje vidužino kiek mokyklų, kitų įstaigų buvo už- tinė tikėtina gyvenimo trukmė, esame daryta. Nuo to laiko, kada buvo pastaty- tarp 9 blogiausių savivaldybių, kur serta Pasvalio poliklinika ir ligoninė, oficia- gamumas TB (tuberkulioze) didžiausias; liai nebeliko kas trečio gyventojo rajone, mirtingumas, susijęs su alkoholio vartoo kiek jų dar nėra neoficialiai? Ir kokias jimu, didžiausias; šeimos medicinos pasperspektyvas gali turėti savivaldybė, ku- laugas teikiančių gydytojų skaičius - 3,3 rios misija „visapusiškai tenkinti viešuo- gydytojo 10 tūkst. gyventojų, kai šalies sius bendruomenės poreikius ir gerinti vidurkis – 7,7 gydytojo; gyventojų dalygyvenimo kokybę rajone...“, jei sąlygiš- vavimas penkiose prevencinėse sveikakai greitai nebeliks tos bendruomenės, tos programose vienas iš prasčiausių šakurios poreikius reiktų tenkinti. Kai kada lyje, mirtingumas cerebrovaskulinių ligų taip šlykštu klausytis rajono valdančių- vienas iš didžiausių ir t.t. Čia tik nedidelė jų ir Seimo nario A. Matulo pagyrų kaip dalis to, apie ką rašoma Pasvalio rajono jie rūpinasi ir kiek daug padarė dėl rajo- savivaldybės visuomenės sveikatos steno gyventojų sveikatos priežiūros. Taip, bėsenos ataskaitoje už 2017 m. pinigų investuota daug: ir europinių, ir LLRI sudarytame savivaldybių indekvalstybinių, ir savivaldybės – į pastatus, se 2018 metais Pasvalio r. savivaldybei gražius kabinetus, medicininę įrangą. už sveikatos ir socialinės rūpybos sritį Tačiau, kas iš tos brangios diagnostinės skirta 48-ta vieta 54-rių mažųjų savivalįrangos Pasvalio ligoninėje, jei ji nau- dybių tarpe. Šitiek investavus į sveikatos dojama tik vieną kartą per savaitę, kai priežiūrą rajone, tai bent pasiektas „roatvažiuoja specialistas iš Panevėžio; kas diklis“. iš to gražaus Pasvalio ligoninės akušeGali kilti klausimas – kodėl savivaldyrijos ir gimdymo skyriaus, jei atvykusiai bės administracijos, jos institucijų niegimdyvei pasiūloma vykti gimdyti į Pa- kas nekontroliuoja. Tikrai kontroliuoja – nevėžį, nes susirgo vienintelis skyriaus savivaldybės audito ir kontrolės tarnyba gydytojas ir t.t. Ne pastatai ir kabinetai sąžiningai dirba savo darbą. Bet nei tar-

nyba, nei Kontrolės komitetas, kuriam mirties klausimas. Savo gyvenimuose vadovauja Jūratė, nei Antikorupcinė ko- turime daug įvairių kitokių veiklų. Bet misija, kuriai vadovauja Neringa, neturi mylime Pasvalio rajoną, norime, kad jis galių priimti sprendimų, kurie taptų pri- gyvuotų ir klestėtų. Norime permainų, valomi vykdyti administracijai, tarybai, sąžinės, teisingumo ir tvarkos rajone, pavaldžioms institucijoms. Mes, komite- norime ateities mūsų vaikams. Nenoritas ir komisija galime tik teikti siūlymus, me skaičiuoti tų likusių 36-rių metų. o tarnyba – išvadas ir rekomendacijas.

Todėl, gerbiamas Pasvalio rajono rinĮ šiuos siūlymus adresatai gali reaguo- kėjau, jei nori, kad ir toliau rajone klesti, o jei nenori – gali ir nereaguoti, nes tėtų netvarka, nepotizmas ir korupcija, visi valdančiosios daugumos draugų ir kad kelių ir gatvių remonto pinigai būtų giminų rato asmenys savivaldybėje yra naudojami krepšiniui remti, kad nebūtų nebaudžiami. investuojama į žmogiškųjų išteklių plė2016 m. Kontrolės komitete apsvarstė- trą, kad jums būtų meluojama ir viskas me klausimą ir pateikėme savivaldybės liktų taip kaip yra, prašom už mus nebaltarybai, kad savivaldybės kontrolės ir suoti. audito tarnybai biudžete reikia numaBet, rinkėjau, jei nori permainų rajone, tyti daugiau lėšų – trečio kontrolieriaus nori principingos ir sąžiningos rajono darbo užmokesčiui, kad tarnyba galėtų valdžios, jei nori rajono valdžios, kuri skelbti konkursą ir priimti darbuotoją į sudėtų visas pastangas, kad pritrauktų esamą neužpildytą etatą. Tarnyba kon- investicijų į rajoną ir sudarytų sąlygas troliuoja 40 įstaigų ir programų ir dviem atsirasti naujoms darbo vietoms, kad tarnybos darbuotojams tinkamai atlikti pritrauktų rajonui svarbių ir reikalingų šias funkcijas yra per didelis krūvis. Tai specialistų, jei nori valdžios, kuri rajono valdančioji dauguma taryboje klausi- prioritetu laikytų kelių ir gatvių remontą, mą išsprendė labai paprastai – tiesiog o ne privataus krepšinio klubo rėmimą panaikino laisvą kontrolieriaus etatą tar- balsuok už sąrašą Nr. 2. nyboje, kad daugiau niekam nekiltų pagundų siūlyti jį užimti. Nes, turbūt, kuo Pasvalio r. savivaldybės tarybos LVŽS mažiau kontrolės savivaldybėje, tuo len- frakcijos narės: Neringa Trinskienė ir gviau daryti kaip patinka.

Jūratė Jovašienė.

Tai tiek norėjome pasakyti savo rinkėjams. Ar labai norim būti išrinktos į savivaldybės tarybą? Tai nėra gyvenimo ir

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, daug kalbama apie rinkimus, nes jų arbet nenoriu būti apkaltintas bailumu, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru radiskutuoja. Mano požiūris į tai paprasmiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad tas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar.

Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime.

Padaryti dabar – labai gera proga. Lie- kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuo- tenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras ir jėgų? nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidenspaudimą, galiausiai, jiems reikia profe- darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo.

Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartimes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdė- apie socialinę apsaugą.

Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuo- zidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, širdžiai dėkoju visoms politinėms jė- Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų re- goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų formos iki pensijų sistemos pertvarkos, yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parnuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai kaip šiemet buvo priiminėjamas valsty- jama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsažarstomi pažadai ir lengvai pamirštami turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis.

Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, gal- kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausy- informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės?

Tęsinys 12 psl.

Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija?

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime.

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departasąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimento duomenys rodo, kad per praėjusius drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tarSeimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seinyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc.

LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnytojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naulapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiskaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o apsaugos ministerijoje per praėjusius mekodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinistruktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų.

Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NeŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

Pradžia 11 psl.

Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.

Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau?

Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau.

Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones.

LVŽS informacija

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se.

Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių.

Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje.

Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją.

Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus.

Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug.

Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai.

Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis?

Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks.

Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta, mūsų kandidatės į meres: Rimantė Misiūnienė - Joniškio rajonas, Karolina Štelmokaitė - Kėdainių rajonas, Ausma Miškinienė - Lazdijų rajonas, Aleksandra Minajeva –Vilniaus rajonas, Valė Meilūnienė – Molėtų rajonas, Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė – Šilalės rajonas, Dalia Lūžienė-Malijonienė – Rokiškio rajonas ir kt.

Pasvaliečiams siūlome susipažinti su kandidate į Pasvalio rajono savivaldybės meres Neringa Trinskiene.

LVŽS XII ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Is asmeninio archyvo.

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“ Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus.

Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus.

Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą

jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama!

Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki,

2 13

jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė.

Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius?

Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti.

Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

Mokyklų uždarymo bumas Esu mokytoja, turinti nemenką, keturiose mokyklose įgytą pedagoginę patirtį. Esu mama, užauginusi tris vaikus.

Esu žmogus, turintis pilietinę ir moralinę teisę kalbėti apie mokykloje vykusius ir vykstančius procesus. Deja, dviejų ugdymo įstaigų, kuriose dirbau, po reorganizacijos nebeliko. Mokyklų pastatų fizinė būklė ir techninė bazė buvo tinkamos, vaikų mokymosi efektyvumo rodikliai geri, popamokinė veikla įvairi, nes tenkino mokinių ir jų tėvelių lūkesčius.

Mokyklos veiklos vertinimas yra vienas iš būdų konstruktyviai nustatyti ugdymo įstaigos funkcionavimo prasmę ir vertę, tad labai svarbi ne tik mokinių, jų tėvų, bet ir visos mokyklos bei gyvenvietės ( kaimo, miestelio) bendruomenės vizija, lūkesčiai, nuomonė. Juk mokykla privalo atitikti ne tik bendrus dienos poreikius, bet turi išlaikyti potencialą atitikti ir dar nežinomus bei nuolat kintančius ateities poreikius. Tai ir yra siekis atsirasti dermei tarp bendrumų ir specifinių dalykų.

Dėl rajono tarybos ir kitų institucijų sprendimų skaidrumo, atsakomybės už juos, racionalumo, kritinio požiūrio ne kartą miestelio gyventojams ir mokyklos

bendruomenei iškildavo klausimų, bet susitikimai, diskusijos ir kitos sprendimų ieškojimų formos rezultatų neduodavo.

Nebuvo konstruktyvaus dialogo tarp

Vitalija Skaparienė. Asmeninio albumo nuotr.

mokyklos bendruomenės ir rajono atstovų, o sprendimai buvo priimami skubotai, nepaisant visuomenės nepasitenkinimo, bruzdėjimo ar veiklos. Tėvų ir mokyklos

bendruomenės nuomone, nebuvo kon- tėvai. Jei mokykla turi glaudžių ryšių su krečios vizijos dėl priimtų sprendimų miestelio ar kaimo bendruomene, tuomet mokyklos reorganizavimo klausimais. atsiranda galimybė abipusei pagalbai. TaIšoriniai veiksniai, pradedantys ,, klibin- čiau ne visuomet bendruomenės, mokiti“ mokyklos pamatus, yra išties reikš- nių tėvų ir mokytojų pastangos užkerta mingi ir laikui bėgant sukeliantys griūtį. kelią ugdymo įstaigų reorganizacijai. ReMokyklų mažėjimas – mūsų visuo- organizacija – savaime geras dalykas, jei menės atspindys. Ugdymo įstaigų už- jis turi konkretų tikslą: mokyklos tobulėjidarymo procesas yra skausmingas pro- mas ir pažanga plačiąja prasme. Drįsčiau cesas, paliekantis skaudžių padarinių. kaip mokytoja ir mama - ginčytis ir abejoKaimo ar miestelio mokyklose nėra ti dabar nebedirbančio švietimo skyriaus pakankamai vaikų, kad ugdymo įstaiga atstovo kategoriška nuostata, jog didetinkamai funkcionuotų. Iškyla retori- lėse mokyklose vaikai jaučiasi saugesni, nis klausimas – kaip išgyventi su mažu gausesnėse klasėse mokinių ugdymo skaičiumi mokinių? Vertėtų peržvelgti kokybė geresnė, o geltonieji autobusiuprioritetus. Kas svarbiau – finansiniai kai iš mažesnių vietovių į didesnes vežios skaičiavimai ar žmogiškieji faktoriai? laimingesnius visom prasmėm vaikus.

Ar kompetentingais save laikantys Dabar, prabėgus daugeliui metų, nuošvietimo sistemos atstovai atsižvelgia dugniai atlikus gilią ir išsamią analizę, atį žmogiškuosius faktorius, ar numato sižvelgiant į visus kriterijus, galima būtų kaip šachmatininkai kelis ėjimus į priekį deklaruoti, kiek pozityvių ir negatyvių priimdami sprendimus? Iškyla daugybė dalykų į žmonių gyvenimą įnešė tam tiretorinių ir kitokių klausimų, į kuriuos kri mokyklų reorganizacijos sprendimai. galima nevienareikšmiškai atsakyti. Ar gyvenimo svarstyklėse finansinė Kandidatė į Pasvalio r. savivaldybės pusė atsveria žmonių lūkesčius, teises? tarybos narius Vitalija Skaparienė.

Mokykloje vykstančių procesų vertinimą tinkamai geba atlikti mokiniai ir jų

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės.

Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu.

Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems.

Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais.

Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną.

Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais!

Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi!

Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patir-

tis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka.

Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu.

Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį.

Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo.

Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus dar-

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą.

Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoOlgos Posaškovos nuotr. je tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės.

Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių.

R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime.

Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje,

v

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

2 15

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos.

Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų.

NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis.

Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfidenciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.

Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas.

Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).

Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Apie Pasvalį žiemą

Pasvalio r. savivaldybės tarybos narė Jūratė Jovaišienė. Asmeninio albumo nuotr.

Ši žiema džiugino mus šaltuku ir sniegu. stulpus, pasuksi į kairę, rasi miesto pradžią, jei Sutemus kažkurį kartą vykstant į Pasvalį, aš prie stulpų į kairę nesuksi, o eisi tolyn ir tolyn – supratau, kad Pasvalio centras pats gražiau- prieisi šio kelio pradžių pradžią. O jei pasirinksias snieguotą žiemos vakarą. Iš tamsių kaimų, si kelionę į kairę pusę - išeisi į platų pasaulį, kur lempos gatvėje, geriausiu atveju, šviečia pasieksi neregėtus, negirdėtus kraštus, kur porą-trejetą valandų per parą, atvykus į Pas- žmonės kitokie ir kitomis kalbomis kalba.“ valio miestą, malonu matyti šviesą.

Jei krištolo keliu nepasuksime, o keliausiAtvažiuojant į centrą Stoties gatve, rau- me tiltu tolyn - pasitiks akmens kelias ir karadonas šviesoforo signalas praktiškai visada liška aikštė su miegančiu fontanu ir žibintais, savo medūzišku žvilgsniu keliolikai ar kelioms tokiais kaip iš H. K. Anderseno pasakos apie dešimtims sekundžių priverčia „suakmenėti“ senąjį žibintą. Net ir tie aštrokais akmenukais visus skubančius. O tada žvelgi pro automo- grįsti šaligatviai, kuriuos vasarą keiksnoja bilio stiklą ir matai žiemos, nakties ir žmo- pasvaliečiai ir miesto svečiai, dabar padengti gaus sukurtą magiją. Pro juodų medžių šakų sniego pūku ir visiškai malonūs, o balto snievoratinklį kitoje Lėvens upės pusėje matoma go kupstai aikštėje atrodo kaip iš dangaus Šv. Jono krikštytojo bažnyčia tokia balta, taip nusileidę debesėliai. gražiai apšviesta, atrodo lyg Sniego karalieIr visą šią idilę temdo tik vienas vienintenės pilis. Bet ne ta ledinė ir šalta, o labai šilta lis dalykas – ši pasakiškai graži vieta, žavinti ir miela, kviečianti užsukti visus pavargusius, žiemos grožiu ir ramumu, visiškai tuščia be sušalusius ar tiesiog gerumo pasiilgusius nė vieno žmogaus. Kas žino, gal žmonėms žmones. Linksmi žibintai ant tilto atrodo kaip lauke per šalta, gal kažką linksmesnio ir įdoatklydę čia iš pasakos apie nykštukus ir sma- mesnio rodo televizorius ar kompiuteris, o giai kviečia tolyn, rodydami kelią. Privažiavus gal pasvaliečiai, pavargę po dienos darbų, tiltą, naktinė pasaka suspindi visu gražumu - savo šiltuose namuose gaminasi vakarienę ir užšalęs Lėvuo atrodo kaip spindintis krištolo niekur nebenori eiti. Kiekvienas renkasi kaip kelias, kviečiantis keliauti juo į tolius, patirti geriau. Bet gal kai kada išeikime vakare apnepatirtus nuotykius, pamatyti neregėtus lankyti savo miesto centro, sustokime akimirkraštus, sutikti nematytus žmones. Septyni kai, kelioms ir pasigrožėkime ta pasaka ramų angeliukai, linksmai modami pakrantėje, lai- žiemos vakarą. mina tą kelią „ – Eik, vaike, nebijok, pasirink kuria kryptimi eisi šiuo krištolo keliu. Jei į de- Pasvalio r. savivaldybės tarybos narė šinę pusę pasuksi ir, priėjęs penkis auksinius Jūratė Jovaišienė

kodėl niekas nepagalvoja apie senjorų dienos centrą. Galėtų senoliai sekmadieniais, po pamaldų, ne į namus skirstytis, o susirinkti šiltoje patalpoje arbatėlės atsigerti, Kaip jaunas žmogus, tikriausiai, būsiu ne- jaunystės prisiminimais pasidalinti, vaikais, populiarus, jeigu paraginsiu atkreipti dė- anūkais pasidžiaugti. Čia galėtų ir jaunimas mesį ne į jaunimo, o pagyvenusių žmonių ateiti, išminties pasisemti, istorijos pamokų gyvenimą ir jų problemas. Aišku, matau išmokti. Senjorų centro patalpose galėtų Jūsų nuotaiką ir surauktus antakius, - ką jis būti įrengti ir kompiuteriai su internetu – čia naujo pasakys? Juk, senoliais rūpinasi išmoktų jais naudotis, “skype” programa “Sodra” ir socialiniai darbuotojai. su vaikais, anūkais pasimatyti, pasikalbėti.

Jeigu užduočiau klausimą koks vidutinis Sakysite kompiuterių yra kiekvienoje biblirajono gyventojo amžius. Koks būtų Jūsų otekoje. Daugelis jų neina, nes jiems gėda, atsakymas? Viskas jaunimui, vaikams, ir nepatogu kartu su vaikais, kurių būna dauverslui. Mokyklos, vaikų darželiai, vaikų guma, nes jie ne taip greitai orentuojasi, o dienos centrai… O kas senoliams? “Bočiai”, kai visi susirenka tokie pat, tada jaučiasi bet ir jie tik Pasvalyje. Pavyzdžiui mūsų laisvai. Dar galėtų ir kirpėjas sutartą dieną seniūnijoje senjorams tik bažnyčia. Dabar atvažiuoti. Kiek senjorų dejuoja, kad nėra ypač aktualus ir labai diskutuojamas klau- kur apsikirpti. O į Pasvalį jau reikia prašysimas – kur įkurti vaikų dienos centrą. O ti, kad kas nuvežtų, nes autobusai labai AKTYVUS ŽMOGUS VISADA RAS UŽSIĖMIMĄ!

Saulius Kazilionis. Asmeninio albumo nuotr.

retai važiuoja. Dar galėtų būti ir atskira masažuotojo patalpa. Juk šitiek dėl mūsų gražios ateities dirbę senjorai tikrai to nusipelno.

Na, o pabaigoje paklausiu – ar tikrai man nerūpi jaunimas? Juk ką tik sugalvojau tris verslo įdėjas: kompiuterių specialistui, kirpėjui ir masažuotojui. O jei šitaip kiekvienoje seniūnijoje ar kiekviename didesniame kaime? Man labai svarbu, kad kiekvienas žmogus būtų išgirstas. Nėra mažų ar didelių problemų. Jei žmogui kylą vienokių ar kitokių klausimų į juos visus turi būti atsakyta. Aš to sieksiu.

Balsuokite už mane! Mano numeris sąraše – 9.

Kandidatas į Pasvalio r. tarybos narius Saulius Kazilionis

Kovo 3 dieną balsuokite už mus savivaldos rinkimuose!

VIENINGAS TIKSLŲ SIEKIMAS PASVALIO KLESTĖJIMO GARANTAS!

2019 m. kovo 3 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 34 RINKIMŲ BIULETENIS

Politinė reklama. Apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.UAB „XXX“, Užs. XXX.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 33 ISSN 2538-8274 Tiražas 6000 egz.

Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 343

1. Trinskienė Neringa 2. Jovaišienė Jūratė 3. Matulienė Nijolė 4. Janušis Remigijus

5. Linkevičius Vladas 6. Trepekūnas Vygintas 7. Mitkienė Eglė 8. Kvedarienė Kristina

9. Kazilionis Saulius 10. Kvedaras Gytis 11. Skaparienė Vitalija 12. Palilionienė Kristina

13.Bieliauskaitė Indrė 14. Žilys Vytautas 15. Kiekšienė Vanda 16. Montvilienė Irena

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1/30/2019 11:32:42 PM Redaktorius Neringa Trinskienė Tel. +37061848360, el. paštas: neringa@pasvalys.lt Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.

bendras2019.indd 1