Issuu

Balsuokite už sąrašą nr.

Panevėžio kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 30

jiems paskaitas apie pastatų energinį efektyvumą ir energijos taupymą bendrijose, Panevėžio kolegijos Aukštaitijos savišvietos akademijoje, ir žinau, kaip jiems svarbu, kai skatinamas jų užimtumas.

Ateities Panevėžys – klestintis ir draugiškas miestas, kuriame dominuoja palanki verslo ir veiklos aplinka, saugu, yra galimybė dirbti, mokytis ir tobulėti. Tokią Panevėžio viziją mato LVŽS iškeltas kandidatas į šio miesto merus Kęstutis Lukoševičius, savo veiklą grindžiantis penkiais darnumo veiksniais: darnaus žmogaus, darnios visuomenės ir aplinkos, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valdymo. Pakalbėkime apie tai. – Kęstuti, Jūsų, kaip kandidato į Panevėžio miesto merus, programoje vienas iš deklaruojamų veiklos veiksnių yra „Darnus žmogus“. Ką tai reiškia panevėžiečiams? – Tai siekis stiprinti šeimą, suteikti vaikams galimybę realizuoti save, ugdyti geriausius savo talentus. Čia didžiulis ugdymo, švietimo vaidmuo: svarbu užtikrinti popamokines veiklas, ypač tiems gabiems vaikams, kurie geba lankyti ir ne vieną ar net ne du būrelius. Juos, manau, būtų galima iš dalies finansuoti ir savivaldybės lėšomis. Panevėžio miesto savivaldybė socialinėms reikmėms perka būstus. Manau, savivaldybė juos galėtų skirti ne tik socialiai remtiniems žmonėms, tačiau ir jauniems specialistams, ypač tų specialybių

ISSN 2538-8274

Kęstutis Lukoševičius. LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr.

atstovams, kurių trūksta Panevėžyje. Tai paskatintų juos atvykti. Savivaldoje plėtodami kompleksines paslaugas jaunoms šeimoms ir specialistams, padėdami jiems įsikurti ar persikvalifikuoti, taip pat ugdysime darnų žmogų. Į „darnaus žmogaus“ sąvoką įeina ir sveikos gyvensenos skatinimas, aktyvaus laisvalaikio ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus bei specialiųjų poreikių turintiems žmonėms užtikrinimas, savišvieta.

Labai vertinu aktyvų laisvalaikį gamtoje su savo šeima. Žiemą – slidės, vasarą – dviračiai. Gera pabūti kartu su žmona, dukra, sūnumi. Ir sveikatai – didelis pliusas. Norėčiau, kad tą patį kuo dažniau pajustų kiekviena panevėžiečių šeima, kad būtų sveiki ir laimingi senjorai. Sveiką jų gyvenseną aktyvintų viešosiose ervėse įrengtas sporto inventorius, nauji dviračių takai. Mano planuose yra ir tai. Bendrauju su aktyviais senjorais, skaitau

– Sakot, kad, būdamas meru, didelį dėmesį skirtumėte jaunų specialistų aprūpinimui būstais. Ar esate pasidomėjęs, kokių specialistų labiausiai trūksta Panevėžyje? – Esu pasidomėję. Labiausiai trūksta inžinierių mechanikų. Tai ir mano specialybė. Apmaudu, bet Panevėžyje jų ruošiama vis mažiau. KTU Panevėžio filialas jau antrus metus nebepriima pirmakursių. Žmonių, kurie išmano mašinų technologijas ir gamybą, nepakanka. Darbdaviais tapę mano buvę studentai ateina ir prašo: „Duokit mums inžinierių, duokit technologijų studijų srities specialistų.“ Jie jau nebesako, kad reikia būtent mechanikų. Deja. Į technologijų studijų programas tesurenkama 50–60 proc. studentų. Valstybės finansuojamos vietos lieka net neužimtos. Sunku mokytis. Ką daryti? Motyvuoti jaunimą rinktis paklausias specialybes. Kaip? Pirmiausia, patraukliu būsimu atlyginimu, taip pat – patraukliais pavyzdžiais, jauniems specialistams skirtomis iniciatyvomis. – Kuo konkrečiai šioje situacijoje gali prisidėti miesto savivaldybė? Ką planuojate nuveikti, kad jaunimas atvyktų į Panevėžį, čia dirbtų, gimdytų vaikus, kad nebūtų uždaromos mokyklos?

Tęsinys 2 psl.

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kęstutis Lukoševičius. LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr.

Tam, kad jauni žmonės grįžtų, turime parengti kompleksinę programą. Pirma, privalome skatinti darbdavius, kad jie mokėtų ne provincialų, bet oresnį, konkurencingą atlyginimą. Antra, turime didinti vaikų darželių patrauklumą ne tik renovuotais pastatais ar atnaujintu interjeru, bet ir vaikų šiuolaikišku ugdymu. Trečia, turime atsigręžti į laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), kur mokesčiai darbdaviams palankesni. Turiu minčių, kaip paskatinti darbdavius ateiti būtent į mūsų LEZ, ir apskritai, kaip sukurti naujų darbo vietų panevėžiečiams. Viena tokių idėjų – mokesčių, kuriuos nustato savivaldybė, sumažinimas. Antai, sumažinti verslo liudijimo mokesčius veiklos sritims, kurių rinkoje jaučiamas skygius. – Kuo gali prisidėti miesto savivaldybė, kad žmonės norėtų dirbti ir užsidirbti? Koks Jūsų požiūris į gyvenančiuosius iš pašalpų? Kaip reikėtų mažinti socialiai pažeidžiamų žmonių priklausomybę alkoholiui? – Savivaldybės galios nedidelės, bet jos yra. Pavyzdžiui, socialinės paramos funkcija yra viena pagrindinių savivaldos funkcijų. Pateiksiu gyvenimišką pavyzdį iš savo patirties. Būdamas dekanu, vienam studentui skyriau 20 eurų už dalyvavimą konferencijoje ir dėl to šeima nebegavo socialinės paramos, nes pajamos viršijo minimaliąsias. Blogai. Šiandien pozicija neteisinga, nes jei šeimos minimalios pajamos viršija vos 1 euru, parama nubraukiama. Kita vertus, manau, reikia skatinti žmones dirbti, o ne gauti pašalpas. Mums nereikia skatinti valstybės išlaikomų žmonių. Šioje srityje turėsime padaryti labai daug. Čia jau tikrai reikės naujosios savivaldybės tarybos inicia-

tyvos tobulesnei tvarkai parengti. Skaudi gyvenimo rakštis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Manau, kad turėtume daugiau dėmesio skirti jaunajai kartai. Pasiekti, kad jaunimas alkoholį vartotų saikingai yra kur kas lengviau, nei gydyti priklausomybę alkoholiui. Užimtumo didinimas, sveikos gyvensenos mokymas, blaivių renginių skatinimas (savivaldybė turi galimybę tai padaryti) – yra tos priemonės, kurios labiausiai paveikios. Taip pasieksime daugiau nei įvairiais draudimais ar baudomis.

krina ori senatvė. Žmogus turėtų savo kambarį, savo patarnavimus, dirbtuves, kur galėtų pabendrauti, megzti, piešti, nerti. Sutikite – gyvenimo kokybė būtų visiškai kita. Žinau ne vieną daugiabučiuose gyvenantį senjorą, kuris jau sunkiai beišeina į kiemą, socialinių paslaugų darbuotojai juos aplanko retai. Neabejoju, kad savarankiško gyvenimo idėja jiems praskaidrintų vienatvę, suteiktų vilties, todėl pasisakau už jos įgyvendinimą, numatant finansavimą atskira savivaldybės biudžeto eilute.

– Esate minėjęs, kad Panevėžys yra vienas iš paskutiniųjų nesusitvarkiusių šalies miestų. Ką turėjote mintyje? – Autobusų stotį. Vizija – stotis miesto centre, „atsisukusi“ į Savanorių g. 12 namo fasadą, o sovietmečio pastatas būtų skirtas Verslo konsultaciniam centrui, dviračių nuomai, miesto svečiams trumpai praleisti laiką ir gauti informaciją, ką Panevėžyje galima įdomaus nuveikti. Manau, kad šis klausimas bus išspręstas gavus finansavimą iš Darnaus judumo programos, dalį lėšų pridėjus savivaldybei. Į miestą ateina dideli „Urban“ projektai. Turiu stiprų norą sutvarkyti Senvagės ir „Ekrano“ marių prieigas, Skaistakalnio ir Parko gatvės parkus. Projektai parengti. Finansavimas yra. Didelis žingsnis šių viešųjų erdvių sutvarkymo link jau žengtas. Tik šiuos, kaip ir gatvių atnaujinimo darbus, tiesiog būtina tęsti. Dar viena problema – apleisti pastatai. Jų Panevėžyje daug. Stengėmės, kad jie būtų nupirkti ar perduoti „Turto bankui“. Vietoj uždarytos „Verdenės“ mokyklos norėta įsteigti savivaldybės butus. Pasipriešino bendruomenė. Bet ten, manau, galima įkurti Savarankiško gyvenimo namus senjorams, kuriems būtų užti-

– Neseniai Panevėžyje atsirado naujas ženklas, kuriame pavaizduotas žmogeliukas su šalmu ir šūkiu „Panevėžys atsinaujina!“ Ar tai jau vyksta realiai? – Deja, kad ne. Todėl ir ūžia visas „feisbukas“, todėl ir šaiposi iš tokio šūkio „internautai“, kad Panevėžys iš tikro neatsinaujina. Per vieną dieną darbai nevyksta. Reikia vizijos, projektų, planų, darbų. Savivaldybėje turėtų būti įdiegta vadybos kokybės sistema. Ji šiandien būtina. Norėčiau, kad, priimant savivaldybės tarybos sprendimus, aktyviai dalyvautų miesto bendruomenių atstovai, kiekvienas sąmoningas panevėžietis galėtų siūlyti savo idėjas miestui, teikti pastabas tiek savivaldybės tinklalapyje, tiek politikų priimamuosiuose ar, sakykim, laiškus įmesdami į specialią mero pašto dėžutę. – Ar Jus tenkintų dabartinė miesto savivaldybės administracinė struktūra? – Nusiskundimų, kad savivaldybėje yra blogai dėl struktūros, nesu girdėjęs. Tad apie galimus pokyčius savivaldybės administravimo struktūroje kalbėti anksti. Tačiau tai, kad bus siekiama efek-

tyvesnės veiklos, visiško „vieno langelio“ principo paisymo, galiu patvirtinti jau šiandien. Savivaldybės viešuosius ryšius matau ne tik kaip priemonę nuolat informuoti visuomenę apie miesto labui nuveiktus darbus, bet ir kaip papildomą instrumentą bendrauti su visuomene, išklausyti jos nuomonę. Darbe labai svarbus ir psichologinis klimatas. Manau, kad gerai darbo atmosferai labiausiai kenkia vadovų smulkmeniškumas. Meras turi vadovauti skyrių vadovams, o ne patiems darbuotojams. Žinoma, meras turi žinoti, ką žmonės savivaldybėje dirba kiekvieną dieną. Galbūt organizuočiau atvirų durų ar kabinetų dienas, kai meras užsuka pas specialistus ir išklauso juos, o ne jų vadovus. Ir būtinai padeda, jei iki šiol jo prašymo, tarkim, pakeisti seną spausdintuvą ar stringantį kompiuterį, niekas neišgirdo. – Kaip manote, koks pagrindinis yra tiesiogiai išrinkto mero uždavinys? – Suburti savivaldybės narius bendram darbui. Apmaudu, kad mūsų politikos senbuviai mato tik kovas tarp partijų, frakcijų ir postų. Mums šito nereikia. Būdamas meru, siekčiau mažinti politinę trintį. Supraskite mane teisingai. Aš neabejoju, kad savo vidumi tiek dabartinė pozicija, tiek opozicija tiki, kad tikrai dirba Panevėžiui. Bet dažnai skiriasi jų žodžiai ir darbai. O taip neturėtų būti. Pasisakau už sąžiningą politiką ir sieksiu, kad po rinkimų savo darbu įrodytume, jog žmonių išrinkta valdžia dirba jiems. Juolab, kad LVŽS Panevėžio skyriaus iškelti kandidatai į tarybos narius yra nauji, degantys optimizmu, tikintys, kad gali pakeisti situaciją Panevėžyje.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs Ignalinos meras, dabar

vienintelis Europarlamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo partiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ragino bendražygius išlikti stipriais bei vieningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tikslas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. Tauta

mums suteikė mandatą, todėl labai svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. LVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjungos skyrių delegatai.

Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seime, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atsakingai vykdo darbų programą, kuri suformuota LVŽS rinkimų programos pagrindu. LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia

per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,

kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato

priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik

ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,

Pradžia 3 psl.

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir

Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,

korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Olgos Posaškovos nuotr.

(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į

šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –

vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ vair „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstymokamos pensijos yra indeksuojamos ir bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“. Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsi-

bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

biausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ

ALEKSANDRA MINAJEVA

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svar-

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NAUDINGA ŽINOTI. Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė PetkevičaitėBitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija traukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja:

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl.

ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, Meras turi uždegti, įtikinti, padėti susitarti. „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir su- patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis ben- Jis neretai lyg mediatorius, padedantis susitrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anks- druomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, da- taikyti, atrasti kompromisus.“ čiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, limi“, – įsitikinusi Neringa. Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų žmokad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, nės prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteVALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS ris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į abejinga procesams, kurie, mano manymu, Seimas yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai VALDYMĄ veda ne prie paties geriausio scenarijaus. panašių raginimų išgirdau keliolika kartų, Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimtinę? visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darbo bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik viežiniasklaidoje, 10 metų savame versle mane ną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė patirtis. ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, Šiuo metu dirbu žemės ūkio ministro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į gimtąjį kraštą ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ patirtį ten, kur jų labiausiai reikia. Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.„Tėvelis Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas karVALĖ MEILŪNIENĖ dinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaresniu mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: tur- oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar švaistau eislabui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais tingas savo įvairove, priglaudžiantis ir vietinius, mo kamščiuose. O svarbiausia – dirbsiu įdojis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. mų ir naudingą darbą. Ir gyvensiu savame apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulp- krašte – kur žemaičiai kietai pabara, kai esi niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigrieb- tūrų, suolelių, daug žalumos. Kuriant namus to vertas, ir tyliai, bet ištikimai myli ir gerbia, davo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas Molėtų rajone labai svarbi ramybė, jaukumas, jei to užsitarnauji“, – pasakojo ji. Kandidatė būtų – tik nepasiduok!“ aplinka, draugiška bendruomenė, žmogiškųjų neslėpė, kad kažkada svajojo gyventi sostiŠį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau išteklių sukūrimas, kad šio miesto nesinorėtų nėje: „Vaikystėje svajojau, kaip studijuosiu vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. keisti į kitą kraštą“, – rajoną apibūdina LVŽS kan- Vilniuje, kaip sukursiu šeimą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo svajonę. Bet bėgant Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Bū- didatė į meres Valė Meilūnienė. tinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ BanJi pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsiradus metams supratau, kad esu gamtos vaikas. džiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinu- daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieni- Su šeima gyvename atokiau nuo centro, kur kų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų niais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtosėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau visada gal- je. Propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tad mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų vojau apie savo kraštą. Čia mano širdžiai mielas, man itin svarbi aplinka, oras, galimybė sporkažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti jaukus, brangus kiekvienas kampelis, kuriame tuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę gyvena ypatingi žmonės, nebijantys iššūkių ir šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, atsakomybės, nestokojantys idėjų. Taip ir pati „Mano vyro pirmoji profesija – politologitu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės nepastebėjau, kaip atsirado vidinis noras ištarti ja. Abu įvairiais gyvenimo periodais esame tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane garsiai ir daryti tai, kas svarbu ne kaip asmeniui, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad bet mums visiems, ateities kartoms. Tai virto atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, realybe – tapau pradedančiąja politike. Šeima kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į paragino būti stipria, nepasiduoti, siekti užsi- viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės brėžto tikslo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sis- žinodami mano charakterio bruožus, įvertino, visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo temai ir siekti naujovių.“ kad esu drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skati- metu devyneri, apie politiką žino daug daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia no kandidatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuo- Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė ti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuožmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiau- suburianti bendruomenę, nepriklausomai nuo kauja: „Po rinkimų važiuosime į Druskininsia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karjeristė, kus ir kaip žmonės pailsėsime“. kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliep- dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, iššūBičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pati. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su kių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės manimi reiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypažmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai aplankysiu vi- tingai daug nerimo pamačiau savo tėčio tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo sas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu apie jų šian- veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi dienos rūpesčius ir ateities vizijas. Stengsiuosi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko kandidatė. Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų iš- pokalbiais ir diskusijomis, bendrai kuriamais imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, girsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo at- projektais įtraukti bendruomenę į valdymą“, – kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O stovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini savo mintimis dalijosi būsimoji Molėtų merė. jei interneto platybėse kažkas nusprendė su ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaBENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per liečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI daugelį metų. Jei jau esi politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie būti draugais“, – atviravo politikė. mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po išvykusius kraštiečius? rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkaTai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedaranbet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, bet tis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris ir nuo visos komandos. Turi sutapti siekiai, atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau stratevisi vienodai turi suprasti tikslus ir uždavigijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš nius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiausia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. Todėl prakiekybinių į kokybinius.“ dėsiu nuo žmonių. Be bendražygių aš esu Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji niekas. Investuotojus pritrauksime ir darbo „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kuvietas sukursime tik atlikę daug namų darbų VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ rortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas galimyVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikinusi, bes. Ūkininkams ir smulkiesiems verslininjaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar kams pagelbėsime tik išgirdę ir įsigilinę į jų problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pa- moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžinin- bėdas.“ kankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, gas ir linkęs padaryti daugiau, nei iš jo reiPasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo kalauja pareiginės instrukcijos. Čia ypatingai žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Tokie tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose reikia iniciatyvumo, kūrybiškumo. Meras žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu benžmonės daug šiltesni, bendravimas daug as- atsakingas, kad projektai gimtų ir judėtų draujantis žmogus, neabejingas tam, kas meniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos pirmyn. Jis yra pagrindinis variklis. Jis ir ko- vyksta aplink mane – pradedant artimiausia ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams mandos lyderis, kuris suburia ir veda pirmyn. bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug

metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“. Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

2 Lietuva keičiasi. Padėkime pasikeisti ir Panevėžiui! 210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Aktualijos LVŽS savivaldoje skatins pokyčius, kaip juos paskatino savo sprendimais nacionaliniu lygmeniu. Daugelį iš jų matote ir jaučiate jūs patys, pavyzdžiui, parama šeimai, kurią LVŽS plėtoja centriniu lygmeniu, užtikrindama „Vaiko pinigus“, gali būti taip pat sėkmingai plėtojama regionuose, suteikiant kompleksines paslaugas šeimoms, gerinant jaunimo laisvalaikio praleidimo sąlygas, padedant šeimai rūpintis senjorais, plėtojant neformalųjį ugdymą, skatinant sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Viskas yra įmonoma, jeigu politinėje sistemoje nelieka vietos korupcijai. Tai ypač svarbu savivaldybėse, kurių biudžetai negali daryti stebuklų, jeigu politinė korupcija apraizgiusi visą aparatą, viešieji pirkimai vyksta neskaidriai, niekas nekontroliuoja jokių sprendimų ir pinigų paskirstymo. Mūsų tikslas, kad tokios sistemos nebeliktų ir visi žmonių pinigai atitektų žmonėms. MIESTO INFRASTRUKTŪRĄ SUDARO NE TIK KELIAI Dažnai savivalda, jos darbo kokybė yra matuojama gatvių ir kelių remonto darbais. Valstybė į žmonių saugų susisiekimą investuoja nuolatos. Savivaldybės raginamos skirti pakankamą

dėmesį kelių priežiūrai, tolygiai paskirstyti remonto darbus ir remontuoti gatves ne tik tose vietovėse, kur gyvena daugiau ar mažiau garsūs politikai bei valdininkai. Tad bendromis valstybės ir savivaldybės pastangomis galima pradėti atnaujinti gatves ir kelius, tačiau tai nėra visuminė miesto infrastruktūra. Kelius pastebime pirmiausiai, tačiau kas rūpinsis apleistais pastatais? Teatrai, kultūros namai, socialinė (pvz., slaugą užtikrinanti, jaunimo užimtumą didinanti, aktyvų gyvenimo būdą skatinanti) infrastruktūra yra tai, kas padaro miestą gyvu. Būtent šitose srityse, kur reikalingas savivaldybės sprendimas infrastruktūrai plėtoti, situacija Panevėžyje yra ledynmečio stadijoje. Sprendimų nėra, kai tuo tarpu kaimyniniai miestai intensyviai rūpinasi miesto visuma, nuo teatrų iki poilsio ir žaliųjų zonų, gyvenamųjų namų ir jų teritorijų. Nei ankstesniems, nei esamiems miesto vadovams nepavyko išjudinti šio sąstingio. Trūko ir vietos valdžios sinergijos su centrine valdžia, ir elementaraus pasitikėjimo – net ir iš privačių investuotojų pusės. Pripažinkim, nelengva apsispręsti investicijų valdymą patikėti savivaldybei, kurios meras nušalintas dėl įtarimų, padarius korupcines veikas, o valdančiajai daugumai priklausančio visuomeninio judėjimo būstinėje daromos kratos. TARP P. URBŠIO IR TEISĖSAUGOS AKIRATYJE ATSIDŪRUSIO MERO GALIME DĖTI LYGYBĖS ŽENKLĄ? Kalbėdami apie miesto nesėkmes, įvykius savivaldoje, turime kalbėti apie asmeninę atsakomybę. Tai, kad Panevėžys – paralyžiuotas, sustojęs jo augimas, apsunkintas sprendimų, reikšmingų miesto ateičiai, priėmimas,

atsakomybę turi prisiimti tie, kurie miestą atvedė į tokią situaciją. Gaila, kad Povilas Urbšys to vengia. Lygiai taip pat vengia žmonių atsiprašyti už tai, kad miesto valdžia, o kartu ir jis su ja, priėmė neskaidrius sprendimus. Galiausiai, jis guldė galvą už žmones, kuriuos atvedė į Panevėžio valdžią. Jie nuvylė panevėžiečių skaidrumo siekį, norą matyti sąžiningai besitvarkančius miesto vadovus, racionaliai naudojamas miesto biudžeto lėšas, pagarbą kiekvienam žmogui. O juk būtent tokie lūkesčiai lėmė, kad per praėjusius rinkimus žmonės pasitikėjo pilietiniu judėjimu „Kartu“, jo suformuotu rinkimų komitetu bei pagrindiniu viso to veidu – P. Urbšiu. Tuomet atrodė, kad šis pasitikėjimas turi tvirtą pagrindą: buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybo (STT) vadovo aura nubalino panevėžiečių prisiminimus apie tai, kaip P. Urbšys kadaise buvo sučiuptas gabenęs kontrabandinę degtinę, o vien prisiminimas, koks korupcijos šleifas lydi konservatorių Vitą Matuzą, skatino ieškoti alternatyvų. Tačiau net ir rasta alternatyva, bėgant laikui, parodė, kad miestiečiai buvo apgauti. Lygiai taip pat, kaip apgauti ir suklaidinti buvo LVŽS nariai, ilgą laiką pasitikėję P. Urbšiu, o galiausiai – jo ne kartą išduoti, skaldyti ir kiršinti tarpusavyje. Vien ko verti tie P. Urbšio inicijuoti skandalai – visi vienaip ar kitaip susiję su Panevėžyje gyvenusiais ar dirbusiais LVŽS nariais, kelti tik tam, kad būtų kompromituojamas Panevėžio LVŽS skyrius ir sau išvalomas kelias į kitus rinkimus. P. Urbšiui pasitraukus iš mūsų frakcijos sužinojome, kad jis anksčiau tai darė ir su kitų partijų atstovais. Suprantama, kad kai nepajėgiama konkuruoti idėjomis, imama konkuruoti skaldant, šmeižiant, bandant kiršinti. Apmaudu pripažinti, kad miesto val-

džia Panevėžį jau antrą kartą išdavė pačiu grubiausiu ir nežmogiškiausiu būdu – švaistė miestiečių lėšas ir darė veikas, kurios miestą vedė į korupcijos šešėlį. Tad būkime atviri – balsavimas už esamą ar buvusias valdžias yra balsavimas už korupciją. Nepamirškite, kad kai kurių politikų iš Seimo noras ateiti valdyti Panevėžio gali būti susijęs su apkaltos grėsme Seime. Jų nuojauta tokia stipri, kad kyla noras pabėgti iš Seimo iki tol, kol nėra prasidėję negrįžtami procesai. Kalbu apie P. Urbšį, kuriam ne tik kaip liudininkui tenka minti STT slenksčius, bet ir Seimo laikinajai komisijai aiškintis, ar jis nedarė spaudimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariams, ar jiems nenurodinėjo priimti galimai neteisėtus sprendimus. Neatmesčiau galimybės, kad Jumis ir rinkimais norima pasinaudoti kaip priedanga, o miestas ir toliau niekaip negalės atsikratyti neigiamų asociacijų su neskaidriomis veikomis. Tikiu, kad Panevėžyje visi išmokome savo pamokas. Labai tikiuosi, kad nauji rinkimai kovo 3 d. į politiką atves sąžiningus politikus, kurie padės miestui atsistoti ant kojų ir konkuruoti su kitais miestais idėjomis ir galimybėmis mūsų krašto žmonėms. Tokius politikus siūlome mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Daugiau nepatikėsime tais, kurie stengėsi prie mūsų šlietis, o vėliau mus juodino įvairiausiais būdais, kūrė nebūtas istorijas, kurias kurti geba tik atitinkamą, ne visada skaidrią patirtį ir interesus turintys asmenys. Panevėžiečiai nusipelnė geresnės ateities nei tolesnė stagnacija ar nesibaigiantys korupcijos skandalai mieste. Esu įsitikinęs, kad rūpestingai ir sąžiningai tvarkantis Panevėžys gali atsidurti vienose gretose su kitais miestais, kad ir Kaunu ar Klaipėda. Verskime naują Panevėžio istorijos lapą – pokyčių lapą.

„KARTU“ PASUKO KARTU SU KORUPCIJA Net ir negyvenant Panevėžyje buvo galimų korupcijos pasireiškimo požymatyti, kad abejonės faktinio Panevė- mių Panevėžio savivaldybėje ir jos konžio mero P. Urbšio (buvusio LVŽS frak- troliuojamose įmonėse viešai komentacijos nario) ir jo paskirto mero Ryčio vo P. Urbšys, dar ne per seniausiai pats Mykolo Račkausko valdymo skaidrumu kvietęs panevėžiečius jungtis į jo antipanevėžiečiams pradėjo kilti netru- korupcinę koaliciją. Pamenu, kaip apie kus po rinkimų. Palyginti nedideliame STT pateiktus duomenis diskutavome ir mieste sunku nuslėpti vykdomus vie- LVŽS frakcijoje Seime, bandydami įspėti šuosius pirkimus, jų laimėtojus, su lai- tuomet dar savo kolegą P. Urbšį, jog STT mėtojais susijusius gimines. Paprastai analizė rodo didžiules korupcinio pobūna sunku patikėti iš lūpų į lūpas per- būdžio problemas, kurių jo suburtam duodamais pasakojimais. Ypač, kai tie judėjimui nepavyksta išspręsti. Tuomet pasakojimai – apie tos pačios frakcijos pokalbis baigėsi kaip ir įprastai – Povilas narį, kuriai priklausai ir tu. puolė kaltinti visus, pradedant frakciKur kas rimtesnio signalo – 2018 m. jos vadovu ir baigiant STT, tačiau jokiu kovą pasirodžiusio STT vertinimo, ku- būdu ne save, kaip tą, kuris judėjimą riame buvo analizuojama korupcijos „Kartu“ atvedė į valdžią Panevėžyje. Kaip pasireiškimo rizika Panevėžio miesto vėliau paaiškėjo, skaitant STT analizę lysavivaldybėje, jau buvo neįmanoma dėjusi bloga nuojauta, kad situacija gali negirdėti. Tačiau, ar jį norėjo išgirsti P. baigtis ir kratomis bei pareikštais įtariUrbšys? Jis į STT pareigūnų pastabas at- mais, deja, pasitvirtino. sakė vaizdingais posakiais nacionalinei STT tyrimas atskleidė skaidrumo stožiniasklaidai. ką: švaistomi mokesčių mokėtojų pini„STT Panevėžyje užsiima dulkių kė- gai ir korupcijos šešėlis limu <...> jaučiasi politikavimo kvapeVis tik P. Urbšio kaip „politikavimas“ lis“, – taip STT pareigūnų pastabas dėl pasmerkta STT analizė atskleidė daug

tiek savivaldybės, tiek ir jos įmonių pa- autobusų parkas“ vykdė naujo „N1“ kadarytų pažeidimų. tegorijos keleivinio furgono pirkimą, kuAntai, UAB „Panevėžio autobusų par- riame dalyvavo vienintelis dalyvis – UAB kas“, nesilaikydama teisės aktų reikalavi- „Kredora“, kurios 23 300 Eur pasiūlymas mų, neatlikusi nustatytų viešųjų pirkimų buvo pripažintas laimėjusiu. Specifikaciprocedūrų, 2017 m. įsigijo 8 naudotus ja buvo pritaikyta konkrečiai automobiautobusus, kurių vertė – 58 000 Eur. Šio lio markei ir tas automobilis gamintojo pirkimo metu įmonė raštu apklausė tik 1 tinklapyje nurodomas kaip vienintelis dalyvį. UAB „Panevėžio gatvės“ elgesys toks savo klasėje. Taigi laimėtojas kitoks panašus – pareigūnai be kita ko nusta- ir negalėjo būti. Viešųjų pirkimų tarnytė, kad ši įmonė pirko asfaltinį vibracinį ba konstatavo, kad automobilio pirkimo volą (naudotą), kurio vertė 32 912 Eur, ir sutartis sudaryta nesilaikant Viešųjų pirvėlgi – įsigijo apklausos iš vienintelio kimų įstatymo reikalavimų, neužtikritiekėjo būdu. Tokie pavyzdžiai rodo, nant nustatytų pirkimų principų laikykad, organizuojant viešuosius pirkimus, mosi ir apibrėžto pirkimų tikslo siekimo neužtikrinama konkurencija, siekiant racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. didesnio tiekėjų skaičiaus dalyvavimo Taip pat STT nustatė, kad nesilaikant pirkimų procedūrose. Konkurencijos Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, nebuvimas lemia ir tai, kad sutartys pa- UAB „Panevėžio gatvės“ galėjo būti sirašomos didesnėmis nei rinkos kaino- panaudota iki 91 tūkst. Eur, AB „Panemis ir tokiu būdu švaistomos mokesčių vėžio butų ūkis“ – daugiau nei 5 tūkst. mokėtojų lėšos. Eur, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ – Yra ir daugiau pavyzdžių, kaip techni- daugiau nei 129 tūkst. Eur. niai reikalavimai, skelbiant konkursus, buvo pritaikomi vienai įmonei. PavyzAgnė Širinskienė, Seimo Teisės ir džiui, STT nustatė, kad UAB „Panevėžio teisėtvarkos komiteto pirmininkė

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. STT: nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, UAB „Panevėžio gatvės“ galėjo būti panaudota iki 91 tūkst. Eur, AB „Panevėžio butų ūkis“ – daugiau nei 5 tūkst. Eur, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ – daugiau nei 129 tūkst. Eur. Nepakankamai užtikrinamas informacijos apie viešuosius pirkimus viešinimas, nepakankamai užtikrinama sutarčių vykdymo kontrolė – dar vienas STT nustatytas Panevėžio savivaldybės darbo trūkumas. STT analizuojant, kaip Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovai ir jų pavaduotojai vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nustatyta, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“ buvo įdarbinti šių įmonių darbuotojų giminės, sutuoktiniai, svainystės ryšiais susiję asmenys. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įdarbinti 5 darbuotojų giminaičiai; AB „Panevėžio butų ūkis“ – 7 darbuotojų giminaičiai. Tiek AB „Panevėžio butų ūkis“, tiek UAB „Panevėžio autobusų parkas“ darbuotojų giminaičius į darbą priėmė nevykdydamos viešų priėmimo į darbą procedūrų, in-

formacija apie laisvas darbo vietas taip pat nebuvo pateikta teritorinei darbo biržai. Tokie „radiniai“ leidžia daryti prielaidą, kad miesto valdžiai, daug kalbėjusiai apie skaidrumą ir kovą su korupcija, realūs darbai, skaidrinant savo veiklą, visiškai nerūpėjo – nebuvo nei savalaikės kontrolės, nei imtąsi prevencijos priemonių, kad korupcijos rizika nepasiektų piko ir neperaugtų į atvirą korupciją. Antikorupcijos komisija taip pat laiku nesignalizavo, kad savivaldybė balansuoja ant trapios korupcijos ribos. Savivaldos lygmeniu, STT įspėjimai, suformuluoti atliktame antikorupciniame vertinime, taip pat liko be atgarsio. Korupcijos rizikos nepripažino ir faktinis savivaldybės vadovas P. Urbšys, nors pripažinimas ir galėjo tapti pirmu žingsniu į pasveikimą. Abejingumas korupcijos požymiams – tai, kas neabejotinai vedė į tą situaciją, kurioje Panevėžys atsidūrė kiek vėliau ir dar vis išlieka šios situacijos įkaitu.

KORUPCIJOS PARALYŽIUOTA SAVIVALDYBĖS VEIKLA Abejingumo korupcijai pasekmių ilgai laukti nereikėjo. Net pusmečiui nepraėjus po STT įspėjimo, kurį buvo galima išgirsti skaitant jau minėtą STT atliktą analizę, STT pareigūnai sulaikė Panevėžio merą R. M. Račkauską, jo patarėją Gintarę Maskoliūnienę bei dar keturis verslo atstovus. Krata mero kabinete truko keturias valandas, penki ginkluoti pareigūnai apsilankė ir judėjimo „Kartu“ būstinėje. Ten taip pat padaryta krata, o Seimo narys P. Urbšys – net du kartus apklaustas kaip liudytojas. Buvęs meras R. M. Račkauskas ir toliau išlieka nušalintas nuo pareigų. Jo nušalinimas tęsiasi nuo pernai metų birželio 21 d. Meras negali realiai vykdyti savo pareigų ir, tikriausiai, negalėtų, net jeigu per žmonių abejingumą ir būtų pakartotinai išrinktas – nušalinimas gali būti pratęstas taip, kaip jis pratęsinėjamas iki šiol. Žinoma, esamas nušalinimas ir stagnacija savivaldybėje merui nėra kliūtis bandyti vėl patekti į valdžią. R. M. Račkauskas savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja visuomeninio rinkimų komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“

sąraše. Šį pavadinimą jis registravo praėjusių metų pabaigoje. Vargu, ar sutapimu galima pavadinti tai, kad Panevėžio miesto savivaldybė iš savo lėšų finansuoja Panevėžyje vykdomą programą, kurios šūkis yra „Panevėžys atsinaujina“. Paradoksas, bet nušalintam merui R. M. Račkauskui šiuo metu yra pateikti įtarimai dėl dviejų sunkių ir dviejų apysunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Vienas iš įtarimų yra būtent dėl galimai neskaidrių ryšių su viešųjų ryšių agentūromis, finansuojant rinkodaros programą „Panevėžys atsinaujina“. Ar ne simboliška, kad panašiu į šį, galimai korupcinį, rinkodaros projektą pavadinimu veikia ir rinkimuose dalyvausiantis komitetas, kurio sąrašuose meras R. M. Račkauskas tikisi pratęsti politinę karjerą? Kokią ateitį Panevėžiui gali padovanoti žmonės, kurių dėka Panevėžio savivaldybė buvo diskredituota ir negali veikti taip, kaip priklausytų – iš esmės prarasti vieneri pilnavertės mero veiklos metai. Kiek per tą laiką galėjo būti, bet nebuvo, padaryta?

Kreipimasis į gyventojus Kiekviena situacija, kokia ji bebūtų apmaudi, gali tapti pamoka ateičiai. Pasimokyti galime ir iš tų klaidų, kurios lėmė esamą situaciją Panevėžyje: skaidrumo stoką, miestiečių interesų išdavystę, neatsakingą mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.

Deividas Labanavičius, LVŽS Panevėžio skyriaus pirmininkas. LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr.

Manęs susitikimuose dažnai klausia, ką reikėtų daryti, kad Panevėžys būtų „gyvas“? Kokį aš įsivaizduoju penktąjį Lietuvos miestą? Miestą, kuris bene labiausiai nukentėjo nuo paskutinio dešimtmečio emigracijos bangos, kuriame nuo seno gilios kultūros, verslo, mokslo, sporto tradicijos. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Panevėžys gali didžiuotis Kauno technologijos universiteto fakultetu bei pui-

kia kolegija, kurioje studijuoja ne tik šios apskrities jaunimas. Čia atvyksta tobulėti jauni žmonės iš visos Lietuvos. Jei nebebus kolegijos, kuri tampriai bendradarbiauja su vietos verslu, neliks specialistų, galinčių dirbti Panevėžiui. Tą pajuto ir daugelis aplinkinių miestų, kuriuose tokios mokymo įstaigos, nespėjusios prisitaikyti prie nuolat kintančių poreikių, turėjo užsidaryti, reorganizuotis. Tai patyrė ir daugelis profesinių mokyklų. Neabejotinai, Panevėžyje labai daug jaunuomenės, bet ką turėtume padaryti, jog šie jauni žmonės norėtų likti dirbti ir kurtis savo gimtajame ar studijų mieste? Pirmiausia, reikalinga patraukli miesto infrastruktūra bei darbo vietos. Jei su darbo vietomis Panevėžyje tikrai nėra didelės problemos, net atvirkščiai – darbo

Akivaizdu, kad reikia stiprinti savivaldybės antikorupcijos komisijos veiklą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą korupcijos prevencijos srityje. Savivaldybė turėtų plėtoti bendradarbiavimą su viešųjų pirkimų tarnyba. Gaila, bet biurokratų lygmeniu ši tarnyba buvo suprantama kaip ta, kuri baudžia padariusius viešųjų pirkimų pažeidimus. Taip nėra. Tai ir prevencinę veiklą vykdanti institucija. Pirmaeilė jos pareiga – patarti, padėti sudaryti sąlygas, kad viešieji pirkimai būtų organizuojami kuo skaidriau. Tad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų tapti vienu pagrindinių pagalbininkių, skaidrinant tiek pačios savivaldybės, tiek jos kuruojamų įmonių viešuosius pirkimus. Panašu, kad ir giminystės ryšiai, nepotizmo grėsmė savivaldybės įmonėse turėtų būti įvertinti. STT tam turi analitinius įrankius – analitinę žvalgybą – kurios įžvalgos ir patarimai leistų apsisaugoti nuo situaci-

jų, kai savivaldybė ar jos įmonės tampa giminaičių įdarbinimo padaliniais. Be abejo, svarbus ir interesų deklaravimas, nusišalinimo tada, kai yra interesų konfliktas, užtikrinimas. Savivaldybėje, kurią jau ne pirmą kadenciją krečia korupcijos skandalai, reikėtų pagalvoti apie antikorupcijos specialistų įdarbinimą. Jais, pavyzdžiui, galėtų būti į užtarnautą poilsį išėję specialiųjų tarnybų pareigūnai. Juo labiau, kad tokia praktika jau pasiteisino kitur, pavyzdžiui LVŽS sprendžiant korupcijos prevencijos problemas ministerijų lygmeniu.

jėgos nuolat trūksta, tai dėl infrastruktūros ir miesto patrauklumo yra kur pasistiebti. Ne paslaptis, kad pažintis su vietove prasideda nuo atvykimo į ją. Apie miestą atvykstantieji sprendžia iš to, kaip ir kuo miestas juos pasitinka. Man dažnai tenka važiuoti į Panevėžį ar iš jo autobusu. Sutemus išlipti (nors ir pačiame miesto centre esančioje) stotyje – labai nejauku. Manau, kad tai paskutinė TOKIA Lietuvoje likusi stotis. Daugelį metų ji kėlė daugybę diskusijų ir ginčų, tačiau Panevėžio autobusų stotis tebestovi vis dar tokia pati, jau daugiau nei 50 metų. Kaip ir pastatas-„monstras“, tuščiomis „akimis“ stūksantis miesto centre, tiesiai priešais Panevėžį garsinantį Juozo Miltinio teatrą. Panevėžys – Aukštaitijos kultūros cen-

tras. Jame nuolat vyksta įvairūs renginiai, koncertai, festivaliai, parodos, plenerai. Ypač šį miestą visoje Lietuvoje garsina J. Miltinio teatras. Pamenu, kaip su mama nors kartą per mėnesį važiuodavome iš Ukmergės į Panevėžį „pasikultūrinti“. Norisi tikėti, kad taip bus ir toliau. Kad daugelis aukštaičių, vietoj Vilniaus, rinksis Panevėžio kultūrinį gyvenimą. Juk jis yra savitas, gal ne toks „nublizgintas“, bet – ne mažiau įdomus. Tenka konstatuoti, kad Panevėžys liko vienintelis Lietuvos miestas, kuriame nėra įsteigtų seniūnijų, t. y. miesto valdžia yra labiausiai atitolusi nuo gyventojų. Juk gyventojai ir jų bendruomenės pirmiausiai pagalbos ir paramos kreipiasi į seniūniją, nes ji yra toje teritorijoje ir žino visas bendruomenės bėdas bei

Jūs, šio laikraščio skaitytojai, galite prisidėti prie antikorupcinių iniciatyvų kūrimo. Jūsų idėjų lauksime el. paštu: lvzspaneveziomiestas@gmail.com Skaidrinkime Panevėžį!

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

problemas. Tik dirbdami kartu, ranka rankon bendruomenė su vietos valdžia, gali pasiekti puikių rezultatų, tenkinančių ir vienus, ir kitus. O dabar, kilus bet kokiai problemai, gyventojai turi kreiptis tiesiai į miesto savivaldybę. Juk ši įstaiga viena, o gyventojų daug, tai ir kyla įvairių nesusipratimų, nesusikalbėjimų. Kaip kad nutiko ir su vaikų žaidimų aikštelėmis – daugiabučių bendrijoms buvo liepta pačioms jas prižiūrėti ir sertifikuoti arba atsisakyti jų. Taigi, daugelis taip ir padarė – būtent atsisakė vaikų žaidimų aikštelių. Kodėl nebuvo galima sutarti su vietos bendruomenėmis, kad visi susitelktų aikštelių atnaujinimui, o ne išardymui? Juolab, kad pinigų įmanoma gauti ne tik iš savivaldybės, bet ir iš įvairių Lietuvoje veikiančių fondų. Tačiau griauti visada lengviau, nei statyti... Pramonę vystyti mieste yra patogu, bet žmonėms, gyvenantiems šalia pramonės – nepatogumų daugybė. Kiek buvo kalbėta, prašyta miesto valdžios dėl pramoniniame rajone gyvenančiųjų taršos sąlygų peržiūrėjimo, niekaip nepavyksta išspręsti gyventojus kamuojančio oro užterštumo, sunkiasvorių automobilių judėjimo gatvėje problemų. Galiausiai paaiškėjo, jog toje teritorijoje gyvenamųjų namų net neturėjo būti. Bet jie yra. Žmonės juose gyvena po 20–30 metų, augina vaikus ir nuolat kenčia diskomfortą. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui tuo, jog Panevėžio „veidas“ pra-

dėjo keistis, nors ir labai lėtai. Taisomos gatvės, renovuojami ir statomi nauji infrastruktūros objektai. Renovacijos laukia (reikia tikėtis, jog sulauks) ir dalis Panevėžio mokyklų, kuriose yra ir, ti-

K. Lukoševičius įsitikinęs, kad šiandien – ta diena, kada į Panevėžio duris beldžiasi svarbūs teigiami pokyčiai. Jie prasidės su nauja miesto tarybos karta, kuri daugiau nebeleis merdėti miestui, atliks savo pareigas sąžiningai ir nedarys miestui gėdos, bus atspari korumpuotiems ir nesąžiningiems veiksmams, miestui ieškos ir ras tik geriausius sprendimus. Kandidatas į merus pastebi, kad dėl kai kurių asmenų neveiksnumo Panevėžys vis dar lieka „paraštėse“, nors kiti Lietuvos miestai ir miesteliai sugebėjo racionaliai investuoti europinę paramą, susitvarkė ne tik svarbiausius objektus, bet ir didžiąją infrastruktūros dalį. „Miestui dar vis trūksta ne tik kūrybingų idėjų, bet ir aktyvaus bendradarbiavimo su bendruomenėmis, trūksta lyderystės, komandinio darbo ir žinių. Bene didžiausią įtaką Panevėžio stagnacijai turi dabartinių miesto lyderių krizė, korupcijos skandalai mieste, dėl kurių nukenčia sąžiningai miestui pasiruošę dirbti žmonės“, – sako K. Lukoševičius ir teigia esąs optimistas. „Dabar atėjo laikas su naujais žmonėmis įgyvendinti prasmingus ir laukiamus projektus“, – sako jis.

kiu, bus mokinių. Tačiau dar liko daug neišspręstų arba net nesprendžiamų, gyventojus nuolat kamuojančių, problemų. Vienas tokių skaudulių – mašinų stovėjimo aikštelės prie daugiabučių

Seimo narė Guoda Burokienė. LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr.

„Populistinėmis idėjomis niekada negyvenau ir negyvenu. Noriu tapti veržlių pokyčių Panevėžyje dalimi. Visada mąstau ir planuoju, kaip įgyvendinti kiekvieną idėją. Visą gyvenimą esu mokytojas ir kūrėjas. Mokau studentus ir pats gilinu savo kompetencijas. Visada žiūriu į priekį, į ateitį. Į praeitį nesistengiu žvalgytis. Esu tikras: geriau iš naujo daryti, kurti ir mokyti, mokytis. Svarbiausia savybė – atvirumas ir nuoširdus darbas“, – paprašytas trumpai save apibūdinti, sako LVŽS deleguotas kandidatas į Panevėžio miesto merus Kęstutis Lukoševičius. ATEINA POKYČIŲ METAS

Anot kandidato į merus, neturi būti abejojama, ar miestui reikia tvarkymo projektų. Miestiečiai laukia pokyčių ir jiems nebeužtenka tik kelių sutvarkytų gatvių. Panevėžiečiams reikia atnaujintų erdvių, taip pat reikia naujų, kurios leis propaguoti ne tik sveiką gyvenseną, bet ir užsiimti savišvieta, turtinti save

Kreipimasis į gyventojus geromis emocijomis, kultūra ir menu. „Šiandien galime atsispirti nuo vadinamosios „Urban“ – integruotosios teritorijos vystymo – programos, į kurią patektų naujas baseinas, nauji Bendruomenės rūmai ar galbūt Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC). Aš mąstau, jog su panevėžiečiais būtina aptarti idėjas, pavyzdžiui, ar vietoje kino centro „Garsas“ galėtų įsikurti šis šiuolaikiškas centras, kuris Panevėžyje galėtų tapti profesionalaus, kūrybiško ir šiuolaikiško miesto sim-

namų. Iš vienos pusės, savivaldybė kaip ir sudaro sąlygas pačioms daugiabučių bendrijoms spręsti šias problemas, iš kitos – „apaugina“ jas nemažais biurokratiniais, dažniausiai net pertekliniais, reikalavimais. Panevėžys – ne tik Aukštaitijos kultūros židinys, bet ir sportininkų kalvė, kurią anksčiau garsino ir toliau tebegarsina krepšininkų, dviratininkų, futbolininkų bei kitų sporto šakų atstovų pasiekimai. Pagaliau pajudėjo taip laukiama Panevėžio baseino renovacija, kurios jau labai seniai reikėjo miestui. Bet, mano manymu, labiausiai Panevėžys turėtų didžiuotis būtent jaunimu. Man tenka nemažai bendrauti su įvairių mokyklų mokiniais. Jei, prieš keletą metų, paklausus, kur studijuos, jie savo ateitį matydavo Vilniuje ar Anglijoje, tai dabar jau dažniau galima išgirsti „grįšiu“ ar „liksiu“ Panevėžyje. Tačiau šiame mieste dar labai trūksta veiklos jauniems žmonėms, trūksta erdvių, kur jie galėtų rinktis, kurti, tiesiog leisti laiką, nes kol kas tuo rūpinasi tik mokyklos bei kolegija. Man labai patiko matytas Juozo Balčikonio gimnazijos mokinių sukurtas filmas „Tu = Panevėžys“. Jei visi panevėžiečiai taip galvotume ir su ta mintimi dirbtume savo miestui – Panevėžys tikrai klestėtų. O potencialo ir resursų dar yra užtektinai, reikia tik gero šeimininko, kuris norėtų bei mokėtų dirbti gyventojams ir miestui.

boliu tiek regioniniu, tiek nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Esu tikras, kad savo mieste greitai sulauksime naujų vėjų ir kitose srityse, ypač – po ateinančių savivaldos rinkimų“, – mano K. Lukoševičius. UŽ SĄŽININGĄ POLITIKĄ K. Lukoševičius sako, kad Panevėžys pavargo nuo miesto valdžioje besidriekiančio korupcijos ir nusikalstamų veikų šleifo. Jo nestebina, kad gyventojai nusivylę miesto politika ir valdžia. Blogi darbai ir blogi pavyzdžiai, pasak K. Lukoševičiaus, sumenkina skaidriai atliekamus darbus.

TRUMPAS DOSJĖ Kęstutis Lukoševičius – žinomas Panevėžio visuomeninkas, Lietuvos inžinerinės grafikos ir geometrijos draugijos narys, valdybos narys ir viceprezidentas, Panevėžio aukštosios mokyklos fondo valdybos narys, Panevėžio regiono plėtros tarybos narys, AB „Panevėžio energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas, VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“ stebėtojų tarybos narys, Panevėžio miesto savivaldybės taryboje – frakcijos „Mums svarbu Panevėžys“ pirmininkas. Gimė 1963 m. gegužės 2 d. Bernatonių kaime (Panevėžio r.). 1981 m. baigė Panevėžio 6-ąją vid. mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI). 1986 m. baigė KPI studijas ir įgijo

LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr.

inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1986–1988 m. dirbo Panevėžio autokompresorių gamykloje konstruktoriumi. 1987 m. pradėjo dirbti Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio

fakultete (iš pradžių – dėstytoju asistentu, vėliau – lektoriumi). 1997–2003 m. dirbo vadovu draudimo paslaugų sektoriuje ir kitose įmonėse. 2004–2006 m. buvo KTU Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakulteto prodekanu. 2005 m. KTU Informatikos fakultete įgijo informatikos inžinerijos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2006–2014 m. buvo Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanu. Nuo 2011 m. iki šiol – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2014 m. iki šiol – Panevėžio kolegijos Praktinio mokymo centro vadovas.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. „Kaip sugrąžinti žmonių tikėjimą valdžia? Pirmiausia, reikia liautis meluoti, žadėti neįmanomus dalykus. Būkime realistais, kiekvienas dirbkime savo darbą, kaip yra pastebėjęs ir ne kartą sakęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tie darbai turi derėti su miestiečių lūkesčiais ir vertybėmis. Jeigu kažkas su asmens sąžine negerai, jis negali būti politiku, žmonės tai mato ir įvertina“, – teigia kandidatas į Panevėžio merus. K. Lukoševičius tikisi, kad būti geru Panevėžio vadovu jam leis per dvi kadencijas miesto savivaldybės taryboje įgyta patirtis. Jis išskiria ir kelias savo asmenines savybes, kurios per visus šiuos metus jam padėjo išlaikyti žmonių pasitikėjimą: praktiškumas, paprastumas, pagarba žmogui, įsiklausymas ir sveikas užsispyrimas. Kandidatas pasakoja, kad ir dabar, kuomet akivaizdžiai mato, kad savivaldybės taryboje norima priimti nevykusį sprendimą, garsiai pasako, kad tikrai už jį nebalsuos. Pasak K. Lukoševičiaus, jam labiausiai nepriimtina, kad kai kurių tarybos narių žodžiai ir darbai smarkiai skiriasi. Būdamas

meru, jis stengtųsi grąžinti atviras politines diskusijas, kurios būtų grindžiamos aiškiais argumentais ir mažintų politinę trintį tarp pozicijos ir opozicijos. „Dabar diskusijos vyksta sudėtingai, jos nukrypsta į asmeniškumus, dalykiškumo lieka labai mažai. Noriu tai pakeisti“, – sako jis. Už sąžiningą politiką pasisakantis K. Lukoševičius kviečia rinkėjus taip pat sąžiningai ir atsakingai pasirinkti naują Panevėžio valdžią, nesibaiminti naujų veidų LVŽS kandidatų sąraše, nes jie tikrai pasirengę dirbti panevėžiečiams. „Mūsų kandidatai – nauji, tačiau yra savo srities profesionalai, tikri miesto patriotai, turintys ambicingų planų miestui. Aš tikiu, kad su jais, su tokia komanda, galima daug ką pakeisti. Jų tikslas – ne betikslė kova su oponentais, o realūs darbai“, – akcentavo jis. VERTYBĖ – PANEVĖŽIO ŽMONĖS K. Lukoševičius tvirtina, kad Panevėžio gyventojai nori keisti miestą, nori geresnio,

gražesnio ir patogesnio miesto, kuriame galima susikurti geresnį gyvenimą. Jam pačiam teko girdėti daug istorijų, kuomet paprasti žmonės, prašydami pagalbos ar siūlydami idėjas miestui, atsimušdavo į miesto valdžią, kaip į sieną. Pasak jo, viskas yra įmanoma, jei valdžioje bus nesavanaudžiai žmonės, kurie savo paprastais darbais yra įrodę, kad moka, gali ir nori keisti savo aplinką. Net ir išvykusiųjų iš miesto sugrįžimas gali būti įveikiama užduotis miesto valdžiai. Pirmiausia, reikia sutvarkyti miesto socialinę infrastruktūrą, tai būtų paskatas kurti darbo vietas. „Miestas pajus naują kvėpavimą, kai bus stiprinama šeima, kai, ypač jaunam žmogui, čia bus sudarytos visos sąlygos įgyti ir tobulinti kvalifikaciją, sukurti savo namus, gauti oresnį atlyginimą, auginti vaikus, ramia širdimi juos patikėti profesionalams darželiuose, mokyklose, entuziastams popamokiniuose būreliuose“, – sako jis. Kandidatui į merus taip pat didelį nerimą kelia tai, jog Panevėžys sensta, senoliams neužtikrinamas orus ir patogus gyveni-

2 13

mas, kuriame būtų galimybė bendrauti, sportuoti, turiningai leisti laisvalaikį. Jis pastebi, kad dauguma mieste gyvenančių senjorų laiką leidžia vieniši namuose. K. Lukoševičius turi savo viziją, kaip padėti senyvo amžiaus žmonėms. „Žmonės, kurie visą savo gyvenimą atidavė Panevėžiui, dirbo čia, augino vaikus, šiandien yra pamiršti. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad LVŽS pagaliau pavyko pasiekti, kad kiltų pensijos. Dabar atėjo laikas prisidėti ir mums, savivaldoje – turime pasirūpinti mūsų garbiausių miestiečių – t. y. senjorų – oria senatve, turime jiems atiduoti tinkamą pagarbą savo sprendimais, nukreiptais į juos“, – sakė jis. K. Lukoševičius jau dabar gerai pažįstamas miesto senjorams – jis jiems skaito paskaitas, bendrauja miesto gyvenimo temomis Aukštaitijos savišvietos akademijoje, įkurtoje Panevėžio kolegijoje. Ten senjorai mokosi kalbų ir meno, muzikos terapijos, sveikos gyvensenos ir kitų dalykų.

Mieli panevėžiečiai, Esu Kęstutis Lukoševičius, Jūsų kandidatas į Panevėžio miesto merus. Gimiau ir augau Panevėžio krašte. Į gimtinę sugrįžau po 5 metų studijų Kauno politechnikos institute. Tapęs diplomuotu inžinieriumi mechaniku, savo karjerą pradėjau Panevėžio autokompresorių gamykloje. Vėliau mane gyvenimas nuvedė į pedagoginį darbą, vadybą, informatiką, tačiau ir toliau likau ištikimas Panevėžiui. Čia kūriau ir profesinį, ir asmeninį gyvenimą. Dėstydamas studentams ir pats sėmiausi žinių – Kauno technologijos universitete tapau informatikos inžinerijos magistru.

DARNUS ŽMOGUS

Socialinis orumas Jaunimui – pagalba kuriant ir įsikuriant, neįgaliesiems ir senjorams – daugiau galimybių dalyvauti socialiniame visuomenės gyvenime: pagal specialias programas jaunimo skatinimas įgyti paklausias Panevėžyje profesijas, padėti jiems persikvalifikuoti, jauniems specialistams suteikti savivaldybės būstus; Trečiojo amžiaus universiteto, Aukštaitijos savišvietos akademijos, įvairių draugijų ir asociacijų veiklos aktyvinimas ir rėmimas pagal atskiras programas, skatinant senjorų ir neįgaliųjų saviraišką ir didesnį įsitraukimą į bendruomenę. PRASMINGAS LAISVALAIKIS Aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimas: „taip“ – judėjimui ir sportui, „ne“ – svaigalams ir kvaišalams: naujų dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas, senesniųjų modernizavimas, naujų sporto ir vaikų žaidimo aikštelių kūrimas, krepšinio aikštelių daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose sutvarkymas; jaunimo užimtumo didinimas, švietėjiškos veiklos, bendradarbiaujant su

Būtent studentai mane paskatino tapti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu. Priėmiau šį iššūkį atvira širdimi ir gerų ketinimų vedinas. Esu dėkingas panevėžiečiams, kurie manimi patikėjo. Esu dėkingas ir Lietuvos ir valstiečių sąjungos Panevėžio skyriui, kuris manimi tiki ir deleguoja tapti kandidatu į Panevėžio miesto merus bei suteikia garbę vesti visą sąrašą į savivaldybės tarybą. Aš tikiu, kad Lietuvoje prasidėję geri pokyčiai jau pasiekė ir Panevėžį. Mums būtina tęsti valstybės mastu pradėtus gerus darbus, kuriuos esu pasiryžęs

Nacionaline smulkaus verslo ir kitomis susijusiomis asociacijomis, draugijomis ir organizacijomis skatinimas, mieste vykstančių viešų renginių, kuriuose nevartojamas alkoholis, skaičiaus didinimas. SAUGI SVEIKATA Aukštesnio lygio sveikatos priežiūra: kokybė, prieinamumas, atsakinga ligų prevencija – laiku ir visiems: eilių miesto poliklinikoje mažinimas, tobulinant pacientų registracijos pas specialistus tvarką.

Darni visuomenė ir aplinka MIESTĄ PUOSELĖJANTI AKTYVI BENDRUOMENĖ Savivaldai ir bendruomenėms Panevėžyje – visada pakeliui: bendrų sprendimų miesto visuomenės labui priėmimo sistemos patvirtinimas, patariamųjų tarybų, vietos veiklos grupių stiprinimas; aktyvesnių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų skatinimas dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, aptariant itin aktualius panevėžiečiams klausimus.

įgyvendinti kartu su visais geros valios man brangaus miesto gyventojais. Mane visa širdimi palaiko mylima žmona Gita, studentė dukra Rugilė, gimnazistas sūnus Kipras. Sniegingą žiemą visa šeima džiaugiasi mūsų kraštu. Žiemą su slidėmis praleidžiame daugelį savaitgalių. Vasarą daug keliaujame ir dviračiais. Kartu dažnai diskutuojame, svarstome, generuojame idėjas. Mane traukia žvejyba, knygos ir mokymasis visą gyvenimą. Galbūt todėl ėmiausi dėstytojo darbo, kurį laikau savo gyvenimo būdu.

Ir darbe, ir gyvenime esu realistas. Žodžio žmogus. Jei pažado išpildyti negaliu, nežadu. Juk mes jau pavargome nuo politikų nerealių pažadų, ar ne? Neabejoju, kad su šiais rinkimais Panevėžys taip pat įžengs į svarbių pokyčių etapą. Kandidatuoti į Panevėžio miesto merus mane padrąsino būtent LVŽS, nors, kaip ir anksčiau, esu nepartinis žmogus, pasirengęs kuo daugiau nuveikti Panevėžiui ir jo žmonėms. Nuoširdžiai Jūsų – Kęstutis Lukoševičius

PATRAUKLI APLINKA Švarus oras ir žemė – švarus ir patrauklus gyventi bei dirbti Panevėžys: mažesnio energijos suvartojimo ir mažesnio CO2 išmetimo skatinimas, didesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas; Skatinimas itin taršių šildymo sistemų modernizavimą pagal aplinkosaugos reikalavimus sukurtomis specialiomis programomis, šiuolaikiškų šildymo prietaisų gyvenamuosiuose namuose įrengimo skatinimas. SAVANORIŠKA PAGALBA Savanorystė – kaip pati geriausia galimybė padėti kitiems, realizuojant savo gabumus ir įgyjant naujos patirties: įvairių asociacijų organizuojamų specialių mokymų miesto bendruomenėms apie darnios bendruomenės ir saugios aplinkos kartu su „Saugios kaimynystės“ grupe kūrimą Panevėžyje skatinimas; savanoriškos dviračių sporto plėtros Panevėžyje skatinimas, siekiant išugdyti aktyvesnę, sveikesnę visuomenę, nuo pačių jauniausių dviratininkų iki senjorų ir dviratininkų mėgėjų bei neįgaliųjų.

Darnus švietimas ir kultūra KOMPETENCIJŲ UGDYMAS Išskirtinis dėmesys – neformaliam vaikų ugdymui, pagalba paaugliams, pasirenkant naudingas Panevėžiui profesijas: idėjos „Visos dienos mokykla“ įgyvendinimas, mokinių popamokinės veiklos skatinimas; profesinio orientavimo mokyklose skatinimas, profesinio ir aukštojo mokslo propagavimo aktyvinimas, specialių konferencijų ar kitų renginių profesijoms pristatyti mokymosi įstaigose rėmimas. GALIMYBĖS SAVIRAIŠKAI Kultūros plėtros, gyventojų saviraiškos ir bendruomeninių kultūros projektų skatinimas: edukacinių programų Panevėžio dailės galerijoje įvairovės skatinimas; Panevėžio kolegijoje organizuojamų spalvų terapijos daile, dekotaryvinių medžio dirbinių dizaino, medžiagų ir technologijų bei kitų užsiėmimų prieinamumo panevėžiečiams skatinimas.

2 14

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

NAUJI TALENTAI Siekis patenkinti gabaus jaunimo poreikius: jaunimo mokymosi profesinėse ir aukštosiose mokyklose skatinimas, iš miesto savivaldybės biudžeto atskira eilute skiriant specialias stipendijas už puikų mokymąsi ir nepriekaištingą elgesį; praktikos konkrečiose įmonėse bei Užimtumo tarnybos organizuojamų kursų lankymo skatinimas, suteikiant galimybę rasti pirmąjį darbą ir pradėti savo karjerą.

Darni ekonomika MĖGSTAMAS DARBAS Žalia šviesa – smulkaus verslo plėtrai, skatinant kurti naujas darbo vietas, mažinant biurokratinę naštą ir taikant lengvatas: bendradarbiavimo su Nacionaline smulkaus ir vidutinio verslo asociacija stiprinimas, kviečiant dalyvauti verslui svarbių sprendimų savivaldybės taryboje priėmimo procedūrose;

INFORMUOTA VISUOMENĖ verslo atstovų įsikūrimo Panevėžio LEZ aktyvinimas, infrastruktūros plėtra, vietos rinkliavų peržiūra. NAUJOVĖS VERSLUI Verslui Panevėžyje įsikurti – daugiau vietų: apleistų pastatų mieste problemos sprendimas, skatinant verslo atstovus juose imtis konkrečios veiklos; ekonominės veiklos įvairovės Panevėžyje skatinimas, bendradarbiaujant su tokiomis organizacijomis kaip „Versli Lietuva“, jos bendradarbystės centru „Spiečius“ ir kt. IŠVYKUSIŲJŲ SUGRĄŽINIMAS Į užsienį ar kitus šalies didmiesčius išvykusių panevėžiečių skatinimas sugrįžti, sudarant sąlygas įsikurti, dirbti ir likti gyventi Panevėžyje: savivaldybės iniciatyva Vyriausybės lygiu iškeliant klausimą dėl sugrįžusiųjų į regionus integracijos programos patvirtinimo;

DEIVIDAS LABANAVIČIUS: „ATSIMENU KIEKVIENĄ PANEVĖŽIETĮ“

Aš, kaip ir daugelis iš Jūsų, daug metų ieškojau atsakymo į klausimą, kuo aš noriu būti šiame mus supančiame pasaulyje. Deividas LABANAVIČIUS, LVŽS Panevėžio skyriaus pirmininkas Būdamas penkerių svajojau tapti statybininku, nes augau stebėdamas per langą, kaip statomi penkiaaukščiai namai Kniaudiškių mikrorajone. Žaidimų aikštelės kieme nebuvo, tad mano žaidimo aikštele tapo statybų aikštelė. Gaila, bet šiai dienai, situacija kai kuriuose Panevėžio miesto daugiabučių kiemuose labai panaši – daugelyje kiemų vis dar nėra atnaujintų žaidimo aikštelių, kuriuose mažieji panevėžiečiai galėtų saugiai leisti laiką su tėvais, broliais ar kiemo draugais. Dabar vietoj lauko žaidimų daugelis vaikų renkasi kompiuterinius žaidimus namuose, dėl ko jie nesivysto fiziškai ir dargi gadina savo akis. Todėl mano tikslas – atnaujinti visas žaidimų aikšteles Panevėžio mieste ir skatinti vaikus bei jų tėvelius aktyviai leisti laisvalaikį! Paauglystėje visą savo laisvalaikį leisdavau su kiemo draugais mėtydamas kamuolį į prie namo stovintį pasvirusį krepšį ir tikėjau, kad tapsiu geriausiu Panevėžio krepšininku ir žaisiu už miesto komandą. Tąkart kito pasirinkimo neturėjau, nes „Šaltinio“ vidurinė mokykla, kurioje mokiausi, stadiono neturėjo. Būdami moksleiviais negalėjome žaisti nei futbolo, nei bėgioti. Nepatikėsite, tačiau jis atsirado tik man baigus mokyklą. Nors ši mokykla dabar gali džiaugtis jaukiu stadionu, to negalima pasakyti apie dalį kitų Panevėžio mokyklų, kai tuo tarpu kiti Lietuvos didmiesčiai sparčiai atnaujina sportui skirtą ugdymo įstaigų infrastruktūrą. Negalime toliau leisti, kad mokyklų sporto aikštynuose būtų krepšinio stovai be lankų, o futbolo aikšte-

DEIVIDAS LABANAVIČIUS

lės skirtos tik šunims vedžioti ar automobiliams statyti. Todėl pasirūpinsiu, kad visos Panevėžio mokyklos atsinaujintų savo sporto zonas ir sudarytų galimybes sportuoti įvairias sporto šakas moksleiviams ir aktyviai leisti laisvalaikį panevėžiečiams! Baigęs vidurinę mokyklą ir tapęs KTU Panevėžio instituto studentu, toliau aktyviai žaidžiau krepšinį, tačiau tuomet jau žinojau, kad profesionaliu krepšininku netapsiu. Mano visos mintys ir pastangos buvo nukreiptos į studijas ir savęs tobulinimą gimtajame mieste. Džiaugiuosi, kad tuomet studijavau Panevėžyje, kur galimybę siekti aukštojo universitetinio išsilavinimo turėjo ir studentai iš viso regiono. Tačiau šiandien jau skaičiuojame antrus metus, kuomet mūsų miesto jaunimas tokios galimybės neturi. Vienintelis jų pasirinkimas yra Panevėžio kolegija, kuri be studijų programų turi puikų Praktikos centrą. Tačiau auštojo universitetinio išsilavinimo siekiantis Panevėžyje mokyklas baigęs jaunimas šiandien yra priverstas tai daryti kituose miestuose, dažnai juose ir pasilieka gyventi, sukuria šeimas, sėkmingai darbuojasi. Panevėžys tampa senstančiu miestu, kuriame sparčiai mažėja jaunimo ir santykinai auga senjorų gretos. Todėl tapęs Panevėžio miesto tarybos nariu dėsiu visas pastangas, kad išvykęs jaunimas būtų suinteresuotas grįžti atgal į savo gimtąjį miestą, kurti savo verslą ar rasti darbo vietą sau pagal įgytą išsilavinimą. Skatinsiu darbo vietų kūrimą, įmonių bendradarbiavimą su jaunimu, lengvindamas mokestinę naštą bei ieškodamas apgyvendinimo galimybių.

sugrįžusių emigrantų konsultacinio centro (pagal Vyriausybės patvirtintą programą) prie Panevėžio savivaldybės įkūrimas.

Darnus valdymas SKAIDRI VEIKLA Panevėžys – ne vieta nepotizmui ar korupcijai: griežtas „ne“ – neskaidriems viešiesiems pirkimams, neatsakingam visų gyventojų poreikiams skirtų lėšų švaistymui: savivaldybės viešųjų pirkimų tarnybos galių, veiklos ir atsakomybės stiprinimas, atskirų viešųjų pirkimų tvarkos ir procedūrų nuolatinis tobulinimas, eliminuojant vieno ar kelių savivaldybės vadovų galimybę priimti sprendimą, pasirenkant paslaugų tiekėją; atsakingas savivaldybės administracijos skyrių, taip pat savivaldybės įmonių vadovų skyrimas tik konkurso tvarka, konkursų į valstybės tarnybą skaidrumo užtikrinimas. Baigdamas bakalauro studijas turėjau atlikti praktiką pasirinktoje Panevėžio įmonėje. Dalis bendrakursių, pasirinkusių atlikti praktiką viename iš bankų, pakvietė prisijungti ir mane. Neslėpsiu, mane visada žavėjo bankininko profesija, tačiau dar labiau mane žavėjo šio banko pastatas. Tai buvo, sakyčiau, net ir tebėra, vienas gražiausių Panevėžio miesto statinių. Gaila, bet dabar šis pastatas tuščias, nes daugiau nei metus laiko jam nerandamas naujas savininkas. Nenaudojami, apleisti pastatai – tai dar viena opi miesto problema. Skaudu matyti, kaip Panevėžio miesto savivaldybei priklausantys pastatai stūkso miesto centre ar gyvenamųjų namų rajone, kai galėtų tapti puikiu prieglobsčiu verslininkams, kūrėjams, amatininkams ar bendruomenei, laisvalaikio praleidimo bei bendraminčių radimo erdve jaunimui ar senjorams. Įveiklinus pastatus naudos būtų tikrai daugiau nei laikant juos tuščius. Be to, nenaudojami, apleisti pastatai gadina atsinaujinančio miesto įvaizdį, patvirtina – kad miestas vystosi netolygiai, kad neracionaliai ir neišmaniai paskirstomos lėšos, miesto plėtra netolygi, nesirūpinama anksčiau, už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtais objektais. Kai iš tiesų, juk tereikia valios, išradingumo ir turėti tikslą, ir įsteigti didelių elgesio ar emocinių sutrikimų turinčių vaikų reabilitacijos centrą ar pagyvenusių žmonių slaugos ar priežiūros namus, įrengti socialinius poreikius patenkinančias erdves. Todėl, tapęs tarybos nariu, inicijuosiu visų nenaudojamų pastatų inventorizaciją ir, tikiu, su panevėžiečiais pasitardami įrengsime puikius gyventojams reikalingus pastatus. Po atliktos praktikos banke man pasiūlė likti ir tapti klientų administratoriumi. Tuo metu man tai buvo lyg svajonės išsipildymas. Kasdien sutikdavau šimtus panevėžiečių ar miesto svečių, kurie ateidavo pasikonsultuoti dėl savo finansų ar kitais, su banku susijusiais, klausimais. Kiekvieną kartą jausdavau žmonių, kuriems kartais užtekdavo tiesiog paprastos konsultacijos ar pagalbos pervedant pinigus internetu, padėką. Visada įsiklausydavau į kiekvieno kliento lūkesčius. Dar ir dabar atsimenu kiekvieną panevėžietį, kuriam galėjau tie-

Panevėžio miesto savivaldybės disponuojamos informacijos, aktualios ir reikalingos visuomenei bei jos poreikiams tenkinti, pateikimas: aktualios ir reikalingos informacijos panevėžiečiams nuolatinis operatyvus ir aiškus bei suprantamas pateikimas savivaldybės interneto puslapyje; savalaikis informavimas apie savivaldybės atliktus ir planuojamus atlikti darbus. ATVIRA SAVIVALDA Panevėžio miesto savivaldybės veikla – kiekvieno pilietiško panevėžiečio reikalas: papildomos viešos informacijos prieinamumo miesto bendruomenėms ir verslui didinimas; kiekvienam pilietiškam panevėžiečiui atviros savivaldos, kaip galimybės veikti skaidriai ir efektyviai, užtikrinimas.

LVŽS informacija siog padėti, pabendrauti su juo, susipažinti. Taip, mano manymu, turi elgtis ir kiekvienas miesto Tarybos narys – turi išklausyti kiekvieną panevėžietį, išgirsti jo problemą ir geranoriškai padėti. Tarybos narys privalo suteikti galimybę gyventojams teikti siūlymus ir skatinti aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Jau prabėgo dveji metai, kuomet esu LVŽS Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas. Per dvejus metus Lietuvoje pradėti esminiai pokyčiai daugelyje pagrindinių gyvenimo sričių – plėtojama parama šeimai (pvz. vaiko pinigai), reformuojama sveikatos apsauga, mažinamos vaistų kainos, įvykdytos pensijų, mokesčių reformos, senjorai gali džiaugtis keliamomis pensijomis, vykdomos reformos mokyklose ir aukštajame moksle, stambiausių valstybės įmonių valdyme, suintensyvinta kova prieš korupciją. Džiugina, kad šalyje kyla atlyginimai ir tvariai auga šalies ekonomika. 2017 m. pagrindinis dėmesys buvo skirtas socialiai jautriausioms ir skurdžiausiai gyvenančioms piliečių grupėms. O 2018 m. pradėtos pertvarkos kuria ilgalaikius vidurinės klasės gyvenimo pagrindus ir suteikia galimybę dirbti bei oriai gyventi Lietuvoje. Šių tikslų valstybės lygmeniu siekiama atsakingai skirstant augančios ekonomikos pajamas – pirmiausia jas skiriant labiausiai užmirštoms sritims, tada dėmesį atkreipiant į struktūrines valstybės pertvarkas, kurių naudą visi pamatysime ne po kelių mėnesių, o po kelių metų. Ar kiekvienos savivaldybės gyventojas pajus teigiamą pastarųjų pokyčių naudą, priklauso tik nuo vietos savivaldos valdžios. Todėl atsakingai pasirinkus savo atstovus Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, kiekvienas pajusime geresnį gyvenimą Panevėžyje – sugrįš iš užsienio jaunimas, daugės jaunų šeimų, kiemuose klegės skardūs vaikų balsai, o senjorai oriai leis savo laisvalaikį sutvarkytuose Panevėžio parkuose ir miesto erdvėse. Privalome inicijuoti ir įgyvendinti teigiamus pokyčius ir Panevėžyje!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Nr. 2 kandidatas Nr. 2 Deividas Labanavičius!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. MARIUS VERBIEJUS: „DAROM! KAS KITAS, JEI NE MES?“ Mąstau, kodėl mes mokame susitelkti ir padaryti didelius darbus. Kodėl akcija „Darom“ negali vykti nuolat ir ne tik gamtosaugos klausimais? Dar vaikystėje svajojau, kad, būdamas statybos ar transporto inžinieriumi, galėčiau prisidėti prie savo gimtojo miesto infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo. Dėl to universitete pasirinkau inžinerijos mokslų pakraipą. Nagrinėjau, analizavau, vertinau daugelį Panevėžio mieste vykdytų statybos ir plėtros projektų bei jų techninę dokumentaciją. Esu įsitikinęs, kad, tapęs savivaldybės tarybos nariu, galėčiau dar geriau išnaudoti savo žinių potencialą atsinaujinančio Panevėžio labui. Matau būtinybę tęsti pradėtus darbus. Man rūpi, kad būsimi miesto atnaujiLAURAS JAGMINAS: „MIESTUI YRA SVARBUS KIEKVIENO IŠ MŪSŲ INDĖLIS“ Politika susidomėjau dar studijų metais, nes nuo įvykių kasdieninėje politinėje arenoje priklauso kiekvieno iš mūsų rytojus. Kaip yra pasakęs M. Gandis, „vienas iš 7 didžiausių pavojų žmogui yra politika be taisyklių“. Gimiau 1983 m. vasarą Ramygaloje. 2002 m. baigęs Ramygalos vidurinę mokyklą, ėmiau studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos fakultete. Universitetą baigiau aukso ženkleliu ir buvau paskelbtas geriausiu tų metų studentų laidos magistru. Netrukus pradėjau darbinę karjerą bankininkystės srityje, kurioje ir šiandien gilinu žinias bei keliu kompetenciją.

MARIUS VERBIEJUS

nimo projektai ir darbai būtų įvykdyti sklandžiai ir laiku. Kad būtų atnaujintas Skaistakalnio parkas, Senvagės teritorija, Nepriklausomybės aikštė ir jų prieigos bei kiti objektai. Panevėžys turi visas galimybes tapti svarbiu logistikos centru Lietuvoje ir išnaudoti savo geografinę padėtį. Šiai vizijai didelės įtakos turės ir „Rail Baltica“ projektas. Europinio stanEsu vieno iš komercinių bankų skyriaus vadovas. Darbas bankinėje veikloje, visų pirma, išmokė disciplinos. Kadangi nemėgstu stovėti vietoje, nuolat siekiu tobulumo, visada stengiuosi padaryti daugiau, nei privalau. Esu komunikabilus, todėl greitai randu bendrą kalbą su įvairaus amžiaus bei interesų žmonėmis. Panevėžys yra man artimas bei mielas miestas, kuriame norėčiau sukurti šeimą ir auginti atžalas. Noriu, kad šis miestas taptų pagarbos ir lygybės kiekvienam jo gyventojui ar miesto svečiui simboliu visoje Lietuvoje. Norint to pasiekti, reikia labai nedaug – tik kiekvieno iš mūsų tikėjimo, tinkamo nusiteikimo ir bendruomeninio aktyvumo. Tikėjimą sustiprinti padeda viešumas ir skaidrumas.

RIMANTAS NARKŪNAS: „UŽ BENDRUOMENIŠKĄ, SVEIKĄ IR SAUGŲ PANEVĖŽĮ!“ Esu Rimantas Narkūnas, tikras panevėžietis: čia gimęs, augęs, čia išmokęs vertinti sąžiningą darbą, čia su medike žmona Vilma užauginęs du sūnus – reklamos specialistą Tadą ir studentą, būsimą teisininką Justą, ir iki šios dienos mintimis, idėjomis ir savo veikla neišskiriamai susietas su man labai brangiu miestu. Puikiai žinau, kuo čia gyvena ir ko tikisi žmonės, kas itin svarbu. Jaučiu jiems didelę pagarbą, todėl negaliu likti abejingas, jei Panevėžiui „skauda“, ir tiesiog neturiu teisės numoti ranka į panevėžiečių problemas, lūkesčius, juo labiau – juos nuvilti. Toks jau aš žmogus – nuo pat vaikystės gyvenimo iššūkių užgrūdintas, visada užsibrėžto tikslo siekiantis, puikiai sutariantis su savo sąžine ir bendraminčius kviečiantis suremti pečius už bendruomenišką, sveiką ir saugų Panevėžį! Man svarbu, kad mūsų mieste kultūra, švietimas ir sportas būtų prieinamas įvairaus amžiaus ir finansinės padėties žmonėms. Visada skatinau ir skatinsiu gyventojų fizinį aktyvumą, prasmingą laisvalaikio praleidimą, nes sveikas žmogus – laimingas žmogus. Sieksiu, kad miesto valdžia neišskirtų vienos ar kelių sporto šakų, laikytųsi tolygaus visų jų finansavimo. Mūsų visuomenė – įvairialypė: vaikai ir suaugusieji, jaunimas ir brandaus amžiaus gyventojais, senjorai ir specialiųjų poreikių turintys žmonės. Visi jie verti, kad būtų apgaubti dėmesio ir profesionalaus rūpesčio tiek savivaldybės koridoriuose, tiek ugdymo, mokymosi, medicinos ir kitose įstaigose.

RIMANTAS NARKŪNAS

Idėjos tiesiog „užverda“ mano galvoje, kai pradedu dėlioti mintis, kaip sustiprinti miesto bendruomenes, gebėjimus teikti socialines paslaugas, skatinti bendruomenių savisaugos iniciatyvas, skaidrų savivaldybės finansuojamų programų įgyvendinimą. Savivaldybėje turi būti paisoma bendruomenių nuomonės, priimant tokius opius sprendimus, kaip atliekų tvarkymo tarifai, jų dydis, viešojo miesto transporto bilietų kainos ir pan. Pagal „Urban“ programą dabar numatyta sutvarkyti tik miesto centrinę dalį. O kuo prasikalto šiaurinė miesto dalis, jei ji palikta likimo valiai? Juk šiaurinėje dalyje yra reprezentacinė Smėlynės gatvė, kuri prašyte prašosi būti modernizuojama. Pagal miesto Darnaus judumo planą ją reikia sutvarkyti, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką iki Piniavos. Juo gi puikiai galės važinėti ir neįgalieji, turintys specialius poreikius! Man taip pat svarbu, kad panevėžiečiai jaustųsi išties saugūs, todėl, kaip ilgametis asociacijos „Tautos skydas“ vadovas, tęsiu specialius mokymus miesto bendruomenėms apie darnios bendruomenės ir sau-

darto greitojo geležinkelio vėžė nuo Kauno iki sienos su Latvija turėtų driektis pro Panevėžį. Čia numatyta nauja geležinkelio stotis ir planuojamas logistikos centras. Taip pat turime atnaujinti miesto gėda tapusią autobusų stotį. Panevėžys turi turėti autobusų stotį, kuri atitiktų europinio lygio autobusų stotims keliamus reikalavimus. Esu buvęs neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. Aktyviai dalyvauju „Darom“ aplinkos tvarkymo talkose Panevėžyje. Savo pomėgiu nardyti po vandeniu talkų metu prisidedu prie miesto vandens telkinių valymo. Labai svarbu suprasti, kad tai, ką išmetame į gamtą, nesvarbu kokio pavidalo, grįžta mums atgal – per maistą, orą, vandenį, nors vizualiai to ir nematome. Todėl aš, Marius Verbiejus, Jūsų kandidatas į Panevėžio miesto savivaldybės

LAURAS JAGMINAS

Būdamas tarybos nariu, sieksiu, kad visi miestui svarbūs sprendimai būtų priimami tik po aktyvių diskusijų su miestiečiais, atsižvelgiant į jų išsakytas mintis, ir, kiek tik įmanoma plačiau, informuojant visą visuomenę. Esu įsitikinęs, kad gyventojai, jausdami, jog yra gios aplinkos kūrimą mūsų mieste, kartu su „Saugios kaimynystės“ grupe, kuri yra mūsų asociacijos partnerė. Mūsų mokymai apie nusikaltimų prevenciją per saugios aplinkos kūrimą sulaukia didelio susidomėjimo. Ypač nauja tai, kad pirmą kartą namų bendrijos, bendruomenės galėjo susipažinti ir teikti pasiūlymus, kaip susiprojektuoti saugią aplinką gyvenamojoje vietoje. Aktyviai bendraujama su policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais. Protingi, pamokantys žodžiai – svarbu, bet imtasi ir kokrečių darbų. Sudrausminome anksčiau Rožyne lėbavusį, automobiliais „draguodavusį“ jaunimą. Gyventojai dabar gali ramiai miegoti. Vietos bendruomenės iniciatyva buvo „užkonservuotas“ Smėlynės gatvėje apleistas pastatas, kur rinkdavosi benamiai. Dabar ten saugu ir tylu. Veiklą panevėžiečių saugumui užtikrinti tęsiu ir toliau. Dar būdamas Rožyno seniūnaitijos seniūnaičiu, buvau įsteigęs pereinamąją vaikų futbolo varžybų tarp bendruomenių taurę. Rožyno progimnazijoje kartu su mokyklos bendruomene organizavau sporto šventes, Panevėžio gamtos mokykloje su aktoriumi Vytautu Kupšiu surengėme romansų vakarą, organizuoju ir kitus renginius. Man labai svarbūs ir aplinkosaugos reikalai, ir panevėžiečių verslas, jo sėkmė, ir gyvūnų apsauga. Būdamas savivaldybės tarybos nariu, tikrai pasistengsiu, kad nebebūtų apleistos šunų vedžiojimo aikštelės mieste, kad jose puikiai jaustųsi ir augintiniai, ir jų šeimininkai. Ir toliau rūpinsiuosi, kad ikimokyklinėse įstaigose būtų rengiamos saugaus eismo

2 15

tarybą, kviečiu – DAROM! Kas kitas, jei ne mes! Kada, jei ne dabar? Man keturiasdešimt treji metai. Gimiau, užaugau ir baigiau mokslus Panevėžyje. Šiuo metu dirbu darbų vadovu vienoje iš Panevėžio bendrovių. Vienas iš labiau miestiečiams žinomų objektų, atnaujintų man vadovaujant, yra 2017 m. rekonstruoti Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų bei dviračių takai. Kartu su žmona Inga auginame dvi dukrytes: Vytę ir Ievą. Kauno technologijų universiteto Panevėžio institute baigiau Statybos inžinerijos bakalauro bei Transporto inžinerijos magistro studijas. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatas Nr. 3 – Marius Verbiejus! girdimi, jog jiems rūpimos problemos keliamos ir diskutuojamos viešai, o radus sprendimus – nedelsiant įgyvendinami, taps dar labiau iniciatyvesni. Tuomet mes ir turėsime kiekvieno žmogaus lūkesčius atitinkantį Panevėžį! Prisiimu asmeninę atsakomybę už žmonių norų ir lūkesčių išgirdimą bei pateikimą svarstyti, o svarbiausia – pasiektų rezultatų įgyvendinimą! Todėl aš, Lauras Jagminas, Jūsų kandidatas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, kviečiu kiekvieną iš Jūsų patikėti, kad tik bendru darbu ir asmeniniu indėliu mes turėsime miestą, kokio esame verti!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatas Nr. 4 – Lauras Jagminas! pamokėlės, bendruomenėse vyktų švietėjiškos akcijos „Būk saugus“, „Būk matomas“. Mano vadovaujama asociacija „Tautos skydas“ yra socialinė Panevėžio pataisos namų partnerė. Buvo gražu žiūrėti, kaip mūsų iniciatyva, dalis nuteistų moterų miesto centre sodino gėles, tvarkė miesto teritoriją, Ukrainos kariams numezgė 150 porų kojinių. Esu tikras, kad tokios pilietinės akcijos gali sugrąžinti nuteistąsias į pilnavertį gyvenimą, kad jos gali būti naudingos visuomenei, ir, manau, abejinga šioje srityje neturėtų likti ir būsima Panevėžio miesto valdžia. Dar esu ir Panevėžio klubo „Dviračiai“ prezidentu. Tai visuomeninės pareigos – savanoriškai plėtodamas dviračių sportą Panevėžyje bei Lietuvoje, siekiu išugdyti aktyvesnę, sveikesnę visuomenę. Jau kelerius metus organizuoju „Panevėžio dviračių kroso taurės varžybas“ įvairioms dalyvių grupėms – nuo pačių jauniausių dviratininkų iki senjorų ir dviratininkų mėgėjų bei neįgaliųjų. Renginiuose dalyvauja per 300 dviratininkų iš visos Lietuvos, kaimynių šalių. 2016 ir 2017 m. organizavau masiškiausias dviračių varžybas Lietuvoje „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ Panevėžio etapą, į kurį atvyko per 1500 dalyvių iš visos Lietuvos bei Europos valstybių. 2017 m. pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje kartu su Lietuvos dviračių sporto federacija organizavau Lietuvos cyclo-cross(CX) čempionatą ir atviras tarptautines dviračių kroso varžybas, kurias rengiau ir pernai. Jau nemažai metų dalyvauju ir organizuoju tradicinį estafetinį važiavimą dviračiais „Baltijos kelias“, kuris ugdo visuomenės pilietišku-

2 16

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

mą, parodo Baltijos šalių bendrumą bei vienybę. Garbingai atstovaujamas ir Panevėžio miestas. Esu laimingas, kad nuo 2016 m. pavyko suburti masiškiausią Lietuvoje dviratininkų mėgėjų komandą, kurią sudaro įvairaus amžiaus dviračius pamėgę žmonės – nuo paties jauniausio, minančio balansinį dviratuką, iki vyriausio senjoro. Klubą sudaro per 140 narių ir dauguma jų – panevėžiečiai. 2017 m. komanda tapo MTB dviračių maratonų taurės, MAXI įskaitos vicečempionė, o 2018 m. – tos pačios įskaitos čempionais ir aplenkė didžiųjų miestų komandas. Jau kelerius metus Panevėžio miesto pro-

gimnazijose ir darželiuose organizuoju dviračių varžybėles vaikams, kurios ugdo vaikų norą ir toliau važinėti dviračiu, aktyviai, sveikai ir turiningai leisti laisvalaikį. Manau, kad Panevėžys yra dviratininkų miestas, o dviračius pamėgę gyventojai jį atgaivino tikrąja ta žodžio prasme. Tai ekologiška transporto priemonė, kuri stiprina sveikatą ir neteršia gamtos. Jei būsiu išrinktas į miesto savivaldybės tarybą, šis pradėtas mano darbas tikrai nenueis perniek. Darysiu viską, kad mieste būtų sukurta tinkama dviračiams infrastruktūra, kad skirtingose vietose būtų įrengtos techninės pagalbos stotelės, kur būtų galima

atlikti smulkų dviračio remontą. Panevėžyje turėtų būti įrengta ir įkrovimo stotelių elektromobiliams. Į miesto strateginį 2014–2020 m. planą esu pasiūlęs įtraukti turizmo plėtrą ir mieste įkurti „Žmogaus ir gamtos susitaikymo“ parką Panevėžio Gamtos mokykloje. Turiu planų, kaip savivaldybė galėtų padėti Moterų krizių centrui. Kol kas man pavyko tik jam parūpinti elektrinę viryklę, tačiau ateityje esu numatęs daugiau gerų darbų.Vienas jų – miesto savivaldybėje skirti specialistą, kuris nemokamai konsultuotų jaunas šeimas bei padėtų joms įsitvirtinti.

Man 52-eji, tačiau esu kupinas energijos, entuziazmo, pačių įvairiausių sumanymų. Laikas bėga, bet niekada nepamiršiu Sausio 13-osios įvykių, kai, dar būdamas labai jaunas ir dirbdamas policijos pareigūnu, tapau Laisvės gynėju. Tąkart patirti išgyvenimai mane užgrūdino, įkvėpė tautiškumo ir pilietiškumo. Šiomis vertybėmis vadovaujuosi iki šiol, perduodamas jas jaunąjai kartai.

AUŠRYTĖ VANAGIENĖ: „MANO MISIJA – DOVANOTI ILGĄ IR SVEIKĄ GYVENIMĄ“

Ligoniai jaunėja. Taip nutinka dėl netinkamo gyvenimo būdo, žmonės praranda namiškius ir virsta asocialiais asmenimis. Suserga lėtiniu alkoholizmu, tampa nedarbingi ir tenka rūpintis jų ilgalaikio apgyvendinimu valstybinėse globos įstaigose, todėl seniems, vienišiems žmonėms vietų nebelieka. Liūdna situacija, bet tik būdama miesto tarybos nare, galėsiu siekti, kad socialinės problemos būtų atskirtos nuo sveikatos priežiūros reikalų. Socialines problemas turi spęsti socialinės rūpybos specialistai. Tais atvejais, jei nėra galimybės integruoti asocialius asmenis į visuomenę, reikia reabilitacijos pagalba padėti jiems vėl socializuotis ir tapti visaverčiais gyventojais. Tai galima pasiekti juos motyvuojant įsitraukti į visuomeninę veiklą, o tai galėtų būti užtikrinama su socialinio darbuotojo – mentoriaus pagalba. Antra problema – per mažas dėmesys ligų profilaktikai, sveikam gyvenimo būdui. Juk ne veltui kartojame medici¬nos tėvo Hipokrato žodžius, pasakytus savo mokiniams daugiau nei prieš du tūkstančius metų: „Tebūna jums maistas – vaistas, o vais¬tas – maistas“. Tapus miesto tarybos nare, siekčiau, kad būtų skiriamas didelis dėmesys ligų profilaktikai, sveikam gyvenimo būdui, o tai sumažintų sveikatos problemas ir padėtų ilgiau išlikti darbingiems. Negana to, inicijuosiu savanoriškų sveikatinimo klubų viešose erdvėse veiklos galimybes – kad sportuojantys savanoriai pritrauktų ir motyvuotų gyventojus prisijungti prie aktyvios sveikos gyvensenos, pasirūpinsiu, kad daugiabučių kiemuose būtų įrengti sporto treniruokliai, juk netoliese – vaikų žaidimo aikštelės, kuriose tėvai ir

vaikai galėtų sportuoti vieni kitus matydami bei motyvuodami. Taip pat labai svarbus yra teisingos mitybos įgūdžių formavimas, todėl reikia, kad visuomenės sveikatos specialistai lankytųsi ugdymo įstaigose, netgi įmonėse. Trečia problema – biurokratinio aparato mažinimas sveikatos priežiūros įstaigose. Ženkliai sumažėjo pacientų pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jos dirba nuostolingai, nes aptarnaujantis biurokratų aparatas išliko toks pat didelis. Sumažinus biurokratinį aparatą, darbuotojams padedant persikvalifikuoti, atsirastų papildomų lėšų paslaugų kokybės gerinimui, jaunų specialistų pritraukimui. Tik būdama savivaldybės tarybos nare galėsiu spręsti problemas pirminėse sveikatos įstaigose. Be darbo ligoninėje dar domiuosi ir kinologija. Su labradoro retriveriu Dimonu (Daemon Vandenio Era) aktyviai dalyvaujame miesto renginiuose, socialiniuose projektuose. Šuo yra socialiausias naminis gyvūnas. Jis jaučia žmonių nuotaikas, ,,skaito“ mūsų kūno kalbą, užuodžia ir girdi daug jautriau nei žmogus. Yra pastebėta, kad šuns buvimas šalia ligonio gydo jį žymiai greičiau, suteikia energijos, jėgų, pasitikėjimo, reguliuoja kraujospūdį, širdies ritmą, išvaduoja nuo galvos skausmų, palengvina kvėpavimą, vaikai greičiau atsigauna po sunkių operacijų, traumų, lengvina įgimtas ligas. Pakanka vieną kartą pamatyti, kiek teigiamų emocijų vaikams (ir ne tik jiems) sukelia bendravimas su ramiais, švelniais šunimis, kaip vaikai atsiveria, kaip spindi jų akytės, ir nelieka jokio pergyvento streso, įtampos. Senjorams gyvūno dėmesys taip pat suteikia

džiaugsmo. Mes su Dimonu ir kitais šunimi dalyvaujame edukaciniuose renginiuose mokyklose, senelių namuose, miesto šventėse. Ypač naudingi ir reikalingi tokie pasirodymai yra vaikams su specialiaisiais poreikiais, turintiems psichologinių problemų. Rūpinimasis savo keturkoju draugu vaikams stiprina sveikatą, jie mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio, tai padeda spręsti psichologines problemas, moko prieraišumo ir atsakomybės, formuoja rūpinimosi kitu įgūdžius. Būdama tarybos nare, daug dėmesio skirsiu kinologiniam švietimui, šunų socializacijai mieste, sieksiu, kad būtų sutvarkytos ir įrengtos šunų vedžiojimo aikštelės, pasikeistų požiūris į mūsų keturkojus draugus. Pasikeitus požiūriui, pasikeis ir situacija. Šuo bus šeimos draugas, o ne daiktas ar dovana, kurį galima bet kada išmesti. Tuomet mažiau gyvūnų bus išmestų į gatvę, gyventojai bus atsakingesni, rūpestingesni. Vaikams, ypač turintiems problemų, bus galimybė dalyvauti treniruotėse su savo keturkoju draugu. Treniruočių metu patyrusi trenerė parodys, kaip reikia mokyti šuniuką. Sieksiu, kad ir mano mylimo miesto kavinės, viešosios įstaigos mielai priimtų su augintiniais, kaip tai daroma Vilniuje, Kaune ar bet kuriame kitame Europos mieste. Atėjo metas keisti gyvenimo kokybę mylimame mieste. Ir tai padarysime mes!

ir iškelia save aukščiau kitų piliečių, neatlieka savo pareigų! Taip neturi ir negali būti! Dar 2015 m. su bendraminčiais įkūrėme „Senųjų Stetiškių“ bendruomenę, kad galėtumėme atstovauti gyventojų interesams, buvau išrinkta šios bendruomenės pirmininke. Daugiau nei 20 metų Stetiškių mikrorajonas, kuris buvo prijungtas prie Panevėžio miesto, buvo pamirštas, maitinamas tik valdininkų pažadais apie infrastruktūros pokyčius ir patogesnį stetiškiečių gyvenimą. Su šeima į Stetiškes atsikraustėme dar 2009 m. ir nuo to laiko jokių gerų pokyčių čia nevyko. Todėl šiandien galiu pasidžiaugti, jog kelių aktyvių žmonių, sugalvojusių įkurti

bendruomenę ir tapti juridiniu asmeniu, pastangomis Stetiškių mikrorajonas po truputį keičiasi. Pagrindinė gatvė tapo neatpažįstama – atnaujinta lietaus vandens nuotekų sistema, pakeista asfalto danga, naujai nutiesti šaligatviai pėstiesiems, gatvės apšvietimas. Nenormalu ir taip ateityje neturėtų būti ateityje, jog kuriasi juridiniai asmenys kuriasi tam, kad „išsireikalautų“ geresnes gyvenimo sąlygas. Tai turėtų atlikti asmenys, kurie užima atitinkamas pareigas savivaldoje – tai yra jų pareiga, juk jie jas užima, nes turi reikiamą tam kompetencijos lygį. Atsakingos institucijos, privalo rūpintis visuomenės sveikata, įgyvendinti piliečių teisėtus interesus, o ne užsiimti biurokratija ir atsirašinėti paprastam žmogui nesuprantamomis įstatymų interpretacijomis, taip galimai palengvinant savo atsakomybės naštą ir ignoruoti gyventojų prašymus. Gyventojai neturi ir negali tapti biurokratinių peripetijų įkaitais – problema turi būti išspręsta čia ir dabar! Reikia sugrąžinti žmogiškumą į savivaldą! Manau, neteisinga koncentruotis tik į Panevėžio miesto centro infrastruktūros tvarkymą, kuri šiandien dienai yra pakankamai gera. Miestas plečiasi, daugelis statosi privačius namus atokiau

nuo miesto centro, netgi už miesto, tad miestasPanevėžys privalo būti visiems patogus. Kvartalinė renovacija ypatingai reikalinga prie Panevėžio miesto prieš daugelį metų prijungtuose rajonuose, kurie praktiškai užmiršti. Juose trūksta apšvietimo, lietaus nuotekų, šaligatvių ir normaliai pravažiuojamų gatvių. Prie aktualiausių problemų ir reikalaujančių greito sprendimo problemų, priišskirčiau protingą, nesavanaudišką ir kompetentingą miesto infrastruktūros tvarkymą. Visiška netvarka Panevėžio miesto infrastruktūroje, kai pramoniniai rajonai neatskiriami nuo gyvenamųjų kvartalų, kas įtakojanulemia didžiulę triukšmo ir oro taršą, blogina miestiečių gyvenimo kokybę. Remiantis statistika, datsakingas institucijas daugiausia skundų pasiekia atsakingas institucijas dėl nesaugios aplinkos, triukšmo bei oro taršos. Didžiuliai srautai tranzitinio transporto, važiuojančio ne aplinkeliu, o Beržų gatve, gadina neseniai renovuotas gatves, kelia triukšmą, teršia miesto orą. Nors sprendimo būdas labai paprastas –aplinkelyje galėtų pastatyti kelių ženklus, su priverstine kryptimi aplinkeliu tranzitiniam transportui, automatiškai ribotų sunkiasvorio eismą miesto gatvėmis. O

Esu Aušrytė Vanagienė, Jūsų kandidatė į miesto tarybą. Daugiau nei 30 metų dirbu Respublikinėje Panevežio ligoninėje ir rūpinuosi Jūsų, mieli panevėžiečiai, sveikata. Dirbdama sveikatos priežiūros srityje, bendraudama su pacientais, matau, su kokiomis problemomis susiduria pacientai ir jų artimieji. Viena iš tokių problemų – ligonių slauga ir priežiūra. Dažnai iškyla klausimas, ką reikės daryti, kai bus išleidžiamas pacientas iš ligoninės, kuriam reikalinga slauga. Dirbantiems artimiesiems lieka vienintelis kelias – Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, kuri nepajėgi sutalpinti visų norinčių, todėl be palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos, ligoninė dar turi spręsti ir socialinius klausimus. Galima išeitis – į problemą pažiūrėti kitaip ir įsteigti mobilaus slaugytojo etatus, slaugos reikalaujantiems pacientams slaugyti namuose, jei jiems tokias paslaugas suteikti namuose yra saugu.

AUŠRYTĖ VANAGIENĖ

JUDITA MIKŪTIENĖ: „RINKIMĖS TEIGIAMUS POKYČIUS!“ Esu Judita Mikūtienė, kandidatuojanti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu į Panevėžio miesto tarybą. Esu ištekėjusi, trijų vaikų mama. Motinystę laikau pačia didžiausia moters prigimtine vertevertybe. Kiekviena moteris-s – mama praeina kelis universitetus, kol užaugina pilnavertę asmenybę. Ir tai išties sunkus beiir atsakingas darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, meilės, supratimo, atjautos ir begalinio atsidavimo. Esu įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tačiau tuo neapsiriboju ir stengiuosi tobulėti: domiuosi ir gilinu žinias psichologijoje, sveikoje gyvensenoje, su bendraminčiais stebiu ir analizuoju Panevėžio mieste bei šalyje vykstančius politinius procesus, ieškau sprendimo būdų ir stengiuosi juos aktyviai įgyvendinti. Aplinkybės, paskatinusios manoe apsisprendimąui dalyvauti rinkimuose į Panevėžio savivaldybės tarybą – tai asmeninė, negera patirtis. Esu susidūrusi su savivaldos neveiklumu ir abejingumu eilinių piliečių atžvilgiu. Matau,ydama, kaip valdininkai, atėję dirbti ir atstovauti Panevėžio miesto gyventojų interesams, sutapatina savo asmenį su galios centru

JUDITA MIKŪTIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatas Nr. 5 – Rimantas Narkūnas!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 6 – Aušrytė Vanagienė!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. kelių policija turėtų teisę bausti kelių ženklus ignoruojančius vairuotojus. Tokia tvarka yra visose išsivysčiusiose valstybėse, kuriose nutiesti aplinkeliai. Labai svarbus ir aktualus jaunosios kartos ugdymas beiir lavinimas. Tai dar viena iš prioritetinių sričių, kodėl pasirinkau darbą švietimo sistemoje. 2018 m. pradėjau dirbti moky-

tojos padėjėja, nes norėjau sukauptas žinias panaudoti vaikų ugdyme. Esu įsitikinusi, kad, kuriant tautos ateitį, negana apsiriboti vien kokybišku švietimu. Sunkiausia yra pasiekti reformos esmę – kultūros pokyčius, siekiant aktyvesnio mokinių ir mokytojų, studentų ir dėstytojų, bei kitų galimų partnerių pozityvaus bendradarbiavimo, o ne kovos ar savo

VIDUTĖ ŽELVIENĖ: „MAN NĖRA TAS PATS, KAIP MES GYVENAME“

baimės ar nesaugumo rėmus. Meilė Lietuvai, gimtajam miestui, žmonėms, visai supančiai aplinkai turėtų būti besąlygiška. Tik vidumi gražus ir geras žmogus gali kurti gėrį ir grožį aplink save. Vaikams skiepiju patriotinius jausmus, stengiuosi priminti lietuviškus papročius ir tradicijas, išsaugoti mūsų protėvių palikimą ir skatinti jį perduoti ateities kartoms. Pati domiuosi liaudies dainomis, šokiais, to mokau ir savo mokinius. Visada žavi Lietuvos sportininkų pasiekimai. Tai geras pavyzdys mokiniams, kaip ugdyti valią, siekti tikslo. Man rūpi, kaip keičiasi mūsų miestas. Norisi, kad jis keistųsi tik į gerą – tiek infrastruktūra taptų patogesnė ir patrauklesnė, tiek – aplinka gražesnė, tiek žmonės būtų laimingesni. Su mokiniais dalyvauju gamtosauginėje veikloje, tvarkome mokyklos aplinką, miesto parką. Skatinu vaikus tvarkyti savo daugiabučio kiemą. Esu programos ,,Darni mokykla“ dalyvė. Mano gyvenimo vertybės – meilė, tiesa,

Esu Vidutė Želvienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše kandidatuoju į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Gimiau 1958 m. gegužės 15 d. Biržų rajone, Kašeliškių kaime. 1975 m. baigiau Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą, studijavau Šiaulių pedagoginiame institute, dabartiniame – Šiaulių universitete, kurį 1979 m. baigiau ir pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoja Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo 1981 m. dirbu Panevėžio 16-oje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Alfonso Lipniūno progimnazijoje. Turiu mokytojos metodininkės kvalifikaciją. Esu įsitikinusi, kad vaikai yra labai imlūs ir gabūs, todėl visada stengiuosi jiems padėti pažinti aplinką, išmokti suvokti mūsų jai daromą poveikį. Vaikai yra labai geranoriški ir pozityvūs, todėl labai svarbu neužspausti šio jausmo nuo mažų dienų, neįsprausti į ALA KUZMIENĖ: „KRITIKUOJI – SIŪLYK, PASIŪLEI – PADARYK!“ Gimiau 1967 m. spalio 26 d.ieną Naujonių kaime, Anykščių rajone. Vėliau šeima apsigyveno Utenos rajone, kur ir praėbėgo mano vaikystė beiir jaunystė. 1983 m. baigiau Sudeikių mokyklą ir predėjau studijuoti Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykloje, kur įgijau medicinos sesers specialybę. 29 metus dirbau VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Dirbdama studijavau Klaipėdos universitete ir įgijau Visuomenės sveikatos bakalauro laipsnį. 2009–2015 m. dirbau Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure sveikatos priežiūros, o vėliau –visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste. Nuo 2015 m. dirbu Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja (iki 2017-02-07), visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste. Panevėžys tapo mano gyvenimo miestu, kurio nežadu palikti. Su juo susiję mano džiaugsmai, rūpesčiai, darbai ir svajonės. Esu susituokusi. Mane palaiko mano vyras – Laimutis. Mūsų dukra Monika studijavo Vilniaus universitete, sūnus Gediminas – Panevėžio kolegijos antro kurso IT studentas. Savo sprendimuose kandidatuoti į Panevėęžio miesto savivaldybės tarybą turiu tvirtą šeimos palaikymą ir tuo nuorširdžiai džiaugiuosi. Kiekviename darbe siekiu aukštų rezultatų ir užsibrėžtų tikslų, esu imli ir greitai mokausi, papildau kolektyvus, kartu įnešdama naujų idėjų, vertinu iššūkius, organizuotumą, atsakingumą, kruopštumą. 2018 m. esu įvertinta, kaip „Metų specialistė“. Darbinę veiklą visuomet papildau visuomenine veikla. Esu Panevėžio švietimo centro Neformalus suaugusiųjų švietimo koordinacinės grupės narė, Pagrąžinkime Lietuvaią pagražinti (Panevėžio skyrius) draugijos Panevėžio skyriaus

ALA KUZMIENĖ

narė, Panevėžio miesto. savivaldybęs. visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė,. Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos koordinatorė Panevėžyje. Mano gyvenimo šūkis: – „Kritikuoji – siūlyk, pasiūlei – padaryk!“” Tuo vadovaujuosi asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje. Nuo jaunystės turiu ne vieną pomėgį, man patinka skaityti, kelionės ir gamta. Propaguoju aktyvų ir įvairų laisvalaikį: važinėju dviračiu, vaikštau su šiaurietiškomis lazdomis, visos šeimos pomėgis – plaukimas baidarėmis. Domiuosi kelionėmis ir pati keliauju po Lietuvą, kitas šalis, semiuosi idėjų. Myliu savo šeimą ir darbą, gerbiu žmones, todėl mano darbas yra neatsiejamas nuo laisvalaikio, dalyvaujant ir savanoriaujant įvairiuose miesto bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įvairiuose renginiuose. Nesu abejinga Panevėžio miesto (ir ne tik) politiniam gyvenimui, seku priimamus sprendimus, kurie kartais ne visad būna suprantami, kartais atrodo, kad, priiminėjant sprendimus, pritrūksta praktinės patirties priiminėjant sprendimus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atitinka mano vidines nuostatas ir vertybes. Joje matau puikią komandą, turinčią daug gerų idėjų, noro keistis ir keisti gyvenimą, aktyviai, racionaliai spręsti iškylančius klausimus, siekiančius tvarkos ir šeimininkiškumo.

hierarchijos suasmeninimo. Jei būsiu išrinkta į Panevėžio miesto tTarybą, stengsiuosi sąžiningai ir atsakingai atstovauti ne tik stetiškiečiams, bet ir Panevėžio miesto gyventojams. Žmogus turi būti suinteresuotas ne tik savo asmenine gerove. Jam turi rūpėti vaikų, šeimos ateitis, miesto ir valstybės, kurioje jis gy-

VIDUTĖ ŽELVIENĖ

sąžiningumas, darbštumas, atsakingumas. Noriu, kad mokyklose mokytojai nebūtų apkrauti popierizmu, kad klasėse būtų mažiau mokinių. Tapusi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nare, sieksiu užtikrinti pedagogų interesus, kad mokytojas turėtų laiko mėgautis savo darbu, atsikratęs nereikalingo popierizmo, galėtų skirti daugiau laiko mokiniams. Pasirūpinsiu, kad mokykla taptų patrauklesne vaikams ir jie noriai eitų Tapusi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nare, sveikatos srityje sieksiu ambicingų išsikeltų tikslų be jokių kompromisų sveikatos srityje. Dėsiu visas pastangas, kuriant saugų ir sveiką miestą! Panevėžys yra sparčiai senstantis miestas – daugėja senų ir senėjančių žmonių skaičius. O apie visuomenės kokybę, jos civilizuotumą, išsivystymo brandą galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su silpnais, neįgaliais ir senais savo bendruomenės nariais, kokia vieta jiems skirta visuomenės gyvenime, ar rodoma derama pagarba ir dėmesys tiems žmonėms, kurie savo intelektualiniu ir fiziniu potencialu prisidėjo prie valstybės raidos proceso. Senstančioje visuomenėje labai svarbu ir patiems rūpintis savo sveikata, kad kuo ilgiau būtų išlaikytas gyvybingumas ir gera savijauta. Tad sieksiu įgyvendinti kokybiškas (nemokamas) kompleksinesiškas veiklas, kurios padėtų vyresnio amžiaus žmonėms keisti požiūrį apie savo sveikatą ir stengtis kuo ilgiau išlikti sveikiems ir nepriklausomiems. Tai įvairaus fizinio aktyvumo užsiėmimai, teigiamai veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kūno kompoziciją, kasdienio gyvenimo funkcinius gebėjimus, mažinančius atsitiktinių griuvimų riziką, streso valdymą, atminties lavinimą. Sieksiu, kad Panevėžys taptų Europos Sveikų miestų tinklo nariu, įsipareigodamas mažinti egzistuojančius sveikatos netolygumus, stiprindamas lyderystę ir atsakingą valdymą, iškeliant sveikatą, kaip vertybę, kiekvienoje politikos srityje. Savižudybių našta priklausotenka ne tik sveikatos priežiūros paslaugų sektoriui, bet ir visoms organizacijoms, kurios gali bendradarbiauti tarpusavyje ir kartu vykdyti savižudybių prevenciją. Sieksiu įgyvendinti Panevėžio miesto savižudybių prevencijos modelį – sukurti efektyvaus ir nuolatinio tarpsektorinio bendradarbiavimo sistemą, užtikrinančią kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižu-

vena, ateitis, prisiimant pilną atsakomybę už savo veiksmus ir planuojamus darbus. Man – ne tas pats, kaip mes Panevėžyje gyvename, tad – rinkimės teigiamus pokyčius! Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Nr. 2 kandidatė Nr. 7 – Judita Mikūtienė!

mokytis, dalyvautų projektinėse veiklose, nes skatinsiu įvairiausių ugdymo metodų taikymą. Juk ne vien tik buvimas klasėje užtikrina būtinų žinių įgijimą. Daug žinių galima moksleiviams perduoti ir per įvairias edukacines veiklas už mokyklos ribų. Tam reikalingos papildomos išlaidos, kurių, tikiu, rasime, perskirstydami savivaldybės biudžetą. Esu LVŽS Panevėžio miesto skyriaus narė. Seku politinį gyvenimą šalyje ir mieste. Ir man nėra tas pats, kaip mes gyvename! Turiu sūnų, kuris jau turi savo šeimą. Laisvalaikiu važinėju dviračiu, lankausi koncertuose, teatre. Mėgstu auginti gėles. Tikiu, panašių pomėgių turite ir Jūs, tad susitikime, pasikalbėkime ir raskime bendrus sprendimus, kaip Panevėžį padaryti geresnį mums visiems!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 8 – Vidutė Želvienė! dyti asmenims bei jų ir nusižudžiusiųjų artimiesiems. Sieksiu įgyvendinti, kad kiekvienoje švietimo įstaigoje pilnu etatu dirbtų ne mažiau kaip vienas sveikatos priežiūros specialistas, o bendruomenėse savanoriautų „Sveikatos ambasadorius“. Siekdamaiant įgyvendinti numatytus tikslus, sutelksiu bendradarbiavimui savivaldą, gyventojus, socialinius partnerius, visuomenines organizacijas, sveikatos priežiūros įstaigas, miesto bendruomenes, žiniasklaidą. Sveikatos sistemoje dar labai daug neišspręstų klausimų. Reformų daug ir jos vis dar nesibaigia. Vyrauja vis dar atsainus požiūris į sveikos gyvensenos propagavimą. Keisti žmonių sąmoningumą yra sunku, bet nuoširdus darbas, gebėjimas uždegti kitus savo pavyzdžiu, turėtų padėti. Turime visi drauge siekti užsibrėžtų tikslų, geresnio, sveikesnio gyvenimo ir atsakomybės už savo darbus!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 9 – Ala Kuzmienė!

VIDAS PAŠKAUSKAS: „PANEVĖŽY, KAS GI TU ESI IR NORI BŪTI?“ Ar gimiau Panevėžyje – TAIP. Mokiausi, išvykau studijuoti, grįžau gyventi ir dirbti į Panevėžį – TAIP. Vaikai su šeimomis gyvena ir dirba Panevėžyje – TAIP. Ar man teko matyti, kaip Panevėžys iš kaimo virsta miestu, o po to... – TAIP. Tai mano gimtasis miestas, jungiantis vaikystės prisiminimus ir šiuolaikišką visuotinį būvį. Ar čia gyvendami mes jaučiamės miestui reikalingi, o jis reikalingas mums? Ar išėjus į savo kiemą, gatvę, skverą, parką norisi šypsotis ir džiaugtis tuo, ką

2 18

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

mato akys ir trokšta širdis, ar pastoviai jaučiame nepasitenkinimą, susierzinimą, neišsipildžiusių lūkesčių kartėlį?

Tik jūs balsuodami nuspręsite, kokį norite matyti savo namą, kiemą, gatvę, upę ir savo miestą panevėžį.

Taigi, link kur mes judame? Vilnius – sostinė; Kaunas – Lietuvos širdis; Klaipėda – uostas ir jūra; Šiauliai – saulės miestas; Panevėžys – Panevėžy, kas gi tu esi ar nori būti? MONIKA ŽYDELIŪNAITĖ: „LAIKAS PRABILTI APIE TAI, KAS NUSLĖPTA“ „Sveikinu su Monikutės gimimu!“ – 1989 m. spalio 11 d. užrašė tėtis ir persiuntė mamai. Moteriai, kuri laukė gimstančio berniuko. Laukė, sutarusi su vyru, vardų rinkimo sistemą: berniukui vardą renka mama, o mergaitei – tėtis. Sutarimas nepažeistas, netikėtai gimusiai mergaitei vardą rinko tėtis. Ir iš sąrašo pasirinko paskutinį, jam mieliausią, dešimtąjį – Monika. Taip ir pažinkite mane – sutarimų nepažeidžiančią autentišką merginą. Panevėžio miestas, kuriame gimta, augVIKTORIJA VIRŽINTAITĖ: „JAUNIMAS - GYVENIMO VARIKLIS“

VIKTORIJA VIRŽINTAITĖ

Kadangi pati esu jauna, labai žaviuosi jaunų žmonių entuziazmu. Didis džiaugsmas atstovauti jiems, dirbti bei mokytis drauge. Jaunimas – gyvenimo variklis. Dažnai iš bendraamžių tenka išgirsti tokius žodžius, jog Panevėžys nuobodus miestas, jame nėra ką veikti. Todėl bū-

Nuo jūsų priimto sprendimo priklausys, ar jūsų lūkesčiai išsipildys, ar neišsipildys, bet tai bus jūsų sprendimas. VIDAS PAŠKAUSKAS

ta ir sugrįžta – tai šeima. Tiksliau, po ilgų tyrinėjimų ir brendimo – tai protu ir širdimi perprasta bei išsmalsauta teritorija. Augta mieste aktyviai: pramoginiai ir tautiniai šokiai, šaulių sąjunga, „Apskritasis stalas“ bei parapijinė savanorystė. Sugrįžta po šešių metų studijų Kaune, nešinai lietuvių kalbos filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro diplomais. Grįžta be nerimo, priešingai, su dėkingumu. Šiandien esu Panevėžio vyskupijos jaunimo centro direktorė. Penkti metai greta jauno žmogaus sąlygoja nuolatinį aktyvumą. Penkti metai greta jauno ir jau socialiai sužeisto žmogaus – būtinydama Panevėžio miesto tarybos nare, sieksiu, kad Panevėžys taptų patrauklus jaunimui. Palaikysiu jaunimo siūlomas iniciatyvas, aktyviai dalyvausiu savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos veikloje, inicijuosiu naujus projektus bei veiklas. Sieksiu palankių sąlygų jaunimo užimtumo veiklose bei pagalbą integruotis darbo rinkoje. Skatinsiu jaunimo įsitraukimą į Panevėžio savivaldybės veiklų vykdymą bei aktyvų dalyvavimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Nr. 2 kandidatė Nr. 12 Viktorija Viržintaitė! DAIVA SIMAŠKIENĖ: „MAN LABAI SVARBU, KAD MES VISI GALĖTUMĖME GYVENTI ORIAI“ Esu Daiva Simaškienė – Jūsų kandidatė į miesto savivaldybės tarybą. Esu gimusi ir augusi Marijampolėje. Nuo

SANDRA MARCINKEVIČIENĖ: „LABAI SVARBU SKATINTI ASMENINES INICIATYVAS“ Gimiau 1982 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio rajone, Šilų kaime. Baigusi Panevėžio „Žemynos“ vidurinę mokyklą, studijavau Šiaulių universitete, Ekonomikos fakultete. 2009 m. įgijau įmonių planavimo ir analizės specialybės bakalauro išsilavinimą. Baigusi mokyklą, trejus metus gyvenau Vokietijoje, tuomet prasidėjo ir mano pažintis su Europos ekonomika, kultūra ir kalbomis. Grįžusi, beveik šešerius metus dirbau tarptautinių pervežimų ir logistikos srityje. Vėliau ketverius metus gyvenau Norvegijoje, įkūriau ten savo įmonę ir pradėjau veiklą garsindama lietuvišką produkciją Skandinavijos valstybėse. Verslas sekėsi gerai, tačiau Lietuvos ilgesys padarė savo – nusprendžiau keisti savo gyvenimo kryptį iš esmės. Norvegijoje mane sužavėjo norvegų suvokimas, kad kasdieniame gyvenime yra be galo svarbūs: sveikata, sportas,

SANDRA MARCINKEVIČIENĖ

vaikų švietimas ir judėjimas. Todėl grįžusi nedelsiant įgijau sveikatingumo specialistės specialybę, o kiek vėliau tapau reabilitacinio fitneso specialiste. Šiuo metu dirbu sveikatingumo srityje, įgyvendindama projektus, kurių esmė – bendruomenių sveikatos stiprinimas, sveikatos mokymas, edukacija, sveikatos žinių populiarinimas ir visuomenės sveikatos propagavimas. Savo veikloje stengiuosi įtraukti kuo platesnį ratą žmonių, numatant bendras sveikatinimo veiklas įvairaus amžiaus asmenų

Aš įsitikinęs, kad sėkmė šį kartą visiems mums šypsosis!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatas Nr. 10 – Vidas Paškauskas!

Jei esate drąsūs – balsuokite už mane. Aš žinau, ką ir kaip reikia daryti.

MONIKA ŽYDELIŪNAITĖ

jama jaunimo teisė į kūrybiškumą – nėra ateitis. Ateitis gali būti jautrus suaugusio žmogaus žvilgsnis. Dialogas su jaunu, namuose vienišu, mokykloje reiklume paskendusiu, savęs nepažįstančiu jaunuoliu – mano kasdieninis darbas. Galiu Panevėžį vadinti moderniu. Tačiau labiausiai noriu jį vadinti namais. Žinau, kad savivaldybė struktūruoja galią, jėgą, valdžią. Ji yra nuolatinės kovos arena. Tačiau labiausiai noriu ją vadinti bendradarbiavimo erdve.

bę liautis mėtyti pėdsakus. Laikas prabilti už tai, kas nuslėpta, atverti kitas buvimo galimybes. Tik norminama ir disciplinuo-

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 11 – Monika Žydeliūnaitė!

DAIVA SIMAŠKIENĖ

1991 m., baigusi mokslus Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete (, tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje), bei įgijusi Kkraštotvarkos (žemėtvarkos) inžinieriaus specialybę, įsikūriau Panevėžyje ir dirbau Panevėžio žemėtvarkos institute, kur buvau atsakinga už Lietuvos piliečių teisės į žemės nuosavybę grąžinimą. Daugiau nei 10 metų karjerą tęsiu vienoje iš Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų, atsakingai atlikdama savo pareigas. grupėms kartu, taip užtikrinant ir skatinant bendruomeniškumą, pilietiškumą. Aš manau, jog yra labai svarbu skatinti asmenines iniciatyvas, taip padedant asmenims ateityje atskleisti gebėjimus veikti bendruomenėse, bendradarbiauti vardan užsibrėžtų tikslų siekimo. Savo veiklos prioritetais numatau sveikesnės, nedestruktyvios gyvensenos, visuomenės narių bendrabūvio ir pilietiškumo pavyzdžių sklaidą. Tikiu, kad tai padės mažinti socialinę atskirtį tarp visuomenės sluoksnių, socialinių grupių ir asmenų. Be aktyvios sveikatinimo veiklos dar turiu ir visuomeninių pareigų, esu Panevėžio klubo „Dviračiai“ valdybos narė. Domiuosi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, ekonomikos tendencijomis. Kalbu keturiomis užsienio kalbomis: rusų, anglų, norvegų ir vokiečių. Turiu viziją mūsų miestui ir Lietuvai. Sieksiu, jog sveikatinimo įstaigos, gydytojai ir sveikatos sistemos specialistai bendradarbiautų su sveikatingumo specialistais ir sporto klubais, taip suteikdami žmogui žymiai didesnes gali-

Laisvalaikiu mėgstu sportuoti ir skaityti knygas. Jūsų išreikštas pasitikėjimas padėtų man realizuoti savo troškimą atstovauti panevėžiečiamsus Panevėžio miesto taryboje. Man labai svarbu, kad mes visi galėtumėme gyventi oriai, kad sudarytume sukurtumėme sąlygas jaunimui kurti šeimas ir dirbti Panevėžyje. Esu suinteresuota, kad Panevėžyje klestėtų smulkusis verslas, vaikai ir paaugliai turėtų, kur turiningai leisti laisvalaikį. Lygiai taip pat man yra svarbūs senjorai ir neįgalūs asmenys – turiu svajonę, kad jiems gyventi Panevėžyje būtų patogu! Kviečiu pasitikėti manimi ir aktyviai dalyvauti rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą jau šių. metų. kovo 3 d.!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Nr. 2 kandidatė Nr. 13 – Daiva Simaškienė! mybes gauti specialistų konsultacijas ir sveikatinimo pagalbą. Asmeninį ir profesinį gyvenimą kuriu Panevėžyje. Esu ištekėjusi, turiu du sūnus: trylikametį Dovą ir septynerių Nojų. Esame labai aktyvūs piliečiai. Laisvalaikiu važinėjame dviračiais, riedučiais, čiuožiame pačiūžomis, skaitome knygas, slidinėjame ir užsiimame kita aktyvia veikla. Pirmoji mano iniciatyva panevėžiečių aktyviam laisvalaikiui – dviračių ir riedučių rampos su šalia esančia įvairaus amžiaus žmonėms skirta sporto zona įrengimas Panevėžyje. Sutikite, juk visi seniai pastebėjome, kad dabartinė yra visiškai nesaugi ir nepatraukli! Pirmoji mano iniciatyva panevėžiečių žiemos laisvalaikiui – organizuosiu čiuožyklos po atviru dangumi įrengimą, kuri veiks iki pat pavasario.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2

kandidatė Nr. 14 – Sandra Marcinkevičienė!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. EMILIS ŠIURSKAS: „NEMĖGSTU DAUGŽODŽIAUTI! REIKIA VEIKTI!“ Esu Emilis Šiurskas, sporto entuziastas, Panevėžio BMX dviračių sporto klubo „Beta“ vadovas. Esu darbštus, atsakingas, aukščiausių tikslų siekiantis pilietis. Sieksiu pagerinti Panevėžio miesto sporto bendruomenės padėtį, įrengti Panevėžyje aukščiausio lygio BMX trasą, kad būtų galimybė ugdyti naujus talentus, kurie LINA TRUMPIENĖ: „PADARYKIME PANEVĖŽĮ VISŲ MŪSŲ MIESTU!“

LINA TRUMPIENĖ

Esu Lina Trumpienė, kandidatė į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Gimiau

EMILIS ŠIURSKAS

1986 m. balandžio 28 d. Panevėžyje. 2005 m. baigiau Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą, 2010 m. Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute įgijau vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį. Sukūrusi šeimą, gyvenu Panevėžyje. Laisvą laiką skiriu šeimai. Dalyvaujame kultūros, sporto renginiuose, renkamės aktyvų poilsį gamtoje. Domiuosi bitininkyste, mėgstu žvejoti, ilgais žiemos vakarais renkuosi knygą. Panevėžys man labai svarbus. Kaip ir visi panevėžiečiai, noriu, kad visi miesto gyventojai didžiuotųsi mūsų miestu. Dirbu švietimo įstaigoje ir suprantu, kad žmonių požiūris formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Taigi, kaip vieną iš priorite-

IRINA SIMANAVIČIENĖ: „TIK SVEIKOJE APLINKOJE GALI GYVENTI SVEIKAS ŽMOGUS!“ Esu Irina Simanavičienė, gimiau 1956 m. Sibire, tremtinių šeimoje. 1961 m. mūsų šeima grįžo į Lietuvą. Baigusi mokyklą, 1971 m. atvykau į Panevėžį. Ilgus metus dirbau įmonėje „Linas“. Buvau įvertinta už darbštumą medaliu. Dirbdama siekiau žinių ir mokslo, tad baigiau Vilniaus lengvosios pramonės technikumą, įgijau technikės-technologės diplomą. DOMAS MANIKAS: „TIK SVEIKAME KŪNE – SVEIKA SIELA!“ Esu Domas Manikas, aktyviai sportuojantis 16 metų. Pagrindinė mano sporto šaka – kalnų dviračiai. Esu Lietuvos rinktinės narys ir daugkartinis Lietuvos čempionas. Tikiu, kad sveikame kūne gyvena sveika siela. Prieš dvejus metus Lietuvos edukologijos universitete įgijau kūno kultūros specialybę, tad šiuo metu esu ne tik sportininkas, bet ir padedantis aktyviai bei sparčiai plėtoti kalnų dviračių sporto sritį mūsų mieste. Augantiems jauniems dviratininkams noriai dalinu

IRINA SIMANAVIČIENĖ

įgytą patirtį bei žinias, kad varžybose galėtų siekti geriausių rezultatų. Žiemos sezonu dviratį pakeičiu lygumų ir kalnų slidėmis. Tai pat esu aktyvus ir kitose sporto šakose, mėgstantis ekstremalų sportą. Labai mėgstu keliauti – tiek su šeima, tiek su sportuojančiais bendraminčiais varžybų sezonu. Mūsų Panevėžį ateityje matau daug daugiau sportuojantį, automobilį vis dažniau pakeičiant į dviratį, regiu mieste daugiau atnaujintų dviračių ir pėsčiųjų takų. Viliuosi, kad vis daugiau jaunimo įtrauksiu į sporto būrelius, įvairiausias aktyvias po-

SOLVEIGA MORKŪNIENĖ: „PADEDU IR SVEIKAM, IR SERGANČIAM“ Pagrindinės žmogaus vertybės formuojamos jaunystėje. Esu dėkinga savo tėvams, kurie man skiepijo pareigos ir atsakomybės jausmą, pagarbą žmogui, dorą, darbštumą bei meilę bet kokiai gyvybei. Todėl šiandieną galiu drąsiai žiūrėti žmogui į akis, su dideliu pozityvumu gyventi bei daryti gerus darbus saviems ir aplinkiniams. Baigiau Panevėžio rajono Raguvos vidurinę mokyklą, studijavau Kauno kūno kultūros akademijoje (dabartiniame Kauno sporto universitete), kurią baigiau 2005 m. ir įgijau socialinio pedagogo kvalifikaciją. 2009 m. Vilniaus Mykolo Romerio universi-

SOLVEIGA MORKŪNIENĖ

tete Socialinės politikos fakultete įgijau edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2017 m. išlaikiau bendrų gebėjimų testą valstybės tarnyboje ir esu pasiryžusi atsakingai dirbti Panevėžio miesto gyventojų labui. Nuo 2009 m. dirbau vadybos srityje, o nuo

ateityje garsintų Lietuvą ir Panevėžio miestą ir visą Lietuvą. Viso to galėsiu pasiekti, tapęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu! Kviečiu rinktis mane, kandidatą Nr. 15, kadangi atstovausiu visiemsus, kurie neabejingi: aktyviam laisvalaikiui, vaikų ir paauglių užimtumo po pamokų užtikrinimui po pamokų, tinių sričių matau mūsų vaikų, augančios naujos kartos ugdymą. Sąlygų ugdymui gerinimas, pritaikymas prie šiuolaikinių vaikų poreikių, darbuotojų žinių atnaujinimas, jaunų specialistų pritraukimas į šią sritį – suteiktų gerą pradžią augančiai panevėžiečių kartai mylėti savo miestą. Panevėžys turi tapti miestu, kuris dovanotų augančiam žmogui tinkamas ugdymo sąlygas, orientuotas į vaiko poreikius. Mes turime padėti užauginti lojalius mūsų miestui gyventojus, kurie ateityje sukurs pridėtinę vertę Panevėžiui. Vaikų ugdymas nėra vienintelė sritis, reikalaujanti dėmesio. Suprantu, kad jaunos šeimos, senjorai, verslo atstovai ir kitos grupės turi jiems rūpimų klausimų ir rūpesčių, kuriuos komandiniu darbu Kandidatuodama į Panevėžio miesto tarybos narius, siekiu, kad mūsų miestas taptų gražesnis ir žalesnis. Stengsiuosi burti panevėžiečius prisidėti prie gerų pokyčių mieste. Esu įsitikinusi, kad labai svarbu išlaikyti kuo žalesnį ir sveikesnį miestą, pasirūpinti jo ekologine situacija. Tikiu, kad tik sveikoje aplinkoje gali gyventi sveikas žmogus! Taip pat nesu abejinga daugiabučių namų gyventojų interesams – sieksiu, kad būtų patogu susisiekti tiek visuomeniniu, tiek asmeniniu transportu su

DOMAS MANIKAS

2 19

sveikai gyvensenai, tvarkingoms Panevėžio erdvėms, patogiam susisiekimui, patraukliam miestui!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Nr. 2 kandidatas Nr. 15 – Emilis Šiurskas!

sieksime atsakyti ir išspręsti. Miestui reikia visko: ir jaunų žmonių, ir senjorų, smulkaus ir stambaus verslo, amatininkų, netgi – savanorių bei turistų! Padarykime Panevėžį visų mūsų miestu! Tikiu nestandartiniais sprendimais, jų galia. Man yra svarbiausia pateisinti besikreipiančiojo lūkestį! Nebijau iššūkių, nebijau nestandartinių sprendimų. Kaip manote, ar išdrįstume iškelti bičių avilius bei įrengti žaliąjį stogą ant bent vieno iš Panevėžio miesto pastatų?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 16 – Lina Trumpienė! bet kuria Panevėžio miesto dalimi, kad gyventojams būtų patogu parkuoti automobilius, kad vaikai turėtų saugias žaidimo aikšteles bei sporto erdves, kuriose turiningai leis laisvalaikį! Bursiu ir drąsinsiu bendruomenes teikti siūlymus įvairių kultūrinių programų įgyvendinimui miesto erdvėse!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 17 – Irina Simanavičienė! erdvių atnaujinimą, o tai sudarys sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį. Pasirūpinsiu sporto bendruomenių veiklos matomumu. Esu jaunas tėtis, su žmona Greta auginame sūnų Kiprą. Tikiuosi, kad mano pavyzdžiu paseks ir kiti jauni panevėžiečiai. Kviečiu rinktis sveiką gyvenimą, aktyvų laisvalaikį bei profesionalų sportą! Iki greito susitikimo – jau kovo 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos rinkimuose!

pamokines veiklas. Būdamas savivaldybės tarybos nariu, inicijuosiu visų miesto sporto

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatas Nr. 19 – Domas Manikas!

2017 m. iki šiol dirbu pedagoginį darbą. Domiuosi sveikatinimosi ir sveikatinimo programomis. Norėdama padėti ir sveikam, ir sergančiam gilinu žinias bei gebėjimus Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre, antrame masažuotojo programos kurse. Asmeninį ir profesinį gyvenimą kuriu Panevėžyje. Esu ištekėjusi. Kartu su vyru auginame du vaikus. Savo darbą miesto savivaldybės taryboje regiu kaip prasmingą ir atsakingą veiklą, atstovaujant žmonėms, priimant svarbius sprendimus, turinčius įtakos jų gyvenimams. Pagrindinį dėmesį skiriu šioms sritims: Švietimui ir kultūrai. Dėmesys neformaliam ugdymui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, visos dienos mokyklos idė-

jos įgyvendinimui, bendruomeniniams kultūros projektams; Darniam valdymui. Dėmesys kovai su neatsakingu visų gyventojų poreikiams skirtų lėšų švaistymu. Skatinsiu Panevėžio gyventojus ir bendruomenes aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Darnus žmogus. Dėmesys jaunoms šeimoms bei senjorų ir neįgaliųjų lygioms galimybėms dalyvauti socialiniame gyvenime. Tegu Panevėžio gyventojų gyvenimo gerėjimo pradžia būna jau kovo 3 d.! Aktyviai dalyvaukite rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 2 kandidatė Nr. 23 – Solveiga Morkūnienė!

220

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

„SUSITIKIME PENKTADIENĮ“ SU LVŽS PANEVĖŽIO MIESTO SKYRIUMI Devintus metus iš eilės Panevėžyje, Laisvės aikštėje, vyko tradicinis renginių ciklas „Susitikime penktadienį“. Visą vasarą penktadieniais buvo organizuojamos įvairios akcijos, mugės, prevenciniai renginiai bei koncertai. Jau tapo tradicija, jog šiame renginių cikle pasitikti savaitgalio įvairaus amžiaus žmones kvietė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyrius. Pasak skyriaus pirmininko Deivido Labanavičiaus, tai unikali proga pasiūlyti panevėžiečiams ir miesto svečiams įdomių edukacinių užsiėmimų, kurių taip trūksta Panevėžyje, bei padovanoti gerą nuotaiką, šilumą ir dėmesį, o patiems pasipildyti puikiomis emocijomis. Jau tris vasaras LVŽS Panevėžio miesto skyrius sulaukė didžiulio dėmesio iš visų apsilankiusiųjų renginyje, o ypač – iš pačių mažiausiųjų. Kiekvieną vasaros penktadienio vakarą prie skyriaus palapinės buvo galima sutikti būrį LVŽS Panevėžio miesto skyriaus narių bei savanorių, kurie siūlė įvairias edukacines programas vaikams ir suaugusiesiems. Mažieji kartu su tėveliais turėjo galimybę lipdyti įvairius molio dirbinius: angeliukus, eglutes, sraiges. Taip pat buvo galima pasigaminti molinį medalį su savo vardu ar kitais inicialais. Anot D. Labanavičiaus, vaikų tarpe buvo galima sutikti tikrų šios meno šakos talentų, kurie savo darbais žavėjo visus susirinkusius. Dalis šių darbų yra eksponuojami LVŽS Panevėžio miesto skyriuje, tad, visi norintys pasigrožėti, maloniai kviečiami užsukti. Kol vieni buvo užsiėmę molio lipdymu,

Aktualijos

LVŽS Panevėžio miesto skyrius. LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr.

kiti turėjo galimybę prisėdę prie stalelių spalvinti pieštukais ant specialių lapų su paveiksliukais, spalvotomis kreidelėmis piešti ant plytelių, pūsti muilo burbulus. Kam pabosdavo meniniai užsiėmimai, galėdavo save išbandyti kantrybės ir loginio mąstymo reikalaujančiame šaškių žaidime. Tėčiams su vaikais užgulus šaškių lentas, mamos tuo metu galėdavo pasivaišinti lauko žolelių arbata arba stikline vandens su citrina. Skanaujant arbatą LVŽS Panevėžio miesto skyriaus nariai padėdavo pasi-

daryti ką tik priskintų lauko gėlių puokštę namams papuošti ar tiesiog įteikti ją savo antrajai pusei. Šiame renginių cikle prie LVŽS Panevėžio miesto skyriaus palapinės vasaros penktadieniais buvo galima sutikti ne tik žmonių, bet ir mielų gyvūnėlių. Vienas jų – 5 mėnesių amžiaus labradorų veislės šuniukas Dimonas. Dėmesio trūkumu jis skųstis tikrai negalėjo, kaip ir Panevėžio rajono ūkininko atvežti dekoratyviniai triušiai. Jie tarsi magnetas prie savęs traukė visus vaikus bei

suaugusius. Drąsiausieji galėjo juos ne tik paglostyti, bet ir palaikyti bei su šiais gražuoliais nusifotografuoti. Kaip trumpai Lietuvoje pasisvečiavo gandrai, taip greitai prabėgo vasara ir šis renginių ciklas „Susitikime penktadienį“. Tad belieka su ilgesiu laukti vėl grįšiančių gandrų bei šio renginių ciklo, kartu su visa LVŽS Panevėžio miesto skyriaus komanda ir jų edukacijos programa. Susitikimus tęsime atšilus orams.

LVŽS Panevėžio skyriaus informacija

Tradicinis renginių ciklas „Susitikime penktadienį“. LVŽS Panevėžio skyriaus nuotr. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 30 ISSN 2538-8274 Tiražas 20 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 340

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Deividas Labanavičius Tel. +37067390523, el. paštas: lvzspaneveziomiestas@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.