Balsuokite už sąrašą nr.
Pakruojo kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 50
ISSN 2538-8274
Kandidatuodamas į Pakruojo rajono savivaldybės merus, siūlau darnios rajono ateities viziją ir konkretų priemonių planą jai realizuoti. Su manimi į rinkimus eina savivaldai svarbių sričių specialistų komanda, gerai išmananti vietos aktualijas, mylinti savo kraštą ir pasiryžusi pokyčiams. Pakruojo rajono savivaldybės taryboje dirbu nuo 2011 metų. Per aštuonerius metus įrodžiau, jog mano prioritetas – Pakruojo gerovė. Dėl šio tikslo gebu rasti sutarimą net ir su skirtingų politinių pažiūrų atstovais. Pakruojiečiai gali patvirtinti – per pastaruosius metus nuveikta tikrai nemažai: tai ir gražėjančios viešosios erdvės, atgijusi Vienybės aikštė, naujam gyvenimui prikelta bei visuomenės poreikiams pritaikyta sinagoga, atnaujintos Petrašiūnų maudyklos, vandentvarkos sistemų, gatvių apšvietimo sistemų plėtra, vis tvarkingesnės ir lygesnės gatvės, asfaltuojami žvyrkeliai. Ir tai toli gražu ne viskas – glaudžiai dirbdami su Seimo nariu A. Gumuliausku ir Seimo pirmininku V. Pranckiečiu, kartu su Šiaulių vyskupija jau pradėjome darbus, skirtus Linkuvos vienuolyną paversti turistų traukos centru. Greta infrastruktūros atnaujinimo, daug dėmesio skiriame ir jos išnaudojimui – Pakruojo smulkaus ir vidutinio verslo aktyvumo skatinimui. Per pastaruosius aštuonerius metus Pakruojis ženkliai pažengė į
Alvydas Žuvininkas, kandidatas į Pakruojo savivaldybės merus. LVŽS Pakruojo skyriaus nuotr.
priekį. Visgi, galiu atsakingai pareikšti, jog pažangos tempai nėra pakankami. Pakruojį vis dar kamuoja daug skaudulių – pradedant ištrupėjusiais šaligatviais, duobėtomis gatvėmis ir keliais ir baigiant ateities vizijos nebuvimu. Vizijos, kurios nematydami pakruojiečiai savo ateitį vis rečiau sieja su mūsų kraštu. Akivaizdu, jog norint greičiau įveikti mūsų krašto ekonominį atsilikimą, užtikrinti spartesnę verslo plėtrą, sąžiningas komunalinių paslaugų kainas, aukštą švietimo ir sveikatos apsaugos kokybę, savivaldybei reikalinga nauja, ambicingus tikslus kelianti ir juos įgy-
Skaitykite 3 psl.
Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!
vendinti gebanti vadovybė. Tai ir siūlo mano vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda savivaldybių tarybų rinkimuose. LVŽS Pakruojo komanda siūlo ambicingą darnios rajono plėtros viziją: Įsipareigojame suderinti gyvenimo kokybę ir patogumą verslui: ir mieste ir kaime turi būti visos galimybės naudotis civilizacijos pasiekimais, mokytis ir gydytis, ilsėtis ir kurti, ugdymo įstaigose turi vykti kokybiškas, šiuolaikinėmis technologijomis paremtas mokymas, sveikatos priežiūros
Skaitykite 4 psl.
Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?
paslaugų kokybė turi tapti mūsų gyventojų pasididžiavimo, o ne skundų objektu. Savivaldybė turi tapti geriausia verslo plėtros partnere, kartu užtikrindama, jog verslo plėtra nedarys žalos oro, vandens ir žemės kokybei. Įsipareigojame efektyviai organizuoti komunalinį sektorių: komunaliniai mokesčiai turi atitikti suteiktos paslaugos vertę, o ne būti skirti išlaikyti tas paslaugas teikiančias įmones.
Tęsinys 2 psl.
Skaitykite 2 psl.
Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Pradžia 1 psl. Įsipareigojame plėtoti tikrąją vietos savivaldą: meras ir taryba turi būti atviri pažangioms idėjoms ir iniciatyvoms, inovatyvūs socialiniai, ekonominiai, aplinkosauginiai projektai turi būti prieinami visuomenei, bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos turi tapti pagrindinėmis partnerėmis, sprendžiant aktualius klausimus tiek seniūnijose, tiek ir Pakruojo mieste. Visuomet buvau ir būsiu už kalbėjimą-
si bei susikalbėjimą siekiant Pakruojo gerovės. Turiu tikslą, kad mūsų rajonas taptų žemės ūkio, verslo, kultūros ir turizmo lyderiu Šiaurės Lietuvoje. Tą pasiekti galima tik darnios plėtros siekius derinant su nuolatiniu dialogu. Visuomet kartojau ir kartosiu: atviri, veiklūs ir reiklūs rajono gyventojai yra svarbiausia vietos savivaldos politikų sėkmės sąlyga. Sėkmės sąlyga – sąžiningumas. Visuomet laikausi savo duoto žodžio ir to reikalauju iš savo kolegų bei oponentų.
2
Tikiu Pakruojo ateitimi. Matau aiškias galimybes jo atsinaujinimui ir žinau, kaip jas panaudoti. Esu įsitikinęs, jog į piliečių balsą įsiklausanti, kompetentinga, patyrusi ir ambicingus tikslus kelianti politinė komanda gali labai daug. Ypač kai sutampa šalies valdžios ir vietos savivaldos siekiai. LVŽS suformuota Vyriausybė jau įrodė, jog ūkio konkurencingumo augimas gali eiti ranka rankon su didesniu socialiniu teisingumu, galima įveikti korup-
ciją ir sumažinti vaistų kainas, galima mažinti mokesčius ir kartu didinti pensijas bei išmokas vaikams. Kovo 3-ąja piliečiai spręs, ar tokia ambicinga reformų politika persikels į vietos savivaldos lygmenį ir kuriose savivaldybėse tai įvyks. Kviečiu kovo 3 dieną Pakruojo rajono savivaldybės tarybos rinkimuose palaikyti LVŽS sąrašą Nr. 2, o mero rikimuose – mano kandidatūrą. Alvydas ŽUVININKAS
Pasirinkimo kryžkelėje 2016 m. Seimo rinkimų baigtis daug kam tapo nelauktu siurprizu. Tokiais rezultatais tikėjo nebent Ramūnas Karbauskis, atvedęs savo komandą į pergalę rinkiminės kampanijos metu. Dar nesudarius koalicijos pikti liežuviai jau pranašavo, kad naujoji valdžia grius prieš šv. Kalėdas, po to – nesulauks šviežių bulvių ir t.t. Visgi, šmeižto, neregėto masto opozicijos atakų, dažnai nepelnyto žiniasklaidos puolimo, „valstiečiai žalieji“ ir po dviejų metų tvirtai laiko valdžios vairą savo rankose. Kodėl taip yra? Kodėl nesipildo
įvairių politologų, žurnalistų ar propagandistų prognozės?
Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Prof. Arūnas Gumuliauskas. LVŽS Pakruojo skyriaus nuotr.
Pirma, į, Tautos atstovybę atėjo žmonės, kuriems rūpi valstybė, jos žmonės, o ne savo gerovė. Štai kodėl valdančiajai daugumai niekaip nelimpa klijuojamos etiketės. O kiek buvo inicijuotų tyrimų, parašyta įvairių skundų, paskelbta tikrovės neatitinkančių publikacijų! Tikriausiai dar niekada per beveik tris dešimtmečius visuomenė nebuvo tiek daug informuojama apie tokias „blogybes“, kaip tautiniai kostiumai vaikams. Nesugebantys sugalvoti rimtesnių argumentų prieš LVŽS ėmėsi primityviausio melo – kad ir ką bedarytų LVŽS lyderis ar jo komandos nariai – viskas pradėta versti į atvirkščią pusę, apipinama gandais, nevengiama paprasčiausio melo vien tik tam, kad žmonės imtų nemėgti „valstiečių“. Nors kiekvienam, galvojančiam savo galva, aišku, jog tokios „žinios“ tėra pramanai, paprasčiausias šnipštas. Kita vertus, iššūkiai teigiamai paveikė LVŽS frakciją Seime. Ji nesuskilo, kaip norėjo opozicija, o dar labiau susivienijo. „Valstiečiai“ rimtai žiūri į savo darbą Seime. Jų posėdžių lankomumas yra vienas geriausių Seime. Iš frakcijos pasitraukė tik tie, kurie, matyt, atėjo į Seimą, turėdami savų, egoistiškų interesų. Nors LVŽS frakcija Seime nežymiai sumažėjo, bet jos darbo kokybė ženkliai pagerėjo. Vyksta išsami ir argumentuota diskusija
dėl teisės aktų projektų, pripažįstamos bei taisomos klaidos. Valstiečiai žalieji Seime tapo akivaizdžiai stipresni. Tačiau tai nereiškia, kad jie, anot opozicijos, uzurpavo valdžią. Ne. LVŽS frakcija Seime dirba bei dalinasi atsakomybe su visais, kurie nori ir geba bendradarbiauti. Ne visos per pastaruosius porą metų pradėtos reformos vyko be sutrikimų. Žmogus – jau toks sutvėrimas, kuriam labiau prie širdies pastovumas, stabilumas, o ne kardinalios permainos. Kita vertus, sunku be pokyčių pasiekti visų taip trokštamos gerovės. LVŽS negalėjo taikstytis su vienais aukščiausių skurdo, emigracijos, atskirties rodiklių Europoje, teisingumo stoka. Todėl teko imtis kardinalių veiksmų, be kurių valstybė taip ir būtų likusi stagnacijoje. Taip atsirado aukštojo mokslo, bendrojo ugdymo, pensijų, miškų ir kitos reformos. Jos sujudino jau seniai egzistavusias negeroves konkrečioje gyvenimo srityje. Ne visiems reformos buvo prie širdies, ypač tiems, kurie ir be jų patogiai gyveno. Atsirado pasipriešinimas permainoms. Teko taisyti ir klaidas. Tačiau reformų reikėjo, ir reikėjo skubiai, nes tik taip galima išbristi iš vis gilėjusio atskirties ir nevilties liūno. Neįmanoma paneigti teigiamo dvejų „valstiečių žaliųjų“ metų valdymo poveikio. Ženkliai išaugo vidutinis darbo užmokestis, naujos darbo vietos pagaliau
kuriasi ne tik Vilniuje ar Kaune. Pernai metais pradėta būsto įsigijimo regionuose skatinimo politika: valstybės subsidija pirmojo šeimos būsto įsigijimui – skiriant nuo 15 proc. iki 30 proc. būsto vertės paramos jaunoms šeimoms, kurios kuriasi ne didmiesčiuose. Aktyviausiai šia galimybe naudojasi jaunos šeimos iš Marijampolės, Kretingos, Tauragės, Trakų. Gaila, bet tarp aktyviausiai šia parama besinaudojančių nėra Šiaulių apskrities savivaldybių gyventojų. Gal čia reiktų didesnio savivaldos iniciatyvumo? Seimo dauguma bei Vyriausybė nežada „mažinti apsukų“. Dėl mokesčių sujungimo ir susijusių pertvarkų, jau 2019 metų pradžioje atlyginimai visiems gyventojams (ne tik dirbantiems viešajame sektoriuje) „į rankas“ didės vidutiniškai 40–60 eurų. Be to, 2019 metų biudžete numatytos dar papildomos lėšos gydytojų (172 mln. eurų) ir rezidentų (16,6 mln. eurų), mokytojų (49,1 mln. eurų), visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (12,7mln. eurų), dėstytojų, mokslo darbuotojų bei kitų tyrėjų (31,1 mln. eurų) ir kitų atskirų profesinių grupių atlyginimų didinimui. Daugelyje sričių darbo užmokesčio augimas bus didžiausias koks tik yra buvęs per keletą dešimtmečių! Aišku, norėtųsi dar ženklesnių pokyčių. Seimas ir vyriausybė nuolat ieško tam naujų galimybių. Jas, deja, riboja ir
prievolė valstybei vykdyti ankstesnių valdžių užkrautus įsipareigojimus. Beje, dažni jų – neatsakingi, neapgalvoti. Taip turime kiekvienais metais mokėti apie 300 mln. eurų vien palūkanų (iki 2021 m.) už krizės metų paskolas su didelėmis palūkanomis. „Valstiečiai“ stengiasi padėti visiems, neišskiria jokių grupių, nediskriminuoja žmonių. Tai yra labai svarbu, kad galėtume visi pajusti, ką reiškia turėti gerovės valstybę. Tačiau viešajame gyvenime greta gerų pokyčių galima pastebėti ir ne tokių gerų tendencijų. Nerimą kelia kai kurių savivaldybių mėginimai kaltę dėl savo negebėjimo vadovauti miestui ar rajonui suversti centrinės valdžios institucijoms. Tą ypatingai jaučia Seimo nariai, išrinkti rinkimų apygardose, kuriose esančias savivaldybes valdo LVŽS atžvilgiu ne itin draugiškai nusiteikusių politinių partijų atstovai. Paradoksalu, bet būtent jiems tenka padėti žmonėms spręsti problemas, už kurias atsakinga vietinė valdžia. Tad gyvybiškai būtinas supratimas, tamprus bendradarbiavimas tarp savivaldybių bei centrinių valdžios institucijų. Manau, kad bendrą kalbą dažniau suranda bendraminčiai. Dar geriau, kada jie atstovauja vieną politinę jėgą. Šiuo atveju – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
3
2
LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs Ignalinos meras, dabar
vienintelis Europarlamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo partiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ragino bendražygius išlikti stipriais bei vieningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tikslas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. Tauta
mums suteikė mandatą, todėl labai svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. LVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjungos skyrių delegatai.
Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seime, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atsakingai vykdo darbų programą, kuri suformuota LVŽS rinkimų programos pagrindu. LVŽS informacija
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.
pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia
per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,
kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.
Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?
Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato
priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik
ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI
Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.
po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui
Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja
Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.
POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS
Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,
Pradžia 3 psl.
2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija
kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir
2
5
Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.
2 Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius 26
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo
Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.
darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,
korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.
LVŽS informacija
„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.
Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkre- nas siekė laimėti viešuosius konkursus. tiems politikams, konkretūs asme- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teinys proteguoti į aukšto lygmens po- sėsaugos institucijoms. litines pozicijas, per politikus siekta, Bendraudamas su valstybinėmis kad būtų priimami „MG Baltic“ pa- įmonėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms verslo grupėms. lankūs teisės aktai.
Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“
vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.
Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda BUROKIENĖ, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė
DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.
Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos
„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.
Olgos Posaškovos nuotr.
(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-
Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į
šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.
STT informacija
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos
Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.
apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –
vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios
2
7
savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.
Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio su„Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek sitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, iš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kad reikalingos bendros pastangos, jog matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas pensijos gyventojus pasiektų laiku ir pojiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- kyčiai vyktų sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-
Pxhere.com nuotr.
biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valsSenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ tybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Eur. Šalpos pensija pagyvenusiems asmešiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad nims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinitaip pat mokamos priemokos iš valstybės mui ketinama skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija
28
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
RAMŪNAS MATAS VALIUŠIS
LVŽS suformuota vyriausybė vykdo ambicingą visų viešosios politikos sričių pertvarkos programą. Nuo šių metų pradžios dėl mokesčių reformos gyventojų piniginės jau pastorėjo. Savo rezultatus duoda sveikatos apsaugos reforma – gydytojai džiaugiasi didesniais darbo užmokesčiais, o dėl griežtesnės rinkos priežiūros vaistų, nors deja, dar ne visų, kainos pradėjo mažėti. Net ir lėtai įsibėgėjanti ir daug ginčų sukėlusi švietimo reforma jau atnešė didesnius pedagogų atlyginimus.
Visa tai - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės programos įgyvendinimo rezultatai. Noriu atkreipti dėmesį į socialinę šios programos dalį, būtent pensijų ir socialinių išmokų didinimo planą. Nėra paslaptis, jog Europos Sąjungoje Lietuva pagal pajamų nelygybės, žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus ar socialinių išmokų dydžio rodiklius dalijasi paskutines vietas. Norint pakanka pavažiuoti keliolika kilometrų į šiaurę ir menkiau susipažinę nustebs sužinoję, jog net ir dažnai pašiepiamoje Latvijoje tiek vidutinis darbo užmokestis, tiek ir pensijos, yra didesnės. Ir tai ilgametės socialdemokratų – konservatorių kaitos mūsų šalies valdžioje rezultatas. Pensijų ir socialinių išmokų didinimas tapo vienu pirmųjų LVŽS suformuotos vyriausybės darbų. Jau 2017 m. spalio mėn. ji padidino pensijas. 2018 m. sausio mėn. ji jas kartą indeksavo (padidėjimas – 6,9 proc.). 2019 m. sausį – dar kartą (7,63 proc.) Pakeitus pensijų stažo apskaitos principus, pensijos dar šiek tiek padidėjo.
2
Priminsiu, jog prieš Seimo rinkimus, 2017 m. rugsėjo mėn. vidutinė senatvės pensija rajono gyventojui sudarė 267,40 euro (turintiems būtinąjį stažą - 278,61 euro), o 2018 m. spalio mėn. – jau 313,07 euro (turintiems būtinąjį stažą - 328,02 euro). Augimas – 17 proc. arba vidutiniškai 45,67 euro (turintiems būtinąjį stažą - 49,41 euro). O štai šiemet vidutinė rajono gyventojo senatvės pensija jau pasiekė 336,96 euro, o turinčių būtinąjį stažą - 353,05 euro. Negana to – panaikinta vos ne 4 milijardus eurų siekusi Sodros skola, netgi pradėtas kaupti Sodros rezervas. Tai geros žinios 4,2 tūkst. rajono senatvės pensijų, 2,3 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų, 1,9 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų bei maitintojo netekimo pensijų gavėjų. Kasmet vis didėjančios pensijos, kompensacijos, kitos išmokos sudaro sąlygas senjorams gyventi geriau ir kokybiškiau. Gera atrodo ir ateities perspektyva, nes vyriausybė yra įsipareigojusi tęsti pensijų ir socialinių išmokų didinimą. Itin gerai ši žinia skamba prisimenant, kad ankstesnioji,
neva socialdemokratų, vyriausybė pensijas kėlė labai nežymiai, o dar ankstesnė – konservatorių – jas apskritai drastiškai mažino. Pensijų ir socialinių išmokų dydžius nustato ne savivaldybė. Tai – vyriausybės ir Seimo kompetencija. Tačiau savivaldybės įgyvendina daug kitų socialinės politikos priemonių – pradedant komunalinių paslaugų tarifų politika ir baigiant moksleivių maitinimu mokyklose ir vietos susisiekimo bilietų kainomis. Šiose srityse savivaldybės tarybos turi dideles galias. Ir nuo to, kokia partija sudarys valdančiąją daugumą, priklausys ar savivaldybė pasuks į socialinius gyventojų poreikius orientuotu keliu. Šių metų kovo 3 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiai spręs ar suteikti galimybę socialiai orientuotą LVŽS politiką įgyvendinti vietos savivaldoje.
Kandidatas į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą
GYVENTOJŲ BĖDOS NEGALI BŪTI SVETIMOS IR JAS PRISIMINTI RIEKIA NE TIK PRIEŠ RINKIMUS Rinkiminės kampanijos proga noriu pasidalinti mintimis apie savo darbą Pakruojo rajono taryboje ir apie situaciją rajone. Pakruojiškiai gerai žino, jog šioje kadencijoje, į savivaldybės tarybą buvome išrinkti trys LVŽS atstovai. Laikydamiesi principo, jog svarbiausia – Pakruojo krašto gerovė, mes parėmėme dabartinio mero suformuotą koaliciją ir rėmėme tas jos pastangas, kurios buvo skirtos gerinti padėtį mūsų krašte. Deja, negaliu pasakyti, jog tokio pat geranoriškumo susilaukėme iš kitos pusės. Greitai pajutome informacijos stoką iš koalicijos partnerių. Tikrai ne dėl visų sprendimų su mumis buvo tariamasi. Tikrai ne į visus mūsų pasiūlymus buvo įsiklausoma. Žinoma, bėdų būtų mažiau, jei dabartiniai savivaldybės vadovai gebėtų užbaigti pradėtus darbus. Pavyzdžiui, kad ir Klovainių miestelio kryžkelės (kelių Rozalimas-Balsiai, Klovainiai-Pušalotas) proble-
RIMVYDAS GASPARAVIČIUS
ma. Jai išspręsti būtų pakakę kelyje Pakruojis-Panevėžys Klovainių kryptimi pastatyti ženklą ar aiškesnę nuorodą. Deja, nei mūsų aiškinimai žodžiu, nei raštai administracijai, nepadėjo – pasirodo koalicijos partnerio balsas „į dangų“ nepatenka. Ir tai ne vienintelis atvejis, kai dabartinė savivaldybės vadovybė girdi tik tai, ką ji nori girdėti. Gal todėl ir Pakruojis priekin juda taip lėtai? Visgi yra ir gerų žinių. Nepaisant atsainaus savivaldybės vadovybės požiūrio, pavyko surengti keletą socialinių akcijų. Dėjome
daug pastangų pagerinti mūsų mažųjų gyventojų buitį ir sveikatos paslaugas jiems. Tai – labai svarbu. Juk kad ir nedidelės pramogos, kokybiškos sveikatos paslaugos prisideda prie to, kad gyventi mūsų krašte taptų mieliau. Deja, atsirado „kolegų“, kurie sugebėjo sugadinti net ir tokias geras iniciatyvas. Visi gerai žinome mūsų politikus, kurie labiausiai „myli“ Tėvynę. Pastarieji kažkodėl mano, jog jie turi išskirtinę teisę dalinti saldainius, meduolius ar kitas „gėrybes“ ir viso to nelaiko rinkėjų papirkinėjimu. Netgi priešingai – didžiuojasi tokiomis „nupirktomis“ emocijomis, nesvarbu, kad jos atneša nusivylimą ir neišsipildžiusius lūkesčius. Daug dirbau siekdamas padėti pakruojiškiams spręsti jų socialines problemas. Dalį jų pavyko išspręsti. Deja, tik dalį. Daugelio kitų sprendimas susidūrė su keistomis kliūtimis – biurokratinėmis sienomis ir jau minėtu savivaldybės vadovų nenoru jas įveikti. Tyliai galvoju – ar gali būti, kad kliūtys įgyvendinti geriems sumanymams kyla dėl
to, kad jas siūlo „ne tos“ partijos atstovas? Aš dirbu Pakruojo verslo ir informacijos centre, turizmo sektoriuje. Šis darbas įdomus, pilnas iššūkių, įdomių projektų. Susitinkame ir bendraujame su įvairiais žmonėmis iš viso pasaulio. Dalinamės savo krašto istorija ir teikiame informaciją apie Pakruojyje ir jo apylinkėse lankytinas vietas. Norime užkrėsti visus idėja keliauti ir pažinti Lietuvą, jos ir jos kaimynų istoriją. Pradėjome bendradarbiauti su Bauskės informacijos turizmo centru. Idėja „Pažink kaimynus Žiemgaloje“ jau trejus metus sėkmingai vystoma. Netrukus bus daugiau projektų skirtų pristatyti mūsų kraštą, skatinti mūsų kraštiečių pasididžiavimą savo gimtine. Tik ar galėsime didžiuotis savo savivaldybės valdžia? Atsakymą į šį klausimą pakruojiškiai, kaip ir visos Lietuvos gyventojai, pateiks kovo 3-iąją. Tikiu, kad pasirinksite teisingai.
Kandidatas į Pakruojo rajono tarybos narius
NORITE GERESNĖS ATEITIES PAKRUOJUI? PASIRINKITE LVŽS! Rajono plėtros perspektyvos ypač priklauso nuo jį valdančių politikų ir pastarųjų sprendimus įgyvendinančių valdininkų. Būtent jie priima sprendimus kaip pasinaudoti Europos Sąjungos paramos galimybėmis, kaip išnaudoti esamus finansinius mechanizmus. Ir būtent nuo šių veiksmų didele dalimi priklauso ir rajono gyventojų gerovė.
Apsidairę aplink, manau, nesunkiai sutiksite su manimi – deja, kol kas vaizdai nedžiugina. Matome, kaip mažėja gyventojų, jaunimas nebenori grįžti į tėvų namus, kurti verslą ar įsidarbinti valstybės tarnyboje. Savivaldybės tarybos ir valdininkų priimti sprendimai neretai kelia abejonių visuomenei. Ar tikrai Pakruojis gali tik tiek? Ar Pakruojis pasmerktas likti viena skurdžiausių šalies savivaldybių? Tvirtai atsakau – ne. Pakruojis gali gyventi geriau! Pakruojyje galima sukurti geresnę gyvenimo kokybę! Pakruojis
gali būti geriau valdomas! Tam reikia nedaug. Tam reikia daugiau dorų ir sąžiningų, savo kraštą mylinčių, kompetentingų politikų savivaldybės taryboje. Tam reikia ambicingo mero ir jo komandos, siūlančių darnią savivaldybės plėtros viziją. Ta reikia daugiau skaidrumo savivaldybės administracijos veikloje. EDITA ŪŽIŪNIENĖ
Kandidatė į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą
Tam reikia to, ką siūlo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios kandidatų sąrašai šiuose rinkimuose pažymėti antruoju numeriu.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
9
MERAS – NE MAŽOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVAS, O ŽMONIŲ ATSTOVAS Su savivaldos rinkimais kartu vyks ir tiesioginiai mero rinkimai. Norinčių būti Pakruojo meru atsirado labai daug: net aštuoni. Neabejoju, jog daugeliui rinkėjų gali būti nelengva bus apsispręsti ir pasirinkti kas geriausiai atstovaus jų interesus. Prieš apsispręsdami, gerai pagalvokime. Ko mes norime iš būsimo mero? Kokias savybes laikome būtinomis šiam poli-
GEDIMI NAS ČIULADA
tikui ir kokiomis savybėmis pasižyminčiam asmeniui jokiu būdu negalima leisti užimti šio posto? Manau, atsakymas yra paprastas. Meru turi būti sąžiningas žmogus, kuris rodytų visiems vienodą pagarbą ir dėmesį. Nepamiršime, jog meras nėra vien savivaldybės tarybos vadovas. Jis ar ji yra ir savivaldybės vizitinė kortelė, ją atstovauja rajoną ne tik ne vien visoje šalyje, bet ir už jos ribų. Daugiau ar mažiau pažįstu visus kandidatus ir esu išanalizavęs jų nuveiktus
darbus bei asmenines savybes. Manau, kad šiuo metu labiausiai tinkamas būti Pakruojo savivaldybės meru Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos deleguotas kandidatas Alvydas Žuvininkas. Todėl kovo 3 dieną siūlau atiduoti savo balsą už šį garbingą pakruojiškį, atsakingą, visada besilaikantį savo duoto žodžio ir patikimą politiką.
Kandidatas į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą
AR GRAŽINSIME PAKRUOJIŠKIUS NAMO? Kaimo ir visos Lietuvos „išsivaikščiojimas“ Pakruojyje jaučiamas itin aštriai. Jei per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva neteko apie ketvirtadalio gyventojų, tai Pakruojis – daugiau nei trečdalio: savam krašte gyvenančių pakruojiškių sumažėjo nuo 31 tūkst. 1989 m. iki maždaug 20 tūkst. pernai metais. Neskubėkime kaltinti išvykstančių – jie ieško geresnio gyvenimo ir užsiduokime klausimą – o kodėl gi to gero gyvenimo jie nekuria čia, prie Kruojos? Pradėję vardinti gyvenimo mūsų krašte privalumus ir trūkumus, netrukus pastebėsime, jog beveik kiekvienam
DALIA STAKĖNIENĖ
argumentui už išvykimą ir atsakymas, kodėl savo ateitį verta kurti gimtame krašte. Darbo vietų stygių atsveria didelės galimybės plėtoti savo verslą, kai kieno trūkumu laikomą miestelių mažumą atsveria švarios aplinkos ir saugaus
gyvenimo privalumai, nedidelius atlyginimus gali pataisyti didelės europinės paramos galimybės, pramogų trūkumą sprendžia ne taip toli esantys dideli mūsų ir kaimynų miestai. Sąrašą galima tęsti dar ilgai. Ir tik vienas argumentas, stabdantis mūsų krašto plėtrą, pasirodys sunkiniai nugalimas. Tai – valdymo kokybė. Vietos savivalda yra atsakinga už didelę viešųjų reikalų dalį. Nuo jos priklauso ne tik kelių būklė ar komunalinių paslaugų kainos. Nuo jos priklauso ir tai, ar gerai žmogus jausis savo gimtame krašte. Būtent vietos valdžios požiūris į savo krašto gyventojus daug lemia ar žmogus jausis saugus, suprastas ar galų gale pasitikės savo valdžia. Demografiniai rodikliai kol kas akivaiz-
džiai rodo, jog Pakruojo krašto gyventojai už iki šiol savivaldybę valdžiusias politines partijas „balsuoja kojomis“. Visgi į savivaldybės tarybą kandidatuoju ne aiškintis, kas kaltas. Kandidatuoju tam, kad jau po keleto metų Pakruojo rajono gyventojai galėtų pasididžiuodami sakyti, kad turi savą valdžią. Valdžią, kuri juos išklauso ir kuri į jų balsą įsiklauso. Valdžią, kuri juos supranta ir žino, kaip padėti. Valdžią, kuri siekia, kad po visą pasaulį išsibarstę pakruojiškiai grįžtų namo ar bent jau prisidėtų prie gimto krašto atsigavimo. Valdžią, kuri kartu su šalies vyriausybe dirba visos šalies naudai, o ne kažkieno asmeninei gerovei.
Kandidatė į Pakruojo savivaldybės tarybos narius
BŪTINA MAŽINTI BUITINIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMO KAINAS Pastaraisiais metais Pakruojis padarė nemažą pažangą. Pagrįstai didžiuojamės gražėjančiu miestu, lėtokai, bet įsibėgėjančia daugiabučių namų renovacija ir jos pirmaisiais rezultatais: mažėjančiomis sąskaitomis už šildymą ir pagerėjusiu namų estetiniu vaizdu. Tai pasiekta sėkmingo ES paramos panaudojimo dėka.
Nors padaryta jau nemažai, visgi akivaizdu, kad Pakruojui reikia ryžtingesnių permainų. Tai pasakytina tiek jau apie pradėtus darbus, tiek ir apie tokias iki šiol savivaldybę valdančių politikų pakankamai apleistas temas, kaip atliekų tvarkymas. O juk mokesčius už atliekų tvarkymą mokame mes visi ir tik nuo savivaldybės veiklumo ir iniciatyvumo priklauso kokio dydžio šie mokesčiai bus! Aš matau paprastą mokesčių už atlie-
kas problemos sprendimą – Pakruojo rajonui būtina skubiai modernizuoti buitinių atliekų tvarkymo sistemą. Tam tikslui reikia kuo greičiau pastatyti atliekų perkrovimo stotį. Tai leistų ženkliai sumažinti atliekų tvarkymo kaštus. Tai ir bus mano tikslas, jei gavęs Jūsų pasitikėjimą, dirbsiu taryboje. ZENONAS JONAS KEVĖNAS
Kandidatas į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą
PROFESIJA – SĖKMĖS GARANTAS STARTUI Į GYVENIMĄ Šiuo metu mūsų rajone, ypač kaimiškose vietovėse, susiduriame su profesionalių ir kompetentingų darbuotojų stoka. Panašų iššūkį sprendžia visa Lietuva ir ne vien ji.
LINETA ŠUKIENĖ
Aš esu įsitikinusi, kad Pakruojis gali ir turi pasiūlyti šios problemos sprendimą. Mūsų savivaldybė, ypač jei jai vadovaus profesinio rengimo aktualijas išmanantys ir rajono potencialą išnaudoti gebantys politikai, gali tapti ta, kuri su-
stabdys „sodybų tuštėjimo metą“! Tai nesunku pasiekti. Mūsų rajone veikia VšĮ , „Žeimelio technologijų ir paslaugų mokykla“, turinti gerą ir šiuolaikišką mokymo bazę. Reikia tik bendrų savivaldybės politikų, vietos ir apskrities verslininkų, švietimo specialistų pastangų tam, kad suderinti ūkio poreikius ir švietimo galimybes mūsų rajone. Atgaivinus profesinį mokymą, aktyviai supažindinant rajono moksleivius su reikalingomis profesijomis,
karjeros ir gyvenimo rajone galimybėmis mes galima padėti atsigauti mūsų kraštui. Tik įrodę jaunimui, jog mūsų kraštas turi potencialą, pasiūlę patrauklią ateities gimtame krašte perspektyvą, galime tikėtis, kad profesijas turintys moksleiviai mieliau pasiliks rajone, o ne emigruos į užsienį. Siekime šio pokyčio kartu.
Kandidatė į Pakruojo rajono savivaldybės narius
210
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
IŠNAUDOKIME GALIMYBĘ PAKEISTI SAVO ATEITĮ! Sėkmė priklauso nuo įsiklausymo į žmonių nuomonę ir gebėjimo priimti bendrus sprendimus. Argumentuotose diskusijose gimstantys sprendimai visuomet yra geresni. Ypač kai diskusija vyksta tarp savo sritis išmanančių, kompetentingų, savo kraštą mylinčių ir jo ateičiai neabejingų žmonių.
AUDRUTĖ SKUDRIENĖ
Todėl kandidatuodama į Pakruojo savivaldybės tarybą su atsakingai sudarytu, mokančiu dirbti komandoje, veikliu, turinčia gyvenimiškos patirties LVŽS kolektyvu, esu tikra, kad nenuvilsime Pakruojo rajono gyventojų. Tokia, kokia prieš porą metų atėjo į centrinę valdžią Lietuvoje ir įrodė, gebanti prisiimti atsakomybę už pokyčius. Savo ateitį siejantys su Pakruoju mato tik vieną kelią – turime sukurti aplinką, kurioje būtų gera gyventi, gera augin-
ti vaikus, gera dirbti ir uždirbti, gera kurti savo verslą ar tiesiog – ilsėtis. Pakruojiškiai yra darbštūs ir verslūs ir todėl nors ir lėtai, bet judame į priekį. Dabar turime galimybę nuspręsti, ar ateinančius ketverius metus savivaldybės meras ir tarybos dauguma padės kurti geresnį Pakruojį visiems jo gyventojams ar ir toliau – kliudys?
Kandidatė į Pakruojo savivaldybės tarybos narius
ATEITĮ KURKIME DRAUGE! Žmogus vertinamas ne už sukauptus turtus, ne už gražius ir madingus aprėdus ar už ugningus ir sklandžius pasisakymus. Žmogaus vertę atskleidžia jo nuveikti darbai. Tas pats taikoma ir partijoms bei vyriausybėms. Pažvelgus, kiek per tokį trumpą laiko tarpą nuveikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šalies ir rajono gyventojų labui, neturėtų Jums kilti abejonių
dėl to, kas ateinančius ketverius metus atstovauti Pakruojo rajonui. LVŽS sąraše daug žmonių, kurie nėra šios partijos nariai. LVŽS neskirsto žmonių į valdančiuosius ir opoziciją. Esu įsitikinusi, jog būtent tokio požiūrio šiandien labiausiai reikia tiek Pakruojui, tiek ir visai Lietuvai. Mes visi esame to paties rajono gyventojai. Savivaldybės tarybos nariai niekuo nesiskiria nuo kitų kraštiečių. Mes visi gyvename čia, kasdien vaikštome tomis pačiomis gatvėmis, mūsų vaikai moko-
si tose pačiose mokyklose, lankomės pas tuos pačius gydytojus. Todėl svarbiausia yra darbas kartu. Svarbiausia ne partinė priklausomybė, o sąžinė ir protas. Esu tikra, kad mūsų komanda sugebės tapti branduoliu ir bendram darbui, darnios ateities kūrimui suburti bet kokių politinių pažiūrų atstovus.
Kandidatė į Pakruojo savivaldybės tarybos narius
GIEDRĖ ŽIDONIENĖ
BŪKIME SAVO KRAŠTO ŠEIMININKAI! Pats esu ūkininkas. Viską turiu, užsidirbau savo darbu. Atrodo keistai kuomet žmonės keikia valdžią patys net nesudalyvavę rinkimuose. Todėl ir sakau: eik ir išsirink tuos, kas, tavo nuomone, yra geriausias, o jeigu nuvils, tai galėsi sakyti, kad bent jau bandei. Pakruojo tarybą sudaro dvidešimt penki nariai. Trys iš jų atstovauja partijai, kuri, mano įsitikinimu, geriausiai
SAULIUS STASIUKAITIS
atspindi tai, ko reikia mūsų kraštu ir mūsų šaliai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Visi trys LVŽS atstovai Pakruojo taryboje dirbo ir dirba vadovaudamiesi sąžiningumo, protingumo, nešališkumo principais, nesiekdami aukštų postų ar pigios garbės. Tai gali patvirtinti kiekvienas, pasidomėjęs Tarybos veiklos aktualijomis. Visgi trims nėra lengva daug pasiekti, ypač kai jų siūlymams dėl spartesnės mūsų krašto pažangos prieštarauja ne visuomet geranoriškai nusiteikusi dauguma. Kovo 3 d. galime pakeisti ateitį. Gali-
me išrinkti geresnę savivaldybės valdžią. Galime išrinkti geresnį savivaldybės merą. Aš žinau ką pasirinksiu. Aš balsuosiu už partiją, kuri manęs dar niekada nenuvylė. Tai - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Aš balsuosiu už kandidatą į merus, kuris tikrai žinau, jog gebės įvykdyti savo įsipareigojimus. Tai – Alvydas Žuvininkas.
Kandidatas į Pakruojo savivaldybės tarybos narius
VISAPUSIŠKAI PATRAUKLUS PAKRUOJIS: MISIJA ĮMANOMA! Turiu nemažą patirtį vietos savivaldoje – dvi kadencijas buvau išrinktas į rajono tarybą. Gerai matau šiuo metu savivaldybę kamuojančias problemas ir galiu pasiūlyti jų sprendimo būdus. Mano išsilavinimas, darbinės ir visuomeninės veiklos patirtis leidžia ženkliai prisidėti prie rajono ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros. Esu sukaupęs didelį vadovaujančio darbo patirtį įvairiose pramonės, statybos, komunalinio ūkio, prekybos ir paslaugų srityse.
Visų pirma sieksiu, kad žmonės turėtų darbą ir už jį gautų deramą atlyginimą. Sieksiu padėti mažinti šeimų biudžetų dalį, skiriamą komunalinėms paslaugoms, užtikrinti jog atliekų tvarkymo kainos nebeaugtų. Visokeriopai skatinsiu švietimo, kultūros ir sporto įstaigų veiklą, daug dėmesio skirsiu socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai, sveikatos apsaugos paslaugų kokybei gerinti. Palaikysiu visus konstruktyvius siūlymus, siekiančius Pakruojo rajono gerovės, skatinsiu ir remsiu inovatyvias jaunų žmonių idėjas. Mėgstu sportą, intelektualius žai-
dimus ir pats sportavau. Tapau Lietuvos šaškių kompozicijų sprendimo čempionu bei daugkartiniu prizininku, laimėjau daugelį šaškių kompozicijų sprendimo konkursų. Todėl sieksiu, kad sportininkams ir sporto bazių vystymui būtų skiriamas žymiai didesnis finansavimas. Žinau, ko reikia Pakruojo rajono žmonėms ir žinau kaip tai padaryti. ALFONSAS BUTKEVIČIUS
Kandidatas į Pakruojo rajono tarybos narius
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
11
KAIMO IŠLIKIMUI SKAMBA PAVOJAUS VARPAI Esu visiškas kaimo vaikis. Kaime gimiau, kaime augau ir šiuo metu su žmona Simona gyvename gražiame Titonių kaime. Gyvename senelių sodyboje. Mano hobis ir darbas yra bitininkystė. Bitininkauju nuo 14 metų. Užsiimu ir visuomenine veikla – esu Pakruojo bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas. Gyvendamas kaime matau vis rečiau net į didesnes kaimo vietoves beužsukanti autobusą, duris užveriančius pašto
ELIGIJUS STRAZDAS
skyrius, prastėjančia infrastruktūra, uždaromos kaimo mokyklas, bibliotekas, kitas kultūros įstaigas. Keista, bet atrodo, kad tokia padėtis visus tenkina. Tiksliau, tenkina vietos politikos ir verslo elitą. Vietos valdžia, spręsdama savo finansines problemas, visa tai dangsto optimizavimu, kurio kriterijai niekam nežinomi. Paprastai apsiribojama rinkimais, o šiaip žmogų išklausyti, įsijausti ir tenkinti jo poreikius vietinė valdžia užmiršta. Manau, kad reikia kovoti už kaimą, ne prieš kažką, bet už tai, jog pirmiausia būtų nuosekli vizija, kaip Lietuvos kaimas galė-
tų žengti į ateitį. Kad kaimas neišsivaikščiotų, pirmiausia turime pasirūpinti jo infrastruktūra, verslumo skatinimu, darbo vietų kūrimu, socialinėmis paslaugomis. Vienykimės ir burkimės, kad bendromis pastangomis padėtume kaimui atsitiesti ekonomiškai ir dvasiškai! Todėl nuo piliečių pasirinkimo kovo 3 dieną priklauso atsakymas į klausimąar kaimui pavojaus varpai skambės ir toliau ar kaimas atsistos ant kojų?
Kandidatas į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą.
PAKRUOJIS GALI GERIAU! Savivaldybės tarybos narių rinkimuose ryžausi dalyvauti, nes nebenoriu ir nebegaliu taikstytis su mus supančioms problemoms ir ikišiolinių savivaldybės vadovų nenoru jas spręsti. Bet kam, turėjusiam reikalų su dabartine savivaldybės vadovybe, nekyla daug abejonių, jog jos prioritetu yra ne gyventojų, o verslo interesai. Eilinius kaimo žmones dabartiniai savivaldybės vadovai prisimena tik prieš rinkimus. Šūkiai apie valdžios artumą kiekvienam žmogui baigiasi kažkur ties pirmo savivaldybės administracijos kabineto slenksčiu. Ribotus dabartinių savivaldybės vadovų gebėjimus puikiai parodo apgai-
1. 1236 m. Saulės mūšyje žemaičiai sutriuškino... a) ...Kryžiuočių ordiną b) ...Kalavijuočių ordiną c) ...Tamplierių ordiną 2. 1236 m. žemaičių pajėgoms Saulės mūšyje vadovavo... a) ...Mindaugas b) ...Treniota c)...Vykintas 3. 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas prasidėjo...
lėtina infrastruktūros, ar tai būtų vandentvarkos, ar kelių būklė. Ne mažiau apgailėtina ir socialinio dialogo būklė. Dabartinė savivaldybės vadovybė gal ir girdėjo, jog be vietos gyventojų, bendruomenių pastangų neįmanoma atgaivinti gyvenimo kaime, padėti vieni kitiems, paskatinti bendruomeniškumo, tačiau vietoje to, kad skatinti pilietinį aktyvumą, pirmenybę teikia sėdėjimui uždarytuose kabinetuose. O juk be žmonių aktyvumo, bet kokie projektai tampa problema – juk šventės, mokymai, renginiai daromi žmonėms! Aktualus ir neprižiūrimo bešeimininkio nekilnojamo turto klausimas. Apgriuvę pastatai ne tik gadina kaimo įvaizdį, bet neretai kelia tiesioginį pavojų. O kur dar visiškas aktyvumo trūkumas sprendžiant
6. Šiaurės Lietuvoje gyvena... a) ...Jotvingiai b) ...Žemgaliai c) ...Skalviai 7. 1931 m. Šiauliuose pradėjo veikti... a) ...Dramos teatras b) ...Prekybos institutas c) ...Aušros muziejus 8. Tytuvėnų Bernardinų vienuolynas įkurtas; a) XVIII amžiuje b) XVI amžiuje c) XVII amžiuje
a) ...Žagarėje b) ...Gruzdžiuose c) ...Lygumuose
9. Kiek savivaldybių yra Šiaulių apskrityje?
4. Kražių skerdynės įvyko...
a) 6 b) 7 c) 8
a) ...1863 m. b) ...1893 m. c) ...1831 m. 5. Kuris miestelis nepatenka į senovės Žiemgalos teritoriją? a) Žagarė b) Pašvitinys c) Tytuvėnai
10. Kurios Šiaulių apskrities savivaldybės teritorija yra didžiausia? a) Akmenės b) Joniškio c) Kelmės 11. Kurios Šiaulių apskrities savivaldybės teritorija yra mažiausia?
mas ateitį kurti gimtame krašte ar išvažiuoti nusivylus jo perspektyvomis! Ar tikrai mes, pakruojiškiai, nusipelnėme tik tokios valdžios ir tik tokio gyvenimo? Ar galime turėti tokius savivaldybės politikus ir tokią administraciją, kuri matytų ir miestelių ir kaimų poreikius, kuri nemanytų, jog tartis gali tik pati su savimi, kuri girdėtų ir įsiklausytų į paprasto kaimo žmogaus balsą? AUŠRA ŽUKAUSKIENĖ
gyventojų socialines problemas, bent jau mėginant užlopyti švietimo bei sveikatos apsaugos sistemų spragas! O juk visa tai tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę mūsų krašte! Juk nuo to priklauso mūsų ir mūsų kaimynų apsisprendi-
a) Joniškio b) Akmenės c) Pakruojo 12. Kuri Šiaulių apskrities savivaldybė yra rečiausiai apgyvendinta? a) Joniškio b) Pakruojo c) Kelmės 13. Kuri Šiaulių apskrityje tekanti upė yra ilgiausia? a) Venta b) Dubysa c) Kruoja 14. Kurioje Šiaulių apskrities savivaldybėje rajone nėra nė vieno ežero? a) Akmenės b) Joniškio c) Pakruojo 15. Kurioje Šiaulių apskrities savivaldybėje rajone yra mažiausiai miškų? a) Kelmės b) Pakruojo c) Joniškio 16. Kryžių kalnas dar kitaip vadinamas...
Tokius, kurie neskirstys į savus ir svetimus, tokius, kuriems svarbiausia bus ne asmeninė nauda ar partinės intrigos, o Pakruojo krašto gerovė!
Kandidatė į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą
a) ...Salduvės piliakalnis b) ...Jurgaičių piliakalnis c) ...Bubių piliakalnis 17. Kiek bažnyčių veikia Šiaulių vyskupijoje? a) 50 b) 60 c) 70 18. Kuriais metais Šiauliuose pastatyta šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra? a) 1579 m. b) 1640.m. c) 1795.m. 19. Kuriame amžiuje pastatytas Pakruojo dvaro ansamblis? a) XVII a. b) XVI a. c) XVIII a. 20. Kurioje Šiaulių apskrities savivaldybėje 1942 m. užfiksuota žemiausia oro temperatūra per visą stebėjimų istoriją? a) Joniškio b) Šiaulių c) Pakruojo
212
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS SĄRAŠAS NR. 2. KANDIDATAI Į PAKRUOJO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ
Kandidatai į Pakruojo savivaldybės tarybą. LVŽS Pakruojo skyriaus nuotr.
ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS: 1-b, 2-c, 3-a, 4-b, 5-c, 6-b, 7-a, 8-c, 9-c, 10-c, 11-b, 12-b, 13-a, 14-c, 15-b, 16-b, 17-c, 18-b, 19-c, 20-b Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 50 ISSN 2538-8274 Tiražas 8 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 362
Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorė Vilma Žuvininkienė Tel. +37061189842, el. paštas: vilmazuvininkiene@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.