Už žemę ir žmogų Pagėgių kraštui, 2019 Nr. 43 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Pagėgių kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 43

ISSN 2538-8274

Mes norime dirbti, Jums, pagėgiškiai! Gerbiami Pagėgių savivaldybės gyventojai, netrukus vyks rinkimai į Pagėgių savivaldybės tarybą. Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pasiruošusi Pagėgiuose atstovauti visų savivaldybės gyventojų interesams. Mes suteiksime galimybę realizuoti save visiems norintiems. Mes sakome, jog turime susigrąžinti prarastą laiką, kuomet daugelis negalėjo savęs čia realizuoti, laiką, kuomet dėl politinio lobizmo savivaldybę buvo priversti palikti daug gabių žmonių, laiką, per kurį sunyko smulkus verslas ir privačios darbo vietos, laiką, kuomet visi galėjome gyventi vieningai ir draugiškai. Šiame, specialiai mūsų kraštui skirtame leidinyje, norime pristatyti mūsų kandidatus ir pagrindinius darbus, kuriuos planuojame padaryti. Labai kviečiame palaikyti ir padėti kartu kurti mūsų kraštą su šiais žmonėmis, kurie yra tokie pat, kaip ir Jūs – norintys padėti pakeisti situaciją mūsų savivaldybėje: 1. Petras Ubartas – LVŽS Pagėgių skyriaus pirmininkas. Šiuo metu Savivaldybės Tarybos narys. 2. Donatas Jančaras – kandidatas į tarybos narius ir merus. Gimė Pagėguo-

se, statybos inžinierius, visuomeninės organizacijos vadovas. Šiuo metu užsiima statybų teise, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. 3. Remigijus Kelneris – šiuo metu Pagėgių savivaldybės tarybos narys, Žemės

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas, zooinžinierius, Ūkininkų sąjungos Pagėgių skyriaus pirmininkas. 4. Saulius Rukštelis – mėsinių galvijų ūkio įkūrėjas ir savininkas. 5. Ramūnas Daukilas – Bajėnų

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

žemės ūkio bendrovės vadovas. 6. Indrė Kelnerytė-Vasiliauskienė – verslo vadybininkė, šiuo metu dirba ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“. Tęsinys 2 psl.

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Mes norime dirbti, Jums, pagėgiškiai! Pradžia 1 psl.

7. Tonis Dargelis – hidrotechnikas, ekologinės augalinikystės ūkio savininkas.

8. Elena Rindokienė – dirba prekyboje. 10. Arūnas Kriščiūnas – autobuso vairuotojas. 11. Danutė Kasiliauskienė – ūkininkė. 12. Arūnas Vitkus – dirba Piktupėnų

žemės ūkio bendrovėje mechaniku. 13. Danutė Dargelienė – augalininkystės ūkio savininkė. 14. Ričardas Čiužas – ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ darbuotojas.

15. Linas Stanevičius – ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ darbuotojas 16. Danguolė Kemerienė – Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos Stoniškių seniūnijos koordinatorė. 18.Vaclovas Algirdas Mišeikis – technikos mokslų daktaras, pensinikas.

LVŽS Pagėgių skyriaus informacija

D. Jančaras: „Mes sugrąžinsime prarastą laiką Pagėgiuose“ Daug metų aktyviai dalyvavau visuomeninėje Pagėgių savivaldybės veikloje, aršiai kritikavau jau daugiau nei penkiolika metų Pagėgių savivaldybės valdžioje įsitvirtinusius politikus. Nuosekliai dirbau ir nesiblaškiau į šalis. Mano giliu įsitikinimu, bet kokia valdžia užsisėdėjusi per ilgai savivaldybės valdyme turėtų būti pakeista. Pakeista, nes ji tiesiog pasidaro pasyvi, negali konstruktyviai dirbti, tėkmė turi būti bet kuriuose procesuose. Turiu šeimą, vaikų, įgijau statybos inžinieriaus specialybę, ypatingojo statinio statybos darbų vadovo specialybę, netrukus po to išlaikiau egzaminą leidžiantį man vykdyti Statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas. Sukūriau verslą susijusį su statyba ir statybų teise. Ir tikrai čia man neblogai sekasi, darbus dažniausiai atlieku kituose Lietuvos regionuose, nes Pagėgiuose laimėti kokį konkursą tikrai sunku. To priežastis greičiausiai visi žino. Gyventojų mažėjimas savivaldybėje, emigracija paliečia ir naujus politinius darinius. Suburti bendramin-

D. JANČARAS

čius tokioje mažoje savivaldybėje iš žmonių, nesusisaisčiusių su esamais politikais, pakankamai sunku. Pagėgiai mano gimtas miestas, jam linkiu tik geriausio, todėl ėmiau priešintis negerovėmis, o pradėjęs judinti įsi-

tvirtinusius politikus, norėčiau šį darbą atlikti iki galo. Ir čia į pagalbą atėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pagėgių skyriaus žmonės. Jie pakvietė mane dalyvauti rinkimuose. Ir pakvietė ne tik į sąrašą, bet pasiūlė kandidatuoti nuo skyriaus į Pagėgių savivaldybės merus. Man tai buvo džiugi žinia, tikrai ilgai nesvarsčiau ir sutikau, nes buvau sau pasakęs, jei kas kvies kartu dalyvauti ir man tai bus priimtina partija tuomet eisiu, nes manau, kad tai ir yra tikroji demokratija, kuomet ne pats save išsikeli, o tai padaro dalis gyventojų, kurie pasitiki ir tiki. Kodėl būtent su „valstiečiais“? Manau, kad tai viena iš stabiliausių politinių partijų Pagėgiuose. Ji nuosekliai eina savo politiniu keliu šioje savivaldybėje. Man džiugu, kad su jais galiu jaustis komandos dalimi ir nebūti vieninteliu nepakeičiamu vedliu. Šiame skyriuje yra daug nuostabių žmonių, kuriuos atstovaučiau, o jie, kiek žinau pasiruošę dirbti visiems Pagėgių savivaldybės gyventojams. Man tai priimtina ir siektina, nes meras būtent toks ir turėtų būti – dirbti visiems, be jokių

išimčių, todėl natūralu, kad tapęs meru aš taip pat dirbčiau visiems Pagėgių žmonėms. Artėjančiuose rinkimuose dalyvaus net trys visuomeniniai komitetai. Nežinau, ar aš tuos komitetus galėčiau pavadinti visuomeniniais. Kuris ten taip iš narių jau labai dirbo visuomeniniais pagrindais? Komitetų sąrašuose matau ir daug senų politikų arba buvusių daug metų lojaliais pagrindinei Pagėgių valdžiai. Beje, dėl šių priežasčių aš atsisakiau dalyvauti vieno iš tų komitetų sąraše. Žinot, aš ir daugelis pagėgiškių praradome daug laiko, kol Pagėgius valdė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos politikai, praradome kiekvienas atskirai ir visi bendrai. Negalėjau aš savęs realizuoti čia niekaip, nei dėl šeimos, nei dėl bendrų Pagėgių savivaldybės reikalų, negalėjo savęs realizuoti ir daug kitų, ypač jaunų žmonių. Jie pasirinko emigraciją, pasirinko kitus Lietuvos miestus, todėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrius Pagėgiuose sako ir pasirinko šūkį – „Susigrąžinkime prarastą laiką“.

Ar padės Pagėgių socialdemokratai K. Komskiui grįžti į valdžią, kaip padėjo 2002 metais? Rašysiu apie senus laikus, apie 2002 metus, tačiau tie laikai labai gerai gali paaiškinti Pagėgių socialdemokratų vaidmenį savivaldybės politikoje. Rimčiau pažvelgę į šią istoriją, supras kokiu būdu vienas iš žinomiausių Pagėgių politikų ilgam įsitvirtino savivaldybės valdžioje ir tą siekia daryti toliau. Tikėtina, jog ir dabar jam patekti prie valdžios vairo norės pagelbėti Pagėgių socialdemokratų skyrius, nors gal ne visas skyrius, o tik tie, kurie artimiausiuose rinkimuose pateks į savivaldybės Tarybą. Tad grįžkime į 2002 metus. 2002 m. gruodžio 22d. įvyko rinkimai į Pagėgių savivaldybės Tarybą. Tuo metu partijų pavadinimai buvo kitokie nei šiuose rinkimuose, tačiau dauguma kandidatų dalyvavo tie patys, kurie dalyvauja ir dabar. Dalyvauja ir siekia sugrįžti valdyti pagėgiškių.

2002 m. Į Pagėgių savivaldybės Tarybą buvo išrinkti K. Komskio vedami Lietuvos liberalų demokratų partijos septyni nariai. Pagėgių socialdemokratai, kurių lyderis A.P.Dumbliauskas, į Tarybą atsivedė penki narius, nuo „valstiečių“ buvo išrinkti 4 nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos – du nariai, vienas iš Lietuvos centro sąjungos - Bronius Vaitkus, vienas nuo Lietuvos krikščionių demokratų – Romualdas Jarusevičius ir vienas atstovas iš Naujosios Sąjungos – Edmundas Incius. Taip susidėliojus mandatams, partijos pradėjo derybas dėl valdančiosios koalicijos. Po derybų tarp politikų valdančią koaliciją susitarė ir raštu pasirašė 12 išrinktų į Tarybą narių. Tuometiniai socialdemokratai, „valstiečiai“ ir trijų partijų gavusių po vieną mandatą bendra koalicija. Pagal partnerių sutartį, meru turėjo būti socialdemokratų lyderis A.P. Dumbliauskas, vicemerą Vaclovą Algirdą Mišeikį būtų delegavę „valstiečiai“, taip pat šios partijos atstovas Petras Ubartas pagal susitarimą

DONATAS JANČARAS

turėjo užimti savivaldybės administracijos direktoriaus poziciją. Į pasirašytą dokumentą koalicijos partneriai įrašė, kad bet kurio Tarybos nario sutarties

atsisakymas užtraukia politinę atsakomybę ir nepadorumą visų susitarusiųjų atžvilgiu. Tačiau toks įsipareigojimas kai kuriems pasirašiusiems buvo nereikšmingas, sekančią dieną jie šį susitarimą sulaužė. Išskyrus Tarybos narį socialdemokratą Vincą Sudeikį, visi socialdemokratai ir Edmundas Incius su Broniumi Vaitkumi perbėgo pas K. Komskio tuometinius Lietuvos liberalus demokratus. Susidarė 13 Tarybos narių dauguma. Ir taip Pagėgiuose prasidėjo K.Komskio era. Jis tapo savivaldybės meru, o perbėgėliai daugeliui metų į priekį užsitikrino gerai apmokamas savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo vietas. Akivaizdu, kad artėjančiuose savivaldybės rinkimuose, jei Pagėgių socialdemokratai ir K. Komskio visuomeninio rinkiminio komiteto nariai gaus vietų Taryboje, jie vėl sukirs rankomis. Stebint situaciją, neabejojama, kad prie jų gali prisidėti ir mandatus gavę „tvarkiečiai“.

Parengė Donatas Jančaras

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai,

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija?

Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą

konservatorių kandidatams. Tai sakau labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti ne- Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš tikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepa- Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sitikėjimą Jūsų širdyse. sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik Kova su dešimtis metų besiformavusia, didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švieti-

mo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė? Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis viEuropos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr. neva provincija degraduoja, kaime liko vieni daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dylat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES džio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų paramos nebereikia. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atgraži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD sižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iššviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvymažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejinbę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skir- Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis riamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kal- m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Liebančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms. Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, tuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Euros- svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti KĄ EUROPOS SĄJUNGOS tato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis įgaliojimai patiems rengti savo plėtros proPOLITIKA REIŠKIA LIETUVOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – gramas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis problemas. Net ir turint geriausius norus. ToNors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis dėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva pripranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išNegalime dėl statistikos efekto leisti sau mokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. valės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

5 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaidrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduotojai atsisakė asmeninių automobilių su vairuotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optimizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinimą pradėti patiems nuo savęs? Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS Naujausi Valstybės tarnybos departa- 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų mento duomenys rodo, kad per praėjusius duomenys. Bendras pareigybių valstybės metus pareigybių skaičius valstybės tar- tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų 49638. skaičius – 8,11 proc. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės Praėjusių metų pradžioje valstybės tarny- parengtas ir Seime priimtas naujos redakboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – cijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta liojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės apsaugos ministerijoje per praėjusius me- užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs geresnį išsilavinimą turinčius žmones. pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai LVŽS informacija

nimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

ar kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141

Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus maži-

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos

dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. „darymo“ modelis, korumpuojant politinę Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, sistemą, neteisėtai kišantis į politinius prokad koncerno savininkų pasirinktas verslo cesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo

„MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.

korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras

Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival-

dą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos – vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik

valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur išmokas tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra reagavo principingai ir nutraukė sutartį su įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- gaus po 20 Eur priemoką, tačiau kiekvienam šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- asmeniui senatvės pensija didės individualiai. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui mokamos pensijos yra indeksuojamos ir skirta 20 mln. Eur. Šalpos pensija pagyvenušiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad siems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 iki 132 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos penEur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos sijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinitaip pat mokamos priemokos iš valstybės mui ketinama skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“. Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsi-

bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

biausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ

ALEKSANDRA MINAJEVA

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svar-

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NAUDINGA ŽINOTI. Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė PetkevičaitėBitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija traukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja:

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl.

ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, Meras turi uždegti, įtikinti, padėti susitarti. „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir su- patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis ben- Jis neretai lyg mediatorius, padedantis susitrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anks- druomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, da- taikyti, atrasti kompromisus.“ čiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, limi“, – įsitikinusi Neringa. Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji nekad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, galvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų žmoatlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi motenės prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS ris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į abejinga procesams, kurie, mano manymu, Seimas yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai VALDYMĄ veda ne prie paties geriausio scenarijaus. panašių raginimų išgirdau keliolika kartų, Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi po 19 metų, pravisa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, leistų Vilniuje, grįžti į gimtinę? saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noĮvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. riu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darbo bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik viežiniasklaidoje, 10 metų savame versle mane ną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė patirtis. ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, Šiuo metu dirbu žemės ūkio ministro pataambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi rėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į gimtąjį kraštą veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jaupatirtį ten, kur jų labiausiai reikia. tė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.„Tėvelis Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas karVALĖ MEILŪNIENĖ mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėdinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaresniu jo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: tur- oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar švaistau eislabui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais tingas savo įvairove, priglaudžiantis ir vietinius, mo kamščiuose. O svarbiausia – dirbsiu įdojis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. mų ir naudingą darbą. Ir gyvensiu savame apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulp- krašte – kur žemaičiai kietai pabara, kai esi niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigrieb- tūrų, suolelių, daug žalumos. Kuriant namus to vertas, ir tyliai, bet ištikimai myli ir gerbia, davo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas Molėtų rajone labai svarbi ramybė, jaukumas, jei to užsitarnauji“, – pasakojo ji. Kandidatė būtų – tik nepasiduok!“ aplinka, draugiška bendruomenė, žmogiškųjų neslėpė, kad kažkada svajojo gyventi sostiŠį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau išteklių sukūrimas, kad šio miesto nesinorėtų nėje: „Vaikystėje svajojau, kaip studijuosiu vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. keisti į kitą kraštą“, – rajoną apibūdina LVŽS kan- Vilniuje, kaip sukursiu šeimą ir gyvensiu šiaMano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Bū- didatė į meres Valė Meilūnienė. me mieste. Sekiau savo svajonę. Bet bėgant tinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ BanJi pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsiradus metams supratau, kad esu gamtos vaikas. džiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinu- daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieni- Su šeima gyvename atokiau nuo centro, kur kų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų niais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtosėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau visada gal- je. Propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tad mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų vojau apie savo kraštą. Čia mano širdžiai mielas, man itin svarbi aplinka, oras, galimybė sporkažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti jaukus, brangus kiekvienas kampelis, kuriame tuoti.“ svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę gyvena ypatingi žmonės, nebijantys iššūkių ir Šeima politikę labai palaiko ir skatina. šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, atsakomybės, nestokojantys idėjų. Taip ir pati „Mano vyro pirmoji profesija – politologitu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės nepastebėjau, kaip atsirado vidinis noras ištarti ja. Abu įvairiais gyvenimo periodais esame tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane garsiai ir daryti tai, kas svarbu ne kaip asmeniui, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad bet mums visiems, ateities kartoms. Tai virto atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, realybe – tapau pradedančiąja politike. Šeima kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į paragino būti stipria, nepasiduoti, siekti užsi- viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės brėžto tikslo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sis- žinodami mano charakterio bruožus, įvertino, visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo temai ir siekti naujovių.“ kad esu drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skati- metu devyneri, apie politiką žino daug dauNeringa mano, kad merui pirmiausia reikia no kandidatuoti ir palaikė mano siekį.“ giau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuo- Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė ti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuožmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiau- suburianti bendruomenę, nepriklausomai nuo kauja: „Po rinkimų važiuosime į Druskininsia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karjeristė, kus ir kaip žmonės pailsėsime“. kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliep- dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, iššūBičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pati. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su kių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės manimi reiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypažmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai aplankysiu vi- tingai daug nerimo pamačiau savo tėčio tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo sas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu apie jų šian- veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi kandidatė. dienos rūpesčius ir ateities vizijas. Stengsiuosi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų iš- pokalbiais ir diskusijomis, bendrai kuriamais imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, girsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo at- projektais įtraukti bendruomenę į valdymą“, – kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O stovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini savo mintimis dalijosi būsimoji Molėtų merė. jei interneto platybėse kažkas nusprendė su ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvatik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA liečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks daugelį metų. Jei jau esi politikas, tai autoSĖKMĘ SAVO KRAŠTUI rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie matiškai esi blogas ir su tavimi negalima mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti būti draugais“, – atviravo politikė. išvykusius kraštiečius? Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finanrinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasuoti programas, kurių finansavimas dažnu miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedaranbet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, bet tis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris ir nuo visos komandos. Turi sutapti siekiai, atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau stratevisi vienodai turi suprasti tikslus ir uždavigijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš nius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiausia reikiekybinių į kokybinius.“ kia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. Todėl praĮ Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji dėsiu nuo žmonių. Be bendražygių aš esu „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žoniekas. Investuotojus pritrauksime ir darbo džiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – ku- VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų rortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas galimyVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikinusi, bes. Ūkininkams ir smulkiesiems verslininjaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar kams pagelbėsime tik išgirdę ir įsigilinę į jų problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pa- moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžinin- bėdas.“ kankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, gas ir linkęs padaryti daugiau, nei iš jo reiPasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo kalauja pareiginės instrukcijos. Čia ypatingai žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Tokie tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose reikia iniciatyvumo, kūrybiškumo. Meras žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu benžmonės daug šiltesni, bendravimas daug as- atsakingas, kad projektai gimtų ir judėtų draujantis žmogus, neabejingas tam, kas meniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos pirmyn. Jis yra pagrindinis variklis. Jis ir ko- vyksta aplink mane – pradedant artimiausia ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams mandos lyderis, kuris suburia ir veda pirmyn. bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug

metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“. Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio

albumo nuotr.

Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dova-

nas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi

paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino.

Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

V.A. Mišeikis: „Nenormalu, kai vietoje pažangos, nyksta žmogus“ Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Pagėgių krašto nariai buvome pagrindiniai naujai įkurtos Pagėgių savivaldybės architektai. 2000m. pirmųjų Pagėgių savivaldybės posėdžių metu priimtas Pagėgių strateginis vystymosi planas iki šiol tebevykdomas. Tačiau… Matome, kad žmonių politinė drąsa renkant liberalių partijų atstovus į valdžią vėlesniuose tarybų rinkimuose nepasiteisino.

Nenormalu, kada tikimės pažangos, sulaukiame priešingo – nyksta žmogus. Gyventojų skaičiaus mažėjimas, emigracija, gyventojų skurdas tiesiogiai parodo, kad pastarųjų metų savivaldybės valdyme, politikoje yra ypač daug broko ir klaidų. Į savivaldybės tarybą vis patenka visiškai kvailų žmonių. Kaip jie ten patenka? Kas juos išrenka? Negali tokie staiga tapti viską suprantantys, žinantys: ir ekonomiką, ir švietimą, ir socialinius reikalus, ir meną, ir muziką, net mokslą… O iš tikrųjų į tarybą patenka daug žmonių, kuriems svarbu tik susitvarkyti savo reikalus ir niekas jiems daugiau visiškai nerūpi. Lietuviško verslo ir užsienio investicijų atėjimas į Pagėgių kraštą per beveik 20 savivaldybės gyvavimo metų visiškai

miręs (Vilkyškių pieninė ir Klaipėdos mėsinė Šilgaliuose pastatytos dar tuomet, kai Pagėgių savivaldybės nebuvo). Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas Pagėgiuose naujų darbo vietų beveik nesukūrė. Darni Pagėgių plėtra (kad ir dalyvavimas Tauragės pramonės parko sėkmingame vystymesi) leistų pagėgiškiams užsidirbti, mažėtų emigracija… „Sunaikinti bet kokią tautą nereikia atominių bombų, ar tolimojo nuotolio raketų. Užtenka tik pabloginti švietimo kokybę ir leisti nusirašinėti per egzaminus. Ligoniai mirs tokių gydytojų rankose, grius tokių inžinierių pastatai, o teisingumas pasiklys tokių teisėjų galvose. Švietimo žlugimas – tautos žlugimas“- tai užrašas prie vieno universiteto vartų. Į aklavietę patekusi švietimo sistema Lietuvoje ir Pagėgiuose. Turime ieškoti išeičių ir patys. Humanizmo idėjų, moralės, atsakomybės ir t.t. ugdymas nereikalauja didelių išlaidų. Pagėgių meno ir sporto mokyklos sėkminga veikla turi būti visokeriopai plečiama, sudarant galimybes didesniam moksleivių skaičiaus dvasiniam tobulėjimui. Pagėgių savivaldybės didesnėse gyvenvietėse besąlygiškai turi būti bent pradinių klasių mokyklėlės. Jau praėjo dveji metai, kai LVŽS valdžioje. Nuveiktais darbais tiek Seime, tiek Vyriausybėje, mes eiliniai šios partijos nariai didžiuojamės. Turėdami

aiškią Lietuvos raidos viziją, LVŽS ir toliau žingsnis po žingsnio ją įgyvendina. Visi suprantame, kad tik visuma esminių sprendimų gali sudaryti sąlygas Lietuvos ekonomikai toliau kilti ir gyventojų gerovei augti, o tam reikia laiko ir visų mūsų palaikymo. Nepelnytas LVŽS, bei jos lyderių puolimas dėl pastangų keisti padėtį Lietuvoje, nebaugina, bet dar labiau mobilizuoja mąstančius, dorus visos šalies ir Pagėgių krašto žmones. Artėja rinkimai. Rinksime Pagėgių savivaldybės tarybos narius ir merą. Kandidatus siūlo ir įvairiausi laikinieji komitetai bei nueinančios nuo arenos po įvairių skandalų politinės partijos: neturintys ir neturinčios jokios atsakomybės ir ryšio su dabartine Lietuvos politika, jos lyderių pozicija. Vėl siūloma tarybos nariais išsirinkti atsitiktinius, dažnai susikompromitavusius, nepatikimus asmenis. Neapsirikime! Mes, Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjunga – nebe pakraščių, autsaiderių partija. Mes rimtai dirbanti valdančioji partija ir pastarųjų dviejų metų mūsų darbo rezultatai geri. Tą pajuto ir pensininkai, ir šeimos auginančios vaikus, ir ligoniai perkantys pigesnius vaistus… Labai palaikau ir Seimo narių mažinimo iki 121 idėją. Tai pradės valstybės ir savivaldybių valdymo išlaidų ženklų mažinimą, o svar-

V.A. MIŠEIKIS

biausia – nukirs korupcinius ryšius. Pagėgiškiai, nebedejuokime, nebesimėtykime ir palaikykime dabartinę LVŽS vykdomą Lietuvos atgimimo programą. Siūlau balsuoti už LVŽS kandidatus! Turime visas galimybes laimėti rinkimus į Pagėgių savivaldybės tarybą!

V.A. Mišeikis LVŽS narys

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kokie bus Pagėgiai po dešimties metų? Dešimt metų, ne tas laiko tarpas per kurį galima būtų „pakelti“ provincijos miestelį, kuriame 15 metų buvo naikinamas žmogiškasis pradas – pasitikėjimas savimi ir tikėjimas tuo, kad valstybėje dar yra pakenčiama teisybė. Metai po metų kartojosi tiek žodžių, tiek veidų dviprasmybė. Noriu priminti vieną girdėtą nelabai sąžiningo dvasiškio pasakymą: tu nežiūrėk, ką aš darau, bet klausyk, ką aš sakau. Pagal šiuos žodžius, Pagėgių „mero tribūna“ kalbėjo ir kalbėjo kasmet ir kasdien: būkite teisingi ir tvarkingi, tik nesidairykite į mane, nes man tos taisyklės negalioja.

Negaliu žinoti, per kiek laiko pasisektų iš esmės pakeisti pasitikėjimo sampratą, nes daug metų žmogus buvo klaidinamas. Tas buvo daroma ir tarybiniais ir Pagėgių savivaldybės laikais. Samprata, kad be kyšio, be pažinties nieko negausi, nieko nepasieksi, tapo savaime suprantamu dalyku. Visiškai nesupratingiems reikėtų paaiškinti, kad kyšis nebūtinai turi būti ant „lėkštės padėtas natūra“. Už suteiktą valytojo, mokytojo, direktoriaus ir bet kokį kitą darbelį, įsipareigojimas tapti lojaliu partijos nariu ir daug metų reikiamu laiku atiduoti savo didžiausią vertybę – balsą per rinkimus, mano supratimu, tai yra daug kartų blogiau nei vienkartinis kyšis. Emigracija yra skaudi rykštė šalims, kurios ištrūko iš sovietų gniaužto. Šis procesas vieniems yra išsigelbėjimas, kitiems nusivylimas. Bet mastai siaubingi – trečdalis darbingo amžiaus tautos palieka merdėjimui gimtinę su senstančiais tėvais ir seneliais. Kaip sakant, pabėgau nuo problemos ir jos nebėra. Mano supratimu, negalime bėgti nuo laikinų problemų, turime mobilizuotis ir jas spręsti. Gal jos ir per ilgai užsitęsė, bet supraskim, kad be mūsų pačių pastangų jų niekas kitas neišspręs. Problema niekur nedingo. Jeigu kranas virtuvėje sugedo, o mes pasislėpsime kitame kambaryje, tai kranas pats nesusitaisys. Nebent kaimynas pamatęs, kad vanduo jau per slenkstį bėga, paims ir sutvarkys.

REMIGIJUS KELNERIS

Bet reikia suvokti, kad tas kaimynas gali pradėti tiesiog apsigyventi tavo ištuštėjusiuose namuose. Taip ir su tauta, patys pabėgsime nuo laikinų problemų, tai tą vietą tarsi pigų rojaus kampelį ims ir atras tolimų šalių gyventojai. Per laiką taps miesto ar kaimo dauguma. Vėliau tokių daugumų daugiau ir kaip sakoma - gera vieta tuščia ilgai nebūna. Viena iš emigracijos priežasčių yra nusivylimas savivaldybėmis. Supraskime, kad mūsų valdžia yra tarsi mūsų pačių atspindys veidrodyje. Todėl jei valdžia nepatinka ir mes pradedame ją keikti ir šmeižti, nepamirškime, kad tai mūsų veidrodis. Valdžia pradės keistis jeigu mes keisimės. Daugiau tolerancijos tiems, kurie dirba, bet padaro klaidų. Bet būkime nepakantūs tiems, kurie daro specialias klaidas, kad galėtų iš to gerai pagyventi. Deja turime būti realistai, kad visų nenaudėlių neišgaudysim. Žmogus, kartais labai keistai elgiasi, pavyzdžiui: yra įstatymas už verslą narkotikais siunčiantis ilgiems metams į kalėjimą (Jungtiniuose Arabų Emyratuose taikoma mirties bausmė), bet šio verslo, žmogus neatsisako. Pagėgiai, yra nykštukinė savivaldybė, turinti apie 8000 gyventojų. Be to, turi patį mažiausią miestą Panemunė, kuris tikriausiai visoje Europoje mažiausias. Mano supratimu, negalime naiviai tikė-

ti, kad čia sugebėsim prisitraukti didelių verslų, kurie įdarbintų kelis šimtus, ar tūkstantį darbuotojų. Tačiau turime gamtą, kuri labai tinkama gyvulininkystei plėtoti. Su sveiku pavydu žvelgiu į Europos šalis esančias toje pačioje Vidutinių platumų klimatinėje zonoje tai yra Olandija, Vokietija, Lenkija, Danija, Švedija, kurios sugeba iš gyvulių ūkio padaryti gerą verslą ir sukurti daugybę darbo vietų ne tik kaime bet ir mieste. Šiose šalyse laikomų gyvulių skaičius viename hektare yra žymiai, net keletą kartų didesnis nei Lietuvoje. Jei palygintume turimą kontroliuojamų karvių skaičių tenkantį 1 ha žemės ploto Lietuvoje -3,13; Vokietijoje – 10,02; Danijoje -11,7; Olandijoje -20,46. Iš šių skaičių, kurie skiriasi, kartais galime padaryti išvadą, kad mes lietuviai turėdami tinkamiausias gamtines sąlygas laisvai galėtume bent jau 3 kartus padidinti melžiamų karvių skaičių. Tuo pačiu didėtų ir veislinių telyčių, ir penimų galvijų skaičiai. Puikiai pamenu, buvusio premjero A. Butkevičiaus žodžius 2015 metais pasakytus ūkininkų suvažiavime Vilniuje, kad „...norėdami prekiauti mėsa su Kinija, mes atrodytume lyg su dešros rinkute kišenėje“. Mes su tokiu gyvulių skaičiumi pasaulio rinkoje, atrodome apgailėtinai. Turime suvokti, kad sėkmę pasaulinėje produktų prekyboje, nulemia masto ekonomika. Todėl drįsčiau teigti, kad būtent Pagėgių kraštas galėtų būti pirmasis, kuris įvertinęs savo galimybes stipriai padidinęs savo bandas, taptų labai patraukliu visiems supirkėjams tiek mėsos, tiek pieno. O dėl didesnių kiekių išsireikalautume didesnių kainų. Kiek griuvėsių galėtų atgimti, kiek jaunimo galėtų užsiimti tuo verslu. Visa tai yra realu ir paprasta. Reikia tik parodyti deramą pagarbą ir suteikti pagalbą mūsų piliečiams, kurie gali tapti mūsų maitintojais. Gal su laiku ateitų pasitikėjimas kooperacija ir patys rimčiau kažką nuveiktume šioje srityje. Minčių apie tai turiu nors vežimu vežk. Kai kurie politikai „spekuliantai“ bando sumenkinti žemės ūkio vaidmenį sakydami, kad jis sudaro nedidelę dalį Lietuvos BVP. Bet taip ir turi būti, nes

modernėjant žemės ūkiui, pakanka vis mažesnio kiekio žmonių ir technikos, norint pagaminti tą patį kiekį produkto. Tik supraskime, kad maistas žmogaus gyvenime, visada liks pati svarbiausia prekė. Gali turėti kiek nori pinigų ir ginklų, bet jeigu neturėsi maisto – tu niekas. Tą supranta ir politikai „spekuliantai“, bet vis viena toliau tuščiai „spekuliuoja“. Pagėgiai – ne išimtis. Ūkininkai, daug metų buvo ignoruojami ir nepelnytai menkinamas jų indėlis į krašto ekonomiką. Prisimename, kaip liberaliosios valdžios iniciatyva, buvo įkurta antra ūkininkų sąjunga, kad sukeltų sumaištį tarp ūkininkų. Eilę metų sekėsi tai daryti, kol pavyko užgesinti abi įsikūrusias ūkininkų organizacijas. Net ilgiausias tradicijas turinčią ūkininkų „Rudens derliaus šventę“ pavyko išnaikinti. Dabar toje vietoje turime miesto „Labirintų“ šventę. Beje, nuo senovės, labirintai buvo sugalvoti tam, kad paklaidinti ir įbauginti žmogų. Galima būtų spėti, kad norint „kietai“ valdyti tautą, tokios priemonės tiesiog būtinos. Pastaruoju metu, Pagėgiuose garsėja vienas katinas, kuris greitu laiku ruošiasi išgaudyti visas peles. Tie, kas turi sveiką nuovoką greit suprato, kad ši alegorija, taikoma „kieto“ viršininko ir vargšo tarnautojo ar valstiečio santykiams sustatyti į savo vietas. Mat paskutiniu metu, „kietas viršininkas“ pradėtas tampyti už ūsų. Pagėgių visuomenė, per šiuos rinkimus turi realią galimybę pakeisti politinę situaciją, ir išsirinkti kitus tautos vadus, kurie turėtų progos pademonstruoti tikresnę demokratiją ir išlaisvinti savo piliečius iš „politinės vergovės“. Esu įsitikinęs, kad tik laisvas žmogus gali atskleisti savo gerąsias savybes. Įgavęs pasitikėjimą savimi, tuo pačiu ir juo besirūpinančiais valstybės tarnautojais, gali į savo darbą pradėti žiūrėti su meile, o pradėjus geriau sektis net sukurti verslą. Nekalbu apie atlygio padidėjimą, visa tai ateis su laiku. Aš tikiu tuo, kad žmogus neemigruotų ir liktų savo Tėvynėje, svarbiausia sąlyga ne geras atlyginimas, bet politiškai sveika aplinka ir supratimas.

Remigijus Kelneris

Pagėgių savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo „čempionai“ – kas jie tokie? Nenumaldomai artėja savivaldybių Tarybų rinkimai. Šiame straipsnyje panagrinėkime, kurie iš kandidatų jau ne kartą buvo išrinkti į Pagėgių savivaldybės Tarybą ir ne kartą atsisakė Tarybos nario mandato. Absoliučiu šios rungties čempionu galima drąsiai pavadinti ilgametį Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktorių, dabar jau pensininką Leoną Mišeikį. Jis Tarybos nario mandato atsisakė jau net tris kartus. Dar senais 2002 m., L.Mišeikis buvo išrinktas į Pagėgių savivaldybės tarybą nuo partijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau mandato atsisakė. 2005 m. L.Mišeikis tapo partijos Tvarka ir teisingumas nariu, nuo tada į Tarybą kandidatuoja po

šios politinės jėgos vėliava. Ir kandidatuoja sėkmingai, tačiau sėkmingai ir atsisako rinkėjų pasitikėjimo, nes kiekvieną kartą mandato atsisako. Atsisakė jis ir 2007 m. rinkimuose, atsisakė 2011 m. ir greičiausiai jei bus išrinktas šiuose savivaldos rinkimuose atsisakys ketvirtą kartą. Toks buvusio mokyklos direktoriaus elgesys mažų mažiausiai nepadorus, tačiau matyt šiam veikėjui jo darbo vieta buvo visada svarbiau už bet kokius kitus reiškinius vykstančius Lietuvoje ar pasaulyje, net jo kaip pedagogo pavyzdys jaunajai kartai. Bet palikime tai jo sąžinei ir pensijai, panagrinėkime ir kitus mandatų atsisakymo mėgėjus, kurie kandidatuoja netrukus vyksiančiuose savivaldybių tarybų rin-

kimuose Pagėgiuose. Jau du kartus į Pagėgių savivaldybės tarybą buvo patekusi ir Pagėgių socialinio paslaugų centro vadovė Nijolė Kovaliova. Moteris 2002 m. kandidatavo nuo socialdemokratų partijos. Gavusi rinkėjų pasitikėjimą, N. Kovaliova tuomet mandato atsisakė. Atsisakė ji dirbti Tarybos nare ir po 2007 m. rinkimų. Tuomet jai taip pat pasisekė gauti Tarybos nario mandatą. Atsisakė ji dirbti Tarybos nare ir po 2007 m. rinkimų. Po du kartus Tarybos nario mandatų atsisakė ir dabartiniai „tvarkiečiai“, kandidatuojantys į Pagėgių savivaldybės Tarybą kovo 3d. Vienas jų – Vaidas Bendaravičius, dabartinis savivaldybės strateginio skyriaus specialistas,

kandidatuoja net į merus. Jis Tarybos nario mandato atsisakė 2007 m. rinkimuose ir atsistatydino iš tarybos 2011 – 2015 metų kadencijoje. Kitas Tvarkos ir Teisingumo nuolatinis rinkimų dalyvis, dabartinis mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Pagėgių savivaldybės rinkėjų pasitikėjimą „drėbė“ per petį po 2002 m. ir 2007 m. rinkimų. Akivaizdu, kad kandidatavimas į Pagėgių savivaldybės Tarybą šiems visiems asmenims tėra tik asmeninių tikslų siekimas, jų noras atstovauti Pagėgių savivaldybės gyventojams greičiausiai yra paskutinėje vietoje, jei apskritai toje vietoje ir yra.

Parengė Donatas Jančaras

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Petras Ubartas: „Esu stabilus žmogus, todėl sieksiu stabilumo ir mūsų krašte“ Valstiečių ir žąliųjų sąjungos Pagėgių skyrius vienas iš stabiliausių politinių darinių šioje savivaldybėje. Šio skyriaus pirmininkas Petras Ubartas sako, kad jis yra stabilus žmogus, pasirinkęs stabilią politinę jėgą. Anot jo stabilumo trūksta ir mūsų krašte. - Ką manote apie artėjančius savivaldos rinkimus Pagėgiuose? - Pirmas dalykas, kuris labai jau krenta į akį – tai komitetų atsiradimas. Akivaizdu, kad šie sambūriai yra sukurti žmonių, kurie bet kokia kaina nori užimti arba grįžti į Pagėgių valdžią. Net trys komitetai panašiais pavadinimais, o tai kelia įtarimų. O žodis „visuomeniniai“ apskritai nelabai tinka kai kuriems komitetams, nes ten nematau nei vieno visuomenininko. Nesu prieš komitetus, demokratijai tai reikalinga, tačiau visi politiniai dariniai turi būti skaidrūs ir nekelti abejonių. - Jūs pats dalyvaujate rinkimuose su Valstiečių ir žąliųjų sąjungos kandidatais. Nuo kada esate šios partijos narys? - Šios partijos narys esu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kai tik ši partija įsisteigė, aš stojau į jos gretas. Dalyvavimo politikoje laikotarpiu gavau įvairiausių pasiūlymų iš kitų partijų politikų, kvietėsi ateiti ir papildyti jų komandas, siūlė už tai politinių postų. Kartais vilionės buvo labai gundančios, bet mano principai nugalėjo – pasirinkau stabilų darbą vienoje partijoje. Visada turėjau nuomonę, kad politiką reikia naudoti žmonių, o ne savo gerovei, kad tas žmogus tikrai pajaustų, jog juo rūpinamasi. Dar gi ir šiuose rinkimuose, matau daug asmenų,

dalyvaujančių rinkimuose vardan savo asmeninės gerovės. Man dėl to labai gaila, bet tikiuosi, kad visi žmonės tai mato. - Šuo metu Valstiečių ir žąliųjų partija yra Lietuvos valdančioji partija. Kaip manote, ar svarbu savivaldybės tarybai turėti valstybę valdančios politinės jėgos paramą? - Be jokios abejonės taip. Juk taryboms daugeliu atvejų reikia dirbti su Vyriausybės sprendimais. Juk dabar valdant „valstiečiams“ yra labai gera proga reformas pradėti ir Pagėgių savivaldybėje. Žiūrėkite, Valstiečių ir žąliųjų sąjunga Lietuvoje pajudino tokias sritis, kurios nebuvo liečiamos dešimtmečiais. Gavę pagėgiškių pasitikėjimą, be abejonės imtumėmės ir savivaldybės lygmenyje rimtų pertvarkų, neleistume kartotis praeitos valdžios klaidoms. -Tai iki pat šiol „valstiečiai“ neturėjo galimybės pasireikšti Pagėgių savivaldybės reikalų tvarkyme? - 2002 metais mes turėjome galimybę,tuomet laimėjome 4 mandatus. Buvome sukūrę daug žadantį planą Pagėgiams iki 2020 metų. Buvome jau ir sutarę su kitomis partijomis sudaryti koaliciją ir įgyvendinti savo planus , tačiau atsitiko vienas negražus dalykas – mus išdavė koalicijos partneriai, tuometiniai „socialdemokratai“. Jie pasirinko lengvesnį kelią, susigundė kitų pasiūlymais ir nuėjo pas tuos, kurie daugeliui metų čia įsitvirtino. - Kuo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga skiriasi nuo kitų partijų? - Tuo metu, kai aš rinkausi politinę kryptį, rinkausi pagal savo vertybes, aplinką, darbą. Gyvenau kaime, mano tėvai buvo valstiečiai, vėliau man teko dirbti įvairiose pareigose kaime. Ma-

PETRAS UBARTAS

čiau šioje partijoje man patinkančių žmonių, žmonių su giliu mąstymu, nesavanaudžių. Manau neapsirikau kažkada pasirinkdamas šią partiją. Ilgainiui supratau, kad ši politinė jėga yra stabili, užsibrėžusi ilgalaikius tikslus valstybės gyvenime, o kadangi aš pats esu stabilus, nesiblaškantis žmogus, tai mano ir partijos vertybės sutapo. Žiūrėkite, žmoną turiu ta pačią, vieną vienintelę, (juokiasi),labai džiaugiuosi ja, užauginome tris nuostabius vaikus. Darbų stengiausi nekeisti, va paskutiniame darbe kelių tarnyboje meistru išdirbau keturiolika metų, nors dalyvaudamas politikoje vis gaudavau kitų partijų kažkokių pasiūlymų užimti tam tikrus politinius postus už tai, kad pereičiau pas juos. Atsilaikiau toms pagundoms ir dėl to dabar nei kiek nesigailiu, galiu drąsiai žiūrėti žmonėms į akis, aš niekada neišdaviau rinkėjų likau prie savo vertybių ir nors nebuvau prie valdančiųjų, stengiausi kiek įmanydamas atstovauti kaimo žmonių interesams.

- Jūs pakvietėte rinkimuose kartu dalyvauti Donatą Jančarą. Jam pasiūlėte nuo valstiečių ir žąliųjų sąjungos kandidatuoti į Pagėgių savivaldybės merus. Kodėl? - Prisipažinsiu, šį sprendimą priimti buvo nepaprastai sudėtinga, siūlėme ir kitiems kandidatams, tačiau derybų metu išryškėdavo kai kurių kandidatų nepasiruošimas rinkiminei kovai, kai kurie nepasitikėjo savimi. Pokalbio su partiečio pasiūlytu kandidatu į merus Donatu Jančaru laukiau, aš žinojau jo charakterį, kad jis yra ambicingas, nebijantis sakyti tiesą į akis, nebijantis kritikuoti tų, apie kuriuos kiti bijo net pagalvoti. Kai pasikalbėjome su Donatu, iš karto supratau, kad šis žmogus bus „valstiečiams“ pats geriausias kandidatas. Supratau, kad Donatas tobulėja ir jo pažanga akivaizdi. Jo kova Pagėgiuose įgauna brandos, dabar jis tvirto charakterio, tiksliai žinantis ko nori gyvenime. Mane maloniai stebina jo politinės įžvalgos, jis sugeba numatyti daug dalykų į priekį, svarbiausia, kas man patiko, kad jis nori būti komandos žmogus. Kiti gi dažnai įsivaizduoja, jog jie vieni yra geriausi ir tobuliausi. Donatas apie savo sutikimą kandidatuoti nuo mūsų partijos pasakė, kad „jeigu man rodo pasitikėjimą grupė žmonių ir siūlo kelti mane kandidatu į merus, aš neturiu teisės atsisakyti“. Jis sakė, kad juk tai ir yra tikroji demokratija, kai kandidatą iškelia kiti, o ne pats asmuo nusprendžia, kad jis nori būti meru. Tai štai, suradome tokį žmogų Pagėgiams, manyčiau, kad jis nenuvils pagėgiškių. Jo visuomeninė veikla niekam abejonių nekelia, o jis į rinkimus eina ne su visuomeniniu rinkimų komitetu, o su politine partija, kuria tiki. - Ačiū už pokalbį.

Saulius Rukštelis: „Esu darbininkas, ūkininkas ir verslininkas“ Su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Pagėgių tarybą kandidatuoja ilgametis šios partijos narys Saulius Rukštelis. Jis įrodė sau, savo šeimai ir aplinkiniams, kad sunkiu darbu galima pasiekti labai daug. Jis sako, kad kai kurie veržiasi į valdžią tam, kad susikurtų sau darbo vietą, o jis viską padarė atvirkščiai – pirma sukūrė verslą, atsistojo ant kojų ir dabar ramia sąžine gali tapti Pagėgių savivaldybės tarybos nariu, o juo tapęs neabejotinai prisidės prie savivaldybės reikalų, nes yra ambicingas ir turintis daug idėjų, kaip padėti savo kraštui. S. Rukštelis pradėjo kurti ūkį 2000

SAULIUS RUKŠTELIS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 43 ISSN 2538-8274 Tiražas 1 500 egz. Spausdino SIA „Poligrāﬁjas grupa Mūkusala“. Užs. 354

m. Vilkyškiuose. Pradėjęs tik nuo kelių hektarų žemės, šiandien su žmona Jolanta prižiūri jau 180 hektarų ekologinį ūkį ir augina grynaveislius Limuzinų veislės mėsinius galvijus. Jam teko dirbti neskaičiuojant valandų ir netausojant jėgų, tačiau siekis turėti savo verslą ir iš to išgyventi vedė į priekį. Pirmuosius galvijus jis atsivežė iš Vokietijos. Dabar banda formuojama iš Prancūzijos atsivežtų gyvulių. Pagrindinė ūkio produkcija – ekologiška jautiena, jos produktai ir veisliniai galvijai. Šiuo metu ūkyje baigiamas įrengti mėsos cechas. Sauliaus planuose ir daug kitokių įdėjų, kuriomis pasidalintų su norinčiais

pradėti verslą. Jo teigimu, mūsų krašte reikia dalintis gera praktika ir negailėti patarimų. Darbą taryboje S. Rukštelis mato kaip būdą realizuoti save taip, kad ir kiti savivaldybės gyventojai pradėtų kurti kažką panašaus. „Aš nesu ypatingas. Verslą gali padaryti daugelis, tik gal kažkam reikia patarimo, kažkam padrąsinimo, kažkam matyti galimybes“, – sako jis. Saulius Rukštelis supranta ir paprasto darbininko, ir ūkininko ir verslininko problemas, todėl dirbdamas Pagėgių savivaldybės tarybos nariu jis tikrai padės spręsti didelės dalies gyventojų rūpesčius.

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Donatas Jančaras Tel. 8 612 87227, el. paštas: donatasjancaras@gmail.com

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.