Už žemę ir žmogų Molėtų kraštui, 2019 Nr. 39 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Molėtų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 39

ISSN 2538-8274

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS SĄRAŠAS Į MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Balsuokite už Valę Meilūnienę – kandidatę į merus! Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Molėtų skyrius iškėlė, o LVŽS Taryba patvirtino mano – Valės Meilūnienės, kandidatūrą į Molėtų rajono merus. Esu gimusi Žemaitijoje, tarnautojų šeimoje. Vaikystės dienas leidau Molėtuose pas senelius, mamos tėvus, tad šis kraštas man tikrai nėra svetimas. Gyvenimas taip susiklostė, ir mano tėvams teko sugrįžti į Aukštaitiją. Prieš dvidešimt aštuonerius metus baigiau Molėtų r. Inturkės vidurinę mokyklą. Su šeima gyvename Molėtų r. Esame smulkieji ūkininkai, sėjame, šienaujame ir turime gyvulių, todėl puikiai žinau, kokia sunki yra žemdirbio duona. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete baigiau aukštąsias neuniversitetines vadybos ir verslo administravimo, buhalterinės apskaitos (šaka – vidaus auditas) studijas, man suteiktas vadybos ir Valė Meilūnienė. verslo administravimo profesinio bakalauro kvaLŽVS kandidatė į Molėtų rajono meres lifikacinis laipsnis ir profesinė buhalterės kvalifikacija. Be to, Vilniaus universitete baigiau vadybos ir Sprendimas tapti kandidate į merus nebuvo verslo administravimo programą, įgijau vadybos greitas ir lengvas. Draugai sakė, jog esu drąsi moir verslo administravimo bakalauro kvalifikacijos teris. Susitikimuose su rinkėjais dažnai girdžiu klaulaipsnį. simus ir abejones dėl to, kad kandidatuoju į mero, Dirbau UAB „Molėtų autobusų parkas“, taip pat o ne į žemesnes pareigas, tačiau noriu atkreipti dėAsvejos regioninio parko vyr. buhaltere, ES pro- mesį, jog praeityje man teko dalyvauti konkurse jekte finansininke bei Molėtų krašto muziejaus vyr. užimti seniūnės pareigas, tačiau tą kartą įsitikinau buhaltere. Šiandien dirbu Molėtų rajono paslaugų – norėdamas įsidarbinti ir gauti kiek aukštesnes centre vyr. buhaltere, einu ir Asvejos regioninio pareigas savivaldybės įstaigoje, žmogus priversparko direkcijos vyr. specialistės pareigas, taip pat tas palaikyti valdančiuosius ar būti partijos nariu, esu ir Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro bu- kitaip – itin mažai galimybių. halterinės apskaitos departamento 6-osios buhalEsu ne partijos narė ir džiaugiuosi galėdama terinės apskaitos grupės vyr. buhalterė. atstovauti visiems Molėtų krašto žmonėms. Mano Mėgstu rankdarbius, laisvalaikį leidžiu skaityda- manymu, meras turėtų būti nepartinis, turėtų siekma ir dainuodama. ti sutarimo ir bendro, rezultatyvaus, politinių jėgų Jau vienuolika metų lankau Joniškio bei septyne- darbo. Meras turėtų prisidėti kuriant realią demorius metus Inturkės bažnyčių chorus. Į juos mane kratiją rajone, išties stiprinti savivaldą, užtikrinti, atvedė jau minėta meilė muzikai ir bendruome- kad specialistai būtų vertinami ne pagal politinį niškumas. Labai gaila, tačiau kaimuose mažėjant pasitikėjimą, o savo kompetencijas, gebėjimus ir gyventojų, bažnyčias aplanko nedaug žmonių, ir pasiekimus. Išrinktas meras turėtų prisidėti prie šitaip yra tolstama nuo bendruomenės, opėja so- to, kad keistųsi požiūris į žmogų, valdininkams cialinės problemos. Juk bažnyčia yra mūsų antrieji kuriantį pridėtinę vertę. Juk mums visiems jau panamai. Ten pasisemiu dvasinės ramybės ir džiau- bodo girdėti įprastą valdininkų šūkį: „Nepatinka giuosi tuo, kad ten svarbiausių nėra – Dievo akyse – nedirbk!”. Po kelerių metų čia gali nebelikti kam visi esame lygūs.

dirbti. Jau šiandien pastebime specialistų trūkumą, emigracijos, gyventojų senėjimo proceso keliamas problemas, susiduriame ir su naudojimusi tarnybine padėtimi siekiant proteguoti gimines ar draugus. Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, norėčiau pradėti nuo rinkėjo. Pastebiu, kad rinkėjai mažai arba visai nesidomi viešuoju gyvenimu – jie gyvena šeimos ar artimųjų kasdieniais rūpesčiais, darbo reikalais. Dažnai balsuojama ar nebalsuojama už kandidatus nežinant ir nesigilinant į tai, ką ir kaip dirba savivaldybės meras, rajono taryba. Nesidomint viešuoju gyvenimu balsuojama už tą, kurio pavardė dažniausiai girdima, o veidas matomiausias. Savivaldybėje yra sprendžiama daugybė įvairių sričių klausimų. Atsakingi komitetai inicijuoja siūlymus pritarti ar nepritarti, priima

sprendimus. Mielieji, ateityje rekomenduoju atkreipti dėmesį į tai, ar partijos ir Tarybos nariai vykdo savo duotus pažadus. Kas trukdo ar trukdė atlikti nenuveiktus darbus? Ar Taryboje balsuojama už įpirštą nuomonę, o gal kažkas tikrai inicijuota ir įgyvendinta? Mano pasiūlymas – daugiau visiems domėtis politika, o ypatingai vietine politika. Mes turime neprarasti Jūsų, kaip rinkėjo, pasitikėjimo.

Jūsų kandidatė Valė Meilūnienė Kovo 3-iąją ateikite ir balsuokite už mane!

Valės Meilūnienės rinkimų programa Darnus žmogus Stiprindama šeimą, savivalda turi padėti įsikurti jaunoms šeimoms, o senjorams ir neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime. Savivaldybės turi skatinti sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį. Darni visuomenė ir aplinka Lietuva – savo kraštą mylinčių, jo gerove besirūpinančių žmonių šalis. Savivaldos užduotis – sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą, suteikiant galią bendruomenėms, verslui ir NVO. Išskirtinis rūpestis – sveikos ir patrauklios gyventi aplinkos kūrimas, aplinkosaugos reikalavimų paisymas. Darnus švietimas ir kultūra Etatinis modelis išsprendė mokytojų darbo krūvio ir atlygio problemą dėl moksleivių skaičiaus mažėjimo. Patobulintas modelis nebus tinkamai įgyvendintas be paramos savivaldoje. Jis turi užtikrinti optimalų švietimo lėšų paskirstymą, skirti dėmesį neformaliam ugdymui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Darni ekonomika Nors ekonomika auga, savivalda gali dar labiau prisidėti prie gerovės kūrimo: skatinti konkurencingą kaimiškų vietovių ekonomiką, laisvąsias ekonomines zonas, rūpintis infrastruktūra, peržiūrėti vietines rinkliavas ir kt., darant vietoves patraukliomis verslui. Darnus valdymas Šalyje prasidėjusi antikorupcinė banga turi tęstis ir savivaldoje. Čia ne vieta nepotizmui, neskaidriems viešiesiems pirkimams. Informacija, kuria disponuoja savivaldybė, turi būti maksimaliai atveriama visuomenei, o bendruomenės – skatinamos aktyviai dalyvauti priimant sprendimus.

LVŽS Molėtų skyriaus savivaldybės tarybos rinkimų programa „MAŽIAU KOVOS – DAUGIAU DARNOS“ Molėtų rajono savivaldybės meras ir taryba privalo rūpintis kiekvienu žmogumi ir siekti, kad Molėtų kraštas būtų jaukus, patogus gyventi ir dirbti visiems jo gyventojams. Todėl mes tarsimės su žmonėmis, išklausysime jų nuomones prieš priimdami svarbius sprendimus bei atsiskaitysime už atliktus darbus ir panaudotas lėšas. Mes įsipareigojame: Taupiai, skaidriai ir racionaliai naudoti savivaldybės biudžeto lėšas. Ypatinga viešųjų pirkimų kontrolė – skaidrumas ir atsakomybė. Skelbti savivaldybės internetinėje svetainėje informaciją apie lėšų panaudojimą bei audito ataskaitas, kad gyventojai galėtų su jomis susipažinti. Įgyvendinti tik rajono žmonėms naudingus projektus. Pagerinti savivaldybės darbo efektyvumą. Pareikalauti iš kiekvieno darbuotojo asmeninės atsakomybės už pavestą darbą ir gyventojų aptarnavimo kokybę. Organizuojant konkursus į laisvas pareigybes pagrindinis kriterijus – profesionalumas ir kompetencija. Efektyviau ir taupiau panaudoti savivaldybės turtą.

Išreikalauti iš Seimo ir Vyriausybės daugiau lėšų kelių, gatvių, šaligatvių remontui, žvyrkelių asfaltavimui. Užtikrinti, jog lėšos konkretiems objektams būtų skiriamos visai darbų apimčiai, kad darbai būtų atliekami trumpiausiais terminais, o nesitęstų metų metus. Griežtai kontroliuoti atliekamų darbų kokybę. Užtikrinti optimalų gatvių apšvietimo laiką mieste ir gyvenvietėse, rekonstruojant jų tinklus. Sumažinti eiles pas gydytojus, gerinti aptarnavimą, geriau išnaudoti rajono gydymo įstaigų galimybes. Griežtesnės atsakomybės reikalauti iš šių įstaigų vadovų už gydymo paslaugų ir gyventojų aptarnavimo kokybę. Aktyviai skatinti gyventojus nuolat profilaktiškai tikrintis savo sveikatos būklę. Remti iniciatyvas, skatinančias sveiką gyvenimo būdą, ypatingą dėmesį skirti vaikų sveikatinimui. Daugiau rūpintis švietimu, kultūra, sportu. Skirti daugiau lėšų sporto klubų finansavimui, sportininkų rėmimui, kultūros įstaigoms, saviveiklininkams ar kolektyvams, pasiekusiems aukštą meistriškumo lygį ir garsinantiems mūsų rajoną. Sudaryti geresnes sąlygas sportuoti vaikams, jaunimui, lankantiems Molėtų r. kūno kultūros ir sporto centro būrelius, priimti sprendimą dėl mokesčio už neformalųjį vaikų švietimą atsisakymo. Taip pat aktyvinti suaugusiųjų sportą. Atsakingai peržiūrėti paruoštą baseino techninį projektą ir optimizuo-

ti ,,išpūstą’’ baseino sąmatą , o baseino statyboms ieškoti galimybių kooperuoti viešojo ir privataus kapitalo lėšas. Viešąsias erdves ir lankytinas vietas pritaikyti neįgaliųjų ir jaunų šeimų su mažais vaikais poreikiams. Mažinti bedarbystę ir emigraciją, pritraukti daugiau investicijų ir sudaryti geresnes sąlygas kurtis naujoms ir plėstis esamoms įmonėms, kad nuolat būtų kuriamos naujos darbo vietos. Plėsti turizmą, mažinti jo sezoniškumą. Pasiūlyti daugiau pramogų, atsižvelgiant į gyventojų ir svečių poreikius. Bendradarbiauti dėl Radžiūnų aerodromo naudojimo turizmui ir smulkiam verslui. Tęsti Videniškių vienuolyno tvarkymo darbus. Remti bendruomenių, visuomeninių organizacijų veiklą, efektyviai išnaudoti turimas patalpas. Užtikrinti glaudų savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Palaikyti visuomeniškus ir aktyvius žmones, sudarant jiems sąlygas visapusiškai atsiskleisti, siekti savo užsibrėžtų tikslų. Įkurti atviras jaunimo erdves gyvenvietėse, skatinti ir remti savanorystės iniciatyvas ir projektus. Bendradarbiaujant su verslo įmonėmis plėsti jaunimo užimtumo programas. Tęsti daugiabučių namų renovaciją, pagal galimybes kartu sutvarkant jų kiemus. Kontroliuoti socialinių paslaugų teikimą. Rūpintis senyvo amžiaus ir socialinės paramos

reikalaujančių žmonių problemomis. Socialinių darbuotojų kelionės išlaidų kompensavimas. Pagerinti socialinių būstų būklę, kontroliuoti jų tinkamą naudojimą. Spręsti jaunų šeimų aprūpinimo būstu klausimus. Siekti įkurti laikinos nakvynės namus jų netekusiems asmenims. Maksimaliai išsaugoti mokyklas kaip švietimo ir kultūros židinius. Vykdyti mokyklų materialinio aprūpinimo programą. Gyvenvietėse efektyviai išnaudoti esamus daugiafunkcius centrus, kuriuose po vienu stogu įkurdintos švietimo, kultūros įstaigos, bendruomenės atstovai. Remti policijos ir ugdymo įstaigų vykdomas nusikalstamumo mažinimo ir prevencines žalingų įpročių programas, didinant tam finansavimą. Užtikrinti gyventojų saugumą, glaudžiai bendradarbiaujant su policija ir įgyvendinant saugios kaimynystės programas mieste ir gyvenvietėse. Įrengti daugiau vaizdo kamerų ne tik mieste, bet ir kaimo vietovėse. Renovuoti ir įrengti miesto ir gyvenviečių vandentvarkos tinklus. Sudaryti palankias sąlygas gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų. Pagal galimybes atnaujinti autobusų parką. Pagerinti miesto ir rajono žmonių susisiekimą.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs Ignalinos meras, dabar vienintelis Europarlamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo partiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ragino bendražygius išlikti stipriais bei vieningais, nepamiršti

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr. vertybių. „Mūsų tikslas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų,

Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. LVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjungos skyrių delegatai. Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seime, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų LVŽS su-

formavo Vyriausybę ir kartu su ja atsakingai vykdo darbų programą, kuri suformuota LVŽS rinkimų programos pagrindu.

LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija? Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai

visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės?

Save matau kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio valstybės valdymo patirtį, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr. naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji,

bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali

būti nukreipti į infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome, ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė? Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkaEuropos Parlamento narys Bronis Ropė. mąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. ViršiLVŽS archyvo nuotr. jus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pa- skirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje kankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš nebereikia. šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA giant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sosO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gau- tinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, na vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finangirdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus savimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylan- pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ čius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietu- kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai vos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgysocialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų vendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo viepirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti tos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik po 2016 sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtinm. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų su- gas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir

ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos

Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti jiems atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaidrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir Seimo kanceliaNaujausi Valstybės tarnybos departamento rijos struktūra, sumažėjo Seimo nariams teikiamų duomenys rodo, kad per praėjusius metus paprivilegijų – pavyzdžiui, LVŽS iniciatyva Seimo reigybių skaičius valstybės tarnyboje sumažėjo Pirmininko pavaduotojai atsisakė asmeninių au4,3 proc., o užimtų etatų skaičius – 8,11 proc. tomobilių su vairuotoju, už valstybės skiriamas Praėjusių metų pradžioje valstybės tarnybolėšas kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams je buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – apie draudžiama nuomotis automobilius, kuo ypač 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta ministemielai naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo rijose – pavyzdžiui, praėjusių metų lapkričio nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optipradžioje pertvarką įgyvendinusi Vidaus reikalų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o kodėl, ministerija (VRM), darbuotojų skaičių susimažimažėjant valstybės valdymo aparatui, tarnautojų no nuo 235 iki 189, Sveikatos apsaugos ministeskaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius? Juk būtų rijoje per praėjusius metus buvo ypač sumažintas vadovaujančių pareigybių skaičius – net 22 nuoseklu aparato mažinimą pradėti patiems nuo proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 savęs? iki 25). Panašūs pokyčiai vyksta ir įstaigose prie Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklauministerijų. somybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininkas. Aš, kaip ir visi šios profesijos žmonės,

niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei

jos dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų, kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe.

Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS SĄRAŠAS Į MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ

1 VALĖ MEILŪNIENĖ Molėtų r. paslaugų centro vyr. buhalterė

Juozas KERPĖ UAB „Molėtų vanduo“ pardavimų plėtros vadybininkas

5 BRONIUS SKEBAS

UAB „Didžioji nasturtė“ bendrosios praktikos slaugytoja

9 RIMANTAS ŽIŪRAS UAB „Baltic Petroleum“ snd. operatorius

13 AUDRONĖ RATKĖ Ekologinio ūkio ūkininkė

17 RAMINTA KERPYTĖ Vilniaus universiteto studentė

VIDA KRISTINA VALASENKIENĖ

LAIMĖ TERESĖ RAMONIENĖ

Molėtų r. PSPC gydytoja

6 DANUTĖ ČEČIUOLIENĖ

VšĮ Alantos tvm vyr. profesijos mokytojas, ūkininkas

IRENA SKEBIENĖ

AB „Lietuvos draudimas“ draudimo tarpininkė

14 EDITA PRUŠINSKAITĖ VDU Žemės ūkio akademijos studentė

LR Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Molėtų rajone

7 BRONIUS PRUŠINSKAS UAB „Molėtų šiluma“ šilumos tinklų ir katilinių ERT viršininkas

8 ELVYRA PEKARSKIENĖ Ekologinio ūkio ūkininkė

11 GEDVALDAS PETERAITIS

UAB „DORVIS“ darbuotojas

12 TAUTVYDAS UMBRASAS

VDU Žemės ūkio akademijos studentas

15 RENATA PETERAITIENĖ Individuali veikla

JANINA ZINKEVIČIENĖ Pensininkė

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Balsuodami 2016 metų Seimo rinkimuose rinkėjai išreiškė paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programai „Darni Lietuva“. Šioje programoje LVŽS vizija ir siūlomi sprendimai buvo paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu. Vėliau, suformavus Vyriausybę, remiantis penkių darnų principu buvo parengta ir Vyriausybės programa. LVŽS Molėtų skyriaus pirmininkas Juozas Kerpė, mano numeris sąraše – 2.

Per dvejus metus pradėti esminiai pokyčiai daugelyje pagrindinių gyvenimo sričių – plėtojama parama šeimai (pvz., parama pirmo būsto įsigijimui), didinami ,,vaiko pinigai‘‘, kurie pasiekia apie 500 tūkst. vaikų, mažinamos vaistų kainos, reformuota mokestinė sistema, įvykdyta pensijų reforma ir keliamos pensijos, vykdomos reformos mokyklose ir aukštajame moksle, stambiausių valstybės įmonių valdyme, suintensyvinta kova

Juozas Kerpė prieš korupciją. Šalyje kyla atlyginimai ir tai lemia tiek įvykdyta mokesčių reforma, tiek ir priimti sprendimai kelti atskirų grupių dirbančiųjų atlygį (medikų, mokytojų, teisėsaugos pareigūnų, kultūros darbuotojų ir k. t.). Tuos pokyčius jaučiame visi, aišku, darant daug reformų, neišvengiama ir klaidų, kurios yra tai-

somos. Bet šie pokyčiai iš kai kurių politinių jėgų susilaukia milžiniško pasipriešinimo, taip pat įvairių žiniasklaidos priemonių, kurios valdomos įtartinos reputacijos verslininkų, aktyvaus puolimo. Reikėtų paminėti į tą ,,chorą‘‘ įsijungusio ,,apžvalgininko‘‘, buvusio Seimo nario kasmėnesines apžvalgas rajoniniame laikraštyje. Kiekvieną mėnesį suteikiama ,,tribūna‘‘ pateikti įvykių vertinimą, bet daugumoje apžvalgų svarbiausia yra kuo labiau pajuodinti Vyriausybės, Seimo darbą, pažeminti kai kuriuos aukščiausius valstybės vadovus, išsityčioti iš priimamų sprendimų. Aš pasiūlyčiau buvusiam Seimo nariui dažniau pasižiūrėti į veidrodį, ką pats būdamas Seimo nariu su savo partiečiais nuveikėte, kokius sprendimus priiminėjote. Kiek žalos valstybei ir kiekvienam gyventojui padarė konservatoriai ir socialdemokratai, pasikeisdami valdydami valstybę ir priimdami blogus sprendimus. Bet su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos laimėtais 2016 m. rinkimais prasidėjo ženklūs pokyčiai, ryžtingai vykdomos dešimtmečiais vilkintos reformos, aktyviai kovojama su politine korupcija bei šešėliu. Pokyčiai turi tęstis ir Molėtuose. Savivalda gali ir turi prisidėti prie valstybės pastangų padėti šeimoms bei kurti kompleksines paslaugas šeimai, senjorams. Svarbus savivaldos indėlis plėtojant neformalųjį ugdymą, sveikatinimo veiklas, įgyvendinant alkoholio vartojimo mažinimo priemo-

Rinkimai eilinio rinkėjo akimis Iškilo man svarbus klausimas – už kurią partiją man šiemet balsuoti!? Pirmiausia perskaičiau visų partijų programas. Daug ir gražiai žada. Visi mumis taip rūpinsis, kad gyvensime kaip „inkstai taukuose“. Ale imtų ir kas nors į savo programą įrašytų tokį punktą: „Žmogau, rūpinkis pats savimi, neuliavok, gerbk žmoną, nemušk vaikų, daugiau dirbk, tai daugiau ir turėsi.“ Juk ir Dievas sakė: „Stenkis ir aš tau padėsiu“. Tai aš tuo ir vadovaujuosi ir jums taip daryti siūlau. Bet ir be valdžios būti negalime – tokia jau tvarka. O be to, ką mes kritikuotume, kuo būtume nepatenkinti, ant kieno pečių visas negandas suverstume. Kartais per tą zirzimą net gerų valdžios darbų nematome. Vida Kristina Valasenkienė Sekiau rajono tarybos darbą visomis priemonėmis – „Vilnies“ laikraštį skaičiau, per ekraną žiūrėjau. Ramiai tekėjo tas politinis gyvenimas, kartais nau, bet, matyt, kažko jiems toje partijoje pritrūko bežiūrint net užsnūsdavau. Apsidžiaugiau, kai iš – gal krikščionybės, o gal demokratijos. Štai tada darbo ir socdemų partijų bei valstiečių ir žaliųjų ir prasidėjo pats įdomumas, jaučiausi kaip teatrą sąjungos susikūrė opozicija. Kilo daugiau disku- bežiūrintis, nebuvo kada ir pasnausti. Susimaišė sijų, atsirado kitokia nuomonė, ir balsavimai tapo kai kurių partijų nuomonės ir ideologijos. Balsavine tokie nuobodūs ir monotoniški. Tik staiga, kaip me dėl vilties atlaisvinti vicemero postą socdemai, perkūnas iš giedro dangus, trenkė žinia – iš vienin- išdavę opoziciją, pasižadėjo remti TS-LKD partiją. gos ir neklystančios TS-LKD partijos gretų su ke- Liberalai padarė tą patį, bet balsuodami ją išdavė. liais nariais pabėgo vicemeras. Smulkmenų neži- Vicemeras liko savo poste, sukeldamas vieniems

Laimė Teresė Ramonienė – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Molėtų rajone – LŽVS sąrašo Nr. 2 kandidatė į Molėtų rajono savivaldybės tarybą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje esu nuo jos įsikūrimo rajone. Pasibaigė atkurtos Lietuvos 100-mečio metai. Kokie jie buvo? Jie buvo tokie, kokius patys savo širdyse sukūrėme. Lietuva, tai mes patys – su savo džiaugsmais ir rūpesčiais, darbu ir poilsiu, keliais ir nuklydimais. Tačiau kaip džiugu, kad ir pati gamta mus sveikino. Sveikino dovanodama tai, ką turi pasiūlyti gražiausio ir tikro: ankstyvą ir šiltą pavasarį, saulėtą vasarą, spalvotą rudenį ir baltą žiemą. Išskirtiniai metai, išskirtinė gamta. Vadinasi – nusipelnėme visko. Nusipelnėme atrasti jos stiprybes. Matyti Lietuvą, braidžiojant po Baltiją; stebėti ją, sode krintant lapams; gėrėtis ja, važiuojant į darbą. Malonu tai, kad Lietuvos 100-čiui paminėti dalyvavome Žemės ūkio rūmų inicijuotame projekte ,,Auginu Lietuvai“. Mūsų rajono vaikų lopšelis–darželis ,,Saulutė“, vadovaujamas direktorės Gražinos Pelakauskienės, dalyvavo konkurse ir laimėjo šį projektą, jiems buvo padovanotas ir sumontuotas

Laimė Teresė Ramonienė šiltadaržis, tad dėka darželio darbuotojų mažieji darželinukai supažindinami su daržovių auginimu,

nustebimą, kitiems nusivylimą, o socdemams liūdesį dėl trokštamo posto praradimo. Taip jau kartais būna išdavikams. Tik vieno balso trūko, o kiek bėdų pridarė. Bet tai dar ne viskas. Kelios dienos prieš šv. Velykas visų rajono žmonių išrinktas meras buvo išmestas iš TS-LKD partijos. Kaip nekrikščioniška, bent būtų ramiai šventes atšventę, kiaušiniais pasimušę. Norėjau sužinoti, kas buvo šios idėjos iniciatorius, o kas tik Dievo avelės, romiai parėmusios šią iniciatyvą, bet tiesa buvo paslėpta už devynių spynų. Ale aš turiu savo nuomonę – dažniau laikraštį skaitykite: tas, kuris labiausiai kitus kritikuoja, dažniausiai drąsos turi pagal savo „kurpalių“ kitus už virvučių tampyti. Aukščiausioji valdžia merą į partiją sugrąžino, bet vienybės neliko. Skilo partija ir užgimė visuomeninis komitetas „Molėtai kartu“. Tad dabar balsuojant nors persiplėšk – nežinau, kurioje pusėje daugiau krikščionių, o kurioje – demokratų. Todėl paliksiu juos ramybėje, bijau apsirikti. Na, o apie liberalus nėra ką ir kalbėti – kaip Lietuvoje, taip ir Molėtuose, jie taip susidirbo, kad net ir pavadinimo rinkimuose neliko. Tiesa, kai kas iš liberalų dar spėjo į kitas partijas perbėgti. Visos priemonės geros, kai tarybos nariu norisi tapti. O gal socdemus paremti? Bet vieną kartą išdavus, nesunku dėl savų poreikių ir kitąkart ką nors išduoti. O be to, iš savo sąrašo išmetė man patikusį jaunesnį narį ( o tokie visada seniems vilkams pavojų

nes ir kt. Savivaldai svarbi ir nacionalinės kovos prieš korupciją plėtra vietos lygmeniu, savivaldybės įmonių veiklos skaidrinimas. Valdymo pokyčiai taip pat labai svarbūs siekiant savivaldybėje geresnių rezultatų. Savivaldybės vadovai turi dirbti kaip komanda, kuri ne kariautų, o visi vieningai dirbtų Molėtų krašto žmonių gerovei. Ypač svarbu, kad gyventojai jaustų ir matytų, kaip savivaldybė siekia juos įtraukti į jiems aktualių seniūnijos ir savivaldybės lygmens sprendimų svarstymą. Bendruomenių įsijungimas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose leis užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ieškant kompromisų, tariantis ir kartu randant visas puses tenkinantį sutarimą. Tad 2019 m. savivaldos rinkimų siekis – LVŽS pradėtų pokyčių, kurių laukėme 30 metų, tąsa savivaldos lygmeniu. Kviečiu atvykti kovo 3 d. į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS keliamą kandidatę tiesioginiuose mero rinkimuose – Valę Meilūnienę. Taip pat balsuoti už LVŽS Molėtų skyriaus kandidatus į Molėtų rajono tarybą – atsakingus, pareigingus, sąžiningus ir iniciatyvius molėtiškius. Mūsų sąraše yra daug darbinės ir politinės patirties turinčių kandidatų, o labiausiai džiugina jaunimas, kurie sutiko aktyviai įsijungti į rajono politinį gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų, esančių LVŽS sąraše Nr. 2, bus patikimas Jūsų atstovas savivaldybės taryboje. kelia), tai ir jiems savo brangaus balso neduosiu. Patiko man kažkada darbo partija, bet nesuprantu, kuo jie pasikeitė pasivadinę socialdemokratų darbo partija?! Galėjo mums, eiliniams žmogeliams, bent paaiškinti. Ir kur jie V. Uspaskichą padėjo? Taryboje jie gana tyliai sėdėjo, kol nepakvipo rinkimais, tada ir pradėjo reikštis, net sveikatos apsaugos problemas žadėjo išspręsti. Tiesa, dar yra Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Bet neapsirikit – čia jau kitokie liberalai, nors, kuo jie kitokie, nesuprantu. Tad liko valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Gaila, kad taryboje jų buvo tik du, o tai jau mūsų problema. Jie nieko neišdavė, postų per kitų galvas nesiekė, turėjo vieningą nuomonę ir kiek galėjo, tiek ją gynė. Ir būtų pasisekę, jei daugiau bendrapartiečių mūsų pastangomis būtų turėję. Kaip sakant, sąžiningai ir dorai savo sąjungai atstovavo. O ir Seimas su šios sąjungos dauguma man asmeniškai nieko blogo nepadarė – su žmona didesnes pensijas gaunam ir dar kasmet jas didins, kovoja, kad vaikų niekas nedrįstų skriausti, žemdirbius remia, o kad dar ne viską padarė, tai iki Seimo rinkimų suspės padaryti. Tiesa, emigracijos klausimo neišsprendė, bet manau, kad šiuo klausimu padės užsienis. Brexitas greit mūsų vaikus į Lietuvą parvarys. Taigi, nutariau balsuoti už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ir žmoną pasiimsiu, ir kaimynus įtikinsiu. O kai sąjungos narių taryboje daugiau bus, tai pareikalauti daugiau galėsime. Taigi, einam visi prie urnų!

Eilinio rinkėjo mintis užrašė LVŽS narė V. K. Valasenkienė , LŽVS sąrašo Nr. 2

kis turėtų pasiekti 204 eurus už hektarą, kas sudao išauginus – jų skanavimu. Kadangi esu molėtiškė, šis kraštas siejasi su pra- rytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais bėgusia vaikyste ir daug nuostabių prisiminimų. planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo Augau žemdirbiškoje šeimoje, mačiau savo kraš- – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna to žmonių darbštumą, o tėvų įskiepyta meilė pa- Olandija (vidutiniškai 403 eurus). Todėl esant tokiai situacijai 2018 m. spalio 18 d. skatino pasirinkti žemdirbišką profesiją, todėl baigusi Lietuvos veterinarijos akademiją darbuojuosi ir gruodžio 13 d. Žemės ūkio rūmai suorganizavo protesto akciją Briuselyje, tam pritarė ir mūsų raiki šiol žemės ūkio srityje. Dirbdama Žemės ūkio rūmų savivaldos atstove, jono žemdirbiai. Protesto akcijoje dalyvavo Giebetarpiškai bendradarbiauju su žemdirbiais, orga- draičių seniūnijos ūkininkai Danguolė ir Algirdas nizuojant seminarus, mokymus tenka įsiklausyti Taraškevičiai, nes žemdirbių protestai besąlygiškai į žemdirbių problemas, todėl yra labai svarbu ži- padeda derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų. Taip pat Žemės ūkio rūmų sausio 17 d. buvo sunios, gyvenimiška patirtis ir situacijos žemės ūkyje suvokimas. O patyrimo dirbant žemės ūkio srityje organizuota kelionė į Žaliąją savaitę Berlyne. Tai niekas neatims. Ir tik dirbdami kartu, nesvarbu – ar tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir somažas ūkininkas, ar vidutinis – visi susiduria su pa- dininkystės paroda, kurioje dalyvavo 64 pasaulio našiais iššūkiais: situacija maisto produktų rinkose, šalys. Iš rajono vyko jaunieji ūkininkai Monika ir įtakojanti žaliavinių produktų supirkimo kainas, Paulius Marcinkevičiai. Šįmet ūkininkams bus pateikta daug naudingos aplinkosauginiai reikalavimai, gyvūnų gerovės, maisto saugos reikalavimai. informacijos per mokymo kursus, seminarus. Jei rinkėjai pasitikės manimi, dirbsiu atsakingai ir Žemdirbius neramina, kad Lietuvai naujuoju 2021–2027 metų laikotarpiu Kaimo plėtros progra- sąžiningai. Įsiklausysiu į molėtiškių keliamas promai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eurų, t.y. 26,2 blemas, įtakosiu jų sprendimus. proc. mažiau, negu 2014–2020 metų laikotarpiu. O tik 2027 m. Lietuvos tiesioginių išmokų vidur-

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. Joniškiui nori padovanoti patirtį

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ Kėdainiams sugrąžins prarastą šlovę

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete.

„Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“. Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojas gali papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajonų centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

Aleksandra Minajeva: „Atsibodo rajono valdžios neveiksnumas“

Ausma Miškinienė savo sprendimu bičiulių nenustebino

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniams projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandien man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tiki.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei. Neringa Trinskienė: „Pasvalyje jaučiuosi bendruomenės dalimi“

NERINGA TRINSKIENĖ Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus. Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl. Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, mažiau laiko praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalingos daug žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė. Išrinkta mere Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius? Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniš-

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moterims tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių sąjungos narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija

kesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa. Valė Meilūnienė įtrauks Molėtų bendruomenę į valdymą

VALĖ MEILŪNIENĖ „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Kuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ramybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruomenė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio miesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Meilūnienė. Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsiradus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau visada galvojau apie savo kraštą. Čia mano širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, nebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestokojantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti tai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums visiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – tapau pradedančiąja politike. Šeima paragino būti stipriai, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tikslo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kandidatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklausanti nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklausomai nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karjeristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės manimi ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai aplankysiu visas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu apie jų šiandienos rūpesčius ir ateities vizijas. Stengsiuosi pokalbiais ir diskusijomis, bendrai kuriamais projektais įtraukti bendruomenę į valdymą“, – savo mintimis dalijosi būsimoji Molėtų merė. Bendraujantys žmonės neša sėkmę savo kraštui

VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikinusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia ypatingai reikia inicia-

tyvumo, kūrybiškumo. Meras atsakingas, kad liste, rengiau ekonomines laidas televizijose. projektai gimtų ir judėtų pirmyn. Jis yra pagrin- Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies versdinis variklis. Jis ir komandos lyderis, kuris su- lininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose buria ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į popadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, pa- litiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, dedantis susitaikyti, atrasti kompromisus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji negal- jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti vojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų žmonės metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. Seimas namuose moteris-politikė vėl tampa mama, yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai panašius ra- žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gaginimus išgirdau keliolika kartų, ėmiau mąstyti, mintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes ar ryžčiausi po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ į gimtinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. NEBRĖŽIA RIBOS Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darbo TARP MIESTO IR KAIMO žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio ministro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai reikia. Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaresniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvensiu savame krašte – kur žemaičiai kietai pabara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai myli ir gerbia, jei to užsiDALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ tarnauji“, – pasakojo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svajojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokišsvajojau, kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeimą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo kio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę svajonę. Bet bėgant metams supratau, kad esu Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio gamtos vaikas. Su šeima gyvename atokiau rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio nuo centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirlaiką gamtoje. Propaguoju sveiką gyvenimo mininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. būdą, tad man itin svarbi aplinka, oras, galimy- „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad bė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. „Mano apskritai esu aktyvaus temperamento žmovyro pirmoji profesija – politologija. Abu įvai- gus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su riais gyvenimo periodais esame konsultavę ne žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas vieną politiką. Žinome, kaip atrodo politikų verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais gyvenimai iš arti. Nėra jokio rožinio įvaizdžio. darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip Gal todėl mano vyras, viską pasvėręs, konsta- sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano tavo: „Lengva nebus. Bet tu esi stipri moteris. veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos Ir aš palaikysiu tave visur ir visada“. Net mūsų valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su dukra, kuriai šiuo metu devyneri, apie politiką kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žino daug daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atiskiria partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo tinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąnuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, gy- jungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos venimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net su ministerijų atstovais, Seimo nariais, taip pat pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į Druski- ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprenninkus ir kaip žmonės pailsėsime“. Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiš- džiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai da- sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kairau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir mo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skižemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybė- ria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis se kažkas nusprendė su manimi nebedraugau- – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems ti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi po- sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų litikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris negalima būti draugais“, – atviravo politikė. Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po rinki- vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, mų – suburti kraštui naudingą ir tinkamiausią kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikomandą: „Daug ką gali prižadėti, bet, ar tesėsi, kiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, priklauso ne tik nuo mero, bet ir nuo visos ko- gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra benmandos. Turi sutapti siekiai, visi vienodai turi dra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu suprasti tikslus ir uždavinius. Tam, kad sėkla su- sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man ladygtų, pirmiausia reikia supurenti dirvą ir sėklą bai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietipasėti. Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendra- mo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. žygių aš esu niekas. Investuotojus pritrauksime Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane darbų – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man galimybes. Ūkininkams ir smulkiesiems versli- yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmoninkams pagelbėsime tik išgirdę ir įsigilinę į jų nes, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo žmo- malonus daugybės jau dabar palaikančių krašgaus gebėjimo bendrauti, burti. Tokie žmonės to žmonių įvertinimas“. neša sėkmę savo kraštui: „Esu bendraujantis Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurna-

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr. nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvie- ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vai- se pamatau plačią šypseną bei padėką. Net atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, ge- kelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo ruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, gyvenimo džiaugsmais! praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant praskaidrintum dieną kitam žmogui ir galbūt, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuome- nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvai- būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų vinės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausy- – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų suomenės atstovų! Mano mylimame mieste mas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gy- gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – Kaune – tarptautinei senjorų dienai pamiventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad nėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni

tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus: „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“ kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o

Olgos Posaškovos nuotr.

gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose

valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo

karūnavimo) dienai skirtais renginiais „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio–gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti atstovavimą regionams, jų interesams, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr. tarybų veiklą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios spren-

dimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos – vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų

įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė daug mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Apie galimus pereinamojo laikotarpio nesklanSeimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir darbo minis- dumus su ministru L. Kukuraičiu ir „Sodros“ laikitrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ vadovus, raginda- nuoju vadovu Jezy Miskiu R. Karbauskis kalbėjo mas užtikrinti, kad pensijos Lietuvos gyventojus dar ir praėjusių metų pabaigoje, vos tik sužinojęs, pasiektų laiku, o gyventojams būtų atsakyta į kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek iš reikalingos bendros pastangos, jog pensijos gyprivačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius ma- ventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų sklantyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas jiems džiai. įprastu laiku, kai kurie iš jų negali prisiskambinti Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutartį su į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir Kauno nerimauti. Suprantu, kad naujos įmonės po kon- senjorams. Tol, kol bus surengtas konkursas ir kurso atsakingos už pensijų pristatymą, ir „Lietu- paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų pristatymą vos paštas“ daugelyje vietovių daugiau neteikia šių miestų senjorams užtikrins „Lietuvos paštas“. pensijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Labai tikiuosi, kad tie nesklandumai artimiausiu užtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų laiku, metu bus pašalinti. O žmonės, gyvenantys kio apie bet kokius vėlavimus būtų informuojama, tuose regionuose, laiku informuos „Sodrą“ apie visuomenei atsakoma į kylančius klausimus. Ga- vėluojančias pensijas – jei tokių atvejų dar paliausiai, turi būti užtikrinta, kad žmonės turėtų sitaikytų. Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kur kreiptis dėl informacijos ir kad būtų užtikrin- kad tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų tas bendravimas su nerimaujančiais žmonėmis“, išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo labiau, – sako R. Karbauskis. kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristatytas pensijas

Pxhere.com nuotr.

Vilniaus bei Kauno gyventojams reagavo principingai ir nutraukė sutartį su pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atnešimą į namus atsakingas įmones ateityje pasitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ mokamos pensijos yra indeksuojamos ir šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos taip pat mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur iš-

mokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. Eur.

LVŽS informacija

2 Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako Aktualijos atsiimti žodžius 212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali suteisė žinoti apie žalą visuomenei darančius pro- stabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas cesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pa- netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais vienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis. sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu LVŽS informacija darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo da„MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgarytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ laikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tapalaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėčiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas mis institucijomis. verslo „darymo“ modelis, korumpuojant politinę Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkasistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ma konfidenciali, kompromituojanti informair pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių recija, kuria siekta daryti poveikį. putaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME Koncernas siekė sukurti naują, sau itin palankią politinę jėgą. Buvo daromas poveikis konkretiems politikams, konkretūs asmenys proteguoti į aukšto lygmens politines pozicijas, per politikus siekta, kad būtų priimami „MG Baltic“ palankūs teisės aktai.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienu iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų

Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.

kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 39 ISSN 2538-8274 Tiražas 3000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 349

Daug klausimų kelia konkursai ir viešieji pirkimai Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Darydamas spaudimą Lietuvos strateginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncernas siekė laimėti viešuosius konkursus. Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teisėsaugos institucijoms. Bendraudamas su valstybinėmis įmonėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms verslo grupėms.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais. STT informacija

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius – Andrius Kerpė Tel. +370 678 43 008, el. paštas: andrius.kerpe@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.