Už žemę ir žmogų Kupiškio kraštui, 2019 Nr. 41

Balsuokite už sąrašą nr.

Kupiškio kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr.41

ISSN 2538-8274

100 kilometrų asfaltuotų kelių – rimtas pažadas rinkėjams Vidmantas Paliulis – šiltas, sąžiningas, pareigingas Subačiaus seniūnas yra puikiausias mūsų, kupiškėnai, kandidatas į rajono merus, galintis sustabdyti rajone beįsigalintį autoritarizmą. Seniai rajone gyvenantis ir pagarbą užsitarnavęs vyras nėra karingas politikas, bet yra puikus diplomatas ir meistras surasti kompromisus. Jis girdi žmones, o tai jau darosi retenybė. V. Paliuliui dabar yra 54 metai – pats laikas užsiimti rimtais ir atsakingais darbais. Šiandien pradedame jo pristatymą plačiajai Kupiškio visuomenei.

Vidmantas Paliulis. Asmeninio archyvo nuotr.

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

– Rajone dirbate jau seniai, tačiau Jus ge- šai, kad jis nuvalytų sniegą, o jis sako, kad dar riau pažįsta pietinės rajono dalies gyven- miega. Tuo tarpu, žmonės keliais nebepravatojai. Prisistatykite ir kitiems. žiuoja... Dabar tokių problemų nebėra. – Kupiškio rajone gyvenu nuo 1997 metų. Pakviestas Subačiaus vidurinės mokyklos di- – Seniūnas puikiai jaučia ne tik seniūnijos, rektoriaus atvykau čia dirbti muzikos moky- bet viso rajono tiek ekonominį, tiek politinį toju. Kai mokinių pradėjo mažėti, teko palikti pulsą. Taigi, kokia rajono sveikata prieš atmokyklą ir ateiti dirbti į savivaldą. Seniūnijoje einančius rinkimus? dirbu jau dvyliktus metus. Atėjęs čia radau – Nekokia. Rajonas, sakykime tiesiai šviesiai, tik vieną žoliapjovę ir sugedusį trimerį. Man serga. Visų pirma, labai trūksta investicijų. buvo tiesiog šokas – kaip reikės tvarkytis tu- Paskutinė rimtesnė investicija – „Dominari“ rint tik tokią techniką. Tačiau ėmiausi darbo ir atėjimas, bet tai buvo dar prie anos valdžios. dabar jau turime normalią komunalinę tech- Visiems aišku, kad darbo vietų nebuvimas – niką – kelis traktorius, žoliapjovių, vejapjovių. tai netolimas rajono bankrotas. Nuo žmonių Žodžiu, šios rūšies problemų nebeliko. pajamų priklauso viso rajono ekonominis potencialas. – Kaip pavyko tai padaryt? Pati rajono valdžia rimtesnių investicijų – Visų pirma, pats įdėjau nemažai savo ran- pritraukti nėra pajėgi. Čia reikia diplomatijos, kų darbo. Dar sovietiniais laikais esu baigęs kalbėjimosi su centrine valdžia. Šiandien to profesinę mokyklą Panevėžyje ir įsigijau nėra. Manyčiau, kad dabartiniai rajono vatada prestižinę šaltkalvio autoremontininko dovai šiems reikalams spręsti neturi nei noro, specialybę. Taigi metalas man nėra svetimas. nei galimybių. Seniūnijoje pats dirbu ir suvirinimo, ir kitus Kita opi problema – sveikatos apsaugos ūkinius darbus. Vairuoju ir traktorių, ir pačių užtikrinimas. Rajonas sensta, o mes neturime pasidarytą greiderį. Anksčiau, kai užpusty- gydytojų. Pati ligoninė tiesiog kraujuoja. davo kelius, tiesiog nežinodavome, ko reikia imtis. Būdavo, paskambini ūkininkui, papraTęsinys 2 psl.

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

100 kilometrų asfaltuotų kelių – rimtas pažadas rinkėjams Pradžia 1 psl. Dar viena bėda – prasti rajono keliai. Žmonės, maldamiesi duobėtais keliais, laužo savo automobilius. Atokesnes vietoves net ir greitosios pagalbos automobiliams sunku pasiekti. Labai liūdna, kad praktiškai neinvestuojama į priešgaisrinę apsaugą. Su senutėle technika greitai lokalizuoti gaisro židinius yra labai sudėtinga. Bėdų yra daugybė. Negi vienu prisėdimu jas išvardinsi.

pektyvas Kupiškyje. Aš tokių galimybių turiu ir valdančioji dauguma Seime bei žmonės Vyriausybėje mane parems. Žodžiu, reikia dirbti ir norėti. O dabartinei rajono valdžiai noro gal ir yra, bet potencijos aiškiai stinga.

– Dar truputį apie save. Jūs turite penkis vaikus. Lietuvoje tai labai reta. Nutarėte spręsti demografinę problemą, ar taip jau išėjo? – (Juokiasi). Na, ką galiu pasakyti. Aš labai myliu vaikus, o jie mane. Kai dar dirbau mo– Sutinku. Bet pabandykime parodyti, kykloje, net pravardės neturėjau. Buvau lyg kaip bent vieną tų problemų būtų galima nuodėmklausys. Man vaikai pasakodavo, ką išspręsti. kiti mokiniai daro, kokie yra mokytojai. – Prašom. Jeigu būčiau išrinktas meru, 100 Mokykloje buvau sukūręs gitaristų būrelį. kilometrų rajono kelių būtų išasfaltuota. Vy- Su tais vaikais apvažiavome Rusiją, Latviriausybė jau yra numačiusi, kaip skirti lėšas ją, Vokietiją, Čekiją, Prancūziją, Belgiją... Per tokiems darbams, bet jeigu atskirų rajonų metus turėdavome iki 35 koncertų. Svarbu vadovai ir toliau miegos ar iš tuščios arogan- tai, kad mokiniai jau tada galėdavo pamatycijos nenorės dialogo su centrine valdžia, liks ti Rytų ir Vakarų gyvenimo kontrastus, juos prie suskilusios geldos. Aš prie tokios geldos įvertinti ir patiems spręsti, kokioje aplinkoje sėdėti nenorėčiau ir negalėčiau. geriau gyventi. Šiaip jau, pritraukus daugiau investicijų, Myliu ir savo vaikus, o jie – ir tėvus, ir Tėvynę. paskatinus verslą, galima gauti lėšų visiems Nė vienas neišvažiavo laimės ieškoti kažkur sektoriams vystyti. Investuotojas pas mus kitur. Vyresnieji (32 ir 28 metų) dirba Vilniuje, neateis, jei neturės rimtų garantijų, o jas gali o mažesnieji (13 m. ir dvynukai 9 m.) mokosi suteikti tik Vyriausybė. Kupiškyje turime ir mokykloje. pastatų, ir valstybinės žemės. Galų gale mes Taigi, gyvenimas eina. Eikime kartu. turime Verslo ir technologijų mokyklą, kuri gali paruošti darbuotojus investuotojams. Su geriausiu kandidatu į rajono merus Su šiuo bagažu reikia prisistatyti centrinei kalbėjosi INGA BALTRAITYTĖ valdžiai, kad ji rimtai pasižiūrėtų į verslo pers-

Vidmantas Paliulis su vaikais. Asmeninio archyvo nuotr.

Už Vidmantą Paliulį garantuoju

Vidmantas Paliulis ir Leonas Apšega. Asmeninio archyvo nuotr.

S

vausi principu, kad valdžios pavaldiniai neturi bijoti, o turi vieni kitus gerbti. Iki šiol daug bendrauju su rajono žmonėmis ir nuoširdžiai pasidžiaugiame buvusiu puikiu sutarimu ir bendradarbiavimu. Artėja rinkimai, o aš iki kaulų smegenų kupiškėnas, čia gimęs, čia praleidęs visus gražiausius savo gyvenimo metus, noriu, kad rajono laivas merui, Tarybai Jūsų – rinkėjų – valia atitektų į geras rankas. Noriu senatvę leisti oriai ir laimingai, savo gimtinėj, matant vis gražėjantį Kupiškį ir rajoną, jaučiant, kad mums vadovauja tvirtos rankos ir geros galvos vadovai. Taigi, kurį laiką stebiu rajone dirbančius žmones, o aš juos visus pažįstu. Ir žinot, ko aš taip atsakingai ieškau – ogi protingo, išsilavinusio, neišpuikusio, racionaliai mąstančio, diplomatiško, nepriekaištingos reputacijos žmogaus, kuris gali vadovauti artimiausius keturis metus mūsų Kupiškio rajonui. Ir tokį žmogų aš matau. Tą darbą puikiai galėtų dirbti dabartinis Subačiaus seniūnas Vidmantas Paliulis. Jis tikrai atitinka visus anksčiau išvardintus kriterijus. Vidmantas Paliulis jau dvylika metų dirba Subačiaus seniūnijos seniūnu. Per tą laiką seniūnija labai pasikeitė. Ypač žmonės. Se-

kaitinėjant spaudą, maigant kompiute- miesto ir rajono žmonėms. Noriu priminti, rio klavišus, klausant radiją, žiūrint televi- kad man būnant rajono meru nebuvo jokių ziją, kalbantis su žmonėmis, pajunti – kažkas Europos Sąjungos pinigų, viskas buvo daroturi greitai įvykti. ma iš rajono biudžeto ir iš centrinės valdžios Pasirodo, artėja audra – rinkimai į rajono ,,iškaulytų“ pinigų. mero postą ir Tarybą. Dabar jau naujoviškai Man ir dabar malonu prisiminti bendravimą meras renkamas, atskirai balsuojant už pasiū- su savivaldybės sistemos darbuotojais, verslytas kandidatūras. Šįkart pasirinkimas bus lininkais, ūkininkais, kai viskas buvo grindžiadidelis. Kandidatai į merus ir tarybos narius ma dėmesiu, pagarba vieni kitiems. Vadovadygsta kaip grybai po lietaus. Mat, partijų ir taip vadinamų visuomeninių rinkimų komitetų pulkai, kurie ir siūlo kiekvienas savą, geriausią. Taigi, pasirinkti yra iš ko, bet čia svarbu gerai pagalvoti, ką renkiesi, už ką balsuoji. Juk nuo to keturis metus priklausys kaip gyvensi. Aš, daug metų dirbęs rajono meru, turiu patirties ir noriu Jums kai ką pasakyti. Dirbdamas Jūsų rajono meru visada akcentavau, kad svarbiausia yra ramybė, gera nuotaika, pagarba vienas kitam, pagalba sunkiai gyvenančiam. Visomis išgalėmis geVidmantas Paliulis mūrija. Asmeninio archyvo nuotr. rinau švietimą, sveikatos ir socialinę apsaugą

Vidmantas Paliulis akcijoje „Darom“ su Seimo nariu A. Šimu 2018 m. pavasarį. Asmeninio archyvo nuotr.

niūnas Vidmantas tapo jiems savas, geras pagalbininkas bėdoje. Visur ir visada jis yra tarp savo seniūnijos žmonių, visada geros nuotaikos, nestokoja humoro jausmo . Girdžiu iš subatėnų sakant– savas vaikinas. Ar begali būti geresnis žmogaus pastangų įvertinimas! Mieli kupiškėnai, Jūs mane gerai pažįstate ir žinote, kad aš šiaip žodžiais nesišvaistau, bet kam garantijų neduodu. Todėl nuoširdžiai siūlau mero rinkimuose balsuoti už Vidmantą Paliulį. Įsitikinęs – nenusivilsite. Už šį žmogų aš garantuoju savo autoritetu. Jei reiks, jam visada patarsiu, pabarsiu jei reikės, visokeriopai padėsiu savo žiniomis ir patyrimu kiek mano jėgos leis. Bet manau, kad jis viską gerai spręs pats. Tikiu, kad Jūs, mieli kupiškėnai, įsiklausysite į mano mintis ir savo balsą atiduosite už Vidmantą Paliulį!

Nuoširdžiai jūsų. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ilgametis Jūsų rajono meras, dabartinis rajono Tarybos narys Leonas Apšega.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“,  – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas  – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai,

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję  – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija?

Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau

labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia

per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,

kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas  – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato

priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos  – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik

ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta  – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę.

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika.

Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje  – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,

korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Olgos Posaškovos nuotr.

(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į

šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus  m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –

vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

7

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai  – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstymokamos pensijos yra indeksuojamos ir bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Į rimtą žygį – su rimta komanda Rinkimai – tai nėra dviejų valandų varžybos, po kurių nuplaunamas prakaitas ir vėl grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą. Po rinkimų nugalėtojams tenka prisiimti atsakomybę už viso rajono gyvenimą bent jau per artimiausius ketverius metus. Už tai ir komandą tenka rinkti ne varžyboms, ne kokiam nors grožio konkursui, o sunkiam visos kadencijos darbui. Mes nesistengėme sukviesti pačių žinomiausių rajono žmonių, kurie gal ir norėtų vadintis „visų galų“ spacialistais. Mūsų komandoje yra žmonės, kurie puikiai išmano savo darbo specifiką ir yra savo srities specialistai. Tai žmonės, kurie nepriims sprendimo neapsvarstę ir neišdiskutavę. Manome, kad būsimoji rajono savivaldybės Taryba pasiektų geriausių rezultatų, jei jos komitetuose dirbtų mūsų suburti ir Jums puikiai pažįstami žmonės. Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas

atsakomybės jausmu, taktiškas, diplomatiškas. Rūta Vilkienė – ekonomistė, dirbanti su projektais, mokanti dvi kalbas, taip pat puikiai tinka darbuotis šiame komitete.

Kaimo ir bendruomenių reikalų komitetas Daiva Bubulienė, Noriūnų bendruomenės pirmininkė, kurianti ir puoselėjanti bendruomenės tradicijas, gerai išmananti bendruomenių veiklą, dirbusi administracinį darbą. Kompetencijos šiame komitete nestokotų ir Genė Žilinskienė. Naivių kaimo bendruomenės pirmininkė trumpam buvo pasitraukusi nuo vadovavimo vietos žmonėms, bet gyventojų prašoma vėl sugrįžo vadovauti Naivių kaimo bendruomenei. Ji yra gera ūkininkė, tvarkinga, inovatyvi. Miela, kad iš Genės niekada negirdime kaltinimų kažkam, ji visada pati ieško sprendimų. Virgilijus Bernotas – visų gerbiamas Salamiesčio bendruomenės pirmininkas, puikus organizatorius, savo krašto patriotas, ūkininkas, kuris laiko randa visiems. Laimutis Baltrūnas, ilgametis tarybos narys, savo ūkininkavimą pradėjęs nuo dviejų galvijų ir išvystęs iki stambaus ūkio.

Kontrolės komitetas

Tinkamas kandidatas –Virginijus Umbra. Jis buvęs VRM pareigūnas, išėjęs iš tarnybos poEkonomikos mokslų magistrė Eglė Blaževičienė. Ji iki pat panagių yra išnagrinėjusi licijoje į užtarnautą poilsį. Virginijus turi teisės ir puikiai suprantanti biudžeto sandarą. „Su bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tai žmogus, skaičiais“ dirbo Kupiškio rajono savivaldybės žinantis teisinius vingius, pasižymi tvirtomis viešojoje bibliotekoje, UAB ,,Agrokoncerne‘‘. charakterio savybėmis. Gerai visiems žinomas ilgametis tarybos naMoteris yra sąžininga ir principinga. Žilvinas Aukštikalnis – ilgametis Kupiškio rys, ilgus metus dirbęs rajono meru, Lietuvos savivaldybės administracijos direktorius, biu- Nepriklausomybės Akto signataras Leonas džeto formavimo žinovas, žmogus su dideliu Apšega. Mūsų nuomone, šis patyręs politikos

vilkas gali profesionaliai dirbti kone visuose komitetuose.

Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komitetas Rūta Vilkienė – aktyvi moteris, puiki projektų rašytoja, komunikabili, atsakingai atliekanti savo pareigas Kupiškio centrinėje bibliotekoje. Andrius Kleniauskas, gerai žinantis sporto vadybą. Alvydas Puzelis – ilgametis krepšinio treneris, puikiai išmanantis sporto politiką, yra gerbiamas sporto visuomenės. Mantas Sabaliauskas ir Ernestas Umbra yra jauni politikai, bet jau spėjo sėkmingai įsilieti į sportinį gyvenimą. Visą gyvenimą mokykloje dirbanti Svetlana Bernotienė. Jos profesinė patirtis labai reikalinga darniam komiteto darbui. Sporto entuziastas Darius Baronas, visą savo darbo patirtį atiduodantis švietimo sistemai. Stanislava Lapinskienė –šaškininkė, aistringa sporto mylėtoja ir puoselėtoja, aktyvi visuomenininkė.

Lita Čiurlienė, turinti didelį patirties bagažą socialiniame darbe. Prie šios komandos puikiai tiktų ir Saulius Bubinas – būsimas paramedikas, tvarkingas ir gerbiamas Šimonių seniūnijos ūkininkas.

Vietinio ūkio ir aplinkosaugos komitetas Savo žinias ir sugebėjimus šiame komitete galės pademonstruoti aplinkotyros ir ekologijos mokslų magistras, diplomuotas specialistas Paulius Pranckūnas. Taip pat Paulius galėtų darbuotis kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komitete. Jis puikiai užsirekomendavo Kupiškio turizmo ir verslo centro veikloje. Sigitas Dulksnys – AB „Kupiškio komunalininkas“ vyr. inžinierius. Tai specialistas, kuris kuruoja namų renovaciją Kupiškio rajone. Jis yra elektros inžinierius, tikras savo srities profesionalas. Andrius Žilinskas –tai perspektyvus jaunas politikas, elektros inžinerijos magistras , aktyvus sportininkas. Julius Vytautas Semėnas ir Antanas Alkauskas –buvę seniūnai, puikiai išmanantys vietinio ūkio ir aplinkosaugos reikalus.

Manome, kad mūsų pateiktas sąrašas yra gerai subalansuotas patirties ir jaunystės lydinys, Sveikatos ir socialinės apsaugos turintis motyvuotą rajono ateities komitetas viziją ir galintis spręsti iškylančias problemas. Na, o visam sąrašui Čia dirbs tikri savo darbo profesionalai. Vin- ir ateitiems darbams vadovaus cas Dražba, gerai visiems žinomas Kupiškio GERIAUSIAS kandidatas į merus gydytojas. VIDMANTAS PALIULIS. Rita Dražbienė turinti aukštąjį neuniverMielas rinkėjau, įpareigok šiuos sitetinį medicinos slaugytojos išsilavinimą, dirbanti Kupiškio ligoninėje. Ji gera ūkininkė, žmones dirbti. Jie neapvils. bitininkų draugijos narė, ūkininkių sąjungos narė, inovatyvių pažiūrų moteris. Živilė Maziliauskienė – kineziterapeutė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kupiškio skyrius

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

9

VIDMANTAS PALIULIS KANDIDATAS Į KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MERUS

G

imiau 1964 m. kovo 23 d. Pasvalio raj. Daniliškių kaime. Tėvai dirbo kolūkyje. Šeimoje augome keturi vaikai: trimis metais vyresnis brolis Kęstutis, aš su sese Vida ir jaunesnis brolis Sigitas – pagrandukas. 1971 metais pradėjau lankyti Krinčino aštuonmetę mokyklą. Mokykloje buvau gana padykęs vaikas. Mėgau sportuoti, žaidžiau rankinį. Septintoje klasėje savarankiškai pradėjau mokytis groti gitara. Per visas vasaras su bendraamžiais dirbdavome kolūkyje. 1979 metais baigiau mokyklą ir tais pačiais metais įstojau mokytis auto šaltkalvio specialybės Panevėžyje. Aktyviai dalyvavau meninėje veikloje. 1982 metais buvau pašauktas atlikti karinės tarnybos. Grėsė būti išsiųstam į Afganistaną, tačiau du metus tarnavau Baltijos kariniame laivyne. Dėl to, kad mėgau karininkams rėžti tiesą į akis, teko ir nukentėti... Iš jų lūpų girdėdavau, kad esu nacionalistas, nepatikimas, išduosiu pasitaikius pirmai progai ir t.t., todėl atostogų namo taip ir neteko parvažiuoti. 1984 metais grįžęs namo įstojau mokytis i Rokiškio kultūros mokyklą, Choro dirigento specialybės. Daug mokėmės, važinėjome dirbti i kolūkius, koncertuodavome. 1988 metais baigęs mokslus pradėjau dirbti Utenos rajono Daugailių kultūros namų meno

Jis padės kiekvienam

politiniame gyvenime, yra kultūrinės bendruomenės narys, organizatorius bei dalyvis. Esu tikras, kad Vidmantas puikiai sugebės vadovauti Kupiškio rajono savivaldybei. Matau, kad į 2019 m. savivaldos rinkimus LVŽS eina su atsinaujinusia komanda, nusiteikusia formuoti valdančiąją daugumą savivaldybėje po savivaldos rinkimų.

Seimo narys Jonas Jarutis

Vidmantas būtų puikus meras LVŽS komandos dalimi Vidmantas Paliulis yra jau apie 15 metų, nors oficialiai priimtas tik 2009 m. Jis – ilgametis LVŽS skyriaus pirmininko pavaduotojas, dabar – pirmininkas. Dar 2007 m., matydamas perspektyvų, iniciatyvų ir atsakingą žmogų, Vidmantą įkalbėjau dalyvauti Subačiaus seniūnijos seniūno konkurse. Mačiau didžiulį potencialą ir džiaugiuosi neapsirikęs. Esu giliai įsitikinęs, kad mano siūlymas, jo priimtas sprendimas dalyvauti konkurse buvo teisingi žingsniai. Apie tai kalba ir jo laimėjimas konkurse ir tolesni darbai. Vidmantas yra vertinamas ir gerbiamas ne tik Subačiaus seniūnijos gyventojų, bet ir didžiosios dalies Kupiškio bendruomenės. Net ir nebevykdydamas tiesioginės pedagoginės veiklos, neapleidžia savo pašaukimo – mokyti muzikos, būti pavyzdžiu jaunuomenei, dalintis žiniomis ir gerąja patirtimi. Vidmantas išugdė ne vieną kartą jaunimo, įskiepijo ne tik meilę muzikai, bet ir Kupiškio kraštui, išmokė būti pilietiškais ir atsakingais. Vidmantas – taktiškas, diplomatiškas, puikus organizatorius, gebantis rasti bendrą kalbą tiek su jaunu, tiek su senu, su pačių įvairiausių požiūrių asmenimis ir skirtingo gyvenimo būdo propaguotojais. Jis yra atsakingas ir dėmesingas vadovas. Nebijo darbo, vertina darnią komandos veiklą. Yra aktyvus rajono

vadovu. Kūriau meno kolektyvus, daug dirbau su jaunimu, subūrėme muzikinę grupe. 1994 metais pradėjau dirbti Valstybinio socialinio draudimo valdybos Utenos rajono paslaugų agentu. Tai buvo gana įdomus darbas, susipažinau su daug žmonių, jų gyvenimo būdu ir problemomis. 1996 metais išvažiavau į Pasvalio rajoną, kur dirbau Diliauskų kultūros namų meno vadovu. 1997 metais pradėjau dirbti Kupiškio rajono Subačiaus vidurinės mokyklos muzikos mokytoju ir Subačiaus kultūros namų meno vadovu. Dirbdamas kultūros namuose su Violeta Mičiuliene kūrėme ,,Rakauckus“, „Subatjuoki“. 2002 metais įstojau į Šiaulių universiteto menų fakultetą. Mokymosi laikotarpiu išleidau „Gitaros pradžiamokslį“. 2006 metais apsigyniau mokytojo- metodininko kategoriją. 2007 metais tapau Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos nariu. Nuo tų pačių metų dirbu Subačiaus seniūnijos seniūnu. Tai buvo nauja patirtis, su kuria manau, pavyko susitvarkyti. Pirmais darbo metais inicijavau keturių bendruomenių įsikūrimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, nuo 2015 metų LVŽS Kupiškio skyriaus pirmininkas. Aktyviai dalyvauju rajono politinėje, seniūnijos projektinėje veikloje. Inicijavau keturių kaimo bendruomenių įsikūrimą

tūros darbuotojai, džiaugtųsi, jei išrinktų Vidmantą. Tikiu, kad jis dėtų visas pastangas, kad Kupiškyje atsirastų, kad nors ir nedidelis baseinas su pirtimi, sporto sale. Nes tai ateitis, žmonių sveikata. Vidmantas tą puikiai supranta. Kupiškėnus kviečiu balsuoti už VIDMANTĄ PALIULĮ!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Garbės pirmininkas Albinas Vaižmužis

Paprasti stebuklai

nė kiek nesidrovi dirbti bet kokį darbą, ir jį atlieka atsakingai ir efektyviai. Mačiau, kaip keitėsi Subačius, kaip tvarkomos seniūnijos viešosios erdvės. Nors darbų begalės, seniūno niekada nemačiau pikto ar demonstruojančio susierzinimą. Jis visada pilnas idėjų, įvairiausių planų, protingo užsispyrimo. Kartais tenka paskaityti komentarų, kad neva jis geras žmogus, bet silpnas vadovas. Su pirma formuluotės puse, be abejo, sutinku, bet antra pusė sugalvota arba neišmanėlio, arba žmogaus, visiškai nepažįstančio Vidmanto. Tuo tarpu aš einu į sąrašą vien dėl to, kad pirmuoju numeriu įrašyta Vidmanto Paliulio pavardė.

Gydytojas Vincas Dražba

Su Vidmantu – nors į žvalgybą Šiais metais vyks net treji rinkimai. Pirmiausia, kovo 3 dieną, vyks savivaldybių tarybos rinkimai. Į mero postą kandidatuoja įvairių partijų atstovai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kupiškio skyrius kandidatu iškėlė skyriaus pirmininką gerbiamą Vidmantą Paliulį. Puikiai pažįstu šį šaunų Subačiaus seniūną. Vidmantas yra sumanus, dalykiškas, visuomeniškas žmogus. Nesavanaudiškas, ne materialistas, o doras, geras darbų organizatorius, mylintis žmones. Vidmantas Paliulis – pavyzdys kitiems. Manau, kad tai puikus, tinkamas kandidatas. Siūlyčiau žmonėms gerai pasverti, mažiau politikuoti, pagalvoti, kas būtų naudingesnis rajono žmonėms, visuomenei, ir rinktis kompetentingą specialistą. Merui svarbu turėti ateities viziją. Manau kupiškėnai, ypač mokiniai, mokytojai, kul-

Gyvenu gana aktyvų gyvenimą, dirbu gydytoju, ūkininkauju, medžioju. Su šeima gyvenu kaime, kuris yra pakankamai nutolęs nuo pagrindinio kelio. Snieguotą žiemą dažnai jį užpusto. Vieną ankstyvą rytą po pustymo kelią kaip visada valė Subačiaus seniūnijos traktorius. Sustabdžiau jį ir norėjau padėkoti už nuvalytą sniegą. Mano nustebimui, už vairo sėdėjo Subačiaus seniūnas Vidmantas Paliulis. Buvau gerokai nustebintas, todėl paklausiau: ,,kaip tai suprasti?“. Atsakymas buvo gana netikėtas: ,,toks mano darbas “. Pasirodo, reikėjo skubiai pakeisti iš rikiuotės iškritusį traktorininką, tad pakaitinio ieškoti nebuvo kada, o ir nereikėjo. Vidmantas pats viską moka. Tą pačią dieną seniūną mačiau poliklinikoje, tvarkingai apsirengusį ir nė kiek nepanašų į traktorininką. Supratau, kad šis žmogus

Yra žmonių, su kuriais net vienišas lauke nenori stovėti, o yra ir tokių, su kuriais drąsiai gali eiti į žvalgybą. Norint eiti į žvalgybą, turi žmogų patikrinti. Vidmantas Paliulis ne vienoje sudėtingoje situacijoje leido save pažinti kaip patikimą, atsakingą ir drąsų žmogų. Taip, kad drąsiai galiu teigti – su šiuo žmogumi galime nuveikti kalnus gerų ir prasmingų darbų. Aš visiškai juo pasitikiu. Kviečiu pasitikėti ir Jus.

Aktorė Violeta Mičiulienė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

LVŽS kandidatai į Kupiškio bendruomenių asociacijos pirmininkės pavaduotoja. Noriūnų seniūnijos seniūnaitė. Noriūnų Jono Černiaus mokyklos tarybos pirmininkė. Baigė Kauno technologijos universiteto Verslo ekonomikos magistro studijas.

2. EGLĖ BLAŽEVIČIENĖ

9. ŽILVINAS AUKŠTIKALNIS

12. PAULIUS PRANCKŪNAS

Lietuvos Respublikos Seimo narių Audrio Šimo, Viktoro Rinkevičiaus, Rūtos Miliūtės padėjėja. Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“, projekto mobili kraujo laboratorija „Saugokime vyrus“ savanorė, „Gerumo akcijų“ organizatorė. LVŽS Kupiškio skyriaus pirmininko pavaduotoja. 2015 metais buvo išrinka veikliausia mama Kupiškyje. Baigė Kauno technologijos universiteto Verslo ekonomikos magistro studijas.

Dirba UAB „ Grosaltera“, ekspertu. Buvęs Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius. Nuo 2015 metų iki dabar Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys. Kupiškio „Rotary“ klubo narys. Baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Inžinierius.

Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Jaručio padėjėjas, UAB „Valrima“ marketingo vadovas. 2011-2016 m. dirbo direktoriumi Všį Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centre. Nuo 2016 metų iki dabar Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, rajono Vietos veiklos grupės pirmininkas. Baigė Vytauto Didžiojo universitetą, kur įgijo aplinkotyros ir ekologijos bakalauro kvalifikacinius laipsnius. Toliau tęsė studijas ir 2010 m. įgijo Aplinkosaugos organizavimo magistro diplomą. Po studijų 4 mėnesiams buvo išvykęs dirbti į JAV.

6. LEONAS APŠEGA Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. 1997–2007 m. Kupiškio rajono savivaldybės meras. Nuo 1995 metų iki dabar Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

3. GENĖ ŽILINSKIENĖ Ūkininkė. Naivių kaimo bendruomenės pirmininkė, Ūkininkų sąjungos valdybos narė, Kupiškio rajono Vietos veiklos grupės narė. Buvusi Kupiškio rajono tarybos narė 2003-2015 m. Baigė Gruzdžių žemės ūkio technikumą, zootechnikė.

10. SIGITAS DULKSNYS

7. RŪTA VILKIENĖ

4. VIRGINIJUS UMBRA Buvęs Kupiškio rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininkas. Nuo 2012 metų Vidaus reikalų ministerijos pensininkas. Tarptautinės policijos asociacijos Kupiškio poskyrio pirmininkas. Konsultacijų ir inciatyvų centro „Tavo laikas“, savižudybių prevencijos projekto savanoris. Baigė Mykolo Riomerio universitetą. Teisininkas.

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai, MB „Nemiegantys vilkai“ direktorė. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) narė, skautų judėjimo atstovė, vertėja. Baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, kur įgijo Vadybos ir verslo administravimo specialybę, bei Šiaulių valstybinės kolegijos Bibliotekos informacijos išteklių valdymo specializaciją.

8. LAIMUTIS BALTRŪNAS

5. DAIVA BUBULIENĖ Ūkininkė. Buvusi Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė. Noriūnų bendruomenės pirmininkė. Kupiškio rajono

Ūkininkas, individualios įmonės „Meilūna“ savininkas. Ūkininkas, Individualios įmonės „Meilūna“ savininkas. Nuo 1995 iki 2015 metų Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio Skyriaus narys. Baigė Vabalninko žemės ūkio technikumą, mechanikas.

UAB „Kupiškio komunalininkas“ vyriausiasis inžinierius. Baigė Kauno technologijos universitetą, kur įgijo inžinieriaus- elektriko specialybę. Laisvalaikiu žaidžia tinklinį, slidinėja, domisi motociklų sportu.

13. DARIUS BARONAS Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjas. Lietuvos Šaulių sąjungos narys, Kupiškio Stasio Lozoraičio 505 Šaulių Kuopos vadas, futbolo klubo „FC Narjanta“ valdybos pirmininkas. Baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, kur įgijo mokytojo specialybę.

11. VIRGILIJUS BERNOTAS

14. SAULIUS BUBINAS

Ūkininkas. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus narys, Lietuvos agronomų sąjungos narys. Salamiesčio bendruomenės pirmininkas. Baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą. Agronomas.

Kupiškio PASPC greitosios medicinos pagalbos vairuotojas, ūkininkas. 2011 m. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, dėl užimamų pareigų mandato atsisakė. Nuo 2007 iki dabar Kupiškio rajono Vietos veiklos grupės narys, valdybos narys. Baigė LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetą. Inžinieriaus-hidrotechnikas. Šiuo metu mokosi paramediko specialybės Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Komanda

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

rajono savivaldybės tarybą 15. ANDRIUS ŽILINSKAS

18. ANDRIUS KLENIAUSKAS

21. VINCAS DRAŽBA

24. STANISLAVA LAPINSKIENĖ

Ūkininkas, AB „ESO“ elektros tinklų dispečeris. Ilgametis Kupiškio rajono vyrų krepšinio klubo „Kupiškis“ žaidėjas. Su klubo komanda dalyvavo Lietuvos regionų krepšinio lygos varžybose. Įvairių rajone vykstančių krepšinio varžybų dalyvis. Baigė Kauno technologijos universitetą, kur įgijo elektros inžinerijos magistro laipsnį.

Kupiškio miesto bendruomenę „Mūsų Kupiškis“ pirmininkas. 2011-2013 m. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komiteto pirmininkas. Su bendraautoriais sudarė ir išleido knygas „Tai bent vestuvės. Senovinėms kupiškėnų vestuvėms-40“ (2006 m., kartu su Algimantu Jasaičiu), „Metai su sportu. Kupiškio rajono sporto istorija“ (2008 m. kartu su Algimantu Jasaičiu, Romualdu Semėnu). Straipsnių istorine tematika yra publikavęs almanache „Kupiškis“, rajono spaudoje. Baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Istorikas.

VŠĮ KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO gydytojas chirurgas. 2007–2011 m. ir 2011- 2015 m. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys. Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Lietuvos bitininkų sąjungos narys. Baigė Kauno medicinos institutą. Gydytojas chirurgas.

Pensininkė. Ilgametė prekybininkė. 1976- 1981 metais dirbo Kupiškio rajono centrinės ligoninės slaugytoja. Ilgametė Kupiškio rajono šaškių- šachmatų klubo narė. Daugybės šaškių turnyrų prizininkė, nugalėtoja. Baigė Rokiškio rajono kooperacijos mokyklą.

16. ŽIVILĖ MAZILIAUSKIENĖ

25. RITA DRAŽBIENĖ

Viešosios įstaigos Kupiškio ligoninė kineziterapeutė. 2006- 2008 metais dirbo Vilniaus universitetinių Santaros klinikų kineziterapeute. Kaip savanorė dalyvavo įvairių visuomeninių projektų, tokių kaip Všį Veiklių mamų klubas Kupiškyje įgyvendinime. Baigė kineziterapijos studijas Panevėžio kolegijoje.

VŠĮ Kupiškio ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja. Kupiškio ūkininkių sąjungos „Sodžius“ narė. Baigė Panevėžio kolegiją, kur įgijo aukštąjį neuniversitetinį medicinos slaugytojos išsilavinimą.

22. ALVYDAS PUZELIS

19. SVETLANA BERNOTIENĖ Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinės mokyklos rusų kalbos ir dailės mokytoja. Nuo 2017 m. taip pat ir Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytoja. Kupiškio rajono ūkininkių draugijos „Sodžius“ narė. Baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Įgijau vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytojos diplomą.

Kupiškio kūno kultūros ir sporto centro krepšinio treneris. Kūno kultūros centro profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1986 metų iki dabar įvairių krepšinio komandų treneris, vadovas. Krepšinio klubo „Perkūnas“ vadovas. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo mokytojo trenerio specialybę.

26. ERNESTAS UMBRA Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentas. 3-iame kurse studijuoja transporto logistiką. Laisvalaikiu žaidžia krepšinį. Kupiškio krepšinio klubo „Kupiškis“, BC „Audrys“ ir kitų krepšinio komandų žaidėjas. Taip pat žaidžia tinklinį, domisi bitininkyste, uogų auginimo technologijomis.

17. JULIUS VYTAUTAS SEMĖNAS Pensininkas. Ilgametis Kupiškio rajono Noriūnų bei Kupiškio seniūnijų seniūnas, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos narys. 1995–1997 m., 2000 m., 2007 m. ir 2011 m. buvo išrinktas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariu, dėl užimamų pareigų mandato atsisakė. Kupiškio „Rotary“ klubo narys. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Žemės ūkio elektrifikavimo inžinierius – elektrikas.

20. ANTANAS ALKAUSKAS

23. MATAS SABALIAUSKAS

Pensininkas. Buvęs Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Alizavos seniūnijos seniūnas. 1995–1997 m. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys , 2000 m. ir 2011 m. dėl užimamų pareigų mandato atsisakė. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Agronomas.

Vilniaus kolegijos studentas. Laisvalaikiu žaidžia krepšinį. Kupiškio krepšinio klubo „Kupiškis“, Vilniaus kolegijos, BC „Audrys“ krepšinio komandų žaidėjas. Baigė Alytaus Jotvingių gimnaziją.

dideliems darbams

27. LITA ČIURLIENĖ „Fielmman“ optometrijos specialistė . Ankščiau dirbo Kupiškio rajono socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja. Puponių kaimo bendruomenės pirmininkė. Baigė socialinę pedagogika, šiuo metu studijuoja optometriją.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Galėčiau būti ligoninės išlikimo garantas Viena skaudžiausių temų kupiškėnams – rajono ligoninės likimas. Labai gaila, kad ta tema pastaruoju metu, ypač rinkiminės agitacijos periodu, spekuliuoja kandidatai į merus ir tarybą. Gyventojams brukamos baimės, kad ligoninė neva bus uždaryta, renkami parašai, kurie bus kažkam nunešti, o tas kažkas, mostelėjęs burtų lazdele, sustabdys mūsų gydymo įstaigos uždarymą. Tik visiškai neaišku, kaip tai bus padaryta. Greičiausiai – niekaip... Dabar paleistas gandas, kad yra gautas kažkoks raštas iš Panevėžio, kurio niekas nematė, ir vargu ar kada pamatys. Neva tame rašte yra „išguldyta“ tiesa apie Kupiškio ligoninės perspektyvą. Noriu atsakingai pareikšti, kad ligoninę galima uždaryti tik Kupiškio rajono tarybos sprendimu, o ne remiantis kažkokiais raštais iš Panevėžio. Kita vertus, gal valdančioji dauguma (socialdemokratai ir konservatoriai) su meru priešakyje tai ruošiasi padaryti, norėdami būti gelbėtojais kažkokio pasaulio, kurio gelbėti visai nereikia. Aš asmeniškai kalbėjau su sveikatos apsaugos ministru šių metų sausio 26 d. Jis mane patikino, kad ligoninė Kupiškyje uždaroma nebus, nebent to norėtų jos steigėjas – Savivaldybės administracija. Sakau visiems atsakingai: ligoninė nebus uždaroma. Jeigu mane išrinktumėte į merus, galėčiau būti kupiškėnų garantas, kad tiek sveikatos ministerijos, tiek kitų valstybės institucijų aukštų pareigūnų pažadas dėl mūsų ligoninės išlikimo neišnyktų kaip dūmas. Kol aš būsiu meru, tol ligoninė bus.

Kandidatas į rajono merus Vidmantas Paliulis

Kandidatas į rajono merus Vidmantas Paliulis ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo kelintos valandos dirba Kupiškio baseinas? Jau baigiasi ketvirtieji metai, kai rajono savivaldybei vadovauja konservatorių ir socialdemokratų koalicija – šiaip jau paranormalus junginys. Kam reikia vaidinti ,,kairiuosius“ ir ,,dešiniuosius“, jei visiems seniai aišku, kad tai ta pati kompanija? Lietuviškai kalbant – tas pats b.... urokas, tik kitoj saujoj. Bet šį kartą ne apie tai. Baigiasi to keistojo darinio kadencija, vadinasi, atėjo laikas apžvelgti jo veiklos rezultatus. Šį kartą į juos pažiūrėsime tik keliais aspektais. Žvilgtelėkime į rajono susisiekimo infrastruktūrą. 2011 – 2015 metais Valstybė rajono kelių ir gatvių priežiūrai skirdavo vidutiniškai milijoną septynis šimtus tūkstančių litų, t.y. apie 492 tūkstančius eurų. Nuo 2015 metų( t.y. nuo šios valdančiųjų kadencijos pradžios) ši suma išaugo iki 730 tūkstančių eurų. Jei paskaičiuotume litais, matytume, kad Valstybės skiriamų pinigų suma jau didesnė nei du su puse milijono. Pinigų beveik padvigubėjo, o kaip pasikeitė rajono kelių ir gatvių būklė? Ar kada nors buvote Šepetoje, Paketuriuose, Antašavoje, Svideniuose, Alyzavoje, Gyvakaruose. Šių gyvenviečių gatvės apgailėtinos. Kai kurių asfaltbetonio danga dar puikiai prisimena sovietmetį ir skaičiuoja ketvirtąjį, penktąjį ar net šeštąjį dešimtmetį.

Rajono žvyrkeliai irgi neatnaujinami. Sakykit, kur rajono valdančioji koalicija deda VYRIAUSYBĖS pinigus, skirtus keliams ir gatvėms remontuoti? Gal į kokią „išmintingą“ sankryžą. Labai išmintinga. Girdėjau, kad belgai sumanė savo gatvėse sodinti gėles. Tai mes būsime priversti gatves

te kai kas statoma, kai kas kasama, tačiau tai vis projektai, kuriuos dabartinei valdžiai teko garbė tęsti arba pabaigti. Štai Autobusų stoties renovacijai rajono Taryba „žalią šviesą“ uždegė dar 2012 metais, Kupiškio vandentiekio ir tinklų renovacijai – 2007 metais. Jaunimo ir Taikos gatvių rekonstrukcija pradėta 2013 metais, Kupiškio bibliotekos – 2014 metais. Būtų galima vardinti ir toliau, tačiau kyla klausimas – o kur dabartinės valdžios darbų startai ir finišai? Kai kilo klausimas, tuoj pat radau ir atsakymą. Juk rūtų darželis P. Mažylio ir K. Šimonio gatvių sankryžoje – visai ne darželis. Tai dabartinės valdžios dovana kupiškėnams – Naujasis Kupiškio baseinas. Tiesa, labai originalus. Beje, kai vyko baseino statybos darbų konkursas, pretendentams buvo keliami labai aukšti, netgi nelogiški reikalavimai. Tada iš administracijos sklido neoficialūs pasiaiškinimai ar pranešimai, kad jei laimės „Tas Rangovas“, atsiras pinigų, ir baseinas bus greitai ir sėkmingai pastatytas. „Tas Rangovas“ ir laimėjo. Vadinasi, baseinas jau veikia, tik niekaip negavau informacijos, nuo kelintos valandos jis dirba. Gal Jūs man pasakysite?

paversti daržais su bulvėmis ir agurkais, nes artimiausiu metu jos niekam kitam ir nebetiks. Dabar šiek tiek apie projektus – europinius ir savus. Vaikščiodamas po Kupiškį matau šiek tiek veiksmo, o kitose rajono gyvenamosiose vietovėse jokio judesio neįžvelgsi. Mies- Arūnas Žvelgaitis

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Vidmantas Paliulis spėja visur...

2 13

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būti arčiau žmonių Gimiau gražią pavasario dieną – gegužės 31– ąją prieš 30 metų, Kupiškyje. Nuo pat vaikystės buvau jautri žmonių nelaimėms ir nesėkmėms. Kaip šiandien pamenu – turiu delne nuskynusi tris pirmąsias tų metų derliaus žemuoges... Ne pati jas suvalgiau, o nunešiau senyvo amžiaus kaimynei. Džiaugiuosi, kad mane likimas suvedė su žmonėmis, kurie užsiima prasminga, žmogiška veikla. Kiekvieną diena džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Suprantu, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Naturalu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Be daugelio kitų mano savanorystės sričių – jau penkerius metus iš eilės vykdau savo inicijuotą gerumo akciją. Prieš didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas – aplankau tuos, kuriems tas aplankymas išties svarbus: vaikus iš nepasiturinčių šeimų, neįgaliuosius, senyvo amžiaus žmones. Taip išpildau jų norus ir suteikiu jiems nors ir nedidelį trupinėlį džiaugsmo. Matau daug skirtingų likimų, kurie be galo sujaudina. Pamenu, vienais metais nuėjau pas vaikus po Šv. Kalėdų nešina dovanomis (žiemine striuke, batais, patalynės komplektu). Jie puolė man į glėbį dėkodami. Klausiu, o ką jie gavo dovanų nuo Kalėdų senelio? Jie sako: beveik nieko, po du saldainius... Matydama tų vaikų

„Laimė užkrečiama – kuo laimingesni jūs, tuo laimingesni tie, kurie aplink jus.“ spindinčias akis suprantu, kad viską darau ne veltui. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nerasi niekur kitur, nei vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje.. .Tas nuoširdus, šiltas jų bendravimas – tiesiog užkrečia ir pripildo geromis emocijomis ilgam. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Prieš kiekvienas Šv. Kalėdas aplankau mažiausiai 50 vaikučių. Važinėdama matau, kokį sunkų darbą atlieka socialiniai darbuotojai, ypač jei nori atlikti tą darbą puikiai. Savivaldybės į mėnesį skirti 30 eurų socialiniam darbuotojui kuro išlaidoms yra juokai. Norint gerai atlikti darbą, dažnai aplankyti žmones, vaikus, – tai tik ašaros jūroje. Kita

Eglė Blaževičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

problema – laiko trūkumas. Manau, kad so- laiką skirti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Tikiu, kad mano ne vienų metų patirtis dircialinis darbuotojas turėtų gauti padėjėją, dirbantį pilnu etatu. Norint užauginti gerą bant su politikais, glaudžiai bendraujant ir kartą, reikia skirti daug laiko. Nes geriausiai bendradarbiaujant su rajono bendruometokius vaikus moko bendravimas, tinkamas nėmis, įvairiomis organizacijomis, biblioteka, pavyzdys ir, žinoma, gerumas. Daug, daug Kultūros centru, muziejumi, švietimo įstaigomis padės, kad Kupiškyje gyventi būtų gera. gėrio, o tai galima suteikti tik turint laiko. Matau begales problemų socialinės rūpybos srityje. Žinau, kaip jas spręsti, todėl nuta- Kandidatė į rajono savivaldybės Tarybos riau kandidatuoti į rajono Tarybą ir visą savo narius Eglė Blaževičienė

Akcijos akimirkos. Asmeninio archyvo nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 15

Viešąjį transportą – visų kupiškėnų patogumui Vyresnieji mūsų krašto gyventojai dar prisimena tuos laikus, kai po Kupiškio miestą kursuodavo maršrutinis autobusiukas. Įsėdę prie autobusų stoties, kupiškėnai ir miesto svečiai galėdavo pigiai ir patogiai pasiekti ligoninę, turgų, atokesnes Kupiškio vietas. Bėgant laikui, autobuso maršrutas buvo panaikintas. Kupiškėnai įsigydavo vis daugiau automobilių. Pamažu net jų stovėjimo aikštelės prie daugiabučių namų tapo per ankštos. Dažna šeima mūsų dienomis turi keletą automobilių, kurie iš prabangos objekto virto tiesiog susisiekimo priemone. Jūs galite paklausti – tai kodėl jau pats šio straipsnio pavadinimas siūlo atgaivinti mūsų mieste viešojo transporto paslaugas? Kiek čia to mūsų miestelio, įlipai į automobilį ir per keletą ar keliolika minučių gali atsidurti bet kurioje jo vietoje. Tačiau susisiekimo ir jo paslaugų teikimo problema mūsų mieste egzistuoja. Ir ji aktuali ne tik paties miestelio, bet ir aplinkinių gyvenviečių, virtusių savotiškais priemiesčiais, tokių kaip Aukštupėnai, Paketuriai, Byčiai, Svydeniai, Aleksandrija gyventojams. Didžiajai daliai kupiškėnų senjorų, žmonių su negalia, rajono miestų ir kaimelių gyventojams viešojo transporto paslaugų Andrius Kleniauskas. Asmeninio archyvo nuotr. nebuvimas sukelia rimtų nepatogumų. Sakykime, kad Jūs esate senjoras ar turite negalią ir gyvenate, pavyzdžiui, Zuntėje, Aukštupė- prisėsti pailsėti mieste irgi ne per daugiausia žmonėms, skaičiuojantiems kiekvieną jų varnuose, ar Paketuriuose. Jums paskirtą dieną (kitaip tariant vienas kitas). Tūlas vairuotojas ganos pensijos centą, ir tie keli eurai už taksi reikia apsilankyti pas savo gydytoją, nuvykti į paniurzgės – taigi vaikai (anūkai, giminės, kai- paslaugas yra didžiuliai pinigai. Ne vienas kuprocedūras, nusipirkti vaistų, maisto produk- mynai) tegul nuveža. Galų gale kokios proble- piškėnas senjoras, su kuriuo kalbėjomės, notų... Jeigu atstumą iki ligoninės iš paminėtų mos – kvieskitės taksi. rėtų pigesniu viešuoju transportu aplankyti vietovių teks įveikti pėstute, tai susidarys neTačiau ką daryti, jei vaikai užsienyje, o kaimy- artimųjų kapus senosiose miesto kapinėse ar mažas, vairuotojų terminais kalbant, „kilome- nai išvykę į darbą... Šiuo metu kupiškėnus ap- Byčių naujuose kapuose nuvykti pasidarbuotražas“. O dar jeigu kojos nebe tokios eiklios tarnauja tik keli taksi vairuotojai, o jų atvyki- ti sode, apsilankyti renginiuose prie marių ar kaip jaunystėje? Suoliukų ant kurių galima mo kartais tenka palaukti. Vyresniojo amžiaus Pyragių ežerėlio. Tačiau Kupiškio marias su

Paulius Pranckūnas: „Kupiškis turi turėti viziją ir siekti ją įgyvendinti“ Gimiau ir augau Kupiškyje. Baigęs mokyklą, išvykau mokytis į Kauną, Vytauto Didžiojo universitetą. Įgijau aplinkotyros ir ekologijos bakalauro laipsnį. Toliau tęsiau studijas ir baigiau aplinkosaugos programos magistro studijas tame pačiame Vytauto Didžiojo universitete. Buvau aktyvus tiek mokykloje, tiek universitete. Nuo pirmų studijų metų aktyviai įsitraukiau į įvairias veiklas studentų atstovybėje, vėliau buvau išrinktas ir savo kurso atstovu atstovybėje nuo Gamtos mokslų fakulteto. Nuolatinis siekis tobulėti, nuolat žengti į priekį ir viskuo domėtis buvo nuo pat mažens. Žinojau, kad bet kokia patirtis ateityje bus naudinga, todėl norėjosi vienu metu būti visur. Per studijų atostogas pirmą kartą nukeliavau į Jungtines Amerikos Valstijas, po to sekė dar daug kitų nuostabių kelionių. Jų metu galima įgauti neįkainojamos patirties, supratimą apie skirtingas kultūras bei tradicijas. Po magistro studijų grįžau į Kupiškį gyventi. Pradėjau dirbti viešojoje įstaigoje – Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centre. Kupiškis visada išliko svarbiausiu miestu. Net universitete, kartais juokais, o kartais rimtai, buvau vadinamas „Kupiškio ambasadoriumi“. Myliu ir gerbiu savo kraštą, todėl norėjau bent dalelę tos meilės perduoti kitiems, supažindindamas su Kupiškiu. Tačiau tik baigęs dirbti Turizmo ir verslo centre, supratau, kad Kupiškiui trūko savo veido, savo vizijos – tokio dalyko, apie kurį visi galėtų kalbėti, pasakoti istorijas, nešti žinią pasauliui. Todėl vienas iš pirmų darbų turėtų būti Kupiškio miesto įvaizdžio formavimas, vizijos ieškojimas. Jos paieškose būtinai turėtų dalyvauti visuomenė, įvairūs verslo subjektai, asociacijos. Būtina, kad Kupiškio vizija, visų pirma, patikėtume mes patys, kupiškėnai. Į ją įsigy-

ventume, apie ją kalbėtume, kurtume viską, kas būtų susiję su mūsų vizija. Juk pirmiausia viskas prasideda nuo mūsų pačių: nuo supratimo, ko norime ir kuo tikime. Skatinant turizmą Kupiškio krašte, labai svarbu išsaugoti mūsų krašto natūralumą. Mūsų kraštui tikrai nereikia masinio turizmo. Svarbiausia – kokybė, „geri žmonas ir tiesūs jų kelaliai“. Išgryninus viziją, reikia sieti esamus objektus, „įveiklinti“ gal kiek pamirštus mūsų krašto paveldo objektus bei kurti naujus. Turime rimtų siekių, kad Sporto komplek-

puikiai sutvarkytomis poilsiavietėmis pasiekti patogu tik žmogui, turinčiam savo transporto priemonę. Nepatogumų kyla ir rajono miestelių bei kaimų žmonėms, atvykstantiems į Kupiškį. O juk į rajono centrą jie atvyksta ne tik vizito pas gydytojus, įstaigų tarnautojus, bankus. Dažnas lankosi vos ne „antraisiais namais“ tapusią Darbo biržą. Kupiškyje žmonės perka pramonines prekes, žymiai pigesnius maisto produktus. Be to, su transporto problemomis gali susidurti ir automobilius vairuojantys kupiškėnai. Pavyzdžiui, jei netikėtai sugestų jų transporto priemonė. Kupiškio valstiečiai ir žalieji turi konkrečią idėją kaip išspręsti šią problemą. Pirmiausia, viešojo transporto paslaugų teikimui galima efektyviai panaudoti kai kurių savivaldos įstaigų mikroautobusus, kurie dažnai „rūdija“ garažuose. Pavyzdžiui, rajono viešosios bibliotekos mikroautobusas į tolimesnius reisus dažnai išvažiuoja tik du kartus per mėnesį. Ir tai tik vienas pavyzdys. Kitas problemos sprendimo būdas – Kupiškio autobusų parkas galėtų įsigyti vieną ekonomišką mikroautobusą, kuris, parengus maršrutus, galėtų kursuoti mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse. Ir paskutinis šios problemos sprendimo štrichas: tardamiesi su visais kupiškėnais ir atsižvelgdami į jų pasiūlymus, parengsime viešojo transporto maršrutus, įrengsime jų sustojimo aikšteles. Tikimės, kad ši idėja sulauks rajono gyventojų palaikymo bei prisidės prie jų gerbūvio gerinimo.

Kandidatas į Kupiškio rajono tarybos narius Andrius Kleniauskas

mūsų turime stengtis, kad užaugę jauni kupiškėnai norėtų sugrįžti. Tokios smulkmenos, kaip švarios gėlėtos pakelės ar tvarkingos žaidimų aikštelės kiemuose, daro didžiulę įtaką augančios kartos nuomonės formavimuisi. Turime suprasti, kad reikia daugiau įsiklausyti į tai, ką jaunoji karta galvoja apie Kupiškį, kuo gyvena, ko tikisi, kokius pokyčius įsivaizduoja. Svarbus dalykas – sudaryti sąlygas saviraiškai. Nuo įvairių papildomų užsiėmimų mokyklose iki leidimų piešti didžiulius piešinius miesto erdvėse ant pastatų. Kupiškiui reikia ir jaunų motyvuotų mokytojų, trenerių, tokių, kurie norėtų ir stengtųsi dirbti jaunimo labui. Naujai atvykę mokytojai, pagal galimybes, turėtų būtų skatinami įvairiomis lengvatomis. Verslo subjektų, įvairių visuomeninių organizacijų ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos bendradarbiavimas turi būti itin glaudus. Be vietos verslo ir visuomeninių organizacijų susikalbėjimo su savivaldybės administracija, tai tik „vėžlio žingsniai“ į priekį. Įvairūs mokymai, susitikimai ir diskusijos turėtų vykti nuolatos. Tik dirbant kartu galima nuveikti didelių darbų. Dažniausia problema – prasta komunikacija ir nesusikalbėjimas. Vienas iš galimų sprendimų – Bendrystės centro įkūrimas. Tai jau padarė keli Lietuvos rajonai. Galima pasekti puikiu pavyzdžiu ir sudaryti sąlygas tiek verslui, tiek kitoms orgaPaulius Pranckūnas. Asmeninio archyvo nuotr. nizacijoms dirbti po vienu stogu. Tai lyg ofisų centras, įvairios erdvės verslui, menui. Kusas su baseinu būtų pastatytas – būtinai su piškio rajono savivaldybė tam patalpų tikrai patalpomis nakvynei, kavinei. Tokiu būdu turi ir šiandien. Tačiau reikia jas sutvarkyti ir būtų sudarytos sąlygos kviesti įvairių sporto pritaikyti tam tikriems poreikiams. Tai tik kešakų komandas gyventi ir treniruotis Kupiš- letas planų, ką galima padaryti, dirbant kartu. kyje – juk įvairios komandos dažnai renkasi Ne viską turi daryti vien rajono savivaldybės skirtingas vietas savo treniruočių stovykloms. administracija ar taryba. Noras, pasitikėjimas Net ir augantys Kupiškio sportininkai turi tu- bei idėjos turi ateiti iš kiekvieno mūsų, dirbant rėti tam tinkamas sąlygas. Kupiškis taip pat vardan bendro tikslo – mūsų mylimo Kupiškio. puikiai galėtų tapti ir triatlono sostine Lietuvoje. Nebijokime svajoti ir tikėti tuo, ką daroKandidatas į Kupiškio rajono me. Viskas yra įmanoma. tarybos narius Paulius Pranckūnas Jaunimas – tai mūsų ateitis. Kiekvienas iš

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Genei Žilinskienei – TAIP Jei kada užsuksite į Naivius ir paklausite su- druomenės pirmininke. Kartu su bendruotikto žmogaus, ar pažįsta Genę Žilinskienę, menės taryba aktyviai įsitraukė į projektinę būtinai išgirsite „Taip“. O tada jau be jokio veiklą. Rašė projektus Socialinės apsaugos ir papildomo klausimo gausite išsamią infor- darbo ministerijai, NVO, VVG. Gavus finansamaciją apie šią iniciatyvią ir daug kaimui pa- vimą, buvo įsigyti virtuvės baldai su įranga dedančią moterį. įvairioms edukacinėms veikloms. 2002 metais Genė Žilinskienė buvo išrinkta Bendruomenės pirmininkė aktyviai prisiNaivių kaimo bendruomenės pirmininke. Ji deda prie kultūrinių renginių organizavimo. pasižymi strateginiu mąstymu, gebėjimu Ji yra ne tik aktyvi bendruomenininkė, atsoperatyviai priimti sprendimus. Genei va- tovauja rajono žemdirbių interesams, yra dovaujant buvo gautas finansavimas sporto Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus inventoriui įsigyti, jos iniciatyva įrengta Nai- tarybos narė. vių kaimo koplytėlė su šarvojimo sale, orgaJos ryžtas, paprastumas, kruopštumas, panizuojami renginiai, suėjimai, susirinkimai bei garba žmonėms, pasitarnautų dirbant Kupišgražiausių sodybų rinkimai. kio rajono taryboje. Genė yra Naivių seniūnaitijos seniūnaitė. Jeigu savivalda yra institucija, kuri padeda Jos iniciatyva buvo sutvarkyta Liepų gatvė, žmonėms, tai geresnio kandidato į šias atstoįrengta vandens nugeležinimo stotelė, išrink- vaujamąsias pareigas nesurasime. ti gatvių pavadinimai. Ji 2016 m. buvo antrą kartą perrinkta ben- Naivių kaimo bendruomenės taryba Genė Žilinskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

17

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO PROGA –

„100 trispalvių vėliavų Kupiškio rajono daugiavaikėms, socialinę atskirtį turinčioms šeimoms, vienišiems seneliams, bendruomenėms“ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMETIS - sėkmės istorija, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai – mūsų seneliai, proseneliai, tėvai, mes. Daugelis savo šeimose turime dar gyvų prisiminimų apie signatarus, diplomatus, ūkininkus, partizanus, dvasininkus, sportininkus, mokytojus, Pasaulio teisuolius, Sąjūdžio dalyvius, mokslininkus ar savanorius. Tai mūsų herojai, mūsų Lietuva. Minėdami atkurtos Lietuvos šimtmetį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kupiškio skyriaus nariai, kartu su Seimo nariais Audriu Šimu ir Jonu Jaručiu inicijavo akciją „100 trispalvių vėliavų Kupiškio rajono daugiavaikėms, socialinę atskirtį turinčioms šeimoms, vienišiems seneliams, bendruomenėms“. Kupiškio Kristaus žengimo į Dangų bažnyčioje vėliavos buvo pašventintos ir rajono seniūnijų, bei Emocinės paramos linijos pagyvenusiems žmonėms Kupiškio rajone atstovams perduotos Lietuvos trispalvės, kurios vėliau atiteko Kupiškio gyventojams. Vėliavos buvo išdalintos šeimoms: Alizavos (15 vėliavų), Šimonių (15 vėliavų), Skapiškio (15 vėliavų), Subačiaus (15 vėliavų), Noriūnų (15 vėliavų) bei Kupiškio (33 vėliavų) seniūnijose. Pirmosios pašventintos vėliavos bažnyčioje padovanotos kunigui kanauninkui Vladui Rabašauskui ir keturias savo dukras užauginusiems Maksvyčių kaimo gyventojams Aldonai ir Antanui Jatužiams, kurie savo širdyse rado vietos ir užaugino gausų būrį svetimų vaikų. Tai tik mažas pavyzdys iš daugelio LVŽS Kupiškio rajono skyriaus gerų darbų žmonėms.

218

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

IŠMOKOME NEŽADĖTI TUŠČIAI (LVŽS Kupiškio rajono skyriaus programa ateinančiai kadencijai)

Kupiškio kraštas turi gilias kultūrines tradicijas, jis yra patrauklus vystyti turizmui, unikalus savo mariomis, 7. Kelių priežiūra turintis puikią darbuotojų rengimo bazę – profesinio mokymo įstaigą. Deja, iki šiol ne visi privalumai tinkamai Užtikrinsime žvyrkelių ir gatvių išasfaltavimą Kupiškio rajone ir mieste. išnaudoti. LVŽS tikslas užtikrinti ir pagerinti ekonominę bei socialinę padėtį Kupiškio rajone. Drauge kurti Alizavos seniūnijoje: darnaus vystymosi projektus ir pilietišką visuomenę. Pokyčiai, kurių Lietuvoje laukėme 30 metų, prasidėjo – Alizavos mstl. Lauko g., Šiaurės g., Naujakurių g., Dičiūnų g. tęsime juos ir savivaldoje. Mes jau išmokome nežadėti bet ko. Padarysime tai, ką planuojame. Bakšėnų k. Lauko g., Žalioji g., Beržų g. Gyvakarų k. Ežerėlio g., Pievų g. ĮSIPAREIGOJAME: Žaidelių k. Lauko g., Jaunimo g., Beržytės g. Palėvenėlės k. Eglynėlio g., Mokyklos g., Suvainių g., Technikos g. 1.Bendruomenių judėjimas Kalnagalių k. Pyvesos g. Kasmet skirti lėšų miesto ir kaimo bendruomenių iniciatyvoms skatinti. Kupiškio seniūnijoje: Atsižvelgiant į teikiamų projektų sudėtingumą, teikti pagalbą projektų rašymui –miesto, Antašavos mstl. Rožių g. Dvaro g. Aguonų g. kaimo bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms paskiriant specialistą Ožkinių k. Kaimynų g. iš bendruomenių ir žemės ūkio skyriaus. Svidenių k. Kaštonų g., Jaunimo g., Liepų g. Inicijuosime diskusiją dėl Kupiškio miesto seniūnijos įsteigimo. Aleksandrijos k. Miškininkų g. ir privažiavimas nuo kelio Kupiškis –Utena Kinderių k. Šimonių g. 2. Švietimas Užtikrinti finansavimą rajono švietimo įstaigų, mokyklų ir darželių vidaus atnaujinimo Paberžių k. pagrindinę gatvę darbams bei kitoms būtinoms reikmėms – sporto, laisvalaikio ir sanitarinių patalpų Gindvilių k. pagrindinę gatvę Drūlėnų k. Žvejų g. modernizavimui, teritorijų atnaujinimui. Pertvarkyti vaikų atvežimo į mokyklas grafiką taip, kad mokiniams netektų šalti prie dar Aukštupėnų k. Dvaramiškio g., Žalioji g. Pyragių k. Rožių a. uždarytų mokyklų durų. Finansiškai ir profesionaliai sustiprinti darbą su socialinės rizikos šeimomis, tokiu būdu Darsiškių k. pagrindinę gatvę Biriečių k. pagrindinę gatvę užtikrinant vaiko teisių apsaugą. Skapiškio seniūnijoje: Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, aptverti mokyklų teritorijas. Mokyklose didinti būrelių pasiūlą. Skapiškio mstl. Trumpoji g. Materialiai remti masinio sporto ir sveikatingumo renginius. Naivių k. Liepų g., Lauko g., Tujų g. atkarpą. Kiekvienoje seniūnijoje sporto organizatoriams padidinti atlyginimą ir stiprinti materialinę bazę. Garantuojame bendradarbiaujant su Valstybine kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija Įrengti ledo čiuožyklą Kupiškio mieste – buvusių kareivinių teritorijoje. asfaltuoti atkarpą nuo kelio Kupiškis–Rokiškis iki Kuosėnų gyvenvietės, nuo Biliūnų Apmokėti sporto mėgėjų dalyvavimą varžybose. gyvenvietės iki kelio Kupiškis–Pandėlys, nuo kelio Kupiškis–Rokiškis iki Kandrėnų Pasitelkiant vietos verslininkus, ūkininkus, įmones, sukurti sporto rėmimo fondą, iš kurio gyvenvietės. bus skatinami sportininkai, pasiekę gerų rezultatų. Šimonių seniūnijoje: Šimonių mstl. Malūno g., Pagirėlės g., Girelės g., Pušynėlio g. 3. Kultūra ir turizmas Bugailiškių k. pagrindinę gatvę Pagal išgrynintus poreikius stiprinti ir užtikrinti kultūros įstaigų materialinę bazę. Pelyšių k. pagrindinę gatvę Sukurti atskirą finansavimo modelį kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Kelią Šimonys–Pelyšiai Skatinti Kupiškio krašto paveldo puoselėjimą ir jo sklaidą. Kelią Jurkštai–Butėnai–Juodpėnai. Atnaujinti Veronikos Šleivytės paveikslų galeriją, Uoginių ir Laukminiškių muziejus. Subačiaus seniūnijoje: Užtikrinti finansinę paramą investicijoms į Šmidto malūno restauravimo darbus. Skverbų k. Liepų g. Investuoti į Palėvenės dominikonų vienuolyno restauravimą. Užtikrinti reikiamą finansavimą ir metodinę paramą Adomynės kaimui – mažajai kultūros Varaniškių k. pagrindinę gatvę sostinei. Lukonių k. Vilties g., Paupio g., Jaunimo g., Liepų g., Eglyno g. Pasitelkiant vietos verslininkus, ūkininkus, įmones, sukurti kultūros darbuotojų skatinimo Kelią Lukonys – Terpeikiai fondą. Kelią Varaniškiai – Miliūnai į Smėlinkos k. Suremontuoti Alizavos kultūros namų salę. Subačiaus m. Sodų g., Ilgalaukio g., Topolių g., Asiuklynės g., Stoties g., Bokšto g., Atnaujinti Byčių kalno slidinėjimo trasą. S.Neries g. ir skersgatvį Inicijuoti diskusijas – ,,Kupiškio miesto vizijos ieškojimas ir jos kūrimas“ Subačiaus mstl. Lauko g. Noriūnų seniūnija: 4. Sveikatos apsauga Noriūnų k. Liepų g. Garantuojame Kupiškio ligoninės išsaugojimą. Užtikrinsime slaugos ir medicinos paslaugų prieinamumą kaimiškų vietovių gyventojams. Puponių k. Naktakės g. Finansiškai skatinsime atvykti dirbti jaunuosius gydytojus, suteiksime būstą bei Kelią Palėvenė – Vasalava – Mutkūnai Kelią Byčiai –Žvėriai – Noriūnai apmokėsime gydytojų rezidentų studijas, jeigu jie dirbs Kupiškyje. Gerinsime kompleksinę sveikatos priežiūros paslaugą senyvo amžiaus žmonėms, Byčių k. Senoji g. Smilgių k. Smilgių g. asmenims su negalia, skatinsime profilaktines paslaugas ir paslaugų teikimą namuose. Karaliūnų k. Karaliūnų g., Liepų g. Palėvenėlėje atkursime medicinos punktą. Kupiškio mieste: 5. Gamtosauga Soties g., Piliakalnio g., Topolių g., Vilniaus skersgatvį, Kalnelio g., Lėvens g. Ežerėlio g., Didinsime paramą iki 1500 Eur individualių nuotekų valymo įrenginių statybai Kupiškio Buitininkų g. ir Vilties g. rajone. Įrengti dviračių takus Krasnavos gatvėje, Kupiškis – Palėvenėlė, Kupiškis – Virbališkis., Atsižvelgiant į žmonių prašymus, plėsime centralizuoto vandens tiekimo tinklus ir atnaujinti Vėžionių k. gerinsime vandens kokybę. Užtikrinsime visuomeninių ir gyvenamųjų namų šiltinimo bei renovacijos tęstinumą. 8. Investicijos

6. Infrastruktūra

Siekdami užtikrinti gyventojų saugumą, plėsime miesto ir rajono gyvenviečių stebėjimo kamerų tinklą. Plėsime ir modernizuosime gatvių apšvietimą rajone. Įrengsime apšvietimą: Subačiaus seniūnijoje: Terpeikių k ., Skverbų k., Čečelių k. Alizavos seniūnijoje: Žaidelių k., Girsteikių k., Bakšėnų k. Kupiškio seniūnijoje: Gindvilių k., Darsiškių k, Paberžių k. Skapiškio seniūnijoje: Kandrėnų k., Tatkonių k. Šimonių seniūnijoje: Bugailiškių k., Butėnų k., Pelyšių k. Noriūnų seniūnijoje: Karaliūnų k., Žvėrių k. Steigsime pavėžėjimo paslaugas viešuoju transportu Kupiškio mieste. Tikimės – elektrobusu. Užtikrinsime Kupiškio rajone stovėjimo aikštelių prie daugiabučių namų plėtrą ir jų atnaujinimą. Visuomenės patogumui patobulinsime Kupos parko infrastruktūrą. Plėsime dviračių takų tinklą Kupiškio rajone. Atnaujinsime ir plėsime poilsiaviečių tinklą prie Kupiškio marių ir kitose poilsiui patraukliose rajono vietovėse. Bendradarbiaudami su Kupiškio verslininkais suteiksime maudymosi paslaugas pirtyje. Reguliariai organizuosime rajono gyventojų pavežėjimą į baseinus, esančius gretimuose rajonuose. Užtikrinsime seniūnijų materialinės bazės stiprinimą. Pritrauksime investicijas į Plundokų, Pašepečio, Pyragių bei kitų sodininkų bendrijų kelių atnaujinimą.

Konstruktyviai bendradarbiausime su Lietuvos Respublikos vyriausybe ir Investuotojų forumu investicijų pritraukimui. Pradedantiesiems smulkiems verslininkams užtikrinsime patalpų nuomą lengvatinėmis sąlygomis. Pagal poreikį užtikrinsime bendradarbiavimo erdvės įkūrimą – verslo inkubatorių (mini biurų kompleksas). Užtikrinsime tarptautinių ryšių ir partnerystės stiprinimą su Europos miestais ir užsienio įmonėmis. Bendradarbiaujant su žemės ūkio ministerija sieksime didinti finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai. Įrengsime elektromobilių krovimo stoteles Kupiškio mieste ir seniūnijų centruose.

9. Bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis

Skatindami jaunimą dirbti rajone skleisime informaciją apie Kupiškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų veiklą. Užtikrinsime jaunimo įtraukimą į renginių ir švenčių organizavimą. Valstybės ir rajono biudžeto lėšomis užtikrinsime didesnį finansavimą jaunimo iniciatyvoms.

10. Skaidrus valdymas

Visada laikysimės objektyvumo, lygiateisiškumo ir diplomatinio bendradarbiavimo principų. Seniūnijų centruose ir Kupiškio mieste įrengsime pasitikėjimo dėžutes. Rastus atsiliepimus ir pasiūlymus svarstysime viešai.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 19

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Subačiaus seniūnija išrinkta „SAUGIAUSIA KUPIŠKIO RAJONO SENIŪNIJA 2018“

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Olgos Posaškovos nuotr.

„Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose

ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus

Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

2 Akimirkos iš LVŽS Kupiškio rajono skyriaus veiklos 220

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 41 ISSN 2538-8274 Tiražas 5000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 351

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Vidmantas Paliulis Tel. +370 699 46861, el. paštas: vidmantas64p@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.