Už žemę ir žmogų Klaipėdos rajonui, 2019 Nr. 36

Balsuokite už sąrašą nr.

Klaipėdos rajonui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 36

ISSN 2538-8274

Bronius MARKAUSKAS: „Grąžinsiu duoklę savo kraštui“ Racionalaus proto diplomatas – taip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai apibūdina Bronių MARKAUSKĄ – kandidatą į Klaipėdos rajono savivaldybės merus. Ilgametis Žemės ūkio rūmų pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras, LR Seimo narys turi pakankamai politinės patirties ir užtektinai jėgų, kad sutelktų kompetentingą komandą ir operatyviai spręstų rajone susikaupusias problemas, įgyvendintų genialius sumanymus, garantuojančius ekonominį bei socialinį progresą.

LVŽS kandidatų į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą 10-ukas ir Bronius Markauskas – kandidatas į Klaipėdos rajono merus.

Skaitykite 2 psl.

LVŽS archyvo nuotr.

Savivaldoje reikia pokyčių: mes išdrįsime juos daryti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus sąrašo dešimtuko prisistatymas

LŽVS kandidatai į Klaipėdos rajono tarybą

Akimirkos iš LVŽS Klaipėdos rajono skyriaus gyvenimo

Skaitykite 7 psl.

Skaitykite 8-9 psl.

Skaitykite 15 psl.

Skaitykite 4 psl.

Skaitykite 5 psl.

Skaitykite 3 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Bronius MARKAUSKAS: „Grąžinsiu duoklę savo kraštui“ Kandidatas į merus Racionalaus proto diplomatas – taip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai apibūdina Bronių MARKAUSKĄ – kandidatą į Klaipėdos rajono savivaldybės merus. Ilgametis Žemės ūkio rūmų pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras, LR Seimo narys turi pakankamai politinės patirties ir užtektinai jėgų, kad sutelktų kompetentingą komandą ir operatyviai spręstų rajone susikaupusias problemas, įgyvendintų genialius sumanymus, garantuojančius ekonominį bei socialinį progresą.

torijų miesto vystymui ir plėtrai, tad šiuo atveju infrastruktūriniai projektai negalėtų būti argumentas. Vadinasi, žmonės, gyvenantieji Slengiuose, tiesiog nesulaukia tinkamo dėmesio ir griebiasi kraštutinių sprendimų. Būtina kalbėtis ir rasti kompromisą: tiek dėl švietimo įstaigų, tiek dėl susisiekimo klausimų.

VĖŽAIČIUOSE – AGRARINIS CENTRAS

– Vienas iš labiausiai rajono gyventojų laukiamų objektų – Gargždų daugiafunkcis centras, kuriame būtų ir baseinas, sporto salė, ledo arena ir kt. Projekto įgyvendinimui reikia 22 mln.

Eur. Kaip manote, ar tai realus užmojis? Juolab kad apie tai diskutavote ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, viešėjusiu mūsų rajone Jūsų kvietimu.

– Apie šį objektą diskutavome ir su premjeru S. Skverneriu, ir su finansų ministru Viliumi Šapoka. Valstybės prisidėjimas prie objekto tikrai yra galimas, tačiau ar nevertėtų pirmiausia apsiriboti baseinu ir sporto salė? Kitu atveju projekto įgyvendinimo kaštai išeina Laima NEKROŠIENĖ pernelyg dideli.

Tokio pobūdžio objektų kiekvienoje seMINISTRO PATIRTIS UŽGRŪDINO niūnijoje nepastatysime. Labai neramina – 2016 m. buvote išrinktas į Seimą Gargždų apy- demografinės tendencijos, emigracija, dėl gardoje. Jei vadovausimės viešąja nuomone, tai ko tuštėja kaimai. Renovuoti kultūros namai, verslo administravimo ir pan. parlamentaro darbas yra svajonių išsipildymas: mokyklos lieka tušti. Klaipėdos rajone, skirgerai apmokamas ir esą nesunkus. Tad kaip tingai nei visoje Lietuvoje, gyventojų daugėja, BIUROKRATIZMUI UŽDĖS apsisprendėte dalyvauti 2019 m. kovo 3-ąją APYNASRĮ Pažadu būti vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose geru meru. Rajoir siekti mero posto?

– 2016 m. gruodžio 13 d. buvote paskirtas že– Noriu grąžinti duoklę savo kraštui: Klaipėnas yra persmės ūkio ministru, o 2018-ųjų gegužę po patirto dos rajone gimiau ir užaugau, čia iki šiol gyspaudimo dėl viešumoje mestų įtarimų, susijupektyvus: čia vystomi verslai, venu Trušelių kaime. Apsisprendimą lėmė ir sių su žemės nuoma, savo noru atsistatydinote. surenkamas biudžetas, tad žemės ūkio ministro patirtis. Nors esu įgijęs Praėjus pusmečiai, kaip vertinate anuomet kiluinžinieriaus energetiko išsilavinimą, tačiau po svarbu būtų nuslopinti polisį skandalą: ar jis buvo realus pagrindas palikti 30 metų žemės ūkio politikoje, man iš tiesų ministro postą, ar laužtas iš piršto? tines įtampas Savivaldybėje, labai patiko praktinis darbas. Kai būnant mi– Žinojau, ko reikia žemės ūkio sektoriui, tokad Tarybos ir administranistru, kasdien būdavau atsakingas praktiškai dėl norėjau tapti ministru. Kita vertus, yra už viską, kai sprendimai buvo lemiami, kai cijos santykis būtų glaudus, teisingas posakis: „Sveikas atvykęs į politiką“. kiekvieną dieną susidurdavau su kintančioPolitinė kova tarp pozicijos ir opozicijos visaparemtas operatyviu darbu mis problemomis ir ieškoti išeičių tekdavo da vyksta, stengiamasi įsiūbuoti laivelį. ginant viešąjį interesą. čia ir dabar. Seime to nėra, tad nusprendžiau Dėl netobulų administravimo taisyklių, apie kandidatuoti į Klaipėdos rajono savivaldybės 90 proc. ir daugiau ūkininkų turi tokią pat promero pareigas. Tačiau be komandos – prover- tačiau demografiniai netolygumai tarp seniūblemą dėl žemėnaudos kaip ir turėjo mano žis neįmanomas, tad rinkimuose kviečiu bal- nijų taip pat aktualūs. Tad reikia orientuotis į mama ūkininkė Sofija Markauskienė: rašytisuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos transporto išvystymą, jog rajono žmonės į nių sutarčių tarp žemės savininko ir ūkininko sąrašą, kuriame darbštūs, kūrybingi žmonės, baseiną galėtų patogiai atvažiuoti ir iš Judrėaiškaus teisinio reglamentavimo iki šiol nėra. nų, ir iš Veiviržėnų, Endriejavo... savo sričių profesionalai.

Truputį apmaudu, kad kilęs skandalas buvo Paraleliai svarbu sistemingai gaivinti rajoviena iš priežasčių, dėl ko mama, turėjusi il– Ar galėtumėte išskirti mūsų rajone susikaupu- no miestelius, kaimus, kad ten rastųsi kuo gametę ūkininkavimo patirtį, visiškai atsisakė daugiau gyvybės, judėjimo. Pavyzdžiui, Vėsias problemas ir galimus jų sprendimo būdus? šios veiklos.

– Būčiau neteisus sakydamas, kad Klaipėdos žaičiuose yra didžiuliai tušti buvusio Žemdirrajone yra kažkas labai blogai. Juolab kad visi bystės mokslinio instituto filialo pastatai. Dar – Būdamas Žemės ūkio ministru pradėjote mistatistiniai rodikliai, reitingai rodo, kad esame būdamas žemės ūkio ministru iškėliau tų nisterijos ir pavaldžių institucijų reformą. Maživieni iš lyderių. Tačiau tai nereiškia, kad negali pastatų renovavimo idėją. Ten, manau, būtų nant biurokratiją, atleidote ne vieną pavaldžios būti geriau. Tai liudija 2018 m. vykdyta Klaipė- prasminga perkelti Nacionalinės mokėjimo institucijos vadovą, ar matote biurokratizmo dos r. gyventojų apklausa dėl viešųjų paslau- agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos skymažinimo galimybių ir Klaipėdos rajone? gų teikimo. Matyti, jog žmonėms nepakanka rius, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės – Valstybės tarnyboje dirbančiųjų atlygispecializuotų sporto objektų, dviračių takų ir administracijos Žemės ūkio skyrių. Būtų sunimai nekonkurencingi lyginant su verslo formuotas agrarinis centras, kuris atgaivintų pan. sektoriumi.

Tačiau juk norime, kad čia dirbtų Daug problemų gyventojai man, kaip LR Sei- miestelį, taptų traukos objektu. kompetentingiausi specialistai. Dėl to būtina mo nariui, išsako tiesiogiai, individualių susitiįvertinti pareigybių poreikį, efektyvinti darbo kimų metu. Viešojo saugumo klausimai, ga- – Koks Jūsų požiūris į Klaipėdos rajono verslo procesą, susprogdinant išpūstą etatų burbutvių, šaligatvių apšvietimas, bendrą Gargždų sektorių, santykį su Savivaldybės administracilą. Įvykdžius reformą Žemės ūkio ministerijoje miesto vaizdą gadinanti Gargždų autobusų ja? Pasidalinkite įžvalgomis. mokos fondas išliko nepakitęs, kad būtų gastotis – tai senos bėdos. Panašu, jog tiek me- – Žengti tam tikri žingsniai: vyksta savivaldos lima padidinti darbo užmokestį likusiesiems. ras, tiek Administracija bendrauja su žmonė- ir verslo forumai, verslo bendrovių apdovanoTą pačią praktiką būtų galima pritaikyti ir mis, bet nepakankamai įsiklauso į jų poreikius. jimai ir kt. Tačiau iki šiol trūko artimesnės saKlaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje etatų Net įstatymiškai yra numatyta visais svarbiau- vivaldos ir verslo komunikacijos. Tad vienas iš skaičius kasmet taip pat didėja.

Svarbu persiais klausimais, kurie priimami Savivaldybės pirmųjų darbų būtų aplankyti rajono įmones, žiūrėti funkcijas skyriuose, įvertinti, ar atliekataryboje, konsultuotis su bendruomenėmis, susitikti su verslininkais, išklausyti jų nuomomi darbai nesidubliuoja, ar dirbami tam, kad nevyriausybinėmis organizacijomis ir t. t. Tik nes ir identifikuoti aktualiausias problemas, būtų gaunamas atlygis.

Geri, kompetentingi išdiskutavę galime tikėtis mažesnės kritikos kurias sprendžiant galėtų prisidėti vietos Saspecialistai visada bus vertinami. vivaldybė. lavinos po tam tikrų sprendimų.

Rajone prasminga steigti verslo inkubatorių, Kita opi problema – Sendvario seniūnijos IŠGYVENDINS SKIRSTYMĄ Į kuris neabejotinai padėtų plėtotis smulkiadalies slengiškių noras prisijungti prie KlaiSAVUS IR SVETIMUS pėdos. Rajonui ši teritorija svarbi ir nematau jam ir vidutiniam verslui. Inkubatoriaus papriežasčių, kodėl ją šlieti prie uostamiesčio. talpose galėtų kurtis ir patys verslininkai. Čia – Jūsų politinė veikla labai intensyvi: kaip SeiKlaipėdos miestas turi pakankamai laisvų teri- pradedantieji būtų konsultuojami, išmoktų

Bronius Markauskas. LŽVS archyvo nuotr.

mo narys dažnai viešite rajone, susitinkate su gyventojais, sprendžiate jiems rūpimas problemas, lankotės įvairiuose rajono renginiuose, ar lieka laiko jūsų gausiai šeimai. Papasakokite apie ją?

– Vyriausios dukros Joana ir Justina yra baigusios Londono universitetą ir plėtoja verslą svečioje šalyje. Londone turi 4 restoranus.

Didžiuojuosi jomis, nes verslą sukūrė savo pastangomis, niekuo neprisidėjome. Vyriausioji yra ištekėjusi už Anglijos piliečio, turiu 4 metukų anūkėlę. O jaunesnė draugauja su airiu, tai irgi mano potencialus žentas. Joana ir Justina yra dukros iš mano pirmosios santuokos. Per šv. Kalėdas buvome visi susitikę, džiaugiuosi, kad skyrybos nepakeitė mūsų bendravimo, visi puikiai sutariame. Juolab kad lėktuvo bilietas į Londoną dabar kartais pigesnis nei kelionė autobusu iki Vilniaus (šypsosi – aut. past.).

Su antrąja žmona Žydre susilaukėme Skaistės, kuri šiemet jau studijuoja Vilniaus Ekonomikos ir vadybos universitete (ISM) pirmame kurse. Nelengva, nes studijos – anglų kalba. O jaunėlis Astijus yra Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos devintokas. Visi vaikai už mane geriau kalba angliškai, tačiau aš taip pat šia kalba, kaip ir rusų, galiu diskutuoti įvairiausiomis temomis. Tai, manau, vertinga, kadangi meras rajonui atstovauja tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Einant mero pareigas, laiko šeimai gal ir nepadaugėtų, tačiau bent jau vakarais grįžčiau namo, kur galėtume kartu pavakarieniauti, pabendrauti.

– Juokaujama, kad politikas, kuris nieko nežada – ne politikas. Koks Jūsų pažadas būtų Klaipėdos rajono gyventojams, jei per tiesioginius merų rinkimus savo pasitikėjimo mandatą jie dovanotų Jums?

– Pažadu būti geru meru. Rajonas yra perspektyvus: čia vystomi verslai, surenkamas biudžetas, tad svarbu būtų nuslopinti politines įtampas Savivaldybėje, kad Tarybos ir administracijos santykis būtų glaudus, paremtas operatyviu darbu ginant viešąjį interesą. Sieksiu išgyvendinti praktiką skirstymo į savus ir svetimus: tiek priėmimo į darbą atžvilgiu, tiek planuojant investicijas. Tai pavyko padaryti Žemės ūkio ministerijoje: nė vieno nepriėmėme į darbą pagal pažintis ir niekam nebuvo skiriama parama dėl kažko ar už kažką. Toks pats principas galios ir Klaipėdos rajone.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai.

Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris.

Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai.

LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai konservatorių kandidatams. Tai sakau džiugu matyti tiek daug bendraminčių, labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų daug kalbama apie rinkimus, nes jų arpasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprasPremjero „kėdės“ laikymusi, noru ratas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar miai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad gautas balsas, man svarbu, kad visų, purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenivisai į kitus asmenis, jei į rinkimus neimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi čiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju visada ir jo laikysiuosi toliau. rinkimų baigtį prognozuoti labai lenIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje sagva. Su tokiais resursais, tokiu informalėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenciniu palaikymu, tokia partine struktūra dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad dabar. mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime.

Padaryti dabar – labai gera proga.

Liekad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems reituva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuotenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti kia geros komandos, plataus politinio se.

Turime stiprią Vyriausybę.

Bendras ir jėgų? palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidenspaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes?

Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų apie socialinę apsaugą. kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartimes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi.

Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime.

Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas.

Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaturėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims.

Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis.

Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį.

Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija?

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu.

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse.

Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes.

Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų.

Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms.

Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės.

Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva.

Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius.

Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta.

Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų.

Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc.

Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai.

Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte.

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime.

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departasąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimento duomenys rodo, kad per praėjusius drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tarSeimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seinyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc.

LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnytojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naulapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiskaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o apsaugos ministerijoje per praėjusius mekodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinistruktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų.

Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NeŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

Pradžia 3 psl.

Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.

Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau?

Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau.

Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones.

LVŽS informacija

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se.

Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių.

Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje.

Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją.

Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus.

Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug.

Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai.

Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos.

Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų.

NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis.

Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfidenciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.

Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas.

Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).

Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

7

2

Savivaldoje reikia pokyčių: mes išdrįsime juos daryti pasirinkti teisingai.“

Kandidatai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyrius subūrė stiprią komandą, kuri suformuota iš įvairių sričių atstovų, pasiruošusių visapusiškai atstovauti viešajam interesui ir vykdyti nuoseklią socialinę, švietimo, ekonominę, kultūros politiką. Pristatome pirmąjį sąrašo dešimtuką.

1. Raimundas DAUBARIS

1. Raimundas DAUBARIS, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas, Seimo nario Broniaus Markausko padėjėjas: „Į visuomeninį gyvenimą mane įsuko vaikai. Dukra Danguolė Kvietiniuose įkūrė jaunimo klubą „DaDa“. Stebėjau, kaip jiems sunkiai sekasi, nerado sąlyčio taškų su tuomete valdžia. Akivaizdu, kad reikėjo pagalbos, tad nusprendžiau padėti. Įvykiai rutuliojosi labai greitai. Pradžioje buvau Kvietinių bendruomenės narys, vėliau tapau seniūnaičiu. Po to išrinko bendruomenės valdybos pirmininkės pavaduotoju, o praėjus vos keliems mėnesiams – jau bendruomenės pirmininku.

Puikiai suvokiau, jog verdant tik savose sultyse, nepavyks padaryti proveržio – būtinas bendradarbiavimas su vietos valdžia. Tad nusprendžiau ir pats eiti politiko keliu.

Seimo nario B. Markausko padėjėjo pareigos man patikėtos daugiau nei dvejus metus. Jau anksčiau stebėjau jo veiklą. Tai racionalaus proto, puikiai gebantis spręsti konfliktines situacijas diplomatiškas žmogus, man artimos ir jo puoselėjamos bendražmogiškos vertybės. Todėl mums nesudėtinga dirbti vienoje komandoje.

Tarpininkauju tarp Seimo nario ir eilinio žmogaus, kad nebūtų atotrūkio tarp valdžios ir gyventojų. Mano tikslas, kad Vilniaus valdžia priartėtų prie rajono aktualijų, todėl neatsitiktinai per tokį trumpą laiką mūsų rajone jau lankėsi ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Tai B. Markausko nuopelnas.

Esu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas, daug kas „valstiečius“ maudo kritikos voniose, tačiau jie vieninteliai išdrįso pradėti taip reikalingas mūsų valstybei pertvarkas.

Gal ir ne viskas iškart pavyksta: reikia laiko. Tačiau juk kritikuoti žymiai lengviau nei daryti. Įgyta patirtis dirbant Seimo nario padėjėju bus reikalinga ir naudinga Klaipėdos rajono žmonėms, padedant greičiau spręsti problemas tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu, kuriant geresnį ir kokybiškesnį Klaipėdos rajono žmonių gyvenimą.“

2. Violeta RIAUKIENĖ

2. Violeta RIAUKIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja: „Kandidatuoju į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, nes įgijau patirties ir galiu tinkamai atstovauti rajono gyventojams bei siekti, kad aktualios problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau, kad gyvenimas mūsų rajone tik gerėtų. Vicemerės pareigas einu ketvirtus metus, aštuonerius metus esu rajono Tarybos narė.

Anksčiau net 24 metus dirbau pradinių klasių mokytoja. Ilgametė pedagogės patirtis, švietimo sistemos bei socialinių problemų pažinimas iš arti man itin praverčia ir dabar. Vaikas, šeima, bendruomenė yra mūsų valstybės pamatas. Švietimas – esminis prioritetas, todėl didžiausias dėmesys – švietimo įstaigoms, jų remontams, materialinės bazės stiprinimui bei plėtrai.

Atidarytas naujas vaikų darželis Slengiuose, naujos ikimokyklinio ugdymo grupės Ginduliuose, Dercekliuose, Girininkuose, Šiūpariuose, Pėžaičiuose, Jakuose ir kt.

Ne mažiau svarbus žmogiškųjų išteklių stiprinimas, pedagogų darbo sąlygų gerinimas, apmokant keliones į darbą, naujų švietimo pagalbos specialistų atsiradimas priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Daug dėmesio skyriau socialinėms problemoms spręsti. Lankiausi daug sopulių turinčiose šeimose. Pirmiausia reikia duoti, kad žmogus pajustų, jog kažkas juo rūpinasi, kad užsikabintų už gyvenimo.

Pagalbos šeimai modelį mes ir siūlėme kartu su Administracijos skyrių vedėjais sostinėje susitikę net su trimis ministrais. Labai džiaugiuosi, kad dabar visoje Lietuvoje būtent toks pagalbos šeimai modelis yra taikomas, buvo atsižvelgta į mūsų siūlymus. 2017 m. Klaipėdos rajono savivaldybė apdovanota „Auksine krivūle“ ir pripažinta ,,Draugiškiausia šeimai savivaldybe“. Mano iniciatyva daug pastangų įdėta ir dėl to, kad Klaipėdos rajone funkcionuotų visos dienos mokyklos modelis. Jis puikiai veikia Veiviržėnuose.

Kretingalėje atidarytas higienos kambarys, kuriame galima išsiskalbti drabužius ir išsimaudyti. Privalome teikti kokybiškas paslaugas ne tik kiekvienai šeimai, bet išgirsti kiekvieno žmogaus problemas ir jas spręsti.

Be dėmesio nepalikome kultūros, sveikatos, sporto bei kitų sričių. Renovuojami kultūros namai, įrengti sporto aikštynai kiekvienoje seniūnijoje, parengta fizinio aktyvumo strategija, remontuojamos gatvės ir kt. Šiuo metu esu nepartinė kandidatė, anksčiau priklausiau partijai „Tvarka ir teisingumas“, tačiau ten radosi dvi pusės, man vertybiniu požiūriu nei viena, nei kita netiko. Reikalinga komanda, su kuria matyčiau ilgalaikę perspektyvą, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Juolab kad mano ir vyro Raimondo vaikai – Mindaugas ir Valdonė – jau užaugę, tad galiu savo potencialą išnaudoti rajono labui. Manau, kad mano asmeninė ir profesinė patirtis gali būti naudinga sprendžiant gyventojų problemas, dirbant rajono Taryboje. Todėl raginu visus ateiti kovo 3 d. į rinkimus ir

3. Andrius VAINIUS

3. Andrius VAINIUS, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas: „Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje prieš porą metų pakeičiau Bronių Markauską, kuris tapo LR Seimo nariu. Pats su šeima gyvenu Endriejave, turime savo ūkį, verčiamės gyvulininkyste ir augalininkyste. Baigęs Rietavo aukštesniąją žemės ūkio mokyklą turėjau darbą Klaipėdoje apsaugos srityje. Tačiau tėvai ūkininkavo, prasidėjo europinių projektų bumas, tad ir mes nusprendėme išbandyti savo jėgas – pasisekė, taip ir užsisuko ūkininkavimo ratas. Tai mūsų su žmona Vaidote ir pomėgis, ir uždarbio šaltinis. Pečius suglaudę, pasiremdami ir banko paskolomis, judame pirmyn – ūkis jau yra išsiplėtęs, turime 8 samdomus darbuotojus iš Endriejavo apylinkių. Po truputį viską modernizuojame, tačiau robotų lygio dar nepasiekėme. Ūkininkų kasdienybę labai lemia gamtinės sąlygos, tad svarbu, kad siaučiant įvairioms gamtos stichijoms valstybiniu mastu ūkininkams nebūtų atsukta nugara. Kad ir nedidelis nuostolių kompensavimas, ūkininkui kartais būna gyvybiškai svarbus.

Per dvejus metus jaučiuosi pažinęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos virtuvę, suprantu, kokios biudžeto galimybės, ir tikrai neužsiimsiu kritika. Lėšos rajone skirstomos vadovaujantis racionalia logika. Pats kaip Tarybos narys neėmiau išmokų už kanceliarines išlaidas, neprašiau kompensuoti kuro sąnaudų ir pan., nes į politiką einu ne uždirbti, priešingai – atstovauti gyventojų interesams. Vienintelis dalykas, ko pasigedau šioje kadencijoje, didesnio dėmesio komunikacijai su gyventojais. Į sprendimų priėmimą turi būti įtraukti vietos žmonės, juk jie čia gyvena ir geriausi žino vieną ar kitą situaciją. Tad susibūrimai seniūnijose tiek bendruomenės narių, tiek nevyriausybinių organizacijų turėtų būti žymiai dažnesni. Juk mūsų tikslas atliepti žmonių interesus!“

nes šventes, bet minėdavome ir valstybines – natūraliai, be patoso. Tėvai savo pavyzdžiu, kasdiene veikla įskiepijo pareigingumo suvokimą ir atjautos jausmą.

Esu surengęs dvi savo fotografijų parodas Gargžduose ir vieną Vilniuje. Mano fotografijos spausdintos vietinėje spaudoje, nacionaliniuose portaluose, žurnaluose.

Per atostogas dirbdavau vietos laikraščio „Banga“ korespondentu. Esu išmaišęs rajoną nuo Kretingalės iki Priekulės, nuo Karklės iki Judrėnų. Tad rajono aktualijos, žmonių rūpesčiai man gerai žinomi. Daug ko išmokau bendraudamas su vėžaitiškiais, priekuliečiais, daupariškiais ir kt. Žurnalistinę veiklą tęsiu žurnale „Keturi ratai“.

Visuomeniniame gyvenime nesu išlindęs kaip Pilypas iš kanapių. Dar mokydamasis „Vaivorykštės“ gimnazijoje buvau išrinktas mokinių prezidentu, studijuodamas Vilniaus universitete visada buvau aktyvus Studentų atstovybės narys, laikraščio „Bursų kiemas“ redaktorius. Esu tautinių šokių fanatikas ir Dainų švenčių nuolatinis dalyvis.

Baigtos socialinės politikos studijos Vilniaus universitete, aktyvi veikla Studentų atstovybėje bei dvejų metų patirtis valstybės tarnyboje, dirbant vyriausiuoju specialistu Žemės ūkio ministerijoje padės man būti pareigingu ir veikliu savojo rajono Tarybos nariu. Man mūsų valstybė davė nepamatuojamai daug – turiu puikų išsilavinimą, moku užsienio kalbas, dirbau nevyriausybinėse organizacijose be atlygio, nes norėjau įgyti organizacinių gebėjimų. Dabar atėjo eilė duoti ir man, tad atvirai sakau, kad noriu tapti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu.

Tikrai nepagailėsiu savo asmeninio laiko, darbo įgūdžių susipažindamas ir spręsdamas rajono gyventojams aktualias problemas. Man artimiausios veiklos sritys – jaunimo ir socialinė politika. Esu nepartinis kandidatas. Nenoriu nieko žadėti ir žarstytis populistiniais pažadais, kad kažkam bus išasfaltuotos gatvės, nežadu ir su gėlėmis stovėti – taip viliodamas rinkėjus.

Patys turite apsispręsti, ko norite iš politikų: pataikavimo, pažadų, palankumo gaunant darbo vietą? Tokiu konformistu ir prisitaikėliu nebūsiu. Man svarbiau moralė, tad sieksiu sąžiningumo, tolerancijos, įsiklausymo.

5. Arvydas KATKUS

4. Vytautas BUTKUS

4. Vytautas BUTKUS, gargždiškis, Vilniaus universiteto magistrantas, LR Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas: „Užaugau veiklioje, kūrybiškoje šeimoje.

Mūsų namai visada buvo kupini knygų, diskusijų apie rajono ir šalies aktualijas, mes įdomiai švęsdavome ne tik asmeni-

5. Arvydas KATKUS, UAB „Arnimoja“ direktorius: „Gargžduose gyvenu jau daug metų. Čia sukūriau šeimą, su žmona užauginome tris dukras, namuose dar likusi tik jaunėlė. Visada daug dėmesio skyriau darbui, verslo plėtrai. „Arnimoja“ užsiima statybos darbais. Žiemą turime 10 darbuotojų, o sezono metu – vasarą – apie 15.

Pastaruoju metu statėme daug privačių mažaaukščių gyvenamųjų namų, tačiau atliekame ir remontą bei kitus darbus – viskas priklauso nuo užsakymų. Jų turime ir privačių, ir valstybinių įstaigų.

Tęsinys 10 psl.

2

8

1

2 LŽVS kandidatai į Klaipėdos rajono tarybą

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

Raimundas Daubaris, Kvietiniai Violeta Riaukienė, Priekulė Technikas-mechanikas, LR Mokytoja, Klaipėdos r. mero Seimo nario Broniaus Markausko pavaduotoja, Priekulės A. padėjėjas, fondo „Švieskime Paduviečio parapijos pastoracinės vaikus“ savanoris, Kvietinių tarybos narė, „Caritas“ vadovė. bendruomenės narys, VVG Pomėgiai: psichologija, politika, „Pajūrio kraštas“ valdybos narys. knygos, landšafto dizainas, Pomėgiai: žvejyba, žemės ūkis kulinarija

6

Andrius Vainius, Endriejavas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas.

Pomėgis – aktyvus poilsis gamtoje

7

8

Dalius Žilinskas, Dituva Genovaitė Skroblienė Rima Leonauskienė, Gargždai Verslo vadyba, įmonės vadovas.

Kretingalė Klaipėdos r. visuomenės sveikatos Socialiniai projektai, Mokytoja, ūkininkė, bendrumenės biuro visuomenės sveikatos bendruomeninė veikla, NVO narė. Pomėgiai: specialistė, NVO veikla. veikla, Pomėgiai: sportas, žvejyba maisto ruoša, aplinkos Pomėgiai: kelionės, knygos puoselėjimas

11

13

12

Reda Siautilė, Dovilai Vida Riaukienė, Brožiai Teisininkė, valstybės tarnautoja, Maisto ruošimo specialistė, konsultavimas visuomeniniais bendruomenės vadovė. Pomėgiai: pagrindais. Pomėgiai: sportas, knygos, aplinkos puoselėjimas kelionės

Simona Daukšienė, Gargždai Administratorė.

Pomėgiai: kelionės, knygos, sodininkystė

4 Vytautas Butkus, Kvietiniai Socialinė politika, LR Žemės ūkio ministerija.

Pomėgiai: automobilių klubo veikla, fotografija, krašto istorija

9 Vytautas Gliožeris, Gribžiniai Inžinierius-mechanikas, ūkininkas. Pomėgiai: gamta, žvejyba

14

5

Arvydas Katkus, Gargždai Statybininkas, UAB direktorius.

Pomėgiai: žvejyba, kelionės

10 Raimundas Bivainis, Slengiai Technikas-mechanikas, bendrijos pirmininkas, bendruomenės narys. Pomėgiai: krepšinis, slidinėjimas, kelionės

15

Virgina Asnauskienė, Dreverna Kęstutis Cirtautas, Gargždai Pedagogė chorvedė, Inžinierius, UAB vadovas bendruomenės narė. Pomėgiai: Pomėgiai: kelionės, žuvininkystė mezgimas, dainos, knygos

15 11

16

17

Alfonsas Paulauskas, Jurgita Butkė, Lapiai Venckai Socialinė darbuotoja, NVO veikla.

Mokslinis agronomas, Venckų Pomėgiai: ūkininkavimas, gamta bendruomenės narys. Pomėgiai: teatras, knygos, kelionės

21

22

18 Aivaras Eidinas, Dituva Inžinierius-mechanikas, UAB direktorius.

Pomėgiai: kelionės, knygos

23

19

20

Aurelė Pociuvienė, Endriejavas Antanas Letukas, Gargždai Tautodailininkė, bendruomenės Socialinis darbuotojas, filialo narė. Pomėgiai: liaudies menas, pirmininkas, bendruomeninė kelionės veikla.

Pomėgiai: sodininkystė, aplinkos puoselėjimas, gamta

24

25

Vytautas Mažonas, Gargždai Regina Tulickienė, Priekulė Lina Barauskienė, Priekulė Danguolė Daubarytė, Kvietiniai Virginija Gubystienė, Gargždai Pramonės įrengimai, įmonės Socialinė darbuotoja, Verslo vadyba, Vadybininkė, Seimo nario padėjėja Mokytoja, bendruomenės narė.

Pomėgiai: knygos, kelionės bendruomeninė veikla. Pomėgiai: vadovas, bendrijos pirmininkas.

Kvietinių bendruomenės narė. Bendruomenės narė, NVO veikla.

Pomėgiai: kelionės, mezgimas, knygos Pomėgiai: teatras, muzika Pomėgiai: knygos, sportas, kelionės, aplinkos puoselėjimas sodininkystė

9 2 LŽVS kandidatai į Klaipėdos rajono tarybą BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

26

27

33

34

28

31

32

Vygintas Pačkauskas, Gargždai Alma Kybartienė, Dovilai Algimantas Gečas, Gargždai Genovaitė Rauktienė, Gargždai Valdemaras Petravičius, Inžinierius-mechanikas, įmonės Socialinė pedagogė, bibliotekos Vadybininkas. Pomėgiai: istorija, Žolininkė, įmonės direktorė, Lankupiai direktoriaus pavaduotojas, darbuotoja, bendruomeninė knygos sveikuolių klubo narė.

Teisininkas, seniūnaitis. Pomėgiai: bendruomeninė veikla. Pomėgiai: veikla. Pomėgiai: knygos, kelionės Pomėgis – vaistažolių rinkimas žvejyba, sportas sportas, kelionės, gamta

Agnė Rudgalvienė, Dovilai Ekonomistė, buhalterė, bendruomenės valdybos narė.

Pomėgiai: knygos, aplinkos puoselėjimas

Rūta Vilimienė, Gargždai Technologė, įmonės direktorė, bendruomeninė veikla.

Pomėgiai: kelionės, sportas

39

Jonas Bakstys, Gargždai

41

40

45

Ingida Lygnugarienė, Ližiai Individuali veikla, seniūnaitė, bendruomenės valdybos narė Pomėgiai: floristika, knygos, kelionės

42

Jurgita Songailienė, Žiaukai Egidijus Stančaitis, Gargždai Laura Paulienė, Žiaukai Biuro komersantė, kirpėja Įmonės vadovas, bendruomeninė Edukologė, kokybės darbuotoja. sodų bendrijos padalinio atstovė. veikla.

Pomėgiai: maisto ruošimas, Pomėgis – Pomėgiai: sportas, knygos kelionės maisto ruošimas

44

37

36

35

46

Klaudijus Kazragis, Gargždai Vadybininkas, UAB vadovas, neetatinis gamtos apsaugos inspektorius. Pomėgiai: žvejyba, sportas

43

Sonata Misevičienė, Gargždai Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro buhalterė.

Pomėgis – kelionės

Jurgita Sartauskienė, Kvietiniai

48

47

Danutė Lukienė, Gargžda Vita Alūzienė, Kretingalė Birutė Daukantienė, Gargždai Neringa Gerdauskytė, Gargždai Gracijus Gudas, Veiviržėnai Laborantė-virėja, bažnyčios Sodininkė-daržininkė, Agronomė, individuali veikla, Psichologė mokykloje, Inžinierius, įmonės vadovas, bendruomenės narė. Pomėgis – bendruomeninė veikla. Pomėgiai: bendruomeninė veikla. Pomėgiai: bendruomeninė veikla. Pomėgis choras. Pomėgiai: sportas, knygos teatras knygos vaistažolių auginimas, rinkimas knygos, kelionės – gamta

49 Elvyra Pakalniškienė, Gargždai Ekonomistė, individuali veikla, bendruomeninė veikla. Pomėgiai: kelionės, knygos

50 Vilma Papievienė, Gargždai Buhalterė, įmonės padalinio vadovė, bendruomeninė veikla.

Pomėgis – floristika

51 Gintautas Prišmontas, Venckai Ūkininkas, bendruomeninė veikla. Pomėgis – kelionės

52

Genovaitė Bagočienė, Ližiai Buhalterė, ūkininkė, bendruomeninė veikla. Pomėgis – aplinkos puoselėjimas

53

Vaidotas Vaitkus, Gargždai Inžinierius-mechanikas, technikos skyriaus koordinatorius, bendrijos pirmininko pavaduotojas.

Pomėgiai – žiemos sportas, dviračiai

54

Roma Ruikienė, Trušeliai Buhalterė, bendruomeninė veikla.

Pomėgiai: kalnų slidinėjimas, sportas

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Savivaldoje reikia pokyčių: mes išdrįsime juos daryti Atkelta iš 7 psl.

Kadangi vaikai beveik visi užauginti, namas šeimai pastatytas, atėjo laikas politikai. Ne tik suktis versle, bet dalyvauti ir visuomeniniame gyvenime. Rinkimuose dalyvausiu jau antrą kartą. Kai pasiklausau dabartinių Tarybos posėdžių vaizdo transliacijų, darosi liūdna: akivaizdi nekompetencija spręsti gyventojams rūpimus klausimus. Jei žmonės manimi pasitikės ir išrinks, džiaugsiuosi galėdamas pasitelkti ilgametę patirtį versle ir operatyviai spręsti jų problemas, o ne atidėlioti metai iš metų. Gyvenime vadovaujuosi posakiu, jog lazda turi du galus, tad šia filosofija remsiuosi ir būdamas Tarybos nariu. Niekada nedarysiu kitam to, ko nenoriu, kad man darytų.“

6. Rima LEONAUSKIENĖ

6. Rima LEONAUSKIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė: „Galiu prisidėti formuojant ir koordinuojant visuomenės sveikatos politiką savivaldybės teritorijoje. Tikslas, kad būtų efektyvi, kokybiška ir ekonomiškai pagrįsta asmens sveikatos priežiūra, geriatrija, sveikos gyvensenos ugdymas, ambulatorinės slaugos plėtra, geras ambulatorinių paslaugų prieinamumas gyventojams, ambulatorinių paslaugų plėtra naujai apgyvendintoje savivaldybės teritorijoje. Taip pat prisidėti kuriant saugesnę socialinę aplinką, kompleksinių paslaugų šeimai sistemą.

Formuojant šiuolaikinį vertybinį požiūrį į sveikatą ir socialinį sveikatos santykių teisumą yra labai svarbus ir politinis palaikymas. Žmogus yra priklausomas nuo aplinkos. Ne veltui sakoma: ,,Vienas lauke – ne karys“. Tikiuosi, kad būsiu išrinkta per Savivaldos rinkimus ir galėsiu prisidėti prie Klaipėdos rajono gyventojų sveikatos gerinimo ne tik paskaitomis, motyvaciniais pokalbiais ar konsultacijomis – ką darau ir dabar, bet ir savo iškeltus tikslus įgyvendinti išrinktoje Taryboje, kurioje, manau, bus bendraminčių.

Skatindami ir remdami sveikos gyvensenos programas, mažinsime gyventojų priklausomybę nuo farmacijos pramonės. Gerinsime ankstyvos ligų diagnostikos, ligų prevencijos priemones. Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje yra neefektyvi ir brangi, nes dirbama su pasekmėmis, o ne priežastimis.

Užtikrinsime, kad kiekvieno socialiai drausto piliečio sveikata ne rečiau kas 5 metai būtų patikrinama profilaktiškai, atliekant būtinus laboratorinius tyrimus.“ 7. Genovaitė SKROBLIENĖ, ūkininkė: „Kretingalės seniūnijoje, Peskojų kaime, su vyru ūkininkaujame jau 25 metus. Verčiamės gyvulininkyste, vystome pieno ūkį, turime 100 melžiamų karvių. Užauginome du vaikus: dukra šiuo metu dirba pagal kontraktą Jungtinėse Amerikos Valstijose – laukiame jos grįžtant, o sū-

7. Genovaitė SKROBLIENĖ

nus seka mūsų pėdomis ir augina mėsinius galvijus. Jau turime ir dvi anūkėles.

Priklausome Kretingalės kaimo bendruomenei ir Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungai, dalyvaujame jų veikloje. Į Tarybos narės vietą kandidatuoju, nes, manau, būčiau naudinga priimant sprendimus žemės ūkio, kaimo bendruomenių vystymo srityse. Mano tikslas – stiprinti žemės ūkio plėtrą, išsaugoti gyvybingas kaimo ir rajono bendruomenes. Esu už aktyvų naujų darbo vietų kūrimą, ypač jauniems, socialiai pažeidžiamiems ir visiems kitiems asmenims, už darbą pagal žmogaus kompetenciją. Emigracijos mastai didžiuliai, todėl reikia emigraciją stabdančios programos, kuri atgaivintų kaimus, rajoną. Ieškosime galimybių sudaryti tokias sąlygas, kad žmonės ne išvažiuotų, o grįžtų, rajone kurtųsi, gyventų ir dirbtų. Labai svarbu, kad žmogus matytų savo ateitį Tėvynėje, suvoktų kasdienio darbo prasmę ir rastų laiko tuo pasidžiaugti!“

8. Dalius ŽILINSKAS

8. Dalius ŽILINSKAS, projektinės veiklos konsultantas: „Purmaliuose gyvenu tik ketverius metus. Tačiau esu šio krašto žmogus, pats mokiausi Plungėje, tik vėliau gyvenimas buvo nubloškęs į sostinę, kur sutikau savo žmoną, o dabar visa gausi šeima – su keturiais vaikais – esame įsikūrę rajone.

Užsiimu konsultavimo verslu, daugiausia konsultuoju kaimo bendruomenes dėl projektinės veiklos, Europos Sąjungos finansavimo gavimo. Todėl Klaipėdos rajono kaimo bendruomenės man taip pat gerai pažįstamos, teko konsultuoti, bendradarbiauti. Į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą įstojau pernai vasarą. Tuomet dirbau Žemės ūkio ministerijoje, kuravau projektinį valdymą, plėtros projektus ir pan. Žemės ūkio ministro pareigas tada ėjo B. Markauskas.

Tai žmogus, vertas pagarbos, man jo požiūris į valstybę, žmones labai artimas.

Tad nusprendžiau pradėti politinę veiklą ir prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus ministerijoje. Dirbdamas patarėju pamačiau, kas iš tiesų dedasi šalyje, kokios gijos ir sąsajos ką sieja, kas mus valdo. Iš ministerijos išėjau truputį anksčiau nei pasitraukė B. Markauskas. Siekiu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario mandato, nes nebegaliu tik stebėti, kas vyksta. Man apmaudu, kad netekome daug draugų, kurių didžioji dalis emigracijoje, man apmaudu dėl sąlygų,

kokiose auga vaikai ir pan. Reikia imtis iniciatyvos keisti situaciją. Kada, jei ne dabar, ir kas, jei ne mes.

Kiekvienas žinome, ką reiškia gauti kokią nors pažymą iš savivaldybės. Nepaisant to, kad seniai turi veikti vieno langelio principas, žmogus siuntinėjamas nuo Einošiaus pas Keipošių. Biurokratija smukdo pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, valstybės tarnautojais. Imkime pavyzdį iš Estijos, kuri šioje srityje gerokai mus lenkia. Daug paslaugų galima teikti internetinėje platformoje.

Didžioji dalis rajono problemų turi būti sprendžiama valstybės lygmeniu. Dėl to labai svarbus glaudus bendradarbiavimas (ne lobistine prasme!) su Vyriausybe, Seimu.

Klaipėdos rajone yra idealios sąlygos gyvenimui, tereikia išnaudoti galimybes ir racionaliai skirstyti lėšas.“

tymą, aktyviau bendradarbiausi su verslo sektoriumi.

Planas prie stoties pastatyti daugiafunkcį centrą geras, tačiau ledo arenos tikrai nereikia. Gargždai visoje Lietuvoje identifikuojami kaip futbolo miestas, čia daugybė vaikų lanko būtent futbolą, tad siūlau tiesiog atliepti visuomenės poreikius ir neišradinėti dviračio. Jei čia būtų gimęs ir augęs D. Kasparaitis, gal ir reikėtų, bet pas mus juk auga jaunieji narbekovai. Tad gerinkime sąlygas jauniesiems futbolininkams.“

10. Raimundas BIVAINIS

9. Vytautas GLIOŽERIS

9. Vytautas GLIOŽERIS, ūkininkas: „Dauparų-Kvietinių seniūnijoje, Gribžinių kaime, ūkininkauju jau nuo 2010 m. Ūkininkavimo gyslelę paveldėjau iš tėčio, kuris daugeliui gerai žinomas ūkininkas.

Auginame mėsinius broilerius, esu įregistravęs cechą. Produkciją išvežioju po visas turgavietes ir pats pardavinėju.

Draugų paragintas jau antrą kartą dalyvauju rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Su žmona Tatjana auginame du vaikus. Tad man svarbu, kokios rajono švietimo perspektyvos, aktualios socialinės, ekonominės problemos. Žinoma, gerai žinau ir ūkininkų situaciją.

Paradoksas, kad pusę klaipėdiškių nori persikraustyti į Gargždus, nes čia ir ramiau, ir dažniausiai greičiau įmanoma darbovietę pasiekti. Juk iš vieno Klaipėdos galo nuvažiuoti į kitą kartais užtrunki ilgiau nei iš Gargždų atvykti į uostamiestį.

Problema ta, kad Gargžduose nepakankamai sparčiai vystomos teritorijos: pramonės zona, gyvenamieji plotai. Reikėtų greičiau reaguoti į gyventojų poreikius ir labiau investuoti į pramonės zonos išvys-

10. Raimundas BIVAINIS, Slengių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų „Svajonių kranto gyvenvietė“ bendrijos pirmininkas, Klipščių-Žaliakelio bendruomenės valdybos narys: „Slengiuose su šeima gyvenu jau 8 metus. Persikraustėme iš Klaipėdos, nes norėjome turėti savo kiemą, sodą, auginti daržoves ir džiaugtis ramybe gamtos prieglobstyje. Kadangi be visuomeninių pareigų dirbu UAB „Phillip Morris Lietuva“, tai Slengiai mums strategiškai patogi vieta. Tačiau šis priemiestinis rajonas yra nepelnytai pamirštas Klaipėdos rajono savivaldybės. Čia daug neišspręstų infrastruktūros klausimų, kuriuos lėmė chaotiškas teritorijos planavimas. Dėl to yra žmonių, norinčių prisijungti prie uostamiesčio, aš šiai minčiai nepritariu.

Noriu likti rajono gyventojas, tačiau svarbu atsižvelgti į gyventojų poreikius, lėšas skirstyti proporcingai tiek rajono centrui Gargždams, tiek kitoms gyvenvietėms.

Turi būti aiški tvarka, kad finansavimo nelemtų asmeniniai interesai.

Pats esu nepartinis kandidatas, tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – man artimiausia. Yra sveikintinų jų sprendimų, yra ir koreguotinų. Tačiau kas nedirba, tas neklysta. Gerai, kad bent jau bandoma kažką daryti, nes taip, kaip iki šiol buvo tvarkomasi sveikatos apsaugos, švietimo srityse, tęstis nebegalėjo.“

VERTA ŽINOTI Savivaldybių tarybų rinkimai Savivaldybių tarybų nariai renkami nariai renkami ketveriems metams. Artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 m. kovo 3 d. Savivaldybių tarybų rinkimai – vieninteliai rinkimai, kuriuose galima balsuoti tik Lietuvoje (užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoti negali).

Respublikos Prezidento rinkimai Respublikos Prezidentas renkamas penkeriems metams. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Artimiausi Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 12 d.

Rinkimai į Europos Parlamentą Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Artimiausi rinkimai į Europos Parlamentą vyks 2019 m. gegužės 26 d.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Seimo nariai renkami ketveriems metams. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Artimiausi Seimo rinkimai vyks 2020 m. spalio 11 d. Šaltinis: www.renkuosilietuva.lt

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių.

Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sudėtį negalės patekti. sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose. gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

11

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta.

Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.

Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo.

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis?

Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta.

JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“.

Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas.

Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę.

Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai.

Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama.

Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą.

Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“.

Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams.

Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma.

Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai.

Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais.

Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis.

Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus.

Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus.

Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 13 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 12 psl. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama!

Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė.

Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina?

Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame?

Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius?

Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti.

Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau.

Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa.

VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į VALDYMĄ

VALĖ MEILŪNIENĖ

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

LVŽS informacija „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: keliolika kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimvietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar tinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darKuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė menė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimiesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti lūnienė.

Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis reikia.

Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švavisada galvojau apie savo kraštą. Čia mano resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvennebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- siu savame krašte – kur žemaičiai kietai pajantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakotai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svasiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, pau pradedančiąja politike. Šeima paragino kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeibūti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami svajonę. Bet bėgant metams supratau, mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenadrąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju didatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordi- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. nuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklauso- „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. mai nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu Abu įvairiais gyvenimo periodais esame karjeristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip sunkumų, iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jopasitikės manimi ir tapsiu rajono mere, pir- kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, miausiai aplankysiu visas įstaigas ir įmones, viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. pasikalbėsiu apie jų šiandienos rūpesčius ir Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave ateities vizijas. Stengsiuosi pokalbiais ir disku- visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo sijomis, bendrai kuriamais projektais įtraukti metu devyneri, apie politiką žino daug bendruomenę į valdymą“, – savo mintimis daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo dalijosi būsimoji Molėtų merė. nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“.

Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitiki- politikė.

Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti siemo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauklis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražypadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadedantis susitaikyti, atrasti kompromi- sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų – tinkamai pasirengę sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų smulkiesiems verslininkams pagelbėsime žmonės prieidavo prie manęs ir prašyda- tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo vo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. Seimas yra toli, o jūsų mums žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Toreikia čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu

2 13

bendraujantis žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“.

Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė.

Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai.

Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai.

Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos.

Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės.

Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu.

Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems.

Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai.

Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną.

Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės.

Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais!

Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas.

Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė.

Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi!

Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu.

Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį.

Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo.

Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą.

Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“.

Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį.

Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės.

Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių.

R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime.

Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 15

Akimirkos iš LVŽS Klaipėdos rajono skyriaus gyvenimo

Klaipėdos r. savivaldybės, www.mano-gargzdai.lt, LŽVS, Broniaus Markausko archyvo nuotraukos

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Kryžiažodžio atsakymus rasite „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - Klaipėdos rajono skyrius“ „Facebook“ paskyroje

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Palaikau LR Seimo nario B. Markausko kandidatūrą į Klaipėdos rajono merus. Tai atsakingas, darbštus, plataus mąstymo žmogus. Šiuolaikinėje visuomenėje, informacinio karo fone, labai svarbu turėti tvirtą vertybinį pagrindą, netapti politinių partijų įkaitu ir marionete, kuria būtų galima manipuliuoti. B. Markauskas – tvirto būdo ir daug patirties turintis žmogus, kurio neišves iš pusiausvyros nei politiniai oponentai, nei Lietuvai, o kartu ir Klaipėdos rajonui tenkantys iššūkiai.

Kviečiu balsuoti už B. Markauską, tai tinkamiausias meras Klaipėdos rajonui.“ Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

LRS nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 36 ISSN 2538-8274 Tiražas 12 000 egz.

Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. nr. 346

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. LŽVS archyvo

nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas KARBAUSKIS: „B. Markausko patirtis ir suburta kompetentingų žmonių komanda užtikrins Klaipėdos rajono lyderiaujančias pozicijas. Valstybės mastu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pradėjo būtinas permainas, kurių įgyvendinti prieš tai nesiryžo nė vieni valdantieji. Tačiau akivaizdu, jog taip, kaip buvo iki šiol, tęstis nebegalėjo. Tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sistemos prašėsi pokyčių. Permainų stinga ir Klaipėdos rajone, kuris per ilgai tenkinasi priemiesčio šešėliu. Balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyrių, kuris turi ryžto ir drąsos įgyvendinti žmonėms palankius sprendimus.“

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Danguolė Daubarytė Tel. 8 638 14495 Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.