Už žemę ir žmogų Klaipėdos miestui, 2019 Nr. 21 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Klaipėdos miestui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 21

ISSN 2538-8274

Į visą pasaulį - iš Klaipėdos „Lietuvos aukštoji jūreivystės mokyklą vienintelė šalyje rengia Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją ir tarptautinį kvaliﬁkacijos standartą atitinkančius vadovaujančios įgulos sudėties jūrininkus: laivavedžius, laivų inžinierius mechanikus ir elektros inžinierius mechanikus“, - pasakoja profesorius Viktoras Senčila. Skaitykite 8 psl.

Savivaldybė nepažaboja savivalės Viešai prieinamų šaltinių duomenimis, šeši iš dešimties klaipėdiečių gyvena daugiabučiuose namuose. Todėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, kiemų infrastruktūros atnaujinimo klausimai yra ypač aktualūs net 60 proc. miesto gyventojų. Skaitykite 14 psl.

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Aktualijos Benamiams ir elgetoms – milijonas, socialiniams darbuotojams - ? Klaipėda – labai turtingas miestas. Jis gali skirti šimtus tūkstančių jokios pridėtinės vertės nekuriančiam šviesų festivaliui, beveik pusę milijono eurų nežinia kam reikalingai studijai „Ar reikia Klaipėdai tramvajaus?“ parengti (dažnas miestietis ir be jokių studijų pasakytų, kad jo nereikia), ir milijoną eurų – benamiams! Taip, benamiams. Už pusę milijono eurų statomas ištisas kvartalas Dubysos gatvėje, o už kitą pusę bus remontuojami jau veikiantys nakvynės namai Viršutinėje gatvėje bei Šilutės pl. Sunku pasakyti, kodėl dabartinei miesto valdžiai parūpo benamiai? Juk tai asmenys, kurių absoliuti dauguma dėl asocialaus gyvenimo būdo prarado darbus (jei juos kada nors turėjo), būstus ir šeimas. Nors sykį su jais pabendravusieji žino, kad tai visiškai keistis nenorintys asmenys, gyvenantys šia diena ir reikalaujantys, kad jais būtų rūpinamasi. Tačiau būstus turintys klaipėdiečiai – ignoruojami. BUVO MAŽIAUSIOS ALGOS Ignoruojama ir kita Klaipėdos bendruomenės dalis – socialiniai darbuotojai. Net 12 metų miesto valdžia negirdėjo šių žmonių bėdų ir už jų darbą mokėjo grašius. Klaipėdos socialiniai darbuotojai iki šiol gaudavo vienus mažiausių atlyginimų, palyginti ne tik su didžiaisiais Lietuvos miestais, bet ir mažesniais miesteliais. Lietuvoje iš viso dirba apie 4,1 tūkst. socialinių darbuotojų, iš kurių 1,2 tūkst. teikia socialinę priežiūrą šeimoms ir kurių darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto skiriamos tikslinės dotacijos. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės

skatino ir didelė neteisybė, nes tą patį darbą dirbantys, tačiau iš valstybės biudžeto algas gaunantys socialiniai darbuotojai uždirbdavo kur kas daugiau nei kolegos, finansuojami iš miesto iždo. „Kai tik mes ėmėme reikalauti lygių teisių, nes tą patį dirbantys specialistai negali gauti skirtingo dydžio algos, sulaukėme net pašaipų iš miesto valdžios. Net laikraščiai rašė, kad mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė kalbėjo, esą socialiniai darbuotojai yra labai žemos kvalifikacijos, todėl ir didinti algos jiems nėra būtinybės. Ji turbūt nežino, kad visi mes turime aukštąjį išsilavinimą, nes be jo negalėtume dirbti socialinio darbo“, - neslėpė nuoskaudos R. Martinkevičienė. NEPATINKA LIBERALAI

Dubysos gatvėje statomas ištisas kvartalas benamiams. Tai į kempingą panaši uždara erdvė su apšvietimu, betonuotais takeliais ir suoleliais poilsiui. Šiam „projektui“ skirta per 400 tūkst. eurų. Tačiau socialinių darbuotojų algų pakėlimui pinigų nerasta net 12 metų.

centro profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė ir socialinė darbuotoja Roma Martinkevičienė prieš metus kalbėjo, kad kai kurie jos kolegos išvažiavo dirbti į... Gargždus. „Tos moterys jau nebedirba Klaipėdos įstaigose, jos išvažiavo į Gargždus, nes ten gauna 150 eurų didesnį atlygį nei čia. Nekalbu apie Vilnių, kur neatskaičius mokesčių socialiniai darbuotojai uždirba 909 eurus. O algos jiems didinamos dar 50 proc.“ – pernai kalbėjo R. Martinkevičienė. Lygiai prieš metus ji skaičiavo, kad Klaipėdoje socialinio darbuotojo padėjėjos, turinčios 23-ejų metų darbo stažą, atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 399 eurai. Pačių socialinių darbuotojų alga nedaug didesnė – jos į rankas gauna 450 eurų. Klaipėdos miesto valdžia nuolat pabrėždavo, kad algoms didinti neturi pinigų. Užtat jų netrūksta benamių „gerovei“ kurti. Dar daugiau. 2016 m. ir 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybė grąžino į biudžetą po 5,3

mln. eurų, skirtų socialinėms reikmėms. Priežastis – neturėjo kur jų panaudoti! NUVERTINO DARBUOTOJUS Sausio mėnesį R. Martinkevičienė mus informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė „sugebėjo rasti“ lėšų ir vis tik padidino algas socialiniams darbuotojams. „Kol kas nenoriu nei girtis, nei džiaugtis, nes algos negavau. Ją gausime tik vasario 10 d. Kai tik ilgų ir atkaklių derybų rezultatą pamatysiu savo kišenėje, tada ir pasakysiu, kiek ta alga padidėjo“, - juokėsi R. Martinkevičienė. Tačiau aritmetiškai, uostamiesčio socialiniams darbuotojams šiemet algos turi būti padidėjusios. Iki šiol jų atlyginimai sudarė 4,95 bazinio atlyginimo dydžio, o šiemet jie turėtų siekti 6,7. Kitaip tariant, nuo 630 eurų iki 900 eurų (neatsakaičius mokesčių). Kovoti dėl didesnės algos klaipėdiečius

Nepaisant to, kad socialiniams darbuotojams algos turėtų padidėti apie 200 eurų, jos vis tiek išliks mažiausios. „Turiu galvoje mokytojus, kultūros darbuotojus“, - paaiškino R. Martinkevičienė. Ji juokiasi, kad ir to simbolinio padidėjimo nebūtų pavykę pasiekti, jei ne artėjantys rinkimai į Savivaldybių tarybas. „Be abejo, tuo buvo pasinaudota. Tačiau už liberalus tikrai nebalsuosiu. Niekada. Aš turiu savo favoritą“, - nuo politinės jėgos 20 metų stovėjusios už uostamiesčio vairo atsižegnojo R. Martinkevičienė.

Roma Martinkevičienė sako, kad tol nepatikėsianti, kad socialiniams darbuotojas pakeltos algos, kol tų pinigų neturės kišenėje. Todėl valdžios pažadus vertina atsargiai.

Atvirumas, aiškumas ir pagarba bendruomenei „Ar Klaipėdai reikia tramvajaus? Mano manymu, tikrai ne. Klaipėdos transporto mazgas turi būti ne atskirais gabalais sprendžiamas. Manau, kad tramvajus nėra jokia panacėja ir nebūtų išsigelbėjimas. Jei klaustumėte apie benamius, manyčiau, kad visi žmonės, kokie jie bebūtų, yra verti pagarbos. Jie yra mūsų piliečiai, todėl jais pasirūpinti tam tikru lygiu privalome. Kalbant apie socialinius darbuotojus taip pat raginčiau nepamiršti ir mokytojų bei darželių auklėtojų. Kodėl Vilnius ir Kaunas randa galimybių prisidėti prie jų algų, o Klaipėda – ne? Priminčiau, kad Klaipėda yra vienas turtingiausių Lietuvos miestų. Turime masę pinigų. Tačiau reikia kelti du klausimus – kaip tomis lėšomis disponuojame. O jei dalis lėšų nepanaudojama ir grąžinama, tai jau moraliai nusikalstamas dalykas. Matydamas, kokias algas gaudavo Klaipėdos socialiniai darbuotojai, sakau, kad tai apgailėtina. Tokią algą uždirbdamas žmogus ne tik negali oriai gyventi, kyla klausimas, kaip išvis už tiek galima išgyventi? Nenuostabu, kad dalis jų išvažiavo dirbti į Gargždus. Tenka bendrauti ir su savivaldybės administracijos darbuotojais. Jų atlyginimai taip pat neatitinka kompetencijos. Kol mūsų valstybėje neturėsime rinkos lygį atitinkančių atlyginimų, tol turėsime problemų.

Arvydas Vaitkus siekia, kad jo vadovaujamos valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veikla būtų maksimaliai skaidri. Tokios pačios nuostatos jis laikytųsi, jei būtų išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės meru.

Socialiniai darbuotojai yra itin jautri visuomenės dalis. Jie dirba su žmonėmis, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys ir ypatinga kompetencija. Pritariu, kad situacija tikrai buvo prasta. Laikausi tokio principo, kad turėčiau pasi-

nerti į konkrečios įmonės veiklą ir tik tuomet daryti vienokias ar kitokias išvadas. Man kartais kvepia avantiūrizmu, kai klausiama, kad jei laimėtum kokios nors įmonės vadovo konkursą, ką tu pirma padarytum? Tuomet žmonės pradeda pasakoti, ką jie veiktų, nors

toje įmonėje iki tol nėra dirbę. Esu girdėjęs daug atsiliepimų apie UAB KRATC, daug kritiškų atsiliepimų. Jei žmonės už mane balsuos, tai laimėjęs rinkimus turėsiu progą į tą įmonę pažvelgti giliau ir įsitikinti, kokios ten yra problemos. Iš žmonių girdžiu, kad ten problemų yra, ir jas reikia spręsti. Kalbama apie konkursų skaidrumą, ir išvis kaip ta įmonė gimė, kaip ji atsirado. Teisėtai ar neteisėtai. Bet tai nėra išankstinė nuomonė. Nuomonė gali atsirasti po bendravimo su įmonės darbuotojais. Rinkimuose dalyvauja keliolika įvairių žmonių gupių, bet visi turi tą patį norą ir tikslą, kad užtikrintų skaidrumą. Niekas nekalba, kad ateis audituoti, tirti, keršyti. Tikrai ne. Reikia tiesiog demokratiniu būdu išsiaiškinti, kad visuomenei nebekiltų jokių nereikalingų klausimų. Kažkas atsiuntė filmuotą medžiagą su dabartinės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių pasisakymais, kur jie išleidžia kanceliarines lėšas. Mane labai nustebino nenoras teikti ataskaitų. Po tokių sprendimų ir kyla įvairios diskusijos, kaip valdžia dirba, ar ji užtikrina veiklos skaidrumą? Kas čia blogo, jei pateiksi lėšų išlaidų ataskaitą? Toks nenoras atsiskaityti bendruomenei man yra nesuprantamas. Juolab kad nežinojimas skatina įvairias sąmokslo teorijas“.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, daug kalbama apie rinkimus, nes jų arbet nenoriu būti apkaltintas bailumu, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru radiskutuoja. Mano požiūris į tai paprasmiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad tas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar. Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. Padaryti dabar – labai gera proga. Lieprocesai nevyksta savaime. Jiems reitenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuokia geros komandos, plataus politinio ir jėgų? se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidendarbas lemia gerus rezultatus ir kalbant spaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartiapie socialinę apsaugą. mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi. Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaanksčiau buvo tik visų partijų tuščiai turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvyO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias bę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, įtakos provincijos gyventojų pajamoms. jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departamento duomenys rodo, kad per praėjusius sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimetus pareigybių skaičius valstybės tardrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seiskaičius – 8,11 proc. mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, Praėjusių metų pradžioje valstybės tarnyLVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiapsaugos ministerijoje per praėjusius memizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. mą pradėti patiems nuo savęs? Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones.

LVŽS informacija nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfi denciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės

lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Apie galimus pereinamojo laikotarpio Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ vair „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutarsiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Iš Klaipėdos –

Aukštasis mokslas Mažai kas žino, kad praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdos uostą atplaukusio didžiausio laivo istorijoje „MSC Ingy“ įgula treniruotes įvesti šį laivą į mūsų uostą vykdė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) navigaciniame elektroniniame treniruoklyje. Šis treniruoklis leidžia virtualiai ir tiksliai atkartoti laivo valdymo galimybes.Priminsime, kad minėtasis konteinervežis priskiriamas ULCV („Ultra Large Container Vessel“) klasės laivams, jo ilgis - 400 m, tai atitinka keturias futbolo aikštes, o plotis – 59 m. UNIKALUS TRENIRUOKLIS Bandymai vyko kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos locmanais bei laivybos kompanijos MSC laivų kapitonais. Šio treniruoklio unikalumas yra tai, kad jame detaliai sumodeliuotas būtent Klaipėdos uostas, sakė LAJM direktorius prof. Viktoras Senčila. „Turime ir kitų uostų vizualizacijas, tačiau Klaipėdos uostą kūrėme patys kartu su programinę įrangą kūrusios įmonės specialistais. Mūsų žmonės plaukė ir tam tikruose taškuose tiksliai pagal koordinates tam tikru rakursu darydavo nuotraukas, dirbo su uosto elektroniniu jūrlapiu. Iki tol Klaipėdos uosto neturėjome. Mūsų studentai galėdavo treniruotis plaukdami Hamburgo, Roterdamo ar Niujorko uostuose, tik ne savo uoste“, - šypsojosi profesorius. Jis taip pat pridūrė, kad treniruoklyje galima ne tik keisti orų sąlygas, gylius, vandens sroves, bet ir „statyti“ naujas prieplaukas,

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila.

modernizuoti uostą. Keičiantis uosto akvatorijai, keičiasi kanalų hidrodinamika, plaukimo sąlygos. NUO LOCMANŲ, IKI KAPITONŲ Pasak V. Senčilos, ruošiantis priimti didelį ar specializuotą laivą, daromos kompleksinės treniruotės. „Pirmiausia yra apmokomi įgulos nariai. Paprastai tai būna kapitonas ir vyr. kapitono padėjėjas. Mūsų treniruoklyje buvo apmokytos dujų saugyklos „Independence“ ir bunkeruojančių dujovežių įgulos. Be įgulų narių, mokymuose dalyvauja ir mūsų uosto locmanai, kurie laivui įplaukiant į uostą paprastai būna tiltelyje. Taip pat laivų eismo tarnybos darbuotojai, vilkikų, kurie buksyruoja laivus, kapitonai ir šturmanai. Juk dideliam laivui plaukiant uoste, jam padeda keturi vilkikai. Kaip jie patempia laivą, taip jis ir sukasi. Kai treniruojami specialistai, jiems

yra sudaromi įvairiausi scenarijai: kintamos orų sąlygos, laivo įrangos gedimai ir pan.“, treniruoklio subtilybes apibūdino V. Senčila. Visi laivai skirtingi, o treniruoklyje naudojami matematiniai laivų modeliai leidžia numatyti ir išbandyti jų realų elgesį, išmokti juos valdyti, pasirinkti saugų greiti. Kai laivo greitis per didelis, užnešamas laivagalis, jei greitis per mažas, prastėja laivo valdomumas. Labai įdomu, kad treniruoklis leidžia net įvertinti praplaukiančių laivų įtaką prie krantinių stovinčių laivų lynų įtempimo jėgoms. Didelis laivas išstumia didelį kiekį vandens, todėl vandenyje keičiasi slėgiai. Dėl to gali susidaryti tokia tempimo jėga, kuri gali nuplėšti kitą laivą nuo krantinės. MOKOSI IR MECHANIKAI, IR UOSTININKAI Unikalų treniruoklių kompleksą LAJM kūrė

virš penkiolikos metų nuolat modernizuojant. Virtualaus laivo valdymo kompleksą sudaro du navigaciniai treniruokliai su šešiais ir dvylika laivo valdymo tilteliais, globalinio jūrinio radijo ryšio, mašinų skyriaus, krovinių apdorojimo treniruoklių kompleksas. Vienu metu jį gali vesti 36 skirtingų specialybių studentai, o su programa vienu metu gali susipažinti net 60 studentų. Būdami prie kompiuterių, studentai gali jausti taip, tarsi plauktų viename rajone tikrais atskirais laivais. „Būna, kad per virtualią audrą kai kurie studentai rankomis stengiasi į ką nors įsitverti. Nes treniruoklis sukelia supimo iliuziją. Todėl visai nereikia linguojančių grindų, nes vestibiuliariniam aparatui įtaką daro ne fizinis judesys, o regėjimas“, - aiškino V. Senčila. Be to LAJM yra du uosto operacijų treniruokliai uostininkams. Iš viso dvylikos modernių ir sudėtingų treniruoklių kompleksas išdėstytas virš 330 kvadratinių metrų plote skirtinguose kabinetuose. Į tinklą sujungti beveik 200 kompiuteriai ir du serveriai. Toks virtualaus laivo ir uosto valdymo treniruoklių kompleksas po vienu mokyklos stogu buvo pirmasis Baltijos jūros regiono šalyse ir yra gyvas įrodymas, kad Klaipėdoje ir Lietuvoje galima sukurti moderniausią aukštosios mokyklos mokymo bazę. Sukūrus Klaipėdos uosto vizualizaciją, nuo 2012 m. kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto kompanijomis esame atlikę daugybę taikomųjų tyrimų. Esame imitavę ir tyrinėję ir dvipusį laivų eismą, ir akvatorijos modernizavimo, išbandę ir kitokius scenarijus“, - pasakojo V. Senčila. TARPTAUTINIO LYGIO MOKYKLA

Navigaciniame treniruoklyje jautiesi lyg tikro laivo kapitono tiltelyje.

LAJM vienintelė šalyje rengia Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją ir tarptautinį kvalifikacijos standartą atitinkančius vadovaujančios įgulos sudėties jūrininkus: laivavedžius, laivų inžinierius mechanikus ir elektros inžinierius mechanikus. Taip pat rengiami specialistai ir jūrų uosto bei susijusioms su šia veikla įmonėms: laivų agentai, krovinio ekspeditoriai, stividoriai, finansininkai, jūrų transporto logistikos technologai.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

– į visą pasaulį Nepaisant puikios mokymo bazės, dėl šalies demografinės situacijos iškyla ir studentų mažėjimo iššūkis. „Jūreivystės mokykloje didesnę dalį studentų sudaro klaipėdiečiai. Tačiau atvažiuoja studijuoti ir iš kitų miestų. Gaila, tačiau studentų Klaipėdoje mažėja. Šiuo metu visame mieste visose aukštosiose mokyklose studijuoja apie 8500 studentų. Tai ir universitete, ir kolegijose, ir dailės bei muzikos akademijų padaliniuose. Kai prieš keletą metų vien Klaipėdos universitetas turėjo 11000 studentų“, - skaičiavo profesorius. Jis pozityviai vertino miesto pastangas prisivilioti ir Klaipėdoje įkurti Kadetų mokyklą. „Mūsų mokyklos atstovai dalyvavo kuriant Kadetų mokyklos statutą. Gerai, kad nuspręsta ją steigti Klaipėdoje. Tačiau ji viena negali pritraukti gyventojų į Klaipėdą. Ji gali tik būti, kaip vienas iš traukos taškų. Paprastas pavyzdys. Daugelis gimnazijų kasmet vidutiniškai išleidžia apie 50-60 abiturientų. Į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą kasmet įstoja 200 pirmakursių. Kita vertus, ne visi ir Kadetų mokyklą baigę absolventai stos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Bet vis tiek gerai tai, kad Kadetų mokykla prisidės ugdant neabejingumą jūrai, kuriant naują visuomenės sluoksnį, susijusį su jūreivyste“, - svarstė V. Senčila. LIETUVOS JŪRŲ AKADEMIJA LAJM pavadinimas anglų kalba - Lithuanian Maritime Academy. Toks jis yra lengvai identifikuojamas visame pasaulyje. LAJM yra aukštoji mokykla, rengianti specialistus pagal profesinio bakalauro programas, dėl ko absolventai neturi jokių apribojimų karjeros augimui. Pagrindinių Jūrų laivavedybos ir Energetinių įrenginių eksploatavimo programų studijų trukmė - ketveri metai. Tai vienintelė aukštoji mokykla, kurioje studijos trunka tiek laiko, nes technologinėms programoms universitetuose paprastai skirta 3,5 metų. Nes LAJM turi laikytis Tarptautinės konven-

2018 m. 400 metrų ilgio laivu „MSC Ingy“ atplaukusio konteinervežio įgula vesti laivą Klaipėdos kanalu mokėsi LAJM navigaciniame treniruoklyje.

cijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo reikalavimų, o studentų gaunami diplomai pripažįstami visame pasaulyje. ĮVEIKTAS DIDŽIAUSIAS VANDENYNAS Prieš penkiolika metų, 2004-aisiais, LAJM baigė klaipėdietis Mindaugas Bastakis (jūrinė kvalifikacija - kapitonas, pareigos - vyresnysis kapitono padėjėjas). Šiuo metu jis dirba vienoje iš didžiausių Vokietijos laivybos kompanijų. Plaukioja šiuolaikiniais naujos kartos

konteinerius gabenančiais laivais – konteinervežiais, kurių ilgiai viršija 300 metrų. Išnaršė beveik visus vandenynus, išskyrus Arkties, daug kartų apiplaukė aplink pasaulį. Aptarnaujamos jūrinės krovinio gabenimo linijos tokios kaip: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Singapūras, Pietų Korėja, Japonija, Vokietija, Olandija, Didžioji Britanija ir daugelis kitų šalių, aplankyti didžiausi pasaulio uostai. „Ilgiausiai per vandenyną teko plaukti mėnesį, iš Ekvadoro į Kiniją. Gabenome daug tuščių konteinerių, todėl teko plaukti lėtai, 1112 mazgų greičiu, vadinamuoju „eko greičiu“.

Nors paprastai plaukiame 20-25 mazgų greičiu. Tačiau nuobodžiauti nebuvo kada, navigacinis budėjimas užima tik dalį darbo, taip pat daug laiko tenka skirti administraciniams darbams. Laivas - tai didelis ir sudėtingas fabrikas, tik judantis“, - prisipažino klaipėdietis. Ramųjį vandenyną jam teko įveikti ne vieną kartą. „Šis vandenynas anaiptol nėra ramus, bet atvirkščiai - pakankamai audringas. Paskutinį reisą plaukėme iš Šanchajaus į Panamos kanalą, tačiau teko pakeisti pradinį maršrutą, bet plaukti pro pietinę Japonijos dalį, kadangi reikėjo išvengti audros, kuri tuo metu buvo šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje netoli Japonijos krantų. Atstumas pailgėjo 400 jūrmylių, tačiau turėjome galimybę vandenyne manevruoti ir išvengti audros. Vandenynas ir be vėjo siūbuoja, kartais jo bangavimas siekia net 12 metrų aukštį. Mūsų laivui 5 metrai – nieko baisaus. Praeiname, kaip su tanku pro bangą. Bet jei 8-10 metrų, reikia būti atsargiems. Gali nukentėti ir laivas, ir krovinys. Jeigu leidžia galimybės, reikia vengti audrų“, - pažymi M. Bastakis. PIRATAI NEPUOLA

Klaipėdoje jūrų kapitono kvalifikaciją įgijęs Mindaugas Bastakis plaukioja didžiausias pasaulio konteinervežiais.

Ne kartą jam yra tekę plaukti pro Adeno įlanką, kuri garsėja piratų išpuoliais. Tačiau tokiam milžiniškam laivui piratų valtelės nėra pavojingos. „Eidami pro šią zoną turime gavę leidimą plaukti maksimaliu greičiu – 26 mazgų greičiu. Be to, aukšti bortai. Dėl tų priežasčių konteinerinių ir ro-ro laivų piratai nepuldinėja. Nors užpuolikų valtys ir greitesnės, jos gali pasiekti ir 35 mazgus, bet reikia įvertinti ir bangavimą, farvaterinės srovės poveikį, todėl mūsų laivo vytis nesiryžta. Be to, yra ir kitų galimybių saugiai praplaukti Adeno įlanką: galima samdyti fizinę apsaugą, galima plaukti karavanu pro saugų koridorių, kuriame budi kariniai tarptautinių pajėgų laivai. Tos priemonės davė rezultatų, incidentų sumažėjo“, - konstatuoja kapitonas.

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei. NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus. Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 11 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 10 psl. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė. Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius? Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa. VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į VALDYMĄ

VALĖ MEILŪNIENĖ

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: keliolika kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimvietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar tinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darKuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė menė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimiesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti lūnienė. Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis reikia. Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švavisada galvojau apie savo kraštą. Čia mano resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvennebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- siu savame krašte – kur žemaičiai kietai pajantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakotai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svasiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, pau pradedančiąja politike. Šeima paragino kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeibūti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami svajonę. Bet bėgant metams supratau, mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenadrąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju didatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordi- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. nuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklauso- „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. mai nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu Abu įvairiais gyvenimo periodais esame karjeristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip sunkumų, iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jopasitikės manimi ir tapsiu rajono mere, pir- kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, miausiai aplankysiu visas įstaigas ir įmones, viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. pasikalbėsiu apie jų šiandienos rūpesčius ir Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave ateities vizijas. Stengsiuosi pokalbiais ir disku- visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo sijomis, bendrai kuriamais projektais įtraukti metu devyneri, apie politiką žino daug bendruomenę į valdymą“, – savo mintimis daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo dalijosi būsimoji Molėtų merė. nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“. Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitiki- politikė. Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyrinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkaras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti siemo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauklis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražypadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadedantis susitaikyti, atrasti kompromi- sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų – tinkamai pasirengę sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų smulkiesiems verslininkams pagelbėsime žmonės prieidavo prie manęs ir prašyda- tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo vo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Točia į meres. Seimas yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu

bendraujantis žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savaGintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr. noriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su blemos išklausymas gali padėti išspręsti Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyvenKauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gy- susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi tojo akyse pamatau plačią šypseną bei dosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir pras- padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą rei- mingai praleidusi savo laiką. Labiausiai žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pakia branginti kiekvieną akimirką, džiaug- apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko sisėmusi geriausių emocijų, kurias man tis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiu- padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali sį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – kartais reikia tiek nedaug, kad praskaisė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi drintum dieną kitam žmogui ir, galimai, ištikti kiekvieną. padėtum išvengti nelaimės kelyje. MieVykdami į Kauno klinikas, visuomet paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! lieji, būkite matomi! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudekartu atsivežame gerą nuotaiką, linksNegalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų nį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir muosius, geruosius aktorius bei dovavisuomenės atstovų! Mano mylimame saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti nas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, mieste – Kaune – tarptautinei senjorų pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanobendruomenių atstovai, geri žmonės. dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš jant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais to atsirado šauni tradicija – kiekvienais avarijų priežasčių – prastas matomumas. vaikučiais, nors trumpam pavyksta prametais lankytis senelių namuose. Tai Deja, dalis gyventojų gyvena nepriteskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką neįkainojama patirtis. Bendraudama su kliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, vivyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atsuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais pro- švaitas – tai būtina saugumo priemonė. įdomiausių žinių, kurių nei istorijos va-

dovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 13

Streikavusius pedagogus Klaipėdos valdžia pamiršo enos normų, būtų mokamas 30 proc. priedas prie sausio mėnesio atlyginimo. Tačiau kurių mokyklų vadovai tai atsisako daryti. Koks motyvas? Nemokėsiu, ir viskas. Be motyvo. Įsivaizduoja, kad ugdymo įstaiga yra jų UAB‘as, ką norių, tą darau“, - sakė L. Juknienė. Ji prisipažino streikavusi iki pat paskutinės dienos. Dėl to negavo vieno mėnesio algos. Užtat dabar tenka gyventi iš santaupų, kurios buvo atidėtos juodai dienai. „Vieno mėnesio atlyginimo taip ir negavau. Tačiau prieš Kalėdas mūsų „Žemynos“ gimnazijos direktorė sumokėjo premijas už visus metus, nes turėjo sutaupytų lėšų. Ada gavau mažą sumelę. Be to, septynias dienas buvo galima intensyvinti kursą grįžus po streiko, už ką mokėjo 30 proc. priedą. Tačiau taip pasielgė tik kelios mokyklos“, - sakė pedagogė.

Aktualijos Už savo teises kovoję ir su aukščiausia šalies valdžia bendrą kalbą radę Klaipėdos mokytojai sulaukė niukso iš savų. Miesto valdžiai niekaip nepavyksta rasti sprendimo, kokiu būdu sumokėti pedagogams už nedirbtas dienas. Patys pedagogai sutinka dirbti daugiau ir ilgiau, kad moksleiviai neatsiliktų nuo programos. Tačiau už tai jiems turėtų būti sumokėta papildomai. Tiesa, ne visų mokyklų direktoriai sutinka tai daryti. Užtat Klaipėdos miesto vadovai įrodinėja, kad pinigai bus sumokėti. Pedagogai tvirtina priešingai, be to, esą labiausiai pagalius į ratus kaišioja mokyklų direktoriai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tokias kalbas vadina „bobučių pasakomis“.

AUKLĖTOJAI - PAMIRŠTI Iš didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėdos pedagogai aktyviausiai palaikė kolegas. Streikavo apie 1300 mokytojų, dirbančių 33 ugdymo įstaigose.

UŽ DARBĄ BUS SUMOKĖTA Pasak J. Simonavičiūtės, mokytojams, organizuojant papildomas ugdymo veiklas, konsultacijas ir pan., už darbą bus apmokama nustatyta tvarka naudojant turimus biudžeto asignavimus. Tik už streikuotas dienas niekas nežadėjo mokėti ir nemokės. „Profsąjungos nekėlė šito klausimo, kad būtų mokama už streiko dienas. Streikas nėra pasibaigęs, jis tėra sustabdytas. Reikalavimai (dėl algų) yra (adresuoti) Vyriausybei. Kada (profsąjungos) derėsis dėl tolimesnių galimų apmokėjimų ir panašiai, galbūt jie kels tą klausimą. Jei susitars, turės būti Vyriausybės nutarimas, kad streikavusiems mokytojams už streiko dienas bus apmokėta. Jeigu mokytojai daugiau dirba, daugiau ir turi būti mokama“, - sakė mero pavaduotoja. Ji taip pat paneigė profsąjungos atstovų kaltinimus, esą Klaipėdos savivaldybė neketina mokėti algų. Pasak J. Simonavičiūtė, algas moka ne savivaldybė, o mokyklos, kurioms vadovauja direktoriai. „Keliamas klausimas dėl kurso intensyvinimo. Šiuo metu santykiai yra tarp mokytojo ir mokyklos direktoriaus, jie yra pasirašytų sutarčių šalys. Už kurso intensyvinimą turės mokėti pačios mokyklos. Savivaldybė aiškiai davė suprasti, kad už intensyvinimą, kai jis bus atliktas, bus moka-

Gimnazijos mokytoja Laima Juknienė.

ma. Tik mokyklos turėtų susidaryti planelius, per kiek laiko tą intensyvų kursą baigti. Per vieną dieną juk nepavyks. Tuomet bus nustatyta tvarka ir kiekvieną mėnesį bus mokytojams sumokėta. Direktoriai, sakote, atsisako mokėti? Nesąmonė. Čia jau jums kažkokia viena bobutė pasakė“, - juokėsi J. Simonavičiūtė. Ji priminė, kad tos lėšos, kurios buvo skirtos mokytojų atlyginimams, ir 2018 m. nebuvo panaudotos, bus grąžinamos į valstybės biudžetą. Jei profsąjungos su Vyriausybe susitars mokėti už streiko dienas, tai Vyriausybė priims nutarimą ir skirs lėšų tam nutarimui vykdyti.

mo ministro pareigas Rokas Masiulis siuntė raštą savivaldybei, kuriame klausė, kokių priemonių bus imtasi, kad kursas būtų įsisavintas. Ministras liepė likviduoti ugdymo spragas iki mokslo metų pabaigos. „Tai reiškia, kad teks intensyvinti mokymosi tempą, kad mes įsisavintume praleistas temas. O už tai turėtų būti papildomai apmokama, kaip už konsultacijas. Tačiau kai kurių mokyklų vadovai nelaiko papildomomis konsultacijomis, kai vienoje pamokoje norima dvi ar daugiau temų sujungti. Tačiau tai yra papildomas darbas, nes tenka perplanuoti darbo krūvį, tempą, mokymo metodus, perplanuoji užduotis. Bet vadovai tvirtina, kad jūs nieko papildomo nedirbate ir mes už tai nemokėsime. Savivaldybė mums, mokytojams, kol kas savo pozicijos nepareiškė“, - apgailestavo pedagogė. Ji pasidžiaugė, kad ir Klaipėdoje yra mokyklų vadovų, kurie supranta streikuojančiuosius. „Kai kuriose mokyklose jau anksčiau buvo sutarta, kad už kurso intensyvinimą ar kelias papildomas konsultacijas, nepažeidžiant higi-

Dainius Kepenis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys:

KLAIPĖDIEČIUS SKRIAUDŽIA LABIAUSIAI

Ikimokyklinės įstaigos pedagogė Aušra Zarambienė.

Klaipėdos pedagogų profesinės sąjungos vadovė Laima Juknienė mūsų leidiniui sakė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ne pirmą kartą nenori mokėti streikavusiems mokytojams. „Prisimenu 2008 m., kai atsistatydino ministrė Roma Žakaitienė ir atėjo Algirdas Monkevičius jis taip pat darė daug žygių, kad Klaipėdos mokytojams būtų sumėtos kompensacijos už ugdymo proceso suintensyvinimą. Labiausiai tam priešinosi savivaldybės Finansų departamento direktorė Aldona Špučienė“, - sakė L. Juknienė. Ji pakartojo, kad laikinai ėjęs švieti-

Tačiau sunkiausia darželių darbuotojų situacija. Ten streikavo ir techninis personalas, kurie gauna minimalią algą... Viename iš Klaipėdos darželių dirbanti Aušra Zarambienė patvirtino, kad už gruodžio mėnesį, kada ir vyko streikas, algos negavo. „Už streiko dienas nieko negavome ir, ko gero, nieko negausime. Mokytojams ketinama suintensyvinti ugdymo procesą. Ikimokyklinėse įstaigose tos ugdymo programos leidžia sau neintensyvinti. Tai situacija tokia: už gruodį nesumokėjo nieko, sutaupytos lėšos biudžete taip ir liko. O dėl papildomo apmokėjimo net ir nėra kalbos. Nebent, gal, kada nors išskirs iš profsąjungos fondo, o savivaldybė – nieko“, - sakė A. Zarambienė. Iš didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėdos pedagogai aktyviausiai palaikė kolegas. Streikavo apie 1300 mokytojų, dirbančių 33 ugdymo įstaigose, kurias lanko beveik 14 tūkst. vaikų. Iš viso Klaipėdos ugdymo įstaigose mokosi apie 19 tūkst. moksleivių. Tarp streikuojančių Klaipėdos mokyklų buvo keturi vaikų darželiai ir vaikų muzikos mokykla, šešios iš 12 gimnazijų, 14 iš 17 progimnazijų. Streiką sustabdė ir į mokyklas didžioji dalis mokytojų grįžo savaitę ar dvi prieš Kalėdas.

Seimo narys Dainius Kepenis.

„Suprantu tiek mokytojus, tiek ikimokyklinio ugdymo pedagogus. Švietimo reforma buvo būtina. Nes, nepaisant to, kad didžiuosiuose Lie-

tuvos miestuose mokinių daugėja, rajonuose ir kaimo vietovėse mokinių skaičius mažėja. Didžiausia klaida buvo padaryta ta, jog nebuvo pakankamai įsiklausoma į mokytojų balsą, nors prieš mokslo metus Klaipėdoje ir organizavau susitikimą tarp mokyklų vadovų ir ministerijos darbuotojų, o streiko metu atviram pokalbiui sukviečiau streikuojančius mokytojus. Pritariu laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas ėjusiam Rokui Masiuliui, jog Klaipėdos miesto savivaldybė privalo rasti finansinių galimybių sumokėti streikavusiems mokytojams. Kalbų neužtenka, miesto šeimininkai negali ir toliau badyti pirštais į ministeriją ar į mokytojus, užuot parodžius pavyzdį, kaip miestas galėtų prisidėti prie mokytojų gerovės.“

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Sutapimas. Smarve miesto valdžia susirūpino tik prieš rinkimus

Aktualijos

Dabartinė Klaipėdos valdžia, 20 metų trypčiojusi vietoje, sukruto tik prieš pat rinkimus. Ilgus metus ignoravus smarvę pietinėje miesto dalyje, čia gyvenančių klaipėdiečių kokybe susirūpinta tik dabar. Sausio mėnesį Klaipėdos mieto savivaldybė pranešė, kad ji toliau ragina teisėsaugos institucijas principingiau spręsti oro taršos bei nemalonių kvapų problemą ir skundžia Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl kvapų pietinėje miesto dalyje. Prokuratūra argumentavo, kad kvapų problema paliekama spręsti pagal Vyriausybės sudarytos komisijos planą bei rekomendacijas. Savivaldybės skunde nurodoma, kad prokuratūros nutarimas nėra pakankamai argumentuotas bei priimtas neištyrus institucijų veiksmų nustačius pažeidimus, susijusius su nemalonių kvapų problema, nepakankamai išanalizavus teisinį reglamentavimą. Į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo dar praėjusių metų rugsėjo pradžioje savivaldybės vardu kreipėsi miesto meras Vytautas Grubliauskas. Kreiptis į prokuratūrą buvo apsispręsta padidėjus kvapų sklaidai pietinėje miesto dalyje bei nesant operatyvių ir adekvačių pokyčių, taip pat vertinant tuometinius prokuratūros veiksmus dėl oro taršos šiaurinėje miesto dalyje. Po kelių savaičių panašų kreipimąsi pateikė ir pietinės miesto dalies gyventojai. Prokuratūra abu prašymus tyrė kartu ir gruodį priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones. Išanalizavus jame išdėstytus motyvus, šis nutarimas ir buvo apskųstas. Demonstruodamas susirūpinimą pietinių kvartalų gyvenimo kokybe meras pirmą kartą per dvi kadencijas rado laiko nuvykti pabendrauti su nuo smarvės kenčiančiais klaipėdiečiais. Spėjama, kad pagrindiniai taršos skleidėjai – keturios bendrovės, tarp jų ir atliekų pūdymo cechas bei sąvartynas. Be UAB „Branda LT“ minėtoje teritorijoje veikia ir AB „Klaipėdos vanduo“ valymo

Pietiniuose Klaipėdos miesto rajonuose gyvenantys žmonės jau 20 metų skundžiasi smarve, sklindančia iš Dumpių.

įrenginiai, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdomas buitinių atliekų sąvartynas, AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai. KALTININKĖS – IR MIESTO ĮMONĖS Didžiausią juoką šioje istorijoje kelia tai, kad net du iš keturių ūkio subjektų yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės – AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Pirmosios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas – mero pa-

vaduotojas Artūras Šulcas, antrosios – buvęs vicemeras Vidmantas Plečkaitis. „Negi savivaldybė neturi jokių svertų, kaip paveikti savo įmones?“ – stebisi taip pat pietinėje miesto dalyje veikiančios UAB Birių krovinių terminalo direktorius Vidmantas Dambrauskas. Anot jo, negi sunku susitikti su minėtų įmonių vadovais prie stalo, paraginti spręsti problemą, o paskui reikalauti rezultatų. Bet jei smarve, kuri gyventojus kamuoja 20 metų, susirūpinta tik prieš rinkimus, tai ką tada kalbėti. Paprasčiau rodyti pirštu į uostą, atseit visos problemos kyla ten. Jis įsitikinęs, kad tikroji savivalda ir pra-

Vidmantas Dambrauskas, UAB Birių krovinių terminalo direktorius. „Pavyzdį reikėtų imti iš strateginių valstybinės reikšmės įmonių valdymo. „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro tokias valdybas, kuriose yra po tris nepriklausomus narius. Tai leidžia užtikrinti skaidrų valdymą ir vadovų kontrolę. Tuo tarpu Klaipėdos miesto įmonės tapo karalystėmis, neturinčiomis jokios juos kontroliuojančios valdžios. Niekam nepriklausom, kokybės neduodam, miestiečių pinigus tik siurbiam. Jei nėra kokybės, tai tokias įmones reikia paleisti į rinką. Per 20 metų tose įmonėse taip viskas persipynę, tiek įvairiausių interesų, kad tuos mazgus sunku ir išnarplioti“.

sideda tuomet, kai miesto vadovai atsižvelgia į miestiečių interesus ir paiso jų pageidavimų. KVAPAI NORMŲ NEVIRŠIJA? Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore, kai žmonės užuodžia kvapą, yra 1 europinis kvapo vienetas. Didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė - 8 europinių kvapo vienetų (OUE/nr’). Spalio 4 d. buvo surengtas neplaninis Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jame visų institucijų atstovai. Jame dalyvavęs Aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas informavo, kad periodiškai atliekami visų Dumpiuose esančių įmonių neplaniniai patikrinimai. Trijose iš jų patikrinimai jau pasibaigę ir pažeidimų nenustatyta. Vienoje iš jų, „Grigeo Klaipėda“, įvyko gaisras, kurio metu Dumpiuose iš rikiuotės išėjo „Grigeo Klaipėda“ biologinių nuotekų valymo įrenginiai. Į įmonės biologinius nuotekų valymo įrenginius buvo atsivežtas gyvasis dumblas, kuris padėjo atstatyti nuotekų valymo įrenginių darbą. Jis galėjo skleisti nemalonų kvapą. Tačiau kvapo ribinės koncentracijos vertė neviršijo 8 vienetų, todėl skelbti ekstremaliosios situacijos Klaipėdos mieste dėl oro taršos ir kvapo poreikio nebuvo.

Savivaldybė nepažaboja savivalės Ligita Girskienė Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo organizavimas, administratorių skyrimo ir jų kontrolės vykdymas teisės aktais yra pavestas savivaldybės administracijai. Deja, Klaipėdos miesto savivaldybė neskiria pakankamai dėmesio esamoms problemoms spręsti, netinkamai įgyvendina teisės aktų nuostatas, pasyviai vykdo kontrolę ir nesiima iniciatyvos ginti butų savininkų teisių, kurios labai dažnai yra pažeidžiamos. Man ne kartą teko matyti, kaip daugiabučių namų gyventojai tiesiog tampa namų administratorių įkaitais. Dažnai sulaukiu pagalbos šauksmo. Gyventojai skundžiasi dėl nesąžiningai dirbančių savivaldybės paskirtų daugiabučių namų administratorių, savivaliaujančių bendrijų pirmininkų. Žmonės skundžiasi dėl neaiškių, išgalvotų, nesuderintų su gyventojais mokesčių sąskaitose, kelis kartus brangiau nei rinkos kaina perkamų įvairių darbų ir paslaugų, kurios beveik vi-

DNSB „Bandužiai“ pirmininkė Ligita Girskienė.

sada perkamos iš dukterinių, tiems paties savininkams priklausančių, įmonių, administratorių atsisakymo pateikti informaciją, kurią turi teisę gauti kiekvienas buto savininkas, lėšų švaistymo ir pan. Sulaukiu nemažai nusiskundimų dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveiksnumo vykdant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių ir bendrijų valdymo organų kontrolę.

Pritardama gyventojams galiu patvirtinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skyrius, kuris yra atsakingas už daugiabučių namų administratorių valdymo organų veiklos kontrolę, iš tiesų dirba neefektyviai. Tai patvirtino ir minėtame skyriuje atlikto veiklos audito išvados. Dažnas klaipėdietis, kuriam teko kreiptis dėl netinkamai pareigas vykdančio namo administratoriaus, patvirtina, kad negavo norimos informacijos ir reikalingos pagalbos. Svarbu paminėti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nevykdo Civilinio kodekso nuostatų, kuriomis ji yra įpareigota organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo tais atvejais, kai butų savininkai nesiima patys valdyti savo turto įsteigdami bendriją ar pasirašydami jungtinės veiklos sutartį. Klaipėdiečiai, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vilniaus miesto daugiabučių namų gyventojai, yra netekę teisės pasirinkti dau-

giabutį namą administruojančią įmonę, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savaip interpretuoja teisės aktus. Vilniaus miesto savivaldybė intensyviai vykdo minėtas procedūras ir tai turėtų būti geru pavyzdžiu savo pareigų nevykdantiems Klaipėdos valdininkams. Dar paminėsiu, kad Klaipėdoje mes turim tokią situaciją, kad visi 1600 daugiabučių namų, kuriuose nėra įsteigtos bendrijos, savivaldybės administracijos sprendimu, be jokių gyventojų sprendimų, konkursų yra tiesiog padalinti administruoti trims verslininkams. Gyventojai net nėra informuoti apie galimybę kitokiu būdu valdyti savo turtą arba apie galimybę rinktis daugiabutį namą administruojančią įmonę. Niekam nėra įdomu, kad gyventojai dažnai už administravimo paslaugą moka per brangiai. Būtina nedelsiant imtis priemonių įgyvendinti teisės aktų reikalavimus ir daugiabučių namų gyventojams užtikrinti galimybę gauti kokybišką paslaugą už palankiausią kainą.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Išmetamosios dujos nuodija miestiečius Oro tarša Klaipėdos mieste praėjusiais metais judriausiose miesto gatvėse leistiną normą viršijo net kelis kartus. Rudenį Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelių fiksuotas kietųjų dalelių paros normos viršijimas tapo kasdienybe. Šie metai – ne išimtis. Jau sausio 10 d. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informavo, kad tą dieną kietųjų dalelių ore koncentracija Šilutės plente buvo 51 μg/m3. Kai vidutinė paros ribinė vertė, arba leistina norma, yra 50 μg/m3. Sausio 22 d. padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis užfiksuota jau centrinėje miesto dalyje. Pernai spalio mėnesį taršos matavimo stotelė centrinėje miesto dalyje užfiksavo 66 μg/m3 koncentraciją, o Šilutės plente – perkopė net 100 μg/m3 ribą. Kitaip tariant, tarša leistiną normą viršija du kartus. Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir autotransporto sukelta tarša. BŪTINA GATVES PLAUTI Sausuoju metų laiku vienas iš būdų momentinei taršai mažinti – gatvių plovimas. Tiesa, gyventojai skundžiasi, esą gatvės vasarą nebuvo plautos. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos duomenimis, vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) magistralinės miesto gatvės buvo plaunamos esant didelei sausrai (kai nelyja ilgiau kaip septynias dienas ir kai oro temperatūra aukštesnė nei 21 ºC). „Pažymime, kad gatvių šlavimas vykdomas šlapiuoju būdu vakuuminėmis šlavimo mašinomis vandens

Jau dvidešimt metų automobilių spūstys Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžoje kamuoja klaipėdiečius, jau dvidešimt metų aplinkinių kvartalų gyventojai verčiami kvėpuoti taršiu oru, tačiau iki šiol nesiimta jokių konkrečių žingsnių.

pagalba (sausuoju būdu valyti miesto gatves draudžia Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės). 2018 m. vasaros sezoną gatvės buvo laistomos (plaunamos) nakties metu 4-6 val.: 2018 m. birželio 1; 2; 3; 9; 10; 11 d. 2018 m. liepos 1; 2; 20; 21; 22; 27; 28; 29; 30 d. 2018 m. rugpjūčio 09; 10 d. Laistymą bei vakuuminį gatvių šlavimą pietinėje miesto dalyje nuo Sausio 15-osios iki Jūrininkų pr. atlieka UAB „Žemkasa“, o šiaurinė miesto dalyje nuo Sausio 15-osios iki Kalotės - UAB „Ecoservice Klaipėda“, - teigiama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu atsiųstame atsakyme. O ką daryti žiemą?

talų gyventojai verčiami kvėpuoti taršiu oru, tačiau iki šiol nesiimta jokių konkrečių žingsnių. „Kokios didžiausios Klaipėdos problemos? Spūstys Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžoje ir dėl jų padidėjusi oro tarša. Jei visi vieningai sutariame, kad didžiausią taršą sukelia autotransportas, ką labai aiškiai rodo taršos žemėlapis, tai ją ir spręskime. Šilutės plente pastatykime viaduką ir nebeliks nei taršos šaltinio, nei problemos. Dabar, rinkimų metu, apie tai kalba visos partijos ir komitetai. Ir teisingai daro.

REIKIA ESTAKADOS Pasak UAB Birių krovinių terminalo direktoriaus Vidmanto Dambrausko, jau 15 metų automobilių spūstys Šilutės plente kamuoja klaipėdiečius, aplinkinių kvar-

2 15 Aktualijos

Kodėl per 15 metų viadukas nepastatytas, sunku atsakyti. Reiktų klausti tų, kurie būdami tuos 15 metų miesto taryboje šios problemos neišsprendė, o dabar žada vėl. Ir aš turiu tais pažadais tikėti?“ - kalbėjo V. Dambrauskas. Jis taip pat siūlė dar vieną, papildomą sprendimą, kurkas pigesnį nei viadukas, transporto priemonių keliamai taršai mažinti. „Žinome, kad automobiliu miestą galime pravažiuoti per 20 minučių, jei patenki į spūstis, šis laikas pailgėja du kartus. Ką reikėtų daryti, kad netektų stoviniuoti prie kiekvieno šviesoforo ir deginti kurą sankryžose? Įdiegti išmaniuosius šviesoforus. Taip, jie brangūs. Bet apsispręskime, ko mes norime – švaresnės aplinkos ir taupyti žmonių sveikatą ar taupyti tuos milijonus, kuriuos išleistume įdiegę išmaniąją šviesoforų valdymo sistemą? Gal vardan to tikslo verta metus kitus pabūti ir su kuklesniu džiazo festivaliu?“, - išeitį siūlė V. Dambrauskas. PROJEKTO DAR NĖRA Panašu, kad dar kelerius metus Džiazo festivalis vyks, kaip vykęs, o klaipėdiečiams teks toliau kamuotis spūstyse. Sankryžos rekonstrukcijos projektavimo darbai pradėti tik praėjusių metų pabaigoje, o juos ketinama baigti tik šių metų pabaigoje. Atlikus transporto srautų modeliavimą estakados statybai virš Šilutės plento pasirinkta rytų–vakarų kryptis. Sankryžos rekonstrukcijos projektavimo darbai bus atlikti per 9 mėnesius ir turėtų būti baigti šių metų antroje pusėje. Projektavimo darbų vertė – 588 931,20 Eur. Tačiau tuomet vyks rangovo parinkimo procedūros. O jei nors vienas konkurso dalyvis bus nepatenkintas, jis gali pradėti bylinėtis teisme. Tuomet realių statybos darbų teks laukti ilgus metus.

Uostas ir miestas – ne varžovai, o partneriai Miestas ir uostas – du partneriai, kurie negali vienas be kito. Klaipėdos miestas nuo senų laikų suaugęs su uostu ir tarp šios sąjungos nereikėtų kalti pleištų, samprotauja inžinierius Algis Latakas. Anot jo, tarša iš uosto teritorijos gyventojus kamuoti pradėjo ne pernai. Ši problema yra tokia pat sena, kaip ir miestas. A. Latakas septyniolika metų dirbo tuomet didžiausios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) krovos įmonėje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje („Klasco“). Jis prisiminė, kad 1999-aisiais dar visų terminalų „Klasco“ šiaurinėje dalyje nebuvo, jų statyba prasidėjo įmonę privatizavus. „Buvau paskirtas vadinamojo Trąšų terminalo vadovu. Pradėjome nuo skystų trąšų, paskui statėme kupolinius sandėlius ir visus kitus. Tada stipriai vystėmės. 2006-aisiais buvau paskirtas „Klasco“ gamybos direktoriumi, taigi buvau atsakingas už visus krovos dalykus, kurie vyko ir Trąšų terminale, ir Krovos terminale, ir Jūrų perkėloje“, - prisiminė uostininkas. Jis pripažįsta, kad triukšmo, dulkių ir kvapų problema kildavo nuolat, nes įmonė veikia pačiame miesto centre. „Uostas nuo senų laikų buvo žmonėms kaip žaizda. Kai pradėjome vystyti šiaurinę dalį, statėme statines, žmonės, net nepradėjus dirbti, buvo labai nepatenkinti. Kai pastatėme kupolinius sandėlius, jie pradėjo skųstis, kad užstojome vaizdą į marias. Buvo priimtas labai skaudus įmonei finansiniu atžvilgiu sprendimas - buvo pastatyta triukšmą mažinanti sienutė

palei visą gatvę prie „Klasco“. Ji kainavo mums daugiau kaip milijoną litų. Tačiau ir ji gyventojams ėmė kliudyti – sulaukėme jų skundu, esą ir toji siena užstoja jiems vaizdą į Kuršių marias, jie nebegali matyti laivų“, - kuriozinį atvejį prisiminė A. Latakas. Jis priminė, kad Vitės kvartalo gyvenamieji namai yra labai arti uosto. Artimiausias namas nuo trąšų terminalo nutolęs apie 80 metrų. „Taršos neišvengsi, tačiau svarbiausia yra komunikacija tarp šalia veikiančios bendrovės ir gyventojų. Reikia suprasti, kad „Klasco“ nekrauna krovinių, kurių negalima krauti. Bendrovė yra gavusi visus reikiamus leidimus. Taip pat ir iš Aplinkos apsaugos agentūros. Manau, kad esant dabartinei, labai aštriai taršos problemai, kai kurių krovinių taršos normas reikia peržiūrėti ir nustatyti tokias, kad bendrovė būtų įpareigota suvaldyti problemą iki tek, kad gyventojai jos nejaustų. Tas pats pasakytina ir apie kvapus, kurie nemažiau kenkia miestiečių gyvenimo kokybei ir nuteikia juos prieš uostą. Blogiausia, kad šiuo metu tos komunikacijos tarp įmonės ir gyventojų nebėra, arba yra per mažai. Gyventojai bando

reikalauti savo teisių. Ir dėl to jie yra teisūs. Juk dulkės ant palangių neatsiranda iš bet kur. Bendrovė tvirtina, kad teršia ne ji viena, bet ir transportas, kitos pramonės įmonės, veikiančios miesto teritorijoje. Žvelgdamas į gyventojų ir uosto įmonių santykių retrospektyvą pastebiu, kad gyventojai visuomet reiškė tam tikrą nepasitenkinimą. Su juo ir man teko susidurti, kai 2000 m. pradėjome statyti skystų trąšų terminalą. Švyturio ir Malūnininkų gatvių gyventojai pamatę dygstant „bačkas“, suprato, kad jiems tai gali kelti nemalonumus. Kilo ir šioks toks konfliktas, tačiau buvo kalbamasi, buvo aiškinama. Todėl mes tą problemą, nors ir per kelerius metus, bet išsprendėme“, - senus įvykius prisiminė uostininkas. A. Latakas prisipažino, kad anuomet iš miesto ir gyventojų pusės buvo juntamas didelis spaudimas. „Nežinau, kaip yra šiandiena, nes toje bendrovėje nebedirbu, tačiau kol dirbau, patyrėme didelį spaudimą, kad reikia visam kvartalui pakeisti langus, skirti pinigų namų renovacijai, kitaip finansiškai remti bendruomenę, mano galva, tai nėra problemos sprendimas. Dulkės, triukšmas, kvapai ir kiti neigiami veiksniai turi būti suvaldyti ties uosto riba. Nereikia išleisti džino iš butelio ir nereikės jo gaudyti. Tam yra visa eilė techninių ir organizacinių priemonių. Esminis dalykas yra problemos supratimas, jos pripažinimas ir tikras noras ją likviduoti. Tačiau, kol buvo gyvas Bronislovas Lubys, jis tokiam precedentui užkirto kelią. Anot pramonininko, jei būtume pakeitę vieną langą, tektų keisti visam kvartalui, paskui gal būtų kilę ir didesnių reikalavimų. Tačiau B. Lubys tvirtai pažadėjo statyti sieneles triukšmui mažinti, nedirbti naktį, mažinti taršą, kitaip suvaldyti problemą, tačiau tik savo terito-

rijos dalyje“, - paaiškino A. Latakas. Jis atskleidė, kad „Klasco“ ir tuomet, ir dabar daug dėmesio skiria aplinkosaugai, atlieka taršos matavimus. A. Latakas mano, kad įmonė gal suklydo, kad tų rezultatų nerodė visuomenei. „Juk pasaulyje veikia daugybė terminalų, yra įvairiausių priemonių, kaip užkardyti kylančias dulkes, kvapus ir pan. Ir pernai jie daug investavo į taršos mažinimo priemones, pirko vandens patrankas, važiavo į kitus uostus, net į Roterdamą važiavo žiūrėti, domėtis, kaip ta problema sprendžiama ten“, - svarstė A. Latakas. Jis ragino atkreipti dėmesį, kad pernai kilusi taršos problema iki gyventojų reikalavimo stabdyti įmonės veiklą, nėra išspręsta. Ji tarsi meškinas miega žiemos miegu. Atšilus ir išsausėjus orams, esant didžiuliams atviriems sandėliuojamo krovinio kiekiams, vakaris vėjas problemą grąžins atgal. Todėl yra įsitikinęs, kad prie šio klausimo dar teks grįžti. Pats geriausias tarpininkas tarp uosto ir miesto probleminiais atvejais turėtų būti aktyvi, nenuolaidžiaujanti savivaldybė. „Blogiausia, kai bandoma kišti galvą į smėlį, rodyti pirštais į kitus, sakyti, kad tai ne mūsų, tai ne mes... Manau, kad ir gyventojai, ir uosto bendrovės, ir aplinkosaugininkai, ir Uosto direkcija turi dirbti išvien. Miestas turi dirbti su uostu, o uostas – su miestu. Klaipėda be uosto – neišgyventų. Uostas – didelis yra reikšmingas faktorius miesto ekonomikai ir gyventojų gerbūviui. Kad ir kaip bekalbėtų uosto oponentai, kad Klaipėda galėtų išgyventi be uosto, esą jau pramonė sustiprėjusi, jau turime Laisvąją ekonominę zoną... Bet juk ir zonos perspektyva bei patrauklumas investuotojams, yra labai didele dalimi nulemti uosto buvimu čia, mūsų uostamiestyje Klaipėdoje…“, - priminė A. Latakas.

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pietinių kvartalų gyventojai – podukros vietoje Aktualijos Kaip pastebėjo vienas iš kandidatų į Klaipėdos miesto savivaldybės merus, prieš rinkimus tampa populiaru visomis blogybėmis kaltinti uostą. Tačiau įsigilinus pastebima, kad miestas yra ne tik miesto ir visos šalies ekonominės plėtros lokomotyvas, bet ir svariai prisideda tobulinant miesto infrastruktūrą. Kitas dalykas, kam Klaipėdos miesto savivaldybė naudoja skirtas lėšas? Be to, tas pats miestas ne visuomet vykdo savo įsipareigojimus klaipėdiečiams. Dažnai lėšos skiriamos tikrai ne pirmo būtinumo objektams įrengti, o įsisenėjusios problemos atidėliojamos. TRŪKSTA PINIGŲ? Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bandužiai“ pirmininkė Ligita Girskienė prisiminė, kad sprendžiant naujų parkavimo vietų įrengimo pietinėje miesto dalyje klausimą, bendrijos nariai 2048 m. kovą buvo pasikvietę į susirinkimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną. „Pasiteiravome, ar yra galimybė įrengti stovėjimo vietas automobiliams. Pagal detalųjį Jūrininkų prospekto planą, nuo Šilutės pl. iki Vingio g. sankryžos turėtų būti įrengtos stovėjimo aikštelės. Manome, kad rekonstruojant Jūrininkų per. tuo pačiu būtų galima ir parkavimo vietų problemą išspręsti. Tačiau iš S. Budino išgirdome atsakymą, kad nėra pinigų. Tačiau aš turiu dokumentus, pasirašytus to paties S. Budino, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė 5,28 mln. eurų“, sakė L. Girskienė. NEUŽBAIGTA GATVĖ Toje pačioje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai taip pat jau 20 metų po savo namų langais turi akivaizdų dabartinės miesto valdžios negalios įrodymą – pusiau įrengtą ir neužbaigtą Taikos prospekto tęsinį nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr. Sukantieji iš Jūrininkų prospekto turi persirikiuoti į kairę, paskui, ties prekybos centru, vėl grįžti į pirmąją juostą.

Klaipėdiečiai jau 20 metų po savo namų langais turi akivaizdų dabartinės miesto valdžios negalios įrodymą – pusiau įrengtą ir neužbaigtą Taikos prospekto tęsinį nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr.

DNSB „Bandužiai“ pirmininkė Ligita Girskienė.

Būna, kad ne visi pastebi kelio ženklus ir važiuoja tiesiai, taip sukeldami avarines situacijas ir trikdydami eismą. „Baltijos investicijų grupės“ atstovas Mindaugas Vėgelė sakė, kad dėl antrosios eismo juosto likimo su miestu buvo deramasi dar iki pradedant investicijas šioje misto dalyje. Investuotojai buvo įpareigoti savo lėšomis sutvarkyti dalį eismo juostos, o likusią įsipareigojo užbaigti miestas.

Vietoje to, kad šiame sklype būtų nutiesta nauja gatvė, čia vyksta įvairūs automobilininkų suvažiavimai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris ISSN 2538-8274 Tiražas 10 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāﬁjas grupa Mūkusala“. Užs. 331

„Kai gavome statybų leidimą, nemenką atkarpą patys sutvarkėme. Miestas buvo įsipareigojęs sutvarkyti likusią dalį iki pat Jūrininkų prospekto. Per kiek metų, nebeatsimenu. Pirmąjį BIG prekybos centrą atidarėme 2002 m. pabaigoje. Antrąjį pradėjome 2008-aisiais. Tiek mums, kaip turto valdytojams, tiek aplinkinių mikrorajonų gyventojams tokia situaciją sukelia daugybę nepatogumų. Labai daug avarijų. Kai buvo remontuojama Minijos gatvė, Taikos prospektu važiuodavo sunkusis transportas, sugalvodavo – sustodavo. Jau užtveria vieną eismo juostą. Juk tai viena iš svarbiausių miesto arterijų. Pirmąjį namą pastatėme 2009 m. Atsimenu, kad miesto Bendrajame plane buvo parašyta, kad Taikos pr. bus nutiestas“, - sakė M. Vėgelė. Investuotojas suklydo tik įvardindamas dokumentą, kuriame buvo aiškiai įrašyta. Įsipareigojimai nutiesti antrąją Taikos pr. eismo juostą nuo Smiltelės iki Kairių g. yra įrašyti ne Bendrajame miesto, o Strateginiame 2011-2020 m. veiklos plane. Jau 2019-ieji. Žinant, kokiu greičiu sprendžiami gatvių tiesimo klausimai Klaipėdoje,

tikėtis, kad jau kitąmet bus nutiestas Taikos prospekto tęsinys, naivu. VALDŽIA TEBETRYPČIOJA Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, jis su visu savo vadovaujamu departamentu daug kartų siūlė užbaigti šį projektą. „Kiekvieną kartą dėl lėšų stygiaus jis buvo atidedamas, nes toje atkarpoje nėra kritinės masės transporto ir nepakanka lėšų visiems investiciniams projektams. Taip pat šio projekto atidėjimas buvo susijęs su Pietinio aplinkkelio projekto įgyvendinimo perspektyva, kuris traktuojamas kaip trečiasis išvažiavimas iš uosto. Kai bus pabaigtas Jūrininkų prospektas, bus galima vėl grįžti prie šio klausimo“, - „Bundančiai Klaipėdai“ sakė R. Zulcas. Keistai skamba atsikalbinėjimas: „Trūksta pinigų“. Klaipėdos miestas randa lėšų ir visokiems abejotinos vertės šviesų festivaliams, rado lėšų net benamių miesteliui statyti, o išspręsti opią problemą lėšų pritrūksta.

Vidmantas Dambrauskas, UAB Birių krovinių terminalo direktorius. „Šiuo metu miestas vystomas netolygiai. Šiaurinė dalis sutvarkyta neblogai. Ten ir dviračių takai, ir pliažai. O kodėl viso to nėra pietinėje dalyje? O juk į pietus nuo Baltijos prospekto gyvena du trečdaliai Klaipėdos gyventojų! Pietinėje miesto dalyje plotų automobilių aikštelėms įrengti labai daug. Žmonės kiemuose neturi kur palikti automobilio. Kodėl jos neįrenginėjamos? Žalieji plotai juk ir dabar jau ištrypti ir išvažinėti. Kita vertus automobilių juk nepadaugės. Jie tik bus ištraukti iš kiemų. Tuo pačiu gimsta dar vienas pasiūlymas – kodėl neatidarius dar vieno kelto maršruto nuo Smeltės pusiasalio į Alksnynę? Juk kitoje pusėje, Kuršių nerijoje, ten nuo senų laikų yra išlikusi krantinė. Yra ir privažiuojamasis kelias. Nereikėtų kirsti nė vieno medžio! Šitoje pusėje krante įrengti didžiules stovėjimo aikšteles automobiliams palikti. Tai dar vienas pasiūlymas transporto spūstims ir taršai mieste sumažinti. Žmonės mieliau važiuotų čia, o ne bildėtų per visą miestą į Girulius ar Melnragę. Be to, toje aikštelėje palikę automobilius galėtų važiuoti dviračių taku iki Drevernos, Svencelės, Ventės rago ir net Šilutės. Juk dabar takas palei Vilhelmo kanalą neišnaudojamas vien todėl, kad prieigose nėra kur palikti automobilio“. Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorė Vita Beržiūnaitė Tiltų g. 8, 91248 Klaipėdos m., tel. 8 609 88628 Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.