Balsuokite už sąrašą nr.
Kelmės kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 27
ISSN 2538-8274
Kovo 3 –ąją Kelmės krašto žmonės renka Kelmės rajono merą ir Kelmės rajono savivaldybės tarybą
Balsuokime už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatę į merus Kelmės rajono savivaldybėje
JANINĄ SKEBERDIENĘ Aš, Janina Skeberdienė (mergautinė pavar- laikraščio „Kelmiškiams“ redaktore), iš tarybos dė Janina Kazlauskaitė), gimiau 1954 m., liepos veiklos pasitraukiau. Nuo 2016 m. esu LVŽS 13 d. Prienų kaime, Kelmės rajone. Valstiečių Kelmės skyriaus valdybos narė. Dirbu LietuAgnieškos ir Jono Kazlauskų šeimoje buvau vos Respublikos Seimo nario Juozo Rimkaus dešimtasis vaikas. padėjėja – sekretore. 1968 m. baigiau Saudininkų aštuonmetę Esu visuomeninės organizacijos „Krašto mokyklą; 1972 m. Kelmės vidurinę mokyklą; informacija“, įkurtos 1999 m. pirmininkė. 1982 m. Vilniaus valstybiname universitete, Drauge su kolegomis nuo 1999 m. rengėme istorijos fakultete įgijau žurnalistikos specialy- informacines televizijos laidas „Labas iš Kelbę. Nuo 1975 m. su pertraukomis dirbau žur- mės“, kurios buvo transliuojamos per Kelmės nalistinį darbą. kabelinę, vėliau – per Šiaulių regioninę televiUžauginau dvi dukras - Agnę ir Moniką. zijas. Sukurta per 500 laidų ir įvairių televizijos Anksti supratau, kad noriu sukti humani- projektų. tariniu keliu, studijuoti literatūrą. Ši mintis Nuo mažų dienų labai mylėjau savo gimtinę, sustiprėjo besimokant Kelmės vidurinėje mo- tėvus. Čia gyvenu iki šiol, įsitikinusi, kad nėra kykloje, dalyvaujant literatų veikloje, respubli- mielesnio kampelio pasaulyje už gimtinę ir kiniuose literatų kūrybos konkursuose. Svajo- Kelmės kraštą. Visada rūpėjo kaimų, vienkienę pavyko įgyvendinti 1982 – aisiais, kai įgijau mių išlikimas, kaimo žmogaus gyvenimas. žurnalistės specialybę. Nuo 1975–ųjų prasi- Matant kaip šiuolaikinė globalizacija naikina dėjo darbas pagal pašaukimą. Dirbau Šiaulių kaimo gyvastį, drauge su bendraminčiais dviračių ir variklių gamykloje radijo redaktore. 2015 m. įkūrėme Prienų vienkiemio bendruoPo pertraukos, nuo 1994-jų - dienraščio „Šiau- menę „Išlikimas“. Organizacijos siekis – drąsinlių kraštas“ korespondente, „Ūkininko patarė- ti ir aktyvinti Lietuvos vienkiemių gyvenimą, jo“ korespondente (nuo 1997 m.), Informacijos skleisti kultūrą vienkiemių erdvėse. Drauge su ir projektų skyriaus vedėja Kelmės kultūros asociacija „Muzikos galia“ rengiame „Vienkiecentre (2005 m.), laikraščių „Kelmiškiams“ ir mių sąšaukas“, skatiname, kad vienkiemių šei„Info Raseiniai“ redaktore. mininkai plėstų kultūrinį judėjimą, generuotų 2011 m. tapau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų paveldo išsaugojimo ir šiandieninio išlikimo sąjungos Kelmės skyriaus nare. Kelmės r. sa- idėjas. vivaldybės taryboje dirbau Kultūros ir švietiSavo gimtinėje, Prienų vienkiemyje, Kelmės mo komitete. 2012 m. dėl pareigų ir politinės rajone, nuo 1992 metų organizuoju „Sodo teveiklos nesuderinamumo (pradėjus dirbti atro šventes“, kitus kultūrinius renginius.
Janina Skeberdienė: Ir vienas žmogus visada yra
karys; net beviltiškoje situacijoje būtina veikti protu, rankomis ir širdimi. Mes gyvename vieni dėl kitų, kad žemėje daugėtų tiesos, šviesos ir teisingumo.
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Kovo 3d. Kelmės krašto žmonės tiesiogiai renka Kelmės rajono merą. Kovo 3d. renkame naują Kelmės rajono savivaldybės tarybą.
Politika – tai atsakomybė Interviu su kandidate į Kelmės rajono merus JANINA SKEBERDIENE
bai reikėjo mano šeimai.
Kas jums yra politika? Politika visų pirma yra atsakomybė. Nesuprantu, kaip galima naudotis žmonių pasitikėjimu ir siekti valdžios dėl savanaudiškų tikslų. Politika patikrina mūsų sąžinę. Noriu tikėti, kad politika gali būti švari ir sąžininga.
1994 –ųjų dalyvaudama Kelmės samariečių veikloje, pagelbėjau ne vienam žmogui, nes manau, kad privalome dalintis vieni su kitais, palengvinti vieni kitiems gyvenimus. Esu visuomeninės organizacijos „Krašto informacija“ pirmininkė, su kolegomis sukurta nemažai filmų apie Kelmės krašto istorijos ir kultūros paminklus, nykstančius kaimus, asmenybes. Aktyviai dalyvavau projekte „Nedelsk“ prieš moterų krūties vėžį, organizavome labdaros renginius, aukcionus. Prieš keletą metų įkūrėme Prienų vienkiemio ben-
Rajono meras – tai ne profesija. Tai – pareiga būti daugelio žmonių „tėvu“ arba „motina“, kurti saugų ir jaukų gyvenimą krašto žmonėms.. Todėl labai vertinu tiesioginius mero rinkimus. Žmonės gali pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį žmogų, kuriuo tikės, kuris bus jautrus, gebės vadovauti taip, kad pasitikėjimas neblėstų; pasitelkdamas bendruomenę, įžvelgs galimybes savo kraštui ir atkakliai sieks tikslo. Man šis pasiūlymas buvo netikėtas. Pati
Kūrybos žmonės paprastai labai vertina savo nepriklausomybę. Kaip nutiko, kad pasirinkote Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą? Nors laikau save pilietiška ir visuomeniška, tačiau neplanavau savo gyvenimo sieti su kokia nors partija. Atvirkščiai, gavusi vienos buvusios įtakingos partijos vadovo pasiūlymą, atsakiau labai konkrečiai: ne. Tačiau gyvenimas taip klostėsi, kad vis artėjau prie valstiečių ir žaliųjų idėjų. Esu iš kaimo, todėl visada labai gerbiau žemdirbius, prakaitu ir darbu pelnančius duoną. Žinau jos skonį ir vertę - mus, dešimt vaikų, tėvai buvo išmokę duoną gerbti ir branginti. Dirbau žurnalistinį darbą, todėl dažnai tekdavo bendrauti su tuometiniu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininku, dabar Seimo nariu Juozu Rimkumi, dabartiniu pirmininku Vytautu Barkausku, rajono tarybos nare Kristina Balsiene. Jiems pakvietus įsijungti į „valstiečių“ gretas, supratau, kad rajono politikoje galiu dirbti tik su jais. Gerbiu Ramūną Karbauskį ir tai, ką jis nuveikė Lietuvai. Visada sakau: tegul kiekvienas turtingas žmogus padaro tiek savo šalies ir žmonių labui, Lietuvoje nebus nei bedarbių, nei skurdžių. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi „valstiečiais“, sugebėjusiais stabdyti Lietuvoje įsigalėjusias blogybes ir suteikti vilties, kad gyvenimas gali keistis į gera, jei galvojama apie žmogų. Nors dėl mano„valstiečių” pasirinkimo teko atsisveikinti su televizijos laidų „Labas iš Kelmės“ rengėjos darbu, buvo tikrai skaudu, tačiau nesigailiu. Be viso kito, tai buvo proga akivaizdžiai įsitikinti, kaip rajono valdantieji dėl politinių pažiūrų sukuria arba naikina darbo vietas. Ar ne todėl žmones kausto baimė? Praradęs darbą, neteksi duonos kąsnio sau ir savo vaikams. Ir aš tuomet netekau ne tik mėgstamo darbo, bet ir atlyginimo, kurio la-
druomenę „Išlikimas“, vienijančią bendraminčius, siekiančius išsaugoti vienkiemius ir nešti kultūros ugnį. Mūsų tikslas – rasti kelius į darnų krašto 2011 metais dalyvavau rinkimuose į Kelmės vystymąsi ir drauge kurti teisingą, pilietišką rajono savivaldybę, buvau rajono tarybos bendruomenę. Tai įmanoma. Būtina išgrynarė. Dirbau Švietimo ir kultūros komitete. ninti ilgalaikius ir trumpalaikius konkrečius Pradėjusi dirbti laikraščio „Kelmiškiams“ re- tikslus, susietus su plėtra ir žmonių gerbūvio daktore, atsisakiau tarybos nario mandato gerinimu. dėl pareigų nesuderinamumo. Į aktyvesnę veiklą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoEsate kandidatė į Kelmės rajono je įsitraukiau 2016 metais, kai buvau išrinkta Kelmės skyriaus valdybos nare. Be to, dirbant merus. Kaip tai vertinate? Seimo nario Juozo Rimkaus padėjėja, tenka daug bendrauti su žmonėmis, spręsti įvairius klausimus. Visuomeniška buvau nuo vaikystės. Dar Saudininkų aštuonmetėje mokykloje norėjome patys mokiniai įkurti pagalbininkų būrelį, kuris slapčia senoliams suneštų malkas ar padarytų kažką naudinga. Džiaugiuosi, kad nuo
Kokia Jūsų politinė ir visuomeninė patirtis?
nuoširdžiai pasisakiau už skyriaus pirmininką Vytautą Barkauską. Žinoma, esu dėkinga mūsų bendražygiams už pasitikėjimą ir vertinimą. Pasiūlymas nėra paprastas ir sutikti kandidatuoti nebuvo lengva. Pirmoji mintis: didžiulė atsakomybė. Sutikau priimdama drąsinimą. Turiu viziją ir svajones, ką norėčiau nuveikti dėl gimtojo krašto. Tačiau, ką bedaryčiau, tai darysiu tik drauge su krašto žmonėmis ir jiems pritariant.
Tęsinys 3 psl.
„Meras - nėra profesija. Tai pareiga būti daugelio žmonių „tėvu“ arba „motina“, kurti jaukius krašto namus.“
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
3
Pradžia 2 psl.
Ar matote Kelmės krašte neišnaudotų galimybių? Kokios Jos? Neišnaudotos galimybės – pirmiausia tai laisva, nesuvaržyta mūsų mintis, galinti atsakyti į klausimą, kokio kelio mes norime savo kraštui. Ji turi suformuluoti ilgalaikę viziją, sukurti įgyvendinimo planą, kurį nuosekliai vykdytų rajono valdžia, nepriklausomai, kokia partija turėtų galią. Neišnaudotos galimybės – tai gausybė pamokų ir pavyzdžių aplinkui, iš kurių galime ir mes pasimokyti. Galime savęs paklausti, kodėl kitur buvo galima kažką nuveikti, o Kelmės krašte – ne? Argi neturime nuostabios gamtos? Ar neturime gražiausios Lietuvos upės, ežerų, upelių? Argi neturime mąstančių žmonių, kurių idėjos galėtų būti įgyvendintos? Pažvelkime kad ir į Anykščius. Ten jau prieš daugelį metų įkurtas Arklio muziejus, kuris dabar traukia šimtus lankytojų. Ten visiems įdomus Siauruko muziejus. Neseniai įkurtas Lajų takas, traukiantis pramogautojus. Ten atsirado rogučių trasa, sukviečianti gausybę vaikų ir šeimų. Tai tik keli pavyzdžiai, kuo traukia Anykščiai ir mes ten važiuojame ne tik dėl Puntuko, Baranausko klėtelės, Biliūno Laimės žiburio… O juk ir mes turime galimybių. Kiek žmonių šią žiemą būtų linksmi, galėję paslidinėti nuo Bulavėnų kalno slidžių trasa, kurią kažkada žadėta įrengti. Daug metų kapstomės dėl Kelmės krašto ženklo, bet nepakilome aukščiau kelmo. Suprantu, Kelmės pavadinimas kilo nuo čia kažkada likusios kelmynės. Tačiau kokius jausmus sukelia kelmas? Ar gali tai būti mūsų krašto išskirtiniu, pasididžiavimą keliančiu ženklu? Juk kelmas – tai sunaikintas medis, nupjautas jo vainikas, į kurį nebepriteka gyvybė. Reikia pabusti iš letargo miego. Juk niekas neateis mūsų pažadinti, jei ir toliau norėsime miegoti. Todėl kelmiškiai valstiečiai savo kraštui linkime PROVERŽIO. Kelmės kraštas – darbščių žemaičių žemė, kurios žmonės yra pasiilgę pokyčių, suteikiančių viltį, jog orus gyvenimas yra įmanomas ir provincijoje. Mūsų tikslas – rasti kelius į darnų krašto vystymąsi ir drauge kurti teisingą ir pilietišką bendruomenę. Tai įmanoma.
Kas, jūsų nuomone, būtų toji potencialioji jėga, galinti suteikti proveržį? Pagrindinė jėga, keičianti gyvenimą, visada yra žmonės. Atrodo, kartais iki galo nesuvokia-
me esantys patys atsakingi už gyvenimą, savo Ar tikite, kad išvykę į užsienį mūsų savo nišą , savo galimybes kurti, užsidirbti ir gyventi ten, kur jos širdis labiausiai trokšta. Ji sako: namus, savo tėvynę. Turime suprasti, kad niekas „Čia esu laimingiausia. Čia esu laisva. Čia kitaip kitas neateis, neprisiims mūsų pareigų, tik mes kraštiečiai galėtų sugrįžti? plaka mano širdis.“ patys. Patys ir turime žinoti, kokio gyvenimo noTikiu. Žinoma, ne visi. Šia tema domiuosi. Nors šių žmonių uždarbis nėra toks, koks galėrime, ką dėl jo turime padaryti. Mes, dabartiniai Kelmės krašto gyventojai, esame už jį atsakingi Pažįstu nemažai išvykusių. Sutikau ir parvyks- tų būti užsienyje, tačiau jie sakė esą laimingi, kad ir turime nuveikti kažką daugiau, kad būsimie- tančių. Žmonės yra įvairūs. Liūdna buvo prieš dirba sau, nebereikia lenkti nugaros toli nuo tėsiems kelmiškiams galėtume parodyti, kokį penketą metų kalbinti vieną abiturientę, kuri vynės. Ir tikino: jei tik nori, darbo visada gali rasti. Taigi, žmonės yra skirtingi. Lietuva jiems - skirpalikome pėdsaką. Juk negalime amžinai de- sakė nesulaukianti valandos, kai galės išvažiuoti juoti ir skėsčioti rankomis dėl sunaikintų įmonių, į užsienį. Jos balse buvo ir nuoskaudos , ir pa- tinga. Kažkam Lietuva siejasi tik su patogiu (ar išgriautų fermų, išvažiavusių žmonių. Dažniau giežos, ir pykčio. Teko kalbinti porą, išeinančią ne) gyvenimu, su tuo, ką iš jos gali gauti. Kažkas klauskime savęs, ką šiandien galime padaryti. iš odontologo kabineto, parvykusią susitaisyti išvažiuoja geliančia širdimi su viltimi sugrįžti, kai Man skaudu dėl abejingo požiūrio į talentingus dantų, nusikirpti plaukų, burnojančią, kad ir Lie- viskas čia pagerės, ar galės įkurti savo verslą. Ko žmones, kurių nebandome savo krašte sustab- tuvoje viskas brangsta ir neverta čia bevažiuoti. gero, Lietuvoje nebėra šeimos, iš kurios kažkas dyti, kad neišvyktų. O juk jie savo talentu ir yra Džiaugiausi sutikusi šeimą, grįžusią į Lietuvą, nes nebūtų emigravęs. Man atrodo, mes bandome mūsų krašto turtas. Manau, mums stinga ne tik vaikučiams reikėjo pradėti lankyti mokyklą. Kita šią problemą ignoruoti, džiaugdamiesi, kad išvykritiško, revizuojančio žvilgsnio bet ir jautresnių, šeima grįžo į Kelmę ir įkūrė mažmožių parduotu- kę užsidirba, lengviau gyvena, tačiau pripažinvėlę. Su baime klausiau, ar išsiverčia. Nudžiugino kime – emigracija yra mūsų tautos kraujuojanti subtilesnių įžvalgų. Tikiu, jog mumyse dar nėra užgesęs troškimas atsakymas: „taip“. Dar viena jaunų žmonių pora žaizda ir jos pasekmės Lietuvai jau šiandiena didžiuotis savo kraštu.Tikiu, jog galime išsiveržti pardavinėjo ekologiškas daržoves vazonėliuose. akivaizdžios. Didelė laimė būtų rasti galimybę iš rutinos, išlaisvinti mintį, pamiršti priešiškumus, Jie šypsojosi, sakė, yra laimingi po keleto metų visiems Lietuvos vaikams gyventi Lietuvoje. asmeninius interesus ir siekti, kad Kelmės rajonas galėję sugrįžti, įsigyti sodybą, žemės ir galintys daryti tai, kas jiems patinka. Dažnai kelmiškiai užlygiuotųsi su geriausiais. suka į kavinę, kurią įkūrė jauna moteris, sugrįžusi Tęsinys 4 psl. iš užsienio. Žavi jos atkaklumas ir meilė gimtinei. Jauna verslininkė subūrė keletą žmonių ir atrado
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Tik išsikuopę gyvensime geriau sveiku protu sunkiai suvokiami. Nenuostabu, ir savivaldybių tarybas, kurie siejami su neįkad tų įmonių atstovai – labai pikti. Jų įtakos vykdytais pažadais, apgavystėmis, išdavysvoratinkliai išraizgyti visur – net iki „viršūnėlių“. tėmis, pažeidinėjantys įstatymus, ir glaudžiai bendradarbiaujantys su nesąžiningu verslu. O blogybės geruoju nesitraukia. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Ypač atidžiai reikia rinktis kandidatus, kurie iš tyrimo išvadoje įvardinti nesąžiningi vers- pažiūros gal ir padorūs žmonės, bet juos „stulininkai ir asmenys, tiesiogiai prisidėję prie mia“ partijos ar komitetai, neturintys autorikonkrečių nusikalstamų schemų. Sugriežtinti teto, įvairūs perbėgėliai ir etatiniai pažadukai. Jeigu tikrai norime gerovės sau, savo šeiantikorupciniai, monopoliniai įstatymai, sugriežtintos bausmės. Pradėtos reformos, ku- moms ir mūsų valstybei, privalome pasirinkti
na Skeberdienė. Tai žmogus, turintis didelės kūrybinės patirties, žinantis kiekvieną rajono kampelį, pažįstantis beveik kiekvieną rajono žmogų. Janiną pažįstu jau seniai. Tekdavo stebėti jos kūrybinius sumanymus, džiaugtis rezultatais. Dažnai stebiuosi: iš kur, atrodytų, trapioje moteryje, tiek drąsių, kartais, atrodo, neįgyvendinamų idėjų, kurios būna realizuotos. Janinos gyvenimas ir veikla nukreipta savo kraštui, žmonėms. Kaskart matau, kiek
rių kitos vyriausybės net nedrįsdavo pradėti: atsakingai. Šiandien yra viena politinė jėga, aukštojo mokslo, švietimo, mokesčių, šešėlio kuri teisiškai yra mažiausiai „susitepusi“, o mažinimo, pensijų, inovacijų srityse. Ir tai pa- (NSGK) išvadose tarp susikompromitavusių partijų ji visai neminima. Tai Lietuvos valstiedaryta vos kadencijai įpusėjus. Artėja Savivaldos rinkimai. Labai norisi rea- čių ir žaliųjų sąjunga. Vieną kartą ji jau pelnė lių pokyčių ir savivaldybėse. Seime užduotas Jūsų pasitikėjimą ir pažadus vykdo bet kokia tonas nuteikia labai optimistiškai. Tačiau iki kaina. Kviečiu palaikyti šios sąjungos kandidatus. savivaldybių pertvarka dar neatėjo. Džiaugiuosi, kad į Kelmės rajono savivaldyTodėl apeliuoju į Jus, mieli rinkėjai. Negali turėti Jūsų pasitikėjimo tie kandidatai į merus bės merus kandidatuoja mano padėjėja Jani-
užsidegimo ir kiek nuoširdžių jėgų tam yra skiriama. Tokio gyvenimiško jautrumo, darbštumo, pareigingumo, atsakomybės jausmo gali pavydėti kiekvienas kandidatas.
JUOZAS RIMKUS Lietuvos Respublikos Seimo narys
Visi mes tikimės geresnio, teisingesnio gyvenimo, pakankamų pajamų, mažiau nervinės įtampos. To paties linkime ir savo vaikams, anūkams, brangiems žmonėms. Visų mūsų siekis panašus: gyventi oriai, taip kaip gyvenama daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių. Norėti tai norime, bet ar siekiame? Ar sąžiningai dirbame tam tikslui? Ar teisingai pasirenkame per rinkimus? O gal galvojame, kad užteks tik paprasčiausio palinkėjimo, kad viskas išsipildytų? Pradėję darbą Seime, turėdami galimybę nuodugniai susipažinti su esama situacija valstybėje, supratome, jog mūsų siekių ir rimtų deklaracijų įgyvendinti nepavyks tol, kol nesusitvarkysime su nežabota netvarka, korupcija ir nesąžiningu verslu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime ėmėsi ryžtingų žingsnių gerindama visų mūsų gyvenimus. Beveik po porą dešimtmečių trukusio sąstingio pradėjo didėti atlyginimai, pensijos, pinigai vaikams. Po trupučiuką mažėja atskirtis tarp turtingiausių ir neturtingiausių visuomenės sluoksnių. Pradėtos pertvarkos pirmiausia tose įmonėse, kuriose buvo užčiuoptos didžiausios „aferos“ ir finansiniai praradimai: Registrų centre, Lietuvos geležinkeliuose, Automobilių kelių direkcijoje, Miškų urėdijose, „E“ sistemoje, Kalėjimų departamente, Pašte, ir kitose institucijose. Po trupučiuką taisosi medicinos ir farmacijos reikalai. Šiose įmonėse vyravę korupcijos mastai ir valstybės finansiniai praradimai
Pradžia 3 psl.
Siūlote „vaikų sugrįžimo idėją“. Kaip ją galima įgyvendinti? Manau, nieko per daug nepaskubinsi. Tačiau matau žingsnius, kuriuos jau galėjome žengti. Pirmiausia turėtume susirinkti savo vaikus užsieniuose, pasiūlyti jiems savo bendravimą, ryšį su gimtuoju kraštu, kad jie žinotų, jog čia jie yra svarbūs, laukiami, pasiilgti. Svarbu susitikti, pasikalbėti, pasidalinti. Kviečiame užsienio svečius, o kodėl negalime pakviesti savuosius? Toliau galime žengti dar vieną žingsnį - kurti bendrą informacinę erdvę, kad žinotume, kuo vieni ir kiti gyvename, pateikti jiems žinias, ko reikia Kelmės krašte, ar kur galėtų įsigyti būstą, lopinėlį žemės ar vienkiemį. Tikiu, kad grįžtantieji mums parvežtų naujų idėjų, iniciatyvų. Tikiu, kad sugrįžtančiųjų daugės. Niekas neatsiranda lygioje vietoje, tarsi mostelėjus stebuklų lazdele. Visur reikia laiko, nuoširdžių pastangų ir bent minimalių lėšų. Bet nieko nedarant, tik gilėja praraja, skirianti mus nuo tų, kurie globojančios tėvynės ieško kitur.
Visi, kurie tikite manimi, prašau, kviečiu, laiduoju, neabejodami balsuokite už šią kandidatę.
Kaip suprantate žmogaus paskirtį žemėje? Žmogaus gyvenimas labai trumpas ir trapus. Tačiau turime išmokti vieną pamoką: kiekvienam žmogui šioje žemėje skirta ypatinga misija – gyventi jam skirtu laiku, jam skirtoje aplinkoje, su žmonėmis, kurie jį supa ir su pasauliu, koks jis yra šiandiena. Tai – begalinė laimė ir dovana. Mūsų pareigą teisingai gyventi labai taikliai nusako indėnų posakis :„Mes nepaveldėjome žemės iš savo protėvių. Mes pasiskolinome ją iš savo anūkų.“ Dar kažkas yra pasakęs: jei būtų galima išdalinti žemę kiekvienam žmogui po vieną hektarą ir jis ten padarytų viską, ką leidžia jo jėgos – koks nuostabiai gražus būtų pasaulis. Tačiau tai – tik graži utopija. Šiandieniniame gyvenime kiekvienas žmogus turi nemažai atsakomybės už mūsų planetą. Ir jei mes nepajėgiame padaryti pasaulio gražesnio ir švaresnio, tai privalome bent jau jam nekenkti.
Jei tapsite rajono mere, ką pirmiausia norėtumėte nuveikti? Siekčiau vienyti ir jungti. Vienyti rajono savivaldybės tarybos narius sėkmingam darbui ir skatinti dialogą bei bendradarbiavimą su visuomene.
„Mes nepaveldėjome žemės iš savo protėvių. Mes pasiskolinome ją iš savo anūkų.“
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
5
Balsuokime už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatę į merus Kelmės rajono savivaldybėje
JANINĄ SKEBERDIENĘ Kad svajonė neštų ant sparnų VAIVA BUKANTIENĖ Kelmės meno mokyklos mokytoja – metodininkė, VAIDA KAUŠIUVIENĖ
Poetai žmogų pavadino žeme vaikščiojančiu paukščiu. Žmogaus skrydžio aukštis priklauso nuo sparnų tvirtumo. Dažnai tiems sparnams prireikia paramos ir pagalbos. Prieš keletą metų pasitaikė proga arčiau pažinti Janiną. Bendraujant įsitikinome, kad ji turi ypatingą būdo bruožą – gebėjimą išklausyti, suprasti ir įsigilinti į jai svetimą problemą. Yra pilna ryžto, kantrybės, ištvermės bei tolerancijos. Pradėtą darbą būtinai padaro iki galo, nors visa tai gali užtrukti ne vienerius
Padėka ir džiaugsmas
RAMANAUSKŲ šeima iš Bajoraičių vienkiemio
Norime išreikšti didelį džiaugsmą ir dėkingumą Janinai Skeberdienei už nepailstamą rūpestį vienkiemių gyvavimu ir Vienkiemių Sąšaukos organizavimą. Tai labai sielą šildantis ir džiuginantis sambūris, kur mes galime pabūti su panašiais
metus. Janina suprato jaunojo talento svajonę tapti profesionaliu muziku. Ji atsiliepė į iniciatyvą padėti įsigyjant naują profesionalų instrumentą ir tam skyrė daug laiko ir asmeninio gyvenimo. Su paramos grupe ji pradėjo paramos koncertų maratoną, kurį pavadino „Svajonės sparnai“. Janina atkakliai tęsė pradėtą darbą keletą metų: organizavo koncertus po Kelmės rajoną, kartu vyko ir dalyvavo visuose renginiuose, aktyviai skatino bei ragino paprastus žmones bei verslininkus nelikti abejingais jaunam žmogui. Tikslas buvo pasiektas. Šiandiena galime didžiuotis puikiu muzikantu iš Kelmės, garsinančiu mūsų kraštą tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje ir Europoje. į save, pasidalinti savo vargais, rūpesčiais ir džiaugsmais. Skatinimas žmones burtis ir bendrauti tarpusavyje labai reikalingas, ypač šiomis visuomenės susvetimėjimo dienomis, kai uždarumas taip stipriai didina izoliaciją, o vienkiemiai jau ir tiesiogiai geografiškai yra atsiskyrę. Janinos organizuojamos Sąšaukos yra maloni šventė kiekvienam iš mūsų - labai idomu sužinoti, kuo gyvena kiti žmonės vienkiemiuose, smagu pasidžiaugti jų amatais, gražiais rankdarbiais, pasivaišinti sodų gėrybėmis ir originaliais patiekalais, išgirsti iš širdies gimusių eilių ir kartu uždainuoti. O kokios svaiginančios būna poezijos naktų valandos! Kiek ten sielų atsivėrimo! Kiek neapsakomo virpulio! Tai gyvas penas pavargusiai širdžiai ir sielos atgaiva! Janinos dėka plečiasi akiračiai, sutikti žmonės tampa tarsi giminės, didėja noras dalintis, vėl susitikti, dar kažką sukurti. Labai dėkojame ir laukiame kitų susitikimų! Rajono mere rinkime iniciatyvią moterį, turinčią jautrią, kūrybišką ir mylinčią širdį.
Lakoniškas žvilgtelėjimas į asmenybę
HUBERTAS SMILGYS Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, buvęs Kelmės rajono Kultūros skyriaus vedėjas
Geografiškai gyvenimas mane nuvedė kiek tolėliau nuo pamilto žaviojo Kelmės krašto, tačiau širdimi likau su juo, su puikiais ir nuoširdžiais šio krašto žmonėmis. Dažnai bendrauju, lankausi, jaučiu šio krašto pulsą. Daug kuo žaviuosi, didžiuojuosi, o kartu giliai išgyvenu dėl ištinkančių bėdų, kaimų nykimo, gyventojų mažėjimo ir kitų nesėkmių. Sužinojęs, kad artėjančiuose rinkimuose į rajono merus yra siūloma ir Janinos Skeberdienės kandidatūra, panorau tarti keletą minčių apie šį žmogų. Pirmiausia, prisiminiau, kad ji dirbo mano vadovaujamame rajono Kultūros skyriuje paminklotvarkos specialiste. Tą ji darė itin kruopščiai, kvalifikuotai ir sąžiningai – dokumentų rengimas, projektų derinimas,
Už žmones, pasirengusius dirbti Kelmės kraštui
bendravimas su įvairiausiomis institucijomis ir objektų naudotojais bei kiti dalykai buvo sprendžiami ypatingai sklandžiai. Kitas svarbus bendravimo su Janina etapas buvo man patyrus pačią skaudžiausią gyvenimo netektį ir išleidus knygą „Paukštė išskrido... pavasarėjant“. Pristatyti šią man gyvybiškai svarbią knygą Kelmėje – Jadvygos gimtajame krašte - rajono kultūros žmonės pakvietė Janiną. Buvome tiesiog priblokšti Janinos įsijautimu į visiškai kito žmogaus laiškų, kitų autorių tekstų skaitymą. Panašiai viskas vyko ir Šiauliuose, Gailaičiuose, Vilniuje. Įdomu, kad po prasmingo renginio Vilniuje, ilgai netilo klausimai telefonu: „Kur jūs radote tokį puikų, jautrų žmogų, žodžio, minties ir jausmų meistrą!?“. Trečias dalykas - žvilgtelėjimas į krašto perspektyvą. Regis, kad yra atėjęs metas, kai Lietuvoje, o ir Kelmės krašte, labiausiai ima stigti nebe tiek materialiųjų išteklių, kiek žmogiško jautrumo sprendžiant įvairiausius išgyvenimo, išlikimo, tradicijų tęstinumo klausimus. Ar tai būtų rajono meras, ar valstybės vadovas – svarbiausia, kad pirmieji asmenys, turintys nemažai galių, giliai suvoktų to krašto ar valstybės esmę ir ateities perspektyvą. Ūkiniams ir finansiniams klausimams spręsti ir vykdyti yra administracijos su nemažu pareigūnų bei specialistų būriu. Svarbu jiems duoti prasmingą kryptį ir aiškią užduotį. Manau, kad Janina šias reikalingas savybes turi. Svarbu, kad ji tai yra puikiai įrodžiusi mažu masteliu– atkakliai tvarkydama ir įveiklindama savo atokų Prienų vienkiemį. Daugelis ten buvojusių pamatėme mažą stebuklą - kaip sugebama kukliomis galimybėmis harmoningai tvarkyti ir jungti kultūros, ūkio ir finansų reikalus. O juk seniai yra pastebėta: „Kas mažuose dalykuose atsakingas ir doras – tas ir dideliuose taip pat elgsis“.
EVALDAS RIMKUS
Man, kaip jaunosios kartos atstovui, buKelmę, kas man yra dainavimas, ar nepaliksiu vusiam savivaldybės tarybos nariui, tenka savo krašto. Kiek tada buvo jaudulio. Kalbėapgailestauti, kad šį kartą negaliu dalyvauti dama vos rankiojau žodžius, o ji žiūri tokiomis savivaldos rinkimuose. Užimamos pareigos šviesiomis akimis, atrodo, kiaurai mane peryra nesuderinamos su tarybos nario veikla. mato ir drąsina. Tačiau nedvejodamas kviečiu palaikyti LietuLaikas bėgo, vis dažniau susitikdavome renvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus į giniuose. Ji vedė „Triumfo arkos 2009“, kurioje Kelmės rajono savivaldybės tarybą, o labiaudalyvavau, palaikymo koncertą Kelmėje. To siai - kandidatę į rajono savivaldybės merus niekada nepamiršiu: minios žmonių, tuometiJaniną Skeberdienę. nių politikų. Jos mintys liejosi kaip upė, apipyTikrai matau, kad LVŽS yra jėga, suteikusi nė mane gražiausiais epitetais. Prisipažinsiu: proveržio Lietuvai. Jos vykdomi pokyčiai Seinuo pagyrų buvo malonu, bet nejauku. Tada me, Vyriausybėje, teikia viltį, kad seniai visų pajutau, kad po Janinos inteligentiškumu slylaukiamos permainos pasieks ir Kelmę. Pasipi mylinti moteris, mama, jautrus žmogus. sakau už proveržį Kelmės krašte, už žmones, Buvo laikotarpis, kai abi turėjome laisvesnio kurie pasirengę tam atiduoti visas savo jėgas laiko, dažniau susitikdavome, abiem reikėjo ir idėjas. kažko prasmingo. Ji tęsė televizijos projektus, Kandidatė į merus, Janina Skeberdienė, aš vis labiau mąsčiau apie sakralinio teatro neabejotinai yra pati geriausia. Atsakingai užuomazgas Kelmėje, su bendaminčiais įkūsakau: balsuokime už šią kandidatę. rėme asociacijas „Muzikos galia“ ir „Prienų vienkiemio bendruomenę „Išlikimas“. Jos namai man tapo antraisiais namais, o ji labai sunkiai priėmė sprendimą. Puikiai ją Prienų vienkiemis tapo ne tik Sodo teatro man - antrąja mama. Janina mane labai pa- suprantu. Aš matau, kaip ji jautriai bendrauvieta, bet ir startu sakralinio teatro maldai drąsino, sugrąžino pasitikėjimą po mano kū- ja su žmonėmis, kaip kiekvieną išklauso. Be ,,Stovi Motina”, „Vienkiemių sąšaukai”. rybinių ir asmeninių išgyvenimų. Mūsų abiejų to, jos galva visada pilna idėjų ir planų. Galiu DIANA TIŠKOVAITĖ O pats gražiausias ir mūsų abiejų likimus šeimos labai suartėjo, o tai reiškia, kad esame drąsiai pasakyti - su Janina į žvalgybą eičiau. Ji Operos solistė, „Triumfo arkos“ dalyvė turi labai svarbią savybę - vadovaujasi žodžiu nukreipęs momentas yra adoracijos Tytuvė- saugesnės laimės ar bėdos dienomis. Janutę (artimesni draugai ją taip vadiname) nų bažnyčioje. Kodėl tai darėme? Ogi todėl, Ne taip seniai prie kavos puodelio ėmėme ,,REIKIA”. Išties REIKIA mūsų kraštui ramybės. pažįstu seniai, nuo to laiko, kai grižau po stu- kad abi tikėjome, jog einame teisingu keliu: ,,politikuoti’’, kad artėja rinkimai. Jai ir sakau: REIKIA būti vienas kitam artimesniems. REIdijų į Kelmę. Tai buvo 2001-ji metai. Matyda- keičiamės pačios, prie mūsų jungiasi žmonės, ,,Galėtumei būti puikia rajono mere.” O ji tik KIA atgaivinti, kas nugramzdinta Kelmės isvau ją, vedančią renginius, televizijos laidas. kuriems reikia dvasios pokyčių, tiesos, dėme- nuraudo, susigėdo ir sako: „Kas jums darosi? torijoje. REIKIA suprasti: pinigai ir komfortas Pamenu, kalbino mane. Klausė, kodėl grįžau į sio, atjautos, pasitikejimo. Mane komanda ragina išbandyti šį kelią.“.Ji ateina, kai dirbame ir stengiamės išvien.
Su Janina į žvalgybą eičiau
26
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Prienų vienkiemis – kultūros židinys „Trijomis mylimomis“, “Pabališkių karčema“, „Žaldokyne“, „Chirurgija“, „Trimis paršiukais“ ir dar daugeliu Kelmės Mažojo teatro spektaklių. Ši šventė – tai nuoširdus bendradarbiavimas su Kelmės Mažuoju teatru, kuris ir padeda ją surengti. „Pradžioje norėjosi pakviesti žmones atgaivai, kurią teikia kultūros gurkšnelis,“- sako Janina. „Vėliau tai tapo tradicija, nes sutikę žmonės klausdavo, ar vyks Sodo teatro šventė. O kai porą kartų šventės nerengėme, girdėjau nusivylusius balsus, todėl ir vėl tęsiame. Juo labiau, kad atsirado poreikis ir platesnei veiklai.“
Visada laukiu birželio, nes žinau, kad važiuosiu į Prienų vienkiemį Kelmės rajone. Čia kasmet vyksta įsimintinos Sodo teatro šventės, buriasi žmonės ne tik iš aplinkinių vietovių, Kelmės krašto, bet ir iš kitų rajonų, Kauno, Raseinių, Šiaulių, Kėdainių, Klaipėdos, Vilniaus. Tai ne tik Poezijos naktis, Sodo teatras, bet kažkas daugiau, kas jungia žmones. Man Sodo teatras - tai dar viena įspūdinga metų šventė, kurioje visi yra svarbūs, laukiami ir susibūrę vienu tikslu - tą dieną būti laimingais ir džiaugtis gyvenimu.
POEZIJOS NAKTIS – IKI RYTO Į Sodo teatrus atvažiuojantys poetai, literatai porai valandų burdavosi pavėsinėje, skaitydavo poeziją. Tai išaugo į kitą renginį - jau keletą metų sodyboje vyksta „Poezijos nakties“ skaitymai. Jie sukviečia nemažą būrį kūrėjų ir jų kūrybos gerbėjų, dainų atlikėjų. Viskas vyksta laisvai, nuoširdžiai, visi yra dalyviai, gali betarpiškai bendrauti, diskutuoti. Nepastebimai ateina ryto valandos. Kas pasitinka aušrą, kas pėsčiomis keliauja prie Dubysos, o šeimininkė skuba gaminti tradicinę Sodo teatro vaišę – žagarėlius, kuria vaišina visus Sodo teatro svečius. Vidurdienį klegendami vienkiemio svečius pasitinka gandrai. Taip tradicija kartojasi.
TRADICIJA TĘSIASI Netrukus po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos kaime prigeso kultūra. Tėvų sodyboje, Prienų vienkiemyje su šeima gyvenanti Janina Skeberdienė prisiminė pokalbį su Kelmės Mažojo teatro režisieriumi Algimantu Armonu apie idėją sodyboje surengti spektaklį. Pasikalbėjo ir pasirinko datą – apie Antanines, birželio 12 –ąją, sekmadienį, kai žmonės sugrįžta iš bažnyčios. Tai buvo 1993 –ji metai. Pirmasis spektaklis – A. Vienuolio „Prieblandoje“ įstrigo nepamirštamu įspūdžiu. Po spektaklio klausimas sodybos šeimininkams „kada vėl pakviesite?“ liko tarsi priesakas tęsti sumanymą. Taip šis priesakas tebesitęsia. Su keletu pertraukų jau surengtos 23 Sodo teatro šventės, kuriose dalyvauja ne tik Kelmės Mažasis teatras, bet ir kitų miestų bei rajonų teatralai. Sodo teatro žiūrovai džiaugėsi
AMATŲ STOVYKLOS – KAIMŲ VAIKAMS Keletą metų į vienkiemį atvažiuodavo Žemaičių etnokultūros kursų dalyviai. Čia vykdavo kulinarinio paveldo pamokos, pagamintu maistu vakare būdavo vaišinami suvažiavę muzikantai, daininkai, tautodailininkai. Vienkiemis skambėdavo dainomis ir muzika, o svečiai mėgaudavosi vakarėjančia ramybe. Keletą kartų drauge su Laugalio ir Maironių kaimo bendruomenėmis surengtos amatų stovyklos „Kad šaknys šakas augintų“. Vyko tikrai rimtas darbas, vadovaujant tautodailininkams: akmenį skelti mokė Valdas Bandza ir Albertas Martinaitis, šokti mokė Eglė Kančauskaitė, dainuoti - Diana Martinaitienė, austi - Ona Butvilienė, juostas pinti - Irena Arlauskienė, lazdas drožti - Mečislovas Ežerskis, šaukštus - Antanas Jocius, suolelius meistrau-
VIKTORIJA STONYTĖ
ti - Izidorius Jucius, virves vyti – Bronius Kazlauskas, žemaitiškus patiekalus gaminti - Ona Karinauskienė. Galima buvo stebėtis, kaip vaikai užsidega kūryba, kaip švietė veidai giedant Lietuvos himną, dainuojant dainas, šokant liaudies šokius. Kaip smalsu buvo drauge kepti duoną, suspausti sūrį, mušti sviestą, sukti kastinį. Visi plačiai pasklidę po sodybą, tarsi didelė šeima, dirbo reikalingus darbus, kad susirinkę draugėn, turėtų ką aptarti, pasikalbėti, pasidalinti. VIENKIEMIO SCENOJE – PENKIOLIKOS TAUTYBIŲ MUZIKANTAI
Įsimintina, kai prieš keletą metų į Prienų vienkiemį atvyko didžiulis autobusas ir jo keleiviai su įvairiais muzikos instrumentais išsirikiavo scenoje. Tai buvo tarptautinės muzikos stovyklos dalyviai, drauge kuriantys muziką ir koncertuojantys. Jie per Baltijos šalis keliavo į Švediją ir norėjo kur nors apsistoti. Kelmiškė Beatričė rūpinosi jais ir paprašė priimti Prienų vienkiemyje. Svečiams patiko žemaitiškos vaišės, o susirinkusius nustebino ir džiugino dar niekada negirdėta įspūdinga muzika ir dainos, kurias dainavo ir grojo penkiolikos tautybių atlikėjai. Jiems patiko sodybos svetingumas. Išvykdami sakė: „Čia jautėmės labai jaukiai, kaip burbule.“
Tęsinys 7 psl.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
7
Pradžia 6 psl. TĖVŲ DAINOS, RETRO MUZIKA, ŽAGARĖLIAI Bendros idėjos suveda žmones. Janinai bendraujant su asociacijos „Muzikos galia“ vadove, operos soliste Diana Tiškovaite gimė daug kūrybingų sumanymų. Vienas jų – vakaras „Dainuokime tėvų dainas“. Pilna klėtis susirinkusių žmonių dainavo dainas vieną po kitos. Pasirodo, dar mokame dainuoti tėvų dainas, dar norime jų nepamiršti, norime burtis draugėn. Nes daina – tai sielų draugystė, atvirumas, nuoširdumas. Buvo nuotaikinga, kai keletą dienų vienkiemyje skambėjo retro muzika. Ją dainavo „Muzikos galios“ solistai Diana Tiškovaitė, Fausta Savickaitė, Algirdas Bagdonavičius, savaitgalį kviečiantys į koncertą. Likus keletui valandų Algirdas suabejojo: „Kažin, ar ateis bent kokie penki žmonės?“ Tačiau kai netrukus pradėjo važiuoti mašinos, rinktis žiūrovai, nustebo: „O, kaip didelėje koncertų salėje...“ Po kocerto visi džiaugėsi: tai įrodymas, kad verta puoselėti kultūrą vienkiemiuose ir kad žmonėms to reikia. Mintis vijo mintį. Netrukus pasirodė kitos programos, 2 dalių koncertai- rimtosios muzikos ir linksmos, su žagarėliais, kurie buvo gaminami dainuojant.
surūdijusias spynas ir žodžius atrakinti. Stovinčiai motinai vaikus sugrąžinti.“ Žinau, kad spektaklis buvo rodytas dar keletą kartų, kad šiltai sutiktas. Manau, jį turėtų pamatyti kaip galima daugiau žmonių. Nes tai pasidalijimas apie tai, ką skauda Lietuvai.
„BE ŽMONIŲ NEGALĖČIAU“ KĄ SKAUDA LIETUVAI? Kažkas Janinos paklausė: „Nesuprantu, kaip Praėjusią vasarą Prienų vienkiemyje buvo- tu gali dalintis savo namais, sodyba su visai me pakviesti į reginį - misteriją „Stovi Motina“. svetimais žmonėmis?“. Ji pamąstė ir atsakė: Sutemus sodo erdvėje tarp obelų pasirodė „Gal todėl, kad gimiau didelėje šeimoje ir damistiškos būtybės, nešančios Rožinio švie- lintis esu įpratusi. Gal todėl, kad mano tėvai – są, giedančios giesmes. Joms padėjo atviri Agnieška ir Jonas Kazlauskai - mylėjo žmones, žmonės, norintys pasidalinti savo žaizdomis, kiekvieną priimdavo svetingai, sodindavo už išgyvenimais. Giesmės kėlė sielas į dangų, o stalo, vaišindavo, kalbindavo. Be žmonių būtų skaudžios istorijos grąžino į realybę. Visa tai liūdna. Galbūt mano tėveliai man taip liepia. nepaprastai jaudino. Manau, kiekvienas išgir- Nes jie čia tebėra. Saugau jų palikimą. O žmodo žodžius: „Dar daug žaizdų turime užgydyti, nės man padeda.“
„Krašto informacija“: kelias nuo nedrąsių žingsnių Buvo 1997 –ieji. Vyko daug pokyčių. Panaikinus vietinį radiją, Kelmėje pradėjo veikti kabelinė televizija. Jos savininkė Violeta Gustienė nusprendė kabelinės televizijos žiūrovams pateikti malonią staigmeną – televizijos laidas apie Kelmę. Ją rengti pakvietė kūrybinę grupę – Janiną Skeberdienę, Ritą Ščiglinskienę ir Antaną Zamalį. Rajono savivaldybė nupirko reikiamą darbui aparatūrą. Kiekvieną penktadienį kelmiškius sveikindavo informacinės televizijos laidos „Labas“, vėliau pakeitusios pavadinimą į „Labas iš Kelmės“ . Savininkei atsisakius finansuoti laidų rengimą, teko ieškoti kitų galimybių. Norą rengti laidas palaikė grupės entuziazmas, nes sutikti žmonės sakydavo, kaip jiems smalsu ir įdomu sužinoti naujienas iš Kelmės ar rajono. 1999 – aisiais įkurta visuomeninė organizacija „Krašto informacija“. Jos kūrybinė grupė užsimojo ne tik rengti informacines laidas, bet ir kurti filmus apie Kelmės krašto istorinį ir kultūrinį paveldą, žmones, įvykius. Pirmasis tokių darbų ciklas –„Kelmės krašto istorijos ir kultūros paminklai“ buvo labai šiltai sutiktas visuomenės, o tai buvo paskata tolimesnėms idėjoms, Suprasdama visuomenišką entuziazmą, kurių imtasi kasmet vis naujų. Nuo 1998- ųjų akivaizdžią informacijos ir jos sklaidos naudą, metų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo 2005 -siais rajono savivaldybė sutiko kūrybinę fondo palaikoma kūrybinė grupė sukūrė per grupę įdarbinti Kelmės kultūros centre. Jos 600 laidų, įvairių vaizdo projektų: „Nykstan- užduotis – rengti televizijos laidas „Labas iš tys kaimai“, „Krašto takais“, „Sugrįžimai“, „Dar Kelmės“, kurias transliavo Šiaulių televizija. kepa duoną Žemaitijoj“, „Kunigaikščio Vykin- Grupėje iki 2012m. dirbo Janina Skeberdienė, to kelias“, „Būdas žemaičių“ , „Rašytoja Šatrijos Rita Ščiglinskienė ir Rolandas Kančauskas. Ragana“, „Signataras Jonas Smilgevičius“ ir t.t. Nors laikas daug ką pakeitė, tačiau kūrybiSukurti Kelmę, Kražius reprezentuojantys fil- nės idėjos negęsta. Vaizdo projektus Janina mai, dalyvauta kitų fondų finansuojamuose toliau rengia su kolega Rolandu. Juos transprojektuose.
liuoja Šiaulių televizija, jie talpinami į „Krašto informacijos“ svetainę www.krastoinformacija.lt Per dvidešimt metų sukaupti gausūs ne tik informacinių laidų archyvai, bet ir daug tokių įvykių, kurių herojai jau iškeliavę į amžinybę. Šią medžiagą būtina išsaugoti ir parengti archyvuoti, tačiau tai – tikrai daug laiko ir kruopštumo (o ir kaštų), reikalaujantis darbas. Ne kartą kreiptasi į rajono savivaldybę skirti tam lėšų, tačiau atsakingų asmenų atsakymas buvo neigiamas.
Janina Skeberdienė
PRIESAKAS Nešioju valstietišką veidą, Skirtą man Tėvo ir Motinos Ir kasdienybės rūbą gėlėtą Arba violetinį. Kasdien sugrįžtu Pro medžius, menančius Juos palaisčiusių Mano gimdytojų odos rupumą Ir kreivas mėnulis Keistai nusišypso mano Likimui: Pririšta esu prie Girnapusių, priekaištingai Į mane žvelgiančių, Jei negalėčiau pareiti...
28
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Janina Skeberdienė K andidatės į merus rinkimų programa
PROVERŽIO KELMĖS KRAŠTUI Esu komandos žmogus. Sieksiu drąsinti Kelmės krašto bendruomenę. Drauge ieškosime galimybių Kelmės krašto proveržiui. 1. Subursime stiprią ir atsakingą komandą. Tik patikėję savimi galime įgyvendinti netikėčiausius sumanymus. 2. Ugdysime ir skatinsime tikrąją savivaldą, kuri tariasi su vietos bendruomene ir jai atsiskaito. Pagarba žmogui ir rūpestis juo – sėkmingos savivaldos garantas. 3. Išgryninsime Kelmės krašto raidos viziją ir ilgalaikį planą ją įgyvendinti. Drauge su bendruomene nutarsime, koks turi būti Kelmės krašto ženklas, atpažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 4. Žemė – mūsų stiprybė. Ją išnaudosime kurdami kaimo verslus, atskleisdami naujas galimybes. 5. Mažinsime biurokratinių užkardų verslui. Kursime palankias sąlygas užsienio ir vietos investuotojams. 6. Remsime krašto žmonių iniciatyvas, kūrybingumą, įkursime jaunųjų talentų rėmimo fondą. 7. Naikinsime valdžios baimę. Sugrąžinsime žmogui jo orumą. Tarp valdžios ir žmogaus turi vyrauti pagarba, atvirumas ir pasitikėjimas. 8. Ugdysime pasididžiavimą savo kraštu, akcentuodami gyvenimo regionuose pliusus. 9. Bursime NVO sektorių, bendruomenes prisidėti prie Kelmės krašto proveržio, skatinsime temines programas. 10. Sukursime realius į užsienį išvykusių vaikų ryšius su gimtuoju kraštu. Skatinsime emigrantų sugrįžimą. Kviesime savo patirtimi praturtinti Kelmės krašto galimybes. 11. Skatinsime gerosios patirties Lietuvoje ir užsienyje praktiką. Savivaldybės vadovų ar Tarybos narių išvykos į užsienio valstybes turi teikti praktinę naudą. 12. Kūrybingai bendradarbiausime su kaimyniniais rajonais, turtinsime vieni kitus sava patirtimi. 13. Branginsime kiekvieną rajono biudžeto centą, vengsime abejotinų savivaldybės išlaidų.
2019 m. kovo 3d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ MERŲ RINKIMAI KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 41 RINKIMŲ BIULETENIS
JANINA SKEBERDIENĖ
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 27 ISSN 2538-8274 Tiražas 12000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 337
Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Kristina Balsienė Tel.+370 612 07357, el. paštas: balsiene.kristinai@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.