Už žemę ir žmogų Kėdainių kraštui, 2019 Nr. 16

Balsuokite už sąrašą nr.

Kėdainių rajonui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 16

ISSN 2538-8274

Skaitykite 3 psl.

Karolina Štelmokaitė: „Europietiški Kėdainiai – įmanoma misija“

Skaitykite 2 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 6 psl.

Algimantas Kižauskas: „Potencialo turime, bet neišnaudojame“

Skaitykite 8 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

MIELI KĖDAINIEČIAI, Kėdainių rajonui skirtame „Už Žemę ir Žmogų“ numeryje išsamiai pristatome savo komandą, dalyvausiančią rajono savivaldybės Tarybos rinkimuose. Visų pirma, išsamiai supažindiname su mūsų kandidate į Kėdainių rajono savivaldybės merus Karolina Štelmokaite. Labai džiaugiamės, kad Karolina prisijungė prie mūsų komandos ir tikimės, kad į Kėdainių gyvenimą turime galimybę įnešti daugiau europietiškumo, daugiau modernumo. Laikraštyje taip pat išsamiai aprašome pirmuosius 10 kandidatų sąraše. Norėdami pabrėžti, kad visi mūsų komandos nariai yra profesionalai, aprašome ir kandidatus iš sąrašo pabaigos. Tad linkime gero skaitymo ir tikimės aktyvaus Jūsų palaikymo!

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant, Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių Tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą - tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

Karolina Štelmokaitė: „Europietiški Kėdainiai – įmanoma misija“ 1. Interviu

„Tikiu „Kėdainių pavasario“ idėja. Manau, kad galime sukurti miestą ir rajoną, kuris būtų jaunatviškas, inovatyvus, veržlus. Juk turime tokį unikalų istorinį pagrindą, kuriuo negali pasigirti kiti panašaus dydžio Lietuvos miestai. Deja, įsitraukusi į visuomeninę veiklą Kėdainiuose, pamačiau per daug valdžios „neįgalumo“, arogancijos, problemų nematymo ir akivaizdaus nenoro spręsti jas. Manau, atėjo laikas mums, naujos kartos kėdainiečiams, imtis iniciatyvos“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kėdainių skyriaus kandidatė į Kėdainių rajono savivaldybės mero poziciją Karolina ŠTELMOKAITĖ (41), Europos Parlamento (EP) Žaliųjų/ELA frakcijos politinė patarėja energetikos politikai. Ir anksčiau bendraminčių skatinta siekti mero posto, Karolina pradžioje tokių planų neturėjo. Ilgą laiką vienintelė moteris tarp septynių kandidatų į Kėdainių rajono savivaldybės mero postą koncentravosi į visuomeninę kovą už sveikesnius, gražesnius gimtuosius Kėdainius. Nors sunkumai kelyje laukė nemaži, Karolinai nė karto nenusviro rankos, o kova jau atnešė apčiuopiamų rezultatų Kėdainiams ir šio krašto gyventojų labui. Kartu su tuo atėjo supratimas: nors pokyčiai – būtini, juos daryti labai sudėtinga, jeigu neturi tam reikiamų įgaliojimų. „Esu užsispyrusi, analizuoju situaciją, randu sąjungininkų ir moku įtikinti ne tik bendraminčius, bet ir oponentus. Europos Parlamente tą darau kasdien: esu derybininkė, ir vienas pagrindinių mano darbų – siūlyti pakeitimus Europos Sąjungos (ES) teisės aktams, dėl jų kovoti su politinėmis grupėmis, įtikinti priešininkus, ir tai man sekasi. Nesuprantu teiginio, kad viena ar kita padaryti neįmanoma. Jeigu stengiesi, atkakliai sieki – gali padaryti bet ką“, – šypteli Karolina. STABDĖ ZABIELIŠKIO SĄVARTYNO PLĖTRĄ – Ar ilgai brandinote mintį kelti savo kandidatūrą į Kėdainių rajono savivaldybės mero postą? – Neslėpsiu – siūlymų kelti savo kandidatūrą esu sulaukusi ir anksčiau. Atėjo metas, kai jaučiuosi pasiruošusi. Mano idėjas iki šiol labai rėmė ir palaikė ne tik LVŽS Kėdainių skyrius, bet tiek kitų partijų atstovai, tiek nepartiniai žmonės. Supratau, kad galiu suburti komandą, su kuria po platesne „Europietiškų Kėdainių“ vėliava galėčiau nuveikti labai daug gero savo gimtojo miesto labui.

Kišausi? Ir gerai, nes niekas daugiau šito klausimo nekėlė. Apie tai plačiai būtų sužinota, kai statybvietėje jau burgztų buldozeriai, ruošdami naujus plotus šiukšlių kalnams, o į mūsų rajoną plūstų milžiniški atliekų kiekiai – apie 170.000 tonų per metus, arba po 80 didelių gabaritų šiukšlių mašinų per dieną. K. Štelmokaitė Meilė, pagarba Kėdainiams – vienas iš mano motyvų. Mano kraštas sparčiai nyksta: jame kasmet sumažėja po daugiau nei tūkstantį gyventojų. Jeigu ten-

dencijos išliks tokios pačios, po dešimties, dvidešimties, trisdešimties metų mano miesto elementariai gali nebelikti. Būtų šiek tiek nesąžininga ir toliau viską stebėti iš šono, kritikuoti, komentuoti, patarinėti tinklalapio „Facebook“ puslapiuose, kai turiu šitiek idėjų, energijos ir patirties visa tai pakeisti. – Net ir dirbančios Europos Parlamente Briuselyje, jūsų, Karolina, veikla ryški buvo ir Kėdainiuose. Vis dėlto pati ryškiausia – kova prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą: jūs nuveikėte daugiau, nei kad kostiumais vilkintys biurokratai savo kabinetuose. Ne paslaptis, kad šie vietos valdininkų planai buvo kurpiami tyliai. Kaip sužinojote apie juos? – Mano mama Adelė Štelmokienė yra rajono savivaldybės tarybos narė. Tarybos klausimus, sprendimus, dokumentus nuolat analizuodavome kartu. Spėju, kad, dauguma Tarybos narių nėra nė į pusę tiek dokumentų, kiek aš, įsigilinę.

Pamačiau per daug valdžios „neįgalumo“, arogancijos, problemų nematymo ir akivaizdaus nenoro spręsti jas. Manau, atėjo laikas mums, naujos kartos kėdainiečiams, imtis iniciatyvos. K. Štelmokaitė Tąkart mama aiškinosi, kodėl rajono valdžia ketina kelti atliekų surinkimo kainas ir užsiminė, kad brangimas yra susijęs su naujojo sąvartyno statymu Kėdainių pašonėje. Buvau šokiruota: Kas? Ką? Kokio dar sąvartyno? Pradėjome analizuoti dokumentus. Po to sekė didžiulis darbas, visų pirma, suburiant žmones, renkant parašus, kreipiantis į Vyriausybę ir, galų gale, sustabdant naujo statybų leidimo išdavimą. PRASTI KVAPAI – IŠSPRENDŽIAMA PROBLEMA – Tame, kad Zabieliškio sąvartyno plėtros projektas būtų sustabdytas, didelis indėlis neabejotinai yra jūsų. Kad tai pasiektumėte, jums teko galva pramušti ne vieną sieną. Ar nebūtų buvę patogiau tiesiog numoti į tai ranka, nesikišti ir šiltai sėdėti Briuselyje, Karolina? – Klausimas dėl sąvartyno plėtros man buvo ir išlieka labai svarbus. Nenoriu, kad į mano miestą plūstų kitų miestų, tarp kurių – ir Kauno – antrojo pagal dydį šalyje – atliekos. Kišausi? Ir gerai, nes niekas daugiau šito klausimo nekėlė. Apie tai būtų plačiai su-

Nr. Sąraše

Karolina Štelmokaitė, LVŽS kandidatė į Kėdainių merus ir sąrašo lyderė.

žinota, kai statybvietėje jau burgztų buldozeriai, ruošdami naujus plotus šiukšlių kalnams, o į mūsų rajoną plūstų milžiniški atliekų kiekiai – apie 170.000 tonų per metus, arba po 80 didelių gabaritų šiukšlių mašinų per dieną. Kalbu ne vien apie taršą, bet ir įvaizdį – siekiame tapti naujosiomis Lietuvos Kariotiškėmis? ES sąvartynai masiškai traukiasi, o pas mus norima daugiau nei dvigubai jį išplėsti! – Vadinasi, kova prieš „ekologinę bombą“ nebuvo bergždžia kova su vėjo malūnais. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas rekomendavo KRATC pristabdyti šiuos planus vieneriems metams ir ieškoti alternatyvių atliekų šalinimo būdų. Tuomet iškėlėte ir Kėdainių miesto paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros klausimą? – Domiuosi, ar toji plėtra tikrai yra būtina. Visų pirma, raginu spręsti problemas, kurios yra susijusios su pramonės įmonių atsakomybe, nes ir pastarosios naudojasi miesto komunaline sistema. Ne visos savo nuotekas išvalo tinkamai, jas atiduoda į Kėdainių vandenų valymo įrenginius, kurie pagrįsti biologine gyvybe. Ji dėl netinkamai išvalytų nuotekų žudoma, vandenų veikla stabdoma, o tai reiškia ne vien taršą, bet ir siaubingus kvapus, tvyrančius mieste ir rajone.

Aišku, svarbu, kvepia mūsų rajone ar ne, bet visų pirma mes kalbame apie sveikatą – brangiausią turtą, kurį mes turime. Ir jį iš mūsų atima. K. Štelmokaitė – Pastarajam klausimui spręsti būrėte ekspertų grupę, viešai diskusijai pakvietėte Aplinkos ministrą. Manote, jog prasti kvapai mūsų krašte yra opi problema?

– Sumažinti taršą aplinkoje – ore ir vandenyje – neabejotinai yra vienas pirmųjų klausimų, kuriuos imčiausi spręsti tapusi Kėdainių rajono savivaldybės mere. Kėdainiečiai dėl taršos labai kenčia, ir čia ne tušti žodžiai, o liūdinanti statistika – esame vienas iš daugiausia plaučių, gerklės, kvėpavimo takų vėžio, skydliaukės susirgimų fiksuojantis rajonas. Aišku, svarbu, kvepia mūsų rajone ar ne, bet visų pirma mes kalbame apie sveikatą – brangiausią turtą, kurį mes turime. Ir jį iš mūsų atima. O juk mūsų teisę kvėpuoti švariu oru reglamentuoja europinės normos ir jų nepaisymo neturėtų būti. Jeigu būčiau jaunas, gyvenimą kuriantis žmogus, gerai pagalvočiau, ar noriu gyventi tokiame užterštame mieste. Su tarša ir blogais kvapais mes galime kovoti, ir esu pasiryžusi tai daryti. TVARKYDAMI IŠORĘ, PAMIRŠTA ESMINIUS DALYKUS – Vadinasi, pirmasis ir pagrindinis jūsų siekis – tai, kad Kėdainiai taptų sveikiausiu miestu su tokiomis pačiomis sveikomis apylinkėmis. Smarkiai sumažinta oro, vandens tarša, pagaliau vadovaujantis Europos Sąjungomis taisyklėmis, ir galutinai uždegta raudona šviesa Zabieliškio sąvartyno plėtrai. Kokie dar, jūsų manymu, gimtajame mieste šiuo metu yra spręstini dalykai? – Turtingesni Kėdainiai. Galbūt nuskambėsiu kaip populistė, bet, priešingai negu pastarieji, planą aš turiu. Piniginėse liks daugiau pinigų, sumažinus sąskaitas už šildymą. O jos gali sumažėti, atskyrus Kėdainių šilumos tinklus nuo „Panevėžio energijos“, kuri mums daug brangiau perparduoda pigią AB „Lifosa“ tiekiamą atliekinę šilumą.

Tęsinys 4 psl.

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Pradžia 3 psl. Žinau, kaip tai padaryti, ir jau esu nekart apie tai kalbėjusi su Vyriausybės pareigūnais Vilniuje. „Panevėžio energijos“ šilumos pagaminimo kaina Kėdainiams gerokai žemesnė negu kitose savivaldybėse – dalininkėse, bet mes mokame tiek pat, kiek zarasiškiai ar panevėžiečiai. Mes, iš principo, subsidijuojame dalį regiono, o tarša lieka mums, ir tai kėdainiečių atžvilgiu nesąžininga. Išeitis turime dvi: atsiskirti nuo „Panevėžio energijos“ arba reikalauti ženklių nuolaidų. – Tarp jūsų rinkiminių užmojų – geriausios gyvenimo kokybės mieste ir kaime užtikrinimas. Ką turite omenyje, Karolina? – Tvarkomi keliai ir kita infrastruktūra. Visų pirma, investuosime ne į fasadinius projektus, o ten, kur to gyvybiškai reikia. Neatleistina, kad XXI amžiuje kai kurios gyvenvietės lyg viduramžiais atskirtos nuo civilizacijos, žmonės iki šiol neprisijungę prie centrinės nuotekų sistemos, neturi priėjimo prie vandentiekio. Manyje sumišę skirtingi jausmai – ir pyktis, ir gėda, kad vietoje to, jog dabartinė, o ir prieš tai buvusios valdžios prioritetą, pinigus skirtų esminiams, žmogaus orumą garantuojantiems dalykams, investuoja į fasadinius dalykus. Gražūs projektai – šaunu ir sveikintina, bet tik po to, kai būtų sutvarkyti baziniai dalykai. Juk žmonės miesteliuose, kaimuose taip pat moka mokesčius. Jiems reikėtų kabinti medalį už kantrybę, už tai, kad jie iki šiol nesukilo ir vis dar tiki valdininkų pažadais. Kuo kaimiškosios vietovės gyventojas prastesnis už miesto gyventoją? Mes turime tiek vieniems, tiek kitiems užtikrinti vienodai orų gyvenimą! – Valdantieji priėmė nemažai reikšmingų sprendimų. Vienas tokių – Kėdainių senamiestyje gerokai apribotas automobilių eismas. Atgarsis buvo didžiulis, o vietos verslininkai ir gyventojai piktinosi, jog priimant tokį svarbų sprendimą, nebuvo tartasi su visuomene. Kaip vertinate tai? – Aišku viena: sprendimas labai vienašališkas, priimtas nepasitarus su tais, kurie senamiestyje turi verslus, gyvena ar kasdien užsuka papietauti. Situacija šiek tiek atstatyta, dalis žalos išsklaidyta. Reikėtų patikrinti: optimalus tai variantas ar ne. Čia vienas iš tų pavyzdžių, kurie rodo, kaip blogai yra tai, ką tu vienas ar dviese sugalvoji, nuspręsti nepasitarus su žmonėmis. NEMOKAMAS VIEŠASIS TRANSPORTAS? – Pastaruoju metu nemažai eskaluojama nemokamo viešojo transporto tema skirsto visuomenę į pritariančius ir skeptikus. Kaip manote, ar tai Kėdainiuose – įmanoma, ir apskritai – ar reikalinga? – Viešojo transporto prestižas ir prieinamumas privalo išaugti. Reikia atsisakyti mentaliteto, kad viešuoju transportu naudojasi neva tik „biedniokai“. Vakaruose dažnam gėda į darbą važiuoti savo automobiliu. Mano vyras, pavyzdžiui, gauna priemoką prie algos, kad automobiliu nevyksta į darbą. Viešasis transportas yra atsakymas į daugelį ekologinių, kamščių, parkavimo problemų. Galų gale, naudojimasis viešuoju transportu kuria demokratiškesnę atmosferą visuomenėje – nyksta spaudimas prieš kaimynus pasipuikuoti kuo brangesniu automobiliu.

Karolina su vyru Andriumi, dirbančiu NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, ir sūnumi Liudu. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Šiuo metu, įvažiavus į gyvenamųjų namų kvartalus, apima siaubas: sunkiai prasilenkia lengvieji automobiliai, tai ką jau kalbėti apie specialųjį transportą, pavyzdžiui, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autocisterną? Daugiabučių namų kiemuose iki nelaimės trūksta „penkių minučių“... Tačiau norint iš esmės pakeisti visuomenės požiūrį į viešąjį transportą, vien raginimų ir dalinių kainų nuolaidų nebepakaks.

Nors sunkumai kelyje laukė nemaži, Karolinai nė karto nenusviro rankos, o jos kova jau atnešė apčiuopiamų rezultatų Kėdainiams ir šio krašto gyventojų labui. O kartu su tuo atėjo supratimas: nors pokyčiai – būtini, juos daryti labai sudėtinga, jeigu neturi tam reikiamų įgaliojimų. Reikėtų imtis drąsių priemonių, tokių kaip visiškas kelionės mokesčio atsisakymas. Tai nėra kažkas itin revoliucingo – novatoriškieji estai tokią sistemą jau kelis metus įdiegę Taline tiems gyventojams, kurie registruoti sostinėje. Prisiregistravusiųjų skaičius išaugo, tad išaugo ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos į Talino biudžetą. Yra ir daug kitų pavyzdžių. Taigi, mano manymu, nemokamas viešasis transportas Kėdainiuose yra įmanomas dalykas. Tai – europinis trendas. Aš ar ne aš, anksčiau ar vėliau kažkas tai padarys, bet aš tai siūlau (šypteli). Taip pat jau turėtume skubiai pradėti ruoštis vykstančiai alternatyvaus transporto revoliucijai, įskaitant įvairių elektrinių transporto priemonių žaibišką plėtrą bei ateinančią madą dalintis automobiliais, dviračiais ir paspirtukais. Taip vadinamosios „dalijimosi ekonomikos“ vėjai nepalenks ir Kėdainių. Trumpuoju laikotarpiu, žinoma, neišvengsime naujų parkavimo vietų statymo būtinybės. – Įsivaizduokite: šiandien – pirmoji

jūsų, Kėdainių rajono savivaldybės merės, darbo diena. Ko imatės, Karolina? – Žinote, man labai patinka Skandinavijos piliečių santykiai ir kultūra, kurioje nėra valdžios arogancijos. Nėra taip, kad aš – viršininkas, o „tu dabar drebėk prieš mane“. Rinkėjų išrinktas pareigūnas turi suprasti, kad jis yra tarnautojas, o ne bosas. Ką daryčiau pirmiausia? Pakeisčiau susitikimų su gyventojais tvarką. Anksčiau būdavo galima tiesiogiai susitikti su meru pasikalbėti. Dabar tenka kreiptis į tam tikrą specialistą, ir jeigu šis neišsprendžia klausimo, tik tada meras tampa paskutine instancija. Meras yra tiesiogiai renkamas žmonių, todėl turi būti galimybė tiesiogiai su juo susitikti, išsakyti viską: savo bėdas, pasiūlymus. GALIMYBIŲ YRA – TEREIKIA JAS RASTI – Karolina, jums – keturiasdešimt vieneri. Ko gero, sėkmės atveju būtumėte jauniausia rajono savivaldybės merė Kėdainių istorijoje. – (šypteli) Manau, jog tai – puikus amžius. Baigusi tuometinę Kėdainių „Atžalyno“ vidurinę mokyklą, septynerius metus TV publicistikos laidose „Srovės“ ir „Abipus sienos“ dirbau žurnaliste, redaktore. Nuo 2007-ųjų dirbu ES institucijose. Turiu daug įvairios patirties ir savivaldos klausimuose, ir europinių projektų, ir administracinės, ir derybinės, ir teisinės. Prisidedu prie teisės aktų kūrimo, skaitau, rašau ir kalbu keliomis svarbiomis užsienio kalbomis. Visuomet, net ir išvykusi, buvau aktyvi Kėdainių bendruomenės narė. Tiesa, mane pažįsta dar ne visi, bet labai tikiuosi su visais susipažinti rinkiminės kampanijos metu (šypteli). ŠVIESŪS, ATVIRI IR SKAIDRŪS – Karolina, papasakokite apie savo šeimą. – Mano vyras Andrius Avižius – NATO Parlamentinės Asamblėjos Pilietinio saugumo komiteto direktorius. Abu esame kėdainiečiai, abu baigėme „Atžalyną“,

skirtingai nei dauguma jaunų žmonių, išvykusių svetur, išlaikėme savo kėdainietiškąjį identitetą. Labai didžiuojamės Kėdainiais, šio miesto istorija. Manome, kad tai – unikalus miestas su šlovinga praeitimi ir šviesia ateitimi. Tai – gražus miestas, kuriame negėda gimti, augti ir gyventi, o apie senamiesčio žavesį nė nekalbu. Turime penkerių metų sūnų Liudą ir gyvename Briuselyje.

Gal atėjo metas įsileisti naujų vėjų į kabinetus, kur dešimtmečiais karaliavo verslo ryšiais supančioti, viską geriau už kitus žinantys solidūs dėdės? K. Štelmokaitė Andrius – mano ramstis. Jis labai remia mano pasirinkimus, kaip ir šį – kandidatuoti į Kėdainių rajono savivaldybės mero postą. – Kokie jūsų akimis tie kitokie – europietiški Kėdainiai, Karolina? – Tie, kuriuose prioritetai – ekologinių problemų tvarkymas, kiekvieno žmogaus galimybė gyventi oriai. Europietiškesni Kėdainiai – švaresnis, atviresnis, skaidresnis, demokratiškesnis miestas. Pritaikysime infrastruktūrą neįgaliesiems, senjorams, tėvams su kūdikiais. Jiems nebereikės vaikščioti po kabinetus: vienas valdininkas bus atsakingas už problemos sprendimą. Europietiški Kėdainiai – besitariantys, ir, pirmiausia, galvojantys apie tuos, kuriems labiausiai reikia padėti. Tokie, kuriuose būtų gera gyventi, su stipriomis bendruomenėmis, įdomia popamokine veikla vaikams bei kultūrine veikla vyresniems. Ir apskritai, gal atėjo metas įsileisti naujų vėjų į kabinetus, kur dešimtmečiais karaliavo verslo ryšiais supančioti, viską geriau už kitus žinantys solidūs dėdės? Aš prašau kėdainiečių suteikti galimybę parodyti, kad mūsų krašte galima kitokia politika, kitoks valdžios ir piliečių santykis. Aš tikiu, kad tai įmanoma, ir kviečiu kėdainiečius taip pat tuo patikėti (šypteli).

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

Bronis Ropė: „Mero rinkimuose kėdainiečius kviečiu balsuoti už Karoliną Štelmokaitę“ „Kaip buvęs Ignalinos rajono meras, turintis beveik dvidešimties metų patirtį šiose pareigose, šiandien galiu vienareikšmiškai teigti, kad geras savivaldos vadovas – tai ne tik geras organizatorius, žinių ir sumanumo turintis administratorius. Ne kartą teko susidurti su situacijomis, kai atskiroje gatvėje, rajone, bendruomenėje žmonės įvardindavo gal 20 spręstinų klausimų, o kai pradėdavai su jais diskutuoti, įsiklausyti į jų vargus, paaiškėdavo, kad gal ir pusės tų problemų sprendimas nekainuodavo jokių pinigų. Tereikėjo savivaldos darbuotojų noro ir valios girdėti, padėti, apginti, atstovauti žmogų jam rūpimais kasdieniais klausimais. Vietos savivaldoje mums reikia ne viršininko – tarno santykio, bet atviro, nuoširdaus bendruomenės narių dialogo. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą Valstiečių iš žaliųjų sąjunga į merus Kėdainiuose iškėlė kėdainietę Karoliną Štelmokaitę, su kuria man kartu teko dirbti ne vienerius metus. Karolina – jauna, kupina

energijos, entuziazmo, aktyvi, pilietiška, vietos ir europinės patirties bei platų akiratį turinti kandidatė. Europos Parlamente kartu dirbome Lietuvai ypatingos reikšmės turinčiais klausimais, todėl asmeniškai mačiau, kaip nuožmiai Karolina atstovauja mūsų šalies interesams, kaip sumaniai derasi su kitų šalių ir įvairių politinių grupių atstovais, buria sąjungininkus, ieško kompromisų ir pasiekia pergalingų sprendimų. Karolina atstovauja naująją, europinę mūsų kartą, kuriai svarbiausios vertybės – viešumas, skaidrumas, partnerystė, dialogas, tolerancija kitam ir kitoniškumui, nepakantumas neteisybei, silpnesniojo apsauga ir pagarba žmogaus teisėms. Manau, kad Lietuvoje šių europinių vertybių kol kas dar trūksta, todėl šiuose mero rinkimuose kėdainiečius kviečiu balsuoti už K. Štelmokaitę. Neabejoju, kad šiose pareigose užsispyrimo, atkaklumo ir atidumo artimui dėka, ji pasieks savo tikslą, ir Kedainiai taps europietiškais.“

Kandidantės į merus Karolinos Štelmokaitės rinkimų programa

Už europietiškus Kėdainius!

Europarlamentaras ir buvęs ilgametis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė palaiko Karoliną.

REBECCA HARMS: KAROLINA GALI TAPTI TOBULA MERE

XVII a. Radvilos kūrė Kėdainius pagal europietiškus standartus. Tebeturime jų kurtą senamiestį, jų skatintą verslumą mena išvystyta pramonė ir žemės ūkis. Vis dėlto, tikrojo europietiškumo Kėdainiams trūksta. Ekonomikoje likęs postsovietinis cinizmas, kur pelnas svarbiau už viską, įskaitant žmonių sveikatą. Politikoje vyrauja rytietiška valdžios arogancija. Tikiu, kad Kėdainiai taps geriausia vieta gyventi, jei didžiausią dėmesį skirsime patogios, švarios, žmogui ir šeimoms pritaikytos aplinkos sukūrimui. Jei rajono gyventojai jausis piliečiais, o ne pavaldiniais. Žodžiu, jei galiausiai atsigręšime į mūsų miesto europietišką tradiciją.

Mano prioritetai 1. Sveikiausias miestas ir apylinkės Ženkliai sumažinsime oro, vandens taršą, įdiegdami ES taisykles. Įsteigsime kvapų ir taršos ombudsmeno pareigybę. Zabieliškio sąvartyno plėtros nebus. 2. Turtingesni kėdainiečiai Piniginėse liks daugiau pinigų, sumažinus sąskaitas už šildymą. Jos ženkliai sumažėtų atskyrus Kėdainių šilumos tinklus nuo „Panevėžio energijos”, kuri mums daug brangiau perparduoda pigią AB „Lifosa“ tiekiamą atliekinę šilumą. 3. Geriausia gyvenimo kokybė mieste ir kaime Tvarkant kelius, kitą infrastruktūrą, visų pirma, investuosime ne į fasadinius projektus, o ten, kur to gyvybiškai reikia – neatleistina, kad XXI a. kai kurios gyvenvietės vis dar atskirtos nuo civilizacijos. Taip pat spręsime parkavimo daugiabučių namų kvartaluose problemą, įrengdami naujas parkavimo vietas. 4. Europinė pagarba žmogui Pritaikysime infrastruktūrą neįgaliesiems, senjorams, tėvams su mažais vaikais. Jiems nebereikės vaikščioti po kabinetus: vienas valdininkas („atvejo vadybininkas“) bus atsakingas už problemos sprendimą. 5. Viešasis transportas – visiems Pagrindiniai maršrutiniai autobusai Kėdainiuose ir apylinkėse kursuos nemokamai. Taip pat, skatinsime alternatyvių ir ekologiškų transporto priemonių atsiradimą Kėdainiuose.

Žinoma europarlamentarė Rebecca Harms tiki Karolinos Štelmokaitės sėkme.

Viena garsiausių europarlamentarių iš Voki- profesionaliai. Kartais ji tampa tikra kovoetijos Rebecca Harms, garsi savo darbais toja, pavyzdžiui, kai mes dirbame Astravo ir parama Lietuvai, jau ne vienerius metus atominės jėgainės Baltarusijoje klausimais dirba su kėdainiete Karolina Štelmokaite arba kai turėjome įtikinti pareigūnus Euroenergetikos politikos klausimais Briuselyje. pos Komisijoje, kad reikia skirti daugiau lėšų Ji labai palaiko Karolinos siekį dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darsavo gimtojo krašto savivaldos rinkimuose, bams, kad jie būtų atlikti tinkamai ir saugiai. tad sutiko pasidalinti savo mintimis apie Kartais Karolina yra labai įtaigi ir įsigilinusi. Aš niekaip nepamiršiu, kaip ji pradėjo savo Karoliną. kampaniją prieš Kėdainių sąvartyno plėtrą. „Karolina yra viena iš perspektyviausių Ir aš manau, kad dėl jos ypatingo išmanymo jaunų lietuvių Briuselyje. Man asmeniškai tvarios plėtros klausimais, dėl jos žinių, ji yra ne tik politinė patarėja, man ji – tikri- kaip surasti ir gauti Briuselyje finansavimą ausia draugė, kurios dėka aš ir pati tapau bendruomenių plėtrai, ji gali tapti tobula Lietuvos bičiule. Karolina dirba ypatingai Kėdainių rajono mere.”

2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ MERŲ RINKIMAI KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 19 RINKIMŲ BIULETENIS

Karolina ŠTELMOKAITĖ

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Algimantas Kižauskas: ,,Potencialo turime, bet neišnaudojame‘‘ 2.

Dotnuvos seniūnijos ūkininkas Algimantas Kižauskas rajono savivaldoje nėra naujokas – Tarybos nariu renkamas nuo 2011 m., tad puikiai gali palyginti kelių kadencijų rajono Tarybos ir merų komandų darbus. ,,Bent jau mane savivalda įtraukė tarsi savotiškas liūnas į savo verpetą. Kai žmogus nesi abejingas sau, savo aplinkai, kaimynams, tai tiesiog negali likti nuošalyje. Ar būčiau vietos valdžioje, ar ne, vis tiek reikėtų spęsti kaimo žmonių problemas. Juk negali sėdėti ramiai, jei kaimai nyksta, skęsta dulkėse, žmonės gyvena be vandens, kanalizacijos, negali susibėgti į norimas šventes, kartu pasidžiaugti, pasibūti.

Daugelis kalbėjome, kad norime išsivaduoti iš Darbo partijos pančių, tačiau panašu, kad nelabai kur toli nubėgome. A. Kižauskas Man teko dirbti su dviejų politinių pakraipų merais ir valdančiosiomis daugumomis. Kad ir kaip būtų gaila, tačiau dabartinei valdžiai daug pliusų uždėti negaliu. Matau daug neveiklumo, apatijos, netesėtų pažadų. Daugelis kalbėjome, kad norime išsivaduoti iš Darbo partijos pačių, tačiau panašu, kad nelabai kur toli nubėgome. Ankstesnė vadžia už dabartinę, mano manymu, buvo veiklesnė ir reiklesnė. Nekalbu apie darbų reikalingumą ir kokybę, bet veiksmo tikrai buvo daugiau. Aš esu už aktyvumą ir akivaizdžius rezultatus. Turime tikrai daryti tai, ko žmonėms reikia, o ne vien gražinti tuščius fasadus‘‘, – sakė dar vienos kadencijos rajono savivaldybės Taryboje siekiantis ūkininkas A. Kižauskas. DŽIAUGIASI PUIKIA PAMAINA A. Kižauską bene labiausiai džiugina tai, kad pagaliau turi į ką atsiremti. Vyras neslepia, jog žmona gana kreivai žiūri į jo politikavimą, tačiau sūnūs – puikūs pagalbininkai ne tik ūkyje, bet ir visuomeninėje veikloje. ,,Buvimas rajono Tarybos nariu suryja nemažai laiko. Kadangi noriu būti ne tik statistu, tai bent savaitę per mėnesį

Nr. Sąraše

skiriu savivaldos reikalams. Gera, kad turiu, kas pavaduoja ūkyje. Kitaip nežinia, kas būtų. Rajono Tarybos nario pareigos tikrai įpareigoja ir daug gilintis, ir analizuoti, ir važinėti po kaimus, susitikti su žmonėmis. Jei nori išmatyti tai, už ką balsuoji, turi rimtai padirbėti. Labai gerai, kai turi bendraminčių ir sulauki palaikymo, tačiau kai susiduri su prieštaravimu, ypač – neišmanymu, tada tenka ir nusivilti, bet pasiduoti negali‘‘, – sakė A. Kižauskas. SKAUDU DĖL KLAIDŲ IR APSILEIDIMO Rajono Tarybos narys atviras – jam skaudu matyti daromas klaidas ir priimamus neūkiškus sprendimus. ,,Nenoriu kalbėti už visus, tačiau yra padaryta klaidų, kurios žmonėse pasėjo nemažą nepasitikėjimą valdžia. Toli ieškoti nereikia. Turime Mantviliškio bendruomenės namų atnaujinimą. Dabar matome, kad tas darbas atliktas aplaidžiai – fasadas sutvarkytas, o viduje šąla ir sproginėja vamzdžiai. Darbai padaryti, kaltų nėra, garantijos pasibaigusios. Rezultatas – nusivylę žmonės. Gaila, kad į Europos Sąjungos paramą nemažai kur buvo pažiūrėta pro pirštus. Nesakau, yra ir gerų pavyzdžių, bet tokie šaukštai deguto tikrai gadina tą statinę medaus‘‘, – nuoskaudas dėl neūkiškumo dėstė A. Kižauskas. Ūkininkui skauda ir dėl ekologinių problemų: ,,Kai iškilo Kėdainių nuotekų tvarkymo bėdos, valdžia sujudo, tačiau, kad kaimuose nuotekos teka į upelius,

Visi žinome, kad potencialą turime, bet jo neišnaudojame. Tai liečia ir apčiuopiamus dalykus, ir žmonių mąstymą. Lyg ir žengiame žingsnį pirmyn, patrypčiojame ir užstringame. A. Kižauskas

Algimantas Kižauskas.

nelabai kam rūpi. Gyvename tikrai aplaidžiai. Daugelyje kaimų trūksta vandentiekio, jau nekalbant apie kanalizacijos tvarkymą. Europos Sąjunga ragina naikinti lauko tualetus, o kaip mes gyvename? Gaila, kad nėra ryžtingų vietos valdžios sprendimų. Juk kai kur yra įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, bet žmonės prie jų nesijungia, sako, neturį lėšų. Gal reikėtų ieškoti galimybių, kaip padėti. Man keista, kad paremti ,,Nevėžio‘‘ krepšinio komandą vis randame galimybių, o elementariai buičiai pagerint nieko nedarome. Tikrai nesu prieš sportą, remiu judėjimą, sportinius sumanymus, bet kai kur valdžia stebina savo žingsniais. Juk ,,Nevėžis‘‘ nėra savivaldybės komanda, ji turi akcininkus, tai gal jie tegul ir ieško rėmėjų, o ne vien į savivaldybės biudžetą remiasi.‘‘

DŽIUGINA GRAŽŪS PAVYZDŽIAI A. Kižauskas drąsiai teigia, jog nebijo kritikuoti tuos, kurie kritikos nusipelno, ir pagiria tuos, kas rodo gerus pavyzdžius. ,,Ne viskas ir rajono valdyme yra blogai. Gerai, kad išlaikėme vietos autobusų parką, kažkiek padedame ūkininkams, žengiame pirmyn su melioracijos tvarkymu. Smagu matyti veiklius kaimo žmones. Visada širdis džiaugiasi, kai prie namų matau daržus su pasodintomis bulvėmis, o ne bujojančius piktžolynus‘‘, – savo pastabas dėstė A. Kižauskas. NEIŠNAUDOTI POTENCIALAI A. Kižauskas sako nusivylęs tuo, kad pastaraisiais metais Kėdainių kraštas mažokai pasistūmėjo tikrai europietiško krašto link. ,,Visi žinome, kad potencialą turime, bet jo neišnaudojame. Tai liečia ir apčiuopiamus dalykus, ir žmonių mąstymą. Lyg ir žengiame žingsnį pirmyn, patrypčiojame ir užstringame. Aš daugelyje dalykų pasigendu tęstinumo. Gal jau laikas tikrai išsigryninti gaires, ko norime savam kraštui ir pagaliau to tikslo siekti. Neturėtų valdžių pasikeitimai stabdyti projektų, kurie leistų gerinti kraštiečių gyvenimą. Neturėtų ir vietos politika būti nuvertinta. Juk dabar ir aš sulaukiu įvairių replikų: vieni šaiposi, kad esu Tarybos narys, kiti galvoja, kad iš to turiu naudos, treti palaiko ir tiki, kad galima susitelkti ir gerinti gyvenimą. Manau, kad reikia aktyvinti, drąsinti žmones. Reikia telktis ir eiti užsibrėžta kryptimi. Reikia sugriauti stereotipus, kad visos valdžios blogos. Manau, kai grįš žmonių pasitikėjimas, tai ir reikalai pakryps į gera. Reikia optimizmo, pagarbos vienas kitam, pasitikėjimo ir tikrai viskas bus gerai‘‘, – įsitikinęs A. Kižauskas.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

7

Adelė Štelmokienė: „Negalima pamiršti, kas tave išrinko ir kam dirbi“ 3.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kėdainių skyriaus vadovė Adelė Štelmokienė save laiko politikos naujoke, nes Taryboje dirba pirmą kadenciją. Vis dėlto, aktyvi moteris dažnai vadinama valstiečių ir žaliųjų „siela“ Kėdainiuose. Būtent ji šios kadencijos rinkimams suformavo ne tik gausią 32 LVŽS kandidatų komandą – jos dukra Karolina Štelmokaitė yra LVŽS kandidatė į Kėdainių r. merus. PO VILTINGŲ PERMAINŲ – SKAUDŪS NUSIVYLIMAI Moteris atvira – jai nebuvo priimtina, kad Kėdainiuose valdžioje tiek metų dominavo Darbos partijos atstovai. Būtent tai pirmiausiai ją pačią motyvavo dalyvauti rinkimuose ir burti naujas jėgas. Besibaigiančioje kadencijoje Kėdainių Taryboje LVŽS turėjo du atstovus – A. Štelmokienę ir Algimantą Kižauską. Kadencijos pradžioje palaikę dabartinį merą Saulių Grinkevičių, vėliau visgi nusprendė pasitraukti iš valdančios koalicijos. ,,Daug lūkesčių dėjome į pokyčius po pastarųjų savivaldos rinkimų. Manėme, kad atėjus kitos politinės pakraipos vadovui, viskas pasikeis. Visi laukėme naujo vėjo gūsio rajono gyvenime, naujų projektų. Tačiau labai greitai pamatėme, kad dabartinė rajono valdžia tiesiog įsėdo į savo pirmtakų roges, perėmė jų stilių ir ėmė akivaizdžiai derint su jais sprendimus. Kitokia nuomonė niekam nėra įdomi. Mes tikėjomės būti partneriai, bet vos tik pradėjome teikti savo siūlymus, sakyti kritiką, mūsų atžvilgiu atsirado kažkoks irzlumas, priešiškumas... Nors esame laisvi Tarybos nariai, iš mūsų buvo tikimasi paklusnumo kaip iš pavaldinių. Gaila, kad šito demokratijos egzamino dabartinis meras neišlaikė‘‘, – sakė Adelė. PAŽADĖJAI – IŠTESĖK Adelei skaudu matyti žmonių nusivylimą politikais. ,,Aš pati darbą rajono Taryboje įsivaizdavau visai kitaip. Galvojau, kartu su kitais Tarybos nariais analizuosime dokumentus, ieškosime geriausių sprendimų. Deja, pamačiau daug abejingumo, nepakantumo kitai nuomonei, net elementaraus tingumo. Sprendimai dažnai tiesiog nuleidžiami „iš viršaus“, o Taryboje balsuojama mechaniškai, net nesigilinant. Visgi, nesigailiu dėl šios patirties. Man tikrai buvo įdomu gilintis į atliekų tvarkymo aktualijas, ugniagesių gelbėtojų kasdienybę. Tarybos narys turi išmanyti daugybę dalykų. Tačiau tai savotiškai veda pirmyn ‘‘, – darbo rajono Taryboje ypatumais dalijosi Adelė.

Pamačiau daug abejingumo, nepakantumo kitai nuomonei, net elementaraus tingumo. Sprendimai dažnai tiesiog nuleidžiami „iš viršaus“, o Taryboje balsuojama mechaniškai, net nesigilinant. A. Štelmokienė Politikė sako dar kartą supratusi, jog būtina vadovautis geležine taisykle: pažadėjai – ištesėk. Žmonėms tai yra labai svarbu. „Negalima dalinti tuščių

Nr. Sąraše

pažadų dėl laikino populiarumo. Jei jau pasakai, kad kažką padarysi, tai ir turi daryti. O jei nesi įsitikinęs dėl galimybių, tada pasakyk, kad bandysi rasti išeitį‘‘, – išmoktas politikos pamokas vardijo rajono Tarybos narė. SVARBIAUSIA – ŽMONIŲ INTERESAI Adelė sako, kad politikoje svarbu ne tik laikytis duoto žodžio, bet ir neprarasti ryšio su žmonėmis: ,,Mano darbas toks, kad tenka daug bendrauti su žmonėmis, ypač – gyvenančiais kaimuose. Jie labai nuoširdūs ir atviri – kaskart pasako, kaip gyvena, neretai prašo įvairiapusių patarimų, pagalbos. Tas bendravimas su žmonėmis ir yra pagrindinis gyvenimo variklis. Kuo žmonės paprastesni, tuo su jais lengviau rasti bendrą kalbą. Tikra tiesa, kad žodis gydo. O kalbantis ir problemų sprendimus lengviau rasti‘‘, – įsitikinusi kėdainietė. ,,Negalima pamiršti, kas tave išrinko ir kam dirbi, – ji priduria. – Esu įsitikinusi, kad vien nemokamų koncertų žmonėms yra maža, tas etapas jau praeityje. Atrodo, net sunku suvokti – esame pramonės ir žemdirbiškas kraštas. Turime nemažai darbo vietų, o žmonės vis tiek čia nenori gyventi, išvažiuoja kitur. Tad turime padaryti reikiamas išvadas. Dabar labai svarbu padėti žmonėms susitvarkyti gerbūvį – reikia kanalizacijos, vandentiekio, daryti viską, kad nedidėtų mokesčiai už paslaugas. Metų metais kalbame, kad reikia Kėdainiuose mažinti mokesčius už šildymą ir kažkaip išnaudoti tą faktą, kad Kėdainių miestas apšildomas pigia „Lifosos“ atliekine šiluma. Visi žada tai padaryti, tačiau rezultato nėra. Taip pat – negi pagaliau negalime suvaldyti smarvės, tvyrančios apie miestą? Manau, kad reikia tik noro ir ryžto. Turime dar vieną tiksinčią bombą – regioninį sąvartyną. Kol kas jo plėtra lyg ir pristabdyta, tačiau turime labai rimtai padirbėti, kad negautume dar vieno skaudulio. Lygiai taip pat turime imtis veiksmų dėl miesto valymo įrenginių. Juk negalime gyventi taip, tarsi po mūsų nieko nebebus. Yra labai daug problemų, kurias tikrai galime suvaldyti, tik reikia dirbti. Negalima teisintis, jog tai ne mano, kad čia kiti kažkada padarė. Mūsų aplinka ir sveikata turi būti didžiausias prioritetas.‘‘ DĖL DUKROS SPRENDIMO IR SMAGU, IR NERAMU Šiuose savivaldos rinkimuose Kėdainių valstiečiai ir žalieji savo kandidate į rajono merus siūlo Adelės dukterį, aktyvią visuomenininkę, žurnalistę ir ES institucijų darbuotoją Karoliną Štelmokaitę. Pasak Tarybos narės, tai, kad jos duktė sutiko kandidatuoti, jai ir smagu, ir šiek tiek neramu. „Turime skatinti pilietišką jaunimą, įtraukti į

Adelė Štelmokienė su anūku Paskaliu.

politinę veiklą naujus veidus. Tačiau žinau, kad gali būti sunku. Visgi, Karolina yra drąsi, užsidegusi, tikra savo gimtojo krašto patriotė. Ji ne vienerius metus dirba ES institucijose ir daug laiko praleidžia Briuselyje ar Strasbūre, tačiau apie kėdainiečių aktualijas žino gerokai daugiau negu dažnas Kėdainių gyventojas. Jai rūpi viskas, pradedant aplinkosauga ir baigiant vaikų teisėmis. Ji nuo vaikystės buvo be galo smalsi, nenustygstanti vietoje, turinti savo nuomonę ir mokanti ją ginti.‘‘

Turime skatinti pilietišką jaunimą, įtraukti į politinę veiklą naujus

veidus. A. Štelmokienė

Pasak kandidatės į mero postą mamos, Karolina neabejinga ne tik vietos, bet ir didžiajai politikai. Juk kitaip ir negali būti, kai įsisuki į Europos Sąjungos sostinės gyvenimą. Ji su tokiu pat susidomėjimu užsiima Kėdainių valymo įrenginiais ir kova su NordStream-2 projektu. ,,Karolina visada su dideliu užsidegimu neria į problemų sprendimą, net jei jos atrodo beviltiškos. Kartais norėčiau ją pristabdyti, bet žinau – kitaip nebus. Jei ji ko imasi, darys iki galo. Ji savotiška Don Kichotė, nuolat randanti argumentų, kodėl reikia to ar ano. Žmogus laimingas ne vien dėl pinigų gyvendamas. Ji gyvenimu tikrai nesiskundžia, save pui-

kiai ES institucijose realizuoja, tačiau gimtinės trauka ima viršų“, - sakė Adelė. Ji iš dalies pripažįsta, jog Karoliną ryžtis kandidatuoti į merus pastūmėjo savo veikla ir darbais. ,,Gal kažkada ji būtų pribrendusi prie šio žingsnio ir savaime, bet, manau, viską pagreitino tai, jog aš vis tariausi su ja, klausiau patarimų, pagalbos įvairiais mūsų krašto bendruomenei svarbiais klausimais. Taip tarsi savaime ją vėl glaudžiai įtraukiau į Kėdainių gyvenimo verpetą. Drąsiai galiu sakyti, kad mūsų diskusijos apie investicijas Kėdainiuose ar biudžeto skirstymą užtrunka ne vieną ir ne dvi dienas. Labai smagu turėti tokią ir patarėją, ir oponentę. Kiek sprendimų mes randame ginčuose!.. Šiandien Karolina man yra ne tik dukra, bet ir patarėja bei bendražygė‘‘, – teigė Adelė. LAIKO RANDA VISKAM A. Štelmokienė įsitikinusi, kad kai nori, laiko gali surasti viskam. Adelė – ir atsidavusi žmona, puikiai su vaikais sutarianti mama, veikli dviejų anūkų – Liudo ir Paskalio – močiutė. Ji – nuolatinė įvairių renginių viešnia, visada randanti laiko išklausyti turinčius kažką pasakyti. ,,Žmonėms reikia dėmesio ir supratimo. Esame dar jauna valstybė, tikrai turime įvairių problemų ir skaudulių. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau įsitikinu, kad kuo daugiau žmogus daro, tuo daugiau ir padaro. Tad norint, laiko galima rasti viskam‘‘, sakė Adelė Štelmokienė.

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

V. Muntianas: apmaudu, kad Kėdainių europietiškas potencialas neišnaudojamas Interviu

Viktoras Muntianas kėdainiečiams puikiai pažįstamas. Dauguma jį geru žodžiu iki šiol mini už pradėtas permainas Kėdainių krašte jam būnant rajono savivaldybės meru. Ne vienas miestelėnas mena, kaip šis patyręs politikas, būdamas krašto vadovu, kiekvieną rytą pradėdavo ne tik apvažiuodamas atokiausius rajono kampelius, bet prasieidamas Kėdainių gatvėmis. Taip ir būtinus nudirbti darbus pamatydavo, ir su žmonėmis apie jų aktualijas pabendraudavo. Dažnam kraštiečiui V. Muntianas – puikiausias tikro savojo krašto ūkvedžio pavyzdys. Jis nenusišalina nuo siekio gerinti Kėdainių krašto žmonių gyvenimo kokybę, konkurencingumą. Tad siūlome pokalbį apie Kėdainių krašto aktualijas šio politiko akimis. – Esate tikras politikos vilkas, aktyviai dalyvaujate šalies politiniame gyvenime nuo 1986 metų. Kur slypi tas politinio aktyvumo variklis? – Dar studijų laikais aktyviai dalyvavau studentų bendruomenės gyvenime ir jau tada supratau, kad aktyviais veiksmais daug ką galima pakeisti. Visada buvau ir esu pilietiškai aktyvus. Jau nuo pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metų esu veiklus Kėdainių rajono savivaldos narys. Galimybė keisti ir keistis pačiam yra ta varomoji jėga, kuri skatina aktyviai dalyvauti politikoje.

– Esate buvęs Kėdainių rajono meras, artėjančiuose savivaldos rinkimuose lyg ir vėl žadėjote siekti šio posto. Kodėl persigalvojote? – Per pirmuosius viešus debatus pamačiau, kas ketina dalyvauti savivaldos rinkimuose. Įvertinau kandidatus, politines jėgas, pasvarsčiau, kokios sudėties gali būti naujoji savivaldybės Taryba. Prisipažįstu, supratau, kad nenorėčiau vadovauti tokiam kolektyvui. – Kodėl jus matome Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše? – Nors esu politikoje nuo pirmos Nepri-

4.

klausomybės dienos, bet rinkimuose į savivaldą Nr. Sąraše kartu su valstiečiais pirmą kartą dalyvavau 1997 metais. Tris kadencijas buvau renkamas savivaldybės meru ir visas tris kadencijas valdančiojoje koalicijoje buvo tuometinės valstiečių partijos. Be to, esu įsitikinęs, kad didžiausia blogybė, neleidžianti mums tinkamai pasinaudoti nepriklausomos valstybės suteiktomis galimybėmis – politinė korupcija. Deja, bet Lietuvoje ir Kėdainiuose praktiškai neliko politinių partijų, nesusijusių su šia blogybe. Valstiečiai ir žalieji, man atrodo, patikimiausi. – Kokia jūsų nuomonė apie valstiečių kandidatę Karoliną Štelmokaitę? – Ne kartą sakiau, kad mūsų kraštui reikalingi esminiai pokyčiai, kurių neįmanoma pasiekti nepasikeitus mums patiems. Karolina yra jauna, imli inovacijoms, naujos kartos politikė, betarpiškai pažinusi bran-

Viktoras Muntianas.

džios demokratijos bendruomenės gyvenimą. Ji gali savo patirtį pritaikyti ir mūsų kraštui bei padėti jam žengti pirmyn.

Tęsinys 9 psl.

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, daug kalbama apie rinkimus, nes jų arbet nenoriu būti apkaltintas bailumu, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru radiskutuoja. Mano požiūris į tai paprasmiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad tas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lengvisada ir jo laikysiuosi toliau. va. Su tokiais resursais, tokiu informaciIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar. Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lie- kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuo- tenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras ir jėgų? nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidenspaudimą, galiausiai, jiems reikia profe- darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartimes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdė- apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuo- zidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, širdžiai dėkoju visoms politinėms jė- Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų re- goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų formos iki pensijų sistemos pertvarkos, yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parnuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai kaip šiemet buvo priiminėjamas valsty- jama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaanksčiau buvo tik visų partijų tuščiai vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, gal- kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausy- informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 10 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl. Manau, sujungus Karolinos žinias ir energiją su mūsų rinkimų sąraše esančių žmonių patirtimi turėtume puikią komandą, galinčią įgyvendinti krašto žmonių lūkesčius. – Ką galvojate apie visus kandidatus į merus? – Iš kitų kandidatų į Kėdainių rajono savivaldybės merus galiu išskirti Valentiną Tamulį, kuris visa savo ligšioline veikla įrodė savo kompetenciją ir nevaldišką požiūrį į žmones. Kiti kandidatai arba jau parodė negalintys deramai atstovauti gyventojų interesams, arba jų galimybės, mano nuomone, abejotinos.

Didžiausia blogybė, neleidžianti mums tinkamai pasinaudoti nepriklausomos valstybės suteiktomis galimybėmis – politinė korupcija. V. Muntianas – Kaip vertinate vis dar dirbančią Kėdainių rajono savivaldybės Tarybą? – Dabartinės Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos veiklą vertinu blogai. Šios kadencijos Taryba, mano nuomone, įvertinus mokesčių mokėtojų sudarytas galimybes ir pasiektus rezultatus, yra prasčiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį. O juk sąlygos buvo kaip niekad

palankios: per šios kadencijos ketverius metus gavome per 6 mln. eurų viršplaninių pajamų. Deja, rezultatai – visiškai neadekvatūs. Papildomų pajamų išleidimas neturėjo akivaizdžios įtakos Kėdainių rajono bendruomenės gyvenimo kokybei pagerinti, nepadidėjo savivaldybės konkurencingumas ir investicinis patrauklumas, liko nepasiekti strateginiai tikslai. Galiu palyginti ir pasakyti, kad man būnant meru per kadenciją neturėjome tiek planinių investicijų, kiek šią kadenciją gavome viršplaninių pajamų. Šioje Taryboje nebuvo jėgos, galinčios kritiškai vertinti valdančiųjų veiksmus. Taip atsitiko dėl to, kad Taryboje neturėjome opozicijos. Darbo partijos frakcija, nuo pirmųjų kadencijos dienų pasiskelbusi opozicine, faktiškai ranka rankon dirbo kartu su valdančiaisiais. O šiai neva opozicinei frakcijai priklausantys Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcinė komisijos savo vaidmens neatliko. Įvertinus tokią Kėdainių praktiką, kai opozicija pasiskelbusi frakcija veikia tik fiktyviai, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad ateityje panašių situacijų būtų išvengta. Užtikrinu, kad mums laimėjus rinkimus, tokių žaidimų nežaisime – Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcinė komisijų vadovų postai atiteks tikrai, o ne butaforinei opozicijai. – Kokius šiandien matote Kėdainius? – Kėdainių rajono savivaldybė turi didžiulį tiek pramoninį, tiek žemės ūkio potencialą.

Rajono labai gera geopolitinė padėtis. Esame Lietuvos vidury ir galime būti patrauklūs potencialiems investuotojams. Turime Laisvą ekonominę zoną, kurios galimybių neišnaudojame, ir kuri baigia pavirsti mišku.

Mūsų kraštui reikalingi esminiai pokyčiai, kurių neįmanoma pasiekti nepasikeitus mums patiems. V. Muntianas Kėdainių išskirtinumas – rajone esantis turtingas kultūrinis paveldas, nepakartojamas, unikalus ir vienas didžiausių šalyje senamiestis. Deja, dėl nekompetentingo valdymo mano minėti pliusai neišnaudojami. Dėl to man labai gaila. Mūsų komanda nori situaciją pakeisti iš esmės. Tikime, kad galime padaryti Kėdainių rajoną vienu patraukliausių Lietuvoje. Kėdainiai gali tapti europietišku miestu. – Ko Kėdainių kraštui šiandien labiausiai trūksta? – Mano galva, šiandien Kėdainiams labiausiai trūksta strategiškai pagrįsto krašto valdymo. Jeigu gausime gyventojų pasitikėjimą, pirmiausia paskelbsime prioritetų ir pagrindinių tikslų sąrašą ir surengsime plačią, išsamią diskusiją su piliečiais dėl šių tikslų. – Jei taptumėte valdančiosios daugumos atstovu, kokius pirmus žingsnius norėtumėte žengti?

2

9

– Manau, kad tarp pirmųjų žingsnių turėtų būti ir viduriniosios klasės, kaip pilietinės bendruomenės pagrindo, formavimas. Potencialiai viduriniajai klasei galėtų atstovauti verslininkai, ūkininkai, valstybės tarnautojai, pedagogai, gydytojai, kultūros darbuotojai. Tad reikėtų pasirūpinti savivaldybės konkurencingumu kitų Lietuvos savivaldybių atžvilgiu. Būtina kartu su šalies vyriausybe spręsti valstybės tarnautojų, pedagogų, medikų, kultūros, socialinių darbuotojų atlyginimų klausimą. Kadangi aplinkosauginių aktualijų sprendimas susijęs su didelėmis investicijomis, tai nuo pirmų dienų būtina imtis iniciatyvos rasti galimybių spręsti atliekų sandėliavimo, atmosferos teršimo, vandentiekio ir vandenvalos problemas. Esame atsilikę su daugiabučių namų renovacija, dar nepradėjome daugiabučių namų kvartalų kompleksinės renovacijos, automobilių parkavimo problemų sprendimo. Tai tiesiogiai susiję su didelės dalies bendruomenės gyvenimo kokybe, tad šios aktualijos būtų tarp pirmiausiai sprendžiamų. – Kaip manote, kiek metų prireiks, kad Kėdainiai taptų tikrai europietišku miestu? – Mano nuomone, įtemptai ir kūrybingai dirbant, per dvi kadencijas Kėdainiai gali iš esmės ir negrįžtamai perlaužti dabartines neigiamas tendencijas ir tapti moderniu, vakarietišku miestu ir rajonu.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė? Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau, nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES Europos Parlamento narys Bronis Ropė. provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia LVŽS archyvo nuotr. grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vineva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dyproblemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų džio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atpaliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir sižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį išKODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra kreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejinkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skir- Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skituziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis riamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kal- m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „Dvi LieParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms. Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, tuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Euros- svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti tato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis įgaliojimai patiems rengti savo plėtros proKĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – gramas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis problemas. Net ir turint geriausius norus. ToNors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis dėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva priNegalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išvalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti mokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Albertas Šilkaitis: svarbiausia – ūkiškumas ir teisingi sprendimai 5. Pavermenio kaime (Truskavos sen.) gyvenančio Alberto Šilkaičio Kėdainių krašto bendruomenei pristatyti kaip ir nereikia. Puikus keturių sūnų tėtis, šaunus vyras, senelis, patyręs ūkininkas, daugelio kultūros projektų rėmėjas. Jis gerai supranta, kad žmonėms reikia ne tik duonos, bet ir dvasinio peno, kad žmonėms reikia duoti darbo, o tie, kas dirba, neišvengia klaidų.

Žemės ūkio bendrovės ,,Vermena‘‘ vadovas bene labiausiai vertina gerus kaimyniškus santykius, ūkiškumą ir protingus sprendimus. ,,Negaliu gyventi užmerkęs akių ir nematyti to, kas vyksta aplinkui. Atrodytų, ko trūksta: vadovauju bendrovei, kuri gana sėkmingai dirba, tačiau, mano manymu, žmogus, kuris galvoja tik apie pinigus, yra tarsi laukinis. Reikia ir žvilgsnio į priekį. Man keista, kai girdžiu didžiuojantis, jog esame viena daugiausiai eksportuojančių grūdus šalių, tačiau man atrodo, daug protingiau būtų tuos grūdus patiems panaudoti: gaminti pašarus, auginti kiaules, galvijus, kurti produktus, taip suteikiant žmonėms darbo.

Jei žmogus neturi savo nuomonės, neina į rinkimus, tai jis neturi teisės kritikuoti valdžios – juk tokios ar kitokios tiesiog nerinko. A. Šilkaitis Galime didžiuotis tais, kurie kažką ima, daro, nors kartais ir suklysta. Daug blogiau yra nieko neveikti, laukti pašalpų ir keikti valdžią, kaip viskas negerai. Jei žmogus neturi savo nuomonės, neina į rinkimus, tai jis neturi teisės kritikuoti valdžios – juk tokios ar kitokios tiesiog nerinko. Tad čia slypi mano atsakymas, kodėl aš einu į savivaldos rinkimus‘‘, – paklaustas apie sprendimą dalyvauti rinkimuose atsakė pavermeniškis A. Šilkaitis. REIKIA VERŽLIŲ, JAUNŲ POLITIKŲ Kodėl pasirinko Karolinos Štelmokaitės komandą, A. Šilkaitis atsako net nemąstęs: ,,Ji labai ryžtinga jauna moteris. Savo užsispyrimą ir atsidavimą Kėdainiams įrodė iškėlusi sąvartyno plėtros klausimą. Jau daugelį metų pažįstu Karolinos mamą Adą. Ji irgi

Pradžia 8 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

lima investuoti kažkur kitur, kur tikrai reikia. Kartais pasigirsta pasakymų: ko čia purkštauji, juk čia Briuselio pinigai. Man atrodo, kad toks skirstymas nėra teisingas: tas kas gaunama iš to Briuselio, juk irgi yra mūsų. Gink Dieve, nenoriu, kad kultūra kaime būtų pamiršta, tačiau viskam reikia logiškų sprendimų“, – dėstė A. Šilkaitis.

Nr. Sąraše

APMAUDU DĖL NUSIVYLIMO

moteris su savo tvirta nuomone, o ir mūsų požiūriai daugeliu klausimų sutampa. Kažkada net pagavau save svarstantis, ar Karolina nebūtų per jauna tapti rajono vadove, bet tada pats sau atsakiau: kada, jei ne dabar – ji jauna, ambicinga, puikiai pažįstanti europietišką politiką. Patys kalbame, kad reikia jaunų žmonių įvairiose gyvenimo srityse, tai gal pagaliau ir patikėkime jaunimu.“ NUTRAUKĖ NEPARTINIUS ĮŽADUS Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis A. Šilkaitis su šypsena pasakoja, kaip nutraukė nepartinius įžadus. ,,Buvau sau pasakęs, kad jokiai partijai niekada nepriklausysiu. Ir dabar juokiuosi, kad esu ne partijos, o sąjungos narys. Man yra priimtinos šios sąjungos nuostatos, požiūris, net vadovo Ramūno Karbauskio pozicija nėra jau tokia bloga, kaip ją dažnai bandoma pavaizduoti. Sako, kad jis žmones skriaudžia, tačiau pažiūrėkim, kas taip kalba: argi ne patys tie žmonės nori dar nepardavę derliaus gauti trąšų, įvairių preparatų, o vėliau pamiršta, kad už viską reikia atsiskaityti. Manau, kad dažniau reiktų pagalvoti, o tik gerai viską pasvėrus reikšti kritiką. Nors aš tikrai nesu tas, kuris nutyli ir bijo kritikuoti. Visada pasakau tai, ką matau esant gerai ar blogai‘‘, – savo nuomone dalijosi A. Šilkaitis. ,,ŽALIASIS‘‘ NE TIK ŽODŽIAIS A. Šilkaitis ne tik žodžiais ,,žaliasis‘‘. Vyras sako visada pastebįs, kai pjaunami tvirti medžiai ir bandąs tam užkirsti kelią: ,,Gyvename kažkokiame medžių naikinimo vajuje. Suprantu, kad medžiai nėra amžini, ateina laikas juos nujauti, bet kai verčiamos tvirtos pušys, kaip kad visai neseniai buvo mūsų kapinėse, tai tikrai suspaudė širdį. Pats esu pasodinęs šimtus medžių, tad tikrai skauda širdį, kai eglės suserga ir jas tenka nupjauti. Gaila net ligotų medžių, o ką jau kalbėti apie sveikus.‘‘

Albertas Šilkaitis.

Šilkaičių namuose jau gerą dešimtmetį rūšiuojamos atliekos. Visi namiškiai žino, kur dėti popieriaus atliekas, kur – plastmasę, kur – žaliąsias atliekas. ,,Net anūkai išmokyti, kad turime rūpintis aplinka. Ir tai ne tušti žodžiai, savo pavyzdžiu tai rodome. Turime gyventi ne tik šia diena. Ir tai liečia ne tik namus, kiemą, bet ir žmonių bendravimą‘‘, – sako A. Šilkaitis. SVARBIAUSIA – ŪKIŠKUMAS Būdamas patyręs ūkininkas A. Šilkaitis atviras – jam svarbiausia teisingi ir pamatuoti sprendimai. ,,Negaliu taikstytis su neūkiškumu ir tuščiomis ambicijomis. Gal aš kažko nežinau, bet gėdingai atrodo, kai rajone neįsisavinami skirti pinigai, kai juos tenka grąžinti. Kuris žmogus, gavęs pinigų numatytam darbui, jo neatliks, pasiteisinęs, kad nerado statybininko, o mes su miesto stadionu taip elgiamės. Turim daugybę pavyzdžių, kai renovuotos mokyklos ištuštėja, sunyksta ir būna uždaromos. Tai gal nedarykim klaidų ir pirmiausia gerai įsigilinkim prieš planuodami ir darydami. Toli ieškoti nereikia: dabar mūsų kaime lyg ir žadama statyti kultūros namus. Aš tikrai nesu prieš kultūrą, remiu renginius, saviveiklininkus, tačiau ar tikrai mūsų kaimui reikia tų brangių kultūros namų. Gal patvarkykim tai, ką turim, ir bus gana. Gal tuos pinigus būtų ga-

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

A.Šilkaitis už permainas ir pokyčius, vedančius pirmyn. ,,Kėdainiai daug metų gyveno vienos tiesos šešėlyje. Tad daug žmonių per praeitus rinkimus dėjo daug lūkesčių išrinkus kitos politinės jėgos valdžią. Deja, ne vienas šiandien atvirai gali pasakyti – esame nusivylę. Rajono vadovas, kalbėjęs apie permainas, labai greit tai užmiršo. Vėl matome, kad dirbama su buvusia valdžia ranka rankon. Kaimuose žmonės nemato jokių pokyčių, nemato jokių valdžios atstovų, kad jiems galėtų pasakyti, kas rūpi. Kai paskaitau įvairias ataskaitas, matau, jog Kėdainių rajonas gauna gana nemažai pajamų, tačiau žmonės to nejaučia ir nemato.

Turim daugybę pavyzdžių, kai renovuotos mokyklos ištuštėja, sunyksta ir būna uždaromos. Tai gal nedarykim klaidų ir pirmiausia gerai įsigilinkim prieš planuodami ir darydami. A. Šilkaitis Argi ne gėda, kad negalime garbingai išlaikyti ,,Nevėžio‘‘ krepšinio komandos, kad turime metų metus daryti rinkliavas įsigyti vargonus evangelikų reformatų bažnyčiai. Suprantu, kad turime telkti bendruomenę, bet to dirbtinai padaryti nepavyks. Žmonės patys pradės kitaip elgtis, kai pamatys, kad yra gerbiami, kad nebereikia bijoti dėl darbo vietos, kad gali išsakyti kritiką, pastabas, turėti savo nuomonę. Negalime gyventi abejingi. Politika labai glaudžiai susijusi su kasdieniu gyvenimu, tad visus kraštiečius raginu ateiti į rinkimus. Būkite drąsūs, išsakykite savo valią, ir tada jau galėsime diskutuoti – gera ar ne Lietuvoj‘‘, – įsitikinęs A. Šilkaitis. ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

G. Martusevičius: „Vertinu pastovumą, bet būtina įsileisti ir naujus vėjus“ 6.

„Gimiau ir augau Aristavoje. Išvykęs buvau tik studijuoti į Ukmergę ir į Kauną. Nors puikiai pritapau kituose miestuose, vis dėlto Kėdainiai yra ta vieta, kurioje aš jaučiuosi geriausiai. Nemėgstu blaškytis: nei gyvenime, nei veikloje. Todėl esu LVŽS narys – man patinka šios politinės partijos, kurioje esu nuo pačios pradžios, pastovumas, žodžio laikymasis ir judėjimas tik į priekį“, – sako Kėdainių techninės apžiūros stoties padalinio vadovo pavaduotojas Gintautas MARTUSEVIČIUS (48). NEBIJOTI POKYČIŲ Nuo 1991 iki 2011 metų Aristavos žemės ūkio bendrovėje dirbęs G. Martusevičius pastaruosius septynerius yra Kėdainių techninės apžiūros stoties ekspertas. „Nors pastovumas yra gerai, apgalvoti pokyčiai – taip pat labai sveikintina. Ateina metas, kai prireikia naujų vėjų – ar tai žmogaus karjera, ar įmonės veikla, ar rajono savivaldybės Taryba. Ir dabar yra metas, kuomet Kėdainių valdžioje reikia naujų veidų, idėjų ir vėjų, kurie, tiesą pasakius, po truputį jau ir pučia. Nauji žmonės, naujos stiprios asmenybės čia įneštų esminių pokyčių“, – įsitikinęs G. Martusevičius. NIEKADA NEBUVO TIK STEBĖTOJAS LVŽS Kėdainių skyriaus sąraše G. Martusevičiaus numeris – šeštas. „Politikoje nesu naujokas. Dar jauname

amžiuje atsirado suvokimas, kad negaliu likt nuošalyje to, kas vyksta ne vien mano šalyje, bet ir mano rajone. Mano gyvenimas pirmiausia prasideda čia, – neabejoja kraštietis. – Be to, gyvenu kaimiškoje vietovėje, o dirbu mieste, todėl man nesvetimi tiek kaimo, tiek miesto žmogaus galvosopiai.“ IŠSKIRTINIS DĖMESYS – EKOLOGIJAI Paklaustas, kokias problemas Kėdainių krašte reikėtų spręsti pirmiausia, G. Martusevičius įvardija net keletą esminių rajono ir miesto skaudulių. „Pirmiausia – komunikacijos kaimiškose vietovėse, vandentiekio linijų tiesimas. Net tose gyvenvietėse, kuriose tėra dvitrys sodybėlės. Jose žmonės turi turėti teisę į tokį patį pilnavertį gyvenimą, kaip ir daugiabučio namo Kėdainių J. Basanavičiaus gatvėje gyventojas. Apmaudu, kad komunikacijų tiesimas į kaimus

pas mus tarsi amžiaus projektas, lyg Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos. Be stadiono, vienok, galime apsieiti, o pagalvojus, kad žmogus vis dar neturi būtiniausių komunikacijų, darosi mažų mažiausia graudu, – dėstė Kėdainių techninės apžiūros stoties ekspertas. – Mieste – veiklos ir vyresniam žmogui, ir jaunimui skatinimas. Mokesčių mažinimas, verslumo didinimas, mokesčiais „nesmaugiant“ startuolių verslų. Ir viena, kas bendra tiek kaimiškosioms vietovėms, tiek miestui – ekologijos klausimas, kuris yra nepaprastai svarbus.“

Nr. Sąraše

STABILIAI IR UŽTIKRINTAI Tačiau viskas – palaipsniui, bet užvis svarbiausia – apgalvoti, nuoseklūs ir konkretūs žingsniai. Tokio požiūrio laikosi LVŽS Kėdainių skyriaus kandidatas į rajono savivaldybės Tarybą G. Martusevičius.

Apmaudu, kad komunikacijų tiesimas į kaimus pas mus tarsi amžiaus projektas, lyg Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos. G. Martusevičius „Pirmiausia turime suburti naują Kėdainių rajono savivaldybės tarybos komandą, protingai paskirstyti turimą biudžetą, išanalizuoti savo planus, su-

Gintautas Martusevičius.

sidėlioti, susiskirstyti darbus, – strateguoja G. Martusevičius. – Mano vaikai – dukra Agnė ir sūnus Tautvydas – gyvena Kaune, jie dažnai atvyksta į Kėdainius. Nereti svečiai – ir mūsų kolegos iš Kauno. Visi sutartinai jie tikina, kad Kėdainiai – g ražus, tvarkingas miestas, bet potencialo kilti dar aukščiau yra nemažai. Tik duokite mūsų komandai šansą.“

Neurochirurgas Egidijus Gružas: Kėdainiai – mano širdies kraštas 7. Interviu

„Apie sėkmingą tikslų realizaciją galvoti galima tik tada, jeigu rajono vadovas, kaip ir gydytojas, šalia savęs turi stiprią komandą iš tvirtų, protingų asmenybių. Lyderis privalo mokėti nusileisti ir diskutuoti, o svarbiausia – girdėti, ką sako ne vien bendražygiai, bet ir tai, ką kalba opozicija. Galiausiai seka prerogatyva – iš pagrindų išanalizavęs klausimą tiek rajono vadovas, tiek gydytojas turi priimti galutinį sprendimą ir, neišvengiamai, prisiimti visą atsakomybę, – įsitikinęs žymus medikas, didžiausiose šalies gydymo įstaigose dirbęs neurochirurgas, jau ne vienerius metus su kėdainiečių ligomis ir skausmais kovojantis 56-erių Egidijus GRUŽAS. Pacientų itin vertinamas medikas pirmą kartą žengia į aktyvią politinę veiklą – kartu su LVŽS Kėdainių skyriaus komanda kandidatuoja į rajono savivaldybės tarybos narius. ŠVIESESNIAM MIESTUI IR KAIMUI – Egidijau, Hipokrato priesaiką priėmėte prieš trisdešimt metų. Kas paskatino rinktis mediciną? – Medicina – mano didžiausia aistra ir pašaukimas, traukęs mane jau nuo mažens. Matote, medicina niekada nebuvo svetima, nes mano mama ir teta dirbo akušerėmis. Tiesa, traukė ir technika, bet labiau, vis dėlto, domėjausi medicina. Gimiau Šiluvoje, Raseinių rajone. Kai man buvo laikas pradėti mokytis, su tėvais persikėlėme gyventi į laikinąją sostinę. Baigęs tuometinę S. Nėries vidurinę mokyklą, stojau į Kauno medicinos institutą. Man patiko chirurgija, ypač – neurochirurgija, o tam, kad pasukau neurochirurgijos keliu, didžiulę įtaką padarė Lietuvos medicinos mokslų daktaras, šios

Metai iš metų stebėjau situaciją ir suvokiau, kad šiame krašte apstu dalykų, kuriuos norisi įgyvendinti, pakeisti, pagerinti. E. Gružas srities specialistas Leonas Klumbys. – Su LVŽS skyriaus komanda kandidatuojate į rajono Tarybą. Kodėl jums, medikui, norisi teikti pagalbą kraštiečiams iš visiškai kitos pusės? – Kėdainiai – ne gimtasis, bet, vienareikšmiškai, mano širdies kraštas, kuriam duoklę atiduoti aš tiesiog privalau. Metai iš metų stebėjau situaciją ir suvokiau, kad šiame krašte apstu dalykų, kuriuos norisi įgyvendinti, pakeisti, pagerinti. Pradėjau bendrauti su LVŽS nariais, mane suinteresavo jų idėjos, pajutau norįs imtis dar-

bų kartu su jais. Kito kelio aš nebematau, nes vienas lauke – ne karys. – Kaip manote, kokių Nr. Sąraše pokyčių reikia Kėdainiams? – Kėdainiai tvarkingi ir gražūs, bet juose, kaip ir bet kuriame kitame mažesniame Lietuvos mieste, trūksta gyventojų, kurie galėtų tuo grožiu džiaugtis. Turime ne vien tęsti krašto gražinimo iniciatyvas, bet ir sugrąžinti į jį kuo daugiau žmonių, tiek materialinės, tiek moralinės gerovės santykį kurdami kuo labiau patenkinamą. Antra, privalome įtraukti į veiklas Kėdainių krašto jaunimą, rūpintis jo laisvalaikio praleidimo vietomis – juk nuo jaunimo priklauso mūsų šalies ateitis. Trečia, pats ūkininkauju kaime ir matau, kad reikia jį pritraukti arčiau miesto. Pakanka tam tikrų investicinių sprendimų, kurie skatintų kaimo klestėjimą. Pradėkime nuo poilsio zonų įrengimo kaimiškose vietovėse turiningam miesto gyventojų poilsiui. Norisi ne vien pritraukti naujų europinių investicijų, bet šiek tiek kitaip išnaudoti jau turimus rajono finansinius išteklius ir šiais resursais disponuoti protingiau. Juos skirti ne kosmetiniams, o esminiams dalykams. Lietuviai yra labai nusivylę ir neretai dejuoja: „Neisiu balsuoti, juk mano bal-

Neurochirurgas Egidijus Gružas.

sas nieko nereiškia, viskas vis tiek bus taip pat“. Tai yra didelė klaida, kadangi bendraminčių visuma gali pakeisti labai daug ką. Kad gyvenimas Lietuvoje, pradedant savu kraštu, bus kitoks, bus geresnis – viliamės sulig kiekvienais Seimo ir savivaldos rinkimais, bet dauguma dalykų sustabarėję, pokyčiams sunkiai pasiduodantys. Reikia milžiniškos jėgos ką nors pakeisti.

Tęsinys 12 psl.

2 12

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo

Pradžia 11 psl. Tačiau šviesesni, gyvesni ir dar gražesni Kėdainiai nėra utopija. Viskas yra įmanoma – pradžioje reikia tinkamos komandos, gerai apgalvoto ilgamečio veiksmų plano ir tinkamo jo vykdymo. – Jūsų atstovaujamo LVŽS Kėdainių skyriaus profilis stebėtinai įvairialypis: ir medikai, ir verslininkai, ir ūkininkai, ir meno žmonės. Apibūdinkite, kaip įsivaizduojate jūsų rinkėjo portretą? – Iš tiesų, esame be galo įvairialypė komanda, sudaryta iš skirtingo amžiaus, skirtingas patirtis sukaupusių skirtingų profesijų atstovų. Vadinasi, ir rinkėjas bus labai įvairus. Manau, kad mūsų rinkėjai nebus vien tik tie žmonės, kurie valdo ūkius ar dirba tiesioginį darbą žemės ūkyje, bendrovėse. Mūsų rinkėjas – žmogus, suprantantis, kad LVŽS dirba Lietuvos ateičiai. Nors išgyvenime ne vieną etapą, kurio metu ši partija buvo kritikuojama, nepaneigsi to, jog ji daro apčiuopiamus darbus, dažnai – gal ir nepopuliarus, bet būtinus. Jos nariai padaro tai, ką pažadėję. Galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi... bet juk niekas nevyksta greitai. Tikiu, kad mano kandidatūrą pasirinks daug mano pacientų ir jų aplinkos žmonių. Kitiems rinkėjams, galbūt, arčiau širdies bus kiti LVŽS Kėdainių skyriaus kandidatai su kitomis kompetencijomis. LIETUVOS Į UŽSIENĮ NEMAINĖ – Esate visoje šalyje vertinamas neurochirurgas. Dirbote Kauno, Klaipė-

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau,

kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis, korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo

šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį. dos, Panevėžio, Plungės ligoninėse, jau keletą metų jūsų kabineto duris varsto kėdainiečiai. Ar niekada neturėjote minties pasukti populiariu, tačiau Lietuvą skaudžiai plakančiu emigracijos keliu, Egidijau? – Užsienyje lankytis tekę labai daug – važiuodavau mokytis, gilinti žinias, dalyvaudavau seminaruose, kursuose, konferencijose. Visuomet domino naujų gydymo metodikų įsisavinimas. Bet medicina man patiko Lietuvoje, nes čia mačiau perspektyvą pagelbėti savo šalies žmonėms. Pinigai niekada nebuvo labai svarbus dalykas. Prie Lietuvos taip pat rišo namais tapęs Kuronių kaimas Šėtos seniūnijoje, kur su broliu Remigijumi ir sūnumi Martynu valdome ūkį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Egidijus Gružas (dešinėje) su broliu Remigijumi, kuris taip pat kandidatuoja Kėdainių LVŽS sąraše.

Tikiu, kad mano kandidatūrą pasirinks daug mano pacientų ir jų aplinkos žmonių. E. Gružas Kita vertus, išvykti dirbti į užsienį niekada nė nebuvo minties. Užsienio medicinoje man trūksta kūrybinio elemento. Trūksta erdvės, kurioje gali kurti pats.

Ten turi dirbti mechaniškai, o Lietuvoje medicina yra dinamiška terpė kurti kažką naujo. Kita vertus, esu ir visuomet buvau prisirišęs prie Lietuvos žmonių. Tai – patriotizmas, veikiausiai. Visą gyvenimą jaučiau prisirišimą ir atsakomybę. Jeigu jau ko nors imuosi – pusiaukelėje to nenumetu. – Su Lietuvos gyventojų trėmimais susidūrė ir jūsų šeima. Traukiniu Sibiro kryptimi išvežti buvo jūsų senelis ir prosenelė. Kodėl jums buvo svarbu artimųjų palaikus pargabenti iš Sibiro?

– Mamos tėvelio, mano senelio, gyvenusio Kėdainių krašte, palaikus parsivežėme dar tarybiniais laikais. Prosenelės – po kelerių metų, Atgimimo laikais. Tai buvo mano tėvų iniciatyva, kuriai aš labai pritariau. Buvau dvyliktoje klasėje, puikiai mokėjau rusų kalbą, norėjau pamatyti vietą Sibire, kurioje gyveno mano senelis, kurio pamatyti gyvam esant privilegijos aš taip ir neturėjau. O labiau užvis norėjome, kad mūsų artimieji amžinajam poilsiui atgultų Lietuvos žemėse.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 13

Juozapas Kanišauskas: kiekvieno žmogaus balsas šiuose rinkimuose yra svarbus Interviu

„Artėja savivaldybių Tarybų rinkimai. O mūsų, Kėdainių krašto žmonių, laukia rimtas išbandymas – pasirinkti teisingai ir nenuskęsti tarp politikų pažadų ir fantazijų. Tikiuosi, kad krašto žmonės nebus pasyvūs ir savo balsą atiduos. Gal tik atrodo, kad vienas žmogus tėra nedidelis sraigtelis visoje sistemoje. Tačiau kiekvieno iš mūsų sprendimas svarbus“, – įsitikinęs UAB „Agroūkis“ vadovas, ilgametis Kėdainių Rotary klubo narys Juozapas KANIŠAUSKAS. – Juozapai, nesate jokios partijos narys. Vis dėlto į rinkimus einate po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliava. Kas lėmė jūsų apsisprendimą žengti į politiką su šia politine jėga? – Jau prieš kurį laiką bendradarbiavimą su valstiečiais žaliaisiais pradėjau dėl to, kad asmeniškai pažįstu didelę dalį skyriaus narių. Jie – puikūs, ambicingi žmonės, galvojantys apie kitus. Svarbiausia, kad jie yra sąžiningi. Tai – savybė, kurios vis dar trūksta kai kuriems politikams.

ir žemdirbiams. Kėdainių kraštas – žemdirbių kraštas. Kuo geriau sekasi šiems – tuo geriau ir visam rajonui: juk žemdirbiai remia ir miesto, ir, svarbiausia, kaimo kultūrinus renginius. Jie neša šviesą į provinciją. Ir ne vien žemdirbiais rūpinasi ši politinė jėga. LVŽS Kėdainių komandai svarbus kiekvienas krašto žmogus, ir egoizmui čia vietos nėra. Jeigu į rajono savivaldybės Tarybą išrinkta bus ši komanda, krašto žmogui tikrai bus galima ateiti pasikalbėti. Paklausti: „Balsavau už jus, norėčiau sužinoti, kodėl jūsų sprendimas vienoks ar kitoks?“. Ir mes būtinai atsakysime.

9.

Nr. Sąraše

Labai vertinu tam tikrus darbus, kuriuos LVŽS jau nuveikė šalies mastu. J. Kanišauskas

Juozapas Kanišauskas.

Labai vertinu tam tikrus darbus, kuriuos LVŽS jau nuveikė šalies mastu. Gyvenu mieste, bet visuomet „prijaučiau“ kaimui. Iki šio dirbau ir dirbu sistemoje, susijusioje su žemės ūkio aptarnavimu. LVŽS – politinė jėga, geriausiai atstovaujanti kaimui

Rajono meras taip pat yra žmogus. Toks pats žmogus, kaip ir gydytojas, mokytojas ar kunigas, ir rinkėjas privalo turėti teisę dialogui. Rajono vadovas gali būti kritikuojamas – sprendimus priima ir darbus daro iš mūsų, mokesčių mokėtojų pinigų. Galbūt neliečiamas būtų, jeigu darbus darytų iš savų milijonų, bet taip juk nėra. – Gimėte ir augote Aukštaitijoje, Ignalinos rajone, Dūkšto miestelyje. Kėdainiuose gyvenate jau keturias dešimtis

metų. Kuris kraštas – Ignalinos ar Kėdainių – širdyje užima svarbesnę vietą? – Atsakymas – labai aiškus. Kuomet į mano rankas pakliūva dokumentai su žemės ūkiu susijusiais duomenimis, pirmiausia pasižiūriu, kaip sekasi Kėdainių krašto ūkininkams. Tik po to akys sąraše ieško eilutės su Ignalinos rajonu (šypteli).

Jeigu į rajono savivaldybės tarybą išrinkta bus ši komanda, krašto žmogui tikrai bus galima ateiti pasikalbėti. J. Kanišauskas – Esate „meilės emigrantas“. Įsidarbinęs Kėdainių rajone jame ir likote, nes jūsų širdį pavergė kėdainietė Vitalija. Papasakokite apie savo šeimą. – Mano žmona Vitalija – bendrovės „Lifosa“ laborantė. Sukūrėme gražią šeimą, turime du sūnus. Mūsų vyresnysis Egidijus gyvena Kaune, bet ir dirba Kėdainiuose ir kasdien atvyksta į savo gimtąjį miestą. Jaunėlis Mantas emigravęs į Škotiją. Jis ekonomikos bakalaurą įgijo Aberdyno universitete, bankininkystės ir finansinių paslaugų magistro laipsnį – Glazgo universitete. Dirba pagal išsilavinimą. Mane labai džiugina tai, kad jaunėlis svarsto sugrįžti gyventi į Kėdainių kraštą. Manau, kad yra daugiau jaunų žmonių, galvojančių apie grįžimą. Tereikia juos šiek tiek paskatinti (šypteli).

,,Metų kultūros darbuotojai‘‘ rūpi ne tik kultūra Praėjusį pavasarį Jekaterinai KARMELAVIČIENEI įteikiant Metų kultūros darbuotojo apdovanojimą buvo įvertintas jos „siekis, kad biblioteka būtų ne tik knygų išdavimo įstaiga, bet ir vietos gyventojų kultūrinio ir Nr. Sąraše estetinio lavinimo, asmens kultūrinės raiškos, įvairių meninių gebėjimų, kultūrinio akiračio formuotoja ir palaikytoja“. Šis aprašymas apibendrina daugybę renginių, kuriuos bibliotekininkė organizuoja kartu su bendruomene, seniūnija ir pačiais skaitytojais. Jekaterina sako, jog tai, kad ji dirba ir mokyklos, ir seniūnijos bibliotekoje yra labai gerai, nes kuo daugiau žmonių ji sutinka ir pažįsta, tuo paprasčiau organizuoti renginius: vieni turi idėjų, kiti – geri organizatoriai, o treti – nepamainomi pagalbininkai. Siūlome pokalbį su veiklia kalnaberžiške apie kaimo žmonių aktualijas ir tai, kodėl ji pasuko savivaldos rinkimų link. Interviu

Kėdainių rajono gyventojas ir aplinka. Karolina nebijo pasakyti, ką galvoja, stipri ir realistiška jos ir komandos rinkiminė programa. – Kokius veiksmus darytumėt, jei taptumėte naujos valdžios atstovė? – Pirmiausia, kad jaunas žmogus nenorėtų išvykti iš kaimo, kad išliktų kultūros centrai, bent minimalūs medicinos punktai, kad neuždarytų mokyklų, bibliotekų, sutvarkyti kaimo infrastruktūrą. Siekčiau, kad bendravimas tarp paprasto žmogaus ir politiko taptų greitesnis, paprastesnis.

10.

– Kuo šiandien gyvena vienas Kėdainių krašto kaimų, tas kuriame gyvenate jūs? – Pati gyvenu Kalnaberžės kaime, kuris randasi netoli Kėdainių miesto, todėl čia kol kas nėra nyku ir apleista. Paskutiniu metu įsikūrė nemažai jaunų šeimų su vaikučiais. Tikiu, kad tokia tendencija išliks ir toliau. Kalnaberžėje stipri bendruomenė, gražūs ir jaukūs bendruomenės namai,

Kad kaimas taptų tikrai europietiškas, pirmiausiai reikia sutvarkyti infrastruktūrą, išasfaltuoti kelius, įrengti vandentiekį, kanalizaciją. J. Karmelavičienė vyksta nemažai kultūros renginių, veikia biblioteka. Kaime yra stiprių ūkių, kurių šeimininkai neretai paremia ne tik vykstančius renginius, bet ir padovanoja trūkstamų knygų bibliotekoms, padeda sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Dauguma darbingo amžiaus gyventojų darbuojasi mieste, nes patogus susisiekimas.

– Ko labiausiai trūksta, kad mūsų kaimai taptų tikrai europietiški? – Manyčiau, kad kaimas taptų tikrai europietiškas, pirmiausiai reikia sutvarkyti infrastruktūrą, išasfaltuoti kelius, įrengti vandentiekį, kanalizaciją, atnaujinti relaksacijos zonas. Atrodo XXI amžius, o dar mes neišsprendžiam, atrodo, tokių nesudėtingų, bet svarbių žmogaus gerovei klausimų. – Ar žmonės jaučiasi savo aplinkos šeimininkais? – Galvoju, kad taip, jaučiasi šeimininkais. Nes beveik visi gyventojai, kaip kas išgali prisideda prie įvairios veiklos. Dalyvauja talkose, puošia savo kiemus, gražinasi aplinkas. – Ar tiesa, kad kaimai nyksta tarsi akyse? – Atokesni kaimai tikrai nyksta akyse. Pas mus tai vyksta lėtesniais tempais, nors pagal statistinius duomenys kasmet būna vis mažesnis gyventojų skaičius. – Ko trūksta žmonėms, kad jie nepaliktų gimtinės? – Trūksta elementarios pagarbos žmogui iš valdininkų, daug biurokratijos, labai svarbu pagelbėti jaunom šeimom įsikurti. Skatinti verslininkus suteikti darbo vietas,

Labai svarbu, kad mes gyventume ekologiškai švarioje aplinkoje. J. Karmelavičienė Jekaterina Karmelavičienė.

svarbu, kad žmogus gautų orų atlyginimą už savo gerai atliktą darbą. – Kas dabar vyrauja mūsų žmonėse: pesimizmas ar optimizmas? – Aš tai esu pati optimistė, gal todėl tikiu, kad viskas eisis geryn. Man atrodo, kad kaip bebūtų, vis dėl to aplinkui daugiau optimistų, kurie tiki, kad gali patys aktyviai prisidėti prie mūsų palankaus gyvenimo scenarijaus, o pesimistų ir reikia, kad būtų pusiausvyra. – Kodėl nutarėt pasukti politikos link? – Buvau pakviesta prisijungti prie Karolinos Štelmokaitės komandos, man priimtina ir svarbi jos rinkiminė programa, tad kodėl gi ne aš, kodėl nepabandžius? – Kuo Jus patraukė Karolina Štelmokaitė ir jos komanda? – Karolina yra labai aktyvus ir energingas jaunas, naujos kartos žmogus, ji savo darbais, o ne kalbomis įrodė, kad jai svarbus

– Koks Kėdainių kraštas jūsų svajonėse? Ir ar joms lemta išsipildyti, kaip manote? – Kėdainių kraštas, manau, kad visada buvo ir išliks kultūros židiniu, su savo nepakartojama istorija, žymiais krašto žmonėmis, kurie ir dabar garsina mūsų Kėdainių miestą ir rajoną. Tikiu, kad išliks stiprus žemės ūkis, daugės darbo vietų, sugrįš išsivažinėjęs jaunimas. Labai svarbu, kad mes gyventume ekologiškai švarioje aplinkoje, būtų tikrai daromi visi tam reikalingi veiksmai. Manau, Karolina ir jos komanda tam yra pasirengusi, ir visa tai tikrai bus ne svajonės, o tikri darbai. – Ko linkite sau, savo vaikams, savo aplinkai? – Linkiu išlikti optimistu visose gyvenimo situacijose. Linkiu būti sveikiems, laimingiems, jaustis mylimais ir reikalingais ne tik šeimoje, bet ir bendruomenėje, kurioje gyveni ir dirbi. Linkiu, kad mus suptų saugi aplinka, kad nebijotume išreikšti savo mintis, lūkesčius ir norus.

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Jauniausias LVŽS kandidatas savo ateitį sieja tik su Kėdainiais Nociūnų kaime (Kėdainių r.) gyvenantis Kėdainių valstiečių ir žaliųjų komandos kandidatas į rajono Tarybą Dainius PETROVIČIUS politikoje žengia pirmuosius savo žingsnius.

13.

resnio amžiaus, – atmena D. Petrovičius. – Galbūt dėl šiltų santykių su tėvais taip pamilau savo kraštą. Čia gimiau, čia užaugau, iki šiol gyvenu šeimos namuose Nociūnuose. Savęs kitur neįsivaizduoju – tik Kėdainių rajone.“

Nr. Sąraše

ANKSČIAU UŽ KITUS

Vaikinui – tik dvidešimt dveji, bet jis jau spėjo įgyti ekonomikos bakalauro laipsnį Aleksandro Stulginskio universitete ir Kėdainių rajone įsteigti savo daržininkystės ūkį, kuriame užaugintas derlius patenka į didžiausių šalies prekybos centrų lentynas. TRADICIJŲ TĄSA Pats jauniausias kandidatas į Tarybą visoje LVŽS Kėdainių skyriaus komandoje užaugo ūkininkų Alberto ir Valerijos Petrovičių šeimoje. „Būna, kad ūkininkai atžalas nuo mažens pratina prie minties, jog vieną dieną šioms teks perimti tėvų darbus. Pas mus tokių kalbų nebuvo, manęs tėvai niekada niekur nestūmė – leido gyvenime pasirinkimus daryti pačiam. O pasirinkti nebuvo sudėtinga, nes anksti supratau, kad noriu tapti verslininku – turėti savo ūkį, – neslepia D. Petrovičius. – Mano brolis Gytis labiau linksta prie technikos, o aš – prie matematikos, skaičiavimų, todėl krimtau ekonomikos mokslus.“

Dainius Petrovičius.

PUIKIŲ TĖVŲ – PUIKŪS SŪNŪS „Puikių tėvų – puikūs ir sūnūs“, – tvirtina nociūniškių A. ir V. Petrovičių kaimynai ir šią šeimą gerai pažįstantys žmonės. Šiltų žodžių negaili tiek vyresnėliui Gyčiui, tiek jaunėliui Dainiui. „Nuo mažumės tėvai mudu su broliu mokė pagarbos ne tik šeimos nariams, kaimynams, bet ir svetimiems žmonėms. Ypatingai – vy-

D. Petrovičius visuomet siekė būti nepralenkiamas visose srityse. Į mokyklą žygiuoti pradėjo šešerių, savoje „Atžalyno“ gimnazijos abiturientų laidoje buvo vienas jauniausių, studijas taip pat baigė anksti – dvidešimt vienerių: „Mano kriterijai labai aukšti. Esu reiklus sau ir kitiems, darau geriausia, ką sugebu, nebijau iššūkių. Štai todėl nusprendžiau versti naują savo biografijos puslapį ir šįmet kreiptis į krašto žmones su prašymu palaikyti mano kandidatūrą į Kėdainių rajono savivaldybės Tarybą. Prie LVŽS Kėdainių skyriaus prisijungiau dėl to, kad puikiai pažįstu jo narius. Man, kaip ūkininkui, labai svarbu, jog jie palaiko žemės ūkį ir jo puoselėjimą, o sulaukti kolegų, patyrusių valstiečių, pasiūlymų prisidėti prie jų darbų – didelė garbė, be tuo pačiu – ir atsakomybė. Manau, kad jaunimas negali reaguoti pasyviai į viską, kas vyksta aplinkui.“ KLAUSIMŲ KELIA BIUDŽETO PRIORITETŲ SKIRSTYMAS Nors D. Petrovičius – jauniausias LVŽS Kėdainių skyriaus komandos narys, ūki-

ninkas jaučiasi užtikrintai dėl jau sukaupto nemažo žinių bagažo. „Verslas man primena politiką, nes kiekvienas pasirinkimas turi didelį svorį. Ekonomikoje svarbiausia iš ribotų išteklių išspausti maksimalią naudą. Taip – ir rajono valdžioje: yra ribotas biudžetas ir riboti žmogiškieji ištekliai. Per ketverius metus privalai išspausti maksimalią naudą, bet negali išsiurbti viso biudžeto – turi palikti perspektyvą tiems, kurie ateis po tavęs. Manau, kad rajono valdininkai turėtų tikslingiau skirstyti turimą biudžetą“, – pabrėžia jaunuolis. D. Petrovičius neketina užmerkti akių ir prieš akivaizdžius dalykus, kurie jo atstovaujamą vietovę liečia labai skaudžiai: „Kaip gamtos vaikiui, man labai svarbi ekologinė padėtis Kėdainių mieste ir rajone. Negalime apteršti Lietuvos širdies, paties šalies centro, bet tai, deja, pamažu jau vyksta.“ BE EKSTREMALIŲ IŠGYVENIMŲ – NĖ ŽINGSNIO Jaunasis ūkininkas laisvą savo laiką skiria aktyvioms pramogoms – keliauja, slidinėja, sportuoja, plaukioja, su bendraamžiais iš Nociūnų kaimo du kartus savaitėje žaidžia krepšinį. „Mėgstu ekstrymą, nors nemaža jo ir žemės ūkyje. Ypač – kai per tris mėnesius reikia užauginti artėjančių devynių mėnesių pajamas“, – šypteli D. Petrovičius.

Jonas Šveikys: „Šviesesniam rytojui būtina kultūra“ Vainikų kaime (Kėdainių r.) gyvenantį Joną ŠVEIKĮ vieni pažįsta kaip visuomenininką ir atlikėją, kiti – kaip mišraus žemės ūkio savininką, treti – kaip elektros variklius remontuojančios įmonės „UFA“ vadovą, o ketvirtiems jis – bet kuriuo paros metu į pagalbą atskubantis kaimynas ir bičiulis. Jonas praėjusių metų pabaigoje priėmė bendraminčių kvietimą kandidatuoti į rajono savivaldybės Tarybos rinkimus. Kodėl į politiką, kodėl su LVŽS – apie tai – pokalbis su kandidatu. Kiekvieną rytą tarpduryje pasirodančio J. Šveikio su nekantrumu laukia mažiausius kraštiečius ugdančių švietimo įstaigų darbuotojos: ūkininkas didžiąją dalį Kėdainių darželių aprūpina šviežiomis ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais. ŽEMAIČIAI PUIKIAI PRITAPO AUKŠTAITIJOJE „Gimiau Obelyno kaime, Šilalės rajone. Penkių vaikų šeimoje esu vidurinysis, kaip sakau, trečias brolis Jonas, – juokauja še-

šiasdešimt vienerių metų vyriškis. – Tame pačiame rajone sutikau savo būsimą žmoną Onutę. Ji baigė Kretingos technikumą, augalų apsaugos agronomiją, aš – Kauno Žemės ūkio akademiją, inžinieriaus-elektriko specialybę. 1980-aisiais jauni, tik ką po mokslų, su Onute apsivedėme ir atvykome į Vainikus gyventi ir dirbti. Iškeitėme Žemaitiją į Aukštaitiją, čia ir likome – jau beveik keturiasdešimt metų.“ J. ir O. Šveikiai užaugino tris dukras, iš kurių dvi savo gerovę kuria Lietuvoje. Turi keturias anūkes.

NE VISKAS MATUOJAMA PINIGAIS

Ilgai rinkausi tuos, kurie piliečių interesus atstovautų geriausiai. Vadovaujant LVŽS, Lietuvoje padidėjo pensijos, kyla minimalus darbo užmokestis. Gal ir nedaug, ne tiek, kiek norėtųsi, bet esame tinkamame kelyje.“ J. Šveikys

Jonas Šveikys su žmona Onute.

28.

Tokią pačią laimę ir pilnatvę, kaip ir gausi Nr. Sąraše šeimyna, J. Šveikiui teikia muzika ir saviraiška. „Muzikuoti pradėjau septynerių, ir saviraiška mane lydi iki šios dienos. Kai tik atvykome gyventi į Vainikus, dieną būdavau energetikas, vakarais – muzikantas. Onutė taip pat labai muzikali. Pamažu „susigrojome“, tapome duetu ne vien šeimoje, bet ir scenoje, – pasakoja žemaitis J. Šveikys, su sutuoktine apdainavęs Kėdainių kraštą ir šiam dovanojęs kompaktinį savos kūrybos dainų diską „Kėdainiuose užaugau“. – Gyvenimas yra sudėtingas, kupinas iššūkių ir kasdienių sunkumų. Muzika padeda užsimiršti, atsipalaiduoti. Koncertuojame įvairiose šventėse, jubiliejuose. Vainikų kaime, kurio bendruomenės nariai esame, daug kartų esame groję labdarai. Onutė dirba Kėdainių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje,

kasmet šventiniu laikotarpiu lankome jame slaugomus žmones. Matyt, tik su amžiumi ir branda supranti, kad ne viską gali išmatuoti pinigais. Yra tokių dalykų, kurių pinigai nenupirks. Tai – nuoširdus dėmesys, šiltas pokalbis, paguodos žodis.“

Jonas Šveikys.

KAIMUOSE PASIGENDA ŠVIESOS Vainikų kaimo dainiumi tituluojamas J. Šveikys, kaip nekeista, gyvenantis dargi Lakštingalų gatvėje, pabrėžia puikiai žinąs, kaip žmonės gyvena rajono kaimiškose vietose ir, ypatingai, kokioje situacijoje šiuo metu yra vyresnio amžiaus žmogus: „Kalbu kaip ilgametis Vainikų kaimo gyventojas. Man apmaudu, kad kaimuose užsidarė mokyklos, kad rajone nebeturime krašto žinių, kurias stebėti nereikėtų kabelinės televizijos, nes retas vyresnio amžiaus kaimo žmogus ją turi. Jau nė nekalbu apie tai, kad vyresni žmonės nemoka naudotis kompiuteriais. O ir laikraštį įpirkti neretai tampra prabanga. Kas beliko? Viename, ki-

Tęsinys 15 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 15

J. Bivilis: „Svarbūs sprendimai negali būt priimami už uždarų durų“ „Gimiau 1990 metais – vos keliems mėnesiams praėjus nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas. Kai man buvo vos pusė metukų, tauta vienijosi Laisvės gynėjų dienai. Aš užaugau laisvoje šalyje, aplinkoje ir šeimoje. Visuomenę būtent tokią ir suvokiu – laisvą ir demokratišką, kurios piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Tokios pačios pozicijos turėtume laikytis ir dirbdami kiek menkesniu, bet ne mažiau svarbiu vietos savivaldos mastu. Tiesiog kartais atrodo, jog mes, piliečiai, esame reikalingi tik tam, kad atiduotume savo balsą ir į valdžią išrinktume politikus, kurie nuo pirmosios savo kadencijos dienos pamiršta, jog ir mūsų nuomonė yra tokia pat svarbi. O tai labai nuvilia“, – įsitikinęs Kėdainių mieste gyvenantis jaunosios kartos ūkininkas Justas BIVILIS. VERSLĄ VYSTO TRISE Dvidešimt aštuonerių metų J. Bivilis su broliu Rimvydu ir tėčiu Raimondu Kėdainių rajone valdo 400 hektarų dydžio ūkį. „Nuo paauglystės su broliu padėdavome tėčiui, tad žinojome, kas yra sunkus darbas. Taip pat puikiai supratome, ką reiškia savomis rankomis uždirbtas dviratis, vėliau – dviratis su geresniais bėgiais, galiausiai – motociklas“, – prisimena LVŽS Kėdainių skyriaus narys. ULTIMATUMĄ IŠKĖLĖ SVEIKATOS BŪKLĖ Vis dėlto Bogušiškių kaime (Dotnuvos sen.) gyvenančios Bivilių šeimos idilei vieną dieną iškilo grėsmė. „Man buvo devyniolika, broliui – dvidešimt, kai tėtį pakirto liga. Jis per vieną dieną nusprendė viską, ką sukūrė per penkiolika metų, parduoti. Nenorėjo, kad aplinkiniams tektų vargti dėl sudėtingos jo būklės. Tačiau mums su broliu buvo pernelyg gaila ilgamečio tėvelio įdirbio. Nuo pat mažens matėme, kaip jis, grįžęs po dieninio darbo bendrovėje, naktimis sėsdavo į traktorių ir važiuodavo dirbti savos žemės. Ūkį nuo trijų hektarų žemės jis užaugino iki šimto dvidešimties. Tėtis buvo ir yra autoritetas, bet svarbiausio gyvenimo sprendimo jam vienam priimti negalėjome leisti, – pabrėžia J. Bivilis. – Susėdome visi ir nutarėme: tėtis ir toliau vadovaus viskam, bet darbų vykdymą perimsime mudu su broliu. Vėliau tėtis pasveiko, mudu su broliu Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) įgijome išsilavinimą, tapome jaunaisiais ūkininkais ir sėkmingai tęsiame veiklą trise. Ši pamoka išmokė, jog nuo sunkumų bėgti nereikia.“ ŠALIA ŽMOGAUS – KRITINIU MOMENTU ASU Agroverslo technologijų bakalauro išsilavinimą įgijęs LVŽS Kėdainių skyriaus narys J. Bivilis dirba ne vien su sunkiasvore žemės ūkio technika – jau

Pradžia 14 psl. tame kaime – biblioteka? Ne visi vyresnio amžiaus žmonės gali skaityti. Kultūra, švietimas kaimuose – sritis, kurioje turime gerokai pasitempti. Menas – penas sielai ir kelias į sąmoningesnę visuomenę. Ir visiškai nesvarbu, kalbame apie didmiestį, miestelį ar keturių trobelių kaimą – žmonių poreikis grožiui, šviesai, kultūrai ir savirealizacijai yra lygiai toks pats.“ PASUKĘ TINKAMU KELIU Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kėdainių skyriaus bendramintis J. Švei-

trejus metus jį galima išvysti ir už Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos automobilio vairo. „Mano aplinkoje buvo paramedikų. Mačiau, kaip jie dirba, ir tyliai žavėjausi – kol pajutau, kad ir man pačiam šito reikia. Ko gero, pirmiausia mane „užkabino“ jausmas, kad esi reikalingas žmogui – tu esi vienintelė jo viltis, atvyksti, kuomet jis atsidūręs ribinėje, kritinėje situacijoje, kai jam labai skauda, kai jam baisu. Suteiki jam pagalbą ir sulauki padėkos žodžio, kartais – net su ašaromis akyse. Ir tai labai, labai motyvuoja“, – pasakoja Kėdainių PSPC vairuotojas-paramedikas. SVARBIAUSIA – SUSIKALBĖJIMAS KOMANDOJE Situacijose, kuriose naują pradžią arba, deja, pabaigą skiria vos akimirka, anot J. Bivilio, svarbiausia – susikalbėjimas su kolegomis: „Į iškvietimą vykstame dviese su kolege, ir jame nė nesikalbame – be žodžių suprantame vienas kitą iš vieno žvilgsnio. Mano manymu, tai lemia vienybė ir konkretumas. Blaškymosi mūsų darbe būti negali. Klaidų – taip pat, nes už jas sumokėti gali tekti labai skaudžiai. Tu žinai, ką turi daryti, ir tai darai. O jeigu blaškaisi, jeigu abejoji, ar darai teisingai – vadinasi, ta vieta – ne tau. Ir tai, tikiu, galioja bet kurioje profesijoje.“ NERIMĄ KELIA JAUNIMO (NE)UŽIMTUMAS Nors J. Bivilis – vienas jauniausių LVŽS Kėdainių skyriaus narių, jam, priešingai negu kai kurių kitų profesijų atstovams, su krašto žmonių problemomis akis į akį susidurti tenka nuolat. „Dirbu žemės ūkio ir medicinos srityse, laisvalaikiu vedu renginius, tad puikiai matau, ko trūksta. Pagrindinė jaunimo problema – menkas užimtumas. Jauni žmonės tiesiog neturi ką veikti. Šalies įstatymai jaunesniam nei šešiolikos metų žmogui draudžia dirbti, nors nerekys pripažįsta kelerius pastaruosius metus dvejojęs, kurią politinę jėgą paremti. Praėjusiais metais jis vis dėlto apsisprendė žengti koja kojon su LVŽS. „Ilgai rinkausi tuos, kurie piliečių interesus atstovautų geriausiai. Vadovaujant LVŽS, Lietuvoje padidėjo pensijos, kyla minimalus darbo užmokestis. Gal ir nedaug, ne tiek, kiek norėtųsi, bet esame tinkamame kelyje. Reikia tikėtis, kad šios išmokos protingai skirstant valstybės biudžetą padidės dar daugiau. O dabar atėjo metas pasirūpinti savo rajonu“, – teigia J. Šveikys, Josvainių seniūnijoje esantį Vainikų kaimą su žmona puoselėjantis beveik keturias dešimtis metų.

32. Nr. Sąraše

tas 14-15 metų vaikinas ar mergina vasaromis norėtų legaliai dirbti ir užsidirbti, – apgailestauja dvidešimt aštuonerių metų amžiaus kandidatas į Kėdainių rajono savivaldybės Tarybą J. Bivilis. – Dirbti nenori? Tuomet turime pagalvoti apie alternatyvias veiklas, ypatingai – vasaros atostogų metu. Mažai veiklos veda jaunuolį į žalingus įpročius, į nusikalstamas veikas.“ PERŽIŪRĖTI PAŠALPŲ GAVĖJUS Jauno vyro teigimu, spragų nemaža ir socialinių pašalpų, ypač – nedarbo išmokų paskirstyme. „Mes dirbame ir mokame mokesčius tam, kad jauni, keturiasdešimties-penkiasdešimties metų žmonės, kurie dirbti nenori, galėtų sėdėti namuose ir gauti panašią pinigų sumą, kurią gauna vaiko priežiūros atostogose esanti moteris. Turėtume orientuotis į pagalbą jaunoms mamoms, šeimoms, kurios stengiasi, yra tvarkingos, bet sunkiau verčiasi, pensinio amžiaus žmonėms“, – neabejoja J. Bivilis. PRISIJUNGĖ PRIEŠ METUS Kėdainių krašto ūkininkas ir Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas-sanitaras prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos prisijungė kiek daugiau nei prieš metus. „Šioje partijoje matau daug perspektyvių, protingų žmonių. Verslininkų, ūkininkų, kurie jau yra pasiekę ir nuveikę labai daug ir žino, ką daro. Jie vadovaujasi tokiais pačiais principais, kaip ir aš – suteikti šansą kitam. Suteikti šansą, sudaryti sąlygas užsidirbti ir geriau gyventi paprastam Lietuvos žmogui“, – savo apsisprendimą prisijungti prie LVŽS motyvavo J. Bivilis.

Justas Bivilis.

VARGINA TUŠTI POLITIKŲ ŽODŽIAI Jaunas vyras išskiria dar vieną jį ir partijos bendraminčius vienijantį principą – ilgas diskusijas prieš svarbių sprendimų priėmimą. „Niekada nepalaikysiu sprendimų už uždarų durų priėmimo. Aišku, nekalbu apie tokius sprendimus kaip atliekų rūšiavimo konteinerio ar šviestuvo pastatymas vienoje ar kitoje gatvėje. Aš kalbu apie tokius, kaip, tarkime, kaimynystėje tiksinti ekologinė „bomba“, apie kurią mes nieko nežinome. Neteisinga susėdus už uždarų durų vienam ar dviese nuspręsti už dešimt, dvidešimt, šimtą ar keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Man labai nepatinka, kad Lietuvoje vis dar kalbama „už akių“. Nekenčiu tuščių politikų pažadų, nepamatuotų jų žodžių. Manau, kad politikas yra vertas tiek, kiek vertas jo žodis, – dėstė vienas jauniausių LVŽS narių J. Bivilis. – Siekiu, kad mano tėvai ir kaimynai, aš, mano žmona Vesta ir mudviejų trejų metų sūnus Kajus gyventų sveikoje, tvarkingoje aplinkoje. Savo pavyzdžiu noriu įrodyti, kad pilnavertišką gyvenimą ir puikias sąlygas susikurti galima ne vien užsienyje, didmiestyje, bet ir Kėdainiuose. Pirmiausia reikia noro ir pastangų. O tai jas dedi – viską gali pasiekti.“

2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 19 RINKIMŲ BIULETENIS

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Kėdainių LVŽS rinkiminis sąrašas

1.

2.

Karolina ŠTELMOKAITĖ

Algimantas KIŽAUSKAS

Taip pat – kandidatė į Kėdainių rajono savivaldybės mero pareigas. Žurnalistė, politikos mokslų magistrė, šiuo metu dirbanti Europos Parlamento žaliųjų frakcijos patarėja energetikai. Net ir dirbdama Briuselyje, aktyviai dalyvavo rajono gyvenime. „Dalyvauju savivaldos rinkimuose, nes tikiu, kad mano europinė patirtis būtų naudinga gimtajam rajonui. Esu energinga, esu kovotoja ir žinau, kaip spręsti kėdainiečių problemas. Noriu, kad Kėdainiai pagaliau nustotų tuštėti, noriu, kad Kėdainiuose būtų gera gyventi visiems. Taip pat pasitikiu LVŽS Kėdainių komanda. Vedu ją, nes Kėdainių valdžioje reikia kuo daugiau sąžiningų žmonių.“

5. Albertas ŠILKAITIS

Agronomas, žemės ūkio bendrovės ,,Vermena‘‘ vadovas. Gyvena Truskavos seniūnijoje, Pavermenio kaime. Pomėgiai: muzika, labdaringi projektai. ,,Esu paprastas kaimo žmogus. Man rūpi ūkiški ir teisingi sprendimai – todėl aš nelieku pasyvus savo ir aplinkinių gyvenimui.‘‘

Inžinierius, ūkininkas. Gyvena Dotnuvos seniūnijoje. Pomėgiai: slidinėjimas, medžioklė. Rajono savivaldybės tarybos narys nuo 2011 metų. ,,Prie savivaldos prisiliečiau prieš kurį laiką. Matau, kaip priimami sprendimai. Tikrai valdžiai reikia kritikos. Juk su rajono biudžetu turime elgtis kaip su savo. Negali praslysti jokios klaidos. Manau, kad su bendraminčių komanda kraštiečių labui galėtume padaryti gerokai daugiau.‘‘

3. Adelė ŠTELMOKIENĖ

Mokslinė agronomė, UAB „Kėdainių agrochemija“ direktorė. Pomėgiai: sportas, kelionės. Rajono savivaldybės taryboje nuo 2015 metų. ,,Į politiką įsitraukiau, nes noriu, kad visi žmonės gyventų kokybišką gyvenimą. Norėtųsi, kad Kėdainiuose būtų ne tik gražių tiltų ir fontanų, bet ir žmonių, kurie tais statiniais gėrėtųsi.‘‘

Inžinierius, Kėdainių techninės apžiūros stoties padalinio vadovo pavaduotojas, ilgametis LVŽS narys. Noras matyti didesnius pokyčius atvedė Gintautą į rinkimus. „Nors miestas gražėja, norėtųsi dar spartesnio judėjimo į priekį, pavyzdžiui, tikrai reikėtų atnaujinti ir sutvarkyti viešąjį transportą”.

Viktoras MUNTIANAS

Inžinierius, buvęs Seimo pirmininkas, Kėdainių r. meras. Gyvena Kėdainių miesto seniūnijoje, Bartkūniškių kaime. Pomėgiai: žūklė, medžioklė, sodininkystė. Politikoje nuo 1986 metų. ,,Niekada nenoriu būti svarbių mūsų šalies įvykių nuošalyje. Gyvenimą turime kurti patys, nelaukdami, kol tai padarys kažkas kitas.‘‘

8.

7.

6. Gintautas MARTUSEVIČIUS

4.

Egidijus GRUŽAS

Žinomas neurochirurgas, dirbęs didžiausiose šalies gydymo įstaigose, jau ne vienerius metus kovojantis ir su kėdainiečių ligomis. Gyvena Šėtos seniūnijoje. Pomėgiai: žemės ūkis. ,,Gydau žmonių kūnus, tačiau nelieku abejingas ir jų dvasiai bei aplinkai. Kas kitas, jei ne mes patys, atsakingi už tai, kur ir kaip gyvename.‘‘

Alma JOCIUVIENĖ

Pedagogė, vadybininkė, dirba Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre Neformaliojo vaikų švietimo skyriaus vedėja. Gyvena Kėdainiuose. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos suteiktas šalies kultūros šviesuolės vardas. Pomėgiai: literatūra, muzika, projektinė veikla. ,,Esu veikli, niekada nelaukiu, kol kažkas už mane nuveiks būtinus darbus. Tikiu tuo, ką sakau, myliu tai, ką darau. Nebijau jokių iššūkių!“ Tęsinys 17 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

17

2

Pradžia 16 psl.

10.

9. Juozapas KANIŠAUSKAS

Ekonomistas, vadovauja UAB Prekybos namai ,,Agroūkis‘‘. Gyvena Kėdainiuose, yra Kėdainių Rotary klubo narys. Pomėgiai: kelionės. ,,Negaliu stovėti nuošalyje, renkuosi veiklą, tad kartu su bendraminčiais noriu dirbti Kėdainių gerovei.‘‘

Jekaterina KARMELAVIČIENĖ

Dainius PETROVIČIUS

Ekonomistas, jaunasis ūkininkas. Gyvena Pelėdnagių seniūnijoje, Nociūnų kaime. ,,Noriu save išbandyti naujoje veikloje. Man garbė sulaukti kolegų, patyrusių valstiečių, pasiūlymų prisidėti prie jų darbų. Juk jaunimas negali stovėti pasyviai nuo visko, kas darosi aplinkui. Patys turime tiestis gyvenimo kelius. Kada, jei ne dabar?‘‘

17. Aušra ČEPKAUSKAITĖ

Biotechnologijos magistrė, ūkininkė. Gyvena Josvainiuose. Pomėgiai: aktyvus laisvalaikis, sportas, šokiai. ,,Esu su tais žmonėmis, su kuriais sutampa požiūriai daugeliu klausimų. Rūpinimasis savo ir kitų gyvenimu man nėra svetimas.‘‘

Marija ČIŽAUSKIENĖ

Bibliotekininkė. Pelnė ,,Metų kultūros darbuotojo‘‘ vardą. Gyvena Kalnaberžėje. Pomėgiai: knygos, gyvūnai. ,,Trūksta elementarios pagarbos žmogui iš valdininkų, daug biurokratijos, labai svarbu pagelbėti jaunoms šeimoms įsikurti. Skatinti verslininkus suteikti darbo vietas, svarbu, kad žmogus gautų orų atlyginimą už savo gerai atliktą darbą. Esu optimistė, gal todėl tikiu, kad viskas eisis geryn.‘‘

14.

13.

11.

Petras VAITELIS

Technikas-mechanikas, ūkininkas, gyvena Dotnuvos seniūnijoje, Ąžuolaičių kaime. Pomėgiai: žvejyba, grybavimas. ,,Visada turiu savo nuomonę, drąsiai ją sakau. Visada domiuosi, kas vyksta aplinkui. Negaliu užsimerkti prieš blogus dalykus. Turiu teisę iš valdžios reikalauti oraus gyvenimo, o kad nebūtų vien reikalavimai ir pats galiu kai ką nuveikti. Laikausi principo: jei pažadėjai, ištesėk, o jei negali – nežadėk.‘‘

18. Raimunda ŠULGIENĖ

Ekonomistė, buhalterė. Gyvena Kėdainiuose. Pomėgiai: rimtoji muzika, sodininkystė, gėlininkystė. ,,Man patinka šios komandos žmonių bendravimas ir požiūris į žmones. Turiu žinių, patirties, laiko, tad galiu visa tai skirti Kėdainių kraštui.‘‘

Agronomė. Gyvena Vilainiuose. Pomėgiai: žemės ūkis. ,,Esu įsimylėjusi žemę. Džiaugiuosi, kad turiu vaikus ūkininkus ir anūkas suka jų pėdomis. Jaučiu duoklę žemei ir ją dirbantiems žmonėms. O jie besąlygiškai susiję su politika. Mano bendražygiai įrodė, kad sugeba rūpintis žmonėmis, tad remiu juos ir jų darbus.‘‘

12. Albertas PAVOLIS

Elektrikas, ūkininkauja. Gyvena Dotnuvos seniūnijoje, Šlapaberžės kaime. ,,Tikiu tais žmonėmis, kurie yra šiame sąraše. Mes norime, kad gyventi būtų geriau, kad būtų tvarka.‘‘

15. Vilius ČERKAUSKAS

Inžinierius – mechanikas, Kėdainių profesinio rengimo centro profesijos mokytojas. Gyvena Šėtos miestelyje. Pomėgiai: knygos, kryžiažodžiai, žemės ūkis. ,,Su šia komanda esu jau ne vienerius metai. Tikiu, kad kartu galime padaryti Kėdainių kraštą patogesnį gyventi žmonėms.‘‘

19. Vitalija NARGELAVIČIENĖ

Buhalterė. Gyvena Kėdainiuose. Pomėgiai: siuvimas, mezgimas, teatras, knygos, kelionės. ,,Esu kaimo vaikas. Man nėra svetimas noras padėti kitam. Šioje komandoje daug gerų žmonių. Mums nėra svetima būti pilietiškais.‘‘

16. Antanas ČEPLIAUSKAS

Inžinierius – mechanikas. Gyvena Pernaravos sen., Langakių kaime. Vadovauja Langakių kaimo bendruomenės centrui. ,,Kad gyvenimas gerėtų, negalima sėdėti ir laukti manos iš dangaus. Turime patys būti veiklūs ir iniciatyvūs. Einu su žmonėmis, kuriais tikiu ir pasitikiu.‘‘

20. Nijolė DEMENIENĖ

Veterinarijos gydytoja, ūkininkė. Gyvena Pernaravos seniūnijoje, Aukštdvario kaime. ,,Su patikimais bendražygiais galima ir būtina kurti geresnį gyvenimą.‘‘

Tęsinys 18 psl.

218

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Pradžia 17 psl.

21. Vytautas PIEPALIUS

Agronomas. Dirba Algimanto Gineito ūkyje. Gyvena Pelėdnagių seniūnijoje, Paobelio kaime. Pomėgiai: muzika. ,,Visą gyvenimą esu žemdirbys. Tačiau ne tik tas, kuris vien dirba žemę. Aš turiu savo nuomonę, man kyla daug klausimų. Manau, kad reikia žmonėms pasakyti, kur jie eina, o neretai ir pakreipti tinkama linkme.‘‘

Simonas KIRSIS

„Agroverslo“ vadybininkas. Pomėgiai: krepšinis, futbolas, žvejyba. ,,Tai, kas Kėdainiuose vyko ir vyksta dabar, manęs netenkina. Atsakomybės nesikratau, noriu pats padirbėti žmonių labui.‘‘

25. Arvydas ŠMIGELSKIS

Augalininkystės ūkio savininkas. Gyvena Keleriškiuose. Pomėgiai: krepšinis ir motokrosas. „Einu su LVŽS vėliava į tarybos rinkimus, nes jaučiu su šia komanda bendrystę. Mūsų komanda tikrai kur kas geriau pasirūpins kaimo žmonėmis, nes geriau juos supranta. Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti melioracijai bei kelių kokybei gerinti.“

Verslo administratorė, dirba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos skyriaus vedėja. Gyvena Vilainiuose. Pomėgiai: kelionės. ,,Puikiai žinome, kad būdami vieningi, galime ir kalnus nuversti. Jaunystėje neturėjome galimybių būti atviri ir daryti tai, ką norėjome, tad reikia tą daryti dabar. Sąmoningumui niekada nėra per vėlu pasireikšti. Pokyčiai – gyvenimo pirmyn variklis. Tad veikime, siekime ir padarysime taip, kad galėsime didžiuotis savo kraštu.‘‘

Remigijus GRUŽAS

Dizaineris, reklamos įmonės vadovas, ūkininkas. Gyvena Šėtos seniūnijoje. Pomėgiai: kelionės, žemės ūkis. ,,Esu ūkininkas, remiu bendraminčių komandą ir niekada nesikratau atsakomybės. Jei norime geriau gyventi, tai patys turime tą gerovę ir susikurti.‘‘

26. Česlovas RUGĖNAS

Ūkininkas, turi savo mišrų ūkį. Laisvalaikiu užsiima žvejyba Kėdainių r. vandens telkiniuose. „Nusibodo dabartinės ir praėjusių valdžių pažadai daugiau dėmesio skirti kaimui – iki šiolei kai kurios gyvenvietės priverstos gyventi tamsoje, be apšvietimo pagrindinėse gatvėse, jau nekalbant apie kelių būklę. Rajono gyventojai taip pat turi teisę gyventi oriai, tad jeigu būsiu išrinktas, žiūrėsiu, kad šie ilgamečiai pažadai pagaliau būtų ištesėti.”

Dalia JARIENĖ

Ekonomistė, dirba prekybos vadybininke. Taip pat yra Seimo pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus padėjėja. Gyvena Josvainiuose. Pomėgiai: kelionės, sodininkystė, daržininkystė. ,,Visą laiką buvau ir esu visuomeniškai aktyvi. Kai ieškome kaltų dėl šiandienos problemų, reikėtų pirmiausia kiekvienam pradėti nuo savęs. Kėdainių LVŽS skyriuje radau bendraminčių ir tikiu, kad mūsų skyriaus kandidatai tinkamai atstovaus žmonių interesams rajono Taryboje.‘‘

24. Edita URBONIENĖ

Prekybininkė, dirba pardavėja, taip pat ūkininkauja. Gyvena Pelėdnagių sen., Beinaičių kaime. Pomėgiai: artimos kelionės. ,,Tikiu, kad iš mažų darbų galime padaryti labai gerą rezultatą. Turime pradėti nuo savęs.‘‘

27. Lolita GAILIŪNIENĖ

Ekonomistė, dirba parduotuvės vedėja. Gyvena Kėdainiuose. Pomėgiai: sportas. ,,Palaikau šiame sąraše esančius žmones, man patinka jų sumanymai ir būdai, kaip ketina siekti tikslų.‘‘

30.

29. Jūratė JACIENĖ

23.

22.

28. Jonas ŠVEIKYS

Elektrikas, įmonės „UFA“ savininkas, visuomenininkas ir atlikėjas. Gyvena Josvainių sen., Vainikų kaime. Pomėgiai: muzika. ,,Niekada nestoviu vietoje. O su šia komanda, man atrodo, galima labai daug padaryti, siekiant, kad Kėdainiai klestėtų.‘‘

32.

31. Petras BUTAS

Zootechnikas, ūkininkas. Pomėgiai: muzika. ,,Visą gyvenimą domiuosi, kas vyksta aplink mane. Tikiu žmonėmis. Visi daro klaidų, bet svarbiausia – iš tų klaidų pasimokyti ir jų nekartoti. Tikiu, kad būdami vieningi, galime padaryti daug gerų darbų.‘‘

Justas BIVILIS

„Agroverslo“ technologas, ūkininkas. Taip pat dirba Kėdainių Greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Pomėgiai: muzika, renginių organizavimas. ,,Visada sakau, kad reikia bandyti naujoves. Sulaukiau pakvietimo prisijungti prie šios komandos, nedvejodamas sutikau, nes tikiu šiais žmonėmis.‘‘

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Korupcija

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. G. Burokienė

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai

nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali

Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei. DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių

2 19

mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramū- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu nas Karbauskis kreipėsi į socialinių rei- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskalų ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei kiu R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių „Sodros“ vadovus, ragindamas užtikrinti, metų pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad kad pensijos Lietuvos gyventojus pa- keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusiektų laiku, o gyventojams būtų atsa- sio susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reikalingos bendros pastankyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvė- gos, jog pensijos gyventojus pasiektų je, tiek iš privačių asmenų kreipimųsi į laiku ir pokyčiai vyktų sklandžiai. Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė Seimo narius matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas jiems įprastu laiku, kai sutartį su įmone, pensijas pristačiusia kurie iš jų negali prisiskambinti į už pen- Vilniaus ir Kauno senjorams. Tol, kol bus sijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima surengtas konkursas ir paskelbtas jo nunerimauti. Suprantu, kad naujos įmonės, galėtojas, pensijų pristatymą šių miestų po konkurso atsakingos už pensijų pri- senjorams užtikrins „Lietuvos paštas“. statymą, ir „Lietuvos paštas“ daugelyje „Labai tikiuosi, kad tie nesklandumai arvietovių daugiau neteikia pensijų išne- timiausiu metu bus pašalinti. O žmonės, šiojimo paslaugos. Tačiau turi būti už- gyvenantys kituose regionuose, laiku tikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų informuos „Sodrą“ apie vėluojančias laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikyinformuojama, visuomenei atsakoma į tų. Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kylančius klausimus. Galiausiai, turi būti kad tokių vėlavimų daugiau nebebus ir užtikrinta, kad žmonės turėtų, kur kreip- pensijų išnešiojimas vyks kur kas sklantis dėl informacijos ir kad būtų užtikrin- džiau. Juo labiau, kad tai, jog „Sodra“ į tas bendravimas su nerimaujančiais laiku nepristatytas pensijas Vilniaus žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. bei Kauno gyventojams reagavo prinApie galimus pereinamojo laikotarpio cipingai ir nutraukė sutartį su pensijų

Pxhere.com nuotr.

išnešiotoju, skatins už pensijų atnešimą į namus atsakingas įmones ateityje pasitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ mokamos pensijos yra indeksuojamos ir šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos taip pat mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra

įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. Eur.

LVŽS informacija

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 16 ISSN 2538-8274 Tiražas 30 000 egz. Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė. Užs. Nr. SM-0000035217

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius K. Štelmokaitė Tel. +370 347 41566, el. paštas: Stabas2019@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.