KAUNAS
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys Nr. 58 | ISSN 2538-8274 | 2019 m. gruodis
2 psl.
3 psl.
„Karas“ dėl vaistų
Kaip tvarkysime savo namus?
4 psl.
Miškai paveldo objekto aplinkoje – kam skirti prioritetą?
6 psl.
Neįgaliųjų teisių užtikrinimas – nuolatinis procesas
Mieli kauniečiai, laiko ratui apsisukus, žiemos šventės vėl kvies prie bendro stalo visus, kurių ilgimės, kurie mums brangūs, mylimi. Nuostabus metas, kai tarpusavio artumas ir bendrystė kiekvienam padeda pasijusti stipresniu, laimingesniu. Todėl sustabdykime, išgyvenkime kiekvieną šventinę akimirką, dalinkimės nuoširdumu, bendravimo šiluma. Argi tai ne pačios brangiausios dovanos, kurias galime įteikti vieni kitiems? Linkime Jums šaunių draugų, nuostabių idėjų, greito svajonių išsipildymo. Tegu šventinė nuotaika įkvepia geriems pokyčiams ir naujiems, prasmingiems darbams.
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų!
2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
„Karas“ dėl vaistų“
Sveikatos apsaugos Ministras prof. Aurelijus Veryga, asm. archyvo nuotr. Galbūt tai ir per skambus pavadinimas straipsniui, tačiau tai, kas vyksta Lietuvoje dėl vaistų, kitaip kaip „karu“ ar „kova be taisyklių“ pavadinti sunku. Vos pradėjęs eiti ministro pareigas, sulaukiau „patarimų“, kad reikėtų pasistengti, jog pacientai daugiau primokėtų už vaistus – esą tai drausmintų ir leistų prisidėti prie sveikatos sistemos biudžeto. Tuos „patarimus“ dalijo vienos iš farmacijos įmonių atstovas. Dabar ši bendrovė, mano žiniomis, yra viena iš daugiausia farmacijos atstovų atleidusių įmonių. O gal vis dėlto jo patarimų buvo verta paklausyti? Manau, pats aiškiausias atsakymas į šį klausimą yra Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas Lietuvos gyventojų patiriamų nepakeliamų (katastrofinių) išlaidų sveikatos apsaugai tyrimas. Tyrime konstatuota, kad didžiausią nepakeliamų išlaidų sveikatos priežiūrai dalį labiausiai nepasiturintys gyventojai išlaidžia vaistams. Ne visiems sunkiomis ligomis (ypač onkologinėmis) sergantiems prieinami inovatyvūs vaistai. Pacientai ryžtasi net parduoti savo turtą ar įsiskolinti, kad tik galėtų nusipirkti vaistų. Tai parodė sistemines problemas vaistų politikoje. Paaiškėjo, kad Lietuva niekada ir neturėjo jokios aiškios vaistų politikos. Nesusimąstėme, kad besaikis liberalizmas sužlugdys mažas vaistines, išsiplėtos didelius vaistinių tinklus, o vaistininkus pavers pardavėjais. 2017 m. patvirtintose vaistų politikos gairėse aiškiai nubrėžėme pridėtinę terapinę naudą turinčių kompensuojamųjų vaistų prieinamumo didinimą sunkiai sergantiesiems ligoniams ir vaistų kainų mažinimą. Sumažintas PVM receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. Jau tuomet buvo stebimas vaistų kainų mažėjimas. Kad vaistų gamintojai konkuruotų tarpusavyje ir taikytų mažesnes vaistų kainas, sugriežtintos vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų kainyną taisyklės. Pats kainynas tvirtinamas keturis kartus per metus, o vaistai į kainyną
įtraukiami tada, kai jų kaina ne daugiau kaip 10 proc. didesnė, nei pigiausio vaisto. Visi sutaupyti pinigai buvo skirti naujų vaistų kompensavimui. Valstybės kompensuojamųjų vaistų sąrašai buvo nuolat papildomi naujais vaistais (2014–2019 m. įtraukta net 141 naujų bendrinių pavadinimų vaistas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšos vaistų kompensavimui palaipsniui didėjo, tačiau augančios paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus iki 2017 m. vidurio įsigaliojusių kainodaros pakeitimų buvo opi problema. Todėl viena iš prioritetinių Vyriausybės programos krypčių yra gyventojų išlaidų vaistams mažinimas. 2018 m. įgyvendinti vaistų kainodaros pakeitimai leido sutaupyti ir pacientų, ir PSDF lėšas, sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. 2017 m. griežtesni reikalavimai leido sutaupyti pacientų priemokas, 2018 m. pradžioje buvo žengtas dar vienas žingsnis – LR Seimas priėmė Farmacijos įstatymo pakeitimus. Jais įgaliojo Vyriausybę nustatyti ne tik vaistų bazinių kainų, bet ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarką. Pakeista vaistų kainų palyginimo su kitų šalių vaistų kainomis tvarka. Prieš tai buvęs lyginimas su 8 abejotino pasirinkimo šalių vaistų kainomis buvo pakeistas į tris, mažiausiomis vaistų kainomis pasižyminčiomis šalimis. Vyriausybė patvirtino naują Vaistų bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarką. Dabar priemokos negali būti didesnės, nei 20 proc. vaisto bazinės kainos, jei ji ne didesnė nei 20 eurų, arba 4,71 eurai, jeigu vaisto kaina didesnė nei 20 eurų. 2017–2019 metais pasiekti rezultatai rodo, kad vidutinė vieno recepto priemoka sumažėjo 3,2 euro. 2018 m. pacientų priemokos sumažėjo apie 27 proc.: 15 mln. eurų – nuo 55 iki 40 mln. eurų.
LEIDO: 1) Kompensuoti 42 naujus vaistus (iš kurių 18 – pridėtinę terapinę vertę turintys Rezervinio sąrašo vaistai. Tai vaistai, skirti lėtiniam hepatitui C, melanomai, limfomai kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti, proveržiniam skausmui, esant onkologiniam susirgimams, mažinti). Taip pat nuspręsta vaistą Dexamethasonum perkelti iš B į A sąrašą onkologinėms ligoms (TLK-10-AM kodai C00–C60, C61, C62–D09, D37–D48, D76) gydyti, taip pagerinant pacientų aprūpinimą jiems būtinais vaistais. 2) Autoimuninės kilmės (reumatoidiniam artritui, psoriazei, Krono ligai) ir kitoms ligoms gydyti skirti vaistai perkelti į A sąrašą (anksčiau jie buvo įsigyjami centralizuotai). Pagerėjo vaistų prieinamumas pacientams. Įsigyjant vaistus centralizuotai, jie buvo perkami iš anksto numatytam pacientų skaičiui ir tai ribojo galimybes paskirti juos naujiems pacientams. 3) 2018 m. liepos mėnesį, įvertinus turimas PSDF biudžeto lėšas, nupręsta padidinti vaistų kompensavimo lygius iš 80 ir 90 proc. į 100 proc. lygį, išskyrus kardiologinius susirgimus. 2019 m. sausio mėn., pakartotinai įvertinus turimas PSDF biudžeto lėšas, nespręsta ir 90 proc. kardiologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų kompensavimo lygį padidinti iki 100 proc. 4) Nuo 2019 m. 50 proc. lygmeniu kompensuoti vaistai kompensuojami 100 procentų. 5) Pirmą kartą per daugelį metų papildytas kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas, pradėti kompensuoti dirbtiniai šlaplės sfinkteriai, stomos priežiūros priemonės, skirtos pagerinti rinktuvų prisitvirtinimą ir pacientų gyvenimo kokybę, mažinti jų socialinę atskirtį. 6) Padidintas kompensuojamųjų 2018 M. PSDF BIUDŽETO LĖŠOS, maišelių kiekį skirtų pacientams, esant SKIRTINGAI NEI KITAIS METAIS, dirbtinei išangei, kolostomai, enterosto-
mai, urostomai, žarnų fistulei ir stomai – nuo 30 vnt. iki 50 vnt. per mėnesį 7) Kompensuoti adatas vaikų insulino injekcijoms, kompensuojant ne daugiau nei 3 adatas per dieną. 8) Pagerintas medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai reikalingos insulino pompos, jau gali išsinuomoti jas (PSDF) biudžeto lėšomis. Su specialistais derinamos insulino pompų skyrimo sąlygos, įgalinančios jas gauti ir vyresniems nei 24 metų pacientams. 9) Pagerintas pacientų aprūpinimas sauskelnėmis. Dabar kompensuojamas ne 30, o 45 sauskelnių vienetų įsigijimas. Jas leidžiama išrašyti visiems nuo vidutinio ir sunkaus šlapimo nelaikymo kenčiantiems pacientams. 2019 M. PSDF BIUDŽETO LĖŠOS, SKIRTINGAI NEI KITAIS METAIS, LEIDO: 1) Pradėti kompensuoti 22 naujus vaistus (iš kurių 6 – pridėtinę terapinę vertę turintys Rezervinio sąrašo vaistai: 11 – priešnavikiniai, 3 – kvėpavimo sistemą veikiantys; po 2 – virškinimo traktą veikiantys, kraujotakos sistemą veikiantys ir kardiologiniai; po 1 – hormoniniai ir antiinfekciniai). 2) Patikslinti ir praplėsti akinių lęšių skyrimo sąlygas. 3) Nuo 5 iki 30 vienetų per mėnesį padidinti uridomų kompensavimo skaičių. 2020 m. pradžioje bus svarstomas rezervinis vaistų sąrašas bei galimybė pagerinti MPP skyrimo sąlygas (pvz., cukriniam diabetui valdyti skirtas priemones, plokštelių kiekio padidinimą) Per visą šį laikotarpį vyko savotiška „kova be taisyklių“. Buvo įtraukiami visi įmanomi „žaidėjai“ – visuomenės pamiršti, daugybę metų jokio gydomojo darbo nebedirbantys profesoriai ir „visų Tęsinys 3 psl. >
Priemokų sumos ir vidutinės paciento priemokos receptui kaita (2016 m. sausis-spalis – 2019 m. sausis-spalis)
2019 m. sausis-spalis
2018 m. sausis-spalis
2017 m. sausis-spalis
2016 m. sausis-spalis 0,0
2,3 18,0 4,1 34,7 5,1 45,9 5,1 47,0 5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
Vidutinė priemoka receptui, Eur
30,0
35,0
40,0
45,0
50,0
Priemokų suma, mln. Eur
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, sugeneruoti iš Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos SVEIDRA
Nr. 58 | 2019 m. gruodis | KAUNAS
3
Kaip tvarkysime savo namus? Kas trečias Lietuvos gyventojas susiduria su daugiabučių namų valdymo problemomis: ataskaitų neteikimas gyventojams, žmonių nežinojimas, už ką gauna mokesčius, savavališki ir nepagrįsti darbų atlikimai, už kuriuos yra apmokestinami gyventojai, darbų ir paslaugų pirkimas iš susijusių įmonių. To rezultatas – išaugę daugiabučių namų gyventojų mokesčiai ir kita. Naujasis teisinis reguliavimas sprendžia visas šias problemas. Naujasis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas dienos šviesą išvydo po ilgų diskusijų su įvairiomis interesų grupėmis, trukusiomis ne vienerius metus. Jis aktualus bene 60 procentų Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose. Nors esu išrinktas Kaune, Dainavavos apygardoje, tačiau priimdamas gyventojus įsitikinau, kad problemos, susijusios su daugiabučių valdymu, priežiūra ir administravimu, yra aktualios visoje Lietuvoje. Seime inicijavau viešas konferencijas. Jose dalyvavo gyventojai, bendrijų pirmininkai, administratoriai bei jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, nevyriausybinės organizacijos, turėjusios galimybę teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Pastarieji ir virto siūlomo projekto normomis, nes kiekviena pastaba ar pasiūlymas buvo atitinkamai vertinami ir įtraukiami į ruošiamą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kad esama situacija bendrosios nuosavybės valdyme negali būti toleruojama, teisinė bazė yra tobulintina remiantis ne tik STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos), Seimo kontrolieriaus rekomendacijomis, bet nuolat gaunamais savininkų skundais. Mes, kaip įstatymų leidėjai, privalome imtis iniciatyvos, nes kiekvienam gyventojui atskirai kylančios problemos sudaro mūsų visų bendrai esančias problemas. KOKIOS PROBLEMOS DAUGIABUČIŲ NAMŲ GYVENTOJAMS KYLA DĖL DABAR ESANČIO TEISINIO REGULIAVIMO? 1) Įstatymo projekto aktualumą patvirtina gauta STT išvada, kurioje nustatyta teisinio reguliavimo stoka ir korupcijos rizika. Tai iliusruoja darbų ir paslaugų pirkimas iš su valdytojais susijusių įmonių – gyventojai gauna nepagrįstus mokesčius, o valdytojai dvigubą < Pradžia 2 psl. sričių ekpertai“, savo prielankumo opozicijos partijoms neslepianti ir net su jais rinkimuose dalyvavusi pacientų organizacijų atstovė. Ir tai tik dalis, mano manymu, kvailinimo strategijos, siekiant išsaugoti farmacininkų pelnus. 2019 m. paskelbta Europos Komisijos ataskaita apie konkurenciją vaistų rin-
pelną. 2) Šiuo metu bendrojo naudojimo objektų valdymą reguliuoja bene trys teisės aktai. Tai apsunkina jų taikymą praktikoje, gyventojams sunku suprasti, koks teisės aktas ką reguliuoja. Bendrijų veiklą reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos bei civilinis kodeksas. Kyla natūralus klausimas – kaip neturinčiam teisinio išsilavinimo gyventojui orientuotis jų gausoje? 3) Reguliavimas nėra efektyvus – savivaldybių vykdomosios institucijos neturi pakankamai teisinių priemonių užtikrinti, kad valdytojai tinkamai vykdytų funkcijas. Galiojantys teisės aktai numato galimybę gyventojams kreiptis į atsakingą savivaldybės instituciją dėl bendrųjų objektų valdytojų veiklos. Kiek man teko susidurti, tik keletas gyventojų skundų pasiekė rezultatą – valdytojams buvo taikytos poveikio priemonės, nors skundai pripažinti pagrįstais beveik kiekvienoje situacijoje. Gyventojų teisės lieka neapgintos, paliekama terpė valdytojams piknaudžiauti, vykdant savo veiklą. Aplinkos ministerijos duomenimis, vien 2017-aisiais nustatyta daugiau nei 1,5 tūkstančio bendrijų veiklos pažeidimų, ir tik 13 iš jų taikytos poveikio priemonės.
1) Svarbus pokytis – administratoriams nustatomas nepriekaišingos reputacijos principas. Administratoriais negalės būti asmenys, teisti už nusikaltimą ar baudžiamąjį nuosavybės, turtinių teisių nusižengimą. 2) Prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu savininkų vardu, perka valdytojas, vadovaudamasis savininkų sprendimu patvirtintomis pirkimo sąlygomis ir kaina. Tai suteiks gyventojams svarbią teisę – kokias prekes, darbus ar paslaugas pirkti ir už kiek, spręs išimtinai tik savininkai, o valdytojai bus įpareigoti laikytis savininkų nustatytų kainų. 3) Prekių, paslaugų ir darbų pirki-
mas iš susijusių įmonių bus draudžiamas. 4) Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, siūloma nustatyti, jog bendrija galėtų būti tik iš vieno namo, taip. Pasitaiko atvejų, kuomet bendriją sudaro keli ar keliolika namų, todėl didelių bendrijų susirinkimuose nesusirenka reikiamas dalyvių kvorumas. Susirinkimuose renkasi įgaliotiniai, kurie tinkamai neatstovauja juos įgaliojusių asmenų. 5) Naikinamas įgaliotinių institutas. Gyventojai nežino, kokius sprendimus už juos priima įgaliotiniai, todėl atsiranda terpė piktnaudžiavimui ir neskaidrumui. 6) Sprendžiama balkonų priežiūros problema – daugiabučio namo balkonus, kurie skirti ne visiems savininkų poreikiams tenkinti, remontuoja tik tie savininkai, kurie turi galimybę patekti bent į vieną tokį balkoną tiesiogiai iš savo buto. Tikimės, kad tai išspręs gyventojų nesutarimus ir užtikrins socialinį teisingumą. 7) Įstatymo projekte numatyta, kad savininkai sprendimus galės priimti elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip siekiama užtikrinti aktyvų ir nuolatinį savininkų dalyvavimą, priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo. 8) Numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalės atsiskaityti gyventojams iki nustatyto termino, o šie turės galimybę patvirtinti ataskaitą arba ne. Nepatvirtinus valdytojo veiklos ataskaitos, valdytojas neteks įgaliojimų nuo savininkų sprendimo priėmimo dienos. 9) Savininkas turi teisę: dalyvauti savininkų susirinkimuose ir juose balsuoti; be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose; įstoti į bendriją; teikti pasiūlymus ir gauti informaciją visais bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimosi, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo klausimais; reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus savininkams nevykdant savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą; gauti informaciją apie nustatytus mokėjimus, įmokas ir tarifus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais; apskųsti valdytojo, bendrijos narių ir savininkų sprendimus; gauti savininkų, bendrijos narių sąrašus; įgalioti kitą asmenį atstovauti jam. 10) Bendrojo naudojimo objektai valdomi, naudojami, prižiūrimi, re-
montuojami, atnaujinami nustatytais principais: savininkų aktyvaus dalyvavimo – savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina aktyviai; solidarumo – bendrojo naudojimo objektai išlaikomi, savininkams prisidedant proporcingai jų daliai bendrojo naudojimo objekte; lygiateisiškumo – bendrojo naudojimo objektai valdomi, užtikrinant visų savininkų lygybę ir teises; demokratiškumo – sprendimai dėl bendro naudojimo objektų priimami savininkų balsų dauguma, savininkams aptarus priimamų sprendimų pasekmes, o daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; tarpusavio susitarimo ir pagalbos – savininkai palaiko dalykinius ryšius, nesutarimus ir ginčus pirmiausia stengiasi išspręsti abipusiu susitarimu, vieni kitiems teikia visokeriopą pagalbą sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų priimti. Teikdamas naująją daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą, siekiu ugdyti bendruomenę, skatinti aktyviau dalyvauti bendrųjų reikalų, klausimų sprendime. Norėčiau, kad įrodinėjimo našta tektų ne pačiam savininkui, o paslaugos tiekėjui, kuris privalo atsiskaityti paslaugos gavėjui. Mano, kaip politiko, tikslas yra įžvelgti ir išgirsti gyventojo problemą ir pakeisti teisinę bazę taip, kad problema išnyktų. Tad esu tvirtai įsitikinęs, kad naujas teisinis reguliavimas užtikrins gyventojų interesus ir išspręs kylančias problemas tarp valdytojų ir daugiabučių namų gyventojų.
koje parodė, kad daugelyje ES valstybių vaistų gamintojai įvairiais būdais trukdė patekti į rinką pigesniems vaistams, klaidino visuomenę. Už tai jie buvo nubausti šimtus milijonų eurų siekiančiomis baudomis. Nuo 2009 m. institucijos kartu priėmė 29 antimonopolinius sprendimus dėl farmacijos bendrovių. Šiais sprendimais nustatytos sankcijos
(bendra baudų suma – daugiau nei 1 mlrd. EUR) arba pareikalauta prisiimti privalomus įsipareigojimus, kad būtų ištaisytas antikonkurencinis elgesys. Tame pačiame tyrime minima, kad Prancūzijos konkurencijos institucija pirmoji priėmė kelis sprendimus, kuriais rinkos senbuvėms uždrausta taikyti blogų atsiliepimų praktiką, siekiant apri-
boti naujai į apyvartą išleistų generinių produktų naudojimą. Kitos institucijos nustatė sankcijas rinkos senbuvėms, kurios piktnaudžiavo reguliavimo procedūromis, siekdamos neleisti generiniams produktams patekti į rinką. Lietuvoje tą daro ne kompanijos, o kai kurie Seimo nariai. Ir kas galėtų paneigti, kad jie tai daro, suderinę su pelnus prarandančiais vaistų gamintojais?
KAIP NAUJASIS TEISINIS REGULIAVIMAS IŠSPRĘS DABAR ESANČIAS PROBLEMAS?
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Lauras Stacevičius, asm. archyvo nuotr.
4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
Miškai paveldo objekto aplinkoje – kam skirti prioritetą? KĄ LIUDIJA DOKUMENTAI? „Tvirtovės intendantai Šančiuose padegė sandėlius, kuriuose buvo saugomi 45 tūkst. pūdų grikių košės, 1 tūkst. pūdų sėmenų, 3 400 pūdų džiūvėsių, 4 tūkst. pūdų džiovintų daržovių. Be to, vokiečių artilerijos sviediniai sunaikino du Engelmano fabriko sandėlius, kur buvo laikomi 17 455 pūdai žuvies, 12 300 pūdų šiaudų, 10 tūkst. pūdų lašinių ( 1 pūdas – 16,38 kg).“
Kaunas – Lietuvos širdis. Dėl savo geografinės padėties įvairiais šalies istorijos laikotarpiais jis buvo ir yra svarbus kultūrinis, ekonominis, susisiekimo centras. Dar nuo viduramžių jam buvo lemta tapti pilimi ir tvirtove. Archeologai mano, kad Kauno apylinkėse 15–20 kilometrų spindulių būta net 16-os piliakalnių. O 1361 m. kryžiuočių žvalgyba nustatė, kad Nemuno ir Neries santakoje lietuviai pasistatė aukštą mūrinę pilį. Daug kartų kauniečiai atstatinėjo sugriautus įtvirtinimus. Deja, XVII–XVIII amžiais Kauną dažniau kontroliavo svetimos kariuomenės, nei patys krašto piliečiai. Tačiau Kauno tvirtovės reikšmė išliko ir carinės Rusijos, ir Napoleono karų metu. Na, o 1882 m. Kaune prasidėjo didžiosios statybos, čia 90 km spinduliu pradėti įrenginėti fortai ir stacionarios baterijos. Kauną apjuosė 11 fortų.
kapeikos, o už tris kapeikas buvo galima gauti nakvynę, vakarienę, išgerti ir dar arklius pašerti. Karvė tuomet kainavo 5, o arklys – 7 rublius. Plėtėsi ir miesto infrastruktūra, buvo kareivinės, artilerijos dirbtuvės, sandėlių kompleksai, malūnai, geležinkelio stotis, muzikinis teatras, Įgulos bažnyčia-soboras. Ir šiandien, daugiau po 100 metų, Kauno senamiestyje galima pastebėti tuščių erdvių, kurias, pasirodo, paliko vokiečių artilerijos pabūklų „didžiųjų Bertų“ paleisti sviediniai. LIUDININKŲ PRISIMINIMAI
Visa Kauno teritorija buvo tvirtovės zonoje. Kaunas buvo apjuostas trim geležinėmis tvoromis, papulti į vidų ar išvykti iš miesto buvo galima tik su specialiu leidimu. Rajono gyventojai karinės apgulties metu tapo pavaldūs karinei AMŽIAUS STATYBA valdžiai. Čia kelios pasaulinio karo įvyKaro veiksmus ir batalijas palikime kių liudininkų prisiminimų ir dokumenkaro istorikams. O kaip gyveno Kaunas tų ištraukos: ir miestiečiai? Manoma, kad 1812 m., „Šalia tvirtovės štabo pastato (KęsNapoleonui forsuojant Nemuną, Kaune galėjo gyventi tik apie 12 000 gyvento- tučio gatvėje) sproginėjo ardomieji sviejų, o 1882 m., prasidėjus fortų statybai, diniai, o šrapneliai virš pastatų stogų mieste gyveno jau 90 000 žmonių. Dau- <…> prie Komercijos mokyklos (Doneguma dirbo iki tol neregėto mąsto staty- laičio ir Mickevičiaus gatvių kampas), bose. Žinoma, kad darbininko, kuris dir- Arklių turgaus (Vienybės aikštėje) ir bo su dvikinkiu vežimu ir vežiojo plytas šalia Inžinerijos valdybos pastato (Doar žvyrą, dienos uždarbis buvo 5 kapei- nelaičio ir Gedimino gatvių kampas). kos sidabru. Paprastas fortų darbininkas <…> Sviediniai sproginėjo A. Šančiuogaudavo 3 kapeikas sidabru. Tuo metu se, miesto centre, Žaliakalnyje, Vytauto didelis duonos kepalas kainavo ketvirtį kalne.“
„Kauno maisto sandėlyje Nr. 3 liko neišvežtų ir nesunaikintų produktų atsargų: 39 669 pūdai ir 31 svaras miltų, 11 592 pūdai ir 4 svarai kruopų, 10 908 pūdai ir 16 svarų cukraus, 1 953 963 davinių mėsos konservų ir 20 įvairių pavadinimų maisto produktų. Kauno maisto sandėlyje Nr. 2 buvo likę: 154 319 pūdų ir 22 svarai ruginių miltų, 21 598 pūdai ir 22 svarai grikių kruopų, 12 288 pūdai ir 2 svarai cukraus, 3 115 499 davinių mėsos konservų ir dar 28 įvairių pavadinimų maisto produktų.“ Šie nesunaikinti, nevisiškai sudegę maisto sandėliai, kurių tvirtovėje buvo likę tikrai daug, ilgai gelbėjo žmones. III Fortas atgyja, LVŽS archyvo nuotr. Vėliau kauniečiai visus metus nejautė „Tuo metu į vieną Rotušės aikštėje bado, to negalima pasakyti apie kitus esančios Jėzuitų bažnyčios bokštą patai- Lietuvos regionus. kė sviedinys ir gerokai jį apgriovė. Užsidegė ir Jėzuitų vienuolynas: „<...> ka- KAUNIEČIAI VISADA APSUKRŪS nonada pasiekė didžiausio smarkumo.“ „Prie Kaplano sandėlio, Maironio ir „Mieste ir toliau sproginėjo sviedi- Laisvės al. g. kampe, kur buvo Čipurnos niai. „Stebimės, kad Lukšio (dabar – Šv. restoranas<...>, vienas girtas, vos paGertrūdos) gatvėje atdara krautuvė ir stovįs ant kojų rusų kareivis, įsmeigęs moteriškė laukia pirkėjų uždarbio. Grįž- šautuvą su durtuvu į vartų sieną, pratant atgal<...> trokšt sviedinys<...> leisdavo į degtinės rūsį tik tuos, kurie O moteriškė krautuvės tarpdury guli sumokėdavo jam 10 kapeikų. Rūsyje stanegyva. Už pusvalandžio grįžtame – iš čiai „Sodoma Gomora“. Iš didžiausių banamelių tik šipuliai<...> Geležinke- čkų žmonės degtinę lakte lakė, nereikėjo lio stotis apgulta pabėgėlių, traukiniai jokio indelio, stikliuko <...> Kiek išminnepajėgia paimti. Laisvės Alėjoje (tada tingesnės“ buvo moterys. Jos iškart įsi– Nikolajaus prospekte) jau triukšmas. skverbė į manufaktūros, batų, kosmetikos ir kitas svarbesnes krautuves, daug Krinta granatos.“
Apačioje 1915 m. vokiečių atviruke matosi žmonės (galimai belaisviai), jėzuičių vienuolių prižiūrimi, neša sielius apgriautos jėzuitų bažnyčios bokštui atstatyti, VDKM archyvo nuotr.
Nr. 58 | 2019 m. gruodis | KAUNAS
5
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Kęstutis Mažeika, prof. Valdas Rakutis, Robertas Juknevičius susitikimo metu, LVŽS archyvo nuotr.
kuo pasinaudojo. Joms ir sąlygos buvo geresnės, ypač toms, kurios dėvėjo ilgus sijonus. Moterys su ilgais sijonais išėjo laimėtojos. Jos sijonus pakelia aukščiau kelių, „prisiliuduoja“ „beveik vagoną“ sau patinkamų prekių ir braukia į namus. Atlikusios keletą tokių „reisų“, tos moterys tapo turtuolėmis. Tačiau šį bevaldį laikotarpį greitai nutraukė rusų kareivių riksmai: „Udiraite! Niemieckaja razvedka prichodit!“ Tačiau dauguma kauniečių su šeimomis liko stovėti prie savo namų vartų, visi su rožiniais ir kryželiais. Tikėjosi, kad vokiečiai jų, kaip katalikų, tikrai nelies. PLYTŲ ARDYMO LAIKMEČIAI Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 sausio 5 d. įkurta karo komendantūra, jai vadovauti pavesta Juozui Mikuckiui. Netrukus energingas komendantas pastebėjo, kad Kauno tvirtovėje vyksta intensyvūs turto grobimo darbai. Netrukus buvo išleistas įsakymas, griežtai uždrausta grobstyti turtą. Grėsė karo lauko teismas ir mirties bausmė. Lietuvos nepriklausomybės kovų akivaizdoje vėl išaugo ir Kauno tvirtovės fortų strateginė reikšmė. Kovoms nurimus, dėl tvirtovės turto, žemių ir fortų „ardymo plytoms“ užvirė biurokratinė kova ir teisiniai ginčai tarp šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų.
1993 m., fortų kareivines palikus sovietiniams kariams, daugelyje fortų sugrįžo nežinios ir nepriežiūros laikai, vėl atėjo plytų ardytojų, parako ir metalo ieškotojų era. FORTAI ŠIANDIEN Žinoma, visi geriausiai atsimena muziejų – Kauno IX-ąjį fortą. Tačiau ir kiti, atgimstantys Kauno tvirtovės fortai dabar jau sulaukia nemažai visuomenės dėmesio, jie tampa vis labiau patrauklesni lankytojams. Neseniai Turto bankas Kauno tvirtovės fortus perdavė Kauno ir Kauno rajono savivaldybėms, o šios jų valdymą patikėjimo teise perleido viešajai įstaigai „Kauno tvirtovės parkas“. Nuo tada ilgai apleistos tvirtovės po truputį prikeliamos gyvenimui, o kai kurios vietos jau spėjo tapti populiariais traukos objektais. Į pietus nuo Fredos, prie buvusio tvirtovės kelio (dabar Titnago g. 43), Seniavoje esančiame III-ajame forte jau verda gyvenimas. Tvarkomos drenažo sistemos, įvesta elektra. Čia įrengta Lietuvos kariuomenės uniformų ekspozicija, eksponuojami fortuose rasti radiniai, įtvirtinimų maketai, rengiamos meninkų parodos. Čia glaudžiasi ir Mažasis teatras, greitai čia įsikurs ir žirgynas. Bet darbo dar daug. III-ajame forte išliko daug Pirmojo pasaulinio karo pėdsakų. Per 1915 m. mūšius fortas buvo bombarduotas iš sunkiosios artilerijos. Iki šių dienų išliko apgriauti įtvirtinimai, sviedinių išmuštos didžiulės duobės. Didžiulę plačią duobę, kurią prieš 100 metų išmušė 420 mm skersmens mortyros, dar vadinamos „Didžiąja Berta“, sviedinys. Manoma, kad beveik toną sveriantis sviedinys atskrido nuo už 12 km esančių Pažėrų. „Kai toks sviedinys lėkdavo, kareivius gąsdindavo grėsmingas švilpesys ore, psichologiškai veikdavęs karius. Sprogimas būdavo kurtinantis. Sviediniui nukritus, dar keletą minučių dundėdavo žemė,“ – pasakojo VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius prof. Valdas Rakutis.
Pirmasis pasaulinis karas. Kauno III-ajame forte tylos minute pagerbę žuvusiuosius, Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Kęstutis Mažeika, Gediminas Vasiliauskas VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius prof. Valdas Rakutis, Asociacijos Kauno tvirtovė valdybos pirmininkas Robertas Juknevičius, istorikai, miškininkai ir visuomenininkai susėdo prie stalo geranoriškai spręsti po truputėlį jau istorinėmis tampančias biurokratines problemas. Per trumpą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį Kauno fortų įtvirtinimai jau spėjo apaugti medžiais, krūmynais. Miškininkai, aplinkosaugininkai juos laiko valstybiniu mišku, o istorikai, paminklosaugininkai yra susirūpinę istorinių architektūros ir paveldo objeltų išsaugojimu. Prieinama iki kuriozų, kai ant pastatų auganačius ir juos ardančius krūmynus tvarkantys entuziastai sulaukia griežtų gamtosaugininkų persekiojimo. Surašomas pažeidimo protokolas, kuriame parašoma, kad „ant architektūros paminklo stogo iškirstas valstybinis miškas“. KOVOKIME SU POPIERIAIS
Jei kultūros paveldo teritorijos nebūtų laikomos mišku, jų sutvarkymas paspartėtų: būtų galima rengti detaliuosius planus bei projektus, siekti finansavimo. O dabar, net jei vienas medis kelia pavojų kokiame apleistame forte, jo nupjauti teritorijos šeimininkui nevalia, nes tai – miškas. Tačiau miškininkai irgi neskuba tos grėsmės šalinti – pajėgumų neturi. Ta pati problema kyla atkuriant inžinerines sistemas. Pavyzdžiui, yra pralaidos lietaus vandeniui nutekėti, kai kur jas reikia atkurti, kai kur – tik prava1915 m. sugriauta Zapyškio bažnyčia lyti. Tačiau tvarkyti tų sistemų nevalia, negavus miškininkų pritarimo, tik dažniausiai atsakas būna neigiamas. Kauno tvirtovės fortuose yra daug apkasų, bunkerių. Pagal jų liniją dar 2016-aisiais sugalvota nutiesti pažintinį taką, tačiau toliau susirašinėjimo nepajudėta. „Pažvelgus į pačią pradžią, tai nuo 2003-ųjų vyksta susirašinėjimai dėl miškų pavelPrieš 101-erius metus lapkričio 11 do zonoje, ir niekas nesikeičia“, – sakė 1915 m. žmonės Kauno gatvėse, VDKM archyvo nuotr. dieną, 11 valandą 11 minučių baigėsi asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdybos
pirmininkas Robertas Juknevičius. TVARKYKIMĖS IR GYVENKIME Miškininkų nuomone, miškai paveldo objekto aplinkoje – vienas iš saugiklių, kurį panaikinus, gali nelikti garantijos, kad tas paveldas bus išsaugotas. Kaip sakė LVŽS pirmininkas R. Karbauskis, negalima nei miško, nei paveldo laikyti prioritetu vienas kito atžvilgiu: „Problemų čia dažniausia kyla dėl biurokratų sprendimų, iš kurių dažniausias – „neleidžiama“. Visais atvejais, be jokios abejonės, svarbiausias yra žmogus. Jei tvarkant kultūros paveldą, tenka mažaverčius medžius, savaime „pasisėjusius“ ir užaugusius, šalinti, tai ir turi būti daroma. Prisiminkime Gedimino kalno atvejį. Reikia aiškiai apsibrėžti, kas yra „želdynai“, „parkai“, „miškai“ ir kita. Turime tvarkytis ir gyventi taip, kaip normalus pasaulis gyvena.“ Diskusijos dalyviai sutarė, kad kiekvieną kartą kreiptis į Aplinkos ministeriją, o pastarajai – į Vyriausybę, kaskart prašant „išmiškinti“ – išbraukti iš valstybinio miško registro – vieną ar kitą forto ar piliakalnio teritoriją, nėra optimalus problemos sprendimo būdas. R. Karbauskis pasiūlė Kultūros bei Aplinkos ministerijoms susitarti tarpusavyje ir parengti įstatymo projektą, pagal kurį kultūros paveldo objektuose nebeliktų miškų teritorijų (panašiai, kaip jų jau nebėra geležinkelio ruožuose ar kapinėse). Jo žodžiais (jiems pritarė kiti diskusijos dalyviai), įstatymu reikia pakeisti situaciją, kad ten, kur yra fortai ar piliakalniai, negali būti miškų. Ir toks įstatymas Seime galėtų būtų svarstomas ateinančių metų pavasarį. „Visur yra žmogiškasis faktorius, jis lemia biurokratines procedūras. Kai aiškiai įstatymu nepasakyta, kaip turi būti, vienas valdininkas gali jį traktuoti vienaip, kitas – kitaip. Savivaldybėms, kitiems paveldo objekto tvarkytojams, tikrai bus lengviau. O tų paveldo objektų tikrai nėra tiek daug, kad Lietuvos miškai dėl tokio įstatymo nukentėtų“, – sakė Seimo kultūros komiteto pirmininkas. LVŽS informacija
6
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
Neįgaliųjų teisių užtikrinimas – nuolatinis procesas
Seimo Neįgaliųjų komisijos pirmininkas Gediminas Vasiliauskas, asm. archyvo nuotr. Britų fizikas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking), kuris neleido fizinei negaliai sutrukdyti jam tapti bene garsiausiu ir įtakingiausiu mokslininku, teigė, kad „negalia neturi būti kliūtis sėkmei pasiekti. Faktiškai mes esame moraliai įpareigoti pašalinti bet kokias kliūtis neįgaliesiems dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir, investavę pakankamai lėšų bei profesinių žinių, išlaisvinti milžinišką neįgaliųjų potencialą“. Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių aplinkos pritaikymui ir paslaugoms. Todėl neatsitiktinai, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo, Lietuvos Respublikos Seime 2017 m. birželio 20 d. buvo įkurta Neįgaliųjų teisių komisija. Reikia pažymėti, kad komisija, skirianti savo dėmesį ir veiklą neįgaliųjų problemoms, Seime įkurta pirmąjį kartą nuo 1990 m. Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos tikslas – paspartinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, užtikrinti neįgaliųjų lygias teises valstybėje ir galimybę visapusiškai šiomis teisėmis naudotis. Kokiais nuveiktais darbais galime pasidžiaugti? Nuo 2020 m. sausio 1 d. vienas iš tėvų arba asmuo, paskirtas neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, net ir nesulaukę senatvės pensijos amžiaus, bus draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šiuo metu padaugėjo leidėjų, vykdančių spaudos darbus Brailio raštu. Neretai jie naudoja skirtingus rašto ženklus. Kyla problemų skaitytojams, turintiems regėjimo negalią. Tarpininkaujant Neįgaliųjų teisių komisijai, buvo sprendžiama vieningo Brailio rašto ženklų naudojimo įvairiose srityse (pavyzdžiui, matematikoje, medicinoje, išrašant vaistų receptus) problema. Bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija ir neįgaliųjų organizacijomis, buvo priimtas vieningas sprendimas užtikrinti, kad
būtų taikomi vienodi Brailio rašto ženklai įvairiose srityse. Kasmet spalio 15 d. minima Tarptautinė baltosios lazdelės diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į regėjimo negalią turinčių žmonių problemas ir pagerbti šių žmonių pasiekimus. Baltosios lazdelės dienai skirtame renginyje „Tiesiame tiltus į pasaulį“ teko ne tik diskutuoti apie aklųjų ir silpnaregių įtraukiojo ugdymo galimybių plėtrą, informacinių aplinkų kūrimo tobulinimą, bet ir susipažinti su Brailio rašto knygomis, kompiuterinėmis technologijomis akliesiems, mokymosi priemonėmis bei žaidimais. Neįgaliųjų teisių komisijoje sulaukiama nusiskundimų dėl nepatogumų, kylančių neįgalaus asmens, kuriam teismo sprendimu buvo nustatytas neveiksnumas, neveiksnumo peržiūrėjimo procese. Pareiškėjai skundžiasi, kad, nors jų globojamam žmogui neveiksnumas dėl negalios teismo nustatytas neterminuotam laikui, neįgalaus asmens būklė turi būti nuolat peržiūrima. Pareiškėjai teigia, kad nuvykimas ir dalyvavimas neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdžiuose sukelia sunkumų ir neįgaliajam, ir jį globojantiems žmonėms. Neįgaliųjų teisių komisija kreipėsi pagalbos į Vyriausybę. Ji pritarė pasiūlymui iki 2020 m. liepos mėnesio parengti Asmens neveiksnumo nustatymo, jo būklės peržiūrėjimo, neįgalaus asmens globos instituto praplėtimo ir pagalbos, skatinančios neįgalaus žmogaus dalyvavimą visuomenės gyvenime, suteikimo modelį. Galime pasidžiaugti, kad Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pastangos ir reikalavimas Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos geležinkeliams“ aiškiai ir konstruktyviai bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis, siekiant aiškaus veiksmų plano ir su juo suderintų lėšų skyrimo, pradeda duoti vaisius. Šių metų lapkričio mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ negalią turintiems žmonėms pristatė viziją ir planą, kaip riedmenys bei infrastruktūra iki 2024-ųjų pabaigos turėtų būti pritaikyti riboto judumo žmonėms. Neįgaliųjų teisių komisijoje sulaukiame gyventojų nusiskundimų, kai kyla problemų, siekiant apsilankyti įstaigose (pavyzdžiui, muziejuose, bažnyčiose), kurios įrengtos kultūros paveldo saugomuose pastatuose. Vadovaujantis universalaus dizaino principais (pritaikymo, lankstumo, lygybės, paprasto ir intuityvaus naudojimo, tinkamos informacijos, saugaus naudojimo ir tolerancijos klaidoms, mažiausių jėgos sąnaudų, tinkamos erdvės ir dydžio), įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu, patalpų erdve ar paslauga naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų galimybes. Atsižvelgiant į tai, Neįgaliųjų teisių komisijos vardu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, siūlydamas, kad
būtų parengtos Universalaus dizaino principų taikymo gairės. Šių metų birželio mėnesį Neįgaliųjų teisių komisija ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras pakvietė padiskutuoti, kaip mūsų šalyje yra taikomas prieinamumo principas, užtikrinant neįgaliųjų teises. Net ir Seime neįgaliųjų atstovai nesijaučia lygūs, žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, yra nepatogu skaityti pranešimą iš konferencijų salėje esančios tribūnos, nes ji per aukšta vežimėlyje sėdinčiam asmeniui. Labai status ir įveikiamas tik judant elektriniu vežimėliu ir prie salėje esančios pakylos (scenos) įrengtas nuolydis. Neįgaliųjų organizacijų atstovai atkreipė mano dėmesį, kad negalią turintiems žmonėms Parlamente lankytis nepatogu dar ir dėl nesutvarkytų prieigų. Atvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į Seimo rūmus sudėtinga, nes aikštelę iš visų pusių supa borteliai. Nors jie ir nedideli, neįgaliojo vežimėliu judantiems žmonėms – neįveikiami. Be to, nuo M. Mažvydo bibliotekos pusės sunku iš Seimo rūmų patekti į Gedimino prospektą. Pakeliui yra dveji laiptai, prie kurių įrengti nuolydžiai – per statūs. Kaip Neįgalių teisių komisijos pirmininkas, birželio pabaigoje kreipiausi į vadovybę, siūlydamas pritaikyti Seimo aplinką, kad ji taptų patogi ir prieinama kiekvienam. Į prašymą buvo nedelsiant atsižvelgta. Dirbant Lietuvos Respublikos Seime teko rengti ne tik teisės aktų projektus, bet ir pasiūlymus teisės aktų projektams. Kaip vienas iš pagrindinių iniciatorių, per šį laikotarpį pateikiau 12 teisės aktų ir 10 pasiūlymų teisės aktų projektams. Teisės aktai apėmė sporto, socialinių reikalų, švietimo ir neįgaliųjų teisių užtikrinimo sritis. Taip pat pateikiau 7 individualius teisės aktų projektus, kurie tapo atliepiamuoju ryšiu, siekiant spręsti visų socialinių grupių keliamas problemas. Viena iš tokių sričių yra švietimo sistemos pritaikymas neįgaliesiems. Šalyje veikia 44 specialiosios mokyklos, kuriose mokosi beveik 10 proc. moksleivių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi
poreikiai. Atsižvelgdamas į šią situaciją, parengiau Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo yra siūloma, kad „Ilgosioms gimnazijoms“ būtų priskiriamos ir tos mokymo įstaigos, kuriose ne mažiau kaip 15 procentų viso mokinių skaičiaus sudarytų didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Įstatymo projektui pritarta, todėl šios įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Norint pasiekti numatytus tikslus, reikalingos tikslinės lėšos neįgalių programoms įgyvendinti. Pateikiau pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos 2020-ųjų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kuriuo prašoma skirti 50 tūkstančių eurų Kauno Kovo 11-osios gimnazijai. Šioje gimnazijoje mokosi 626 mokiniai. Iš jų 158 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Bendrojo ugdymo klasėse mokosi 95 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, iš kurių – 27 didelių ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys mokiniai. Specialiosiose klasėse mokosi – 63 didelių ir 5 labai didelių ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys mokiniai. 18 specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių mokinių į mokyklą ir atgal į namus vežiojami mokyklos geltonuoju autobusu. Tai vienintelė švietimo įstaiga antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis aklieji, kurtieji ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai. Vis didėjantis mokinių pakantumas neįgaliesiems davė teigiamų rezultatų, todėl Kaune tokio tipo sėkmingiausiai veikianti mokykla siekia priimti daugiau mokinių. Šios lėšos yra reikalingos pilnam patalpų pritaikymui – lifto įrengimui. Tad tokių lėšų pritaikymas taptų didele pagalba ne tik mokykloje besimokantiems mokiniams, bet ir visai mokyklos bendruomenei. Mano, kaip Seimo nario, pagrindinis tikslas buvo ir bus užtikrinti, kad mane pasiekiantys pasiūlymai, nusiskundimai ar prašymai būtų atliepti ir įgyvendinti.
Autoriaus nuotr.
Nr. 58 | 2019 m. gruodis | KAUNAS
7
Egzaminas mokyklų vadovams
LVŽS Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė, asm. archyvo nuotr. Naujausios technologijos sparčiai įsitvirtina mūsų gyvenime. Galvos smegenų navikai ir metastaziniai augliai jau operuojami gama peiliu, gaminami kūno temperatūrą reguliuojantys, atsparūs pjūviams ar net ugniai rūbai. Tai tik keli mus supančios ir nuolat kintančios aplinkos pavyzdžiai. Esame maža, nedidelių resursų šalis, bet galime tapti biotechnologijos ir aplinkos inžinerijos, nanotechnologijų, plazmos fizikos, kitų sričių lydere. Siekdami sukurti modernią, naujovių kupiną šalį, turime ugdyti kūrybingą jaunąją kartą, ieškančią nestandartinių sprendimų, sugebančią nepasiklysti informacijos sraute. Ir šiuolaikinei mokyklai keliami nauji ir svarbūs reikalavimai. Sugebėjimas pritaikyti įgytas žinias tampa svarbesnis nei gebėjimas „iškalti“ informaciją ir gauti gerą pažymį. Kintant mokymo turiniui, privalo keistis ir visa mokymosi aplinka. Svarbiausias vaidmuo tenka vadovui, nes jis yra ugdymo proceso lyderis. Vadovas suteikia visai mokyklos bendruomenei kryptį ir gaires, inicijuoja reikalingus pokyčius. Mokyklos lyderiais turi tapti asmenys, turtingi žinių, patirties ir išskirtinių gebėjimų. Lyderiai, nebijantys iššūkių, atviri naujovėms ir padedantys užaugti kitiems. O kad vadovais norėtų tapti patys geriausieji mokyklos bendruomenės nariai, visų pirma reikia motyvuojančios darbo užmokesčio sistemos, galimybės racionaliai planuoti savo ir kitų žmonių gyvenimą. Prasidėjusi mokytojų etatinio apmokėjimo darbo užmokesčio reforma didžiąja dalimi buvo susijusi su atlyginimo pakėlimu mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2018 m. mokytojų atlyginimas padidėjo 13,6 proc. ir siekė 934 Eur, neatskaičius mokesčių. Vidutinis padidėjimas, kaip skelbia ministerija, siekė 190 Eur. Atyginimai augo 70,5 proc. mokytojų. Ne visose ugdymo įstaigose atlyginimai augo vienodai. Žurnalas „Reitingai“ didžiausią mokytojų atlyginimų skirtumą užfiksavo Kauno rajone. Kauno raj.
Garliavos J. Lukšos gimnazijos darbuotojų atlyginimų vidurkis, neatskaičius mokesčių, – 1141,26 Eur, o Garliavos Jonučių gimnazijoje – 503,22 Eur. Liūdna, bet mokytojų etatinio apmokėjimo darbo užmokesčio reforma visiškai nepalietė ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovų. Ji išliko nepakitusi. Pareigų, prievolių ir mokytojų nepasitenkinimo skundų padaugėjo. Palaikymo ir paskatinimo, deja, ne. Ar dabartinė ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų-pradinių, progimnazijų, gimnazijų ir daugiafunkcių centrų vadovų darbo užmokesčio sistema yra efektyvi, logiškai sudėliota ir motyvuojanti? Ar ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovų nusiskundimai dėl gaunamų mažų atlyginimų yra pagrįsti? Siekiant surasti atsakymus į šiuos klausimus, buvo atlikta dabartinė ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio analizė. Tenka konstatuoti, kad vadovų pareiginės algos koeficientai yra sudėlioti nelogiškai ir nemotyvuojančiai. Įstaigų vadovų pareiginės algos pastovios dalies koeficiento dydį lemia mokinių skaičius ir darbo stažas. „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatyme“ netgi užmiršta nurodyti, su kokiu darbo stažu šį koeficientą reikėtų susieti. Ankstesniame įstatyme jis buvo siejamas su pedagoginiu stažu. Savaime suprantama, kad tai – nelogiška. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovų pareiginės algos pastovusis koeficientas turėtų būti siejamas su vadovavimo ugdymo įstaigai – direktoriavimo – stažu. Tačiau duomenys apie direktoriavimo darbo stažą Nacionalinėje švietimo agentūroje kol kas nėra renkami. Šiais duomenimis disponuoja tik savivaldybių personalo ar švietimo skyrių tarnautojai. Kitas pavyzdys. Ugdymo įstaigos vadovo, perkopusio 15-os metų darbo stažą, pareiginės algos pastovioji dalis, kai įstaigoje ugdomi daugiau nei 201 ir mažiau nei 600 mokinių ir taikant maksimalų koeficientą, padidėja tik 1,73 Eur „popieriuje“ (nepasirašius sutarties su pensijų fondais)! Dar vienas pavyzdys. Kai kuriose savivaldybėse pagal darbo stažą yra nustatomas vienas pareiginės algos pastovus koeficientas. Antrasis darbo stažo intervalas prasideda, vadovui sukaupus
Ugdytinių skaičius
ilgesnį nei dešimties metų darbo stažą. Tokiu atveju pirmą kartą vadovo atlyginimas gali didėti tik po 7-10 metų, priklausomai nuo sukaupto pedagoginio stažo dydžio ir nesikeičiant kintamojo koeficiento dalims! Ar daug rasite jaunų, talentingų žmonių, kurie pirmojo atyginimo pakėlimo lauks mažiausiai septynerius metus? Siūlomus ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovo, išskyrus profesinio mokymo centrų, neformaliojo ugdymo įstaigų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus pateikiame lentelėje (žr. Lentelė: siūlomi koeficientai). Pareiginės algos kintamieji koeficientai yra aiškiai neapibrėžti. Buvo išanalizuota 15-os Lietuvos savivaldybių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ir prieita prie išvados, kad nėra vieningo supratimo, kas yra pareiginės algos kintamoji dalis. Kai kuriose savivaldybėse pareiginės algos kintamoji dalis – „veiklos sudėtingumas“ – yra aiškiai nedetalizuota, todėl atsiranda spraga piktnaudžiavimui. STT jau atkreipė į tai dėmesį. Akivaizdu, kad reikėtų tobulinti esamą ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio tvarką. SIŪLOMI POKYČIAI: 1. Ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovų pastoviosios dalies koeficientų nustatymą susieti su vadovo direktoriavimo darbo stažu ir mažesniu ugdytinių skaičiaus intervalų kiekiu. Toks siūlymas paremtas tuo, kad mažų įstaigų vadovai turi išmanyti ir įsigilinti į daugiau veiklos sričių, o pildomų ataskaitų informacijos apimties skirtumai yra minimalūs. Ugdytinių skaičiaus intervalai siūlomi tokie: iki 400 mokinių; 401 ir daugiau. 2. Įvesti tarpinius direktoriavimo darbo stažo intervalus: pirmajame intervale vadovai, neturintys darbo patirties, būtų motyvuojami, įpusėjus kadencijai – praėjus 3 metams nuo jo paskyrimo vadovu; antrajame intervale vadovai, neturintys darbo patirties, būtų motyvuojami, pasibaigus pirmajai kadencijai – praėjus 5 metams nuo jo paskyrimo vadovu. 3. Padidinti pareiginės algos pastoviuosius koeficientus, sumažinant koeficientų žirkles. Dabar vadovo, turinčio mažesnį nei 10 metų stažą ir 201-400
ugdomų mokinių, kintamojo koeficiento skirtumas Eur gali siekti net 570,9 Eur. 4. Kiekvienai savivaldybei palikti teisę nusistatyti pareiginės algos kintamųjų koeficientų dydžius, bet pačius koeficientus įvardyti vienodai. Ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovo pareiginės algos kintamosios dalies koeficientas turėtų būti didinamas: – Pagrindinių mokyklų ir gimnazijų vadovams už kiekvieną mokyklai priklausantį skyrių. Šis kintamasis yra ypatingai svarbus, nes išplėstų galimybes kaimuose ir rajonuose išsaugoti mažesnes ugdymo įstaigas. Vienas direktorius gali sėkmingai vadovauti net kelioms nedidelėms ugdymo įstaigoms. Tokiu atveju administravimo kaštai pastebimai sumažėtų. Yra ugdymo įstaigų, kuriuose pedagogų ir adminstracijos vadovų skaičius didesnis už ugdytinių skaičių! Ar tokiu atveju suprastėtų ugdymo kokybė? Ne. Jau turime puikių pavyzdžių – Vaidas Bacys sėkmingai vadovauja net trims Šiaulių rajono mokykloms, kuriose ugdoma apie 350 vaikų. – Meno mokyklos vadovui už priklausančius filialus. – Už vadovavimą mokykloms-daugiafunkciams centrams, daugiafunkciams centrams, kuriuose vykdoma 3 ir daugiau veiklų. – Už ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vykdymą, kai įstaigoje veikia 1-2 grupės arba daugiau nei 2 grupės. – Už mokinių, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą (mokymą) mokyklose. – Už netradicinį ugdymą (integralią ugdymo priemonių ir metodų visumą, aprėpiančią savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, reikalavimus pedagogui, savitas ugdymo programas, ugdymo proceso organizavimo būdus, ugdomąją aplinką, savitą ugdymo įstaigų struktūrą ir valdymą). – Už labai gerai įvertintą metinę įstaigos veiklos ataskaitą. Koeficientas turėtų būti taikomas vienerius metus, įvertinus švietimo įstaigos vadovo praėjusių metų veiklą labai gerai. Siūloma vadovams rengti tik metinę įstaigos veiklos ataskaitą, kurioje atsispindėtų ir paties vadovo asmeninis indėlis. Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos nustatomi pareiginės algos kintamieji kriterijai išliktų. Tęsinys 8 psl. >
Siūlomi pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Direktoriaus vadovavimo darbo stažas (metais) iki 3 m.
nuo 3 iki 5 m.
5 iki 10 m.
nuo 10 iki 15 m.
daugiau kaip 15 m.
iki 400
8,8 – 11,6
9,1 – 11,9
9,3 – 12,1
9,5 – 12,3
9,7 – 12,5
401 ir daugiau
10,5 – 12,5
10,7 – 12,7
10,8 – 12,8
10,9 – 12,9
11 – 13 Lentelė: siūlomi koeficientai
8
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
< Pradžia 7 psl. Įgyvendinus šiuos pasiūlymus, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos vadovo darbo užmokestis taptų didesnis, nei jo pavaduotojų. Dabar dažnai susiduriama su situacija, kai pavaduotojo atlyginimas yra toks pats arba atlyginimo skirtumas yra santykinai mažas, pavyzdžiui, 50 Eur „į rankas“. Pavaduotojai nebenori tapti vadovais dėl pernelyg mažo atlyginimo skirtumo, mažesnių
socialinų garantijų, įvestų kadencijų, mažesnio atsakomybės laipsnio. Šį teiginį patvirtina ir statistika. Jeigu 2015.07.30–2016.12.31 laikotarpiu vadovų kompetencijų vertinime dalyvavo beveik keturiskart daugiau pavaduotojų nei vadovų, tai pirmąjį 2019ųjų pusmetį pavaduotojų ir vadovų, dalyvaujančių kompetencijų vertinime, skaičius beveik susilygino – 53 vadovai ir 55 pavaduotojai. 2019 m. spalio mė-
nesio Nacionalinės švietimo agentūros vadovų duomenimis, net 103 įstaigos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos dirbo be vadovo. Jeigu nėra konkurencijos vadovų konkursuose, kyla pavojus, kad ugdymo įstaigoms pradės vadovauti ne pačios aukščiausios kvalifikacijos asmenys. Jeigu viešojoje erdvėje itin dažnai vyksta aršios diskusijos apie pedagogų atlyginimo kėlimą, tai vadovų atlyginimo
dydžio klausimas, jų socialinių garantijų užtikrinimas ir kitos problemos, su kuriomis jie susiduria, tarsi paliekamos nuošalyje. Neišsprendus šių problemų, vargu, ar turėsime pakankamai vadovų, galinčių profesionaliai reaguoti į sparčiai vykstančius aplinkos pasikeitimus. Perfrazavus filosofą Leonidą Donskį, galima sakyti, kad negebėjimas reaguoti reikštų ėjimą atgal.
Pradėkime mokykloje
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Audrius Daunoravičius, asm. archyvo nuotr. Pradėjęs dirbti Sveikatos apsaugos ministro patarėju, važinėdamas po Lietuvą ir bendraudamas su žmonėmis, pastebėjau, kad per mažai dėmesio buvo skiriama ligų prevencijai. Gydytojai ir kiti sveikatos specialistai nuolat akcentuodavo, kad jaunimo sveikata pastaraisiais metais prastėja, o jaunimas vis dažniau serga senjorų ligomis. Lietuvos vaikai prieš 17 metų buvo aktyviausi ir sportiškiausi Europoje, dabar tik 10 procentų vaikų sportuoja pagal jauno organizmo poreikius. Fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra žmogaus sveikatos pagrindas – tai vaistas nuo pusšimčio ligų. Tik 20 proc. žmogaus ligų paprastai lemia genetika. Šiandien Lietuvoje daugiau kaip 21 proc. vaikų turi antsvorio, net apie 7 proc. vaikų yra nutukę. Ir yra didelė rizika, kad šie vaikai sirgs sunkiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių susirgimais, diabetu ar net vėžiu. Darbingiausio – 25–29 metų amžiaus – jaunimo sergamumas
RECEPTAS: Sveikuoliški „burgeriai“ Artėjant metų pabaigos šventėms maži ir dideli laukia skanumynų. Kartu su vaikais iš Kauno miesto lopšelio-darželio „Vaidilutė“ siūlome pasigaminti ne tik labai skanius, bet ir sveikus „burgerius“. Jų receptu pasidalino šefas Justinas ir mūsų lopšelio-darželio dietistė Birutė. Reikės: obuolių (keptų), kreminės
kraujotakos sistemos ligomis nuo 2001 metų padidėjo net tris kartus! Statistikos departamento duomenimis, nutukusių gyventojų skaičius mūsų šalyje didėja. Jeigu 2000 m. Lietuvoje buvo 14.9 proc. nutukusių žmonių, tai 2008 m. – jau 18.5 proc. O pasaulyje šiandien gyvena 745 milijonai nutukusių žmonių. Tenka pastebėti, kad dauguma mokyklų savaitgalį savo puikias sporto sales užrakina. O juk savaitgalis yra pats tinkamiausias metas sportuoti – žmonės būna pailsėję po darbų ir mokslų, sporto salėse šeimos galėtų užsiimti sveikatai palankia ir įdomia sportine veikla. Sunkias lėtines ligas reikia įveikti ne vaistais, o sveika gyvensena, išmokant pacientus keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą. Lietuvoje prieš kelis metus iš esmės peržiūrėtas sveikos mitybos principų laikymasis ugdymo įstaigose, sugriežtinant reikalavimus vaikų mitybai. Sveikatos apsaugos ministeriją nuolat pasiekdavo tėvų skundai apie pasitaikančią netinkamą mitybą, visuomenės atstovai teikdavo pasiūlymus, kaip ją pagerinti. Prieš pradedant pertvarką, buvo sudaryta mobili ekspertų grupė, kuri aplankė 40 ugdymo bei gydymo įstaigų ir jose įvertino maitinimo organizavimą. Ne paslaptis – buvo rasta tobulintinų dalykų. Pastebėta, kad įstaigose, kuriose maistą vietoje gamino ten dirbantys darbuotojai, situacija buvo daug geresnė, nei tose, kurios maitinimo paslaugą pirkdavo. Sveika mityba ugdymo įstaigose užtikrina, kad vaikai kasdien gaus jų organizmui būtinų maisto medžiagų, bus ugdomi vaikų sveikos mitybos įpročiai,
kuriais jie vadovautųsi ne tik ugdymo įstaigose, bet ir savo šeimose. Buvo parengtas naujas Vaikų maitinimo tvarkos aprašas. Dabar Lietuvos vaikų maitinimo tvarkoje ne tik reikalaujama kokybiško maisto, – jis turi atitikti ir vaikų amžiaus poreikius. Reikia pripažinti, kad rezultatų pasiekta ne iš karto. Buvo jaučiama ir tam tikra maisto gamintojų, kai kurių tėvų priešprieša. Prasidėjo diskusijos socialiniuose tinkluose, atsirado straipsnių spaudoje, pasakojančių, neva sveikatos ministras uždraudė naudoti cukrų, sviestą, druską... Bet tai suprantama, nes naujovės, keičiančios gyvensenos įpročius, dažnai baugina. Vaikai, kartais ir neparagavę maisto, sakė, kad jis neskanus, nes „taip per televizorių sakė“. Ministerija pasirašė susitarimą su žinomais restoranų šefais, kad jie sukurtų naujas sveikų patiekalų receptūras. Visi stengėmės įrodyti, jog ir sveikas maistas gali būti skanus ir patraukliai patiektas. Pagal tokias receptūros pagamintas maistas buvo išbandytas mokyklose, o rekomenduojamos receptūros patalpintos internete, kad jomis galėtų naudotis visi. Maisto gamintojai, supratę, kokią naudą jų darbas gali suteikti vaikams, pradėjo gaminti ir mokykloms tiekti sveikesnius maisto produktus. Svarbu pabrėžti ir žiniasklaidos vaidmenį – viešoje erdvėje aktyviai nagrinėjant mitybos problemas bei sveikos mitybos principus, buvo keičiamas visuomenės požiūris. Dabar ši tema yra viena iš įdomiausių ir aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo. Siekiant, kad sveikas maitinimas taptų kasdienine gyvenimo norma,
šiais metais pagal parengtas programas vykdomi mokymai ugdymo ir gydymo įstaigų virėjams, mokinių tėvams, pedagogams, savivaldybių darbuotojams, atsakingiems už maitinimo organizavimą. Tokie mokymai organizuojami visose Lietuvos savivaldybėse, panaudojant Europos Sąjungos paramos bei savivaldybėms skirtas biudžeto lėšas. Kad tiekiami patiekalai vaikams atrodytų patraukliai, parengtos estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, o ugdymo įstaigos, kaip gerąją ir pasiteisinusią praktiką, pradeda organizuoti maitinimą švediško stalo principu. Vaikai savarankiškai gali pasirinkti norimą garnyrą, taigi mažėja maisto švaistymas. Itin svarbu, kad tokiu būdu ugdomas ir vaikų savarankiškumas. Būtina, kad visa visuomenė rinktųsi sveikesnius produktus. Todėl Lietuvoje prieš kelis metus įvestas sveikesnių maisto produktų ženklinimas tarptautiniu „Rakto skylutės“ ženkleliu. Šiandien tokių produktų – jau beveik 300. Jie, kaip ir ekologiški produktai, tiekiami į ugdymo ir gydymo įstaigas pirmumo teise. Nuo 2020 metų pradžios bus pradėti tiekti nemokami pietūs priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo kitų metų rugsėjo nemokamus pietus gaus visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai. Nuo sausio iki rugpjūčio mėn. pietūs priešmokyklinukams bus patiekiami švediško stalo principu. Sprendimą dalyvauti šiame etape jau yra pareiškusios 49 savivaldybės ir 251 mokykla (apie 4,5 tūkst. mokinių). 2020 m. nemokamus pietus papildomai gaus apie 49,6 tūkst. mokinių.
varškės be cukraus, persikų, šaldytų uogų, (vasarą – nešaldytų), ananaso, pagal poreikį – saulėgrąžų arba kitų mėgstamų sėklų. Receptas: išsikepame orkaitėje obuolius (1 obuolys – vienam burgeriui). Iškeptą obuolį supjaustome į apvalias 2 dalis. Imame obuolio pirmą ritinėlį ir pertepame kremine varške, ant jos užbarstome saulėgrąžų grūdelių ir ant viršaus dedame apvaliai perpjautą persiką, tada vėl pertepame
kremine varške. Ant jos uždedame keletą šaldytų uogų (braškių, mėlynių ar aviečių – pagal skonį), „užmauname“ obuolio kepurėlę. Kad „burgeris“ atrodytų šventiškiau, į lėkštutę galime įdėti šaldytų uogų ar ananaso riekelių. Sveikuoliškai skanių švenčių Jums linki Kauno miesto-lopšelio-darželio „Vaidilutė“ „Jievaro“ grupės ugdytiniai!
LVŽS archyvo nuotr.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskaitos. LVŽS informacinis leidinys, 2019 m. gruodis, Nr. 58 / KAUNAS / ISSN 2538-8274 Spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“. Užs. Nr. 2560. Tiražas 45 000 egz. Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus komunikacijos grupė, el. p. info@lvzs.lt