Balsuokite už sąrašą nr.
Kauno rajonui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 20
ISSN 2538-8274
Mieli Kauno rajono gyventojai, mes gyvename ypatingoje vietoje, žiedu juosiame perspektyviausią Lietuvos miestą, esame strateginių kelių kryžkelėje ir savo teritorijoje turime laisvąją ekonominę zoną. Nors rajono ekonominiai rodikliai yra vieni aukščiausių šalyje, tai jaučia nedaugelis. Vienadieniai, reprezentaciniai ir realios pridėtinės vertės nekuriantys projektai suryja lėšas būtinas infrastruktūros plėtotei ir viešųjų paslaugų gerinimui. Mūsų kraštui trūksta strateginio matymo ir ūkiško požiūrio į savivaldybės valdymą. Rajono ir mūsų visų ateitis glūdi ne restauruotose dvaruose, dviračių takuose ar prieplaukose, bet žmonėse. Palankios aplinkos šeimai kūrimas, jaunimo užimtumas ir jų saviraiškos erdvių kūrimas, moksleivių ugdymas, visiems prieinamos po pamokinės veiklos užtikrinimas yra ilgalaikė ir pati vertingiausia investicija. Praeituose savivaldos rinkimuose balsavo mažiau nei pusė rinkėjų ir jie išrinko tokią valdžią kurią šiandien turime. Mieli rinkėjai, raginu būti aktyviais savo gyvenimo kūrėjais. Būkite pilietiški ir aktyvūs, rodykite tinkamą pavyzdį jaunajai kartai, mokykite juos drąsiai reikšti savo nuomonę. Jūs turite puikią galimybę rinktis. Nepraleiskite progos. Pagarbiai Jūratė Truncienė, LVŽS kandidatė į Kauno rajono merus
Skaitykite 3 psl. Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo. Tęskime juos ir savivaldoje!
Skaitykite 6 psl. Dalytė Rudzevičiene: Neįsivaizduoju savo gyvenimo be Vilkijos krašto ir jo žmonių
Skaitykite 7 psl.
Romas Majauskas: Ar reikia keisti?
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Savivalei – ne, savivaldai - taip
Archimedas sakė: duokite atramos tašką ir aš pajudinsiu žemę. Bet atramos taško nebuvo. Turime galimybę suformuoti atramos tašką, kuris išjudintų labai didelę sistemą – sustabarėjusią, nuo bendruomenių poreikių gerokai nutolusią savivaldą. Gal nekuklu užsiminti apie archimediškus užmojus savivaldoje? Anaiptol. Tiesiog noriu pasidalinti savo siekiais, išdėstyti savo argumentus, remdamasis asmenine darbo patirtimi ir jos subrandintomis išdavomis. Savivaldos įstatymas yra taisytas ir lopytas daugybę kartų. Šis faktas rodo, kokia tai jautri vieta. Taisant įstatymą, buvo daug svarbių pataisymų, galinčių lemti reikšmingus pokyčius, kurie nukreiptų savivaldos potencialą bendruomenių naudai. Savivaldos institucijos yra kiekvienos demokratinės santvarkos pagrindas; gyventojų teisė - tiesiogiai įsitraukti į visuomenės
reikalų valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais, kultūriniais, ekologiniais bei kitais savivaldos bendruomenei rūpimais klausimais. Tik ar to norima? Kalbant be užuolankų, savivalda iki šiol yra ne reali, o formali, mat visi galios svertai iš esmės sutelkti centrinės vietos valdžios rankos. Svarbu suprasti, kad reali savivalda pradeda veikti tada, kai vietos bendruomenė turi įtaką finansų paskirstymui. Šiandien tai atlieka centrinė vietos valdžia. Viešojo intereso prasme, ypač nepriimtina tai, kad šiame svarbiame etape seniūnai yra absoliučiai pasyvioje pozicijoje – jiems belieka derinti bendruomenės lūkesčius prie to, kas buvo sugalvota ir patvirtinta centrinės vietos valdžios kabinetuose. Todėl prasideda finansų paklodės tampymas ir dažnai seniūnų rankose iš tos paklodės telieka tik skutai. Lėšos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kuris seniūnas žemiau nusilenks, ar labiau garbins valdžią. Skirstant lėšas kelių tvarkymui riebus kąsnis paliekamas centrinei vietos valdžiai „ypatingai svarbiems“ savivaldybės poreikiams. Todėl nieko nuostabaus, kad už šias lėšas išasfaltuojama kokia nors gatvė vos tik pradėtame statyti namų kvartale. Gyventojai gyvenantys atokesnėse vietose palauks, pripratę. Jie, kaip ir daugeliu kitų atvejų, priskiriami prie „ypatingai svarbių“ tik rinkimų laikotarpiu. Valdžios kabinetuose priimami sprendimai yra aukščiau bendruomenių valios ir, deja, realių poreikių. Toli ieškoti nereikia, pa-
sižvalgykite aplinkui. Kažkur kitur nukeliavo žadėtas asfalto ar šaligatvio ruožas, staiga viduje gyvenamo kvartalo po langais pradėjo dygti mėsos cecho, kito dundančio, „kvepiančio“ pastato pamatai, ar kaminas išmetantis dešimtis tonų teršalų. O seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės kol kas čia nieko negali pakeisti. Jos tiesiog pastatomos prieš faktą. Supraskit – negalime stabdyti, investicijos ateičiai. O ar mūsų jaunimo, vaikų sveikata, saugi ir jauki gyvenamoji aplinka ne investicija ateičiai? Atramos tašku siekiant permainų turi tapti sutelkta, kryptinga seniūnų, seniūnaičių ir vietos bendruomeninių organizacijų veikla. Perfrazuojant Archimedo posakį galėtume sakyti: duokite sutelktai dirbančius seniūnus, seniūnaičius bei vietos bendruomenines organizacijas ir apsamanojusi sistema bus išjudinta. Vietos bendruomeninės organizacijos taptų konkrečiu visuomeniniu vienetu, įprasminančiu seniūnaičių, gyventojų veiklą ir suteikiančių jiems realių galių atstovauti visuomenės interesams centrinės vietos valdžios lygmenyje. Tai sudarytų galimybes išskaidrinti ir pagrįsti finansinius bendruomenių poreikius, visuomenines seniūnaičio pareigas padarytų apčiuopiamas ir veiksmingas. Pavyzdžiui, rajono valdžiai parengus sprendimo projektą ypač gyventojams jautriais ūkinės veiklos plėtros ar kitais klausimais, projektas per seniūnijas būtų tiesiogiai nukreiptas į vietos bendruomeninę organizaciją. Pastarosios surengtų diskusijas ir
seniūnijoms pateiktų argumentuotų pasiūlymų, pritarimą ar nepritarimą. Seniūnijos pasiūlymus apibendrintų ir teiktų juos centrinei valdžiai. Betarpiškai tariantis su bendruomenėmis finansiniai resursai būtų skirstomi teisingiau, proporcingiau ir skaidriau, nueitų užmarštin „ypatingai svarbūs“ valdininkų užmojai. Turime aiškų tikslą – realiai įtraukti bendruomenes į savivaldą, sudaryti galimybes bendruomenėms veiksmingai dalyvauti sprendžiant gyventojams aktualius klausimus. Tai netolima ir neišvengiama ateitis. Įsivaizduokite nevilties ir skausmo perkreiptą šypseną, kada vietoje - aš atrestauravau, aš išasfaltavau, aš pastačiau, aš padariau, aš..., aš..., aš..., savivaldybės valdininkui teks pasakyti – Jūs, gerbiamieji rajono gyventojai, visas mūsų turtas, nes už Jūsų sumokėtus mokesčius buvo pastatytas darželis, stadionas, mokykla, išspręsti socialiniai ir kiti svarbūs savivaldos bendruomenei klausimai, ačiū Jums.
Vytautas Rimas Kandidatas į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininkas.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
3
Kauno rajonas nėra tik „pakaunė“ Susitikimuose su gyventojais vis pastebiu, kas vienija mūsų rajoną – tai reikalavimai aukštai kokybei. Čia gyvenantys žmonės nuoširdžiai gerbia savo kraštą ir yra verti tokio atstovavimo savivaldoje, kokie yra patys – darbštaus, sąžiningo, nežarstančio pažadų, o kuriančio ateitį. Nėra sunku identifikuoti valdžią, kuri gyvena šia diena ir neturi strategijos. Tokiai valdžiai vertingiausiais tampa tie projektai, kurie garantuoja dideles viešųjų pirkimų sumas. Fasadinė infrastruktūra nėra geriausia investicija į mūsų rajoną, bet prie jų galima nusifotografuoti ir reklamuotis už mokesčių mokėtojų lėšas. Tikros gerovės ir aukštos pridėtinės vertės tai nekuria. Dabartinė savivaldybės darbo kultūra taip pat dar neprilygsta naujiems ir gražiems pastato fasadams. Pilietiškam ir idėjų turinčiam gyventojui sunku išlikti užsidegusiam pravėrus seniūnijos ar savivaldybės duris. Ten, kur akivaizdžiais tampa išankstiniai susitarimai, tarnautojai ima tapti valdininkais. Taip jie įstringa tarnaudami ne žmonėms, o sistemai. Kai viskas remiasi partine priklausomybe ir viena ideologija, nereikalingas ima darytis ir valstybės tarnautojų profesinis tobulėjimas, ir modernios viešosios vadybos praktikų taikymas. Daugiapartinė ir plati koalicija savivaldybės taryboje gali užtikrinti demokratiją bei gerovę ir panaikinti „partinę diktatūrą“. Viską valdyti vienu kietu rankos mostu nebe pakanka, tai neneša naudos.. Prof. Viktoras Pranckietis
Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.
tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų
pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir
viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Atviras pokalbis apie gyvenimą ir politiką su LVŽS kandidate į Kauno rajono merus Jūrate Trunciene Su ponia Jūrate susitikome žiemišką ir snieguotą šeštadienio popietę. Prie garuojančios kavos puodelio kalbėjomės apie gyvenimą prabėgusį Kauno rajone, šeimą ir darbus. Mažai ką nustebino veiklios moters siekis dalyvauti rajono mero rinkimuose, buvo galvota visaip, bet kaip toks kolegų ir kraštiečių palaikymas sprendimas akivaizdus. – Juk viskas žmonėse, todėl net ir tokį šūkį pasirinkome: „Laimingi žmonės – klestintis kraštas“ - atviravo kandidatė. Kur gimėte ir augote, kokia buvo jūsų šeima? Kartu su jaunesniuoju broliu augome Klaipėdoje, dėstytojų šeimoje. Mama į šį miestą atvyko paskirta po studijų Kauno Veterinarijos akademijoje ir visą laiką dirbo Klaipėdos Žemės ūkio technikume dėstytoja. Tėtis į Klaipėdą atvyko mokytis, čia jie susitiko ir, sukūrę šeimą, liko gyventi. Vasaras leisdavome pas senelius Raubatonių kaime Kauno rajone. Dėl tėvelių (ypač mamos) ir senelių didžiulės tolerancijos, vidinės kultūros augome ramioje, labai tvarkingoje aplinkoje. Baigusi Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą išvykau studijuoti į Kauną. Studijų metais per vienerius metus mirė abu tėveliai. Ši netektis labai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Tapau visiškai savarankiška, turėjau pati rūpintis savo gyvenimu ir ateitimi. Tuo metu brolis tarnavo sovietų armijoje, todėl labai rūpėjo ir jo ateitis. Kadangi po studijų planavau likti Kaune, broliui palikau tėvų namus Klaipėdoje. Tai labai sutvirtino mudviejų ryšį su broliu.
Kas po mokslų baigimo tuomečiame KPI paskatino apsigyventi Kauno rajone? Studijuodama susipažinau su savo būsimu vyru Egidijumi. Po trejų draugystės metų susituokėme. Vyras po studijų Veterinarijos akademijoje gavo paskyrimą dirbti Kauno rajone, taip ir apsigyvenome. Aš įsidarbinau Kauno Radijo gamyklos mokslinio tyrimo institute.
Dabar daug jaunų šeimų kuriasi Kauno rajone, kokia buvo Jūsų pradžia? Dirbdamas Veterinarijos akademijos mokomajame ūkyje vyras gavo tarnybinį butą, kuriame įsikūrėme. Kadangi mano miręs tėtis buvo vienturtis sūnus, į butą pirmiausia parsivežėme mano aštuoniasdešimt ketverių metų močiutę, tuo metu jai gyventi vienai jau buvo sunku. Po metų gimė dukra Gintė, o po dvejų metų susilaukėme sūnaus Tado. Mūsų poreikiai niekada nebuvo per dideli, todėl visi ramūs ir laimingi gyvenome santarvėje.
Kartu su vyru užauginote du vaikus, dirbote tiek privačiame versle, tiek valstybės tarnyboje. Sakoma, kad sunku derinti darbą ir šeimą, ką manote Jūs?
kus. Vaikai, augdami greta laimingos ir ramios mamos, atsakingo ir rūpestingo tėčio, nepatirdami nereikalingo streso, užauga tvirto charakterio, pasitikintys savimi ir nesunkiai randantys savo gyvenimo kelią. Tokius vaikus mums pavyko užauginti. Mes nesusidūrėme su paauglystės problemomis, visada su vaikais bendravome kaip su artimiausiais draugais. Nesunku derinti darbą ir šeimą, kai žinai tikslą. Ir galiu drąsiai teigti, kad šeima man gyvenime svarbiausia. Dabar, kai vaikai sukūrė savo šeimas, mes galime atiduoti visas jėgas darbui, nes esame laimingi atlikę didžiausią savo gyvenimo darbą.
Ilgą laiką buvote Užliedžių seniūne, dirbote ir seniūno pavaduotoja, koks Jums buvo darbas seniūnijoje?
Esu dėkinga vyrui, kad turėjau ga- Galiu patikinti, kad seniūno darbas limybę vaikus auginti iki mokyklos. nėra lengvas. Seniūno veiklos sritis Aš manau, kad moters pagrindinė labai plati. Jis turi orientuotis visose užduotis gyvenime – užauginti vai- gyvenimo situacijose, išmanyti įvai-
rius ūkinius reikalus, žinoti įstatymus, priešingu atveju jis labai greitai gali būti apkaltintas nekompetencija. Taip pat svarbus seniūno komunikabilumas. Darbas su gyventojais - tai kasdienė veikla. Man šis darbas patiko. Įgijau labai daug patirties, pažinau daug įvairių žmonių. Per mano darbo laikotarpį Užliedžių seniūnija smarkiai išaugo dėl didžiulės plėtros. Darbo pradžioje 2001 metais seniūnijoje gyveno 1700 gyventojų, pabaigoje, 2016 metais, virš 6000 gyventojų. Į seniūniją daugiausia atvyksta jaunos šeimos iš miesto, todėl smarkiai išaugo gimstamumas. Reikėjo įdėti daug pastangų, kad įrodyti koks reikalingas seniūnijai vaikų darželis. Ne vienerius metus teko kovoti dėl Ledos gatvės rekonstrukcijos Užliedžiuose. Beveik dešimt metų rašinėjome raštus įvairioms kelių priežiūros įstaigoms dėl garsą izoliuojančios sienelės pastatymo automagistralėje ties Giraite. Dabar, kai šie darbai atlikti, atrodo, kad to vargo ir nebuvo. Darbų būta daug ir įvairių. Šiais metais turi prasidėti automagistralės rekonstrukcija, atsiras pėsčiųjų tiltas ties Giraite per greitkelį, viadukas ties Senukų logistikos centru. Kai 2009 metais gavome žinią iš Kelių direkcijos apie apsisukimo uždarymą automagistralėje ties Giraite, tik visų gyventojų sutelktumo ir operatyvumo dėka sugebėjome surinkti šimtus parašų iš Giraitės, Vijūkų, Užliedžių gyvenviečių ir išsikovoti gyventojams palankius sprendimus – apsisukimas neuždaromas, įrengtas apšvietimas, pastatytas greičio matavimo prietaisas, prailginta lėtėjimo juosta, pagaliau suprojektuotas viadukas. Džiaugiuosi, kad tęsiami mano pradėti darbai. Vykdomi parengto gatvių apšvietimo plėtros projekto darbai, sėkmingai asfaltuojami keliai, įrengiami šaligatviai, autobusų stotelės ir kt. Gaila, kad iki šiol nerekonstruotas mokyklos pastatas, neįrengtas sporto aikštynas. Seniūnija gyventojų amžiaus vidurkiu ko gero jauniausia Kauno rajone, tačiau joje labai trūksta erdvių sportui, aktyviam laisvalaikio praleidimui.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Kaip pasikeitė Jūsų veikla tapus Kauno rajone išrinktų Seimo narių padėjėja? Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio dirbu LR Seimo narių Viktoro Pranckiečio ir Kęstučio Bacvinkos padėjėja. Iš esmės mano veikla nepasikeitė. Dirbu viso Kauno rajono žmonėms. Į biurą jie kreipiasi su įvairiomis problemomis, tačiau dažniausiai jos asmeninės, kurias turi spręsti savivaldybė, teismai. Džiaugiuosi, kad galiu laisvai bendradarbiauti su seniūnais, kurie geranoriškai kartu sprendžia gyventojų problemas. Tačiau savivaldybės administracijos vadovų požiūris neretai būna priešiškas, o tai nepadeda gyventojams. Per du darbo metus suorganizavome daug susitikimų su gyventojais, bendruomenių atstovais, aplankėme Kauno rajone veikiančias įstaigas, privačias įmones, mokyklas. Su Seimo nariu Kęstučiu Bacvinka kartu su seniūnais apvažiavome visų dvidešimt penkių seniūnijų teritorijas. Per šį darbo laikotarpį išryškėjo didžiausios problemos – neasfaltuoti žvyrkeliai, daugelyje kaimų nėra buitinių nuotekų, vandentiekio tinklų, visai neišspręsti paviršinių nuotekų (lietaus) tinklų įteisinimo ir priežiūros klausimai, vangiai sprendžiama melioracijos sistemų priežiūra, nesprendžiami sodų bendrijų klausimai. Glaudžiai bendradarbiaudami su sodų bendrijų asociacija, tarpininkavome teikiant Sodų bendrijų įstatymo pataisas. Kauno rajone gausu sodų bendrijų, todėl būtina atkreipti dėmesį į jose nuolat gyvenančius piliečius. Tai Kauno rajono gyventojai, su kuriais
būtina kalbėtis, išgirsti jų pageidavi- nimą, seniūnaičių instituciją ir mus, priimti racionalius sprendimus bendruomenių plėtrą? keliamiems klausimams spręsti. Kauno rajono seniūnijos neturi savarankiškumo. Jis tik imituojamas. Tie maži darbai, kuriuos savarankiškai Kandidatuojate turėdama aišdaro seniūnai, tai ne savarankiškumo kią veiklos viziją, kokias viešojo pavyzdys. Seniūnijos yra visiškai nuo valdymo problemas įžvelgiate ir savivaldybės vadovybės sprendimų ką darytumėte jūs? priklausantys teritoriniai padaliniai. Jei atkreiptumėt dėmesį į Kauno Vietos savivaldos įstatymas numarajono savivaldybės administracijoje, to dvi seniūnijų formas: biudžetinės jos įstaigose dirbančių asmenų par- įstaigos arba savivaldybės administinę priklausomybę, pastebėtumėt, tracijos filialo. Gavus centralizuotos kad didžioji dauguma priklauso rajo- vidaus audito tarnybos rekomendano mero vadovaujamai partijai. Juk cijas dėl seniūnijos formos, reikia pataip visi daug lengviau valdomi, taip klausti gyventojų išrinktų seniūnaičių užkertamas kelias demokratiškiems sueigos kokia seniūnijos forma jiems mero, tarybos rinkimams. Tikrai ne- priimtina, tada teikti tarybai svarstyti manau, kad įsidarbindami asmenys ir priimti sprendimus. Būtina stiprinsu didžiuliu noru tampa tos partijos ti seniūnaičių instituciją – jie turi būti nariais. Todėl manau, kad ateina lai- laisvai renkami. Seniūnaičius renkankas nutraukti vienpartinę diktatūrą. tys gyventojai turi patikėti jų priimaŽmonės turi būti laisvi savo apsis- mų sprendimų realiu įgyvendinimu. prendimuose, jų neturi varžyti jokios Patys seniūnaičiai turi aktyviai atstobaimės ir priklausomybės. Negalime vauti savo kraštą, išgirsti aplinkinių pamiršti prieš porą metų Kauno rajo- lūkesčius ir bendru sutarimu reikano savivaldybėje pradėto finansinių lauti jų įgyvendinimo. Reikia keisti nusikaltimų tyrimo. Tiesiog keista ir seniūnijų finansavimo skyrimo menepaaiškinama, kad Kauno rajono todiką. Kalbant apie bendruomenes Taryba, kurios daugumą sudaro so- turiu pastebėti, kad vis dar maišoma cialdemokratai, iki šiol toleruoja fi- gyvenamosios vietovės bendruomenansiniais nusikaltimais kaltinamo nė su bendruomenine organizacija buvusio vicemero dalyvavimą jos vei- (asociacija). Asociacijos vienija tik tam kloje. Skaidrumas, viešumas, pagarba tikrą dalį gyventojų, jos paskirtis – per dirbantiesiems, visiems Kauno rajono iniciatyvas įgyvendinti viešuosius ingyventojams - tai vertybės kuriomis teresus, susijusius su gyvenimu kaiturėtų būti vadovaujamasi. mynystėje. Tuo tarpu gyvenamosios vietovės bendruomenė – visi vietovės gyventojai - veikia įvairiomis tiesioKokia jūsų nuomonė apie ginio dalyvavimo formomis (susirinseniūnijų savarankiškumo didi- kimas, viešas svarstymas, apklausa,
2
5
veikla per savo atstovus - seniūnaičius, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Mano manymu reikia stiprinti gyvenamosios vietovės bendruomenes įtraukiant jas į sprendimų priėmimą.
Kas paskatino ir kodėl nusprendėte kandidatuoti į Kauno rajono merus? Pirmiausiai paskatino bendrapartiečiai išreiškę pasitikėjimą manimi. Priimdama pasiūlymą kandidatuoti į Kauno rajono merus suprantu, kad laukia rimta kova, bet esu įsitikinusi, kad kiekvieno kandidato dalyvavimas rinkimuose daro juos skaidresnius, demokratiškesnius, kad gyventojai turi turėti galimybę rinktis. Manau, kad esu neblogai susipažinusi su vietos savivalda, gerai pažįstu Kauno rajoną, man nesvetimos jo problemos. Praeituose savivaldos rinkimuose balsavo mažiau nei pusė rinkėjų ir jie išrinko tokią valdžią kurią šiandien turime. Mieli rinkėjai, raginu būti aktyviais savo gyvenimo kūrėjais. Būkite pilietiški ir aktyvūs, rodykite tinkamą pavyzdį jaunajai kartai, mokykite juos drąsiai reikšti savo nuomonę. Jūs turite puikią galimybę rinktis. Nepraleiskite progos.
Kauno rajono LVŽS kandidatų sąrašo lyderiai kartu su prof. Viktoru Pranckiečiu
LVŽS informacija
2 Neįsivaizduoju savo gyvenimo be Vilkijos krašto ir jo žmonių
26
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Kauno rajone gyvenu jau daugiau nei 50 metų. Čia baigiau mokslus, sukūriau šeimą, kartu su vyru užauginau dvi dukras, čia pradėjau ir tęsiu darbus Vilkijos miesto ir viso Kauno rajono labui. Nors gimiau Alytaus rajone, dar ankstyvoje vaikystėje su tėvais persikėlėme į Kauno rajoną. Čia, Vilkijoje, baigiau P. Cvirkos vidurinę mokyklą (dabar Vilkijos gimnazija). Vėliau mokytis patraukiau į tuometį Kauno Mičiurino TŪT. Ten baigiau Miestų ir gyvenviečių želdinimo specialybę. 1991 m. Lietuvos žemės ūkio universitete įgijau miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, 2005 m. Vytauto Didžiojo universitete – Edukologijos magistro laipsnį. 1983 m. pradėjau dirbti 75-oje Vilkijos profesinėje technikos mokykloje (dabar Vilkijos Žemės ūkio mokykla (ŽŪM)). Iki 2003 m. Vilkijos ŽŪM dirbau dėstytoja, vyr. profesijos mokytoja. Dirbdama stengiausi pažinti kiekvieną mokinį, sukurti ryšį su juo, jausti, kad vieni kitiems esame reikalingi – mokytojai ir mokiniai. Tai labai stipriai kūrė ir mano gyvenimą, požiūrį į žmones, bendruomenę, veiklą, atsakomybę. Tačiau laikmetis keitėsi, profesinis mokymas taip pat, reikėjo pokyčių ir man. Žemės ūkio specialybių poreikis mažėjo, tad mokykloje ėmiau dirbti socialine pedagoge. Po to, 2006 m., veiklą pakeitė darbas Kauno r. Vilkijos miesto seniūno padėjėja, vėliau – pavaduotoja. Dirbdama šį darbą tik dar labiau priartėjau prie Vilkijos krašto žmonių, jų rūpesčių, džiaugsmų, poreikių. 2007 m. sugrįžau dirbi į Vilkijos žemės ūkio mokyklą.
Mažoji Kūčių vakarienė su Vilkijos krašto senjorais Šįkart direktore. Ja dirbu iki šiol. Mokykla man – tai ne tik ugdymas, tai lyg šeimos gyvenimas, kur kiekvienas yra svarbus, reikalingas, suprastas, išklausytas. Kas, jei ne mokyklos bendruomenė, gali padėti įgyvendinti mokinio pasirinkimą, patarti, padėti tobulėti, pasidžiaugti kiekvieno pasiekimais? Tai stengiausi daryti dirbdama mokytoja, tai darau ir dabar. Vilkijos žemės ūkio mokykla, kaip ugdymo įstaiga, yra svarbi ne tik šio krašto žmonėms. Čia vyksta vaikų sporto, vasaros poilsio stovyklos visos Lietuvos vaikams. Vienu metu mokyklos bendrabutyje gali gyventi, maitintis ir naudotis mokyklos infrastruktūra iki 150 vaikų. Pastaraisiais metais Vilkijos žemės ūkio mokykloje vasarą stovyklų metu poilsiavo apie 450 įvairaus amžiaus vaikų iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Mokykloje svarbus ir kultūrinis gyvenimas.
Čia vyksta įvairūs renginiai ir koncertai ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir miestelio, apylinkių žmonėms. Netrukus po renovacijos atnaujinta 350 vietų salė į renginius pakvies šio krašto žmones. Atsivers galimybė renginiams susiburti žmonėms, turintiems negalią. Juk nutolusiems nuo miesto vyresnio amžiaus gyventojams kultūrinis gyvenimas sunkiai prieinamas ir dėl atstumo, ir dėl finansinių galimybių, ir dėl sveikatos. Kaimuose ir gyvenvietėse vis dar jaučiama didesnė socialinė atskirtis. Todėl pastangos ją mažinti priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Labai stengiuosi tai daryti, į mokyklą įvairioms veikloms kviesdama pagyvenusius, neįgalius, vienišus žmones. Idėjas stipriai palaiko ir labai prisideda mokyklos bendruomenė, Vilkijos krašto verslininkai. Kad mano pastangos vienyti bendruo-
Margučių marginimas kartu su mokiniais ir mokyklos bendruomene Vilkijos neigaliųjų sajungoje „Viltis“
menę iš tiesų reikalingos parodė 2011 m. Kai žmonės išrinko mane į Kauno rajono savivaldybės tarybą. Manau, kad tai nuoširdaus ir didelio atsidavimo žmonėms išreikštas pasitikėjimas. 2015 m. buvau išrinkta antrai kadencijai. Labai džiaugiuosi ir stengiuosi pateisinti rinkėjų lūkesčius tiek dirbdama Vilkijos miestelio, apylinkių gyventojų labui, tiek ir viso Kauno rajono žmonėms.Per tuos metus teko dirbti Kontrolės, Žemės ūkio, Biudžeto ir finansų komitetuose. Etikos, Tarybos veiklos reglamento redakcinėje komisijose. Dirbdama Kauno rajono savivaldybės taryboje, labiau pažinau ir visą rajoną. Kiekviena rajono seniūnija yra savita, su ten gyvenančiais žmonėmis, jų džiaugsmais, rūpesčiais, problemomis. Keičiantis laikmečiui, keičiasi poreikiai, tad svarbu juos pastebėti, suprasti, įsiklausyti į žmones ir padėti vieni kitiems kurti geresnę aplinką, kurioje gyvename. Meilės, pagarbos, atjautos savo artimui ir kiekvienam žmogui išmokau iš savo močiutės ir mamos. Tai jų gyvenimas buvo ir yra man didžiausias pavyzdys. Be skambių žodžių, moralų, o darbais ir savo gyvenimu, meile, atsakomybe, veiklomis, bendravimu mane mokė ir, atrodo, dar tebemoko. Matyt todėl ir man žmogus ir gamta yra artimiausi ir svarbiausi. Man svarbu, kad kiekvienas žmogus jaustųsi gerai ir saugiai savo mieste, rajone, kaime, darbe, mokykloje, namuose, gatvėje, gamtoje... Su tokia nuostata dalyvavau praeituose rinkimuose į Kauno rajono savivaldybės tarybą. O darbas dvi kadencijas savivaldybės taryboje, vienuolikos metų patirtis Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės pareigose, tik dar labiau sustiprino atsakomybę ir požiūrį į kiekvieną žmogų – jauną, brandų, senjorą, turintį negalią ar jaučiantį atskirtį, laimingą, nusivylusį, su lydinčiais sunkumais ir laukiantį pagalbos. Tokia gyvenimo kasdienybė. Kai nuolat dirbi ir bendrauji su žmonėmis, matai, kad ta kasdienybe ir turime rūpintis, nes iš to ir susideda kiekvieno asmeninis, šeimos, bendruomenės, krašto valstybės gyvenimas ir pasitenkinimas juo. Tad į Kauno rajoną atvesta likimo, prie jo prisirišau ir stengiuosi čia kurti geresnį gyvenimą ne tik sau, bet ir visiems šio krašto žmonėms. Tikiu, kad būdama Kauno rajono savivaldybės tarybos nare tai galiu daryti dar stipriau ir tikslingiau.
Dalytė Rudzevičienė LVŽS kandidatė į Kauno rajono savivaldybės tarybą.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
7
Romas Majauskas: Ar reikia keisti?
Ne vieną kadenciją teko dirbti Kauno rajono Taryboje, būti pozicijoje ir opozicijoje. Išmokau perprasti sprendimų esminius dalykus, teko ir pačiam parengti sprendimus.Tačiau tai labiau techniniai dalykai, kuriuos suvoki per metus arba dvejus, dirbdamas Taryboje. Esminiai dalykai visuose sprendimuose yra šie: jų aiškumas, paskirtis ir nauda žmonėms ar Kauno rajonui. Ar visuomet sprendimai teisingai nukreipti gyvenimo kokybės gerinimui? Dažnai mero ataskaitose rašoma, kiek sprendimų per metus priima Taryba. Kuo toliau, tuo kasmet vis daugiau. Atrodo, kad nuo sprendimų skaičiaus pagerės požiūris į žmogų arba pasikeis gyvenimo kokybė. Kaip prieš trisdešimt metų sovietiniais laikais - penkmečio planų įgyvendinimas... Atsigavo verslas, statybos, prasidėjo vietinė migracija iš Kauno miesto į rajoną. Reikėjo patvirtinti begales detaliųjų planų. Kaip grybų po lietaus rajone pridygo didesnių ir mažesnių gyvenviečių, paliktų likimo valiai viduryje laukų be komunalinių tinklų, be kelių.... Verslas „kalė“ pinigą - savivaldybė tam pritarė ir spausdino leidimus. Gerai ar blogai ? Gerai, kad atsirado didelė gyvenamųjų namų pasiūla, į rajoną atsikraustė daug jaunų šeimų. Blogai, kad savivaldybė, nepatvirtinusi Kauno rajono bendrojo plano, leido statyti atskirus kvartalus bet kurioje tam nenumatytoje vietovė-
je. Nepareikalavo iš parduodančių sklypus įrengti komunalinius tinklus ir privažiavimo kelius, suprojektuoti gyvenvietės bendrąsias erdves, vietas darželiui ar parduotuvei. Savivaldybė nebuvo padėties šeimininkė, todėl leidimai išduoti statyti namus bet kur, netgi neleistinose vietose. Dabar žmonės pradėjo reikalauti asfaltuotų kelių, komunalinių tinklų, apšvietimo. Klausimas: kam teikti pirmenybę? Seniai įrengtoms gyvenvietėms, kurios neturi visų minėtų patogumų, ar naujoms? Kuo žmonės kalti? Viskas pagal įstatymus - valdžia leido. Ne ką mažiau sprendimų priimta ir švietimo klausimais. Kiekvienos švietimo įstaigos pagrindinis tikslas - pritraukti ir išsaugoti kiekvieną moksleivį. Tą tikslą skatino krepšelio finansavimo sistema.Taip buvo siekiama išsaugoti moksleivius iki 12- os klasės. Jaunimas pajuto savo ,,svorį“ ir
buvo tikri, jog teigiamai bus įvertintos jų žinios ir gebėjimai. Mokytojai, „įtikinti“ direktorių argumentų, patenkinamais pažymiais apdovanodavo ir blogai besimokančius krepšelio turėtojus. Taip sumenko mokytojo autoritetas ir jo profesijos prestižasnenorima būti mokytoju... Atskirai noriu paminėti Tarybos sprendimą dėl Jonučių gimnazijos ir progimnazijos steigimo. Didžiausias „nuopelnas“, mano nuomone, tenka merui V. Makūnui, kuris nežinia kokiomis paskatomis besiremdamas, įtikino Tarybos narių daugumą patvirtinti dvi įstaigas po vienu stogu. Sunku buvo rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjai I. Marcinkevičienei ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai A. Ščiukauskienei rasti argumentų įrodant, kad kitų alternatyvų nėra, nes tiesa akivaizdi: moksleivių mažėjimo tendencija. Ankstesnis Kauno r. Tarybos sprendimas buvo aiškus – įsteigti J. Lukšos gimnaziją su patvirtintu klasių komplektų skaičiumi. Švietimo įstatymas reikalavo, jog viename miestelyje negali būti dviejų gimnazijų. Būdamas švietimo komiteto pirmininku, prieštaravau naujam sprendimui. Visų pirma dėl to, kad iškilo grėsmė J. Lukšos gimnazijai: ji negalės įgyvendinti Tarybos iškelto tikslo – siekti aukštos ugdymo kokybės, nes baigusieji Jonučių progimnaziją ne itin aukštais įvertinimais bus ,,tremiami“ į kitą ugdymo įstaigą – J. Lukšos gimnaziją, o pažangesni pasiliekami tęsti mokslų po tuo pačiu stogu – Jonučių gimnazijoje. Kadangi į J. Lukšos gimnaziją netilpo apie 50 mokinių, todėl siūliau porai metų išsinuomoti patalpas Jonučių progimnazijoje - juk šios ugdymo įstaigos yra greta... Pasirinktas naujas sprendimas ( 2 gimnazijos artimoje kaimynystėje, 2 mokyklos po vienu stogu) suprie-
šino ugdymo įstaigas, mokytojus, moksleivius. Ir tai tik laikina - po keleto metų, t.y. 2020 - ųjų, Jonučių gimnazijos nebebus. Kas kaltas dėl tokių trumparegiškų sprendimų išeikvotų mokesčių mokėtojų pinigų? Tai rodo neatsakingą klausimų sprendimą, neatsakingą mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą. Kasmet daug diskusijų sukelia rajono kelių ir gatvių remontas pagal Tarybos patvirtintus aprašus. Jau keletą metų bandau pakeisti šias priimtas tvarkas, kurias Taryba patvirtino 2012 m. sausio 26 d. Jos nėra teisingos, kadangi 50% lėšų lemia gyventojų skaičius kvadratiniame kilometre. Ne kelio ar gatvės ilgis, bet gyventojų skaičius. Dar vienas neteisingas punktas, kad 25% lėšų skirsto administracija....Asfaltuojama nežinia kodėl, matyt, KAŽKAS ten gyvena?.. Pasisekė didesnėms gyvenvietėms dėl ES paramos projektų, kurie įgalino įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Mažesnėse gyvenvietėse nei vandentiekio, nei nuotekų tinklų nėra. Žmonės patys bando įsirengti vietinius tinklus, nors nemažai gyventojų naudojasi šuliniais ir lauko tualetais. Aiškindamas šiuos savivaldybės ir Tarybos sprendimus ir darbus noriu pabrėžti, kad lėšos panaudojamos neracionaliai, kartais ir neskaidriai. Apie tai byloja Savivaldybės administracijai pareikšti įtarimai dėl korupcijos ir valdiškų pinigų pasisavinimo. Kita vertus, ar daug rajono gyventojų pasinaudoja Raudondvario dvaro paslaugomis,dviračių takais,už šimtus tūkstančių perkamu laivu dviračiams per Nemuną kelti? Kiek įmanoma, visi sprendimai sukoncentruoti mero ir administracijos direktoriaus rankose. Asignavimo valdytojai yra tik nuolankūs vykdytojai,o jeigu jie ir savo nuomonę turi - vargas jiems. Pastaraisiais metais rajone formuojama itin klaidinga nuomonė, kad visa, kas įvyksta gera, yra vienos partijos ar net vieno asmens nuopelnas. Padorumas ir racionalumas, panaudojant Kauno rajono galimybes, leistų visiems gyventojams gyventi geriau, jaustis oriau, pasitikėti tais, už kuriuos balsuojama. Todėl, prieš apsispręsdami, kam rinkimuose skirti tokį svarbų savo balsą, gerai PAGALVOKITE. Romas Majauskas LVŽS kandidatas į Kauno rajono savivaldybės tarybą
28
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Tikiu - savivaldybės rinkimuose žmonės neapsiriks
Dalyvauti savivaldybių rinkimuose mane paskatino ne asmeninė nauda ar tuščios ambicijos. Gyvenu Kauno rajone pakankamai ilgai. Turiu politikos žinių ir didelį patyrimą savivaldoje, pažįstu jos veikėjus. Atskiriu kas joje yra gera ir kas bloga. Žinau kada realiai tarnaujama žmonėms, o kada tai gražiai imituojama ir pasinaudojama valdžia savo naudai. Daug metų dirbdamas žemės ūkio akademijoje ir vadovaudamas ŽŪA profesinei sąjungai pažinau ne tik šios aukštosios mokyklos, bet ir kaimo problemas. Kauno rajoną, kaip ir visą Lietuvą, sekina emigracija. Persikeliantys gyventi į rajoną, tačiau dirbantys mieste, Kauno gyventojai vargu ar pakeis išvykusius ir išvykstančius. Dėl dešimtmečiais vykdytos valstybės politikos, rajone didėja socialinė atskirtis, kuri pirmiausiai paliečia vyresnius ir senus, nuošalesnių miestelių žmones, jiems sunku rasti padoriau apmokamą darbą arba darbą apskritai, o jo neturint nėra pajamų. Pensijos ir visos pajamos atsilieka nuo kainų, taip pat vaistų kainų, augimo. Mūsų žmonių pajamos neretai yra žemesnės negu pragyvenimo minimumas. O juk kiekvienas iš mūsų nejaunėjame. Aktuali problema-socialinė apsauga. Gauti socialines paslaugas yra visų gyventojų teisė, o ne paslauga jiems ar, tuo labiau, prekė. Mūsų savivaldybės gyventojams, visų pirma pagyvenusiems ir ligotiems žmonėms, socialinių paslaugų reikia daugiau. Ar šių paslaugų pakanka reikėtų vertinti iš gyventojų pusės: ar jos prieinamos visiems, ar jos socialiai teisingos (įperkamos visiems), ar jos tinkamos (kokybiškos)? Kokios socialinės paslaugos aktua-
liausios? Visų pirma, nepasiturinčių aprūpinimas pinigais. Greta to-psichologinė pagalba. Ji aktuali daugumai žmonių. Kasdien vis aktualesnės tampa informavimo ir konsultavimo (arba tarpininkavimo ir atstovavimo) paslaugos. Jos apima atstovavimą teismuose (advokatų paslaugos brangios ir ne visiems prieinamos) ir teisines konsultacijas, kurias privalo teikti savivaldybė (jų nepakanka, o šių paslaugų kokybė netenkina). Tvarkant dokumentus, problemų iškyla visiems, o senyvo amžiaus ar mažiau išsilavinusiems žmonėms ypatingai, nes valstybės įmonės (pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija, ministerijos, pati savivaldybė) ir privačios įmonės (pvz. bankai) vis labiau orientuojasi į jaunus ir šiuolaikines išmaniąsias technologijas įvaldžiusius žmones. Pateikti deklaracijas, prašymus, parduoti nekilnojamą turtą, mišką, apiforminti palikimą ir tt. be išmanančio žmogaus pagalbos daugeliui sudėtinga arba neįmanoma. Pagyvenusiems žmonėms neretai aktualios aprūpinimo maisto produktais, kuru, būstu, maitinimo, namų ruošos, transporto organizavimo ir kitos paslaugos. Daliai jaunų šeimų arba vienišoms motinoms aktualus ne tik vaikų gerovė, bet ir socialinių įgūdžių ugdymas. Kitaip gresia vaikų atėmimas ilgam arba visam laikui, ko labai siekia liberalios orientacijos politikai (tikėkimės, kad LVŽS ir visuomenė tokią praktiką sustabdys). Kokias pajamas žmonės beturėtų, tačiau vyresni ir ne tik jie anksčiau ar vėliau susiduria su vienišumo problema. Todėl labai aktualiomis tampa sociokultūrinės paslaugos. Bendrauti su kitais padėtų išplėtotas „Trečiojo amžiaus universitetų“ tinklas, parama folkloro, mėgėjų būrelių, meno kolektyvų iniciatoriams ir entuziastams.
2
Šioje srityje galimybės toli gražu neišnaudotos. Gal būt dėl to, kad jeigu ši entuziastų veikla išeina už savivaldybės reguliavimo rėmų ji tampa jai nebeįdomi. Pagrindinis vaidmuo planuojant ir vykdant socialines paslaugas tenka savivaldybei. Šias paslaugas gausinti galėtų tiek privačios įmonės, tiek pačios savivaldybės įstaigos ar kitos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Todėl tiek privačių įmonių, tiek nevyriausybininkų veikla turėtų būti labiau remiama. Beje, sociokultūrinės paslaugos svarbios ir kaip alkoholizmo stabdys. Savivaldybė turėtų nesitenkinti abstrakčiais socialinės ir kultūrinės veiklos skaičiais, o kuo dažniau ir tiksliau išsiaiškinti padėtį-konkrečių gyventojų grupių poreikį konkrečioms paslaugoms, telkti savanorius ir nevyriausybines organizacijas, o seniūnijose įdarbinti daugiau kvalifikuotų ir, o tai labai svarbu, geranoriškų socialinių darbuotojų. Vyresniems žmonėms ypatingai aktualios sveikatos problemos. Deja, vaistų ir gydymo priemonių kainos kyla kur kas greičiau negu žmonių pajamos, o medicinos paslaugų prieinamumas, žmogui senstant, blogėja. Dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkos atstumas iki jų didėja, o patekti pas gydytoją tenka laukti ne tik dienas, bet ir savaites. Savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas jauniems gydytojams įsidarbinti Kauno rajone ir skatinti naujų gydymo įstaigų ar vaistinių atsiradimą ten kur joms yra poreikis. Mūsų savivaldybės galimybės geriau išsaugoti tiek pagyvenusiems, tiek visiems rajono žmonėms svarbias medicinos įstaigas, vaistines, pašto ir bankų skyrius (arba bent bankomatus), policijos nuovadas, mokyklas ir padaryti jų darbą patogesnį gyventojams padidės jeigu bus pasinaudota dabartinio Seimo ir Vyriausybės teikiamomis galimybėmis. LVŽS atstovai savivaldybės taryboje šitos progos nepraleis. Žmogui reikia ne tik duonos. Tą žinau ne iš knygų. Esu Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno padalinio pirmininkas, dalyvauju kitose kultūros veiklose. Buvau Kultūros rėmimo fondo Kauno rajono savivaldybėje iniciatorius. Daugelis savivaldybių tokius fondus turi. Norėjome skatinti visus Kauno rajono kūrėjus-muzikantus, dainininkus, ansambliečius, literatus, dailininkus, teatralus, kur jie bedirbtų ar būtų nepriklausomi kūrėjai. Pasikeitus valdžiai, fondas jau daug metų tuščias, skatinami tik savivaldybei tie-
siogiai pavaldūs kolektyvai arba atskiri kūrėjai. Mainais jie turi pataikauti valdžiai. Esu Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, dalyvauju visuomeniniuose judėjimuose. Šios veiklos tikslas yra ginti žmones nuo valdžios sauvalės. Žmogaus teisės tam ir yra sukurtos, tačiau jas niekinėmis padaro korupcija. Korupciją apmokame iš savo kišenės, ji parazituoja mūsų sąskaita. Pašalinti korupciją iš mūsų savivaldybės yra pirmaeilis uždavinys. Nors pagal savo prigimtį korupcija lenda į kuo gilesnį šešėlį, tačiau apie kai kurias jos apraiškas savivaldybėje žino visi. Ją galima apibūdinti šiais poeto žodžiais: „Yra šalis, kur upės teka, tarp girių tyliai šlamančių, ir kur sunku, kaip žmonės šneka, be giminių ir pažinčių“. Buvau pirmuoju Kauno rajono savivaldybės antikorupcinės komisijos pirmininku ir matau, kad jau daug metų ji bedantė. Užtat pataikavimas viršesniam, baimė neįtikti aukščiausiam, būti apskųstam, teisybės nutylėjimas mūsų savivaldybės ar su savivaldybe susijusių įstaigų darbuotojų tarpe yra realybė. Ji menkina šiuos žmones, kenkia jų savigarbai. Korupcinius ryšius galima pridengti gražiais žodžiais. Rajono valdžia stebina savo gražbyliavimu. Statybas ar renovaciją (kuri turėtų būti ne tik kur kas aktyvesnė, bet ir pigesnė) ji pateikia kaip savo dovanas bendruomenei. Ūkininkų ar privačių firmų pasiekimus, jaukiai sutvarkytas sodybas, kauniečių migraciją į pakaunės teritorijas ir netgi Karmėlavos oro uostą ji rodo kaip savo nuopelną. Kita vertus, atmetus tai ką daryti savivaldybei yra privalu arba ką padarė kiti būtų nelabai kuo didžiuotis. Negi girsiesi, kad meras turi vienuolika (!) patarėjų ir padėjėjų? Pasiremdamas savo patirtimi, atskiriu, kada LVŽS kritikai kalba tiesą (retai), o kada begėdiškai meluoja. Žmonių mulkinimas daugeliui jų tapo ne tik hobi, bet ir profesija. Galiu įvertinti kas ir kaip valdė mūsų rajoną nuo Nepriklausomybės pradžios ir kas kuo dedasi dabar. Per Seimo rinkimus žmonės parodė, kuo tiki ir kuo jau nebe. Tikiuosi, kad ir savivaldybės rinkimuose žmonės taip pat neapsiriks. Romualdas Povilaitis LVŽS Kandidatas i Kauno rajono savivaldybės tarybą
9 2 D. Šeronas: Nusibodo valdininkų savivalė ir nesiskaitymas su gyventojais BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Akademijos seniūnijos seniūnaitis Dainius Šeronas į Kauno rajono savavaldybės tarybą nusprendė kandidatuoti dėl įgrisusios kasdienininės priežasties – jam nusibodo valdininkų savivalė ir nesiskaitymas su gyventojais. O ir metų metais tebesitęsianti netvarka, apsunkinanti žmonių buitį, bado akis. Jis pats ne kartą mynė rajono valdininkų slenkstį dėl įvairiausių Akademijos seniūnijos reikalų, bet geri norai dažnai atsimušdavo į abejingumą ar išsisukinėjimusesą viskam trūksta pinigų. „Teisinėje valstybėje tikrai nenormalu, kai savivaldybės valdininkas per susirinkimą viešai kaltina seniūnaičius neteisingai balsavus, kurią gatvę pirmiau reikia sutvarkyti, o kitas raštu atsako, jog nesupranta „isterijos dėl stebėjimo kamerų“. Isterija klerkas vadina dešimties bendrijų pirmininkų (iš 16-kos) kreipimąsi į Kauno rajono savivaldybę dėl saugos kamerų įrengimo lėšomis prisidedant ir gyventojams. Ar normalu, jog Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija, kad seniūnijoje suremontuoti visi daugiabučių kiemai, nors net pirštas dėl to nepajudintas “,– skaudulius vardija D. Šeronas, nepartinis kandidatas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Seniūnaitį Dainių artimiau pažįstantieji jį apibūdina kaip sugebantį užduoti tiesius, nepatogius valdžiai klausimus, nuo kurių išsisukti neįmanoma, o tiesiog būtina padaryti: „Jei tokių žmonių būtų daugiau, jie sugebėtų daug ką išsireikalauti iš valdžios ir kad ji žmonėms tarnautų“,- pažymi jie. D. Šeronas nėra iš tų vien reikalaujančių aktyvistų, jis ir pats daug prisideda prie gražesnės ir saugesnės gyvenvietės aplinkos kūrimo. Vietos bendruomenės vertinimu, pati didžiausia ir gražiausia Dainiaus iniciatyva – medžio drožėjų pleneras, kurio metu išskobti kūriniai papuošė pažintinį pėsčiųjų taką. „Tas pleneras labai pavyko, su Dainiumi buvo lengva bendrauti organizuojant šį renginį. Jis pats įdėjo labai daug darbo, suorganizavo gyventojų, namų pirmininkų talkas. Vieni klojo plokštes, kad nebūtų ištrypta žolė, kiti statė išdrožtas skulptūras, o Akademijoje gyvenantis inžinierius Giedrius sumąstė, kaip jas įtvirtinti. Dainius iš namų atgabeno katilą, virė
Akademijos seniūnaitis Danius Šeronas, kartu su Kęstučiu Bacvinka ir Viktoru Pranckiečiu Akademijoje vykusio drožėjų plenero metu plovą, visus vaišino, jam išties pavyko sutelkti bendruomenę“, – prisimena viena iš renginio organizatorių. „Kartu su kitų daugiabučių namų bendrijų pirmininkais ir kaimynais patys remontavome savo gatves vietos verslininkų parūpintu šaltu asfaltu. Dabar iškėlėme klausimą dėl miestelio lietaus kanalizacijos perėmimo savivaldybės žinion ir sutvarkymo. Kol kas šis turtas bešeimininkis. Kartu su seniūnaičiais Dainiumi, Algiu, Redu ir Rasa bei Ringaudų bendruomenės centru pateikėme reikalavimą premjerui, susisiekimo ir krašto apsaugos ministrams, kad pertvarkytų eismą remontuojant tiltą per Nemuną. Pavyko atkreipti jų dėmesį, padarė trečią juostą – laisvą pasukimą į Marvelę“, – gana kukliais vadino Dainius darbus, kurie jo iniciatyva buvo atlikti miestelyje. Buvusi Akademijos seniūnė Dovilė Aukštuolienė kandidatą į savivaldybės tarybą D. Šeroną apibūdina kaip gerą ūkininką, matantį kelis žingsnius į priekį ir gerai žinantį, kaip pagerinti aplinką, kurioje kaimynai gyvena: ką galima padaryti geriau, gražiau, be to, įdomiau. „Jo žodžiuose labai daug tiesos ir reikia mokėti tą tiesą, kartais išsakytą ir kritišku tonu, priimti. Jo
reikalavimai labai teisingi, Dainius neprisigalvoja kažkokių neįtikėtinų dalykų ir jeigu tik užtektų lėšų jo pasiūlymams įgyvendinti, Akademija išgražėtų neatpažįstamai. Dainius turi organizatoriaus gyslelę: kaip mat sukviečia pirmininkus, pasitaria ir nutaria, ką reikia tvarkyti. Jam reikalaujant buvo atlikta Akademijos seniūnijos Mokyklos, Pilėnų ir Tako gatvių eismo saugumo studija - tik klausimas, kada pavyks ją įgyvendinti. Joje numatyta viskas, kokia turi būti sankryža, kur ir kaip miestelyje turi būti įrengti kalneliai. Studija - tai tarpinis variantas, kuri įtikino iniciatyvius žmones, kad paisoma jų reikalavimų, taip pat ji buvo atsvara seniūnijai reikalauti lėšų studijoje numatytiems darbams, užtikrinantiems saugumą, atlikti. Jei manęs nebūtų spaudę, ta studija tikrai nebūtų gimusi“, – neslėpė buvusi Akademijos seniūnė. Akademijos miestelio bendruomenės nariai, norintys matyti D. Šeroną Kauno rajono savivaldybės taryboje, neslepia: kaip tarybos narys D. Šeronas gal daug kam nebūtų patogus, tačiau Akademijai pasisektų neįtikėtinai, ši seniūnija pagaliau atkustų. „Akademija yra savotiškai užgniaužta Kauno rajono savivaldybės, dažnai pasakoma: „Jūs ir taip
labai gerai turite, pažiūrėkite, kas darosi kaimuose“. Tačiau kiekvienam aktualiausia ta vieta, kurioje jis gyvena. Miestelyje – didžiulė gyventojų koncentracija, jie nori pokyčių, kad gerėtų sąlygos. Žmonėms lyg pasityčiojimas skamba kalbos, kad Akademijoje visos gatvės asfaltuotos, nors tas asfaltas per penkiasdešimt metų jau baigia dulkėmis pavirsti“, – sakė Akademijos gyventoja. Buvusios miestelio seniūnės nuomone, Kauno rajono taryboje kiekviena seniūnija turėtų turėti tarybos narį, kad šis atstovautų jos problemoms. „Dainius turi gerų minčių, jį galima įtikinti, su juo lengva diskutuoti, galima racionaliai kalbėti apie prioritetus, o svarbiausia - jis turi teisingumo jausmą ir kad negalima žaisti tik į vienus vartus. D. Šeronas nebūtų tas deputatas, kuris viską temptų vien į Akademijos pusę, jis gebėtų girdėti ir matyti viso rajono problemas, mokėtų apginti savo nuomonę. Dainius tikrai tinka dirbti Taryboje, nes turi daug energijos, iniciatyvų, yra atkaklus ir norintis gero šalia Kauno gyvenantiems žmonėms“, –įsitikinusi D. Aukštuolienė. LVŽS informacija.
210
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Gintautas Kazlauskas: VIETOS TAPATUMO SIMBOLIAI IŠSAUGOTI AR SUNAIKINTI? Kas yra tapatumas? Tapatumo Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, sąvoka suprantama kaip gebėjimas kad KBC aktyviai dalyvavo, išsauapibūdinti save, atsakyti į klausimą gant Kačerginės kraštovaizdį, ginant „kas aš esu?”– tai savasties pajautimiestelio kaip kurortinės vietovės, mo būdas, nusakantis asmens ar vie- turinčios istorines tradicijas tapatumą. tovės vientisumą ir padėtį pasaulyje, Rengiant bendrąjį miestelio planą, todėl jis yra toks reikšmingas. Žodžio KBC pastangų dėka, buvo apgin„tapatumas” tarptautinis atitikmuo tas miškas ir, šiuo metu, miestelio – „identitetas”, reiškia tęstinumą arba bendruomenė gali džiaugtis statybų išlikimą pačiu savimi. Kaip ir per ką nenuniokota V. Mykolaičio-Putino tapatumas reiškiasi mūsų gyvenime gatve, kurioje buvo numatyta agreir kokie yra jo ženklai ir simboliai? syvi statybų plėtra į miško teritoriją. Mišką pavyko apginti ir išsaugoti, tuo Visais laikais žmogui buvo lapačiu išsaugant ir tradicinę Kačergibai svarbu suvokti save. Todėl nės aplinką. Taigi, kokie kiti nuveikti klausimas:,,Kas aš esu?“ yra amžinas, darbai? Norėčiau paminėti nors kaip ir žmogus. Ir turbūt niekas keletą iš jų: negali paneigti, kad visi atsakymai į Pirmas, didelės sėkmės sulaukęs šį klausimą prasideda nuo žmogaus darbas , yra ir pirmas įvykdytas KBC kilmės, nuo jo kilties, nuo vietos ir ir Kauno raj. VVG finansuotas proaplinkos, kurioje jis gimsta ir gyvena. jektas - “Tradiciniai amatai internete“ Visais laikais tai buvo svarbu, o šian2006 m. . Šis projektas parengtas KBC dienos pasaulyje tapatumo klausimai valdybos narės Janinos Zujienės, o kaip niekada svarbūs, nes žmogus, nuo 2007 m. rudens tęsiamas pačių nežinantis kas jis yra, kuo panašus moterų iniciatyva. Kačerginėje šiuo ir kuo skiriasi nuo kitų, tampa labai metu veikia moterų rankdarbių klupažeidžiamas, neapsaugotas nuo gy- bas “Kačergėlė ”. venimo negandų. Ne veltui mes pri sirišame prie savo gimtų vietų, taip Kitas svarbus darbas – 2008 m. mylime savo šeimą, savo artimuosius Kačerginės bendruomenės centro – per visa tai mes suvokiame ir įtvirvardu teiktas projektas “Žmogus ir tiname save šiame pasaulyje, o tai gamta: In memoriam“. Tai projektas, užtikrina mūsų saugumą, tęstinumą skirtas V. Mykolaičio – Putino atmiir suteikia prasmę gyvenimui. nimui, miestelio kultūrinio paveldo saugojimui, didelį dėmesį skiriant Jeigu kalbėti apie konkrečius dalybendruomenės vieningumui ir kus, tai, kaip Kačerginės bendruome- susitelkimui didinti bei moksleivių nės centro pirmininkas (KBC), norėšvietimui ir ugdymui. Iš projekto čiau aptarti, kaip tapatumo klausimai lėšų, viešojoje erdvėje, esančioje buvo ir yra suprantami ir spręndžiapriešais rašytojo namą, buvo įrengtas mi Kačerginėje, tik prieš tai norėčiau ir apželdintas skluptūrų parkelis su trumpai prisistatyti: kadangi laikau suolais. Šis projektas buvo pristatytas save aktyviu, visuomenišku žmogumiestelio bendruomenei tradicinės mi, daug dirbančiu bendruomenės pavasario poezijos šventės metu. labui, turinčiu patirties ginant viešą Nuo 2008 metų sutvarkytoje viešointeresą ir gebančiu suburti žmones joje erdvėje kasmet vyksta poezijos bendrai veiklai, sutikau kandidatuoti į skaitymai. Kauno rajono tarybą. Šioje vietoje tu riu pasakyti, jog puikiai suvokiu, kad Kaip minėta, svarbiausias BC siekis rinkimų metu galiu būti ir neišrinktas, išlaikyti tradicinę Kačerginės infrastačiau naudojuosi proga pasidalinti truktūrą, todėl daugiausia teikiamų su visais, mūsų patirtimi Kačerginėpasiūlymų yra dėl miestelio vystymo. je – labai norėčiau, kad mūsų veikla 2010 m. Kačerginės BC apgynė ir ištaptų ,,užkrečiama“ – gal šis straipssaugojo visuomenei 13 ha ploto žaliąnis padrąsins kitas bendruomenes, ją juostą šalia Nemuno. Ši erdvė jau spręndžiant panašius klausimus bei įtraukta į neprivatizuojamų teritorijų išsaugant joms svarbią savastį. sąrašą ir joje tiesiamas dviračių takas. Teritorija buvo ginama, suvokiant, Taigi, man labai pasisekė, kad mies- kad visuomenės poreikiams skirtos telyje suradau bendraminčių, o tai erdvės būtinos ne tik kurorto statuso padėjo nuveikti daug darbų, atnauji- atgavimui ar tam, kad ateityje būtų nusių miestelį, bet atnaujinimas vyko galima vystyti naujus infrastruktūros išsaugojant Kačerginės tapatumą įrengimo ar atnaujinimo projektus, simbolizuojančias vietas ir statinius. bet ir tam, kad gyventojai
Kačerginės „Liepų parkas“ po rekonstrukcijos ir Kačerginės svečiai turėtų viešųjų Dabar šis parkas yra dar vienas erdvių poilsiui prie Nemuno. gražus KBC nuveiktas darbas .Parkas, skaičiuojantis jau penktą dešimtmetį, Kačerginės bendruomenės centras buvo įkurtas strategiškai patogioje taip pat aktyviai dalyvavo ir Kauno vietoje - miestelio centre, todėl buvo rajono VVG grupėje rengiant, „Kauno labai patrauklus objektas komercialirajono vietos plėtros 2007-2013 m. zavimui. Paskutinius kelis dešimtmestrategiją“, tuo metu pagal Lietuvos čius jo atnaujinimu nebuvo rūpinakaimo plėtros „Leader“ programą, masi, todėl bendra parko būklė vis Kačerginėje buvo investuota daublogėjo: visai susidėvėję takai, seni, giau kaip 300.000 litų. Atsiradus sulūžę suolai, neveikiantis apšvietiminėtai galimybei, dar 2009 metais mas, dalis teritorijos nenaudojama, Kačerginės bendruomenės centro apžėlusi savaiminiais želdiniais. Įgynariai kreipėsi į Savivaldybę. Buvo vendinus projektą, nutiesti nauji takai, siūlyta šias investicijas, kooperuojan- įrengta moderni apšvietimo sistema, tis su Kauno rajono Savivaldybe, skirti suformuotas reljefas, įrengta pavėmedinės vilos rekonstrukcijai. Tokį sinė – regykla su laiptais ir įvažomis sprendimą 2009 metais buvo priėneįgaliesiems. Parkui suteiktas “Liepų musi ir Kačerginės seniūnijos taryba parko” pavadinimas bei pastatytas bei bendruomenės centro valdyba. žyminis akmuo, nauji suolai, o prie Tačiau Savivaldybei atsisakius, lėšos Nemuno - dviračių stovai. buvo nukreiptos Kačerginės parko Taip sutvarkius parką, jis iškart atatnaujinimo projektui vykdyti. Šis gavo savo reikšmę ir labai pagerino projektas buvo teiktas pagal LEADER bendrą Kačerginės patrauklumą, nes programą. tapo visų mėgiama poilsio vieta.
Kačerginės „Liepų parkas“ prieš rekonstrukciją
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Gintautas Kazlauskas- kandidatas į Kauno rajono savivaldybės tarybą Norime priminti, kad Kačerginės parkas yra Kačerginės bendruomenės centro dovana visuomenei, nes projektas buvo įgyvendintas KBC narių iniciatyva ir entuziazmu, nenaudojant projektinių lėšų administravimui. T.p. atkreipiame dėmesį į tai, kad Kauno rajono savivaldybė projektui lėšų neskyrė. Prisimintina kova dėl buvusios gydytojo - generolo P.Vaiciuškos vilos, o vėliau kelis dešimtmečius - medinės mokyklos. Laikydamasis esminės nuostatos, išsaugant Kačerginės autentiškumą saugant senąją medinę architektūrą ir atsižvelgdamas į senųjų kačerginiečių prašymus, 2012 m. Kačerginės BC ėmėsi spręsti klausimą dėl vilos išsaugojimo. Ilgus metus miestelio centre stovinčio buvusios medinės mokyklos pastato, statyto
dar gydytojo – generolo P.Vaiciuškos, kurio būklė buvo apverktina, todėl bendruomenė norėjo sutvarkyti miesteliui svarbų statinį, siūlė atnaujinti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. To sekoje gyventojų parašų rinkimas, siekiant išsaugoti minėtą pastatą, tapo pilietine akcija: SOS – KAČERGINĖS MEDINĖ VILA (J.Janonio g. 46 ) Nesutinkame prarasti miestelio istorijos. Mes - už medinės vilos (buvusios mokyklėlės išsaugojimą ir pritaikymą bendruomenės poreikiams). Taip paveldinis pastatas buvo išsaugotas nuo sunaikinimo, nes slepiant nuo bendruomenės buvo ruošiamasi jį parduoti aukcione (galimai kažką labai domino didelis žemės sklypas priklausantis vilai). Tai sužinojusi KBC kreipėsi į UNESCO paveldo ekspertas, architektą prof. J.Bučą, Kultūros paveldo departamentą, rajono Savivaldybės narius, architektus bei paveldo specialistus, reikalaudama išsaugoti
Lietuvos kariuomenės generolo Prano Vaičiuškos vila po rekonstrukcijos ir prieš rekonstrukciją
minėtą pastatą. Taip pat kreipėsi „Naujųjų tėviškės žinių“ žurnalistą K.Požėrą. Buvo paskelbta eilė straipsnių („Kautynių vieta – vila Kačerginėje“, „Kultūros turtas – ar Brisiaus galas“, „Kačerginė – postūmis rudeniop“, „Moderno blizgesys ir paveldo skurdas“, „Aukcijonas ar akibrokštas ?“, „Kaktomuša su kultūros paveldu“, N.Povilaitis „Kačerginėje – interesų sankirta“ ir kt. ), kurie atspindėjo mūsų atkaklų norą išsaugoti medinę Kačerginės architektūrą, įtraukiant ją į Kultūros vertybių registrą. Galų gale, po ilgų kovų, ginant vilą (beje, vieno pasitarimo metu paveldo specialistus nustebino ir nudžiugino aktyvi mūsų BC kova, kurią laimėjome, nežiūrint didelio Savivaldybės atstovų pasipriešinimo) pastatui buvo suteiktas teisinės apsaugos statusas ir pavadinimas gydytojo - generolo P.Vaiciuškos vila. Deja, mūsų BC, kovojant dėl vilos išlikimo, keli suinteresuoti asmenys (galimai ne be savivaldybės biurokrato pagalbos): siuntė raštus, prašydama Kultūros ministro Š.Biručio išbraukti vilą iš KVR. Jei tai būtų pasiekta, pardavus pastatą, vila būtų sunaikinta. Dėl tokios priešiškos veiklos, vilos nepavyko išsaugoti bendruomenės poreikiams, ir ji buvo parduota aukcione, bet oficialus kultūros paveldo statusas apsaugojo ją nuo sunaikinimo ir ji, kaip architektūrinė dominantė, liko Kačerginės vietovaizdyje. Sekantis svarbus darbas atliktas/ pradėtas 2013 m. spalio mėn., yra kurorto direktoriaus V. Rėklaičio vilos (iki neseno laiko buvusios ambulatorijos) pastato įrašymo į KVR inicijavimas. Vėl buvo suvienyti miestelio gyventojai pastato išsaugojimui. Šiuo metu išsaugotos vilos yra tai, kuo didžiuojasi ne tik Kačerginė, bet ir visas Kauno rajonas. Šioje vietoje reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Kačerginės bendruomenės centro pastangos išsaugant šiuos pastatus, niekada nebuvo įvardintos Kauno rajono savivaldybei ignoruojant ir nepalaikant bendruomenės siekio. Bendromis pastangomis išsaugota ir medinė T. Dambravičienės vila, esanti ant kalvos už senosios Gegužinių aikštės, vėliau pavadintos Jono Biliūno aikšte. Dar 2011 m atlikome gyventojų apklausą, siekdami išsiaiškinti Jono Biliūno aikštės atkūrimo poreikį – ,,už“ pasisakė apie 60 proc.apklaustųjų. Dėl šios istorinės aikštės išsaugojimo - vėl teko ryžtingai ir atkakliai kautis, nes Bendrajame miestelio plane buvo numatyta nepalikti aikštės bendruomenės poreikiams. Šis planas Kačerginės gyventojams net nebuvo pristatytas – tą faktą užfiksavo KBC nariai. Tada kova prasidėjo iš naujo - dalyvauta plano svarstyme savivaldybėje ir užprotestuota raštu prieš aikštės sunaikinimą. Dėl šios aikštės išsaugo-
2
11
jimo į Seimo pirmininką V.Pranckietį ir rajono administraciją kartu kreipėsi tuometiniai seniūnaičiai ir KBC , nes gyventojams iškilo grėsmė prarasti visą centrinę aikštės erdvę, užstatant ją teniso kortais. Kačerginės BC šiame klausime laikėsi principinės pozicijos, kad būtų neteisinga komercializuoti istorinę visų mėgiamą aikštę, nes teniso kortams įrengti yra tinkama erdvė prie Nemuno (13 ha ploto). O aikštę palikti bendruomenei, juo labiau, kad ji lankoma visais metų laikais – tiek vasarą, tiek žiemą. Ta pati nugyvenimo schema, taikoma ir šioje aikštėje: dirbtinai sunaikinti suoliukai, infrastruktūra nepalaikoma, jai neskiriama lėšų. O po to pasakoma, kad teritorija apleista ir ją reikia iš esmės pertvarkyti. Tokiose teritorijose po pertvarkymų ir atsiranda teniso kortai „išrinktiesiems“ arba individualūs gyvenamieji namai. O vietos valdžia palaiko tokią nugyvenimo politiką, nes bendruomenei net neleido atstatyti senose vietose pastatyti naujų suoliukų savo lėšomis. Tokios viešosios erdvės kaip autentiška mūsų Jono Biliūno aikštė yra svarbios ir siekiant Europos kultūros sostinės vardo. Kaip teko skaityti „svarbu ne tik išryškinti regiono privalumus, bet ir gerinti kultūros infrastruktūrą“. O Jono Biliūno aikštė laikui bėgant įgauna vis didesnę istorinę, socialinę, kultūrinę prasmę. Visa tai sukūrė ir perdavė mums mūsų praeities kartos. Jų dėka mes įgijome šį neįkainojamą turtą, kuris yra Kačerginės tapatumo simbolis .Todėl mūsų karta neturi teisės jo sunaikinti, nes simbolio sunaikinimas reikštų ir mstl. identiteto žūtį. Laikydamasis tokios nuostatos KBC visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti šią istorinę aikštę. Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių, kad pasiekti visų mūsų gerovės galima tik sunkiai ginant viešąjį interesą. Bet rezultatais džiaugiamės visi. Žinoma, šių darbų nei spaudoje, nei savivaldybėje niekas neviešina. Tenka tik apgailestauti, kad ši KBC veikla savivaldybės palaikymo nesulaukia. Taigi, šiuo metu vis dar išlieka aktualūs klausimai dėl Kačerginės mstl. visuomenei svarbių objektų išsaugojimo. Tapęs tarybos nariu galėčiau pritaikyti šiame straipsnyje minėtą patirtį, sprendžiant iškylančius klausimus ne tik Kačerginės, bet ir Kauno rajono lygmenyje. Gintautas Kazlauskas LVŽS Kandidatas i Kauno rajono savivaldybės tarybą
2 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Kauno rajono savivaldybės tarybą
212
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Nr.1 Jūratė Truncienė
Nr.2 Romas Majauskas
Nr.3 Vytautas Rimas
Nr.4 Lolita Juočionienė
Nr.5 Dalytė Rudzevičienė
Nr.6 Oksana Strašinskienė
Nr.7 Arvydas Rutkauskas
Nr.8 Gintautas Kazlauskas
Nr.9 Romualdas Povilaitis
Nr.10 Dainius Šeronas
Nr.11 Vilmantas Sirotka
Nr.12 Artūras Čijauskis
Nr.13 Tautvydas Mulevičius
Nr.14 Vida Jasevičienė
Nr.15 Arūnas Sukackas
Nr.16 Audronė Stralkienė
Nr.17 Aušra Lenkauskienė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 20 ISSN 2538-8274 Tiražas 10 000 egz. Spausdino UAB TRIO LT. Užs. 330
Nr.18 Gražina Šimkonienė
Nr.19 Tatjana Tavrukienė
Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Dainius Šeronas El. paštas: valstieciai@inbox.lt Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos.