Už žemę ir žmogų Jurbarko kraštui, 2019 Nr. 18

Balsuokite už sąrašą nr.

Jurbarko kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 18

ISSN 2538-8274

Nebūk abejingas ateičiai, dalyvauk rinkimuose Donatas Jackis gerai žinomas ne tik savo gimtame krašte, Eržvilko seniūnijos Pašaltuonio kaime, mat jis yra ketvirtos kartos čia gyvenančios Jackių šeimos atstovas. Tai ūkininkas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, Jurbarko r. ūkininkų sąjungos ir valdybos narys, LVŽS Jurbarko skyriaus pirmininkas. Su žmona Lina augina dvi mažametes mergaites Barborą ir Rugilę. Kaip ir dažnam jaunam žmogui mokykloje ar universitetinių studijų laiku politinis gyvenimas vietos savivaldos ar respublikiniu mastu nelabai domino. Apie vietos savivaldos politiką tuo laiku Donatas nė negalvojo, net neįtarė, kad būtent šioje srityje teks taip plačiai gilintis ir dirbti. 2011 metais artėjant savivaldos rinkimams, LVŽS Jurbarko skyrius pakalbino prisijungti prie komandos, ir tik po didelių svarstymų jis pasiryžo dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose. Žinoma, tuo metu į tarybą nepateko. Bet tai nereiškė, kad rinkimai buvo nesėkmingi. Dėliojant tuometinę rajono valdančiąją daugumą, LVŽS atstovai pasiūlė jam prisijungti formuojant rajono savivaldybės administracijos vadovybę. Šis sprendimas nebuvo lengvas, nes neseniai Donatas baigė mokslus tuometiniame Žemės ūkio universitete, kur įgijo mechaniko inžinieriaus specialybę, jau

čiąją koaliciją per kadenciją paliko ne viena politinė partija, todėl šis pasirinkimas buvo teisingas. ĮGYVENDINTI LVŽS PROGRAMINES NUOSTATAS BUVO SUNKU

LVŽS Jurbarko skyriaus pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Donatas JACKIS.

leido šaknis į žemės ūkį, neturėjo tokio darbo patirties. Didelių dvejonių vedinas pasiryžo save išbandyti savivaldybės administracijos struktūroje, užimdamas direktoriaus pavaduotojo pareigas. Dirbo visą 4 metų kadenciją, praėjo labai didelę savivaldos mokyklą. Įgauta patirtis dirbant direktoriaus pavaduotoju buvo neįkainuojama. 2015 metais vykusiuose savivaldos tarybos rinkimuose, Donatas dalyvavo daug drąsiau. Šiuose rinkimuose turėjo visos komandos ir rinkėjų pasitikėjimą, kurie suteikė galimybę dirbti Jurbarko

Skaitykite 8 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

rajono savivaldybės taryboje, nes LVŽS Jurbarko skyriui rinkėjų pasitikėjimas suteikė du mandatus. Šiuos ketverius metus dirbta ne valdančiojoje daugumoje, o mažumos pusėje. Negalima sakyti, kad nebuvo pasiūlymų dirbti daugumoje. Tik įsiklausant į intuiciją ir matant, kaip neskaidriai, su įtarimais balsų pirkimu vyko to meto rinkimai, tokių pasiūlymų buvo atsisakyta. Skyriaus nuostata buvo aklai nesiekti postų, pareigų ar garbės, todėl nuspręsta dirbti tarybos mažumoje. Laikas parodė kaip valdan-

Skaitykite 11 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Pradėjus dirbti naujos kadencijos tarybai su viltimi buvo žvelgiama į artėjančius ketverius metus. Į tarybą išrinkti LVŽS nariai pasisakė už konstruktyvų darbą ir atvirą diskusiją, savalaikę objektyvią kritiką. Donatas Jackis dirbo Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete, nes jautė, kad šiame komitete gali būti naudingas. Pirmieji darbai buvo pakankamai sudėtingi, reikalaujantys drąsos ir pasitikėjimo jau atliktais darbais. Donatas Jackis ir Kasparas Jurevičius valdančiajai daugumai bandė įrodyti Raudonės miestelio nuotekų tinklų infrastruktūros būtinumą ir darbų tęstinumą, nes tereikėjo tik pasirašyti rangos darbų sutartis. Mažėjant ES fondų lėšoms bei galimybei jomis panaudoti, abu manė, jog vėliau tokia proga kažin ar beatsiras. Donatas visada pasisakė už darbų tęstinumą ne tik savivaldybėse, bet ir Seime, ministerijose, prezidentūroje, valstybinėse ir biudžetinėse įstaigose. Tik turint ilgalaikę vizija, strategiją, galima tvirtai žengti pirmyn. Kiekvienuose rinkimuose pasikeitus valdžiai kardinaliai keisti priimtus sprendimus yra prabangos dalykas. Labai svarbu rinktis tinkamus sprendimus, stengtis užbaigti pradėtus darbus.

Tęsinys 2 psl.

Skaitykite 10 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Nebūk abejingas ateičiai, dalyvauk rinkimuose Pradžia 1 psl. Gaila, kad Jurbarko savivaldybės taryboje pagal „nusistovėjusias tradicijas“ vietinėje politikoje, yra sprendžiamos asmeninės ambicijos, senos nuoskaudos, kai viršų ima pavydas, neapykanta, o nesusitelkimas bendram darbui, sveikai diskusijai ir kritikai. 2016 metais Donatas aktyviai dirbo komunalinių atliekų dvinarės rinkliavos įvedimo klausimais, kuri buvo patvirtinta ir įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Teko dirbti darbo grupėje, kuri analizavo, teikė pastabas ir pasiūlymus nustatant mokesčio skaičiavimo metodiką, atliekų tvarkymo nuostatas. Tai buvo vienas svarbiausių klausimų kadencijos metu, kurio sprendimas palietė kiekvieną nekilnojamojo turto savininką. Ne visas idėjas pavyko perteikti į esamą tvarką, vis dėlto dalį jų pavyko palikti. Labai gaila, kad ne visos pasiūlytos pataisos buvo suprastos, pavyzdžiui, 25 proc. nedidinti mokesčio individualiems namams ir jų savininkams kaime, ypač šis mokestis palietė ūkininkų, verslininkų gamybinius pastatus. Juose net nėra galimybės susidaryti planuojamų atliekų kiekiams. Tik po ilgų diskusijų taryboje pavyko įrodyti ir planuotą mokestį ūkininkų gamybiniams pastatams už kv. m sumažinti beveik dvigubai – nuo 0,11 ct iki 0,6 ct. Juk kiekvienas ūkis atskirai tvarkosi įvairias atliekas: tai pašarų pakavimo medžiagos, tepalai, filtrai, cheminių priemonių tara. Ne grūdų sandėliai, ne gyvulių fermos, ne technikos garažai sukaupia komunalines atliekas. 2018 metais daug diskusijų sulaukė žemės mokestis, kurio dydį nustato Jurbarko rajono savivaldybės taryba. Dar 2017 metais, prieš tarybai priimant koeficiento dydžius būsimiems 2018 mokestiniams metams, buvo daug pasiūlymų jį keisti. Visi skaičiavimai rodė drastišką būsimo mokesčio nuosavai žemei didėjimą. Teikiant tai įrodančius dokumentus tarybos daugumai, Donatas siūlė kitokį sprendimą, kuris šį mokestį turėjo sumažinti nuo 1,4% iki 0.8%. Tačiau taryba pasielgė kitaip, žemės ūkio paskirties žemei patvirtino 1,15% tarifą. Spalio pabaigoje 2018 metais daugelį žemės ūkio paskirties žemės savininkų šokiravo nuo 2 iki 4 kartų didesnis nuosavos žemės mokestis. LVŽS atstovai tarybos nariai, bendradarbiaudami su Jurbarko rajono ūkininkų sąjunga, tokiu sprendimu pasipiktino, o po karštų diskusijų buvo pasiekta 50% mokesčio lengvata. Donato nuomone, nenormalu, kada trumparegiškai žiūrima ir nenorima matyti problemos, nors vidutiniškai 2,5 karto padidėjo mokesčiai. Savivaldai būtina atviriau iš anksto planuojamus sprendimus aptarti su visuomene, diskutuoti, bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimo ir miesto bendruomenėmis. Daug svarbių pokyčių įvyko 2018 metais socialinėje aplinkoje. Savivaldybė apsisprendė perimti buvusius valstybinius Viešvilės vaikų globos namus ir pereiti prie vaikų globos šeimynose. Pasak Donato, suprantama, šeimos meilės ir rūpesčio neradę vaikai yra nekalti, būtina padėti ir pasirūpinti jų ateitimi. O kaip tai bus padaryta, visi sprendimai priklauso savivaldybės tarybai racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas. LVŽS atstovų nuostata yra nepritarti tokios įstaigos sukūrimui, kai skiriama 32 etatai 34 vaikų globai, kai vieno vaiko išlaiky-

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimas.

Savivaldai būtina atviriau iš anksto planuojamus sprendimus aptarti su visuomene, diskutuoti, bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimo ir miesto bendruomenėmis. mui prašoma 1500 eurų per mėnesį. Priimant tokius sprendimus, verta pagalvoti apie sąžiningai dirbančias ir vaikus auginančias šeimas, apie jų gaunamas mėnesines pajamas. Tokie sprendimai turi reikalauti griežto paskaičiavimo, platesnės analizės, tai negali būti aklas politinis sprendimas. Kelių fondo lėšos visada rajono taryboje yra jautrus klausimas. Donato nuomone, skiriama viso rajono kelių infrastruktūros priežiūrai apie 1 mln. eurų suma yra per maža. Norint tinkamai prižiūrėti, remontuoti, žvyruoti ir dalį lėšų skirti asfaltavimo darbams tikrai nepakanka. Opus klausimas, kuriuo diskutuojama daug, ypatingai nukenčia kaimiškos seniūnijos, prižiūrėdamos vietinius žvyruotus kelius, kurių būklė su kiekvienais metais vis prastėja. LVŽS narių iniciatyva, sugebėta tarybos narius įtikinti 2018 metais paskirti papildomą 50000 eurų finansavimą žvyrkelių priežiūrai. RINKIMAI NULEMS ARTIMIAUSIĄ RAJONO ATEITĮ – Esame naujų savivaldybės tarybos ir mero rinkimų tiesiojoje. Šiuose rinkimuose mes, LVŽS sąrašo į tarybos narius kandidatai, dalyvaujame su aiškia vizija, kuria linkme turime dirbti, kokias sritis savivaldoje būtina tobulinti, tokią nuostatą išreiškia Donatas Jackis. – Laikas jau subrendo peržiūrėti savivaldybių įmonių veiklą, šiuo metu visos įmonės dirba nuostolingai, laikas keisti požiūrį į darbą, laikas sau kelti naujus tikslus užtikrinant efektyvų darbą. Reikia šioms įmonėms padėti ir suprasti, kad negalima naudotis išskirtine padėtimi, kuomet atlikti darbai apmokami

iš savivaldybės biudžeto, ar naudotis padėtimi kuomet geriamo vandens paslaugą gali suteikti vienintelė įmonė. Socialinė padėtis rajone su kiekvienais metais darosi opesnė. Senstant visuomenei, vis daugiau reikia dėmesio, paslaugų, išlaidų. Kaip ir vaikų globa, reikia pasirūpinti mokinių užimtumu pasibaigus pamokoms, atostogų metu. Reikia skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, propaguoti aktyvų laisvalaikį. Socialinė sritis reikalauja vieningo socialinių įstaigų vadovų žvilgsnio, kryptingos strategijos, kompetetingų šios srities vadovų. Švietimas – kultūra formuoja mūsų ateitį, tai jaunimo kalvė, formuojanti ateities kartą. Didelė rajono biudžeto dalis atitenka būtent švietimui ir kultūrai. LVŽS pasisako už didesnę paramą remiant kultūros projektus, skatinant gyventojų saviraišką ir bendruomeniškumą. Mokyklų tinklas su kiekvienais mokslo metais mažėjant mokinių, kelia daug problemų. Laikas mokyklų ir vietos bendruomenėms apie tai diskutuoti vertinant mažųjų mokyklų perspektyvas, orientuojantis į daugiafunkcių centrų veiklą. Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, ir iki šiol esame viena iš nedaugelio savivaldybių, kuri neturi aiškios tvarkos vaikus priimant į darželius. Vienas iš pirmųjų darbų, kuris apipintas įvairiais mitais, bus įdiegti elektroninę registraciją priimant vaikus į darželius. Turint aiškius poreikius, kiek vaikų nori lankyti darželį mokslo metais, tiek vasaros metu, bus galima racionaliau numatyti lėšas. Daug diskusijų sulaukė nekilnojamo turto (žemės) mokesčio tarifai, kuriuos būtina peržiūrėti, nes mokesčio dydis turi būti racionalus pagal gaunamas žmonių pajamas. Šis turtas paveldėtas iš prosenelių, senelių, įgytas savo jėgomis uždirbtomis lėšomis. Mes siūlome peržiūrėti tarifo dydžius kaimo teritorijoje, Jurbarko pramonės rajono teritorijoje, miesto teritorijoje svarstyti kiekvieną verčių zoną atskirai, vandenvietės apsaugos teritorijoje išskirti atskirą verčių zoną su protingu ir žmonėms pakeliamu mokesčiu (šiuo metu šioje terito-

rijoje žemės mokestis 1 ha siekia apie 400-700 Eur metams). Tik savivaldybės taryba nustato mokesčio dydžius ir jo panaudojimą, dažniausiai panaudojamas savivaldybės funkcijų vykdyti. Šio mokesčio didžioji dalis yra surenkama iš žemės ūkio paskirties žemės, todėl LVŽS nuostata – pasiekti, kad apie 20 procentų surenkamų lėšų grįžtų tikslingai į kaimą, jas skiriant keliams, melioracijai, vietos bendruomenėms. Ne taip svarbu, kuriai konkrečiai sričiai bus panaudotos lėšos, svarbu, kad tikslingai pasiektų kaimą.

Šiuose rinkimuose mes, LVŽS sąrašo į tarybos narius kandidatai, dalyvaujame su aiškia vizija, kuria linkme turime dirbti, kokias sritis savivaldoje būtina tobulinti. Būsimuose rinkimuose dalyvaujame būdami visi skirtingi, bet vieningi, įvairių sričių darbuotojai – ūkininkai, verslininkai, mokytojai, inžinieriai, socialiniai ir medicinos srities darbuotojai. LVŽS, kaip politinė jėga, atvira žmonėms su šiuolaikišku žvilgsniu, o skyriaus žmonės yra ir pakankamai jaunatviški, ir turintys stiprios politinės patirties. Mes pasisakome prieš politinę korupciją, neskaidrius konkursus, neskaidrius viešuosius pirkimus. Šiuose rinkimuose susitelkėme siekdami teigiamų pokyčių savivaldoje, nes tai yra mūsų, LVŽS tikslas. Esame kartų kaitos laikotarpyje, kai neišvengiamai turės keistis ir politika, šis lūžis įvyks šiuose arba per sekančius rinkimus, bet šiandien, mieli rinkėjai, viskas jūsų rankose. Esame atsakingi politikai, bendruomenės nariai, auginame būsimą kartą. Laikas naujoms idėjoms, jaunatviškam įžvalgumui, susitelkimui. Jūs, gerbiami rajono žmonės, sprendžiate, ką rinksite, jūs aiškiausiai turite matyti, kas atstovauja jūsų, bendruomenės, kaimo, ir miesto interesus. Balsuokite už LVŽS Jurbarko skyriaus kandidatų į tarybą sąrašą Nr.2.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

Teisingo sprendimo toli ieškoti nereikia Jurbarko rajone registruota 2463 ūkininkų ūkiai. Lietuvos ūkininkų sąjungos nariais yra beveik 100. Ženklesniais žemės ūkio produkcijos gamintojais ir pardavėjais galima įvardinti maždaug 300 ūkių. Ši statistika nuolat kinta, tačiau tikrai ne Lietuvos ūkininkų sąjungos naudai. Apie tai ir pakrypo kalba su Šimkaičių seniūnijos pakraštyje, Paulių kaime, gyvenančiu Raimundu Jovarausku, šiemet kovo 3 d. dalyvausiančiu rinkimuose į rajono savivaldybės tarybą. Nuo kandidato LVŽS sąrašuose iki tarybos nario mandato sudėtingas kelias, kurį nulems rinkėjų balsai. Toks pasiryžimas ne atsitiktinis, nes ūkininkas iš Paulių yra aktyvus žmogus, visuomenininkas, matomas ne vien Jurbarko rajone, bet ir Vilniuje, net ir Briuselyje. Daugiau nei dešimt metų jis yra Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos narys, Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Grūdų augintojų asociacijos valdybos narys, taip pat Jurbarko kredito unijos valdybos narys, ir šis jo veiklų sąrašas nėra baigtinis. Vertėtų paklausti, kaip visa tai suderinti, atrasti nepaprastai brangaus laiko, kai rūpi ir savo ūkis su 160 ha žemės. Iš kur tiek energijos? – Pati žemė moko išminties, – sako Raimundas. – Ji padeda suprasti ar eini teisingu keliu, kokias padarai klaidas, nors jų tikrai nesinori, bet prieš gamtą nepašokinėsi. Nelengva buvo pradėti 25 ha ūkyje, uošvių žemėje, kuriai reikėjo mano darbo, energijos. Kaip ir visiems kitiems tuo sudėtingu laikotarpiu, kai nusprendėme kurti specializuotą grūdininkystės ūkį. Lengva nebuvo, bet pasiekimai yra, pokyčiai juntami. Dabar, žvelgiant į nueitą kelią, ir kitam būtų nesunku patarti, tik matau, kad daug kas tiesiog nesigilina ir nenori suprasti ūkininkų, kaime gyvenančių žmonių rūpesčių. Kartais tikrai dėl to apmaudu. Pasak ūkininko, jau 2013 m. turėjo susilyginti Europos Sąjungos šalių senbuvių ir naujai priimtųjų valstybių išmokos žemdirbiams už hektarą žemės. Taip buvo suderėta Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Tačiau taip neatsitiko ir iki šios dienos, biurokratai išsisukinėja, sutartis šiuo klausimu neįvykdyta, o konkurencija stipri. Šalysesenbuvėse, priklausomai nuo žemės našumo balais įvertinimo, ūkininkui mokama vidutiniškai 300 eurų už hektarą išmoka, štai Graikijoje net 400 eurų, o šiai šaliai susidūrus su ekonominiais sunkumais, jos piliečius turėjo paremti ir lietuviai. Lietuvos žemdirbiams skiriama parama – išmoka už 1 ha žemės vidutiniškai siekia apie 170 eurų, o 2018 metais rajone buvo vidutiniškai 135 eurai. – Kuo mes skirtingi, kitokie? – klausiamai žvelgia Raimundas. – Kaip mums konkuruoti Europos Sąjungos erdvės rinkoje? Ar mūsų rankos kitokios, kitokia žemė? Panašioje padėtyje yra mūsų kaimynai latviai ir estai. Keliame tuos pačius klausimus Europos Parlamentui. Neatsitiktinai prieš kelis metus buvome susivieniję su kaimynais ir vykome į Briuselį piketuoti dėl neteisingų pieno supirkimo kainų. Rinkome parašus, rašėme peticiją, įteikėme ją Peticijų komisijai. Paveikė. Įsitikinome, kad dėl savo

Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas.

interesų reikia kovoti, neužtenka tik kelti klausimus ir laukti kada į juos atsižvelgs ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Reikia stengtis, kad mus išgirstų, pamatytų, suprastų ir Europos lygmeniu, ir tai daryti reikia dėl visų Lietuvos žemdirbių. Kitų šalių žemdirbiai aktyvesni, dažniau protestuoja, gina savo teises.

Matau, kad daug kas tiesiog nesigilina ir nenori suprasti ūkininkų, kaime gyvenančių žmonių rūpesčių. Kartais tikrai dėl to apmaudu. Pasak Raimundo, Lietuvos ūkininkų sąjungos iniciatyva lietuviai neseniai, pernai, vėl piketavo Briuselyje dėl jau minėtų išmokų už žemę skirtumų šalyse-senbuvėse ir neseniai priimtose, kad jos nebūtų diskriminacinės, būtų suvienodintos ir kurtų lygias konkurencines galimybes visose Europos Sąjungos šalyse. Iš Lietuvos į Briuselį lietuviai nuvažiavo penkiais autobusais, jie piketavo prie Europos Parlamento, įteikė peticiją Peticijų komisijai. Ši, ją išnagrinėjusi, perduos svarstyti komitetams, o po to peticija pateks parlamentarams. Ar šį kartą bus išgirsti Lietuvos žemdirbiai? Juos palaikė akcijos metu Briuselyje buvusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tikriausiai, lietuviai buvo pastebėti, tik ar išgirs parlamentarai, nors neteisybė akivaizdi kaip ant delno. Ši patirtis įtikina, kad už savo teises, kai valstybė į tai žiūri aplaidžiai, tenka kovoti patiems, civilizuotais būdais reikalauti įvykdyti tai, kas buvo suderėta Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Pasak Raimundo, jokia naujiena, kad visas Lietuvos ūkis, žemdirbiai taip pat, išgyveno sudėtingą pereinamąjį laikotarpį po senosios sistemos griūties. Pakilti, prisidėti savo darbu ir gebėjimais kuriant šalies ekonomiką naujais pagrindais buvo labai sudėtinga užduotis. Kas išsibėgiojo ieškodami naujų galimy-

bių, bet likęs Lietuvos stuburas palengva atsitiesė. – Žemė visada atsilygina, tik reikia su ja rasti bendrą kalbą, – šypsosi Raimundas. Teko gilinti agronomijos žinias, įvaldyti naujas žemės ūkio technologijas. Taip glaustai galima perteikti pokyčius. Kad ir pradedant nuo lietuviškų miežių, kviečių veislių. Savo laiku jos buvo pažangios, bet iš hektaro daugiau kaip 4-5 tonų niekas neprikūlė kviečių, iš tokių garsių veislių kaip „Širvinta“ ar mažiau derlingų miežių veislės „Ludė“. Toks yra jų genetinis potencialas. Keitėsi požiūris ir į agrotechniką, o naujos žinios, technologijos kaip beariminė žemdirbystė, pakeitė žinias ir praktiką. Dabar sėjame kviečius iš Olandijos, Danijos, Vokietijos, firmų atstovai Lietuvoje mus aprūpina sėkliniais grūdais tokių veislių kaip „Edvinas“, „Jane“, „Dagmaras“, dažniausiai perkame C2 atsėlio grūdus. Jie mums užaugina po 7-8 tonas derliaus iš hektaro 46-50 balais vertinamose dirvose, dar ir patys užsiauginame sėklos kitiems metams. Ne iš karto atėjo šios žinios, kaip ir patirtis stebint kaip prigyja mūsų žemėse naujos veislės, koks jų atsparumas mūsų klimato sąlygoms. Tą patį galima pasakyti ir apie beariminę technologiją, o kai viskas daroma apdairiai, galima tikėtis geresnių pasiekimų ir perspektyvos ūkiui, išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje. Pasak Raimundo, kai kam patinka demonizuoti ūkininkus, atseit, naudojančius per daug mineralinių trąšų, augalų apsaugos priemonių. Tačiau paskaičiuota ir įvertinta, kad Lietuvoje ūkininkai jų sunaudoja beveik 4 kartus mažiau nei jų kolegos šalyse-senbuvėse. Lietuviai priversti elgtis taupiau, nes visa tai labai brangu, didina savikainą, geriau taikyti agrotechnines priemones žemės kokybei išsaugoti ir derlingumui didinti. Viena iš tokių yra tarpinės sėjomainos, kai nuėmus derlių ir vėl pasėjus, tarpiniai augalai vėliau paprasčiausiai apariami ir taip efektyviai gerinamos žemės savybės, atnaujinama dirvos struktūra. Būtent dėl šių aplinkybių, grūdai iš Lietu-

vos vertinami pasaulio rinkose, laikomi beveik ekologiškais. Užtat ūkininkai ir išmoko valdyti vis modernesnius ūkius, naudotis Europos Sąjungos struktūrinių fondo parama, rašyti projektus, o tuo pačiu teko ne tik susipažinti su įvairiomis veiklos sritimis, apie kurias žemdirbiai anksčiau nė negalvojo. Tačiau daug rūpimų klausimų galima išspręsti čia, vietoje, net ir savivaldos lygmenyje. Raimundą stebina metai iš metų besitęsiantis rajono savivaldybės veiklos, įskaitant ir tarybą, uždarumas, viešų diskusijų vengimas. Formaliai, būsimi tarybos sprendimai tarsi pateikiami viešai, bet, kaip sakoma, užtrenkiant duris prieš pat nosį. Su meru ne kartą buvo aptarta, kad žemės ūkio srities klausimai ir siūlomi sprendiniai iš anksto bus pateikiami Jurbarko rajono ūkininkų sąjungai susipažinti, tačiau nė karto taip neįvyko. Apmaudu, pasak Raimundo, kad taip atsitiko ir su visiems rajono žemės savininkams planuotu nepagrįstu žemės mokesčio didinimu, komunalinių atliekų tvarkymu ir smulkesniais klausimais. Kodėl taip yra? Tad tuo ir grindžia savo nuostatą dalyvauti kandidatu į rajono tarybą LVŽS Jurbarko skyriaus sąraše daug visuomeninės patirties turintis Raimundas. Jo nuomone, tarybai reikia atsinaujinti, jai reikia naujų žmonių, nauju mąstymu pagrįsto su realia šiandienine patirtimi, nevengiančių atvirumo, diskusijų visus rajono gyventojus dominančiais klausimais. Raimundo požiūriu, šie rinkimai atskleis rajono gyventojų supratimą apie vertybes, jiems atstovaujančius žmones, kaip ir ką jie gali nuveikti jų labui per ateinančius ketverius metus. Juk savivaldybės administracijos taip pat ir tarybos darbo esmė – dirbti bendruomenėms, tenkinti jų poreikius, surasti tinkamiausius ir racionaliausius sprendimus rajono dabarčiai ir ateičiai, tad visiems rinkėjams teks labai atsakingai nuspręsti. Jis pasirinko LVŽS programą, bendraminčius, ragina ir kviečia balsuoti už Jurbarko skyriaus sąrašą – tai teisingas sprendimas.

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tirpinti abejingumo luobą Bene didžiausią patirtį Jurbarko r. savivaldybės taryboje turi UAB ‚Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius. Jo partinė karjera – be svyravimų. Pažiūras ir veiklą sieja su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. K. Jurevičiaus sprendimai visada paremti atsakomybe, ekonominiais paskaičiavimais, ūkišku požiūriu. Apie tai šiandien ir kalbamės. Esate tikras Jurbarko rajono savivaldybės tarybos senbuvis. Nepertraukiamai nuo 1997 m. esate išrenkamas tarybos nariu. Ar galite įvertinti reikšmingesnius pokyčius rajono žmonių ir savivaldos gyvenime? Taip jau susiklostė, kad mano partinė karjera nuo 1992m. susijusi su jau buvusia Valstiečių partija, tapusia šiandienine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tad savaime suprantama, kad artimesnė kaimo reikalų, jo gyventojų problemų tematika. Tuo labiau, kad mūsų rajonas yra žemdirbių kraštas. Tik sovietmečiu Jurbarkas galėjo pasididžiuoti pramonės rajonu, uostu, laivyba. Bet visa tai jau praeitis, gyvuoja šiokie tokie to laikotarpio likučiai, nestambūs ir smulkūs verslai, suklestėjo prekybos centrai, bet jie tikrai su gamyba mažai ką bendro turi: iškepa bandelių, išpjausto mėsą ir tai pavadinti gamyba nesiverčia liežuvis. Didžioji gamintojų grupė susijusi su žemės ūkiu, kaip mūsų UAB „Dainiai“, stambesni ir smulkesni ūkininkai, auginantys javus, galvijus. Įvyko esmingi pokyčiai, ne patys maloniausi, dabar talpinami į padailintą demografinių pokyčių formulę, nors galima paprasčiau pasakyti, kad rajono gyvenimas susitraukė ir jį nelengva išjudinti, nėra aiškios strategijos kaip tą padaryti. Jeigu anksčiau rajone gyventojų buvo skaičiuojama 41000, tai dabar 27000. Keitėsi ir proporcijos, dabar miesto gyventojų yra apie 11000, tai kaimiškose vietovėse dar yra apie 17000, tai juntama proporcija ir verta apie tai pakalbėti. Savivaldos reikšmę tame laikotarpyje nelengva vertinti. Jis buvo labai sudėtingas, kartais tarybai tekdavo vos ne gaisrininkų vaidmuo. Buvo visko, žmonės atsimena, vertina gerus ir nelabai vykusius sprendimus, o visa tai, nepaisant rinkiminių kampanijų, lemia jų pasirinkimą balsuojant. Į ką norite atkreipti dėmesį? Reikia labai aiškiai ir suprantamai pasvarstyti, kaip šis kaimo ir miesto gyventojų skaičiaus santykis atsispindi rajono savivaldybės tarybos sudėtyje, sprendimuose ir požiūryje į visus gyventojus, kaip atstovaujami jų interesai. Nors šis skirstymas santykinis, tačiau atstovavimas taryboje iškalbus. 1997 m. Valstiečių partija turėjo 9 vietas. Baigiančią kadenciją taryboje, su pritempimu, galima sakyti, kad kaimiškąją pusę atstovauja trys žmonės, o realiai – du. Ką gali taryboje du žmonės? Pritarti, nepritarti, pirštu pabaksnoti į aiškiai netinkamus siūlymus, projektus ir tai beveik viskas. Kartais gelbsti tik viešumas. Sprendimus priima valdančioji partija arba koalicija, tokios šio savivaldos veiksmo taisyklės. Tačiau šį santykį taryboje per rinkimus nulemia rinkėjų balsai, demokratinis procesas. Labai sudėtingas klausimas kaip ne-

UAB „Dainiai“ direktorius, savivaldybės tarybos narys Kasparas Jurevičius. Luko Pilecko nuotr.

vienareikšmiškas atsakymas gali būti. Išties, keistoka, kai dauguma kaimiškųjų vietovių gyventojų savo balsus kaip kokią vaivorykštę išbarsto įvairioms partijoms, kurios nė neketina rimčiau domėtis žemdirbių, kaimiečių problemomis. Deklaruoja reikiamas nuostatas patraukti dėmesiui, bet tuo viskas ir pasibaigia. Susidaro įspūdis, kad žmonės neskaito partijų programų, neskiria dėmesio jų veiklai, asmenybėms, o balsuoja vadovaudamiesi emocijomis, galvoja, kad toks labai skirtingas pasirinkimas ir yra demokratijos pasireiškimas. Reikia suprasti, jog vyksta konkurencija tarp partijų, naudojamos įvairios priemonės varžantis dėl balsų. Kai noras patekti į valdžią tik dėl galimybės būti joje, turėti darbo vietą, gauti atlyginimą, būti valdininku, tarybos nariu tampa esminiu tikslu, tai apie rinkėjų atstovavimą galima pamiršti. Viskas žmogiška, tikriausiai, reikės dar ne vienų rinkimų iki rinkėjai sugebės atskirti grūdus nuo pelų, ir eidami prie balsadėžių sąmoningai projektuos savo ateitį rinkdamiesi geriausius savo interesų atstovus.

Išties, keistoka, kai dauguma kaimiškųjų vietovių gyventojų savo balsus kaip kokią vaivorykštę išbarsto įvairioms partijoms, kurios nė neketina rimčiau domėtis žemdirbių, kaimiečių problemomis. Gal nepakankami viešieji ryšiai, politinė reklama? Gal. Bet ne tik mes pasigendame žmonių aktyvumo. Pustuštės salės, kai į susitikimus su partijų, savivaldos atstovais ateina keli žmonės, taip pat daug pasako. Be abejo, reikia šiuos ryšius kurti ir tvirtinti ne vien prieš rinkimus, bet ir kasdieniniame bendravime, ieškoti naujų formų naudojant dabartines komunikacines priemones, rūpinantis minčių, idėjų, veiklos sklaida. Tikiuosi, kad įgydami patirties, matydami kas ir kaip vyksta ne tik rajone, bet ir Lietuvoje, rinkėjai supranta kas ir kaip lemia rajono

tarybos sprendimus ir kaip jie paliečia jų gyvenimą, ar atspindi lūkesčius. Buvote ir esate nuolatinis rajono savivaldybės tarybos finansų ir biudžeto komiteto narys. Paskutines dvi kadencijas esu eilinis šio komiteto narys, nors teko būti pirmininku, pirmininko pavaduotoju. Esu gamybininkas, puikiai suprantu kaip nelengvai pasipildo rajono biudžeto sąskaita, kurią pavadinčiau taupykle. Nelengvai ji pildosi, nevienodas rajone veikiančių įmonių, verslininkų, žemdirbių indėlis. Jokiu būdu neketinu ko nors supriešinti, mokesčių politika yra tokia, kokia yra, bet požiūrių į juos yra ne vienas, kaip ir, pavyzdžiui, gaunančiųjų socialines išmokas. Daugiakampis reikalas. Tačiau kai ką galima palyginti skaičiais. Pavyzdžiui, mūsų UAB „Dainiai“ dirba 130 žmonių, vienas vidutiniškai kasmet sumoka 9000-10000 eurų mokesčių, o bendrovė sumoka 1,1-1,2 mln. eurų mokesčių. Oficialiai, nesukčiaudama, sąžiningai. Palyginimui, daug žmonių užsiima mažais verslais, individualia veikla, išsiperka atitinkamus vienkartinius leidimus veiklai metams. Suprantama, ne visiems sekasi vienodai ar sėkmingai, tačiau žmogus susikuria darbo vietą, užsidirba sau, šeimai. Sukasi ir ne tik išgyvena, kai kas ir labai sėkmingai. Yra tik viena smulkmena: mūsų rajone už vieną verslo liudijimą vidutiniškai sumokama 120 eurų. Tačiau visi nori tokių pat gerų ir geresnių viešųjų paslaugų. Taip, jos gerėtų, gal nereikėtų streikuoti mokytojams, medikams ir kitiems, jeigu mokesčių padaugėtų, bet toks požiūris, kai „garbinga“ laikoma vengti mokesčių, kerta skaudokai ne vien valstybei, bet ir savivaldybei. Tokia yra mokesčių sistema, mažesnes pajamas gaunantiems ji numeta nedidelį gelbėjimosi ratą, tačiau, mano požiūriu, yra keistinų dalykų mokesčių surinkimo prasme, turėtų būti daugiau solidarumo, teisingumo, stipriau pašviesti į taip vadinamą šešėlinę ekonomiką. Kartais pasigendu racionalumo savivaldybės tarybos siūlymuose, sprendimuose. Juk ir vėl galima kai ką palyginti: 1997 m. savivaldybės administracijoje dirbo 133 žmonės, dabar 189. Galima pagalvoti, kad rajone ryškiai padaugėjo gyventojų, tik kur jie? Tai gal administracijos valdininkai

dirba sukaitę, jų darbas efektyvesnis? Atsakymui labai tinka Dainių pelkės atvejis. Buvo renkami parašai dėl jos išsaugojimo, neleisti joje pramoninės durpyno veiklos. Sujudėjo ir taryba. Procesas vyksta ne pirmus metus, gaila, bet baigtinių sprendimų, nors tai labai jautrus klausimas visuomenei, vis dar nėra. Anksčiau sąmoningai ar dėl neapsižiūrėjimo savivaldybės vadovų padaryta klaida tapo problema. Matome, kaip šioje biurokratinėje pelkėje kyšo verslo ausys, kuriam, mano požiūriu, svarbiausia būtų palikti kelmynę, o durpynas ne itin rūpi, nes durpių ne itin daug, kaip savo poemoje vaizdžiai rašė poetas M.Karčiauskas „per varlės myžę“. Beje, paramą žadėjo Jurbarko miškų urėdija, siūliusi Dainių pelkės mišką įteisinti ir pripažinti valstybiniu, tačiau tik gražiai pakalbėjo. Ne tik šiuo klausimu norėčiau efektyvesnio savivaldybės administracijos darbo, ne tik darbo, bet ir rezultatų, tampančių tarybos sprendimais, kurių laukia žmonės. Visada pasisakiau ir pasisakysiu, kad Dainių pelkė būtų išsaugota. Tai gal trūksta suderintos rajone esančių partijų, jų atstovų taryboje veiklos? Per tiek metų kilo įvairių minčių. Pavyzdžiui, ką rajono lygmenyje veikia partijos, ar jos gvildena, kuria kokias nors politines idėjas? Čia juk nėra aukštosios mokyklos, kolegijos, intelektinės ar partinės veiklos centrų. Visa tai didmiesčiuose, sostinėje. Suku link minties, ką čia veikia partijų atstovai ideologine, teorine prasme. Pažįstu visus mūsų vietinės partinės veiklos žmones. Suprantu rinkimų į tarybą sistemą, tačiau taryboje sprendžiame rajono ūkinius, ekonominius, švietimo, medicinos, infrastruktūros, socialinius, kultūros ir kitus panašius klausimus, prasikiša asmeniškumai, nuoskaudos. Kokia čia politika, kai biudžetas leidžia palaikyti šiokį tokį viešuosius poreikius tenkinančių įstaigų ir įstaigėlių kvėpavimą, užkamšyti finansines skyles. Dar graudžiau atrodo partiniai migrantai taryboje – kam jie atstovauja, kokia jų ideologija, moralė, jie paprasčiausiai apgaudinėja rinkėjus, diskredituoja darbą taryboje, rinkimų esmę. Tai klaidina žmones, prisideda auginant abejingumo luobą. Vilties teikia tvirtėjančios bendruomenės. Gal bus laikas, kai savivaldoje matysime ne politinius perbėgėlius, o bendruomenių atstovus ir tai būtų, mano požiūriu, teisinga evoliucija, nes, kaip minėjau, taryboje esminiai yra ūkiniai-ekonominiai klausimai. Jeigu tokie pokyčiai įvyktų, sakyčiau, tuomet ir susiformuotų tikroji savivalda, kai vietoje partijų atstovų savo reikalus spręstų bendruomenės ir jų atstovai. Partijoms darbo nepristigtų. Seniūnijos seniai tapo eksperimentinėmis, joms reikia daugiau savarankiškumo, galių, atsakomybės, įgaliojimų, teisių, galimybės veikti savarankiškai, taip savivalda tik stiprėtų. Manau, kad tokie pokyčiai būtų racionalūs. Čia pat rinkimai, kviečiu visus aktyviai dalyvauti, savo balsais suformuoti lūkesčius atitinkančią rajono savivaldybės tarybą, balsuoti už LVŽS Jurbarko skyriaus kandidatus į ją. Tai patikimi žmonės, pasitikėkite jais. Mūsų sąrašas rinkimų biuletenyje Nr. 2.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

Tai, ką duosime šiandien, turėsime ateityje Šeima, kurioje gimė ir augo Genovaitė Aleknaitė, ne tik jai davė labai daug: juk greta buvo keturi broliai ir dar dvi sesės. Ji jauniausia, dėmesio nestigo, o ir vaiko akyse kasdien dėliojosi šeimos vertybės, tėvų perduodamos iš kartos į kartą. Merginą iš Utenos krašto, sodybos netoli Tauragnų ežero, gyvenimas atvedė į Molėtų r. Alantos tarybinį ūkį-technikumą, kuriame mokėsi zootechniko specialybės, o po to įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją. Be studijų, ji domėjosi lengvąja atletika, slidinėjimu, buvo vidutinių nuotolių bėgikė. 1986 m. tapo zooinžiniere. Šis pasirinkimas buvo lemtingas, nes čia sutiko bendrakursį Eugenijų Zdanavičių, su kuriuo sukūrė šeimą. Tolesnį jaunų žmonių pasirinkimą nulėmė tai, kad Eugenijus į LVA įstojo su tuometinio Lapgirių tarybinio ūkio stipendija, tad į Vadžgirį grįžusiai jaunai specialistų šeimai buvo paskirtas „alytnamis“. Galima sakyti, pavydėtinai sėkminga gyvenimo pradžia, bet šie du jauni žmonės atkakliai siekė žinių, mokėsi, turėjo tikslą, buvo reikalingi ir laukiami didžiausiame Jurbarko rajono Lapgirių tarybiniame ūkyje, abu dirbo zootechnikais. Trikdžiu šeimai buvo Eugenijaus tarnyba sovietinėje kariuomenėje, bet vyrui sugrįžus į namus, viskas vėl stojo į savo vietas.

Gimė dvi dukros: Agnė ir Emilija, tad rūpesčių, kaip ir kiekvienai šeimai, netrūko. Didelė šeima, kurioje Genovaitė augo, išmokė sumanumo, jautrumo, rūpesčio šalia esančiu – nesvarbu, ar vaiku, ar amžių nugyvenusiu žmogumi. Gal būtent šios savybės, subyrėjus Lapgirių tarybiniam ūkiui, atvedė ją į kavinę, vėliau į vietinę parduotuvę, o paskui ir į Vadžgirio pagrindinę mokyklą, kuriai prireikė raštinės vedėjo. Pasak Genovaitės, visuomenės, valstybės virsmas, naujas gyvenimas, kurio skubėjimą nebuvo lengva suprasti, politinės permainos, laisva nepriklausoma Lietuva skatino pokyčius, pasirinkimus, kurių poveikis dabar aiškus kaip ant delno. Kai kalbama, jog iš Lietuvos išvyko apie milijoną gyventojų, sunku suvokti tą mastą, tačiau ištuštėjusios sodybos, tušti namai ne vien Vadžgiryje, jaunos šeimos, neturinčios pastovaus darbo, pajamų, gyvenančios iš socialinių pašalpų, jose augantys vaikai, didėjanti socialinė atskirtis neleidžia į visa tai žiūrėti abejingai. Tad visai neatsitiktinai ji nusprendė pradėti naujas studijas, šįkart Šiaulių universitete, kurias baigusi 2011 m., įgijo socialinio pedagogo diplomą. O tuo laiku užaugo dukros: Emilija ištekėjo ir jau augina sūnų. Agnė, baigusi VU Kauno humanitarinį fakultetą, šiuo metu dirbanti specializuotoje įmonėje, yra marketingo specialistė. Pasak Genovaitės, patys maloniausi savaitgaliai, šventės būna tuomet, kai

Genovaitė Zdanavičienė.

susirenka visa šeima. Raginti sugrįžti į juos nereikia, šeimos lizdo trauka stipri. Temų pokalbiams netrūksta, o kai kalba pasisuka apie išvažiavusius iš Lietuvos geresnio gyvenimo ieškoti kitur, visada prisimenami tamsūs ir tušti paliktų namų langai. Ne tik jie, bet ir seneliai, net ir vaikai, palikti jų, giminaičių ar net kaimynų globai. Šios problemos nesvetimos, nes Genovaitė beveik dešimtmetį Vadžgirio pagrindinėje mokykloje dirbo, o pastaruoju metu Vadžgirio vaikų dienos užimtumo centre dirba socialine pedagoge. Jos požiūriu, centre laikinai susiburia labai įvairi ir sudėtinga šeima, kuri turi galimybę pažinti gyvenimo įvairovę plačiau. O tai gali prasidėti ir nuo nedidelių darbelių, pavyzdžiui, gėlių. Jų netrūksta Genovaitės ir Eugenijaus sodyboje, tad jų teikiamą grožį moteris nuspren-

dė paskleisti ir vaikų širdyse. Kartu su mokiniais sodino įvairias vasarines gėles prie mokyklos, jas prižiūrėjo, o kai išsiskleidė žiedai, džiaugsmo užteko visiems. Socialinė pedagogė nuolat ieško būdų stiprinti bendravimo ryšius per įvairias veiklas – piešimą, lipdymą, nėrimą vąšeliu ir kitas. Norėtųsi suteikti vaikams daugiau saviraiškos būdų, tačiau centro galimybės ribotos. Labai naudingas buvo susitikimas su rajono policijos atstovais, parodžiusiais įrangą, kalbėjusiais apie savo darbą, atsakingą elgesį, vaikų teises ir pareigas. Tokių ir panašių susitikimų reikia daugiau, planų Genovaitė turi ne vieną. Reikia tikėtis, kad jie bus įgyvendinti kiek tai įmanoma centro galimybėmis. O gal prisidės ir vienas kitas aktyvesnis Vadžgirio gyventojas. Kas, jeigu ne mes, visa tai turime daryti, svarsto Genovaitė, pasiryžusi kovo 3 d. dalyvauti rinkimuose į rajono savivaldybės tarybą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jurbarko skyriaus sąraše. Ji pritaria LVŽS programai, idėjoms, nes jos bendros visiems, gal artimesnės kaimų bendruomenėms, tačiau visiems aktualios socialinės temos, socialinė atskirtis, vaikų užimtumas, ugdymas, parama ir pagalba jiems – čia yra jos darbas, kurį gerai išmano. Tad verta rinkimų dieną balsuoti už Genovaitę Zdanavičienę – atsakingą žmogų, nes ji sako aiškiai: ką duosime vaikams šiandien, tokia bus mūsų ir jų ateitis.

Pasirinkti atsakingai ir teisingai Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Jurbarko skyriaus atstovui, kandidatui į Jurbarko r. savivaldybės tarybą, Vygantui Baršauskui gyvenimo kelias klostėsi nuosekliai ir atvedė į Šimkaičių seniūnijos Paulių kaimą. Kol kas viskas po sniegu, bet regimoji jo gyvenimo dalis kaip ant delno. Žmona Rima, į gyvenimą išleisti keturi vaikai: Dovydas, Ieva, Monika, ir Antanas. – Buvo laikas, kai visus keturis reikėjo leisti į mokslus, tai kartu su žmona tardavomės kaip susidėlioti išlaidas, pataupyti, nes viskas kas geriausia, ką tėvai gali suteikti savo vaikams, tai sudaryti jiems galimybes siekti išsilavinimo, - sakė Vygantas. – Didžiausias šeimos turtas yra jos vienybė, sveikata, žinios, noras ir gebėjimas dirbti, įgyvendinti savo lūkesčius. Džiaugiamės savo vaikais. Sakiau, jeigu norite, vykite į svečias šalis, pasižvalgykite, tik supraskite, kad Lietuva buvo, yra ir liks svarbiausia. Šie žodžiai kaip geras grūdas sutarpo vaikų mintyse. Nė vienas ilgiau neišvyko iš Lietuvos, nebent studentiškoms praktikoms. – Po truputį su žmona įsitvirtinome žemės ūkyje, o išlaisvėjus Lietuvai, tarsi savaime grįžau į senelių sodybą, kur su sese pasidalinome po 14 ha sugrąžintos tėvų žemės. Nuo to viskas ir įsisuko, – sako Vygantas.

Vygantas Baršauskas.

Šeima pasirinko mišrų ūkį: pieninę galvijininkystę su laukininkyste, grūdininkystės kryptimi – juk reikėjo savų pašarų, pastatų pieninei bandai plėsti, prieaugliui auginti. – Tikiuosi, kad vaikai teisingai suprato, koks brangus yra laikas šeimai, taip pat ir darbui. Juk ne aitvarai mums viską neša, – patikino Vygantas. Ūkis nuo 14 ha išsiplėtė iki dabartinių 200 ha, iš kurių pusė yra nuosava žemė, pieninėje bandoje yra 70 melžiamų karvių, nuolat auga apie 30 prieauglio – būsimo bandos papildymo, o jautukus nuperka sūnus Dovydas. Jis prieš trejus metus įsteigė jaunojo ūkininko ūkį, pasirinko mėsinės galvijininkystės kryptį, jau turi 50 ha žemės. Vygantas ne tik sėkmingas ūkininkas, šeimos galva, bet ir darbdavys. Kasmet vidutiniškai iš karvių primelžiama 400-450 tonų pieno, o kad tai įvyktų,

reikia ir papildomų darbo rankų. Ūkyje sukurtos keturios darbo vietos: vienai melžėjai, trims traktorininkams. Penkiskart pasinaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, bankų paskolomis, nes be šios paramos nelengva įsivaizduoti Vyganto Baršausko ūkį, modernų – taip galima jį tiksliau apibūdinti. – Man nesvetima visuomeninė veikla, – sako ūkininkas, – esu Paulių kaimo seniūnaitis, galima pasidžiaugti aktyvia kaimo bendruomene. Daug kas rūpi, ypač kultūra kaime. Pasipriešinome rajono savivaldybės ketinimams naikinti Paulių biblioteką. Vien tik ekonominėmis ar buhalterinėmis priežastimis neįmanoma paaiškinti, kad kultūra kaime per daug kainuoja. Ji išliko. Man keista, ir ne tik man vienam, matyti, kai rajono savivaldybėje siūlomi sprendimai matuojami kaip versle: apsimoka, neapsimoka, ar ekonomiškai tikslinga. Juk nei biblioteka, nei kultūros centras nėra gamybinės įmonės. O ketinama nueiti paprasčiausiu keliu – uždaryti, sunaikinti, atimti. Vygantui ne tas pats, kaip ir kur naudojami ne tik jo, bet ir kitų mokesčių mokėtojų pinigai. Kuo daugiau žmonių tuo domėsis, tuo stipresnė gali būti ir savivalda, kuri paskutiniu metu silpnėja, neišnaudoja savo galimybių, ypač lemiant kaimiškų bendruomenių padėtį, sprendžiant jų problemas. Jurbarko r. savivaldybės taryboje tik du jos nariai yra LŽVS atstovai, realiai atstovaujantys kaimiškų bendruomenių, ūkininkų interesams. Jų balsai menkai girdimi, užgožiami kitokių in-

teresų. Nors tokia priešprieša visiškai nereikalinga. Nedideliu pavyzdžiu gali būti vietinių kelių, žvyrkelių priežiūra, kai nenorima matyti tikrosios padėties, išgirsti rinkėjų balso. Plačiau nuskambėjo 2018 m. ketinimas rajono žemės savininkams 2,5 karto padidinti žemės mokestį. Apie tai žemės savininkai sužinojo vos ne paskutiniai. Tai kur gi savivaldybės deklaruotas atvirumas, diskusijos rengiant sprendimus? Šis sprendimas būtų skaudokai palietęs visus žemės savininkus, ne tik ūkininkus. Tačiau už visus daugiausiai pasipriešino būtent ūkininkai, pakeitę valdžios užmojus. Panašiai atsitiko ir su komunalinių atliekų surinkimo apskaičiavimo metodika ir jų surinkimo, išvežimo įkainiais. Padėjo tik viešumas ir aktyvi pozicija. Vyganto nuomone, taikstytis su netinkamais sprendimais nereikia. Receptas kaip keisti padėtį yra: kaimiškos bendruomenės privalo būti geriau atstovaujamos taryboje. Su tokiomis nuotaikomis ir tikslais Vygantas Baršauskas prisijungė prie LVŽS Jurbarko skyriaus, tapo rėmėju, pasiryžo kandidatuoti į rajono savivaldybės tarybą. Jam artima LVŽS programa, ypač žemės ūkio srityje, kurios nuostatos, tikslai aiškūs visiems. Jo požiūriu, rinkimai taps dar vienu nelengvu išbandymu pasirenkant kas ir kaip darys įtaką rajono žmonių gyvenimui. Pats pasirinko atsakingai, to linki ir kitiems. Vygantas Baršauskas pasirinko LVŽS, kviečia ir kitus prisijungti prie jo ne tik rinkimų dieną.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Bendruomeniški žmonės judina kaimą Šimkaičių seniūnijos Paulių bendruomenė susibūrė 2009 m., ir ją būtų nelengva įsivaizduoti be pirmininkės Aurelijos Gedminienės. Juk būtų galima gyventi ramiau, rūpintis savo šeima, augančiomis dukromis Ausmėja ir Gabija, stamboku ūkiu, kuriame rūpesčių tikrai užtenka, tačiau gyventi uždarokai, be veiklos ne Aurelijos charakteriui. Jeigu kas norėtų pasakyti, kad kaime gyventi neįdomu, nėra ką veikti, giliai klysta – tai tikrai patvirtintų Paulių kaimo žmonės. Žinia, gal jiems kiek ir pasisekė, nes gyvenvietė prie kelio Jurbarkas-Raseiniai, suteikiančio judesio ir nuolatinės energijos. Kita vertus, yra ir atkaklių žmonių, sugebėjusių įkurti savo ūkius, sustambinti juos ir, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, modernizuoti, tvarkyti pagal šiuolaikines metodikas ir technologijas. Net ir vyresnio amžiaus gyventojams, pensininkams, malonu matyti kaip keliu važiuoja nauji traktoriai, kita žemės ūkio technika – tai savotiškas stimulas tikėti, kad kaimas neišsilaksto kas sau, o turi rimtą atramą, kuri buvo vertinga ir susiburiant į bendruomenę, įsikūrusią buvusiame vaikų darželyje. Vietos veiklos grupei Nemunas pateikus projektą pritaikyti darželio patalpas bendruomenės poreikiams ir gavus finansavimą, visi pagal galimybes prisidėjo ir savanorišku darbu. Pasak Aurelijos, šis projektas vienijo, tapo tarsi naujos patirties pradžiamoksliu, leido pasitikėti savo jėgomis, ją paskatino domėtis ir partijų programomis: kaip jos regi, projektuoja, kokius sprendimus siūlo ne tik bendrąja prasme, bet ir kaimui, jo gyvybingumui išlaikyti, kokią mato perspektyvą, kokie jų realūs darbai. Jos nuomone, nuosekliausia yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa, jos nuostatos, taip pat ir žmonės,

Aurelija Gedminienė.

susibūrę į LVŽS, išjudinę seniai atidėliotus klausimus Seime, Vyriausybėje. Prasidėję pokyčiai, nors dažnokai nepelnytai oponentų kritikuojami, teikia viltį, jog Lietuvoje prasidėjo realių pokyčių metas. Aurelija neliko nuošalyje ir prisijungė prie LVŽS Jurbarko r. skyriaus kaip rėmėja. Logiškas buvo ir kitas žingsnis – kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose tapti kandidate į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą. Toks pasirinkimas svarbus daugeliu prasmių: moteriai gerai žinomos žemės ūkio problemos, nes šeima, 2005 m. įkūrusi jaunųjų ūkininkų ūkį, dabar sėkmingai tvarkosi bemaž 400 ha plotuose. O pradėjo nuo kuklių 2,6 ha, kaip kad galėjo ir daugelis, vėliau uošvis davė 20 ha žemės, ir kartu su vyru Rolandu ėmėsi augalininkystės. Rolandui nuo jaunų dienų patiko technika, jis tiesiog iš prigimties puikus jos žinovas, suprantantis kaip su ją elgtis, net ir pačia sudėtingiausia, kokią įsigijo modernizuodamas ūkį. Žmona gera talkininkė, Kauno

kolegijos Tauragės skyriuje sėkmingai baigusi vadybos studijas, žinias ir gebėjimus lengvai pritaiko tvarkydama ūkio dokumentus. Gedminų ūkyje sukurtos trys nuolatinės darbo vietos, tai reikalingos papildomos rankos, žinoma, ir galimybė vietiniams žmonės dirbti netoli namų, savame kaime. Gedminai nusprendė auginti įvairesnes kultūras, ne tik populiarius kviečius ar rapsus, bet ir vasarinius ir žieminius miežius, žirnius, pašarines pupas. Prasmingas ir bendruomenei skiriamas laikas, ypač sėkminga jau ne pirmus metus surengiama penkių dienų vasaros užimtumo stovykla vietiniams vaikams. Žinia, vaikų žaidimų aikštelė, įrengta bendruomenės, jiems ir skirta, tačiau šalia yra ir treniruokliai, tad čia gali užsukti tėvai su vaikais bet kuriuo metų laiku. Tai tik vienas geras darbas, o jų Aurelija gali išvardyti daugiau. Štai tradicinė kalėdinė eglutė vaikams, pasikviesti teatrų kolektyvai iš Girdžių,

Skirsnemunės, į Raseinių rajono ligoninės Gimdymo skyrių nuvežtos Lietuvos šimtmečiui paminėti darbščių moterų numegztos kojinės naujagimiams, išvyka kartu su Baltraitiškių kaimo žmonėmis į Pakruojo dvarą, jau antrus metus aplankyti vieniši seneliai, tradiciškai rengiamos šventės „Po rudens darbų“, Lietuvos šimtmečio minėjimas vasario 16-ąją, kurios metu važiavo net ir traktorių paradas, kitos veiklos. Štai tokia įvairiapusiška Aurelijos patirtis, kuri galėtų būti vertinga žvelgiant ir į rajono problemas, nes ypač kaimuose jos panašios: vienur aštresnės, kitur, kur stiprios bendruomenės, švelnesnės – viskas priklauso nuo to, kaip žmonės mato ir vertina savo gyvenimą dabar, kokią planuoja ateitį. Nesudėtingas, atrodo, eilinis klausimas – žvyrkeliai, kurių rajone dar yra daug. Tai ne tik jų priežiūra, kuriai skiriama per mažai dėmesio ir lėšų, bet ir būklės palaikymas, atnaujinimas, lėtai judanti jų asfaltavimo programa, tai susisiekimas privačiu ir viešuoju transportu, kasdien gyvybiškai reikalinga gija. Kitas opus dalykas yra vietiniai keliai, kuriais iš privačių miškų išvežama mediena. Jie reikalingi ir ūkininkams, tačiau dažni atvejai, kai šie keliai taip išklampojami, išdarkomi, kad net sunku suprasti kur iš tiesų gyvena privačių miškų savininkai, ką jie galvoja. Nelengva pareikalauti, kad jie sutvarkytų išniokotus kelius net ir rajono savivaldybei įsikišus. Jos požiūriu, savivaldybės taryboje daugiau dėmesio reikėtų skirti bendruomenių poreikiams, socialinės atskirties mažinimo klausimams. Nors tai deklaruojama ir kitų partijų programose, tačiau Aurelija mano, kad labiausiai verta pasitikėti tais, kurie tai ne tik deklaruoja, bet ir daro – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – ir kviečia rinkimų į savivaldybės tarybą dieną balsuoti už Jurbarko r. skyriaus sąrašo kandidatus.

Ūkininkas, miestą iškeitęs į kaimą Tadas Marcinkus kilęs iš gausios ūkininkų šeimos, dabar tęsia tėvų tradicijas, gyvena kaime, dirba žemę. Ūkininkauti grįžo jau sukūręs savo šeimą, su žmona augina keturis vaikus. Prieš tai mokėsi ir dirbo Kaune. Dabar gyvena Juodaičių kaime, kuris yra ne tik Jurbarko rajono pakraštyje, bet ir pačiame Lietuvos centre, tad įdomus paradoksas, dėl kurio, pasak Tado, kaimui iškyla įvairių problemų. Kas paskatino kurtis kaime? Esminė priežastis – palankesnės sąlygos šeimai ir vaikams. Juodaičiuose yra mokykla, mažas mokinių skaičius klasėse, todėl didelis dėmesys tenka kiekvienam individualiai. Ūkininkavimas Tadui – gyvenimo būdas, jis pats palankiausias šeimai. Kai esi nepriklausomas ir savo laiko šeimininkas, esi visada pasiruošęs būti ten ir tada, kai šeimai labiausiai to reikia. O apie gryną orą, maistą ir gamtą nieko ir kalbėti nebereikia, tai labai svarbios gyvenimo vertybės. Kad jaunos šeimos kurtųsi kaime, reikia turėti veiklos, leidžiančios sė-

kmingai dirbti ir įgyti pakankamai ekonominių išteklių verslui vystyti, šeimai, sukurti darbo vietų. Tado nuomone, pirmiausia reikia keisti požiūrį į kaimą. Ekonominė veikla nebegali būti tik augalininkystė ir gyvulininkystė, kadangi šie sektoriai priklauso stambiems ūkininkams. Smulkieji ūkiai išnyko dėl neprotingos žemės ūkio politikos ir dažnai nesąžiningai panaudotos Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui. Dabar reikia orientuotis į tas šakas, kurios kuria didelę vertę iš mažų plotų, į smulkų verslą, ir steigti gamybines įmones, kurios kurtųsi kaimiškose vietovėse. Tam, žinoma, reikia palankių sprendimų iš politikų pusės. Tado nuomone, kas sako, jog kaimas neturi perspektyvų, tokiems dažniausiai trūksta idėjų ir ryžto. Kai turi šeimą, vaikų, tai savaime skatina žiūrėti į ateitį, o ateities vizija, reikia pripažinti, kol kas nėra optimistinė, vertina Tadas. Akivaizdu, kad kaimiškose vietovėse mažėja gyventojų ne tik dėl natūralių priežasčių. Ir miestus retina vis dar didelė emigracija, tad sunku nematyti kaip pavojingai nyksta sodybos, o vietomis ir kaimai. Nyksta tai, ką kol kas dar turime, ir tai, atrodo, jau galutinis lūžio taškas, kurio pramiegoti jau nebegalima.

Tadas Marcinkus.

Pasak Tado, jam sunku suprasti, kodėl politikai tokie trumparegiai, kodėl politikoje taip trūksta sąžiningų žmonių, kurie dorai ir atsakingai atstovautų Lietuvos interesus? Jo požiūriu, į šiuos klausimus atsakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė Seimo rinkimuose, kaip ir šios partijos darbai, ypač kova su politine korupcija. Korupcija vis dar didelė, dauguma net neįsivaizduoja

tos žalos masto, o tikroji kova dar tik prasideda. Todėl Tadas nusprendė dalyvauti rinkimuose į vietos savivaldą, kandidatuoti į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą, nes metas savo idėjomis ir darbais daryti gyvybiškai svarbius pokyčius. Tadas yra LVŽS rėmėjas. Norint ką nors keisti reikia patiems būti iniciatyviais. Tado nuomone, jaunimas ne tik gali, bet ir turi aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje, politiniuose procesuose, nes netruks ateiti laikas, kai jiems patiems teks imtis ne vien savivaldos klausimų, bet siekti ir aukštesnių tikslų šalies valdyme. Tam reikia ruoštis aktyviau bendraujant, įsitraukiant į jaunimo organizacijas. Labai svarbu tiesiogiai įtraukti jaunimą sprendžiant ateities klausimus. Dabarties politikai turi būti labai įžvalgūs ir ieškoti sau patikimos pamainos. Tad rajono taryba turėtų skatinti jaunimą, kviesti dalyvauti ieškant perspektyvių idėjų, įtraukti jas įgyvendinant. Tai tiesiog natūrali kartų estafetė. Šioje kartų estafetėje dalyvauja ir Tadas Marcinkus, kandidatas į Jurbarko savivaldybės tarybą LVŽS Jurbarko r. skyriaus sąraše. Jam reikalingi jūsų balsai.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

7

Ūkininkai yra mūsų rajono gyvenimo druska Kęstutis Naujokas Jurbarko rajono gyventojams gerai žinomas žmogus, ilgametis UAB „Jurmelsta“ direktorius. Jį dažnai galima sutikti ne tik darbo kabinete, bet ir statybvietėse, kur dirba bendrovės žmonės. Taip pat ir rajono savivaldybėje, kai tenka užsukti darbo klausimais. Praėjusią kadenciją Kęstutis Naujokas nebuvo tarybos nariu, bet tikrai ne nuošalyje visuomeninės veiklos. Tris kadencijas iš eilės, arba 12 metų, buvote renkamas rajono savivaldybės tarybos nariu, bet pasitaikė savotiškos atostogos ir turėjote galimybę pažvelgti ne tik į save, bendražygius ir tarybą kitokiu žvilgsniu. Nesijaučiau labai atitrūkęs nuo rajono visuomeninio-politinio gyvenimo. Valstiečių partijos nuostatos, programa, man buvo artimos seniai, neatsitiktinai tapau jos nariu. Keitėsi laikas, partijos pavadinimas, tačiau bendra kryptis išliko tvirta, o tai labai svarbu ne tik man, bet ir bendraminčiams, su kuriais galima daugiau nuveikti rajono žmonių labui. Tačiau, kad LVŽS programos teiginiai ir tikslai taptų darbais, būtinas platesnis palaikymas ir rinkėjų suinteresuotumas turėti savo atstovus taryboje. Lietuvoje labai daug partijų, atsirado ir visuomeniniai rinkimų komitetai, sakyčiau, proginiai. Nenoriu jų neigti, ar tai daugiau demokratijos ar klystkelių, siūlomų rinkėjams, gal siekiama kitokių tikslų, tačiau taip išbarstomi rinkėjų balsai, taryba gali tapti labai marga koalicijos prasme, ne tokia darbinga, kuomet aiškiai nuspręsti neužteks politinės valios, o gal ir įžvalgų. Mano galva, išvada siūlosi pati: partijos yra laiko patikrintos, aiškesnės, žinomesnės kaip ir jų narių nuostatos ir darbai. Pagrindinės partijos, kaip ir LVŽS, turi daugiau ar mažiau patirties, jų darbai matomi, matomas ir ryžtas, gebėjimas spręsti aktualius klausimus. Rinkėjai kovo 3 d. savo balsais nutars, kuo jie pasitiki, o mano pasirinkimas aiškus, esu už LVŽS, ne vien aš mačiau kaip ji užaugo ir tapo įtakinga politine jėga, nebijančia atsakingų sprendimų. Ir šį kartą rinkėjams teks nuspręsti, kam patikėti rajono ateitį. Tačiau kadenciją baigiančioje rajono taryboje tik du LVŽS atstovai, tarybos nariai, tikrai nėra didelis pasiekimas. Neketinu pranašauti, bet rajono taryboje savo laiku buvo 9 Valstiečių partijos atstovai. Vėliau vyko pokyčiai, gal net ir nelabai suprantami logiškai, vertinant, kad Jurbarko rajonas yra ne koks didmiestis su priemiesčiu. Tai žemdirbių, ūkininkų kraštas, jie yra mūsų rajono druska, bet tokia buvo žmonių valia, kurią lėmė, mano nuomone, ne itin sėkmingi pasirinkimai. Bet rinkėjų valią privalu gerbti. O du mūsų partijos atstovai taryboje taip pat svarbu, ir ši padėtis, tikiuosi, gali pasikeisti po kovo 3 d. rinkimų. Kodėl gi ne? Mūsų sąraše yra daug žinomų, kompetentingų, atsakingų žmonių, kurie, tikiuosi, pakeis tarybos sudėtį, turės daugiau įtakos sprendimams. Tai būtų teisinga ir atstovavimo pagal gyventojų sudėtį rajone prasme. Ne tik paskutinius ketverius metus galvojau apie vykstančius pokyčius bendrovėje, ir ne vien rajono gyvenime.

UAB „Jurmelsta“ direktorius Kęstutis Naujokas.

Pokyčiai vyksta sparčiai, esminiai. Kas galėjo pagalvoti, kad jurbarkiečiai, daugumoje kaimiškosios bendruomenės, pamirš savo šaknis, interesus ir savo balsus atiduos partijoms, kurių programos ir atstovai nelabai domisi jų problemomis, savo veikla daugiau atvirai sprendžia verslo aplinkos klausimus. Ar ta pamoka bus suprasta? Atsakymą sužinosime netrukus. Tad vėliau nereikia apmaudauti dėl taryboje priimamų sprendimų ir matant, kad kaimas paliekamas geresniems laikams, kurių tikrai nebus, jeigu kaimo bendruomenių žmonės ir toliau neatsakingai iššvaistys savo balsus pagal nuotaiką, o ne proto balsą. Linkėčiau, kad žmonės tai vertintų, suprastų, o dar geriau, jeigu noriau įsitrauktų į partinęvisuomeninę veiklą, gausiau dalyvautų pareikšdami savo valią, žinotų dėl kokių argumentų ir kokius renka savo atstovus į rajono tarybą. Kaip įsivaizduojate kandidatą į tarybą, vertą ne vienadienio pasitikėjimo? Nelengva atsakyti, nors pirmas žodis aiškus – tai sąžiningumas. Be abejo, toks žmogus privalo suprasti kas yra atsakomybė, padorumas, pareiga, turėtų gyvenimiškos patirties, būtų išsilavinęs. Ar ne keista, kai, pavyzdžiui, seniūnijos seniūnui aukštasis išsilavinimas privalomas, o Seime, savivaldybės taryboje šis reikalavimas nebūtinas ir ši nuostata pastariesiems nesvarbi. Bet gal ji reikšminga rinkėjams? Kaip riba kandidatams į šias institucijas galioja nepriekaištingos reputacijos filtras, manau, to nepakanka. Kaip gyvenimas parodo, išsilavinimo cenzas tiesiog būtinas, ir tai reikia įtvirtinti ne vien Vietos savivaldos įstatyme. Tuo labiau, kad šiais laikais aukštasis išsilavinimas vos ne visuotinai prieinamas, net ir eilinei prekybos centro kasininkei turėti tokį išsilavinimą tapo beveik reikalavimu. Graudoka ir apmaudu, kai tai netaikoma valstybės valdymo struktūrose. Jūs, galima sakyti, esate rajono politikos veteranas, o kaip su jaunimu? Kaip mokykloje pradedama nuo abėcėlės, taip ir čia. Nori ar ne, bet nuolat vyksta kartų kaita, vieni nueina, kiti ateina, būtinas tęstinumas. Mes ieškome ir randame jaunų žmonių, bandome juos sudominti, pakviesti į savo gretas. Matydami, kaip bendraujame, kokios mūsų mintys, kaip sprendžiami įvairūs klausi-

mai ir partinėje plotmėje, patys gali tapti jų sprendėjais, aktyviais LVŽS nariais, o vėliau gal siekti ir aukštesnės karjeros. Dabartinis jaunimas imlus, jautrus, o kas, jeigu ne jie patys, turi imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo gyvenimą, ateitį. Pavyzdžiui, gana populiarūs yra politologijos mokslai, su tokiu žinių bagažu žmonės daug kur laukiami, reikia tik suprasti šių laikų poreikius ir tapti aktyviu jų dalyviu. To ir linkiu jaunimui. Ką pasakytumėte apie švietimo sistemą – tai viena iš paskutinių plačiai nuskambėjusių Lietuvos aktualijų. Matomai, mokytojams trūko kantrybė. Man taip pat nepatinka neapibrėžtumas, nesibaigiančios reformos, kuriose ištirpsta esminiai klausimai. Ši sistema privalo veikti darniai, tikslingai, gauti tinkamas lėšas, ji buvo ir yra visuomenės stuburas, kuriame formuojama šalies ateitis. Nesulyginsi, bet taip tvarkantis, mes kažin ar galėtume sėkmingai dirbti, užtikrinti darbo vietas, pajamas mūsų darbuotojams ir jų šeimoms. Lietuva nėra tokia didelė, gaila, bet trūksta sutarimo, požiūrio į mus visus kaip vieningą šeimą. Mokytojų streikas tai paryškino, pagreitino būsimus sprendimus. Bendrovėje yra būrys žmonių, kurių amžius apie 30 metų, ir tai karta, užaugusi naujose aplinkybėse, įgijusi kitokį išsilavinimą, kitaip orientuotą. Nepasakyčiau, kad jie kažkuo išskirtiniai, tačiau jie labiau motyvuoti. Tai labai svarbus momentas, bet ne menkiau reikšminga ir tai, kad jie gali greičiau kelti kvalifikaciją, įgyti darbinių įgūdžių mokydamiesi iš labiau patyrusių, seniau dirbančių bendrovėje. Mūsų jaunimas, manau, stengiasi dar ir dėl to, kad jiems rūpi šeima, vaikų ateitis – toks jų amžius, kai gyvenimas suteikia labai daug galimybių ir pasirinkimų, atsakomybės, brandina asmenybes. Ar bendrovei nepritrūksta darbo, kaip sekasi konkursuose? Pasitaiko įvairių metų. 2018 –ieji buvo įtempti. Dalyvaujame įvairiuose konkursuose visoje respublikoje. Konkurencija didelė, efektyviausiai galime laimėti juos čia, Jurbarko rajone, bet pasiseka ne visada. Mūsų rajone investicijos pastebimai mažėja, senka ir su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama kuriami projektai, tad seniai žvalgomės toliau. Taip, tai ne koks signalas mums ir kitiems verslininkams, kai mažėja ga-

limybės dirbti savame krašte. Kita seniai erzinanti aplinkybė – viešieji konkursai, kuriuose lemia mažiausios kainos principas. Apie tai kalbama, bet nieko nekeičiama. Su minimalizmu toli nenukeliausi, bet praktika tokia. Racionaliai vertinant, kriterijai turi būti kiti: kokybė, patikimumas, veiklos ir kaštų analizė. Tai atrištų rankas kitokiam požiūriui į darbą, jo rezultatus ne tik rangovams, bet ir užsakovams, įskaitant ir savivaldybes. Dabartinė padėtis nenormali, nedėkinga ir užsakovams, vengiantiems ne tik bet kokios atsakomybės, bet ir aukojantys minimalizmą kokybės sąskaita. Ne tik mes galime dirbti kokybiškiau, bet aukštesnė darbų kokybė yra papildomi pinigai, netelpantys į minimalios kainos varžtus. Dabar yra tokia teisinė bazė, bijoma piktnaudžiavimų. Gaila, bet jų niekas niekada neišvengė ir įstatymais nesureguliavo, tačiau matome, kai konkursus laimi bendrovės, kuriose dirba keli žmonės, vėliau samdantys statybines ir kitokias įmones, organizacijas. Tai iškraipo rinką, neskatina kelti aukštesnių darbų standartų ir jų vertinimo kriterijų. Tai susiję ir su darbuotojų lūkesčiais? Taip, už aukštesnės kvalifikacijos ir kompetencijos darbą minimalaus atlyginimo nemokame. Bet aukso kasyklų Lietuvoje nėra. Eidami į konkursus visada galime pasiūlyti vertingesnių, įdomesnių sprendinių, tam turime kompetentingų specialistų, bet koją pakiša minėtas minimalizmas. Jis dusina ne vien mus ir nelengva paaiškinti žmogui, kad atlyginimai nedidėja kaip norėtųsi arba kalbama viešoje erdvėje. Daug kalbų apie pokyčius ekonomikoje, kylantį pragyvenimo lygį, tačiau konkurencija statybų sektoriuje panaši į šuolių į aukštį rungtį: kartelė vis tame pačiame lygyje, stagnuojanti. Aukštesnės technologijos, nuo kurių stengiamės neatsilikti, kainuoja, o kaip tuomet tobulėti, kaupti rezervą joms įsigyti išsaugant bendrovės potencialą? Su tuo susiduria visi statybininkai, tad norisi paklausti kalbančiųjų apie ekonomikos augimą – kaip jie grindžia savo teiginius, kaip tai dera su ekonomikos stabdžiu – minimalios kainos reikalavimu? Ekonomika turi laisvai kvėpuoti, tuomet ir prasidės spartesni pokyčiai, kurių seniai laukiama. Tačiau šie sprendimai daromi aukštesniuose valdžios sluoksniuose, Seime. Tačiau kartais ir mažas akmenėlis didelį vežimą verčia, todėl vėl grįžau prie minties apie dalyvavimą politikoje savivaldybės lygmeniu kartu su bendraminčiais. Tai nėra paprastas pasirinkimas, bet nėra kito būdo inicijuoti pokyčius, daryti sprendimus, naudingus rajono žmonėms. Formaliai juos galima skirstyti į gyvenančius mieste, kaime, bet tai nėra teisinga, nors tokia praktika yra ir tuo naudojasi politikai. Nereikėtų taip daryti, nors LVŽS tapatinama su kaimiškomis bendruomenėmis, ūkininkais, tačiau programa visaapimanti ir jai pagreitį gali suteikti neabejingi žmonės. Skatinu kuo aktyviau dalyvauti savivaldos rinkimuose, apgalvotai balsuoti prisimenant kad ir tarpukario sidabrinį dešimtlitį su Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto bareljefu. Monetos briaunoje įrašyta „Tautos jėga vienybėje“. Tai ne tik mūsų kartos kodas dabarčiai ir ateičiai, vienijantis, skatinantis atsakingai žvelgti į ateitį. Kviečiu balsuoti už LVŽS Jurbarko skyriaus kandidatus į tarybą, pasitikėkite, jie tikrai nenuvils.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik

užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms. Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „EurosKĄ EUROPOS SĄ JUNGOS POLITIKA tato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

2

9

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfi denciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės

lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

2 10

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia benkitaip, ir turime suteikti žmonėms realų dri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bus daug kalbama apie rinkimus, nes bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognoPremjero „kėdės“ laikymusi, noru razuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai pamiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad prastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar. Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. Padaryti dabar – labai gera proga. Lieprocesai nevyksta savaime. Jiems reitenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuokia geros komandos, plataus politinio ir jėgų? se. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidendarbas lemia gerus rezultatus ir kalbant spaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartiapie socialinę apsaugą. mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi. Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaanksčiau buvo tik visų partijų tuščiai turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galdų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. vodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausykėme. jiems padės? bė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija? Tęsinys 11 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaidrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduotojai atsisakė asmeninių automobilių su vairuotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optimizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinimą pradėti patiems nuo savęs? Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir

Pradžia 10 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS Naujausi Valstybės tarnybos departa- 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų mento duomenys rodo, kad per praėjusius duomenys. Bendras pareigybių valstybės metus pareigybių skaičius valstybės tar- tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų 49638. skaičius – 8,11 proc. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės Praėjusių metų pradžioje valstybės tarny- parengtas ir Seime priimtas naujos redakboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – cijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta liojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės apsaugos ministerijoje per praėjusius me- užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs geresnį išsilavinimą turinčius žmones. pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai LVŽS informacija

sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se. Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

12 2

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsiSPRENDIMU BIČIULIŲ traukiau prieš kelerius metus – tuomet labai NENUSTEBINO džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – AUSMA MIŠKINIENĖ rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žino- prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai ma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeni- buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atosnių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, togose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Liebet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų ap- tuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi saugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedi- iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos jos, kai buvo nužudyti maži vaikai. grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio mimeres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdai- nisterijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų nių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisinpriimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudi- gi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geno vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. riau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja vos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augi- buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ na penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos pa- bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti poramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS litikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parė- valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas mė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuosulaukiau daugybės labai teigiamų atsilie- met mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mapimų, paramos iš visur. Mano žingsniu la- žiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai bai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdapolitikai, kaip Europarlamentarė iš Vokieti- vo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atjos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su sakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąelektrinės finansavimo programos klausimu, žiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kutaip pat Briuselyje drauge garsinome Astra- riems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gevo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad rovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. man verta tapti politike ir net pasisiūlė įraJos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, šyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos rinkiminėje kampanijoje“. mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirKarolina, prideda, kad turi visas merei rei- ti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti kiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aro- naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo ganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdo- metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra mas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savi- rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to valdos ir net ES admininistravimo. Mano ES aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. metus.“ Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstituApie savo planus Lazdijų rajone kandidatė cinėse derybose mane daro stipria kovoto- kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramyja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek bės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimeru be jokių apribojimų, nes dabartinis mas atokiame rajone negali būti priežastis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialigalima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ nes paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai tai teisinga.“ iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš daugelis bendruomenės namų, šaligatviai kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiauistorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas sių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuo- tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia proja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs blema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio mies- gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų tas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamies- trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią čio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpilkad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“ dymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

ALEKSANDRA MINAJEVA

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei. NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus. Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 13 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 12 psl. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė. Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius? Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa. VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į VALDYMĄ

VALĖ MEILŪNIENĖ

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: keliolika kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimvietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar tinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darKuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė menė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimiesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti lūnienė. Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis reikia. Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švavisada galvojau apie savo kraštą. Čia mano resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvennebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- siu savame krašte – kur žemaičiai kietai pajantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakotai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svasiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, pau pradedančiąja politike. Šeima paragino kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeibūti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami svajonę. Bet bėgant metams supratau, mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenadrąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju didatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordi- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. nuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklausomai „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karje- Abu įvairiais gyvenimo periodais esame ristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomanimi ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai ap- kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, lankysiu visas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. apie jų šiandienos rūpesčius ir ateities vizijas. Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave Stengsiuosi pokalbiais ir diskusijomis, bendrai visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo kuriamais projektais įtraukti bendruomenę metu devyneri, apie politiką žino daug į valdymą“, – savo mintimis dalijosi būsimoji daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo Molėtų merė. nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“. Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitiki- politikė. Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti siemo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauklis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražypadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadedantis susitaikyti, atrasti kompromi- sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų – tinkamai pasirengę sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų smulkiesiems verslininkams pagelbėsime žmonės prieidavo prie manęs ir prašyda- tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo vo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. Seimas yra toli, o jūsų mums žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Toreikia čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu

2 13

bendraujantis žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – viekišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos nas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkiapsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- mus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos valdžiai leis geriau suprasti regionų poreiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- kius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ vadovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyventojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek iš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali prisiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad naujos įmonės, po konkurso atsakingos už pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ daugelyje vietovių daugiau neteikia pensijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti užtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų informuojama, visuomenei atsakoma į kylančius klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos ir kad būtų užtikrintas bendravimas su nerimaujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis.

Apie galimus pereinamojo laikotarpio nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reikalingos bendros pastangos, jog pensijos gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų sklandžiai. Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutartį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konkursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų pristatymą šių miestų senjorams užtikrins „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie nesklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų išnešiojimas vyks kur kas

Pxhere.com nuotr.

sklandžiau. Juo labiau, kad tai, jog „Sodra“ darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur į laiku nepristatytas pensijas Vilniaus bei išmokas gaunantys senatvės pensininkai, Kauno gyventojams reagavo principingai ir kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vinutraukė sutartį su pensijų išnešiotoju, ska- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau tins už pensijų atnešimą į namus atsakingas kiekvienam asmeniui senatvės pensija diįmones ateityje pasitempti“, – sako Seimo dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstynarys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinataip pat mokamos priemokos iš valstybės ma skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 15

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

NEBIJOME POKYČIŲ, NES TAI – MŪSŲ TIKSLAS! Lietuva – savo kraštą mylinčių, jo gerove besirūpinančių žmonių šalis. Savivaldos užduotis – sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą, suteikiant galią bendruomenėms, verslui ir NVO. Čia ne vieta politinei korupcijai, neskaidriems konkursų organizavimams, nesąžiningiems viešiesiems pirkimams. Išskirtinis mūsų rūpestis – informacija, kuria disponuoja savivaldybė, turi būti maksimaliai atveriama Jurbarko rajono žmonėms. Bendruomenės skatinamos aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose, sprendimų priėmimuose. Jaunimas – mūsų ateitis, kurį skatinsime aktyviai dalyvauti savivaldos projektuose, užimtumo programose, savanoriškose veiklose. Susikalbėjimas tarp savivaldos ir bendruomenės narių yra mūsų prioritetas. SOCIALINĖ GEROVĖ • Šeimoms, senjorams, neįgaliesiems bei visai bendruomenei užtikrinti kokybiškas ir prieinamas kompleksines paslaugas • Skatinti sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį • Siekti socialinės srities įstaigų glaudesnio bendradarbiavimo, veiklų optimizavimo

ŠVIETIMAS IR KULTŪRA • Užtikrinti optimalų švietimo lėšų paskirstymą • Skirti dėmesį neformaliam ugdymui ir švietimo sistemos darbuotojams • Peržiūrėti mokyklų tinklą išlaikant veikiančių mokyklų gyvybingumą, orientuojantis į daugiafunkcinių centrų veiklas • Remti kultūros projektus skatinant gyventojų saviraišką ir bendruomeniškumą

EKONOMINĖ GEROVĖ • Skirti papildomą finansavimą esamai infrastruktūrai • Peržiūrėti vietines rinkliavas (nekilnojamo turto, komunalinių atliekų ir t.t.) bei užtikrinti skaidrų jų administravimą • Skatinti verslą investuoti ir kurti darbo vietas rajone • Kurti palankią aplinką žemės ūkio, verslo ir turizmo sektorių veiklai

Mes už apgalvotą ir tikslingą biudžeto lėšų naudojimą, orientuotą į visas socialines grupes ir veiklos sritis.

2

3

Raimundas JOVARAUSKAS Šimkaičių sen., Paulių k., ūkininkas

1

5

8

9

Dovilė KAROSEVIČIŪTĖ Seredžiaus sen., Klausučių k., LSMU farmacijos studentė

Vygantas BARŠAUSKAS Šimkaičių sen., Paulių k., ūkininkas

13

6

Kasparas JUREVIČIUS Jurbarkų sen., Jurbarkų k., UAB „Dainiai“ direktorius

Donatas JACKIS Eržvilko sen., Pašaltuonio k., ūkininkas

14

Kęstutis NAUJOKAS Jurbarkas, UAB „Jurmelsta“ direktorius

4 Genovaitė ZDANAVIČIENĖ Šimkaičių sen., Vadžgirio k., socialinė pedagogė

7

Deimantė JACIKEVIČIENĖ Jurbarkas, Vytauto Didžiojo progimnazija, psichologė

Tadas MARCINKUS Juodaičių sen., Juodaičių k., ūkininkas

10

11

12

Milda SABONAITYTĖ Jurbarkas, VšĮ Jurbarko r. PSPC, direktorės pavaduotoja valdymui

Aurelija GEDMINIENĖ Šimkaičių sen., Paulių k., ūkininkė

Ričardas GIRDŽIUS Girdžių sen., Kavolių II k., ūkininkas

15

16

17

Vaidas MEŠKAUSKAS Jurbarkų sen., Žindaičių k., ūkininkas

Žilvinas OBERAUSKAS Eržvilko sen., Milaičių k., ūkininkas

Vidutis RAZMA Jurbarkų sen., Jurbarkų k., ūkininkas

18

19

20

21

22

Arūnas KAVALIAUSKAS Šimkaičių sen., Paulių k., UAB „Jurbarko vandenys“ technikas

Mindaugas TAMULIS Jurbarkas, UAB „Jurmelsta“ statybos darbų vykdytojas

Audrius LIUTKEVIČIUS Raudonės sen., Raudonė, UAB „Dainiai“ sandėlininkas

Algimantas LIORINCAS Girdžių sen., Gudelių k., ūkininkas

Jonas ALEKSIEJUS Eržvilko sen., Pašaltuonio k., pensininkas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 18 ISSN 2538-8274 Tiražas 3000 egz. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“. Užs. Nr. 662.

Mindaugas BEINARYS Jurbarkas, įmonės vadovas

Ramūnas MICKŪNAS Veliuonos sen., Tamošių k., ūkininkas

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Donatas Jackis Tel. 8 610 42 542, el. paštas jackisdonatas@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos.