Už žemę ir žmogų Joniškio kraštui, 2019 Nr. 7 by LVŽS

Balsuokite už sąrašą nr.

Joniškio kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. Vasaris, Nr. 7

ISSN 2538-8274

Rimantė Misūnienė: „Laisvi yra tie, kurie nebijo“ LVŽS kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės merus Rimantė Misiūnienė rėžia daug aštrios kritikos valdantiesiems ir negaili jėgų padėdama viso rajono žmonėms. Kandidatė primena, kad dabar reikia labai daug atsidavimo ir darbo, kad Joniškis nebūtų užmirštas. Noras dirbti ir pažadinti Joniškį subūrė stiprią komandą – drąsią širdimi, laisvą mintimis. – Juk žmonės traukiasi ten, kur geriau. iš šalies. Norint dirbti dėl žmonių, reikia Kodėl vertinga pasilikti savame krašte? turėti labai daug ambicijų, drąsos ir atsi– Kadaise teko metus laiko praleisti JAV, davimo. kur buvo gydoma mano dukra. Amerikos – Kaip apibūdintumėte savo komanlietuviai mus rėmė, tad daug bendra- dos žmones? vau su ten gyvenančiais pokario išeiviais, – Palaikančiųjų yra žymiai daugiau karo vaikais. Jie pasakojo, kaip išvažiavo negu kandidatų sąraše. Dauguma mūsų – su lagaminu, kaip gyvenimą pradėjo nuo ne biudžetinių įstaigų darbuotojai. Ne tie, šaukštelio. Turtingos šalies sąlygos leido kuriuos lengvai pasiektų politikai, turintys susikurti naują patogų gyvenimą, rasti galios daryti įtaką darbovietėje. Ne visi darbus, suteikti išsilavinimą savo vaikams. ryžosi rizikuoti savo šeimos pragyvenimo Mes kalbėjome apie laisvą Lietuvą ir jie šaltiniu, todėl kandidatais netapo. Rajone lenkė galvas prieš tuos, kurie liko ir įveikė dėl savo drąsios kritikos yra nukentėjusių sunkiausius etapus, išlaikė lietuvių kalbą, žmonių. Jie niekaip negauna darbo, apkultūrą, iškovojo sunkinama visuonepriklausomybę. meninė veikla, juoNorint dirbti dėl žmoIr aš jaučiu pagardinamas jų vardas. nių, reikia turėti labai bą tiems, kurie Esu be galo lieka savo krašte. dėkinga tiems kandaug ambicijų, drąsos Kitaip liktų ištarti: didatams, kurie, žiir atsidavimo. „paskutinis tegu išnodami pavojus, vis jungia šviesą“. tiek jungiasi į mano Iki šiol mintyse skamba mane rėmusių komandą. Tai aktyvūs, protingi žmonės su išeivių žodžiai: „Pažadėk, kad už tai, ką iš patirtimi, kurie galėtų rūpintis tik savo gemūsų gavai, atsidėkosi dirbdama žmonėms. rove, išvykti svetur. Vietoj to jie atsistoja ir Kad ir kur bebūtum, kokį darbą bedirbtum, sako - arba einam ir ką nors darom, arba savo gebėjimus išnaudok kitų labui.“ Joniškis visai nusiris. Vienas lauke ne karys, Eidami į rinkimus sudarėme progra- todėl turiu komandą ir ja didžiuojuosi. mą, orientuotą būtent į pagalbą žmo– Ar būtina stoti į kovą? Gal susitarti gui. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo su valdančiais žmonėmis ir dirbti kartu?

„

Skaitykite 8 psl.

Kandidatė į Joniškio rajono merus Rimantė Misiūnienė.

– Kalbėtis ir dirbti kartu mes bandėme, tačiau buvome atstumti ir apkaltinti trukdymu bei neišmanymu. Mes ne „donkichotai“ – ne su vėjo malūnais kovojame, o su neracionaliais sprendimais. Opozicijos balsas garsėjo palaipsniui. Tuomet prasidėjo susidorojimas su ja, apkaltos procesas. Tam buvo naudojamos biudžeto lėšos. Teisme mes apsigynėme ir mandatų nepraradome. O valdančiųjų sukurta „konstruktyvioji“ opozicija, kuria buvo bandoma mus pakeisti, dabar valdančiųjų komandoje kandidatuoja į Tarybą.

Skaitykite 9 psl.

– Kokie valdančiųjų veiksmai ar neveikimas labiausiai užkliuvo jums ir visai opozicijai? – Žaidimas su baseinu. Kalbėjo, kad statys baseiną. Kai ruošė sporto komplekso projektą, jame baseino nebuvo. Liaudis buvo tikinama, kad baseinas bus, o mes sakėme tiesą. Valdantieji ant mūsų pyko ir aiškino, kad meluojame mes. Rašė straipsnius į spaudą, naudojo biudžeto lėšas. Kadencija jau baigiasi – o kur baseinas? – Jūsų nuomone, kodėl jo nėra? – Paprasčiausia nedirbo. Valdantieji turėjo absoliučią valdžią bei jų partijos seimo narį, kuris irgi ne naujokas. Savivaldybės pastate sėdėdamas to nepadarysi. Reikėjo Joniškį pristatyti taip, kad jis „užkabintų“ verslo, kultūros, politikos žmones. Reikia vadybos, ekonomikos, viešųjų ryšių, charizmos ir tikėjimo, jeigu nori įgyvendinti reikšmingus projektus. Pažadų dalintojai turėjo absoliučią valdžią ir to nedarė. Kiek gi galima? – Savo programoje nesišvaistote dideliais pažadais. – Aš nieko nežadu, o dirbu. Net iš esamų resursų galima sutaupyti pinigų. Biudžete jų yra, tik reikia racionaliai paskirstyti. Pavyzdžiui, kalėdinė miesto eglė nuomota už 10 tūkst. eurų, kai už tą kainą buvo galima ir įsigyti. Gal geriau tuos pinigus atiduoti sporto treneriams, kurie ugdo jaunąją kartą, ir neturi rėmimo? Kita problema – vandentvarka rajone. Žmonės vis dar nėra aprūpinami kokybišku vandeniu, nėra nugeležinimo įrenginių. O tiek daug valdantieji kalbėjo ir žadėjo. Nukelta į 2 p.

Skaitykite 7 psl.

2 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS KANDIDATŲ Į JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS PROGRAMA

JONIŠKIS – EKONOMIKOS IR KULTŪROS KRYŽKELĖ Joniškis – kryžkelė, kur darniai susikerta ekonomikos ir kultūros keliai. Tai ne tik metafora – pro Joniškį eina ekonomiškai reikšmingas E77 kelias, kuris jungia ne vien Šiaulius ir Jelgavą, bet ir Rygą, Sankt-Peterburgą, Krokuvą, Budapeštą. Ties Joniškiu šį kelią kerta gijos, vedančios į Žiemgalos istorijos ir kultūros lopšį – pas kūrybingus ir darbščius žmones. Stipri ekonomika padeda oriai kurti savo kasdienę gerovę, o gyva kultūra suteikia prasmę likti čia. Mes suvokiame, kad šie keliai vienas be kito niekur neveda. Svarbu, kad jie susikirstų čia – Joniškio krašte. Kai šie keliai vienas kitą papildo ir palaiko, tuomet atsitinka darna. DARNI VISUOMENĖ IR APLINKA Stiprindama šeimą, savivalda turi plėtoti kompleksines paslaugas, padėti įsikurti jaunoms šeimoms, ir visiems užtikrinti galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime. Turime skatinti sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį, tęsti alkoholio vartojimo mažinimo politiką. DARNI VISUOMENĖ IR APLINKA Sudaryti sąlygas atskleisti visuomenės potencialą, suteikiant galią bendruomenėms ir verslui. Išskirtinis rūpestis yra sveikos ir patrauklios gyventi aplinkos kūrimui, aplinkosaugai. DARNI VISUOMENĖ IR APLINKA Privalome užtikrinti optimalų švietimo lėšų paskirstymą. Savivaldos tikslas – į regionų gyvenimą integruoti įvairius kūrybos sektorius, skatinti gyventojų saviraišką. DARNI VISUOMENĖ IR APLINKA Savivalda turi skatinti kaimiškų vietovių ekonomiką, laisvąsias ekonomines zonas, rūpintis infrastruktūra, darant vietoves patraukliomis verslui.

Rimantė Misūnienė: „Laisvi yra tie, kurie nebijo“

LVŽS kandidatai į Joniškio rajono savivaldybės tarybą.

DARNUS VALDYMAS Šalyje prasidėjusi antikorupcinė banga turi tęstis ir savivaldoje. Informacija, kuria disponuoja savivaldybės, turi būti atveriama visuomenei.

Kviečiame palaikyti LVŽS kandidatus į tarybą bei kandidatę į merus Rimantę Misiūnienę. Sąraše – 31 žmogus ir kiekvienas iš jų yra darnios komandos dalis su savo gebėjimais, žiniomis bei pasišventimu visuomeniniam darbui.

#Kas_nutiko

GAL KAS PAVĖŽĖS IKI BASEINO? LVŽS kandidatai į Joniškio rajono savivaldybės tarybą.

Atkelta iš 1 p. Apstulbau sužinojusi, kad Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centrui iš biudžeto skiriamos administravimo išlaidos siekia beveik 25 proc. Kai vienai kaimo bendruomenei reikėjo projekto koofinansavimui 25 proc., valdantiejo pasakė – negalima tiek daug. Tas pats nutiko, kai kita bendruomenė paprašė finansuoti vos kelis procentus siekiančias administravimo išlaidas. O juk kaimas, įgyvendinadamas projektus, atkuria judėjimą gyvenvietėse, atsiranda pridėtinė vertė. – Ką Joniškyje galima naujo sugalvoti? Kokio mero dabar reikia? – Reikia žvalgytis gerų pavyzdžių, bendrauti ir ieškoti ryšių. Pasaulis tobulėja, technologijos skinasi kelią. Atėjęs verslas

nebūtnai turi būti gigantas, galima ir 10-20 darbo vietų sukurti. Reikia pakviesti kūrybingo jaunimo iš meno, kultūros, inovatyvių technologijų sričių. Jauni žmonės visada pilni idėjų. Ko mes prastesni už telšiškius? Ten tiek gražių detalių mieste, susijusių su istorija. Negi mūsų Žiemgala negali to daryti? Jaunimas tik apsidžiaugs, jei pakviesi, apgyvendinsi, pamaitinsi ir duosi erdvę kurti. Imdamasis kiekvieno darbo, turi būti atviro proto ir rasti būdą įgyvendinti pačią neįtikėčiausią idėją. Reikia labai stipraus diplomato. Jis turi gebėti apjungti ir paremti žmones, esančius rajone, o paskui gebėti surasti pritarimą ir aukštesnėse institucijose.

Tai buvo vienas iš skambių rinkiminių pažadų prieš ketverius metus – mušėsi į krūtinę, pūtė muilo burbulus visuomenei, metė pinigus projektui. Žadėjo sporto centrą su visu baseinu. Žmonės viską prisimena. Taip - išleista per 70 tūkst. eurų projektui. Dabar skambiai žadėtas baseinas jau išbrauktas iš strateginio plano. Klasikinė pabaiga. O Akmenė - teko girdėti - baseiną turės. Dabar madinga, kad valdantieji rengia įvairias pavėžėjimo akcijas. Liberalai vežė iki kapinių. Gal socialdemokratai pavėžėtų iki baseino? Po ilgų paieškų netikėtai rastas garsiai žadėtas Joniškio baseinas – tai didžiulė bala prie Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos. Viena problema kaip ir išspręsta, tačiau atsirado kita - vaikams vandeniu sunku patekti į mokyklą. Pokštai telieka pokštais, tačiau Mato Slančiausko progimnazija iš tiesų ką tik minėjo savo 40 metų jubiliejų. Tvarkinga aikštelė jiems ta proga būtų gera dovana. Kas taip nemyli ir negerbia mokyklos? Galima rasti nemažai nuotraukų, kur mokyklą sveikina rajono vadovai. Vicemerei pagal jai priskiriamas veiklos sritis priklauso rūpintis mokyklomis - rajono savivaldybės administracijai teikti rekomendacijas švietimo ir kultūros klausimais. nerekomendavo - gal nėra problemos? Iš R. Misiūnienės Facebook puslapio

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Nijolė Valuckienė: „Valdžios senbuviai rinkėjams vėl pučia miglą“ Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės pirmininkė Nijolė Valuckienė jau antrą kadenciją gina visuomenės interesus Joniškio rajono savivaldybės taryboje. Bariūnietė, keturių dukrų mama, filosofijos bakalaurė sako, kad ne išsilavinimas ir pareigos yra svarbiausia, o klausytis, girdėti ir mąstyti. „Didžiausią karjerą gyvenime jau padariau. Užauginau vaikus, kurie išmokė kantrybės“, - sako LVŽS kandidatė į tarybos narius. – Ko išmokote per tuos aštuonerius metus taryboje? – Supratau, kad Tarybos nariai – lygiai tokie pat žmonės. Galvojau, jeigu jau kandidatavo ir buvo išrinkti, tai jiems iš tikro rūpi, kad rajonui būtų geriau. Deja, pamačiau, kad tokių yra nedaug. Kartais akivaizdu, jog didžioji dalis paklūsta partinei linijai. Kažkam labai patogu, kad yra tokių nesigilinančių narių. Paskutinius dvejus metus buvau kaltinama tuo, kad per daug klausinėju. Tai sskamba daug maž taip - mes padarėm negerai, bet jūs kalti, kad tai pamatėte ir pasakėte. Tarybos senbuviai stengiasi sumenkinti tuos, kurie užduoda nepatogius klausimus. Jiems patogiau, kai niekas nieko neklausia. Manęs įžeidinėjimai neveikia. – Esate vadinamos „nepatogiąja“ opozicijos dalimi ir jus laiko tais, kurie tik kritikuoja ir nieko nedaro. Kaip yra iš tiesų? – Opozicijoje mes turime tik kontroliavimo jėgą. Protingi valdantieji visada pa-

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Nijolė Valuckienė Nr. 2.

„

laikytų protingus opozicijos sprendimus, bet čia yra kitaip. Atkreipkite dėmesį, kad nestojame į kovą prieš viską, ką siūlo val-

Valdantieji reklamuoja jaunus, naujus kandidatus, nors sąrašą veda senbuviai. Jeigu rinkėjas nereitinguos, rajoną valdys tie patys žmonės.

dantieji. Palaikėme daug sprendimų, kurie buvo racionalūs. Priešinomės tik tiems, kurie yra neūkiški arba susiję su išskirtinių

sąlygų sudarymu kažkam, kas kartais turi ryšį su valdančiosios daugumos tarybos nariais. Visada mums buvo prikaišiojama, kad nerengiame sprendimų projektų, patys nieko nedarome, tačiau tiesa yra ta, kad valdančioji dauguma sudarydavo įvairias kliūtis. Pavyzdžiui, rengėme sprendimo projektą dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, tačiau balsavime visi nusišalino, nebuvo kam balsuoti. – Kaip paprastos darbininkės, filosofijos bakalaurės ir vadovės pareigos jums padeda Taryboje? – Nėra blogų darbų, o taip pat ir negali gerbti žmogaus vien už išsilavinimą ir pareigas. Esu dirbusi įvairiuose darbuose ir supratau, kad gali būti visokių žmonių visur.

Turiu taisyklę – kad ir kokiose pareigose bebūtum, visada liksi tokiu pat paprastu žmogumi ir tame pačiame lygyje su visais, niekuo nei geresnis, nei svarbesnis. Esu tik viena iš jūsų. – Bet žmonės nori rinkti ypatingus... – Negali būti taip, kad moki mokesčius, o paskui turi eiti pas savo „išrinktuosius“ ir lyg išmaldos prašyti lėšų keliams tvarkyti, gatvėms apšviesti, vandeniui išvalyti... Susirenka tokie „ypatingi“ ir sako -tau duosiu, o tau ne. Reikia elgtis kaip šeimoje – pirmiausia pasirūpinti būtiniausiais reikalais, o tik paskui sau leisti prabangą. Daugiau negali taip būti, kad kažkam visada atiduoda viską, o kitiems niekada nieko. Pavyzdžiui, M.Slančiausko progimnazija amžinai skęsta balose, kaimų keliai – apgailėtini. Rajono savivaldoje svarbiausia protingai tvarkytis savo ūkį. – Ar filosofai čia reikalingi? – Filosofai yra išlavinę mąstymą. Jie reikalingi, kad girdėtų, ką jiems sako. Esmė ir yra išmokti klausyti, girdėti ir mąstyti. Tai reikalinga ne tik prieš rinkimus. Mūsų komandoje susirinko žmonės, kuriems skauda, kad rajone nėra pažangos. Tai žmonės, kurie čia gyvena, augina savo vaikus ir jiems ne tas pats. Savaime niekas nevyksta. – Ką jūs asmeniškai žadate rinkėjams? – Neužsidaryti, o būti su žmonėmis, bendrauti ir girdėti. Jeigu iš tiesų norite pokyčių, tuomet neklausykite tų, kurie „pasipuošė“ savo rinkiminį sąrašą naujais gražiais veidais, tačiau sąrašų viršūnėse puikuojasi tie patys senbuviai. Tai migla mūsų akims – naujokai nustumti į sąrašo galą. Pagalvokite, kas vadovaus, jei branduolį sudaro senieji žmonės, nors jų ir nėra agitaciniuose plakatuose? Ar tikrai naujiems ir jauniems, su kuriais dabar senbuviai puikuojasi nuotraukose, kas nors leis valdyti, reikšti savo nuomonę?

Romas Baltramaitis: „Yra daug būdų atgaivinti Joniškį“ Patirtis, išmintis – tokie žodžiai iškyla po pažinties su joniškiečiu, buvusiu ilgamečiu Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros vedėju Romu Baltramaičiu. Šio krašto aplinkosaugos reikalams jis paskyrė beveik 40 metų. Jo mintys ramios, šviesios, o tuo pačiu ir jaunatviškos. Joniškio ekologinio švietimo centras – sukurtas R.Baltramaičio ir jo bendraminčių. Kaip Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės valdybos narys daug prisidėjo prie nuveiktų darbų rajono kaimuose. Be to, visam Šiaulių regionui daugiau kaip dešimtmetį atstovavo valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių taryboje. – Ar vietos valdžia pakankamai rūpinasi šio krašto žmonėmis? – Matau, kad buvo iššvaistyti pastarieji aštuoneri metai. Kiekviena diena, kai valdžia nedirba, o tik geria kavą, rajonui yra prarasta. Klestintis Joniškio žemės ūkis galėtų sukurti ir daugiau pridėtinės vertės. Matydamas tiek daug grūdų elevatorių, esu sakęs ūkininkams, kad galima ne tik sėti, auginti ir parduoti, bet ir perdirbti, šerti gyvulius, paukščius. Net nedarant stebuklų įmanoma sukurti bent šiek tiek daugiau darbo vietų.

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Romas Baltramaitis Nr. 3.

Čia svarbus vietos valdžios vaidmuo. Politikai galėtų sukviesti ir pašnekinti ūkininkus, verslininkus ir tokiu būdu paskatinti investicijas. Paprastas pavyzdys: Joniškis prarado du chirurgus, kurie išvyko dirbti į Radviliškį ir dabar pritraukia pacientus iš visos Lietuvos. Juos tikriausiai nuviliojo geresnės gy-

venimo sąlygos. Rajono savivaldybės pareiga remti gydytojus, kurie pasilieka dirbti rajone, o vyr.gydytojo pareiga – prikalbinti ir pasirinkti. – Kuri sritis labiausiai apleista? – Pirmiausia – verslo skatinimas. O skatinant verslą reikia ir aplinkosaugos problemas tvarkyti. – Mičigano ežeras kaž-

kada buvo labiausiai užterštas JAV. Valdas Adamkus yra pasakojęs, kad svarstė variantą pirmiausia pradėti nuo aplinkosaugos, tačiau persigalvojo, nes trūko pinigų. Buvo sutarta su verslininkais, kad pirmiausia įsibėgės gamyba, po dviejų metų prasidės aplinkosaugos projektai, o dar vėliau – užterštumo padarinių šalinimas. Buvo išvalytas visas ežeras, kurio plotas – beveik kaip visa Lietuva. Ir čia panašiai turėtų būti. Tie, kas investuoja, žino, kad ir aplinkos saugojimui reikės pinigų. Mūsų rajone jau yra gražių pavyzdžių, tačiau čia kartojasi vis tų pačių verslininkų pavardės. Dėmesio reikia ir kaimams, nes pas mus jie sparčiai tuštėja. Kai kur likę tik keli javais apsėti pamatai. – Ar dar galima prikelti Joniškį? – Kažkada Akmenės rajonas irgi buvo nurašytas. Jau ir butai buvo nieko verti, o dabar jų kainos išaugo. Važiuoja, ieško, kviečia ir sugeba pritraukti investicijas. Manau, kad mūsų rajono atstovai gali pasimokyti. – Kodėl kandidatuojate su LVŽS? – Nes LVŽS lyderė Joniškyje R.Misiūnienė nieko man nediktavo. Gerokai anksčiau kandidatuoti man siūlė kitos partijos, bet jų atstovams pasakiau - jeigu jau būsiu išrinktas, rajono taryboje balsuosiu, kaip man atrodo. Vieni pasakė ačiū, kiti, kad pagalvos. Be to, stebėdamas, kas vyksta Seime, Vyriausybėje, nusivyliau partija, kurią palaikiau pastaraisiais metais. Matau, kaip dirba LVŽS, ir esu patenkintas.

4 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Edmundas Vaičiulis: „Kas svarbiau – drobė ar kūrinys?“ Tai klausimas, kurį LVŽS rinkiminiame sąraše esantis Žagarės menininkas Edmundas Vaičiulis gali užduoti bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje. Ar nekenkia tūkstančiai puodų jo namui? Gal ir kenkia, bet kitaip nevažiuotų dėl šio namo į Žagarę. O ar galima į rinkimus eiti nesiskutus ir užsimaukšlinus žieminę kepurę? Kas žino, bet juk svarbiau, kas dedasi žmogaus galvoje, o ne kokius parėdus jis demonstruoja. Tebūnie neatsakytas klausimas, kodėl ir E.Vaičiulis nusprendė dalyvauti savivaldos rinkimuose. Aišku tik tai, kad LVŽS sąrašą jis pasirinko laisva valia ir su galimybe reikšti mintis ir valią kaip jis tai įsivaizduoja geriausiai. Menininkas yra sakęs, kad šalies valdžia atokių gyvenviečių gyventojams turėtų mokėti pinigus vien už tai, kad jie čia gyvena, nepabėga, neišvažiuoja: „Mes čia

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybos narius Edmundas Vaičiulis (Nr. 5) prie savo „puodų namo“.

egzistuojame lyg indėnų rezervate. Miestelyje dar daug gatvių neasfaltuotos. Regioninio parko statusas žmonėms, ir taip neturintiems didelių pajamų, surakina rankas veikti. Lai duoda išmokų arba investicijų.“

Pastaraisiais metais E.Vaičiulis savo darbais nuveikė labai daug, kad unikali ir galinga savo dvasia bei istorija Žagarė dar labiau išgarsėtų Lietuvoje. Štai visai neseniai, šalčiausią sausio dieną, jis pusnuogis vaikščiojo prie savival-

dybės ir priekaištavo vietos valdžiai, kad ši nupjovė šalia upės pasvirusį žagariškių pamėgtą gluosnį. Pasirodo, pasitarti su vietos žmonėmis nereikia. Prieš gerą mėnesį Stungiuose medžiai sužiuro į pravažiuojančius žmonių veidais. Ne šiaip sau žmonių, o už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų portretais. Tai vis šio žmogaus idėjos ir rankų darbas. Žinoma, buvo ir pagalbininkų. Menininkas tiki, kad dabar, pamatę partizanų veidus, žmonės nustos be reikalo švaistytis manipuliatyviomis ir tiesos neatitinkančiomis frazėmis: „Gal pažiūrės ir pajus, kad jie yra mūsų artimieji, kurie paaukojo viską dėl mūsų gyvenimo.“ Prieš porą metų Muse švelniai pravardžiuojamas pramaniūgas visiems Ukrainos ir Sirijos neramumų žinovams pasiūlė gana menišką išeitį viską patirti savu kailiu. Jei kyla noras pateisinti šaudymus ir žudynes, žagarietis siūlė už menką auką pagulėti jo sukaltame karste. Kaip mat klausmų nelieka. Gal jame reikėtų pagulėti visiems, kurie bet kokia kaina veržiasi į valdžią ar siekia išsaugoti patogią ir šiltą valdišką darbo vietą?

Juozas Vaičiulevičius: „Pokyčiai rajone turi būti ne tik kosmetiniai“ Teisininkas Juozas Vaičiulevičius iš Kirnaičių beveik visą savo karjeros laiką atstovavo įvairioms profesinėms sąjungoms šiaurės ir vakarų Lietuvoje. Ieškoti tiesos ir ginti – jo kasdienybė. Aktyvus visuomenininkas nebegali taikstytis su rajono valdžioje vyraujančiu abejingumu, ypač socialinėje politikoje. – Kodėl nusprendėte pats kandidatuoti į savivaldos tarybos narius? – Iniciatyvūs žmonės teikia daug pasiūlymų, tačiau jie nugula institucijų stalčiuose. Vyrauja interesų, politinės įtakos grupių interesų protegavimas. Man yra aktualios visos veiklos sritys, tačiau labiausiai jaudina klausimai, susiję su Joniškio rajono savivaldybės vykdoma socialine politika. Priklausau sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Joniškio viltis“ ir žinau, kad šeimos, auginančios vaikus su negalia, susiduria su didžiuliais rūpesčiais. Šiems vaikams turėtų būti suteikiamos visos įmanomos paslaugos, o tam skiriamos lėšos turi būti dalijamos skaidriai. Taip pat niekas nesvarsto galimybės intensyviai dirbti su

#Kas_nutiko

„

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Juozas Vaičiulevičius Nr. 4.

klaidos priemones. neįgalių žmonių Čia kiekvienas žmoPati didžiausia tėvais, kurie yra gus gali dirbti tai, ką nomenklatūros psichologiškai moką geriausia, ir visi atstovų baimė yra prislėgti dėl atviešumas. Žmonės imtos galimybės šie darbai jungiasi į jau seniai nusipeldalyvauti darbo visumą rinkoje. nė žinoti ir aktyviai dalyvauti rajono – Užsiminėekonominiuose, politiniuose procesuose. te, kad pasiūlymai, nesusiję su interesų – Ar per pastaruosius aštuonerius megrupėmis, nugula į stalčių. Kaip su tuo tus Joniškio krašte vyko progresas? kovoti? – Negalima teigti, kad nebuvo stengtasi – Būtina aktyviai ir viešai skelbti tokį neveikimą visuomenei, naudojant žinias- kažką nuveikti. Visgi, daugumoje vykdytų

projektų vyrauja neskaidrumas, galimi piktnaudžiavimai. Labiausiai glumina paskutinių dviejų kadencijų politikų pasisakymai, jog Joniškis tapo gražus, tačiau nepaaiškinama, kad šis grožis yra laikinas ir labai trapus dėl netinkamai atliktų miesto gražinimo darbų. O kaip reikėtų vertinti 8 metų darbą kaimiškose vietovėse. Ten žmonės jau nuleido rankas dėl infrastruktūros problemų. – Kaip vertinate Joniškio valdžios politinę kultūrą, bandymą tildyti opozicinę jėgą? – Priklausau opozicinėms politinėms jėgoms. Turiu pasakyti, kad politinio išprusimo lygis Joniškio rajone yra gana žemas. Asmenys, vadovaujantys rajonui, leidžia sau nesilaikyti elementarių kultūros normų, nepaisyti nuomonės laisvės, kitų demokratijos procesų. Tai liūdina ir menkina valdžios institutą žmonių akyse. – Kodėl kandidatuojate su LVŽS narės Rimantės Misiūnienės vedamu sąrašu? – Todėl, kad man suteikta galimybė dalyvauti savivaldos rinkimuose nepriklausomu, nesusaistytu politinės partijos saitais kandidatu. Dar svarbiau yra tai, kad čia kiekvienas žmogus gali dirbti tai, ką moką geriausia, ir visus šiuos darbus sujungti į visumą. Čia nebijoma tiesos, kokia ji bebūtų nepatogi ar skausminga.

DVIGUBAS ŽEMĖS MOKESTIS – STAIGMENA? Ar jau sumokėjote dvigubai didesnį žemės mokestį už jūsų nuosavą žemę? Ar žinote, kieno valia jis toks? Mokesčio tarifą balsavimu nustato taryba. Meras valdančiųjų vardu pažadėjo dar šiemet skirti papildomai 80 tūkst. kelių tvarkymui, mainais į tai, kad Ūkininkų sąjunga nekeltų triukšmo dėl padidėjusio žemės mokesčio. Ūkininkai kantrūs ir pilietiški – iškęs. O juk keliai iš tiesų baisūs. Tiesa, daugumos ūkininkų apie tai išvis nieko negirdėjo ir liko nustebinti didžiuliais mokesčiais. Rudens pradžioje mes – tarybos opozicija – siūlėme sprendimą, kad žemės mokestis išliktų toks pat kaip pernai, bet... kas ponas, to ir valia. Iš R.Misiūnienės Facebook puslapio

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kęstutis Eisinas: „Sėdi ir niurzgi arba eini kažką keisti“ - Aš ir mano žmona Agnė visada žinojome, kad kitame mieste ar kitoje šakyje esame tik laikinai ir netrukus vėl grįšime į gimtą kraštą. Yra nepaaiškinama trauka namo. Taip, čia yra pliusų ir minusų, bet mes labiau linkę matyti pozityviąją gyvenimo pusę. Čia, kaime, nėra kamščių, kvėpuojame švariu oru, džiaugiamės tyra gamta, niekur nereikia bėgti. Kai neskubi, būni atsipalaidavęs ir gali daugiau pabūti su savimi. Viskas priklauso nuo to, ką pasirenki matyti gyvenime. Jeigu pliusus, tai ir sekasi geriau – ir galą su galu suduri, ir darbo, ir užsiėmimų randi. Neįkainojama yra tai, kad gimtinėje visada lydi artimųjų palaikymas. Tas pats ir su valdžia – arba sėdi ir niurzgi, arba eini kažką keisti. Kartais atrodo, kad visi tokie geri ir teisingi esame. O kodėl tuomet į Seimą ir tarybą neišsirenkame tų gerųjų. Vis nustembame, kad vėl ne už tuos nubalsavome. Manau, kad valdžia yra visuomenės veidrodis – ten nėra nei vieno mažiau ar

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Kęstutis Eisinas Nr. 27.

daugiau nusidėjusio žmogaus nei mes ir mūsų aplinkiniai. Neseniai per televiziją išgirdau, kaip viena politikė citavo Vinstoną Čerčilį: „Turime tokią valdžią, kokios esame nusipelnę“.

Karjerą Belgijoje išmainė į ūkininkavimą savo krašte

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Sandra Radčenkaitė (Nr. 26) su draugu Martynu Vasiliausku.

Žagarietė Sandra Radčenkaitė – tikras perlas savo kraštui. Talentais, gebėjimais ir žiniomis ji dalinsis būtent čia. Mergina studijavo Kauno technologijos universitete, Europos institute, baigė Europos studijų programą bei gretutines vertimo studijas anglų, prancūzu kalba. Metus mergina mokėsi Briuselyje, Liuveno universitete, kur dėstė Europos Parlamente aukštas pareigas užimantys dėstytojai. S.Radčenkaitė savanoriavo Europos Parlamente, bendravo ne tik su viso pasaulio diplomatais, politikais, bet ir dirbo su nusipelniusiais žmogaus teisių gynėjais. Paniro į daugiatautį gyvenimą ir planavo likti Belgijoje bei atlikti praktiką Lietuvos ambasadoje, tačiau širdis pašaukė grįžti. S.Radčenkaitė savo karjeros su užsieniu ar darbu Europos sąjungos institucijose nebesieja. Šiuo metu su savo vaikinu ji kuria ūkį. Jauna pora ne tik mokosi iš vyresniosios kartos, bet ir įkvepia ją. Įvairios programėlės, dro-

nai, kuriuos galima įsigyti ES paramos pagalba – jaunai porai savaime suvokiami dalykai. „Jeigu sieki inovacijų, nuolatinio tobulėjimo, turi domėtis ES projektais, mokėti užsienio kalbas ir profesionaliai parengti dokumentus. Būtent tokią patirtį įgijau studijų metais ir dabar galiu ją pritaikyti savo krašte“, – sako mergina. Ji mano, kad žmonės neteisingai suvokia ūkininkavimą. Vaikščiojimą po laukus sudaro mažąją dalį darbo, esmė – administracine kalba ruošti dokumentus, skaityti įstatymus, domėtis naujais projektais ir juos vykdyti. S.Radčenkaitė sako, kad jaunimas nenori grįžti į Joniškio kraštą, nes mažai užimtumo, pramogų. Taryboje ji stengtųsi atstovauti jaunimo interesams ir siekti, kad Joniškis vytųsi kitus rajonus, kurie padarė didesnę pažangą. „Karjeros galimybės – taip pat svarbu, tačiau dirbti galima ir nuotoliniu būdu. Aš, pavyzdžiui, galiu vertėjauti būdama bet kur. Jaunimui norisi, kad kaime atsirastų šiek tiek miesto – kad ir žadėtasis baseinas, sporto kompleksas. Niekas nenori grįžti į merdėjantį rajoną“, – sako jaunimo atstovė.

Žmonių teismas yra baisiau už STT

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Gintarė Januševčienė Nr.10.

Tokioje jaunystėje, toks įdomus žmogus – ir į politiką? Išgirdau klausimą ir beveik priekaištą, kandidatuodama į tarybą. Kodėl einu? Nes matau, kad esu reikalinga. Susipažinau su kiekvienu Rimantės Misiūnienės sąrašo nariu ir kiekvienam pajutau pagarbą už drąsą kovoti. Tai – žmonės, kurie daro daug neatlygintinų darbų dėl savo bendruomenės. Joniškis iš tiesų palengva nukraujuoja - praranda kūrybingą jaunimą, ritasi į duobę dėl to, kad pastaruoju metu rajoną užvaldžiusios jėgos suskirstė žmones į savus ir svetimus, kaimiečius ir miestiečius, partiečius ir priešus. Šviesus protas, atvirumas ir atsakomybė už žmonių suneštus pinigus valdantiesiems nebūdingas. Veikiau dominuoja arogancija, išlikimas valdžioje bet kokia kaina, godumas. Tie, kurie yra linkę kurti ir dalintis, buvo nustumti į pogrindį. Girdint, kokiomis „paniatkėmis“ kalba rajono vadovai, man darosi gėda. Negaliu tylėti ir privalau palaikyti tuos, kurie priešinasi įsigalėjusiai manipuliatyviai ir savanaudiškai sistemai. Pašėlusiai malonu įnešti šiek tiek sumaišties ir netikėtumo į sustabarėjusį šio krašto gyvenimą. Stagnatoriai, kurie galvojo, kad didžiausia nuomonės formavimo jėga yra straipsniai vietinėje spaudoje, atsipeikėjo. Ne tie laikai – didžiulės revoliucijos įvyksta vien socialinių tinklų

pagalba. Jau sunku daryti šunybes ir likti nepastebėtiems. Rajono galvos tegul nesiteisina, kad investicijos ir naujovės neateina, nes čia tik žemės ūkio kraštas. Net plynas laukas gali tapti geriausia vieta kurti – verslą, meną, pramogų parką, turizmą. Talentingas lyderis, turėdamas didžiulį kolektyvą, valdžios svertus, žmonių suneštus mokesčius, verslininkų paramą, ryšius – gali atversti visiškai naują lapą. Tereikia nebijoti išsivaduoti iš senų nuostatų, apdulkėjusių kabinetų ir nustoti juose laukti pensijos.

„

Tereikia nebijoti išsivaduoti iš senų nuostatų, apdulkėjusių kabinetų ir nustoti juose laukti pensijos.

Prieš ketverius metus nufilmavau, kaip papirkinėjami rinkėjai, tačiau to nepakako, kad pažeidėjai būtų nubausti. Man nusviro rankos nuo abejingumo. Neleiskime tapti užmiršta šiaurės Lietuvos provincija, kur įstatymai negalioja. Jeigu atsakingoms institucijoms nerūpi, tegu rūpi mums. Žmonių teismas yra baisesnis už STT. Būkite drąsūs. Kviečiu stebėti ir viešinti visas valdininkų kiaulystes, ypač balsų pirkimo atvejus. Taip pat būtinai išreikškite savo valią, kad nupirkti balsai netektų galios. Tegu rajono valdymo klausimai jums tampa svarbūs, kad ir koks jūsų amžius ar gyvenimo būdas.

balsavimo biuletenio pavyzdys

6 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2 Gintaras Damalakas: „Pirma ekonomika, tik paskui – politika“ Ūkininkas, verslininkas, įvairių iniciatyvų bei visuomeninių organizacijų rėmėjas Gintaras Damalakas garsėja kaip gebantis į Joniškį pritraukti medikus, jaunus ir perspektyvius profesionalus. Jis sako, kad ne tik darbo sąlygos turi būti patrauklios, bet ir pats gyvenimas šiame krašte turiningas.

SĖKMINGAS VERSLAS – NAUDA RAJONUI

G. Damalako ir jo žmonos gydytojos Jurgitos įkurtoje šeimos klinikoje „Saulenė“ klientų skaičius jau siekia 6000. 1500 žmonių registruoti ir Žagarės filiale. Klinikai svarbiausia yra nuolat gerinti darbo sąlygas, bendrauti, teikti kokybiškas paslaugas. Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Gintaras Damalakas Nr. 6. – Kodėl Joniškio rajone nesimato visuotinio progreso? – Dėl to, kad valdžios sprendimuose ir bės administracijos darbuotojams? darbuose nėra nuoseklumo. Į pirmą vietą prastos. Pas mus rajone vadovaujamasi –Vyresni žmonės mėgsta, kai jiems yra politikai turėtų iškelti ekonomiką, o ne tuš- atvirkštine logika – pirmiausia tvarkočią politikavimą. Reikia turėti planą, nusi- mos aikštės, o verslo pritraukimu visai sudaromas planas, duodamos konkrečios matyti gaires ir nuosekliai veikti, nepaisant nesirūpinama. Kas iš tų aikščių, jeigu jos užduotys. Iš senesnių laikų yra įpratimas, kad kažkas turi griežtai vadovauti, tačiau to, kokia partija valdžioje. Puikus pavyz- tuščios? –Garsėjate gebėjimu pritraukti gy- jauni žmonės to nemėgsta. Jie rodo daudys – JAV, kur duodamas kelias verslui, kur veikiama pagal numatytą ilgalaikę strate- dytojus į savo šeimos kliniką. Kaip jums giau savo iniciatyvos, siūlo naujas idėjas. Jaunimui reikia daugiau laisvės ir tuo pačiu giją. Kuomet nukrypstama nuo plano, įsi- pavyksta? –Ieškau, bendrauju, pasiūlau geras są- palaikymo. Jeigu rajonas nenori prarasti jaukiša opozicinė jėga. Šiuo metu ir Joniškyje lygas. Rezidentai visada mielai atvažiuoja, nimo, tuomet valdžia turi remti naujas iniciyra aktyvi opozicija, tačiau sunku priešintis neprotingiems sprendimams, kai valdžio- o po praktikos lieka dirbti. Ne visi lieka atyvas. Reikia ne tik išklausyti idėjas, bet ir gyventi Joniškyje – sukuria šeimas, ieš- padėti rengti projektus, prisidėti ir finansišje ilgam įsigali viena partija. kai. Kiekvienais metais užgęsta iniciatyvos, Blogai, kad į Tarybą patenka vis tie pa- ko geresnių gyvenimo sąlygų, kraustosi į Šiaulius, tačiau vis vien dirbti važinėja į nes reali pagalba neteikiama. Ko tikėtis? Juk, tys žmonės. Partijos beveik neatnaujina savo sąrašų. Reikėtų keisti visus Tarybos „Saulenę“. Galime pasigirti ne tik naujausio- ir pačios savivaldybės projektai, kurių rengimis medicininėmis technologijomis, bet ir mui išleisti tūkstančiai eurų, guli stalčiuose narius – nebegalima tekėti pasroviui. ir sensta. Gyventojams vienas skaudžiausių Kol mūsų krašte nepalankios sąlygos vieningu aukštos kultūros kolektyvu. – Kaip sėkmingai vadovauti savivaldy- praradimų – sporto kompleksas. verslui, tol ir turiningam gyvenimui jos

Mano ir žmonos Jurgitos įkurtoje šeimos klinikoje „Saulenė“ klientų skaičius jau siekia 6000. 1500 žmonių registruoti ir Žagarės filiale. Mums svarbiausia yra nuolat gerinti darbo sąlygas, teikti kokybiškas paslaugas. Pavyksta pritraukti ne tik klientus, bet ir naujus darbuotojus, jaunus profesionalus ir juos išlaikyti. Ieškau, bendrauju, pasiūlau geras sąlygas. Rezidentai visada mielai atvažiuoja, o po praktikos lieka dirbti, gyventi. Galime pasigirti ne tik naujausiomis medicininėmis technologijomis, bet ir vieningu aukštos kultūros kolektyvu. –Kas laukia Joniškio krašto, jeigu ir toliau nebus iniciatyvos iš valdžios? –Tuomet nebus jokios perspektyvos. Aštuoni metai valdžioje – ir jokių investicijų. Galbūt nėra motyvacijos, nes naujos investicijos reiškia, kad bus darbo. Dabar labiausiai ir reikia rūpintis verslo skatinimu. Būtina remti kaimo bendruomenes – prisidėti prie visų jų rengiamų projektų finansavimo. Reikia palaikyti ir ūkininkus, o ne sausros metais kelti mokesčius, vietoj to, kad nuo jų atleistų. Kur tie pinigai? Jeigu jau didina mokesčius, tegu tvarko kelius kaimuose, kad žmonės per purvynus nevaikščiotų. Turizmo gaivinimas taip pat turi būti vienas iš prioritetų. Be to, Žagarė turėtų tapti dar stipresniu turistų traukos centru. Prie lankomų objektų turi būti išasfaltuoti keliai.

Gediminas Jančauskas: „Valdininkų darbas – tik imitacija“ Smulkusis verslininkas Gediminas Jančauskas iš Mekių kaimo didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė visuomeninei veiklai. Jis yra Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijos valdybos narys, Mekių kaimo bendruomenės pirmininkas ir seniūnaitis. Savo darbais jis įrodo, kad net gyvendamas Lietuvos pakraštyje gali pasirūpinti ir savo kaimu, ir nuveikti kažką reikšmingo tarptautiniu mastu. Dar šiemet G.Jančauskas su kolegomis Kaune, A.Stulginskio universitete, surengė didžiulę tarptautinę paukščių parodą. Greta paukščių veisimo veiklos vyras rūpinasi kaimo bendruomenės namais, vaikų dienos centru, ant jo pečių gula ir paaštrėjusios socialinės problemos. Kandidatuoti į Joniškio rajono savivaldybės tarybą paskatino tragiški įvykiai kaime ir abejinga valdžios reakcija. –Ar Mekių kaimas yra gyvybingas? –Kaimas yra gyvas, nors ir nedidelis. Visoje seniūnaitijoje gyvena apie 200 žmonių, o ketvirtadalį jų sudaro vaikai ir jaunimas iki 18 metų. Jaunimas po mokyklos baigimo išvyksta, bet tikimės, kad dalis grįš čia gyventi. Ir dabar yra jaunų šeimų, kurios perka, remontuoja namus. Kaimo gyvenimą pagyvina kaimo bendruomenė. Bendruomenės iniciatyva 2017 metais įgyvendinus Socialinės apsaugos ir darbo

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Gediminas Jančauskas Nr. 7.

„

–Kokios pagalbos pasigendate iš saviministerijos projektą bendruomenės patalpose atidarytas vaikų dienos centras. valdos? –Mūsų seniūnaitijoje per penkerius Šiuo metu jis laikinai neveikia, nes darbininkai keičia langus, grindis, įrengia šildy- metus įvyko dvi žmogžudystės. Socialinė sritis yra apleista. mo sistemą. Darbas – tik imi35 vaikai yra Įvykus tragedijai valdituojamas. Nevyksužsiregistravę ta jokia prevencikaip centro lanninkai sukluso – atvakytojai, o kasdien ja. Bendruomenė žiavo kalbėtis, tačiau sulaukdavome jau keletą metų po to realios pagalbos apie 10 vaikų ir šaukėsi pagalbos jaunuolių. Su jais ir žodžiu, ir oficinesulaukėme. dirbo socialinė aliais raštais, per pedagogė, sociaspaudą. Signalizalinės darbuotojos padėjėjos, pirkdavome vo apie artėjančią nelaimę. Dar 2016 mepsichologo, sporto trenerio ir šokių moky- tais Mekių kaimo bendruomenės namuotojos paslaugas. se socialinių problemų tema surengėme

diskusiją su savivaldybės, mokymo įstaigų ir įvairių tarnybų atstovais. Supratome, kad bandoma visą atsakomybę sukrauti ant bendruomenės pečių. Tad bendruomenės iniciatyva įrengėme vaikų dienos centrą. Centras iki remonto veikė beveik du metus, per kuriuos, vaikų užsiėmimų metu, taip ir nesulaukėme socialinių darbuotojų iš Joniškio rajono administracijos ar jai pavaldžių įstaigų, nors didžioji dalis mūsų centro lankytojų buvo iš socialinės rizikos šeimų. Įvykus paskutinei tragedijai valdininkai sukluso – atvažiavo kalbėtis, tačiau po to realios pagalbos nesulaukėme. Išdrįsome viešai pakritikuoti kai kuriuos socialinius darbuotojus, rajono valdžios abejingumą ir pamatėme, kad tam tikroms partijoms savi partiniai interesai yra aukščiau už visuomenės. Po viešos kritikos bendruomenė tapo ignoruojama, nepageidaujama. –Kokius sprendimus inicijuotumėte, jeigu patektumėte į Tarybą? –Tragiškis būklės kaimo keliai. Jau trejus metus į juos visiškai neinvestuojama. Tai viena iš priežasčių, kodėl didėja žmonių socialinė atskirtis, prastesnės sąlygos verslui paskatinti. Kur tai matyta, kad liūto dalį gaunamų lėšų į kelių fondą pritraukia rajono keliai, o kelių priežiūrai ir remontui Joniškio rajono keliai gauna tik 30 proc. šių lėšų. Investuojama į aplinkkelius, miesto centro aikščių atnaujinimą, o kaimai yra visiškai užmiršti. Gerokai padirbėti reikia ir su investicijų pritraukimu, tačiau dabartinei valdžiai, rodos, šis uždavinys apskritai neįveikiamas.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Tęsinys 9 psl.

8 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pradžia 7 psl.

10 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Joniškis – kryžkelė, kur sud Kai kalbame apie visuotiną rajono darną, nepakanka paminėti vien vietos ekonomiką, kuri yra labai svarbi. Tenka matyti ir jausti, iš kur ateina ir kur veda tie ekonominiai keliai. Dažniausiai tai galingi keliai, apvažiavimai ir šalia šių kelių esantys aruodai, gamyklos. Tai užtikrina darbą, pajamas šeimoms. Gal net atsirastų lėšų ne tik keliams tiesti, bet ir vandens kokybei pagerinti? Geresnis vanduo – geresnė gyvenimo kokybė. Tačiau yra mažesni keliai, kurie nuo mylimo Joniškio šakojasi į visas puses. Šiais keliais važinėjame mes. Taip pat jais keliauja tie, kurie nori pamatyti mūsų kraštą – turistai, keliautojai, svečiai. Dėl šių kelių mūsų buvimas čia įgauna prasmę. Juk vien geresnės ekonomikos nepakaktų?

Istorijos žiedas juosia Joniškį Taip, Joniškis tikrai yra ekonomikos ir kultūros kryžkelė. Pažvelkite bent akies krašteliu į tai, kas dedasi šalikelėje. Daunoravos dvaras jau seniai nori apie save priminti. Dar neatgaivinome. Kur toliau? Pasiekiame Plikiškius – tvarkinga gyvenvietė, puikūs apylinkių ūkiai ir senas vos gyvas medinis malūnas. Tiesus žvyrkelis į dar vieną nuostabią mūsų gyven-

vietę – Kriukus, o gal sukame į Skilvionius? Gal Bariūnų dar neatrado turistai, tačiau vasarą šioje gyvenvietėje prie tvenkinio ilsisi daugybė joniškiečių. Ar mes tikrai tik žemės ūkio kraštas, kai važiuojame pro išvaizdžias Pošupes, Melnius, Stoniūnus... Pakelyje rasime bent du kepures jau nukėlusius vėjo malūnus. Ir dar vieną akmeninį pamatysime Mekiuose.

Kalnelis, Skaistgirys, Žagarė Vienas gražiausių mūsų tokių kultūrinių kelių veda Žagarės link. Iškart už miesto riboženklio jau matome kuklią, tačiau žavingą Kalnelio koplyčią, saugančią senus kapus ir paties Joniškio lopšį – Sidabros pilies pelenus. Dar toliau – Skaistgirys, kuris garsėja ekonomine baze, tačiau verta į miestelį pažvelgti nuo kalvos ir apžvalgos bokšto. Tai tikrai viena jaukiausių vietų rajone, kur jaukumą kūrė gamta ir žmogaus rankos. Žagarė visuomet žavinga ir turtinga savo istorija ir dabartimi. Tik neskubėkite pakeliui į Žagarę – atidžiai dairykitės aplinkui ir tikrai pamatysite tai, kas jus nustebins. Tai galėtų būti vienišas medis laukuose, o gal ir partizanų veidais į pasaulį žvelgiančios nupjautos pakelės medžių šakos. Žmonės norėtų dviračių tako nuo Žagarės iki Stungių, tačiau akivaizdu, jog jo reikia nuo pat Joniškio. Tiksliau – Kalnelio, nes iki šios gyvenvietės toks takas yra.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

dera ekonomika ir kultūra

Pelkių takas, Vytautas Didysis ir Veršių akmuo Tai dar vienas kelias, kuris traukia vis labiau. Žmonės atranda vieną gražiausių Lietuvos – Mūšos tyrelio pelkių taką. Jis jau ir taip buvo pats ilgiausias, o dabar – dar ilgesnis ir kviečia apeiti aplinkui visą ežerą. Čia yra didžiulis mitologinis akmuo, o visai netoli jų – partizanų slėptuvių likučiai. Tipiškas lygumų kelias – neasfaltuotas, tačiau suka pro senas ir tvarkingas gyvenvietes. Dabar šis kelias tiesiog prašosi asfaltuojamas. Turizmo specialistai nuolat kartoja – autobusas žvyrkeliu nevažiuos! Tačiau kai kurie važiuoja – juk kitaip iki pelkės nenusigausi. Jei jau nuvažiavome iki pelkės, tai galima įveikti dar keli kilometrus. Juodeikiai – čia galima pasigrožėti per visą sovietmetį savo vietoje išstovėjusį paminklą Vytautui Didžiajam. Prie bažnyčios tebestovi mažytis namelis, kuriame kadaise gyveno Tėvas Stanislovas. Pakeliui į Žagarę būtinai aplankykite neseniai išgarsėjusius Veršius. Pamatysite ne tik didžiulį akmenį, bet ir seną milžinišką ąžuolą.

12 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

14 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Darbas išsilavinusiam jaunimui – prioritetas Fizikos bakalauras, signalų technologijos magistras Donatas Bauža jau kuris laikas su žmona mėgina įsitvirtinti Joniškio rajone ir pradėti plėtoti modernų ūkį. Šalia jaunojo ūkininko paramos reikia savų finansų, tačiau jis nebegali gauti darbo gimtajame krašte. Mat, buvusioje darbovietėje kovodamas už savo teises užsitraukė įtaką galinčių daryti asmenų nemalonę. D. Bauža nepasiduoda – siekia tapti tarybos nariu. – Kodėl po studijų norėjote grįžti gyventi į Joniškį? – Su žmona norėjome grįžti gyventi ten, kur užaugome. Po bakalauro studijų dirbome Jungtinėje Karalystėje, tad grįžę metus laiko gyvenome iš santaupų ir ieškojome darbo. Vis galvojau, kad dirbsiu nuotoliniu būdu iš Joniškio, tačiau dabar ieško vien programuotojų. Vėl krovėmės lagaminus ir išvykome į Angliją. Jau turėjome gerus darbus ir atlyginimus, bet vis galvojome apie Joniškį. Tikėjau, kad savame krašte gera ir paprasta gyventi. Iš Jungtinės karalystės į

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Donatas Bauža Nr. 15.

gimtinę grįžome tik atostogoms, tačiau, išvydęs darbo skelbimą, susigundžiau ir įsidarbinau. Džiaugiausi, kad ir žmona tuoj galės grįžti. Darbo aplinkoje man pasiūlė stoti į partiją ir pažadėjo didesnį įsiprasminimą visuomenėje. Užsidėjau rožinius akinius ir įstojau. Netrukus pamačiau, kad ten dedasi ir išėjau. Užrūstinau įtakingus žmones. Netrukus po to teko ginti save ir kitus darbuotojus nuo žeminimo ir išnaudojimo

darbe. Profesinė sąjunga išaugo nuo 17 iki 40 žmonių. – Kokiais būdais mėginote kovoti? – Buvome išsikvietę auditą, kreipėmės pagalbos į politikus, bet viskas buvo užglaistoma. Kai pamačiau, kas vyksta, supratau, kodėl kiti žmonės bijo ir tyli. Viešinau darbovietei, vadovui ir vietos politikams nepatogius faktus spaudoje. Paskui mėginau įsidarbinti kitur, bet niekas nepriėmė. Mano kraštas pats mane stumia į emigra-

ciją, kur ir pamačiau, kokie turi būti darbo santykiai, kaip gerbiamas darbuotojas. – Nuo tada ir pradėjote atidžiau stebėti vietos politikų veiksmus? – Pradėjau stebėti Tarybos posėdžius. Opozicijoje esantys Tarybos nariai prabyla – užduoda klausimus, mėgina stabdyti kai kuriuos neprotingus veiksmus, tačiau tokių žmonių per mažai. Teko stebėti ir atvejus, kai Tarybos posėdžio metu atvirai tyčiojamasi dėl žmogaus išsilavinimo. Nepatogius klausimus užduodantys žmonės paverčiami pajuokos objektu. Man kyla klausimas: kokia yra Tarybos funkcija? Pritarti visiems sprendimų projektams ar žiūrėti, ko išties reikia žmonėms? Didžioji dalis ramiai sėdi, kai, pavyzdžiui, perkamas namas beglobiams vaikams už milžinišką kainą Skaistgiryje, prie fermos. Esą vaikai patys galės tvarkytis sodus, daržus – tiesiog juokinga - ne tarybiniai laikai, kuomet vaikus vergauti varydavo į kolūkius. Už tokią kainą Joniškyje būtų išėję du namai, kur arti meno mokykla, sporto užsiėmimai. – Kaip paskatinti pokyčius? – Tiek rajone, tiek Taryboje reikia kuo daugiau jaunesnių žmonių ir ypač tų, kurie ragavę emigranto duonos išsivysčiusioje šalyje. Jeigu tokių nebus, daugelis nubalsuos pagal partijos valią. Tik dabartinė opozicija ir ją palaikantys visuomenininkai vieninteliai žmonėms parodė tiek daug spragų valdančiųjų darbe.

Regina Gužauskienė: „Ar kaimo Danguolė Lingevičienė: žmogus bus išgirstas?“ „Tikiu pokyčiais“ Žvelgaičių kaimo seniūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Regina Gužauskienė beveik visą savo laisvalaikį paskyrusi visuomeninei veiklai. Energinga moteris įkūrė kaimo bendruomenę, subūrė kapelą, kuri leidžia nepaskęsti kasdienybėje. Padarė viską, kad pati ir aplinkiniai gyventų turiningiau, tačiau ar vietos valdžia bent kiek pasistengė dėl kaimo žmogaus? – Ko pasigendate savo kaime? – Mes neturime bendruomenės patalpų. Organizuojame renginius, tačiau mūsų buveinė – pagal projektą įrengta pavėsinė ir aikštelė su suoleliais. Kai prieš penkerius metus kūriau bendruomenę, buvo apie 300 gyventojų. Nemažai namų pas mus yra tuščių, jaunimo labai mažai. Didžiausias mūsų džiaugsmas – kaimo kapela, kurią pati subūriau iš paprastų muzikinio išsilavinimo neturinčių gyventojų. Esame šalia Žagarės, tad jungiamės į šio miesto gyvenimą, bendraujame su kultūros centru, glaudų ryšį palaikome su seniūnu. Ir į mūsų renginius žagariečiai susirenka. – Ar gali būti taip, kad menkas valdžios rūpestis žmonėmis lemia pasyvumą? – Žinoma. Kai valdininkai mus ignoruoja, tai ir žmonės nuleidžia rankas. Tikrai nejaučiame, kad mumis rūpintųsi. Pavyzdžiui, rinkau parašus, kad suteiktų galimybę įsigyti akordeoną mūsų kapelai. Mes esame savamoksliai, daugelis narių yra senjorai, bedarbiai ir negalime savo lėšomis nusi-

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Regina Gužauskienė Nr. 18.

pirkti. Pinigų akordeonui niekas neskyrė, o ką jau kalbėti apie tautinius rūbus. Su meru ir asmeniškai kalbėjau, prašiau. Nebuvo malonu posėdyje išgirsti, kad šiai kapelai nereikia nieko skirti, nes repetuoja tik viena moteris. Vietoj to, kad su purvais maišytų, geriau pasidžiaugtų, kad žmonės susirenka, dainuoja, užsiima saviveikla. Pas mus 87 metų vyras groja, o galėjo juk namie sėdėti. Į koncertus, kurių būna ir 20 per metus, važiuojame savo lėšomis. Valdininkai remia tik tuos, kurie yra įžymybės, profesionalai, o į mus nekreipia dėmesio. –Kokias problemas keltumėte kaip Tarybos narė? –Reikia atsigręžti ir į kaimo žmones. Turiu didžiulį norą, kad nuo Žagarės iki Stungių atsirastų dviračių ir pėsčiųjų takas. Šioje atkarpoje vyksta daug eismo įvykių, yra buvę ir tragiškų. Matau, kaip vaikai eina šalikele, žmonės važiuoja dviračiais. Tai – tik trys kilometrai. Nutiesti tokio ilgio taką tikrai įmanoma. Kodėl nuo Gataučių iki Joniškio yra takas, o pas mus nėra?

Danguolė Lingevičienė iš Kriukų daug metų dirba agronome, žemėtvarkininke, ji – ir trijų vaikų mama, Darginių kaimo bendruomenės pirmininkė. Tikrojo patriotiškumo pasigendanti moteris sako, kad reikia prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo kaimą, miestą ir šalį. Tik taip galime išlikti ir klestėti. – Kuo šiandien gyvena žmonės jūsų kaime ir apylinkėse? – Pati daug metų dirbu agronome ir matau, kad su žemdirbiu siejama daugelio įmonių veikla. Tai – pieno pramonė ir duonos gaminiai, prekyba žemės ūkio technika, prekyba chemija ir trąšomis ir kt. Šia sritimi reikia ypatingai rūpintis ir palaikyti. Pasigendu tikro patriotiškumo. Ne to, kurį naudoja produktų ar politikų reklamos, o to, kuris skatina didžiuotis savo šaknimis ir prisiimti atsakomybę už savo kraštą. Reikia pradėti nuo savęs ir pačiam kažko imtis. Pirmiausia būtina atsakingai dalyvauti rinkimuose – suvokti už ką ir dėl ko balsuojame, prisiimti atsakomybę už savo atiduotą balsą. – Ar Kriukai ir aplinkiniai kaimai nėra valdžios užmirštas kraštas? – Nėra užmirštas, kol yra išprususių žmonių, kurie žino, kas jiems priklauso ir sugeba išsireikalauti. Šiuo metu viena didžiausių bėdų – kelių kokybė. Darginiai jau turi kokybišką kelią, tačiau į Bučiūnus ir Lieporus tenka važiuoti

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Danguolė Lingevičienė Nr. 12.

duobėtais žvyrkeliais. Jautrios ir socialinės temos. Reikia daugiau dėmesio atokiau gyvenantiems senyvo amžiaus žmonėms. Trūksta užimtumo kaimo jaunimui. Mažai ir karjeros perspektyvų, todėl jaunimas dairosi į didmiesčius ar užsienį. – Ar tikite artėjančiais pokyčiais? – Turiu viltį, kad kažkas pasikeis. Remiu LVŽS, nes man liūdna, kai jie imasi pokyčių ir nesulaukia paramos. Neįmanoma padaryti stebuklo ir staigiai ištaisyti iki tol darytų klaidų padarinius. Jeigu norim gyventi geriau, kartais reikia priimti nemalonius sprendimus. Norim geresnio gyvenimo, tačiau į bet kokius pokyčius reaguojame labai jautriai. Dažnai net nesistengiame įžvelgti pokyčių esmės ar teigiamo rezultato, kuris ne visada būna iš karto apčiuopiamas. Matome tik grėsmes, kurios ne visada pagrįstos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

„Arbatėlės gėrimo klubui“ valdžioje ne vieta Joniškio rajono ūkininkai Rimvydas Vasiliauskas su žmona Sonata įsikūrę lygumose ant „vėjo upės”, kuri suka asmeninės vėjo jėgainės malūno sparnus. Ant stogo esančios saulės baterijos gamina elektrą. Nuolat gaudyti idėjas ir taikyti savo augalininkystės ūkyje – šios šeimos gyvenimo būdas. Netoli Plikiškių kaimo gyvenančiai porai rūpi ne vien sava žemė, bet ir rajono likimas. R.Vasiliauskas vietos valdžią šmaikščiai vadina „arbatėlės gėrimo klubu”. – Ko trūksta Joniškio krašte, kad žmogui čia būtų gera gyventi? – Čia nieko netrūksta, bet ir nieko naujo neįnešama. Joniškio rajono savivaldybės tarybos narius jau pradėjau vadinti „arbatėlės gėrimo klubu“. Pradžioje manėme, kad čia kaltas šiaurietiškas lėtas būdas, bet pasirodo rajone yra daug veiklių žmonių, ko negalima pasakyti apie tarybą. Prezidentui leidžiama vadovauti dvi kadencijas, ribojamas laikas ir valstybinių įstaigų direktoriams, o savivaldybių tarybų nariai dešimtmečiais išbūna postuose. Liaudiškas posakis „nauja šluota gerai šluoja“ yra ne iš piršto laužtas. Naujų šluotų tikrai reikia. Kiti rajonai net turėdami mažesnį biudžetą gražiai susitvarko vien iš didelio noro. Net stovintis vanduo pradeda nekaip kvepėti. Žmonės vis dar galvoja, kad politikai yra vagys, bet veikia specialiosios tarnybos – uždėtas apynasris jau nebeleidžia grobstyti visuomenės turto. Deja, šiuo metu valdžios neveiklumas yra pats di-

Kandidatai į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Rimvydas Vasiliauskas Nr. 11 ir Sonata Vasiliauskienė Nr. 25.

„

džiausias blogis rajono gyventojų atžvilgiu. būna kaltinama stabdymu, trukdymu Buvo įvairių galimybių, tačiau, kaip būtų dirbti. Ką apie tai manote? – Jeigu sprendimai yra neūkiški, tai gaila, po truputį nuvažiuoja ES struktūrinių nedelsiant juos fondų paramos ir reikia stabdytraukinys. Kiti raJeigu sprendimai yra ti. Didžiausias jonai tuo pasinauneūkiški, tai nedelsiant neūkiškumo padojo su kaupu, o vyzdys – savivalJoniškis – vangiai. juos ir reikia stabdyti. dybės įmonės. Ką rajonas sugeba prievarta surinkti Nesuprantu, kaip iš žmonių, tą ir turi, bet ir tą vien tik praval- jos gali dirbti nuostolingai. Taip, paslaugo, nesukurdamas jokios pridėtinės vertės. gas reikia teikti, bet vis prašoma papilKorupcijos čia gal ir nėra, bet neūkišku- domų lėšų. Jos yra savivaldybės rūpestis, mo – per akis. bet direktoriai vis tiek gali mąstyti eko– Opozicija Taryboje stengiasi prie- nomiškiau, pagalvoti ir apie pelną. Kodėl šintis neūkiškiems sprendimams, tačiau būtent žmonės turi išlaikyti įmonę ir dar

šitaip neekonomiškai? Norėčiau paklausti tu įmonių vadovų, kurie prašo papildomų lėšų, ką jie padarė, kad jų netrūktų. Jei nesusitvarkai, eik į privatų sektorių pasimokyti dirbti. – Galbūt problema tame, kad kai kurių įstaigų vadovai atitinka partinę liniją, tačiau stokoja kompetencijos? –Vienareikšmiškai – taip. „Arbatėlės gėrimo klubas“ Joniškyje yra labai platus. Jeigu vadovu taps veiklus žmogus, tuomet jis pradės minti savivaldybės slenkstį. Tada valdininkams reikės pradėti dirbti. Entuziastai niekada nebūna patogūs valdžiai, todėl jie lieka be darbo. Aš nieko nebijau, turiu savo nuomonę ir visada jos laikausi. Neslėpsiu, turėjau pasiūlymą kandidatuoti kitos partijos sąraše, bet pasakiau, kad išrinktas balsuosiu pagal savo sąžinę. Tada manęs nebereikėjo. – Kaip tai pakeisti? – Tik žmonių balsai rinkimuose gali kažką pakeisti. O tada – nauji Tarybos nariai, kurie drįsta šnekėti ir prieštarauti senbuviams. Ir Seime visada sukosi tie patys žmonės ir tos pačios pavardės, tik atėjus LVŽS daug kas keitėsi. Naujų žmonių savivaldoje reikia ir todėl, kad nacionaliniu lygiu dabar priimti labai geri sprendimai. LVŽS atrado labai daug piktžaizdžių šalies politikoje ir pradėjo jas naikinti. Sekantis etapas – savivaldybės. Dabar čia reikia tęsti pradėtus darbus, nes jau yra vizija, kaip turi tvarkytis Lietuva. Jeigu Tarybų ir merų rinkimuose vėl neateis balsuoti tie nusivylę rinkėjai, vėl laimės tie patys politikai, nevyks joks progresas ir nebus jokių pokyčių. Norėčiau nedalyvaujančių rinkimuose paklausti: ar tikrai, norite kad ir vėl už jus nuspręstų kitų balsai? Ne taip svarbu už kurią partiją, svarbiausia reitinguoti žmones, kurie gali ir nori pakeisti rajono gyvenimą.

Valdas Paražinskas: „Įrodysiu, kad rajonas pinigų turi“ Joniškietis Valdas Paražinskas išgarsėjo kaip statybininkas be diplomo, kuomet jam nebuvo leista pasisakyti Joniškio rajono savivaldybės taryboje. Nors klausimas buvo susijęs su namo pirkimu ir jo būklės įvertinimu, rajono merui V.Paražinsko 25 metų statybininko patirties neužteko – prireikė diplomo. Stebėti, kur savivaldybė leidžia gyventojų pinigus V.Paražinskui – tarsi antras darbas. -Kaip susidomėjote Joniškio rajono savivaldybė tarybos ir administracijos darbu? – Gyventojai penkerius metus prašė savivaldybės atstovų, kad prie Sodų kvartalo išasfaltuotų takelį. Atsakymas būdavo vienas - nėra pinigų. Nusprendžiau nepasiduoti ir įrodyti, kad tai netiesa. Kreipiausi į vietos politikus, Seimo narį. Surinkau 65 gyventojų parašus, tačiau atsakymas buvo tas pats. Kad įrodyčiau, jog tai nėra vien mano iniciatyva, į susitikimą pakviečiau kvartalo gyventojus, žurnalistus. Tik visų žmonių akivaizdoje išgavus

– Ko pirmiausia imtumėtės, tapęs JoPavyzdžiui, po trinkelėmis turėjo būti pilamas tam tikras sluoksnis granito atsijų. niškio rajono savivaldybės tarybos nariu? Granito atsijas pakeitus į skaldos atsijas reikia – Reikia peržiūrėti visus viešuosius pirkidėti rišančią medžiagą – cementą. Projekte mus, kaip vykdomi didelės vertės pirkimai. aiškiai parašyta, kad rišančiosios medžiagos nėra. Negana to, už trinkelių klojimą savival- Taip pat įsigilinčiau, ką veikia savivaldybės dybė moka dukart daugiau nei rinkos kaina. administracija, ar reikia tiek darbuotojų. Papildomai reikėjo prašyti pinigų suoliukams, Už ką jie išsimoka sau premijas? Tuo tarpu, šiukšliadėžėms, apšvietimo stulpams. Aikštė paprastų auklėtojų darželiuose padėtis yra turės būti pertvarkoma iš naujo jau kitais me- katastrofiška, krūviai per dideli – savivaldytais, nes ir dabar bė neskiria lėšų paduobės matosi. dėjėjams. Kai esi eilinis žmogus, – Domėjotės Negalima gyir Joniškio Kalėventi į skolą. Paturi įdėti labai daug dų eglės karkaso prastas žmogus pastangų, kad tave nuoma. Jos groišsilaiko iš savo atlyišgirstų. žis jūsų nepapirginimo, skaičiuoja ko? ir taupo. Pavyzdžiui, – Nuoma atsavivaldybės įmosiėjo 10 tūkst. eurų. Paskambinau į tą pačią nėse yra atvirkščiai: prasiskolina, o tada įmonę ir išsiaiškinau, kad už šią kainą galė- praneša, kad reikia skirti pinigų iš biudžeto. jome įpirkti nuosavą, o ši įmonė galėtų kas– Rajono meras Gediminas Čepulis nemet papuošti ir nupuošti ją už 1,5 tūkst. eurų. leido jums pasisakyti Tarybos posėdyje, Paties karkaso kaina – apie 5 tūkst. eurų. nes neturite statybų srities išsilavinimo Šiuo metu vyksta renovacija daugia- diplomo. bučio, kuriame gyvenu. Jis bus išskirtinis, –Kai rinkimai artėja, prisimena žmogų. dengtas akmens masės plytelėmis. Gyven- Kai atsisėda į šiltą vietą, užmiršta, kad yra tojai patys šį projektą atidavė į mano ran- žmogus, iš kurio kišenės valdžia gyvena. kas. Pirminio investicinio projekto vertė Savivaldybės darbuotojai dirba ar ne, algą buvo apie 250 tūkst. eurų, o aš sumažinau vis tiek gauna. Stebiu Tarybos posėdžius ir ją iki 112 tūkst. eurų. Darbus, medžiagas nematau daugelio jos narių susidomėjimo. apskaičiavau realiomis kainomis – tereikė- Turi vykti diskusijos, reikia daugiau nepriklausomų, laisvų žmonių. jo skirti laiko.

„

Kandidatas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Valdas Paražinskas Nr. 8.

pažadą atsirado pinigų ir takelis buvo išasfaltuotas. Kai esi paprastas žmogus, turi įdėti labai daug pastangų, kad tave išgirstų. 25-erius metus dirbu statybose, pats organizuoju ir atlieku darbus, išmanau projektus, medžiagų kokybę ir kainas. Seku, ką ir kaip perka savivaldybė. Matau, kaip darbus atlieka viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės.

16 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Idėjininkai iš Skaistgirio ir Reibinių: „Kaimas atsigaus, jei žmonės uždirbs daugiau“ Skaistgirys ir Reibiniai – vienos gyviausių vietovių visame rajone. Reibinių kaimo bendruomenės pirmininkas Adolfas Kriščiūnas ir seniūnaitis Gintautas Rudauskas juokauja, kad Skaistgirys – Reibinių priemiestis. Reibiniuose nėra nei vienos tuščios sodybos, čia įsikūrę stambūs rajono verslininkai, veikia M.Slančiausko muziejus ir jaukus bendruomenės amatų centras. Visuomeniški kaimo vyrai pastebi, kad didžiausia bėda – nepakankamos pajamos. Gal iš to ir kyla jų pasyvumas, nusivylimas? Tuo tarpu skaistgiriečiai amatininkai Reda Pečkuvienė ir Milvydas Gedraitis sako, kad Skaistgiryje gyventi ir kurti gera, tačiau vien iš savo talentų verstis sunku. – Reikia, kad žmonės turėtų pinigų. Liaudis yra nuskurdusi. Yra ūkių, vyksta gamyba, tačiau visur moka tik minimalią algą. Suremontuoju automobilį ir laukiu mėnesį, kol žmogus sumokės, – neslepia G.Rudauskas, kuris yra ir autoserviso Skaistgiryje savininkas. Jam antrina ir M.Gedraitis, kuris užsiima kalvyste, tačiau atokiame miestelyje iš to išgyventi sunku – teko susirasti papildomą darbą. – Čia ne didmiestis, kur metalo meistrai gyvena kaip karaliai, – sako M.Gedraitis. Dėl ekonominės situacijos ant vietos valdžios per daug neburnoja – tai bendras Lietuvos regionų vaizdas. G.Rudauskas Reibiniuose pasigenda šaligatvių – tai jau savivaldos neūkišku-

Kandidatai į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Milvydas Gedraitis Nr .21, Gintautas Rudauskas Nr. 13 ir Adolfas Kriščiūnas Nr. 24.

mas. A.Kriščiūnas priduria, kad visame Reibinių kaime nėra buitinių nuotekų sistemos, žmonės įsirengę kanalizacijos duobes, kurias reikia išsiurbti ir tai kainuoja nepigiai. – Šiais laikais viskas įmanoma. Nuotekų tinklo projektas buvo parengtas dar kolūkio laikais. Kodėl negalima pasirūpinti kaimu, kuris yra pilnai apgyvendintas? – klausia A.Kriščiūnas. Jis daug metų vadovauja kaimo bendruomenei, savanoriškai rūpinasi amatų centru, net žolę šienauja kaip savo kieme. Iškart perspėja, kad nėra užvaldęs šio posto, tiesiog jaunesnė karta šios atsakomybės neperima. Reibiniškis vis kviečia žmones ateiti, pasibūti, bendrauti ir nieko nedirbant.

– Koncertais, renginiais žmonių jau nesudominsi. Tik iš mokyklų vaikai atvyksta į amatų centrą išmėginti keramiką. Yra dvi degimo krosnys, žiedimo staklės, glazūravimo spinta, turime ir molio bei glazūros. Galėtų ir daugiau lankytojų būti, bet žmonės galvoja, kad čia reikia gebėjimų. Visai ne – juk namuose kleckus lipdai rankomis, taip ir čia su pirštais formuoji, – šypsosi A.Kriščiūnas. Bendruomenės reikalams jis, kaip ir visi čia minimi žmonės, paskyrė didelę dalį gyvenimo. Be jokios apčiuopiamos grąžos ir kartais net aukojant iš savo šeimos kišenės. – Bet pats geriau pasijauti, – sako G.Rudauskas. – Taip. Šypsaisi sau tyliai ir galvoji – man vis tiek pavyko, – prisimena A.Kriščiūnas.

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Reda Pečkuvienė Nr. 16.

M.Gedraitis ir R.Pečkuvienė džiaugiasi, kad Skaistgiryje dabar turi švaresnį geriamą vandenį, daugeliui yra galimybė jungtis prie nuotekų sistemos. Tačiau jie nori atkreipti dėmesį į itin prastą kelių būklę. R.Pečkuvienė septynerius metus atidavė Skaistgirio miestelio bendruomenės veiklai – įgyvendinta nemažai gražių projektų, daug dėmesio skirta amatams ir kūrybiniam užimtumui. Iki šiol miestelio žmonės ragina moterį grįžti į visuomenines pareigas. R.Pečkuvienė ruošiasi apsiginti tautodailininkės vardą. Jau kuris laikas ji ado autentiškas skaras, veda edukacijas šia tema, pristato visuomenei užmirštą amatą.

Valdantieji neina į žmones, nes nepakelia kritikos? Verslininkė, buvusi Bariūnų seniūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Stefanija Motuzienė, matydama netvarką ar neteisybę, drąsiai apie tai prabyla. Tik ar ją girdi? Moteris sako, kad mūsų vietos valdžia jau senokai nebeina į žmones, nes gyventojų nuoskaudų geriau negirdėti – ramiau sėdėti kabinetuose, kur viskas gražu ir niekas nesmirda. – Kokias didžiausias problemas įžvelgiate savo aplinkoje? Ką turėtų išvysti valdininkai? – Kur dursi, ten skylė. Didžiulis apsileidimas – tragiški kaimo keliai. Sniegą prastumdo, tačiau nemato, kad atsivėrusios duobės. Metai iš metų. Kiekvieną pavasarį kai kurie Bariūnų kaimo keliai ir sodybos skęsta. Savo lėšomis negali tvarkytis, nes baisu pažeisti vandens nutekėjimo sistemą. Galiausiai, niekaip nesusitvarkoma su kvapais iš fermų. Visi Bariūnai, Joniškis, aplinkiniai kaimai skęsta smarvėje, o administracijos direktoriui – nesmirda.

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Stefanija Motuzienė Nr. 17.

Seniūnas – vienas pagrindinių ryšininkų. Jeigu jis gyventų toje pačioje teritorijoje, būtų visai kitoks dėmesys. Seniūnai turi būti išrinkti tiesioginiuose rinkimuose pagal gyvenamąją vietą. Dabar daugelis jų yra visiškai susaistyti su valdančiomis partijomis. Apie tiesioginius rinkimus kal-

bėjau merui, tačiau jis pasakė, kad čia tikra nesąmonė. Anksčiau valdžia bent kartą per metus vykdavo į seniūnijas susitikti su gyventojais. Kodėl dabar to nėra? Gal per skaudu girdėti problemas, kritiką? Kuo valdininkai mažiau žino, tuo jiems ramiau.

– Ką nuveiktumėte Taryboje žmonių labui? – Taryboje būčiau tikra rakštis. Klausimų užduočiau labai daug – ypač apie miesto tvarkymą. Kaip pavyzdį imkime skandalą dėl šventoriaus, kur buvo nukrypta nuo projekto. Mes, visuomenininkai, negalime sau leisti jokių klaidų, kai labdaringai vykdome projektus, o specialistai, gaunantys atlyginimus, nesugeba iš anksto susiderinti, apskaičiuoti ir jiems turi būti atleista? Juk tai – pati miesto širdis, kur slypi gili istorija, palaidota daugybė žmonių. Valdininkams leidžiama daryti bet ką, o paprastas žmogus saugomoje teritorijoje negali net stogo pasikeisti, iš anksto nesusiderinęs. – Kodėl palaikote Rimantė Misiūnienę? – Jeigu nieks tos peklos nekuoptų, tai būtų visai blogai. Ji nedalina gėlyčių ir nepataikauja, o demaskuoja tuos, kurie gražiai čiulba ir slepia negražius poelgius. Kažkas turi būti tas „blogietis“ ir iškelti į paviršių visas bėdas. Jeigu to nedarytų, atrodytų, kad rajone viskas kaip sviestu patepta. Jeigu ne ši moteris su savo bendražygiais, nieko nežinotume ir viskas būtų gražu – kaip mus ir tikina meras.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Laima Kurtkuvienė: „Artėja sodybų tuštėjimo metas“ Laima Kurtkuvienė iš Maironių kaimo – šilta elegancija spindinti moteris, kuri jau daug metų yra aktyvi Jakiškių-Maironių kaimų bendruomenės narė. Iš Kretingos rajono kilusi moteris kiek galėdama savanorišku darbu prisideda prie bendruomenių gerovės kūrimo – daug laiko ji paskyrė buhalterijos tvarkymui, žmonių būrimui, kūrybos skatinimui. Gyvenimu Maironiuose ji nesiskundžia ir stebi natūralią šiaurės Lietuvos kaimo gyvenimo tėkmę. – Kuo išskirtinis gyvenimas Maironiuose bei Jakiškiuose? Ar jaučiate didelių trūkumų? – Čia, kaip ir daugelyje kaimų, nebūna viskas taip, kaip norisi, tačiau aš nelinkusi įžvelgti daug minusų. Turime gerą susisiekimą su Joniškiu, Šiauliais, pagrindinis ke-

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Laima Kurtkuvienė Nr.14.

lias netoliese, o mokslo metais autobusas suka ir į kaimą. Tai labai aktualu vyresniems gyventojams, kurių pas mus – dauguma. Gyvybę mūsų kaimuose palaiko Jakiškių dvaras, kuris pritraukia turistų, renginių dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio. Aktyvi ir Jakiškių-Maironių kaimo bendruomenė, įvairovės įneša ir kultūros darbuotojas.

Deja, jaunimas vis tiek dažniausiai traukia į užsienį. Iš emigracijos grįžusi tik viena šeima. Sodybos tampa vasarnamiais, nes namus paveldėję artimieji atvyksta tik apsitvarkyti, paatostogauti. Artėja sodybų tuštėjimo metas. – Ar vietos valdžia gali kažką pakeisti? – Vienintelis kelias – investicijų pritraukimas, verslo skatinimas. Deja, Jakiškiuose,

Sėkmės formulė rajonui – įkvėpti ir remti Bendrosios praktikos slaugytoja, diabetologė-konsultantė, visuomenės sveikatos specialistė Lina Rubežienė garsėja kaip vienas pozityviausių žmonių rajone Joniškyje. „Jei nori, kad žmogus būtų laimingas ten, kur jis gyvena, tereikia jį įkvėpti, skirti dėmesio. Išvažiuoti – lengviausias kelias, o kas Lietuvą sukurs, jeigu ne mes?“ – sako L.Rubežienė. – Ar Joniškio krašte yra sąlygos sveikai gyvensenai propaguoti? –Neturime pajūrio, ežerų ar baseino, tačiau ir čia galima būti fiziškai aktyviam. Tikrasis sveikatingumo skatinimas yra žmonių motyvavimas, įkvėpimas. Kartais naudingiau ir pigiau pasodinti medį negu pastatyti brangų treniruoklį. Treniruoklių sustatymas nėra tikrasis sveiko miesto požymis. Juk, vien pasivaikščiojimas gryname ore jau yra sveika. Sveikatą palaikyti trukdo ir abejingumas. Yra daug prevencinių programų, galima nemokamai išsitirti – juk baisiausios ligos pradžioje apie save neišduoda. Negerai, kai žmonės yra gąsdinami rajonų ligoninių uždarymu. Sukurta nereikalinga baimė – reikia skaičiuoti ir

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Lina Rubežienė Nr.14.

galvoti, kaip iš mokesčių mokėtojų pinigų išsilaikyti, o likusios paslaugos bus tik kokybiškesnės. – Kodėl žmonės būna pasyvūs ir labiau linkę matyti negatyvą? –Gal žiniasklaida labai negatyvi, gal televizoriaus žmonės per daug žiūri. Kai nėra pozityvumo, tai nėra ir sveikatos. Nemato gerų dalykų, kurie nekainuoja. Vyresni žmonės, kurie leidžia laiką meno kolektyvuose, aktyviose organizacijose, nėra mūsų nuolatiniai pacientai. Kuo daugiau paramos tokioms veikloms – tuo sveikesni gyventojai.

Palaikymo trūksta kaimuose. Ten žmonės labiau užsidarę, galėtų dažniau išeiti į visuomenę. Į mūsų paskaitas kaimuose ateidavo daug lankytojų ir čia gaudavome įdomiausias patirtis, pasikraudavome dvasiškai. Joniškio krašto žmonės labai geri, tik jiems reikia suteikti progą bendrauti. Bendruomenių namuose galėtų būti nemokamas laikraštis arba vykti vakarėliai su stalo žaidimais. – Galbūt entuziazmą numuša valdžios abejingumas? –Gal valdininkus šiek tiek ir reikia pajudinti, bet aš apskritai nelinkusi pastebėti

UŽ GRUPINĮ VEIKSMĄ - GRUPINĖ ATSAKOMYBĖ Joniškio valdantieji (liberalai+socdemai) – visi kartu ilgiau nei pusmetį nuosekliai ir vieningai organizavo apkaltą nepatogiajai opozicijai. Tūkstančius eurų iš biudžeto panaudojo teisininkams iš Vilniaus samdyti. Opoziciją gynybai biudžeto pinigų nenaudojo ir teisininkų nesamdė. Valdantieji su meru priešakyje nesustojo net tada, kai vienas ilgametis jų bendražygis paliko liberalų partiją ir liepė visiems atsitokėti. Neatsipeikėjo ir tuomet, kai visa Lietuva badė pirštais į valdančiųjų sukurtą patogiąją opoziciją, kurią meiliai vadino „konstruktyviąja“. Nuėjo iki pat Aukščiausiojo teismo ir... pralaimėjo. Neseniai keletas valdančiųjų viešai (per spaudą) pasigyrė, kad savo dalį grąžino. Pasigyrė, vadinasi – pasireklamavo. Jei gerai paskaičiuotume, reklama atsiėjo gana pigiai – nė po 170 eurų nesigavo „ant galvos“. Mieli valdantieji, jeigu norite girtis, darykite tai, kai visi kartu grąžinsite iš žmonių paimtą ir politinėms manipuliacijomis panaudotą sumą. Visai nesvarbu, kas, kada ir kurią dalį grąžins. Kartu vieningai susitarę organizavote apkaltą, taip dabar vieningai grąžinkite visus šiems veiksmams panaudotus žmonių (biudžeto) pinigus. Iš R.Misiūnienės Facebook puslapio

Maironiuose nėra likusių didesnių pastatų, kurie virstų gamybos, sandėliavimo patalpomis. Darbo vietų apylinkėse nėra daug, todėl kaimas nevilioja jaunų šeimų. Gyventojams neapsimoka važiuoti dirbti į Šiaulius, kuomet gauna minimalų ar net vidutinį atlyginimą, todėl veržlūs žmonės mato tik vieną išeitį – emigruoti. Tuo pačiu negalėčiau teigti, kad aplinkoje matau skurstančius gyventojus – žmonės prisitaiko. Pas mus nėra parduotuvės, kas yra labai neparanku senyvo amžiaus žmonėms. Vasaros metu iki pagrindinio kelio, kur važiuoja autobusai, reikia eiti apie du kilometrus. Žinoma, valdžia neprivers verslininko kurtis ten, kur jam neapsimoka, kad ir kaip tai būtų naudinga gyventojams. – Kokias problemas keltumėte kaip Tarybos narė? – Atstovaučiau kaimo žmonių interesams, priklausomai nuo to, kas tuo metu aktualu. Svarbiausia – neatidėlioti problemų sprendimų ir klausytis žmonių. Manau, kad sėdint už stalo ir ramiai kalbantis galima rasti atsakymus į visus klausimus. negatyvo. Man patinka eiti ten, kur įdomūs žmonės, kur įkurtos naujos darbo vietos. Žaviuosi tais, kurie nebijo pradėti kažką naujo, rizikuoti. Joniškyje yra perspektyva – pažiūrėkit, kokie šaunūs žmonės aplinkui. Kiti tuo tarpu kalba, kad išvažiuos ir tada jau pagyvens, bet jeigu čia nemoki gyventi, tai ir kitur išvažiavęs nemokėsi. – Kodėl apsisprendėte kandidatuoti į Tarybą? – Nes esu linkusi prisiimti atsakomybę ir nelaukti, kada manimi pasirūpins. Kita priežastis – radau pozityvumo žmonėse, kandidatuojančiuose su LVŽS sąrašu. Čia yra tikri žmonės: be pompastikos, žemiški, šilti ir paprasti. Manęs niekuomet nedomino nei padėkos raštai, nei medaliai. Tiesiog noriu jaustis gerai ten, kur esu. – Dirbate UAB „Saulenė“. Kaip, jūsų nuomone, šiai klinikai pavyksta prisivilioti naujus specialistus? – Vadovai yra inovatoriai ir pozityvūs žmonės. Aš esu vienintelė bendrosios praktikos slaugytoja rajone, turinti tokį diabetinės pėdos kabinetą. Čia darau medicininį pedikiūrą, konsultuoju diabetu sergančius žmones. Naujų specialistų pritraukimas, gerų darbuotojų išlaikymas – verslininko Gintaro Damalako ir jo žmonos Jurgitos nuopelnas. Vien modernių technologijų neužtenka, reikia pakviesti žmogų ir duoti jam laisvę. „Gąsdink ir valdyk“ metodas neveikia. Reikia bendrauti ir bendradarbiauti.

#Kas_nutiko

18 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

„

Laura Damasickienė: „Užteks žeminti kaimo žmogų“ Linkaičių bendruomenės pirmininkei Laurai Damasickienei ugnies niekada nepritrūksta. Ją pažįsta ne tik visas kaimas, bet ir įstaigų darbuotojai, kurių ji nepalieka ramybėje, kovodama už žmonių gerovę. Ji piktinasi vyraujančia nuomone, kad kaimo žmogus yra mažiau išsilavinęs ir jam reikia mažiau negu miestiečiui. – Kokios problemos apsunkina gyvenimą jūsų kaime? – Daugeliu dalykų negaliu skųstis. Pastaraisiais metais Linkaičiai tikrai keitėsi: kai kurios gatvės išasfaltuotos, turime apšvietimą, išvalyti melioracijos kanalai, sutvarkyta pagrindinės gatvės kelias, iškirsti krūmai ir medžiai. Seniūnija nuolat parūpina gėlių, gražina kaimą. Bendruomenė įgyvendino tris ES projektus, gavusi finansinę paramą iš savivaldybės. Nepaisant to, žmonės vis tiek negali būti laimingi, nes negauna gyvybiškai svarbaus dalyko – švaraus geriamojo vandens. Esame priversti važiuoti į miestą ir gabentis vandenį. Mūsų vanduo netinka ir kitiems poreikiams –

Manau, kad miesto ir kaimo žmonės yra lygiaverčiai. O gal valdininkai galvoja, kad kaimo žmonių poreikis mažesnis?

Kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės tarybą Laura Damasickienė Nr. 19.

vonia, dušas, rūbai tamsėja nuo mums tiekiamo vandentiekio vandens. Vanduo tiesiog smirda. (Joniškio valdžia šioje kadencijoje nėra pastačiusi nugeležinimo įrenginių, kas iš tiesų pagerintų žmonių gyvenimą) – Gal kažkada gavę švarų vandenį jausitės oriai? O kaip yra su nuotekomis? – Kanalizacija – dar viena bėda. Ne visi turi galimybę prisijungti, nors ir norėtų. Aš pati rinkau parašus, su prašymais važiavau į „Joniškio vandenis“. Dabar, jeigu nori, kad

įvestų kanalizaciją, gyvenvietėje turi būti ne mažiau negu 2000 gyventojų, o Linkaičiuose – keli šimtai. Sujunk šešis kaimus ir vis tiek nesusidarys reikiamas skaičius. Ar iš tiesų tie, kuriems be jokių prašymų yra pravesta trasa kitose gyvenvietėse sąžiningai ir noriai jungiasi? O mes verčiamės per galvą, einame su prašymais ir parašais, bet nesulaukiame jokio dėmesio. Kiek gi galima? – Ar jaučiate, kad į kaimo žmogų žiūrima kitaip nei į miesto?

– Kaimo žmonės jaučiasi užmiršti, nes negali gyvent kaip 21-ojo amžiaus europietiška visuomenė. Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad kaimietis yra kvailas, neišsimokslinęs. Ant pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek Linkaičiuose yra bedarbių, čia daug jaunų šeimų su vaikais. Manau, kad miesto ir kaimo žmonės yra lygiaverčiai. O gal valdininkai galvoja, kad kaimo žmonių poreikis mažesnis? Bendraujant su valdžios atstovais niekuomet neišgirsi mus vadinant „kaimiečiais“, tačiau mes jaučiame, kad prioritetas yra miestai. Mes neprašome prekybos centrų, išpuoštų gatvių ar stadionų, kaimo žmonės ir taip aplinką gražina savo tvarkingomis sodybomis. Mes tik norime, kad mūsų gyvenimo sąlygos būtų geresnės nei šiandien. Laimę ir meilę galime sukurti patys, bet yra dalykų ir darbų, kur jaučiamės bejėgiai.

Mes stiprūs, kai einame išvien LVŽS suvažiavimo akimirkos

Nijolė Valuckienė ir Gintaras Damalakas su Aurelijumi Veryga.

Iš kairės: R. Karbauskis, G. Damalakas, V. Paražinskas ir J. Vaičiulevičius.

Kandidatai į Joniškio rajono savivaldybės tarybą su Sauliumi Skverneliu.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

Rimantė Misiūnienė ir Nijolė Valuckienė su Vytautu Baku.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Arūnas Gumuliauskas: „Pasirinkimo kryžkelėje“ Mūsų Seimo narys 2016 m. Seimo rinkimų baigtis daug kam tapo nelauktu siurprizu. Tokiais rezultatais nebent tikėjo Ramūnas Karbauskis, puikiai vedęs savo komandą į pergalę rinkiminės kampanijos metu. Tuoj po valdančiosios koalicijos sudarymo Seime buvo oponentų pranašaujama, kad naujoji valdžia grius prieš Šv. Kalėdas, po to – nesulauks šviežių bulvių ir t.t.. Nepaisant įvairių nesklandumų, opozicijos neregėto masto atakų, dažnai nepelnyto žiniasklaidos puolimo, valstiečiai žalieji ir po dviejų metų tvirtai laiko valdžios vairą savo rankose. Kodėl taip yra? Kodėl nesipildo įvairių politologų, žurnalistų ar propagandistų prognozės? Atsakymas – paprastas ir nepaprastas. Pirmiausia į Tautos atstovybę atėjo visai kito mentaliteto žmonės nei buvo iki šiol. Jiems rūpi valstybė, jos žmonės, o ne savo gerovė. Štai kodėl valdančiajai daugumai niekaip nelimpa dažnai jos ne draugų klijuojama korupcijos etiketė. O kiek buvo inicijuotų tyrimų, parašytų įvairių skundų, paskelbta tikrovės neatitinkančių publikacijų. Tikriausiai dar niekada per beveik trisdešimt metų visuomenė nebuvo tiek informuojama apie trąšas, tautinius kostiumus vaikams ar kitas „blogybes“, kuriomis užsiima valstiečiai žalieji. Tačiau iš didelio debesies teiškrito keli lašai. Pasirodė, kad visa tai tėra pramanai, paprasčiausias šnipštas. Kita vertus, tos visos negandos darė poveikį ir LVŽS frakcijai Seime. Ji susivienijo, susicementavo. Atsirado atsakomybė ne tik už savo, bet ir frakcijos kolegų veiksmus. Taip savaime susiformavo nepakantumas nelankantiems posėdžių (valstiečių žaliųjų lankomumas geriausias Seime), įvairiems neapgalvotiems poelgiams, o frakcijos viduje savireguliacijos būdu, be jokio spaudimo iš viršaus pradėti koordinuoti veiksmai parlamente. Atkrito tik tie, kurie, matyt, atėjo į Seimą, turėdami savų, egoistiškų interesų. Nors LVŽS frakcija Seime sumažėjo (iš frakcijos pasitraukė keturi asmenys), bet jos darbo kokybė ženkliai pagerėjo. Priiminėjami įvairūs teisiniai aktai, pripažįstamos bei taisomos klaidos. Valstiečiai žalieji Seime tapo akivaizdžiai stipresni. Tačiau tai nereiškia, kad jie, anot opozicijos, uzurpavo valdžią. Ne. Valstie-

Joniškio rajoną Seime atstovaujantis prof. Arūnas Gumuliauskas, Seimo LVŽS frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas.

čiai žalieji dirba bei dalinasi atsakomybe su visais, kurie nori ir geba bendradarbiauti. Per pastaruosius du metus žmonės turėjo iškęsti daugybės reformų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, nepatogumus. Žmogus – jau toks sutvėrimas, kuriam labiau prie širdies pastovumas, stabilumas, o ne kardinalios permainos. Kita vertus, sunku be pokyčių pasiekti visų taip trokštamos gerovės. Skurdas, emigracija, teisingumo stoka vertė valdančiuosius imtis kardinalių veiksmų, be kurių valstybė taip ir būtų likusi stagnacijoje. Taip atsirado aukštojo mokslo, bendrojo ugdymo, pensijų, miškų ir kitos reformos. Jos sujudino jau seniai egzistavusias negeroves konkrečioje gyvenimo srityje. Ne visiems reformos buvo prie širdies, ypač tiems, kurie ir be jų patogiai gyveno. Atsirado pasipriešinimas permainoms. Galima sutikti, kad ne visos jos buvo tobulos, preciziškai atliekamos. Teko skubiai taisyti padarytas klaidas. Tačiau reformų reikėjo, nes mūsų visų gyvenimo gerovės kreivė sparčiai krito žemyn. Tad dveji valstiečių žaliųjų metai valdžioje davė teigiamų vaisių, kurių neįmanoma nepastebėti. Antai per šį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei 100 eurų, naujos darbo vietos pagaliau kuriasi ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuose, išaugo vidutinė senatvės pen-

sija. Tiesa, kiekvienam senjorui tas ūgtelėjimas šiek tiek skirtingas. Tačiau papildomi 40 ar 60 eurų per dvejus metus – seniai girdėtas pagerėjimas. Ne ką mažiau dėmesio skirta ir jaunoms šeimoms. 2017 metais įvesti vaiko pinigai. Šiuo metu tokia finansinė parama skiriama apie 500 tūkstančių mūsų šalies mažųjų. Kita nemažiau svarbi naujovė – tai valstybės subsidija pirmojo šeimos būsto įsigijimui – skiriant nuo 15 iki 30% būsto vertės paramos jaunoms šeimoms. Aktyviausiai šia galimybe naudojasi jaunos šeimos iš šalia didmiesčių esančių rajonų ir tokių regionų centrų kaip Marijampolė, Kretinga, Tauragė, Trakai. Tik gaila, kad tarp aktyviausių šioje srityje nėra Šiaulių apskrities savivaldybių gyventojų. Nemanau, jog įvairių naujovių diegimo šalies žmonių gyvenime tempai sulėtės ateityje. Seimo dauguma bei Vyriausybė nežada „mažinti apsukų“. Dėl mokesčių sujungimo ir susijusių pertvarkų jau 2019 metų pradžioje atlyginimai visiems gyventojams (ne tik dirbantiems viešajame sektoriuje) „į rankas“ didės 40–60 eurų. Be to, 2019 metų biudžete numatytos dar papildomos lėšos gydytojų (172 mln. €) ir rezidentų (16,6 mln. €), mokytojų (49,1 mln. €), visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (12,7mln. €), dėstytojų, mokslo darbuotojų bei kitų tyrėjų (31,1 mln. €) ir kitų atskirų profesinių grupių atlyginimų didinimui.

Aišku, kad žmogui norėtųsi dar ženklesnių pokyčių. Deja, bet kol kas tėra tokios valstybės galimybės. Reikia turėti galvoje, kad valstybė turi vykdyti ir ankstesnių valdžių užkrautus įsipareigojimus. Beje, dažni jų – neatsakingi, neapgalvoti. Taip turime kiekvienais metais mokėti apie 300 mln. € vien palūkanų (iki 2021 m.) už pasiskolinimą dideliais procentais krizės metais. Tačiau viešajame gyvenime greta gerų pokyčių galima pastebėti ir prastų tendencijų. Nerimą kelia kai kurių savivaldybių mėginimai suversti kaltę dėl savo negebėjimo vadovauti miestui ar rajonui centrinės valdžios institucijoms. Tai jaučiasi ir Joniškio rajone. Ne kartą teko spręsti žmonių problemas, už kurias atsakinga vietinė valdžia. Keisti santykiai susiklostė tarp Joniškio ir Vyriausybės, kada ministrus į rajoną joniškiečių prašymu teko „vežti“... man. Taip vadovaujant toli nenuvažiuosi. Mano galva, gyvybiškai būtinas supratimas, tamprus bendradarbiavimas tarp savivaldybių bei centrinių valdžios institucijų. Manau, kad bendrą kalbą dažniau suranda bendraminčiai. Dar geriau, kada jie atstovauja vieną politinę jėgą. Šiuo atveju – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas

AUKSINĖ GATVĖ

Iškart užbėgame už akių – gatves tvarkyti reikia ir būtina. Tačiau šioje – Medžiotojų gatvėje – net patys gyventojai stebėjosi, jog atnaujinimui skiriamos tokios didelės lėšos, kad pakaktų gerai sutvarkyti dvi gatves. Tarybos dauguma kelis kartus papildomai dar ir dar kartą pridėjo pinigų. Vis neužteko, vis trūko. Beje, savivaldybės atsakingas darbuotojas patvirtino, kad asfaltas šioje gatvėje yra storesnis nei greitkelyje nuo Šiaulių į Radviliškį. Nežinia, kodėl ši gatvė tokia fundamentaliai stora ir brangi (o gal tik ant popieriaus?), bet faktas – pinigų suma kelių tvarkymui skiriama ribota. Jei kažkur drebiama storai, kitur lieka skylės ir duobės. Iš R.Misiūnienės Facebook puslapio

20 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Joniški, metas pabusti – balsuok už pokyčius!

1 Rimantė Misiūnie-

nė Kandidatė į merus

6 Gintaras

Damalakas

12 Danguolė

Lingevičienė

18 Regina

Gužauskienė

24 Adolfas

Kriščiūnas

29 Judita

Jankauskaitė

3 Romas

2 Nijolė

4 Juozas

Baltramaitis

Valuckienė

5 Edmundas

Vaičiulevičius

Vaičiulis

7 Gediminas

8 Valdas

9 Lina Rubežienė

10 Gintarė

11 Rimvydas

13 Gintautas

14 Laima

15 Donatas Bauža

16 Reda

17 Stefanija

19 Laura

20 Virginija

21 Milvydas

22 Bronislovas

23 Petras

25 Sonata

26 Sandra

27 Kęstutis

28 Valentina

Jančauskas

Rudauskas

Damasickienė

Vasiliauskienė

30 Andrius Gilys

Paražinskas

Kurtkuvienė

Butautienė

Radčenkaitė

31 Agnė MisiūnaitėEisinienė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. Vasaris, Nr. 7. ISSN 2538-8274 Tiražas 10000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 316.

Gedraitis

Eisinas

Januševičienė

Pečkuvienė

Keršis

Vasiliauskas

Motuzienė

Daukša

Juzuitienė

LVŽS kandidatai į Joniškio rajono savivaldybės narius

numeris

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorė Gintarė Januševičienė Tel. 8 625 16524, el. paštas gintare.valuckyte@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.