Balsuokite už sąrašą nr.
Joniškio kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. Vasaris, Nr. 7
ISSN 2538-8274
Rimantė Misūnienė: „Laisvi yra tie, kurie nebijo“ LVŽS kandidatė į Joniškio rajono savivaldybės merus Rimantė Misiūnienė rėžia daug aštrios kritikos valdantiesiems ir negaili jėgų padėdama viso rajono žmonėms. Kandidatė primena, kad dabar reikia labai daug atsidavimo ir darbo, kad Joniškis nebūtų užmirštas. Noras dirbti ir pažadinti Joniškį subūrė stiprią komandą – drąsią širdimi, laisvą mintimis. – Juk žmonės traukiasi ten, kur geriau. iš šalies. Norint dirbti dėl žmonių, reikia Kodėl vertinga pasilikti savame krašte? turėti labai daug ambicijų, drąsos ir atsi– Kadaise teko metus laiko praleisti JAV, davimo. kur buvo gydoma mano dukra. Amerikos – Kaip apibūdintumėte savo komanlietuviai mus rėmė, tad daug bendra- dos žmones? vau su ten gyvenančiais pokario išeiviais, – Palaikančiųjų yra žymiai daugiau karo vaikais. Jie pasakojo, kaip išvažiavo negu kandidatų sąraše. Dauguma mūsų – su lagaminu, kaip gyvenimą pradėjo nuo ne biudžetinių įstaigų darbuotojai. Ne tie, šaukštelio. Turtingos šalies sąlygos leido kuriuos lengvai pasiektų politikai, turintys susikurti naują patogų gyvenimą, rasti galios daryti įtaką darbovietėje. Ne visi darbus, suteikti išsilavinimą savo vaikams. ryžosi rizikuoti savo šeimos pragyvenimo Mes kalbėjome apie laisvą Lietuvą ir jie šaltiniu, todėl kandidatais netapo. Rajone lenkė galvas prieš tuos, kurie liko ir įveikė dėl savo drąsios kritikos yra nukentėjusių sunkiausius etapus, išlaikė lietuvių kalbą, žmonių. Jie niekaip negauna darbo, apkultūrą, iškovojo sunkinama visuonepriklausomybę. meninė veikla, juoNorint dirbti dėl žmoIr aš jaučiu pagardinamas jų vardas. nių, reikia turėti labai bą tiems, kurie Esu be galo lieka savo krašte. dėkinga tiems kandaug ambicijų, drąsos Kitaip liktų ištarti: didatams, kurie, žiir atsidavimo. „paskutinis tegu išnodami pavojus, vis jungia šviesą“. tiek jungiasi į mano Iki šiol mintyse skamba mane rėmusių komandą. Tai aktyvūs, protingi žmonės su išeivių žodžiai: „Pažadėk, kad už tai, ką iš patirtimi, kurie galėtų rūpintis tik savo gemūsų gavai, atsidėkosi dirbdama žmonėms. rove, išvykti svetur. Vietoj to jie atsistoja ir Kad ir kur bebūtum, kokį darbą bedirbtum, sako - arba einam ir ką nors darom, arba savo gebėjimus išnaudok kitų labui.“ Joniškis visai nusiris. Vienas lauke ne karys, Eidami į rinkimus sudarėme progra- todėl turiu komandą ir ja didžiuojuosi. mą, orientuotą būtent į pagalbą žmo– Ar būtina stoti į kovą? Gal susitarti gui. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo su valdančiais žmonėmis ir dirbti kartu?
„
Skaitykite 8 psl.
Kandidatė į Joniškio rajono merus Rimantė Misiūnienė.
– Kalbėtis ir dirbti kartu mes bandėme, tačiau buvome atstumti ir apkaltinti trukdymu bei neišmanymu. Mes ne „donkichotai“ – ne su vėjo malūnais kovojame, o su neracionaliais sprendimais. Opozicijos balsas garsėjo palaipsniui. Tuomet prasidėjo susidorojimas su ja, apkaltos procesas. Tam buvo naudojamos biudžeto lėšos. Teisme mes apsigynėme ir mandatų nepraradome. O valdančiųjų sukurta „konstruktyvioji“ opozicija, kuria buvo bandoma mus pakeisti, dabar valdančiųjų komandoje kandidatuoja į Tarybą.
Skaitykite 9 psl.
– Kokie valdančiųjų veiksmai ar neveikimas labiausiai užkliuvo jums ir visai opozicijai? – Žaidimas su baseinu. Kalbėjo, kad statys baseiną. Kai ruošė sporto komplekso projektą, jame baseino nebuvo. Liaudis buvo tikinama, kad baseinas bus, o mes sakėme tiesą. Valdantieji ant mūsų pyko ir aiškino, kad meluojame mes. Rašė straipsnius į spaudą, naudojo biudžeto lėšas. Kadencija jau baigiasi – o kur baseinas? – Jūsų nuomone, kodėl jo nėra? – Paprasčiausia nedirbo. Valdantieji turėjo absoliučią valdžią bei jų partijos seimo narį, kuris irgi ne naujokas. Savivaldybės pastate sėdėdamas to nepadarysi. Reikėjo Joniškį pristatyti taip, kad jis „užkabintų“ verslo, kultūros, politikos žmones. Reikia vadybos, ekonomikos, viešųjų ryšių, charizmos ir tikėjimo, jeigu nori įgyvendinti reikšmingus projektus. Pažadų dalintojai turėjo absoliučią valdžią ir to nedarė. Kiek gi galima? – Savo programoje nesišvaistote dideliais pažadais. – Aš nieko nežadu, o dirbu. Net iš esamų resursų galima sutaupyti pinigų. Biudžete jų yra, tik reikia racionaliai paskirstyti. Pavyzdžiui, kalėdinė miesto eglė nuomota už 10 tūkst. eurų, kai už tą kainą buvo galima ir įsigyti. Gal geriau tuos pinigus atiduoti sporto treneriams, kurie ugdo jaunąją kartą, ir neturi rėmimo? Kita problema – vandentvarka rajone. Žmonės vis dar nėra aprūpinami kokybišku vandeniu, nėra nugeležinimo įrenginių. O tiek daug valdantieji kalbėjo ir žadėjo. Nukelta į 2 p.
Skaitykite 7 psl.