Už žemę ir žmogų Jonavos kraštui, 2019 Nr. 26

Balsuokite už sąrašą nr.

Jonavos kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 26

ISSN 2538-8274

Kovo 3 d. – už Arvydą Gasį ir Jonavos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą 2. Gintaras Stašionis 3. Ingrida Tunkevičienė 4. Andrejus Štombergas 5. Vytautas Stalioraitis

6. Bronislovas Liutkus 7. Kęstutis Janušaitis 8. Mindaugas Stanišauskas 9. Gediminas Ramanauskas 10 Jolanta Gedvilienė

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

11.Jadvyga Rusilienė 12. Arvydas Gutauskas 13. Neringa Kukarinienė 14. Ramūnas Mačiulis

15. Robertas Mikulėnas 16. Albinas Krivickas 18. Vilmantas Auksaitis 19. Antanas Augūnas 20. Eugenijus Marciukas

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

21. Birutė Gadišauskienė 22. Juozas Macaitis 23. Gita Adomaitienė

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

2

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Mes dirbsime įgyvendindami realias permainas KANDIDATAS Į JONAVOS RAJONO MERUS Ateina laikas, kai darbų inscenizacijų ir šou spektaklių neužtenka, kaip tai vieną kartą suvokė mūsų kaimynai kauniečiai, gal ir mes atsikvošėsime Arvydas Gasys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas, gydytojas kardiologas Tiesiai šviesiai iš anksto, brangūs jonaviečiai, įspėju, kad nesiruošiu būti nei paradiniu berniuku, nei politinių komiksų veidu, nes neketinu dėl šou ir primityvaus reitingų supratimo, dėl parodos nei šokti su parašiutu, nei žaisti futbolą, nei bėgti maratoną, nei gesinti gaisrus, kaip vis reklamuojasi vienas iš kandidatų į rajono merus. Jei reikės gesinti tikrą gaisrą, tai jį griebsiuosi gesinti nelaukdamas fotografų ir filmuotojų. Jeigu gyvenčiau tik pagal paradinio berniuko sampratą, turbūt jau dabar, išdrįsęs kandidatuoti į rajono elitą, turėčiau labai susirūpinti savo išvaizda, kūno modeliavimu ir tvarkyba, o ypač kilogramais. Ką padarysi, prisipažįstu, ne tas auklėjimas, išsilavinimas ir kultūra: man gėda trukdyti jonaviečius, gaišinti jų laiką, kad leisčiau pasigirti – girdi, per darbus, kaip vicemeras E. Andrejevas, smarkiai suplonėjau. Neturiu laiko sėdėti ir save garbinti feisbuke, kaip dabartinis savivaldybės olimpas, nes prie darbo kabineto durų (ligoninė ir konsultacinė poliklinika

dar nerakina koridoriaus durų nuo pacientų, kaip tai daro savivaldybės administracija) kiekvieną dieną laukia eilės žmonių su savo nesveikomis širdimis, kraujotakos sutrikimais, nuvarginti melo, pagyrų, daugelis jau seniai paradę savo vaikus, anūkus. Ką padarysi, gal ir esu atsilikęs nuo šiandieninio politinio gyvenimo sampratos. Nes vis dar esu įsitikinęs, kad tiltus remontuoja, namus renovuoja, šaligatvius ir gatves tiesia, medžius sodina ir kitus darbus dirba mūsų šalies inžinieriai, statybininkai, ūkininkai, šluostosi prakaitą darbininkai, kaip ir gaisrus gesina, nors ir labai mažai uždirbantys, bet gaisrininkai, o ne vienadieniai politikos aktoriai. Ir tik prieš rinkimus, pasirodo, sužinojau, kad per pastaruosius ketverius metus mūsų rajono veidas keitėsi ir gražėjo, neva, tik mero E. Sabučio, vicemero E. Andrejevo bei socialdemokratų partijos Jonavos skyriaus pirmininko, bendrovės „Jonavos vandenys“ direktoriaus M. Sinkevičiaus bemiegių naktų ir dienų triūso dėka. Tuojau bus aštuoneri valdymo, sportavimo, bėgimo, šaudymo ir gaudymo metai, bet

aš nesuprantu, jeigu jau taip viskas gerai ir milijonai, perkami nauji autobusai, iš rajono gražu, kodėl bene jau trys dešimtmečiai, kai biudžeto dotuojama didžioji dalis maršrutų, netyla kalbos apie žmogų ir jo viltis, norus, ypač į kaimus, kai pačios įmonės administralūkesčius. Ateina laikas, kai darbų inscenizaci- cija neieško būdų, kaip uždirbti daugiau pinijų ir šou spektaklių neužtenka, kaip tai vieną gų, išskyrus pavėžėjimo tarifų – tai yra bilietų kartą suvokė mūsų kaimynai kauniečiai, gal ir kainų – didinimą. mes atsikvošėsime ir suprasime, kad kiekvieLeiskite paklausti ponų oponentų, kas suno mūsų viltys bent iš dalies išsipildys ir lū- neša pinigus į rajono biudžetą? Vienas mekesčiai virs realybe tik tada, kai išrinkti Seimo, ras? Ar dar administracijos direktorius? Tai Tarybos nariai galų gale išgirs ir supras, kokie mes, kiekvienas dirbantis ir gyvenantis Jokasdieniai klausimai ir problemos kamuoja navos krašte. Esame įsitikinę, kad būtų daug čia gyvenantį žmogų ir nukreips mokesčių sąžiningiau prieš rajono gyventojus, nei permokėtojų suneštas į rajono biudžetą lėšas dėliojus visų uždirbtus pinigus iš vienos savikonkretiems krašto gyventojų tikslams ir valdybei priklausančios kišenės į kitą, įteisinti poreikiams įgyvendinti, o ne savo gerovei ir nemokamą važiavimą – galimybę nemokaįvaizdžiui kurti. mai nuvažiuoti į darbą, pas gydytoją, aplanManau, pirmas žingsnis jau žengtas: Seimas kyti savo tėvus ar vaikus, kultūros renginius patvirtino 2019-ųjų biudžetą, pasiūlytą Lietu- ar kasdienės duonos nusipirkti. Tai mes pasivos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vyriausybės, rengę įgyvendinti. Tai mūsų, Jonavos rajono kuriame tiesiogiai ir pagal tikslinę paskirtį ski- valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tvirtas pažadas. riami milijonai – konkrečiam žmogui – pradeVisų programos punktų dėl vietos stokos dant pensininku, baigiant vaiku. neturime galimybės plačiau pakomentuoti, Daugybė spręstinų problemų ir klausimų bet noriu paliesti dar vieną aktualią proble– Jonavos rajono gyventojams dar vis neiš- mą, kurią norime kuo greičiau išspręsti. Prosipildžiusi viltis. Tai ir 11 proc. bedarbystė, ir blema, jau galima sakyti, su barzda, bet žinau, emigracija, ir nenoras tarnybų beglobių vai- kad jaudina tūkstančius mūsų rajono gykų įvaikinti Lietuvoje, ir vienišų senjorų pro- ventojų, ne tik atvažiuojančių vasarą į sodų blema, kurios lėkštė sriubos tikrai neišspręs. bendrijas, bet ir šimtus ten nuolat gyvenanTodėl pirmoje mūsų partijos Jonavos sky- čių šeimų. Sodų bendrijos – nėra atskira resriaus programos eilėje konkretūs sprendimai, publika, tai nėra ir tremties vieta, o greičiau kai kurie su konkrečiomis įvykdymo datomis, mylinčių gamtą ir norinčių savo stalą paįvainukreipti ne į pasilinksminimus (kodėl ir ne- rinti pačių užaugintais ekologiškais vaisiais pasilinksminus sočiai pavalgius), o į konkre- ir daržovėmis. Mes įsitikinę, kad turi būti sutaus piliečio viltis ir lūkesčius. tvarkyti privažiavimo keliai į sodų bendrijas, Ypatingą dantų griežimą oponentų gretose o bendrijų vidaus keliai perimti savivaldybės sukėlė programos punktas, kur mes pažada- žinion. Ir šį programos punktą, kaip ir visus me įteisinti nemokamą rajono gyventojų va- kitus, pažadame įvykdyti. žiavimą savivaldybės teritorijos ribose saviNereikia slėpti ir tai, kad būtina sąlyga įvykvaldybei priklausančios bendrovės „Jonavos dyti duotus pažadus – tai Jūsų, rinkėjai, atėautobusai“ transportu nuo 2020 metų (Jona- jimas prie balsavimo urnų ir balsavimas už vos rajono savivaldybės 2019 m. biudžetas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonabuvo paruoštas dar toli gražu prieš rinkimus). vos skyriaus sąrašą Nr. 2 ir kandidatą į rajono Šiai bendrovei kasmet lengva ranka metami merus.

Šaukštas sriubos problemos neišspręs KANDIDATAI Į JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ Į programą mes įrašėme punktą, kad pastatysime Jonavos globos namų priestatą, bet yra ir kiti variantai. Andrejus Štombergas Pauliukų žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas Nežiūrint į tai, kad artėja savivaldos rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyrius yra patvirtinęs veiksmų programą, kurią besąlygiškai pasirengęs įgyvendinti, kaip besusiklostytų rinkimų baigtis. Tai prisiimame kaip didžiulę politinę atsakomybę, tai mūsų sugebėjimų ir sąžinės reikalas. Be abejo, jei rinkėjai suteiktų mums kuo daugiau mandatų, prisiimtus įsipareigojimus sau, Jonavai ir šio krašto žmonėms, būtų įgyvendinti lengviau. Kviečiu asmeniškai kiekvieną jonavietį

labai atsakingai susipažinti su mūsų jums parengta programa ir gerai apmąstyti kiekvieną punktą. Esu įsitikinęs, kad tai apie jus ir jums, kad tai leistų iš dalies pakeisti kiekvieno jūsų gyvenimo kokybę, kas jūs bebūtumėte: mokinukas, pradedantis ar solidus verslininkas, kultūros ar socialinių paslaugų darbuotojas, neįgalusis ar vienišas senjoras, ar tas jonavietis lyg amžinybę laukiantis eilėje dantų protezavimo, ar liūdintis dėl nedovanotino poelgio su mūsų teatralais ir kultūros specialistais. Vienodai tai svarbu ir aktualu tiek jaunam, tiek

garbaus amžiaus sulaukusiam senjorui. Tiek Tarp daugelio problemų, kurias mes iškėlėkaimo, tiek miesto gyventojui. me savo programoje ir pasirengę jas išspręsti, Per tris dešimtmečius valstybėje sukūrėme yra punktas, skirtas vienišiems senjorams, litokią atmosferą, kad tenka ne tik iš širdies kusiems be artimųjų priežiūros. Kalbos nėra, gailėtis kai kurių mūsų visuomenės sluoks- kad be šaukšto sriubos jiems būtina nuolatinių, bet ir neatidėliojant nubrėžti pagrindines nė medicinos priežiūra, slauga, be to, ir aplinnuostatas ir sudaryti sąlygas iškilusioms pro- ka, kurioje jie galėtų jaustis saugiai. Šiandien blemoms spręsti – čia ir dabar. besikuriantys privatūs globos namai šios Neskraidydami padebesiais, o gyvendami problemos išspręsti nepajėgūs. Kas daugiau tarp žmonių ir juos suprasdami, negalime turėtų spręsti, jei ne savivaldybės meras ir be susijaudinimo žiūrėti į mūsų senolius, pa- Taryba. Pakol kas mūsų savivaldos vadovams, tekusius į bėdą dėl įvairių priežasčių. Gal liko matyti iš jų pasigyrimų, atrodo svarbesni kiti vieniši, nes neturi artimų žmonių, gal pamiršo dalykai. Pavyzdžiui, vicemerui vienas iš svarvaikai, išskridę į pasaulį savos laimės ieškoti, o biausių įvykių per šiuos ketverius valdymo ir ten, kaip žinome, ne dažnam rožėmis keliai metus – kad jis prarado dešimtis kilogramų. kloti. Skaudu žiūrėti, kaip mūsų senoliai nuo Ne darbais, o tiesiog savimi niekaip negali iki darbų sugrubusiomis rankomis valgo kada šiol atsigėrėti. O mes norime, kad kiekvienas ne kada savanorių atneštą dubenėlį sriubos Jonavos rajono gyventojas jaustų mero, Taryar kąsnį duonos. Dar skaudžiau, kad mūsų bos rūpestį ir pagarbą. politikai, pradedant prezidentais, ne ieškojo Į programą mes įrašėme punktą, kad pastasprendimo būdų, o tik skatino labdaros teiki- tysime Jonavos globos namų priestatą, bet mo politiką. Ypač šioje srityje pasižymėjo jos yra kiti variantai. Ne vienas yra tuščių pastaekscelencija Dalia Grybauskaitė. Ji net pašoko tų, kuriuos nebūtina griauti arba parduoti. ir padainavo kartu su ūkininkais Briuselyje, Pirmiausia reikia inventorizuoti bei pagalvoti, kurie protestavo prieš ES diskriminaciją jų at- kaip pritaikyti vieniems ar kitiems mūsų rajožvilgiu. Manyčiau, jos darbinė paskirtis vesti no gyventojų poreikiams. Tarp jų ir senjorams. derybas su ES vadovais, o vidaus politikoje atJau seniai pribrendo laikas pasirūpinti, kad kreipti buvusių, esamų ir būsimų vyriausybių dalis tautos, kuri išgali, netaptų išmaldos dėmesį į problemų sprendimą, o ne į labdarų Tęsinys 9 psl. ir sriubų dalinimą.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“,  – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas  – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai. LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau. Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams. Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime. Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo. Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus. Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai,

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję  – tai padarykime. Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą. Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis. Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija?

Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų? Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi. Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės? Save matau kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau

labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar. Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus. Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes? Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 5 psl.

4 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia

per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas,

kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas  – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Gyvi regionai Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato

priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos  – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik

ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais. PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.

po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta  – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,

Pradžia 3 psl. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį. Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau? Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse. O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę.

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija

kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas. Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika.

Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje  – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus. Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug. Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva. Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis. Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, kad koncerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ modelis,

korumpuojant politinę sistemą, neteisėtai kišantis į politinius procesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų.

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

vaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Seimo narė Guoda Burokienė.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos

„Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos. Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų. NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Olgos Posaškovos nuotr.

(STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai sa-

Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis. Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į

šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus  m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –

vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

7

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai  – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstymokamos pensijos yra indeksuojamos ir bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tarybai turi rūpėti ir kaimo žmogus. Negi kaimas – kaip apendicitas? KANDIDATAI Į JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ Šiuo metu Jonavos rajonas nevadinamas kaimiškuoju, kadangi gyvenvietėse ir kaimuose gyvena vos trečdalis rajono gyventojų, o plėtojančiuosius žemės ūkį – galima ant pirštų suskaičiuoti. Pusantro šimto hektarų žemės plote triūsiantis gerai rajone žinomas ūkininkas iš Žeimių Gintaras Stašionis pastebi, kad išsiplėtojusios technologijos leidžia trečdaliu sumažinti reikalingos technikos skaičių. „Kur reikėjo trijų traktorių – dabar užtenka vieno, o kur trijų sėjamųjų – vienos. Taigi, šiandieniniame kaime dirbančiųjų jau reikia gerokai mažiau“, – savo pastebėjimais dalinasi aktyvus ūkininkas, buvęs Jonavos r. savivaldybės tarybos narys G. Stašionis. „Niekas čia labai nepasikeitė. Tie, kurie nenorėjo ar nesugebėjo dirbti anais tarybiniais laikais, tie ir dabar „sėkmingai“ vengia darbo“, – sako Gintaras. Pasak jo, kaime ga-

ropos Sąjunga skatina auginti kuo daugiau šių kultūrų. G. Stašionis sako, kad mieste gyvenantys ir dirbantys rajono Tarybos nariai daugiau sprendžia miestelėnų problemas, tuo tarpu kaimiškų vietovių gyventojai lieka „benkarto“ vietoje. „Miestelėnai turi puikius projektus, pavyzdžiui, Prezidento gatvės rekonstrukcija, – ironizuoja ūkininkas. – Bet, man atrodo, kad kartais negu blogai daryti – geriau nieko nedaryti. Taryboje nedaug žmonių, atėjusių iš verslo. Bet vienas kitas yra. Bent jie galėtų kolegiškai paprotinti jaunuosius socialdemokratus“, – įsitikinęs principingas ir visada politinį stuburą turintis G. Stašionis. „Dar vienas pavyzdys – Vasario 16-osios gatvė. Klausėme valdančiųjų – kodėl tą gatvę taip padarėte? Atsakymas – todėl, kad pinigų nebuvo. Tai gal vertėjo palaukti, o ne vėliau viską perdarinėti“, – sako pilietiškai aktyvus ūkininkas. „Mes, žemdirbiai, laikomės anksčiau paminėto principo, kitaip bereikalingai bus sunaudoti resursai ir veltui išleisti pinigai“, – įsitikinęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys G. Stašionis. „Susidaro įspūdis, kad kaimas dabar valdžioje esantiems kaip apendicitas – išpjautų, jo neliktų ir ramu būtų. Nes juk kaimas – vienos bėdos: mokyklose mažai mokinių, reikia rūpintis jų pavėžėjimu, gyventojai išsibarstę, negyvena kompaktiškai, sunkiai pasiekiami ir taip toliau, ir taip toliau, gali vardinti ir vardinti“, – sako Žeimių bendruomenės pirmininkas, ūkininkas G. Stašionis.

daug ūkininkams gyvybiškai reikšmingų ir aktualių klausimų: nustato žemės mokestį, rajono infrastruktūros padėtį, ruošia melioracijos planus ir pan. „Jeigu nepradėsime rūpintis melioracija, tai po kelerių metų pražudysime savo dirvas“, – teigia į savivaldybės Tarybą pretenduojantis politikoje jau ne naujokas ūkininkas. Jo nuomone, vienas svarbiausių dalykų – gyvenimo kokybės kaime gerinimas. Tik tuomet atsiras daugiau plataus profilio darbuotojų, žmonių suinteresuotumo. Aktualios problemos – rajono keliai, 2-3 kartus padidėjęs žemės mokestis, šiemet dėl sausros nuo 20 iki 30 proc. kritusios pajamos ir t. t. „Mes neprašome mažinti žemės mokestį, bet norime, kad papildomai gautos lėšos būtų skiriamos rajono keliams gerinti“, – lima uždirbti ir gerai uždirbti, net iki 1000 sako ūkininkas. Anot jo, dabar ir technika eurų per mėnesį. Bet tai jau turėtų būti uni- sunkesnė, ir intensyvumas didesnis, dažversalus darbininkas – mokėti dirbti ne tik nai tenka ir savo lėšomis prisidėti. G. Stasu jam patikėta technika, bet ir ją prižiūrėti šionis teigia, kad iš Vilniaus kelių priežiūrai bei taisyti. gaunamos lėšos turėtų būti padalijamos „Išskirčiau dvi darbininkų rūšis: „lakūnų“ taip: 30 proc. miestui, 70 proc. – kaimui, o ir plataus profilio darbuotojų – inžinierių. šiuo metu jos paskirstomos pusiau – po 50 Pirmieji dirba tol, kol technika važiuoja, proc. antrieji sugeba ją sutaisyti“, – sako sveiko Augalininkyste besiverčiantis G. Stašionis humoro jausmo nestokojantis, gerai padė- pasakoja, kad pusę jo pasėlių sudaro žietį kaime žinantis visą dešimtmetį Jonavos miniai kviečiai, o kitą pusę – rapsai ir ankšūkininkų sąjungai vadovavęs žeimietis. tinės kultūros. Manoma, kad pastarosios Rajono savivaldybės Taryba sprendžia žymiai pagerina dirvos struktūrą. Be to, Eu- Gediminas Rinkūnas

Kaimo kultūrai – 650 eurų. Visiems metams Batėgalos universaliam daugiafunkciui centrui metams transportui skirta 30, o renginiams – 650 eurų, kai tuo tarpu Jonavos kultūros centrui 2018 metams iš biudžeto skirta 1 mln. 300 tūkstančių eurų. Jonavos rajono Batėgalos universalaus daugiafunkcio centro kultūrinių renginių organizatorė Ingrida Tunkevičienė sako, kad atlyginimai kultūros darbuotojams nekeliami jau keletą metų. „Kultūros sferoje dirbu jau daugiau kaip dešimt metų, tačiau atlygis koks buvo, toks ir išliko. Tiesa, litus pakeitė eurai, tiksliai pagal tuomet Vyriausybės nurodytą kursą. Neįvertinamos nei kelionės į darbą išlaidos, nei reikalinga įranga, nei kiti poreikiai“, – teigia I. Tunkevičienė. “Batėgaloje dirbu jau pusantrų metų ir esu labai patenkinta žmonių aktyvumu šioje Kulvos seniūnijai priklausančioje gyvenvietėje. Gaila, tačiau mūsų centrui meno vadovo pareigybė nėra suteikiama. Neturime muzikanto, žmonės norėtų dainuoti ir linksmintis pagal gyvą muziką, galbūt net suburti kolektyvą. Jau visus metus prašau skirti mums nors pusę meno vadovo etato, tačiau reikalai iš vietos nejuda“, – sako kandidatė į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Anot jos, per metus susidaro nemažai įvairių renginių – tai visos valstybinės šven-

tės, padėkos vakarai, Sekminės, Joninės, Užgavėnės ir kitos. Per metus – net 26 švęstinos datos. Džiugu, kad vis dažniau sodiečiai noriai įvairiose šventėse sugrįžta prie savo tėvų ir protėvių puoselėtų tradicijų, papročių, paveldo, stengiasi jų pagrindu suformuotas pamatines dvasines vertybes įskiepyti ir savo atžaloms. „Tai mūsų visų stiprybės pagrindas. Kaip ir mūsų kultūros stiprybė mūsų pačių šaknyse“, – įsitikinusi kultūrnešė. Aktyvi kultūros darbuotoja, jau antrus metus pasitarusi su gyventojais, šiemet nusprendė surengti naują šventę – parodijų vakaronę. Batėgaliečiai tam labai kruopščiai ruošiasi: rašo tekstus, ieško atitinkamų

drabužių, kad kuo labiau įsikūnytų į pasi- darbuotojų kompetencijos ir išsilavinimo rinktą asmenį. klausimus. Be to, kultūros darbuotoja atJau dvylika metų Valstiečių ir žaliųjų są- kreipia dėmesį, kad kaimo seniūnijose dirjungos Jonavos skyriaus veikloje aktyviai bantys kultūros darbuotojai palikti likimo dalyvaujanti veikli moteris sako, kad savo valiai: nesulaukia nei patarimų, nei kokios partinę karjerą pradėjo nuo Liepių skyriaus. paramos, nei jokios kvalifikuotos metodiTuomet jam priklausė devyni nariai. „Mano nės pagalbos iš Jonavos kultūros centro. vaikai jau dideli, todėl didžiąją dalį savo „Batėgalos universaliam daugiafunkciui laisvalaikio galiu skirti partinei veiklai. Aiš- centrui metams transportui skirta 30 eurų, ku, mano gyvenimas ir mano širdis išlieka o renginiams – 650 eurų (kai tuo tarpu Jokultūroje. Ir man labai graudu dėl rajone navos kultūros centrui 2018 metams iš biunustekentos kultūros. Skaudu, kad nuo- džeto skirta 1 mln. 300 tūkstančių eurų). Palatos dėl įvairių priežasčių besikeičiantys bandykite ką nors suorganizuoti – nuvežti Jonavos kultūros centro direktoriai turi la- kokį kolektyvą į renginį ar ką atsivežti. Beje, bai mažai patirties ir kompetencijos. Bent tiesioginis mano viršininkas yra šio centro jau skirdami vadovus. Čia šneku ne apie direktorius, kuriam galbūt ir sunku spręsti patį kultūros centrą, bet apie filialus, kurie apie kultūrą, nes yra kitos srities specialisbeveik visiškai numarinti. Jiems skiriamas tas“, – sako renginių organizatorė. Jos nuolabai mažas dėmesys, trūksta darbuotojų, mone, koks bebūtum specialistas, būtina nes dėl mažų atlyginimų nelabai kas nori metodinė pagalba, nes kartais pasitaiko eiti ten dirbti. Kelionės į darbo vietą taip net taip, kad iš renginio – šis tampa privapat neapmokamos. Taip ir susidaro toks čiu vakarėliu. užburtas ratas“, – sako kultūros darbuotoja. „Visada norisi, kad kiekvienas, atėjęs į Pasak jos, kultūrai ugdyti kaime labai ma- renginį, bent kiek pasisemtų kultūros, kad žai skiriama lėšų. Gerai, jeigu bendruome- bent kiek ta vyraujanti atmosfera sušildytų nė stipresnė – daugiau ūkininkų ir pasitu- nors ir kaip nuo kultūros nutolusią ir nuo rinčių žmonių, tai juos pasitelkęs kultūros kasdienybės rūpesčių surambėjusią širdį, specialistas „šį tą išspaudžia“. „Džiugina ir paliestų dvasios kerteles, liūdniausia, kai guodžia bent tai, kad mes, Batėgalos uni- žmogus eina tik vedamas, ne paslaptis, ževersalus daugiafunkcis centras, turime to- miausių paskatų – išgerti“, – nepagražindakių „ramsčių“, kuriems be galo dėkingi. Be ma darbo kasdienybės kaime sako pirmojo jų nežinau, ką tektų daryti“,– atvirauja šio rajone įsteigto universalaus daugiafunkcio centro kultūrinių renginių organizatorė. centro kultūros renginių organizatorė I. Jei rinkėjai suteiktų rajono savivaldybės Tunkevičienė. tarybos nario mandatą, pirmiausia Ingrida keltų kultūros renginių finansavimo kaime, Deivydas Paluknis

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

9

Už gerą ir sąžiningą merą turėtume ne agituoti, o prašyti, kad imtų į savo rankas rajono vairą Dažnai manoma, jog mero postas – kažkoks nepaprastas gėris. Nieko panašaus. Sąžiningam žmogui, manyčiau, tai pasiaukojamas, sunkus darbas.

Juozas Macaitis senjoras Kadangi esu pensinio amžiaus, norėčiau kreiptis į savo bendraamžius. Daugelį kartų teko girdėti, jog negalima rasti teisybės, visur atsimušama lyg į sieną, dažnai sutinkamas abejingumas, tai noriu pareikšti, kad dabartiniu metu turime mus palaikančią vyriausybę, ko pasėkoje yra didinamos pensijos ir nesiruošiama gelbėti Lietuvos atimant ar sumažinant jas. Turime suprasti, jog iš karto nebus taip, kaip norėtųsi. Viskas daroma pagal esamas galimybes, o didesnės galimybės atsiras, kai bus sustabdytas lėšų švaistymas, tačiau kasdieną sutinkamas tam didžiulis pasipriešinimas, šmeižikiška informacija, gerus

turi savivalda – ne taip sunku ir suprasti. Tai kaip Lietuvos medis su šakomis. Be sveikų šakų nebus ir sveiko medžio. Ateikit į rinkimus ir palaikykit tos šakos žalumą, ateikit ne dėl kažko, ateikit dėl savęs. Nemanau, jog galima rasti dar geresnį merą, negu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Arvydas Gasys. Tai nuoširdus ir suprantantis Jonavos problemas ir rūpesčius žmogus. Negailintis nei savo jėgų, nei sveikatos. Dažnai manoma, jog mero postas – kažkoks nepaprastas gėris. Nieko panašaus. Sąžiningam žmogui tai alinantis ir sunkus darbas. Už gerą ir sąžiningą merą turėtume ne agituoti, o prašyti, kad imtų į savo rankas rajono vairą, ir būti už tai dėkingiems. Balsuokime ne už paką skalbimo miltelių, ne už bambalį alaus, kaip jau kartą buvo, o už savo gyvenimą. Tik sąžiningai ir racionaliai naudodami lėšas, sukurdami sąlygas verslui vystyti, nepajusim ir didelės netekties pasibaigus europinėms išmokoms. Sodindami brangius užsienietiškus medelius sotūs nebūsim. Dar kartą pasiRyžtingai Arvydo Gasio, kandidato į Jonavos rajono merus, programai pritaria tiek LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tiek – Saulius Skvernelis kartosiu, tik nebūkim abejingi. Šį kartą ne tas atvejis, kas galvoja – balsuosiu ar ne – nuo to darbus dirbančiųjų žeminimas. Sąžiningas jau padarėme – balsuodami už valstiečius. niekas nepasikeis. Šis atvejis reikšmingas, kieir racionalus biudžeto tvarkymas – tai mūsų Rezultatas, nors ir ne žymus, tačiau matomas kvieno jūsų balsas labai svarbus ir reikalingas. visų gerovės garantas. Mūsų, mūsų vaikų ir ir jaučiamas. Padarykime ir dar kartą, nesu- Galima suprasti vien iš to, kaip puolama Valsanūkų ateitis. Viskas mūsų pačių rankose, tik reikšmindami pirmojo blyno, nes be pirmojo tiečių ir žaliųjų partija. Būkim runkeliai, būkim nebūkim abejingi ir pasyvūs stebėtojai, jaus- nebūtų nei antrojo, nei trečiojo. Neagituoju, kopūstai ar dar kokia daržovė, dėl šito mums kime atsakomybę ir pasinaudokime savo ga- nes ne toksai mano tikslas, tačiau esu įsiti- blogiau nebus. Tegul loja, tegu draskosi, svarlimybėmis. Kreipiuosi į jus, kaip į mąstančius kinęs, jog gyvenimiška išmintis patars jums biausia, jog didžiausias Lietuvos karavanas pair turinčius gyvenimiškos patirties. Manau, tinkamai įvertinti: kas yra kas, kas šiuo metu judėjo – ir šunims, ir šakalams jo nesustabdyti. kad nesunku dabar atskirti, kas yra kas: kas geriau – žvirblis rankose ar briedis miške, kurį Lietuva pabudo – būkim visi vieningi, būkim tik kalba, o kas ima ir daro, ir padaro. Palai- populistai žada kažkada pagauti. savo krašto likimo šeimininkai, kad vėliau gakykim darančius. Tai visai lengva, kai mūsų Vienas iš geresnio gyvenimo garantų – tai lėtume pasakyti: „Ir aš savo laiku savo indėlį rankose rinkiminis biuletenis. Tai vieną kartą artėjantys savivaldos rinkimai. Kokią reikšmę įdėjau“. Ir kad tuo galėtumėme didžiuotis.

Kai biudžeto lėšos skiriamos „šokiams ir žaidimams“, tai rimtiems investiciniams projektams prisieina skolintis Per pastaruosius metus, tai buvo oficialiai leidžiama, Jonavos rajono savivaldybė išnaudojo skolinimosi limitą. Bronislovas Liutkus UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Skolinimasis negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Viena vertus, skolą reikės grąžinti ir dar su palūkanomis, kita vertus, skolinimasis jau šiandien leidžia gyventojams pasiūlyti geresnes gatves, mokyklas,

apšvietimą ir t. t. Skolinimosi kaina šiuo metu tikrai yra labai nedidelė, neretai palūkanų dydis mažesnis, nei infliacija, todėl skolinimuisi būna ir tinkamas metas, netgi, sakyčiau, esant tokiai šiandieninės Finansų ministerijos politikai, trumparegiškiau mąstė nesiskolinusios savivaldybės. Manau, svarbiausia yra tai, kad skolinamasi būtų atsakingai, iš paskolos lėšų daromos investicijos turi būti atsiperkančios, aptartos su gyventojais, vertinami įgyvendinimo variantai, kaip investuoti efektyviau, naudingiau. Gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimus nėra pakankamas, tai matome ir iš straipsnių spaudoje, internetinėje erdvėje, kur kritikuojami įgyvendinami gatvių ar parkų projektai. Juos aptarus iš anksto, susidėliojus investicijų strategiją prioriteto tvarka, ir politikams, ir gyventojams, ir verslui būtų aišku, kas ra-

jone yra svarbiausia ir kad tai turi būti padaryta – savivaldybės administracija privalėtų ieškoti finansavimo šaltinių, normalu, kad kartais tai galėtų būti skolintos lėšos. Nepritariu nepanaudojimui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir jų grąžinimui metų pabaigoje atgal. Pastaruosius keletą metų grąžinamos pakankamai nemažos sumos, o jos galėjo pasilikti vieniems ar kitiems gyventojų poreikiams tenkinti Jonavoje. Svarbiausia, kad biudžetas būtų paskirstomas atsakingai. Kai beveik visos biudžeto lėšos skiriamos „šokiams ir žaidimams“, tai rimtiems investiciniams projektams prisieina skolintis. Atsakingiau naudojant biudžetą, tikiu, kad paskolų reikėtų žymiai mažiau. Todėl ne be reikalo mes ir rinkiminėje programoje įsipareigojame palaipsniui mažinti savivaldybės skolą, atsakingai tvarkyti jos finansus.

Šaukštas sriubos problemos neišspręs Pradžia 2 psl. prašytojais (nedarbas Jonavoje sudaro 11 proc.), o galėtų aktyviai dirbti ir užsidirbti savo ir valstybės labui. Iki šios dienos investicijos į verslo aplinkos gerinimą beveik nulinės. Būtina socialiai remtinus asmenis išskirstyti į

grupes, kurie turi gauti paramą, o kurie gali savimi pasirūpinti patys. Juk mes visais laikais buvome darbšti, o ne lėbautojų tauta. Kultūra, švietimas, jo esmė tapo bene paskutinėje vietoje. Iškeltas kone primityvaus pasilinksminimo kultas. Galų gale būtina atkreipti pagrindinį dėme-

sį į gerą darbininką, darbštų valstietį, gabų inžinierių, o ne į valdžios robotą, dažnai šimtu procentų linguojantį į vadovo taktą. Reikia dirbti nenuleidžiant rankų, reikia atsižvelgti į aktyvių ir kompetentingų žmonių pastabas ir pasiūlymus. Reikia sudaryti darbingas ir kompetentingas komandas, kurios

pastoviai dalyvautų valstybės, savivaldos valdyme bei demokratinių procesų vykdyme bei plėtime. Šiandien ir rytoj Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyriaus nariai pasiruošę vykdyti ne tik programą, bet spręsti ir visus kitus gyvenimo eigoje iškylančius klausimus.

10 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Ar Jonavos mieste sveikatos priežiūra atitiks pacientų lūkesčius? Ar naujai renkama vietos savivalda supras, kad būtinas tolimesnis viešojo sveikatos sektoriaus palaikymas? Atsakymas tik vienas – „valstybė“ yra pats rinkėjas ir tik jo paties sprendimai lems vietos valdžios atsakomybės ir atskaitomybės laipsnį. Gediminas Ramanauskas Gydytojas anesteziologas, VŠĮ Jonavos ligoninė direktoriaus pavaduotojas teisei ir kokybei Daugelis žmonių yra girdėję sparnuotą frazę: „Sveikata nėra viskas, bet be sveikatos visa kita yra niekas“, tačiau nesusimąsto apie jos prasmę, galvodami, kad tai jų neliečia, nes yra daug svarbesnių dalykų kaip darbas, verslas, karjera.. Ji tampa aktuali, kuomet mes patys ar mūsų tėvai, vaikai,

pasibaigus specialisto darbo laikui? Tai tik tokiame fone viešosios Jonavos sveikatos pirmieji rūpesčių žymenys, kurių ratas ple- priežiūros įstaigos išliks kaip šiuolaikiškos, čiasi, kai paaiškėja, jog reikalinga dar ir kito modernios ir finansiškai stiprios? specialisto gydytojo konsultacija, speciali Akivaizdu, kad neturėjimas aiškios sektomedicininė įranga ištirti, specialūs gydymo rinio tinklo vizijos ir ignoravimas pokyčių, metodai ir t. t. Tuomet atsiveria akys, ir pa- tokių kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, matai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 migracija, globalizacija, kai vietos valdžia straipsnio vertę: „Valstybė rūpinasi žmonių susitelkia tik ties infrastruktūros objektais – sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei negrįžtamai pakeičia atskirų miestų vaizdus, paslaugas žmogui susirgus“, paklausdamas kai lieka tik naujai grįsti keliai, šaligatviai bei savęs, kas mano atžvilgiu „valstybė“ ir kaip renovuoti pastatai, o paslaugų – švietimo, ji „rūpinasi“ manimi susirgus? Jau daugiau kultūros, mokslo ir sveikatos priežiūros ten kaip dešimtmetį vyksta įvairių valdžių pra- nė pėdsakų. dėta ir tęsiama sveikatos apsaugos sistemos Ar naujai renkama vietos savivalda supras, reforma, kurios tikslas „pasiekti efektyvesnio kad būtinas tolimesnis viešojo sveikatos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo funkciona- sektoriaus palaikymas? Atsakymas tik vienas anūkai suserga ar nesunegaluoja ir, neduok vimo ir konsoliduoti ligoninių tinklą“, vardan – „valstybė“ yra pats rinkėjas ir tik jo paties dieve, rimtai. Atsiranda problema: kur ir į ką pacientų saugos, kokybės ir prieinamumo sprendimai lems vietos valdžios atsakomykreiptis, kaip rasti kompetentingą specialistą didinimo, tačiau nepaisant dėtų pastangų, bės ir atskaitomybės laipsnį. Galbūt ateina gydytoją, kokioje gydymo įstaigoje yra iš- įvykusių 15 reformų metų, rezultatai nepra- laikas pagalvoti ir padėti pagrindus ne vien tyrimo galimybės, kaip į ją patekti, kuomet džiugina – nuostolingai dirbančių įstaigų tik verslo, bet ir žmonių poreikiams, nes pakonsultacijai gali būti savaičių eilė, su kuo ir skaičius auga, laukimo eilės nemažėja, pikti darytų klaidų reformų laikmetis neatleis – iškaip nuvykti ten ir vakare dar spėti grįžus pa- pacientai kaltina gydytojus, politinės parti- džiūvusioje dirvoje grūdai neauga. Ar sugesiimti vaikelį iš darželio? Kaip aplankyti pa- jos manipuliuoja ligoninių bankroto, perte- bėsime auginti grūdus – pradekim apie tai gyvenusius tėvus ir juos nuvežti įstaigon jau klinių įstaigų, medikų trūkumo skaičiais. Ar kalbėti, išgirskim savo oponentus.

Jonavos rajonas neišnaudoja savo galimybių vietiniam ir tarptautiniam verslui kurtis Kaip pavyzdį galėčiau įvardinti Upninkų seniūniją: prastos, smėlėtos žemės, mažai tinkamos žemės ūkio veiklai, geležinkelis, asfaltuoti keliai, puikaus išplanavimo tušti daugiabučiai, tiesa, apleisti, bet sudarius sąlygas perspektyviam, gerai apmokamam darbui atsirasti, žmogus greitai ir savo būstą susitvarkytų, kuris bent šiuo metu ten yra bevertis. Antanas Augūnas UAB „Jonavos hidrotechnika“ darbų vykdytojas, inžinierius hidrotechnikas

užsiregistruoti verslo įmonę – nepakito. Visi žadėjo nuo aukščiausių pareigūnų, būsimų Seimo narių iki prezidentūros bei savivaldybių politikų. Mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Artėjant eiliniams rinkimams, daug metų Jonavos skyrius priėmė programą ir ruošiasi buvo žadama aukso kalnai visose sferose, ją įgyvendinti be melo ir apgaulės. Progratarp jų – ir verslininkams. Kokios puikios bus moje šalia tikrai laukiamų būsimų sprendimų, sudarytos sąlygos plėtoti verslą: kuriami įvai- nemažai ir konkrečių pasiūlymų verslui. rūs verslo centrai, inkubatoriai, verslo slėniai, Šiandien mes galime patikinti, kad savo kurie tapo greičiau šėryklomis saviems, o są- kolegoms Seime inicijuosime supaprastinti lygos – nei pradėti verslą, nei jį plėtoti, netgi sąlygas verslo struktūrai įregistruoti. Taip pa-

darysime, bet kada tai bus nuspręsta Seime, Vyriausybėje, atsakyti sunku. Bet mes tvirtai pažadame, kad pradinio verslo sukūrimo stadijoje pirmuosius trejus metus verslininkus atleisime nuo savivaldos mokesčių. Tiesa, reikės sukurti mechanizmą, kad negalėtų šia lengvata pasinaudoti turintys kėslų pasukčiauti, bet šis pasiūlymas ne tik nesudėtingas įgyvendinti, bet rajono žmonėms nieko ir nekainuos. O verslininkas per trejus metus sustiprės ir pradės mokėti mokesčius į rajono biudžetą. Šiuo metu rajoną valdanti partija visą dėmesį, galima sakyti, sufokusavusi į save. Dažnai gali susidaryti nuomonę, kad ji tiesiog mėgaujasi savimi, rengia savo vadovų šou pasirodymus, o investicijų į rajono gyventoją, jo turtingesnį gyvenimą jau antra kadencija skiriama labai mažai, todėl daugeliui susidaro galimai įspūdis, kad tarsi išvis nieko. Be to, reikia pastebėti, kad pinigai, skiriami į neatnešančius grąžos objektus, turi būti antraeiliai. Po to, kai jau išspręsti žmonių įdarbinimo ir geresnio uždarbio klausimai. Retorinis klausimas valdantiesiems – ar žmogus, skaičiuodamas skatikus duonai ir sotesniam kąsniui savo vaikui, gali su jumis „šokti“ ir „dainuoti“ ant scenos, feisbukuose ir

pan. Įsitikinęs, kad ne. Žmonijos istorijos raida rodo, kad visuomenė puikiai gyvena, kada gamina produktą, kuria pridėtinę vertę. O tam reikia sudaryti sąlygas tiek smulkiajam, tiek vidutiniam, tiek stambiajam gamybiniam verslui vystytis. Viena iš programos nuostatų – suformuoti sklypus ir skelbti tarptautinius aukcionus verslui vystyti, statyti gamybines įmones. Nereikia gėrėtis savimi, reikia gėrėtis tais, kurie sukuria darbo vietas, pagamina ar sukuria produktą. Kaip pavyzdį galėčiau įvardinti Upninkų seniūniją: prastos, smėlėtos žemės, mažai tinkamos žemės ūkio veiklai, geležinkelis, asfaltuoti keliai, puikaus išplanavimo tušti daugiabučiai, tiesa, apleisti, bet sudarius sąlygas perspektyviam, gerai apmokamam darbui atsirasti, žmogus greitai ir savo būstą susitvarkytų, kuris bent šiuo metu ten yra bevertis. O kas trukdo toje vietovėje stambiam verslui suformuoti sklypus? Jeigu būčiau išrinktas į rajono savivaldybės tarybą, dėčiau visas pastangas, kad būtų įgyvendinta ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyriaus programa, bet ir įsiklausyčiau į kolegų verslininkų, paprastų jonaviečių pasiūlymus ir pageidavimus.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – trauma visam gyvenimui romas biznis ir kalbama, jog tai dėl vaikų gerovės, kaip paviršutiniškai viskas yra vertinama, negaliu suturėti. Ką tai reiškia, teko patirti savo kailiu. Kai Juozas Macaitis man buvo treji metukai, dėl akies traumos teko mane paguldyti į ligoninę operacijai. Ir ką? TreNorėčiau pasakyti savo nuomonę apie nau- čią šaltos žiemos dieną iš ligoninės pabėgau tik jas Seimo pataisas dėl vaikų apsaugos teisių ir su pižama ir šlepetėm. Pagavo mane praeiviai už veiksmų. dviejų kvartalų, nesunku, matyt, buvo suprasti, iš Nesu už smurtą prieš vaikus, bet kai iš vaikų da- kur šis bėglys.

Patirtis

Ieškodamas savo mamos, artimųjų, namų, dar susirgau ir abipusiu plaučių uždegimu, dėl to gydytis teko gan ilgai. Iki šiol, praėjus daugeliui dešimtmečių, tą stresą prisimenu, lyg tai būtų nutikę vakar. Nesakau, jog reikia palikti vaikus likimo valioj, jeigu tėvai kokie narkomanai ar prasigėrę tiek, kad nežino, ką daro, reikia jais pasirūpinti, bet tai turi būti pati kraštutiniausia priemonė.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

Prasminga veikla gyvenimui suteikia pilnatvę Nieko nėra nuostabiau, kai gali suteikti svajonei vilties sparnus ar ją išpildyti, atidaryti langą, kuris atrodė toks tolimas ir nepasiekiamas 2005 metų rugpjūčio 27-ąją Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, įvykęs IV moterų suvažiavimas, kuriame tarp penkių delegačių, atstovavusių Jonavai, buvo ir dabartinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės, kandidatuojančios į rajono savivaldybės tarybą – Jadvyga Rusilienė ir Gita Adomaitienė, davė akstiną naujai veiklai. Grįždamos iš suvažiavimo Jonavos moterys garsiai pasvajojo įkurti nevyriausybinę organizaciją, kuri gintų moters teises, skatintų moteris būti savo gyvenimo šeimininkėmis bei padėtų likimo nuskriaustiems žmonėms. Po dviejų mėnesių svajonė išsipildė – lapkričio 9-ąją buvo įregistruota Jonavos krašto moterų asociacija „Jonavietė“, kurioje aktyvios moterys sukasi jau keturiolika metų. Pasak nuo pat įsikūrimo Jonavos krašto moterų asociacijos veikloje dalyvaujančios „Jonavietės“ pirmininkės J. Rusilienės, organizacijos veikla įmanoma tik gausių rėmėjų dėka: „Jonavos krašte yra daug dosnių, neabejingų žmonių, kurie savo sukurtu gėriu dalinasi su kitais. Malonu, kad tarp jų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas, gydytojas kardiologas Arvydas Gasys su žmona Jolanta, buvęs AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis su žmona Jūrate, Vytautas ir Vita Venckūnai bei daugelis kitų gerai žinomų Jonavos rajono žmonių. Džiugu, kad turime nuolatinių mūsų vei-

klos partnerių, ištikimų nuo pat asociacijos įsikūrimo. Kad mūsų veikla labai reikalinga ir prasminga rodo ir tai, kad kaskart atsiranda vis naujų rėmėjų ne tik pinigais, bet ir patarimais, konkrečiais darbais prisidedančių prie svarbiausio tikslo – vaikų skatinimo siekti kuo geriausių rezultatų mokslo ir meno srityse“. Keturioliktuosius veiklos metus skaičiuojančios asociacijos pagrindinis tikslas ir yra finansiškai padėti gabiems ir talentingiems vaikams bei jaunuoliams, stokojantiems lėšų įgyvendinti savo svajones bei stiprinti bendruomeniškumą. J. Rusilienė įsitikinusi, kad bet kokia parama moksleivius motyvuoja gerai mokytis, siekti meninių ir sportinių rezultatų. Bet svarbiausia, pasak moters, tai nepilnamečius moko paprastai ir nuoširdžiai bendrauti.

„Jau keturiolikti metai, kai kasmet organizuo- džiai pasakojo rajone gerai žinoma Jonavos jame šventinį vakarą „Vilties sparnai“, kurio krašto moterų asociacijos pirmininkė Jadvyga. metu suaukotus geradarių žmonių pinigus, Praėjusių metų vasarą, jau tryliktąją, kai įteikdamos čekius, išdaliname vaikų globos „Jonavietė“ respublikinių ir tarptautinių konnamų auklėtiniams ir Jonavos Janinos Miščiu- kursų laureatais bei diplomantais tapusiems kaitės meno mokyklos gabiausiems jaunie- Meno mokyklos ugdytiniams ir gerai besisiems menininkams, dalyvaujantiems tarp- mokantiems Jonavos vaiko ir šeimos gerovės tautiniuose konkursuose ir taip savo talentu centro globotiniams surengė pažintinę kelioir darbštumu garsinantiems Jonavos vardą. nę po gimtąjį kraštą – aplankyti Trakai, BirštoTokia šventė vyksta kiekvieną balandį. nas, laivu plaukta į Užutrakio dvarą ir pramoPavyzdžiui, pernai buvo išdalinti beveik 5 gauta nuotykių parke Anupriškėse. tūkstančiai eurų. Aštuoniems vaikų globos Aktyvių moterų sambūrio pirmininkė Jadvynamų auklėtiniams, kurių pažangumo vidur- ga patikino, kad tokias pažintines-edukacines kis atitinka numatytus kriterijus, įteikti 150 keliones „Jonavietė“ ketina tęsti ir šiemet – šįarba 200 eurų vertės čekiai. J. Miščiukaitės kart planuojama pažintis su Biržų kraštu. meno mokyklai – 1000 eurų čekis. Daugiau Ponia J. Rusilienė ne tik aktyvi moterų veinei 400 eurų čekiu nudžiuginti Kulvos ben- klos dalyvė, ne mažiau žinoma kaip puiki druomeniniai vaikų namai. Kulviškiams buvo dainininkė, įvairių renginių siela, Jonavos kulsurengta išvyka į Druskininkus. Nieko nėra tūros centro kaimiškos kapelos „Jonė“ vadovė. nuostabiau, kai sulauki padėkos ir sužinai, kad Ir savivaldos politikoje ne naujokė: Lietuvos be tėvų augantiems vaikams ta diena ilgai pri- valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyriaus mins tarsi pasaką, nes iki tol nieko panašaus senbuvei rajono žmonės net tris kadencijas nebuvo patyrę. buvo patikėję mandatą atstovauti jų intereTai akimirkos, kai širdis prisipildo palaimos, sams. Net dvylika metų ponia Jadvyga buvo o skruostais nejučia nurieda nebylios ašaros, aktyvi ir darbšti Jonavos rajono savivaldybės supranti, kada tavo darbas ir pastangos reika- tarybos narė, Kaimo reikalų komiteto pirmilingos, prasmingos ir laukiamos. Nieko nėra ninkė. nuostabiau, kai gali suteikti svajonei vilties Besisukdama tikslinėje visuomeninėje sparnus ar ją išpildyti, atidaryti kažkam langą, veikloje, patyrusi visuomenininkė ir politikuris atrodė toks tolimas ir nepasiekiamas. Čia kė pastebi ne vieną savivaldos spragą ne tik viskas nuoširdu ir tikra. „Kelis dešimtmečius socialinėje, bet ir kultūros sferoje, su ne vieauginu negandon patekusius vaikus, bet per na problema tiesiogiai susiduria spręsdama visą laikotarpį tokios nuoširdžios dovanos kaimo žmonių problemas. „Jei būčiau išrinknesu gavęs“, – tokie paprasti, bet kokie nuo- ta, jau pirmą dieną žinočiau, nuo ko pradėširdūs ir daug pasakantys, kad ir apie rajono ti“, – sakė gerai politikos virtuvę ir jonaviečių valdžios požiūrį, šeimos galvos žodžiai, kai problemas žinanti, daugeliui Jonavos krašto Stasės ir Juozo Janavičių šeimynai iš Liepių žmonių gerai pažįstama J. Rusilienė. padovanojome 500 eurų čekį“, – moteriškai emocionaliai, vis nubraukdama ašarą, nuošir- Aušra Būdaitė

Būčiau kūrėja, o ne – griovėja Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės pastate eksponuojama jubiliejinė – jau dešimtoji B. Gadišauskienės tapybos paroda. Su parodomis jau apkeliautas Aukštaitijos regionas – Kupiškis, Panevėžys, Kėdainiai, Ukmergė. Be to, Birutė Lietuvai šimtmečio proga įteikė ir savo dovaną – šimtąjį paveikslą, kurį pirmą kartą galima išvysti šioje parodoje. Birutė Gadišauskienė Tapanti inžinierė chemikė Šiais sumaterialėjimo ir susvetimėjimo bei nuožmios tarpusavio kovos už individo siekius laikais reikia vėl atrasti kelią, vedantį į savitarpio bendradarbiavinmą, pagarbą ir toleranciją kitaip mąstančiam, silpnesniam ir net – politiniam oponentui. Didžiąją savo gyvenimo dalį pragyvenau Jonavoje. Esu inžinierė chemikė. Bendrovėje „Achema“ išdirbau penkiolika metų, gerai pažįstu didelio kolektyvo darbo ypatumus ir darbuotojų lūkesčius. Kadangi esu labai pastovus žmogus, todėl galiu pasigirti tik dviem darbovietėmis. Antroji – ERGO draudimas – atstovybės Jonavoje vadovė iki 2011ųjų. Šiuo metu – draudimo vadybininkė. Tai-

gi, gerai pažįstu konkurencinę aplinką, moku dirbti kolektyve, turiu penkiolikos metų vadovavimo patirtį. Jonava įsikūrusi labai dėkingoje geografinėje vietovėje: centrinė Lietuvos dalis, puikus susisiekimas, geležinkelis, jungiantis sostinę su pajūriu. Pramoninė zona taip pat išraizgyta geležinkelio atšakomis. Puiki vieta verslui vystyti. Bet iki šiol neturime nei veikiančios laisvosios ekonominės zonos, nei naujovių inkubatoriaus. Daug kur jau nereikia išradinėti naujo dviračio, o tik protingai pasinaudoti kitų patirtimi. Prisiminkime, „Achema“ turėjo labai gerą

patirtį bendradarbiaudama su mokslo bendruomenėmis ruošiant specialistus. Gyvename beveik Kauno priemiestyje. Miesto, kuris šuoliuoja į priekį didindamas investicijas į pramonės plėtrą. Kodėl mums neperėmus iš jų gero pavyzdžio – pasiryžti ir imtis iniciatyvos bendradarbiauti. Jonavoje užaugo mano vaikai, čia ruošiuosi ir toliau gyventi, todėl man ne tik svarbu, kokia rajono raidos vizija bus pasirinkta, bet ir net jaučiuosi atsakinga už tolesnį miesto vystymąsi, jo rytojų. Miestas kompaktiškas ir mielas gyventi, tačiau – ar jis turi sielą? Kuo jis garsėja? Nupirktais, visoje Lietuvoje demonstruojamais fejerverkais ir visokiomis priglaustomis tarptautinėmis varžybomis. Tai, be abejo, nieko blogo, turime išmokti rengti didelius renginius. Bet ar turime teisę suniveliuoti savo išskirtinumą? Kultūros centrą paversti tik atvykstančių kolektyvų pasirodymų vieta, sunaikinti Jonavos fenomeną – savivaldybės teatrą, numarinti muziejų, turintį tokią turtingą ankstesnę patirtį? Visa laimė, kad buvo laiku atsisakyta savivaldybės viešosios bibliotekos prijungimo kėslų – bent jos nepavyko sunaikinti. Paradinė kultūra. Taip atsiliepia žmonės apie paskutiniųjų metų Jonavos kultūros centro viešus renginius, organizuotus Sporto arenoje arba pačiame centre ir skirtus įvairioms valstybinėms šventėms bei kitoms atmintinoms dienoms pažymėti, į kuriuos galimai nepavyks gauti jokio kvietimo, jei nepriklausysi valdančiajai partijai ar neturėsi jų

gretose bičiulio ar kitokio prietelio. Nors, kaip skelbia afišos, jie skirti rajono visuomenei ir yra nemokami, bet jau pirmąją kvietimų išdavimo dieną jų bilietų kasoje paprasčiausiai nerasi. O atėjęs į renginį pamatai, kad ištisos eilės tuščios. Kadangi kvietimai išdalinti tiems, kurie net negali atvykti. Kaip buvo su kariškiais? Ar jums neatrodo labai girdėta? Deja, aš puikiai atsimenu tuos laikus. Negi mes norime grįžti į vienos nuomonės ir labai viską geriau žinančių laikus? Apie klaidas nesunku kalbėti, bet aš ne apie tai. Matydama jaunųjų politikų didžiulį pasipūtimą ir aroganciją, negaliu sėdėti rankas sudėjusi, todėl ir einu į rinkimus. Noriu, kad mano rajono žmonės atgautų pasitikėjimą ir jausmą, kad yra miesto šeimininkai, ir į meriją eitų su tikėjimu, jog bus išgirsti. Einu į rinkimus tikėdama, kad man su „tiksliukės“ logika ir darbo patirtimi, su kūrėjos nuojauta ir darbštumu, sugebėjimu įsiklausyti ir suprasti kitą, pagaliau – su moteriška intuicija pavyks sėkmingai atmiežti šiandieninėje politikoje įsivyravusį beveik be vidinio cenzo ir, daugeliu atvejų, beveik be vidinės kultūros jaunatviškąjį maksimalizmą. Mano kredo – gyvenk ir leisk gyventi kitam. Myliu Jonavą ir noriu, kad mano miesto gyventojai kartu su savo vaikais kurtų savo ateitį čia, nereiktų jiems laimės ieškoti svetimose šalyse, kad čia visi gyventume laimingai ir ilgai. Būsiu laiminga, bent dalele galėjusi prisidėti prie to ir aš.

12 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2 Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis? Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta. JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“. Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“. Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsi-

bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

biausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ

ALEKSANDRA MINAJEVA

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma. Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai. Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svar-

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais. Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis. Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NAUDINGA ŽINOTI. Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė PetkevičaitėBitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. LVŽS informacija traukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas. Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos  – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę. Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai. Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama. Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą. Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“. Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams. Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja:

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl.

ugdytojo dėmesio atitenka daugiau. Manau, Meras turi uždegti, įtikinti, padėti susitarti. „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir su- patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis ben- Jis neretai lyg mediatorius, padedantis susitrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anks- druomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, da- taikyti, atrasti kompromisus.“ čiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, limi“, – įsitikinusi Neringa. Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji nekad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, galvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų žmoatlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteVALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS nės prieidavo prie manęs ir prašydavo: „Tik ris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. abejinga procesams, kurie, mano manymu, VALDYMĄ Seimas yra toli, o jūsų mums reikia čia“. Kai veda ne prie paties geriausio scenarijaus. panašių raginimų išgirdau keliolika kartų, Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi po 19 metų, pravisa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, leistų Vilniuje, grįžti į gimtinę? saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noĮvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. riu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darbo bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik viežiniasklaidoje, 10 metų savame versle mane ną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė patirtis. ateities mūsų krašte nebus. Tad, būdama veržli, Šiuo metu dirbu žemės ūkio ministro pataambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi rėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į gimtąjį kraštą veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Grįžtu, nes jau laikas atiduoti savo žinias ir Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jaupatirtį ten, kur jų labiausiai reikia. tė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.„Tėvelis Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas karVALĖ MEILŪNIENĖ mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėdinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švaresniu jo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: tur- oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar švaistau eislabui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais tingas savo įvairove, priglaudžiantis ir vietinius, mo kamščiuose. O svarbiausia – dirbsiu įdojis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai ir atvykusius, norinčius pailsėti ar pasisvečiuoti. mų ir naudingą darbą. Ir gyvensiu savame apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulp- krašte – kur žemaičiai kietai pabara, kai esi niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigrieb- tūrų, suolelių, daug žalumos. Kuriant namus to vertas, ir tyliai, bet ištikimai myli ir gerbia, davo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas Molėtų rajone labai svarbi ramybė, jaukumas, jei to užsitarnauji“, – pasakojo ji. Kandidatė būtų – tik nepasiduok!“ aplinka, draugiška bendruomenė, žmogiškųjų neslėpė, kad kažkada svajojo gyventi sostiŠį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau išteklių sukūrimas, kad šio miesto nesinorėtų nėje: „Vaikystėje svajojau, kaip studijuosiu vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. keisti į kitą kraštą“, – rajoną apibūdina LVŽS kan- Vilniuje, kaip sukursiu šeimą ir gyvensiu šiaMano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama! Bū- didatė į meres Valė Meilūnienė. me mieste. Sekiau savo svajonę. Bet bėgant tinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ BanJi pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsiradus metams supratau, kad esu gamtos vaikas. džiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinu- daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis kasdieni- Su šeima gyvename atokiau nuo centro, kur kų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų niais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtosėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau visada gal- je. Propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tad mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų vojau apie savo kraštą. Čia mano širdžiai mielas, man itin svarbi aplinka, oras, galimybė sporkažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti jaukus, brangus kiekvienas kampelis, kuriame tuoti.“ svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę gyvena ypatingi žmonės, nebijantys iššūkių ir Šeima politikę labai palaiko ir skatina. šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, atsakomybės, nestokojantys idėjų. Taip ir pati „Mano vyro pirmoji profesija – politologitu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės nepastebėjau, kaip atsirado vidinis noras ištarti ja. Abu įvairiais gyvenimo periodais esame tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane garsiai ir daryti tai, kas svarbu ne kaip asmeniui, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad bet mums visiems, ateities kartoms. Tai virto atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, realybe – tapau pradedančiąja politike. Šeima kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į paragino būti stipria, nepasiduoti, siekti užsi- viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės brėžto tikslo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sis- žinodami mano charakterio bruožus, įvertino, visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo temai ir siekti naujovių.“ kad esu drąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skati- metu devyneri, apie politiką žino daug dauNeringa mano, kad merui pirmiausia reikia no kandidatuoti ir palaikė mano siekį.“ giau nei kiti vaikai  – ji puikiai skiria partijas iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- ir jų lyderius, netgi pareiškia savo nuomonę. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordinuo- Žinodama, kad aš kandidatuoju, gyvenimą ji galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė ti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuožmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiau- suburianti bendruomenę, nepriklausomai nuo kauja: „Po rinkimų važiuosime į Druskininsia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karjeristė, kus ir kaip žmonės pailsėsime“. kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliep- dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, iššūBičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pati. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su kių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės manimi reiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypažmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai aplankysiu vi- tingai daug nerimo pamačiau savo tėčio tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo sas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu apie jų šian- veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi kandidatė. dienos rūpesčius ir ateities vizijas. Stengsiuosi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų iš- pokalbiais ir diskusijomis, bendrai kuriamais imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, girsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo at- projektais įtraukti bendruomenę į valdymą“, – kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O stovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini savo mintimis dalijosi būsimoji Molėtų merė. jei interneto platybėse kažkas nusprendė su ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaBENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per liečių klausimai – kur link Pasvalys eina? Koks SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI daugelį metų. Jei jau esi politikas, tai autorajono identitetas, kuo mes išsiskiriame? Kokie matiškai esi blogas ir su tavimi negalima mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti būti draugais“, – atviravo politikė. išvykusius kraštiečius? Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finanrinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasuoti programas, kurių finansavimas dažnu miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedaranbet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, bet tis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris ir nuo visos komandos. Turi sutapti siekiai, atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau stratevisi vienodai turi suprasti tikslus ir uždavigijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš nius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiausia reikiekybinių į kokybinius.“ kia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. Todėl praĮ Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji dėsiu nuo žmonių. Be bendražygių aš esu „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žoniekas. Investuotojus pritrauksime ir darbo džiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai  – kuvietas sukursime tik atlikę daug namų darbų VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ rortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, – tinkamai pasirengę ir įvertinę visas galimyjaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitikinusi, bes. Ūkininkams ir smulkiesiems verslininventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar kams pagelbėsime tik išgirdę ir įsigilinę į jų problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pa- moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų sąžinin- bėdas.“ kankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, gas ir linkęs padaryti daugiau, nei iš jo reiPasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo tik reikia kryptingai ta linkme dirbti. kalauja pareiginės instrukcijos. Čia ypatingai žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Tokie Man svarbiausia paprastumas, rajonuose reikia iniciatyvumo, kūrybiškumo. Meras žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu benžmonės daug šiltesni, bendravimas daug as- atsakingas, kad projektai gimtų ir judėtų draujantis žmogus, neabejingas tam, kas meniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos pirmyn. Jis yra pagrindinis variklis. Jis ir ko- vyksta aplink mane – pradedant artimiausia ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams mandos lyderis, kuris suburia ir veda pirmyn. bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug

2

13

metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R.  Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“. Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė. Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai. Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai. Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos. Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“. Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

14 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės. Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu. Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems. Gintarė DUŠENKAITĖ

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio

albumo nuotr.

Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną. Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dova-

nas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi

paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais! Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas. Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atšvaitas – tai būtina saugumo priemonė. Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi! Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino.

Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu. Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį. Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo. Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą. Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Olgos Posaškovos nuotr.

„Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose

ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus

Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės. Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime. Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

15

Istorinės datos su mankurtais ? Rinkėjo nuomonė

Edmundas Gedvila Buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininko pavaduotojas, atsakingasis sekretorius Sutikus ir paminėjus Atmintiną dieną – Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną ir tądien prieš dvidešimt aštuonerius metus nekaltai žuvusias aukas, eilinį kartą liko kartėlis širdyje. Ir ne man vienam. Išeitų, kad dabartiniams rajono valdytojams nesvarbios nei Atmintinos dienos, nei tos šventės-paminėjimai, kurie jų, tarsi mankurtų, neliečia. Kaip parodė pastarųjų metų praktika, jau aštuonerius metus valdanti taip vadinama socialdemokratų partija galimai pripažįsta tik gausias jų organizuotas šventes už milijonus su fejerverkais, šokančiais fontanais, partijos lyderių ir jų klapčiukų pasirodymais. Jonavos kultūros centro skelbimas kvietė „sausio 13-ąją 13 val. uždegti žvakutes pagerbiant Sausio 13-osios aukas prie muziejaus vėliavos“. Taip, tai Jonavos istorinė vieta, nes čia vyko Sąjūdžio tarybos organizuoti mitingai, prasidėjus Atgimimui, 1988-ųjų lapkritį po šitiek dešimtmečių tremties iškilmingai į mūsų miestą sugrąžinta miesto Tautinė vėliava, kuri (ne muziejaus, kaip rašoma skelbime, tuomet, beje, senajame arklių pašto stoties pastate veikė centrinė biblioteka, Jonavos krašto muziejus įkurdintas vėliau) plevėsuoja ir šiandien, kaip ir sugrąžintas pro muziejų einančiai gatvei daktaro Jono Basanavičiaus vardas, tą byloja ir šiandien prieš tris dešimtmečius taurostiečio Kazimiero Šimkaus išlieta atminimo lenta, čia vyko daug istorinių Jonavai ir jonaviečiams neišdildomų Sąjūdžio

renginių. Taigi, Savivaldybė su savo padaliniais organizuoja paminėjimą prie Krašto muziejaus sausio 13-ąją. Išsirikiuoja jauni kareivukai. Ateina Sąjūdžio veteranai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, jauni jonaviečiai. Atėjus skelbtam laikui, visi susikaupia laukdami paminėjimo pradžios, dairosi vedlių ar ko nors iš organizatorių... Taip ir būtume stovėję ir laukę iki vakaro, nes niekas iš organizatorių taip ir nepasirodė... Nežinau, apie ką galvojo jauni kareiviai, veteranai, atėję miestelėnai. Matyt, ką ir aš pats. Pasimetimas, nuoskauda, nusivylimas valdžioje sėdinčiais ko ne mankurtais? Kita renginio dalis vyko sklandžiau šalia memorialo žuvusiems partizanams prie naujai pastatyto paminklo Jonavos krašto laisvės kovotojams. Senasis, pastatytas už rėmėjų aukas, dabartinių mesijų, matyt, netenkino, ir jie, neatsiklausę žmonių bei kitų kūrėjų, be konkurso, už biudžeto pinigus pastatė dar vieną, taip galimai save įamžindami. Šioji dalis, kaip minėjau, vyko sklandžiau, bet tų laikų dvasia net ore nesklandė, išskyrus parapijos klebono pasisakymą. Renginio vedėjų tekstai apsiribojo bendromis frazėmis apie kovas, patriotizmą. Ir nė vieno žodžio, kaip ir prie Krašto muziejaus nenuskambėjo, kad Sausio 13-ąją ir kitomis dienomis ginti Lietuvos parlamento, televizijos bokšto, budėti Juragiuose ir Sitkūnuose išvažiavo daugiau nei 40 autobusų, pilnų Jonavos gyventojų. Nė žodžio apie tai, kad kai kurie pirmieji laisvai žmonių išrinkti savivaldybės tarybos deputatai norėjo statyti barikadas. Nė žodžio apie tai, ką tuo metu veikė daugiatūkstantinė Ruklos įgula, ką kalbėjo jos vadai. Tiesa, rajono meras E. Sabutis užsiminė ne tik apie patriotizmą, bet nei iš šio, nei iš to – apie dešras. Norėčiau, progai pasitaikius, paminėti ir kitą labai reikšmingą Lietuvai ir pasauliui pamoką, kai be ginklų piliečiai gali laimėti ir tokiu būdu išsikovoti laisvę ir nepriklausomybę. Tai Sąjūdžio įkūrimo 30-metis. Trisdešimt metų, kai pradėjo kurtis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, nuvilnijo Sąjūdžio mitingai, ir mes visi atėjome į Kovo 11-ąją. Šioje taikioje kovoje ne paskutinę vietą už-

ėmė ir Jonavos rajono gyventojai, aktyviai dalyvavę visuose Sąjūdžio rajono tarybos renginiuose, įvairiose parašų rinkimo akcijose, tarp jų ir referendume dėl sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos. Šiuo metu daugelis iš dalyvių be sveikatos, dėl amžiaus užleidę aktyvias pozicijas, ne vienas išėjęs anapilin. Paminėjimus bei organizacinius klausimus norėtų perleisti, dabar itin energingomis prisistatančiomis, valdžiai ir visuomeninėms institucijoms. Matyt, tą turėjo omenyje ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, gegužę kreipdamasis į miestų ir rajonų vadovus: „ 2018 m. sukanka 30 metų, kai 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi Lietuvos Persitvarkymo iniciatyvinės grupės, kolektyvuose Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. 1988 m. spalio 22-23 dienomis vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo taryba, priimta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programa, įstatai ir 30 rezoliucijų. Visa Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – Sąjūdis) vykdyta 1988 m. birželio 3 d. – 1990 m. kovo 11 d. veikla atvedė į pagrindinį Sąjūdžio tikslą – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. {...} Siekiant paminėti šią Lietuvai reikšmingą istorinę sukaktį, 2018 m. birželio 4 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas, į kurį kviečiami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo, miestų ir rajonų iniciatyvinių grupių, tarybų, seimelių nariai, koordinacinių centrų, rėmimo grupių, akcijų organizatoriai ir jų atstovai ir kt. Prašytume Jūsų pagal galimybes: 1. Padėti surasti Jūsų savivaldybėje gyvenančių sąjūdiečių kontaktus.

2. Skirti transportą ir padėti atvykti sąjūdiečiams į iškilmingą minėjimą. 3. Organizuoti Sąjūdžio 30-mečiui skirtus įvairius renginius, paminint ir Jūsų savivaldybėje sąjūdžio iniciatyvinių grupių, Sąjūdžio tarybų išrinkimą bei kitus su Sąjūdžio laikmečiu susijusius įvykius, pakviečiant į renginius to meto aktyvius sąjūdininkus, įrašant jų prisiminimus, pagerbiant mirusių sąjūdiečių atminimą aplankant jų kapus. Kaip ir 1988 metais, paminėdami svarbiausius kiekvieno Lietuvos miesto, miestelio ar rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio rėmimo grupių įkūrimą, Sąjūdžio mitingų ir kitus tuo metu vykusius Sąjūdžio renginius, nutieskime Sąjūdžio kelią per visą Lietuvą, prisimindami ir primindami jaunajai kartai apie Sąjūdžio reikšmę, o kartu ir pilietinės visuomenės kūrimosi svarbą.{...} Būsime dėkingi, jeigu atsiųstumėte informaciją ir apie Jūsų savivaldybėje numatomus renginius, skirtus Sąjūdžio 30-mečiui“. Deja, kaip visada, temomis, kurios tarsi mankurtams nežinomos ir kuriose jie negali save pademonstruoti, rajone tampa niekinėmis. Tiesa, teisybės dėlei, po aktyvių priminimų šiaip taip suteikė transportą nuvažiuoti aktyviems Sąjūdžio tarybos nariams, sąjūdiečiams į iškilmingą minėjimą Seime. Apie tai džiugiai vietiniame laikraštyje pasigyrė Jonavos kultūros centro direktorius Sergejus Jefimenka. Didis darbas pasakyti vairuotojui nuvežti žmones į Vilnių. Šioje srityje pasireiškė ir Krašto muziejaus direktorė, paskambinusi porai Sąjūdžio dalyvių ir paklaususi, ar sąjūdininkai norėtų kokio renginio. Manyčiau, keistas klausimas. Bet taip ir nesurengė jokio. Be kita ko, vicemeras raštą, gautą iš Seimo pirmininko, buvo kažkur nukišęs, kol nepriminiau apie jį, niekas ir nežinojo. Rajono vicemeras pagal išsilavinimą gal nelabai ir suprato, kas ten parašyta. Taip mes ir gyvename atidavę rajoną valdyti pagal partiškumą šiaudiniams socialdemokratams, kurie ir paskirsto veikiančius asmenis. Gaila, bet tokių permainų, išeitų, prieš ketverius metus pageidavo Jonavos rajono rinkėjai. O gal suklydo?

„Esantys valdžioje tarnauja žmonėms“ – iš Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio atsakymo į mano laišką Ar tikrai? Mano asmeninė patirtis rodo ką kita.

Feliksa Žentelienė Kas bebūtų: prezidentas, ministras ar žemesnio rango valdininkas, tarnautojas ar pareigūnas, kiekvieną žmogų turi priimti su pagarba – išklausyti, patarti, padėti. Deja, šiais laikais atsiranda „gudročių“ – pareigos dėl „pareigų“ arba dar geriau: „Pavaryk ir nereikės dirbti!!!“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai atliko tyrimą, kuris parodė, kiek Lietuvos savivaldybių administracijų darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais. Pasirodo, kas penktas savivaldybėje – giminaitis. Pagal STT, Jonavos rajono savivaldybės administracijoje dirba 21 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų. Ne be reikalo jau keleri metai sklando kalbos, girdi, nors ir geras specialistas būtų, jei ne socialdemokratas, tai ir nereikalingas. Dabar paprastam žmogeliui atrodo, kad valdžia bijanti žmonių, sunkiai prieinama, nes reikia žinoti, kur ir kokį mygtuką paspausti, kad „viršininkas“ tave įsileistų, kaip užsiregistruoti, juk neįeisi bet kur ir bet kada. Į kokį langelį raštą paduoti, dar, neduok Dieve, terminą pražiopsosi: turėsi viską iš naujo daryti. Jaučiama nepagarba žmogui pagal amžių, išvaizdą, valdininko nuotaiką, ne iš

vieno tai girdžiu. Buvusi pedagogė R. ZabaDAUGIABUČIŲ BENDRIJŲ rauskienė sakė tetulei padėjo dokumentus „KONTROLĖ“ tvarkyti ir buvo nustebinta: „Jokio mandagumo, kad senutę pasodintų, paprašytų Jonavoje 45 bendrijos. Iki 2016-ųjų iš visos palaukti, pokalbis nenuoširdus, grubokas...“. Lietuvos Seimo kontrolierius gaudavo apie Ir aš pati tai patyriau. Pasakė, kad pasitiks- 50 skundų. 2016 m. rugsėjo mėnesį Seimas linčiau, kada baigiasi mano rašto galioji- patvirtino Lietuvos Respublikos daugiabumo laikas. Įėjau nuo durų į pirmąjį langelį. čių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties Savivaldybės darbuotoja kažką krapšto, į pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipskompiuterį pasižiūri, į mane akių nepakelia. nio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo Nedrąsiai sakau: „Atsiprašau, norėčiau suži- 2017 m. sausio mėn. 1 d. Pagaliau įstatymu noti...“ Lukteliu ir antrąkart klausiu to paties. įtvirtinta: „savivaldybės prižiūri ir kontroPagaliau, pasimuisto lyg susinervinusi dėl liuoja daugiabučių bendrijas, rašo protomanęs ir piktokai: „Tai ką aš čia su visom?“ kolus, skiria baudas, nagrinėja bylas, ruošia Ką reiškia „su visom“? Gal senių neaptar- medžiagą teismui“. nauja? O aš pedagogiškai: „O kaip jūs su Dar 2016-aisiais kitos savivaldybės, – pažmonėmis bendraujat? Viso gero.“ Ir išėjau. sišneku su giminėmis ir draugais, – ėmėsi Gal susimąstė, gal kas pasakė... Po dviejų įvesti tvarką: organizavo seminarus, sudarė valandų paskambino į namus, neatsiprašė, kontrolės grafikus tikrinti kas dveji metai, ar į klausimą atsakė. Koridoriuje, sutikusi merą, Tęsinys 16 psl. pasakiau, kaip buvo.

16 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS JONAVOS SKYRIAUS RINKIMINĖ PROGRAMA • Suformuosime kompetentingą savivaldybės administracijos komandą. Mažinsime biurokratinį aparatą. • Inicijuosime įstatymo pataisas, kad seniūnai būtų renkami seniūnijų gyventojų. • Įsipareigojame palaipsniui mažinti savivaldybės skolą, atsakingai tvarkyti jos finansus. • Sumažinsime komunalinių paslaugų įkainius nuo 2019 m. • Įteisinsime nemokamą rajono gyventojų važiavimą savivaldybės teritorijos ribose savivaldybei priklausančios bendrovės „Jonavos autobusai“ transportu nuo 2020 m. • Skatinsime jaunas šeimas gyventi ir dirbti mūsų rajone, palaipsniui pereisime prie nemokamų vaikų darželiųlopšelių nuo 2020 m. • Sutvarkysime privažiavimo kelius į sodų bendrijas, perimsime savivaldybės žinion sodų bendrijų vidaus kelius. • Stabdysime rajono kultūros politikoje įsivyraujantį fasadinės ir parodomosios kultūros kultą, skatinsime kultūrą ir jos turinio formas kaip žmogaus vidinio pasaulio pamatinių vertybių for-

mavimo pagrindą, etnokultūros, tradicijų ir paveldo tęstinį puoselėjimą. • Gyventojų saugumui ir patogumui įrengsime pėsčiųjų tiltą, jungiantį Kosmonautų mikrorajoną ir Jonavos sporto areną. • Tęsime mieste ir kaime pradėtus gyvenamosios aplinkos gerinimo darbus. • Skatinsime investicijas į verslą: steigti LEZ, suformuoti sklypus su visa infrastruktūra ir skelbti tarptautinius nuomos aukcionus. • Pradinio verslo sukūrimo stadijoje pirmuosius trejus metus verslininkus atleisime nuo savivaldos mokesčių. • Rūpinsimės, kad jaunoji jonaviečių karta augtų sveika ir valgytų visavertį kokybišką maistą. Grąžinsime mokyklų valgyklose maisto ruošimą pačių mokyklų žiniai. • „Visos dienos mokyklos“ modelio sklaida formalųjį ugdymą susiejant su neformaliuoju. • Paspartinsime dantų protezavimo problemos sprendimą senjorams, kartu su verslininkais ir vietos bendruomenėmis dėsime pastangas orios senatvės siekiams įgyvendinti.

• Kiekvienoje seniūnijoje išvystysime paslaugų senjorams tinklą. • Pastatysime Jonavos globos namų priestatą vienišiems senjorams, likusiems be artimųjų priežiūros. • Nuolat plėsime paslaugas neįgaliesiems, sudarysime palankias sąlygas integruotis į visuomenę. • Skatinsime socialinių pas­ laugų darbuotojų motyvaciją dirbti. • Mieste ir kaime įrengsime vandens nuotekų sistemas. • Prie kapinių įrengsime žaliosios masės kompostines. • Rūpinsimės, kad būtų nuolat prižiūrimi ir remontuojami žvyrkeliai. • Suformuosime žemės sklypus ir paskelbsime aukcionus daugiabučių gyvenamųjų namų statybai. • Sudarysime sąlygas savivaldybės teritorijoje kempingui prie tarptautinės magistralės įkurti. • Inicijuosime įkurti Ateities parką: kiekvienam gimusiam vaikui pasodinti po personalinį medelį: mergaitei – liepaitę, berniukui – ąžuoliuką. • Dėsime pastangas, kad kultūrinės

veiklos plėtotei būtų prikeltas unikalus Jonavos sinagogos pastatas Sodų gatvėje. • Prie įvažiavimo į Jonavą iš abiejų senojo tilto pusių įrengsime šokančius fontanus. • Senojo geležinkelio tilto atramą panaudosime miesto įvaizdžiui kurti. • Įrengsime šiuolaikinius stacionarius tualetus Joninių slėnyje, prie Šmatų kapinių ir Rimkų mikrorajone. • Dėsime pastangas užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, trumpinti eiles pas specialistus, išsaugoti Jonavos regioninę ligoninę. • Tarpininkausime dėl be globos likusių mūsų mažųjų rajono gyventojų įvaikinimo, pirmenybę teikdami ne užsienio piliečiams, o mūsų šalies šeimoms. • Socialinių išmokų gavėjus skatinsime dirbti. • Mažinsime savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį automobilių parką, jį atnaujinsime pereinant prie transporto priemonių nuomos. • Visapusiškai stiprinsime piliečių savivaldą per visuomenines organizacijas.

„Esantys valdžioje tarnauja žmonėms“ – iš Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio atsakymo į mano laišką Pradžia 15 psl. dirbama teisingai pagal savininkų išnagrinėtus ir patvirtintus įstatus. Skatinama kurti bendrijas, kad gyventojai tvarkytųsi patys, organizuodami konkursus, savivaldybės remia kaip nevyriausybines organizacijas ir kt. 2016-ųjų kovą pateikiame savivaldybei prašymą dėl kontrolės su segtuvu įrodymų apie „Prezidento 19A“ bendrijos ir valdybos pirmininko administracinius pažeidimus. Tuometinė Turto skyriaus vedėja į juos net nepažvelgė, nevertino, bet per tris „kūrybinius“ pateikimus, kuriuos aš gaudavau, keturis mėnesius mokė dirbti, nes 10 metų, t. y. nuo 2006-ųjų vasaros – visiška stagnacija: nieko nenuveikė ir neturėjo ką parodyti... Ištobulinusi įstatus, įteikė 12 klausimų darbotvarkę, kad pirmininkas padarytų viską teisingai pagal įstatymus; organizuotų visuotinį susirinkimą, kuriame savininkai išrinktų valdymo organus, patvirtintų įstatus, darbo sutartis, planus, užmokesčių tarifus ir kt. Nieko neorganizavo, neparuošė – padarė, kaip visada: pats save „įsigaliojo“ už „aukščiausio valdžios organo“ – visuotino susirinkimo pirmininką, balsavimo komisijos nepasiūlė, pusę klausimų nepateikė svarstyti, praleido, pats balsus skaičiavo, nebuvo jokių svarstymų. Bandėme reikalauti tikro susirinkimo, nekreipė dėmesio, pasitraukėme, nebalsavome. Pats surašė protokolą, pasirašė, pateikė savivaldybei ir „atsiskaitė“. Pagal įstatus protokolas per penkias die-

nas paskelbiamas viešai savininkų žiniai. Nepadarė, slėpė, išsireikalavome tik po dviejų mėnesių rašytiniais prašymais ir registruotais laiškais. Su tuo suklastotu protokolu kreipiausi visur: į merą, administracijos direktorių, Teisės skyrių, Turto skyrių. Niekas net nepažvelgė: o juk tai medžiaga kontrolei? Ir taip visur: ikiteisminiame tyrime, prokuratūroje, savivaldybėje. Išsikviečia bendrijos pirmininką, šis prifantazuoja, primeluoja, kad, girdi, pasirašęs ne jis, o E. B. (nors pasirašęs pats, mat žino, kad jis pavaldus visuotiniam susirinkimui ir negali tvirtinti savininkų sprendimų), kad, neva, iš savininkų nebūta jokių skundų, kad yra visuotinio susirinkimo pirmininkas. O tie tikrintojai net neatsiverčia ir nepažiūri, kas pasirašęs. Surašo galimai melagystes ir paleidžia... Labiausiai įstrigo atvejis, kai pokalbyje pas merą, Teisės skyriaus vedėjas J. Budriūnas rodė, kaip susiduria rankų pirštai – neva, mano „ginčai“. Gal neskiria įstatymų nuo ginčų? Juk aš reikalauju teisingumo – įstatymų vykdymo. Tai supratau kaip patyčias, kokia esu „konfliktiška“ ir tik, neva, „ginčus“ užvedu. Dar ir pažeminimą suorganizavo: sukvietė visus „aukščiausius“, o man nepaskambino, kad ateičiau, ir informavo: „Va neatėjo, nežino, ko nori...“ Kai papasakojau jo buvusiai auklėtojai, tai labai stebėjosi, kad jis Teisės skyriui vadovauja, nes dėl jo auklėjimo turėjo problemų. Per dvejus metus prirašyta pluoštai popierių, susirašinėjant su Seimo kontrolieriumi ir

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 26 ISSN 2538-8274 Tiražas 7000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 336

savivaldybe – ir jokio rezultato. Viskas kaip patikrintos ir sutvarkytos. Tai kam tada tie buvę. Atseit, nubaudėm. Kokia ta bauda? bendrijų įstatai notarų tvirtinami, jeigu jie Ką bendrijos pirmininkas darė ne taip, sa- nevykdomi. O mūsų daugiabučio bendrijos vininkai turi žinoti. Jis tik juokiasi: „Įspėjo..“. kontrolė baigta: jaučiuosi pavaryta. PaskuIr rajono laikraštis rašė, kad įspėtas, o man tiniame mero rašte: „...už tokias pirmininko atsiuntė raštą, kad nubaustas. Gal klystu, veikas paduokite į teismą ir nurodyta kur“. bet pagal Seimo kontrolierių bausti turėjo Kodėl mes turime paduoti? Įstatyme aiškiai savivaldybės administracinė komisija, o ne parašyta: „savivaldybė nagrinėja bylas ir Viešosios tvarkos skyrius. ruošia medžiagą teismui“. Savivaldybės kontrolė, bent šiuo atveju, Dvejus metus susirašinėdama ir vaikščioneefektyvi, paviršutiniška, nekonkreti, ne- dama per kabinetus, pamačiau ir įsitikinau, reikalauta pagrįstų įrodymų. Rašiau ir pra- kokie kadrai ten ir koks požiūris į žmogų, – šiau pareikalauti, kad pateiktų per 12 savo gal būtų neetiška aprašyti savo pasiekimus „darbo“ metų nors vieną darbo sutartį, pa- ir įvertinimus, ką nuveikiau per netrumpą tvirtintą visuotinio susirinkimo pirmininko gyvenimą, – bet dabartinė valdžia ir jos darar jo įgalioto asmens, pagal sutarties vyk- bo stilius netelpa į jokius rėmus. Būtų mano dymą – darbo ataskaitą. Nors vieną nuolat valia – seniai, ko gero, dalis administracijos veikiančios balsavimo komisijos protokolą, darbuotojų būtų atleisti, kaip nevykdantys pasirašytą jos pirmininko, ir kt. To neturi, savo funkcijų, be atsakomybės ir neturintys o meluoja, kad, neva, yra. Neorganizuoja menkiausio supratimo apie kultūringą benobjektų priežiūros. Jas vykdo „Jonavos pa- dravimą su interesantu. Taip yra, matyt, dėl slaugos“ ir „Jonavos šilumos tinklai“. to, kai patys aukščiausi rajono vadovai ne Tokių „bendrijų“ Jonavoje ne viena šita. visada ar ne su visais tinkamai elgiasi, tokį Gal prieš metus informavau savivaldybės toną užduoda ir savo pavaldiniams. Manyspecialistą, kad skundžiasi žmonės iš ben- čiau, kad tokių tarp išrinktųjų neturėtų būti. drijos Lietavos g. 49. Gavo signalą. Ar vykdė Viskas rinkėjų valioje, ar pavyks tokių atkontrolę? Ne. Šios bendrijos narė Danutė sisakyti. Jų gana daug ir jie savi tarp savų, Lukoševičienė šiomis dienomis paskambi- atrodo, labai įsigalėję ir suprantantys vienas no: „Ką daryt? Jaučiame didelę neteisybę: kitą iš pusės žodžio. Ir visai, kaip rodo pavyznieko nedirba, susirinkimai nevyksta, nieko džiai, netarnaujantys žmonėms, o taip gynežinome, kada ką nusprendė, mokesčius ventojai prieš ketverius metus jais tikėjo ir susirenka ir tiek.“ tiek dėjo vilčių. Šiandien, bent man, viltys ir Taigi, įstatymai yra. Jau dvejus metus ga- pasitikėjimas, pačių jų rankomis ir veiksmais, lioja įstatymo pataisos, bendrijos turėjo būti visiškai sudaužyti. Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Arvydas Gasys Tel. 8 699 60406, el. paštas arvisgasys@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip