Už žemę ir žmogų Druskininkų kraštui, 2019 Nr. 13

Balsuokite už sąrašą nr.

Druskininkų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 13

ISSN 2538-8274

Mes pasiruošę prisiimti atsakomybę ir dirbti Druskininkų žmonėms

Mes DRUSKININKUS matome kaip daugiau uždirbančių ir laimingų žmonių miestą! Mūsų tikslas – žmonių darbo pajamų didėjimas. Socialinių susitarimų – teritorinių kolektyvinių sutarčių tarp atskirų sektorių pasirašymo inicijavimas. DRUSKININKUS matome kaip tarptautinį sveikatos kurortą su išvystytu aukšto lygio medicininiu turizmu!

Mūsų tikslas – stiprus Pietų Lietuvos gydymo centras, kurį sudaro VŠĮ Druskininkų ligoninė, VŠĮ Druskininkų PSPC. Aukšto lygio konsultacijos ir gydymas, pasitelkiant geriausius šalies specialistus, bendradarbiaujant su sanatorijomis bei vedančiomis klinikomis. Organizuoti žymiai didesnį

Skaitykite 2 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

sanatorinį ir poilsio infrastruktūros prieinamumą vietos gyventojams. Viešoji miesto pirtis vietiniams žmonėms, K.Dineikos parke. DRUSKININKUS matome kaip geriausią miestą jaunajai kartai! Mūsų tikslas – vaikų aukščiausių standartų ugdymas, išsilavinimas, užimtumas, vaikus supanti aplinka. Švietimo darbuotojų atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį. Vaikams 2 pasirinkti būreliai - nemokamai.

DRUSKININKUS matome kaip kurortą su gyvybingom kaimiškom vietovėm! Mūsų tikslas – komunikacijų plėtra, keliai kaime, vietovių patrauklumas kurti verslą. Kaimo bendruomenių veiklų plėtimas, rėmimas ir skatinimas.

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

DRUSKININKUS matome kaip patogiausią gyventi ir ekologiškiausią Lietuvos miestą! DRUSKININKUS matome kaip Lietuvos kultūros, sporto ir pramogų centrą! Mūsų tikslas - Kultūros centro projekto įgyvendinimas. Sporto, laisvalaikio užimtumo programų vystymas. Kasmetinės miesto sporto šventės (žaidynių) atgaivinimas. Miesto krepšinio komandos suformavimas. Bėgimo klubo atkūrimas.

Visą rinkimų programą skaitykite 20 psl.

Skaitykite 4 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu.

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse.

Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes.

Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų.

Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES Europos Parlamento narys Bronis Ropė. provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia LVŽS archyvo nuotr. grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vineva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dyproblemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų džio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia.

ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atpaliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir sižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį išKODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra kreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejinkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skir- Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skituziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis riamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kal- m. statistinius rodiklius.

Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi LieParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms.

Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, tuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Euros- svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti tato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis įgaliojimai patiems rengti savo plėtros proKĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – gramas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis problemas. Net ir turint geriausius norus. ToNors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis dėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės.

Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva priNegalime dėl statistikos efekto leisti sau pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. valės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų.

Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc.

Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai.

Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte.

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

NUTIESKIME BALTĄJĄ GATVĘ ČIA

LVŽS kandidatas į Druskininkų savivaldybės merus Donatas Mizaras. LVŽS suvažiavimo akimirka.

Donatas Mizaras - LVŽS sąraše Nr. 1 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės merus - tarybos narius

Sveiki visi, druskininkiečiai, draugai ir bendražygiai. Jau apsisprendžiau imtis atsakomybės, siekti sprendimų, nuo kurių priklausys ne tik mano, bet ir Jūsų šeimų gyvenimo kokybė. Aš čia gyvenu ir negaliu Jūsų nuvilti.

Džiaugiuosi, kad nesustojame augti, gražėti ir džiaugtis tuo kas jau sukurta. Noriu, kad kiekvienas savivaldybės gyventojas tuo džiaugtųsi, jaustų gerėjančią gyvenimo kokybę ir miesto teikiamus privalumus, gyventų patogiai ir jaustųsi saugiai.

Gimiau ir augau Druskininkuose. Baigiau Druskininkų „Ryto“ gimnaziją, vėliau Vilniaus universiteto, Matematikos ir informatikos fakultetą. Esu taikomosios matematikos magistras. Moku anglų, rusų ir lenkų užsienio kalbas.

Džiaugiuosi, kad likimas suteikė progą pažinti puikų matematikos mokytoją, ilgametį Druskininkų savivaldybės švietimo skyriaus vedėją Jevgrafijų Samuchovą. Jo dėka, pamėgau matematiką. Esu vedęs, šeimoje jau septyniolika metų. Žmona Agnė – socialinių mokslų bakalaurė, sūnus – Danielius.

Aš pirmas vaikas šeimoje, turiu dvi jaunesnes seseris. Tėvas gimė Merkinėje, valstiečių šeimoje. Užaugo Ilgininkuose. Seneliai ir dabar ten tebegyvena. Mama gimė Kaliningrado srityje darbininkų šeimoje, užaugo Petroškų kaime, Veisiejuose baigė vidurinę mokyklą. Tėvai susipažino Druskininkuose, čia ir liko, sukūrė šeimą.

Gyvenu mieste, tačiau mano šeimos šaknys kaime.

Turiu vadovaujamo darbo patirties, dirbau ir užsienyje, o 2011 – 2015 m. buvau išrinktas Druskininkų savivaldybės tarybos nariu. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Druskininkų skyriaus pirmininkas. Nuo 2016 m.

Druskininkų savivaldybės profesinės sąjungos

„Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas. VU Santariškių klinikų vaikų ligoninės vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas. 2014 – 2015 m. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys. Nuo 2014 m. kovo mėn.

– Jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas.

Visi kuriame planus, turime svajonių, geresnio gyvenimo vizijų. Aš svajoju ir kuriu čia Druskininkuose. Savo gimtąjį miestą myliu kaip druską! Po truputį. Kasdien. Visada! Pirmiausiai, matau mūsų Druskininkus kaip Dzūkijos krašto lyderį, kaip miestą, kuris suteikia ne tik darbo vietas, bet ir tampa ramsčiu, visiems šio krašto žmonėms. Druskininkus matau žaliuojančius, kuriuose druska skirta ne tik maistui gardinti, o mūsų vardą garsinti.

Pasvajokime kartu. Simbolinės trys pušelės, ar Gedimino stulpai sudaro simbolinę arką – miesto vartus. Miesto vartai atsiveria nuo Čiurlionio ir Vytauto gatvių sankryžos. Įžengę pro juos, papuolame į centrinę miesto gatvę. Mano vizijoje ji šviesi ir balta. Neskubėdami baltais šaligatviais vaikšto pėstieji, mat eismas „Baltojoje gatvėje“ leidžiamas tik ekologiškam galbūt elektra ar saulės energija varomam baltarčiam transportui. Beje, ir viešasis transportas jau daugelyje miestų toks važinėja. Aišku, galėtų važiuoti joje ir arklių traukiamos karietos, veiklos turėtų ūkininkai žirgininkai, nepamirškime kaip ir kodėl Ratnyčia suklestėjo. ,,Baltoji gatvė“ skirta visiems. Joje vietos randa visi rajono gyventojai ir skirta pirmiausiai jiems. Miestas ir savivaldybė pirmiausiai tarnauja gyventojui, o tik paskui svečiui, tik paskui sveikatos ir gerų emocijų pasisemti atvykusiam.

Mano ,,Baltojoje gatvėje“ gera auginti vaikus, nes jiems negresia įprasti miesto pavojai, čia tėvai skiria daugiau laiko sau ir savo šeimai.

Mano ,,Baltojoj gatvėj“ motinos sūnūs ne Airijoj ar kituose užsieniuose, – jie gyvena ir dirba čia.

Jų vaikai ir motinos anūkai yra čia, o ne kompiuterio ekrane ar telefono ragelyje. Beje, „Baltojoje gatvėje“ veikia laisvas kaip oras bevielis internetas. ,,Baltojoje gatvėje“ – druska skalsesnė. Čia kuriamos druskos skulptūros, yra druskos muziejus vyksta masiniai renginiai, tautodailininkai ir visi meno žmonės turi pastovią vietą savo kūrybos demonstravimui ir prekybai. ,,Baltojoje gatvėje“ besimokančių mokinių baigiamasis darbelis – skulptūra iš druskos. Kiekvienas moksleivis privalo žinoti ir „Druskininkų“ mineralinio vandens cheminę formulę ir gydomąsias jo savybes. Kiekvieno ,,Baltosios gatvės“ gyventojo garbės reikalas žinoti miesto istoriją, žinoti savo kaimyno džiaugsmus ir bėdas, užjausti ir padėti. Padėti ne tada, kai prašo ir ne todėl, kad įpareigoja pareigos, padėti, nes „Baltojoje gatvėje“ tai yra įprasta.

Nepersūdant ,,Baltojoje gatvėje“ savivalda yra aktyvi. Jos gyventojo klausiama – ko Tau reikia, kokie Tavo poreikiai DABAR? Nuoširdžiai tikiu, kad Jau atėjo laikas skinti sunkaus darbo vaisius.

Jau laikas gauti atlygį už tai, kad Jūsų dėka rajonas iš statiškai atsilikusio tapo ir yra patrauklus investicijoms, patrauklus tarptautiniu mastu, patrauklus ir tinkamas gyventi bei auginti vaikus. Ateitis Jau sukurta – naudokimės ir gyvenkime dabartimi, nepamiršdami ateities, kurios verti mūsų vaikai.

Mano ,,Baltoji gatvė“ yra idelaus gyvenimo mieste, priemiestyje ir kaime siekiamybė. Šiame ideale yra ne vien sveikatinimo, poilsio ir apgyvendinimo veikla, jame yra didelė vieta gamybos sektoriui, neteršiančiai aplinkos gamybai. „Baltojoje gatvėje“ yra vietos oro uostui ir geležinkeliui.

Man ypač svarbu žmonių darbo pajamų didėjimas. Maži atlyginimai mieste verčia jaunus ir darbingus žmones emigruoti į didesnius miestus ar užsienį. Įvertinus turistų srautus ir sukuriamą pridėtinę vertę, reikia siekti, kad Druskininkų savivaldybės gyventojų vidutinis atlyginimas būtų didesnis už Lietuvos atlyginimo vidurkį ir atitiktų tarptautinio kurorto

lygmenį. Socialinis susitarimas su verslo atstovais Druskininkų savivaldybės teritorijoje, dėl darbo sąlygų gerėjimo ir atlyginimų didėjimo, pasitarnautų normalaus socialinio dialogo atsiradimui.

Inicijuosiu socialinių susitarimų – teritorinių kolektyvinių sutarčių pasirašymą, kurios duotų postūmį žmonių pajamų didinimui, darbuotojų derybinių galių stiprinimui, verslo socialinės atsakomybės svarbos suvokimo didinimui.

Pasisakau PRIEŠ plynus miškų kirtimus ir apvalios medienos išvežimą. Pasisakau PRIEŠ perdėtą verslo kontrolę ir viešojo sektoriaus reguliavimą draudimais. Pasisakau UŽ viešųjų paslaugų standartizavimą, UŽ administracinės naštos smulkiam verslui mažinimą.

Pasisakau UŽ stiprią miesto ligoninę, užtikrinančią tinkamą, kokybišką sveikatos apsaugą bei platų medicininių paslaugų prieinamumą.

Už ligoninę - sanatorijų, sveikatinimo įstaigų žiedo ašį. Už stiprią gydytojų, slaugytojų ir kito medicinos personalo grandį. Už naujų technologijų diegimą, gydymo aparatūros atnaujinimą. Už tinkamas sąlygas sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimui bei mokymams, naujų, aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą. UŽ sveikos gyvensenos, aktyvaus laisvalaikio skatinimą, alkoholio vartojimo mažinimo politiką. UŽ vaikų aukščiausių standartų ugdymą, išsilavinimą, užimtumą, vaikus supančią aplinką. UŽ kokybiškesnį, ekonomiškesnį ir skaidresnį daugiabučių namų atnaujinimą. Už kaimiškų vietovių infrastruktūros plėtrą, vietinių rinkliavų peržiūrėjimą, darant vietoves patraukliomis verslui. UŽ didesnį ir platesnį Leipalingio, Viečiūnų seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą. Į rinkimus ateinu su rimta komanda, kurioje Jums visiems žinomi atsakingi, pareigingi, sąžiningi ir iniciatyvūs druskininkiečiai.

Nežadame to, ko negalime įgyvendinti, nusiteikę dirbti kiekvieno druskininkiečio labui ir pateisinti Jūsų lūkesčius.

Kviečiu balsuoti už sąrašą nr. 2 !

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai.

Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris.

Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai.

LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, daug kalbama apie rinkimus, nes jų arbet nenoriu būti apkaltintas bailumu, tėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru radiskutuoja. Mano požiūris į tai paprasmiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad tas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar.

Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime. kad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus.

Padaryti dabar – labai gera proga.

Lieprocesai nevyksta savaime. Jiems reitenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti tuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuokia geros komandos, plataus politinio ir jėgų? se.

Turime stiprią Vyriausybę.

Bendras palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidendarbas lemia gerus rezultatus ir kalbant spaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes?

Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartiapie socialinę apsaugą. mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi.

Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime.

Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas.

Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaanksčiau buvo tik visų partijų tuščiai turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims.

Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis.

Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galkitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir dų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausyinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. kėme. bė dirbs jau liepos mėnesį.

Koks bus tas jiems padės? Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija?

Tęsinys 5 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 4 psl.

Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės.

Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.

Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau?

Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se.

Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

2

5

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus.

Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug.

Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai.

Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime.

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departasąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimento duomenys rodo, kad per praėjusius drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tarSeimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seinyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc.

LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnytojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naulapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiskaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o apsaugos ministerijoje per praėjusius mekodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinistruktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų.

Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NeŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau.

Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones.

LVŽS informacija

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių.

Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje.

Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją.

Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Mūsų kiemo rotušė Aplinkosauga Gražus tas mūsų miestas. Tik ar visada?...

Kur statoma miesto Rotušė?... Centrinėje miesto turgaus aikštėje, pažiūrėjus iš viršaus, iš vieno kampo įstrižai nubrėžus brūkšnį į kitą pusę, po to iš kito kampo – nuvedus priešingą įstrižainę, tų dviejų įstrižainių sankirtoje ir statydavo miesto rotušę. Kur mūsų miesto rotušė?... Taip, o kur mūsų miesto turgaus aikštė?

Na, taip centrinėje Druskininkų aikštėje 1933 m. pastatė bažnyčią. Visi žinome – ten, kur ji dabar, seniau buvo lauko teniso kortai... Ir kurhauzas... Ir paštas...

Tai štai paimkime ir įsivaizduokime – centrinėje miesto aikštėje, dviejų įsivaizduojamų įstrižainių sankirtoje, bažnyčios vietoje, stovi daugybė konteinerių. Na, kad visiems aplinkinių namų gyventojams būtų vienodai toli būtų iki jų nueiti ir visiems vienodai po langais smirdėtų... Tai štai ten, aikštės centre, kiekvieną sekmadienį, 8.00 ryte, atvažiavusios galingos šiukšliavėžės mašinos, vietoj bažnyčios varpų, visiems vienodai garsiai ūžaudamos ir triukšmaudamos, kraudamos šiukšles visus užtikrintai ir pakiliai žadina – Ėhėhė... nevaleikos!

Pyp – pyp – pyy... šiukšlintojai!... Poilsiautojai ir miesto svečiai beigi gyventojai!... Užteks drūnyti!... Laikas keltis ir į mišias ruoštis!... O ką?

Argi nebuvote tolimuose pietų kurortuose, ir

nesusivokėliui paaiškina, kad pas mus šiukšles būtent savaitgaliais išveža. Ramiai, neskubant, išrūšiuojant... Sostinėje, konteinerius dažniau prie namo galo, kad lengviau privažiuoti galima būtų, pastato. Pas mus ne...

Vaikams nereikia jokios smėlio dėžės ir jokios žaidimų aikštelelės, dar nuo senų laikų užsilikusias baigia išnaikinti, mat jos „nesirtifikuotos“, aprūdijusios, o ir kam jos, juk viduryje kiemo stovi šiukšlių konteineriai. Visi kiemo gyventojai ir susitinka šiukšlyne, mandagiai pasisveikina, trumpai šnekteli ir spūdina kas sau, stengdamiesi mandagiai kaimyno šiukšlių nematyti. Aišku, nuolat pasitaiko ir kitokių

gręsia bauda. Kiekvieną dieną, žiemą – vasarą tie seni rakandai puošia kiemus. Kartą viena babytė net lauželį susikūrė – sugėdino praeiviai – pavojinga...

O kodėl Šveicarijoje, Vokietijoje kitaip? Kaip tas jų „Ordnungas“, kaip ta tvarka jų kiemuose išlieka? Seniau gi jie, kaip ir visi romėnai, išmesdavo šiukšles, pelenus, nudvėsusius naminius gyvūnus, kaulus ir visas virtuvės pamazgas už tvoros arba per langus. Dar XV amžiuje Viunterbergo grafas, neapsikentęs smarvės, išleido įsakymą, kad mėšlą ir kitą, ką „pagamina“ gyvuliai ir žmonės, reikia išvežti iš miesto arba prie „upeliuko“, ir būtinai tai daryti tik naktį. Ta-

negirdėjote, kaip vos saulei pakilus, iš aukštų – žiūrėk, koks statybininkas, sienos pertvarą iš- čiau įsakymą miestiečiai greitai pamiršo, nes daužęs, koks naujakurys ar nuomininkas, seną niekas jų netikrino, o policijos prie kiekvieno minaretų visi žadinami?

Gerai, grįžkime į realybę. Gal ir ne pačiame lovos matracą, ar subyrėjusią spintelę, unitazą namo nepastatysi. miesto centre, tie konteineriai, bet dažno ar kriauklę iš namų išboginęs, išdidžiai krauna Tuomet grafas išleido dar vieną įsakymą. Jo druskininkiečių kiemo viduryje, pačiame cen- savo rakandus aikštės centre, prie konteinerių, esmė buvo tokia: jei tu pastebėjai, kad tavo tre stovi išrikiuoti... Ir negali per daug pykti o kitas, tiesiog prie laiptinės palieka. O ką, juk kaimynas kelias savaitės nevalo šiukšlių, ir apie ant tų šiukšlių išvežiotojų, kad jie savaitga- į konteinerį tai netelpa?... Visi mato, pabamba tai nepraneši, tai būsi nubaustas ir tu, ir tavo liais tas šiukšles rūšiuoja, kad kartais kokiam ir nieko... Aišku, jie žiauriai nustebtų ir net- kaimynas. O jei tu pranešei, tai turi teisę į kaisūneliui, iš sostinės grįžusiam ir pravažiavimą gi didžiai pasipiktintų dar ir valdžią iškeiktų myno žemės dalį. Taigi, kiekvieną šeštadienį užstačiusiam, pasignalizuoja. Jie palaiminti, išgirdę, kad stambiagabaritėmis šiukšlėmis visi miestiečiai pradėjo demonstratyviai tvaršventos kantrybės žmonės, ne tik patys aplink pasirūpinti ir miesto savartyną nugabenti turi kyti savo kiemus. išmėtytas šiukšles susirenka, bet dar ir tokiam pats žmogus, o už tokią kiemo puošybą jam Atsirado tvarka, o toks švaros palaikymo

principas galioja ir dabar. Vokiečiai iki nuprotėjimo rūšiuoja šiukšles. Padorus pilietis namuose turi turėti talpas popieriaus, plastiko, organinėms atliekoms, gyvūnų atliekoms, keramikai, baltam, rudam, žaliam stiklui (atskirai) rūšiuoti... Šiukšlių tvarkytojai, radę konteineryje ne tas, kaip pažymėta, šiukšles, namo bendriją gali nubausti iki 5000 eurų bauda. Bendrija tuomet jau vokiškai greitai ir skrupulingai išaiškina nusikaltėlį. Pilietis, pamatęs ir pranešęs apie netvarkingą šiukšlintoją, aišku, jis turi tai įrodyti, pretenduoja gauti 5000 premiją. Kaip sakoma - biznio jokio, bet „tvarka turi būti“. Mūsų verslininkai ir sendaikčių prekiautojai gali patvirtinti, jog ta pati tvarka galioja ir atsikratant nereikalingų baldų, skalbyklių, televizorių ir t.t. Savivaldybės įgaliotos įmonės paskelbia nemokamą tokių stambiagabaričių daiktų surinkimo dieną – pavyzdžiui – paskutinį mėnesio antradienį. Visi norintys greičiau atsikratyti nereikalingų daiktų, turi skambinti, tartis ir išvežti juos savo sąskaita. Paskelbtą dieną visi gyventojai, be baimės, jog bus nubausti, išneša ir laiptinės durų ar atliekų konteinerių palieka nereikalingus daiktus. Yra ir nerašytų taisyklių – pvz. Jeigu elektros prietaisas neveikia – nupjaunamas elektros laido kištukas, jeigu daiktas veikiantis – kištukas paliekamas.

Tai žino ir žmonės, ir visuomeninės labdaros organizacijos „caritas“ atstovai, kuriems leidžiama paskutinį mėnesio trečiadienį tokius, dar tinkamus naudoti daiktus, surinkti ir vėliau perduoti juos mažiau pasiturintiems piliečiams. Paskutinį mėnesio ketvirtadienį tuo pačiu maršrutu pravažiuoja ir likusius daiktus surenka nagingi meistrai ir kitokie „auksarankiai“. Penktadienį atvažiuoja ir jau niekam tikusius rakandus surenka šiukšlių išvežiotojai. Šveicarijoje irgi rūšiuojama viskas, kas tik gali būti rūšiuojama. Ši sistema neturi išimčių – visi privalo sudėti šiukšles į atskirus joms skirtus konteinerius. Tai visiška demokratija, kurioje dalyvauja kiekvienas. Ir tai visiškas demokratijos nebuvimas, kur nepriimami niekieno prieštaravimai ir nėra vietos diskusijoms: nesutinki – mokėk baudą. Išmesti 5 kg šiukšlių kainuoja 2 – 3 frankus (kaina skiriasi priklausomai nuo kantono). Šveicarija yra pasaulio lyderė pagal priduodamų butelių kiekį – daugiau nei 90 procentų taros grįžta į gamyklas antriniam stiklo perdirbimui. 60 procentų visų Šveicarijoje parduodamų elementų priduodami ir nėra išmetami.

Iki 60 proc. buitinių atliekų galima perdirbti. Mes dar tik kuriame taisykles, vis keičiame atliekų surinkimo tvarkas. Dar vis galvojame – kokia spalva žymėti atskirų rūšių šiukšlių konteinerius, sako, dabar jie jau žymėti mikroschemomis ir gps davikliais. Galbūt jau laikas, gal, pagaliau, kada imsime ir suprojektuosime kiemus, automobilių stovėjimo vietas, poilsio vietas, suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles, pavėsines, gėlynus. Galbūt tada ir vietas normalias konteineriams parinksime...

Juk Druskininkai – pavyzdinis, seniausias ir gražiausias Lietuvos kurortas!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

7

Brangiausia, ką turime ir atiduodame pusvelčiui, yra mūsų laikas Žmonių pajamos Donatas Mizaras Kandidatas į Druskininkų savivaldybės merus

„Viena svarbiausių užduočių mums – žmonių pajamų didinimas, darbuotojų derybinių galių stiprinimas, verslo socialinės atsakomybės svarbos suvokimo didinimas. Didžiausia mūsų siekiamybė, kad Druskininkų savivaldybės gyventojų vidutinis atlyginimas būtų didesnis už Lietuvos atlyginimo vidurkį ir atitiktų tarptautinio kurorto lygmenį“ - sako D.Mizaras BŪNA IR TAIP Rudenį „Sodros“ darbuotoja pakvietė vieną labai garbaus amžiaus leipalingietę pokalbiui.

Pokalbio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip senolė įsigudrina pragyventi už 135 eurus pensijos? „Slūgela, taigi aš dzyka nesėdziu... Ainu miškan, renku grybus, uogas. Verciuos, kap sugebu...“, – su ašaromis akyse pasakojo močiutė. „Tai va imkit dabar ir surašykit ant lapo pasiaiškinimą“, – paliepė pareigūnė.

Sunku pasakyti, ką taip norėta ištirti? Pragyvenimo minimumo realumą, nedarbines pajamas, o galbūt nedeklaruotas pajamas, gautas iš užsienyje dirbančių anūkų?

Dar vieną žmogų, verslininką, „Sodra“ taip pat pakvietė pasikalbėti. „Gyvenate neblogai, turite tris parduotuves, leidžiate sau net po tris kartus kasmet atostogauti, važinėti po užsienius, o darbuotojams atlyginimų jau senokai nebekeliate. Labai negerai“, – pradėjo gėdinti vyriškį. „Turiu dvi dukras. Kažkada planavau kiekvienai po parduotuvę pasogos skirti. Tik štai viena ištekėjo į Naująją Zelandiją, kita iš Amerikos jau arčiau – į Švediją –persikraustė. Abi laimingos dirba, vaikus augina, keliauja. Jūs gi matote mano išlaidas – tai dukros man bilietus nuperka ir svečius pasikviečia. Aš, pasiilgęs, ir skrendu jų aplankyti.

O parduotuvės... Jūs gi matote – nėra iš ko tas algas didinti, vos išsilaikom“, – pasakojo žmogus. Ir jau norėjo apie apyvartas, žmonių perkamąją galią ir įpročius pasakoti. „Jūsų statistikos dinamika bloga. Mes ir nesakom, kad visiems atlyginimus didinti reikia. Jūs sau atlyginimą padidinkite. Ir vidurkis išaugs, ir statistika“, – mokė verslininką skaičiuoti „Sodros“

D.Mizaras tiki, kad soacialiniai susitarimai daug ką gali pakeisti /Asmeninio archyvo nuotr.

Teritorinės, kolektyvinės sutartys būtų didelis pagrindas pradėti rimtą socialinį dialogą Druskininkų savivaldybėje bei padėti darbdaviams ir darbuotojams siekti bendro tikslo: darbo sąlygų gerėjimo ir atlyginimų didėjimo, socialinės gerovės, darnaus augimo, geresnių įmonių rezultatų bei tolimesnės miesto pažangos. iki mokesčių vidutinė alga. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA” darbuotojų atlyginimų vidurkis tada buvo 662,07 euro.

Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje vidutinė alga buvo 686,06 euro, o UAB „Hesona“ – 497,42 euro. Druskininkų „Snow areną“ valdančios UAB „Stamita“ darbuotojų – vidutiniškai po 570,13 euro iki mokesčių. SPA „Vilnius“ -- UAB „Raminora“ darbuotojų vidutinė alga siekė 826,19 eurų. Vidutiniškai po 751,74 eurų uždirbo „Grand SPA Lietuva“ darbuotojai. Sanatorijoje „Belorus“ vidutinė priskaičiuota alga buvo 739,41 eurai, „Draugystės sanatorijoje“ – 554,64 eurai ir AB „Eglės sanatorijoje“ – 517,44 euro. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas 2018 II ketvirtį buvo 748,5 euro ir per metus išaugo 12.3 proc., tačiau vis tiek jis 29 eurais buvo mažesnis nei Birštone. „Matai, o mes pasiekėm. Sunkiai, ne iš karto, ATLYGINIMAI SKIRTINGI 2017 m. Druskininkų savivaldybės adminis- bet pasiekėm! Pasiekėm, kad atlyginimai būtų tracijos darbuotojams, dirbantiems pagal mažiausi, o kapitalo grąža greičiausia“, – paaišdarbo sutartis, buvo išmokėta 900,53 eurų kino kartą pinigus skaičiuojanti verslininkė.

darbuotoja. Liūdna, kad tik „tokį nurodymą“ gavo ar tik taip jį suprato pareigūnė.

Negalime aklai pasitikėti statistikos vidurkiais. Apie uždirbamus pinigus garsiai kalbėti nepadoru. Na, bet kai koks nors žinomas „vyriausias ekonomistas“ kaip koks „labanaktukas“ garsiai kartoja, kad „vidutinio darbo užmokesčio augimas pernai viršijo 8 procentus, ir tai turėjo pajusti daugiau nei du trečdaliai darbuotojų“, – susimąstai, kodėl nei tu, nei visi tavo pažįstami, giminės ar draugai to nepastebėjo? Ekonomistas dėsto, kad tai – Sodros duomenys, džiaugiasi ekonomikos įsibėgėjimu ir galimybėmis... Neva „Lietuva 10 metų laikotarpiui gali pasiskolinti už 0,7 proc. metines palūkanas – tai yra kelis kartus pigiau nei, pavyzdžiui, Italija“, – norom nenorom pamąstai ir apie atlyginimus Italijoje ir čia.

KAIP PAKEISTI SITUACIJĄ Suprantama, ne Savivaldybės tarybos ir ne merai nustato atlyginimų dydžius. Tačiau gal jau atėjo laikas skinti sunkaus darbo vaisius.

Jau laikas gauti tinkamą atlygį? Ateitis jau sukurta – naudokimės ir gyvenkime dabartimi, nepamiršdami ateities, kurios verti mūsų vaikai.

Didžiausia siekiamybė, kad Druskininkų savivaldybės gyventojų vidutinis atlyginimai būtų didesni už Lietuvos atlyginimo vidurkį ir atitiktų tarptautinio kurorto lygmenį. Tai yra realu ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. Mūsų tikslas – socialinis susitarimas su verslo atstovais Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Nors teritorines kolektyvines sutartis galima sudarinėti jau daug metų, tai Lietuvoje beveik nėra daroma. Teritorinės, kolektyvinės sutartys būtų didelis pagrindas pradėti rimtą socialinį dialogą Druskininkų savivaldybėje bei padėti darbdaviams ir darbuotojams siekti bendro tikslo – darbo sąlygų gerėjimo ir atlyginimų didėjimo, socialinės gerovės, darnaus augimo, geresnių įmonių rezultatų bei tolimesnės miesto pažangos. Tai veikia užsienyje, kur profesinės sąjungos susitaria su darbdaviais. O jei dar miesto valdžia užduotų tinkamą toną? Kaip tai padaryti? O jeigu visi sakys, kad pinigų nėra?

Nuo 2019 metų stambių Vokietijos inžinerijos įmonių darbuotojai dvejus metus galės dirbti trumpiau: 28 valandas per savaitę vietoj įprastų 35. Profsąjungos dėl savo reikalavimų derėjosi su daugiau kaip 700 kompanijų. Teigiama, kad iškovotos naujovės gali tapti norma visoje Vokietijos pramonėje.

Nors dėl geresnių darbo sąlygų į kovą stojo Vokietijos profsąjungos, pokyčius gali pajusti ir joms nepriklausantys darbuotojai. Kai kurie darbuotojai išsikovojo ne tik lankstesnes darbo sąlygas, bet ir didesnes algas.

Lietuvos darbdaviams reikia paaiškinti atskirai – Vokietijoje įprastos 35 darbo valandos – tai ne 40 valandų Lietuvoje! Vidutinis darbo užmokestis Vokietijoje – 1700 eurų, tai – ne 840 eurų „ant popieriaus“ Lietuvoje, o 28 darbo valandos per savaitę – tai yra 4 darbo dienos po septynias darbo valandas! Arba 4 darbo dienos su 2 valandų pertrauka! Arba 4 darbo dienos su 1 valandos pietų pertrauka, bet darbo pradžia nuo 9.00, kaip visame pasaulyje!

Brangiausia, ką turime ir ką dažnai atiduodame pusvelčiui, yra mūsų laikas...

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ateina dirbti Jums!

Jonas Čebatorius Nr. 3

Vytautas Vengrauskas Nr. 4

Donatas Mizaras Nr. 1

Alma Šikšnelytė Nr. 5

Vytautas Dabrukas Nr. 2

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Su mumis sunku, be mūsų – niekaip!

Moterys politikoje Vaida Naugolnikienė Kandidatė į Druskininkų savivaldybės tarybą

„Kai mudu su žmona nesutariame, paprastai darome taip, kaip nori žmona. Ji tai vadina „kompromisu““, – rašė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas. „Politika – tai kompromisų ieškojimo menas“, – šiandien kartoja šimtai politikų vyrų. O kaip tų kompromisų be moterų ieškosi?

O jeigu rimtai, dar 1926 m., kai ketvirtą kartą buvo renkamas Lietuvos prezidentas, žmonės apie tai pagalvojo. Tuomet pirmą kartą rinkimuose kandidatavo dvi moterys. Ne kas

V.Naugolnikienė tikina, moterys politikoje kai kur pranašesnės /Asmeninio archyvo nuotr.

nors kitas, o būtent Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga iškėlė pirmųjų moterų, žymių

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Felicija Bortkevičienė

visuomenės veikėjų, buvusių Steigiamojo Seimo narių, kandidatūras: dienraščio „Lietuvos žinios“ atsakingosios redaktorės Felicijos Bortkevičienės ir rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Tuomet Prezidentą rinko ne visi Lietuvos žmonės, o Seimo nariai. Prezidento rinkimo posėdyje dalyvavo 79 Seimo nariai.

Abi moterys gavo po vieną balsą. Nežinia, galbūt jos solidariai balsavo viena už kitą?..

Pasvarsčius, atrodo nedaug, bet ir Antanas Smetona tuomet gavo tik du balsus. Rinkimus, gavęs 50 balsų, laimėjo valstietis liaudininkas Kazys Grinius. Šis bandymas kelti moteris į aukščiausius postus liudija aktyvų moterų dalyvavimą tuometiniame politiniame šalies gyvenime ir visuomeninėje veikloje, jos aktyviai kovojo už lygias moterų teises šalyje.

Jeigu kuri iš jų būtų laimėjusi rinkimus, būtų tapusi pirmąją pasaulyje moterimi valstybės Prezidente. Prisiminkime, kad Šveicarijoje teisė balsuoti moterims buvo suteikta tik 1971 metais, kai referendume tam pritarė vyrai.

Apencelio-Inerodeno kantone moterys iki 1990-ųjų neturėjo teisės balsuoti vietos rinkimuose. Pirmoji moteris ministrė Šveicarijoje buvo išrinkta 1984-aisiais, o štai 2010 metais Šveicarijos vyriausybėje moterys ministrės jau sudarė daugumą. Švedija, kurioje beveik pusė parlamentarių yra moterys, yra viena geriausių valstybių pasaulyje auginti vaikus dėl socialinės politikos vaikų atžvilgiu. Kiekvienas vaikas patenka į valstybinius darželius, o tėvai nemoka daugiau nei 3 proc. atlyginimo, mokesčiai tėvams apribojami iki 197 dolerių per mėnesį. Visus kitus mokesčius padengia valstybė, kuri ikimokyklinėms išlaidoms skiria 8,9 mlrd. dolerių – tai daugiau nei Švedijos kariniam biudžetui skiriama dalis.

Pernai sukako 100 metų, kai Lietuvos moterys išsikovojo balsavimo teisę. Tai jos padarė anksčiau nei moterys Prancūzijoje, Šveicarijoje ar JAV. Šiandien lyčių lygybės klausimais politikoje negalime labai jau daug kuo pasigirti. Ir nors moterys šalies valdyme užima aukščiausius postus, tačiau tai greičiau tinkamu laiku tinkamoje vietoje atsidūrusios stiprios asmenybės, patvirtinančios išimtį, nei Lietuvos politikos kasdienybė. Kaip pastebi politologai, vietos savivaldos lygmenyje žmonės dar dažnokai vengia balsuoti už moteris. „Manau, to neturėtų būti. Juk būtent vietos savivaldos gyvenime yra labai daug sričių, kuriose moterys greičiau gali rasti sprendimą ir išeitį. Nesiveldama į gyventojų demografinės situacijos analizę, esu įsitikinusi, kad ir Druskininkų savivaldybės taryboje lyčių balansas taip pat turėtų būti pakoreguotas.

Siūlau pagalvoti apie tai dar kartą, einant balsuoti. Pagalvokite, apie ir tuomet kai iš moteriškų rankų gausite balsavimo biuletenį“ – sako kandidatė į Druskininkų savivaldybės tarybą Vaida Naugolnikienė.

Gerumo išpardavimas Vytautas Dabrukas Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius 1466 metais vasario 24 d. puikiame Belgijos mieste Briugė žinomo dailininko Jan‘o Van Eik‘o našlė suorganizavo pirmąją pasaulyje loteriją. Už surinktus pinigus buvo pripirkta maisto produktų nepasiturintiems. Gerajame pasaulyje už loterijose surinktus pinigus tiesiami keliai, statomi tiltai, steigiami muziejai. Šiandien pas mus kiek kitaip. Iš karto po Vėlinių, visi norintys gali aukoti gerumo akcijose „Aš gėlytę pasodinsiu ir darželį padabinsiu“, „Gerumo spinduliai“, „Uždekime žvakutę“. Visi sveiki ir sąmoningi piliečiai pasidalina krauju akcijose „Tapk kraujo donoru“, prisideda prie Maisto banko „Gerų darbų akcijos“. Daug rūbų prikaupę aukoja akcijoje „Rūbų spinta“, „Antrasis džiaugsmas“ arba „Padovanok draugui“ ir „Aš laukiu tavo pagalbos“. Dar nesuspindus „Kalėdiniam labdaros karavanui“, aukojame „Pyragų dienai“, „Vaikų svajonių išsipildymo akcijai“, „Kalėdų eglutei“, dar akcijai „Maltiečių sriuba“. Aukojame akcijose „Knygų Kalėdos“, „Dalinkimės gerumu“, „Gerumo žvaigždė“, „Padovanok Gerumą“, „Ištiesk gerumo ranką“, „Gerumu sušildyk“, „Parsinešk Kalėdas į namus“, „Pradžiugink esantį šalia“.

Internete galima rasti akcijų „Krakietiška sriuba“, „Kojinaitės mažiausiam klaipėdiečiui“, saldžių akcijų „Saldainis“, „Saldžios Kalėdos“, „Laimės keksiukai“, „Susitikim prie kavos puodelio“. Iš užsienio atkeliavo graži „Paliktos

kavos“ puodelio akcija, kažkur ta akcija virto lį surinktų lėšų skiriančios savo atlyginimams. „Palik sriubos arba arbatos“ akcija. Dar ne pa- Kažkodėl niekas nepatikrina ryšio operatorių baiga – „Vaikų Kalėdos“, „Blogį nugalėk geru- ir organizacijų vykdančių gražias „telefonines mu“, „Gerumo nebūna per daug“, „Iš širdies į akcijas“. Juk ne tik verslininkai bet valdininširdį“, “Šilumos ir ramybės visiems“, „Svajonių kai iš valdiškų mokesčių mokėtojų pinigais eglutė“, „Gerumo angelas“, „Angelų pasakos“, apmokamų mobiliųjų telefonų aukoja mili„Padovanok žaislą“ ir “Tikėk Kalėdų stebuklu“, jonines sumas, kurių trečdalį pasilieka ryšio „Šiluma iš Jūsų rankų“, „Sušildykime vieni ki- operatoriai. Net ir aukodami, darydami gerus tus“, „Pasidalink meile“ „Švarūs langai“, „Auk- darbus, rinkodaros sumetimais, mes vis dar sinės rankos“, „Šokiai pildo svajones“, „Radas- menkiname ir žeminame save ir savo šalį. tos diena“, „Papuošk savo namus“, „Šimtas Kaip 2017 09 25 skelbė dienraštis „Lietuvos žingsnelių iki Lietuvos šimtmečio“, „Būk žinios“ - „Tik kas šeštas lietuvis linkęs aukoti, džiaugsmo paštas“, „Padovanok dovaną, užsiimti labdara, daryti gerus darbus kitiems. kuri užaugs“, „Automobilistų gerumo akci- Pasauliniame aukojimo indekse (The World ja“, „Kalėdų naktį tylią“, „PasiDalink“, „Kad Giving Index) 2017 metais Lietuva užimą tik nesijaustum vienišas“, „SenMergė“, „Palik kas 137 vietą. Žemiau atsidūrė tik dvi šalys – Kinija sunkino“, „Pagalba beglobiams gyvūnams“, ir Jemenas. Nors per pastaruosius metus pusė “Paremk beglobį gyvūną”, „Mažoj širdelėj – Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję didelės idėjos“, „Apkabinkime ir papuoškime labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukomedžius“, „Spalvotas pavasaris“ ir t.t.. jantys reguliariai. Tai parodė „Spinter tyrimai“ Kiek pinigų per visas tas atlapaširdžių akci- Maisto banko ir vieno prekybos tinklo užsakyjas paaukojo lietuvaičiai tiksliai niekas nežino, mu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. labai jau daug tų gerumo iniciatyvų. Na, o Ir pasirodo nesvarbu – kokia buvo mūsų valdžia vien tik „Pagalbos maistu labiausiai pagalba Etiopijos, Ruandos, Zambijos, Fiskurstantiems programai“ Lietuvoje 2014 – lipinų ar Ukrainos žmonėms, vis tiek kažkaip sugebame „padėti“ save lentelės 2020 metais skyrė 90,8 milijono eurų.

Geri darbai bus užskaityti. Lenkiame galvą apačioje. Panašu, kad kiekvienam lietuviui, prieš gera linkinčius ir darančius. Tik kažkodėl tiksliau tiems 1000, kurie nuolat dalyvauja kirba klausimas – kad kažkas čia ne taip? Ar apklausose, Lietuvos įvaizdžio suvokimas ne per lengvai, gerumo pagauti ir mobilųjį nerūpi. Ar ne laikas „kodėlčiams sociolopagriebę, aukojame milijonus nevyriausybi- gams“ pakeisti apklausiamus respondentus! nėms labdaros organizacijoms? Visa nevy- Dalyvaudamas akcijoje „Atverkime širdis“, riausybinės organizacijos veikla turėtų būti norom – nenorom, pradedi galvoti apie kitą paremta savanoryste be atlygio. Jų vykdomų akcijos „Padovanok Kalėdas kitam“ prasmę...

Seniau Druskininkų kurorte labdaros akciprojektų rėmimas ir finansavimas turi būti skaidrus ir viešas. Labai jau keistai atrodo or- jos, labdaros baliai, „arbatėlės“, ponių loteriganizacijos, renkančios labdarą ir apie trečda- jos, „five-o-clock‘ai“ papuoštos p. Dineikos

Vytautas Dabrukas /Asmeninio archyvo nuotr.

„dzinguliukais“, ir „na zlobu dnia“ užėmė reikšmingą vietą miesto gyvenime. Užtenka prisiminti mūsų miesto simbolį bažnyčią 1933 m. pastatytą už poilsiautojų surinktas aukas.

Aukoti galime tik konkrečiam reikalui, aiškiam tikslui, labai aiškiomis ir visiems suprantamomis sąlygomis. Koks galėtų būti toks tikslas – galbūt apžvalgos ratas, miesto vartai – triumfo arka, druskos muziejus, Disneyland‘as, Legoland‘as, Zoologijos sodas, paveikslų galerija ar purvo laboratorija, o galbūt kas nors vertingesnio – turite nuspręsti Jūs!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

9

Mūsų kiemo rūpesčiai Donatas Mizaras Kandidatas į Druskininkų savivaldybės merus „Žiauru, kai parkavimo vieta per parą už tave uždirba daugiau“, – juokauja vairuotojai Vilniuje. Druskininkiečiai, lengvai šyptelėję, atsidusta, kad ir čia būna 5 minutes trunkančių kamščių. Visi žino ir visas tris parkavimo aikšteles, kuriose mašinos geriau nepalikti, nes nepatyrę arba „perdaug patyrę“ vairuotojai, statydami šalia savo mašinėlę, vis tiek apibrozdins. Vietos pradeda trūkti.

Ne taip seniai vienos didžiausių Lietuvos kompanijų keletą kartų norėjo surengti mūsų mieste savo įmonės darbuotojų metines šventes. Renginiai neįvyko, nes visame mieste nepavyko surasti didesnės parkavimo aikštelės, kurioje galėtų sutilpti 30-40 dviaukščių autobusų, atvežusių darbuotojus iš įvairiausių Lietuvos miestų. Dabar jau dvi tokios aikštelės, galima sakyti, yra. Tik naudos iš jų – nedaug. Švenčių metu dažnas druskininkietis pasidžiaugia netikėtai prie namų atsiradusiais svečių šalių automobiliais – angliškais, rusiškais, baltarusiškais numeriais. „Vaikai sugrįžo ar turistai poilsiauja?“, – spėlioja. Kartais tokios mašinos daugiabučių kiemuose „apsistoja“ ir ilgesniam laikui. Net ir pačiame miesto centre galime pamatyti lenkiškais ar vokiškais numeriais pažymėtų automobilių, nepajudinamai stovinčių ir po pusmetį ir ilgiau. Policijos pareigūnai sako, kad pagal dabar galiojančią tvarką nieko padaryti negalima. Tvarkingas

automobilis, tegul ir ilgą laiką stovintis vienoje vietoje, yra neliečiama kažkieno nuosavybė.

Ir nesvarbu, kad jo šeimininkas kitoje žemės pusėje darbuojasi, o automobilį internetu parduoda. Nėra kur tokį laikinai bešeimininkį turtą padėti ir saugoti.

Kiekvieno didelio namo kieme anksčiau ar vėliau toks atsiranda. Tikriausiai pamenate, kaip, vaikai būdami, žaisdami karą ar slėpynes, visuomet rasdavome kur pasislėpti. Kiemuose visuomet atsirasdavo vienas kitas senutėlis Mosckvič, Zaporozec, vėliau atėjo eilė senučiams Opel’iams, Ford’ams ir Mersedes’ams.

Anksčiau buvo galima suprasti žmogų, negalintį atsisveikinti su vieninteliu gyvenimo automobiliu. Dabar, sugrįžus po darbo ir vakare radus pilnutėlę aikštelę metalinių žirgų, apsnigtos vis labiau ima nervinti.

Kas į užsienį išvyko, kas remontui pinigų neturi, o to variklis – labai retas, kitas kaimynas parduoti dar „labai geros mašinytės“ negali… „Rimtų priežasčių“ – nors vežimu vežk, tik nuo to nelengviau.

Tikras lietuvis kieme turi turėti „golfuką“ žmonai, „audinę“ sau, o kasdien važinėja darbiniu „kabluku“ ar krovininiu mikroautobusiuku. Visi jie, aišku, turi saugiai stovėti po langais.

Kitas kaimynas, žiūrėk – „šiokį tokį versliuką“ suka. Kas gi čia bloga, jei jis iš Amerikos ar Vokietijos vieną kitą automobiliuką parsisiunčia, suremontuoja ir vėliau parduoda naudingai.

Na ir kas, kad pastovės po langais šiek tiek...

Neseniai, pradėjus vieno namo renovaciją, žmonės iš kiemo turėjo patraukti vieną dar visai neblogai atrodantį ir netgi važiuojantį Ford’uką. Visada keistai atrodė automobiliu-

D.Mizaras /Asmeninio archyvo nuotr.

ko stovėjimo vieta. Vaikai prasitarė... Pasirodo, jau penkeri metai kaimyno nebėra. O mašiną taip pastatyti viena likusi mama paprašė. Esą jis taip visada statė...

Senesnius kurorto klestėjimo laikus pamenantys gyventojai pamena, kad seniau įvažiavimas į kurortą buvo ribojamas. Gyventojai turėjo leidimus, o atvykstantys svečiai mašinas palikdavo saugomoje aikštelėje arba turėjo įsigyti specialius leidimus. Aišku, judėjimo intensyvumas, automobilių srautas buvo kitoks. Tiesa, ir nustatyta tvarka buvo. Buvo miesto prieigose ir kelios saugomos automobilių aikštelės.

Tokia tvarka ne tik Druskininkuose ar Palan-

goje – daugelyje pasaulio kurortinių vietovių galioja. Austrijos, Šveicarijos slidinėjimo kurortuose poilsiautojai be kalbų palieka savo limuzinus saugomoje aikštelėje, o gabena juos vietos bendruomenei priklausantis ekologiškas transportas. Taip užtikrinamas saugumas, ekologiškumas ir papildomos darbo vietos.

Nuo senų laikų automobilių parkavimo vietų miesto centre padaugėjo neženkliai, automobilių skaičius auga nuolat. Anksčiau ar vėliau miesto valdžia bus priversta ieškoti šios XXI amžiaus problemos sprendimo būdų. Reikia pradėti ruoštis jau dabar.

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ateina dirbti Jums!

Kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose rinkitės šiuos - atsakingus, pareigingus, sąžiningus ir iniciatyvius druskininkiečius.

LVŽS kandidatų į Druskininkų savivaldybės tarybos narius komanda

Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus balsuokite taip:

UŽ TIKRĄ SAVIVALDĄ, VEIKIANČIĄ DEMOKRATIJĄ IR DARNIĄ BENDRUOMENĘ!

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas rinkimuose kviečia rinktis LVŽS Druskininkų skyriaus komandą Druskininkai yra vienas kuo gyva valstybė - šiandien yra vertybė. gražiausių Lietuvos Todėl linkiu Jums tokio žmogaus šalia.

Tikiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kurortų, tačiau kaip ir kiekvienas miestas turi sąjungos pradėtus pokyčius Jūs jaučiate tik jo bendruomenei žinomų problemų, – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo kurių svečiai nepastebi. Todėl labai pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokadžiaugiuosi, kad pasitikite Donatu, mi „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja kuris puikiai žino jūsų kasdienybę. Jo ir didės ateityje. Jūs matote mūsų ryžtą žmogiškas paprastumas, jaunatviškas ir darbus vykdant dešimtmečiais vilkinveržlumas ir politinė patirtis puikiai dera tas reformas, kovojant su politine kotarpusavyje. Kiekviename susitikime su rupcija bei šešėliu. Mes norime, kad tiek Donatu suprantu, kad šis žmogus gyvena valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų naujomis idėjomis jūsų miestui ir ben- specialistai, kuriems prioritetas – Lietudruomenei, jis ieško sprendimų, kaip vos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti padėti druskininkiečiams užsitikrinti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduderamą sveikatos apsaugą, užsidirbti, oti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada padėti auginti vaikus, rūpintis senjorais. nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Turėti merą, kuris jus girdi, kuris visada ras racionalius sprendimus, kuris žino, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis

R.Karbauskis kartu su Druskininkų skyriaus pirmininku D.Mizaru/ archyv.nuotr.

Sveikinu žaliąją bendraminčių komandą Virginija Vingrienė LR Seimo narė Svarstančius už ką atiduoti savo balsą, kviečiu skirti dėmesį mano bendražygių, žaliųjų valstiečių, komandai. Tai šiuolaikiškai mąstantys, ryžtingai nusiteikę žmonės, pasiruošę dirbti Druskininkų savivaldybės žmonių labui. Jie pasiruošę siekti permainų aplinkosaugos, bendruomeniškumo, sveikatos apsaugos, bei Druskininkų, kaip sveikatingumo ir žaliojo miesto, tobulinimo baruose.

Pažangių Europos valstybių politikos kuluaruose vis sparčiau skina pergales progresyvi žalioji ideologija. Metas ir mums sukti nauja plataus požiūrio vėjų kryptimi. Druskininkai visada pirmieji drąsiai ir ryžtingai imasi naujų iššūkių. Dabar puiki proga pirmą kartą istorijoje Druskininkų miesto taryboje turėti žaliųjų frakciją. Tai puikiai atitiktų pažangaus ir žalio, miškuose skendinčio kurorto įvaizdį bei turimą reputaciją.

Aplinkosaugos aspektas atspindi ne tik aiškiai suvokiamą planetos išsaugojimo idėją-būtinybę, bet ir nurodo kelius, priemones naujoms galimybėms atverti. Tai ir novatoriškų verslų steigimas, pažangių technologijų vystymas, kūrybiškumo puoselėjimas, tinkamų sąlygų asmeniniam augimui užtikrinimas. Žalioji politika šiandien toli gražu neapsiriboja vien gamta ir aplinkosauga – ji vis plačiau apima socialinio teisingumo, kultūrinės sferos, pažangaus verslo bei naujo pobūdžio ekonomikos tendencijas. Pažangių vakarų Europos valstybių praktika, kur žalioji politika ir žaliosios technologijos sparčiai žengia į priekį (Vokietijos, jos labiausiai pramoninės federalinės Badeno Viurtenbergo žemės, kur žalieji vietos parlamente pirmą kartą laimėjo daugumą), aiškiai įrodė, kad žalioji politika su pramone puikiai geba dirbti ranka rankon ir ši sinergija yra pramonės pažangos varomoji jėga. Atsinaujinanti energetika, ekologinis ūkininkavimas, aplinkai draugiškos pramonės šakos žaibišku greičiu skinasi kelią į mūsų gyvenimą.

V.Vingrienė sveikina žaliąją bendraminčių komandą /Asmeninio archyvo nuotr.

mo ir ekologinio sąmoningumo įpročius. Modelio įgyvendinime užprogramuotas ne vien tausus išteklių naudojimas, bet ir racionalaus, aplinkai draugiško ir taupaus atliekų tvarkymo aspektai, paverčiant atliekas žaliava kitiems produktams. Mes galime ženkliai sumažinti atliekų tvarkymo sąskaitas gyventojams ir ar netgi iš jų užsidirbti. Tai atveria galimybes naujiems, daugiausiai, smulkiems verslams ir naujų darbo vietų kūrimo galimybėms regionuose. Šis aspektas labai svarbus vietos savivaldos uždavinys, skatinant ir palaikant verslus, išnaudojančius šias naujas galimybes, įgyvendinant ambicingus žiedinės ekonomikos įsipareigojimus. Priminsiu, kad iki 2020 m. turime išmokti perdirbti ne mažiau 50 proc. visų atliekų, o po 2035 m. – ne mažiau, kaip Siekis puoselėti žiedinės ekonomikos mode- 65 proc. buitinių atliekų ir 75 proc. pakuočių lį – tai rimtas iššūkis pertvarkant mūsų vartoji- atliekų, kartu padedant gyventojams ženkliai

atpiginti atliekų tvarkymo sąskaitas. Druskininkai jau ne kartą buvo pavyzdžiu diegiant pažangias naujoves. Tai pirmas miestas šalyje, išbandęs maisto atliekų atskyrimo galimybę.

Eiti šiuo keliu toliau yra vienas mūsų žaliosios komandos uždavinių dirbant savivaldoje.

Daugiabučių renovacijos srityje, siekiame sumažinti tiek CO2 emisijas ir taršą, tiek šildymo kaštus gyventojams. Vienas svarbiausių sprendimų ir naujovių – parama etapinei renovacijai, leidžianti gyventojams pertvarkyti tik šilumos paskirstymo sistemas, šilumos punktus. Tai būtų žymiai pigesnis pasirinkimas, atsiperkantis daug greičiau ir sutaupantis apie 25 proc. šildymo kaštų. Tai dar vienas svarbus darbas, kurį ketina atlikti mūsų komanda, kai Seimas pavasario sesijoje pritars mano su kolega registruotai įstatymo pataisai.

Druskininkai šiandien pagrįstai gali didžiuotis didžiausiu miškingumu visos šalies mastu (80 proc. miesto teritorijos yra miškai).

Miškai suteikia kurortui išskirtinį unikalumą.

Todėl svarbus uždavinys žaliesiems – puoselėti miesto žaliąjį rūbą, atnaujinant, plėtojant miesto parkus ir miškus. Sveiko vietinio maisto tiekimas švietimo, ugdymo, sveikatos apsaugos bei viešojo maitinimo įstaigoms, trumpinant kelią nuo lauko iki stalo – itin svarbus naujo požiūrio žaliosios darbotvarkės uždavinys. Tai paskatintų ne tik aplinkosauginius aspektus, bet paramą vietiniams ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams, aktyviau juos įtraukiant į vietinės produkcijos gamybą.

Netaršaus viešojo transporto, dviračių infrastruktūros plėtojimas, smulkaus verslo plėtojimas – idėjos, kuriomis vedina žalioji komanda ketina prisidėti prie miesto gerovės kūrimo ir plėtros. Komanda taip pat pasisako už aktyvų bendruomeniškumo skatinimą, platesnį visuomenės gyventojų įtraukimą į jiems svarbių savivaldos klausimų sprendimą.

Mūsų komanda svarbiu prioritetu laiko sveikatingumo, judraus miesto, aktyvaus sporto skatinimą. Rūpinantis gyventojų sveikata ir kokybiškų medicininių paslaugų teikimu, tiek miesto gyventojams, tiek kurorto svečiams, neišvengiama ir neginčijama būtinybe tampa vietinės ligoninės išsaugojimo klausimas, argumentuotai atitremiant gydymo įstaigų optimizavimo reformos šalininkų spaudimą. Šiuo klausimu būtina tvirta pozicija vietos savivaldos tarybos gretose, ir čia žaliųjų valstiečių komanda turi tvirtą savo nuomonę, kurią yra pasiruošę ginti.

Veiklūs valstiečių ir žaliųjų sąjungos žmonės, dirbantys smulkaus verslo, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse, būdami aktyvūs profesinių sąjungų atstovai, savo profesine ir visuomenine veikla jau įrodę savo nuoširdumą ir pasiaukojimą. Jie ryžtingi, kupini naujų idėjų ir entuziazmo, pasirengę dirbti druskininkiečių labui ir pateisinti jų lūkesčius.

Kūrybos, idėjų ir konstruktyvaus dialogo, bendradarbiavimo, racionalių kompromisų paieškos, o ne beprasmių ginčų ir trukdžių kelias yra žaliosios komandos esminis bruožas, naujos kartos politikos gairė. Linkiu savo bendraminčiams sėkmės, papildant Druskininkų savivaldos gretas, įnešant į jas naujo žaliojo vėjo gūsį.

2 12

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Vytautas Dabrukas - LVŽS sąraše Nr. 2 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

Dabrukų šeima – tėvas, žinomas tautodailininkas, Balys Dabrukas, mama - dailės mokytoja Lina Marijona Dabrukiene ir sūnus Vytautas į Druskininkus iš Lazdijų persikėlė daugiau kaip prieš 50 metų. Įsikūrė ir iki šiolei gyvena čia.

Baigęs Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijęs piešimo, braižybos ir darbų mokytojo specialybę, Vytautas savo darbinę veiklą pradėjo Kapčiamiesčio O. Sukackienės vidurinėje mokykloje. Ten visada buvo apsuptas ir mylimas mokinių, vertinamas, kaip geras, perspektyvus mokytojas.

Dar keturiolikmetį jaunuolį kūrybai įkvėpė senelis. Šeimos genai, artimųjų pavyzdys paskatino dar keturiolikmetį Vytautą Dabruką užsiimti medžio drožyba. Šiandien jo darbai puošia ne tik Druskininkų apylinkių, bet ir įvairias Palangos, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus erdves. Nemažai meistro darbų ir į „užsienius iškeliavo“.

Per visą savo karjerą V. Dabrukas dirbo įvairius darbus: nuo eilinio statybininko, dažytojo – tinkuotojo Druskininkų statybos valdyboje iki daug jėgų ir energijos pareikalavusių Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo pareigų. Keturias kadencijas Vytautas Dabrukas darbavosi Druskininkų savivaldybės tarybos nariu, tačiau daugiausia širdies šilumos, pasiaukojimo, sumanumo jam teko atiduoti Druskininkų amatų mokyklai, kurią įsteigė savo jėgomis ir vadovavo jai daugiau kaip 20 metų.

1997 – 2000 m. dirbant Druskininkų miesto mero pavaduotoju Vytautas Dabrukas kartu bendraminčiais Druskininkuose įkuria Turizmo informacijos biurą. Tuomet atidaromas Lietuvos konsulatas Gardine, mezgami ryšiai su Peterburgo Lietuvos konsulatu, Lietuvos ambasada Maskvoje.

Būdamas vicemeru Vytautas kuravo turizmo, švietimo ir kultūros sritis. Organizavo pirmąsias kurorto šventes („Kurorto žie-

Vytautas Dabrukas gyvenimo patirtį nori panaudoti socialinėje, švietimo, kultūros ir turizmo vystymo srityse /Asmeninio archyvo nuotr.

„Žuvėdra”, kurios tikslas – rūpintis našlaimos šventė“, „Druskos pūdas“ ir kt.)

V. Dabrukas yra jautrus ir neabejingas kitų čiais bei socialiai remtinais vaikais. Vykdant skausmui žmogus. Nuo 1994 m. jis aktyviai šią programą, tuo metu einačio DAM direktoriaus pareigas V. Dabruko pastangomis

su Švedijos firmos „Scania“ organizacija „Tolsvskillingshjalpen“ buvo pradėtas profesinio mokymo kokybės gerinimo projektas. Dėl sėkmingo ir produktyvaus bendradarbiavimo su švedais V. Dabrukas yra gerbiamas ir žinomas „Tolsvskillingshjalpen“ organizacijoje.

Dabrukas turi labai svarbų žmogui bruožą – darbštumą. Rodos, po įtemptos darbo dienos galėtų pailsėti, tačiau jis kuria medžio skulptūras. Medis jo rankose tarsi atgyja, menininkas kiekviename savo darbe palieka dalelę savo širdies šilumos – štai kodėl jo skulptūros tokios mielos praeivio akiai. „Mane pažįstantys žino, nieko nenuskriaudžiau ir nieko nepavedžiau, bet ir savo nuomonę turiu,“ – sako ne vieną moksleivių kartą į gyvenimą išleidęs pedagogas.

Išklausantis, sumanus vadovas, nuoširdus kolega, geras mokytojas, rūpestingas tėvas – taip trumpai apibūdina buvusį Druskininkų amatų mokyklos direktorių Vytautą Dabruką jo bendradarbiai, žmona Laima, dukros. „Savo gyvenimiška patirtimi galėčiau būti naudingas socialinėje, švietimo, kultūros ir turizmo vystymo srityse“- nedaugiažodžiauja Vytautas Dabrukas.

„Mane pažįstantys žino, nieko nenuskriaudžiau ir nieko nepavedžiau, bet ir savo nuomonę turiu,“ – sako ne vieną moksleivių kartą į gyvenimą išleidęs pedagogas. bendradarbiauja su VO „Gelbėkit vaikus“ organizacija: buvo vykdoma programa

Vytautas Dabrukas prie savo drožtų skulptūrų šalia Giros aido / Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Dabrukas su žmona Laima / Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Dabrukas pasitiko LR Prezidentą Valdą Adamkų Druskininkų amatų mokykloje/ Asmeninio archyvo nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

13

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą.

Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“. Lietuva oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukan- iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuome- turėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios pia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmės“ dieną. giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėji- „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išmo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame skirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susipasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją formavo su šia diena neatsiejama tradicija ėmė giedoti visi lietuviai.

– 21 valandą Lietuvos piliečiai visame paSeimo Kultūros komiteto pirmininkas saulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatingą skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių,

Olgos Posaškovos nuotr.

įvairiose valstybės raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį. Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasi-

didžiavimą valstybe, jos simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės.

Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių. R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime.

Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

Jonas Čebatorius - LVŽS sąraše Nr. 3 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius Esu Jonas Čebatorius, užaugau daugiavaikėje šeimoje su trim broliais ir seserimi. Savo visą gyvenimą pragyvenau Druskininkų sav., Jaskonių kaime. Čia su žmona Asta, su kuria kitąmet švęsime perlinių vestuvių metines, užauginome dvi dukras Joaną ir Justiną, kurios jau padovanojo ir anūkėlių.

Esu įgijas juvelyro montuotojo specialybę, tačiau iširus meno gaminių įmonei teko keisti darbo pobūdį. Jau ilgus metus dirbu metalo supirkimo įmonėje. Esu taip pat turėjęs paminklų gamybos dirbtuves, tad sunkaus darbo nebijau ir ne iš nuogirdų žinau paprasto Druskininkiečio problemas. 2006 m. su draugu įkūrėme vieną iš pirmųjų bendruomenių Druskininkų sav. „Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenė“, kurios pirmininku buvau iki 2016 m. Pradžia buvo sunki, tačiau įkūrę ben-

Tapęs tarybos nariu, būsiu kaimo žmonių balsu ir atstovausiu jų interesus, sprendžiant jiems aktualius klausimus.

J.Čebatorius /Asmeninio archyvo nuotr.

druomenę nesustojome, stengėmės suburti

žmones renkdami jau tradiciją tapusią Jaskonių Joninių šventę. Joms rengti reikėjo vietos, todėl su bendraminčiais ieškojome išeities ir savivaldybė skyrė bendruomenei sklypelį prie upės. Kartu su bendruomenės nariais sutvarkėme jį, pagaliau buvo kur susiburti. Tačiau šaltuoju metų laiku vis dar trūko šiltųjų patalpų.

Kadangi ilgus metus jau buvau Druskininkų vietos veiklos grupės narys, sekiau visą informaciją ir pasitaikius puikiam šansui, su kitų bendruomenės narių palaikymu, su specia-

listais pradėjau ruošti bendruomenės namų statyboms skirtą projektą. Didžiąją dalį lėšų finansavo Europos sąjungos fondas ir jau 2015 m. rudenį duris atvėrė Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės namai. Buvo džiugu, kad tiek pasiekėme, bet bendruomenė ir toliau nesustoja ir nors ir nebesu pirmininkas, stebiu visą veiklą ir kai reikia prisidedu prie renginių ir kitos veiklos organizavimo. Būdamas Druskininkų vietos veiklos grupės nariu žinojau ne tik savo kaimo, bet ir kitų Druskininkų savivaldybės kaimų žmonių bėdas. Taip pat bendrauju su daug bendraminčių, kurių tikslas yra kurti geresnę, gražesnę aplinką sau ir kitiems. Pasisėmęs patirties ir matydamas, ko dar trūksta mūsų kaimų žmonėms, žengiu naujo gyvenimo etapo link - kandidatuoju į savivaldos tarybos rinkimus.

Tapęs tarybos nariu, būsiu kaimo žmonių balsu ir atstovausiu jų interesus, sprendžiant jiems aktualius klausimus.

Vytautas Vengrauskas - LVŽS sąraše Nr. 4 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

Ligoninė neabejotinai turi tapti ašimi, turi būti formuojamas sanatorijų, sveikatinimo įstaigų žiedas, kur ligoninė kaip centras teiktų visas reikalingas paslaugas Druskininkų bendruomenei, sanatorijoms, sveikatinimo įstaigoms. Dėsiu visas pastangas, kad ligoninė taptų rimtu pietų Lietuvos sveikatos centru.

Sveikata brangiausia ką turime Esu gydytojas ortopedas traumatologas, dirbu VšĮ Druskininkų ligoninėje, atlieku visas pirmines ir sudėtingiausias revizines (kartotines) klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijas. Taip jau gyvenime susiklostė, kad turėjau galimybę dirbti su pačiais geriausiais sąnarių endoprotezuotojais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bet apie viską nuo pradžių.

Gimiau ir užaugau Druskininkuose, neabejotinai pačiame gražiausiame mieste. Visas mano gyvenimas daugiau ar mažiau susijęs su medicina. Kai tėvai parsivežė mane iš Druskininkų ligoninės akušerijos skyriaus, gyvenome bute senosios, jau neveikiančios ligoninės pa-

V.Vengrauskas /Asmeninio archyvo nuotr.

talpose. Akušeris ginekologas, priėmęs gimdymą, tebedirba ligoninėje. Kadangi mama dirbo ir tebedirba ligoninėje instrumentatore, nemažai laiko ir pats joje praleisdavau ir praleidžiu dabar, tik jau kaip gydytojas. Atsimenu kai mane vedžiodavo senojo korpuso

koridoriais, atsimenu žmones, atsimenu gerą atmosferą darbuotojų tarpe, atsimenu jų šypsenas. Per savo 30 gyvenimo metų nebuvau nei kiek atitrūkęs nuo ligoninės gyvenimo, net ir studijų metais visas vasaras ir atostogas praleisdavau dirbdamas ligoninėje. Ir mačiau, ir matau kaip viskas keitėsi ir keičiasi. Mačiau,

kai buvo ligoninė renovuota, perkelta į šiuo metu veikiantį korpusą. Dabar kiekvieną dieną pro kabineto langus žvelgiu į senąjį korpusą. Ir kiekvieną dieną matau ne tik apleistą pastatą (dėsiu visas pastangas jam ir kitiems nenaudojamiems pastatams mieste prikelti), bet ir tai, kaip pasikeitė darbinė atmosfera, kaip pasikeitė požiūris į darbuotoją, kaip pasikeitė požiūris į žmogų. O žmogus yra pats svarbiausias, nes tik dirbdamas palankioje aplinkoje gali tinkamai atlikti savo darbą.

Laimingas darbuotojas-laimingas pacientas.

O pacientai yra mūsų Druskininkų bendruomenės nariai, sanatorijose besigydantys ligoniai, sveikatinimo įstaigų klientai, miesto svečiai. Ligoninė neabejotinai turi tapti ašimi, turi būti formuojamas sanatorijų, sveikatinimo įstaigų žiedas, kur ligoninė kaip centras teiktų visas reikalingas paslaugas Druskininkų bendruomenei, sanatorijoms, sveikatinimo įstaigoms. Ir jokia biurokratija, asmeniškumai, ar noras bet kokia kaina išlaikyti savo kėdę negali tapti tam kliūtimi. Dėsiu visas pastangas, kad ligoninė taptų rimtu pietų Lietuvos sveikatos centru.

2 14

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Alma Šikšnelytė - LVŽS sąraše Nr. 5 Kandidatė į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

A.Šikšnelytė /Asmeninio archyvo nuotr.

Informacinių technologijų mokytoja, dėstytoja, karjeros konsultantė, lektorė.

Pedagogo kvalifikaciją įgijo Vilniaus Pedagoginiame universitete, baigė techninių disciplinų ir darbų, informatikos ir skaičiavimo technikos specialybę. Dirbo Liškiavos, Leipalingio pagrindinėse mokyklose, informacinių technologijų mokytoja. Druskininkų sanatorinėje mokykloje „Saulutė“ dirbo grupės auklėtoja, vaikų užimtumo specialiste (18 m.), pedagoginį - socialinį darbą. Turinti neformaliojo ugdymo patirties specialistė, daugiau nei 9 metų intensyvios ir įvairialypės mokinių, jaunimo ir suaugusiųjų karjeros konsultavimo, užsiėmimų ir mokymų praktikos. 10 metų įvairaus projektinių darbų įgyvendinimo ir paraiškų pildymo specialistė.

Daugiau kaip 12 metų veda edukacinius užsiėmimus, seminarus, mokymus. Nuo 2005 m. ūkininkė. Velia iš vilnos (pagal senovines tradicijas) batus ir įvairius kitus gaminius, or-

ganizuoja parodas. Turi patvirtintą tautinio paveldo produkto sertifikatą.

Alma gimė Ratnyčios kaime, Druskininkų krašte praleido savo gyvenimą, dabar gyvena Neravų kaime. „Apsisprendžiau savo kompetencijas bei gyvenimišką patirtį panaudoti siekiant patogesnio ir geresnio gyvenimo rinkėjams. Didelį dėmesį skirčiau jaunimui ir ateitį patikėčiau išsilavinusiems jauniems žmonėms. Išsilavinęs jaunimas – mūsų ateitis, ir tai ne tik žodžiai, o realybė. Jaunų žmonių žinios, naujovėms atviros idėjos, įgyta patirtis pasitarnautų mūsų miesto raidai. Privalome padėti jaunimui kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, jaunam specialistui turi būti sudarytos sąlygos likti Lietuvoje ir panaudoti savo žinias šalies ekonomikos augimui, pritraukiant investicijas.

Mano siekis - palankios aplinkos „startuoliškam“ jaunimui sukūrimas.“ - sako Alma Šikšnelytė.

Dirbdama įvairiuose kompiuterinio raštingumo, socialinę atskirtį patiriančių žmonių integracijos į darbo rinką skatinimo, profesinio orientavimo, „Atrask save“ ir kituose projektuose Alma stengiasi padėti žmonėms susiorientuoti sudėtingame pasaulyje, realizuoti save darbe ir gyvenime, siekti karjeros. „Didelį dėmesį skiriu ir garbaus amžiaus su-

A.Šikšnelytė /Asmeninio archyvo nuotr.

laukusiems žmonėms. Skatinu mokytis kompiuterinio raštingumo, realizuoti save širdžiai mielose veiklose, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime“ - pasakoja Alma Šikšnelytė.

Kviečiu palaikyti mane savivaldos rinkimuose, nes turiu sukaupusi daugialypės patirties įvairiuose srityse, man nesvetimos paprastų žmonių bėdos, matau daug tobulintinų vietų suaugusiųjų švietimo srityje. Turiu idėjų ir ži-

Didelį dėmesį skirčiau jaunimui ir ateitį patikėčiau išsilavinusiems jauniems žmonėms. Išsilavinęs jaunimas – mūsų ateitis, ir tai ne tik žodžiai, o realybė. Jaunų žmonių žinios, naujovėms atviros idėjos, įgyta patirtis pasitarnautų mūsų miesto raidai. nau galimybes, kaip jas įgyvendinti, atlyginimų augimo srityje.

Pasižadu, nepamesti iš akiračio žmogaus, netapti aklu ir kurčiu kitiems ir kitoms nuomonėms. Visada vadovaujuosi C. Chanel žodžiais: „Jei norite turėti tai, ko niekada neturėjote, teks daryti tai, ko niekada nedarėte“.

A.Šikšnelytė daug dėmesio skiria darbui su jaunimu /Asmeninio archyvo nuotr.

Narcizas Muzikevičius - LVŽS sąraše Nr. 6 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

N.Muzikevičius /Asmeninio archyvo nuotr.

Gimiau 1968 metais Druskininkuose. Šiame mieste ir užaugau: lankiau vaikų darželį, mokiausi 1–oje vidurinėje mokykloje, Nepriklausomybės laikotarpiu gavusioje „Atgimimo“ mokyklos vardą.

Gal dėl to, kad gimiau ir augau šiame ža-

Kaip tėvui, man ypač rūpi Druskininkų atei- jos bendruomenė. Galbūt tada Druskininkai liame krašte, pasirinkau su gamta susijusią taps miestu, į kurį po studijų norės grįžti jautis – čia auganti jaunoji karta. Turime galvoti, gyvulininkystės technologo specialybę ir nimas, nusiteikęs juos toliau puoselėti ir kurti. ką mūsų švietimo sistema, labai daug priklaubaigiau tuometinę Lietuvos Veterinarijos akaTikiu, kad mano atkaklumas, teisingumo santi nuo savivaldos, gali pasiūlyti būtent jai. demiją. Joje įgytas žinias taikau praktiškai – ir jausmas, meilė gimtam kraštui gali prisidėTurime stengtis, kad Druskininkų ir miesto kasdieniame gyvenime, ir darbe. Kiekvieną ti kuriant žalius ir patrauklius, nuolat atsiapylinkių mokyklos suteiktų kokybišką įvairiapradėtą darbą stengiuosi atlikti iki galo ir kaip naujinančius Druskininkus, viliojančius tiek pusį išsilavinimą vaikams, kad sumažintume galėdamas geriausiai. Šeimos nariai sako, kad svečius į juos atvykti, tiek savuosius į juos atotrūkį tarp mūsų miesto ir didmiesčio vaikų esu praktiškas, taupus ir ūkiškas. Draugai ir bisugrįžti... rezultatų, kad mokykloje gerai jaustųsi visa čiuliai – kad esu savo gimtojo krašto patriotas.

Kaip sergantis už savo gimtąjį kraštą žmogus siūlau atstatyti vieną iš miesto simbolių – senąsias kaskadas, įkūnijančias Druskininkų kultūrą, pirmiausia siejamą su sveikatinančia gamta.

Kuo toliau, tuo labiau suvokiu gamtos reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime. Turėdamas laisvą minutę su šeima leidžiu laiką gamtoje: grybauju, uogauju ar tiesiog vaikštau po mišką. Žiemą ypač patinka slidinėti – mėgstu Druskininkų areną, bet kur kas mieliau tai daryti lauke. Ko gero, kaip kiekvienas druskininkietis žiemos neįsivaizduoju ir be pačiūžų. Šiuo pomėgiu užkrėčiau ir savo šeimą, kuri praktikuoja aktyvų gyvenimo būdą, neįsivaizduojamą be gamtos. Todėl esu už žalius Druskininkus, kurie fiziškai ir dvasiškai sveikatintų tiek vietinius, tiek atvykusiuosius. Už ežeringuosius ir miškinguosius Druskininkus, Narcizas Muzikevičius už žalius Druskininkus, kurie fiziškai ir dvasiškai kuriuose šauniai laiką leisti galėtume ne tik sveikatintų tiek vietinius, tiek atvykusiuosius. /Asmeninio archyvo nuotr. mes, bet ir mūsų vaikai, ir jų vaikų vaikai.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

15

Povilas Kibildis - LVŽS sąraše Nr. 7 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

Noriu ne kenkti, o padėti Povilas Kibildis Druskininkuose nuo 1985 m. Baigė tuometį Kūno kultūros institutą (kūno kultūros dėstytojas) ir M. Riomerio universiteto teisės magistratūrą (teisė ir valdymas). Jis turi ilgesnį nei 20 metų darbo stažą vidaus reikalų sistemoje, nuo 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybose, vėliau – Valstybės saugumo departamente, o po to – vėl pasienyje, specialiosios paskirties būrio vado pareigose.

Gimęs ir užaugęs Dzūkijos miškų apsuptame kaime, Povilas ir šiandien nepamiršta vienos silpnybės – grybavimo. Visą gyveniP.Kibildis /Asmeninio archyvo nuotr. mą jis neišsižada ir sporto, o tiksliau – ilgų nuotolių bėgimo. P. Kibildis tapo Lietuvos bėgimo maratono čempionu, kartu su ben- savo sūnums. Mantas su Darium žaidžia draminčiais dalyvavo bėgime „Aplink Lietu- krepšinį ir daug metų garsina gimtųjų Drusvą“, kurio šūkis tuomet skambėjo drąsiai ir kininkų vardą, pasiekdami svarių pergalių solidžiai – „Laisva ir nedaloma Lietuva“. 1990 krepšinio aikštelėje. m. Povilas atstovavo Lietuvai, dalyvaudaŽinoma, daugiausia dėmesio Povilas skiria mas maratone „Aplink Baltijos jūrą“. darbui Valstybės sienos apsaugos tarnyboMeilę sportui Povilas perdavė ir abiems je specialiosios paskirties padalinyje. Nuo-

Povilas Kibildis - „Atgimimo“ maratono laimėtojas (1990m.) /Asmeninio archyvo nuotr.

Bėgimo „Aplink Lietuvą“ dalyvių sutikimas Druskininkuose (1989m.) /Asmeninio archyvo nuotr.

Povilas Kibildis po finišo kartu su aktoriumi Rolandu Kazlu /Asmeninio archyvo nuotr.

lat tekdavo atsidurti priešakinėse kovos su kontrabanda, kitais mūsų Valstybės sienos pažeidimais linijose. „Dirbdamas pareigūnu, negali dalyvauti politinėje veikloje, – šypteli tikras savo miesto patriotas Povilas Kibildis. – Todėl dabar, sukaupęs nemažą patirtį sporto, teisėsaugos, žmogiškųjų išteklių

nių ugdymo įstaigų, moksleivių. Nežinau, kieno leidimu, atleidimą nuo kūno kultūros pamokų ėmė „atstoti“ sporto būrelio ar sporto klubo lankymas, o atleisti nuo fizinio pamokos – tėvų raštelis? Kokio valdininko nurodymu, mokymo programoje atsirado formuluotė, jog moksleiviai tik

Povilas Kibildis. Vokietijoje iškovota II vieta (1994m.) /Asmeninio archyvo nuotr.

valdymo srityse, jau galiu dalyvauti ir vietos savivaldos rinkimuose. Manau, kad galėčiau prisidėti prie žmonių gerovės gerinimo, įnešti naujų minčių, pagerinant Druskininkų savivaldybės darbą. Ne kenkti, o padėti noriu“.

Jeigu aktyvų gyvenimo būdą ir sportą mėgstantys druskininkiečiai pasitikėtų manimi, tai svarbiausi mano veiklos tikslai būtų labai konkretūs.

Manau, jau pats metas suburti Druskininkų krepšinio komandą, kuri atstovautų mūsų miestui Lietuvos krepšinio pirmenybėse, Regioninėje krepšinio ar Nacionalinėje krepšinio lygose. Viena iš sąlygų būtų, kad komandoje žaistų tik druskininkiečiai.

Turime senas sportinio ėjimo, maratonų bėgimo tradicijas. Reikia atkurti bėgimo klubo veiklą. Jis buvo įkurtas ir garsino Druskininkus dar 1993 m.

Miesto gyventojams reikia atkurti ir miesto pirtį. Ši tradicija gyva daugelio miestelėnų širdyse. Joje pasibaigdavo daugelis miesto pirmenybių ar kitokio lygio sportinės varžybos.

Kūno kultūros skatinimą reikia vykdyti sistemiškai. Pradėti turime nuo ikimokykli-

„supažindinami“ su fizinės kultūros pamokomis. Joks būrelis ar priklausymas kažkokios sporto šakos rinktinei, treniruoklių salės lankytojų grupei negali atstoti kūno kultūros pamokų. Moksleivis turi būti ne tik „supažindinimas“ su užduotimi ar žaidimu – būtinas normatyvo įvykdymas ir atitinkamas įvertinimas, kaip ir būdavo ankščiau.

Reikia peržiūrėti ir truputėlį pakoreguoti miesto sporto udymo įstaigų veiklą. Neturėtų sportinis inventorius dulkėti rūsyje.

Deja, mieste nebeliko net ir padorios sporto prekių parduotuvės, o juk ne visi kurorto svečiai tik baltais chalatais iki druskos kambario pasivaikščioja, ne visi ir sportinį inventorių atsiveža.

Turi būti sistema ir vertinant sportinių pasiekimų rezultatus, reikia žinoti, „kokioje lygoje“ esame. Dabar kai kurios sporto šakos jau sugrįžta prie ankstesnės sistemos, visiems buvo aišku ir suprantama, buvo „kandidatas“, „sporto meistras“, „tarptautinės klasės sporto meistras“. Kiekvienoje šakoje, nesvarbu, ar tai krepšinio, futbolo ar pasagos mėtymo varžybos – yra aiškios taisyklės, tikslas, prizas ar apdovanojimas už pasiektus rezultatus.

2

16 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2

Gintaras Čekauskas - LVŽS sąraše Nr. 8 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

G.Čekauskas /Asmeninio archyvo nuotr.

Viečiūnai. Grybai ir pušys

Į Viečiūnus atvykau beveik prieš trisdešimt metų. Esu inžinierius statybininkas. Dirbau verpimo fabriko statybos grupėje – remontavome ir statėme naujus korpusus. Važinėjau iš

miesto maršrutiniais perpildytais LAZ autobusais. Ko gero, vienas iš paskutinių laimingųjų Lietuvoje „socialistiniu būdu – eilės tvarka“ iš fabriko gavau butą gyvenvietėje. Organizavome bendriją ir savo lėšomis entuziastingai toliau statėme du pradėtus, bet fabriko vadovybei neberūpėjusius ir apleistus, originalios architektūros devyniolikos butų namus. 1996 m. namus užbaigėme statyti ir apsigyvenome.

Tada vėl važinėjau, tik jau į priešingą pusę – į miestą. Dirbau projektavimo įmonėse, „Žilvino“ statybos direkcijoje, savivaldybės Ūkio skyriuje. Jau seniai dirbu Vilniuje, todėl ir vėl važinėju – dabar tik savaitgaliais.

Tenka pagirti gerus anų laikų užmojus statyti ir grąžinti gyvenvietę. Buvo suplanuota dar du tokius raudonų plytų mūrinukus čerpių stogais ir šešis panašios stilistikos devynbučius pastatyti. Turėjo būti užstatyta visa pieva link Marčių gatvės. Suprantama, to nepavyko įgyvendinti. Neliko ir verpimo fabriko.

Miškas žengia į gyvenvietės aikštes. Gal ne visiems tas patinka – žiemos pradžioje naktį kažkas iškapojo dalį skverelyje pasodintų pušelių. Viečiūniškiai ir dabar nusiminę – kaip tai galėjo atsitikti? Pasirodo, nepažįstame dar savo artimųjų ir kaimynų, kuriems galėjo šauti į galvą tokia mintis.

Nespėliosiu, kas dedasi galvose tų, kurie be atodairos kerta miškus – privačius ir valstybinius. Girdi, pagal kažkokius mokslinius ir

Viečiūnuose iškirstos pušelės /Asmeninio archyvo nuotr.

G.Čekauskas /Asmeninio archyvo nuotr.

aukštai patvirtintus planus. Ramina, kad miškų užauga žymiai daugiau. Tačiau mes, mėgėjai grybautojai, neabejotinai žinome anksčiau buvusias slaptas grybavimo vieteles, kurias vieną dieną radome plynai iškirstas. Sutrikę žiūrėjome, Antano Baranausko žodžius prisiminę, - „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?“...

Prisimenu nesenus laikus. Iš miško pilnais krepšiais ir iš viršutinės treningo dalies sumazgytu pilnu grybų maišu per petį nešinus lietus pargindavo. Ech, tos dienos nebegrįš... tradicinis atodūsis. Galbūt jaunimas, pusdieniui nuo ryšio technologijų atsiplėšęs, dar parsineša?

Vargu... Į rinkimus einu dėl neįtikėtinos priežasties– atstovauti Tau, paprastas žmogau. Skamba pompastiškai. Visi esame paprasti žmonės.

Klausiame savęs, ar viskas šalyje, mieste, kaime, darbe, giminėje, šeimoje vyksta teisingai?

Dažnai liekame nesupratę. Atrodo, tarsi kažkas bylotų – stiprybė kvailybėje.

Kaip sakoma, visokių yra, visokių reikia. Šių dienų tolerancijos išmokyti, stengiamės suprasti visus. Gal ir nebestebintų kai kurie nepriimtini viešo gyvenimo reiškiniai, bet apeiti juos, naikinti ir kovoti su jais darosi vis sunkiau.

Dozuota demokratija ir propaganda žiniasklaidoje, amžinos politikų rietenos, ekonominės ir administracinės machinacijos, neveikiantys ar

Vaida Naugolnikienė - LVŽS sąraše Nr. 9 Kandidatė į Druskininkų savivaldybės tarybos narius Druskininkietė esu jau daugiau kaip 20 metų. Labai džiaugiuosi, kad galėjau sugrįžti dirbti ir sukurti savąją šeimą čia. Baigusi pirmąsias studijas iškart gavau anglų kalbos mokytojos darbą „Saulės“ pradinėje mokykloje. Tęsiau toliau mokslus anglų kalbos filologijos studijose. Nuo pat pirmų dienų džiugino vaikų motyvacija mokytis, jų nuoširdus bendravimas, šypsenos. Mano darbe tobulėti reikia kasdien, kad suteiktum vaikams norą džiaugtis dėstomu dalyku, juos įtrauktum į patinkančią ir malonią veiklą. Domėjimasis naujovėmis – neatsiejama pedagogo darbo dalis. Kasdien privalai ieškoti naujų būdų, kurie padėtų bendrauti ir bendradarbiauti su mokiniais, juos skatintų mokytis bei suteiktų gerų emocijų. Tai suprasdama nuolat tobulinu darbo metodus, domiuosi pažangiausiais mokymo būdais, susirandu ir dalyvauju įvairiuose seminaruose, mokymuose bei webinaruose. Visada noriai įsitraukių į projektus, nes tai ugdo ir mokinį, ir mokytoją.

Nuo studijų laikų esu aktyvi, mėgstanti organizuoti šventes. Kaip kolegos sako - esu kūrybinga, komunikabili, jaunatviška, dalijanti

Vaida Naugolnikienė /Asmeninio archyvo nuotr.

nuoširdžią šypseną ir kurianti šviesią aplinką aplink save, atsakinga, vykdanti prisiimtus

įsipareigojimus. Manau, kad esu pozityvus ir optimistiškas žmogus, nes visada stengiuosi

amžinai neužbaigiami projektai... Kasdienybė, kuri tolimu aidu atsiliepia kiekvieno gyvenime. Paprastas žmogus praranda sąjungininkus ir kantrybę. Nesuprantamų dalykų randasi vis daugiau. Tai pamina mūsų savivertę.

Jaučiame, kad turime kažką pasakyti. Dažniausiai „Ne!“. Sakyti kažką teigiamo nebelieka jėgų ir laiko. O ir kam tai įdomu, kas išgirs? Žodžiu, einu nuveikti kažka labai paprasto – pasaulis turi likti žalias, o tvarka – valstietiška. Taika ir ramybė, pagarba užtarnautoms vertybėms, saikas ir darna – tai ir tikslas, ir priemonės. Einu atstovauti pagrindinei politinei bangai ir sveikam protui. Neabejoju, kad tokius pareiškimus kai kas pasistengs apšaukti labai ydingais ir apkabinės politinėmis etiketėmis. Veiksiu taip, kad etiketės neliptų – atvirai, tiesiai, demokratiškai. Viskas yra aptariama, diskutuojama, pasveriama. Galutinis tikslas – darni bendruomenė.

Pirmas rūpestis – kelio į Druskininkus, Neravų gatvės remontas. Sieksiu, kad neliktų neatsakytų socialinių klausimų, kad kaip laikrodukas veiktų darželio, mokyklos, poliklinikos trikampis. Bendradarbiausime su seniūnija ir bendruomene. Apylinkių teritorija turi būti ne tik tvarkoma ir valoma, bet ir sąmoningai neteršiama.

Taip pat reikalausiu, kad Sniego arenos pavadinimas būtų taip ir užrašytas - lietuviškai.

įžvelgti stipriąsias, teigiamas tiek vaiko, tiek kolegos ar bendraminčio savybes, jas pastiprinti, paskatinti sėkmei. Tikiu tuo ką darau, todėl priimu visus gyvenimo duodamus iššūkius ir stengiuosi juos įveikti, įgydama vis naujos ir reikalingos patirties. Labai vertinu ir esu atsidavusi savo šeimai. Nepaisant kasdienio užimtumo darbe visada rūpinuosi ir skiriu daug dėmesio dukroms, vyrui ir kitiems artimiesiems. Laiko atrandu ir savo pomėgiams – švenčių dekoravimui, kurdama grožį kitų įsimintiniausioms šventėms. Man labai svarbu dalintis su kitais tuo, ką moku daryti gerai ir kas man patinka. Todėl jau kelinti metai prieš didžiąsias šventes įtraukiu koleges į savo mėgstamas veiklas, vis daugiau jų suburiu užsiimti rankdarbiais. Juk norisi pasidaryti mielą smulkmenėlę, kuri džiugintų artimą žmogų ir suteiktų grožio namams. Laiko skirto mėgstamiems darbams neskaičiuoju, svarbiausia – geros emocijos ir noras bent minutėlei pailsėti, atitolti nuo įtemptų kasdieninių darbų, pasidžiaugti savo rankų darbo kūriniais. Tuo metu ne tik darbuojamės, bet ir dalinamės patirtimi, buvimo kartu džiaugsmu, taip stiprindamos kolektyvo dvasią, širdis šildydamos švenčių laukimu. Kolegos manimi pasitiki, išrinko mokyklos tarybos pirmininke.

Tęsinys 17 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

17

atkelta iš 16 psl.

Tai man yra didelė garbė ir tuo pačiu dar didesnis įsipareigojimas, paskatinimas būti naudinga ir dirbti bendruomenės labui. Tai tarsi nuoroda, kad einu teisinga linkme organizuodama mokytojams išvykas į teatrą, ieškodama ir siūlydama edukacines programas, naujas, patrauklias bendravimo formas.

Artimiausiu metu planuoju įtraukti ir tėvelius į šią aktyvią, bendruomenišką veiklą. Taip derinu darbą ir pareigas su pomėgiais. Visada geranoriškai prisidedu prie mokyklos erdvių puošimo kiekvienos šventės proga, ne išimtis ir Kalėdinis laikotarpis, suteikiantis ypač daug džiaugsmo vaikams. Būdama mama kartu su kitais tėveliais dalyvauju įvairiose veiklose, konkursuose (viename iš jų esame laimėję „Ekologiškiausios Kalėdos“ 1-ąją vietą). Priklausau aktyvioms mamoms ir darželyje, nes ir ten stengiuosi padėti organizuoti šventes vaikams. Šiuo metu aktyviai dalyvauju ne tik mokyklos veikloje, bet ir Neravų bendruomenės renginiuose, įsitraukiu į savanoriškas veiklas.

Džiugina tai, kad yra plati pasiūla pačių įvairiausių veiklų, kurios skatina bendravimą pačioje bendruomenėje, ragina žmones burtis pagal pomėgius, nelikti nuošaly ar vienišiems, padėti vieni kitiems. Jausdamasi esanti Neravų bendruomenės narė, visada dalyvauju visose jos

Vaida Naugolnikienė /Asmeninio archyvo nuotr.

veiklose, bendrauju, susipažįstu su aplinkiniais žmonėmis, domiuosi jų rūpesčiais, darbais, problemomis. Niekada neatsisakau padėti, visada išklausau ir stengiuosi rasti tinkamą sprendimą, žodį ar patarimą. Man ne tas pats kuo ir kaip gyvena šalia manęs esantys žmonės.

Manau, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į

jaunas šeimas, jų gyvenimą Neravų kaime ir Druskininkuose, kad suteiktume jiems galimybę gyventi „oriai“ ir užsidirbti pragyvenimui. Būtina ieškoti būdų kaip padėti jauniems žmonėms sukurti ir turėti savo verslą, kuris būtų kaip pragyvenimo pajamų šaltinis. Labai norėtųsi, kad Druskininkai būtų ne tik

pramogų miestas, bet ir garsėtų kaip miestas, kuriame sudarytos visos sąlygos kūrybingam, darbščiam žmogui susikurti darbo vietą, steigti įmones, vystančias gamybą.

Taip būtų patenkintas gyventojų saviraiškos poreikis ir suklestėjus gamybai atpigtų pragyvenimas. Norėtųsi, kad ir patys druskininkiečiai džiaugtųsi gyvenimu kurorte, kuriame prekės ir paslaugos nesunkiai įperkamos ir vietiniams žmonėms. Aš už tai, kad būtų labiau atkreiptas dėmesys į paprastą žmogų.

Skatinu sugrįžti vietinius žmones po mokslų tęsti pedagoginę veiklą mūsų įstaigose, ieškoti kitų veiksnių, padėsiančių pedagogui gyventi oriai. Manau, kad mokytojas turi didžiuotis savo profesija ir turėti galimybes visapusiškai tobulėti, jausti dėmesį ir pagarbą iš visos visuomenės ir instancijų.

Daug dėmesio reikia skirti ir vaikams, jų įvairiapusiškam ugdymui bei šeimos stiprinimui. Reikėtų ieškoti galimybių suteikti lengvatų druskininkiečių šeimoms, ypač pramogų sektoriuje. Stipri šeima - tai stipri visuomenė. Raginu visus kasdieninių darbų sūkuryje nepamiršti esminių vertybių ir atsigręžti į savo artimuosius, apgaubti juos šiluma ir dėmesiu. Nepamiršti, kad tik laimingose šeimose užtikrinamas pilnavertis vaiko gyvenimas ir ugdymas.

Asta Lukšienė - LVŽS sąraše Nr. 10 Kandidatė į Druskininkų savivaldybės tarybos narius Asta Lukšienė, gimė 1970 m. Varėnos r. Ašašninkų kaime. 1988 m. baigė Druskininkų 1-ąją vidurinę mokyklą.

1993 m. baigė Kauno technologijos universitetą, įgijo inžinieriaus mechaniko mašinų gamybos disciplinų dėstytojo kvalifikaciją.

2008 m. Vilniaus edukologijos universitete įgijo mokytojo kvalifikaciją.

Ištekėjusi, vyras Mindaugas, sūnūs Povilas ir Martynas.

Nuo 1996-03-10 iki 2018-08-31 dirbo Druski-

ninkų amatų mokykloje, ėjo sekretorės bei tęstinio mokymo administratorės pareigas, taip pat dirbo pedagoginį darbą. Dirbdama mokykloje prisidėjo prie mokyklos strateginių planų bei veiklos programų rengimo ir įgyvendinimo, taip pat formalaus ir neformalaus profesinio mokymo programų rengimo bei vykdymo.

Turėdama darbo mokykloje patirtį, labiausiai norėtų prisidėti prie miesto švietimo ir kultūros vystymo. Puikiai žino su švietimo įstaigų finansavimu bei pedagogų darbo apmokėjimu susijusias problemas ir galėtų prisidėti prie veiklų susijusių su tų problemų

mažinimu.

Taip pat savo žinias ir patirtį galėtų pritaikyti skatinant neformalųjį vaikų bei suaugusių ugdymą, įgyvendinant veiklas susijusias su žmogaus mokymusi, tobulėjimu, naujų kompetencijų įgijimu bei turimų kompetencijų tobulinimu.

Vadovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Druskininkų skyriaus 2019 m. Savivaldybių tarybų – merų rinkimų programa, pagal savo kompetencijas ir sugebėjimus, žada prisidėti prie visų programos veiklos krypčių užtikrinsiančių tikros savivaldos, veikinčios demokratijos ir darnios bendruomenės kūrimą.

A.Lukšienė /Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Mizaras - LVŽS sąraše Nr. 22 Kandidatas į Druskininkų savivaldybės tarybos narius

Būtina spręsti mikrorajonų problemas, automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimo prie daugiabučių namų klausimus, vaikų žaidimų aikštelių įrengimą, žaliųjų zonų sutvarkymą, suolelių įrengimą.

Noriu padėti kaimo žmonėms...

Gimiau Merkinės miestelyje, šiemet man sukako 60 metų. Užaugau valstiečių šeimoje Ilgininkų kaime, Varėnos raj. Pabaigęs Merkinės vidurinę mokyklą išvykau gyventi į Druskininkus. Baigiau Alytaus politechnikumą, įgijau pramonės įrengimų remonto ir montavimo specialybę. Esu vedęs, žmona vardu Virginija. Kartu užauginome sūnų Donatą, dukras Neringą ir Simoną. Dabar su žmona gyvename Neravų kaime.

Taigi Druskininkuose 42 metai, mačiau kaip miestas keitėsi, vystėsi ir gražėjo. Gražėja jis ir šiandien. Tačiau ar to mums užtenka?

Kadangi gimiau valstiečių šeimoje, vieną kartą tėvo ariant lauką paklausiau - tėvai ko valstietis ardamas lauką ir sūrų prakaitą nuo kaktos braukdamas norėtų? Tėvas

V.Mizaras /Asmeninio archyvo nuotr.

man atsakė, - sūnau, šalto šūlinio vandenio...

Galbūt betoninis šaligatvis ar asfalto gabalas taip nesukrės mūsų dūšios, kaip išklausytos žmogaus bėdos ar paguodos žodis. Betono gabalo amžinybėje nenusineši, o žodį visada.

Bet kū cia kostiumuotiems ir odekolonu kvepiantiems atversi dūšią, baisu prie jo prieiti paprastam žmogui.

Ką aš matau, ko reikia žmogui šiandien – stiprios, kokybiškas paslaugas teikiančios miesto ligoninės. Svarbiausia, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų greitai visiems prieinamos. Remsiu miesto „valstiečio“ pirties atkūrimo klausimą. Būtina spręsti mikrorajonų problemas, automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimo prie daugiabučių namų klausimus, vaikų žaidimų aikštelių įrengimą, žaliųjų zonų sutvarkymą, suolelių įrengimą.

Kadangi gyvenu Neravų kaime, ir kai čia

prieš 13 metų kūrėmės ir pradėjome statytis namą, susidūrėme su begale rūpesčių. Pirmiausia, kuo reikia užsiimti kaimo vietovėse, tai infrastruktūros gerinimu, vandentiekio bei kanalizacijos pajungimo žmonėms klausimu. Tą viską praėjau pats, kiek reikėjo derinimų, visokių projektų, laiko, sveikatos ir pinigų. Tad žinau, kokie apsunkinimai reikia išspręsti. Reikalingas konkretus planas kaip planuojama žmonių būstus prijungti prie miesto komunikacijų tinklų. Pagal biudžeto galimybes, senjorams, neįgaliesiems, socialiai remtiniems asmenims tai turi būti daroma nemokamai ar didelę dalį kompensuojant. Kitiems vartotojams už protingą kainą, kad žmonėms būtų paskata tą daryti.

Sieksiu, kad kaimo gyventojai sekmadieniais maršrutiniais autobusais į Druskininkus ir atgal būtų vežami nemokamai (į bažnyčią, kapines, kt.).

Nuoširdžiai bendraujantis, atviros dūšios, linksmas, armonika grojantis dzūkelis – Vytautas Mizaras.

Norintys už mane balsuoti, reitingavimo langelyje įrašykite mano numerį 22.

2 18

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos.

Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų.

NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis.

Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfi denciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. aktai. verslo grupėms. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.

Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas.

Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).

Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių.

Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sudėtį negalės patekti. sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose. gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

19

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta.

Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.

Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo.

Apie galimus pereinamojo laikotarpio Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai.

Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutarsiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

2 20

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS DRUSKININKŲ SKYRIAUS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ PROGRAMA UŽ TIKRĄ SAVIVALDĄ, VEIKIANČIĄ DEMOKRATIJĄ IR DARNIĄ BENDRUOMENĘ!

Pokyčiai šalyje, kurių visi laukėme 30 metų, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje! Kiekvienam savivaldybės gyventojui privalo būti suteikiamos puikios darbo, poilsio, sveikatos išsaugojimo, mokslo, tobulėjimo ir saviraiškos galimybės. Būtina didinti ūkio vienetų konkurencingumą, savivaldybės patrauklumą investicijoms ir verslui. Skatinti subalansuotą seniūnijų bei kaimo vietovių ūkių bei verslo augimą, panaudojant vietininius išteklius, infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtrą.

Mūsų veiklos kryptys ir tikslai: 1. Žmonių darbo pajamų didėjimas. Socialinių susitarimų – kolektyvinių sutarčių teritoriniu pagrindu pasirašymo inicijavimas.

Didžiausias siekis - mūsų krašto žmonių sugrįžimas namo, į Druskininkus, po studijų ar emigracijos – čia kurti ir oriai gyventi.

2. Tinkama sveikatos priežiūra. Sveikatos sistemos savivaldybėje pertvarka.

3. Vaikų aukščiausių standartų ugdymas, išsilavinimas, užimtumas, vaikus supanti aplinka.

4. Dėmesys savivaldybės kaimiškoms vietovėms, jų infrastruktūrai, patrauklumui investicijoms, darbo vietų kūrimui, gyventojų užimtumui. Kaimo bendruomenių veiklų plėtimas, rėmimas ir skatinimas.

5. Ekonomiškas ir kokybiškas daugiabučių namų atnaujinimas su aiškiu gyventojų įsitraukimu į jų turto atnaujinimo procesus. Ūkiniai daugiabučių namų, kiemų, miesto aplinkos priežiūros ir tvarkymo reikalai.

6. Parama smulkiąjam verslui. Dėmesys – ne tik turizmui. Turizmo ir apgyvendinimo paslaugų sinergija su kitomis verslo šakomis, gamybos sektoriumi. Gamybos sektoriaus kūrimosi, plėtimosi skatinimas ne kurortinėse savivaldybės zonose.

7. Kultūros centro projekto įgyvendinimas. Kultūrinių tradicijų puoselėjimas, liaudies meno saviveiklos kolektyvų ir visų gyventojų kūrybinės saviraiškos skatinimas, bendruomeniniai kultūros projektai.

8. Sporto, laisvalaikio užimtumo programų vystymas. Sveikos gyvensenos, aktyvaus laisvalaikio skatinimas, alkoholio vartojimo mažinimo politika.

9. Socialinę atskirtį patiriančių žmonių integracijos į visuomenę, užimtumo stiprinimas. Glaudesnis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, didesnis jų rėmimas, socialinių funkcijų dalijimąsis.

10. Gyventojų įtraukimas į viešą nutarimų projektų aptarimą, aiškus informavimas apie priimamus sprendimus.

VERSLAS IR VISUOMENĖ Viena svarbiausių užduočių mums – žmonių pajamų didinimas, darbuotojų derybinių galių stiprinimas, verslo socialinės atsakomybės svarbos suvokimo didinimas. Didžiausia mūsų siekiamybė, kad Druskininkų savivaldybės gyventojų vidutinis atlyginimas būtų didesnis už Lietuvos atlyginimo vidurkį ir atitiktų tarptautinio kurorto lygmenį. Mūsų tikslas - socialinis susitarimas su verslo atstovais Druskininkų savivaldybės teritorijoje, sutelkti savivaldos, verslo ir visuomenės pastangas bendriems siekiams įgyvendinti.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: Įsipareigojame remti teritorinių kolektyvinių sutarčių pasirašymą, kurios būtų didelis pagrindas pradėti rimtą socialinį dialogą Druskininkų savivaldybėje bei padėti darbdaviams ir darbuotojams siekti bendro tikslo: darbo sąlygų gerėjimo ir atlyginimų didėjimo, socialinės gerovės, darnaus augimo, geresnių įmonių rezultatų bei tolimesnės miesto pažangos. Žinome kaip tai veikia užsienyje, kur profesinės sąjungos susitaria su darbdaviais, tą modelį pritaikysime mūsų mieste.

Daug Druskininkų krašto žmonių išsibarstę po Lietuvą ar svečias šalis. Daug druskininkiečių yra pasiekę karjeros aukštumų versle, profesinėje srityje, sukaupę kapitalą ir įgiję neįkainojamos patirties.

Mes kviesime išvykusius druskininkiečius grįžti gyventi bei auginti vaikus čia, kviesime investuoti Druskininkuose, prisidėti prie kuriamų miesto projektų.

Pasisakome už tai, kad mažoms įmonėms ir šeimos verslams būtų ypač palengvinta biurokratinė našta. Druskininkų savivaldybė

jau dabar skatina verslų steigimąsi, mes tą tęsime, dar daugiau dėmesio skirdami darbo vietų kūrimui ir esamų išlaikymui. Skatinsime konkurencingą kaimiškų vietovių ekonomiką, rūpinsimės infrastruktūros plėtra, darant vietoves patraukliomis verslui. Skatinsime ne tik gydymo ir poilsio paslaugas, kreipsime ypatingą dėmesį į gamybos sektorių, naujų, darbo vietas kuriančių, verslų atsiradimą ne kurortinėse zonose. Skatinsime socialinę atskirtį patiriančių asmenų integraciją į darbo rinką Druskininkų savivaldybėje.

Stiprinsime tarptautinius ryšius ir partnerystę su Europos miestais. Įsteigsime Druskos miestų asociaciją.

Skatinsime užsienio įmonių filialų įsikūrimą ir investavimą.

Skatinsime kaimo bendruomenių veiklą ir finansavimą, įtrauksime į verslumo skatinimo ir rėmimo programas. Remsime organizacijas, prisidedančias prie miesto estetinio vaizdo formavimo.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. SVEIKATA Sveikata yra brangiausia ką turime - viena svarbiausių mūsų gyvenimo kokybės dalių. Ji mūsų aktyvios visuomeninės ir profesinės veiklos prielaida. Mūsų tikslas – ugdyti sveikos gyvensenos kultūrą, visų amžiaus grupių asmenų gerovę, formuoti efektyvią, gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugų sistemą. Išlaikyti gerą sveikatą ne visiems pavyksta, o kai susergame, svarbiausia, kad šalia mūsų būtų stipri, visas reikalingas paslaugas teikianti gydymo įstaiga.

2

21

priežiūros centras, bendradarbiaujama su sanatorijomis bei kitomis sveikatinimo įstaigomis. Didelis prioritetas - medicininio turizmo vystymas, aukšto lygio konsultacijos ir gydymas, pasitelkiant geriausius šalies specialistus, bendradarbiaujant su sanatorijomis bei vedančiomis klinikomis.

Mūsų pastangomis bus užtikrinta, kad VŠĮ Druskininkų ligoninė teiktų visas reikalingas paslaugas ne tik Druskininkų savivaldybės bendruomenei, tačiau ir sanatorijose, sveikatinimo centruose gydomiems ligoniams, miesto svečiams, užsieniečiams. Organizuosime žymiai didesnį sanatorinį ir poilsio infrastruktūros prieinamumą vietos gyventojams.

Užtikrinsime racionalų ligoninės valdymą. Principingai spręsime įsisenėjusias ligoninės administravimo problemas. VšĮ Druskininkų Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: ligoninės administracija bus sumažinta iki minimumo, atsisakyta nereikalingų patarėjų, padėjėjų etatų. Visas dėmesys bus koncentruojaMes užsibrėžėme tikslą - suformuoti stiprų Pietų Lietuvos gydymo centrą, kurį sudaro VŠĮ Druskininkų ligoninė, VŠĮ Druskininkų pirminės sveikatos mas į gydantyjį personalą, kaip pritraukti ir išlaikyti gydytojus, specialistus, slaugytojus. Įsipareigojame atšaukti VŠĮ Druskininkų ligoninės skubios ginekologinės pagalbos paslaugos sustabdymą. Įsiklausysime į daugiametę patirtį turinčių medikų siūlymus ir nuomonę. Mūsų pastangomis bus pradėta bendradarbiauti su Druskininkų sanatorijomis, ligoniai iš jų nebebus pervežami į kitas gydymo įstaigas, o jiems reikalinga pagalba bus suteikta Druskininkų ligoninėje.

Stiprinsime šeimos gydytojų grandį Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre, užtikrinsime greitesnį ir patogesnį paslaugų prieinamumą. Bus skiriamas didesnis dėmesys prevencinėms programoms, kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia, sistemos plėtrai.

Daug dėmesio skirsime naujų technologijų diegimui, gydymo aparatūros atnaujinimui. Užtikrinsime sąlygas sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimui bei mokymams, skatinsime naujų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą.

Druskininkai yra tarptautinis kurortas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda sieks, kad nuo šiol Druskininkų miestas būtų vadinamas - tarptautiniu sveikatos kurortu.

Be galo svarbu stiprinti kūno ir sielos sveikatą, visuomeninį bendravimą, teigiamą poveikį mūsų nuotaikai ir darbingumui, kokybišką poilsį, atsikratymą įvairių nervinės kilmės negalavimų.

Pirtis visada buvo tokia vieta, po kurios jaučiamės lengvesni, švaresni ir tiesiog geresni. Sakoma „pirtyje sudega pyktis ir neapykanta“.

Atgaivinsime tikros viešosios MIESTO PIRTIES idėją. Pažadame

pastatyti tikrą „Valstiečio” pirtį – tokią, kuri bus atvira paprastiems vietiniams žmonėms, už prieinamą visiems kainą. Tokią, kaip senais gerais laikais. Siūlome viešąją miesto pirtį pastatyti/įrengti Karolio Dineikos sveikatingumo parke, pritaikant ir praplečiant jau esamą infrastruktūrą. „Pirtyje visi lygūs“, skelbia vienas iš pirties principų – mes sieksime, kad „visi lygūs“ principas galiotų mūsų mieste visiems.

ŠVIETIMAS KULTŪRA SPORTAS Švietimas, kultūra ir sportas – raktas į visuomenės ir valstybės pažangą, ir asmeninį tobulėjimą. Todėl kiekvienam žmogui turi būti sukurtos sąlygos atskleisti gebėjimus, pasirinkti savo kelią, įgyti kompetencijų, svarbių kūrybiškai ir atsakingai dalyvauti profesinėje bei visuomeninėje veikloje. Kultūra - bendruomenės vertybinis pamatas ir kūrybingumo šaltinis.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: Investuosime į vaikų gerovę – jie mūsų ateitis ir sėkmės garantas.

Užtikrinsime aukščiausių standartų vaikų ugdymą, išsilavinimą, užimtumą, vaikus supančią aplinką. Tam skirsime reikalingą finansavimą iš miesto biudžeto.

Telksimės į pedagogų problemas, mums svarbu esamų specialistų išlaikymas ir naujų pritraukimas. Užtikrinsime tinkamą mokytojų etatinio apmokėjimo įgyvendinimą Druskininkų savivaldybės mokymo įstaigose. Užtikrinsime optimalų švietimo lėšų paskirstymą, svarbiausią dėmesį skiriant mokytojų atlyginimų didėjimui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Bendrai ieškosime kitų veiksnių, padėsiančių pedagogui gyventi oriai.

Skatinsime vietinių žmonių sugrįžimą po mokslų tęsti pedagoginės veiklos mūsų mokymo įstaigose.

Atnaujinsime ir pagerinsime švietimo ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų inventorių, materialinę bazę. nukelta į 22 psl.

2 22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

atkelta iš 21 psl.

2

pagrindą žmogaus, visuomenės ir savivaldybės raidai. Įgyvendinsime Druskininkų kultūros centro statybos projektą.

Kultūros centras bus atviras visiems norintiems kurti. Sieksime integruoti įvairius kūrybos sektorius, skatinsime visų gyventojų saviraišką, kultūrinių tradicijų atgaivinimą, bendruomeninius kultūros projektus.

Skatinsime švietimo ir kultūros darbuotojų bendradarbiavimą, profesionalaus meno kūrėjų įsitraukimą, prisidėsime prie vaikų ir jaunimo saviraiškos kultūrinėje ir meninėje veikloje formų ir veiklų įvairovės plėtojimo, remsime jaunuosius menininkus.

Ypatingą dėmesį skirsime neformaliam vaikų ugdymui, skatinsime programų pasiūlą.

- Visi būreliai vaikams privalo būti nemokami (vienam vaikui bus galima pasirinkti 2 nemokamus būrelius).

- Salės, patalpos ir materialinės bazės vaikų būrelius organizuojantiems – neatlygintinai.

- Vaikų ir jaunimo pilietinės veiklos plėtotė per neformalųjį ugdymą mokyklai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, šaulių, skautų būreliai, savanoriška socialinė ir aplinkosauginė veikla.

Tuo pat metu dėmesys turi būti skiriamas ir neformaliam suaugusiųjų ugdymui, kas yra svarbu užtikrinant visuomenės galimybes prisitaikyti besikeičiančiame XXI amžiaus pasaulyje. Skatinsime suaugusiųjų švietimo bei kvalifikacijos tobulinimo programų pasiūlą. Inovatyvaus bendrojo ugdymo proceso modelio organizavimas, diegiant mokymų ir konsultavimo paslaugas mokytojams, socialiniams pedagogams, mokytojų padėjėjams ir kitiems švietimo darbuotojams. Užtikrinsime konsultacijas Druskininkų savivaldybės gyventojams (moksleiviams, suaugusiems, socialinę atkirtį patiriantiems asmenims ir kt.), renkantis gyvenimo kelią ir padedant integruotis į darbo rinką.

Sieksime, kad mokykla būtų ne tik mokymosi vieta, bet ir kultūros židinys, plėtojantis švietimo ir kultūros sąveiką, teikiantis vertybinį

Sporto, laisvalaikio užimtumo, programų vystymas: Vaikų sporto būrelių krypties suplanavimas 10 metų į priekį. Tėvams vaiko būrelis turi nekainuoti. Tinkamo finansavimo užtikrinimas.

Kasmetinės miesto sporto šventės (žaidynių) atgaivinimas.

Miesto krepšinio komandos suformavimas.

Bėgimo klubo atkūrimas.

Viešąsias erdves plačiau pritaikysime fiziniam aktyvumui – įrengsime daugiau lauko treniruoklių, mikrorajonuose sportinių žaidimų aikštelių vaikams. Atnaujinsime ir modernizuosime sporto infrastruktūrą ugdymo įstaigose.

MŪSŲ KIEMAS IR APLINKA

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti:

Druskininkai – kurortas, su lanksčiai vystoma turizmo infrastruktūra. Čia glaudžiai susipina daugialypiai turistų, poilsiautojų, ligonių ir vietos gyventojų, įvairių visuomenės grupių poreikiai, interesai ir lūkesčiai.

Mūsų tikslas – užtikrinti, kad visi galėtų naudotis mūsų krašto privalumais ir saugiai, laimingai gyventi, bei kurti savo ir savo vaikų ateitį.

Mūsų rūpestis – savivaldos ryšio su bendruomenėmis plėtojimas, savarankiškumo stiprinimas, sveikos ir patrauklios gyventi aplinkos kūrimas, aplinkosaugos reikalavimų paisymas. Šeimos puoselėjimas ir palankios aplinkos šeimai sukūrimas yra ilgalaikė ir vertingiausia investicija. Savivalda privalo plėtoti kompleksines paslaugas, padėti įsikurti jaunoms šeimoms, o senjorams ir neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime.

Atskirų kvartalų, kaimo vietovių kompleksinis tvarkymas, derinant namų renovaciją poilsio ir sporto zonų, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų įrengimą. Įrengsime daugiau vaikų žaidimų aikštelių, suolelių ir poilsio zonų senjorams kiemuose. Įrengsime šunų vedžiojimo aikšteles su tam pritaikyta infrastruktūra, patogiai pasiekiamose vietose. Numatysime priemones užtikrinančias naminių gyvūnų higienos normų laikymąsi.

Užtikrinsime kokybišką, ekonomišką ir konkurencingą daugiabučių namų atnaujinimą, su aiškiu gyventojų įsitraukimu į jų turto atnaujinimo procesus. Užtikrinsime tinkamą daugiabučių namų administravimą.

Pertvarkysime savivaldybės valdomą įmonę UAB „Druskininkų butų ūkis“, užtikrinsime efektyvesnį valdymą ir skaidrumo standartus.

Savivalda investuos į viešojo transporto naudojimo skatinimą. Įsipareigojame didinti viešojo transporto patrauklumą. Keliame tikslą, kad visos gyvenvietės būtų patogiai pasiekiamos viešuoju transportu (ten, kur jis realiai reikalingas). Mes už ekologišką transportą, dėsime pastangas, kad visas viešasis transportas savivaldybėje palaipsniui taptų elektrinis. Įrengsime dvi saugomas mašinų parkavimo aikšteles skirtingose miesto pusėse.

Sieksime transporto srautų optimizavimo ir saugumo užtikrinimo – trumpalaikio sustojimo vietų, skirtų vaikų išlaipinimui prie mokyklų ir darželių įrengimas. Skatinsime gyventojų aktyvumą – didesnį dėmesį skirsime dviračių infrastruktūros plėtrai ir dviračių naudojimo susisiekimui mieste bei savivaldybės teritorijoje.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

23

Užtikrinsime įvažiavimų, automobilių parkavimo aikštelių tvarkymą ir plėtrą. Parengsime kiemų priežiūros ir ekspluatacijos, automobilių parkavimo kiemuose taisykles. Didinsime viešosios erdvės objektų pasiekiamumą žmonėms su negalia, šeimoms su mažais vaikais (vežimėliuose).

sime turizmo ženklus, rodyklių tinklą, naują turistinį žemėlapį, kad savivaldybės vietovėse teikiamas turizmo paslaugas lengviau atrastų atvykę poilsiautojai.

Sutvarkysime miesto kapinių privažiavimus, stovėjimo aikšteles ir kitą reikalingą infrastruktūrą.

Sieksime įgyvendinti Druskininkų oro uosto projektą. Sieksime at- Peržiūrėsim šiukšlių, atliekų, stambiagabaričių atliekų rūšiavimo, išvežimo tvarką. Savivalda didelį vaidmenį atliks visuomenės kurti susisiekimą geležinkeliu. švietime aplinkosaugos klausimais, ypač atliekų tvarkymo srityje, pvz.

Sutvarkysime Nemuno krantinę šalia „Draugystės sanatorijos“, pritai- siekdama, kad pavojingos medžiagos nepatektų į buitines nuotekas. kysime ją plačiosios visuomenės, žmonių su negalia, turistų reikmėms. Skatinsime vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, keliant tikslą, kad miestų ir kaimų gyventojai būtų aprūpinti kokybišku geriŠalia įrengsime viešuosius tualetus. amuoju vandeniu, o nuotekos tinkamai surenkamos. Geriamo vanGerinsime turizmo infrastruktūrą. Atnaujinsime ir išplėsime pėsčiųjų, dens kokybės klausimas ypač aktualus kaimo vietovėse, kuriose naudviračių takus į Gailiūnus, Liškiavą, Leipalingį, Švendubrę, Grūtą, dojamas šulinių vanduo, kuris neretai užterštas nitritais ir (ar) nitratais Jaskonis. Skatinsime kaimo turizmo objektų patrauklumą. Sukur- ir neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų.

POLITIKA, SAVIVALDYBĖS VALDYMAS Tiek valstybės mąstu, tiek ir savivaldos lygmeniu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skatina efektyvų viešųjų finansų naudojimą ir biurokratinio aparato mažinimą. Valdymo pokyčiai galimi į savivaldos veiklas aktyviai įtraukiant visas bendruomenes – tiek šakines (pvz. švietimo darbuotojai, medikai, kultūros darbuotojai), tiek kaimo bendruomenes, daugiabučių namų bendrijas ir visus savivaldybės gyventojus. Bendruomenių priežiūra ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose leidžia užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ieškant kompromisų, tariantis ir kartu randant visas puses tenkinantį sutarimą. Būtent savivaldybės taryba turi rodyti pavyzdį ir reikalauti realių įgyvendinimo priemonių iš visų savivaldybės įmonių, organizacijų, ir kiekvieno darbuotojo. Tik atsakingas savivaldybės vadovų elgesys gali tapti pavyzdžiu, kuriuo seks ir visi vidurinių ar žemesnių grandžių darbuotojai. Šalyje prasidėjusi antikorupcinė banga turi tęstis ir savivaldoje. Čia ne vieta nepotizmui, neskaidriems viešiesiems pirkimams. Informacija, kuria disponuoja savivaldybė, turi būti maksimaliai atveriama visuomenei, o bendruomenės – skatinamos aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad visi galėtų naudotis miesto darnaus vystymosi pasiekimais ir drauge kurti teisingą, pilietišką bendruomenę.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti:

Socialinių inovacijų įgyvendinimas viešąsias paslaugas teikiančiose savivaldybės įmonėse siekiant efektyvesnio veiklos organizavimo ir paslaugų kokybės. Šiuolaikinių geriausių vadybinių praktikų įdiegimą savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, standarto prisilaikymą bei standartizuotas technologijas, tikslu, kad visi besikreipiantys būtų lygūs prieš įstatymą.

Užtikrinti savivaldos sprendimų informavimą ir viešą projektų aptarimą su plačiąją visuomene. Gyventojų įtraukimas į jiems aktualių seniūnijos ir savivaldybės lygmens sprendimų svarstymą.

Savivaldai svarbi ir nacionalinės kovos prieš korupciją plėtra vietos lygmeniu, savivaldybės valdomų įmonių veiklos pertvarka ir skaidrinimas, savivaldybės įmonių darbuotojų atlyginimai. Nors mažose savivaldybėse neišvengiami giminystės ar kiti artimi ryšiai, tačiau Viešinsime pirkimų planus, teiksime pirkimų ataskaitas visuomenei, tokiais atvejais turi būti taikomi aukščiausi besikertančių interesų tarsimės kaip efektingiau naudoti mūsų visų pinigus. deklaravimo ir konfliktų vengimo standartai.

Pasisakome už didesnį ir platesnį Leipalingio, Viečiūnų seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą. Didesnį kaimo bendruomenių rėmimą, jų pirmininkų ir narių veiklos skatinimą už pasiektus rezultatus.

Užtikrinsime greitą nuolatinį bendradarbiavimą su Vyriausybe, ministerijomis, kitomis centrinės valdžios institucijomis. Skatinsime glaudesnis bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, didesnį jų rėmimą, socialinių funkcijų dalijimąsi.

2 24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Varžybos šaškėmis yra varžybos Sportas Vasario 8 d. Druskininkuose vyko šaškių Simultanas su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Visi norintys galėjo išmėginti savo jėgas šaškių žaidime prieš mūsų partijos lyderį.

Jaunimo užimtumo centre susirinko 31 žaidimo entuziastas. Trims simultano dalyviams - Jonui Milučiui, Deivydui Dambrauskui ir dešimtmečiui Leonardui Gudynui pavyko Ramūną įveikti. Beje, dešimtmetis Leonardas jau patyręs varžovas. Jis yra (amžiaus grupėje iki 10 metų) Europos jaunimo šimtalangių šaškių vicečempionas.

Varžybų metu 5 partijos baigėsi lygiosiomis.

Tokiu rezultatu pasitenkino Rimtautas Barzda, Saulius Gražys, Juozas Burba, Vidmantas Benošius, Bonifacijus Kaspariūnas. 23 važybų dalyviai turėjo pripažinti Ramūno Karbauskio pranašumą. Jauniausias žaidėjas - 6 metų Kristijonas

Šaškių simultanas su Ramūnu Karbauskiu

Muzikevičius, vyriausia žaidėja, 86 – ių metų amžiaus buvusi mokytoja, Druskininkų draugijos Bočiai narė - Elena Rapkauskienė. Žmonės net iš Alytaus susitikti atvažiavo. Ir viskas būtų šaunu, jei ne tas šmeižikiškas noras pasireklamuoti kitų sąskaita. Vienos partijos atstovai, tyčia nesuteiksime jiems garbės pa-

minėdami, dar renginiui neprasidėjus, skundą Vyriausiai rinkiminei komisijai suraitė. Druskininkiečiai jau seniai priprato ir žino, kas tokiu būdu siekia gauti nemokamos politinės reklamos. „Gyvenu šioje žemėje jau beveik penkiasdešimt metų ir net didžiausioje fantazijoje negalėjau įsivaizduoti, jog ateis tokia diena, kai būsiu

apkaltintas, kad žaidžiu šaškėmis. Buvau skundžiamas beveik dėl visko, ką gyvenime esu daręs, bet šį kartą jie pranoko save. Esu apskųstas Vyriausiajai rinkimų komisijai už tai, jog Druskininkuose žaisiu šaškių simultaną su vietos šaškių entuziastais.

Skunde rašoma, jog mano žaidimas šaškėmis yra rinkėjų papirkinėjimas. Bandau suprasti, pralošęs ar išlošęs aš papirksiu rinkėjus? Jei išlošiu, tai priešininkas liks nepatenkintas, tuomet gal tai nėra papirkinėjimas? Jei pralošiu, tikriausiai tai bus laikoma papirkinėjimu? O ką daryti, kai žaidimo rezultatas bus lygiosios? Gausis, jog rinkėjas ne visai papirktas. Man tai primena absoliučią paranoją.“ – prieš varžybas sakė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Skeptikai ir poliniai oponentai susirungti prie šaškių lentos neišdrįso. Jiems labiau patinka kritikuoti ir išmintingais pasirodyti socialinių tinklų platybėse. O mes manome, kad tai dar viena graži ir kurortui pritinkanti tradicija. Sėkmės visiems varžybų dalyviams ir kitų susitikimų!

86-ių metų amžiaus žaidėja Elena Rapkauskienė

Leonardas Gudynas (10 m., Europos šimtalangių šaškių vicečempionas)

Ramūnas Karbauskis diskutavo su druskininkiečiais Vasario 8 d. pavakarę vyko R. Karbauskio, Seimo narių V. Vingrienės, Z. Streikaus, kandidato į Druskininkų savivaldybės merus D. Mizaro, kandidatų į tarybos narius susitikimas – diskusija su gyventojais.

LVŽS pirmininkas R.Karbauskis pristatė šalyje vykdomas reformas, naujoves, kurios

laukia žmonių ateityje. Diskutavo aktualiais klausimais, išsamiai atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Prisistatė LVŽS kandidatas į Druskininkų savivaldybės merus Donatas Mizaras. Gyventojams pristatyta LVŽS kandidatų į Druskininkų savivaldybės tarybą komanda, savivaldos rinkimų programa.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 13 ISSN 2538-8274 Tiražas 10.000 egz.

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė . Užs. nr. SM-0000035216

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Donatas Mizaras Tel. +37064857250, el. paštas: lvzs.druskininkai@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.