Už žemę ir žmogų Biržų kraštui, 2019 Nr. 17

Balsuokite už sąrašą nr.

Biržų kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 17

ISSN 2538-8274

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

KOMANDA DIDELIEMS DARBAMS Vytas JARECKAS, Biržų visuomenininkų (nepartinių), Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio koalicijos VIENINGI BIRŽAI kandidatas į Biržų rajono savivaldybės merus Socialiniuose tinkluose verda diskusijos, kad Biržų seniūnui reikėjo kandidatuoti į Biržų rajono merus savarankiškai, t. y. vienam. Tačiau liaudies patarlė sako, kad vienas ras, ekologas Dalius Drevinskas, sportininkas pažadai. O kur V. Valkiūno žadėta pieninė, Susivieniję vardan Biržų. LVŽS archyvo nuotr. lauke ne karys. Tautos išmintis paremta pa- Paulius Morkvėnas, teisininkas Justas Greviš- mineralinio vandens gamykla, nauji autobusai ir naujos darbo vietos? sockas, Arūnas Remeika, Vaidas Kanaverskis, tirtimi. Didelius darbus gali įveikti ne vienas kis ir kiti.

Tačiau neabejoju, kad tuos ledus pramuši- teisininkas Andrius Budriūnas. Koaliciją aktyDžiaugiuosi, kad koalicijos pagrindą sudažmogus, o vieninga komanda. Būtent todėl nutariau burti plačią koaliciją prieš rinkimus, ro valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų me kartu su „Vieningų Biržų“ komanda, kurią viai palaiko Biržų poliklinikos vadovas Leonikuri galėtų užtikrinti daugumą Biržų rajono sąjunga, kurių atstovas Saulius Skvernelis palaiko Seimo nariai iš Biržų krašto Viktoras das Sologubovas.

Tikiu, kad kartu su „Vieningų Biržų“ kosavivaldybės taryboje ir veikti kaip viena vadovauja LR Vyriausybei ir asmeniškai man Rinkevičius bei Audrys Šimas. Turiu pripažinjėga. Tik kartu galima greitai padaryti esmi- žadėjo paramą Biržų rajono projektams. ti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos manda mes pasieksime labai daug. „Ūkiškas“ nį proveržį, kurio tiek metų laukia biržiečiai. Šiandieninė valdžia su V. Valkiūnu ir I. Var- gretose daug aktyvių, išsilavinusių ir realiai meras bei skirtingų sričių profesionalai – tai Šiandien galiu didžiuotis, kad pavyko su- ziene priešakyje ne tik nesugebėjo nutiesti dirbančių vardan Biržų krašto žmonių. Pa- didžiulė jėga, leisianti žodžius paversti darburti tikrą komandą, kuria visiškai pasitikiu ir bendradarbiavimo tiltų su Vilniumi, praktiš- vyzdžiui, Pačeriaukštės bendruomenės bais. „Vieningų Biržų“ sąrašo kandidatai “nekai neteikė projektų finansavimui gauti, o vadovė Edita Čepokienė, ūkininkas Kęstu- simėtys” tuščiais pažadais, o dirbs, kaip aš tai kuri pasitiki manimi.

Vyto Jarecko koalicijos „Vieningi Biržai“ tik iš už kampo keiksnojo ir koneveikė Vy- tis Armonas, verslininkas Arūnas Burbulys, dariau daugelį metų, būdamas Nemunėlio sąraše daugiau nei 50 procentų nepartinių riausybę, Seimą, tuo pačiu nutraukdama bet sportininkas Paulius Morkvėnas, Lietuvos Radviliškio bei Biržų miesto seniūnu. Todėl kandidatų. Pavyzdžiui, verslininkai Petras kokius ryšius. Todėl neverta stebėtis, kad Bir- žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų visus, kas pasitiki manimi, kviečiu palaikyti Plepys, Alvydas Ranonis, Viktoras Kurgano- žų rajoną sukaustė sąstingis. Nesutvarkyta J. skyriaus vadovė Jūratė Ratnikienė, ūkininkai mano komandą – VYTO JARECKO koaliciją vas, pedagogės Rima Butkevičienė, Astra Janonio aikštė, gatvės ir aikštelės prie Pilies, Gediminas Arnašius, Kęstutis Valentinavičius, „Vieningi Biržai“.

Korsakienė, Stasė Eitavičienė, rinkodaros buvusios estrados teritorija, nerenovuotas Biržų kultūros centro meno vadovės Rasa Kartu pakeisime ir pakelsime Biržų rair viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Isakas, Gimnazijos pastatas, stadionas, neturime Valentėlienė ir Vilita Vasiliauskienė. Iš libeKučgalio visuomenininkas Nerijus Dovydė- sporto komplekso su baseinu bei neįgyven- ralų “Vieningus Biržus” sustiprino ūkininkas joną. Duodu žodį. O mano žodžius visanas, jaunimo atstovas, treneris Egidijus Šna- dinti kiti rinkiminiai V. Valkiūno ir I. Varzienės Aidas Vaitkevičius, verslininkai Mantas Vi- da lydi darbai...

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

2019 m. kovo 3 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 6 RINKIMŲ BIULETENIS

S M E I L E D NDA DI

AS

RECK A J S A YT

V

KOMA

S M A B DAR ŽODŽIU

AI!

I DARB

A LYD S VISAD

2 NR.

VYTO JARECKO KOALICIJA "VIENINGI BIRŽAI"

3 Nemokama politinė reklama. Sukurta pačių kandidatų. Administruojama pačių kandidatų.

Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas žengė drąsų ir daugeliui netikėtą žingsnį – nutarė dalyvauti rinkimuose į Biržų rajono merus.

Paskelbęs sprendimą, kandidatas į savivaldybės vadovus iš karto ėmėsi darbų – pradėjo formuoti Vyto Jarecko koaliciją „Vieningi Biržai“. Pasiūlymai susivienyti vardan bendro darbo Biržams buvo išsiųsti daugeliui nepartinių Biržų rajono visuomenininkų bei partijų.

Dauguma priėmė Vyto Jarecko kvietimą. „Tėvai mane išmokė, kad laikytis duoto žodžio, gerbti kiekvieną žmogų, būti sąžiningu, daug dirbti ir skirti reikiamą dėmesį šeimai bei artimiesiems yra gyvenimo pamatai“, - sako Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas, sutikęs atvirai atsakyti į kiekvieną biržiečių klausimą.

- Kodėl nutarėte kandidatuoti į Biržų rajono merus?

- Jei atvirai, kantrybės taurė persipildė. Valdžios keitėsi, tačiau Biržų rajono didelių permainų neįvyko. Savivaldybės vadovai savo postus pavertė politine tribūna. O juk rajono gyventojai laukia ne tuščio politikavimo, o konkrečių darbų. Mano nuomone, savivaldoje svarbu spręsti rajono gyventojų problemas, o neužsiimti politika. Tai Seimo bei Prezidentės užduotis. Mero pagrindinis uždavinys – spręsti ūkines ir infrastruktūros problemas, kovoti dėl papildomo finansavimo Vilniuje, užtikrinti atvirą ir dalykinį bendravimą su vyriausybe, ministerijos ir kitomis valstybinėmis institucijomis.

Būtent taip pasielgė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Subūrė komandą, nutiesė tiltus su vyriausybe, tyliai bei ramiai dirbo ir pažiūrėkite kaip per ketverius metus pasikeitė Kaunas. Sutvarkyta daug kelių, nupirkti nauji autobusai

ir troleibusai, remontuojami svarbūs objektai, griaunami apleisti pastatai, kyla nauji biurų kompleksai bei viešbučiai, užsienio įmonės atidaro naujas gamyklas bei fabrikus, sukurdamos tūkstančius naujų darbo vietų. Gražu pažiūrėti. Ką gi darė mūsų rajono vadovai? Važinėjo po šventes ir įvairius renginius, dalino tortus, kruopas ir šiaudelius, daug pykosi tarpusavyje bei paskendo intrigose. Praradome sporto kompleksą, mokame brangiausiai Lietuvoje už šilumą, važinėjame senais autobusais ir pavojingais gyvybei keliais, turizmo plėtrą stabdo viešbučių trūkumas, jaunimas emigruoja, nes negali rajone rasti gerai apmokamo darbo ir elementariai išgyventi. Vieną dieną pasakiau sau „Viskas, aš negaliu daugiau su tuo taikytis“.

Dirbau sąžiningai ir nuoširdžiai Nemunėlio Radviliškyje, dirbau Biržų mieste seniūnu ir visada padarydavau tai, ką žadėdavau ir net daugiau.

Kartu su komanda sutvarkiau Biržų miestą. Sukaupiau didelę patirtį ir žinau, kad galiu įvesti tvarką visame rajone ir vieną po kitos išspręsti per tiek metų susikaupusias problemas. Kalbu apie tuos pačius kelius, autobusus, kelių priežiūrą, vandentiekį, šilumą ir t.t.

- Biržiečius neramina klausimas, kas pakeis Vytą Jarecką Biržų miesto seniūno postą, ar įpėdinis bus toks pats pareigingas ir ūkiškas?

- Biržų miesto seniūnijoje pavyko suburti profesionalią komandą bei sukurti darbo atmosferą, paremtą pagarba, pasitikėjimu bei bendru tikslu dirbti vardan Biržų. Manau, kad keli mano pavaduotojai galėtų pretenduoti į seniūno postą ir tikrai gerai dirbti.

Pažadu, kad sudarysime rimtą komisiją ir į seniūno postą išrinksime rimtą specialistą, kuris, tikiuosi, savo darbais pranoks mane.

Esu pakankamai griežtas, bet teisingas vadovas. Niekada nešaukiu ant žmonių. Rėkimas tik įvaro žmogui stresą ir jis tam tikrai laikui pasidaro nedarbingas. Svarbu išaiškinti ką žmogus padarė blogai ir kame jo klaida.

Klysti žmogiška, bet svarbu klaidų nekartoti.

To ir mokiau savo komandą. Todėl ji pasitiki manimi. Kartu sukaupėme milžinišką patirtį, išmokome dirbti komanda, išgryninome procedūras bei veiksmus įvairiose situacijoje ir žinome, kad kiekvienas iš mūsų pasiruošęs vienas kitam padėti ir įvykdyti iškeltas užduotis. Ir dar vienas svarbus klausimas – seniū-

Kandidatas į Biržų rajono merus V. Jareckas

LVŽS archyvo nuotr.

nijoje bet kuris biržietis gali jaustis gerai. Jis bus išklausytas ir jo problema bus sprendžiama. Mano nuomone, nuversti kalnus gali tik tada, jei turi patikimą komandą ir jei įsiklausai į visuomenės nuomonę. Tada joks darbas nebaisus. Džiaugiuosi, kad prie „Vieningų Biržų“ komandos prisijungė statybos medžiagų parduotuvės „BIKUVA“ direktorius Alvydas Ranonis, verslininkai Arūnas Burbulys, Petras Plepys, Arūnas Remeika, Mantas Visockas, pedagogės Rima Butkevičienė, Astra Korsakienė, visuomeninkai Nerijus Dovydėnas, Edita Čepokienė, finansistė Regina Lučinskienė, UAB „Biržų duona“ technikos direktorius Gintaras Magelinskas, akcinės bendrovės „Siūlas“ darbuotojai Vainibutas Ignas Voras, Jolita Viederienė, Gitana Vaičiulėnienė, teisininkai Andrius Budriūnas, Justas Greviškis, ūkininkai Aidas Vaitkevičius, Juozas Užkurėlis, Kęstutis Valentinavičius, ekologas Dalius Drevinskas ir kiti. Komandoje daug patyrusių specialistų bei savo srities profesionalų ir nėra atsitiktinių žmonių. Rinkėjams yra iš ko pasirinkti.

- Kalbant apie komandą, oponentai kaltina, kad „parsidavėte“ valstiečiams ir kad tapote jų partijos nariu bei kad už koalicijos „Vieningi Biržai“ stovi Seimo nariai Viktoras Rinkevičius bei Audrys Šimas...

- O kas belieka oponentams. V. Valkiūnas dar vasarą atkalbinėjo mane „eiti“ į merus, nes bijo prarasti postą. Nuspręsdamas kandidatuoti į Biržų rajono merus, puikiai supratau, kad vie-

nas lauke ne karys. Jei nori nuversti kalnus ir padaryti didelius darbus, turi suburti komandą, ką padariau seniūnijoje. Taip man kilo mintis suformuoti mano vardo koaliciją „Vieningi Biržai“, į kurią pakviečiau daugelį nepartinių Biržų rajono visuomenininkų bei partijų. Tai padariau todėl, kad per rinkimus užsitikrinti 13 vietų daugumą Biržų rajono taryboje, kad nereikėtų po balsavimo kurti koalicijos, klausytis partijų keliamų reikalavimų ir ultimatumų dėl postų bei naujos koalicijos programos.

Kaip parodė karti patirtis, po rinkimų partijos atsisako nuo savo pažadų ir sukuria koalicinę programą, kurioje nenurodomi konkretūs darbai, o tik bendrinės veiklos kryptys. Mano nuomone, taip apgaudinėjami rinkėjai. Per daug vertinu savo reputaciją ir vardą, todėl šią ydingą praktiką nutariau keisti. Sudarėme koaliciją prieš rinkimus, paskelbėme savo programą (www.vieningibirzai.lt) ir nekeisime jos po rinkimų, ką padarė Valdemaras Valkiūnas.

Man tai nepriimtina. Į kvietimą kartu formuoti koaliciją atsiliepė Liberalų sąjūdžio Biržų skyrius bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovai. Tokiu būdu sudarėme kandidatų sąrašą, kuriame 53 procentai yra nepartiniai, 26 procentai – valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, 20 procentų – liberalai. Jei kalbėsime apie bendradarbiavimą su valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai noriu pateikti „Vieningo Kauno“ ir Visvaldo Matijošaičio pavyzdį. Nutiesti bendradarbiavimo tiltai su valdančia partija ir jos atstovais vyriausybėje davė konkrečių vaisių.

Pajudėjo projektai, Kaunas atgijo, per keturis metus buvo realiai „nuversti kalnai“. Ką Visvaldas Matijošaitis būtų pasiekęs vienas? Atsakymas aiškus – nieko. Bendradarbiavimas ir dialogas atnešė didelę naudą miestui, kuriame per ketverius metus buvo suremontuota daug kelių, išgelbėtas „Žalgiris“, nupirkti nauji autobusai, pastatyta aibė naujų pastatų, šimtai renovuota. Dialogas atveria bet kurias duris, o arogancija bei „pasipūtimas“ jas uždaro. Nes didelius darbus padaro tik komanda.

Todėl aš laimingas, kad pavyko suformuoti plačią koaliciją ir jau dabar užmegzti ryšius su vyriausybe, ministru pirmininku, ministrais ir kitų valstybinių institucijų vadovais. Tai leis įgyvendinti rinkimų pažadus. Nes man svarbu, kad žodžius lydėtų darbai.

Tęsinys 11 psl.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

Vytas JARECKAS: Žodžius visada turi lydėti darbai

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai.

Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris.

Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai.

LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME konservatorių kandidatams. Tai sakau Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį džiugu matyti tiek daug bendraminčių, turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas tiek daug žmonių, kuriuos jungia benkitaip, ir turime suteikti žmonėms realų dri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bus daug kalbama apie rinkimus, nes bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognoPremjero „kėdės“ laikymusi, noru razuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai pamiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad prastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neinepaisant to, kaip jie balsuos, gyveničiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju mai keistųsi į gerą. To principo laikiausi rinkimų baigtį prognozuoti labai lenvisada ir jo laikysiuosi toliau. gva. Su tokiais resursais, tokiu informaIr šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje saciniu palaikymu, tokia partine struktūra lėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprenkonservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos dabar.

Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavone vienintelis iškeltas kandidatas, todėl si“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėpadėkosiu ir savo konkurentui bei jį išmis buvo siekiama stabdyti valstybės kėlusiems skyriams. biudžetą, mokesčių reformą, pensijų Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabarSaulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr. sakoti apie vykdomas reformas, sprentinė kandidatė Konstituciniame Teisme džiamas seniai neliestas problemas, di- ką pažada. To principo raginu laikytis Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Sei- buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų dinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs visus, su kuriais mums pakeliui. Galvoki- mo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios ins- fondų, o ne visuomenės interesus. Mair taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, me, ką žadame žmonėms, o pažadėję – titucijos bus suinteresuotos, kad padėtis tėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, prieš mums priimant stambiausioms pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie tai padarykime.

Padaryti dabar – labai gera proga.

Liekad būtų išvengta betikslių politinių rie- verslo grupėms nepalankius įstatymus. procesai nevyksta savaime. Jiems reituva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuotenų, kurioms gaištama labai daug laiko Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti kia geros komandos, plataus politinio se.

Turime stiprią Vyriausybę.

Bendras ir jėgų? palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidenspaudimą, galiausiai, jiems reikia profeapie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei galimų kandidatų turi realiausius šan- to rinkimus, šie kandidatai pakeis savo sionalumo. skaidresnį valstybės turto valdymą, ir sus, ne kuris būtų geriausias partijai, o pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes?

Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų apie socialinę apsaugą. kuris iš kandidatų būtų geriausias Pre- Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartimes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėVienas lauke kariu nebūsi.

Labai nuozidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški. nės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė me per rinkimus duotus pažadus. Nors širdžiai dėkoju visoms politinėms jėPrezidento rinkimai bus itin sudėtingi. užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu už tai buvome beatodairiškai talžomi, goms, kurios dirba kartu, kurių atstovai Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reyra ir šiame suvažiavime.

Patys matėte, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuo- ginami Lietuvos, o ne siauri vienos parformos iki pensijų sistemos pertvarkos, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstyjama nuomonė, jog Lietuva jau turi du tijos ar stambaus verslo grupės interesai. nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai bės biudžetas.

Džiaugiuosi, kad Seime galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš Būtent todėl dalyvauju rinkimuose. su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar konservatorių remiamų kandidatų šias anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsaturėtume visai kitokią situaciją šalyje ir pareigas užims.

Nuolatiniai renginiai, kingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami debatai, šou, kur du kandidatai vienas žmonių ir valstybės interesus ginančio žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klai- kalbėtume visai kitomis temomis. kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galdų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitrauinformacijos apie juos. Bet ar tai tikrai girdi visus Lietuvos žmones. vodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausykėme. jiems padės? bė dirbs jau liepos mėnesį.

Koks bus tas Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes Save matau kaip realią alternatyvą esame ta politinė jėga, kuri padaro tai, bendravimas su Prezidento institucija?

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu.

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse.

Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Speci-

alistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose.

Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes.

Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų.

Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia neva provincija degraduoja, kaime liko vieni grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vialkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų lat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paramos nebereikia. paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvyO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias bę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalParlamente svarstomi sprendimai, kurie turės bančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, įtakos provincijos gyventojų pajamoms. jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis KĄ EUROPOS SĄJUNGOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės. pranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išNegalime dėl statistikos efekto leisti sau mokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta

Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

LVŽS archyvo nuotr.

spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva.

Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius.

Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta.

Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų.

Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc.

Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai.

Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte.

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

5

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime.

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS

Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys Naujausi Valstybės tarnybos departasąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaimento duomenys rodo, kad per praėjusius drins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir metus pareigybių skaičius valstybės tarSeimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seinyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų mo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, skaičius – 8,11 proc.

LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnytojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – ruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų nuomotis automobilius, kuo ypač mielai lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos optimizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: apsaugos ministerijoje per praėjusius meo kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatus buvo ypač sumažintas vadovaujančių tui, tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinistruktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų.

Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NeŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai priklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose sveikatos ar kituose sektoriuose. Seimo nagalinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, rių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai

Pradžia 3 psl.

Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.

Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau?

Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau.

Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones.

LVŽS informacija

nepakitęs – 141 Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių

žmonės, niekinant ar žeminant, vadina- valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos mas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios kai kurias partijas. ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik polici- kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, jos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinažmogų, saugome valstybę, padedame mi, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teivisuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas po- sėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o licija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripra- už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, tę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, gelžbetoniniu partiniu „stogu“. kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų interesų grupėms, kurie lobo valstybės ne personalinę, o nacionalinę užsienio sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonė- politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų se.

Konstitucija, kartu su Vyriausybe. Lietuva O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturi- ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko. me teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Steginklu nuversti valdžią, taip vadinamo bėti iš šono Lietuvoje vykstančius pro„savanorių maišto“ metu, teroristinio akto cesus, laukti, kur pakryps visuomenės susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą nuomonė ar ką pasakys vadinamieji Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atomi- kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, nės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, o prisitaikėlio ir veidmainio politika. buvo nepasivarginama tiesiog apvogti Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių.

Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje.

Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją.

Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus.

Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug.

Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose. Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai.

Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje.

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

pardavinėjant įtaką, suformavo šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos.

Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų.

NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas. Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti.

Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš ir mano kolegos galėjome likti komfor- kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė tyrimo cerno savininkų pasirinktas verslo „darymo“ to zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, pagrindu išsakyti mano teiginiai. Gerbiu modelis, korumpuojant politinę sistemą, LVŽS informacija bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų Teismo sprendimą, tačiau manau, kad kon- neteisėtai kišantis į politinius procesus ir tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė „MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos strateį privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė palankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerir aukštesniems teismams. Kartu darysime sumažinti valstybinių institucijų neigiaBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. viską, kad korupcinėmis schemomis bei sumą poveikį bei palaikyti ryšius su svarpolitikams, konkretūs asmenys proteTaip pat buvo siekiama daryti įtaką teisitarimais grįstas verslo ir politikos modelis biausiomis politinėmis institucijomis. guoti į aukšto lygmens politines posėsaugos institucijoms. būtų neperspektyvus“, – sakė jis.

Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmoPasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendirenkama konfidenciali, kompromituojanpriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms mą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo aktai. verslo grupėms. ti informacija, kuria siekta daryti poveikį. verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė,

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.

Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas.

Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pa-

Seimo narė Guoda Burokienė.

Olgos Posaškovos nuotr.

grindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).

Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių.

Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus re-

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

gione. Siekiant išvengti centrinės valdžios paslaugų valdymo regioninės tarybos – kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biu- rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins džetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat sudėtį negalės patekti.

Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos centrinei valdžiai leis geriau suprasti regiministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatini- onų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, mo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo valdžios institucijose.

Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai parengtus teisės aktų projektus dėl sveika- (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galitinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgy- mybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlyvendinimo regionuose. mams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival- būti ne tik valstybė, savivaldybė bei univerdą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios

2

7

savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta.

Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.

Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo.

Apie galimus pereinamojo laikotarpio Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo tojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai.

Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutarsiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- išmokas gaunantys senatvės pensininkai, tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vireagavo principingai ir nutraukė sutartį su dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- kiekvienam asmeniui senatvės pensija dišimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- dės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur

28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Būsimos merės. Kas jas skatina būti aktyviomis politikėmis?

Istorijos Savivaldybių merų rinkimuose LVŽS sąraše kelią pasirinko drąsios, daug profesinės patirties turinčios moterys. Jos, vardan savo krašto, grįžta iš didžiųjų Lietuvos ir Europos miestų. Visos jos sutartinai tvirtina, kad jų kraštas joms yra ypatingai svarbus, nes jame kuriami namai, auga vaikai. Čia jos nori investuoti savo patirtį ir žinias. Visos jos pasiruošusios keisti ne tik politikos tradicijas savivaldybėse, bet ir sako būsiančios griežtos – korupcijos ir nepotizmo jų valdomose savivaldybėse neliks. Jos taip pat žino, kad ne vienas pasaulio miestas išgarsėjo dėl juose gyvenančių bendraujančių ir kuriančių žmonių. Būtent tokios jos ir yra, pasiryžusios garsinti savo kraštą ir sugrąžinti tai, kas buvo prarasta.

JONIŠKIUI NORI PADOVANOTI PATIRTĮ

RIMANTĖ MISIŪNIENĖ

Kandidatė į Joniškio meres Rimantė Misiūnienė pasakoja: „Kai politikoje esi apie 20 metų ir imi matyti, kad rajonui galima padaryti daugiau, geriau ir efektyviau, priimi sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai, ką gyvenimas davė, išmokė ir ką sukaupiau, reikia mokėti atiduoti žmonėms. Man yra sakę, jog jei negali ramiai gyventi, tai eik labai sunkiu keliu, o kai bus sunku kitiems žmonėms, paruoši savo petį“.

Kandidatės nuomone, visi sutaria, jog merui reikia labai didelės kantrybės, diplomatijos ir pagrindinių žinių visose savivaldos srityse: „Tačiau reikia ir moteriškos nuojautos, su sveiko azarto ir užsidegimo prieskoniu. Lietuva – ne vien Vilnius. Klaidinga taip manyti. Regionuose gyvena puikūs žmonės, mylintys savo ištakas ir norintys savo kraštą puoselėti, puošti bei perduoti vaikų vaikams.“ KĖDAINIAMS SUGRĄŽINS PRARASTĄ ŠLOVĘ

KAROLINA ŠTELMOKAITĖ

Karolina Štelmokaitė, kandidatė į Kėdainių meres, pasakoja, jog daugelį metų buvo šalia politikos. Studijų Vilniaus universitete metu, draugų rate, kurių didelė dalis buvo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai, netildavo kalbos ir ginčai apie politiką. Vėliau ji pasirinko krimsti tarptautinių santykių ir politikos mokslus britiškame Kento universitete. „Jau daugiau nei dešimtmetį dirbu ES institucijose, kur politika yra „duona kasdieninė“.

Tačiau nuo gimtojo Kėdainių miesto niekad nebuvau nusigręžusi, o į aktyvesnę veiklą įsitraukiau prieš kelerius metus – tuomet labai džiaugiausi, kad Kėdainiuose baigėsi Darbo partijos dominavimas.

Pradėjau labiau domėtis savivaldybės tarybos veikla, skaityti, analizuoti rengiamus dokumentus. Tuomet ir atradau, kad mūsų rajone ketinama statyti didžiulį regioninį sąvartyną. Tai mane sukrėtė, nes, dirbdama Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijoje, labai gerai žinau, kad sąvartynai yra tarši praeities atgyvena, kuriuos reikia ne plėsti, o palaipsniui naikinti. Labai nuvylė naujosios valdžios neįgalumas, o gal nenoras spręsti šią problemą. Tad ėmiausi visuomeninės veiklos – rinkome parašus, įtikinėjome Vyriausybę.

Manau, jei ne šie veiksmai, sąvartyno plėtros darbai jau vyktų pilnu tempu. Bet kova, žinoma, nebaigta. Įsitraukiau ir į kitų visuomeninių akcijų organizavimą, ne tik aplinkosaugos, bet ir kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų apsaugos – juk mūsų rajoną pastaraisiais metais sukrėtė dvi neišpasakyto žiaurumo tragedijos, kai buvo nužudyti maži vaikai.

Sulaukdavau raginimų kandidatuoti į meres, bet vis atsisakinėdavau. O ir Kėdainių LVŽS skyrius į merus buvo iškėlęs kitą kandidatą. Visgi kandidatas persigalvojo ir atsiėmė kandidatūrą. Šįkart nusprendžiau priimti iššūkį. Tuo labiau, kad tikrai sujaudino vieninga LVŽS Kėdainių skyriaus parama.

Labai geranoriškai mano sprendimą parėmė ir EP Žaliųjų frakcijos kolegos“, – pasakoja Karolina ir džiaugiasi, kad turi besąlygišką vyro Andriaus, kuris dirba Euro-Atlantinėse struktūrose Briuselyje, paramą. Šeima augina penkiametį sūnų Liudą.

Kandidatė neslepia sulaukusi netikėtos paramos iš žmonių, kurie net nepalaiko LVŽS idėjų: „Net ir žmonės, kurie akivaizdžiai nemėgsta valstiečių ir žaliųjų, mane parėmė, tai labai maloniai nustebino. Apskritai, sulaukiau daugybės labai teigiamų atsiliepimų, paramos iš visur. Mano žingsniu labai apsidžiaugė ir tokio europinio lygmens politikai, kaip Europarlamentarė iš Vokietijos Rebeka Harms (Rebecca Harms). Mes su Rebeka daug dirbome Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos klausimu, taip pat Briuselyje drauge garsinome Astravo elektrinės problemas. Ji seniai sakė, kad man verta tapti politike ir net pasisiūlė įrašyti palaikantį vaizdo siužetą ar kitaip padėti rinkiminėje kampanijoje“.

Karolina, prideda, kad turi visas merei reikiamas savybes: „Visų pirma, reikia ugnies, entuziazmo, kad žmogus tikrai dirbtų, kad būtų neabejingas, netgi – šiek tiek „pamišęs“ dėl savo rajono. Taip pat labai svarbu jausti meilę ir pagarbą žmonėms, pamiršti aroganciją, nes reikia suprasti, kad esi samdomas pareigūnas, o ne gyventojų bosas. Taip pat reikia ir specifinių žinių – valstybės, savivaldos ir net ES admininistravimo. Mano ES politikos, Briuselio „koridorių“ išmanymas, manau, būtų itin naudingas Kėdainiams.

Ilgametė patirtis tarptautinėse, tarpinstitucinėse derybose mane daro stipria kovotoja, kuri dėl savo rajono daug padarytų tiek Lietuvos, tiek ES sostinėje. Atkursiu rajono žmonėms galimybę tiesiogiai susitikti su meru be jokių apribojimų, nes dabartinis meras įvedė tvarką, kad pas jį gyventojui galima papulti tik tuomet, kai „praeinami“ įvairių specialistų kabinetai. Nemanau, kad tai teisinga.“ Kandidatės nuomone, Kėdainiai išsiskiria iš kitų rajono centrų – vien neįtikėtina miesto istorija labai smarkiai įpareigoja: „Šis miestas turėjo daug šlovingų akimirkų, tai motyvuoja bandyti sugrąžinti buvusią šlovę. Užaugęs Kėdainiuose – o joks panašaus dydžio miestas Lietuvoje neturi tokio gražaus senamiesčio – nesijauti, kad esi iš provincijos, galvoji, kad esi dalis kažko didelio, kažko svarbaus.“

ALEKSANDRA MINAJEVA: „ATSIBODO RAJONO VALDŽIOS NEVEIKSNUMAS“

AUSMA MIŠKINIENĖ SAVO SPRENDIMU BIČIULIŲ NENUSTEBINO

ALEKSANDRA MINAJEVA

AUSMA MIŠKINIENĖ

Politikės kelią Ausma Miškinienė pasirinko prieš trejus metus: „Tuomet mano dukrai buvo vieneri ir aš buvau vaiko priežiūros atostogose. Mano sprendimą lėmė siekis, kad Lietuvos politinėje rikiuotėje įvyktų reikšmingi pokyčiai, kad spręstų ir planuotų tie, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos, ne asmeninė ar mažos grupelės bendraminčių gerovė. Nuo 2011 m. iki gimstant dukrytei dirbau Žemės ūkio ministerijoje, iš arti mačiau, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir rūpesčiai. Neabejojau, kad viešasis sektorius gali veikti efektyviau, kad politiniai sprendimai gali būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, žinojau, kad mūsų žmonės gali gyventi geriau. Mano vizija sutapo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rengiama „Darnios Lietuvos“ programa. Negalėjau likti tik stebėtoja, dėl to aktyviai įsijungiau į politinę veiklą ir iki šiol dedu maksimalias pastangas, kad tai, kas buvo pažadėta, iki 2020 m. būtų ištesėta.“ Kandidatė patikina, kad nei jos šeimos, nei bičiulių jos sprendimas aktyviai dalyvauti politikoje taip pat nenustebino. „Jiems netikėtas buvo tik mano pasirinkimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare. Dažnas klausė, kodėl būtent ši politinė jėga, nes tuomet mūsų sąjungos reitingai buvo vieni mažiausių, o deklaruojamos vertybės ir siekiai buvo mažai kam žinomi. Tikrai retas įsivaizdavo, kad mūsų laukia toks skrydis ir tokios atsakomybės. Bet man tai nebuvo netikėta, aš, priimdama sprendimą, rinkausi vertybes, sąžiningų žmonių bendruomenę, lyderius, kuriems ne reitingų skaičiukai, o gyventojų gerovė yra motyvas stengtis“, – pasakojo Ausma.

Jos teigimu, merė turi strategiškai mąstyti, turėti patirties, sprendžiant visos Lietuvos mastu aktualias problemas, iš kitų išsiskirti vienijančiu požiūriu ir pasirinkimu žiūrėti pirmyn, o ne kapstytis praeityje: „Tokie yra esminiai mano, kaip kandidatės, privalumai.

Man niekada nebuvo svarbu, kur gyventi. Kur kas svarbiau, kas gyvena su manimi ir kokią naudą žmonėms mano darbai atneša. Šiuo metu mano žinios, patirtis ir galimybės yra labiausiai reikalingos mano gimtajam Lazdijų rajonui. Šešerius metus gyvenau Kaune, po to aštuonerius – Vilniuje, tikiuosi jau šį pavasarį persikelti į Lazdijus ir gyventi ten mažiausiai 4 metus.“ Apie savo planus Lazdijų rajone kandidatė kalbėjo taip: „Mano kraštas yra mano ramybės uostas. Kuriant namus ir gyvenant juose, svarbiausia šiame krašte gyvenančių žmonių gerovė ir viešųjų paslaugų kokybė. Gyvenimas atokiame rajone negali būti priežastis gauti prastesnį išsilavinimą, gydymą ar socialines paslaugas. Kol kas atskirtis yra tikrai didelė, tik kartu galime šią problemą spręsti. Lazdijai iš tiesų labai išgražėję – mokyklos, bibliotekos, daugelis bendruomenės namų, šaligatviai atnaujinti. Bet nedarbas čia – vienas didžiausių visoje Lietuvoje, baimė netekti darbo yra tiesiog stingdanti. Dėl to pati svarbiausia problema, kurią reikia spręsti skubiai, yra mažos gyventojų pajamos ir didžiulis darbo vietų trūkumas, reikia naikinti ir dabar įsivyravusią praktiką, kai esamų laisvų darbo vietų užpildymas galimas tik prisiekus partinį lojalumą.“

Kita aktyvi LVŽS politikė – Aleksandra Minajeva – pasiryžusi situaciją Vilniaus rajone keisti iš esmės: „Nusprendžiau tapti politike, nes pavargau nuo valdžios neveiklumo ir kurtumo. Tikiu, kad galiu tai pakeisti ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai. Pirma reikėtų peržiūrėti biudžetą, kur ir kokios lėšos skirtos investiciniamms projektams, ar tikrai tie projektai reikalingi. Būtina ieškoti lėšų, kad išpildytume rinkimų pažadus, mažintume biurokratinį aparatą. Reikia užmegzti tiesioginį ryšį su gyventojais.

Atėjau į partiją, jog padėčiau įgyvendinti partijos programą. Niekada nesiekiau jokių postų ir šiandienai man tai – didelis iššūkis.

Vilniaus rajonas – mano namai. Čia gyvenu ir ilsiuosi. Noriu, kad rajonas taptų patrauklus ir patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis visiems. Šeima mane visiškai palaiko ir man padeda, patardama, atsakydama į rūpimus klausimus. Labai padrąsino artimųjų žodžiai, jog manimi tikima.“ Pasak Aleksandros, Vilniaus rajonas – labai įvairus, čia gyvena daug tautybių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis. Jos teigimu, visi gyventojai yra šio krašto šeimininkai ir nė viena iš tautinių bendruomenių nėra nei pranašesnė, nei prastesnė – visi tokie patys žmonės, kurie turi tokius pat rūpesčius ir troškimus. Politikė įsitikinusi, kad ji turi visas reikiamas savybes, kurios reikalingos Vilniaus rajono merei.

NERINGA TRINSKIENĖ: „PASVALYJE JAUČIUOSI BENDRUOMENĖS DALIMI“

NERINGA TRINSKIENĖ

Išgirdusi klausimą, kodėl nusprendė pasukti politikės keliu, kandidatė į Pasvalio meres Neringa Trinskienė atvirauja: „Šį klausimą man užduoda gana dažnai ir sutrinku kiekvieną sykį, jį išgirdusi. Niekada anksčiau apie tai nemąsčiau ir niekada nesijaučiau, kad einu sunkiu politikės keliu. Tiesiog, regis, atlieku savo pilietinę pareigą – esu aktyvi moteris, kuriai – ne vis vien, kas aplinkui vyksta, nesu abejinga procesams, kurie, mano manymu, veda ne prie paties geriausio scenarijaus.

Aš, kaip ir bet kuri kita vaikų turinti moteris, visa savo esybe siekiu, kad vaikai būtų laimingi, saugūs, kad jiems nieko netrūktų ir, žinoma, noriu matyti juos šalia, noriu matyti savo anūkus, bendrą mūsų ateitį! Šiuo metu matau tik vieną tendenciją – jei niekas nepasikeis, bendros ateities mūsų krašte nebus.

Tad, būdama veržli, ambicinga ir nebijanti atsakomybės, imuosi veiksmų, pradėdama nuo savęs! Antrą kartą pasiryžau kandidatuoti į Pasvalio meres.“ Neringa prisimena, kad didelį palaikymą jautė iš neseniai Anapilin iškeliavusio tėvo.

Tęsinys 9 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 8 psl. „Tėvelis mane labai palaikė, jis pats niekada nesibodėjo atsakomybės, ryžto ir pasiaukojimo žmonių labui, tad, turbūt, jis manyje matė save. Kartais jis man sakydavo (prieš savo mirtį ypač dažnai apie tai kalbėjo), kad turėčiau saugoti save, nes niekas nevertina aukos, tačiau čia pat susigriebdavo ir sakydavo: „Tu tik nepasiduok, kad ir kas būtų – tik nepasiduok!“ Šį sykį, prieš kandidatuodama, atsiklausiau vaikų, ar jie nori, kad dalyvaučiau rinkimuose. Mano vyresnėlis iškarto sušuko: „Mama!

Būtinai! Mes nešiosime tavo lankstinukus!“ Bandžiau argumentuoti, kad tai nėra vien lankstinukų nešiojimas, tai – didžiulis darbas, o rinkimų sėkmės atveju – didelė atsakomybė. Be to, laiko mažiau praleistume kartu, nes dažnai reikėtų kažkur važiuoti, su kažkuo susitikti, aptarinėti svarbius reikalus. Mano vaikai nuščiuvo, išgirdę šiuos žodžius, tačiau neužilgo pareiškė: „Mama, tu turi kandidatuoti, mes taip didžiuojamės tavimi!“. Na, o bičiuliai ir bendradarbiai mane visokeriopai palaiko ir linki sėkmės. Visi tiki, kad mano asmeninės savybės – kaip tik šiam darbui, nes esu užsispyrusi, siekianti tikslų, įsigilinanti į esmę ir nebijanti pokyčių. Malonu, kad žmonės tiki, jog aš galiu mesti iššūkį nusistovėjusiai sistemai ir siekti naujovių.“ Neringa mano, kad merui pirmiausia reikia iškalbos, kritinio mąstymo ir verslumo gyslelės. „Verslumas – tai žmogaus gebėjimas įžvelgti galimybes. Be abejonės, reikalinga visa eilė žmogiškųjų savybių, iš jų, manau, svarbiausia – empatija. Tai gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą žmogų, suvokti jo poreikius ir juos atliepti. Manau, kad aš tai turiu, nes nuolat dirbu su žmonėmis, girdžiu jų lūkesčius ir gebu rasti tinkamus jų problemų sprendimus“, – pasakojo kandidatė.

Išrinkta mere, Neringa pirmiausia norėtų išgirsti gyventojų – jaunimo, senjorų, verslo atstovų nuomonę, kokie pokyčiai mieste būtini ir kokią miesto ateitį jie norėtų matyti: „Manau, tai labai svarbu, nes iki šiol aktualūs šie pasvaliečių klausimai – kur link Pasvalys eina?

Koks rajono identitetas, kuo mes išsiskiriame?

Kokie mūsų pranašumai, kuriais mes skatinsime grįžti išvykusius kraštiečius?

Tai būtina išsigryninti, prieš pradedant finansuoti programas, kurių finansavimas dažnu atveju – spontaniškas, nenuoseklus ir nedarantis proveržio. Dar vienas svarbus dalykas, kuris atsirastų, jei vadovaučiau – pakeisčiau strategijos, veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius iš kiekybinių į kokybinius.“ Į Pasvalio rajoną, kaip pasakoja kandidatė, ji „atitekėjo“ iš Kauno. „Pirmieji mano ištarti žodžiai, kai išlipau iš autobuso, buvo, jog tai – kurortas! Man Pasvalys pasirodė toks nuostabus, jaukus miestelis, kuriame daug paprasčiau gyventi nei didmiestyje. Ilgainiui, žinoma, išlenda problemos, kaip ir visur – nėra darbo, nėra pakankamo užimtumo, bet viską galime pakeisti, tik reikia kryptingai ta linkme dirbti.

Man svarbiausia paprastumas, rajonuose žmonės daug šiltesni, bendravimas daug asmeniškesnis. Žmonių – ne tiek daug. Mokyklos ir vaikų darželiai neperpildyti, tad ir vaikams ugdytojo dėmesio atitenka daugiau.

Manau, patys didžiausi privalumai, kai gali jaustis bendruomenės, kurioje kiekvienas yra svarbus, dalimi“, – įsitikinusi Neringa.

VALĖ MEILŪNIENĖ ĮTRAUKS MOLĖTŲ BENDRUOMENĘ Į VALDYMĄ

VALĖ MEILŪNIENĖ

NAUDINGA ŽINOTI Nedaugelis žino, kad moteris tarpukariu žengti pirmus žingsnius politikoje padėjo Lietuvos valstiečių sąjunga. Nuo jos Marijampolės rinkimų apygardoje atstove į 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta aktyvi moterų organizacijų narė, žurnalo „Varpas“ ir laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė Felicija Bortkevičienė. Viena iš Moterų sąjungos steigėjų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – taip pat buvo ir Lietuvos valstiečių narė bei aktyvi politikė. Tiek F. Bortkevičienė, tiek G. Petkevičaitė-Bitė nuosekliai kovojo už lygias teises. Vienas svarbiausių Lietuvos moterų tikslų buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d., būtent tada moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

LVŽS informacija „Molėtai – nedidelis miestas, tačiau gražus: keliolika kartų, ėmiau mąstyti, ar ryžčiausi turtingas savo įvairove, priglaudžiantis ir po 19 metų, praleistų Vilniuje, grįžti į gimvietinius, ir atvykusius, norinčius pailsėti ar tinę? Įvertinau, ką galėčiau duoti savo kraštui. pasisvečiuoti. Čia graži gamta, džiugina parkai, gausu skulptūrų, suolelių, daug žalumos. Įgytas išsilavinimas, 8 metai aktyvaus darKuriant namus Molėtų rajone labai svarbi ra- bo žiniasklaidoje, 10 metų savame versle mybė, jaukumas, aplinka, draugiška bendruo- mane tikrai užgrūdino. Sukaupta didžiulė menė, žmogiškųjų išteklių sukūrimas, kad šio patirtis. Šiuo metu dirbu žemės ūkio mimiesto nesinorėtų keisti į kitą kraštą“, – rajoną nistro patarėja. Taigi, turiu gerą darbą. Į apibūdina LVŽS kandidatė į meres Valė Mei- gimtąjį kraštą grįžtu ne dėl karjeros, algos ar ambicijų. Grįžtu, nes jau laikas atiduoti lūnienė.

Ji pasakoja, kad, užaugus vaikams ir atsi- savo žinias ir patirtį ten, kur jų labiausiai radus daugiau laisvo laiko, pradėjo domėtis reikia.

Taip, mano ir mano šeimos gyvenimas kasdieniniais rajono įvykiais, politinėmis aktualijomis: „Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau kardinaliai pasikeis. Bet aš kvėpuosiu švavisada galvojau apie savo kraštą. Čia mano resniu oru, sutaupysiu laiko, kurį dabar širdžiai mielas, jaukus, brangus kiekvienas švaistau eismo kamščiuose. O svarbiausia – kampelis, kuriame gyvena ypatingi žmonės, dirbsiu įdomų ir naudingą darbą. Ir gyvennebijantys iššūkių ir atsakomybės, nestoko- siu savame krašte – kur žemaičiai kietai pajantys idėjų. Taip ir pati nepastebėjau, kaip bara, kai esi to vertas, ir tyliai, bet ištikimai atsirado vidinis noras ištarti garsiai ir daryti myli ir gerbia, jei to užsitarnauji“, – pasakotai, kas svarbu ne kaip asmeniui, bet mums vi- jo ji. Kandidatė neslėpė, kad kažkada svasiems, ateities kartoms. Tai virto realybe – ta- jojo gyventi sostinėje: „Vaikystėje svajojau, pau pradedančiąja politike. Šeima paragino kaip studijuosiu Vilniuje, kaip sukursiu šeibūti stipria, nepasiduoti, siekti užsibrėžto tiks- mą ir gyvensiu šiame mieste. Sekiau savo lo. Bendradarbiai nustebo, tačiau, žinodami svajonę. Bet bėgant metams supratau, mano charakterio bruožus, įvertino, kad esu kad esu gamtos vaikas. Su šeima gyvenadrąsi moteris. Bičiuliai nuoširdžiai skatino kan- me atokiau nuo centro, kur galiu vaikščioti po laukus, leisti laiką gamtoje. Propaguoju didatuoti ir palaikė mano siekį.“ Anot Valės, merė turi būti sąžininga, išklau- sveiką gyvenimo būdą, tad man itin svarbi santi nuomonių įvairovę, sugebanti koordi- aplinka, oras, galimybė sportuoti.“ Šeima politikę labai palaiko ir skatina. nuoti komandos darbą ir siekti užsibrėžtų tikslų, suburianti bendruomenę, nepriklausomai „Mano vyro pirmoji profesija – politologija. nuo politinių ar religinių pažiūrų. „Nesu karje- Abu įvairiais gyvenimo periodais esame ristė, dirbu žmonių gerovei, nebijau sunkumų, konsultavę ne vieną politiką. Žinome, kaip iššūkių ir atsakomybės. Jei rinkėjai pasitikės atrodo politikų gyvenimai iš arti. Nėra jomanimi ir tapsiu rajono mere, pirmiausiai ap- kio rožinio įvaizdžio. Gal todėl mano vyras, lankysiu visas įstaigas ir įmones, pasikalbėsiu viską pasvėręs, konstatavo: „Lengva nebus. apie jų šiandienos rūpesčius ir ateities vizijas. Bet tu esi stipri moteris. Ir aš palaikysiu tave Stengsiuosi pokalbiais ir diskusijomis, bendrai visur ir visada“. Net mūsų dukra, kuriai šiuo kuriamais projektais įtraukti bendruomenę metu devyneri, apie politiką žino daug į valdymą“, – savo mintimis dalijosi būsimoji daugiau nei kiti vaikai – ji puikiai skiria partijas ir jų lyderius, netgi pareiškia savo Molėtų merė. nuomonę. Žinodama, kad aš kandidatuoju, BENDRAUJANTYS ŽMONĖS NEŠA gyvenimą ji skirsto taip: iki rinkimų ir po jų, net pajuokauja: „Po rinkimų važiuosime į SĖKMĘ SAVO KRAŠTUI Druskininkus ir kaip žmonės pailsėsime“.

Bičiuliai labai nenustebo, kai 2016 m. pareiškiau, kad kandidatuosiu į Seimą. Ypatingai daug nerimo pamačiau savo tėčio veide, kai pranešiau šią žinią. Bet paskui visi apsiprato. Mano artimieji žino – jei kažko imuosi, tai darau atsakingai ir iki galo. Žino, kad esu atkakli ir žemaitiškai užsispyrusi. O jei interneto platybėse kažkas nusprendė su manimi nebedraugauti, tai kaltinti galime tik blogą politikų įvaizdį, susiformavusį per daugelį metų. Jei jau esi VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ politikas, tai automatiškai esi blogas ir su tavimi negalima būti draugais“, – atviravo Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė įsitiki- politikė.

Pirmas darbas, kurį ji žada padaryti po nusi, kad nesvarbu, kas valdo miestą – vyras ar moteris: „Svarbu, kad žmogus būtų rinkimų – suburti kraštui naudingą ir tinkasąžiningas ir linkęs padaryti daugiau, nei miausią komandą: „Daug ką gali prižadėti, iš jo reikalauja pareiginės instrukcijos. Čia bet, ar tesėsi, priklauso ne tik nuo mero, ypatingai reikia iniciatyvumo, kūrybišku- bet ir nuo visos komandos. Turi sutapti siemo. Meras atsakingas, kad projektai gimtų kiai, visi vienodai turi suprasti tikslus ir užir judėtų pirmyn. Jis yra pagrindinis vari- davinius. Tam, kad sėkla sudygtų, pirmiauklis. Jis ir komandos lyderis, kuris suburia sia reikia supurenti dirvą ir sėklą pasėti. ir veda pirmyn. Meras turi uždegti, įtikinti, Todėl pradėsiu nuo žmonių. Be bendražypadėti susitarti. Jis neretai lyg mediatorius, gių aš esu niekas. Investuotojus pritraukpadedantis susitaikyti, atrasti kompromi- sime ir darbo vietas sukursime tik atlikę daug namų darbų – tinkamai pasirengę sus.“ Pasak Vitalijos, apie kandidatavimą ji ir įvertinę visas galimybes. Ūkininkams ir negalvojo iki 2016-ųjų: „Po Seimo rinkimų smulkiesiems verslininkams pagelbėsime žmonės prieidavo prie manęs ir prašyda- tik išgirdę ir įsigilinę į jų bėdas.“ Pasak kandidatės, sėkmė priklauso nuo vo: „Tik nepalikite mūsų, kandidatuokite čia į meres. Seimas yra toli, o jūsų mums žmogaus gebėjimo bendrauti, burti. Toreikia čia“. Kai panašių raginimų išgirdau kie žmonės neša sėkmę savo kraštui: „Esu

2

9

bendraujantis žmogus, neabejingas tam, kas vyksta aplink mane – pradedant artimiausia bendruomene, baigiant visa šalimi. Daug metų dirbau žurnaliste, rengiau ekonomines laidas televizijose. Gyvenimas suvedė su didžiausiais šalies verslininkais ir politikais. Dalyvaudama diskusijose su jais dažnai sulaukdavau raginimo – „Eik į politiką!“ Kai R. Karbauskis pasiūlė kandidatuoti į Seimą gimtojoje Šilalėje, savęs paklausiau: „Kas, jei ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“ Štai jau treti metai politikoje“.

Baigiant pokalbį, Vitalija paatviravo, jog namuose moteris-politikė vėl tampa mama, žmona, namų židinio kurstytoja ir maisto gamintoja: „Mes, moterys – namų dvasios. Mes sugrįžtame ir įpučiame namams gyvybę.“ NEBRĖŽIA RIBOS TARP MIESTO IR KAIMO

DALIA LŪŽIENĖ-MALIJONIENĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyrius kandidate į meres iškėlė savo narę Dalią Lūžienę-Malijonienę. Dalia yra Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ valdybos pirmininkė, pati turi ekologinį pieno ūkį. „Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvauju labai seniai. Kas mane žino, gali paliudyti, kad apskritai esu aktyvaus temperamento žmogus, jaučiuosi gyva tuomet, kai bendrauju su žmonėmis, kai galiu būti naudinga. Savo idėjas verčiu konkrečiais ketinimais ir įgyvendintais darbais. Politika į mano gyvenimą atėjo kaip sąmoningas ir neatsiejamas nuo visos mano veiklos žingsnis. Todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – man, kaip su kaimu, žemės ūkiu gyvenimą susiejusiam žmogui, partijos nuostatos bene geriausiai atitinka mano siekius. Vadovaujant ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriui, susitikimai, diskusijos su ministerijų atstovais, Seimo nariais, o taip pat ir Europos institucijų atstovais – jau tapo mano gyvenimo dalimi, reikšmingu įrankiu sprendžiant vietinių žmonių problemas“, – pasakoja kandidatė.

Paklausta, ar žemės ūkio temos neapribos jos, kaip būsimos merės, darbotvarkės, Dalia sako, kad klaida yra manyti, jog miesto ir kaimo žmonės labai skiriasi: „Kaimą ir miestą skiria atstumas, bet jungia siekiai.

Nors Rokiškis – kaimiškas rajonas – ir žemdirbiams, ir kitiems rajono gyventojams reikalingos ir švietimo, ir sveikatos paslaugos, kultūros, sporto klausimų sprendimai.

Rokiškio krašte prabėgo daugiausia mano gyvenimo metų, čia užauginau tris vaikus, pažįstu čia gyvenančius žmones. Žinau, kad žmonės gyvena ne tik pragmatiškais poreikiais – visi mes norim turėti galimybių tobulėti, gyventi sveikai, darniai su gamta. Tai yra bendra ir miesto, ir kaimo žmogui. Pati labai remiu sveikatingumo, ekologines iniciatyvas. Man labai artimos krašto kultūros, suaugusiųjų švietimo, turiningo laisvalaikio organizavimo temos.

Mėgstu darbą komandoje, turiu vadovavimo patirtį. Todėl partijos kolegų sprendimas mane iškelti kandidate į Rokiškio rajono meres man yra ne tik atsakomybė prieš savo krašto žmones, bet ir prasmingas, mano ir visos mūsų komandos pastangų vertas iššūkis, o taip pat – malonus daugybės jau dabar palaikančių krašto žmonių įvertinimas“.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės.

Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu.

Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems.

Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai.

Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną.

Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės.

Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo daugiau

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

bendrauti tarpusavyje. Juk kartais problemos išklausymas gali padėti išspręsti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi prisidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiaugiu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasiteiravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sužinau, kad jis „išrašytas“ – sė kmingai pasveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais!

Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rudenį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovanojant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių avarijų priežasčių – prastas matomumas.

Deja, dalis gyventojų gyvena nepritekliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad at-

švaitas – tai būtina saugumo priemonė.

Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyventojo akyse pamatau plačią šypseną bei padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir pasisėmusi geriausių emocijų, kurias man padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk kartais reikia tiek nedaug, kad praskaidrintum dieną kitam žmogui ir, galimai, padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mielieji, būkite matomi!

Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų visuomenės atstovų! Mano mylimame mieste – Kaune – tarptautinei senjorų dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš to atsirado šauni tradicija – kiekvienais metais lankytis senelių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu

įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu.

Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį.

Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo.

Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni. Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties! Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Liepos 6-ąją švęskime ir „Tautiškos giesmės“ dieną Aktualijos LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo liepos 6-ąją švęsti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Jis Seime įregistravo tokį Darbo kodekso papildymo projektą.

Pasak R. Karbauskio, lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu. Taigi, šiemet sukanka 100 metų, kuomet giesmė tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“, kartu su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, ėmė skambėti visame pasaulyje, o liepos 6-ąją tuo pačiu metu ją ėmė giedoti visi lietuviai.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas siūlo šiemet liepos 6-ąją minėti ypatin-

Olgos Posaškovos nuotr.

gą dėmesį skiriant „Tautiškai giesmei“.

Lietuva iki šiol oficialios dienos himnui pagerbti neturėjo, o gražios pilietiškos iniciatyvos įkvepia būtent liepos 6-ąją minėti ir „Tautiškos giesmės“ dieną. „Tautiškai giesmei“ Lietuvoje rodoma išskirtinė pagarba ir per dešimtmetį jau susiformavo su šia diena neatsiejama tradicija – 21 valandą Lietuvos piliečiai visame pasaulyje ir Lietuvoje renkasi miestų aikštėse, skveruose, bendruomenėse, ant piliakalnių, įvairiose valstybės

raidai reikšmingose istorinėse vietose ir ją gieda. Šią dieną „Tautiška giesmė“ tampa Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančių bendruomenių vienybės ir bendrabūvio simboliu“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, liepos 6-ąją giedamas himnas suteikia didelę prasmę, nes sujungia didingą mūsų valstybės praeitį ir dabartį.

Kartu su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtais renginiais, „Tautiškos giesmės“ giedojimas skatina pasididžiavimą valstybe, jos

simboliais, dar labiau stiprina Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir asmenybės.

Jei Seimas pritars, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – bus švenčiama ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena. Seimo narys tikisi ir ypatingo istorikų bendruomenės bei visuomenės dėmesio vienam svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių.

R. Karbauskio teigimu, svarbu, kad būtų daugiau kalbama apie „Tautišką giesmę“ ir jos ypatingą vaidmenį valstybės ir piliečio gyvenime.

Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo laikraštyje „Varpas“ (1898 m. lapkričio– gruodžio mėn. Nr. 6). Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose renginiuose. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte Vilniuje, o nuo 1917 m. giedota viešose vietose ir susirinkimuose.

LVŽS informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. Pradžia 2 psl.

Koalicijoje „Vieningi Biržai“ visi sprendimai priimami demokratiniu būdu balsuojant. Jei nuomonės išsiskiria ir surenkamas vienodas kiekis balsų, galutinis sprendimas priklauso man. Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius jokios įtakos „Vieningų Biržų“ koalicijai nedaro, kaip tai bando rinkėjams mano oponentai. Sprendžia tik komanda. Tik tokiu būdu galima suvienyti žmones darbui. Jei sprendžia kažkas vienas, tai demotyvuoja ir tada žmogus nesijaučia komandos nariu. Beje, valstiečių partija nevaldo Biržų 8 metus, o mero postą šios organizacijos narys paskutinį kartą užėmė daugiau nei prieš 12 metų.

Tada valstiečių partija nebuvo parlamentinė, o finansavimai iš valstybės biudžeto savivaldybėms buvo minimalus, Europos Sąjungos fondų lėšos taip pat buvo neprieinamos. Kaltinti valstiečius dėl visų rajono bėdų negalima, nes pastaruosius 12 metų rajoną valdė socialdemokratai, konservatoriai ir respublikonų komanda.

Beje, du Seimo nariai iš Biržų krašto tai puiki galimybė dirbti kartu vardan Biržų, siekti papildomo finansavimo ir projektų palaikymo iš valstybės biudžeto. Gaila, kad nei V. Valkiūnas, nei I. Varzienė dėl asmeninių ambicijų atsisakė Seimo narių pagalbos ginant Biržų interesus Vilniuje. „Vieningi Biržai“ savo veiklą grindžia dialogo būdu ir neatsisako naudingos Biržų rajonui pagalbos. Planuojame būti aktyvūs, rašyti daug projektų ir visada maksimaliai išnaudoti pagalbą, kurią gali suteikti Seimo nariai kovojant dėl biržiečių interesų Vilniuje. Tokio bendradarbiavimo potencia-

11

Kęstučiui kandidatuoti į Biržų rajono tarybą.

Jis pasirinko paskutinį sąrašo numerį, sakydamas, jog rinkėjai išreitinguos. Jam svarbu, kad žmonės suteiktų pasitikėjimą. Kaip tai 55 metų Biržų miesto seniūnas, tarp kraštiečių garsėjantis savo konkrečiais darbais. Daugusvarbu ir man. ma biržiečių dėkingi jam už tai, kad jis sutvarkė miesto viešąsias erdves ir nuoširdžiai rūpinasi - Kokius darbus, tapęs meru, laikysite prižmonių gerove. Niekada neatsisako pagelbėti, jei kilusi miestiečiams problema yra jo komoritetiniais? petencijoje. Vytą Jarecką geru žodžiu mini net tik Biržų miesto, bet ir Nemunėlio Radviliškio - Pirmiausia svarbu sugrąžinti žmonių pabei Širvėnos seniūnijų, kur jis dirbo, gyventojai. sitikėjimą valdžia. Tai įmanoma padaryti tik V. Jareckas įgijo net du aukštuosius išsilavinimus. Yra baigęs Lietuvos žemės ūkio akademidarbais. Žmonės tikėjosi proveržio iš rajono ją bei Šiaulių universitetą. Pagal specialybę – inžinierius mechanikas bei mokytojas. Dirbo vadovų, tačiau nesulaukė. Trečias kartas neNemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje technologijų mokytoju, Biržų krašto muziemeluoja? Juokauju. Bet man būtų baisiaujuje „Sėla“ direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, Užušilių žemės ūkio bendrovės vadovu. sia, jei po mano kadencijos žmonės sakytų, Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Yra Biržų B. Dauguviečio teatro narys, Kirkilų jog jis irgi nieko nepadarė. Neįsivaizduoju to. kaimo bendruomenės tarybos narys, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Turi hobį – Einu į merus ne politikuoti, o dirbti. Mano užsiima kalvystės menu. Vedęs, išaugino dukras Editą ir Simoną, kurios įgijusios aukštajį išsižodžius gyvenime visada lydi darbai. Pirmalavinimą gyvena ir dirba užsienyje. eiliai dalykai tai – kova su šilumos kainomis, palankios investicinės aplinkos bei infraslas didžiulis. Tai įrodė Visvaldas Matijošaitis ir ir tarptautinius projektus. Tokių aktyvių truktūros Biržų rajone sukūrimas, kad versli„Vieningas Kaunas“. žmonių labai trūksta Biržams. Kęstutis gi ninkai aktyviai kurtų naujas darbo vietas, o - Jūsų komandoje yra ir viešųjų ryšių speci- pardavė savo verslą, dabar turi pakankamai savivaldybė nedarytų jiems jokių kliūčių, kealistas Kęstutis Isakas, kuris per praėjusius laiko, todėl tokio žmogaus atsiradimas Biržų lių būklės ir jų priežiūros gerinimas, vandens rinkimus bendradarbiavo su V. Valkiūnu. rajono taryboje galėtų būti kaip šviežio oro tiekimo ir nuotekų sistemos sutvarkymas, - Žinote, žmogui skauda širdį ketverius me- gūsis, padėtų išjudinti politinę pelkę ir įnešti sporto komplekso su baseinu statyba, tvartus, kad V. Valkiūnas atsisakė savo rinkiminės racionalių bei naudingų rajonui pasiūlymų. kos įvedimas visuomeninio transporto sisteprogramos ir net nepradėjo įgyvendinti pa- Rajono valdantieji nepaprastai bijo tiesos. moje bei autobusų parko atnaujinimas, Biržadų. Kęstutis pergyvena, per tuos ketverius Jiems būtų gerai, jei rinkimai būtų ramūs ir žų rajono ligoninės stiprinimas ir techninis metus esame ne kartą su juo apie tai šnekėję. kad niekas nesužinotų apie jų nepadary- aprūpinimas, specialistų pritraukimas į Biržų Prieš šiuos rinkimus jis turėjo keletą pasiūly- tus darbus ir rajono dėl to patirtus nuosto- rajoną, turizmo skatinimas bei apgyvendimų iš kitų partijų dėl darbo rinkimų štabe, lius. Galima būtų ramiai patekti į tarybą ir nimo įstaigų plėtojimas, kad turistai ilgiau bet jų atsisakė, kadangi nenorėjo išgyventi toliau nieko nedaryti. Rokiškis pastatė naują viešėtų mūsų krašte. Nepamirškime apie antrą kartą situacijos, kai politikai po rinkimų biblioteką, sporto kompleksą su baseinu, o švietimo įstaigų aprūpinimą, pagalbą benatsisako komandos narių, kurie jiems padė- mes ir toliau gyvename tarsi praėjusiame druomenėms, kaimų apšvietimą, viešųjų erjo laimėti. Pats esu buvęs tokioje padėtyje amžiuje ir nė žingsnio pirmyn. Būtina tam dvių tvarkymą. Darbų daug, nes dabartiniai ir puikiai jį suprantu. Gyvenime retai sutik- pasakyti „Pakanka“. Senieji politikai turi išei- vadovai daugiau laiko skyrė renginiams nei si tokių žmonių kaip Kęstutis, kurie turi tiek ti. Juos pakeisti gali aktyvūs ir norintys Biržų projektams. Todėl įsisenėjusios problemos daug idėjų bei patirtį įgyvendinant didelius proveržio žmonės. Todėl aš pats pasiūliau ir nebuvo išspręstos.

VYTO JARECKO DOSJĖ:

Nuotekų bei vandentiekio problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

2

Rajono savivaldybės administracijos stalčiai pilni Biržų rajono gyventojų prašymų dėl nuotekų ir vandentiekio įvedimo, tačiau realiai šioje sferoje nėra nei strategijos nei aiškaus veiksmų plano. Ne kartą teko teikti idėjas ir pasiūlymus dėl UAB „Biržų vandenys“ problemų sprendimo bei dėl kanalizacijos, nuotekų bei vandens tiekimo sistemų sutvarkymo, šių metų biudžetui prašiau numatyti 80000 eurų nors dalies gatvių mieste ir kaime vandens gerinimo sistemų tvarkymui, tačiau formuojant biudžetą į tai atsižvelgta nebuvo.

Pripažinkime, kad vandens tiekimų ir nuotekų Dalius DREVINSKAS, Kęstutis ARMONAS, Petras NARKEVIČIUS, Vyto JARECKO koalicijos VIENINGI BIRŽAI (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sistemų plėtra rajone jau senokai yra sustojusi.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) kandidatai į Biržų rajono savivaldybės tarybą.

VYTO JARECKO koalicijos VIENINGI BIRŽAI Asmeninio albumo nuotr. komandos nuomone, vandens tiekimo ir nuotekų sfera turi būti prioritetine. Vandens gyventojai, kad būtų įgyvendinti finansavi- nuotekų trasas, savivaldybės įmonė grąžintų tiekimo, jo kokybės, nuotekų ir kanalizacijos mo reikalavimai, priešingu atveju gali tekti įdėtus pinigus.

Iš didesnių objektų, kuriems turi būti iešproblemos turi būti sprendžiamos nedelsiant. grąžinti dotaciją.

Vien tik Biržų mieste 40 procentų gyventojų Šiuo metu UAB „BIRŽŲ VANDENYS“ jau komas finansavimas, galima būti paminėti neturi vandentiekio, o nuotekų trasų yra nu- pradėjo dirbti pelningai, todėl prisidedant sa- Nemunėlio Radviliškį, kuriame reikalinga tiesta 80 procentų. Kaime šie skaičiai iš viso vivaldybei, kiekvienais metais turi būti pasi- vandens gerinimo sistema, taip pat Papilio šokiruojantys. Dauguma gyventojų neturi nei renkamos gatvės kaimuose ir mieste, kur turi miestelį, kur egzistuoja didžiulė problema su normalaus vandentiekio, nei nuotekų ir kana- būti suvarkytos vandentiekio, kanalizacijos valymo įrengimais, taip pat Obelaukių kaimą, lizacijos sistemų. Savivaldybės administracija ir nuotekų sistemos. „BIRŽŲ VANDENyS“ tu- kuriame pusė kaimo gyventojų neteko galituri, sudaryti konkretų problemų sprendimo rėtų registruoti visus norinčius, o tada suda- mybės jungtis prie valymo įrenginių bei kiti grafiką ir planą, rašyti projektus ir kovoti dėl ryta Biržų rajono savivaldybės darbo grupė kaimai ir gyvenvietės.

Apsilankant kaimo bendruomenėse, iškyla finansavimo iš valstybės biudžeto ir Europos turėtų skaidriai svarstyti, kuriuose vietuose Sąjungos fondų. VIENINGŲ BIRŽŲ komanda pirmiausia reikia pabaigti neįrengtas van- daugybė klausimų apie šiuo metu kai kuriuoįsitikinusi, kad dalį finansavimo, ypač projek- dens bei nuotekų trasas ir įrenginėti naujas se kaimuose esančius grežinius, kurių bentavimui, galima rasti ir savivaldybės biudžete vandentiekio ir nuotekų trasas. Pagal iš anks- druomenės jau neturi pinigų išlaikyti ir atlikti ir paremti šią įmonę, kadangi UAB „Biržų van- to parengtą veiksmų planą, prieš formuojant vandens tyrimus bei remontą, Biržų vandenys denys“ yra savivaldybės įmonė. kitų metų biudžetą ir suderinus su biudžeto atsisako juos perimti.Todėl privalome ir turiUAB „Biržų vandenys“ , laukia didelis pro- skyriumi bei statybos skyriumi, turi būti nu- me palaipsniui užtikrinti , kad bendruomenės jektas Vabalninke dėl tinklų rekonstrukcijos matyta konkrečios lėšos šių projektų finan- registruotų ir inventorizuotų šiuo metu be doir vandens gerinimo sistemų įrengimo. Net savimui mieste ir kaime. Taip pat būtina kumentų esančius gręžinius, o „Biržų vandenys“ 2185000 eurų reikalingų projektui finansuo- įpareigoti savivaldybės specialistus parengti palaipsniui juos perimtų, nes tik taip didėjant ti bus skirta iš Europos struktūrinių fondų kompensavimo tvarką, kurioje būtų numaty- vartotojų skaičiui ši įmonė tieks vandenį už proir valstybės biudžeto ir ji pati be finansinės ti atskiri atvejai, kai patys gyventojai pasidarę tingą kainą. Pagal galiojantį įstatymą savivaldyparamos nebegalės vykdyti tolimesnės plė- projektą bei suderinę su „Biržų vandenimis“ ir bė privalo rūpintis vandens ir nuotekų tiekimu tros rajone. Tačiau būtina, kad prie nuotekų rajono savivaldybės taryba ūkio būdu arba rajone, todėl savivaldybė turėtų finansiškai sistemos po rekonstrukcijos pasijungtų 158 pasisamdę sertifikuotą firmą galėtų pasikloti padėti gyventojams sutvarkyti dokumentaciją.

Bendradarbiavimas

V. JARECKAS SUSITIKO SU S. SKVERNELIU Gruodžio pabaigoje Vyto Jarecko koalicijos VIENINGI BIRŽAI (Biržų visuomenininkai, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) kandidatas į Biržų rajono merus VYTAS JARECKAS lankėsi Vilniuje, Seime, kur susitiko su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Susitikimo metu Vytas Jareckas pakvietė premjerą Saulių Skvernelį atvykti į Biržus, papasakojo apie rajono problemas ir jų sprendimo būdus. „Jeigu biržiečiai palaikys koalicijos VIENINGI BIRŽAI sąrašą rinkimuose, užtikrinsime, kad tarp Lietuvos vyriausybės, ministerijų ir kitų nacionalinio lygio valdžios institucijų bei Biržų rajono savivaldybės vyktų glaudus bei dalykinis bendradarbiavimas, kurio labai trūksta dabar. Geri santykiai yra sėkmingo darbo garantas“, - po susitikimo sakė kandidatas į Biržų rajono merus Vytas Jareckas, kurį apsilankyti Seime pakvietė parlamentarai iš Biržų krašto Audrys Šimas bei Viktoras Rinkevičius.

Seimo fotografės Olgos Posaškovos nuotrauka.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

VYTO JARECKO KOALICIJOS „VIENINGI BIRŽAI“ DARBOTVARKĖ „ŽODŽIUS VISADA LYDI DARBAI“

Biržų rajonas – unikalus Lietuvos kampelis, kuris garsėjo savo raida ir įtaka Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Biržiečiai gali didžiuotis visa eile istorinių objektų. Tikra Dievo dovana – ypatingai graži rajono gamta, ežerai bei ištekliai (gydomasis purvas, mineraliniai vandenys).

Biržų krašto geografinė padėtis suteikia galimybę aktyviai plėtoti turizmą ir pramonę. Deja, iki šiol Biržų rajono privalumai tinkamai išnaudoti nebuvo.

lininkais įkūrimas, kurioje būtų svarstomi ramos programą, kuri leistų lengviau pradėti priėmimas bendru demokratišku balsavimu.

Biržų savivaldybės vadovų ir Tarybos narių veiklą ir užtikrintų finansinį saugumą. svarbūs verslo plėtrai mūsų krašte klausimai. reguliarių susitikimų su rajono gyventojams Žiedinės ekonomikos elementų įgyven3. ATVYKSTAMOJO IŠSKIRTINIO rengimas. Jų metu rajono vadovai turi atsidinimas (atliekų mažinimas, perdirbimas ir TURIZMO (MEDICININIO, skaityti apie padarytus ketvirčio darbus bei antrinis panaudojimas), atsinaujinančiųjų KULTŪRINIO IR KT.) PLĖTRA pristatyti planus. Susitikimus rengti įvairioenergijos išteklių panaudojimo plėtra (indiIR SKATINIMAS. se Biržų rajono seniūnijose, kad kiekvienas vidualių saulės jėgainių įdiegimas), maisto tiekimo grandinės trumpinimas – pirmiausia Bendradarbiaujant su VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, kraštietis galėtų išsakyti savo mintis ir pageiaprūpinant viešojo sektoriaus institucijas, pri- Ūkio ministerija, Respublikine Panevėžio ligo- davimus Savivaldybės vadovams ir tarybos oritetą teikiant miesto ir aplinkinių rajonų ūki- nine, Lietuvos turizmo asociacija bei Lietuvos nariams.

Pasitikėjimo pašto dėžučių įrengimas seninkams ir perdirbėjams. Žiedinė ekonomika Respublikos Vyriausybe, parengti Likėnų bei užtikrinta darnų išteklių naudojimą ir nekin- Biržų medicininio turizmo plėtros programą, niūnijose. Biržuose, Germaniškyje, Pabiržėje, tamą išteklių vertę, eliminuodama atliekas ir išnaudojant mineralinių vandenų bei gydo- Papilyje, Vabalninke, Nemunėlio Radviliškyje ir kitose didesnėse gyvenvietėse įrengti mero sukurdama teigiamą vertę tiek ekonomikai, mojo purvo išteklių potencialą. tiek aplinkai bendrąja prasme. Ši sistema suSiekiant ženkliai padidinti turistų skaičių pasitikėjimo dėžutę, kur gyventojai galėtų kuria alternatyvą prieš tai dominavusiai eko- Biržų rajone, būtina užtikrinti šiuolaikinių po- įmesti laiškus, skirtus tik merui.

Bendruomenių veiklos skatinimas. Parama nomikai, kuri rėmėsi „imk–gamink–išmesk“ ilsio bei sveikatingumo centrų bei apgyvenprincipu. dinimo bei pramogų objektų statybą mūsų projektus vykdančioms ir savo sudėtyje tuEmigrantų sugrįžimo programos parengi- krašte. Bendradarbiaujant su Lietuvos, Latvi- rinčioms ne mažiau kaip 50 narių bendruoVYTO JARECKO koalicijos „Vieningi Biržai“ mas ir įgyvendinimas kartu su verslininkais jos bei Estijos viešbučių bei restoranų asocia- menėms. Paramos programa seniūnaičiams. cijomis, pristatyti Biržų rajono potencialą bei Akademinio jaunimo – mokinių, aukštųjų tikslas – užtikrinti, kad per trumpą laiką būtų bei ūkinininkais.

Specialistų pritraukimo į Biržų rajoną pro- parengti specialią investuotojų į turizmo sek- mokyklų studentų, ir nevyriausybinių organipadarytas proveržis Biržų rajono raidoje, suzacijų socialinės veiklos projektų konkursinis torių skatinimo programą. teiksiantis galimybes ženkliai pagerinti bir- gramos paruošimas įr įgyvendinimas.

Biržų turizmo informacijos centrą reorgani- finansavimas. žiečių ekonominę ir socialinę padėtį. Visiems 2. BIRŽŲ RAJONO INVESTICINIO Biržų rajono mokyklų bei inovatyvaus verszuoti į turizmo plėtros agentūrą LIVE BIRŽAI, biržiečiams turi būti suteiktos teisės naudotis PATRAUKLUMO SKATINIMAS. kuri rūpinsis investicijų į turizmo sektorių pri- lo ekspertų sutelkimas į regioninį kompetenrajono darnaus vystymosi laimėjimais ir drauTarptautinių ryšių ir partnerystės su Europos traukimu bei Biržų rajono turizmo objektų cijų centrą, kuris bendradarbiautų su Panevėge kurti teisingą, įtraukią, pilietišką bendruožio regiono plėtros taryba. miestais stiprinimas siekiant pritraukti inves- reklama Lietuvoje bei užsienyje. menę.

Išmanusis Biržų regionas – gyventojų priticijas, skatinti užsienio įmonių filialų įkūrimą Plėtoti turizmo klasterio veiklą, sudarant jo Biržų rajone. nariams sąlygas produktų pristatymui ir re- eiga prie atvirųjų duomenų realiuoju laiku 1. DARBO VIETŲ KŪRIMO Biržų rajono plėtros agentūros įkūrimas, klamai Savivaldybės miestuose partneriuose (informacija apie vykdomus gatvių remontus, SKATINIMAS. kelių valymo grafikusir kt.). kuri rūpintųsi krašto investicinio patrauklumo (Latvija, Lenkija, Vokietija) jų švenčių metu.

Programos „Jokių kliūčių verslui“ įvedimas.

Nevyriausybinių bei bendruomeninių orSpecialios ekonominės zonos Biržų mieste didinimu Lietuvoje ir užsienyje, kurtų investi4. VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į ganizacijų, vaikų ir jaunimo projektai bei įkūrimas ir įveiklinimas. Infrastruktūros užti- cinių projektų pasiūlymus bei prezentacijas, SPRENDIMŲ PRIĖMIMĄ. socialinės inovacijos vietos bendruomenėse, krinimas būsimiems investuotojams. Didesnę kurios būtų pristatomos tarptautinėse verslo pridėtinę vertę turinčių darbo vietų kūrimo parodose (pavyzdžiui, MIPIC ir MAPIC) ir konGyventojų įtraukimas į jiems aktualių se- socialinių paslaugų pažeidžiamoms grupėms ferencijoje. skatinimas. niūnijos ir savivaldybės lygmens sprendimų (senjorams, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, nukentėjusiesiems nuo smurto artiVietinių gamintojų produkcijos reklamos svarstymą.

Verslo skatinimas vystyti Biržų rajone gamybą, kuri kurtų naujas darbo vietas, parama užsienyje programos sukūrimas ir įgyvendiSavivaldybės Tarybos svarstomų klausimų mojoje aplinkoje) plėtotė.

Deramo atstovavimo užtikrinimas savipatiekiant į rinką inovatyvius produktus ir nimas. išankstinis skelbimas ir galimybė gyventovaldybės interesams, bendradarbiaujant ir Mokesčių tarifų, kuriuos nustato Savivaldy- jams išsakyti savo nuomonę. paslaugas, tikslinė parama (mokesčių, rinkliavų, viešinimo paslaugų lengvatos) besikurian- bės taryba, mažinimas (žemės, žemės nuoVisuomeninės koordinacinės tarybos, į kurią sprendžiant klausimus su Lietuvos Vyriausybe, čioms Biržų rajone verslo įmonėms, kurios mos, turto ir kitų). įeitų visų Biržų rajono seniūnijų seniūnaičiai ministerijomis, valdžios ir valstybiniais admiKartu su Lietuvos bankais ir kredito unijomis bei bendruomenių vadovai, įkūrimas. Svar- nistraciniais subjektais, teisėsaugos instituįsipareigoja įkurti naujas darbo vietas.

Koordinacinės tarybos su Biržų rajono vers- parengti verslo kūrimo kaimo vietovėje pa- bių klausimų bendras aptarimas ir sprendimų cijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis,

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

Komanda dideliems darbams. LVŽS archyvo nuotr.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. užsienio valstybių savivaldybėmis. Biržų viešojo intereso gynimas Vilniuje, pasitelkiant į pagalbą Seimo narius, atstovaujančius Biržų rajonui.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

5. PATOGUS SUSISIEKIMAS SU BIRŽAIS IR PAGRINDINIAIS LIETUVOS MIESTAIS. Savivaldybės UAB „Biržų autobusų parkas“ reorganizacija. Profesionalaus vadovo paskyrimas. Vairuotojų atlyginimų kėlimas, siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti naujus darbuotojus. Autobusų parko atnaujinimas, pasitelkiant mažų miestų praktiką, išperkamosios nuomos būdu įsigyti naujus mikroautobusus su Savivaldybės garantija arba Europos Sąjungos parama. Tikslas – padaryti įmonę šiuolaikiška ir galinčia užtikrinti patogias susisiekimo paslaugas. Sieksime užtikrinti geriausias kainas ir Autobuso parko veiklos skaidrumą. Įsipareigojame parduoti antikvarinius „Paz“ autobusus atvirame tarptautiniame aukcione maksimaliai naudinga kaina. Kelis autobusus skirti nemokamam turistų vežiojimui po Biržų rajoną savaitgaliais.

Maži mikroautobusai, naudojantys mažiau degalų, leis užtikrinti patogų susisiekimą mažiausiai du kartus per dieną su Biržų atokiausiais miesteliais ir kaimais, pasitelkiant žiedinio maršruto principą. Susisiekimo Biržų rajone užduotis – suteikti galimybę gyventojams tą pačią dieną atvykti į rajono centrą ir išvykti namo. Įsipareigojame užtikrinti patogų susisiekimą iš Biržų su Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu, Šiauliais bei Klaipėda. Iš Vabalninko į Panevėžį.

Derybų inicijavimas su Latvijos, Estijos vežėjais, užtikrinančiais susisiekimą tarp savo šalies ir Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos miestų, dėl galimybės užsukti į Biržus, tuo pačiu užtikrinant tiesioginį susisiekimą su užsienio miestais. Įsipareigojame derėtis su „Ecolines“, „Kautra“, „Nordeka“, „Lux express” ir kitais vežėjais. Taip pat parengti tokių maršrutų paramos programą iš specialaus turizmo skatinimo fondo.

6. VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TVARKYMAS IR PRITAIKYMAS VISUOMENĖS REIKMĖMS. Rajono miestų teritorijų planavimo peržiūra, užtikrinant lygiavertę gyvenimo kokybę nuo rajono centro nutolusiose gyvenvietėse.

Apšvietimo tamsiu paros metu užtikrinimas viešosiose teritorijose.

Viešųjų erdvių plėtra ir pritaikymas kultūros ir rekreacijos reikmėms (Širvėnos ežero pliažo prie Pilies sutvarkymas ir laiptų į pliažą įrengimas, griovių aplink Pilį išvalymas, J. Janonio aikštės ir aikštės prie Reformatų bažnyčios sutvarkymas, centrinės miesto aikštės prie Katalikų bažnyčios pritaikymas kultūriniams renginiams, Širvėnos, Apaščios ir Nemunėlio slėnio sutvarkymas, panaudojant teritorijos gamtinio karkaso ypatumus, naujo sporto ir sveikatingumo centro su baseinu statyba.

Atskirų kvartalų kompleksinis tvarkymas, derinant namų renovaciją bei poilsio ir sporto zonų, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų įrengimą. Privažiavimų prie daugiabučių namų asfaltavimo darbai.

Transporto srautų optimizavimas ir saugumo užtikrinimas – trumpalaikio sustojimo vietų, skirtų vaikų išlaipinimui prie mokyklų ir darželių įrengimas; dviračių takų tinklo plėtotė, elektromobilių greito įkrovimo stotelių įrengimas, pėsčiųjų tilto į Astravą rekonstrukcija.

Parama organizacijoms, prisidedančioms prie miesto estetinio vaizdo formavimo.

Pagrindinių viešosios erdvės objektų pasiekiamumo didinimas žmonėms su negalia, šeimoms su mažais vaikais (vežimėliuose) – žemagrindžių transporto priemonių užtikrinimas, nuovažų, liftų, keltuvų įrengimas; nemokamas visuomeninis transportas asmenims su negalia.

7. KELIŲ TVARKYMO PROGRAMA. Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Automobilinių kelių direkcija, parengti rajono kelių tvarkymo programą bei užsitikrinti jos finansavimą iš valstybės biudžeto, į pagalbą pasitelkiant Seimo narius iš Biržų krašto. Aktyviai rengti projektus finansavimui gauti. Ypatingą dėmesį skirti keliams iš Nemunėlio Radviliškio į Germaniškį, iš Papilio į Būginius, „Kuteliai–Geidžiūnai”, „Pasvaliečiai–Saločiai”, „Butautai–Juostaviečiai”, „Vinkšniniai–Būginiai– Ageniškis”, „Papilys–Skrebiškiai”, iš Via Baltica automagistralės į Kirdonis.

Nuolat tinkamai prižiūrėti žvyrkelius, skiriant seniūnijoms reikiamą finansavimą iš savivaldybės biudžeto ir bendradarbiaujant su vietos ūkininkais. Užtikrinti tinkamą kelių valymą ir barstymą žiemos metu.

Vabalninko aplinkelio sutvarkymas ir šių procesų kontrolė. Sutvarkyti kelią į Nausėdžius, Gavėniškį ir kitus miestelius.

Miškovežių judėjimo griežta kontrolė. Vaizdo kamerų įrengimas probleminiuose keliuose ir užfiksuotų pažeidimų fiksavimas, bendradarbiaujant su policija ir transporto inspekcija.

Gatvių su žvyro danga asfaltavimas Biržų mieste, Vabalninke ir rajono gyvenvietėse. Rajoninių žvyrkelių asfaltavimo programos vykdymo griežta kontrolė: „Papilys–Kvetkai–Vanaginė“, „Grumšliai–Juostaviečiai“, „Krinčinas–Ličiūnai–Mieliūnai“, „Biržai–Geidžiūnai–Vabalninkas“, „Rinkuškiai– Juostaviečiai–Nemunėlio Radviliškis“, „Biržai–Užušiliai–Latveliai“, „Papilys–Skrebiškiai“, „Biržai–Anglininkai–Papilys“, „Užubaliai–Pačeriaukštė–Toliūnai“, „Biržai–Parovėja–Kyliškiai“, „Salamiestis–Alizava–Kupreliškis–Galintiškis“, „Užubaliai–Pačeriaukštė–Toliūnai“, „Nemunėlio Radviliškis–Pučiakalnė–Juozeliškiai“, „Vaitkūnai–Nausėdžiai–Meilūnai“, „Parovėja–Juozeliškiai–Virškupėnai“, „Gerkiškiai – Gulbinai“, „Krinčinas–Ličiūnai–Mieliūnai“, „Kučgalys– Kupreliškis–Lamokai“, „Palaima – Čypėnai“, „Padvariečiai – Šukionys“, „Pučiakalnė – Totorkalnis“, „Pandėlys–Aukštadvaris–Kvetkai“, „Strazdžiai–Anciškiai», „Butniūnai–Šniukščiai“, „Šukionys–Gulbinėnai“, „Vaitkūnai–Nausėdžiai–Meilūnai“, „Pandėlys–Valiuliškiai– Kučgalys“.

8. ŠIUOLAIKINĖS GYVENIMO SĄLYGOS. Sutvarkyti antrinių žaliavų ir šiukšlių išvežimo sistemą Biržų mieste ir rajone. Jei laimėjusi konkursą įmonė nesusitvarko, mėginti nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą.

Nustatyti sąžiningus tarifus ir atšaukti ydingą praktiką, kai ūkininkai priversti mokėti už šiukšlių išvežimą net už uždarytas fermas.

Aktyviau įgyvendinti gyvenamųjų namų šiltinimo bei renovacijos programą Biržų mieste ir rajono miesteliuose bei griežtai ją kontroliuoti. Skirti didelį dėmesį tinkamiems architektūros sprendimams.

Rasti priemonių nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį su „Litesko“, pasitelkiant geriausių Lietuvos advokatų pajėgas, arba priversti sumažinti šilumos kainas. Atlikti sutarties su „Litesko“ auditą, deklaruotų investicijų realaus įvykdymo ir tarifų pagrįstumo patikrinimą.

Užtikrinti Vabalninko šildymą iš Vabalninko verslo ir technologijų mokymo centro ir sutvarkyti šilumos trasas.

Rasti priemonių sumažinti geriamojo vandens nuostolius ir užšaldyti vandens tiekimo kainas Biržų rajone ir išspręsti savivaldybės įmonės „Biržų vandenys“ problemas. Pagal galimybes siekti vandens tiekimo kainų mažinimo, peržiūrėti skaitiklių priežiūros mokestį (ypač kai paslauga neatliekama, o mokestis prašomas).

Sutvarkyti vandens tiekimo bei kanalizacijos infrastruktūrą Biržų mieste ir rajone (ypatingą dėmesį skiriant Papiliui, Vabalninkui bei Nemunėlio Radviliškiui bei kitiems mieste-

2 13

liams), pasitelkiant Europos Sąjungos strukFinansavimo skyrimas pagrindinį bei vitūrinius fondus bei rašant projektus finansa- durinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms vimui iš valstybės biudžeto. Sudaryti sąlygas šiuolaikinių techninių mokymo priemonių ( prisijungti prie kanalizacijos ir vandentiekio pvz., dokumentų kamerų, išmaniųjų ekranų tinklų tiems Biržų miesto gyventojams, ku- ir pan.) įsigijimui ir mokymų organizavimas rių gatvėse tinklai buvo patiesti, bet keletas pedagogams, besiruošiantiems naudoti šias namų valdų buvo nežinia kodėl paliktos be priemones. šios galimybės (Binkio g. ir kitos).

Mokinių, pasiekusių puikių rezultatų įvairioPadėti parengti bendruomenių vandenvie- se ugdymo srityse, ir jų mokytojų skatinimo čių bei vandens gręžinių projektus ir užtikrinti sistemos sukūrimas. jų priežiūrą. · Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas, aktyvus Rengti projektus dėl nuotekų sistemų Biržų darbas su socialinės rizikos šeimomis. rajone ir kovoti dėl jų įrengimo finansavimo iš 10. KOKYBIŠKŲ PASLAUGŲ Europos Sąjungos bei valstybės biudžeto.

UŽTIKRINIMAS BIRŽŲ RAJONO Sutvarkyti melioriacijos įrenginius, kad neGYDYMO ĮSTAIGOSE. būtų semiamos gyvenvietės ir kaimai Biržų Garantuojame Biržų rajono ligoninės išsaurajone. Įvesti šiuolaikines šildymo sistemas ben- gojimą ir paslaugų spektro plėtimą. Bendradruomenių namuose pagal specialią savival- darbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, jaunų specialistų pritraukimo programos sudybės programą ir užtikrinti finansavimą.

Užtikrinti Biržų rajono gyventojams van- kūrimas ir įgyvendinimas, šiuolaikinės techdens kokybę ir spręsti su tuo kilusias proble- nikos užtikrinimas ir ligoninės infrastruktūros gerinimas rašant projektus ir užsitikrinat fimas.

Gatvių su žvyro danga asfaltavimas Biržų nansavimą iš valstybės biudžeto, pasitelkiant Seimo narių pagalbą. mieste ir rajone.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo Sukurti būsto kaimuose jauniems specialistams ir jų šeimoms įsigijimo paramos progra- didinimas optimizuojant ambulatorinių paslaugų teikimą nuo pirminio iki tretinio lygio; mą. Įrengti maudyklą prie Papilio tvenkinio ir jį specialiųjų paslaugų (odontologijos, medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos, psichoišvalyti.

Sutvarkyti kaimų ir miestelių apšvietimą terapijos, priklausomybės ligų diagnostikos) teikėjų tinklo peržiūra. arba jį įrengti, jeigu jo nėra.

Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos proSutvarkyti Biržų miesto barakus ir jų aplinką. gramos įvairioms amžiaus ir profesinėms grupėms; automatinių išorinių defibriliatorių 9. PRIEINAMOS KOKYBIŠKO (širdies starterių) plėtra; sergančiųjų priklauŠVIETIMO SĄLYGOS RAJONO GYVENTOJAMS. somybės ligomis psichosocialinė reabilitacija.

Bendrojo ugdymo mokyklų įvairovės ir jų Kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomenių iniciatyvos skatinimas pasi- skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims renkant formaliojo ir neformaliojo ugdymo su negalia, sistemos plėtotė, įskaitant profibūdus. laktines paslaugas, slaugos paslaugų teikimą Ugdymo įstaigų tinklo peržiūra siekiant namuose, paliatyviosios pagalbos paslaugų kiekviename miestelyje pagal galimybes su- teikimą namuose ir dienos stacionare. formuoti skirtingų pakopų (priešmokyklinio, Švietimas sveikos gyvensenos temomis – pradinio, pagrindinio, gimnazijos) ugdymo sveiko ir saugaus maisto, psichosocialinės įstaigų kompleksą arba daugiafunkcius cen- pagalbos ir reabilitacijos, fizinio aktyvumo ir trus, išsaugančius švietimo įstaigas kaimo kt., bendradarbiaujant su LSMU gyvensenos vietovėse. Pasisakome prieš švietimo įstaigų medicinos specialistais bei panaudojant įvainaikinimą kaimo vietovėse. rioms tikslinėms grupėms (vaikams, jaunimui, „Visos dienos mokyklos“ modelio sklaida, senjorams) adaptuotas priemones ir metodus.

Miesto sporto renginiai ir šventės, laisvapasitelkiant Kauno patirtį, formalųjį ugdymą susiejant su neformaliuoju, pasiteisinusių laikio sporto šakų populiarinimas (per Biržų priemonių sklaida Biržų rajono mokyklose. miesto šventės dienas).

Gyventojų informavimas apie visuomenės Nemokamos pailgintos dienos darbo grupės sveikatos stiprinimą ir teikiamas paslaugas; visose mokyklose.

Savito ugdymo kryptis ar atskirus moko- pirmosios pagalbos teikimo mokymai ugdymuosius dalykus pasirinkusių mokyklų stipri- mo įstaigose; socialinės reklamos sveikos gynimas, bendradarbiaujant su aukštosiomis vensenos temomis įvairovės ir meninio lygio mokyklomis ir profesinio mokymo centrais, užtikrinimas. tarp jų – gamtamokslinio-inžinerinio (STEAM), · Išskirti Biržų rajono ligoninei biudžetą, kad humanitarinio (anglų, Skandinavijos šalių būtų pasirinktas konkurso budu vežėjas, užtikalbų), meninio profilio, sveikatą stiprinan- krinantį pacientams, kuriuos atvežė greitosios čių, darnių mokyklų ir pan.; savitos ugdymo pagalbos automobilis, saugų ir greitą grįžimą infrastruktūros sukūrimas ir (arba) moderni- į namus (jei medicinė pagalba suteikta ir nereikalingas gydymas stacionare). zavimas.

Neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo 11. KULTŪROS ĮSTAIGŲ bei kvalifikacijos tobulinimo programų pasiūla.

INICIATYVŲ SKATINIMAS IR Vaikų ir jaunimo pilietinės veiklos plėtotė PARAMA. per neformalųjį ugdymą mokyklai bendraKultūra, jos daugiaprasmė raiška yra bendarbiaujant su nevyriausybinėmis organidruomenės vertybinis pamatas ir kūrybinguzacijomis, pavyzdžiui, skautų, šaulių būreliai, mo šaltinis, istorinio paveldo ir ateities įžvalsavanoriška socialinė ir aplinkosauginė veikla. gos erdvė.

Mūsų tikslas – atverti ir integruoti Kvalifikacijos tobulinimo programų parenį rajono gyvenimą įvairius kūrybos sektorius, gimas ir įgyvendinimas, pirmiausia užtikriskatinti profesionalųjį meną ir visų biržiečių nant viešojo sektoriaus (mokytojų, švietimo saviraišką. pagalbos, vaiko teisių apsaugos) darbuotojų Kultūros paveldo išsaugojimas ir atsakingas kvalifikaciją. modernizavimas taikant inovatyvias technoNeformaliojo suaugusiųjų švietimo progralogijas ir komunikavimo būdus. mų parengimas ir įgyvendinimas, glaudi parIšanalizuoti Biržų rajono istorinių architektnerystė su aukštosiomis mokyklomis, verslo tūros objektų, unikalių gamtos objektų, karsįmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijotinių reiškinių įtraukimo į UNESCO Pasaulio mis. paveldo sąrašą galimybes ir lydinčias proceUžtikrinti tinkamą mokyklų finansavimą, dūras. garantuojant higienos normas ir mokinių Nematerialiojo kultūros paveldo pažinimas saugumo reikalavimus atitinkančias ugdymo ir plėtotė – kalendorinės šventės (Užgavėnės, sąlygas, naujų bei šiuolaikinių edukacinių erdvių kūrimą.

Tęsinys 14 psl.

214

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

VYTO JARECKO KOALICIJOS „VIENINGI BIRŽAI“ DARBOTVARKĖ „ŽODŽIUS VISADA LYDI DARBAI“

Pradžia 13 psl.

Rasos, Kalėdos), etnologijos paskaitos, seminarai; parama folkloro ansambliams (klubams), folkloro festivalio organizavimas.

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus plėtra. Kultūros infrastruktūros modernizavimas ir sukūrimas (muziejus „Sėla“, Kirkilų apžvalgos bokštas, Kultūros centras, Jurgio Bielinio viešoji biblioteka), lankytojų aktyvaus dalyvavimo ir interaktyvumo plėtotė, sąlygos asmenims su negalia lavinti savo kūrybinius gebėjimus.

Kūrybinių rezidencijų įrengimas tarptautiniams menininkų, dizainerių, atlikėjų projektams. „Teatro fabriko“, skirto jauniesiems kūrėjams (aukštųjų mokyklų studentų kūrybinei praktikai ir teatro pedagogų kvalifikacijos tobulinimui), įkūrimas Biržų kultūros centre arba Biržų muzikos mokyklos reorganizavimas į Meno mokyklą su papildomomis teatro, dailės kryptimis. Šį klausimą būtina išdiskutuoti su visuomene.

Miesto ir rajono kūrybinių organizacijų (rašytojų, žurnalistų, dailininkų, kompozitorių) įtraukimas į bendruomeninius kultūros projektus ir renginius, kūrybinių dirbtuvių organizavimas miesto ir rajono bendruomenėms.

Patrauklios ir informatyvios interneto svetainės, pristatančios Biržų kultūros vertybes ir pažintinius maršrutus, pritaikytus įvairioms tikslinėms grupėms, kūrimas, palaikymas ir atnaujinimas.

Ryšių su rajono kūrybinėmis organizacijomis stiprinimas, jų įtraukimas į įvairiausių kultūrinių projektų teikimą ir įgyvendinimą, miesto rašytojų, žurnalistų, dailininkų, kompozitorių – profesionalų praktikų – patirties, idėjų panaudojimas bei būtent jų skatinimas dalyvauti įvairiose bendruomeniškumo programose.

Specialaus kultūros darbuotojų skatinimo fondo įkūrimas kartu su Biržų rajono verslininkų asociacija ir ūkininkais. Šiuolaikinio kino teatro Biržuose, bendradarbiaujant su vietos verslininkais, įrengimas Biržų kultūros centre.

Teatralizuotų renginių bei koncertų rengimas Biržų pilyje, perimant Trakų pilies, Lietuvos dvarų (Pakruojo, Žagarės ir kt.) patirtį ir pritraukiant nepriklausomus prodiuserius.

Paminklo Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę ir atkurtos „Birutės“ sutvarkymas.

Biržų teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ populiarinimo programa, kuri leis pritraukti žiūrovus iš kitų Lietuvos regionų.

Profesionalaus meno, tautodailės meistrų darbų pristatymas viešosiose teritorijose.

Parama kaimo bibliotekoms, bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir veiklos grupėmis.

Surasti patalpas (pastatą) Biržų miesto centre tinkamas rekonstrukcijai ir bibliotekos funkcijoms, kur būtų galima po pastato remonto perkelti Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešąją bioblioteką ir ją modernizuoti. Naujoje vietoje po vienu stogu įkurti menininko, poeto ir kino kūrėjo Jono Meko kūrybos centrą, kamerinių renginių salę įvairių amžiaus grupių auditorijai, nedidelę kino salę, jaunimo užimtumo centrą, parodų erdvę.

Išanalizuoti galimybę pastatyti naują daugiafunkcį pastatą, kuriame be bibliotekos būtų galimybė įkurdinti renginių bei konferencijų centrą ir kitas kultūros bei savivaldybės įstaigas. Tartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl tokio centro statybos finansavimo. Po Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos perkėlimo atsilaisvinusias patalpas planuojama perduoti muziejui „Sėla“.

12. FINANSŲ BEI KONKURSŲ SKAIDRUMAS. Savivaldybės įstaigų bei įmonių vadovai neturi būti skiriami pagal partinį principą.

Konkursų komisijos turi būti sudarytos iš atitinkamos sferos nepriklausomų vertintojų, bendradarbiaujant su kitomis Panevėžio regiono savivaldybėmis bei organizacijomis.

Potencialūs vadovai turi būti vertinami išskirtinai pagal kompetenciją ir patirtį.

Naujos Savivaldybės tarybos kadencijos pradžioje turi būti atliktas nepriklausomas Biržų rajono savivaldybės administracijos bei įmonių finansinis auditas.

Užšaldomas bet kokių Savivaldybės vadovams skirtų naujų automobilių pirkimas ar pramoginės komandiruotės, kurios nesusijusios su konkrečiais projektais ir neneša realios naudos rajono gyventojams.

Viešųjų pirkimų sąlygos turi būti tvirtinamos Savivaldybės vadovo, pagal kompetentingos komisijos parengtą protokolą kontrolieriaus bei Tarybos kontrolės komiteto. Konkursus turi audituoti nepriklausoma vertinimo įmonė.

Priedai Savivaldybės skyrių ir kitų padalinių

vadovams turi būti skiriami po bandomojo laikotarpio ir pasiekus iškeltus tikslus.

Nuolat kontroliuoti viešojo administravimo institucijų administracijos, jos įstaigų ir kitų įmonių vadovų veiklą, inicijuoti jų efektyvesnio darbo užtikrinimą, nustatant metinius veiklos tikslus, pasibaigus metams, nuolatos išklausyti ir įvertinti jų veiklos ataskaitas.

13. PARAMA SPORTO ORGANIZACIJOMS. Parengti ir patvirtinti perspektyvinį sporto šakų vystymo Biržų rajone ir Biržų kūno kultūros ir sporto centre planą. Atkreipti dėmesį į sporto šakas (šaudymas, šachmatai, dziudo, lengvoji atletika ir kitos), kurių sportininkai užima prizines vietas šalyje.

Iki 2022 metų pabaigos turi būti pastatytas šiuolaikinis sporto ir sveikatingumo centras su baseinu.

Sporto organizacijų paramai turi būti parengta speciali paramos programa, kuri numatys savivaldybės indėlį krepšinio, futbolo, motokroso, dziudo ir kitų sporto šakų klubų finansavimui. Bendradarbiaujant su Biržų rajono verslininkais, turi būti remiami reprezentaciniai rajono klubai – krepšinio komanda „Biržai“, futbolo klubas „Širvėna“, motokroso klubas.

Bendradarbiaujant su Lietuvos motociklų sporto federacija ir rajono motociklų sporto klubais, padėti organizuoti Biržų rajone motokroso tarptautines varžybas bent kelis kartus per metus.

Vystyti Biržų aeroklubo veiklą bei aerodromą, suvienijant aviacijos entuziastus bei rengiant patrauklius žiūrovams renginius bei specialias mokymo programas.

Kol bus pastatytas sporto centras, sudaryti sąlygas rajono bendruomenėms naudotis mokyklų sporto salėmis. Įkurti savivaldybės sporto rėmimo fondą, iš kurio būtų skatinami svarių rezultatų sporte pasiekę Biržų rajono sportininkai ir organizacijos. Įkurti garsaus Lietuvos trenerio Vlado Garasto vardo krepšinio muziejų.

15. PARAMA MAŽAS PAJAMAS GAUNANTIEMS ASMENIMS. Socialinė paramą gyventojams, kuriems ji priklauso ir yra reikalinga, užtikrinant skaidrumą ir mokėjimo pagrįstumą.

Socialinio būsto plėtros programa, naudojant socialinėms išmokoms nepanaudotas lėšas.

Pagerinti gyvenimo sąlygas socialinių būstų gyventojams, gyvenantiems be patogumų.

Pagalba darbo neturintiems asmenims, užimtumo programos rengimas įtraukiant vietos verslininkus.

Būsto aprūpinimo jaunoms šeimoms programa su indėliu iš savivaldybės pusės.

Biržų rajone gyvenantiems naujagimiams skirti po 300 eurų vienkartinę paramą.

16. AKTYVUS BENDRADARBIAVIMAS SU JAUNIMO ORGANIZACIJOMIS IR JAUNAISIAIS VERSLININKAIS. Bendradarbiaujant su Lietuvos bankais ir kredito unijomis, speciali Biržų rajono jaunųjų verslininkų paramos programa.

Kartu su jaunimo organizacijomis parengti ir įgyvendinti jaunimo laisvalaikio praleidimo objektų įkūrimo bei renginių programą (kinas, skate parkai, festivaliai, plenerai, stalo žaidimų ir proto mūšių klubai).

Jaunimo įtraukimas į savivaldybės administracijos skyrius. Skatinti jaunus žmones aktyviai dalyvauti konkursuose specialistų pareigoms užimti. Įtraukti į organizatorių komitetą jaunimo organizacijas, rengiant miesto ir temines šventes, maksimaliai išnaudoti jaunimo potencialą.

14. AKTYVUS BENDRADARBIAVIMAS SU ŪKININKAIS. Įkurti koordinacinę žemės ūkio tarybą, į kurią įeitų Biržų rajono ūkininkai, Biržų rajono dele- Daugiau skaitykite www.vieningibirzai.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

Komanda dideliems darbams. LVŽS archyvo nuotr.

guoti Seimo nariai, Savivaldybės administracijos vadovai bei specialistai. Jos tikslas – koordinuoti veiksmus bei užtikrinti konkrečią pagalbą esant sausrai ar kitoms stichinėms nelaimėms, spręsti iškilusius problemas, pasitelkiant Žemės ūkio ministeriją bei parlamentarus. Įrengti prekybos vietas, prekiaujantiems ūkininko ūkyje užauginta produkcija, Biržų miesto centrinėje dalyje. Skatinsime tiesioginių ūkininkų produkcijos pardavimo sistemą Biržų rajone ir visoje Lietuvoje (specialaus prekių ženklo „Išauginta ir pagaminta Biržuose“ įvedimas, reklama bei bendrų ūkininkų ir gamintojų stendų parodose bei mugėse finansavimo užtikrinimas).

Organizuoti Biržų mieste ūkininkų, amatininkų, tautinio paveldo meistrų muges kalendorinių švenčių metu (Užgavėnių, Velykinė, Joninių, Miesto šventės, Derliaus šventės, Kalėdinė).

Skatinti ūkių modernizavimą, naujų technologijų bei inovacijų diegimą, ekologiškų, natūralių žemės ūkio produktų gamybą.

Skatinti jaunų ūkininkų, specialistų, verslininkų pritraukimą į kaimą, sudaryti sąlygas, kad jie būtų suinteresuoti dirbti ir kurti šeimas kaimuose.

Skatinti biojėgainių statybą ir bioenergetikos plėtrą (atsinaujinantys energijos ištekliai).

Bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, didinti finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, skatinti rūgščių dirvų kalkinimo darbus, didinti humuso kiekį dirvožemyje.

Ekologiškų ūkio vystymo skatinimas ir parama.

Sieksime, kad Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai atstovautų ūkininkų interesams, o ne ministerijų interesams. Taip pat sieksime, kad seniūnijų vyriausieji specialistai būtų kompetentingi žemės ūkio klausimais.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 15

Edita ČEPOKIENĖ: dirbdami pakeisime savo kraštą Jaunimas Šiandien kalbiname VYTO JARECKO KOALICIJOS „VIENINGI BIRŽAI“ kandidatę į Biržų rajono savivaldybės tarybą Editą Čepokienę. Šiuo metu ji yra Pačeriaukštės kaimo bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė ir augina sūnelį.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

- Edita, trumpai papasakokite apie save.

Mano mama kilusi iš Biržų rajono vienkiemio, netoli Pačeriaukštės. Ir nors augau ne Biržuose, čia, pas močiutę, praleisdavau visas vasaras.

Taip jau atsitiko, kad labai jauna susipažinau su savo būsimu vyru, kuris yra pačeriaukštietis.

Baigiau Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnaziją ir įstojau į ISM vadybos ir ekonomikos universitetą studijuoti ekonomikos. Mokiausi ir gyvenau su vyru Kaune. Kai baigiau studijas, mes jau svajojome grįžti atgal į savo mylimą kraštą, tačiau po praktikos buvau pakviesta dirbti „UAB PALINK“ prekybos procesų organizavimo departamente prekybos procesų analizės ir kontrolės specialistės pareigose. Po pusės metų darbo, pasitaikius progai, pakeičiau regioną iš Kauno į Panevėžio, todėl galėjome persikelti į Pačeriaukštę. Jau pirmais gyvenimo metais Pačeriaukštėjė buvau priimta į bendruomenės tarybą, po metų tapau kaimo seniūnaite, o dar po metų - ir bendruomenės pirmininke. Viską darau dėl žmonių ir mūsų vaikų. Kad jiems būtų gera čia augti ir gyventi.

- Vos atsikraustę iškart nėrėte į visuomeninę veiklą. Kas paskatino ar patraukė prisijungti prie bendruomenės?

Mano vyro krikšto mama Augutė Povilionienė tuo metu buvo bendruomenės pirmininkė, ji ir pakvietė mus į bendruomenę. Kadangi su

vyru planavome savo ateitį Pačeriaukštėje, suKai manęs paklausė ar norėčiau būti Pačepratome bendruomeniškumo svarbą, tad stoti riaukštės bendruomenės tarybos nare, nedvear nestoti į bendruomenę net nekilo klausimas jojau ir sutikau. Kai manęs paklausė ar norėčiau – vienareikšmiškai stojome. O vos įstojus, buvau būti Biržų rajono savivaldybės tarybos nare, pakviesta į tarybą. Veikla buvo įdomi, norėjau taip pat ilgai nedvejojau ir sutikau. Kodėl? Man padėti, kuo galėjau, tad sutikau. Taip pati nepa- tai keistas klausimas, nes aš nesuprantu kaip jutau, kaip tapau naujosios pirmininkės Vaidos galima nenorėti padėti savam kraštui? Jei mano Vaičiakonienės dešinioji ranka, o jai susilaukus darbas, pastangos, jėgos ir laikas bent kažkiek antros atžalos teko pavaduoti pirmininkę jos padės mūsų Biržų kraštui tapti geresniu kraštu pareigose. Per kitą susirinkimą bendruomenės mūsų vaikams ir mums patiems, kaip aš galiu nariams nubalsavus teko apsikeisti vietomis, atsisakyti? Džiaugiuosi, jog mano įgytos žinios taip aš tapau pirmininke, o ji - mano dešiniąja ekonomikos, finansų, politikos ir naujų procesų įgyvendinimo klausimais galės padėti man ranka. Ačiū, jai už visokeriopą pagalbą!

Ir kaip Jums sekasi bendruomenės pir- 100% būti naudinga Biržų rajono žmonėms.

- Ar turite konkrečių tikslų ir siekių Biržų mininkės pareigose?

LVŽS archyvo nuotr.

Kaip man sekasi turėtų pasakyti žmonės, o rajono savivaldybės taryboje?

Pagrindinis mano tikslas yra paskatinti kuo nes niekad nežinome, kada gali užpulti bėda ne aš. Tegul darbai kalba už mane. Norėčiau pasidžiaugti, kad esame aktyvi bendruomenė: daugiau jaunimo grįžti į savo gimtąjį kraštą ir gali tekti keisti sauskelnes. Taip pat turi būti ir renginius organizuojame, ir realiais darbais ir čia kurti šeimas ir savo gyvenimus. Taip, kaip atskira vieta mašinoms, nes norint mažuosius prisidedame prie savo kaimo gražinimo. Ren- mes padarėme su savo vyru. Tą pasiekti galima išimti iš mašinos, durelės turi būti atidaromos ginių organizavimo neįsivaizduojame be Pače- tik gerinant vaikų auginimo sąlygas čia, Biržuose. plačiai. Galvodama apie didesnius vaikus, labai pasigedau vaikų žaidimų aikštelių, ypač tokių, riaukštės meno vadovės Vilitos Vasiliauskienės. - Ar galite plačiau papasakoti? Žinoma. Pirmiausiai galiu iš savo pačios ir kitų kokią mes pastatėme savo kaime. PaplūdimyMan esant taryboje, sutvarkėme kaimo parką: nutiesėme takelius, pastatėme suoliukus, švie- mamyčių patirties papasakoti, su kokiomis je, kur vasarą daugiausiai renkasi šeimų, taip sos žibintus, šiukšliadėžes ir kt. Išvalėme šalia problemomis mums tenka susidurti Biržuose. pat nėra jokios vaikų žaidimo aikštelės, sūpyparko esantį vandens telkinį, atnaujinome Yra tam tikrų viešojo sektoriaus įstaigų, kurio- nių ir pan. Moksleiviams taip pat trūksta užklakaimo kryžių, o naujausias mūsų darbas - vaikų se nėra užvažiavimo su vežimėliais. Daugelis sinės veiklos, o tai, kad užsiiminėti boksu naujai žaidimų aikštelė už daugiau nei 5 tūkstančius mamyčių vaikšto vienos, nes tėveliai dirba, atsidariusiame bokso klube gali tik pasiturinčių eurų! Nesupraskite manęs klaidingai, tai ne tad net ir tie 4-5 laipteliai vienai mamai tam- tėvų vaikai, kai kitų talentai lieka neatskleisti, mano vienos nuopelnai, o visos komandos pa neįveikiama užduotimi. Klausimas, kaip man išvis nesuvokiama. Keista, kad Visuomebendro darbo, t.y. ir bendruomenės tarybos, neįgaliesiems sekasi tokiais atvejais? Mano su- ninės kūno kultūros ir sporto tarybos siūlymas ir seniūnijos, ir kultūros centro, rėmėjų... Bet tai pratimu, negali būti tokių viešųjų įstaigų, į ku- Biržų kūno kultūros ir sporto centre įsteigti puikus pavyzdys, ką galima nuveikti, kai visi rias negalėtų patekti žmonės su vaikščiojimo bokso trenerio etatą kol kas liko neišgirstas.

- Ar norite dar kažką pasakyti savo rinkėkartu dirba vieningai! Mūsų koalicija „Vieningi negalia ar mamytės su vežimėliais. Na, bet gal Biržai“ taip pat gali nuveikti labai daug, nes kažkam tai pasirodys smulkmena. O kaip Jums jams?

Ne, ačiū, manau ir taip daug pasakiau. Mano esame kaip vienas kumštis! Būtų džiugu padėti patinka tai, kad, atvažiavus į Biržus sutvarkyti visoms Biržų rajono bendruomenėms vykdyti reikalų, neturime jokios vietos, kur galėtume nuomone, ne žodžiais, o darbais reikia benpamaitinti savo mažylį ar pakeisti sauskelnes? drauti. Tikiuosi, man bus suteikta galimybė savo veiklą ir prisidėti prie bendros gerovės.

- Džiaugiuosi, kad paminėjote „Vienin- Manau tokia vieta turėtų būti ne viena, o di- tai įrodyti ir Jūs balsuosite už VYTO JARECKO gus Biržus“. Kodėl nusprendėte kandida- džiosiose parduotuvėse - tiesiog privalomas KOALICIJĄ „VIENINGI BIRŽAI“ SĄRAŠO NR. 2 ir tuojati į Biržų rajono savivaldybės tary- mamų kambarys, kaip ir šeimos vieta. Visose už mane, eilės Nr. 15. išsivysčiusose šalyse tokie kambariukai dažni, Kalbino S. Eitavičienė. bos narius?

Savivaldybė turi padėti spręsti ligoninės problemas Stasė EITAVIČIENĖ, Vyto JARECKO koalicijos VIENINGI BIRŽAI (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, sąrašas Nr. 2) kandidatė (7) į Biržų rajono tarybą.

Puikiai prisimenu Savivaldybės mero V. Valkiūno ir už sveikatos apsaugos sritį atsakingos vicemerės I. Varzienės pačių sau priskirtus Biržų ligoninės „gelbėjimo“ nuopelnus – gyventojų surinktus 5010 parašų už Ligoninės išsaugojimą. Galėtume visi džiaugtis, jei iš tiesų Ligoninę būtų reikėję nuo kažko gelbėti, o tie parašai būtų kažką nulėmę. Tiesa ta, kad Biržų ligoninės niekas nesiruošė uždaryti, o susitikime su ministru A. Veryga, kuriame meras net nesiteikė dalyvauti, buvo pasiūlyta Ligoninei ir Savivaldybės vadovams numatyti rajono medicinos įstaigų ateities gaires, konkrečiai įvardyti, kaip atrodys Ligoninė ir Poliklinika 10 metų laikotarpiu, kokiais būdais ir priemonėmis to bus siekiama.

Deja, Ligoninės bei Poliklinikos ateitis nebuvo aptarta nei Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos komitete, nei juo labiau rajono Taryboje.

Kam gi vargti? Žmonės aukojo savo laiką, surinko parašus, kurių niekam iš esmės nereikėjo, o rajono vadovai suvaidino „gelbėtojus“. Šiandien norėtųsi paklausti, kodėl nebuvo uždarytos tų rajonų ligoninės, dėl kurių niekas nerinko parašų? Ir kokia Jūsų, gerbiamieji I. Varziene ir V. Valkiūnai, kurie vėl panorote tapti rajono vadovais, nuomonė dėl būdų ir priemonių, kurių tikrai reikia rajono medicinos įstaigoms išsaugoti?

Dažnai pasigirsta samprotavimų, kad gyventojams senstant rajono ligoninės galėtų tapti senų žmonių slaugos ligoninėmis. Bet pamirštama, kad senstančius žmones reikia ne tik slaugyti, bet ir gydyti, o tam reikalingas rentgenas, echoskopinė ir ultragarsinė diagnostika, reanimacijos tarnyba, klinikiniai tyrimai, gydytojų specialistų komanda, be abejo, terapinis skyrius. Kai kas galvoja, kad šios paslaugos galėtų būti ambulatorinės, tačiau rajonuose dabartinėmis sąlygomis tai yra neįmanoma.

Juk į Biržų ligoninę patenka žmonės iš atokių kaimų ir miestelių, kuriuos su rajono centru jungia prasti sunkiai pravažiuojami keliai, o visuomeninis transportas važiuoja tik kartą kitą per savaitę. Tad kokiu būdu žmonėms kasdien rytą atvykti, o po procedūrų parvykti namo?

Praktiškai tai neįmanoma. Kita problema, panaikinus mūsų Ligoninėje dabar teikiamas paslaugas, būtų ta, kad dauguma pacientų būtų nukreipti į Panevėžį, kuris ir dabar nebeišgali visų priimti. O kur dar tie visai neseni atvejai, kai žmogaus gyvybė buvo išgelbėta tik Biržų medikų dėka?

Gandai ir įvairiausios kalbos bei aistros dėl rajono ligoninių naikinimo aprimo, LR Seimui nepritarus ministro A. Verygos siūlymams.

Dabar turime visi kartu – medicinos įstaigų ir rajono vadovai, Savivaldybės tarybos nariai, diskutuoti, tartis ir nuspręsti, kuo konkrečiai ir kokiais terminais padėsime mūsų rajono Ligoninei ir Poliklinikai ne tik išlikti, bet ir persitvarkyti taip, kad visi gyventojai gautų tokias paslaugas, kokias jiems garantuoja Konstitucija ir kiti mūsų šalies įstatymai.

DAUGIABUČIŲ BENDRIJOS INICIATYVA MAŽINA GYVENTOJAMS ŠILUMOS KAINĄ Daugelį metų vykstančios diskusijos dėl Biržų šilumos ūkio kainų, kurios yra aukščiausios Lietuvoje, yra viena iš esminių rajono problemų, tačiau dabartinė Biržų rajono valdžia su V. Valkiūnu ir I. Varziene priešakyje jų neišsprendė. Maža to, daugiabučių namų gyventojams buvo sakoma, kad po namo renovacijos šilumos kainos ženkliai sumažės. Tačiau tų namų, kurie pasirinko UAB „Biržų šilumos tinklai“ kaip renovacijos administratorių, sąskaitos išliko tos pačios.

Biržų rajono savivaldybė ir UAB „Biržų šilumos tinklai“ buvo linkę nuslėpti informaciją , kad pagal įstatymą daugabučio namo bendrijos turi teisę rinktis vieną iš dviejų renovacijos projektų – viename šilumą toliau tiektų „Litesko“ , kitame būtų panaudoti alternatyvūs atsinaujinančios energijos šaltiniai. Pavyzdžiui, geoterminis šildymas (sistema „Oras – oras“). Be to, mažai kas žinojo, kad bendrija gali pasirinkti bet kurį renovacijos rangovą (UAB „Biržų šilumos tinklai“ šiuo atveju galėjo dalyvauti bendrijos paskelbtame konkurse, kaip vienas iš dalyvių). Todėl daugelis renovacijos administratoriumi rinkdavosi UAB „Biržų šilumos tinklus“. Kalbama, kad UAB „Biržų šilumos tinklų“ organizuojamų rangos darbų konkursai ne tik „išpūsdavo“ renovacijos samątas, bet ir lauko darbams naudojo vidui skirtą akmens vatą. Todėl šilumos nuostoliai po renovacijos praktiškai nesikeitė.

UAB „Biržų šilumos tinklai“ pagrindinė veikla – šilumos trasų nuoma UAB „Litesko“, todėl jiems nenaudingi nei alternatyvūs šildymo šaltiniai, nei namo šilumos nuostolių mažinimas. Juk kalbama apie pelną, apie pajamas. Tuo labiau, kai „Litesko“ turi „stogą“ Biržų rajono savivaldybėje (administracijos direktoriaus pavaduotojas, šilumos tiekėjų investicinių planų vertinimo komisijos pirmininkas socialdemokratas Audris Mukas). Apie tai, koks renovacijos administratorius ir kiek statybos ran-

gos darbų problemų kyla aibę kartų rašyta rajono spaudoje. Biržų rajono savivaldybė realiai nekontroliuoja vykdomų renovacijos darbų kokybės. Už renovaciją savivaldybėje atsakinga vicemerė konservatorė Irutė Varzienė, tačiau ji nesugebėjo įvesti jokio rangovų kontrolės mechanizmų ir viskas priklauso tik nuo bendrijų aktyvumo.

Namų modernizavimo programoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos vyriausiybės, numatyta, kad daugiabučių bendrijos, nusprendusios modernizuoti savo namą, ruošia du investicinius projektus, vienas iš kurių yra su alternatyviu šilumos tiekimo šaltiniu ir yra susietas su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Ne paslaptis, kad šiandien pigiausia šilumos energija išgaunama geoterminio šildymo dėka. Praktikos, kad Lietuvoje daugiabučiai ir kiti dideli naujai statomi daugiaaukščiai pastatai naudotų tokią šilumos energiją jau yra ir skaičiai rodo puikius rezultatus – šilumos kainos ženkliai sumažėja. Tai galima buvo padaryti ir Biržuose renovuojant daugiabučius.

Yra Biržų daugiabučių bendrijų, kurios nepabūgo Biržų rajono vadovų raginimų nedaryti renovacijos renkantis geoterminį šildymą. Vienai iš jų vadovauja Miglutė Budriūnienė (namas Respublikos g. 62). Nepaisant Biržų rajono vadovų daromo spaudimo, kad pati bendrija nesiimtų vykdyti namo renovacijos ir nesirinktų geoterminio šildymo, šiandien bendrijos namas renovuojamas, diegiant naują geotermino šildymo sistemą, kuri kelis kartus sumažins šilumos kainą. Bendrija pagal preliminarius skaičiavimus jau sutaupė apie 15 procentų renovacijos vertės, lyginant su panašaus tipo daugiabučiu namu Biržuose, kuris buvo renovuotas procesą organizuojant ir vykdant per Biržų šilumos tinklus.

Andrius BUDRIŪNAS, Vyto JARECKO koalicijos „Vieningi Biržai“ kandidatas į Biržų rajono tarybą

2 VYTO JARECKO koalicija “Vieningi Biržai” (sąrašas Nr. 2) 216

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

VYTAS JARECKAS

3

Biržų miesto seniūnas, nepartinis.

“Vieningi Biržai” – kas mes? Pirmiausiai visi mes esame žmonės. Paprasti, šilti ir nuoširdžiai mylintys savo kraštą – Biržus! Mes visi kandidatuojame į Biržų rajono tarybą, nes iš tiesų norime dirbti vardan mūsų krašto! Pas mus nėra žmonių tik dėl skaičiaus ar balsų pritraukimo.

Visiems „VIENINGŲ BIRŽŲ“ nariams RŪPI mūsų rajonas. Mes esame tam, kad dirbtume!

Antra – mes susivienijome, nes mes visi palaikome kandidatą į Biržų rajono merus Vytą Jarecką ir tikime, jog jis bus toks pat geras Biržų rajono meras, koks ir seniūnas dabar yra. Nepolitikuojantis, o dirbantis. Nesimėtantis žodžiais, bet darantis konkrečius darbus. Girdintis visus Biržų rajono žmones. Turintis savo komandą,

kuri palaiko jį ir kuria jis pasitiki. Mūsų klausia, kokiai mes priklausome partijai, ar esame nepartiniai? Argi tai svarbu – kai siekiame vieno tikslo? Tikslas – Biržų rajonas, kuriame gera gyventi! Ir šį tikslą pasieksime tik dirbant vieningai ir kartu priimant sprendimus. Mes girdime žmones, kurie sako, jog šildymo kainos per didelės, girdime, kai sako, jog susisiekimas prastas ir kad kelių būklę reikia gerinti, melioracijos ir nuotekų sistemas tvarkyti, girdime jaunimą, kuriam reikia sporto komplekso ir nenustosime klausytis, nes žmonių balsas yra svarbiausias. Valdžia turi tarnauti žmonėms, o ne žmonės valdžiai. Todėl pastoviai rengsime susitikimus su Biržų rajono gyventojais.

Tikime, jog visi Biržų rajono žmonės gali dirbti vieningai, jei tik bus atmestos ambicijos ir dirbama dėl žmonių gerovės. Per trumpą laiką sugebėjome suvienyti dvi partijas, daug nepartinių žmonių ir Seimo narius. Taip, taryboje visada bus valdantieji ir opozicija, tačiau svarbu dirbti išvien vardan Biržų ir girdėti Biržų rajono gyventojus. Mes sieksime, kad kuo daugiau darbų būtų įgyvendinta! Realūs darbai, o ne tušti pažadai - tai mus vienija! Jei ir jums tai yra svarbu, balsuokite už koaliciją VYTO JARECKO koaliciją VIENINGI BIRŽAI (sąrašo numeris 2).

UŽ VIENINGUS BIRŽUS, KURIUOSE GERA GYVENTI!

VYTO JARECKO KOALICIJOS “VIENINGI BIRŽAI” LYDERIAI DALIUS DREVINSKAS

1

6

RIMA BUTKEVIČIENĖ

10

Ūkininkas, LVŽS narys.

Aplinkos apsaugos specialistas, nepartinis.

Pedagogė, nepartinė.

VAIDA DŽEVEČKAITĖ-KLEPECKIENĖ

STASĖ EITAVIČIENĖ

ARŪNAS REMEIKA

2

NERIJUS DOVYDĖNAS

7

14

Ūkininkas, nepartinis.

11

EDITA ČEPOKIENĖ

15

Seimo nario padėjėja, LVŽS narė.

Pedagogė, nepartinė.

verslininkas, liberalas.

Pačeriaukštės kaimo bendruomenės pirmininkė, LVŽS narė.

AIDAS VAITKEVIČIUS

TOMAS ČETVERGAS

PETRAS PLEPYS

VIDAS EIDUKAS

4

8

12

16

Ūkininkas, liberalas.

Ugniagesys-gelbėtojas, LVŽS narys.

Verslininkas, nepartinis.

Atsargos pulkininkas leitenantas, LVŽS narys.

VIKTORAS KURGANOVAS

MANTAS VISOCKAS

JUOZAS UŽKURĖLIS

ARŪNAS BURBULYS

5

UAB BIRŽŲ DUONA direktorius, nepartinis.

9

Žydrūno Savicko sporto klubo Biržuose steigėjas, liberalas.

13

Ūkininkas, nepartinis.

17

Statybos įmonės vadovas, LVŽS narys.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

KĘSTUTIS ARMONAS

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

17

VYTO JARECKO KOALICIJOS “VIENINGI BIRŽAI” LYDERIAI PAULIUS MORKVĖNAS

JŪRATĖ RATNIKIENĖ

18

23

ALVYDAS RANONIS

30

40

Sportininkas, LVŽS narys.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apskaitos konsultantė, LVŽS narė.

AB SIŪLAS konstruktorė-dizainerė, nepartinė.

Statybos medžiagų parduotuvės BIKUVA direktorius, nepartinis.

VILITA VASILIAUSKIENĖ

KĘSTUTIS VALENTINAVIČIUS

JOLITA VIEDERIENĖ

VALENTINAS GRIGALIŪNAS

19

Biržų kultūros centro meno vadovė, nepartinė.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

GITANA VAIČIULĖNIENĖ

24

Ūkininkas, nepartinis.

ANDRIUS BUDRIŪNAS

PETRAS NARKEVIČIUS

20

25

31

41

AB SIŪLAS eksporto vadybininkė, nepartinė.

Mechanizatorius, LVŽS narys.

DANUTĖ EINORIENĖ

DALIA MATUSEVIČIENĖ

32

45

Teisininkas, liberalas.

Pensininkas, LVŽS narys.

Pieno punkto vedėja, LVŽS narė.

Biržų kultūros centro meno vadovė, nepartinė.

REGINA LUČINSKIENĖ

GEDIMINAS ARNAŠIUS

JURGIS VOLCKEVIČIUS

ASTRA KORSAKIENĖ

21

28

33

48

Finansininkė, nepartinė.

Ūkininkas, LVŽS narys.

Grūdų supirkimo punkto vadovas, liberalas.

Pedagogė, nepartinė.

ROMALDAS RUPKUS

EUGENIJA PROKOPOVIČIENĖ

VAINIBUTAS IGNAS VORAS

KĘSTUTIS ISAKAS

22

Šeimos gydytojas, nepartinis.

29

Seimo nario padėjėja, nepartinė.

34

AB “SIŪLAS” vyriausiasis ekonomistas, nepartinis.

49

Rinkodaros direktorius, nepartinis.

218

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

VALDŽIA TURI TARTIS SU VISUOMENE Vyto Jarecko koaliciją „Vieningi Biržai“ papildė Biržų verslininkas Petras Plepys. Žmogus, kuriam patinka dirbti, o ne kalbėti. Tačiau ir jo kantrybė išseko. Dabartinė valdžia ignoruoja visuomenę, kalbasi su žmonėmis tik ultimatumų forma ir nevysto jokio dialogo su verslu. Petro Plepio mintys Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“: Noriu pasidalinti savo mintimis apie negeroves, kurių daug matau kasdieniame gyvenime. Kadangi dirbu verslo srityje, sutinku daug žmonių, iš kurių girdžiu priekaištus mūsų valdžiai. Turiu pripažinti, kad tų priekaištų prie ankstesnių valdžių buvo žymiai mažiau.

Išrinktoji valdžia turėtų dirbti ir tarnauti žmonėms, netrukdyti verslui, o išeina atvirkščiai. Prie parduotuvių, kur reikia ir kur nereikia, statomi ženklai „Sustoti draudžiama“, brėžiamos ištisinės linijos prie paslaugų - aptarnavimo įmonių, kad tik žmogus

negalėtų prie jų privažiuoti. Bet juk yra ir sunkiai vaikštančių žmonių, jie taip pat nori ir apsikirpti, ir privažiuoti prie valgyklos pavalgyti, ir apsipirkti. Tai labai krinta į akis, pavyzdžiui, V. Kudirkos gatvėje. Prie dėvėtų rūbų parduotuvės iš vienos gatvės pusės stovi ženklas „Sustoti draudžiama“, papildomai nubrėžta ištisinė linija. Tai reiškia, jog sustojus kitoje gatvės pusėje lenkianti kita mašina negali aplenkti nepažeidusi ištisinės linijos, ten stovėti tada negalima. Toje pačioje gatvėje prie kirpyklos nubrėžta ištisinė linija, o už 5 metrų punktyrinė linija, kur sustoti jau galima. Gatvė yra plati, net trys mašinos gali lengvai prasilenkti, būtų galima pastatyti ženklą „Sustoti draudžiama“ toje gatvės pusėje, kur nėra parduotuvių ar paslaugų įmonių, nuimti tas ištisines linijas. Tuomet ir verslininkams nebūtų trukdoma dirbti, ir žmonės galėtų pasistatyti mašinas prie parduotuvių ar paslaugų įmonių.

To dar negana, savivaldybėje įsteigiami tvarkos prižiūrėtojų etatai - ir važinėjama, ir fiksuojami pažeidimai, išrašomos baudos.

Kodėl visa tai daroma? Kodėl žmonės laikomi įtampoje, nervinami, varžoma jų laisvė - juk tai žmonių gyvenimo kokybės lygio smuk-

2

dymas. Skaitau laikraštyje, kad per pusmetį žmogų patvirtino į tokias aukštas pareigas? rajono biudžetas negavo 200 tūkst. eurų. Dėl Rajono savivaldybės taryba. Kas turi kontroto nereikia stebėtis, kai tokie dalykai daromi liuoti tokį valdininką? Rajono savivaldybės su verslu. Panagrinėsiu, iš kur savivaldybėje taryba. Kas turi padėti tokiam valdininkui atsiranda tokie žmonės aukštuose postuose: susigaudyti? Rajono savivaldybės taryba. Ir ogi juos deleguoja partija. Svarbiausia, kad čia pasimato visiškai neveiksni rajono taryba.

Dar noriu pridurti: nė prie vienos valdžios toks žmogus nesupranta, kad jis daro žalą verslui, rajono biudžeto surinkimui, savo par- nebuvau su tokiu ciniškumu susidūręs. tijai. Paprastai partijos į tokius aukštus postus Būdavo, jeigu koks klausimas liečia suintesiunčia pačius protingiausius ir geriausius resuotas puses, visuomet suinteresuotos savo narius, tai ką aš (susidūręs su nesusipra- pusės išklausomos ir priimamas visoms putėliu), galiu galvoti apie tokią partiją... Ji daro sėms tinkamiausias sprendimas. Perskaitau žalą rajono įvaizdžiui, o svarbiausia - žmo- laikraštyje, kad projektuojami šiukšlių konnėms. Viso to nebūtų, jeigu toks valdininkas teineriai bus statomi Rotušės gatvėje, prie žinotų ekonomikos pradžiamokslį, o pana- parduotuvės „Floros natos“. Parduotuvės, grinėtų tokius klausimus, kaip rajono biu- kuri visaip gražina gėlėmis laiptus, langus, džeto formavimas, iš kokių šaltinių į rajono kad pastatas puoštų Rotušės gatvę, vieną iš biudžetą suplaukia pinigai. Jam, valdininkui, centrinių ir gražiausių mieste.

Tai gal vėl koks valdininkas Mukas susaturėtų būti įkaltas į galvą vienas iš pagrindinių jo uždavinių - kuo didesnis savivaldybės pnavo, kad čia tinkamiausia vieta šiukšlių biudžeto surinkimas. Tuomet tokiam valdi- konteineriams, kai tuo tarpu šalia yra tvora, ninkui net nekiltų noras statyti prie parduo- kuri juos paslėptų ir negadintų gatvės vaiztuvių draudžiamus ženklus, braižyti ištisines do. Ir vėl klausimas valdžiai: kodėl dėl tokių linijas, kenkti verslui. Prasiplėstų šito valdinin- problemų nesitariama su visuomene. Ne paslaptis, kad ten, kur projektuojami būsimi ko akiratis ir pasikeistų prioritetai.

Kitaip tariant, akivaizdu, kai žmogus sėdi šiukšlių konteineriai, kiekvieną dieną praeine savo rogėse, jo užimamos pareigos yra na žmonės su negalia, gyvenimo negandų per aukštos. Biržuose valdininkui turbūt taip prislėgti... Kai matai, kas čia darosi, kokią valir reikia dirbti, nes, kaip matome, jis už tokį džią turime, nori to ar ne, tampi pilietišku ir darbą dar pakeliamas pareigose... Kas tokį tada nebegali tylėti.

Aidas VAITKEVIČIUS, Egidijus ŠNARAS, Vyto JARECKO koalicijos VIENINGI BIRŽAI (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) kandidatai į Biržų rajono tarybą (sąrašas N.2) Praėjusių metų spalio 19 dieną Rokiškyje iškilmingai buvo atidarytas naujutėlis sveikatingumo, rekreacijos ir sporto kompleksas.

Nuo 2010 metų Rokiškio rajono savivaldybė siekė užsibrėžto tikslo, užsitikrino valstybės finansavimą ir 2015 metų rugpjūčio 31 dieną pasirašė statybos rangos sutartį, kurios vertė 3 mln. 766 tūkst. eurų. Likimo ironija: rokiškėnai pradėjo statybas, o naujasis Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas, jo pavaduotoja Irutė Varzienė, palaikomi socialdemokratų, 2015 metų gruodžio 22 dienos tarybos posėdyje priima sprendimą nestatyti sporto komplekso J. Basanavičiaus g. 69A pagal jau paruoštą ir patvirtintą techninį projektą, kuriam praktiškai buvo gauti statybos leidimai ir 3 milijonų eurų finansavimas pagal Vyriausybės investicijų programą. Gautus pinigus Savivaldybė turėjo grąžinti. Protu tai nesuvokiama.

Išaiškėjo, kad naujos sporto komplekso statybos projektas buvo sužlugdytas dėl Tautininkų-respublikonų sąjungos vedlio Valdemaro Valkiūno asmeninių ambicijų. Milijonierius iš Rygos, kuris yra aktyvus Latvijos ledo ritulio rinktinės gerbėjas, užsinorėjo, kad sporto komplekse be baseino dar būtų ledo arena. Sunku rasti logiškų paaiškinimų, kodėl už sprendimą nestatyti sporto komplekso J. Basanavičiaus g.

69A balsavo konservatoriai ir socialdemokratai. Galima įtarti, kad V. Valkiūnas „atsiskaitė“ už tai postais. Lemiamo posėdžio išvakarėse, 2015 metų gruodžio 21 dieną, vyko konkursas viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centras direktoriaus pareigoms užimti. Konkursą laimėjo ištikimas buvusios merės Irutės Varzienės patarėjas Eividas Šernas. Tokiu būdu konservatorė, pasinaudodama tradiciniais metodais, sustiprino savo įtaką dar vienu lojaliu direktoriumi. Nepamirškime, kad po lemtingo Tarybos posėdžio taip pat konservatorius S. Mitrochinas tapo neegzistuojančio sporto centro vadovu. Tokiu būdu tautininkas-respubliko-

nas meras V. Valkiūnas gruodžio 22 dieną Biržų rajono tarybos posėdyje užsitikrino balsų daugumą, kad būtų priimtas sprendimas nestatyti sporto komplekso J. Basanavičiaus gatvėje, o projektuoti naują sporto ir sveikatingumo centrą Vytauto gatvėje su ledo arena. Tiesa, konservatorius A. Anskinas vėliau Tarybos posėdyje prisipažino, kad meras sporto komplekso statybos klausime konservatorius pavertė „asilėliais“, kurie klusniai balsavo už netinkamą sprendimą.

V. Valkiūno, I. Varzienės, A. Garšvaitės bei jų frakcijų (respublikonų, konservatorių, socialdemokratų) sutarimu buvo priimtas sprendimas rengti naują sporto ir sveikatingumo komplekso projektą, kuris būtų statomas Vytauto g. 32. 2016 metų spalio 4 dieną administracijos direktorius R. Pauža pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SVR-257 dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Vytauto g. 32 projektavimo pagal pateiktą užduotį (2016 m. balandžio 1 d.

Nr. A-336).

Kurdamas naują techninę užduotį, V. Valkiūnas darbavosi kaip tikras Ostapas Benderis. Architektų buvo prašoma, kad ledo arenoje būtinai būtų įrengta dopingo kontrolės punktas, kavinės-barai, VIP zona, kurių plotas net 450 kv. m., sanitariniai mazgai bei poilsio zonos teisėjams, menedžerių bei koordinatorių kabinetai, komunikacijos centras su operatoriaus kabinetu ir kabinomis komentatoriams, konferencijų salė, TV ofisas, TV konferencijų patalpa. Reikalavimai stebina, toks jausmas, kad buvo projektuojamas objektas Rygoje, o ne Biržuose.

Diskutuojant apie sporto ir sveikatingumo komplekso projekto rengimą, buvo girdimi nuolatiniai V. Valkiūno ir I. Varzienės skundai dėl to, kad įvairios atsakingos institucijos bei Seimo nariai trukdo dirbti. Tai netiesa. Rengdami projektą, Biržų rajono savivaldybės vadovai tiesiog spjovė į įstatymus, ekspertų bei visuomenės nuomonę.

Pateiksime kelis pavyzdžius. Pagal poveikio aplinkai vertinimo įstatymą planuojama ūkinė veikla patenka į įstatymo 2 priedo 10,2 punktą, kuriame teigiama, kad urbanistinių objektų, įskaitant prekybos ar pramogų centrus, sporto ir sveikatingumo kompleksus statybai (kai užstatomas didesnis nei 0,5 ha plotas) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra privaloma.

Deja, Biržų rajono savivaldybės vadovai net nebandė gilintis į įstatymo reikalavimus ir pa-

rengė sporto komplekso užduotį, pagal kurią Valstybės finansavimas sporto komplekso suprojektuojama pastatų grupė 2,8105 ha skly- statybai buvo skirtas Biržų rajono savivaldybei pe, kur statinių užstatymo plotas siekia 8141 kv. dvejus metus iš eilės – 2015 ir 2016 metais. Mem, bendras plotas – 11845 kv. m, o visų esamų ras V. Valkiūnas parašė Kūno kultūros ir spor(mokykla, sporto kompleksas, garažai, stadio- to departamentui prie Lietuvos Respublikos nas, krepšinio aikštelė) ir planuojamų statinių Vyriausybės, kad savivaldybė atsisako skirtų užstatymo plotas 12347 kv. m, bendras plotas pinigų. Šis sprendimas su Biržų rajono taryba 19848 kv. m. Bet pilno poveikio aplinkai verti- net nebuvo derintas. Matyt, užteko vicemerės nimo nedaro.

I. Varzienės ir administracijos direktoriaus paV. Valkiūnas, I. Varzienė ir jų vadovaujamos vaduotojo A. Muko pritarimo.

Savivaldybės specialistai dėl kompetencijos Kartu V. Valkiūnas ir I. Varzienė padarė nuostrūkumo bei asmeninių ambicijų ir neišprusi- tolių Biržų rajonui už beveik 4 milijonus eurų. mo ignoravo Biržų „Saulės“ gimnazijos raštą Liūdniausia, kad dėl konservatorės ir tautinin2015-12-21 Nr. S-241 „Dėl sveikatingumo ir spor- ko-respublikono kvailysčių praradome ketveto komplekso statybos“ gimnazijos teritorijoje, rius metus bei neturime sporto komplekso. kuriame akcentuojama, kad pritardami projek- Tuo metu rokiškėnai jau maudosi ir sportuoja tui gimnazijos bendruomenė pažeistų Lietu- naujame rekreacijos, sveikatingumo ir sporto vos higienos normos HN21:2011 „Mokykla, vyk- komplekse. danti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji Vyto JARECKO koalicija VIENINGI BIRŽAI, kusveikatos saugos reikalavimai“ 2 punkto, kuris rią sudaro dauguma nepartinių visuomenininteigia, kad „draudžiama mažinti veikiančių mo- kų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Likyklų sklypų dydžius“, reikalavimus. beralų sąjūdžio nariai, pareiškia, kad už tokius 2017-11-14 gauta galutinė atrankos išvada Nr. nuostolius I. Varzienė bei V. Valkiūnas faktiškai (28,5)-A4-11625 dėl sporto paskirties pastatų sta- turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakotybos ir eksploatacijos. Atsakingos institucijos, mybėn. Juridiškai nubausti jų neįmanoma, bet atsižvelgdamos į pateiktas subjektų pastabas ir rinkėjai gali padaryti, kad jie nebegrįžtų daupasiūlymus, motyvuotai reikalavo pilno povei- giau į valdžią ir neturėtų galimybės kenkti Biržų kio aplinkai vertinimo, nes nebuvo atsižvelgta į rajonui.

HN21:2011 anksčiau išvardytus reikalavimus.

Nenustebtume, kad V. Valkiūnas ir I. VarPo ilgų ginčų Biržų rajono savivaldybės pa- zienė prieš rinkimus praneštų, kad jau vasarą geidavimu buvo pakoreguoti projekto įgyven- prasidės naujo sporto centro statybos. Bet tai dinimo sprendiniai. Atsisakyta ledo arenos ir netiesa, nes nėra gautas statybų leidimas (nepakoreguotos pastatų vietos, suprojektuota padaryti archeologiniai tyrinėjimai) ir vyriausy„Saulės“ gimnazijos mokiniams poilsio zona bė šio klausimo net nesvarstė bei finansavimo (2980 kv. m.) ir universali aikštelė (2000 kv. m.). neskyrė.

Pastebime, kad 2,8105 ha žemės sklypas, „Vieningų Biržų“ kandidatas į Biržų rajono mekuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, ir rus V. Jareckas buvo susitikęs su Lietuvos Respastatai, esantys jame, yra kultūros vertybių publikos ministru pirmininku S. Skverneliu, paapsaugos zonoje, sklypą kerta Biržų senojo pasakojo sporto komplekso Biržuose statybos miesto dalis, todėl archeologiniai tyrimai bus istoriją bei aptarė, kaip šį klausimą būtų galima privalomi! Ar rezultatai nesugriaus pakoreguo- išspręsti. Savo programoje Vyto Jarecko koalicija „Vieningi Biržai“ įsipareigoja, kad iki 2022 to projekto, bus aišku tik po tyrinėjimų.

V. Valkiūno, I.Varzienės žaidimai mokesčių metų pabaigos turi būti pastatytas šiuolaikinis mokėtojams kainavo 178 547 eurų, nes buvo sporto ir sveikatingumo centras su baseinu.

Visuomenėje vis dažniau pasigirsta nuomopadaryta galimybių studija, techninio projekto parengimo darbai, ekspertizės paslaugos, nių, kad baseinas Biržų žmonėms nereikalinpilnas poveikio aplinkai vertinimas, komplek- gas. Tam nepritariame. Turėdami baseiną karso perprojektavimas. Taip pat Biržų rajono tu su pirčių kompleksu, gyventojus skatiname savivaldybė nepanaudojo 600 222 eurų Gim- įsijungti į aktyvią sportinę veiklą, propaguojanazijos stadionui rekonstruoti skirtų lėšų. Ne- me kūno kultūrą ir sportą bei teikiame sveikapamirškime, kad sporto komplekso J. Basana- tingumo paslaugas gyventojams. O tai labai svarbu! vičiaus g. 69A projektas kainavo 47 000 eurų.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

Sporto centras: dėl ambicijų Biržai neteko 4 milijonų eurų

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2 19

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Lietuva dar niekada negyveno taip gerai“

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos.

Seimo narių A.Šimo ir V. Rinkevičiaus kvietimu viešėjęs Biržų rajone, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išklausė Vabalninko bendruomenės išsakytas problemas ir jas užsirašė. Seimo fotografės Olgos Posaškovos nuotrauka.

Vasario 8 d. LR Seimo LVŽS frakcijos narių Audrio Šimo ir Viktoro Rinkevičiaus kvietimu Biržuose viešėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Svečias lankėsi Biržų rajono savivaldybėje, Vabalninke, UAB „Biržų duona“, AB „Siūlas“, su visuomene susitiko pilies arsenalo salėje.

NUOŠIRDUS DOMĖJIMASIS ŽMONIŲ REIKALAIS

Vabalninke į susitikimą panorę ateiti žmonės rinkosi muziejaus patalpose, nes bendruomenės namai - nešildomi. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė svečią supažindino su miestelio istorija.

Buvo paliestas skaudus ir tragiškas Vabalninko žydų likimas, tremčių istorija, kalbėta apie KGB veiklą šiame krašte - muziejus įsikūręs buvusioje KGB būstinėje. Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė svečiui pasakojo apie Vabalninko krašto bendruomenių veiklą, seniūnijos projektus. Vienas iš pagrindinių muziejaus įkūrimo entuziastų, Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo narys Algirdas Garbauskas ne tik džiaugėsi muziejaus veikla, bei ir pasiguodė, kad niekaip nerandama lėšų Vabalninko bažnyčios vargonų remontui. Seimo pirmininkas čia pat priminė, kad 2019 m. LR Seimo paskelbti Juozo Naujalio metais ir domėjosi, kaip vabalninkiečiai juos pažymės. Svečias taip pat klausinėjo apie pagrindinius miestelio renginius, domėjosi gyventojų problemomis.

Visi susitikimai vyko labai geranoriškai, linksmai vis pajuokaujant, bet nuoširdžiai domintis žmonių reikalais. Kai kuriuos klausimus užsirašė Seimo pirmininko padėjėja, o pats V. Pranckietis ragino žmones jam rašyti laiškus, nes „mes juos tikrai skaitome“. Žmones labiausiai stebino ir džiugino tai, kad Seimo pirmininkas nebuvo tik klausytojas – jis aktyviai dalyvavo visuose pokalbiuose, pasakojo, ką LR Seimui ir jam pačiam jau pavyko padaryti ir kokie

darbai dar laukia ateityje. Susidarė įspūdis, „Ne žiniasklaidą norime užspausti, bet priverskad svečias ne tik gerai pažįsta Biržų kraš- ti LRT jiems skiriamas lėšas naudoti skaidriai“, tą, bet vienaip ar kitaip yra su juo susijęs. - sakė pirmininkas, paklaustas apie nacionalinį Paminėjus tradicinį Algimanto Šato ga- transliuotoją. Savivaldybės merui V. Valkiūnui tvės krepšinio turnyrą Vabalninke, svečias pasiskundus, kad valstybės tarnautojai gauna papasakojo, kaip nusipelniusį krepšinio per mažus atlyginimus, V. Pranckietis priminė trenerį A. Šatą ir visą jo komandą Vilniuje tai, apie ką ne kartą kalbėjo biržiečiai ir savivališlydėjo į parolimpines žaidynes. Rajono dybės tarybos nariai – mažinkite darbuotojų savivaldybėje merui Valdemarui Valkiū- skaičių ir didinkite atlyginimus, nes mokos fonnui pabandžius paskleisti melą, kad UAB das lieka tas pats. UAB „Biržų duona“ dirbantieji „Biržų duona“ žmonės dirba vergiškomis skundėsi jau ne pirmus metu rajono taryboje sąlygomis ir gauna mažus atlyginimus, V. keliamu, bet nesprendžiamu klausimu – Plento Pranckietis ramiai paaiškino, kad vidutinis gatvės remontu. atlyginimas šioje įmonėje – 782 eurai. Ir „Gatvė siaura, duobėta, važiuoja sunkiasvorės pridūrė, kad negalima neatsakingai švais- mašinos, šaligatvių ar dviračių tako nėra, o mes, tytis skaičiais, o verslui reikia sudaryti kuo beveik 400 dirbančiųjų, rizikuodami savo gypalankesnes sąlygas, nes „jei bus verslas – vybe kasdien turime atvykti į darbą. Meras pas miesteliai gyvuos“. UAB „Siūlas“ gausiai su- mus atvyksta tik respublikinio apdovanojimo sirinkusiems žmonėms pirmininkas dėkojo įteikti ir nusifotografuoti“, - kalbėjo žmonės. už darbą ir apgailestavo, kad mūsų vaikai Susitikimuose žmonės džiaugėsi vykdomovargu ar beatpažins linus, paveikslėlyje pa- mis valstybinių įmonių reformomis, ypač permatę mėlynai žydintį lauką. tvarka AB „Lietuvos geležinkeliai, „Registrų Pabendravęs su „Siūlo“ įmonės dirbančiaisiais, centras“, įmonėmis, susijusiomis su kelių prieV. Pranckietis pasidžiaugė, kad Lietuva dar nie- žiūra. Arsenalo salėje kai kuriems ūkininkams kada negyveno taip gerai. Prisiminimui dovanų pradėjus skųstis mažomis pieno supirkimo kaigavęs firminį „Siūlo“ rankšluostį „rankom nusi- nomis, svečias priminė, kad gyvename rinkos šluostyti“, svečias pažadėjo juo šluostyti savo sąlygomis. Bet jis pripažino, jog tai, kad Lietuvos anūkus. ūkininkai gauna mažesnes išmokas iš ES negu kai kurių kitų šalių piliečiai, yra problema, kurią būtina spręsti. Nemažai diskusijų ir nusiskundiBIRŽŲ ŽMONIŲ LŪKESČIAI mų buvo dėl ekologinio ūkininkavimo, juos sveIR VILTYS Vabalninko bendruomenė susitikime kėlė čias pažadėjo išsiaiškinti. Miško savininkų asocimiestelio šildymo, geriamo vandens kokybės acijos atstovai Seimo pirmininkui įteikė peticiją, problemas, prašė Seimo pirmininką paaiškinti reikalaujančią nedidinti saugomų teritorijų. V. apie pensijų indeksavimą, siūlė priimti nutari- Pranckietis padėkojo ir pabrėžė, kad, jo nuomomą, kad seniūnus galėtų rinkti žmonės. Buvo ne, „miškų ūkis turi veikti kaip ūkis“. pasiūlymas riboti LR Seimo narių kadencijas, „Reikia nuversti likusias tarybų valdžias rajobet V. Pranckietis atsakė, kad Seime, kaip ir visur nuose ir pereiti prie tikros demokratijos, bet čia kitur, turėtų gražiai derėti patirtis ir jaunystė. Kai reikia ir jūsų aktyvaus dalyvavimo. Kiekviena kuriems verslininkams užsiminus apie didelius savivaldybė, Biržų taip pat, yra Lietuvos dalis, mokesčius, Seimo pirmininkas juokavo, kad tad visi mes atsakingi už mūsų ateitį.“, - kalbėjo „nuo mokesčių ir mirties nepabėgsime“, svar- V. Pranckietis. bu, kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas ten, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO kur reikia. Ir jau rimtai paaiškino, kad pajamų perskirstymas per biudžetą Lietuvoje yra maNUTARIMAI – ŽMONIŲ GEROVEI žiausias ES, o problema ta, kad Vakarų Europoje

Seimo pirmininkas žmonėms priminė apmokestinamas kapitalas, o pas mus – darbas, pagrindinius 2016-2018 metų LR Seimo nuveiknes tiek kapitalo, kiek, pavyzdžiui, yra Airijoje, tus darbus. Per dvejus metus, įvyko 231 posėdis, Lietuvoje kol kas nėra. priimta 1600 teisės aktų kartu su lydimaisiais

nutarimais. Kažkam suabejojus, ar ne per daug priimama nutarimų, V. Pranckietis atsakė, kad tais atvejais, kai nėra tuščių politikavimų ir opozicijos bandymų trukdyti darbui, procedūros vyksta gana sparčiai. Kaip pavyzdį Seimo pirmininkas paminėjo nutarimą dėl karių vykimo į misijas, dėl skubos tvarka priimtų atliekų surinkimo įstatymo pataisų, leidusių žmonėms sutaupyti ne vieną eurą. A. Pranckietis pasidžiaugė pasiektu NATO standartu – krašto apsaugai skirti 2 procentus BVP. „Tai – politikos tęstinumas, bet LVŽS frakcija paankstino šio sprendimo priėmimą. Tie 2 procentai skirti mūsų kareiviams“,kalbėjo svečias.

Seimo pirmininkas teigiamai vertino įgyvendintas alkoholio ribojimo priemones, kurios ženkliai sumažino svaigalų, ypač spirituoto vyno, suvartojimą. Susitikimuose žmonės turėjo nemažai klausimų ir nusiskundimų dėl taip vadinamos „Matuko reformos“. A. Pranckietis sutiko su pastabomis, pripažino, kad reforma turi trūkumų, kurie dabar taisomi. „Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti vaiko saugumą šeimoje. Išskiriami trys pagrindiniai prioritetai – saugus vaikas, saugi šeima ir saugūs socialiniai darbuotojai“, - aiškino Seimo pirmininkas.

Jis taip pat pasidžiaugė padidintais iki 50 eurų Vaiko pinigais, padidėjusia parama gausioms ir nepasiturinčioms bei neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Teigiamas žmonių dėmesio sulaukęs dalykas – parama jaunoms šeimoms, subsidijos būsto paskolai. Nemažai dėmesio susitikimuose buvo skirta pensijų reformai, kurios pagrindinis laimėjimas – pensijų indeksavimas, nepriklausomai nuo politikų valios. Pensininkai gali būti ramūs – krizei ištikus, pensijos nemažės, bet bus keliamos pagal 3 paskutinių metų vidutinio darbo užmokesčio padidėjimą. Tiems, kurie dėl kokių tai priežasčių negali pasiekti teisingumo Lietuvoje, Seimo pirmininkas taip pat turi gerą žinią – yra įteisintas individualus konstitucinis skundas, todėl žmonėms nebereikės kreiptis į Europos žmonių teismą. Į susitikimus atėjusių žmonių palaikymo sulaukė ir pirmininko bei LVŽS frakcijos Seime siūlymai dėl įteisintos Lietuvos pilietybės išlaikymo bei Seimo narių skaičiaus sumažinimo.

LVŽS informacija.

220

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Permainos prasidėjo ir vyks toliau „Apsisprendžiau dalyvauti veikloje, kur reikia įveikti daugelį gyvenimo iššūkių“ – yra sakęs LR Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, LVŽS Biržų skyriaus pirmininkas Audrys Šimas. Pokalbis su A. Šimu apie darbą LR seime, atstovavimą savo rinkėjams, naujus iššūkius ir perspektyvas.

- Prieš dvejus metus rinkėjų valia atėjote į didžiąją politiką. 2016 metų vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą laimėjote rinkimus Biržų – Kupiškio vienmandėje apygardoje Nr.48. Kaip sekasi įgyvendinti žmonėms duotus pažadus?

- 2016 metų spalį Seimo rinkimai nustebino daugelį politikos senbuvių, tačiau ne Lietuvos gyventojus – daugelis buvo išsiilgę permainų, dėmesio eilinio piliečio kasdienybės rūpesčiams, o ne politikos koridorių ginčams. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kėlė „Darnios Lietuvos“ programą, kurios pagrindas - visas gyvenimo sritis apimančios penkios darnos: darnus žmogus, darni visuomenė ir aplinka, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika ir finansai, o taip pat darnus valstybės valdymas.

Tikra tiesa, kad kiekvienos valdžios sėkmę arba pralaimėjimus galima aprašyti keletu skaičių. Atlyginimų srityje skirtingų profesijų žmonėms sekėsi skirtingai, tačiau išvedę vidurkį matome, kad situacija gerėja – per dvejus metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei 100 eurų, o tai yra apie 12,6% daugiau, nei buvo anksčiau. Sodros skaičiavimu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (prieš mokesčius, be individualių įmonių) 2016 metų pabaigoje buvo 822,80 euro, 2017-ųjų – 884,80 euro, o naujausi šių metų duomenys rodo jau 926,70 euro.

- Kokia padėtis su pensijomis?

- Sodra viešai skelbia, kad vidutinė senatvės pensija 2017 metais padidėjo 35 eurais (lyginant su 2016 metais) ir pasiekė 301 eurą. 2018 metų rugsėjo mėn. vidutinė senatvės pensija jau buvo 318,60 euro. Nors kiekvienam senjorui tas ūgtelėjimas šiek tiek skirtingas, tačiau papildomi 40 ar 80 eurų per dvejus metus – seniai girdėtas pagerėjimas.

Beje, panašiai, apie penktadalį, augo ir visos valstybės išlaidos socialinei apsaugai. Finansų ministerija suskaičiavo, kad valstybės sektoriaus išlaidos socialinei apsaugai 2017 metais sudarė 5,30 mlrd. eurų, 2018 metais – jau 5,84 mlrd., o 2019 metais planuojame tam skirti 6,60 mlrd. eurų – tai 1,3 mlrd. eurų daugiau, nei LVŽS atėjus į Seimą.

- Galvodami apie pensininkus, ne ką mažiau dėmesio skiriate ir jaunoms šeimoms?

- 2017 metais įvedėme vaiko pinigus – už kiekvieną vaiką valstybė dabar kas mėnesį moka 30 eurų. Nuo 2019 metų kiekvienas vaikas gaus 50 eurų išmoką. Socialiai remtiniems vaikams dar papildomai -20 eurų. Šiuo metu tokia finansinė parama skiriama apie 500 tūkst. vaikų, kai anksčiau dėl PNPD specifikos išmokos pasiekdavo tik 150-200 tūkst. vaikų, gyvenančių labiau pasiturinčiose šeimose. Pokyčius ypač pajuto regionuose gyvenančios šeimos – 2018 metų sausio-rugsėjo mėnesiais 5 didžiuosiuose miestuose vaiko pinigai mokėti 202 tūkst. vaikų, o kituose šalies rajonuose – 275 tūkst. vaikų.

Kita nemažiau svarbi naujovė – tai valstybės subsidija pirmojo šeimos būsto įsigijimui – skiriant nuo 15 iki 30% būsto vertės paramos jaunoms šeimoms. Aktyviausiai šia galimybe naudojasi jaunos šeimos iš šalia didmiesčių esančių rajonų ir tokių regionų centrų kaip Marijampolė, Kretinga, Tauragė, Trakai. Per pora mėnesių

(programa pradėjo veikti 2018 metų rugsėjį) sitikimuose su gynybos štabu, žvalgybos ir kitų sulaukta beveik 2 tūkst. paraiškų skirti subsidiją institucijų atstovais, su politikais, dirbančiais pirmam jauno šeimos būstui – apie pusę iš jų Nacionalinio saugumo komitete. Lankėmės jau priimta ir įvertinta teigiamai, pirmiesiems „karštuose“ Ukrainos rajonuose ir matėme kaip pateikusiems lėšos skirstomos jau šiais metais, vyksta kariniai veiksmai Ukrainoje. Vykome į Aflikusieji jų sulauks 2019 metų eigoje. ganistano miestus: Kabulą, Kandahara, Heratą, Bene dešimt metų veikusi pensijų kaupimo kur lankėme Lietuvos karius, atliekančius karinę sistema rodė savo sisteminius trūkumus – iš misiją. Susipažinome su jų gyvenimo ir buities apytiksliai milijono dirbančių ir kaupiančių pi- sąlygomis, pamatėme koks nelengvas ir atsaliečių daugiau nei trečdalis iš esmės nedalyva- kingas darbas tenka mūsų kariams. Pamatėme vo kaupimo sistemoje. Tai reiškė, jog jie buvo kaip jie leidžia laiką ne tarnybos metu. Kelionė pakliuvę į finansinius spąstus, kai Sodroje jų vyko Lietuvos kariuomenės lėktuvu Spartan. dalyvavimas buvo sumažintas, o privačiuose Taip pat Seime esu Baltijos Asamblėjos narys, pensijų fonduose jie nieko nesukaupė (arba Saugumo ir gynybos komiteto narys. Vykstant nauda buvo itin maža). Todėl buvo privalu pa- BA posėdžiams teko lankytis komandiruotėje matyti šių 300-400 tūkst. piliečių situaciją ir ieš- Taline. koti būdų, kaip jiems užtikrinti deramą pensiją.

- Kaip Jums sekasi atstovauti savo rinkėKitas dalykas, jog ankstesnė sistema buvo ne- jams Biržų ir Kupiškio rajonuose? teisinga Sodros dalyvių atžvilgiu – pavyzdžiui, - Nuo pat Seimo kadencijos pradžios, aktyviai Sodrą slėgė apie 3,7 mlrd. eurų skola valstybės dalyvauju Biržų ir Kupiškio krašto ne tik benbiudžetui – vien dėl šios skolos panaikinimo druomenių jubiliejiniuose renginiuose, bet ir pensijoms bus galima skirti daugiau nei 100 domiuosi jų veikla, stengiuosi padėti spręsti jų mln. eurų papildomų lėšų, iš jų pradėti kaupti problemas. Domiuosi Biržų ir Kupiškio rajonų rezervą ateities sunkmečių laikotarpiams. socialiniu, kultūriniu, muzikiniu, ekonominiu gy- O kaip sekasi tvarkyti padėtį valstybinio venimu. Esu Biržuose vykstančio profesionalių sektoriaus įmonėse bei organizacijose? teatrų festivalio ,,Žaldokynės kraštas‘‘ ,Šiaurės - Neabejoju, kad visi esame girdėjęs apie jau muzikos festivalio „Biržai“ koncertų su muzika 2017 metų pradžioje pradėtą „Lietuvos geležin- per Europą finansinis rėmėjas, žiūrovas ir klaukelių“ pertvarką – vien 2018 metais į šalies biu- sytojas. Remiu finansiškai įvairius bendruomedžetą pervesta 34 mln. eurų dividendų. Tai di- nių renginius, knygų leidimą, tradicines šventes, džiausia bendrovės išmokėta dividendų suma sporto varžybas, turnyrus, vaikų renginius, ypač valstybei nuo 2012 metų, kai paskutinį kartą Kupiškyje kasmet vykstantį profesionalių teatrų įmonė dividendus valstybei išmokėjo 2015 me- festivalį „Ar do“. Organizuoju ir vykdau įvairias tais (tuomet pervesta vos 0,86 mln. € suma). gerumo akcijas. Glaudžiai bendrauju ir su užsieAktyvios pertvarkos vyksta ir kitose srityse. nyje gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad inicijuota ir įgy- Mano kaip Seimo nario Audrio Šimo finansuovendinama urėdijų reforma leidžia kasmet su- jama komanda „Audrys“ Kupiškio rajono krepšitaupyti apie 13 mln. eurų. Įgyvendinus valstybi- nio pirmenybėse ne kartą laimėjo pirmąją vietą. nės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės „Kelių Vyko mano vardiniai Seimo nario šaškių- šachpriežiūra“ pertvarką, 2019 metais bus sutaupyti matų, bei veteranų futbolo turnyrai. Biržuose 2,5 mln. eurų, kurie bus skirti kelių priežiūros ge- ne pirmus metus esu jaunimo sporto asociarinimui ir patrauklesnių darbo sąlygų kūrimui. cijos „Sportuok ir progresuok“ sporto švenčių - Tik praėjusį rudenį prasidėjo ir visus įtrau- finansinis rėmėjas.

Biržų ir Kupiškio rajono žmonėms ne kartą kė mokytojų etatinio apmokėjimo pertvarka. Ar manote, jog ji buvo išties reikalinga? mano iniciatyva buvo surengtos ekskursijos - Etatinis apmokėjimas nėra naujovė – toks į Vilnių. Jų metu mano apygardos rinkėjai sujau seniai taikomas aukštosiose mokyklose. sipažino su Lietuvos Respublikos Seimu. Taip Mokyklose etatinį modelį labiau siečiau su po- pat viešnagės metu jie turėjo unikalią galimybę reikiu adekvačiau finansuoti regionų ir miestų pabūti Lietuvos radijo ir televizijos didžiojoje mokyklas, gerinant ugdymo kokybę. Būtent studijoje, kur vyko koncertų ,,Duokim garo‘‘ filšiuos pokyčius lėmė mažiau pastebėta reforma, mavimai.

Mano iniciatyva biržiečiai dalyvavo LRT laidos kai „mokinio krepšelis“ buvo pakeistas į „klasės krepšelį“. Ši pertvarka leido išsaugoti daug „Gimtoji žemės“ Jorio konkurse – per Lietuvos regionų mokyklų, sudarė ilgalaikio planavimo televiziją buvo parodytos gražiausios ir darbšgalimybę, užtikrino, kad net ir mažėjant vaikų čiausios Biržų rajono ir Kupiškio krašto bendruoskaičiui suformavus klases regionų mokyklos menės. Džiugu, kad 2018 metų ,,Jorio“ konkurse Lietuvos gyventojai atidavė daugiausiai balsų galės išlikti.

- Seime dirbate Nacionalinio saugumo ir už Biržų kunigą Ernestą Želvį. gynybos komitete. Tai yra vienas iš svarNorėdamas išsamiau savo apygardos rinbiausių komitetų. kėjams paaiškinti apie pasikeitusias naujoves - Svarbu, kad Lietuva pirmąkart istorijoje įgy- žemės ūkio, švietimo, sveikatos srityse, pats vendino įsipareigojimą NATO - skirti 2 % BVP organizavau Lietuvos Respublikos Sveikatos apgynybos finansavimui. Šios lėšos naudojamos saugos, Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo ministrūkstamos arba pasenusios įrangos įsigijimui, trų atvykimą į Biržus ir Kupiškį. Ateiti gyventojus atsisakoma morališkai pasenusios, įsigyjama į šiuos susitikimus kviečiau per rajono spaudą, moderni ir NATO reikalavimus atitinkanti krašto taip savo socialiniame tinkle https://www.faceapsaugai reikalinga technika (savaeigės haubi- book.com/Audrys-Šimas . cos, šarvuočiai „Vilkas“, vidutinio nuotolio priešSavo pareigas atlieku sąžiningai. Manau, kad lėktuvinės gynybos sistemos, kario ekipuotė ir Biržų ir Kupiškio krašto žmonės, būdami aktyginklai, amunicija, snaiperių įranga, ryšio prie- vūs ir neabejingi, teigiamų permainų sulauks monės, sunkvežimiai ir pan.). Politinės partijos greičiau. sutarė, kad Lietuva iki 2030 metų palaipsniui - O kaip dėl artėjančių savivaldos rinkimų? didins finansavimą krašto apsaugai, siekiant 2,5 Jūs Biržų rajono LVŽS skyriaus pirmininkas, % finansavimo nuo BVP. ką apie juos manote?

Po „auksinių šaukštų“ skandalo buvo kilę - Kovo 3 dieną vyks rinkimai į savivaldybės taabejonių, ar kariuomenė deramai išleidžia skir- rybą. Mūsų LVŽS skyrius sudarė stiprų partinių tas lėšas, todėl buvo įsteigta Gynybos resursų narių ir nepartinių, aktyvių, savo srities speciaagentūra, kuri dabar centralizuoja krašto apsau- listų, sąrašą. Visa komanda pasiruošusi rimtam gos sistemos pirkimus tam, kad nepasikartotų darbui. Sąraše yra ir mūsų skyriaus narys, ūkipiktnaudžiavimo atvejai, pirkimai būtų skaidrūs ninkas Kęstutis Armonas, taip pat sąraše yra ir naudingi. patyrusių vietinių politikų, partijos narių: Tomas Atstovaujant Lietuvos Respublikos Seimui Četvergas, Viktoras Kurganovas, Stasė Eutavikaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komi- čienė. Prie politikų prijungėme ir veiklius, veržteto narys lankiausi Ukrainoje, dalyvavome su- lius, iniciatyvius žmones, verslininkus, vieni iš jų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 17 ISSN 2538-8274 Tiražas 6000 egz.

Spausdino AB spaustuvė TITNAGAS. Užsakymo Nr. 663

Asmeninio albumo nuotr.

Petras Plepys, Arūnas Burbulys ir kiti žinantys ir išmanantys savo darbą. Sąraše ir kaimo bendruomenių lyderiai: Nerijus Dovydėnas, Edita Čepokienė, atsargos pulkininkas Vidas Eidukas.

Visa komanda pasiruošusi dirbti rimtai, sąžiningai ir atsakingai.

- Savivaldos sėkmė nemažai priklauso nuo mero kompetencijos, bendravimo kultūros, pakantumo, gebėjimo atstovauti visai rajono bendruomenei. Ko tikitės iš naujai išrinkto mero?

- Į mero postą mūsų skyrius iškėlė nepartinį kandidatą, Biržų miesto seniūną Vytą Jarecką.

Dirbdamas seniūnu, V. Jareckas įrodė, kad jam rūpi mūsų krašto žmonės ir jų problemos. Mes tikime ir pasitikime juo, kaip ir jis mumis. Jį matome mero poste.

Kas yra bendra koalicija „Vieningi Biržai“?

- Mes kartu su LR Liberalų sąjūdžių susijungėme ir įregistravome bendrą koaliciją - Vyto Jarecko koalicija „Vieningi Biržai“. Šiame sąraše suvienijome abi partijas, sudarėme vieningą programą ir visi palaikome mūsų kandidatą į merus. Mūsų tikslas buvo suvienyti kelias partijas ir judėjimus bendrame sąraše dėl bendro tikslo. Dar iki rinkimų sulaužėme visu stereotipus, sudarydami bendrą sąrašą, nežiūrėdami nei į partines, nei į asmenines ambicijas.

Iki rinkimų lieka mažiau nei mėnuo, vyksta susitikimai su gyventojais, pristatoma mūsų programa, nuostatos. Koalicija „Vieningi Biržai“ susitikinėja su žmonėmis, išklauso, išgirsta jų siūlymus, pastabas.

- Ko tikitės po rinkimų?

Manau, po rinkimų turėsime merą, kuris kartu su koaliciniu sąrašu „Vieningi Biržai“, kitais į Biržų rajono savivaldybės tarybą išrinktais nariais, tardamiesi su Biržų rajono žmonėmis, išklausydami juos ir jiems atsiskaitydami, sėkmingai dirbs Biržų rajono labui.

- Priminkite, kur ir kada Biržų ir Kupiškio rajonų gyventojai gali kreiptis į Jus su savo reikalais?

Gyventojų priėmimas daugiausiai vyksta pirmadieniais. Per du šios kadencijos Seimo darbo metus į mane kreipėsi per 1000 gyventojų – įvairiais klausimais. Biržuose mano, Seimo nario, priimamasis dirba Vytauto g.59 (Biržų rajono savivaldybės administracijos patalpose). Kupiškyje LR Seimo nario A.Šimo priimamasis yra Lauryno Stuokos Gucevičiaus a.14 -306.

Visais Jums rūpimais klausimais galima kreiptis telefonu mob.tel. 8 612 17661 arba el.p. egle.blazeviciene@lrs.lt Dėl gyventojų priėmimo Kupiškyje ir Biržuose. visada patarčiau kreiptis iš anksto. Jeigu pageidaujate kreiptis į mane kaip į Seimo narį asmeniškai, tai galite padaryti: tel. (8 5) 239 6627 (mano kabinetas Vilniuje), mob. 8 668 42678; el. p. audrys.simas@lrs.lt

Kalbino Aldona JAKAVONIENĖ

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius AUDRYS ŠIMAS. Tel. 8 640 31000, el. paštas: lvzs.birzai@gmail.com Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS ir LRLS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitų.