Balsuokite už sąrašą nr.
Anykščių kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 42
ISSN 2538-8274
KVIEČIAME BALSUOTI UŽ SĄRAŠĄ Nr. 2
LVŽS Anykščių skyriaus kandidatas į rajono merus bei kandidatai į Anykščių rajono savivaldybės tarybą. Rolando Lančicko nuotr.
Mes susibūrėme dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose Anykščių r. savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, iškeldami Daliaus Vaigino kandidatūrą į Anykščių rajono merus ir suformuodami kandidatų komandą į Anykščių rajono savivaldybės tarybą.
Skaitykite 4 psl.
Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!
Skaitykite 5 psl.
Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?
Skaitykite 3 psl.
Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris. Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs Ignalinos meras, dabar
vienintelis Europarlamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo partiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ragino bendražygius išlikti stipriais bei vieningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tikslas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. Tauta
mums suteikė mandatą, todėl labai svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. LVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjungos skyrių delegatai.
Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seime, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atsakingai vykdo darbų programą, kuri suformuota LVŽS rinkimų programos pagrindu. LVŽS informacija
Tęsinys 4 psl.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu. Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl, tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį,
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.
staiga tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti netikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepasitikėjimą Jūsų širdyse. Kova su dešimtis metų besiformavusia, valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje
iš Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švietimo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums. Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir
2
3
viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes. Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų. Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.
Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.
Gyvi regionai Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė? Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, neva provincija degraduoja, kaime liko vieni alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situacija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuolat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldybėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir graži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra šviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeimininkai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvybę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų entuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti ir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės įtakos provincijos gyventojų pajamoms. KĄ EUROPOS SĄJUNGOS POLITIKA REIŠKIA LIETUVOS GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? Nors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, turėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai supranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išmokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų derybų rezultato priklauso didelė dalis žemdirbių atlyginimo. Tai tik
vienas iš pavyzdžių. Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika
PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI
Europos Parlamento narys Bronis Ropė. LVŽS archyvo nuotr.
iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dydžio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejingumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Lietuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti įgaliojimai patiems rengti savo plėtros programas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir problemas. Net ir turint geriausius norus. Todėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva privalės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus regionui
Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų. Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc. Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime. Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja
Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.
POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS
Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaiNaujausi Valstybės tarnybos departadrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir mento duomenys rodo, kad per praėjusius Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimetus pareigybių skaičius valstybės tarmo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduoskaičius – 8,11 proc. tojai atsisakė asmeninių automobilių su vaiPraėjusių metų pradžioje valstybės tarnyruotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliaboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – rinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama apie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta nuomotis automobilius, kuo ypač mielai nauministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų dodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optiVidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų mizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, apsaugos ministerijoje per praėjusius metarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinipareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs mą pradėti patiems nuo savęs? pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Antra vertus, per visą laikotarpį nuo NepriŠių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai klausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja šiol, nors valstybė susiduria su demografidarbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar niais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina,
Pradžia 2 psl.
2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų duomenys. Bendras pareigybių valstybės tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – 49638. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau. Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei geresnį išsilavinimą turinčius žmones. LVŽS informacija
kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas. Juolab, kad mūsų kaimynės La tvija ir
Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių. Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje. Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją. Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume. Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
5
A. Baura: „Man ne tas pats, kas vyks Anykčiuose“ Jau 40 metų gyvenu Anykščiuose. Pažįstu šio krašto žmones, labai gerai žinau jų realybę. Gerai suvokiu, kokia yra dirbančio žmogaus ir mus maitinančios žemės vertė. Šis žinojimas, atėjęs per didžiulę asmeninę patirtį, mane ir daugelį mano kolegų atvedė į aktyvią visuomeninę bei politinę veiklą. Per Seimo rinkimus didžiulį pasitikėjimą gavę LVŽS nariai prisiėmėme ypatingą atsakomybę, įsipareigodami priimti rimtus, kartais labai sunkius sprendimus, kad Lietuvos žmonės iš tiesų pajustų apčiuopiamus pokyčius.
Mes ėmėmės spręsti tas problemas, kurių nesprendė niekas daugelį metų. Kai kurie sprendimai yra nepopuliarūs, tačiau žiūrint į ateitį - jie būtini. Noriu, kad pradėtos reformos, kurių visi laukė, tęstųsi ir savivaldoje. Kaip LVŽS Anykščių skyriaus pirmininkas, didelę patirtį turintis politikas, labai atsakingai siūlau per 2019 m. kovo 3 d. vyksiančius savivaldos rinkimus savo balsą atiduoti už LVŽS keliamus kandidatus. Komanda atsinaujinusi, jos sudėtyje yra ir ne partinių kandidatų. Ne partiškumas, manau, yra svarbiausia,
svarbiausia – mokėti dirbti komandoje, rasti geriausius sprendimus, siekiant padėti Anykščių krašto žmonėms. LVŽS kandidatas į Anykščių rajono savivaldybės merus Dalis Vaiginas yra sąžiningo, teisingo ir tvirto politiko pavyzdys. Šios savybės ir žmonių pasitikėjimas atvedė jį į vadovaujančias pareigas. Daliui Vaiginui nėra uždarų durų, neįmanomų užduočių, nes jis turi įgimtą dalykiškumą, gebėjimą santūriai, bet įtaigiai, argumentuotai vesti derybas. Dalio Vaigino veikla puikiai demonstruoja, kaip politika,
Dalis Vaiginas ir Antanas Baura. LVŽS archyvo nuotr.
be jokios arogancijos ir visažiniškumo, įtraukiant gyventojus, įvertinant tikrų žmonių tikrus poreikius, žingsnis po žingsnio duoda tikrus rezultatus, matuojamus žmonių gyvenimo kokybe, augančiomis pajamomis, iškovotais pinigais svarbiems visuomeninės reikšmės projektams ir pan. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Dalis Vaiginas sutiko dalyvauti rinkimuose ir suteikti gerbiamiems anykštėnams šansą gyventi geriau. Labai tikiuosi, kad po 2019 m. savivaldos rinkimų mūsų krašte prasidės nauja politinio susikalbėjimo ir bendrų gerų darbų žmonėms pradžia. Visiems linkiu nepasiduoti manipuliacijoms, nepasiklysti jose. Tikiu, kad LVŽS kandidatai nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis, nes mums ne tas pats, kas vyksta!
Seimo narys Antanas Baura Kandidatas į Anykščių rajono savivaldybės merus Dalis Vaiginas. LVŽS suvažiavimo akimirka. LVŽS archyvo nuotr.
Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“
2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.
Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas. Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plė-
Seimo narė Guoda Burokienė. Olgos Posaškovos nuotr.
trai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo
DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti. Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.
Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse. Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.). Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.
STT informacija
26
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių. Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos
Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.
apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti. Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose. LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savivaldą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos –
vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose. Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios
savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta. Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.
Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-
Pxhere.com nuotr.
biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams išmokas gaunantys senatvės pensininkai, reagavo principingai ir nutraukė sutartį su kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vipensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- dutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstySenatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ bės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. mokamos pensijos yra indeksuojamos ir Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama taip pat mokamos priemokos iš valstybės skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir LVŽS informacija
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
7
RAIMONDAS BALSYS
REGINA PATALAUSKIENĖ
DOMINYKAS TUTKUS
RENATA GUDONIENĖ
KAZYS ŠAPOKA
ROLANDAS LANČICKAS
DANIUS TURSA
MINDAUGAS KOVOLIŪNAS
EGIDIJUS AŽUBALIS
VYGANTAS ŠLIŽYS
MARYTĖ BALTAKIENĖ
INGA ŽIUKIENĖ
JUSTINAS MONKŪNAS
NIJOLĖ BARKAUSKIENĖ
MARIJA GRIŠČENKA
ALVYDAS APEIKIS
LAIMUTĖ KATINIENĖ
RIMANATAS SEREIČIKAS
IMINAS MONKEVIČIUS
GIEDRIUS ACUS
AURIMAS NIAURA
AURELIJA CHMELEVSKIENĖ
DALIS VAIGINAS
ALGIRDAS ANANKA
2
8 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR. 2
ARVYDAS MAČIULIS
ALVYDAS JANICKAS
LUKAS GIRIŪNAS
KĘSTUTIS MALECKAS
VITALIJA GIRIŪNIENĖ
BIRUTĖ LUKOŠEVIČIENĖ
SAULIUS ŽIUKAS
GINTAUTAS TAMOŠIŪNAS
BENDRUOMENIŲ SRITYJE MES:
TURIZMO SRITYJE MES: Dėsime visas pastangas, kad Anykščiai kaip galima greičiau gautų kurorto statusą. Sieksime atkurti pirminį Vorutos piliakalnio vaizdą. Kartu su savivaldybės specialistais, pasitelkiant LR ministerijų, įstaigų specialistų pagalba, ieškosiu priemonių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Anykščių rajoną. Mums svarbi viešųjų erdvių plėtra ir pritaikymas kultūros ir rekreacijos reikmėms („Dainuvos slėnio“ sutvarkymas ir jo pritaikymas kultūriniams renginiams, vaikų žaidimo aikštelių rekreacinių poilsio zonų įrengimas). KULTŪROS SRITYJE MES: Sieksime didinti gyventojų kultūrinį, etninį aktyvumą, kad galėtumėme puoselėti savo turtingą kultūrinį ir etninį identitetą. Palaikysime gatvės meno iniciatyvas. Sieksime, kad daugiau kultūrinių renginių turėtų būti skirta jaunimui, siekiant didinti jų užimtumą ir rajono patrauklumą. JAUNIMO, VAIKŲ, ŠEIMŲ SRITYJE MES: Mūsų rūpestis ir pastangos bus nukreiptos jaunimo idėjų palaikymui ir verslumo skatinimui. Sieksime pritraukti kuo daugiau jaunų specialistų, kurie gyventų, dirbų ir kurtų savo ateitį Anykščiuose. Ypatingą dėmesį skirsime socialinei sričiai: jaunoms, nepasiturinčioms šeimoms, senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, teikiant jiems papildomas socialines paslaugas. Ieškosime būdų, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu būtų statomas daugiabutis, kuriame galėtų įsikurti jauni specialistai bei jaunos
šeimos, kurie dirbs Anykščiuose. Inicijuosime aktyvesnį ryšių palaikymą su išvykusiais anykštėnais. VIEŠOJO VALDYMO SRITYJE MES: Užtikrinsime komandinį darbą ir darbų paskirstymą savivaldoje. Užtikrinsime, kad švietimo, sveikatos, kultūros ir socialinių paslaugų darbuotojams būtų kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos. Užtikrinsime atsakingą ir racionalų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą. Užtikrinsime, kad savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos ir finansinės ataskaitos būtų viešinamos, kad gyventojai galėtų matyti kur ir kaip naudojamos savivaldos lėšos. Rūpinsimės, kad savivaldybės turtas būtų naudojamas racionaliai. VERSLO SRITYJE MES: Sieksime pritraukti kuo daugiau investicijų į rajoną: sudaryti palankias sąlygas verslui, kuris kurtų naujas darbo vietas gamybos, paslaugų sektoriuose bei plėtotų turizmą. Nuolatinis mano rūpesti ir pastangos bus nukreiptos į rajono kelių transporto infrastruktūros gerinimą, kuris bus pagrįstas proporcingumo kriterijumi. Sieksime Anykščių mieste įkurti ūkininkų turgelį (prekyvietę), užtikrinant prekių tiekimo grandinės trumpinimą, prioritetą teikiant Anykščių rajono ūkininkams ir perdirbėjams. Stengsimės „įveiklinti“ nenaudojamus pastatus bei patalpas, ieškosiu kompromisų su savininkais ar būdų priverstinai juos sutvarkyti.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 42 ISSN 2538-8274 Tiražas 5 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 353
Užtikrinsime, kad Anykščiai taptų atviresniu miestu ir rajonu: piliečių idėjoms, pasiūlymams, sprendimų viešinimas taip pat būtų atviras. Sieksiu skatinti žmonių tiesioginį dalyvavimą, sprendžiant jiems aktualias problemas, įtraukti bendruomenę į sprendimų rengimą. Sieksime įsiklausyti į bendruomenių iniciatyvas, padėti bendruomenėms įgyvendinti numatytus projektus. Užtikrinsime glaudų ir harmoningą Anykščių valdžios bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinsiu bendruomeniškumą. VISUOMENĖS SAUGUMO SRITYJE MES: Diegsime papildomas miesto ir rajono saugumo užtikrinimo priemones. Stengsimės išplėsti saugios kaimynystės programą. Gerinti savivaldybės ugniagesių komandų materialinį aprūpinimą. Ieškosime būdų padengti išlaidas, kurios yra patiriamos savanorystės metu. ŪKIO SRITYJE MES: Užtikrinsime, kad miesto maršrutinis autobusas kursuotų gyventojams palankiu grafiku ir maršrutu. Sieksime, kad gyventojams būtų suteiktos nemokamos pavežėjimo paslaugos. Prioritetas man bus: spartesnis kompleksinis teritorijų sutvarkymas. Būtinai ieškosime būdų kaip atpiginti centralizuotos šilumos, vandens ir nuotekų tiekimo kainą rajono vartotojams.
SOCIALINIO SAUGUMO SRITYJE MES: Dėsime visas pastangas užtikrinti Anykščių technologijos mokyklos veiklos tęstinumą. Sieksime, kad VšĮ „Anykščių rajono savivaldybės ligoninė“ nebūtų mažinama paslaugų apimtis. Skirsime finansines lėšas ir savo jėgas, kad VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ ir toliau vykdytų veiklą Anykščių rajone bei skatinsiu įstaigos bendradarbiavimą su kitais dalininkais. ŠVIETIMO SRITYJE MES: Sieksime modernizuoti ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir techninę bazę. Užtikrinsime savito ugdymo kryptis ar atskirus mokomuosius dalykus pasirinkusių mokyklų stiprinimas, bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis ir profesinio mokymo centrais, meninio profilio, sveikatą stiprinančių, darnių mokyklų ir pan.; savitos ugdymo infrastruktūros sukūrimas ir (arba) modernizavimas. Sieksime neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų parengimo ir įgyvendinimo, glaudžios partnerystės su aukštosiomis mokyklomis, Trečiojo amžiaus universitetu, verslo įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. SPORTO SRITYJE MES: Skatinsime anykštėnų sveiką gyvenseną ir sieksiu, kad Anykščiai taptų sveikos gyvensenos pavyzdžiu. Atsižvelgdami į gyventojų pageidavimus ir nuomonę, sieksiu išplėsti viešųjų erdvių, kurios būtų pritaikytos fiziniam aktyvumui skaičių (lauko treniruoklių, vaikų sportinių žaidimų aikštelių įrengimas bei sporto infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas ugdymo įstaigose).
Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius: Regina Patalauskienė Tel. +37060161322 Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.