Balsuokite už sąrašą nr.
Alytaus rajono kraštui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
2019 m. vasaris, Nr. 38
ISSN 2538-8274
Aurimas Truncė mero rinkimuose kovos dėl neįgyvendintų Alytaus rajono žmonių lūkesčių „Noras, kad šūkis „Čia gera gyventi“ taptų tikrove ir, kad tai pajaustų kiekvienas Alytaus rajono gyventojas. Pasitikėjimą manimi pareiškė žmonės, kurie, nusivylę dabartinės valdžios sprendimais. Būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše į rinkimus einu kaip nepartinis kandidatas.“ Ateinančių metų Alytaus rajono savivaldybės mero rinkimuose kandidatai jau išrikiuoti. Antrą kartą siekti tiesiogiai gyventojų renkamo mero posto apsisprendė ir ilgametis Alytaus rajono politikas, tarybos narys, opozicijos lyderis Aurimas Truncė. Būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše jis į rinkimus eina kaip nepartinis kandidatas. „Tikiu savo galimybėmis, nes prieš ketverius metus vykusių rinkimų rezultatai parodė, kad žmonės tiki manimi. Negaliu jų nuvilti, nes rajono gyventojai man yra svarbiausi“, – kalbėjo A.Truncė. 2015 metų savivaldos rinkimuose A.Truncė pateko į antrąjį rinkimų turą ir savo varžovui pralaimėjo vos daugiau nei 5 procentų skirtumu. Šįkart subūręs politinės patirties ir jaunatviško polėkio turinčią komandą, jis apsisprendė kovoti dėl Alytaus rajono žmonių gerovės ir teigiamų pokyčių. „Per tuos keturis metus dirbant opozicijoje kartu su opozicijos bendražygiais kovojome ir pasisakėme prieš vieną tiesą diktuojančią, demokratiją ir diskusijas suvaržančią valdančiųjų vykdomą politiką. Mūsų netenkino priimami gyventojų interesams nepalankūs sprendimai, galiausiai su gyventojais ir ne-
buvo tariamasi. Būtina tai keisti, o labiausiai reikia keisti savivaldybės požiūrį į žmones – reikia su jais tartis, bendrauti, juos išklausyti. Svarbiausia žmogiškumas, t ir paprastumas. Deja, bet šiais išvardintais dalykais valdančioji dauguma disponuoja tik prieš rinkimus, siekiant laimėti kuo daugiau rinkėjų palaikymo“, – pabrėžė A.Truncė.
Atstovauti – su brandžia patirtimi
Deramai atstovauti Alytaus rajono gyventojų interesus, kandidatui padės jo brandi, daugiau kaip penkiolikos metų politinė patirtis. 2003 metais jis buvo išrinktas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariu bei mero pavaduotoju. Šias pareigas jis ėjo iki 2007 m. Vėliau (2007–2015 m.) A.Truncė buvo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius. Nuo 2015 metų Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys atstovauja opozicijai ir yra opozicinės frakcijos „Už atvirą savivaldą“ pirmininkas. Politikas prieš ketverius metus nusprendė tapti savarankišku, nuo partijos nepriklausomu Alytaus rajono žmonių atstovu savivaldoje, o 2016 metais save išsikėlęs kandidatu
Skaitykite 8 psl.
Dzūkijos rinkimų apygardoje dalyvavo Seimo rinkimuose. Iš Alovės krašto kilęs ir šiuo metu ten gyvenantis kandidatas 1994 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Baigęs studijas, grįžo gyventi ir dirbti į Alytaus rajoną. A.Truncė
Skaitykite 10 psl.
yra UAB „Ėvola“ direktorius bei ūkininkauja Alovės seniūnijoje. Jis aktyviai dalyvauja ir rajono bendruomenės gyvenime. Laisvalaikiu politikas medžioja, žvejoja, augina bites, keliauja po savo kraštą su šeima ir džiaugiasi šiais metais gimusia anūke.
Skaitykite 9 psl.
22
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Savivaldybei prabangos nereikia – pirkimai turi būti skaidrūs „Jei nori gyventi ne tik sau, jei manai, kad dalį savo laiko gali skirti kitiems – tą ir daryk. Ir šeimą, ir vaikų auginimą, ir darbą galima suderinti“, – įsitikinusi 35-erių metų R. Vitkauskienė, kandidatė į Alytaus rajono savivaldybės tarybą. Nuo pat darbo patirties pradžios dirbanti viešųjų pirkimų srityje ir 10 metų gilinanti žinias, ji mato nemažai trūkumų, kuriuos reikia spręsti valstybės mastu. R. Vitkauskienė įsitikinusi, kad, jei būtų pastovesnis ir aiškesnis teisinis reglamentavimas, savivaldybių ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų viešieji pirkimai taptų skaidresni, nebūtų perteklinių reikalavimų perkamoms paslaugoms, prekėms ar darbams, tokių kaip, pavyzdžiui, įsigyjamam automobiliui keliami reikalavimai koja atidaroma automobilio bagažinė, audiosistema ne mažiau kaip 10 garsiakalbių, oda aptrauktas vairas ir verstos odos salonas ir panašių. „Savivaldybėms ar kitoms valstybinėms įstaigoms nereikia prabangos. Mokesčių mokėtojų lėšos turi būti naudojamos tik būtiniausioms prekėms ir paslaugoms“, – sako R. Vitkauskienė. Prieš ketverius metus Rasą Vitkauskienę Alytaus rajono gyventojai išrinko į savivaldybės tarybą. Čia ji – ne ranką kilnojanti ir viskam pritarianti politikė. R. Vitkauskienės nelieka nepastebėtas nė vienas, jos nuomone, netinkamas ir nenaudingas gyventojams klausimas. Jau daugiau nei metai ji vadovauja Alytaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriui. Moteris – vadovė, politikė, tačiau ir dviejų vaikų mama. R. Vitkauskienė
kartu su vyru augina dvejų metų dukrą ir šešerių sūnų. Gimusi ir užaugusi Dauguose ji neiškeitė gyvenimo į miestą, o augina šeimą savame krašte. Kandidatės į Alytaus rajono savivaldybės tarybą R. Vitkauskienės patirtis jos jaunam amžiui gan didelė. Universitete įgytos teisės žinios, darbas teisininke Alytaus rajono savivaldybės administracijoje, o vėliau ir direktoriaus pavaduotoja leido įsigilinti į savivaldos darbą ir problemas. Tvirtas moters charakteris, įžvalgumas padėjo moteriai kuruoti gan sudėtingą darbo sritį – viešuosius pirkimus, taip pat apie metus vadovauti Vaikų išlaikymo fondui Vilniuje. Didelę patirtį viešuosiuose pirkimuose turinti R. Vitkauskienė įsitikinusi, kad turėtų būti kuo mažiau neskelbiamų pirkimų iš vienos įmonės, nes tai mažina skaidrumą ir didina išlaidas. Vienas iš svarbiausių skaidrumą įrodančių ir konkurenciją užtikrinančių veiksnių – atviri pirkimai. R. Vitkauskienė mano, kad informacija apie planuojamą konkretų viešąjį pirkimą turėtų būti viešinama plačiau negu šiuo metu. „Informacija turėtų būti skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, socialiniuose tinkluose, savivaldybės interneto svetainėje, kad ji pasiektų visus galimus tiekėjus. Taip būtų užtikrinama konkurencija, skaidrumas ir lėšų naudojimo efektyvumas. Taip pat į pirkimų procesą įsitrauktų daugiau mažų įmonių, kurios prisideda prie ekonomikos augimo, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo kuriant darbo vietas. Dabar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose mažoms įmonėms sudėtinga ir jos
RASA VITKAUSKIENĖ
sudaro mažą viešųjų pirkimų dalį“ ,– sako R. Vitkauskienė. Anot jos, remiantis STT informacija, daugiausia rizikos veiksnių savivaldybėse nustatyta vykdant viešuosius pirkimus vietinės reikšmės kelių, melioracijos priežiūros, aplinkosaugos bei veiklos informavimo ir viešinimo srityse. R. Vitkauskienė didelį dėmesį skirtų viešųjų pirkimų priežiūrai. „Atsakingai ir griežtai prižiūrėdami pirkimus, kartu stipriname ir prevenciją prieš korupciją. Drausmė ir kontrolė, atsakingai tvarkomas savivaldybės biudžetas – labai svarbūs instrumentai, padedantys įgyvendinti įstatymų nuostatas, užtikrinti
skaidrumą, panaikinti korupcijos apraiškas. Svarbu vykdyti nuolatinę viešųjų pirkimų analizę, kad būtų įvertintos konkurencingumo sąlygos, ir stebėti, ar pirkimų nuolatos nelaimi tie patys tiekėjai, ar kainos atitinka rinkos kainas“, – sako R. Vitkauskienė. Dar viena labai svarbi viešųjų pirkimų dalis – proceso nešališkumo užtikrinimas. Daugybę savivaldybių pirkimų vykdžiusi, organizavusi ir kontroliavusi R. Vitkauskienė sako, kad komisija ar kiti pirkimus vykdantys asmenys turi būti nešališki ir kiekvieno tiekėjo pasiūlymus vertinti vienodai, nesudarydami vienam tiekėjui išskirtinių sąlygų. Procedūros turi būti suprantamos, visiems pateikiama vienoda informacija. „Siekiant kad procesas būtų nešališkas kiekvienais metais turėtų būti atnaujinama viešųjų pirkimų komisijų sudėtis, į ją įtraukiami kitų įstaigų, institucijų atstovai. Tai užkirstų kelią galimai korupcijai ir piktnaudžiavimui. Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sudėtis neatnaujinta jau kelis metus. Pirkimo organizatorė tai pat ta pati jau ne vienerius metus“, – trūkumus rajono savivaldybėje vardija R. Vitkauskienė. R. Vitkauskienė siekia ir toliau sieks, kad Alytaus rajone viešieji pirkimai būtų skaidrūs, konkurencingi, kad mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nereikalingiems pirkiniams ar darbams. „Nereikia savivaldybei prabangos. Geriau skirkime daugiau lėšų vaikų ugdymui, galbūt nemokamam mokinių ar darželinukų maitinimui, nuvežkime vaikus – visus, ne tik sunkiau gyvenančių šeimų – į ekskursijas, surenkime stovyklas. O ir vienišiems seneliams reikia daug daugiau pagalbos. Manau, įvairiai veiklai galima pasitelkti bendruomenes. Labai gerai, kad lėšų skiriama jų renginiams, tačiau, daug prasmingiau būtų paskatinti jas socialinei veiklai“, – svarsto kandidatė į Alytaus rajono savivaldybės tarybą R. Vitkauskienė.
Daiva Žemaitaitytė: „Alytaus rajono šeimų gerovės siekti reikia žmogiškumu“ Ilgametis darbas Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja ir nenutrūkusi profesinė gija dabartinime darbe su šeimomis Daivai Žemaitaitytei leido pažinti, kokiomis problemomis šiandien gyvena vaikus auginančios Alytaus rajono šeimos, kokios pagalbos joms labiausiai reikia ir kaip išspręsti šiuo metu viešoje erdvėje eskaluojamas skaudžias vaikų auklėjimo ir tėvų atsakomybės temas. Apie ją kraštiečiai atsiliepia pačiais geriausiais žodžiais, kaip ne tik apie puikią specialistę, bet ir žmogiškumo, sąžiningumo principus puoselėjančią moterį. D. Žemaitaitytė Alytaus rajone vaiko teisių apsaugos srityje nuveikė daug prasmingų darbų ir mato, kaip ją būtų galima pagerinti dar labiau.
Prisidėjo prie valstybinės reikšmės darbų „Manęs niekada niekas nevadino vedėja ir aš tuo džiaugiausi, nes ne valdžia troškau būti, o truputį draugu, truputį mokytoju, kai reikia, truputį kontroliuotoju. Tą patį sakydavau ir seniūnijų darbuotojams, kurie dirbo su šeimomis. Svarbiausia – padėti žmogui, suprasti jo problemą ir leisti patiems priimti teisingą sprendimą“, – sakė 23-ejus metus Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja dirbusi D. Žemaitaitytė. Šiuo metu moteris dirba Alytaus miesto šeimos centre socialinių programų koordinatore, atsakinga už Globos centrą ir Šeimos krizių skyrių, konsultuoja globėjų šeimas, įtėvius. D. Žemaitaitytės Alytaus rajono vaiko teisių apsaugos srityje nuveiktų prasmingų darbų sąrašas yra labai ilgas. Vienas svarbiausių ir turėjusių valstybinę reikšmę – dalyvavimas Globėjų ir įtėvių ruošimo programos rengime. Alytaus rajonas kartu su didžiosiomis savivaldybėmis buvo pavyzdžiu, įrodančiu, kad programa gali veikti visoje Lietuvoje. D. Žemaitaitytė aktyviai dalyvavo
ir globos pertvarkoje. Ji yra globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos „GIMK“ mokytoja, inicijuoja globėjų paieškos sklaidą, globos klausimais konsultuoja savivaldybės bei regiono atsakingus specialistus. Dirbdama Vaiko teisių apsaugos skyriuje, D. Žemaitaitytė inicijavo bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdė įvairius projektus, organizavo ir vedė mokymus, diskusijas.
Ateina į šeimą parodyti valdžią
D. Žemaitaitytė negaili kritikos ir turi tvirtą nuomonę dėl vaikų auklėjimą, tėvų atsakomybes apibrėžiančių įstatymų. „Pirmiausia turi būti žmogiškumas. Labai svarbu, ar vaiko teisių sergėtojas į šeimą ateina kaip siekiantis parodyti savo valdžią, ar kaip žmogus, norintis padėti žmogui. Jokie auklėjimai, barimai, draudimai, bausmės tikrai situacijos nepakeis.“ D. Žemaitaitytė įsitikinusi, kad turėtų atsirasti sistema, kuri padėtų žmogui spręsti problemas. Pasak jos, šiuo metu tikėtis, kad žmonės patys kreipsis pagalbos į vaiko teisių apsaugos specialistus, tikrai nereikia, nes yra
įbauginti dabartinės iškreiptai veikiančios sistemos. „Turi atsirasti reali pagalba šeimai. Šiuo metu situacija yra labai liūdna. Tiesa, mieste situacija kiek geresnė, tačiau rajone – viskas sudėtingiau. Paslaugos turėtų apimti ne tik lankymąsi šeimose, bet ir nuolatinę psichologo pagalbą, įvairius profesionalių specialistų mokymus. Jos turi būti prieinamos visoms šeimoms“, – sakė moteris.
Mokymai – visiems tėvams
D. Žemaitaitytė pastebi, kad bene kiekvienoje šeimoje pasitaiko įvairių bendravimo su vaikais klaidų ar bendravimo stokos atvejų, galinčių padaryti nepataisomą žalą. Pasak jos, tai natūralu, nes niekas mūsų nemokė būti tėvais, todėl mokymai, kaip auklėti, auginti vaikus, su jais bendrauti, yra reikalingi ne tik problemų turinčioms, bet visoms šeimoms. „Man labai patinka vienas mano pažįstamos psichologės pamokymas, kad vis kur nors į problemas įsiveliantiems vaikams geriau pasakyti: „Žinai, Jonuk, man tavęs labai gaila, kad tu patekai į tokią situaciją, bet ką mes dabar darysime?“, o ne: „Tai ką, vėl prisidirbai?“. Tokią frazę savo vaikams sakome labai dažnai, tačiau nesuvokiame,
DAIVA ŽEMAITAITYTĖ
kad laiku pasakytas tinkamas žodis gali būti šimtus kartų veiksmingesnis nei vaiko supeikimas“, – patirtimi dalijosi specialistė. Moteris teigė prisimenanti labai daug gražių ir gerų dalykų, nutikusių per visus darbo metus, tačiau jie visi nutiko tik profesionalaus požiūrio į savo darbą dėka. „Šiandien turime įstatymus tokius, kokius turime, tačiau svarbiausia vadovautis trimis – protingumo, išmintingumo ir sąžiningumo – principais. Nė viename įstatyme niekada nebus surašytos visos situacijos, todėl reikia suprasti, kad kiekviena jų yra individuali, todėl ir individualiai pritaikyti jai sprendimą yra būtina“, – savo požiūrį dėstė D. Žemaitaitytė. Pasak jos, ne mažiau svarbu išspręsti ir vaikų, jaunimo užimtumo Alytaus rajone klausimą. Tam į pagalbą galėtų būti pasitelkiami įvairaus profilio dienos centrai, laisvalaikio zonos.
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
3
Alytaus rajono kelių problemoms spręsti – bendruomenės balsas ir savikontrolė Noras Alytaus rajono labui nuveikti daug didelių darbų, išspręsti kuo daugiau problemų, o ypač pasirūpinti, kad rajono keliai būtų kokybiški, o žmonės saugūs – tokie buvo pirmąją kadenciją Alytaus rajono taryboje bebaigiančio Justo Truncės tikslai ir lūkesčiai. Deja, pasak jo, savivaldoje sprendimai buvo priiminėjami ir vykdomi buldozerio principu, pirmiausia neatsižvelgiant į bendruomenių interesus. Su ne itin malonia kelių būklės gerinimo ir priežiūros patirtimi susidūrė Donatas Poteliūnas, sodų bendrijos „Vyturėlis“ gyventojas, 7-ojo kvartalo seniūnas, kelių ir geležinkelių inžinierius. Jis nusprendė, kad atėjo laikas vienyti jėgas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei spręsti susikaupusias problemas.
Svarbiausia – žmonių saugumas
„Neslėpsiu, kadenciją baigiu kiek nusivylęs, kad ne visiems darbams buvo leista uždegti žalią šviesą arba jie buvo padaryti neatsižvelgiant nei į gyventojų interesus, nei į jų saugumą ir patogumą, todėl privalau pasitelkti įgytą savo kaip politiko patirtį ir atkakliai siekti pokyčių“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universitete kelių ir geležinkelių inžinieriaus specialybę įgijęs J. Truncė. Jo pastebėjimu, konkrečiose vietovėse Alytaus rajono kelių būklė labai prasta, nepakankamai išvystyta jų infrastruktūra, o noras jos sąskaita sutaupyti lėšų tiesiogiai susijęs su rajono gyventojų saugumu. Šiemet žiemai parodžius savo tikrąjį veidą buvo sulaukta ypač daug gyventojų nusiskundimų dėl prastai valomų, barstomų Alytaus rajono kelių, dėl ko jie jaučiasi nesaugūs. J. Truncės pasakojimu, gyventojai skundėsi ir naujai įrengtais šaligatviais, kurie nevalomi ir yra nepraeinami. Pėstieji vaikščioja labai nesaugiai, tiesiog važiuojamąja kelio dalimi, kuri tapo siauresnė įrengus šaligatvį. „Tad kam buvo reikalingi šaligatviai, jeigu yra laikomasi tokio atsainaus požiūrio dėl jų priežiūros?“, – retoriškai klausė politikas. Maža to, naujai įrengti šaligatviai dar labiau susiaurino kelius ir dabar juose tapo sudėtinga prasilenkti dviem priešpriešiais važiuojantiems automobiliams. Šią problemą pastaruoju metu aktyviai iškelia miroslaviškiai, kurie skundėsi ne tik dėl jų kaimo kelių siaurumo, bet ir dėl didelių griovių. „Išties Alytaus rajone buvo galima įrengti platesnius ir tuo pačiu saugesnius kelius juose įrengiant vandens nuvedimą užda-
Savikontrolei – nepriklausoma laboratorija
JUSTAS TRUNCĖ
ruoju būdu, be griovių. Tuomet keliai taptų platesni ir saugesni, juolab kad mūsų krašte yra nemažai ūkininkaujančių gyventojų, važinėjančių su žemės ūkio technika. Reikėtų pabrėžti, kad tais pačiais keliais vaikščioja pėstieji, tarp kurių – ir vaikai“, – savo nuomonę dėstė D. Poteliūnas.
Būtina į savivaldą įtraukti gyventojus
„Kai svarstant biudžetą uždaviau klausimą, kurie keliai bus remontuojami, kas ir kaip konkrečiai bus daroma, sulaukiau abstraktaus atsakymo, kad vis dar skaičiuojama, dėliojama ir parinkinėjama. Svarstant biudžetą, jau turėtų būti aiškiai numatyta, nuspręsta, kurie keliai bus remontuojami, kurie žvyruojami ar vykdomas kapitalinis ar einamasis remontas, kiek skiriama lėšų ir panašiai. Be to, kelių remonto sąrašą tvirtina administracijos direktorius, pasitaręs su meru, tokia informacija nėra pasiekiama net tarybos nariams, jau nekalbant apie gyventojus. Ar tai galima vadinti demokratija?“, – kalbėjo tarybos narys J. Truncė. Jis siūlo, kad, remiantis aiškiais kriterijais, reikėtų sudaryti kelių remonto planą, numatytą keliems metams, o savivaldoje reikėtų daugiau atvirumo, viešumo, skaidrumo, bendravimo su bendruomene, atsižvelgti į jos nuomonę ir balsą, vykdyti apklausas, viešus projektų pristatymus, pasitarimus su gyventojais. „Mes privalome gyventojus įtraukti į savivaldą, rasti kompromisus, nes jie juk čia gyvena ir geriausiai žino problemas ir ko jiems reikia“, – dėstė J. Truncė.
D. Poteliūnas teigė, kad daugybė rajono kelių kokybės ir priežiūros problemų būtų išspręstos kuo daugiau kelių padengus kietąja danga. Nors tam prireiktų iš karto didelių kaštų, tačiau kietoji danga tarnauja ilgiau ir jos priežiūrai nereikia skirti tiek daug lėšų ir dėmesio. „Lyginat tinkamai prižiūrimos žvyruotos ir kietosios dangos reikalaujamus kaštus, tai pastaroji atsiperka maždaug per dvejus metus“, – pabrėžė kelių ir geležinkelių inžinerijos specialistas. J. Truncės įsitikinimu, kelių priežiūros ir infrastruktūros plėtros srityje administracijos lygmenyje taip pat turėtų dirbti patyrę savo srities specialistai, o kitose Lietuvos savivaldybėse matyti pavyzdžiai rodo, kad šioje srityje galima tvarkytis ir geriau. J. Truncė svarstė, kad šiuo metu Alytaus rajone susiformavusios kelių priežiūros ir infrastruktūros problemos yra arba rajono valdžios nenoro jas spręsti, arba kompetencijos trūkumo pasekmė. Politikas siūlys ir inicijuos, kad savivaldybė turėtų nepriklausomą laboratoriją kelių priežiūrai ir infrastruktūros plėtrai. Tai būtų savikontrolės aparatas, priverčiantis pasitempti ir įpareigojantis efektyviau dirbti tiek administracijos specialistus, tiek rangovus, tiek prižiūrėtojus, o kelių kokybės klausimas būtų išspręstas. Be to, jo pastebėjimu, svarbu, kad biudžetas būtų patvirtintas dar metų pradžioje, nes tai leistų kuo anksčiau pradėti skelbti konkursus, išsirinkti rangovus ir pradėti kelių remonto darbus. Dabar šis klausimas dažniausiai nutempiamas į metų vidurį, kas kelių remonto darbus perkelia rudeniop, kai oro sąlygos nėra tokios palankios kelių statyboms ir kokybei.
Dėmesys – žaliesiems plotams
„Komunalinei sričiai lėšų skiriama nemažai ir su tokiais turimais finansais galima sutvarkyti ne tik kelius ir jų priežiūrą, bet ir žaliuosius plotus. Šiltuoju metų laiku jie nesutvarkomi, nenušienaujami ir ilgainiui tampa apleisti“, – dėstė J. Truncė ir pridūrė, kad ir kai kurie seniūnai galėtų su didesne meile ir šeimininkiškumu tvarkytis savo krašte. Kaip pavyzdį J. Truncė pateikė vieną Dauguose esančią viešą erdvę prie ežero, kur lieptelis įlūžęs ir niekas jo netvarko, o aplink esanti teritorija nešienaujama. „Tai tik vienas pavyzdys, o tokių rajone yra labai daug“, – pabrėžė politikas.
Reikia visai ne daug – mylėti žmones ir sąžiningai atlikti savo pareigas Gimiau Vilniuje darbininkų šeimoje. Iš tėvų paveldėjau darbštumą, kruopštumą, atsakomybės jausmą. Gyvenu Alytaus rajone, užauginau du sūnus. Dirbu Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) Alytaus skyriaus Dokumentų tvarkymo skyriaus patarėja. Dalyvauju darbo tarybos, renginių organizavimo grupių ir komisijų veikloje. Aš visada stengiausi būti sąžininga, daug dirbu. To mane mokė tėvai. Man pasisekė – per savo gyvenimą sutikau labai daug gerų
žmonių, jų buvimas šalia padėdavo spręsti problemas. Esu aktyvi bendruomenės narė, pažįstu Dzūkijos krašto žmones, žinau jų lūkesčius. Man rūpi mano rajono žmonių gerovė – turiu aiškią viziją, kaip galima ją sukurti kartu su bendraminčiais ir gyventojų palaikymu. Kaip atsakinga pilietė vertinau politinių partijų veiklą. Savo darbų bendražyge pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – kaip labiausiai ryšį su žmogumi palaikančią, ne žodžiais, o darbais žmogumi besirūpi-
nančią, kryptingai dirbančią aktyvių žmonių bendruomenę. 2015 m. dalyvavau savivaldos rinkimuose į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, 2016 m. – į LR Seimą. Esu Šaulių sąjungos narė, aktyviai dalyvauju jų veikloje, LVŽS Alytaus skyriaus valdybos narė. Savo patirtį, energiją ir gebėjimus pritaikyčiau deramai atstovaudama savo rajono žmonėms Alytaus rajono savivaldybės taryboje. BIRUTĖ GILER
DONATAS POTELIŪNAS
Išeitis – sodų bendrijų keliams
D. Poteliūno įsitikinimu, nors sodų bendrijos registruotos Alytaus rajono teritorijose, tačiau sodų gyventojai jaučiasi tarsi pamotės prieglobstyje – kelių infrastruktūra, galima sakyti, nesirūpinama – keliai neremontuojami, nevalomi, jų priežiūra paliekama pačių gyventojų iniciatyvai: „Labai jaučiama valdžios pozicija, kad sodų gyventojai važiuoja dirbti į miestą, todėl nėra didelio poreikio rūpintis nuo sodų bendrijų SB „Vyturėlis“ ir SB „Dzūkija“ iki Alytaus miesto besidriekiančio kelio būkle. Tuo pačiu nesirūpinama ir gyventojų saugumu. Šiame ruože būtina įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų taką. Buvo girdėti, kad tam finansus rajono savivaldybė turėtų dalytis pusiau su miesto valdžia. Mano manymu, tai yra rajono valdininkų atsimušimo nuo problemos pozicija. Juk sodų gyventojai taip pat moka mokesčių į rajono savivaldybės biudžetą“. D. Poteliūnas patikino, kad Alytaus rajono savivaldybė yra gavusi ne vieną sodų gyventojų skundą dėl žiemos metu nevalomų kelių, kurie dažnai tampa nepravažiuojami, yra nebarstomi, nesirūpinama ir jų būkle, infrastruktūra. „Šiemet bent jau barstyti pradėjo, tačiau faktas, kad viso to nepakanka. Sodų žmonės – labai supykę ir yra nepatenkinti vykdoma Alytaus rajono kelių priežiūros politika, kuri pagerėja tik rinkiminiais metais“, – dėstė seniūnas. Jis mato išeitį – didinti sodų bendrijų programinį finansavimą ir pradėti intensyviau dirbti gerinant sodų kelių būklę ir organizuojant jų priežiūrą. Tai leistų sumažinti ir sodo gyventojų finansinius resursus. Žvelgiant į tolesnes ateities perspektyvas, sodams tapus kaimais, jų teritorijos ir infrastruktūra būtų perduota Alytaus rajono savivaldybei. Jeigu sodų keliai jau dabar būtų efektyviau tvarkomi, vėliau savivaldybė perimtų geresnę infrastruktūrą ir tai ateityje pareikalautų mažiau investicijų.
24
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
Įmones įkūrę venciūniškiai žino, kaip pritraukti verslus į Alytaus rajoną Alytaus rajono gyventojai, venciūniškiai Aidas Jarusevičius (30 m.) ir Linas Tvarogelskas (33 m.) šiandien gali didžiuotis savimi, kad sugebėjo savarankiškai, be jokių paskolų įkurti savo verslus – padangų centrą „Mainvesta“ ir čiužinių gamybos įmonę „Čiužinių meistrai“. Net ir nepavykus planui išsinuomoti Alytaus rajone, Venciūnų kaime, uždarytą, dabar jau apleistą, išdaužytais langais paliktą mokyklą savo verslui ir įdarbinti vietinių žmonių, jie nenuleido rankų. Nesuradę kitų tinkamų išsinuomoti patalpų Alytaus rajone, jaunieji verslininkai galiausiai įsikūrė mieste. Tačiau ramybės jiems nedavė mintys, kad rajono valdžia galėtų efektyviau išnaudoti galimybes pritraukti kuo daugiau smulkaus ir vidutinio verslo, jam išnuomojant savo turimas nenaudojamas ir šiuo metu vandalų niokojamas tuščias patalpas. Visa tai juos pastūmėjo kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga eiti į savivaldos rinkimus ir iniciatyvų imtis iš peties.
Kodėl verslą įkūrė mieste?
Jaunieji verslininkai, matydami, kaip prieš keletą metų uždarytas, tąkart geros būklės buvęs, tačiau be priežiūros likęs Venciūnų mokyklos pastatas niokojamas, sumanė jį iš savivaldybės išsinuomoti savo verslo veikloms ir taip išsaugoti ar net pagerinti jo būklę. Deja, tokiems jų planams išsipildyti nebuvo lemta. A. Jarusevičius mano, kad uždarytą mokyklą, kurios buvo pakeistas stogas, patalpos gan geros būklės, buvo galima išnuomoti už simbolinę kainą verslą kurti pradedantiems gyventojams. Tai jiems būtų buvusi didelė parama. Dabar mokyklos pastatas yra neprižiūrimas, niokojamas vandalų, išdaužytais langais, išdegintomis patalpomis – dėl to savivaldybės turto vertė stipriai sumenkusi. L. Tvarogelskas svarsto, kad, veikiausiai, tokia pati situacija yra ir su daugybe kitų savivaldybės pastatų, kuriuose nevykdo-
voti, kaip išsilaikyti ne sezono metu, kaip išlaikyti įdarbintus žmones. Tad kilo idėja užsiimti čiužinių gamyba, juolab kad šioje srityje daug patirties turėjo Linas. Iš pradžių jaunuoliai čiužinius gamino tėvų namuose, tačiau užsakymų daugėjo ir teko išsikelti į erdvesnes patalpas. Linas Kauno technologijos universitete baigė mechaniko inžinieriaus specialybę, dirbo vienoje didžiausių Alytaus rajono bendrovių. Aidas turėjo patirties ir žinių padangų versle, todėl pradėti savarankišką veiklą sudėtinga nebuvo. Beje, jis – ne tik verslo, bet ir šeimos žmogus – neseniai vyriškis sukūrė šeimą ir jau augina kelių mėnesių dukrytę. LINAS TVAROGELSKAS
ma jokia veikla. Pavyzdžiui, Vieriebiejų, Santaikos uždarytos mokyklos šiandien taip pat stovi neįveiklintos, neišnomuotos, neprivatizuotos, tad po dar keleto metų jos virs griuvėsiais. Tąkart, savivaldybei neišnuomojus buvusios mokyklos ir neradus kitų verslams tinkamų patalpų Alytaus rajone, jaunuoliai pasijautė nereikalingi kaip smulkieji verslininkai savam krašte, todėl nusprendė kurtis Alytaus mieste. Dabar jie veiklą vykdo būtent čia. Aidas ir Linas sudėjo savo turėtas, po tūkstantį eurų, santaupas, užsispyrimą, ryžtą ir be jokių paskolų sėkmingai išaugino abu verslus, sukūrė darbo vietas sau ir kitiems žmonėms. Šiandien ir buvęs apleistas, benamius glaudęs pastatas, kuriame iš pradžių veiklą verslininkai vykdė nemokėdami nuomos mokesčio su sąlyga, kad bus pagerinta jo būklė, jau priklauso jiems. Verslininkai turi ir daugiau planų investuoti į pastatą ir verslą, tačiau laikosi požiūrio viską daryti pamažu, kad nereikėtų skolintis iš bankų.
Kodėl du, o ne vienas?
Venciūniškiai paaiškino, kad padangų verslas – sezoninis reikalas, reikėjo gal-
Patirtis paskatino eiti į politiką
Patirtis, ieškant verslui tinkamų pastatų Alytaus rajone, abu verslininkus kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pastūmėjo žengti žingsnį į politiką ir nuveikti daug prasmingų darbų smulkiojo ir vidutinio verslo pritraukimo į rajoną klausimu. „Su savivaldybės nenaudojamu turtu šiandien galima būtų tvarkytis ūkiškiau, panaudoti smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio įmonėse dirbantiems rajono gyventojams nereikėtų mokėti pašalpų. Geriau joms skirtus pinigus panaudoti vaikus auginančioms šeimoms“, – dėstė L. Tvarogelskas. Jo nuomonė, daug naudingiau būtų pastatus išnuomoti už simbolinį mokestį, kad jie turėtų šeimininką, būtų prižiūrimi ir saugomi, nei savivaldybei skirti lėšų visiškai apleistiems, nuniokotiems pastatams renovuoti ar dėl prastos pastato būklės privatizuoti už itin mažą kainą. Aidas pabrėžė, kad tai padėtų sumažinti ir nedarbą rajone, nes pritraukti smulkūs ir vidutiniai verslai suteikia galimybę rajono žmonėms dirbti, įgyti įgūdžių, mokytis naujų amatų. Be to, veikti pradedančiam smulkiam ir vidutiniam verslui savivaldybės nenaudojamų pastatų nuoma galbūt būtų net didesnė parama, nei šiuo metu skiriami 1000 eurų. „Jeigu šiandien neturiu reikiamų pastatų, patalpų, tai ką man
Pensijos senjorus pasieks laiku Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo. Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ vadovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyventojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek iš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali prisiskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakingas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad naujos įmonės, po konkurso atsakingos už pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ daugelyje vietovių daugiau neteikia pensijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau
turi būti užtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų informuojama, visuomenei atsakoma į kylančius klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos ir kad būtų užtikrintas bendravimas su nerimaujančiaís žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. Apie galimus pereinamojo laikotarpio nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pensijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reikalingos bendros pastangos, jog pensijos
gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų sklandžiai. Sausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutartį su įmone, pensijas prístačíusia Vilniaus ir Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konkursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų pristatymą šių miestų senjorams užtikrins „Lietuvos paštas”. „Labai tikiuosi, kad tie nesklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo labiau, kad tai, jog „Sodra”
AIDAS JERUSEVIČIUS
veikti su tuo tūkstančiu eurų?“, – klausė verslininkas Aidas. Kaip kaimuose pritraukti jaunimo? Verslininkai turėjo dar vieną idėją – Venciūnuose atgaivinti sporto aikštyną. Vietinio jaunimo iniciatyva jame buvo organizuojami futbolo turnyrai, kurie pritraukdavo sporto aistruolius iš kelių kaimų ir net miestų. Po mokyklos uždarymo sporto aikštynas buvo paliktas be priežiūros. Kaimo bendruomenė, nenorėdama matyti kaip pamažu apleistu tampa jų kaimui didelę pridėtinę vertę duodantis stadionas, savo iniciatyva ir lėšomis šienavo ir tvarkė jo teritoriją. Paprašius pagalbos savivaldybėje, sulaukta neigiamo atsakymo. „Jeigu būtų pavykę verslui išsinuomoti ne tik mokyklos patalpas, bet ir visą jos teritoriją su stadionu savivaldybės turtas būtų turėjęs šeimininkus, kurie būtų užtikrinę ir pastato saugumą, pagerinę jo būklę ir kartu būtų apsaugota aplinkinė teritorija. Mūsų tikslas nebuvo pasisavinti stadioną, priešingai, mūsų idėja buvo atgaivinti sporto aikštyną ir paversti jį savotišku jaunimo traukos ir veiklos tašku – aplinkinių kaimų sporto centru, organizuoti įvairius sporto renginius, varžybas ir taip skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, kelti kaimo patrauklumą. Galiausiai tai būtų padėję iš dalies išspręsti ir jaunimo užimtumo klausimą“, – kalbėjo A. Jarusevičius. LVŽS Alytaus rajono skyriaus inf.
į laiku nepristatytas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams reagavo principingai ir nutraukė sutartį su pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atnešimą į namus atsakingas įmones ateityje pasitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ mokamos pensijos yra indeksuojamos ir šiais metais didės 7,63 proc. Skaíčiuota, kad vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos taip pat mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 Eur priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. Eur. Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. Eur. LVŽS informacija
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Vytas Arbačiauskas: „Privalome išsaugoti kaimų mokyklas ir atgaivinti rajoną garsinusį sportą“ Uždaromos arba nepagrįstai skyriais paverčiamos kai kurios kaimų mokyklos ir jose sujungtos klasės, dėl to kasmet mažėjantis mokinių skaičius, prastėjantys ugdymo rezultatai –tai tik dalis viena kitą siejančių švietimo problemų, sparčiai naikinančių Alytaus rajono švietimo sistemą. Tokia aiškiai matoma ir dabartinės Alytaus rajono valdžios ignoruojama tendencija verčia nerimauti ilgametį Alytaus rajono politiką, savivaldybės tarybos narį Vytą Arbačiauską. Jo įsitikinimu, išeitis iš tokios sudėtingos padėties tikrai yra ir ją spręsti atkakliai sieks kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bendražygiais.
Neuždaryti nė vienos mokyklos
Per pastaruosius ketverius metus Alytaus rajone buvo uždaryta Kumečių pagrindinė mokykla, kitų mokyklų skyriais buvo perorganizuotos Alovės, Makniūnų, Punios ir Ūdrijos pagrindinės mokyklos. „Alovės pagrindinė mokykla tikrai galėjo būti palikta kaip savarankiškas vienetas, nes joje tuo metu mokėsi daugiau kaip šimtas mokinių, išsilaikė finansiškai, tad ją padaryti Daugų Vlado Mirono gimnazijos skyriumi buvo netikslinga – tai buvo padaryta skubotai. Toks valdžios žingsnis padarė didelę žalą. Alovės skyriuje sumažėjo mokinių, todėl jau treti metai sujungtos keturios klasės, nors valdžia žadėjo, kad klasių tikrai nejungs. Tai sudavė stiprų smūgį mokyklos patrauklumui, suprastėjo ugdymo kokybė. To pasekmė – dar
vežiojimo į mokyklas išlaidas, renovacijų organizavimą ir kitus kriterijus, gali susidaryti įspūdis, kad dabar taip nėra. Be to, perorganizavus švietimo sistemą Alytaus rajone, buvo sutaupyta apie 300 tūkst. eurų, kurios praėjusių metų pabaigoje paskutiniajame tarybos posėdyje buvo perskirstytos. Tarybos nario teigimu, deja, taip ir liko neaišku, kam ir už ką jos atiteko, o tokia informacija, papašius ją suteikti, yra nutylima.
Reikia atgaivinti sportą
VYTAS ARBAČIAUSKAS
daugiau į miesto mokyklas „nutekėjusių“ mokinių. Galima sakyti, kad tendencingai einama mokyklos uždarymo link“, – dėstė politikas ir pridūrė, kad stabiliai laikėsi tiek Ūdrijos, tiek Punios mokyklos, po reformos tapusios pagrindinio ugdymo daugiafunkciais centrais. Jo nuomone, buvo galima kaip savarankiškas išsaugoti ir jas. Pasak V. Arbačiausko, dabar labai svarbu išlaikyti skyriais tapusias mokyklas, kelti mokymo kokybę, skirti moderniausias mokymosi priemones.
Visiems vienodi standartai
Politikas įsitikinęs, kad visoms Alytaus rajono mokykloms turėtų būti taikomi vienodi standartai, mat palyginus vaikų
„Apmaudu ir dėl to, kad sujungus sporto ir meno mokyklas Dauguose, Alytaus rajone sporto nebeliko. Taip pat nebėra žmogaus, kuris koordinuotų sporto veiklą visame rajone. Maža to, jau dvejus metus šiai mokyklai nesugebama surasti nuolatinio vadovo, kuris matytų įstaigos viziją ir stiprintų ne tik meno, bet ir sporto sritį. Juk Dauguose turime tokią išvystytą irklavimo bazę, tad kodėl neišnaudojus šio potencialo? Anksčiau ir kituose rajono miesteliuose, kaimuose, kuriuose įrengta puiki sporto infrastruktūra, buvo išugdytas ne vienas rajoną garsinęs sportininkas ar išvystytos sporto šakos, tačiau viso to jau nebeliko“, – problemas dėstė V. Arbačiauskas. Jis įsitikinęs, kad, turint tokią irklavimo bazės infrastruktūrą, būtina atgaivinti irklavimo sportą. V. Arbačiausko nuomone, reikia atkurti ir dviračių sportą, kuris anksčiau labai prisidėjo prie Alytaus rajono garsinimo ir populiarinimo. Politikas tikino, kad ateinančioje savi-
2
5
valdybės tarybos kadencijoje kartu su komanda siektų, kad Alytaus rajono sporto ir meno mokykloje atsirastų sporto srities koordinatorius. Paslauga turi būti teikiama vietoje Įdomu yra ir tai, kad prieš maždaug trejus metus perorganizavus rajono Pedagoginę psichologinę tarnybą nė vienoje Alytaus rajono mokykloje neliko psichologų. Vaikui prireikus psichologinės pagalbos, tėvai patys turi jį vežti į miestą, kad gautų specialisto konsultaciją. „Psichologo paslauga yra nupirkta, tačiau ji turėtų būti teikiama vietoje – pačiose mokyklose. Kitaip tariant, ne vaikai turi būti vežami pas psichologą, o psichologas turi atvykti į mokyklą“, – pabrėžė tarybos narys. Ką privalome daryti? „Per ateinančių ketverių metų kadenciją mes turėsime nelengvų užduočių reabilituoti rajono švietimo sistemą – kovoti, kad būtų išsaugotos visos dar Alytaus rajone veikiančios mokyklos, siekti, kad nė vienoje jų neliktų jungtinių klasių ir didinti kiekvienos patrauklumą bei ugdymo kokybę. Ne mažiau svarbu, kad iš bazinių mokyklų į jų skyrius dirbti kelioms valandoms atvažinėjantiems mokytojams būtų padengiamos kelionės išlaidos. Taip pat privalome imtis priemonių, kad rajono mokyklose išlaikytume puikius savo sričių specialistus, kad pasitaikius pirmajai progai jie neišvažiuotų dirbti į miesto mokyklas“, – dėstė V. Arbačiauskas. Jo teigimu, būtų tikslinga, kad visos rajono mokyklos taptų visos dienos mokyklomis, vaikai po pamokų galėtų užsiimti veikla, tėvai jaustųsi ramūs, kad, jiems dirbant, atžalos saugios. LVŽS Alytaus rajono skyriaus inf.
Alytaus kraštui noriu dirbti taip, kad likčiau verta pagarbos Esu žemaitė, kilusi iš paprastos darbininkų šeimos, rūpestingų senelių auginta. Į Alytų likimas mane atvedė seniai, 1973 metais, kai baigusi tuometę Šiaulių medicinos mokyklą gavau paskyrimą dirbti Alytaus apskrities Stasio Kudirkos centrinėje ligoninėje. Mylėjau savo ligoniukus, labai branginau draugiškus medicinos personalo ir paciento santykius, nevaidinau visažinės, pasipūtusios specialistės, dėmesingai išklausydavau kiekvieną. Nelikdavau abejinga sergančiam kaimynui, draugui ar pažįstamam, kuriam mano pagalba buvo reikalinga, todėl ne kartą buvau įvertinta tuometės ligoninės vadovybės, mano nuotrauka buvo įstaigos garbės lentoje. Bėgo metai, o veržlumas tobulėti ir kažko siekti nedavė ramybės. Prabėgus daugiau nei dešimtmečiui, įstojau į Vilniaus universitetą ir jį sėkmingai baigiau teisės studijas. Teko atsisakyti medikės profesijos, pradėjau tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose teisininke. Visuomet buvau reikli sau ir kitiems, statutinis darbas patiko, bet su kapitono laipsniu kariuomenėje, tarnybos metai…. sutrumpėja. 2001 metais pradėjau darbuotis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje, Dokumentų skyriuje vyresniosios specialistės pareigose, o 2004 metais dalyvavau konkurse Seimo kontrolieriaus patarėjos pareigoms užimti. Pradėjus dirbti Seimo
kontrolierių įstaigoje, susidūriau su paprastų kaimo ir miesto žmonių problemomis, kurių buvo apsčiai. Pamačiau, su kokia kasdienybe žmonės susiduria, kai institucijų pareigūnai nesprendžia ar nenori išklausyti paprasto žmogaus bėdų. Ypač daug tuo metu buvo skundų dėl socialinių pašalpų, plaukė jie ir dėl kelių nepriežiūros, asfaltavimo, dėl mokesčių už atliekų išvežimą bei įvairiausi kiti klausimėliai. Darbas gana sunkus, reikalaujantis kruopštumo, nagrinėjant kiekvieną atvejį, tačiau gera širdyje, kai padedi žmogui ir jis tau taria ačiū arba net rašo padėkas. O tokių atvejų mano darbe buvo nemažai. Dabartinis darbas Seimo nario Petro Valiūno biure savo įžvalgomis, vizijomis, patirtimi labai artimas mano ankstesniam darbui Vilniuje. Čia gera dar ir dėl to, kad matau ypatingą Seimo nario pagarbą kiekvienam žmogui, jo norą padėti, išklausyti. Man patinka, kai noriai analizuojamos gyventojų problemos, formuojami klausimai pareigūnams, laukiama atsakymų iš atitinkamų institucijų. Kai kurias problemas pavyksta gana nesunkiai išspręsti, kitoms reikia išsamesnio tyrimo. Seimo nario P. Valiūno biure daugiausia skundų suplaukia dėl Alytaus rajone įvairiose seniūnijose neasfaltuojamų kelių, žemės sklypų ribų, daugiabučių namų bendrijose vykstančių nesusikalbėjimų. Kelių problema gana aktuali kaimo žmonėms, kai negali išvažiuoti klampiais keliais į dar-
bą, išvežti vaikų į ugdymo įstaigas, aplankyti tėvų, nuvežti juos pas gydytojus ar į parduotuvę. Sulaukia Seimo narys ir tokių skundų, jog keliai asfaltuojami ten, kur gyvena valdančiųjų pažįstami ar giminės, net ten, kur apskritai nėra gyvenamųjų namų. Savivaldybė turėtų sparčiau tvarkyti kaimiškų vietovių kelius, o trūkstant lėšų ieškoti galimybių kreipiantis į Kelių direkciją, Vyriausybę. Į visus turėtus darbus ėjau kaip į susitikimą su artimais, brangiais žmonėmis. Visi, kurie į mane kreipėsi pagalbos, buvo reikalingi man, kad augčiau ir pati. Aišku, padejuoti galima, kad gyvename pagal instrukcijas ir nurodymus. Bet kartais vien parodytas dėmesys žmogui, kuris praveria tavo darbo kabineto duris, jau padaro jį laimingesnį. Manau, kad didžiausia vertybė žemėje – žmogus. Žmogiškojo bendravimo ir neatstos jokie pasaulio turtai. Tokia mano pilietinė pozicija. Būsiu atvira – sielojuosi dėl vis labiau materialėjančio pasaulio, kuriame mažėja vietos dvasios dalykams. Tiek dirbdama Vilniuje, tiek šiuo metu, kai gyvenu Alytuje, negalėjau ir negaliu praeiti pro išmaldos prašantį benamį, man spaudžia širdį, kai skauda šalia esančiam. Negaliu būti rami nepasiūlius pagalbos, kai jos reikia šalia esančiam. Juk gyvenimo prasmė ir yra tarnauti žmogui ir krašto gėriui. Raginsiu visus, nes tokia jau esu, pajutu-
ANTANINA SNARSKIENĖ
si atsakomybę ir už auginamus bei beglobius gyvūnus. Ir už tą žaliąjį kaimo (žemės) rūbą – nuostabią Dzūkijos gamtą. Man rūpi visa, kas yra šalia. Džiaugiuosi, kad jau europėjame ir tokiuose paprastuose, kasdieniniuose dalykuose, kaip alkano beglobio gyvūno pamaitinimas, saugaus prieglobsčio jam suteikimas. Jaučiu, kad žmonėms šioje srityje dar trūksta žinių, rimtesnių institucijų paskatinimo. Bet graži pradžia jau juntama, jau randasi mumyse dvasios šilumos ir Biblijos įvardintiems mažulėliams. Viliuosi, kad į visa tai kitas požiūris, mums, politikams, paskatinus, rasis ir kiekvieno mūsų širdyje. Jums ir sau noriu palinkėti, kad niekada mumyse nedingtų siekiamybė gyventi ir dirbti taip, kad liktum vertas pagarbos. Esu žemaitė, o žemaičių charakteris jau nuo seno buvo žinomas kaip atkalus, užsispyręs... ir gal ne visai klystantis.
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
1
Aurimas Truncė
ALYTAUS RAJONO SKYRIUS
Sąrašo Nr.
2
Antanina Snarskienė
Alytaus r. savivaldybės tarybos Seimo nario padėjėja, narys, ūkininkas, įmonės vadovas teisininkė
Algis Žėkas Ūkininkas, bendrovės pirmininkas
Visvaldas Dumbliauskas Pedagogas
Vaidas Micevičius Ūkininkas
Mantas Ragožius Miškininkas
6
11
16
21
7
Vytas Arbačiauskas
Alytaus r. savivaldybės tarybos narys, verslininkas, įmonės vadovas
12
Donatas Poteliūnas Inžinierius
17
Juozas Petkevičius Elektros inžinierius
22
Jonas Rutkauskas Verslininkas
3
Rasa Vitkauskienė Alytaus r. savivaldybės tarybos narė, teisininkė
8
Marius Mickevičius Technikas, mechanikas
Povilas Dzenkus
13
Alytaus r. savivaldybės tarybos narys, ūkininkas, miškininkas
18
Linas Tvarogelskas Verslininkas, įmonės vadovas
Irena Jaciūnienė Biologė
23
2
Kandidat
4
Alfonsas Cižauskas Kultūros darbo organizatorius
9
Juozas Pilvelis
Darius Glušauskas Verslininkas
Justas Truncė
5
10
Alytaus r. savivaldybės tarybos narys, zooinžinierius
Alytaus r. savivaldybės tarybos narys, ūkininkas, inžinierius
14
15
Evaldas Grėbliauskas Verslininkas, įmonės vadovas
19
Arūnas Tamošaitis Verslininkas, įmonės vadovas
24
Aušra Damkauskienė Socialinė pedagogė
Ernestas Anušauskas Inžinierius
20
Vilius Vilpišauskas Verslininkas, įmonės vadovas
Juozas Jakubėlis Verslininkas, įmonės vadovas
25
tai į Alytaus rajono savivaldybės tarybą
Tautvydas Keršys Ūkininkas
26
31
Angelė Drejerienė Ekonomistė
36
Ramunė Skliutienė Zooinžinierė
41
Daiva Žemaitaitytė Socialinio darbo magistrė
Gintas Martišius Technikas
46
27
Vytautas Patinskas Ūkininkas, bitininkas
32
Birutė Giler Verslo administratorė
37
Aidas Jarusevičius Verslininkas, įmonės vadovas
42
Aurimas Žurinskas Matavimų inžinierius
47
Emilija Krušnienė Literatė
Vilius Ašmenskas Įmonės vadovas
Petras Sarneckas Ūkininkas
28
Visuomenininkas, kolekcininkų klubo viceprezidentas
33
38
Gintaras Muliuolis Verslininkas, įmonės vadovas
Juozas Buzas Verslininkas, įmonės vadovas
Virginijus Oželis
29
43
48
Svajūnas Adžgauskas Verslininkas
Edmundas Stravinskas Technikas
Saulius Dulskis Ūkininkas
34
39
44
Rita Venčkauskienė Pramonės technologė
49
Dalia Jakubynienė Veterinarijos gydytoja
30
Alvydas Sabaliauskas Mokslinis agronomas
35
Vytautas Zelenius Ūkininkas, inžinierius
40
Marijona Bajerčienė Visuomeninkė
45
Raimundas Bakšys Apskaitininkas
50
Antanas Lugauskas Veterinarijos gydytojas
28
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
9
Tęsinys 10 psl.
10 2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Pradžia 9 psl.
2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
2
11
12 2
BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.
Laikas pokyčiams
S DY YZ
2
Sąrašo Nr.
V PA
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
2
2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ MERŲ RINKIMAI A LY TA U S R A J O N O SAVIVALDYBĖ NR. 3 RINKIMŲ B I U L E T E N I S
PAŽYMĖKITE TIK V I E N Ą K A N D I D AT Ą, UŽ KURĮ BALSUOJATE Ž Y M Ė J I M O PAV Y Z D Y S MEDŽIŲ PARTIJA
Dobilas BERŽAS
MIŠKŲ PARTIJA
Eglė EGLAITĖ
UOSIO PARTIJA
Aurimas TRUNCĖ
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Klevas KLEVAUSKAS
EGLIŲ PARTIJA
Pušis PUŠIENĖ
SPYGLIUOČIŲ PARTIJA
VY PA
Alksnis ALKSNIENIS
YS ZD
2019 m. kovo 3 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI A LY TA U S R A J O N O SAVIVALDYBĖ NR. 3 RINKIMŲ B I U L E T E N I S
PAŽYMĖKITE TIK V I E N Ą S Ą R A Š Ą, UŽ KURĮ BALSUOJATE Ž Y M Ė J I M O PAV Y Z D Y S 1 MIŠKO PARTIJA
2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
5 BERŽO PARTIJA 6 KLEVO PARTIJA 34 PARTIJŲ KOALICIJA 37 UOSIO PARTIJA PIRMUMO BALSAI Į šiuos langelius aiškiai įrašykite penkių kandidatų numerius iš LVŽS sąrašo, už kurį balsavote. Kandidatų pavardžių nerašykite.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16
Aurimas Truncė – kandidatas į savivaldybės merus ir tarybos narius Antanina SNARSKIENĖ Rasa VITKAUSKIENĖ Alfonsas ČIŽAUSKAS Darius GLUŠAUSKAS Algis ŽĖKAS Vytas ARBAČIAUSKAS Marius MICKEVIČIUS Juozas PILVELIS Justas TRUNCĖ Visvaldas DUMBLIAUSKAS Donatas POTELIŪNAS Povilas DZENKUS Evaldas GRĖBLIAUSKAS Ernestas ANUŠAUSKAS Vaidas MICEVIČIUS
17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33
VARDENIS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše. Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose. AURIMAS TRUNCĖ – pirmasis kandidatas sąraše. Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose. VARDENIS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše. Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose. VARDENIS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše. Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose. VARDENIS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše. Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose. VARDENIS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše. Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose.
1
Juozas PETKEVIČIUS Linas TVAROGELSKAS Arūnas TAMOŠAITIS Vilius VILPIŠAUSKAS Mantas RAGOŽIUS Jonas RUTKAUSKAS Irena JACIŪNIENĖ Aušra DAMKAUSKIENĖ Juozas JAKUBĖLIS Tautvydas KERŠYS Vytautas PATINSKAS Vilius AŠMENSKAS Virginijus OŽELIS Alvydas SABALIAUSKAS Angelė DREJERIENĖ Birutė GILER Petras SARNECKAS
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 38 ISSN 2538-8274 Tiražas 8000 egz. Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“. Užs. SM-0000035221
34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50
Edmundas STRAVINSKAS Vytautas ZELENIUS Ramunė SKLIUTIENĖ Aidas JARUSEVIČIUS Gintaras MULIUOLIS Saulius DULSKIS Marijona BAJERČIENĖ Daiva ŽEMAITAITYTĖ Aurimas ŽURINSKAS Juozas BUZAS Rita VENČKAUSKIENĖ Raimundas BAKŠYS Gintas MARTIŠIUS Emilija KRUŠINIENĖ Svajūnas ADŽGAUSKAS Dalia JAKUBYNIENĖ Antanas LUGAUSKAS
Redaktorius Marius Mickevičius Kontaktai el. paštas: m.mickevicius@gmail.com Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.