Dainius Gaižauskas: „Šalies nacionalinis saugumas šiandien ir rytoj“

Apie tai ir ne tik su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau NSGK) pirmininko pavaduotoju, LVŽS šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministru Dainiumi Gaižausku (toliau D. G.) kalbasi prof. Arūnas Gumuliauskas (toliau A. G.).

Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS

nuotr. aut. O. Posaškova

A. G.: – Gyvename neramiais laikais, kada nacionalinio saugumo klausimai tampa ne tik prioritetiniais valstybės vidaus ir užsienio politikoje, bet ir reikalauja profesionalumo jų sprendimui. Kiek žinau, Jūs – ne naujokas šioje srityje.

D. G.: – Nuo 1996 m. dirbau vidaus reikalų sistemoje, kėliau profesinę kvalifikaciją Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, JAV. Turiu ir tarptautinio darbo patirties, dalyvavau JT taikos įvedimo misijoje Kosove. Praeitą Seimo kadenciją vadovavau Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai, o po to NSGK, kuriame dirbu jau septinti metai. Tiek pat laiko priklausau Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

A. G.: – Na, Jūsų kompetencija ir darbo patirtis tikrai nekelia abejonių. Kita vertus, esate LVŽS narys. O koks partijos požiūris į šalies nacionalinį saugumą, nes viešojoje erdvėje apie tai tikrai mažoka informacijos?

D. G.: – Šioje kadencijoje esame opozicijoje. Todėl informacijos apie partijos veiklą viešojoje erdvėje natūraliai turėtų būti mažiau. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Antai neretai matome, kad žiniasklaidos priemonės specialiai blokuoja informaciją apie mūsų iniciatyvas, atliktus darbus. Tikriausiai ir šiandien mažai kas žino, jog esame pasirašę (ant atskiro lapo) Parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Na, o praeitų metų gruodį LVŽS Taryba patvirtino Užsienio politikos gairių metmenis, kuriuose didelis dėmesys skiriamas ir nacionalinio saugumo klausimams. Pastarajame dokumente aiškiai akcentuojame, kad „Lietuvos Respublikos, užimančios labai svarbią geopolitinę padėtį, tiek vidaus tiek užsienio strateginis tikslas – nacionalinio saugumo užtikrinimas. Jungtinės Amerikos Valstijos – strateginis Lietuvos partneris saugumo gynybos ir užsienio politikos srityse, kurio indėlis į gynybos ir atgrasymo stiprinimą regione yra nepakeičiamas. Kad būtų užtikrintas patikimas atgrasymas nuo karinės agresijos ir kad būtų užtikrinta valstybės gynyba, būtina stiprinti transatlantinį ryšį ir plėsti NATO kolektyvinės gynybos garantijas, atsakant į Rusijos ir Baltarusijos karinę grėsmę“.

A. G.: – Tačiau karo Ukrainoje eiga gali ženkliai pakoreguoti šio dokumento turinį.

D. G.: – Numatėme ir tai. Antai š. m. sausio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „NATO valstybių vadovų susitikimas Vilniuje: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“ pateikiau tris karo baigties scenarijus: 1. karas užsitęsia arba fronto linija įšaldoma ties Donbaso linija; 2. karą laimi Ukraina, išlaisvinus visą savo teritoriją 1991 m. sienų ribose; 3. karą laimi Rusija. Šie scenarijai reikalauja ir specifinių sprendinių. Čia akcentavau, kad 1. būtina NATO stiprinti visą rytinį flangą (Švedija ir Suomija priimamos į NATO, o Lietuvoje dislokuojami JAV ir Vokietijos kariniai daliniai); 2. privalome maksimaliai sustiprinti oro gynybą (keičiant oro policijos statusą į gynybinę misiją) ir pagreitinti nacionalinių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą ir pajėgumų vystymą; 3. pasirūpinti šalies gynybos pramone; 4. numatyti biudžete iki 3 % BVP gynybai. Be to, labai svarbu sudaryti galimybes į NATO įstoti Ukrainai. Tam mūsų diplomatija privalo ieškoti sąjungininkų, ypač Vidurio Rytų Europoje, atsisakant bet kokios konfrontacijos.

A. G.: – Planai geri. Bet, net juos realizavus, neišnyks mums simboliškai vadinama Suvalkų koridoriaus grėsmė.

D. G.: – Taip. Todėl nuolatinis NATO ir JAV karinių pajėgų buvimas Lietuvoje yra ilgalaikio priešakinio NATO rytinio pakraščio gynybos įtvirtinimo Suvalkų koridoriaus grėsmių likvidavimui garantas. Šis uždavinys sietinas su Baltarusijos ir Rusijos karinės grėsmės apribojimu bei, galiausiai, panaikinimu. Tai – ilgas ir nelengvas procesas, kurio būtina pirminė sąlyga – Ukrainos pergalė kare su Rusija. Užsienio politikoje privalome sutelkti visas pastangas, kad pokariniai geopolitiniai pokyčiai būtų jaučiami ir mūsų regione (Kaliningrado srities demilitarizacija ir politinio režimo pasikeitimas Baltarusijoje).

A. G.: – Ačiū už pokalbį ir sėkmės nelengvame darbe.|

Dainius GAIŽAUSKAS

nuotr. aut. O. Posaškova

Politinė reklama