Aurelijus Veryga: „Ar tai, kas skambiai vadinama sveikatos reforma, iš tiesų yra reforma?“

Valdantieji nesibodėdami skleidžia žinią, kad jiems pavyko priimti sveikatos sistemos reformą reglamentuojančius teisės aktus. Tai esą leis padidinti sveikatos paslaugų teikimo kokybę, sumažins pacientų laukimo eiles ir priartins paslaugas arčiau gyventojų. Tačiau kokios prielaidos tiems skambiems pažadams yra sukurtos? Ar jos iš viso sukurtos?

Pradėkime nuo pozityvių dalykų. Kas iš tiesų startuoja, tai greitosios medicinos pagalbos sistemos reforma. Tai tikrai galima vadinti reforma, nes keisis ir paslaugų organizavimas, į tai bus investuojama, o ir logika aiški. Vietoje kelių dešimčių skirtingų steigėjų įstaigų atsiras viena tarnyba. Tokia, kaip policija ar priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Ji turės užtikrinti ir vieningą automobilių parko atnaujinimą, ryšio užtikrinimą, veiksmingus pagalbos algoritmus, darbuotojų mokymą bei techninį aprūpinimą, efektyvesnį ekipažų išdėstymą. Bus didinamas ir budinčių brigadų skaičius. Viskas tam, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų labiau kvalifikuota. Viskas aišku. Ši reforma buvo suplanuota ir aptarta dar praėjusioje kadencijoje, tačiau jos įgyvendinimui sutrukdė COVID pandemija. Dabar ji juda ir turi ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos palaikymą. Juo labiau, kad reformai skirtos kelios dešimtys milijonų eurų europinių investicijų.

Na, o kas vyksta kitose srityse, sunkiai gali paaiškinti ir kiti skambiai įvardinamos reformos architektai ir organizatoriai.

Pradėkime nuo ligoninių. Pirmiausia sveikatos apsaugos ministerija, grasindama savivaldai tuo, kad nebus skiriamos europinės investicijos, sugebėjo įtikinti devynias savivaldybes, kad jų ligoninių dalininke taptų ir sveikatos apsaugos ministerija. Tai reiškia, kad norint priimti kokį nors sprendimą dėl ligoninės veiklos, jos struktūros ir pan. reikės jau ne tik savivaldybės tarybos, bet ir ministerijos pritarimo. Teigiama, kad taip bus užtikrintas geresnis bendradarbiavimas, geriau nusprendžiama kur ir kokias paslaugas vystyti ir pan. Tačiau ar tikrai taip? Ministerija vis tiek tarsis su kiekviena savivaldybe atskirai, o tai nesukuria jokių prielaidų skirtingų savivaldybių gydymo įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje. Tai nesukuria jokio tinklo, kaip buvo siūloma praėjusioje kadencijoje, kuomet buvo siūloma jungti ligonines į regioninius tinklus, jų centre turint vieną didelę galingą ligoninę, kuri būtų galėjusi padėti mažesnėms savo partnerėms personalu, kompetencija ir kt. Dabar vietoje to ministerija įsivelia į įstaigų mikrovadybą, o ne į politikos formavimą. Paprastai kalbant, savivaldybės sprendimai tampa labiau riboti, o papildomos vertės tai nesukuria. Dar įdomiau, kad ministerija tapo tik papildomai devynių gydymo įstaigų dalininke, o tai taip pat tam tikras signalas mažesnėms ligoninėms, kurių dalininke ministerija tapti nepanoro. Panašu, kad jose nematoma ir įstaigos ateities. O tai ne didintų, bet mažintų paslaugų prieinamumą.

Vienas iš pačių kontraversiškiausių ir žalingiausių sprendimų – tai įstatyminis leidimas sujungti šeimos klinikas ar poliklinikas ir ligonines. Tai neatsitiktinai vadinama sistemos posūkiu 30 metų atgal, nes sujungus įstaigas į tokius darinius, kiltų grėsmė, kad vargstančios ligoninės, kuriose yra nedaug pacientų, pradėtų siurbti pinigus iš šeimos gydytojų, kurių regionuose ir taip trūksta. Sumažėjus finansinėms paskatoms, gali tapti dar sunkiau pritraukti į regionus šeimos gydytojus. O tuomet tai taptų tikra sveikatos katastrofa. Nes nesant šeimos medicinos, kaip ir švietimo, tas regionas būtų pasmerktas greitam išnykimui, nes jokia jauna šeima nenorėtų vykti ten gyventi. Dar keisčiau atrodo visokios fantazijos dėl įstaigų bendradarbiavimo sutarčių, nes jos bendradarbiauja ir dabar. Reformos kūrėjai neturi atsakymų kaip išvengs mano išvardintų grėsmių, kurių jie ir neneigia, nes iki šiol neaišku kaip būtų finansuojami tokie nauji dariniai.

Teigiama, kad tai leis išplėsti šeimos gydytojo komandą. Tačiau šie sprendimai niekaip nesusiję su šeimos gydytojo plėtra. Dar praėjusioje kadencijoje komanda buvo išplėsta, įtraukiant į ją tokius specialistus, kaip kineziterapeutas, burnos higienistas, gyvensenos medicinos specialistas ir pan. Tam nereikėjo jokios reformos. Vienintelis dalykas kurio trūko, tai finansų, kad visus tuos specialistus būtų galima įdarbinti. Todėl didinome šeimos medicinos finansavimą. Teigiama, kad jis didės ir toliau, tik labai nedaug. Kasmet papildomai planuojama skirti apie 10 milijonų eurų. Tai yra juokingai maža suma, nes ji tikrai neleis išpildyti duodamų pažadų. Vietoje to, sveikatos sistemos rezerve yra sukaupiama apie 500 milijonų eurų, kurie visus metus gulės nenaudojami.

Taigi tam, kad būtų geresnė šeimos medicina, nereikėjo jokios reformos, tereikėjo ir toliau didinti šios srities finansavimą bei mažinti biurokratiją. Tačiau biurokratija nemažinama, o finansavimas augs tik simboliškai.

Dar viena labai svarbi sritis – tai slaugos ir globos integracija, apjungiant dvi sistemas: socialinę ir sveikatos. Tai reiškia, kad atsirastų vieninga sistema, kuri parinktų tai, kas žmogui tuo metu reikalinga. Nebebūtų blaškymosi tarp slaugos namuose, slaugos ligoninių bei ilgalaikės globos namų. Kol žmogus galėtų būti namuose, jam ir turėtų būti teikiamos slaugos paslaugos namuose. Prireikus, jis būtų guldomas į slaugos ligoninę, bet būklei pagerėjus, galėtų vėl grįžti namo. Ir tik tais atvejais, kai nėra rimtų sveikatos problemų, bet reikia labiau socialinės priežiūros, būtų nukreipiama į ilgalaikę globą. Tačiau panašu, kad ši reforma jau užbuksavo, nes sveikatos apsaugos ministras nerodo jokios lyderystės, o gal ir neturi šitoje srityje jokios kompetencijos. Tuo tarpu politiškai stipresnė socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip visuomet randa milijonus priežasčių, kaip procesą stabdyti. Taigi, abejotina ar ši reformos dalis iš viso prasidės.

Na, o visi kiti sprendimai yra kosmetiniai ir nieko iš esmės nekeičia. Tai daugiau tuščios kalbos ir nedideli pakeitimai. Todėl regionams prireiks didelės išminties ir lankstumo, kad jų turima sistema nebūtų sugriauta ir sugadinta, kad šeimos medicina neišnyktų dėl nemokšiškų centrinės valdžios sprendimų.

Politinė reklama