Ramūnas Karbauskis: „Jie siekia paversti Lietuvą šeimoms netinkama gyventi šalimi“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis apie valdančiuosius kalba tiesmukai, sakydamas, kad matyti tai, kas daroma Lietuvoje, ir tylėti – jau nebeišeina, o nieko nedaryti ir nedalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose būtų didžiulė klaida. „Jie viską griauna iš pagrindų –kalbą, šeimos sampratą, jie nori nuodyti mūsų vaikus narkotikais, jie siūlo vaikams pasikeisti lytį. Konservatorių partija atnešė daug problemų, nerimo, sugrąžino korupciją, sugriovė daugelio žmonių tikėjimą ateitimi. Nesuvaldytos kylančios maisto bei energijos kainos, infliacija, ekonomikos problemos, konfliktai su Kinija, sąjungininkėmis Vokietija ir Lenkija. Taip pat neturinčios precedento patyčios iš Lietuvos žmonių, cenzūra, pati didžiausia ministrų kabineto nekompetencija per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją, korupcijos skandalai. Galų gale, konservatorių parlamentarui kaltinimai pedofilija, kas rodo, kad situacija Lietuvos valdžioje yra labai rimta ir reikalauja valdančiųjų partijų lyderių asmeninės atsakomybės ir kuo skubiau“, – sako jis. Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, apie visa tai plačiau kalbamės su LVŽS lyderiu.

– Jūs esate šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas. Surengėte daugiau nei dvi dešimtis posėdžių, kuriuose svarstėte ir teikėte Ingridos Šimonytės Vyriausybei alternatyvas, kurios iš esmės pakeltų Lietuvos ekonomikos, sveikatos, švietimo lygį. Daug dirbote su užsienio ekspertais, vertinote kitų šalių patirtį, susiduriant su buldozeriu stumiamomis šeimos sampratos keitimo idėjomis, narkotikų dekriminalizavimo pasekmėmis. Ar sulaukėte šios Vyriausybės dėmesio, vertinimų, pasiūlymų?

– Ne. Niekada. Mes pasirinkome konstruktyvią darbo formą, t. y. suformavome šešėlinę Vyriausybę, kurioje atsakingai dirba visi ministrai. Norime, kad žmonės matytų, jog galima turėti kitokius sprendimus su kitokiomis pasekmėmis. Matyt šios valdžios planuose nėra gerovės valstybės, todėl ji ignoruoja viską, ką siūlome mes, nes mūsų pasiūlymai vertybiniai, gerai apskaičiuoti ir orientuoti į šalies ekonomikos augimą, saugumą, žmonių sveikatą ir svarbiausia dominantė tame yra šeima, kas valdantiesiems, deja, labiausiai nepatinka. Mes daug dėmesio skyrėme ir neįgaliųjų problemų sprendimams, nes, pasirodo, jų problemos visiškai nedomina šios valdžios.

– Ar yra kažkokia galimybė, kad opozicijoje esančios frakcijos suvienytų jėgas? Gal tuomet būtumėte labiau girdimi?

– Seimo opozicija yra visiškai nevienalytė savo vertybėmis. Mes turime dvi frakcijas opozicijoje, kurios yra liberalios – socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio frakcija. Jos puikiai dirba su valdančiąja dauguma tam tikrais klausimais ir gauna jų palaikymą. Mes turime kitas tris frakcijas, kurios nėra liberalios, bet jų balsų neužtenka net opozicijos lyderiui išrinkti. Su šiomis frakcijomis galėtume dirbti kartu, nes sutampa mūsų požiūris į tai, kokia turi būti vertybinė politika.

– Daug klausimų žmonėms kilo, kas nutiko tarp Jūsų ir S. Skvernelio, kad Jūsų keliai išsiskyrė. Jūs išsamiai paaiškinote S. Skvernelio „išdavystės anatomiją“ Youtube Opozicijos Televizijos kanale. Beje, kviečiame visus mūsų skaitytojus šį kanalą sekti ir žiūrėti laidas. Neseniai minėjote, kad iš dalies džiaugiatės, kad taip atsitiko. Kodėl?

– Skaitydamas žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją – jau kelių dalių tyrimą apie Sauliaus Skvernelio artimiausią aplinką, galimus ryšius su nusikalstamu pasauliu, galimą korupciją ir kitus dalykus, imu suvokti, kad nuo buvusios kadencijos LVŽS frakcijos nuslėptas AB „Ignitis“ privatizavimo faktas tėra tik nedidelis epizodas visko, kas buvo daroma man ir komandai už nugaros ir kaip niekšiškai tam tikros grupės žmonių interesų tenkinimui buvo pasinaudota LVŽS gautu Tautos pasitikėjimo mandatu. Visai neseniai dėkojau Gabrieliui Landsbergiui už jo paatviravimą, jog tuometinis Premjeras S. Skvernelis su juo derindavo veiksmus. Dabar jau aiškiau, apie kokius veiksmus buvo kalbama. Matomai daug kas buvo slepiama nuo tuo metu mūsų Seimo valdančios daugumos, buvo sprendžiama korupciniais metodais, net galimai pažeidžiant įstatymus. Džiaugiuosi, kad S. Skvernelis pripažino, kad jis daug ką darė be „valstiečių“. Manau, kad žmonėms dabar kiek aiškiau, kodėl S. Skvernelio demokratai visada balsuoja taip, kaip palanku konservatoriams. Užtenka prisiminti, kaip jie užtikrino balsus partnerystės įstatymui, suteikiant valstybės vadovo statusą Vytautui Landsbergiui ir kt. klausimais. Manyčiau, jog tai atsitiko ne tik todėl, jog S. Skvernelio partija yra liberalių pažiūrų, kas juos idėjiškai suartina su dabartine valdžia, bet ir todėl, kad yra labai pragmatiškas interesas. Be to neatmesčiau, kad yra ir tam tikro šantažo – konservatoriai žino daugiau apie S. Skvernelio „darbus“, jie juk slepia vieni kitų nuodėmes, o gal ir jomis vieni kitus šantažuoja.

– Korupcijos šešėlis ir neskaidrūs politiniai žaidimai lydi ir matyt vienija šios kadencijos valdžią. Naujausias daug klausimų sukėlęs įvykis – žurnalistai išnagrinėjo įmonių, „pritraukusių“ Taivano investicijas, savininkų ryšius su valdžios partijomis. Pasirodo, ne inovatyvumas ar geras vardas padėjo verslui tapti Taivano investicijų taikiniu, o partijų ir politikų, esančių valdžioje, finansinis rėmimas atvėrė galimybių vartus. Kaip tai vertinate?

– Jaučiu, jog daugelis verslininkų pasišlykštėjo tokiu valdžios elgesiu, kada verslas skirstomas į savus ir nesavus, kada konkurencija praranda prasmę, nes veikia švogerizmo principai. Šita valdžia ne tik bando sunaikinti savo politinius oponentus, bet stengiasi užtikrinti, kad juos remiantis verslas gautų išskirtines sąlygas prieš visą kitą verslą, nežiūrint to, jog valdžia privalo būti vienodai teisinga visiems.

– Bet viešai bandoma pasakyti, kad Taivano investicijos saviems tėra sutapimas?

– O aš galiu savo verslo pavyzdžiais įrodyti, kad tai ne sutapimas, nes mano verslas negauna leidimų investuoti į atsinaujinančią energetiką ir gaminti pigiausią elektros energiją rinkoje. Žinau, kad lygiai tas pats atsitinka su kitais, kurie nežino „kam ir už ką atsilyginti“ arba nėra šios valdžios donorai. Tai, kas vyksta Lietuvoje – viena iš baisiausių korupcijos formų. Prisiminkite, kaip mūsų šalies valstybinės energetikos įmonės padėjo įsikurti Landsbergių privačiam mokyklų ir darželių verslui. Man kyla klausimas –ar už Taivano investicijas koks ministras ar Seimo narys negavo akcijų kurioje nors iš „laimingųjų“ įmonių? Gaila, mes to niekada nesužinosime, nes net negalime sužinoti kiek akcijų valstybės valdomoje įmonėje turi energetikos ministras Dainius Kreivys, o ką bekalbėti apie privačias bendroves. Kita vertus, ką jau bešnekėti apie šitos valdžios moralę ir sąžinę, kai šimtus milijonų mokame už nuomojamą suskystintų dujų terminalą ofšorinei kompanijai ir tikrieji naudos gavėjai lieka nežinomi. Nestebina, kad tai buvo konservatorių ir liberalų sprendimas ankstesnėje kadencijoje. Pas juos visada viskas vyksta pagal korupcines schemas, o tie prokurorai ir politikai, kurie drįsta apie tai šnekėti, yra sutrypiami, užtildomi.

Ramūnas KARBAUSKIS

asm. arch. nuotr.

– O juk kažkas skleidė gandus, kad neva Jūs susitarėte su D. Kreiviu. LVŽS nepalaikys D. Kreiviui interpeliacijos, o Jūs gausite palankias sąlygas savo verslui...

– Girdėjau tokius gandus. Bet interpeliacija, valdantiesiems turint absoliučią daugumą balsų Seime, yra neįmanoma. Tą puikiai žino visi, kaip ir tai, kad valdantieji puikiai buldozeriu stumia visus norimus projektus, net ir narkotikų dekriminalizavimą. Stringa kol kas tik vienalyčių šeimų klausimas, nes dar ne visiems valdantiesiems pavyko išlaužyti rankas. Keli liko principingi. Ar jiems pavyks atsilaikyti, jau bus aišku šio pavasario Seimo sesijoje, kuri prasidės iš karto po savivaldybių tarybų rinkimų. Todėl labai kviečiu žmones įvertinti tai. Todėl tiems, kuriems rūpi tradicinės vertybės, reikia būtinai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti ne už liberalų, konservatorių, su jais kolaboruojančių socialdemokratų ir S. Skvernelio demokratų sąrašus bei merus, o už kitas partijas, kurios aiškiai deklaruoja ir dirba šeimos stiprinimo politikos klausimais. Tai labai svarbu, nes savivalda yra arčiausiai žmonių. Be to, tik tokiu būdu galima parodyti valdantiesiems, kad jų politika nepriimtina.

– Nepriimtina ne tik šeimos draskymo politika, bet ir politika kitose srityse. Matant užsienio politiką plačiau, susidaro vaizdas, kad ji nepadeda Lietuvai? Dėl sužlugdytų santykių su Kinija netekome pusės milijardo eurų, vyksta žodžių karas su Vokietija, Lenkija. Atrodo, kad Lietuvai stengiamasi pakenkti?

– Nežinau kodėl iki šiol Prezidentas leidžia G. Landsbergiui veikti teroristinės Rusijos naudai. Dėl to, kad jis Landsbergis? Laikas visa tai sustabdyti, nes Lietuva netrukus gali prarasti visų mūsų strateginių partnerių pasitikėjimą ir atsakomybės už tai vėl niekas neprisiims. Deja, bet Gabrieliaus ir jo svitos, kuri viešumoje apsimeta kovojanti su Rusija, veiksmai agresorei labiausiai šiandien ir padeda. Dvejų metų konservatorių buvimas valdžioje griauna ne tik Lietuvos ekonomines, bet jau ir gynybines galimybes, konservatoriai su savo partneriais tapo tikra dovana agresorei.

Aš parašiau viešą laišką Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje ir atsiprašiau už mūsų begalvių valdžioje kalbas, kurios jau ėmė erzinti Vokietiją. Kad tai konservatoriai, pradedant G. Landsbergiu, baigiant ką tik krašto apsaugos ministeriją palikusiu konservatorių viceministru, organizavo sistemiškai ir suplanuotai, nekyla abejonių, ypač po specialiai manipuliatyviai skleidžiamų dvejonių dėl Vokietijos ir Lietuvos įsipareigojimų. Ar

normalu, kad susitikus Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadams, užsienio reikalų ministras pradeda viešai abejoti Lietuvos Prezidento ir Vokietijos Kanclerio susitarimais? Ko tokiais savo pareiškimais siekiama? Kad Lietuva, nelaimės atveju, turėtų kuo mažiau ją palaikančių valstybių, ypač gynybos klausimuose? Bet klausant viso Lietuvos kariuomenės vado interviu po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu, išlieka viltis, kad ir kaip bepolitikuotų politikai, o kariuomenė žino, ką ir kada darys. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn. Jie aptarė situaciją regione, atgrasymo ir gynybos planus, susijusius su Vokietijos karių rotacinėmis pajėgomis Lietuvoje.

– Na, daugelis skandalų, kurie susiję su valdančiaisiais, greitai nuslopinami. Panašu, kad ir žurnalistinis tyrimas dėl energetikos ministro turimų „Ignitis grupė“ akcijų taip pat sėkmingai užtildytas, ministrui atsisakius komentuoti, o viceministrui pareiškus, kad jo turimų akcijų kiekis yra „nereikšmingai mažas“. O kaip Jūs vertinate tai, kad ministras ir finansų viceministras turi jų pačių kontroliuojamos įmonės akcijų?

– Prieš pasakydamas savo nuomonę, aš noriu priminti skaitytojams, kad konservatorių energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras Gediminas Norkūnas nedeklaravo tiesiogiai ar per savo valdomas įmones turintys valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų. Ministras D. Kreivys atsisakė registruoti galimą interesų konfliktą dėl „Ignitis grupė“ akcijų turėjimo per savo valdomą įmonę, kurioje jo dalis sudaro 40%. Aš manau, kad po tokių faktų išaiškėjimo, D. Kreivio buvimas energetikos ministru yra neįmanomas dėl neišvengiamo interesų konflikto. O konfliktas jau net įsisenėjęs. Praėjusioje Seimo kadencijoje, uždarame Seimo Energetikos komisijos posėdyje, apie kurį sužinojome tik visai neseniai, vyko svarstymas dėl „Ignitis grupė“ viešo akcijų pardavimo. Tuometinis Seimo opozicinės konservatorių frakcijos narys D. Kreivys dalyvavo ir buvo vienas aktyviausių tokio sprendimo rėmėjų.

Patikslinsiu, kad visi buvę LVŽS frakcijos nariai, dalyvavę tame Seimo Energetikos komisijos posėdyje, dabar yra S. Skvernelio demokratų partijoje arba bendradarbiauja su ja. Taigi, neturėtų stebinti, kad tuometinė Seimo valdanti dauguma apie „Ignitis grupė“ akcijų pardavimą nieko nežinojo.

– Ar galėjo D. Kreivys nežinoti, kad jo valdoma įmonė įsigijo „Ignitis grupė“ akcijų?

– Abejotina, nes jis pats aktyviai dalyvavo sprendime leisti biržoje parduoti dalį „Ignitis grupė“ akcijų. Netgi manau, jog D. Kreivys galimai žinojo, jog naujieji „Ignitis grupė“ akcininkai gali tikėtis iki 6 procentų dividendų nuo investicijų sumos. Išmokėti „Ignitis grupė“ dividendai už 2021 metus aiškiai viršija 5 procentus

įsigytų akcijų vertės, todėl mano teiginys nėra prielaida. Paaiškinsiu situacijos korupcinę sudedamąją. Ilgą laiką bankai nebemokėjo jokių palūkanų už bankuose laikomas žmonių ar įmonių lėšas. Kreditai rimtoms verslo įmonėms siekė maksimum iki 3 procentų. Jei verslas ar paprasti žmonės būtų sužinoję, kad galima investuoti į „Ignitis grupė“ akcijas ir metinė grąža bus virš 5, net iki 6 procentų, tai prie tų akcijų būtų susidariusi didelė eilė. Tačiau. Tai gali būti žinoma tik tiems, kas tą įmonę valdo arba tiems, kam tą įmonę valdantys tai pasako. Keistas sutapimas, bet du „Ignitis grupė“ akcininkai yra tiesiogiai susiję su „Ignitis grupė“ valdymu? Korupcinė dedamoji akivaizdi. Jei Prezidentas G. Nausėda norėtų suprasti, kodėl energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas negali užimti savo pareigų turėdami nors vieną „Ignitis grupė“ akciją, esu pasiruošęs tai paaiškinti skaičiais ir įvykių seka.

– Ar visuomenė turi reikalauti, kad ministras ir viceministras paviešintų tiesiogiai ar per įmones valdomų „Ignitis grupė“ akcijų kiekį?

– Jei ministras ir viceministras būtų sąžiningi, kokiais dedasi, tai jau būtų padarę. Teigiu, kad dabartinė valdžia tyčiojasi iš žmonių, nes teisina dviejų Vyriausybės narių naudos gavimą iš nepakeliamai aukštų elektros energijos kainų. Jei „Ignitis grupė“ nebūtų pardavusi dalies savo akcijų, tai valstybė galėtų mažinti „Ignitis grupė“ pelningumą, taip kompensuojant elektros pardavimą mažesnėmis kainomis. Dar gali paaiškinti didelių dividendų išmokėjimą valstybei, nes tai papildytų biudžetą, bet dabar milžiniška dividendų suma išmokama privačiam verslui ar asmenims, turintiems „Ignitis grupė“ akcijų, o visi Lietuvos žmonės priverčiami už tai susimokėti. Ar galima patikėti tuo, kad energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas kenktų patys sau, gindami viešąjį interesą? Jei jie nori pasakyti, kad tai įmanoma, tada turi viešai pasakyti, kokią dalį „Ignitis grupėje“ jie tiesiogiai ar per įmones valdo. Esu įsitikinęs, kad jie to nedarys, nes taps visiškai akivaizdu, kad susidūrėme su dar viena konservatorių korupcine schema, kurią bandoma dangstyti frazėmis –„niekingai mažai“ ar „nieko nežinojau“. Bet aš manau, kad kas jiems „niekingai mažai“, didelei daliai Lietuvos žmonių būtų milžiniška suma. Korupcija šių valdančiųjų dėka toleruojama ir nebelaikoma nusikaltimu. Dėl to jie daro viską, kad žmonės nebesidomėtų politika ir nedalyvautų rinkimuose. Tada ateis tik jų rinkėjai ir juos vėl išrinks.

– Šiai valdžiai būdinga sakyti „nieko nežinau“ ir vengti kalbėti apie jų vidines problemas, tačiau jos vis tiek išlenda į paviršių, ypač jei tai kaltinimai sunkiais nusikaltimais. Sausio pabaigoje Lietuvą sukrėtė pedofilijos skandalas, sunkiais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas konservatorių frakcijos narys, „Dviračio žinių“ herojus Kristijonas Bartoševičius. Konservatorių vadovybė nepasmerkė ir praktiškai nieko nekomentavo. Kaip tai vertinate?

– Ši tema verčia rimtai sunerimti, nes nežinia, ką ši partija, kuri nuolat išsisukinėja, yra persmelkta, pasirodo, jau ne vieno vaikų seksualinio išnaudojimo skandalo, dar slepia. Iš pradžių galvojau šios temos neliesiu, nes apie tai ir taip daugelis šneka. Bet pradėjus konservatoriams viešai apie tai kalbėti, matau tą pačią taktiką, kurią jie naudojo gelbėdami Mykolą Majauską nuo kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Iš konservatoriaus Lino Slušnio lūpų pasigirdo raginimai neskubėti smerkti, nes daug tokių kaltinimų nepasitvirtina. Tačiau žiniasklaida priminė, kad K. Bartoševičiaus skandalas jau ne pirmas TS-LKD partijoje – konservatorių būstinėje kitas konservatorius rodė pornografiją, po to su vaikais smaginosi pirtyje. Beje, ir apie patį Seimo narį L. Slušnį, tai, kad jis slėpė pedofiliją, rašė žiniasklaida. Ankstesniame L. Slušnio darbe, Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, buvo slepiamas nepilnamečių pardavinėjimas iškrypėliams. Šiuo buvusio konservatorių frakcijos nario atveju, kaip ir M. Majausko atveju, pasirinkta taktika amorali ir nusikalstama – gąsdinti aukas, sakant, kad dažnai tokie atvejai neva nepasitvirtina. M. Majauskas net buvo perėjęs į puolimą prieš savo aukas, kai pats kreipėsi į prokuratūrą. Sunku nusikaltimo aukai, jos artimiesiems atlaikyti puolimą žmonių, kurie turi atramą valdžioje, gal net gali daryti įtaką teisėsaugai ar pasisamdyti pačius brangiausius advokatus. Tokiais atvejais taip ir atsitinka, kaip L. Slušnys sako – kaltinimai nepasitvirtina, nes aukos pabūgsta spaudimo ir atsitraukia nuo savo parodymų. Galimas ir aukos papirkimo variantas. Taigi, tai ką dabar daro L. Slušnys ar anksčiau darė M. Majauską gelbėjantys konservatoriai, yra dar vienas nusikaltimas, nemažiau baisus už tiesioginį nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Valdžios atstovai, bandydami gelbėti savus, ima naikinti tikėjimą, jog Lietuvoje įmanomas teisingumas. Jei auka išgąsdinama ar paperkama, tai tik sudaro pedofilams vaizdą, kad jų nusikaltimai nesulauks teisinio įvertinimo. Tada, kada pedofilija ar nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu yra kaltinami žmonės dirbantys valdžios institucijose, negalima sudaryti net menkiausios spaudimo nusikaltimo aukoms regimybės, jau nešneku apie kreipimąsi į prokuratūrą, kaltinat auką ar rašant straipsnius, kaip dažnai tokie kaltinimai nepasiteisina. Tokios bylos yra labai jautrios, jose turi dirbti profesionalai ir reikia vengti bet kokio išorinio spaudimo. Visko pasitaiko teisinėje praktikoje, bet kada imama spausti silpnąją proceso pusę, tai galime gauti ne faktą, o dvigubą nusikaltimą, kuriame nusikaltėlis laimi, o auka galutinai sugniuždoma.

Kalbant apie konservatorių lyderių elgesį bendrai tokiose situacijose, reikia pabrėžti, kad jie dar kartą parodė, kad Lietuvai su tokiais politikais ne pakeliui. Jeigu pamenate, pirmąją dieną nebuvo jokios reakcijos iš partijos vadovybės. Nekomentavo nei partijos pirmininkas G. Landsbergis, nei I. Šimonytė. Tyla. Pats pedofilijos skandalo faktas ir konservatorių lyderių elgsena reiškia sistemines konservatorių partijos bėdas, konservatorių laikyseną šeimos sąvokos darkyme, narkotikų dekriminalizavime, siūlymuose leisti vaikams keistis lytį ir t. t. Matyt ne veltui Raseinių skyrius net politinėje reklamoje bando atsiriboti nuo „konservatorių Vilniuje“, teigdami, jog „Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“. Kad vaikų išnaudojimu kaltinamas K. Bartoševičius nebuvo partijos narys, niekaip nepaneigia, kad jis yra TSLKD partijos bendramintis, gavęs aukštą numerį šios partijos sąraše rinkimuose, jį gyrė I. Šimonytė, kaip puikiai išmanantį jaunimo problemas. Šios partijos veikloje matome didžiulį veidmainiavimą – atsižadėjimas tradicinių vertybių, narkotikų dekriminalizavimo ir pan. Matome ir daug melo – konservatoriai pasakojo žurnalistams, kad sužinojo apie kolegos sprendimą pasitraukti iš Seimo dėl asmeninių priežasčių ir palinkėjo sėkmės. Pats dar būdamas TS-LDK frakcijos nariu K. Bartoševičius apsimeta nieko nežinantis apie kaltinimus. Tai manęs tokie dalykai neįtikina, nes tokių sutapimų nebūna. Faktas, kad K. Bartoševičius norėjo spėti išeiti iš Seimo iki oficialių įtarimų pareiškimo. Netikiu, kad konservatoriai nežinojo priežasties, juolab kai ima aiškėti, kad tyrimas vyksta jau nuo praėjusių metų.

– Atrodo, kad savo veiksmais ir retorika Lietuvoje valdantieji bando paneigti bet kokių tradicinių vertybių, moralės, sąžiningumo būtinumą visuomenės ir valstybės gyvenime. Negana to, jie vis dažniau pasikėsina į fundamentalius dalykus ir didžiuojasi juos išniekindami. Tai gali būti ir Lukiškių aikštės pavyzdys, kuomet ji buvo paversta paplūdimiu. Šiomis dienomis viešojoje erdvėje eskaluojamas naujas „pasipriešinimas“ istorinių asmenybių paminklų statybai, tarp jų ir Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Ar reikia tokių paminklų, kaip manote Jūs?

– Mes neidealizuojame šios istorinės asmenybės, nes A. Smetona iniciavo perversmą ir jėga nušalino prie mūsų partijos ištakų prisidėjusį Prezidentą Kazį Grinių. Bet vertinant aplinkybes, kada Vilniaus valdžia Lukiškių aikštę paverčia pliažu, paminklų etalonu laiko surūdijusį vamzdį, o ministerijų langai apkabinti gėjų ir transvestitų vėliavomis, manome, kad paminklo A. Smetonai atsiradimas būtų teisingas sprendimas, kartu sprendžiant ir K. Griniaus įamžinimo klausimą. Mums svarbu, kad žmonės žinotų istoriją, nebijotų vertinti ir mokytis iš jos, kad Tauta turėtų simbolius, kuriuos puoselėtų ir gintų, o ne gėdytųsi ar keistų juos į tai, kas neturi jokios išliekamosios vertės. O kad prie šios valdžios matysime daugiau bandymų bet kokiomis priemonėmis ištrinti viską, kas mus vienija kaip Tautą, tas akivaizdu iš jų pasisakymų ir darbų. Vien ko verta „neužmirštuolės“ brukimo į žmonių sąmonę istorija. Kovotojų už laisvę simbolį „Laisvės liepsną“ jie jau metai iš metų apgaulės būdu keičia savo prekiniu „neužmirštuolės“ ženklu, kurį užpatentavo dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Jį paskleisti po Lietuvą padėjo A. Landsbergienė per savo mokyklų tinklą, mokinių tėveliams sakant, kad tai vaikų idėja, kas vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa, kad yra neužmirštuolės autorius ir savininkas, ir visai tai ne vaikų mintis. Apie tai atvirai pasakojo mokinių mamos, kurios buvo patikėjusios šiuo melu. Akylesni iš karto pastebėjo, kad neužmirštuole norima išspirti iš Tautos sąmonės kovotojų „Laisvės liepsnos“ simbolį, vietoje jo įkišant rusų okupantų pamėgtą neužmirštuolę, kurią savo „pergalių“ atvirukuose propagandistai vaizdavo sovietinio kareivio rankose ar šalmuose. Pseudopatriotams pavyko iš Vilniaus išspirti Vytį. Šį paminklą Lukiškių aikštėje pakeitė smėliukas, gultai, skėtukai ir nuogi užpakaliai prieš pat langus pastato, kuriame žiauriai nukankinta gausybė lietuvių, neišdavusių savo Tautos ir laisvos Lietuvos idėjos. Smėlis Lukiškėse tapo šios valdžios patyčių simboliu iš skaudžios mūsų Tautai praeities. Todėl jau net nestebina, kad jie nori viską sugriauti ir sunaikinti. Nusitaikyta net į Kalėdas – neužmirštuolę užpatentavusi konservatorė Monika Navickienė uždraudė savo vadovaujamoje socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje švęsti Kalėdas, kad neva „niekas neįsižeistų“.

– Jei niekas nesikeis artimiausiu metu, kokią matote Lietuvos ateitį?

– Apibendrinat galiu pasakyti, kad viskas, kas daroma su užsienio politika, ekonomika, specialiai kurstomos neigiamos nuotaikos, nereguliuojamos kainos, plika akimi matoma akivaizdi korupcija, seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš vaikus, blogėjanti žmonių finansinė padėtis kuria niūrią ateitį. Lietuvą ši valdžia daro nepalankia šeimoms. Jau dabar matome rekordinius emigracijos skaičius ir tas verčia labai sunerimti. Tačiau viską galima pakeisti, reikia ateiti į rinkimus ir balsuoti, nes niekas iš niekur neatsiranda. 2020 metais rinkimus laimėjo konservatoriai, nes daug žmonių pabūgo kovido, kiti tiesiog nesivargino dalyvauti rinkimuose ir juos laimėjo tie, kurių politika šiandien didžioji dalis baisisi. Pasigirstantys siūlymai neiti į rinkimus, neva nieko tai nepakeis, yra valdžios partijų skleidžiama propaganda, siekiant, kad kuo mažiau žmonių dalyvautų rinkimuose. Vienintelė viltis dabartinei valdžiai ir jos kolaborantams laimėti rinkimus –mažas rinkėjų aktyvumas. Ateikite į rinkimus, paraginkite draugus, kaimynus, nes pokyčiai neprasidės savaime, juos turime daryti kartu ir nedelsiant.

Politinė reklama