Už žemę ir žmogų, 2020 Nr. 8

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys

4 psl.

6 psl.

Klaipėdos rajono pokyčiai ir Ligita Girskienė: ką daryti, nuveikti darbai per kad aplinkosauga iš tiesų 2019-2020 metus saugotų gamtą?

Nr. 8 | ISSN 2538-8274 | 2020 m. rugsėjis

7 psl.

7 psl.

Asta Kubilienė. Kada pilnateisio piliečio statusas nepriklausys nuo gyvenamosios vietos?

Skurdas Lietuvoje mažėja: didžiausias pokytis – tarp senjorų

Klaipėdos rajono administracijos direktorius: atsipalaiduoti padeda japoniški kryžiažodžiai Pastaruoju metu Klaipėdos rajonas pastebimai keičiasi. Pradėta daug ir ilgai lauktų projektų, tvarkomi keliai, šaligatviai, neseniai paskelbta žinia ir apie kitąmet prasidėsiančią viso rajono apšvietimo tinklo modernizaciją. Pokyčiai prasidėjo pernai, kai savivaldybės administracijos direktoriumi tapo Artūras Bogdanovas, kurį į komandą pakvietė meras Bronius Markauskas. Tačiau administracijos direktorius, kuris spalio 11 dieną dalyvauja Seimo rinkimuose sako, kad jam svarbiausias dalykas gyvenime – šeima. Tad koks Artūras šeimoje, ką mėgsta veikti laisvu laiku ir kaip pasirinko politiko kelią, trumpame pokalbyje.

Tęsinys 2 psl. >

2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų! vaizduojat, kaip tai ramina.

Vertybės Su Artūru susitinkame darbo dienos pavakare jo namuose. Pasitinka ne vienas, su žmona Renata, vos dvejų metukų dukryte Ela ir jau septyniolikmete Guste. Mažoji iš karto susikuklina, o Artūras šypsodamasis sako, kad taip visada – namuose tikras energijos užtaisas, o užsukus svečiams vaiko tarsi nebelieka.

Susėdame ir pradedame pokalbį.

Artūrai, kokioje pats šeimoje užaugote? Turite brolių, seserų?

Matyt, gyvenant Klaipėdos krašte, be jūros niekaip. Tad užaugau jūrininko šeimoje.

Mano tėtis laivais plaukiojo daugiau kaip keturis dešimtmečius. Mama iš Telšių į Klaipėdą atvyko mokytis, susipažino su tėčiu ir pasiliko. Gimė sesuo, po to aš, tad šeimoje esu jauniausias.

Sakoma, kad jauniausiam šeimoje visas dėmesys?

Sakot? (šypsosi). Gal dėmesio ir daugiau, tačiau tėvų meilės užteko abiem. Be to, aš jau nuo mažens buvau labai savarankiškas.

Pavyzdžiui, jau pirmoje klasėje vienas nuvažiavau pas odontologą ir namo net parsivežiau ištrauktą dantį, kad parodyčiau mamai. Mėgstu tikslumą, konkretumą, tad ir mokykloje labiau buvau linkęs į tiksliuosius mokslus. Nuo jų nenukrypau ir studijų metais – turiu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matavimų inžinerijos magistro laipsnį.

Su dvimete dukryte Ela.

Asm. archyvo nuotr.

Gerai, grįžkime prie politikos. Šiais metais spalio 11 dieną dalyvausite Seimo rinkimuose. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

Per metus Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus poste pavyko išties įgyvendinti nemažai suplanuotų darbų. Tačiau tuo pačiu ir pamačiau, kad ne visi rezultatai priklauso nuo savivaldybėje priimtų sprendimų. Reikia ir Seimo, ir Vyriausybės palaikymo. O tam reikalingas ir mūsų rajone rinktas parlamentaras, kuris geriausiai žino, ko mums trūksta ir reikia. Pasižiūrėkite, kai Seimo nariu, o vėliau meru tapo Bronius Markauskas, kaip pajudėjo iš vietos visi projektai – šiais metais infrastruktūrai skyrėme rekordines lėšas, modernizuosime viso rajono apšvietimo tinklą ir taip toliau.

Su žmona Renata, dukromis Ela ir Guste. Asm. archyvo nuotr. Man ši valdanti dauguma Vyriausybėje ir Seime pažįstama, su šiais žmonėmis dirbau ne vienerius metus. Nesu naujokas turiu paNuo matavimo inžinerijos į politiką. dvaras. Girdėjome daug puikių atsiliepimų, tirties. tad norisi jį aplankyti. Ženklus karjeros posūkis.

Matot, visuomet norisi judėti į priekį. GeĮ rinkimus einate su Lietuvos valstiečių Gaminat maistą, prisidedat prie namų ir žaliųjų partija, kodėl? odezijai, kartografijai atidaviau daugiau kaip dešimtmetį. Įkūriau ir dabar sėkmin- ruošos darbų?

Kandidatuoju su Lietuvos valstiečių ir žaNamuose esu atsakingas už vejos priežiū- liųjų sąjunga, todėl, kad matau, kokie įvygai veikiančią įmonę, sukaupiau nemažai patirties. Tačiau prieš kelerius metus pradė- rą, ūkio darbus. Savaitgaliais pusryčiams ko pokyčiai per šią kadenciją. Manau, kad jau nenustygti vietoje, norėjosi kažko naujo. kepu blynus, o jei pamirštu – merginos man partija per pastaruosius ketverius metus Ir čia 2016 m. Seimo rinkimai. Žemės ūkio mandagiai primena. Nesigirsiu, bet puikiai nuveikė tikrai daug gerų darbų – padidinministru tampa Bronius Markauskas. Pavy- moku paruošti ir varškės apkepą. tos pensijos, pradėti mokėti vaiko pinigai, ko susitikti ir pasiūlyti savo įžvalgų. Kalbėsumažintos vaistų kainos, augantis viduO kokios sporto šakos patinka, muzi- tinis atlyginimas, mažėja korupcija. Pažįsjome apie 20 minučių. Beje, tai buvo mūsų pirmas susitikimas. Niekada iki to laiko ne- ka? tu ir LVŽS dirbančius žmones tiek Seime, Mėgstu žaisti krepšinį, tačiau pastaruoju tiek Vyriausybėje. Be to, ir jie manimi tiki buvome bendravę. Praėjo kelios dienos, žiniasklaidoje skaitau, kad Bronius Markaus- metu jį kiek apleidau, tad reikės vėl susiim- ir pasitiki. Iškėlė kandidatu vienmandatėkas rado viceministrą, net nepagalvojau, ti. Visuomet labai norėjau išbandyti jėgos je Gargždų rinkiminėje apygardoje, sąraše kad tai aš, kol nesulaukiau jo skambučio ir aitvarus. Išbandysiu, juk šalia – Svencelėje esu 51. klausimo – kodėl dar ne Vilniuje. Taip žen- turime kaituotojų rojų, tad reikia tik prisiruošti. Kažkokio muzikos žanro neišskirgiau pirmuosius žingsnius politikoje.

Ir pabaigai. Išrinkus Seimo nariu, kelčiau. Esame buvę „Aerosmith“ koncerte, sitės į Vilnių?

Prie politikos dar sugrįšime. O dabar paliko didelį įspūdį. Na, o kai noriu atsipa- Jokiu būdu. Čia mano namai, mano šeima, pakalbėkime apie Jūsų laisvalaikį. Ką laiduoti, griebiuosi japoniško kryžiažodžio. čia ir gyvensiu. Iki Vilniaus vos trys valanČia, spalvinant pieštuku langelius, spren- dos kelio. Jau būdamas žemės ūkio vicemiJūsų šeima mėgsta veikti?

Turbūt didžiausiais mūsų pomėgis – kelio- džiamos loginės skaičių sekos, Jūs neįsi- nistru taip važinėjau, važinėsiu ir toliau. nės. Esame nemažai apkeliavę ir Europos, ir Lietuvos. Kelionių įspūdžių su niekuo nesulyginsi. Jei kalbėti apie Lietuvą, tai daugiausiai emocijų mums paliko Labanoro regioninis parkas. Tie miškai, kalvotos vietovės, kažkas įspūdingo. Jei norite gandro lizdą pamatyti ant pušies, o ne elektros stulpo, tai būtinai nuvykite į Pagėgių savivaldybėje esančius Bitėnus, čia įsikūrusi baltųjų gandrų kolonijos stebykla. Na, mūsų rajone esančios Olando kepurės, tai turbūt ir girti nereikia. Čia praleidžiame daugiausiai savaitgalių, o kur dar Dreverna, Svencelė.

Iš Europos miestų, tai didžiausią įspūdį mums su žmona paliko Paryžius. Bet gal dėl to, kad čia įsimylėjėlių miestas. Labai patiko Madeiros sala Portugalijoje, Kreta.

Artimiausios kelionės maršrutas – Pakruojo Asm. archyvo nuotr.

Meras B. Markauskas: pasitikiu Artūru ir dedu į jį dideles viltis

Meras Bronius Markauskas

Visą gyvenimą vadovaujuosi posakiu „vienas lauke – ne karys“. Todėl tiek tada, kai buvau paskirtas žemės ūkio ministru, tiek, kai buvau išrinktas rajono meru, stengiausi formuoti bendraminčių komandą, kviesti tik tuos, kuriais pasitikiu, kurių kompetencija neabejoju.

Su Artūru Bogdanovu kartu pradėjome dirbti, kai pakviečiau jį užimti žemės ūkio viceministro pareigas. Artūrą pažinojau kaip puikų žemėtvarkos specialistą, jauną, ryžtingą vadybininką ir žmogų, turintį norą „keisti pasaulį“ gerąja prasme. Pasirinkimas buvo teisingas – ministerijos politinė komanda

buvo viena iš lyderių, vykdant Vyriausybės programą, įgyvendinant pertvarkas, mažinant biurokratinę naštą verslui. Artūras drąsiai jautėsi tiek Seime, tiek Vyriausybėje, aiškiai ir argumentuotai pristatinėjo projektus ir iniciatyvas, nepasidavė interesų grupių spaudimui.

Laimėjęs Klaipėdos rajono mero rinkimus ir pradėjęs formuoti komandą, Artūrą Bogdanovą pakviečiau tapti savivaldybės administracijos direktoriumi. Esu dėkingas koalicijos partneriams, kad patikėjo mano pasirinkimu ir palaikė Artūro kandidatūrą. Šiandien jau matome, kad tai buvo teisingas sprendimas ir

administracija sparčiai įgyvendina koalicijos programą ir strategiją, tą mato ir rajono gyventojai.

Kyla klausimas, kodėl aš ir LVŽS Klaipėdos rajono skyrius pasiūlėme Artūrui tapti kandidatu į Seimą? Pirmiausia todėl, kad neabejoju, jog jis ir toliau išliks mūsų komandos nariu, kad su jo pagalba Seime ir Vyriausybėje žymiai greičiau ir lengviau spręstume rajono problemas. Savivaldybėje dauguma darbų ir reformų yra pradėtos, tęsti bus lengviau, turiu kandidatų, kurie galėtų tai daryti.

Artūras yra šalies lygio politikas. Manau, kad jo laukia dideli darbai. Mane žavi jo nepakantumas korupcijai, nepotizmui, biurokratijai. Tokių žmonių reikia Seime ir Vyriausybėje, jeigu norime, kad toliau vyktų pokyčiai ir būtume tikri dėl savo ateities.

Pasitikiu Artūru, dedu į jį dideles viltis.

Nr. 8 | 2020 m. rugsėjis

A.Bogdanovas: rinkiminė programa, nukreipta į svarbiausias savivaldos problemas

Pokyčiai

Kai prieš daugiau nei metus meras Bronius Markauskas pakvietė dirbti Savivaldybės administracijos direktoriumi, prisipažinsiu, tikėjausi iššūkių. Ir iš tikrųjų per tuos metus jų buvo nemažai. Dažnai kartoju, kad ankstesni politikai šio rajono tiesiog nemylėjo. Nežinau, kodėl, bet tai akivaizdu ir tą, manau, mato visi.

Dabartinės valdančiosios koalicijos užsibrėžti tikslai, administracijos darbuotojų susitelkimas pamažu į rajoną atneša teigiamų pokyčių. Keičiasi ne tik rajono centras – Gargždai, nedideliais žingsneliais permainos ateina ir į kitas seniūnijas. Neabejotinai, visa tai tik pradžia ir ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Šiuo metu daug svarbių projektų jau yra išjudinti iš sąstingio, didžiulis mechanizmas įsisuko ir tikiu, kad nesustos. Tačiau, kad taip ir įvyktų, reikalingi sprendimai ne tik mūsų Savivaldybėje, reikalingi sprendimai ir aukščiausiu lygiu – Vyriausybėje, Seime.

KAS TURI KEISTIS? Kas, mano manymu, reikalauja didžiausio dėmesio? Tai savivaldos problemų sprendimas. Sakykim, kelių, melioracijos finansavimas. Šiuo metu čia yra daug neapibrėžtumo.

Finansavimas skiriamas tik metams. Tai reiškia, kad per ypač trumpus terminus tu-

rime įgyvendinti projektus. Neigiamos šios situacijos pusės – nėra strateginio planavimo į ateitį. Todėl situacija turi keistis, turime suprasti, kad tik planuojant bent keliems metams į priekį, galime pasiekti akivaizdžių permainų. Kaip būtų galima pakeisti? Yra keli būdai – pavyzdžiui, sudaryti trimetį tokio finansavimo biudžetą, galbūt, paprastinti viešųjų pirkimų procedūras, galbūt, specialiąsias programas finansuoti projektiniu, o ne metiniu finansavimo būdu. Šie žingsniai leistų savivaldybėms planuoti, nusimatyti strategiją.

Dar viena savivaldybių problema – regioniniai keliai, šaligatviai ypač einantys per miestelius ir gyvenvietes. Iš gyventojų sulaukiame nemažai pastebėjimų, kad jie metai iš metų yra netvarkomi. Galbūt, reikėtų svarstyti apie jų perdavimą savivaldybėms. Dabar

Asociatyvi nuotr.

praktika yra tokia, kad keliai perduodami tik juos sutvarkius, bet mūsų rajone nemažai tokios infrastruktūros, kurios atnaujinimo galime tikėtis tik po kelių, ar net keliolikos metų, o neretai ir niekada, nes regioniniams keliams yra taikomi griežtesni reikalavimai, o, esant tankesniam užstatymui, tiesiog tų reikalavimų neįmanoma įvykdyti. Savivaldybei, bent jau gyvenviečių ribose, perėmus regioninių kelių atkarpas, jas būtų galima sutvarkyti, nes reikalavimai mažesni, darbai paprastesni. Todėl būtų įmanoma žmonių gyvenimo kokybę pagerinti greičiau ir paprasčiau.

RAJONAS AUGA SPARČIAI, REIKIA DAUGIAU INVESTICIJŲ Klaipėdos rajonas išsiskiria ir kitu rodi-

3

kliu – esame viena iš tų savivaldybių, kurioje gyventojų augimas yra sparčiausias visoje šalyje. Tačiau turime suprasti, kad, augant gyventojų skaičiui, auga ir savivaldybės įsipareigojimai – reikalinga patenkinti besikuriančių žmonių poreikius. Reikalingos mokyklos, sporto, laisvalaikio infrastruktūra.

Dalį šios infrastruktūros galima finansuoti iš Valstybės investicijų programos. Tačiau, mano manymu, valstybė galėtų sudėlioti prioritetus būtent augančioms savivaldybėms, t.y., skirti daugiau lėšų reikalingos infrastruktūros atsiradimui. Sakykim, VIP galėtų atsirasti tam tikri rodikliai, kurie suteiktų prioritetą sparčiai augančios savivaldybės projektams.

Dar vienas iššūkis – valstybės deleguotos funkcijos tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, švietimo. Iš biudžeto lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui, bet ne infrastruktūrai.

Sakykim, švietimas - valstybė skiria lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau visiškai neskiria pinigų pastatams ar infrastruktūrai. Tad dabar turime situaciją, kai mokyklos dešimtmečius nerenovuotos, nėra saugios mūsų mokiniams. Todėl deleguotoms funkcijoms turi būti skiriamos ir reikiamos lėšos, kad paslaugos būtų teikiamos ne tik kokybiškai, bet ir saugiai, inovatyviai. Tai vienas iš mano tikslų.

Dar viena problema – jaunų specialistų trūkumas. Į rajoną juos sunku pritraukti. Trūksta mokytojų, gydytojų. Tad būtina gerinti biudžetinėse įstaigose dirbančių darbuotojų sąlygas, sukurti patrauklias darbo vietas, inovatyvias aplinkas, investuoti į specialistų kvalifikaciją. Visos šios priemonės leistų mums konkuruoti su didžiaisiais miestais.

Neturime pamiršti ir senjorų. Jiems pensijas būtina didinti ir toliau, kaip tai vyko pastaruosius kelerius metus. Be to, senstant visuomenei valstybė turi dar didesnį dėmesį skirti senolių priežiūrai. Trūksta vietų senelių namuose, eilės didžiulės, todėl reikia užtikrinti, kad situacija keistųsi.

kam, kaip Seimo narys, skirsiu daugiausiai dėmesio?

Darbų tikrai daug, yra sričių, kur mes turime ne tik pasitempti, galime jose ir lyderiauti. Tad trumpai: kam, kaip Seimo narys, skirsiu daugiausiai dėmesio.

• • • • •

• • • • •

DĖMESYS ŠEIMAI: Pirmasis būstas jaunoms šeimoms prieinamas regionuose su valstybės parama.

Nemokamas visų pradinių klasių mokinių maitinimas mokyklose.

Kiekvienas Lietuvos moksleivis įgyja verslumo kompetencijas dar mokyklose.

Studijuojantis jaunimas dirba versle, taip įgaudamas patirtį ir žinias.

Tikslinės stipendijos toms specialybėms, kurioms darbo rinkoje yra didžiausias poreikis.

DĖMESYS KOKYBIŠKAM GYVENIMUI: Kokybiškas ir saugus geriamasis vanduo.

Atnaujinta ir pakankama dviračių takų infrastruktūra.

Ilgalaikė žvyrkelių asfaltavimo strategija su aiškiais lėšų paskirstymo kriterijais.

Stiprus smulkusis ir vidutinis verslas, adekvačios finansinės ir lengvatų paskatos jo plėtrai.

Teisingas atlygis, darbo sąlygos ir

•

•

•

• •

•

galimybė tobulėti visų biudžetinių sektorių darbuotojams. Žiedinės ekonomikos principai įgyvendinti visose ūkio šakose: produktų iš antrinių žaliavų gamyba, investicijos į produktų ilgalaikį patvarumą, jų nuolatinį perdirbamumą, antrinio panaudojimo galimybes.

DĖMESYS PAŽEIDŽIAMOMS GRUPĖMS: Neįgalieji integruoti į darbo rinką.

Valstybinėse įstaigose ir valstybės finansuojamose projektuose įdarbinti neįgalieji, paskatos darbdaviams įdarbinti neįgaliuosius.

Tryliktoji (vienkartinė) pensija.

Sparčiau nei planuota augant šalies ekonomikai, kai valstybės biudžeto balansas teigiamas.

Kompensuojamos 2008–2009 m. krizės metu sumažintų pensijos ir kitos išmokos.

Visi vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai slaugos ir globos paslaugas gauna integruotai. Slauga namuose prieinama kiekvienam.

Pakankamas finansavimas namuose artimuosius prižiūrintiems asmenims, užtikrintas socialinis, sveikatos draudimas, kurio dėka nemažėja jų pensija.

•

Senjorai, sulaukę 70 metų, įsigyja kompensuojamuosius vaistus nemokamai (be priemokų).

• „Sidabrinė ekonomika“ – galimybės ir paskatos priešpensinio ir pensinio amžiaus asmenims likti darbo rinkoje, kurti atitinkamas prekes bei paslaugas, kartu gaunant užtarnautą pensiją.

•

• • • •

•

REGIONINĖ POLITIKA BEI SAVIVALDOS STIPRINIMAS Pakankamas finansavimas savivaldybėms iš nacionalinio biudžeto joms deleguotų funkcijų vykdymui.

Finansavimas skirtas ir būtinai infrastruktūrai atnaujinti, kurti.

Investicijos į viešojo sektoriaus skaitmeninius gebėjimus bei infrastruktūra, ir duomenų atvėrimą.

Galimybės savivaldybėms laisviau skolintis, vystant investicinius projektus.

Savivaldybės biudžeto dalį gali naudoti taip, kaip nusprendžia vietos bendruomenė.

Stiprios ir motyvuotos bendruomenės, nevyriausybinis sektorius, žmonių įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus.

Nevyriausybinis sektorius įgalintas teikti socialines, kultūrines ir kitas paslaugas.

Kandidato Nr. 1

LVŽS archyvo nuotr.

Artūras Bogdanovas – profesionalus, atsakingas, savo sritį puikiai išmanantis ekspertas, nuoširdžiai dirbantis Klaipėdos rajono žmonių labui ir jų gyvenimo kokybės gerinimui.

Artūras labai gerai žino Klaipėdos rajono problemas, gyventojų rūpesčius ir lūkesčius. Palaikydami Artūrą Bogdanovą, šio krašto žmonės turės patikimą ir visada pasiruošusį padėti savo atstovą Seime.

Saulius Skvernelis Ministras Pirmininkas

4

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

Klaipėdos rajono pokyčiai ir nuveikti darbai per 2019-2020 metus

Darbai 2019 balandį, Klaipėdos rajone susiformavus naujai valdančiajai koalicijai, paskyrus naują administracijos vadovą, iš karto buvo pradėti planuoti ateinančių ketverių metų darbai. Didžiausias dėmesys nukreiptas būtent į apverktiną rajono infrastruktūrą – kelius, šaligatvius, dviračių takus, apšvietimą, sporto ir laisvalaikio ir kitų objektų trūkumą.

Todėl, planuojant šių metų rajono biudžetą, būtent infrastruktūrai skirtos rekordinės lėšos – beveik 12 milijonų eurų. Visos investicijos nukreiptos tiek į rajono centrą Gargždus, tiek į kitas seniūnijas.

Per kiek daugiau nei metus pradėtos remontuoti ir asfaltuoti gatvės, klojami šaligatviai, o jau kitąmet bus modernizuojamas ir viso rajono apšvietimo tinklas.

vidutinės įmonės. Tai – rekordiniai skaičiai.

Todėl akivaizdu, kad reikia plėsti kelių, švietimo ir kitą infrastruktūrą.

Pirmiausiai pradėjome planuoti savo švietimo įstaigų plėtrą. Sendvaryje įsigytas sklypas mokyklos ir darželio statybai. Dar viena ugdymo įstaiga iškils ir Jakuose. Rangovas jau rastas, greitai prasidės statybos. Į rajoną kviečiame ir privačių darželių steiAUGANTIS RAJONAS gėjus. Siekdami juos pritraukti, padidinome Klaipėdos rajonas patrauklus čia besiku- dotaciją tėvams, vaikus vedantiems į privariantiems. Tą rodo ir skaičiai – esame viena čius darželius ir šiuo metu ji yra didžiausia šaiš tų savivaldybių Lietuvoje, kur gyventojų lyje – 200 eurų už vaiką ir jau šį rugsėjį rajone skaičius nuolat didėja. Kasmet jis ūgteli maž- turime 300 naujų vietų darželiuose. Tačiau daug dviem tūkstančiais ir šiemet jau per- jų vis dar trūksta. Todėl būtina žengti ir kitus žengėme 62 tūkstančių gyventojų ribą. Ir ne žingsnius. Vienas tokių – planai Gargžduose tik augame - mūsų rajonas yra vienas iš trijų statyti naują darželį – mokyklą. Tai leistų sušalyje, kur bendras vaikų ir jaunimo skaičius mažinti laukiančių vaikų eilę. šiuo metu yra didesnis nei pensinio amžiaus gyventojų.

INFRASTRUKTŪROS TVARKYMAS Patrauklus ne tik gyventojams, patrauklus PRIORITETAS ir verslui. Kasmet Klaipėdos rajone kuriasi Keliai – dar vienas iššūkis. Ir ne tik mūsų, vis daugiau įmonių. Pavyzdžiui, praėjusiais bet ir regioniniai, priklausantys Lietuvos aumetais buvo įregistruotos net 234 mažos ir tomobilių kelių direkcijai. Ir čia buvome vie-

Kas suplanuota ir kas dar planuojama • Rekordinės lėšos šiais metais skirtos infrastruktūrai. Keliams, šaligatviams, dviračių takams, pastatų atnaujinimui – 12 mln. Eur. Vien Gargždams – apie 1,4 mln.

Eur. • Klaipėdos rajono apšvietimo tinklo modernizavimas. Tam skirta – apie 1,8 mln. Eur. • Nauja sporto bazė Gargžduose prie Skaidriojo karjero. Dar šiais metais pradėsime statybą.

• Regioninių kelių tvarkymas. Pasirašytos net 8 bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Priekulėje darbus jau pradėjome, kitais metais – Gargždai, Veiviržėnai, Kretingalė, Sendvaris.

• Privačiuose darželiuose sukurta virš 300 naujų vietų vaikams. Tėvams yra skirtos didžiausios Lietuvoje 200 Eur per mėn. dydžio dotacijos.

• Nauja pradinė mokykla – darželis Jakuose. Dar šiais metais pradėsime statybas.

• Nauja Gargždų autobusų stotis. Jau kitais metais pastatysime naują, modernią autobusų stotį.

• Vėžaičių viešosios erdvės. Dar šiais metais pradėsime tvarkyti Turgaus aikštę, pėsčiųjų takus per slėnį, įrengsime slėnyje sceną.

• Gargždų kultūros centras. Kitais metais pradėsime renovaciją.

• Priekulės Ievos Simonaitytės mokyklos sporto salė. Jau kitais metais pradėsime statybą.

• Darželio Gobergiškėje rekonstrukcija. Šiais metais baigsime.

• Plikių kultūros namų rekonstrukcija. Šiais metais baigsime.

Kvietinių g. rekonstrukcija Gargžduose

ni pirmųjų, kurie nusprendėme pagreitinti tvarkymo procesą, prisidėdami prie projektų.

Taip Automobilių kelių direkcija mums svarbius kelius iškėlė į savo sąrašo viršų. Iš viso pasirašėme net 8 sutartis. Tad Priekulėje jau vyksta Klaipėdos gatvės rekonstrukcija, ki-

tąmet darbai prasidės ir kitose seniūnijose – Gargžduose, Veiviržėnuose, Sendvaryje ir kitur. „Tai iš tikrųjų didelės apimties projektas.

Vertė – beveik keturi milijonai eurų. Priekulėje bus sutvarkyta per du kilometrus Klaipėdos gatvės ruožo, įrengti šaligatviai, dviračių takai, inžinerinė infrastruktūra. Savivaldybės dalis šiame projekte – 30 proc., likusią sumą skiria Automobilių kelių direkcija. Priekuliškiai ilgai laukė šios gatvės rekonstrukcijos“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Didelį dėmesį Savivaldybė šiemet skyrė ir savo keliams. Tam numatytos rekordinės lėšos. Vien Gargždams – 1.4 milijono eurų.

Darbai yra prasidėję visame mieste. Vyksta Kvietinių gatvės rekonstrukcija, nauji šaligatviai pakloti Vasario 16, Janonio, Liepų, kitose gatvėse. Prie „Vaivorykštės“ gimnazijos sutvarkytos automobilių aikštelės, planuojama tokią įrengti ir šalia „Pempininkų“ parduotuvės, kuri būtų skirta ir mokyklai, ir gyventojams. „Darbai, kuriuos vykdome – ilgai laukti ir būtini, siekiant, kad rajonas, Gargždai gražėtų ir žmonės čia gyventų patogiai. Tikiuosi, kad viską pavyks įgyvendinti sklandžiai ir gyventojai džiaugsis teigiamomis permainomis“, – teigia Artūras Bogdanovas.

Nukelta į 5 psl.

Projektuojama Gargždų autobusų stotis. UAB „Progresyvūs projektai“ vizualizacija

Vienas geriausių pavyzdžių, kaip gali atsigauti savivaldybė, kai jai pradeda vadovauti komanda, kuriai rūpi, kaip gyvena žmonės, – Klaipėdos rajonas. Žmonėms meru išrinkus mūsų bendražygį Bronių Markauską ir jam į komandą pasikvietus Artūrą Bogdanovą, kuris dabar vadovauja Savivaldybės administracijai, rajonas tiesiog keičiasi akyse. Manau, kad tai pastebi ir žmonės. Klaipėdos rajonas, kurio tiek metų nemylėjo buvusios valdžios, žengia permainų keliu ir priekyje tų permainų stovi Artūras, kuris idėjas paverčia realybe. Jis visuomet ieško galimybių kylančioms problemoms spręsti ir nenuleidžia rankų išgirdęs biurokratų „ne“. Seime reikalingas toks žmogus, kuris išmano savivaldybių, regionų problemas ir žino, kaip jas reikėtų spręsti. Mums reikia žmogaus, kuris daro realius darbus ir jau šiandien gali pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti gyvenimą rajonuose, pradedant kelių tvarkymo planavimu ir baigiant ugdymo įstaigų plėtra. Neabejoju Artūro kompetencijomis ir žinau, kad jo idėjos gali lemti pokyčius regionų politikoje. Kviečiu Klaipėdos rajono gyventojus palaikyti Artūrą Bogdanovą!

Kandidato Nr. 2 LVŽS archyvo nuotr.

Ramūnas Karbauskis LVŽS pirmininkas

Nr. 8 | 2020 m. rugsėjis darbų etapas – atsiras apšvietimas, suoliukai, takai, laiptai. „Gyventojai jau gali išbandyti naujus pažintinius takus Minijos upės slėnyje, jais galima pasiekti vadinamąjį „Karvių pliažą“.

Lankytojų patogumui buvo išvalyta Minijos pakrantė, gruntas, atvežtas naujas smėlis, įrengti suolai-gultai. Nuo šiol čia galima ne tik ilsėtis, bet ir sportuoti – Sporto centras šalia sutvarkytos maudyklos įrengė tinklinio aikštelę“, – sako Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Darbai Priekulėje Darbai vyksta visose rajono seniūnijose. Šiemet papildomai jų keliams ir šaligatviams Atkelta iš 4 psl. skirta keturi šimtai tūkstančių eurų. Tad Kitąmet Gargžduose iškils ir nauja autobu- Endriejave, Veiviržėnuose, Kretingalėje, Dosų stotis, bus pradėtas tvarkyti Gargždų kul- viluose ir kitose seniūnijose prasidėjo gatvių tūros centras, prasidės miesto parko antrasis asfaltavimas ir šaligatvių atnaujinimas.

MARTYNAS KLEVINIS

SIGA SERAPINIENĖ

5

pat yra gerai, bet ir premijomis. Jų paskirtis buvo kryptinga: skirtas apdovanojimo lėšas galėjome išnaudoti įsigydami skaitmenines technologijas. Tai tikrai naudinga, nes pravers būsimose aukštojo mokslo studijose.

Manyčiau, kad ir ateityje ypatingą dėmesį reiktų skirti mokymosi aukštumų siekiantiems moksleiviams. Deja, abitūros egzaminų rezultatai visoje Lietuvoje parodė, kad švietimo sistema mūsų šalyje stringa įvairių reformų gniaužtuose. Kandidatui į Lietuvos Respublikos Seimą A. Bogdanovui palinkėčiau jaunatvišką energiją, sukauptą patirtį BIRUTĖ OŽELIENĖ ir dėmesį skirti būtent švietimo kokybės sričiai. Lietuvai šiandien kaip niekada iki šiol Birutė OŽELIENĖ, dainų ir šokių ansam- reikia kūrybingų, intelektualių ir iniciatyvių žmonių, kurie patys galėtų generuoti idėjas, blio „Minija“ vadovė: – Pasidžiaugdavome matydami, kaip keičia- kūrybiškai dirbti ir taip kurti pridėtinę vertę si kituose rajonuose kultūros įstaigų pastatai. valstybei. Štai po renovacijos ypatingai funkcionalus ir gražus yra mūsų kaimynų, Rietavo kultūros centras. Ne kartą jame teko būti, patirti kartu su kolegomis, kad jie gali dirbti ir kurti komfortiškose sąlygose. Gargždų kultūros centras, deja, jau ne vienerius metus laukia renovacijos, ne kartą buvome džiuginami pažadais, kad tuoj sulauksime savo eilės.

Esame rajono centras, o pagrindinė kultūros įstaiga yra apgailėtinos būklės, tikrai nepuoEDITA GIRIJOTIENĖ šia pastaruoju metu akivaizdžiai besitvarkančių Gargždų. Savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas ryžtingai Edita GIRIJOTIENĖ, pedagogė: ėmėsi miesto gatvių ir šaligatvių tvarkybos, Pavasarį atsisveikinome su mūsų šeimai tad dabar jau tikrai norisi tikėti, kad po ilgų labai brangiu žmogumi, buvusia ilgamete derinimų, projekto pertvarkymo ir Gargždų Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktore kultūros centras kitų metų pradžioje jau bus Aldona Gedvilaite-Treija. Amžinojo poilsio ją pradėtas renovuoti. A. Bogdanovas turi ryžpalydėjome į jos mylimos tėviškės senąsias tingų sprendimų patirties – tokių parlamenmiesto kapines, nuoširdžiai Gargždų miestarų LR Seime reikia ir reikės ateityje. Ypato garbės pilietę pagerbė ir rajono meras B. tingas dėmesys kultūrai yra ne prabanga, o Markauskas, ir Savivaldybės administracijos būtinybė, ji yra vertybių pamatas valstybėje. direktorius A. Bogdanovas. Šviesios atminties Aldonos atsidavimas lietuvybei, pedagoginis ir vadybinis talentas buvo išskirtiniai jos asmenybės bruožai. Didžiuojuosi, jog mane, tada dar visai jaunutę pedagogę, prieš tris dešimtmečius Aldona pasikvietė į pagalbą kuriant lietuvišką mokyklą Rygoje. Mums, artimiesiems, svarbu, kad mieste būtų įamžintas A. Gedvilaitės- Treijos atminimas, todėl džiaugiamės, kad Administracijos direktorius A. Bogdanovas pritarė bibliotekininkų pasiūlymui: viena iš miesto gatvių būtų pavadinta iškilios ir Gargždams nusipelniusios GABRIELĖ ELEONORA ČIUNKAITĖ Aldonos Gedvilaitės-Treijos vardu. Viliamės, Gabrielė Eleonora ČIUNKAITĖ, studen- kad šis sumanymas bus įgyvendintas. Juk valdžios žmonių autoritetas stiprėja ne nuo tė: – Šiemet pirmąkart Klaipėdos rajono savi- pažadų, o nuo darbų. Tokia pozicija labai valdybė mus, rajono gimnazijų šimtukinin- svarbi ir atstovaujant mums Lietuvos Seime. kus, paskatino ne tik padėkos raštais, kas taip

Martynas Klevinis, verslininkas Siga SERAPINIENĖ, vėžaitiškė, Kuriant verslą reikalingas ne tik šaltas pro- „Laisvės kelio“ dalyvė: tas, bet ir kūrybiškumas, polėkis. Šiuos bruo- – Esu vienmetė su atkurtos Lietuvos nežus turi ir Savivaldybės administracijos direk- priklausomybe. Įvairiomis progomis patorius Artūras Bogdanovas. Ne veltui jis yra galvodavau, jog mes nepatyrėme Baltijos sėkmingo verslo savininkas. Man yra svarbu, kelio stiprybės, mums jau nebereikėjo kad Seime žmones atstovautų ne sausas biu- pasirinkti tarp laisvės ir nelaisvės. Neprirokratas, o žmogus, kuris pats kūrė darbo klausomybė jau yra mūsų kartos duotybė. vietas, kuris supranta, kiek pastangų reikia, Pastaruoju metu Baltarusijos žmonių sienorint verslą išlaikyti. Dar svarbiau tai, kad kis būti demokratiška visuomene, kovoti jis žino, kokias biurokratines džiungles mums už savo teises, nebepasiduoti ilgamečiui kartais reikia pereiti, norint įgyvendinti pa- rėžimui mums, jauniems žmonėms, suprasčiausią idėją. Tikiu, kad Artūras, būda- teikė galimybę išsakyti savo poziciją. Net mas Seimo nariu, galės supaprastinti ir palen- nedvejodama nusprendžiau dalyvauti gvinti įvairias procedūras, kurios tik vilkina „Laisvės kelyje“, nes labai norėjau patirlaiką, kurį galėtume naudoti verslo plėtrai, o ti, ką reiškia stovėti daugiatūkstantinėje tuo pačiu ir darbo vietų kūrimui, turistų pri- grandinėje ir būti kuriamos istorijos dalitraukimui. Artūras yra puikiai susipažinęs ir mi, o apie tai papasakoti ir savo vaikams. su rajono verslais, žino, ko mums reikia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skelbė, kad galėtume dirbti sklandžiai be dirbtinų truk- norintiems važiuoti į taikaus palaikymo džių. Kai manęs klausia, ko verslui reikia iš akciją skiriamas mikroautobusas nuvykti valdžios, atsakau – tiesiog netrukdykite dirbti. iki akcijos vietos. Nuvažiavę simbolinėje Džiaugiuosi, kad Artūras Bogdanovas, vado- vienybės grandinėje stovėjome jau netovaudamas Savivaldybei, ne tik netrukdo, bet li Baltarusijos sienos. Smagu girdėti, kad ir padeda, stengiasi spręsti verslui kylančias mikroautobuso skyrimą inicijavo Artūras problemas aukščiausiu lygmeniu, ieško išei- Bogdanovas, taip pat atkurtos Lietuvos čių, iš jo niekuomet neišgirsi „mums nepri- nepriklausomybės kartos žmogus. Manau, klauso“. Juk sėkmingas verslas prisideda prie kad vienybės grandinėje dalyvauti turėjorajono gyventojų gerovės, mokesčių surinki- me visas sąlygas, tuo labiau šiais technomo, turistų pritraukimo, teritorijų vystymo. logijų laikais informacijos, kas, kur vyksta Šie metai, ko gero, vieni sunkiausių – paTodėl Seimo rinkimuose palaikau Artūrą tikrai nestinga. Kaip, kokiais būdais ska- saulis pradėjo mūšį su nematomu priešu – Bogdanovą, žmogų, kuris ne tik supranta tinti aktyvesnį visuomenės patriotiškumą, COVID-19 – ir jį vis dar tęsia. Nerimą dėl šio verslo aktualijas, bet ir turi realias galimybes puoselėti istorinę atmintį – tai užduotis priimti sprendimus, padėsiančius verslui. pamąstymui ir būsimiems Seimo nariams. klastingo viruso jaučia, greičiausiai, kiekvienas, tačiau, manau, kad Lietuva su šiuo iššūkiu susidorojo puikiai. Pavyzdžiui, Klaipėdos Po savivaldos rinkimų dirbame kartu su Ar- rajono savivaldybė yra viena iš geriausiai tūru Bogdanovu vienoje komandoje. Tai są- susitvarkiusių ir šiuo metu besitvarkančių žiningas, darbštus ir atsakingas žmogus, pa- šioje situacijoje. Artūras Bogdanovas vadosižymintis strateginiu mąstymu, analitiniais vauja ne tik Savivaldybės administracijai, bet gabumais, gebantis telkti komandą ir dirbti ir Ekstremaliųjų situacijų komisijai. Greitas joje. Dirbdamas jis nebijo priimti reikalingų veikimas, ryžtingi sprendimai, gebėjimas sprendimų, prisiimti atsakomybės. sutelkti komandą, darbas, neskaičiuojant vaArtūro patirtis ir žinios neabejotinai įneštų landų, lėmė tai, kad Klaipėdos rajonui užteko svarų indėlį, kuriant Lietuvos žmonių gero- apsaugos priemonių, buvo puikiai koordinuoKandidato Nr. 3 LVŽS archyvo nuotr. vę. Jis gali ir turi visas asmenines savybes bei kompetenciją dirbti aukščiausioje valdžio- jami veiksmai, siekiant užtikrinti sklandžią je. Aš palaikau jo kandidatūrą rinkimuose į saviizoliaciją, saugų asmenų aptarnavimą. lyderiauti. Tokia patirtis, įžvalgos apie sveiLR Seimą kviečiu ir Jus pasirinkti teisingai, Manau, kad būtent tokios ekstremalios situ- katos situaciją regionuose tikrai pravers Seiacijos parodo, koks žmogus yra iš tiesų. Ma- me. Kviečiu palaikyti Artūrą Bogdanovą! savo balsą atiduoti už Artūrą Bogdanovą. nau, kad Seime Artūras bus toks pat, kaip ir LVŽS sąrašo NR. 13 ir NR.51 sprendžiant pandemijos iššūkius – ryžtingas, Aurelijus Veryga Vicemerė Violeta Riaukienė atsakingas, gebantis telkti bendram darbui ir sveikatos apsaugos ministras

6

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

R. Daubaris: be šeimos palaikymo būtų sudėtinga Visuomeniniame gyvenime dalyvauju jau ne vienerius metus. Iš pradžių į jį įsitraukiau kaip seniūnaitis.

Ir kaip šiandien prisimenu pirmąjį susitikimą su gyventojais, ir jų iškeltą problemą – kai kuriose gatvėse neveikiantį apšvietimą.

Buvo žiema, tad akivaizdu, jog problemą reikėjo spręsti čia ir dabar. Sėdau į mašiną, pervažiavau gyvenvietę bei susirašiau visų apšvietimo stulpų numerius, kur buvo perdegusios lemputės. Atrodo smulkmena, bet ir smulkmenas svarbu kažkam sugaudyti.

Nes smulkmenos gyventojams taip pat yra svarbios.

Vėliau įsitraukiau į folkloro ansamblio veiklą, pradėjau dalyvauti bendruomenės susitikimuose ir taip, žingsnis po žingsnio, buvau paskirtas ir bendruomenės pirmininku. Tačiau norėjosi dar daugiau veiklos, tad tapau Vietos veiklos grupės, ne vienos komisijos nariu. Asmeniškai man, ši veikla teikia džiaugsmą. Smagu, kai gali puošti savo miestą, aplinką, padedi bendruomenei.

Ir tada neskaičiuoji nei laiko, nei jėgų. Nes viską atperka matomas rezultatas ar tiesiog ištartas ačiū. Šiame kelyje man itin svarbus šeimos palaikymas ir pagalba. Be to būtų tikrai sunku.

Neslėpsiu, kartais, kad didesnį dėmesį skiriu visuomeninei veiklai, o ne namams, priekaištų sulaukiu. Su žmona Jolanta kartu jau esame daugiau nei 30-imt metų. Užauginome dukrą Danguolę, sūnų Nerijų. Jau turime ir anūkę, kuri mums dabar – pats didžiausias džiaugsmas.

Manau, kad mano kaip visuomenininko darbą įvertino ir žmonės, kurie per praėjusius savivaldos rinkimus suteikė man mandatą. Tapau Klaipėdos rajono tarybos nariu.

Dalyvauju ne viename komitete ar komisijoje – Ekonomikos ir biudžeto komitete, Socialinės paramos skyrimo, Antikorupcijos komisijose. Esu Turizmo tarybos narys, Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos prašymų ir Vertinimo komisijos pirmininkas.

Darbo – nemažai, tačiau rezultatai džiugina. Galima plika akimi matyti, kaip iš letargo miego bunda mūsų Klaipėdos rajonas. Kaip pradedami nauji mūsų žmonėms svarbūs kultūros, laisvalaikio, sporto projektai. Keičiasi ne tik rajono centras – Gargždai, keičiasi ir mūsų miestelių, bei gyvenviečių veidas.

Aš – už atsinaujinantį Klaipėdos rajoną, už švaresnę, gražesnę aplinką, už kokybiškesnį mūsų žmonių gyvenimą.

2016 metais įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, esu Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos tarybos narys.

Tad valdančioje daugumoje esanti mūsų partija puikiai žino Klaipėdos rajonui aktualius klausimus.

Manau, kad kiekvienos partijos pareiga yra dalyvauti rinkimuose. Ir mūsų partijos tikslas ne tik dalyvauti, bet ir laimėti, kad galėtume Seime, Vyriausybėje atstovauti savo rajoną.

Su Seimo nario darbu iš arčiau susipažinau, kai parlamentaru 2016 metais buvo išrinktas Bronius Markauskas. Buvau jo patarėjas. Jau tuomet užsimezgė pirmasis tvirtesnis Savivaldybės ir Seimo bendradarbiavimas. Mūsų rajono problemos buvo išklausomos, apie jas žinoma.

Aš ir Bronius Markauskas į rajoną kvietėmės parlamentarus, ministrus, rodėme, kas negerai, ko trūksta, ką reikia ir būtina keisti.

Tad jau tuomet rajoną pradėjo pasiekti pirmosios investicijos ir judėti darbai. Šis darbas tęsiamas ir dabar, Broniui Markauskui tapus rajono meru. Subūręs stiprią komandą, meras, kartu su administracijos direktoriumi Artūru Bogdanovu per kiek daugiau nei me-

Kandidato Nr. 104

LVŽS nuotr.

tus įgyvendino tikrai nemažai projektų.

Todėl Klaipėdos rajono LVŽS skyrius ir delegavo Artūrą Bogdanovą į Gargždų vienmandatę apygardą. Sąrašo numeris 51 bei mane į daugiamandatę, sąrašo numeris – 104. Nes mes žinome, ko reikia mūsų rajonui, žinome – kaip tą įgyvendinti. Pasirinkite LVŽS sąrašą numeris 13 ir suteikite mums su Artūru galimybę toliau stiprinti Klaipėdos rajoną!

Ligita Girskienė: ką daryti, kad aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą?

Kandidatė vienmandatėje Marių apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 46 Šiais metais į dienos šviesą ištrauktas kartono fabriko „Grigeo Klaipėda“ galimai sąmoningas Kuršių marių teršimas parodė, kad socialiai atsakingu ir aplinkai draugišku verslu prisistatantys veikėjai tėra ciniški kombinatoriai, o kai kuriems aplinkosaugininkams rūpi visai ne gamtos apsauga.

Taip pat įsitikinome, kad daugeliu atveju mūsų aplinkosaugos sistema yra visiškai „neįgali“. Ką keisti – žmones, įstatymus ar požiūrį į aplinką, kurioje gyvename? Ką daryti, kad aplinkos apsauga efektyviai atliktų pagrindinę savo funkciją?

Dar šių metų pradžioje per Lietuvą nuvilnijo kartono fabriko „Grigeo Klaipėda“ galimai sąmoningas Kuršių marių teršimas pagal žalos gamtai dydį turėtų įeiti į istoriją kaip vienas didžiausių ekologinių įvykių per mūsų šalies nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau mūsų šalyje būta ir kitų įsimintinų ekologi-

nių nelaimių.

Vertėtų prisiminti neseną įvykį „Kauno vandenyse“, kai savivaldybės įmonė nevalytas nuotekas leido į Nemuną. Nustatyta, kad tokiais savo veiksmais įmonė padarė gamtai 4,3 mln. eurų žalą. 2016 m. dėl darbus atlikusios įmonės kaltės, trūkus magistraliniam kanalizacijos vamzdžiui nevalytos nuotekos išbėgo į Nerį. Galiausiai 2019 m. didžiulis gaisras Alytaus padangų gamykloje privertė susimąstyti ar viskas gerai su aplinkosauga mūsų šalyje?

Valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir taršos prevencijos srityse formuoja Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų priežiūrą, Aplinkos apsaugos departamentas vykdo aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas. Ar šių įmonių veikla yra efektyvi ir atliepianti šios dienos aplinkosaugos standartų reikalavimus?

Reaguojant į paskutinius įvykius Alytuje bei Klaipėdoje, dar šių metų pradžioje LR Seimas pavedė Valstybės kontrolei atlikti aplinkosaugos auditą. Jo metu buvo vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas. Auditoriai vertino aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos teisinį reguliavimą, poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistemą, užterštų teritorijų tvarkymo procesus ir aplinkos apsaugos sektoriaus finansinių, žmogiškųjų išteklių ir duomenų sistemų valdymą.

Audito išvados kelia nerimą. Konstatuota, kad esama aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos sistema neužtikrina, kad būtų iš-

vengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

Audito rezultatai rodo, kad nebuvo sukurta sisteminga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo vertinimo stebėsena, patikrinimai planuojami neturint tikslaus kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo, informacija apie juos nėra sisteminama. Be to, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nurodo, kad patikrinimams atlikti jiems trūksta matavimo prietaisų, termovizorių ir kitų priemonių.

Audito metu nustatyta, kad nėra užtikrinama, jog nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir gyventojams padaryta žala.

Reikalavimas drausti įmonės civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams, todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala.

Valstybės kontrolės teigimu, nors pastaruosius penkerius metus Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžių institucijų funkcijoms vykdyti buvo skirta vidutiniškai 381,3 mln. eurų kasmet, o nuo 2014 metų net tris kartus buvo centralizuojamos ir decentralizuojamos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, aplinkosaugos teisėkūros, leidimų išdavimo, užterštų teritorijų tvarkymo ir valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, procesuose vis dar yra spragų ir, dėl to kyla reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai.

Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą, t. y. esame priešpaskutinėje pozicijoje, tačiau ir skiriamos lėšos ne visada naudojamos efektyviai. Aplinkos apsaugai skiriamų lėšų naudojimas neužtikrina, kad būtų sprendžia-

mos ilgalaikės šios srities problemos. Audito metu nustatyta, kad iki 2020 metų nepanaudotas penkiose fiksuoto finansavimo programose sukauptas 191,5 mln. eurų likutis, t. y. lėšos, kurios galėtų būti skirtos aplinkos apsaugos sektoriaus problemoms spręsti.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2019 metais veikė per 240 tūkst. įmonių, tačiau į kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašą tėra įtraukta apie 22 tūkst. ūkio subjektų. Sąrašas nėra tikslus, nėra parengta metodika, kaip tokį sąrašą sudaryti, todėl ir parengtasis, anot valstybės auditorių, gali neatspindėti tikrosios apimties ir į jį gali nepatekti didžiausią riziką keliančios įmonės.

Nerimą kelia ir tai, kad Aplinkos apsaugos ministerija ir jos valdymo sričiai priskirtos institucijos vėluoja įgyvendinti joms Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas rekomendacijas dėl korupcijos rizikos sumažinimo, kai kurių rekomendacijų įgyvendinimo laukiama ilgiau nei 2–4 metus.

Auditoriai taip pat rekomendavo skirti daugiau dėmesio žmogiškųjų išteklių valdymui, siekiant pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus ir siekiant efektyvesnės veiklos.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad norint jog aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą, būtina imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, peržiūrėti valstybės aplinkos apsaugos politiką iš esmės, galbūt net atlikti struktūrinę pertvarką aplinkosaugos institucijose.

Esu pasirengusi imtis veiksmų, kad aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą.

Agnė Širinskienė. Skaidrumas – išskirtinis 2016-2020 m. Seimo kadencijos ženklas 2016 metų rinkimuose LVŽS žadėjo skaidrumu, korupcijos bei šešėlio mažinimu grįstą politiką. Ne paslaptis, kad būtent siekis mažinti korupciją buvo tai, kas skatino rinkėjus balsuoti už LVŽS, tikintis, jog „auksinių“ šaukštų skandalai ir liberalų „dėžutės“ taps praeitimi, o į politiką ateis

žmonės, neturintys korupcinių saitų ir norintys pokyčių. Kas keitėsi valstybėje per tuos ketverius metus ir ką dar turėsime nuveikti?

privilegijų – automobilių, kurie paprastai ir likdavo Seimo nario nuosavybe, nuomos už valstybės pinigus. Buvo nuspręsta išviešinti Seimo komiteto, komisijų, darbo grupių posėdžius, jie pradėti transliuoti internetu ir tapo visiškai prieinamais visuomenei bei SKAIDRINOME SEIMO VEIKLĄ žiniasklaidai. Priimtas lobistinės veiklos įstaSimboliška, kad vos tik susirinkęs 2016- tymas – politikai specialiame registre įsipar2020 m. kadencijos Seimas pradėjo nuo savęs – Seimo nariai atsisakė vienos pagrindinių Nukelta į 7 psl.

Kandidatės Nr. 7 LVŽS nuotr.

Nr. 8 | 2020 m. rugsėjis Atkelta iš 6 psl.

eigojo deklaruoti savo susitikimus su verslo grupėmis, tą daryti įpareigotas ir verslas. Taigi, rinkėjas galės bet kada susipažinti, su kuo ir kada susitinka jo Seimo narys, kas ir kodėl jam siūlo įstatymų projektus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atliktas tyrimas, nagrinėjęs ankstesnių kadencijų politikų ryšius su koncernu MG Baltic, aiškiai parodė, kad toks viešumas atskleidžiant susitikimus visuomenei – būtina skaidrumo sąlyga tam, kad partijų programos, kaip tai darė konservatoriai, ar įstatymų projektai, kaip kad elgėsi liberalai, nebūtų derinami paslapčia su verslininkais susitikinėjant restoranuose, kavinėse ar automobiliuose.

NELEIDOME LOBTI IŠ KORUPCINĖS VEIKLOS Ilgus dešimtmečius visuomenė buvo priversta stebėti, kaip, pritrūkus įrodymų organizuoto nusikalstamumo ar korupcinėse bylose arba suėjus jų senačiai, visas įtariamųjų neaišku kokiu būdu uždirbtas turtas, kurio jie negalėjo pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, toliau buvo sėkmingai jų naudojamas. Tokia situacija, nuvildavusi sąžiningus žmones, nusikalstamą gyvenimo būdą gyvenantiems asmenims, kontrabandininkams, narkotikų prekeiviams ar kyšininkams, buvo ypač palanki: turėdami gerus advokatus jie sėkmingai vilkino bylas, o sulaukę senaties jausdavosi galį nebaudžiamai naudotis nusikalstamai sukauptu turtu. Valstybėje buvęs turto konfiskavimo mechanizmas iš esmės neveikė, nes valstybė buvo priversta įrodinėti turto neteisėtumą, nors dažnai buvo aišku, kad žmogus teisėtų pajamų negalėjo tiek turėti. Dėl to buvo priimtas sprendimas keisti požiūrį į galimai nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės turtą: tuo atveju, jei asmens turto vertė, kurios jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, viršija 100 tūkst. eurų, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą (pvz. yra buvęs įtariamuoju korupcinėje byloje, bet nenuteistas suėjus senačiai), tas asmuo privalo įrodyti teisėtą savo turto kilmę. Neįrodžius, kad turtas buvo sąžiningai uždirbtas – jis pereina valstybės nuosavybėn.

Modelį, kai įrodinėjimo našta pareina įtartinomis aplinkybėmis praturtėjusiam asmeniui, taiko sėkmingai su organizuotu nusikalstamumu kovojančios valstybės: Jungtinė Karalystė, Italija, Airija. Galimu jį pripažino ir Europos žmogaus teisių teismas. Tokį turto konfiskavimą numatantis Civilinio turto konfiskavimo įstatymas įsigaliojo šių metų viduryje, tad neabejotina, kad kitos kadencijos Seimas turės stebėti, kaip įstatymas įgyvendinamas, kokios problemos kyla jo taikymo praktikoje. Tas ypač svarbu, kad įstatymas būtų „gyvas“, t. y. veiktų sklandžiai, teiktų

naudą visuomenei ir būtų išnaudotos visos jo teikiamos galimybės. Tad kitos kadencijos Seime laukia ilgas ir sudėtingas parlamentinės kontrolės darbas su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos policija bei Valstybine mokesčių inspekcija – tomis institucijomis, kurios ypač rėmė šio įstatymo atsiradimą ir dalyvavo jį rengiant.

SKAIDRINOME ANTSTOLIŲ VEIKLĄ Pradėjus dirbti Teisės ir teisėtvarkos komitete stebino piliečių atsiunčiamų raštų kiekis – daugiau kaip pusė jų buvo susiję su antstolių veikla, nusiskundimais dėl antstolių įkainių sąžiningumo. 2017 m. vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį. 11 antstolių uždirbo nuo 20 iki 30 tūkst. eurų per mėnesį, 28 – nuo 12 iki 20 tūkst.

Tos antstolių mėnesio pajamos, siekusios iki 30 tūkst. eurų, yra pajamos „į rankas“ – jau po mokesčių ir visų išlaidų, susijusių su kontoros išlaikymu. Tai tris kartus daugiau, nei pajamos, kurias gauna Lietuvos Respublikos Prezidentas ar kur kas daugiau, nei gauna Europos komisarai – pastarųjų atlyginimas yra apie 20 tūkst. eurų.

2019 m. pradžioje Teisingumo ministerija atliko antstolių veiklos patikrinimus.

Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija nustatė, kad veikė ištisa gerai „atidirbta“ sistema, kai didelė dalis antstolių elementariai vertėsi „prirašinėdama“ neatliktus arba atlikdama perteklinius, tačiau gerai apmokamus, veiksmus ir būtent tokiu būdu sau sugeneruodami Lietuvos sąlygomis neįtikėtinas pajamas į „rankas“. Matydami tokius piktnaudžiavimus, suteikėme teisę Teisingumo ministerijai reguliuoti antstolių užmokestį be antstolių pritarimo (iki šiol tas pritarimas buvo privalomas, tad antstoliai sutikdavo tik su jų pajamų didinimu). Reguliuojant užmokesčio dydį ir panaikinus mažiausiai apibrėžtas „papildomas išlaidas“ neliko galimybės antstoliams „prirašinėti“ nebūtų dalykų arba kitaip manipuliuoti didinant išieškojimo vykdymo išlaidas.

Mokėti antstoliui dabar reikia tik už būtinas ir objektyviai įrodomas vykdymo išlaidas (pašto išlaidos, turto ekspertizės ir t. t.) ir, be abejo, atlygį už darbą. Taigi, žmonės moka mažiau, užmokestis antstoliui tapo skaidresniu ir lengviau paskaičiuojamu. Gaila, opozicija bei kiti mūsų koalicijos partneriai Seime blokavo iniciatyvą įpareigoti antstolius deklaruoti savo pajamas viešai. Tad viešo pajamų deklaravimo sieksime ir kitoje Seimo kadencijoje.

Tai tik keletas darbų, kuriuos LVŽS padarė per vieną Seimo kadenciją. Vien pernai iš šešėlio ištraukta apie 200 milijonų eurų. Vis tik korupcijos rizikos kaina Lietuvai dar labai didelė – apie 11% BVP, t. y. 4,491 mlrd. Eur per metus. Todėl būtina tęsti pradėtus darbus.

7

Skurdas Lietuvoje mažėja: didžiausias pokytis – tarp senjorų Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 metais mažėjo tiek skurdo rizikos lygis, tiek absoliutaus skurdo lygis. Skurdo rizika mažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau didžiausias pokytis – tarp senjorų. Socialinės apsaugos ir darbo vardija pagrindines priemones, turėjusias įtakos tokiems pokyčiams – pensijų didinimas, visiems vaikams pradėti mokėti vaiko pinigai, padidintos valstybės remiamos pajamos, skiriant socialinę paramą į šeimos pajamas pradėti nebeįskaityti vaiko pinigai ir dalis darbo pajamų, įvestos „Sodros“ grindys.

Skaičiuojant 2019 metų skurdo rodiklius, remtasi 2018 metais gautomis gyventojų pajamomis, tad šioje statistikoje atsispindi tik dalis ministerijos priemonių, skirtų kovai su skurdu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad teigiami skurdo rodiklių pokyčiai buvo prognozuoti, nes skurdo mažinimas yra vienas pagrindinių visos Vyriausybės prioritetų, o visos politinės priemonės, kurių imamasi, vertinamos atsižvelgiant, ar jos turės teigiamos įtakos skurdo mažinimui. „Pagaliau matome dalies įvykdytų reformų rezultatus statistikoje. 2018 metais buvo pradėti mokėti vaiko pinigai, indeksuotos pensijos, padidintos šalpos pensijos, padidinus valstybės remiamas pajamas teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau žmonių. Žemyn besileidžiančios skurdo rizikos kreivės visose amžiaus grupėse yra pats geriausias pokyčių efektyvumo įvertinimas. Tačiau skurdas paliečia vis dar per daug žmonių, turime nueiti dar ilgą kelią kaip valstybė, kad suteiktume socialinio saugumo pojūtį visiems piliečiams be išimčių“, – sako ministras L. Kukuraitis.

Skurdo rizikos lygis, parodantis santykinį skurdą, mažėjo nuo 22,9 procentų 2018 metais iki 20,6 procentų 2019 metais. Absoliutaus skurdo lygis sumažėjo net 3,4 proc. punktais ir pasiekė žemiausią ribą – 7,7 proc.

Kaip ir anksčiau, didžiausią skurdo riziką patiria senjorai, tačiau jų skurdo rizikos lygis nuo 2018 iki 2019 metų sumažėjo labiausiai – net 6,1 proc. punktais ir pasiekė 31,6 proc. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis sumažėjo 1,2 proc. punktais, o 18–64 metų asmenų – 1,5 proc. punktais.

Kaip toliau mažinamas skurdas?

Priemonės, orientuotos į mažesnį skur-

Asociatyvi nuotr.

dą, buvo toliau kryptingai vystomos, pavyzdžiui, kasmet didėjo vaiko pinigai, vis labiau augo pensijos, pradėti indeksuoti baziniai socialinių išmokų dydžiai, didėjo minimali mėnesinė alga, didėjo socialinė parama mokiniams, tikslinės kompensacijos, žmonėms, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis, taip pat pradėjo veikti naujos priemonės, pavyzdžiui, patvirtintas bazinis paslaugų šeimai paketas, todėl, pasak ministro, skurdo mažėjimas artimiausiu metu turėtų nesiliauti.

Reikšmingi pamatai skurdo mažėjimui buvo padėti dar 2017 metais: panaikintos motinystės išmokų „lubos“, padidėjo ir pradėta ilgiau mokėti nedarbo socialinio draudimo išmoka, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pradėti mokėti vaiko pinigai gausių šeimų vaikams, dukart didintas bazinės pensijos dydis, pradėta mokėti išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, pradėta mokėti išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įvesta dalinio darbo išmoka, pradėtos mokėti ilgalaikio darbo išmokos ir t.t. Šios priemonės 2018 metų skurdo rizikos lygį stabilizavo, o absoliutaus skurdo lygį sumažino 2,7 proc. punktais.

Asta Kubilienė. Kada pilnateisio piliečio statusas nepriklausys nuo gyvenamosios vietos? Pirmi žingsniai padaryti Skaičiuojama, kad iš tarybinių laikų paveldėtų kolektyvinių sodų bendrijose Lietuvoje gyvena apie 0,5 milijono piliečių.

Nei daug nei mažai – kas penktas iš mūsų visų.

Kandidatės Nr. 25 LVŽS nuotr.

Tarybinės santvarkos noras spręsti maisto produktų stygių leidžiant piliečiams daržoves ar vaisius augintis patiems ne tik sukūrė naujas bendruomenes ir jų tradicijas, tačiau kartu ir užprogramavo daugybę sisteminių problemų, kurias turime spręsti šiandien.

Neišvengiami pokyčiai negali būti chaotiški ir atsitiktiniai, o valdomi ir atliekami atsargiai vertinant visas galimas įtampas bei finansiškai teisingi. Šios Seimo kadencijos metu, bendradarbiaudama su sodininkų bendrijų atstovais, kolege Vida Ačiene ir kitais Seimo nariais, inicijavau ir parengiau Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas. Seimas joms pritarė. Nuo

šių metų sausio 1 dienos galiojanti įstatymo redakcija sprendžia daugybę klausimų, atsirado teisinis pagrindas priimti ilgai be dėmesio paliktus sprendimus. Tačiau šiandien vis dar neatsakyta į pagrindinį sodininkų klausimą – kada ir kaip sodininkai taps pilnateisiais piliečiais, kada jų veiklai bus taikomos įprastos kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos taisyklės?

Daugelyje sodų bendrijų sutelktomis jos narių pastangomis ir lėšomis pastatyta, įrengta ar kitaip įgyta daug bendro naudojimo pastatų ir įrenginių – nuo poilsio aikštelių, pliažų, vandens telkinių iki inžinerinės įrangos, kelių, tiltų, vamzdynų ir kt. Sodų bendrijos ir ypač jų pirmininkai dirba didelį darbą, burdami bendruomenes ir sprendžiant jų problemas, kurios tektų seniūnaičiams ir seniūnams.

Nukelta į 8 psl.

Nr. 8 | 2020 m. rugsėjis Atkelta iš 7 psl.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis riboja, kad mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo bei poilsio sąlygų, mėgėjų sodininkystės veiklos ir sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių. Nors teisės aktai galioja visoje Lietuvoje vienodai, turime ir kuriozinių atvejų, kai apeinant juos, sodų bendrijoje nesant atitinkamų sąlygų kyla penkiaaukščiai daugiabučiai, steigiasi automobilių servisai ar duris atveria visai nemenkos prekybinės erdvės ir net alaus bravorai. Kaip iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunami leidimai, kurių turinys vargiai suderinamas su įstatymo nuostatomis, veiklai šiose teritorijose, kas tai kontroliuoja?

Nuo tarybinių laikų įtvirtinta savivalda ir sodų bendrijos teisė spręsti tampa iššūkiu šias idėjas bandant derinti su privačios nuosavybės imperatyvu. Sumaištį didina ir savivaldybių nenoras veltis į sodų bendrijų klausimus, o kartais ir ginčus. Tai galima suprasti – be aiškios valstybės valios niekas ne-

nori prisiimti papildomų klausimų valdant ir prižiūrint šių teritorijų infrastruktūrą. Šiandien vandens tiekimo, kelių priežiūros ir kiti klausimai sodų bendrijose nėra savivaldybių įmonių galvos skausmas. O šiuo klausimus perėmus, toks klausimas iškiltų, tai reikalautų ne tik kasdienio dėmesio, bet ir labai apčiuopiamų finansinių išteklių.

Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais priimti sprendimai pagaliau pajudino šiuos klausimus iš įšalo. 2019 metais Vyriausybė papildė nutarimą Nr. 447 „Dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įgyvendinimo“, kuriame numatė iš rezervo skirti lėšų sodininkų bendrijų gatvių (kelių) inventorizavimui, priežiūrai, remontui. Tiesa, iš savo biudžetų turi prisidėti ir savivaldybės. 2019 metais tam buvo skirta 3,7 mln., o 2020-aisiais 1,24 mln. eurų. Nors poreikis gerokai didesnis, tačiau džiugus faktas, kad atsiranda sisteminis požiūris ir finansavimas. Pavyzdžiui, šiemet atskirose savivaldybėse jau skelbti šaukimai bendrojo naudojimo objektų inventorizacijos ir teisinės registracijos, naujų bendrojo naudojimo objektų statybos ir esamų atnaujinimui reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms bei kitoms, susijusioms su

bendrojo naudojimo objektais, padengti.

Padėtį gerai iliustruoja gatvių (kelių), esančių sodininkų bendrijų teritorijose perdavimas iš valstybės savivaldybėms. Nors įstatymo 6 straipsnyje tai aiškiai nurodyta, tačiau tai turi būti daroma savivaldybių iniciatyva, kurios niekaip neatsiranda. Susidaro įspūdis, kad savivaldybės naudojasi esama situacija, nes į gatvių ir kelių priežiūrą investuoti yra priversti patys sodininkų bendrijų nariai.

Kita vertus, didelė veiklos erdvė – įvairios Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos priemonės, kurios sodininkų bendrijoms nėra pasiekiamos. Nors daugeliu atvejų sodininkų bendrijos (ypač, gausesnės) yra palygintinos ar net viršija ES lėšomis taip remiamas kaimo bendruomenes. Dėl formalaus pareiškėjo statuso vieniems uždaromos durys, o kiti gali džiaugtis Europos pagalba renovuojant, kuriant naują infrastruktūrą, pritaikant ją naujiems poreikiams, didinant bendruomenių patrauklumą gyventojams.

Sodininkų bendrijų ateičiai reikalingas ne tik aiškus valstybės sprendimas dėl jų ateities, bet ir nuoseklios valstybės finansuojamos priemonės, kurios leistų bendro naudojimo bendrijų turtą perduoti savivaldybių

įmonėms – vandens tiekimo ir nuotekų, šilumos energijos, kelių tiesimo ir priežiūros, jų apšvietimo, taip pat atliekų surinkimo ir tvarkymo. Kitokia situacija su elektros energijos tiekimu (kur savivaldybės turi mažiau galių), kur didesnė dalis sodų bendrijų savo tinklus jau yra perdavusios.

Visi šie laukiami pokyčiai turi spręsti du klausimus – užtikrinti galimybę gyvybingoms sodų bendrijoms toliau tvarkyti savo kasdienius bendro gyvenimo klausimus, o tuo pat metu užtikrinti, kad sodų bendrijų narių tapimas pilnateisiais savivaldybių gyventojais nesukurtų neteisingos finansinės naštos sodininkams, perduodamos infrastruktūros kaštai teisingai būtų kompensuojami ir paskirstomi, o paslaugų įkainiai nepagrįstai nediferencijuojami.

Visa tai sudarytų sąlygas sodų bendrijoms palengva virsti pilnateisėmis miesto bendruomenėmis, būtų tęsiamos vietos tradicijos, užtikrinamos puikios saugios kaimynystės, saugaus eismo ir kitos iniciatyvos. Atsakingas požiūris į pusės milijono gyventojų ateitį leis visiems kartu kurti bendrą ateitį, specifinis tarybinis paveldas virs įprastomis miestų ir rajonų teritorijomis, o jų gyventojai – pilnateisiais piliečiais.

2020 m. spalio 11 d.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai daugiamandatėje rinkimų apylinkėje RINKIMŲ BIULETENIS

Ž Y M Ė J I M O PAV Y Z DYS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA (Pirmininkas Ramūnas Karbauskis)

PIRMUMO BALSAI Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

Kandidatų pavardžių nerašykite.

ARTŪRAS BOGDANOVAS

RAIMUNDAS DAUBARIS

9

LIGITA GIRSKIENĖ

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskaitos.

LVŽS informacinis leidinys, 2020 m. rugsėjis, Nr. 8 / ISSN 2538-8274 Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 379. Tiražas 16 490 egz.

Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyrius, el. p. info@lvzs.lt