Savanorių apygarda Lauro Stacevičiaus informacinis leidinys
2020 m. rugsėjis, Nr. 6
Turinys
LAURAS STACEVIČIUS
Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas SAVANORIŲ apygardoje, daugiamandačiame sąraše Nr. 29
BRANGIEJI, artėjantys Seimo rinkimai mums visiems suteiks apsisprendimo galimybę. Tai – nauji iššūkiai, leisiantys tęsti pradėtus svarbius darbus bei įsipareigojimus visuomenei. Aš labai atsakingai žiūriu į kiekvieną savo darbą, kokio tik besiimčiau. Todėl žinau ir matau, jog šie, beprotišku greičiu prabėgę, 4-eri metai leido pradėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria gyventojai. Aš, 2016-aisiais išrinktas Dainavos vienmandatėje apygardoje, šiemet kandidatuoju Savanorių vienmandatėje apygardoje ir prašau Jūsų palaikymo, kadangi žinau ir girdžiu,
ko reikia žmonėms, kad kylančios problemos mažėtų arba jų neliktų visai. Bene pagrindiniu darbu laikau pradėtą „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą“, kuriam užbaigti vien šios kadencijos nepakanka. Kiekvieną savaitę priimdamas gyventojus pokalbiui, visus 4-erius metus girdėjau, kad daugiausia problemų kyla daugiabučių gyventojams dėl jų turimų per menkų teisių ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų per didelių įgaliojimų. Šis įstatymo projektas sulaukė nemažo interesų grupių pasipriešinimo ir nenoro keisti ydingą, įsisenėjusią sistemą,
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
tačiau aš žinau, kad taip tęstis nebegali. Mano, kaip politiko, tikslas – išgirsti gyventojų problemas ir keisti teisinę bazę taip, kad problemos išnyktų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad naujas teisinis reguliavimas užtikrintų gyventojų interesus ir išspręstų kylančias problemas tarp valdytojų ir daugiabučių namų gyventojų. Aktyviai veikiu kaip Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, migracijos, antikorupcijos komisijų narys, diskutuoju, analizuoju ir gilinuosi į teisės aktų projektus, remdamasis aukščiausiu valstybės įstatymu – Konstitucija, vertinu jų pagrįstumą.
Mano, kaip Seimo nario, tikslas – Lietuvos valstybės klestėjimas, auganti ekonomika ir socialinė gerovė. Parlamente savo iniciatyva su mokslininkais įkūrėme Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupę. Lietuva turi kuo didžiuotis, o ypač mokslininkais, pasiekimais garsinančiais mūsų šalį, todėl glaudus bendradarbiavimas tarp akademikų ir valdžios institucijų įneša profesionalumo į valstybės reguliavimą. Taip visiems Lietuvos gyventojams svarbūs sprendimai priimami ne tik politikų, bet ir mokslininkų bendru sutarimu. Mes patys turime būti tuo pokyčiu, kokio tikimės iš kitų. Aš noriu, kad mano dukra galėtų augti ir didžiuotis šalimi, kurioje gyvena, kad ja didžiuotųsi kiekvienas iš mūsų. Mes turime ne tik sunkią, bet ir pergalingą istoriją. Kartu su Jumis privalome kurti sėkmingą Lietuvos ateitį, kurią galėtume palikti ateities kartoms. Todėl prašau Jūsų pasitikėjimo nenumaldomai artėjančiuose Seimo rinkimuose, spalio 11 dieną, Savanorių vienmandatėje apygardoje, nes tik būdami išvien, būsime stiprūs. Pagarbiai Lauras STACEVIČIUS
SAVANORIŲ APYGARDA
Daugiabučių namų valdymas: ar galime laukti ir tikėtis pokyčių?
2
puslapis
6
Seimo ir mokslininkų bendradarbiavimas: puslapis geoterminis šildymas daugiabučiuose – ateities vizija ar realybė?
Ar vartotojiškumas gali būti ekologiškas?
Kandidato Nr.
10 puslapis
29
2
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Daugiabučių namų valdymas: ar galime laukti ir tikėtis pokyčių? Kas trečias Lietuvos gyventojas susiduria su daugiabučių namų valdymo problemomis. Tarp jų: ataskaitų / ilgalaikių planų neteikimas gyventojams, gaunami neaiškūs mokesčiai, savavališki ir nepagrįsti darbų atlikimai, už kuriuos yra apmokestinami gyventojai, darbų ir paslaugų pirkimas iš susijusių įmonių, o rezultatas – išaugę mokesčiai. Daug bendraudamas su gyventojais, įsitikinau, kad būtina peržiūrėti ir keisti dabar galiojančius teisės aktus taip, kad korupcijos daugiabučių valdyme neliktų, o susiję sprendimai būtų skaidrūs, gyventojams žinomi bei suprantami. Dar rudenį Seime įregistravau naują įstatymo projektą, sprendžiantį daugumą problemų ir leidžiantį daugiau savarankiškumo įgyti gyventojams, kad būtų žinoma, kas ir kodėl vyksta su jų būstu ir bendrojo naudojimo patalpomis. Naujasis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas įregistruotas po ilgų diskusijų. Šis reguliavimas yra aktualus bene 60 procentų Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose (tiek jų gyvena daugiau kaip 40 tūkst. daugiabučių). Nors esu išrinktas Kaune, Dainavos apygardoje, tačiau susidūriau su tuo, kad problemos, susijusios su daugiabučių valdymu, priežiūra ir administravimu, kyla ne tik mano apygardoje, bet ir visoje Lietuvoje. Siekdamas išsiaiškinti konkrečias problemas Lietuvos mastu, Seime inicijavau viešas diskusijas šia tema, kuriose dalyvavo gyventojai, bendrijų pirmin-
Kandidato Nr.
29
Dainavos mikrorajono daugiabutis
inkai, administratoriai ir jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, nevyriausybinės organizacijos. Diskusijų metu išryškėjusios problemos virto siūlomo projekto normomis, nes kiekviena pastaba ar pasiūlymas buvo atitinkamai vertinami ir įtraukiami į rengiamą dokumentą. Įstatymo projektas sujungia visas galimas daugiabučių valdymo formas: bendrijas, administratorius ir jungtinę veiklą, nes iki šiol visos valdymo formos buvo reguliuojamos atskirai, nors jos panašios. Pagrindinis tikslas rengiant projektą – įstatymu užtikrinti daugiabučių namų gyventojų teises. Esama situacija bendrosios nuosavybės valdyme negali būti toleruojama, todėl mes, kaip įstatymų leidėjai, privalome imtis iniciatyvos, nes kiekvienam gyventojui atskirai kylančios problemos sudaro mūsų visų bendras problemas. Matau, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos būtina keisti. Kokios problemos daugiabučių namų gyventojams kyla dėl dabar esančio teisinio reguliavimo? • Įstatymo aktualumą patvirtina dažni institucijų, kovojančių su korupcija, pastebėjimai bei tam tikros
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt išvados, kuriose pateikiamos teisinio reguliavimo stokos ir korupcijos rizikos. Geriausias to pavyzdys – darbų ir paslaugų pirkimas iš su valdytojais susijusių įmonių (gyventojai gauna nepagrįstus mokesčius, o valdytojai – dvigubą pelną). • Šiuo metu bendrojo naudojimo objektų valdymą reguliuoja bene trys teisės aktai, o tai apsunkina jų taikymą praktikoje, gyventojams sunku suprasti, koks teisės aktas ką reguliuoja. Konkrečiai: bendrijų veiklą reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas, todėl kyla natūralus klausimas: kaip neturinčiam teisinio išsilavinimo gyventojui orientuotis jų gausoje?
teisės visiškai neapgintos, paliekama terpė valdytojams piktnaudžiauti vykdant savo veiklą. Tai pagrindžia Aplinkos ministerijos pateikti duomenys: nustatyti daugiau nei 1,5 tūkst. bendrijų veiklos pažeidimų ir tik 13 jų taikytos poveikio priemonės (atitinkamai: administratorių pažeidimų – daugiau nei 1,5 tūkst., poveikio priemonių – 27). Kaip naujasis teisinis
Šis reguliavimas yra aktualus bene 60 procentų Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose (tiek jų gyvena daugiau kaip 40 tūkst. daugiabučių). reguliavimas išspręstų dabar esančias problemas? • Svarbus pokytis – administratoriams nusta-
Susitikimas su Dainavos mikrorajono gyventoju.
• Dabartinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus: savivaldybės neturi pakankamai teisinių priemonių užtikrinti, kad valdytojai tinkamai vykdytų funkcijas. Galiojantys teisės aktai numato galimybę gyventojams kreiptis į atsakingą savivaldybės instituciją dėl bendrųjų objektų valdytojų veiklos. Kiek man teko susidurti, tik keletas gyventojų skundų pasiekė rezultatą – valdytojams buvo taikytos poveikio priemonės, nors skundai pripažinti pagrįstais beveik kiekvienoje situacijoje. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, gyventojų
tomas nepriekaištingos reputacijos principas. Administratoriais negalėtų būti teisti už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms, kol teistumas dėl šių nusikalstamų veikų neišnykęs. Tokia nuostata neleis į paslaugų rinką ateiti teistiems. • Svarbu, kad prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu, savininkų vardu pirktų valdytojas, vadovaudamasis savininkų sprendimu patvirtintomis
SAVANORIŲ APYGARDA
pirkimo sąlygomis ir kaina. Ši nuostata yra svarbi, nes suteikia gyventojams svarbią teisę – ką ir už kiek pirkti, spręs išimtinai tik savininkai, o valdytojai bus įpareigoti laikytis savininkų sprendimo. • Prekių, paslaugų ir darbų pirkimas iš susijusių įmonių bus draudžiamas. • Siūloma nustatyti, kad bendrija galėtų būti tik iš vieno namo, taip siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą. Pasitaiko atvejų, kai bendrija, sudaryta iš daug namų, tokiose didelėse bendrijose nesusirenka kvorumas sprendimams priimti, todėl renkasi įgaliotiniai, kurie neretai tinkamai juos įgaliojusiems asmenims neatstovauja. Ši nuostata galiotų tik naujai sukuriamoms bendrijoms, senosios, ne vieną daugiabutį turinčios bendrijos, nebūtų išardomos. • Naikinamas įgaliotinių institutas. Gyventojai nežino, kokius sprendimus už juos priima įgaliotiniai, todėl atsiranda terpė neskaidrumui. • Projekte numatyta, kad savininkai sprendimus galės priimti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip siekiama užtikrinti aktyvų savininkų dalyvavimą priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo. Balsavimas susirinkime ir išankstinis balsavimas raštu galiotų kaip ir iki šiol. • Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, būtų numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalo atsiskaityti gyventojams iki nustatyto termino, o šie turės galimybę ją patvirtinti arba ne. Nepatvirtinus valdytojo veiklos ataskaitos, valdytojas netektų įgaliojimų nuo tokio savininkų sprendimo priėmimo dienos. • Savininkas turėtų teisę: dalyvauti savininkų susirinkimuose ir juose balsuoti; be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose; įstoti į bendriją; teikti pasiūlymus ir gauti
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda informaciją visais bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimosi, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo klausimais; reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus savininkams nevykdant savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą; gauti informaciją apie nustatytus mokėjimus, įmokas ir tarifus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais; apskųsti
Pagrindinis tikslas rengiant projektą – įstatymu užtikrinti daugiabučių namų gyventojų teises.
valdytojo, bendrijos narių ir savininkų sprendimus; gauti savininkų, bendrijos narių sąrašus; įgalioti kitą asmenį jam atstovauti. • Bendrojo naudojimo objektai pagal projekto pasiūlymą būtų valdomi, naudojami, prižiūrimi, remontuojami, atnaujinami ir jais disponuojama vadovaujantis šiais principais: savininkų aktyvaus dalyvavimo – savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina aktyviai; solidarumo – bendrojo naudojimo objektai išlaikomi savininkams prisidedant proporcingai jų daliai bendrojo naudojimo objekte; lygiateisiškumo – bendrojo naudojimo objektai valdomi užtikrinant visų savininkų lygybę ir teises; demokratiškumo – sprendimai dėl bendro naudojimo objektų priimami savininkų balsų dauguma, savininkams aptarus priimamų sprendimų pasekmes, o daugumos valia reiškia atidžių, pro-tingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; tarpusavio susitarimo ir pagalbos – savininkai palaiko
www.lstacevicius.lt
dalykinius ryšius, nesutarimus ir ginčus pirmiausia stengiasi išspręsti abipusiu susitarimu, vieni kitiems teikia visokeriopą pagalbą sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų priimti. Vis dėlto, atsiradus šiam įregistruotam įstatymo projektui, labai sunerimo tam tikros interesų grupės, kurioms naujasis reglamentavimas būtų nenaudingas, tad viešojoje erdvėje buvo paskleista dezinformacija apie projektą, ne tik siekiant suklaidinti visuomenę, bet ir tam, kad šis įstatymas net nepasiektų Seimo posėdžių salės projekto pateikimui. Norėtųsi atkreipti dėmesį į labiausiai kritikuojamas įstatymo dalis ir paaiškinti, kodėl tai yra neteisinga argumentacija ir net dezinformacija: • Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalėtų privalomai atsiskaityti gyventojams (pateikti metų veiklos ataskaitą ir ilgalaikius / kitų metų darbų planus) iki nustatyto termino, o gyventojų susirinkimas turėtų galimybę patvirtinti arba ne. Nepatvirtinus valdytojo veiklos ataskaitos, valdytojas netektų įgaliojimų nuo tokio savininkų sprendimo priėmimo dienos. (Ši nuostata kritikams kelia susirūpinimų, nes atsiranda saugikliai, leisiantys gyventojams būti aiškiau informuotiems apie esamą namo situaciją, nors dabar buvo galimybė to išvengti). • Prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu savininkų vardu būtų perkamos savininkų sprendimu patvirtintomis pirkimo sąlygomis ir kaina. Kritikų
Gyventojų komentarai „Turėjau problemą su aplinkos tvarkymu. Metus niekaip nebuvo galima susitvarkyti su žolės pjovimu. Kreipiausi administratoriaus nemokamu telefonu. Žadėdavo išsiaiškinti, tačiau taip ir baigdavosi – niekuo. Kol galiausiai kreipiausi į Seimo narį Laurą Stacevičių. Praėjus savaitei man paskambino atsakingas asmuo, mes susitikome, problema buvo išspręsta.“ Petras K.
teigta, kad tai išbrangintų bet kokius darbus daugiabutyje, tačiau šis argumentas – klaidingas. Priešingai. Būtų sudaroma didesnė konkurencija ieškoti įvairesnių paslaugų teikėjų, o ne vien paslaugas
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI. numatytas finansavimas. Taip pat, laikantis teisės principo, įstatymas atgaline data negalioja, niekas nenaikina jau veikiančių didžiųjų bendrijų. Noriu pabrėžti, kad mano pagrindinis lūkestis
3
Teisėkūros eiga Įstatymo pakeitimo idėja Įstatymo projekto, aiškinamojo rašto, lyginamojo varianto paruošimas Dokumentų pasirašymas ir įregistravimas Seimo teisės departamento ir Europos teisės departamento išvados Įtraukimas į Seimo posėdžio darbotvarkę Įstatymo projekto pateikimas
Apskritojo stalo diskusija
pirkti iš „draugų“ įmonių, užkeliančių paslaugų kainas. Daug diskusijų sukėlė reikalavimas, kad pirkimai būtų vykdomi per viešųjų pirkimų sistemą – CPO (centrinę pirkimo organizaciją), projekte numatyta, kad gyventojai gali spręsti kitaip, tai nėra privaloma norma, kuri nepalieka alternatyvos. Pirkimai būtų vykdomi per šią organizaciją, jei namo gyventojai nenusprendė kitaip. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimas iš susijusių įmonių būtų griežtai draudžiamas. • Buvo skelbta, kad rengiant įstatymą nesitarta su visuomene. Klaidinantis argumentas, nes Seime vyko ne viena vieša diskusija, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys, taip pat transliacijos vyko tiesiogiai ir yra skelbiamos internete. Be to, tolimesniame projekto svarstyme buvo galima teikti savo pasiūlymus projektui tobulinti. Tą ir toliau galės daryti tiek organizacijos, tiek gyventojai. • Tikinta, jog naujasis įstatymas sugriaus bendrijas. Tačiau būtų priešingai. Projekte yra numatytas skatinimas t. y. bendrijų steigimui
„Galiu pasidžiaugti, kad turime tokį puikų Seimo narį. Ilgą laiką namo pirmininkė neteikė jokių ataskaitų už atliktus darbus ir nežinojome, už ką tiek daug tenka mokėti, bet kai pasikreipiau į gerbiamą Laurą Stacevičių, tai ir paaiškino žmogiškai, suprantamai, kas ir kaip turi būti, ir gauname dabar tvarkingai visas ataskaitas apie atliktus darbus. Labai nuoširdus žmogus.“ Irena A.
yra šviesti bendruomenę bei skatinti aktyviau dalyvauti bendrųjų klausimų sprendime. Apskritai žiūrint į planuojamą rezultatą, norėčiau, kad įrodinėjimo našta tektų ne pačiam savininkui, o paslaugos teikėjui, kuris privalo atsiskaityti paslaugos gavėjui. Dar kartą noriu akcentuoti, kad mano, kaip politiko, tikslas – išgirsti gyventojų problemas ir jų pagrindu keisti teisinę bazę taip, kad problema išnyktų. Tad esu tvirtai įsitikinęs, kad naujas reguliavimas užtikrintų gyventojų interesus ir išspręstų kylančias problemas tarp valdytojų ir daugiabučių namų gyventojų. Dabar galiojantys teisės aktai netenkina gyventojų jau daugelį metų, tačiau niekas iki šiol nesiryžo iš esmės judinti šios srities, nes kyla pavojus sulaukti daug kritikos iš suinteresuotų asmenų. Dabar galiojančios teisinės spragos leidžia rinkti didesnes rinkliavas, pasipelnyti, todėl niekas nenori keisti gerbūvio, susikurto gyventojų sąskaita. Matoma neteisybė įpareigoja mane, kaip tautos atstovą, stoti į gyventojų pusę.
Pritarus projektui paskiriamas komitetas ir svarstymo data Komitetas paskiria išvadų rengėjus ir svarsto projektą, galima teikti pasiūlymus Seimo komitetas sprendžia, ar pritarti projektui ir pasiūlymams atskirai Projektas registravus komiteto sprendimą įtraukiamas į darbotvarkę ir pateikiama komiteto išvada Vyksta diskusija Pristatomi projekto pasiūlymai Prieš priėmimo stadiją dar galima teikti pasiūlymus Įstatymo projektas įtraukiamas priėmimui Priėmimo stadijoje turi būti užsiregistravęs ne mažiau kaip 71 Seimo narys, kitu atveju projekto balsavimas atidedamas Projektas laikomas priimtu: balsavus daugumai
„Ilgą laiką kaupiau informaciją apie Seimo pirmininkas pirmininką, kuris nevykdė gyvenpaskelbia gongu, kad tojų valios. Gavusi lankstinuką projektas yra priimtas „Kviečiu susitikti“: nutariau nuvykti pas Seimo narį ir pasipasakoti savo problemas. Buvau nustebinta, kad mane greitai priėme ir Seimo narys ėmėsi spręsti mano problemas, o ne padėjo į stalčių, kad gyventojai kaip aš, kurie susiduria su neteisybe, galėtų gyventi ramiai ir be nervų. Ačiū Jums, Laurai, kad galime pasitikėti.“ Genovaitė K.
4
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Kviečiu susitikti – veikla biure Kaip Jūsų į Seimą 2016-aisiais deleguotas atstovas, vykdydamas man įstatymo numatytą pareigą, nuolatos susitinku su gyventojais, informuoju apie savo veiklą, kiekvieną pirmadienį tiek Dainavos seniūnijoje (V. Krėvės pr. 41A), tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seimo narių biure, Kaune (Šv. Gertrūdos g. 7), priimu gyventojus pokalbiui. Džiugu pastebėti tai, kad gyventojai nelieka nuošalyje ir domisi teisėkūros procesu, siūlo įvairius teisės aktų pakeitimų projektus, pasidalina savo problemomis bei idėjomis. Vien tik per šiuos metus gavau kelias dešimtis pasiūlymų dėl teisės aktų projektų. Įdomu tai, jog žmonės nesikoncentruoja į vieną sritį, pasiūlymai apėmė švietimą, sveikatos sistemą, aplinkos apsaugos sritį. Todėl noriu nuoširdžiai padėkoti visiems pilietiškiems
žmonėms, kurie nelieka abejingi ir pasidalina savo įžvalgomis, kurios, tikėtina, pavirs teisės aktais. Kviečiu ir toliau ateiti pasikalbėti ir kartu ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Takeliai į mokyklą Bene kas dešimtas rinkėjas kreipėsi dėl netinkamos Dainavos seniūnijos takelių / takų būklės. Dažnu atveju šie nusiskundimai būna susiję su takeliais, vedančiais į ugdymo įstaigas. Šis mikrorajonas yra gana pelkėtoje vietoje, tad čia problemos iš tiesų dažnos. Puikiai suprantu tėvelių nuogąstavimus, kad žiemos ir pavasario laikotarpiais pasiekti mokymosi įstaigas tampa iššūkiu. Tėvams ir vaikams pavojinga eiti apledėjusiais, slidžiais, apsemtais, nesutvarkytais keliais. Teisės aktai man suteikia teisę siųsti pareiškimus atitinkamoms institucijoms,
Seimo nario Lauro Stacevičiaus plenarinių posėdžių lankomumas procentais
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
kurios įgaliotos spręsti šiuos klausimus. Gavęs tokius nusiskundimus, kreipiuosi į Kauno miesto savivaldybę, kuri informuoja apie numatomus atlikti darbus, jų trukmę ir deda pastangas gerinti takelių būklę Kaune. Kadencijos metu mano iniciatyva pavyko sutvarkyti ne vieną takelį prie ugdymo įstaigų, tad nuo šiol moksleiviai į mokyklas eis kur kas saugiau.
Rinkėjų pasiūlymai, pareiškimai bei skundai Pareiškimai, susiję su blogos būklės keliais
Kita
9%
10 %
Lūkesčiai Be abejo, lieka nepamirštos ir kitos gyventojams opios problemos, susijusios su nuosavybės teise, pensijomis, mokesčiais, sveikatos apsauga. Tai klausimai, kurie turi būti sprendžiami ne vienoje bendruomenėje ar seniūnijoje, tokioms problemoms reikia kompleksinių sprendimų, kad situacija keistųsi ir būtų pasiekiama norimo rezultato visoje šalyje. Aš žinau, kad mes galime nuveikti dar daug, priimti įstatymus, keičiančius kiekvieno iš jūsų gyvenimus į gerąją pusę, tačiau tam reikia laiko, tam reikia ne vienos kadencijos. Būtent todėl aš prašau Jūsų palaikymo šių metų spalio 11 dieną rinkimuose, kuriuose dalyvauju kandidatuodamas Savanorių apygardoje, 29-uoju sąrašo numeriu. Prieš rinkimus įprasta klausti, ką Jūs nuveikėte per ketverius metus, kodėl Jūs nepadarėte kai kurių esminių pokyčių taip greitai, kaip buvo tikimasi. Aš galiu drąsiai teigti, kad ketveri metai prabėgo lyg viena diena, o norint pasiekti realių pokyčių su jau anksčiau
59 %
23 %
Pasiūlymai dėl teisės aktų projektų
Skundai dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo
minėtais gyventojų klausimais ir problemomis, reikia dirbti ne vieną kadenciją. Įsisenėjusios biurokratinės kliūtys buvo statomos ne vieną dešimtmetį, todėl dažnu atveju, net ir pradėjus pokyčius, sulaukiama agresyvaus pasipriešinimo, bandoma reformas stabdyti, nes niekas nenori keisti to, kas yra įprasta, net jeigu tai ir nesukuria žmonių gerovės. Manau, kad geri darbai ir išpildyti žmonių lūkesčiai telkia bendruomenę. Todėl tik būdami išvien, galime tęsti pradėtus darbus. Nors Seimo rinkimai jau visai čia pat, aš drąsiai
ir ryžtingai iki paskutinės minutės esu pasirengęs kovoti už žmonių gerovę ir teikti tuos įstatymų projektų pakeitimus, kurie iš tiesų yra reikalingi, atsiradę ne iš interesų grupių, o iš gyventojų, kenčiančių nuo neteisybės vienu ar kitu klausimu. Aš Jums siūlau tęstinumą Jūsų kasdienių problemų sprendime. Viliuosi, jog per šią kadenciją priimti šimtai gyventojų ir toliau aktyviai dalyvaus valstybės gyvenime, o aš, dirbdamas Seime, stengsiuosi pateisinti kiekvieno iš Jūsų lūkesčius.
Bronis Ropė – LVŽS valdybos pirmininkas, Europos Parlamento narys
Pavasario sesija
Kandidato Nr.
29
Rudens sesija
„Lauras – atsakingas ir savo darbą išmanantis žmogus. Pasitikiu juo, nes tiek dirbdamas mano visuomeniniu padėjėju, tiek Seimo nariu, įrodė, jog ryžtingai gina Lietuvos žmonių interesus. Linkiu jam sėkmės – būtent tokie jauni profesionalai ir yra Lietuvos ateitis.“
SAVANORIŲ APYGARDA
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda
APIE MANE
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
www.lstacevicius.lt
5
APIE MANE Gimiau 1980 m. liepos 15 d.
Aš, Lauras STACEVIČIUS
IŠSILAVINIMAS: 1998 m. baigiau Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Utenos „Saulės“ gimnazija). 2006 m. baigiau Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), gyvulininkystės technologo studijas, įgijau bakalauro ir magistro laipsnius. Aktyviai dalyvavau akademijos studentų atstovybėje.
Dainavos apygardoje, kurioje esu išrinktas 2016-aisiais, nuolat bendrauju su gyventojais, kurie per šiuos metus iškėlė daug įvairių problemų. Atstovaudamas principingai ir reikliai siekiu gyventojų gerovės visais klausimais. Pasikeitus ir išsiplėtus vienmandatės apygardos riboms ir joms tapus Savanorių apygarda, esu pasirengęs ir toliau prisiimti atsakomybę bei tęsti pradėtus darbus.
NARYSTĖ PARTIJOJE, ASOCIACIJOSE: Nuo 2014 m. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas. Nuo 2015 m. iki 2016 m. – Europos Parlamento nario Bronio Ropės visuomeninis padėjėjas. Nuo 2017 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys.
PRIORITETU LAIKAU: • sąmoningo piliečio ugdymą, išsilavinusią visuomenę; • paramą šeimai, vaikams, senjorams; • socialinės atskirties mažinimą; • investicijų, ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą; • regionų politiką.
KALBOS: anglų, rusų. DARBO PATIRTIS: 2007–2010 m. vadybininkas Lietuvos ir Vokietijos įmonėse. 2010–2016 m. vadovaujamos pareigos žemės ūkio srities įmonėse – padalinio, pardavimų vadovas. ŠEIMINĖ PADĖTIS:
Prašau Jūsų pasitikėjimo 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, vienmandatėje Savanorių apygardoje. Tęskime darbus kartu!
Vedęs. Žmona – Lina, dukra – Urtė. POMĖGIAI: kelionės, sportas, IT technologijos, politika, istorija, kultūriniai renginiai, gamtos saugojimas.
Lankomumas
98,33 %
Komitetas
Komisijos
6
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
SEIMO IR MOKSLININKŲ BENDRADARBIAVIMAS: geoterminis šildymas daugiabučiuose – ateities vizija ar realybė? Mokslas, kuriantis inovacijas – efektyviausia priemonė puoselėti aplinkos apsaugą ir gerinti jos kokybę. Mokslininkų bendruomenė turi didelį potencialą siūlyti naujus, pažangius ir ekologiškus sprendimus, reikalingus išsaugoti aplinką, kurioje gyvename. Kiekvienas turime susimąstyti, kokią Europą paliksime ateities kartoms ir ką turime padaryti jau šiandien, kad mažintume aplinkos taršą bei tikslingai panaudotume turimus resursus. Vienas svarbiausių būdų, kaip to pasiekti, geoterminių šaltinių panaudojimas – šilumos ir vėsos išgavimas iš atsinaujinančių energijos išteklių. Europos parlamentarai nusprendė, kad kitais metais bus uždrausti vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai bei balionų lazdelės. Šis ribojimas palies ne vieną europietį, pratusį prie jau senai įprasto maisto ar gėrimų laikymo būdo – vienkartinių indų, ir sukels nepatogumų. Tad čia mokslininkams atsiveria galimybė kurti inovacijas, t. y. naujus ekologiškus produktus, kurie pakeistų esamus, sunkiai yrančius gaminius ir būtų ekologiški. Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip mokslininkų bendruomenė gali išspręsti kylančias XXI a. problemas. Aš, kaip Seimo narys, Parlamente esu įkūręs mokslininkų bendruomenę jungiančią grupę (žr. Laikinoji Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė), kurioje diskutuojame žaliosios ekonomikos temomis ir stipriname ryšius tarp profesionalų bei valstybės atstovų. Rengiame diskusijas, kurių metu priimami svarbūs spendimai, dažnu atveju tampantys naujo reglamentavimo pagrindais. Nežiūrint
Kandidato Nr.
29
grupės pavadinime esančio žodžio „laikinoji“, posėdžiai vyksta jau trečius metus. Pernai Vyriausybei pateikėme rezoliuciją dėl geoterminių (atsinaujinančių) šaltinių potencialo panaudojimo Lietuvoje. Šilumos ir vėsos išgavimo iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra bei aplinkos taršos mažinimas yra vieni iš strateginių valstybės tikslų. Tiek giliųjų, tiek ir sekliųjų žemės gelmių ištekliai yra priskiriami prie itin perspektyvių atsinaujinančios energijos šaltinių, kurių panaudojimo kryptis atveria nauji moks-
mas, bet itin efektyvias gydymo ir reabilitacijos kryptis pacientams, besiskundžiantiems širdies, vidaus organų, kaulų ir raumenų sistemos bei odos ligomis. Paaiškėjo, kad požeminio vandens mineralizacija Lietuvos pajūryje yra beveik tokia pat kaip Negyvosios jūros ir visiškai saugi naudoti sveikatingumo procedūroms. Lietuvoje jau 60 daugiabučių namų taiko geoterminio šildymo sistemą. Vis daugiau ir individualių namų savininkų įsirengia mažo galingumo dvigubo veikimo
mažėja net 3 kartus. Mokslininkai pabrėžia būtinybę spręsti vis sunkesnes pasekmes sukeliančias dirvožemio ir vandens šaltinių taršos problemas. Geoterminių šaltinių panaudojimas leidžia efektyviai mažinti anglies dvideginio išmetimą ir atmosferos taršą kietosiomis dalelėmis. Katastrofiškas pasaulio vandenų užteršimas plastiku mažina juose gyvenančių žuvų išteklius ir verčia ieškoti naujų sprendimų, kaip tenkinti augančius žuvininkystės produktų poreikius. Nors bene didžiausi geoter-
Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės posėdis.
liniai tyrimai. Fundamentiniai geologiniai ir geodeziniai žemės gelmių tyrimai atskleidė, kad Vakarų Lietuvoje yra itin aukštu energetiniu potencialu pasižyminti geoterminė anomalija. Tačiau geoterminių šaltinių panaudojimo galimybės neapsiriboja tik pajūrio regionu. Mokslininkai pabrėžia, kad geoterminės energijos panaudojimo galimybės yra labai plačios. Šalia vis dažniau taikomo individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų bei pramonės objektų šildymo geotermine energija, Lietuvoje įgyvendinami ir nauji akvakultūros, šiltnaminės daržininkystės, relaksacinių paslaugų ir kiti itin perspektyvūs projektai. Klaipėdos universiteto moks-lininkų tyrimai atskleidė ir žemės gelmių vandens gydomąsias savybes, kurios atveria iki šiol nežino-
geotermines sistemas, kurios leidžia šildyti, o vasaros sezono metu – vėsinti patalpas, apsirūpinant alternatyvia atsinaujinančia energija, nau-
minio vandens ištekliai yra Klaipėdos regione, tačiau jų yra tiek, kad jais būtų galima aprūpinti ir kitus regionus. Prieš 16 metų Klaipėdo-
Mūsų tikslas – parengti Valstybinę geoterminės energijos perspektyvinio naudojimo programą. neleidžia pripažinti, kad jėgainės projektas yra nesėkmingas. Vyriausybei pateiktoje rezoliucijoje vieningai išsakyta nuostata šią geoterminę jėgainę reorganizuoti į mokslinių tyrimų centrą ir perduoti ją Klaipėdos universitetui, taip užtikrinant galimybę toliau naudoti unikalią jėgainės įrangą tolesniems geoterminės energetikos tyrimams. Visgi galimybę plėsti tokią ekonomišką ir ekologišką technologiją, kaip geoterminių energijos šaltinių panaudojimas, apsunkina pasenusi teisinė bazė. Mūsų tikslas – parengti Valstybinę geoterminės energijos perspektyvinio naudojimo programą. Ją rengiant, nuoseklus bendradarbiavimas su moks-lininkais padeda siekti apčiuopiamų ir valstybei naudingų re-
Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkas, Seimo narys Lauras Stacevičius ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Jonas Jasaitis
dojant šilumos siurblius. Geoterminis šildymas pagrįstas natūralių gamtos išteklių naudojimu. Tokiu šaltiniu gali būti vanduo, oras, saulė ar žemė. Įgyvendinti projektai parodė, kad patalpų šildymo išlaidos su-
je buvo paleista vienintelė Baltijos šalyse „Parodomoji geoterminė jėgainė“, kuri dėl milžiniškos konkurencijos energetikos srityje bei valdymo problemų nebuvo tokia sėkminga, kokia galėjo būti. Tačiau tai jokiu būdu
SAVANORIŲ APYGARDA
zultatų. Turėdami ilgalaikę programą ir strategiją, ne tik sumažintume aplinkos taršą panaudodami ekologiškus pačios žemės siūlomus atsinaujinančius šaltinius, bet ir jaučiamai sumažintume gyventojų patiriamas išlaidas.
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda
PROFESINIS MOKYMAS LIETUVOJE: BŪTINYBĖ AR SIEKIAMYBĖ? Į profesines mokyklas stoja tik negabūs ir nežingeidūs moksleiviai, kurie nėra tinkami aukštosios mokyklos suolui. Toks mitas Lietuvoje įsitvirtinęs ne vienerius metus ir yra gajus ne tik tarp jaunosios kartos, bet ir vyresnių gyventojų. Vis dėlto, technologijoms tobulėjant, keičiasi ir mokymas profesinėse mokyklose, jas vis dažniau renkasi jau turintieji aukštojo mokslo diplomą, norintys pagilinti tam tikros srities žinias, kad taptų dar geresniais savo srities profesionalais.
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
www.lstacevicius.lt
studentus atlikti praktiką, tad mokiniai, dar besimokydami, jau gali tikėtis darbo vietos. Yra ne vienas pavyzdys, kaip jaunuolis po praktikos taip ir lieka dirbti įmonėje, su kuria susipažino ir panoro tęsti profesinį kelią. Šiuo metu šalyje labiausiai trūksta statybininkų, siuvėjų bei suvirintojų. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, šiais metais profesinio mokymo populiarumas išaugo ir, lyginant su praeitais metais, stojančiųjų padaugėjo.
gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, bet ir 1–4 gimnazijos klasių bei 9–10 bendrojo ugdymo klasių mokiniai. Pagal naują tvarką, jaunuolis dar mokyklos suole, baigęs pasirinktą modulį profesinėje mokykloje, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, leidžiantį jam mokantis užsiimti norima veikla. Dainavos mikrorajone galime didžiuotis net keturiomis inovatyviomis bei moderniomis pro-
AR ŽINOJOTE, KAD... Pirmą kartą Dainavos žemė (lot. „terra Deynowe“) paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo laiške, kuriuo Dainava esą padovanojama Livonijos ordinui. ••• Dainavos seniūnija yra mažiausia pagal plotą, bet didžiausia pagal gyventojų skaičių iš visų Kauno miesto seniūnijų. Pirmasis Dainavos kaimo (dabar Dainavos seniūnija ir Kauno miesto dalis) seniūnas buvo Jurgis Stankevičius.
Per pastaruosius kelerius metus profesinio mokslo srityje įvyko esminių pokyčių, kurie iš esmės pakeitė mokymosi kokybę ir paskatino jaunimą vis dažniau rinktis profesinį kelią. Vienas jų – naujausios mokymo bazės. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija deda daug pastangų, kad studentai mokymo procese galėtų susipažinti su pažangiausia jų specialybei aktualia technika. Tai iš tiesų didelis privalumas, nes ateities darbdaviams jau nebereikės sukti galvos dėl darbuoto-
Daugelis profesinių mokyklų bendradarbiauja su įvairiomis verslo įmonėmis, galinčiomis tapti potencialiais darbdaviais studentams. jų apmokymo dirbant su modernia įranga, to priežastis – pastarieji jau profesinėse mokyklose bus su ja supažindinti ir gebės valdyti įmantrius mechanizmus. Daugelis profesinių mokyklų bendradarbiauja su įvairiomis verslo įmonėmis, galinčiomis tapti potencialiais darbdaviais studentams. Tokios įmonės noriai priima
„Litexpo“ paroda.
Tad, atsižvelgiant į didelę pažangą, profesijų paklausą, profesinis mokymas tampa siekiamybe ir šių specialistų spragos greitu metu turėtų užsipildyti. Bene labiausiai džiuginantis pokytis tas, kad mokyklų turimais duomenimis, sparčiai daugėja stojančiųjų į profesinį mokslą, tarp tų, kas jau yra įgiję išsilavinimą aukštosiose mokyklose, tačiau jaučia poreikį gilinti praktines žinias ar įgauti gretutinę specialybę. Šiemet netrūksta ir naujovių. Priėmime į profesinio mokymo įstaigas jau
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
fesinėmis mokyklomis: tai Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla, Kauno taikomosios dailės mokykla, Kauno technikos profesinio mokymo centru bei Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru. Nuo kadencijos pradžios domėjausi šių mokyklų veikla, nes labai palaikau profesinio mokymo viziją ir matau poreikį ją skatinti. Todėl drąsiai galiu teikti, kad artimas mokyklų bendradarbiavimas, dalijimasis gerosiomis praktikomis – tai puikūs pavyzdžiai, kaip bendrystė tampa sėkmės raktu į užsibrėžtą tikslą –
7
profesinio mokymo populiarinimą. Savo ruožtu, prisidėdamas prie profesinio mokymo populiarinimo, aš Seimo rudens sesijoje teiksiu įstatymo projektą dėl profesinio mokymo metų paskelbimo. Tikiuosi, jog projektas dar labiau sustiprins šią mokymo sritį ir pritrauks daugiau stojančiųjų. Dėkoju šių mokyklų personalui už jų pastangas ugdyti profesionalus, už patriotiškumo skatinimą bei nuolatinį tobulėjimą, kartu žinias perduodant ir jaunajai kartai.
SAVANORIŲ APYGARDA
Kauno Gerojo Ganytojo parapija įsteigta Kauno Arkivyskupo Metropolito Sigito Tamkevičiaus 1998 m. balandžio 28 d. Nr. 773, atskiriant dalį teritorijos nuo šv. Antano parapijos. ••• Poetas Bernardas Brazdžionis gyveno ir kūrė Taikos pr. esančiame name nuo 1939 iki 1944 metų. Per trėmimus pabėgęs į JAV, po 45 metų sugrįžo ir lankydavosi kiekvienais metais šiame name. ••• Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis paskutinį savo gyvenimo tarpsnį praleido Dainavoje, Taikos pr. daugiabutyje. ••• 2003 m. į Dainavą persikėlė gyventi Monsinjoras Vytautas Kazlauskas su 5 globojamų našlaičių šeimyna. ••• Viename iš Dainavos daugiabučių Partizanų g. gyveno garsus teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis. ••• Dainavos vidurinę mokyklą yra baigę buvę Lietuvos krepšinio rinktinės nariai Gintaras Einikis, Gintaras Krapikas, Artūras Visockas, Gvidonas Markevičius, Rytis Vaišvila, Martynas Andriuškevičius. ••• Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje galima sutikti visada besišypsantį kapelioną iš ispaniškos šeimos Pedro Pich.
Kandidato Nr.
29
8
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
Blaivūs medžiotojai – saugūs gyventojai Visi norime gyventi saugioje aplinkoje, tačiau ne visada įvertiname, kad aplink daugiau pavojų, nei galime įsivaizduoti. Pavojai tyko ir gamtoje, miškuose, ypač ten, kur yra specialūs medžioklės plotai. Pavojai čia tyko ne dėl veiklos, kuria užsiimama, o dėl to, kaip tai atliekama. Kalbu apie prievolę, kad medžiotojai tą daryti turėtų tik blaivūs, nekeldami problemų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teisinėje valstybėje normalu ir suprantama, jog medžiotojų pareiga yra medžioti blaiviems, tačiau pasitaiko atvejų, kada ši pareiga nėra vykdoma. Tokiu atveju miškai tampa itin pavojinga zona dėl apsvaigusių nuo alkoholio asmenų, kurie su ginklais rankose klaidžioja po didelius plotus ir kelia realią grėsmę ne tik sau, gamtoje poilsiaujantiems žmonėms, bet ir nykstantiems gyvūnams, kuriuos per klaidą ir budrumo praradimą gali ssumedžioti, taip padarydami neatitaisomą žalą. Asmenys, turintys teisę tikrinti medžiotojus, žvejus ir kitus, yra aplinkos apsaugos pareigūnai. Aplinkosaugininkų teisė
Seimo posėdis.
tikrinti blaivumą įtvirtinta Medžioklės taisyklėse, tačiau nuo 2016 metų, atsiradus tam tikroms išlygoms, kilo daug diskusijų, kad ši teisė negalioja. Painiava skirtingose teisės aktuose sukėlė tokias problemas, kad kilus įtarimams dėl neblaivių asmenų, reikia kviesti policijos pareigūnus, kurie turi pa-
tikrinimo teisę. Tai ne tik apkrauna tarnybas papildomomis funkcijomis, bet gaišina jų darbą, tad aš visada laikiausi pozicijos, jog šioje vietoje buvo būtina keisti teisinę bazę, leidusią supaprastinti tokius procesus. Seime įregistruotame įstatymo projekte siūliau suteikti aplinkosaugininkams
įgaliojimus tikrinti blaivumą ne tik medžioklėje dalyvaujančių, bet ir kitų asmenų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, jeigu asmeniui būtų nustatomas girtumas, tokiu atveju būtų kviečiami pareigūnai, kurie spręstų, ką daryti su pažeidėjais ir kokių procedūrų laikytis.
Jeigu pažeidimų aplinkosaugininkai nenustatytų, nebūtų gaištamas policijos laikas ir resursai. Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti situaciją kai kaimiškame kelyje patikrinama transporto priemonė. Jeigu vairuotojas sučiumpamas neblaivus, belieka kviesti policiją, kuriai vien atvažiuoti suforminti dokumentus gali prireikti ne vienos valandos. Džiugu, kad Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, įsiklausė į mano įregistruotą projektą ir savo ruožtu teikė, na, o mes su kolegomis Seime vienbalsiai jam pritarėme ir nusprendėme, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikia-nčių medžiagų, turi teisę jį tikrinti, o jeigu jis to daryti nesutinka, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje. Įstatymas papildytas nuostata, kad siekiant užtikrinti tvarką, aplinkosaugininkai atliks ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos.
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI. LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
LAURAS STACEVIČIUS KANDIDATAS VIENMANDATĖJE
SAVANORIŲ APYGARDOJE
DAUGIAMANDAČIAME SĄRAŠE NR. Kandidato Nr.
29
SAVANORIŲ APYGARDA
29
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
www.lstacevicius.lt
9
Valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkų teisių apsauga Šiandieniniame teisiniame reglamentavime valstybinėms institucijoms, o konkrečiai šiuo atveju – Nacionalinei žemės tarnybai, įstatymai suteikia gana plačius įgaliojimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių terminų, nutraukimo sąlygų ir kitų dalykų. Dėl to praktikoje pasitaiko atvejų, kai pastato, esančio valstybinėje žemėje, savininko teisės yra neužtikrininamos. Seimo rudens sesijoje buvo pateiktas Žemės įstatymo ir kiti teisės aktų pakeitimai, sprendžiantys valstybinės žemės nuomos klausimus. Išskyriau esmines problemas, kurias spręstų siūlomas įstatymo pakeitimas: Žmonėms kyla problema parduodant nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinėje žemėje, nes gyventojas privalo gauti žemės sklypo savininko sutikimą. Projekte siūlyta
atsisakyti šios biurokratinės ir betikslės procedūros, o vietoje jos įtvirtinti žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jo žemės sklype esančius nekilnojamuosius objektus. Tai, mano nuomone, leis sumažinti tiek esamų servitutų skaičių, tiek jų nustatymo poreikį ir, svarbiausia, padės išvengti žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų objektų savininkų ginčų. Antra, ne ką mažesnė problema tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Geriausiai šią problemą iliustruoja pavyzdys, kai asmeniui priklauso pastatas, pavyzdžiui, mechaninės dirbtuvės, kurios buvo pastatytos dar iki žemės reformos pradžios, tačiau, rengiant žemės reformos žemėtvar-
kos projektą, jų eksploatacijai buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Taigi šis naudoja pastatą pagal paskirtį, tačiau ji neatitinka žemės naudojimo paskirties. Siekdamas išvengti tokios situacijos, pastato savininkas inicijuoja žemės sklypo paskirties pakeitimą. Pagal galiojančius teisės aktus tokiai procedūrai atlikti yra būtinas žemės sklypo savininko sutikimas, bet tokį prašymą gavusi Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi nagrinėjama norma, inicijuoja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Todėl pasiūliau atsisakyti tokio pobūdžio normos. Be kita ko, siekdamas galutinai sustabdyti valstybinių institucijų galimą piktnaudžiavimą ir išvengti dabar esančių situacijų, kai institucija nustato nuomos terminą, nesant tai apibrėžiančio įstatymo, ir
Lietuvos liaudies buities muziejus.
susidaro tiesioginės sąlygos korupcijai, pasiūliau, kad visus kitus (t. y. neužstatytos kitos paskirties, žemės ūkio paskirties, kitų paskirčių) žemės nuomos terminus turi nustatyti Vyriausybė. Todėl tikiuosi, jog šie projektai
sumažins piktnaudžiavimo apraiškas valstybiniame sektoriuje, padės apsaugoti pastatų, esančių valstybinėje žemėje, savininkų teises, taip pat pagerins sąlygas užsienio investicijoms į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Seimo nario Lauro Stacevičiaus su kolegomis 2016–2020 m. pateikti teisės aktų projektai pagal sritis Aplinkosauga
Daugiabučiai
Parlamentinė kontrolė
5
6
10
Socialinė politika
Švietimas
12
2
Kultūra
Teisėtvarka
6
29
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
SAVANORIŲ APYGARDA
Iš viso yra pateikta
70
teisės aktų projektų.
Kandidato Nr.
29
10
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
Ar vartotojiškumas gali būti ekologiškas? Dažnai šių dienų visuomenė yra apibūdinama kaip vartotojiška. Taip yra dėl to, kad beveik kasdien ką nors perkame, panaudojame daiktą vieną kartą ir jį išmetame, prisiperkame to, ko mums galbūt visai nereikia, tai lemia ne tik mūsų įpročiai, bet ir aplinka, kurioje gyvename. Vis dėlto privalome būti atsakingi prieš save ir prieš aplinką. Turime rūpintis ja, o kartu ir būti budrūs, nes vartojimas skatina nesąžiningų žmonių ar įmonių kūrybiškumą. Ekologija ir su ja susijusios inovacijos man yra itin aktualios ir įdomios, tad ne kartą teko lankytis Kau-
šiukšlių sudarytas plūduras šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje dabar užima 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, arba tiek, kiek užimtų be-veik 25 Lietuvos. Ten yra beveik 80 tūkst. tonų įvairiausių plastikinių šiukšlių, kurios, jeigu nebus surinktos, nesuirs šimtus metų, o patekusios tarp gyvūnų gali lemti jų žūtį. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kodėl mums yra itin svarbi mokslo pažanga srityje, kuri gali išgelbėti ne tik pasaulio gyvūniją, bet ir mūsų gyvybes. Kauno mokslininkai ir studentai kuria tokį plastiką, kuris galėtų pakeisti mums įprastą, nejaučiant didelio skirtumo,
„Gyvenimas be šiukšlių“ principas. Tai reiškia atsakingą gamybą ir vartojimą, rūšiavimą bei perdirbimą. Tai siekis neteršti vandens ir oro bei siekis gyventi taip, kad mūsų gyvenimo ir vartojimo įpročiai nekeltų pavojaus nei mūsų pačių sveikatai, nei planetai. Tikiu, kad taikant naujausias mokslininkų inovacijas, visi kartu sumažinsime aplinkos taršą ir įžengsime į naują, postindustrinę erą, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka žinios, inovacijos ir kūrybiškumas. Tačiau kol kas vis dar esant dideliam vartojimo poreikiui, įstatymų leidėjams ir valstybinėms instituci-
Konferencija Seime.
bimas, kuriame pigiau parduodama tam tikra medicininė įranga, maisto papildai ir kitos prekės, esą galinčios pagerinti mūsų kasdienį gyvenimą. Vis dėlto paaiškėjo, kad, sumokėjus pinigus, prekių pirkėjai arba iš viso negauna, arba gauna ne tokias, kokias pirko,
Iš plastiko šiukšlių sudarytas plūduras šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje dabar užima 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, arba tiek, kiek užimtų beveik 25 Lietuvos.
Sesijos pradžia Seime.
no technologijos universitete Cheminės technologijos fakultete (CTF), kur buvo pristatytas bioplastikų kūrimas ir jų taikymo galimybės bei vandenyje aptinkamų teršalų šalinimo problemos sprendimo būdai. Nors tai skamba sudėtingai, tačiau kiekvienam iš mūsų yra gyvybiškai svarbu. Paprasčiau tariant, Ramiajame vandenyne plūduriuojanti Didžioji plastiko šiukšlių dėmė tankėja, milžiniškas iš plastiko
Kandidato Nr.
29
tačiau būtų pagamintas iš mažiau kenksmingų medžiagų, greičiau suirtų ir neterštų aplinkos. Daug bendraudamas su mokslininkais manau, kad greitai turėsime kuo pakeisti kenksmingas medžiagas, o mokslininkai bus tie kelrodžiai, kurie nurodys, kokių politinių sprendimų reikia, kad gyventume ekologiškiau ir švariau. Taip pat į Lietuvą nenumaldomai veržiasi pasaulyje itin populiarus „Zero waste“, arba kitaip vadinamas
joms keliama užduotis – kuo efektyviau užtikrinti vartotojų teises. Toks poreikis atsiranda dėl to, kad, esant paklausai, atsiranda įvairių suinteresuotų asmenų ar įmonių, siūlančių didesnę įvairovę prekių ir bandančių iš to pasipelnyti, nežiūrint į parduodamų daiktų kokybę. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti tai, kad neseniai į mane kreipėsi asmuo, susidūręs su nesąžiningu pardavėjo elgesiu. Viename laikraštyje buvo įdėtas skel-
arba gauna itin nekokybišką padirbinį. Tokių ir panašių situacijų yra ne viena, tad kiekvienam iš mūsų reikia būti itin budriems ir atidžiai tikrinti, ką ir kodėl perkame. Tada mes veltui neprarasime pinigų ir nekaupsime nereikalingų daiktų, kuriuos anksčiau ar vėliau vis tiek išmesime, teršdami gamtą. Neretai tokių sukčių siūlomi daiktai nebūna nei ekologiški, nei kuo nors naudingi, tad ir šiuo atveju, išmestas plastikinis daiktas vėl patenka į tą patį vandenyną. Čia svarbų vaidmenį vaidina ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Šios organizacijos turi didelį poten-
SAVANORIŲ APYGARDA
cialą veikti ir šviesti žmones dėl jų teisių apsaugos. Seime keletą kartų rengiau diskusijas NVO temomis. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu veikiančios organizacijos yra itin aktyvios, jų veikla neapsiriboja vienu tikslu. NVO geba generuoti puikias idėjas, vykdyti stebėseną ir sklaidą. Manau, kad valdžios sektoriui bendradarbiaujant su atviromis ir pilietiškomis organizacijomis, galima nuveikti daug gerų darbų, ne tik ginant vartotojų teises (tai šiuo metu yra itin aktualu), tačiau ir aplinkosaugos bei mokslinių tyrimų srityse. Mano tikslas – skatinti mokslo ir politikų bendradarbiavimą, aš pats asmeniškai, siūlydamas įstatymų pakeitimus, dažnai kliaujuosi mokslininkais bei jų turimais duomenimis, kadangi tai tiksliausiai leidžia suprasti esamą problemą. Kaip ir šiuo atveju, tik bendraujant su mokslo darbuotojais, galime suprasti, kokia svarbi yra ekologijos tema ir iš jos kylančios problemos, ko reikia, kad tyrimai mums atneštų reikiamas inovacijas gerinančias mūsų buitį. Mano tikslas – švaresnė, ekologiškesnė, sveikesnė Lietuva, prisidedanti prie visos Europos Sąjungos tikslų gerinti mūsų aplinkos kokybę.
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
11
Sodybų tuštėjimo metas – prieš sodybų pilnėjimo metą?
Diskusija Seime.
Lietuvos regionų atkūrimas – plačiai aptarinėjama tema, nagrinėjama jau ne vienerius metus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pasiekėme daug laimėjimų: tapome NATO ir Europos Sąjungos nare, įveikėme kilusius įvairius ekonominius iššūkius. Dabar šiuos laimėjimus temdo vis aštrėjančios įvairios problemos: didelė emigracija, mažas gimstamumas, ištuštėjusios sodybos. Spręsdami šias problemas, mes, kaip politikai, kurių užduotis yra formuoti valstybės politiką, turime kreipti didelį dėmesį į Lietuvos regionus ir jų atgaivinimą. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų gimstamumas mieste yra kone 3 kartus didesnis nei kaime (2017 m. duomenimis, mieste gimusiųjų yra per 19 tūkstančių, o kaime skaičiai tesiekia 8 tūkstančius). Situaciją aštrina dar ir tai, kad regionuose gyvenantys žmonės dažniau renkasi emigraciją, lyginant su gyvenančiaisiais mieste. Galima rasti daugybę tokio proceso priežasčių,
pavyzdžiui, nelygybė, socialinė atskirtis. Esama situacija iš tiesų skatina imtis skubių priemonių, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Mano siekis – atkurti ir stiprini Lietuvos regionus, juos įveiklinti. Atgaivinti kaimus, sodus, kad jaunimas ten kurtųsi ir gyventų. Kad patys galėtų auginti derlių: daržoves ir vaisius, ir taip prisidurtų pinigų prie atlyginimo ar netgi gyventų iš to. Taip būtų sukuriamos naujos darbo vietos, ekologiškais produktais aprūpinami miestai, regionų centrai, kurie, dažnu atveju, yra socialiai jautrūs, nes ten gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi galimybės užsiauginti produktų savo reik-
bei stiprėjantys. Tai taptų dviguba nauda tiek gyventojams, tiek pačiai šaliai. Taip būtų pradėta įgyvendinti Mano siekis – atkurSocialiai orientuota žaliosios ti ir stiprini Lietuekonomikos idėja (SOŽE), vos regionus, juos kuri jau ir dabar plėtojama įveiklinti. Atgaivinti dalyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Žaliosios ekonomikos kaimus, sodus, kad keliu eiti siūlo tiek Junginės jaunimas ten kurtųsi Tautos (JT), tiek Europos ir gyventų. Kad patys komisija (EK). Tokia ekono- galėtų auginti derlių: mikos sistema gerina žmonių daržoves ir vaisius, ir gerovę ir socialinę lygybę, taip prisidurtų pinigų reikšmingai sumažindama prie atlyginimo ar netaplinkosaugi gyventų iš to. gines rizikas ir problemas. Čia tampa svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, realių idėjų gene- cialą. ravimas ir jų įgyvendinimas. Taip spręstųsi ne tik Viso to negalime padaryti be darbo, šeimų biudžeto, pennevyriausybinių organizacijų sinio amžiaus žmonių integracijos į darbo rinką klausimai, bet ir šeimos, kaip vientiso darnaus raidos branduolio, problema. Pavyzdžiui, dabar yra itin aktualios didžiulės vaikų ir paauglių užimtumo, laisvalaikio, vasaros atostogų, sveikatos problemos. Skatindami sodybų plėtrą, sudarysime šeimoms galimybę daugiau laiko praleisti kartu, suteiksime SOŽE pristatymas Dainavos seniūnijos gyventojams. sveikai leidžiamo laisvalaikio mėms patys. (NVO) veiklos, jų atstovų. galimybę. Pastaruoju metu Būtent dabar, kai Džiaugiuosi, kad Lietuvoje tėvai vis dažniau skatingyvename pandemijos metu, jos yra itin aktyvios ir stip- ami bendrauti su vaikais, kai visas pasaulis sukausty- rios. Esu jaunosios kartos kurti tarpusavio bendrystę, tas nežinomybės, ypač svar- politikas, ypač vertinantis mažinti agresiją artimoje bi tampa ekologija ir ūki- ekologiją ir žaliąją aplinką. aplinkoje. Būtent buvimas, ninkavimas. Būtina skatinti Todėl labai palaikau SOŽE darbas ir laisvalaikio praleigyventojų kūrimąsi regio- idėją. Manau, kad tai paska- dimas sodyboje, sąlytis su nuose, kad šie atgimtų, ir tintų išnaudoti mūsų šalies gamta, mokymasis ją tausoti Lietuvoje ūkiai būtų augantys turimą žemės ūkio poten- ir vertinti yra racionalios ir
išmintingos šeimos bendravimo formos, kurias vaikai priims noriai, priešingai nei bejėgį moralizavimą po pamokų ir darbų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad būtent aktyvus buvimas gamtoje ramina vaikų nervų sistemą, subalansuoja psichiką, gerina dėmesio koncentraciją ir atsparumą ligoms. Šiuolaikinėms šeimoms, kurių vaikai ir suaugusieji daugiausia užsiima intelektine veikla, tokios sodybos regionuose reikalingos ne tik kaip ūkiai, bet ir laisvalaikio, sveikesnės gyvensenos aplinka, galimybė atsiriboti nuo kasdienės rutininės darbo aplinkos laiką leidžiant gamtoje. SOŽE gairės skatina iki 2022-ųjų panaikinti skurdą Lietuvoje, darbuotojų darbo užmokestį per valandą padidinti mažiausiai 2 kartus, iki 2030-ųjų pasiekti Lietuvos piliečių oraus vartojimo standartą, užtikrinti ekologinę pusiausvyrą, apjungti vyriausybės ir bendruomenių pastangas iškeltiems tikslams siekti, skatinti bendradarbiavimą, sumažinti šalies socialinę atskirtį, ypač plačiai išsibujojusią mažesniuose regionuose. Esu įsitikinęs, jog ši ir kitos panašaus pobūdžio inovacijos būtų vienas pirmųjų žingsnių, gelbėjant smulkų verslą ir šeimos ūkius, bei efektyvi pagalba Lietuvos regionų gaivinimui.
Seimo nario Lauro Stacevičiaus viešos diskusijos, rengtos 2016–2020 m. Seimo kadencijoje
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
SAVANORIŲ APYGARDA
Kandidato Nr.
29
12
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Šaulių sąjunga – savanorystė Tėvynei Laisvė ir nepriklausomybė – tiek istoriškai Lietuvai, tiek asmeniškai kiekvienam iš mūsų yra begalo svarbi. Ją užtikrinti ir puoselėti yra mūsų pareiga. Kiekvieną dieną diskutuojame apie tai, kokia yra svarbi sąjungininkų parama, ką mums reiškia krašto gynyba, kariai. Ypač aštrėjant geopolitinei situacijai, reikia suprasti, ką kiekvienas turėtume daryti ištikus nelaimei ir kuo pasitikėti. O pasitikėti tikrai turime kuo. Ne tik profesionaliais kariais, bet ir kasmet vis stiprėjančia Šaulių sąjunga, kurioje savanoriškai renkasi jaunimas, degantis noru prisidėti prie Tėvynės gynimo ir jos saugojimo.
Ar išsaugosime B. Brazdžionio palikimą?
Dainavos simbolis Bernardo Brazdžionio minėjime.
Bernardas Brazdžionis – Kauno miesto garbės pilietis. Jis buvo ne tik poetas, bet lietuvių prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas ir literatūros kritikas. Studijuodamas tapo originaliausiu, mėgstamiausiu jauno-
Kandidato Nr.
29
jos vientisumą. Agresijos atveju, jeigu prireiktų – koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinti kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, užtikrinti piliečių saugumą. Šauliškoms idėjoms Lietuvoje neabejingi beveik 11 tūkst. piliečių nuo 11 metų. Šiai organizacijai jau daugiau nei trejus metus priklausau ir aš. Esu aktyvus narys, dalyvauju organizacijos veikloje, už aktyvią narystę esu apdovanotas Šaulių sąjungos šimtmečio ženklu. Manau, kad mums,
kaip gana mažai šaliai, labai svarbu ugdyti patriotišką jaunimą, kuris, esant pavojui, gintų savo valstybę. Nuo mažų dienų turime suprasti, kokius kaimynus turime šalia, kokios grėsmės gali kilti ir kodėl svarbu būti viskam pasiruošus. Gyvename ne pačiais ramiausiais laikais, geopolitinė situacija bet kada gali pasikeisti, o kylantys neramumai kaimyninėse valstybėse verčia pagalvoti, kad susitelkimas, vienybė ir ryžtas saugoti Tėvynę turi būti visų mūsų mintyse ir širdyje. Čia tampa labai svarbi Šaulių sąjungos misija – patraukliai ir įdomiai pristatyti savo veiklą taip, kad jaunuoliai noriai įsitrauktų į organizacijos veiklą, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga. Kad tai pavyktų įgyvendinti, man kilo idėja surengti pilietiškumo pamokas bei dienos stovyklas, kur vaikams būtų pristatyta Šaulių sąjunga, jų veikla ir patys vaikai galėtų išbandyti šauliškas rungtis, estafetes. Šią mintį pavyko įgyvendinti, o susidomėjimo sulaukta didžiulio. Masinėje pilietiškumo pamokoje dalyvavo bene visos Dainavos mikrorajone esančios ug-
dymo įstaigos, o moksleiviai noriai ir su didžiausiu užsidegimu klausinėjo įvairių klausimų, smalsiai apžiūrinėjo Šaulių ekipuotę bei vykdė paskirtas užduotis. Šiemet jau minėjome Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 101-ąsias metines. 1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune. Šaulių veikla apima visas gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, kultūros puoselėjimo ir kt. Šauliai saugoja istorines vietas, rengia minėjimus. Tačiau, kad ir kokią didžiulę reikšmę Lietuvai turėtų ši sąjunga, ji visuomet balansuoja ant ribos, kai veiklai stinga finansavimo. Norisi pasidžiaugti, kad šiemet, po ilgų diskusijų, mano ir kolegų pastangų dėka, šis klausimas nebuvo atidėtas į šalį ir buvo suprasta svarbi organizacijos veikla. Pasiekėme, kad jau nuo šių metų šauliai gautų daugiau lėšų, nei buvo iki šiol. Finansavimas didėjo visoms sritims: objektų apsaugai, šaudmenims, stovykloms ir kitoms išlaidoms. Tikiu, kad šis augimas padės atverti platesnes galimybes Lietuvos Šaulių sąjungai plėsti savo veiklą ir į ją įtraukti dar daugiau jaunų žmonių.
nio literatūros premiją. Ji skiriama lietuvybės, gimtosios kalbos, pilietiškumo tradicijas tęsiančiam autoriui. Vytė Nemunėlis gyveno Kaune, Taikos prospekte. Prie jo namo atidengtas ir pašventintas paminklas, kuris išlietas iš bronzos. Poeto galvos skulptūrinis atvaizdas, pastatytas ant iš ketaus pagamintos kolonos, yra 1,5 m aukščio. Paminklą pašventino tuometis Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Man kultūra – viena svarbiausių temų, kurią būtina plėtoti ir saugoti. Kasmet dalyvauju poeto atminimo renginiuose. Gaila, bet B. Brazdžionio būstas jau kuris laikas yra apleistas, neprieinamas visuomenei. Po poeto
mirties namas priklausė B. Brazdžionio anūkei, nors ji gyveno JAV, būstą prižiūrėjo Kauno pilietinės bendruomenės centras (KPBC) „Dainava“ – buvo nupjaunama žolė, prižiūrima tiek namo išorė, tiek vidus. Ši bendruomenė įprasmina poeto prisiminimą ir kitomis veiklomis. Pavyzdžiui, kasmet rengiami minėjimai, skaitoma jo kūryba, o neseniai Dainavos mikrorajone atsirado ir vienas ryškiausių Vytės Nemunėlio kūrybos simbolių – meškiukų Rudnosiukų šeimynėlė. Šią šeimyną, kaip matote nuotraukoje, galite sutikti renginiuose, vaikštinėdami parke ir kitur. Tai tarsi prikelta gyvoji istorija. Ilgą laiką poeto name, kai
jis buvo atviras visuomenei, vykdavo kūrybos vakarai, tačiau prieš kelerius metus, pasikeitus savininkams, namas tapo neprieinamas bendruomenei ir apleistas. Negalėdamas likti nuošalyje ir stebėti, kaip tokia svarbi kultūros vertybė tręšta, kreipiausi į Kultūros ministeriją, kad valstybė padėtų apsaugoti šį objektą, kaip palikimą. Mano vizija: kad namas taptų atvira visuomenei erdve, būtų sutvarkytas ir išsaugotų reikšmingą istorinę atmintį. Seime įregistravau projektą dėl 2022-ųjų paskelbimo B. Brazdžionio metais, taip siekdamas pagerbti tautos budintoją bei laisvės šauklį.
Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai
vų, savo laiką savanoriškai Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės Kaip skelbiama ofi- atveju padėti kitiems. cialiame Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) interneto pusla- Pagrindinės Šaulių pyje, tai – valstybės remiama funkcijos sukarinta visuomeninė orgaTaikos metu jie yra nizacija, vienijanti valstybės pasiruošę rengti piliečius gyvenimui ir gynybai neabe- ginkluotam ir nesmurtiniam jingus žmones. Šaulių sąjun- pasipriešinimui, užtikringa vykdo kai kurias valstybės ti viešąjį saugumą, ginti institucijų užduotis, yra lais- Lietuvos nepriklausomybę,
sios kartos poetu. B. Brazdžionis buvo žinomas ir kaip vaikų poetas (slapyvardžiu Vytė Nemunėlis), išleido ne vieną vaikišką knygelę. Įprasminant poeto darbus, 2011 m. Kauno savivaldybė įsteigė B. Brazdžio-
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
SAVANORIŲ APYGARDA
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
www.lstacevicius.lt
13
Išgirsk ir spręsk, arba kas jau nuveikta dėl švietimo įstaigų Dainavoje Kauno Dainavos seniūnija pagal gyventojų skaičių yra bene didžiausia Lietuvoje. Čia gyvena apie 60 tūkst. gyventojų, įsteigta daugiau nei 20 švietimo įstaigų. Šiame mikrorajone vaikai gali įgyti ne tik vidurinįjį išsilavinimą, bet ir profesinį ar aukštesnįjį. Tiesa, dėl didelio gyventojų tankumo ir ploto Dainavoje kyla į vairiausių problemų, kurias būtina spręsti. Bendraudamas su šiomis įstaigomis, išgirdęs jų problemas, ėmiausi spręsti tuos klausimus, kurie buvo įsisenėję, tačiau spręstini jau nebeatidėliotinai. Siekdamas geriau suprasti švietimo įstaigų problemas, išgirsti pasiūlymus ar atsakyti į kylančius klausimus, nuolat rengiu susitikimus su įstaigų vadovais. Jie kaip vieną iš problemų įvardino takelių, vedančių link švietimo įstaigų, prastą būklę. Džiaugiuosi, kad mano ir švietimo įstaigų vadovų kreipimasis į Kauno miesto savivaldybę buvo išgirstas ir gautas patvirtinimas, kad jau bus atliekamas lopšelių-darželių ,,Pagrandukas‘‘, ,,Vaikystė‘‘; ,,Saulutė‘‘ ir Bernardo Brazdžionio daugiafunkcinio centro kiemų, įvažiuojamųjų kelių dangų remontas. Šalia Dainavos ir VDU Atžalyno progimnazijų bei Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro mano iniciatyva jau sutvarkyti takeliai. Taip pat iškeltas ne ką mažiau svarbus klausimas – saugumas, kuris yra aktualus ne tik mokyklose, tačiau ir lopšeliuose darželiuose, kurių teritorijos dažnai būna niokojamos vandalų. Diskutuojant su įstaigų vadovais, paaiškėjo, kad mokyklų ir darželių teritorijų saugumas nėra tinkamai užtikrinamas, pašaliniai laisvai gali patekti
į teritorijas, niokojamas inventorius. Bendradarbiaudamas su Kauno Dainavos bendruomenės pareigūnais, pakviečiau juos ir švietimo įstaigų vadovus į bendrą
atsidurtų nežinioje, neplanuotai būtų priversti keisti ugdymo įstaigą, kai kurie iš jų – net gyvenamąją vietą, nes dažna profesija dėstoma kitame mieste. Dar viena
būdų tai padaryti yra jaunųjų šaulių būreliai. Į susitikimą pakviečiau Lietuvos šaulių sąjungos vadovą, kuris papasakojo kaip gali būti sudaryti šaulių būreliai mokyk-
vadovais ir diskusijų metu kilusius klausimus pateikiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Susitikimų metu pateikiau ministerijos parengtą informaciją
lose, pristatė kokia yra jų edukacinė veikla, leidžianti vaikams susipažinti su šaulių veikla bei dalyvauti vasaros stovyklose. Taip pat, siekdamas skatinti domėtis istorija, pakviečiau švietimo įstaigas apsilankyti Lietuvos Respublikos Seime, kur vaikai gali iš arčiau apžiūrėti, kaip vyksta įvairūs teisėkūros procesai, susipažinti su Seimo rūmais ir išgirsti pasakojimus apie svarbius mūsų šalies įvykius iš pirmų lūpų. Kalbant apie švietimą, kone didžiausias iššūkis ne tik lokalia prasme, tačiau ir visos Lietuvos prasme yra įgyvendinti Lietuvos tūkstantmečio idėją – „Mokytojas – prestižinė profesija“. Idėja gali įgauti materialų pavidalą tik valstybės formuojamos politikos dėka. Vis dėlto ne vieną dešimtmetį gyvenant su nekintančia sistema, kiekvienas pokytis kelia klausimų, taip ir šiuo atveju, įgyvendinant švietimo reformą. Tam, kad klausimų liktų mažiau, organizavau pokalbius su švietimo įstaigų
apie svarbiausius priimtus sprendimus, įgyvendinant minimą idėją. Vienas jų – švietimo įstaigų vadovų kadencijas reglamentuojantis naujas Švietimo įstatymas, kuris įvedė vadovų kadencijų skaičiavimo metodiką, pakeitė apmokėjimo tvarką. Šioje vietoje kilo daug diskusijų dėl ne visai tinkamos komunikacijos ir nespėjimo įsigilinti į siūlomus pokyčius. Manau, kad laikui bėgant ir susigyvenus su nauja sistema, teigiami rezultatai pasijaus kiekvienam. Norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti Kauno Dainavos mikrorajone esančioms švietimo įstaigoms. Man labai svarbu, kad leidžiate išklausyti jums kylančias problemas, prisidėti prie jų sprendimo ir drauge galime būti tais pokyčiais, kurie sukurs gražesnę ir kokybiškesnę mokymosi aplinką mūsų jaunimui. Taip pat džiugu, kad prisidedate prie mikrorajone rengiamų renginių ir praskaidrinate jį savo mokinių šypsenomis.
Susitikimas su švietimo įstaigų vadovais.
susitikimą, kurio metu pareigūnai informavo vadovus apie šiuo metu vykstančias prevencines programas bei pateikė problemų sprendinius, kaip dar labiau užtikrinti moksleivių saugumą ir sukurti visiems saugią kaimynystę. Bendruomenės pareigūnai skiria didelį dėmesį rūpindamiesi vaikų saugumu, patruliuoja ir prižiūri šias teritorijas. Esu įsitikinęs, kad kiekviename politiniame procese turi būti kliaujamasi demokratiniais principais. Turiu omenyje tai, jog politikai privalo išgirsti žmonių nuomonę, vengti skubotų ir neplanuotų sprendimų bei objektyviai vertinti kiekvieną situaciją. Per kadenciją teko susidurti su situacija, kuomet į mane kreipėsi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla, kurią buvo siekta skubotai uždaryti. Dėl šios priežasties kreipiausi į švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Ministerijos atstovams pabrėžiau, kad, priimdami sprendimus, turime pagalvoti ir apie jų pasekmes. Šiuo atveju, mokyklos ugdytiniai
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
labai skaudi pasekmė – masinis mokytojų atleidimas. Negalime leisti, jog priimti sprendimai paliktų šimtus mokytojų be darbo. Mano argumentai buvo išgirsti, tad Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla sėkmingai veikia ir, tikiu, išugdys dar ne vieną gabų profesionalą. Dar vienas svarbus darbas yra susijęs su profesinėmis mokyklomis ir moksleivių sveikata. Inicijuota, kad profesinių mokyklų mokiniai gautų Kauno mies-to poliklinikos paslaugas, jeigu nėra prisiregistravę Kauno mieste. Taip išsisprendė problema, jog sergant reikia ieškoti vietos, kur gauti pagalbą. Mieste esant ne vienam šios poliklinikos padaliniui, vaikai gaus pagalbą greičiau. Be kita ko, manau, kad pilietiškos visuomenės ugdymas yra vienas pagrindinių šiandienos visuomenės tikslų. Turime siekti, kad jaunajai kartai būtų įdiegtos pilietiškos vertybės, kurios vestų juos į priekį. Taip pat manau, kad vaikai turi būti sudominti ir vienas geriausių
SAVANORIŲ APYGARDA
Kandidato Nr.
29
14
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Savanorių apygarda
www.lstacevicius.lt
Laisvės ir galimybių Lietuva Šie keturi itin greitai prabėgę metai Seime mums suteikė progą ne tik nuveikti suplanuotus darbus, bet ir buvo tie, per kuriuos paminėjome dvi Lietuvai itin svarbias datas. Prieš dvejus metus minėjome Lietuvos Valstyvės atkūrimo 100metį, o šiemet – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Apklausos rodo, kad per visus šiuos metus Lietuvoje nuveikta tikrai daug, nes pastarąjį dešimtmetį, anot specialistų, šalyje didėja gyventojų laimės indeksas. 2018-jie buvo Lietuvai ypatingi metai, suėjo lygiai 100 metų, kai Vasario 16-ąją buvo atkurta Lietuvos valstybė. 1918 metais įkurta nepriklausoma valstybė. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos. 100 metų – ypatinga
liai. Kiekvienas, tiek jaunas, tiek mažas, ant malūnėlių rašė linkėjimus, mintis, piešė tai, ką jiems reiškia Nepriklausomybė. Vėjo, kaip ir mūsų laisvės, taip lengvai nenuslopinsi ir neužgniauši. Šiandien mes irgi sakome – esame ir norime būti visada laisvi. Kad galėtume keliauti ten, kur šaukia svajonės. Ir Dainavos parkas.
proga, tad ją privalėjome ne tik visoje šalyje, bet ir kiekvienas savo namuose paminėti išskirtinai. Visi suprantame, kokia mums yra svarbi mūsų Valstybė, tačiau ją būtina įprasminti ne tik savo darbais, bet ir simboliais išliksiančiais ateinančioms kartoms. Man daug keliaujant po Lietuvą, kilo mintis, kad turime šią neeilinę progą įprasminti ir Dainavos mikrorajone. Pasiūliau idėją, kad Lietuvos vardas būtų įprasmintas aiškiai ir drąsiai viešoje vietoje. Būtent 100 metų proga šiame mikrorajone atsirado vienas didžiausių užrašų šalyje – žodis
LAURAS STACEVIČIUS KANDIDATAS VIENMANDATĖJE
SAVANORIŲ APYGARDOJE
DAUGIAMANDAČIAME SĄRAŠE NR.
Kandidato Nr.
29
Laisvės malūnėlių kalnelis.
Paulius Baltrušaitis – Kauno kolegijos direktorius
TAU.ŠEIMAI.LIETUVAI.
29
LIETUVA, papuoštas šalies trispalvės spalvomis. Šiemet paminėjome dar vieną Lietuvai ypatingą progą – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Kovo 11-ąją mes tapome visiškai laisvi, nepriklausomi ir pasiryžę siekti savo svajonių. Įprasminant šią dieną, kartu su visomis Dainavos mikrorajono ugdymo įstaigomis, darželiais ir profesinėmis mokyklomis, ant kalnelio Dainavos parke, šalia žodžio LIETUVA, atsirado šimtai pačių moksleivių rankomis sukurtų vėjo malūnėlių – laisvės, troškimų, svajonių simbo-
kad vėjas nuolat suktų mūsų laisvės malūnėlio sparnus. Kad laisvės vėjas suka mūsų mintis ir emocijas jau ne vieną dešimtmetį, rodo statistika. Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje žmonės kasmet tampa vis laimingesni, laimingais save įvardija per 70 proc. gyventojų. Per dešimtmetį šis skaičius šoktelėjo kone 20 procentinių punktų. Taip pat daugiau nei 80 proc. gyventojų išreiškė nuomonę, kad jie didžiuojasi savo valstybe. Anot specialistų, taip yra dėl to, kad daugiau nei 60 proc. žmonių jaučiasi galintys daryti įtaką šaliai ir joje priimamiems sprendimams, jų nuomonės įsiklausoma. Didžiuojuosi gyvendamas Lietuvoje ir dirbdamas vardan savo Tėvynės ir jos žmonių gerovės. Sieksiu, kad laimingų žmonių šalyje kasmet būtų vis daugiau, nes tik laisvi ir atvirai savo nuomonę reiškiantys piliečiai gali padėti mums kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi mums visiems.
„Pažįstu Laurą Stacevičių asmeniškai ir galiu patikinti, jog tai aktyvus, nuoširdus ir iniciatyvus žmogus, kuris negaili savo laiko skirti kitiems. Su Lauru visuomet malonu susitikti ir pabendrauti ne tik darbinėje aplinkoje, tačiau ir Lietuvos Šaulių sąjungos veiklose. Linkiu visokeriopos sėkmės.“ Prof. dr. Jonas Jasaitis – Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas „Lietuvos Respublikos Seimo narys Lauras Stacevičius yra pirmasis ėmęsis skirti daugiau dėmesio mokslo bei mokslininkų svarbai politikoje. Jis subūrė Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupę, kuri mokslininkams leidžia pristatyti Seimui savo pasiūlymus bei diskutuo-
SAVANORIŲ APYGARDA
ti visuomenei aktualiais mokslo raidos klausimais. Parlamento domėjimasis akademinės bendruomenės gyvenimu – pastovus ir nuoširdus. Būtent tokie politikai verti visuomenės pasitikėjimo ir pagarbos. Tai žmonės, kuriems galima patikėti ir valstybės raidą.“
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Savanorių apygarda
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
www.lstacevicius.lt
15
Anykščiai, Puntuko akmuo.
„Lietuvos turizmo ambasadorius“ – šansas Lietuvai „Lietuvos turizmo ambasadorius“ – tai viena iš galimybių išlaikyti ryšį su diaspora ir pristatyti Lietuvą užsieniečiams. Tai galimybė priminti emigravusiems tautiečiams Tėvynės svarbą bei pritraukti turistų iš vis naujų užsienio šalių, plečiant turizmą Lietuvoje. Tokiais ambasadoriais galėtų tapti lietuviai, kurie išvykę ir gyvena svečiose šalyse, yra ten įsitvirtinę, tačiau nepamiršta Tėvynės ir nuolat ja domisi. Tokie žmonės galėtų pristatyti Lietuvą tų šalių, kuriose gyvena, pavyzdžiui, Anglijos, Japonijos, JAV, Malaizijos ir kt. gyventojams, paraginti juos atvažiuoti į mūsų šalį, ją aplankyti turistiniais tikslais. Tai padėtų išlaikyti ryšį, susidomėjimą Lietuva, tiems, kas čia jau senokai negyvena. Tai kartu šviestų lietuvius, gyvenančius įvairiose pasaulio vietose, apie Lietuvą, pokyčius joje, nes jiems būtų teikiama nuolat atnaujinama informacija.
Kodėl mums svarbu turėti Lietuvos turizmo ambasadorius? Tai investicinė grąža. Turistai atvykę į Lietuvą ne tik skatintų turizmą, bet čia leistų pinigus, o tai padėtų užsidirbti vietos smulkiems verslininkams ir kt. Būtų apgyvendinami viešbučiai, užpildyti restoranai, gidai turėtų daugiau veiklos, šalies lankytini objektai, kurių išlaikymui taip pat reikia lėšų, pavyzdžiui, muziejai, rūmai ir kiti svarbūs pastatai, už bilietus iš turistų surinktų daugiau pinigų ir galėtų gerinti objektų infrastruktūrą. Žinia apie Lietuvą taptų globalia žinute. Paskatinus turistus iš įvairių, net pačių egzotiškiausių, šalių aplankyti mūsų šalį, žinutė apie Lietuvą būtų perduodama iš lūpų į lūpas. Jeigu turistams patiktų, tai galėtų tapti traukos šalimi, kur turistai atvyktų vis dažniau ir Lietuva taptų viena iš populiariausių turizmo krypčių. Mano siekis – kad Lietuva atsidurtų
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Konferencija Šiaulių univeristete.
turistų lankytinų šalių sąrašo viršuje, plistų žinia apie ją ir jos grožį, turtingą istoriją, svetingą tautą. Užsimegztų glaudesnis ryšys tarp išvykusių lietuvių ir gimtinės. Dauguma emigrantų svajoja grįžti į Tėvynę, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių to padaryti negali, tačiau tai nereiškia, kad jie pamiršta
Lietuvą. Skaičiuojama, kad išvykusieji net labiau domisi situacija šalyje, nei kasdien čia gyvenantieji. Tokiu atveju, turizmo ambasadoriai, skleisdami žinią apie Lietuvą, patys ja daugiau domėtųsi, gilintųsi į svarbiausius įvykius, labiau pažintų mūsų kraštą ir, nors gyvena svetur, taip stiprėtų jų ryšys su Lietuva.
SAVANORIŲ APYGARDA
Aš šią idėją dar 2018-aisiais pristačiau Seimo Migracijos komisijoje, dalyvaujant Turizmo departamentui, kurioje pabrėžiau, kad būtina konstruktyvi diskusija, idėjos plėtojimas ir ieškojimas geriausių galimybių, kaip išnaudoti turimą užsienyje gyvenančių lietuvių potencialą.
Kandidato Nr.
29
16
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
www.lstacevicius.lt
Savanorių apygarda
Bernardo Brazdžionio minėjimo renginys
Dainavos bendruomenės padėkos renginys
Kauno Gerojo Ganytojo parapijos 20-metis
Kauno miesto kalėdinės eglutės įžiebimas su komanda
Kauno taikomosios dailės mokyklos pedagogų ir mokinių fotografijų paroda „Žiemos pasaka“
„Litexpo“ paroda „Studijos 2018“
Pilietinė iniciatyva „Atšvaitas 2019“
Pilietiškumo pamoka „Tau, Lietuva“
Susitikimas su LSMU studentais
Tradicinė Kauno rajono derliaus šventė „Rudens Sambariai“
Užgavėnės su LVŽS Kauno skyriumi
Vytauto Aleksandravičiaus grafikos darbų paroda Seime
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI. „Suprantu šalies problemas, nebijau prisiimti atsakomybės ir siūlyti tinkamus sprendimus! Mano tikslas – klestinti Lietuva ir jos žmonės.“
Lauras Stacevičius KANDIDATAS VIENMANDATĖJE
SAVANORIŲ APYGARDOJE
DAUGIAMANDAČIAME SĄRAŠE NR.
29
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2020 m. rugsėjis, NR. 6 ISSN 2538-8274 Tiražas 20000 egz. Spausdino UAB „Skubusis paštas“. Užs. Nr. SP-20-002. Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.