Nr. 4 | ISSN 2538-8274 | 2020 m. rugsėjis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys
2 psl.
3 psl.
Jūsų darbai bus pamiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus
Seimo darbotvarkę turi kurti Lietuvos žmonės
2 psl.
Ką daryti, kad aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą?
6 psl.
Žaliosios erdvės miestuose tarp būties ir nebūties
Skaitiklis įjungtas. Išsigelbėti liko 10 metų MARTYNAS NORBUTAS Kandidatas LVŽS sąraše Nr. 56 Planetos atmosferos temperatūra, lyginant su 1850–1990 metais, jau pakilo 1°C ir nesustoja didėjusi. Pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos, esminiams žingsniams žengti mums liko apie 10 metų. Ir tai nėra tik patogūs pokyčiai. Draudimai taršiam transportui išriedėti į gatves, didesnis medžiagų, pagamintų iš atsinaujinančių šaltinių, panaudojimas statybose ir kituose sektoriuose, iškastinių medžiagų buityje keitimas medienos ir biologinės prigimties produktais, net vegetarizmo skatinimas tampa tomis temomis, ties kuriomis vis intensyviau dirba atskiros valstybės. Siekiant neviršyti vidutinės temperatūros kilimo virš 1,5 °C, jau iki 2030 metų būtina sumažinti CO2 išmetimus 45 proc. lyginant su 2010 metais ir 2050 metais pasiekti nulines emisijas, kitaip tariant, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų paleidžiama į atmosferą, tiek jų turės būti ir pašalinama. 2 °C KILIMAS BŪTŲ KATASTROFIŠKAS Temperatūrai pakilus iki 2 °C praktiškai visiškai išnyktų koraliniai rifai,
iki 2100 metų jūros lygis pakiltų 10 cm ir daugiau, tuo tarpu išlaikius iki 1,5 °C bent apie 20 proc. koralų būtų išsaugota, jūros lygis nepakiltų tiek, kad beveik paskandintų daugumą mažųjų salų bei pakrančių gyvenviečių, būtų dvigubai sumažintas galimas rūšių išnykimo skaičius, nebūtų toks didelis neigiamas destruktyvus poveikis skirtingoms ekosistemoms, 10 milijonų mažiau žmonių būtų priversti palikti savo namus dėl kylančio jūros lygio. Tačiau mokslininkai taip pat nuogąstauja, kad, jeigu CO2 emisijos dar labiau padidės palyginus su dabartiniais kiekiais – klimato šilimas pagreitės taip, kad 1,5 °C mes galime pasiekti dar greičiau nei dabar manoma, todėl beprecedenčiai pokyčiai valstybių ir žmonių gyvenimuose turi vykti šiandien. Jau dabar turime drastiškai pakeisti sau taip įprastą gyvenimo ir vartojimo būdą – pradedant nuo to, kaip vykstame į darbą, kokiame pastate gyvename ar dirbame, ir baigiant tuo, ką valgome kiekvieną dieną. Ir nors net imantis neatidėliotinų veiksmų pasaulinė temperatūra vis vien pakiltų aukščiau nustatytos ribos, tačiau su laiku ji nukristų iki siekiamos.
Martynas Norbutas, asm. archyvo nuotr. POKYČIAI IR LIETUVA Priešingai nei neretai įsivaizduojama, temperatūros kilimas nėra tik šiltesnės vasaros ar trumpesnės žiemos Lietuvoje. Pokyčiai vyksta čia ir dabar, Lietuvoje, lyginant tarp 1961–1990 metų ir dabar taikomos temperatūros klimatinės normos jau turime 0,7 °C aukštesnę vidutinę metinę temperatūrą ir nuolat viršijamus meteorologinių rodiklių rekordus. Besikeičiantis klimatas – tai ir liūtys, kurių išdavoje gatvėmis teka upės, tai ir sunaikinti pasėliai,
ar ligos – kurios nusineša ir žmonių gyvybes, jau nekalbant apie poveikį biologinei įvairovei, žmonių turtui. Svarbu pabrėžti, kad šiuos pokyčius iš esmės lemia žmonių kasdieniniai pasirinkimai, kurie ne visada yra džiuginantys. Vis didesnis taršių lengvųjų automobilių parkas Lietuvoje lemia didėjančią transporto sektoriaus taršą. Tuo tarpu žemės ūkyje naudojamos dirbamos žemės plėtra, intensyvus trąšų naudojimas griauna siekius mažinti emisijas šiame sektoriuje. Tęsinys 2 psl. >
2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
< Pradžia 1 psl. Todėl neišvengiama, kad intensyviai dirbamos žemės plotų nebegali daugėti, tuo tarpu daugiamečių pievų – priešingai, jų turėtų atsirasti vis daugiau. Taip pat būtina skirti didesnę paramą ūkininkams užtikrinant, kad jų naudojamų trąšų nutekėjimas būtų sumažintas iki minimumo – tuomet ir trąšų reikės mažiau, ir ūkininkas sutaupys. Paprastų ir veiksmingų sprendimų yra, tačiau jie kainuoja. Todėl būtina jau dabar investuoti, kad vėliau nereikėtų mokėti ir baudų, už klimato kaitos mažinimo tikslų nepasiekimą, ir tuo pačiu metu rasti lėšų išmanioms technologijoms diegti. Visi žino, kad „skūpus“ moka du kartus. Vis dėlto, klimato kaitos mažinimo tikslai – nėra ta vieta, kur verta taupyti. Investicijos turės grąžą aplinkai ir išsaugos galimybę ateities kartoms pilnavertiškai gyventi žemėje. Norint tikrų pokyčių – reikia ryžtingų sprendimų Seime ir Vyriausybėje. Ne mažiau reikšminga žmonių parama, bet nereikia nuvertinti ir savivaldos vaidmens. Kokia transporto priemone vyksime į darbą, ar nereikalingai nešvaistysime energijos pastatuose, gatvėse, ar bus sudarytos sąlygos optimaliai tvarkyti atliekas – į šiuos klausimus gali atsakyti būtent savivaldybės. Kai kurių gamtoje vykstančių pokyčių jau nebegalima sustabdyti ir reikalinga laiku sugebėti prie to prisitaikyti, kad nuostoliai būtų kuo mažesni ir, be jokios abejonės, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Išmetimų mažinimas – tai jau ne laisvo šalių pasirinkimo ar apsisprendimo klausimas – tai privaloma būtinybė. Turint tai omenyje, svarbu prisiminti, kad net ekonomiškai neapsimokantys pokyčiai iš esmės lemia, ar sugebėsime užtikrinti stabilumą ir išvengti milžiniškų nuostolių jau ne taip tolimoje ateityje.|
Jūsų darbai bus pamiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus RIMA BAŠKIENĖ Kandidatė vienmandatėje Šiaulių krašto apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 12
Rima Baškienė, asm. archyvo nuotr. Tai žinomi vienuolės Motinos Teresės žodžiai. Jie labai tinka politiko darbe. Kiekvienas išrinktas į Seimą žmogus, manau, turi kilniausią tikslą – tarnauti žmonėms. Politiko darbas reikalauja ne tik žinių ir patirties, ne tik energijos ir ryžto, bet didžiulės meilės darbui. Reikia mylėti ir girdėti žmones, neatitrūkti nuo jų, žinoti jų problemas bei rūpesčius ir spręsti kartu. 2016 metų rinkimų į Seimą metu didžiulį pasitikėjimą gavę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, priėmėme tai kaip ypatingą atsakomybę, įsipareigodami padaryti daug gerų darbų Lietuvos žmonėms. Vadovavimas Sei-
mui, Vyriausybei, daugumai Seimo komitetų ir komisijų atiteko valstiečiams. Atėjome su gražia ir prasminga darnos idėja. Ryžtingai pradėjome reformas ir sprendžiame problemas, kurios kaupėsi ir buvo nespręstos dešimtmečiais. Daug kam nepatikome, net ir viešai skambėjo: „rinkimus laimėjo ne tie...“ ir partijų lenktynės dėl reitingų prasidėjo tuoj po rinkimų. Jautėme ypatingą žiniasklaidos dėmesį, kritikos sulaukdavo net mažiausias netikslus išsireiškimas. Išbandymas valdžia nėra paprastas reiškinys. Klaidos. Jų neišvengia dirbantys. Neretai nuoširdumas ir atvirumas darė mus pažeidžiamus. Frakcijoje buvo daug politikos naujokų. Vidinės diskusijos frakcijoje, kurios neišvengiamos ir būtinos, viešoje erdvėje buvo įvardinamos kaip esminiai nesutarimai papuošiant tai skambiomis antraštėmis. Tačiau etikečių klijavimas mums – nelipo, bandymas mus suskaldyti – nesisekė. Suskilo koalicijoje buvę „socdemai“, bet tai nesužlugdė mūsų darbo. Taip, pritrūkdavo laiko diskusijoms. Taip, keletas frakcijos narių išėjo į kitas frakcijas ir nežinia, ar jiems kitur buvo geriau. Tenka atsiprašyti žmonių už nesugebėjimą tinkamai paaiškinti, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas, nes skubėjimas nesibaigiančių darbų rate atimdavo ne tik dienas, bet ir naktis. Opozicijos nebalsavimas ištraukiant korteles ar išėjimas iš posėdžių, kad ne-
pavyktų priimti kai kurių įstatymų ar reikalavimai daryti pertraukas įstatymų svarstymo metu, taip pat nesužlugdė priimti esminių reformų. Mūsų frakcija įgijo patirties, atsirado dar daugiau atsakomybės. Kokią vietą Seimo darbe užima morali politika? Aš manau, kad kiekvienam politikui moralė turėtų būti prioritetu. Ir Valstybės politiko kodeksą kūrėme tam, kad pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė – būtų svarbiausiomis nuostatomis ir nuoširdžiai stengėmės padidinti žmonių pasitikėjimą Seimu. Aš, kaip Seimo vicepirmininkė, siekdama užtikrinti galimai sklandesnį Seimo darbą turėjau ieškoti sutarimo, kompromisų, neskirstydama žmonių pagal priklausomumą partijoms, o vertindama pagal keliamus tikslus ir siūlomus nuveikti darbus. Galėčiau vardinti ilgą mūsų nuveiktų ir planuojamų nuveikti darbų sąrašą. Ryžtingi ir atsakingi Premjero Sauliaus Skvernelio, Vyriausybės ir Seimo sprendimai – leidžia keisti Lietuvos žmonių gyvenimą. Net Covid-19 akivaizdoje sugebėjome priimti ypač daug žmonėms svarbių įstatymų. Tikiu ir pasitikiu žmonėmis, manau, kad ne visi geri darbai bus pamiršti, kad kartu su Lietuvos žmonėmis ir toliau darysime gerus darbus.|
Ką daryti, kad aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą? LIGITA GIRSKIENĖ Kandidatė vienmandatėje Marių apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 46 Ligita Girskienė, asm. archyvo nuotr. Šiais metais į dienos šviesą ištrauktas kartono fabriko „Grigeo Klaipėda“ galimai sąmoningas Kuršių marių teršimas parodė, kad socialiai atsakingu ir aplinkai draugišku verslu prisistatantys veikėjai tėra ciniški kombinatoriai, o kai kuriems aplinkosaugininkams rūpi visai ne gamtos apsauga. Ką keisti – žmones, įstatymus ar požiūrį į aplinką, kurioje gyvename? Ką daryti, kad aplinkos apsauga efektyviai atliktų pagrindinę savo funkciją?
Dar šių metų pradžioje per Lietuvą nuvilnijo kartono fabriko „Grigeo Klaipėda“ galimai sąmoningas Kuršių marių teršimas pagal žalos gamtai dydį turėtų įeiti į istoriją kaip vienas didžiausių ekologinių įvykių per mūsų šalies nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau mūsų šalyje būta ir kitų įsimintinų ekologinių nelaimių. Vertėtų prisiminti neseną įvykį „Kauno vandenyse“, kai savivaldybės įmonė nevalytas nuotekas leido į Nemuną. Nustatyta, kad tokiais savo veiksmais įmonė padarė gamtai 4,3 mln. eurų žalą.
2016 m. dėl darbus atlikusios įmonės kaltės, trūkus magistraliniam kanalizacijos vamzdžiui nevalytos nuotekos išbėgo į Nerį. Galiausiai 2019 m. didžiulis gaisras Alytaus padangų gamykloje privertė susimąstyti ar viskas gerai su aplinkosauga mūsų šalyje? Valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir taršos prevencijos srityse formuoja Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų priežiūrą, Aplinkos apsaugos departamentas vykdo aplinkos apsau-
gos kontrolės funkcijas. Ar šių įmonių veikla yra efektyvi ir atliepianti šios dienos aplinkosaugos standartų reikalavimus? Reaguojant į paskutinius įvykius Alytuje bei Klaipėdoje, dar šių metų pradžioje LR Seimas pavedė Valstybės kontrolei atlikti aplinkosaugos auditą. Jo metu buvo vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas. Auditoriai vertino aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos teisinį reguliavimą, poveikio Tęsinys 4 psl. >
Nr. 4 | 2020 m. rugpjūtis
3
Seimo darbotvarkę turi kurti Lietuvos žmonės TOMAS TOMILINAS Tomas Tomilinas, asm. archyvo nuotr. Konkrečių sprendimų aptarimas ar balsavimas už veidus ir šūkius? Racionalumas ar emocija? Protas ar širdis? Žinoma, politika labiau sukasi apie asmenybes, žmonės mėgsta pasakojimus, pagražintas politikų gyvenimo istorijas, simbolius, mažai domisi programomis. Bet juk politikoje turi likti vietos ir rinkėjų tiesioginiam dalyvavimui, sąmoningumui. Žmonės turi suprasti sprendimus, kitaip nusivils „gelbėtojais“ vėl ir vėl. Liepą pradėjau aktyvią rinkimų kampaniją nuo gyventojų apklausos. Daugiausiai žmonės joje dalyvauja internetu. Panašią apklausą vykdo ir pagrindiniai oponentai – konservatoriai. Esminis skirtumas yra konkretumas. Tėvynės sąjungos apklausoje yra bandoma parodyti šūkius ir temas, su kuriomis opozicija nori laimėti rinkimus. Apklausa tikrai gerai paruošta, tik joje nėra aštrių kampų, visi atsakymai į klausimus yra patrauklūs rinkėjui: gerinti, plėsti, modernizuoti, sutelkti. Mano apklausa yra ne apie tai. Aš esu į praktinius sunkius vertybinius sprendimus orientuotas politikas ir noriu sužinoti žmonių nuomonę apie juos. Siekiu, kad žmonės ne tik deleguotų man sprendimų galią (išrinkdami į Seimą), bet ir patys sąmoningai priimtų arba atmestų konkrečius sprendimus. Pavyzdžiui, mes klausiame, ar reikia garantuoti visiems moksleiviams nemokamą maitinimą, kas valstybės biudžetui kainuos didelius pinigus – juos galima skirti kitoms reikmėms. Kol kas šis sprendimas sulaukia daugiausia palaikymo (60 proc.), nes žmonės mato jame galimybę išvengti mokinių skirstymo, stigmų. Žmonės mano, jog būtų gerai,
Kandidatas vienmandatėje Deltuvos šiaurinėje apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 5 jei tas maitinimas vyktų švediško stalo principu. Kaip ir buvo galima nujausti, nemokamas maitinimas aktualesnis už „vaiko pinigų“ didinimą. „Vaiko pinigai“ jau atliko savo istorinį vaidmenį – esame vieni iš ES šalių lyderiai pagal vaikų skurdo mažėjimą. Mano siūlomi kai kurie sprendimai gali skambėti kontraversiškai, gali kelti interesų grupių prieštaravimą, net pasipiktinimą. Tikra politika yra ne plaukimas pasroviui, o idėjų iškėlimas ir jų realizavimas, veikiant kartu su žmonėmis. Tai sunkus kelias tiek politikui, tiek ir rinkėjui. LVŽS labai nustebino visą politinį elitą, kai 2016 metais Seime pradėjo realiai tesėti duotus pažadus. O nepatogių pažadų buvo daug. Nuo pat pradžios susidūrėme su aršiu pasipriešinimu. Mus kritikavo oponentai ir gerai apmokami lobistai, kad išdrįsome pagaliau pajudėti darnesnės, teisingesnės, sveikesnės visuomenės link, siekdami, kad šalis turėtų ateitį. Įvestas bankų mokestis, sustabdyta alkoholio pramonės, antstolių savivalė, pažabotas ciniškas farmacininkų pelnymasis iš sergančių žmonių. Pensijų fondams užkirstas kelias laisvai semti pinigus iš pensininkų kišenės. Atsimenu, kai partija gavo laišką iš aktyvaus piliečio, kuris pasigedo mūsų programoje progresinių mokesčių siūlymo ir šio laiško dėka tas siūlymas buvo grąžintas, o mūsų kadencijos metu progresinė gyventojų pajamų mokesčių skalė tapo realybe – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu daugumai žmonių šis mokestis nuosekliai kasmet buvo mažinamas. Prezidento Kazio Griniaus gerovės
10 POKYČIŲ NUO ŠIO SEIMO KADENCIJOS PRADŽIOS Statistikos departamento, SADM, SAM, ŠMSM, KAM, SODROS informacija
VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS „Į RANKAS“ (BE INDIVIDUALIŲJŲ ĮMOKŲ)
636,9 €
2016 m. IV ketv.
879,2 €
2020 m. I ketv.
VAIKO PINIGAI
30 €
Nuo 2018 m.
60 €
Nuo 2019 m.
VIDUTINĖ SENATVĖS PENSIJA
255 €
2016 m. gruodis
399 €
2020 m. I ketv.
VAIKO PINIGŲ (PNPD LENGVATOS) GAVĖJAI
240 000 € 2016 m.
516 000 € 2019 m.
valstybės ir socialinio teisingumo idealas – mano gyvenimo siekis. Seime visų pirma gyniau dirbančių šeimų, nepasiturinčių žmonių, smulkiųjų verslininkų interesus. Mano mintis, kad darbo skelbimuose darbdavys privalomai nurodytų siūlomą atlyginimą, buvo įtraukta į Darbo kodeksą ir leidžia darbo ieškančiam žmogui sutaupyti laiko ir jėgų. Taip pat pasiūliau finansinės paramos programą, kad jaunos šeimos galėtų pigiau nusipirkti būstą, kuri jau padeda atsigauti regionams ir kuria jau naudojasi ir anykštėnai. Negailiu pastangų, kad Lietuvoje – ir sostinėje, ir mažame mieste ar kaime – gerai gyventų ne tik „išrinktieji“, bet ir visi. Džiaugiuosi, kad valdant LVŽS skurdo rodikliai Lietuvoje pradėjo kisti. Bet socialiniam teisingumui reikia naujų idėjų, tad svajojant apie ateitį anketoje paklausiau apie aktyviai pasaulyje aptarinėjimą idėją – trumpinti darbo dieną. Turime mintyje jau ne kartą XIX ir XX amžiuje išbandytą priemonę – kai mažinamas standartinis darbo laikas, paliekant tą patį atlyginimą ir mokant už viršvalandžius didesnį tarifą. Tyrimai rodo, kad mažėjant krūviams gerėja žmonių savijauta, jie pradeda dirbti našiau. Deja, šio sprendimo palaikymas apklausoje kol kas nesulaukia didesnio palaikymo, žmonės kur kas palankiau vertina tradicinę darbotvarkę – sąžiningesnius mokesčius, papildomą paramą socialiai atsakingam verslui per viešuosius pirkimus. Diskusija tęsiasi – dalyvaukite. Preliminarūs anketos rezultatai rodo, kad žmonės ypač aktyviai palaiko smulkaus verslo skatinimą. Valstybė gali remti jį per valstybinio banko
VALSTYBĖS IŠLAIDOS SVEIKATOS APSAUGAI
1,4 mlrd. € 2016 m.
2,1 mlrd. € 2019 m.
VIDUTINIS GYDYTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO)
1 763 € 2016 m.
2 573 € 2019 m.
IŠLAIDOS KRAŠTO APSAUGAI
574,6 mln. € 2016 m.
1,017 mlrd. € 2020 m.
steigimą, taikydama nuolaidas, tačiau man rūpėjo išsiaiškinti, kiek yra palaikoma mintis reikalauti, kad stambūs verslo žaidėjai prisidėtų prie smulkiųjų gerovės. Pakankamai prieštaringa idėja apriboti prekybos centrų darbą švenčių dienomis ir net sekmadieniais sulaukia pakankamai daug palaikymo (58 proc.). Žmonės yra pasiruošę aukoti savo, kaip vartotojų, komfortą tam, kad rinkoje atsirastų kiek didesnė niša smulkiam prekybos verslui. Diskutuokim toliau. Šiam Seimui dažnai priekaištaujama dėl nepakankamo dėmesio gamtosaugai. Nesutinku. Verta tik priminti, kad būtent šis Seimas turėjo politines valios įvesti automobilių mokestį, absoliučiam CO atliekų laidojimo draudimui ir pan. Šioje kadencijoje dirbau Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau, jei mano rinkėjai norės, matau visas galimybes skirti savo energiją žaliosios politikos įgyvendinimui. Dar šioje kadencijoje Seimas svarstys mano ir kolegų Virginijos Vingrienės bei Arvydo Nekrošiaus pataisas, radikaliai mažinančias miško kirtimus. Europos ir planetos biologinė įvairovė yra mūsų partijos deleguoto Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus pagrindinė užduotis. Per šiuos kelis metus LVŽS spėjo pasėti darnesnės, teisingesnės valstybės grūdą. Bet iš jo prasikalusį daigelį būtina apsaugoti, neleisti jo sutrypti. Tikiu, kad žmonės suteiks galimybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tęsti pradėtus darbus, kad mes neišklystume iš teisingo kelio, vedančio ne tik į laisvą, bet ir į atsakingą, orią, darnią visuomenę.|
VIDUTINĖ PACIENTO PRIEMOKA, TENKANTI VIENAM KOMPENSUOJAMŲ VAISTŲ RECEPTUI
5,4 €
2017 m.
2,5 €
2020 m. I ketv.
VIDUTINIS MOKYTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO)
783 € 2016 m.
1 392 €
2019 m. II ketv.
PANAIKINTA SODROS SKOLA, SUKAUPTAS REZERVAS
–3,9 mlrd. € 2016 m. pab.
+540 mln. € 2020 m.
4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
< Pradžia 2 psl. aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistemą, užterštų teritorijų tvarkymo procesus ir aplinkos apsaugos sektoriaus finansinių, žmogiškųjų išteklių ir duomenų sistemų valdymą. Audito išvados kelia nerimą. Konstatuota, kad esama aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos sistema neužtikrina, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Valstybės kontrolės audito rezultatai rodo, kad nebuvo sukurta sisteminga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo vertinimo stebėsena, patikrinimai planuojami neturint tikslaus kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo, informacija apie juos nėra sisteminama. Be to, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nurodo, kad patikrinimams atlikti jiems trūksta ma-
tavimo prietaisų, termovizorių ir kitų priemonių. Audito metu nustatyta, kad nėra užtikrinama, jog nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir gyventojams padaryta žala. Reikalavimas drausti įmonės civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams, todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala. Valstybės kontrolės teigimu, nors pastaruosius penkerius metus Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžių institucijų funkcijoms vykdyti buvo skirta vidutiniškai 381,3 mln. eurų kasmet, o nuo 2014 metų net tris kartus buvo centralizuojamos ir decentralizuojamos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, aplinkosaugos teisėkūros, leidimų išdavimo, užterštų teritorijų tvarkymo ir valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, procesuose vis dar yra spragų ir, dėl to kyla reikšmingų neigiamų pasekmių
aplinkai. Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą, t. y. esame priešpaskutinėje pozicijoje, tačiau ir skiriamos lėšos ne visada naudojamos efektyviai. Aplinkos apsaugai skiriamų lėšų naudojimas neužtikrina, kad būtų sprendžiamos ilgalaikės šios srities problemos. Audito metu nustatyta, kad iki 2020 metų nepanaudotas penkiose fiksuoto finansavimo programose sukauptas 191,5 mln. eurų likutis, t. y. lėšos, kurios galėtų būti skirtos aplinkos apsaugos sektoriaus problemoms spręsti. Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2019 metais veikė per 240 tūkst. įmonių, tačiau į kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašą tėra įtraukta apie 22 tūkst. ūkio subjektų. Sąrašas nėra tikslus, nėra parengta metodika, kaip tokį sąrašą sudaryti, todėl ir parengtasis, anot valstybės auditorių, gali neatspindėti tikrosios apimties ir į jį gali nepatekti didžiausią
riziką keliančios įmonės. Nerimą kelia ir tai, kad Aplinkos apsaugos ministerija ir jos valdymo sričiai priskirtos institucijos vėluoja įgyvendinti joms Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas rekomendacijas dėl korupcijos rizikos sumažinimo, kai kurių rekomendacijų įgyvendinimo laukiama ilgiau nei 2–4 metus. Auditoriai taip pat rekomendavo skirti daugiau dėmesio žmogiškųjų išteklių valdymui, siekiant pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus ir siekiant efektyvesnės veiklos. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad norint jog aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą, būtina imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, peržiūrėti valstybės aplinkos apsaugos politiką, galbūt net atlikti struktūrinę pertvarką aplinkosaugos institucijose.|
Pradedame skęsti plastike – kaip galime išsigelbėti? MARTYNAS NORBUTAS Plastiko gaminiai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau ne visi šiais produktais džiaugiasi. Daugelį šalių apskriejo žinia iš Filipinų, kur iš bado nugaišo banginis. Jis negalėjo maitintis dėl jo skrandį užpildžiusių net 40 kilogramų plastiko šiukšlių. Ne mažiau šokiruojančias žinias pranešė mokslininkai, kurie atskleidė, jog plastiko dalelės tiesiogiai patenka į maisto grandinę. Mikroskopinių plastiko dalelių randama žuvų bei vėžiagyvių, vėžlių, ruonių, paukščių organizmuose. Maža to, mikroplastiko jau aptinkama ir kai kurių šalių geriamajame vandenyje ar vandenyje, kuris parduodamas išpilstytas į buteliukus. Ir tai tik pradžia. Plastikas yra ir buvo ilgaamžis. Patekę į gamtą daugelis plastiko gaminių bus suskaidyti tik po šimtų ar net tūkstančių metų. Net ir tuomet, kai atrodo, kad plika akimi plastikinio gaminio neliko – iš tiesų jis suskyla į mikroskopines plastiko daleles, kurios pasklinda gamtoje ir joje lieka. Šio proceso poveikis dar nėra nustatytas ir šiuo metu tiriamas. Mokslininkams neramu, kad plastiko gamyboje naudojamos cheminės medžiagos tokiu būdu gali ilgai išlikti aplinkoje ir veikti žmogaus sveikatą. Jau nekalbant apie tai, kokį neigiamą poveikį plastiko gaminiai daro gyvūnijai, neretai lemdami tam tikrų gyvūnų žūtį. Pirmuosius žingsnius, užtikrinančius pokyčius, jau žengė dešimtys Pasaulio šalių. Kinija, Indija jau ėmėsi tam tikrų plastikinių produktų draudimo. Bene griežčiausias baudas taiko Kenija, kur už plastikinių maišelių naudojimą, pardavimą ar gamybą galima sulaukti 38 tūkstančių JAV dolerių baudos ar net keturių metų kalėjimo. Europos Sąjunga taip pat nestovi vietoje. Štai kovo mė-
nesį Europos Parlamentas tarė savo žodį pritardamas tam tikrų plastikinių gaminių draudimui ar naudojimo ribojimui. Nuo 2021 m. Europos Sąjungoje nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Kiek švelnesnės priemonės bus taikomos keliems kitiems plastiko turintiems produktams. Pastebėta, kad nemaža dalis europiečių nežino, kad drėgnosios servetėlės ar kavos puodeliai savo sudėtyje turi plastiko. Todėl Europos Parlamentas nutarė, kad bus privalu informuoti gyventojus, jog netinkamai išmesti šie daiktai, taip pat ir cigarečių filtrai, žaloja aplinką. Vienkartinių servetėlių keliamą grėsmę ne kartą akcentavo ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Susivienijimo Žali.LT atliktas tyrimas atskleidė, kad viena dažniausiai paplūdimyje, ypač moterų, paliekama šiukšlių yra vienkartinės drėgnosios servetėlės. Šlapios servetėlės suyra į mažus gabalėlius, kurie aplinkoje išlieka ilgą laiką. Jos patenka į vandenį, kur yra suvalgomos žuvų, taip sukeliant jų mirtį, kartu užteršiant aplinką. Ne mažesnė problema – cigarečių filtrai. Deja, jie nėra biodegraduojantys. Filtrai pagaminti iš celiuliozės, kuri aplinkoje išbus nesuirusi tūkstantmečius. Cigarečių filtruose yra ir toksinių medžiagų: nikotino, etilfenolio, arseno. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad viena cigaretės nuorūka išbuvusi 48 val. vieno litro inde sugeba taip užnuodyti vandenį, kad jis galėtų užmušti beveik visas žuvis. Atsižvelgdama į žalos dydį, Europos
Asociatyvi nuotr. Sąjunga nusprendė cigarečių filtrų gamintojus įpareigoti finansuoti nuorūkų surinkimo sistemų sukūrimą ir palaikymą. Analogiška atsakomybė bus taikoma plastikinių žvejybos reikmenų gamintojams. Nepaisant tam tikrų produktų ribojimų, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė, tikėtina, didesnį poveikį darysiančius sprendimus. Europos Sąjungos narės iki 2029-ųjų privalės pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 30 proc. plastikinės taros. Vienas būdų to pasiekti – plastiko mokestis. Naują, 800 Eur už toną neperdirbtų plastiko pakuočių, mokestį Europos Sąjungos narės mokės nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos vidutinis metinis 2021–2027 m. tenkantis įnašas, pritaikant kasmetę 9 mln. Eur lengvatą, siektų apie 17 mln. Norint, kad ši suma mažėtų – bus būtina galvoti apie priemones, kurios skatintų rūšiavimą, o
dar svarbiau – reikalautų iš gamintojų naudoti tokias pakuotes, kurias galima perdirbti. Tai reiškia, kad ilgainiui teks atsisakyti gražiai atrodančių pakuočių, tokių kaip popierinės su skaidria plastikine dalimi, kad bandelės ar duona geriau matytųsi. Bet panašių įpročių atsisakymo kaina neabejotinai yra mažesnė, nei žala, kurią sukuria plastikas mums ir mūsų aplinkai. Šie pokyčiai – pirmieji žingsniai, kurie turi padėti gamtai ir žmonijai spręsti esminę plastiko problemą. Skaičiuojama, kad vien dėl Europos Sąjungos priimtų sprendimų, iki 2030-ųjų bus galima sumažinti aplinkai daromą žalą 22 milijardais eurų. Tačiau, norint užtikrinti didesnius pokyčius, jau dabar aišku, kad reikės inovacijų, kurios padėtų išvalyti mūsų jūras ir vandenyną, pakeisti kasdienybėje naudojamus plastikinius daiktus naujais – draugiškesniais aplinkai, užtikrinti veiksmingesnes plastiko perdirbimo sistemas šalyse narėse.|
Nr. 4 | 2020 m. rugpjūtis
5
Tradicinės vertybės, sveikatingumas ir ekologija – šiuolaikinio vilniečio stiprybės VITALIJA JANKAUSKAITĖ-MILČIUVIENĖ Kandidatė Senamiesčio-Žvėryno vienmandatėje apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 38 kalbėti buvo bereikšmis dalykas. VerVitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, tybė buvo greita karjera, savas būstas, asm. archyvo nuotr. mašina. Materialusis pagrindas. Iš proŠiuolaikinis žmogus vis daugiau dėme- vincijos (jeigu ją taip galima pavadinti) sio skiria ekologijai ir sveikesniam gy- atvykę į sostinę daugelis tiesiog kabinosi venimo būdui. Fizinis aktyvumas, su- į sotesnio gyvenimo viziją. Studijuodabalansuota mityba, vaikų sveikatinimas ma Vilniaus universitete 2000–2004 m. tampa aktualūs daugeliui. Tačiau viso to dažnai girdėdavau apie ką nors sakant: tikriausiai nebūtų be noro atrasti žmo- „Jis užaugęs Vilniuje, jam lengviau“. Dabar riba tarp tų, kurie gimė sostinėje gaus būties pagrindus. Kalbu apie verir tų, kurie į ją kasmet atvyksta, baigia tybes. Apie meilę šeimai, artimui savo, išnykti. Nes tie, kur vilniečiai, lygiai taip apie gebėjimą dvasiškai augti. pat kažkur vyksta – į užsienio universiSave vadinu vilniete jau 20 metų. tetus, ar įdomumo dėlei studijuoja KlaiTiek metų gyvenu šiame mieste. Iš Žepėdoje (aš pati magistratūros studijas maitijos, Šilalės, atvažiavusi studijuoti baigiau Kaune, Lietuvos sveikatos moksžurnalistiką, čia įsitvirtinau, sukūriau lų universitete). Pasaulis susitraukė. šeimą, kūriau savo verslą. Visada pa- Lietuva, kaip niekada anksčiau, tampa brėžiu, kad aš žemaitė vilnietė. Kitaip ir vientisa ir svarbi visa. Juk kiek žmonių būti negali. Dalį tapatybės mes visi gau- kas rytą iš Vilniaus skuba į darbą Kauname iš savo tėvų, senelių, o kitą dalį ne ir atvirkščiai? Kiek verslo susitikimų formuojame patys. Kiek mūsų tokių? Tų, įvyksta Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėkurie jau keletą, keliolika ar keliasde- žyje. Juose dalyvauja visi iš visur. šimt metų gyvename Vilniuje? Vilniečių Turime suprasti, jog gyvenimas sosiš visos Lietuvos. tinėje įpareigoja tik vienu dalyku. Mes Ne be reikalo prakalbau apie verty- turime būti pavyzdžiu. Ne savo aroganbes. Dar prieš gerą dešimtmetį apie jas cija ar svarbumu, bet savo vertybėmis ir
gyvenimo būdu. Būkime gerąja prasme madingi. Mūsų visuomenė kenčia nuo kelių negalių. Viena jų – gyvenimo būdo sukeltos fizinės ir psichinės ligos. Ištrūkę iš sovietinės sistemos mes stengėmės per trumpą laiką gauti kuo daugiau. Ir visiškai nekreipėme dėmesio, kokia visa to kaina. Lietuvoje kasmet daugybė žmonių suserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis reiškinys skaudus ir grėsmingas. Vidutiniškai kasdien 55 lietuviai miršta nuo infarkto ar insulto. Ir ne, dėl to nėra kalta mūsų sveikatos sistema. Arba kalta tuo, jog per mažai skiria dėmesio prevencijai ir visuomenės švietimui. Tik per tai mes galėtume pradėti keistis. Suvokdami, kad sėslus gyvenimas automobilis-ofisas, greitas maistas ir pataikavimas vaikų saldumynų fėjai (pati, kaip mama, žinau, kokia ji galinga) mus visus veja ta pačia kryptimi – širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, onkologinių susirgimų link. Visi suprantame, kad jokia Vyriausybė neišgydys visuomenės, jei ji pati nenorės keistis. Jei ji pati ne-
supras, kad gydo ne operacijos ir tabletės, o pirmiausia mūsų pačių kasdieniai pasirinkimai, ką valgyti, eiti ar važiuoti. Kalbėdami apie mūsų visų sveikatą negalima pamiršti aplinkos sveikatos. Tik tvarus santykis su gamta, ekologinių vertybių skatinimas leis kartų kartoms gyventi sveikoje, žalioje Lietuvoje. Ir vėlgi ne politikų diktuojamos sąlygos, o mūsų kasdieniai pasirinkimai – važiuoti automobiliu ar dviračiu, plauti indus su cheminiu plovikliu ar tiesiog su vandeniu, rūšiuoti šiukšles ar ne. Viskas atrodo paprasta, bet juk taip ir yra. Viskas prasideda mūsų galvose. O jose minčių eigą dėlioja ir vertybiniai genai. Vertybės augina tautą. Meilė artimui, gebėjimas visus pokyčius pradėti nuo savęs, savo šeimos, savo bendruomenės – tai mus visus augina. Aš asmeniškai augu suvokusi atsakomybę pirmiausia prieš save. Juk kiekvienas mūsų esame pavyzdys savo vaikams, savo aplinkai. Esame vilniečiai. Sostinės gyventojai. O tai įpareigoja būti pavyzdžiu Lietuvai.|
Apkaltino beveik pusę milijono lietuvių tapus Rusijos politikos įrankiu MARTYNAS NORBUTAS Nemažai žmonių sako, kad politika yra purvinas reikalas. Tačiau kaip politikoje atsiranda tas purvas? Kas jį sukuria? Politinėse diskusijose neretai kyla daug aistrų ir tai yra normalu. Visi nori apginti savo ir savo rinkėjų interesus ar atstovauti interesų grupėms. Sveikoje demokratijoje idėjų kovą turėtų lydėti kompromisai – kai skirtingos šalys nusileidžia dėl tam tikrų nuostatų, bet kartu pasiekia susitarimą. Tačiau ne viskas taip paprasta. Deja, yra politikų, kurie siekdami populiarumo ir didesnio žinomumo, imasi skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Dar daugiau, kartodami netiesą, tikėtina, jie siekia įtikinti vis daugiau žmonių, kad melas yra tiesa. Štai 2018 metais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Rasa Juknevičienė suskubo pareikšti, kad tiek referendumas dėl naujos branduolinės jėgainės, tiek pasipriešinimas skalūnų gavybai Lietuvoje neva buvo Rusijos politikos dalis. Tai yra visiškas absurdas. Tiesa, šis absurdas
įvairiais rakursais kartojamas vėl ir vėl įvairiuose interviu ir pasisakymuose. Sekant šia logika milijonai europiečių, kurie įvairiose šalyse kovoja prieš atominių elektrinių statybas turėtų būti vadinami Kremliaus įrankiais. Kodėl žalioji ideologija ir idėjos kelia grėsmę kai kuriems politikams, vis dar lieka neatsakytu klausimu. Tačiau, akivaizdu, kad pasinaudojant geopolitinėmis grėsmėmis, siekiama paneigti pamatines žaliosios politikos idėjas. Nejaugi milijonai žmonių, politikų, visuomeninių organizacijų, bendruomenių ir pavienių aktyvistų, kurie aiškiai žino, kokias grėsmes žmonėms bei aplinkai kelia branduolinės elektrinės ir hidraulinio ardymo technologijos – visi jie yra Rusijos įrankiai? Tokie pareiškimai prilygintini kaltinimams, kad visi kitaip manantys turi būti užtildyti ir eliminuoti. Kartu taip bandoma pridengti savo neveiklumą, kuris konservatorių valdymo metu leido gimti ir įsibėgėti atominės elektrinės statyboms Astrave.
Asociatyvi nuotr. Reikia priminti, kad beveik pusė milijono rinkimų teisę turinčių piliečių 2012 metais, praėjus šiek tiek daugiau nei metams po Fukušimos atominės elektrinės avarijos, atėjo į referendumą ir pareiškė, kad nenori, jog Lietuvoje iškiltų nauja branduolinė elektrinė. Sekant kai kurių politikų postringavimais išeitų, kad visi šie žmonės Lietuvoje tapo Rusijos politikos įgyvendinimo įrankiais. Ar gali būti didesnis spjūvis į veidą Lietuvos piliečiams? Vargu bau. Branduolinės energetikos ir skalūnų klausimais visos Europos ir kitų šalių žaliosios partijos ir žaliosios ideologijos atstovai turi labai panašią nuomonę. Branduolinių elektrinių „nauda“ gali tikėti tik tie, kurie neskaičiuoja, kiek ir kelioms dešimtims kartų užkraunama
atsakomybė saugoti panaudotą radioaktyvųjį kurą, nevertina atominių elektrinių keliamų grėsmių bei nenori mokytis iš skaudžių pamokų, kurių pasekmes jaučia visas Pasaulis iki šiol. Daugelis išsivysčiusių šalių vis intensyviau nukreipia investicijas į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, kurių įrengimo kaštai ženkliai krenta. Ir, būtent atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra yra geriausias būdas užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir eliminuoti nacionalinio saugumo grėsmes. Branduolinės jėgainės dėl savo grėsmingos technologijos, išliko ir išliks potencialios rizikos židiniais, kuriais gali būti pasinaudota siekiant konkrečių, Lietuvai nedraugiškų politinių tikslų įgyvendinimo.|
6
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
Žaliosios erdvės miestuose tarp būties ir nebūties AGNĖ PRUŠINSKAITĖ Kandidatė LVŽS sąraše Nr. 101 Agnė Prušinskaitė, asm. archyvo nuotr. Europos Sąjungos fondai suteikė galimybę daugelyje savivaldybių atnaujinti miestų aikštes, skverus, sutvarkyti gatves. O koks didelis susižavėjimas trinkelėmis užplūdo Lietuvą. Visokių formų, spalvų akmeninė danga uždengė pieveles, dažnai nepalikdama vietos dešimtmečius augusiems medžiams. Kiekvienas projektavo pagal savo suvokimą – o grožio sąvoką sunku apibrėžti. Ne mažiau svarbu buvo užtikrinti funkcionalumą, kad pavyzdžiui daugiau žmonių galėtų susirinkti miesto aikštėje ir matyti sceną. Ir vėl medžiai tam labai maišo. Bet ar tikrai? Iškirtus medžius atsirado daugiau erdvės. Tapo įmanoma įmantriau pastatyti suoliukus. Tačiau ar yra ant jų sėdinčių? Be medžių teikiamo šešėlio vasaros karštą dieną niekas sėdėti tose aikštėse nebenori. Lietui lyjant ar šalčiui spaudžiant suoliukais ir taip niekas nesinaudos. Tai kam jie dabar reikalingi? Neretai aikštės tapo ne traukos centrais, o atstumiančiomis akmens dykumomis. Akmeninė danga vasarą dar daugiau sugerdama šilumą pavertė šias
zonas karščio zonomis, į kurias retas nori ateiti. Bet tai mažai kam rūpi, nes viskas atrodo gražiai, tvarkingai. Miesto ar miestelio svečiai atvažiavę gali akis paganyti. O ir pinigai buvo įsisavinti „pagal projektą“. Neprikiši. O galima juk kitaip. Medžių kirtimo vajų LVŽS atstovai bandė stabdyti keliant įkainius. Tai suveikė, tačiau, mano nuomone, reikia žengti dar toliau. Miestuose medžiai atlieka daugybę funkcijų. Žaliosios erdvės sumažina oro temperatūrą vasarą iki kelių laipsnių, todėl jų atokaitoje galime pailsėti. Medžiai valo orą, sulaiko nemažą dalį dulkių, izoliuoja triukšmą, suteikia namus paukščiams. Privalumus galima vardinti ir vardinti. Norint viską keisti – būtina suteikti daugiau galių bendruomenėms. Jos turi pasakyti galutinį žodį dėl projektų dar projektavimo metu. Net jei ant žvyrkelio norima patiesti asfaltą, o tam reikia iškirsti šimtamečius medžius – juk pati bendruomenė turi apsispręsti kas jiems svarbiau – geras kelias, ar galbūt jų prosenelių sodinti medžiai. Kodėl kažkas iš viršaus turi besti pirštu ir sakyti – bus taip, o jūs vietiniai gyvensite, kaip mes nuspręsime.
Jei bendruomenių, konkrečios teritorijos gyventojų balsas būtų labiau girdimas – tuomet ir konfliktų būtų mažiau ir masinių protestų, peticijų nereikėtų. Dialogas, o ne nurodinėjimai turi tapti kasdienybe. Kviečiu kurti tai kartu – valdžiai ir Valstybės institucijoms atsiveriant, o ne toliau atsitveriant.|
Ar žinai, kiek kainuoja oro tarša? – Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta apie 3000 šalies gyventojų. – Dėl oro taršos sukeltų negalavimų Lietuvoje dirbantieji negali dirbti 488 tūkst. dienų. – Priverstinis nedarbas darbdaviams kainuoja 37 mln. eurų. – Sveikatos priežiūros sistemai oro tarša Lietuvoje kasmet kainuoja daugiau kaip 5 mln. eurų. – Dėl oro taršos sukeltų nuostolių pasėliams kasmet prarandama 17 mln. eurų.
Asociatyvi nuotr.
Kas dirba, o kam laurų vainikas svarbiausia? VIDMANTAS PALIULIS Kandidatas LVŽS sąraše Nr. 68
Vidmantas Paliulis, asm. archyvo nuotr. Rinkimai – tai nėra dviejų valandų varžybos po kurių nuplaunamas prakaitas ir vėl grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Po rinkimų prisiimame atsakomybę. Komandą tenka rinkti ne varžyboms, o ketveriems metams. Tai žmonės, kurie bendrai ir kiekvienas individualiai išmano savo darbo specifiką ir yra savo srities specialistai, tai žmonės, kurie nepriims sprendimo neapsvarstę ir neišdiskutavę. Kiekvieno komiteto ir jo darbo kokybė lemia teisingų spendimų sėkmę. Yra tokia lietuvių patarlė ,,Geriau vėliau negu niekada“. Ši ilgaamžė žinutė tinka dabartinei biurokratinei sistemai, kurią valstybė sukūrė per 26 nepriklausomybės gyvavimo metus. Kad paša-
lintume šitą skaudulį, prireiks apie 10 metų, o gal ir daugiau. Tai sistema, kuri surišta tvirtais įstatymų, potvarkių, tvarkų saitais ir visokeriopai vagianti laiką numatytų darbų įgyvendinimui. Viskas turi būti suskaičiuota, išdėstyta, sukoreguota, nes tai yra mūsų visų mokėtojų surinkti pinigai, kurie panaudojami visų gyventojų gerovei. Viešajame sektoriuje, šiuo atveju kalbame apie savivaldybę, įgyvendinimo terminai yra ilgi. Visų pirma priklauso iš kur bus gaunamos lėšos, įsisavinimo terminai bei prioritetai – paprastai kalbant pavyzdžiui, kas svarbiau: kelias ar jo apšvietimas? Įgyvendinant bet kokį stambų projektą vien dokumentacijai, suderinimams, konkursams praeina nemažai laiko – vidutiniškai ketveri metai. Kas laimi, o kas pralaimi? Laimėtojais galima paskelbti gyventojus – jie gauna reikiamą objektą, lėšos naudojamos skaidriai, suderinami viešieji ir privatūs
interesai, žemės, privatumo, gamtosauginiai ar kitokie klausimai. O kas laimi dvigubai ir geba tuo spekuliuoti – tai ir yra pati įdomiausia dalis. Esu įsitikinęs, kad nelabai kas žino viešosios virtuvės, nelabai domina kas iš kur atsiranda, kas dirba, o kas skina laurus, nemanau, kad didžioji dauguma gyventojų skaito įstatymus, konkursų ar projektų (statybų) sąlygas. Visų žiniai kelias Noriūnai – Kupiškis buvo suplanuotas dar 2008 metais. Nuo to laiko kelio remonto darbai buvo kelis kartus perprojektuoti, vėlavo lėšos, kelių direkcija vis atidėdavo finansavimą. Ir štai atėjo laikas, kai ši atkarpa buvo atnaujinta. Tie, kas pradėjo šį projektą gal jau nebedirba, gal pakeitė darbovietę, ar išėjo į užtarnautą poilsį. Jį pabaigs kiti, tik klausimas, kam labiau skirti laurus – tiems, kas pradėjo ar tiems, kas pabaigė. Manau, kad pradžia ir pabaiga yra dvi sudedamosios dalys be kurių nebū-
tų trokštamo rezultato. Kupiškio Lauryno-Stuokos Gucevičiaus aikštės pertvarkymo darbai ir derinimai prasidėjo dar prieš gerą dešimtmetį. Tai buvo pradžia. Tai darė vienos politinės idėjos rajono vadovai, o darbus baigė kitos politinės organizacijos vadovas. Iš dabartinės valdžios retorikos suprantama tiek, kad pradžios niekada nebūna yra tik jų neginčijama pabaiga ir ji priklauso valdančiajai daugumai. Kiek projektų pradėta – dabar nežinau. Žinau tik tiek, kad pradžios, dėl kurios būtų galima girtis nėra, yra tik pabaiga su „foršetais“ ir „fanfarais“. Taigi, kokia turi būti politika? Ar visuomet supriešinant, bandant nustumti kitą, parodyti save geresniu, sumenkinant priešininką? O gal įsiklausant, derinant, kalbantis ir nuosekliai dirbant? Ką pasiriks rinkėjai, sužinosime netrukus.|
Nr. 4 | 2020 m. rugpjūtis
7
Kodėl įstatymas yra įstatymas? MARTYNAS NORBUTAS tacijas ir tartis dėl jo keitimo, o ne pažeidinėti tokį įstatymą. Įstatymas yra įstatymas. Jei visi elgsis kaip nori, tuomet neliks taisyklių, neliks teisės viršenybės, demokratijos. PRINCIPINGUMAS PRIVALO TAPTI VERTYBE Pagarba įstatymui ir principingumas leidžia užtikrinti, kad visi turime vienodas sąlygas gyventi. Ne landumas, ryšiai, slapti susitarimai turi valdyti
šalį. Jei mes užsimerkiame ir nenorime matyti kas vyksta, kodėl šalia esantis turėtų norėt atsimerkti kai mes būsime skriaudžiami? Dirbdamas Aplinkos ministerijoje sutikau nemažai darbui ir valstybei atsidavusių žmonių, kurie už mažą atlygį, aukodami savo laisvalaikį, stropiai dirba dėl Lietuvos. Tačiau daug kas priklauso nuo politikų, kurie ateina jiems vadovauti. Ar jie norės matyti pažeidimus, ar norės skatinti, o ne slopinti atsakingų tarnautojų veiklą gali parodyti tik laikas.|
Ir ruoniui reikia sanatorijos MARTYNAS NORBUTAS Asociatyvi nuotr. „Įstatymai turi būti taikomi lanksčiai“ – taip man dirbant Aplinkos ministerijoje teigė ne vienas politikas ir valstybės tarnautojas. Bet ar tikrai? Nes dažniausiai po žodžiu lankstumas slepiasi konkretus planas kaip apeiti įstatymo nuostatas. Dėl tokio tariamo lankstumo kasdien valstybė ir jos gyventojai apvagiami, biudžetas netenka lėšų, taip pat paminamas tikėjimas, kad Lietuvoje yra teisybė ir visi esame lygūs prieš įstatymą. Įgyvendinant minėtą lankstumą naudos turi konkretus žmogus ar žmonių grupė. Tačiau kitiems – ši nauda nepasiekiama, netgi priešingai, jie nukenčia nuo tokių veiksmų. Tiesa, keisti politikų ir kai kurių valstybės tarnautojų požiūrį nėra lengva, nes nemaža dalis jų didžiuojasi radę spragą teisės aktuose, kad galėtų gauti naudos sau. TARNYBINIŲ BUTŲ PROBLEMA Visi sutiksime, kad kai kuriuose darbuose tarnybiniai butai yra reikalingi, nes nėra kitos alternatyvos pritraukti darbuotojus į nutolusią darbo vietą, ar išsinuomoti jam pačiam patalpas. Vis dėlto, tai daugiau išimtiniai atvejai. Pradėjus dirbti Aplinkos ministerijoje paaiškėjo, kad tarnybinių butų era dar nesibaigė. Priešingai – kai kurios įstaigos turėjo patalpas tiek Vilniuje, tiek gražiausiose Lietuvos kurortuose, kur jas nuomodavo mažesnėmis nei rinkos kainomis „saviems žmonėms“. Gera gyventi valstybės sąskaita, kai už dalį tavo poilsio ar gyvenimo sumoka įmonė ar įstaiga kurioje tu gal net nedirbi. Taip valstybė netenka lėšų ir vieniems naudojantis tokiomis privilegijomis, kiti už jas sumoka. Tik keli pavyzdžiai - Aplinkos ministerijos sudaryta komisija nustatė 46 atvejus, kai urėdijoms priklausančios
gyvenamosios patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams, dar 5 - miškų urėdijose nedirbantiems asmenims. Atlikus analizę paaiškėjo ir faktas, kad viename iš tarnybinių butų gyvena meras, kuris urėdijoje nedirba jau daugybę metų. Atliekant detalesnę analizę paaiškėjo, kad kai kurios įstaigos turi patalpas kurortuose, kurias vasaromis naudoja darbuotojų, jų šeimos narių ir net draugų poilsiui užtikrinti. Suprantu, kad valstybės tarnyboje atlyginimai nėra dideli ir žmonės bando ieškoti išeičių. Tačiau teisės aktai aiškiai nurodo, kad valstybės valdomas turtas turi būti naudojamas pagal paskirtį, dar svarbiau – įstaigos veiklai užtikrinti. Užtruko, bet mūsų dėka, tokiose pastatuose rankšluosčiai buvo nukabinti nuo balkonų. NELEGALIOS STATYBOS 2018 metų vasarą pradėti masiniai patikrinimai Molėtų rajono miškuose šokiravo atradimais. Ištyrus 25 privataus miško valdas pradėta 13 administracinių tyrimų dėl galimai neteisėtai sunaikintų miškų, pastatų statybos miško žemėje, dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir kt. Tyrimo metu konstatuota, kad pavėsinės miškuose tampa nameliais su pamatais, be leidimų įrengiamos pirtys, malkinės, miško valda aptveriama tvora. Molėtų rajono pavyzdys parodė, kad nemaža dalis miško savininkų siekia viršyti miškotvarkos planuose numatytus įgaliojimus, ypač ten, kur miškas ribojasi su vandens telkiniais. Kai vieni mato, kad įstatymų nepaiso kiti – kyla klausimas, kodėl ir aš negaliu daryti taip pat. Jei įstatymas yra blogas, neteisingas, nelogiškas, pasenęs, mano nuomone, reikia organizuoti diskusijas ir konsul-
Lietuvoje iki šiol yra tamsieji viduramžiai. Tokią padėtį galima konstatuoti atidžiau panagrinėjus, kokios pagalbos gali tikėtis sužeisti, susižeidę ar sergantys laukiniai gyvūnai. Net ir saugomų rūšių atstovai neretai yra pasmerkti mirčiai, jei juos ištinka bėda. Gal kiek geresnė padėtis Klaipėdoje, kur jūrų muziejaus specialistai kasmet geba išgydyti ir atgal į gamtą paleisti dešimtis ruonių. Tačiau ir šie gydomi bei slaugomi virtuvėlės dydžio patalpose apgailėtinomis sąlygomis. Ir tik dėl specialistų atsidavimo ir tikėjimo savo misija juos pavyksta išgelbėti. Vis dėlto, didžioji dalis sužeistų laukinių gyvūnų nors ir laiku randami gyventojų – tikrojo gydymo taip ir nesulaukia. Net ir tie, kurie turėtų gyventi gerokai geriau – Lietuvos zoologijos sodo gyventojai, neretai negali tuo pasigirti. Pastatai menantys Tado Ivanausko laikus nebegali užtikrinti, kad gyvūnai, kuriais ateina pasigrožėti tūkstančiai smalsuolių, galėtų jaustis patogiai.
Dirbant Aplinkos ministerijoje pavyko iškovoti, kad padėtis pradėtų keistis. Pirmiausia – skubintas zoologijos sodo rekonstrukcijos projektas, kuris dėl nekompetentingų tarnautojų vos nežlugo. Surastas projektui papildomas finansavimas, kuris leistų zoologijos sodą paversti visiškai kitokia vieta. Antra – suplanuotos investicijos Klaipėdoje pastatyti pastatytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Šis projektas užtikrins ne tik puikias sąlygas Baltijos ruonių reabilitacijai, bet ir suteiks galimybes priglausti paukščius, nukentėjusius dėl ekologinių nelaimių jūroje. Trečia – surastos lėšos Kaune statyti laukinių gyvūnų pagalbos centrą, kuris visoje šalies teritorijoje ir visą parą užtikrins pagalbą sužeistiems, konfiskuotiems, globos reikalingiems gyvūnams. Šie pokyčiai leistų Lietuvai pagaliau išbristi iš viduramžių ir užtikrinti, kad ir laukiniai gyvūnai turėtų galimybę sulaukti būtinosios pagalbos.|
Asociatyvi nuotr.
8
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
IŠRINKTAS Į SEIMĄ SIEKSIU: – Sustiprinti aplinkos kontrolę ir padidinti teršėjų atsakomybę; – Apsaugoti vertingiausius miškus nuo naikinimo; – Skatinti žaliųjų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose; Atsakingas, darbštus patarėjas – tai didelė Seimo nario darbo sėkmės dalis. Man pasisekė, aš keletą metų turėjau galimybę dirbti kartu su Martynu. Kiekvienas savo gyvenime sutinkame daug žmonių, tačiau tik keletui galime pasakyti: „Aš pasitikiu Tavimi“. Tokius žodžius galiu pasakyti Martynui, todėl žinodama apie jo patirtį ir pareigingumą, drąsiai galiu teigti, kad žmonės gali juo pasitikėti ir reitinguoti jo 56 numerį, kad kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo nariais Martynas būtų išrinktas Seimo nariu.
Dažnai galvojama, kad socialiniai reikalai turi būti sprendžiami pirmiau, o tik paskui ateis eilė aplinkos apsaugai. Tačiau jei nesirūpinsime aplinka, tai mums kainuos vis daugiau ir daugiau. Ir priešingai – investuodami į aplinką mes galime sukurti naujas darbo vietas, ypač regionuose. Todėl abi šios sritys yra svarbios. Tikiu, kad Martynas puikiai tai supranta ir todėl aktyviai dirba aplinkos srityje. Kviečiu palaikyti žaliai mąstančius kandidatus rinkimuose, kurie turi kompetencijų, žinių ir gebėjimų įgyvendinti būtinus pokyčius.
Su Martynu dirbame jau daug metų. Jis turi didžiulį žinių bagažą, yra linkęs gilintis į kiekvieną jam rūpimą klausimą ir ieškoti geriausių sprendimų. Mano biure jis daugiausia dirba su žemės ūkio klausimais. Noriu palinkėti jam didžiausios sėkmės rinkimuose, o didžiausias įvertinimas būtų – rinkėjų balsai. Galiu drąsiai sakyti, kad Martynu verta pasitikėti. Neabejoju, kad Seime jis būtų aktyvus narys, kuris iš tiesų nori spręsti bėdas, o ne tik kalbėti apie jas.
Rima Baškienė
Virginijus Sinkevičius
Europos parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos narys
Seimo pirmininko pavaduotoja
Bronis Ropė
– Spartinti atsinaujinčios energetikos plėtrą; – Priimti sprendimus klimato kaitai ir biologinės įvairovės nykimui stabdyti; – Užtikrinti tvarų vidaus vandenų ir Baltijos jūros išteklių naudojimą; – Spartinti daugiabučių renovaciją; – Geriau apsaugoti žaliąsias erdves miestuose ir miesteliuose; – Ginti žmogaus teises ir laisves.
TRUMPAI APIE MARTYNĄ NORBUTĄ
Martynas Norbutas, asm. archyvo nuotr. Gimiau 1981 m. vasario 9 d. Jurbarke. Esu aplinkosaugininkas, jaunimo darbuotojas, visuomenininkas, buvęs Aplinkos viceministras. Šiuo metu – Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėjas. Vaikystę ir paauglystę praleidau Panevėžyje. Mokiausi Panevėžio 18-ojoje mokykloje (dabar – „Minties“ gimnazija). Bakalauro studijas baigiau Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, magistro studijas tęsiau Vilniaus universitete.
Dar studijuodamas pradėjau dirbti viešųjų ryšių agentūroje, vėliau – valstiečių liaudininkų frakcijos Seimo nario padėjėju, atstovu spaudai, Europos Parlamento nario patarėju. Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai prisijungiau prie Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje komandos. Dalyvavau ir organizavau įvairias pilietines iniciatyvas (protestus ir akcijas prieš naujos atominės statybas Lietuvoje, planus leisti išgauti skalūnus ir pan.), įgyvendinau neformaliojo švietimo projektus. Esu sertifikuotas jaunimo darbuotojas ir kasmet suteikdavau galimybę dešimtims jaunų žmonių dalyvauti projektuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Didžiąją dalį laisvalaikio skiriu nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvoms ir projektams, buvau Susivienijimo „Žali.LT“ koordinatorius. Aplinkosaugos projektuose ir iniciatyvose dirbau dešimtmetį, stengdamasis paskatinti esminius pokyčius Lietuvoje. Gyvenimo moto: Norint ką nors pakeisti – reikia veikti, o ne tik kalbėti apie tai. Atostogų metu mėgstu vaikščioti gamtoje, grybauti ir žvejoti.|
Kviečiu LR Seimo 2020 m. rinkimuose balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei palaikyti mane!
PIRMUMO BALSAI
Bendraukime: www.facebook.com/MartynoNaujienos/
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. LVŽS informacinis leidinys, 2020 m. rugsėjis, Nr. 4 / ISSN 2538-8274 Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 376. Tiražas 20 000 egz. Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos grupė, el. p. info@lvzs.lt