Už žemę ir žmogų, 2020 Nr. 3 by LVŽS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys

2 psl. Žmogus mums – vertybė

4 psl. Žalioji politika yra būdas būti sveikiems ir turtingiems

Nr. 3 | ISSN 2538-8274 | 2020 m. rugsėjis

6 psl. Nepamatę infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome

7 psl. 13-oji pensija – ir Lietuvos senjorams

Valstybė, kuriai rūpi SAULIUS SKVERNELIS Prieš ketverius metus, gavę milžinišką Jūsų pasitikėjimą, aiškiai pasakėme: dirbsime taip, kad kiekvienas Lietuvos žmogus pagaliau pajustų nuoširdų valstybės rūpestį. Tą ir stengėmės daryti. Vaiko pinigai, nuoseklus pensijų didinimas, pagalba mokesčius mokantiems verslams, pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, stipendijos talentingiausiems, prieinamesnis aukštasis mokslas Lietuvoje studijuojantiems, parama jaunoms šeimos, įsigyjant būstą regionuose – tai tik nedidelė dalis priemonių, kurių iki tol nebuvo ir kurios šiandien jau tapo mūsų kasdienybės dalimi. Patikėkite, teko sulaužyti labai daug politinių iečių, atsilaikyti prieš didžiulį spaudimą tam, kad šie sprendimai išvystų dienos šviesą. Dabar tai – jau realybė. Ir nors mus dėl to išsijuosę kritikavo bei peikė, dėl šių sprendimų nė kiek nesigailiu. Šių metų pavasarį susidūrėme su koronavirusu. Niekas – nei mes, nei likęs pasaulis – niekada to nebuvome patyrę anksčiau. Niekas nežinojo, kaip reikia kovoti, kokie būdai ir metodai geriausi ir veiksmingiausi. Nebuvo paprasta ir lengva. Teko operatyviai priiminėti sprendimus, neretai griežtus ir skausmingus, tačiau visa tai

darėme tam, kad apsaugotume žmonių sveikatą bei gyvybes. Mus lydėjo sėkmė: su pirmąją COVID-19 banga susitvarkėme tikrai neblogai, tą pastebėjo bei įvertino ir autoritetingos tarptautinės institucijos, tą pagaliau rodo ir skaičiai. Tai ne viskas. Saugant žmones, kartu reikėjo rūpintis ir mūsų ekonomika. Daug kas prognozavo, kad smuksime labai žemai, kai kas kalbėjo apie krizę, kuri bus didesnė nei kitos, buvusios iki šiol. Ar mums pavyko? Čia pacituosiu viešą statistiką ir kelių garsiausių Lietuvos ekonomistų viešai pasakytus žodžius: „Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 proc. – mažiausiai Europos Sąjungoje. Baltijos šalys neatsidūrė tarp labiausiai pandemijos pažeistų ES šalių, o ypač sublizgėjo Lietuvos ekonomika. Toks atsparumas nėra nei atsitiktinis, nei laikinas. Lietuva krizę pasitiko, turėdama itin subalansuotą ekonomiką, – su rekordiniu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, be perteklinių finansinių įsipareigojimų, neperkaitusia nekilnojamojo turto rinka. Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė mažo-

mis neigiamomis pasekmėmis darbo rinkai. Per septynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvykusių asmenų buvo 10 tūkst. daugiau, nei emigravusių, o dauguma atvykstančių – lietuviai“. Valstybės kelias, kokį matome ir kuriuo einame mes, ne visiems atrodo tinkamas. Nors pirmaisiais metais siekėme dialogo su opozicija, ilgainiui tapo aišku, kad viskas, ką bedarytume, bus vadinama klaidomis, bus raginama atšaukti arba atsukti atgal. Galbūt trumpalaikių politinių taškų tai jiems ir prideda, bet tikrai neprisideda prie Lietuvos žmonių kasdienės gerovės skatinimo. Todėl, nekreipdami dėmesio į kritiką, melą ar net šmeižtą, darbus tęsėme toliau. Taip, mes padarėme klaidų, neketinu to neigti. Tačiau savo klaidas mes pripažįstame, taisome ir dirbame toliau. Ne vardan savęs pačių ar saujelės „išrinktųjų“, o dėl Lietuvos žmonių, taip pat ir tų, kurie mus kritikuoja. Tik nuo Jūsų apsisprendimo priklausys, kaip gyvensime ateinančius ketverius metus. Galime pasukti atgal link valstybės, kurioje paskaičiuojama, ar pilietis yra pakankamai išsilavinęs, ar turi pakankamai pinigų, ar dėvi madingus drabužius, ar valgo brangiuose res-

Saulius Skvernelis toranuose. Ar pilietis yra nusipelnęs papildomos valstybės pagalbos, ar jos suteikimas padės laimėti rinkimus ir panašiai? Kitas pasirinkimas – galime kryptingai toliau judėti socialiai atsakingos valstybėsvalstybės, kurioje, priimdami sprendimus, įvertiname jų poveikį atskirčiai, žiūrime, kaip tie sprendimai paveiks kiekvieno namų ūkio pajamas ir galimybes gyventi oriai, link. Esu tikras, kad šiandien valstybei reikia būtent to kryptingo judėjimo į priekį. Leiskite mums tęsti darbus. Leiskite padaryti dar daugiau vardan Jūsų visų ir mūsų valstybės gerovės. |

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

Valstybinis bankas Lietuvoje: kodėl jo reikia?

Ramūnas Karbauskis Lietuvos gyventojai, ypač regionuose, susiduria su banko paslaugų prieinamumo problema – komercinių bankų skyrių mažesniuose miesteliuose neliko, jie vengia kredituoti smulkųjį verslą, o teikiamų paslaugų įkainiai dideli net tiems, kurie gyvena pasiturinčiai. Pasaulio bankas skelbia valstybių kreditavimo reitingą, kuris sudaromas, vertinant, kaip valstybėje verslui lengva gauti kreditą

banke ar kitoje finansų įstaigoje. Lietuva šiuo metu ten yra 48-a. Mus aplenkė Togas ir Vanuatu (pastaroji ten net 37), o mes galime pasigirti, vos keliais balais aplenkę Papua Naująją Gvinėją. Manau, visi suprantame, ką tokia situacija reiškia Lietuvos verslui. Mažas gyventojų skaičius lemia, kad Lietuva nėra patraukli užsienio kapitalo bankų atėjimui, tad konkurencija finansinių paslaugų rinkoje išlieka maža ir nemotyvuoja jau veikiančių bankų tobulinti ir piginti jų teikiamas paslaugas. Visa tai – priežastys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą skatinančios pradėti valstybinio banko steigimą. Neabejotina, kad Lietuvos gyventojams reikia gerų, pigesnių ir milžiniškais aptarnavimo mokesčiais neapmokestintų paslaugų. Tad valstybinis bankas galėtų padidinti konkurenciją ir prisidėtų prie paslaugų įkainių mažėjimo komerciniuose bankuose. Privalumu būtų ir tai, kad valstybei priklausantis bankas su valstybės garantija galėtų skolinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurias, nenorėdami rizikuoti, komerciniai bankai palieka anapus durų – be galimybės pasiskolinti, net ir tolesnei verslo plėtrai. Be to, dabar veikiantiems bankams atsisakant padali-

Žmogus mums – vertybė RAMŪNAS KARBAUSKIS Ketverius metus mūsų darbus, Lietuvos ir Lietuvos žmonių pasiekimus siekia užgožti konservatorių konfrontacija, kuri pasireiškia per gerai apgalvotą, nuoseklią propagandą. Ji prasidėjo nuo pirmosios dienos, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai. Pasipylė melagingos žinutės, kad aš neva KGB agentas. Pirmaisiais metais bandėme į tai nekreipti dėmesio, tiesiog, paneigę šias žinutes, dirbome toliau. Bet Jūs puikiai suprantate, kad melą išgirsta daugybė žmonių, o melo paneigimui „prasimušti“ tokį pat kelią, kaip melui su skambiomis antraštėmis ir pirmaisiais reportažais televizijos žiniose, praktiškai neįmanoma. Vėliau tas melas apauga emocionaliais pareiškimais, gąsdinimais chaosu, dar pasipila informacija iš visų interesų grupių, kurias palietė mūsų įvykdyti joms neparankūs pokyčiai, ir gauname tai, jog ši melo banga iškreipia realų vaizdą, ir žmonės jau nebemato, kas buvo padaryta vardan Lietuvos gerovės. Ko siekia prokonservatoriška propaganda? Kaip veikia propaganda, geriausias pavyzdys šiandien būtų Aurelijus Veryga. Nuo pat pirmų dienų prieš jį buvo užsakinėjami neigiami straipsniai, opozicija platino žeminančio pobūdžio informaciją, iš jo buvo tyčiojamasi socialiniuose tinkluose. Rezultatą jie pasiekė – praėjusių metų pabaigoje A. Veryga buvo vienas nepalankiausiai vertinamų politikų. Koronavirusas situaciją pakoregavo – prislopo prokonservatoriška propaganda, buvo rengiama daugiau tiesioginių spaudos konferencijų, kuriose dalyvavo ministras, ir tai atskleidė jo tikrąjį veidą, jo pastangas pa-

dėti žmonėms. Lietuva turėjo beprecedentę šioje kadencijoje galimybę pažinti tikrąjį A. Verygą, o ne tą, kurį buvo stengiamasi nupiešti žmonių sąmonėje. Po kelių mėnesių A. Veryga tapo vienu geriausiai šalyje vertinamų politikų, kuriam pavyko sustabdyti COVID-19 plitimą. Todėl vėl pajungta visa prokonservatoriška propaganda, kuri ėmėsi A. Verygos. Iš pradžių pradėta eskaluoti, kad savivaldybėse neatnaujinamos ir neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl to buvo kaltinamas A. Veryga. Bet tiesa yra tokia, kad savivaldybės yra atsakingos už įstaigas, kurių steigėjomis jos yra. Kodėl kai kurie merai ir savivaldybių tarybos tik stebėjo susidariusią padėtį, nors visi įrankiai pakeisti situaciją buvo jų rankose, galima numanyti. Tik gaila, kad tokios politinės manipuliacijos vyksta žmonių sąskaita. Ši apmaudi situacija, kuomet gydymo įstaigose paslaugos neatnaujinamos pilna apimtimi, dar kartą patvirtina, kad LVŽS sveikatos sistemos pokyčiai, kuriuos sužlugdė opozicijos priešinimasis bei jai palankus Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, buvo reikalingi. Šia sveikatos reforma buvo siekta regionų ligonines padaryti dvigubo pavaldumo juridiniais asmenimis, pavaldžiais ne tik savivaldai, bet ir centrinei valdžiai. Tai būtų suteikę Sveikatos apsaugos ministerijai daugiau teisių, ir tokie atvejai, kokių yra dabar, dabar, būtų tapę neįmanomais. Kai ministras ėmė apie tai kalbėti ir po vieną kviestis merus, situacija ėmė keistis. Tačiau staiga pradėti eskaluoti kiti kaltinimai, jog galimai sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojai ar premjero patarėjai pernelyg greitai vykdė viešųjų pirki-

nių mažuose miesteliuose, toks bankas, ypač jei bendradarbiautų su Lietuvos paštu, galėtų padidinti finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams. Valstybinio banko idėją palaikantis Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad šis bankas turėtų koncentruotis ne į mažmeninę bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą. Tai yra suprantama, nes Prezidentas turi ilgą darbo komerciniuose šalies bankuose patirtį ir siūlo modelį, kuris komerciniams bankams būtų labiausiai palankus: atiduoti rizikingiausią (kreditavimo) dalį valstybei, o komerciniams bankams palikti mažmeninę apyvartą, verslo ir valstybinių įmonių, gyventojų indėlius. Tai bet kuriam bankui užtikrina stabilias pajamas. Tačiau ar tai tas kelias, kuriuo turėtume eiti? Bent jau dalis Europos valstybių renkasi kitus modelius. Kurdami valstybines finansų institucijas, renkasi abu – gyventojams prieinamos mažmenos bei verslo kreditavimo modelius. Pavyzdžių galima rasti ir kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos valstybė valdo daugiau kaip pusę „PKO Bank Polski“ akcijų. Tai klasikinis bankas, teikiantis paslaugas tiek verslo klientams, tiek ir privatiems fiziniams asme-

nims. „PKO Bank Polski“ grupė turi ir dukterines įmones, teikiančias lizingo, skolų išieškojimo, nekilnojamojo turto vystymo, pensijų fondo paslaugas, ji yra įsteigusi ir Ukrainoje veikiantį banką. Žvelgiant į kaimyninesvalstybes, tai - bene geriausias pavyzdys, kaip valstybė gali ekonomiškai pelningai ir visuomenei naudingai veikti bankininkystės srityje. Pasaulio Bankas, tarptautinė finansų institucija, savo 2017 m. pabaigoje atliktoje studijoje priskaičiuoja per 40 finansų institucijų, tarp jų - ir klasikinių bankų, kuriuos 21 Europos šalyje valdo valstybė. Studijoje pastebima, kad Europoje auga visuomenės bei politikos formuotojų palankumas valstybinėms finansų institucijoms, nes jos, nesiorientuodamos vien į pelnus ir kapitalo didinimą, imasi tų veiklų, kurios mažiau patrauklios komerciniams bankams, tačiau reikšmingos visuomenės socialiniam ar ekonominiam vystymuisi. Tad Lietuva, kalbėdama apie savo nacionalinio plėtros banko steigimą, neišsiskiria iš kitų Europos valstybių, kaip kartais mums bandoma įteigti, o žengia jų pramintu keliu. Vienas iš variantų, paspartinant valstybinio banko kūrimą, – komercinio banko akcijų įsigijimas. |

mų procedūras, siekdami aprūpinti Lietuvą apsaugos priemonėmis ir COVID-19 testais. Visi puikiai pamename, kokia tuo metu buvo nežinomybė. Tiesiogine to žodžio prasme pasaulyje vyko karas dėl testų bei apsaugos priemonių. Valstybės savo pasieniuose sulaikydavo viena kitos siuntas. Veikti reikėjo greitai. Įstatymas leidžia naudoti supaprastintą tvarką, o ir nebuvo laiko ilgoms konkursų procedūroms ir, kaip dažnai pasitaiko, bylinėjimuisi teismuose. Tuomet, kai ėmėmės atsakomybės, daug dabartinių kritikų, ypač esančių politikoje, tiesiog nežinojo, ką daryti ir tyliai slėpėsi nuo atsakomybės bei situaciją stebėjo iš šalies.

triotais, nesugebėjo pasiekti 2 proc. Mes sugebėjome rasti sprendimus, kaip pakelti pensijas, skirti kiekvienam šalies vaikui vaiko pinigus, kaip skirti deramą dėmesį krašto apsaugai. Beveik visų sričių algoritmai, rodantys gerėjimą, mums valdant, šovė į viršų. Konservatoriai, kurie šiandien yra vienintelė reali politinė jėga, galinti sukurti koaliciją be valstiečių, deda visas pastangas, kad taip nutiktų. Tą rodo jų elgesys bei pasitelkiamos priemonės: aukščiausių valstybės politikų ar jų patarėjų lūpomis anonsuojami teisėsaugos veiksmai, metami ir eskaluojami kaltinimai, žiniasklaidos priemones neaiškiais keliais pasiekiantys selektyviai atrinkti dokumentai ir kurpiamos istorijos, vėliau paskui žurnalistinius tyrimus sekantys konservatorių pareiškimai. Visi šie įvykiai, istorijų pasakojimas – gerai apgalvotos prokonservatoriškos propagandos dalis, kuri yra nuosekli ir negailestinga ne tik stabilumo norinčiai visuomenei, bet ir tiems, kurie pasimaišo konservatorių kelyje. Mane jie trypti pradėjo jau prieš kelerius metus. Tiek melo ir purvo nesu patyręs per visą savo gyvenimą. Nesitikėjau, kad prie viso to prisidės didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės ir net nacionalinis transliuotojas. Žiniasklaidos palankumas, matyt, jau nupirktas toli į priekį, per ilgus metus gautus valstybinius užsakymus. Juk tos buvusios valdžios niekada nepriėmė jokių sprendimų, kurie sumažintų žiniasklaidos priemonių pajamas, o mes priėmėme alkoholio reklamos draudimus, užsiėmėme lėšų, skiriamų viešinimui, skaidrinimu. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nacionalinio transliuotojo LRT vadovų pareikalauta atsakyti į abejones dėl lėšų panaudojimo skaidrumo. Ar galėjome pasielgti kitaip ir užsimerkti, kai be paaiškinimo visuomenei šimtais tūkstančių yra leidžiami

Įvykiai kuriami dėl rinkimų Dabar, kai situacija dėl koronaviruso aprimo, kai mus ėmė girti kitos šalys, sakydamos, kad mes geriausiai išsprendėme ekonomines ir socialines problemas, Prezidentas padėtį pavadino „kosmosu“, o ekonomistai „stebuklu“, atsirado aktyvistų, mitinguose reikalaujančių atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą. Visi pasipriešinimo valdžiai veiksmai yra inspiruojami artėjančių rinkimų. Per daug akivaizdūs tai patvirtinantys faktai. Tarp tų, kurie protestuoja prieš kaukių dėvėjimą ir neigia koronavisuro grėsmę, šmėžuoja visuomenės veikėjai, nusistatę prieš dabartinę valdžią ir dažnai, tam tikra prasme, – prieš prasme prieš stabilumą, gerovę, optimizmą šalyje. O tai gali būti paranku tik tiems, kurie siekia, kad Lietuvoje viskas būtų blogai. Ar tai Rusijos ranka, ar konservatorių, ar tiesiog ir vienų, ir kitų interesai dabar sutampa, parodys laikas. Kaip ir parodė, kad konservatoriai nei per 2009 metų krizę, nei kitu laiku, valdydami Lietuvą, nieko gero jai taip ir nepadarė – išparduotos strateginės įmonės su dideliais nuostoliais valstybei, nurėžtos pensijos, žmonių pajamos, net lėšos apsaugai NATO, nors save vadina didžiausiais šalies pa-

Tęsinys 15 psl. >

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

Be komandos ambicijų ir tvirto Vyriausybės palaikymo didžiųjų Kauno projektų nebūtų VISVALDAS MATIJOŠAITIS Pastarieji šešeri metai Kaunui buvo itin darbingi. Ateidami dirbti miestui, radome jį gerokai apleistą, todėl iškart pradėjome nuo „kapitalinio“ remonto. Jis buvo neišvengiamas dėl ilgus metus besitęsusio aplaidaus ankstesnio vadovavimo. Šiek tiek apsikuopus, atėjo eilė ir rimtesnėms idėjoms, kurios kaip tik dabar virsta realybe. Kalbu apie didžiuosius miesto projektus – jų įgyvendinimas jau matomas ne tik popieriuose, bet ir mieste. Nuo gatvių – iki parkų ir mokyklų Pradėjome nuo gatvių, kiemų, pastatų fasadų ir parkų. Kauniečiai netruko pastebėti, kaip anekdotus apie duobėtas Kauno gatves užtildė lygus asfaltas, tvarkingi šaligatviai ir dešimtys kilometrų naujų dviračių takų. Žmonės naujai atrado iki tol beveik pamirštą susisiekimo priemonę – dviratį. Paraleliai iš pagrindų keitėme ir miesto parkus, aikštes. Tikslas labai paprastas ir aiškus: kad kauniečiai galėtų turiningai ir jaukiai leisti laisvalaikį, atsipūsti, pasivaikščioti, papapramogauti, nenutoldami nuo namų. Stengėmės pritaikyti erdves visiems – nuo vaikų iki senjorų. Tai būtina, norint patogiai gyventi šiuolaikiškame mieste. Kartu su kauniečiais tvarkėme daugiabučių kiemus, gaivinome miestą, ypač centrinę jo dalį, atnaujindami tai, ką turime išskirtinio, – architektūros objektus. Seni ir aptrupėję fasadai atgijo naujai ir puošia jau gerokai per šimtą pastatų, tuo pačiu keisdami viso miesto veidą. Masiškai remontuojamos ir mokyklos, darželiai, kultūros įstaigos, atrodytų, turi būti elementari higiena, tačiau ji ilgai buvo tiesiog užmiršta, todėl visko teko imtis beveik nuo nulio. Užtat dabar jau didesnė dalis vaikų Kaune mokosi kur kas tvarkingesnėse patalpose. Tokioje aplinkoje maloniau dirbti ir pedagogams. Pastatyta nauja mokykla Romainiuose, darželiai Aleksote ir Eiguliuose. Dar vieno statybos prasidėjo Šilainiuose, taip pat nauja įstaiga įsikurs Vilijampolėje, turime projektinius pasiūlymus ir darželiui Romainiuose. Ir visa tai tik maža dalis darbų, kuriuos tiesiog užkūrėme ir paderėme, kad kauniečiai savo mieste jaustųsi gerai. Ne fantazuoti, o dirbti Vien fakto, jog miestas tvarkomas, neužtenka. Norisi, kad gyventojai su

padidžiavimu sakytų esantys iš Kauno. Moderniam miestui reikia drąsių, ambicingų tikslų. Svarbiausia – neužstrigti ties kalbomis ir svarstymais, nes fantazuoti, mėtytis idėjomis – nesudėtinga. Visai kitas reikalas – jas įgyvendinti. Aš ir mano komanda mėgstame iššūkius. Čia ypač svarbu užsitikrinti paramą – tiek iš kolegų, tiek ir valstybiniu lygiu. Pagreitį įgaunantys didieji Kauno projektai – aiškus įrodymas, kad tą palaikymą tikrai turime. Nemuno sala vis sparčiau tampa naujuoju miesto centru: prasideda vienintelio Lietuvoje modernaus mokslo muziejaus – „Mokslo salos“ – statybos, netoliese iškils ir išskirtinės architektūros vandens sporto centras, po savo stogu talpinsiantis ne tik olimpinio dydžio baseiną su 500 vietų tribūnomis, bet ir SPA zoną bei sporto klubą. Lygiagrečiai vyksta Karaliaus Mindaugo prospektą ir Nemuno salą su-

laiko gaišti aplinkkelio kamščiuose, o tranzitinis srautas netrukdys gyventojams. Šiuo metu jau statomas papildomas tiltas per Nerį, vėliau bus rekonstruojami senieji tiltai ir galutiniame etape atsiras modernus, patogus ir saugus aštuonių eismo juostų kelias nuo Savanorių prospekto Iki IX forto. Turėsime moderniausią stadioną Jau prieš kurį laiką padarėme ir kitą ryžtingą sprendimą – statyti naują, tarptautinius standartus atitinkantį S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Buvo nemažai sunkumų, bandymų kaišioti pagalius į ratus, kilo ir problemų su rangovais iš svetur, tačiau šiandien čia vėl tęsiamas – pilnėja statybinės technikos ir darbininkų gretos, įsibėgėja tolesni darbai. Tikiu, kad po kelerių metų kauniečiai turės moderniausią stadioną visoje Lietuvoje, o kartu su juo – ir visą sporto kompleksą. Beliks tik pakilti ir

Kaunas 2020 m.

jungsiančio tilto statybos. 58 metrų ilgio tiltas bus pritaikytas dviratininkams ir pėstiesiems, taip pat juo galės vykti aptarnaujantis transportas. Išvadavo iš stagnacijos Gerą dešimtmetį tik popieriuose paišytas ir biurokratų stalčiuose dūlėjęs A1 kelio dalies ties Kaunu projektas dėka Sauliaus Skvernelio Vyriausybės šiandien virsta realiais darbais. Tai pats judriausias kelio ruožas Lietuvoje, todėl spręsti nuolatinių kamščių problemą, o ne diskutuoti buvo tiesiog būtina. Įgyvendinus minėtus sprendinius, kauniečiams nebeteks

siekti naujų pergalių futbolo aikštėje ar kitose sporto šakose. Naujovės laukia ir aplinkinių Žaliakalnio erdvių, esančių prie stadiono: iš pagrindų pasikeis visa Sporto gatvės aikštė, šiuo metu tvarkomas vienas miesto simbolių – Ąžuolynas, pabaigos link artėja legendinės sporto halės rekonstrukcija. Ilgainiui savo eilės sulauks ir Dainų slėnis. Miestas tampa sportininkų Meka Jau kitąmet turėtų pajudėti darbai ir greta stadiono bei sporto halės: čia pat iškils jau projektuojamas lengvosios atletikos maniežas. Jame numa-

tyti šeši bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo sektoriai ir erdvė tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruotėms. Lengvaatlečiai turės kokybiškas treniruočių sąlygas treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. Numatyta įrengti 500 vietų žiūrovų tribūnas. Nesunku pastebėti, kaip Kaunas virsta Lietuvos sportininkų meka. Gerokai pasistūmėjo darbai prie „Girstučio“ komplekso. Čia statoma ledo arena išsiskirs moderniu, specialiai tokio tipo erdvėms pritaikytu interjeru. Bus įrengtos dvi ledo aikštės: viena skirta treniruotėms, o kita – ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžyboms. Tribūnose tilps apie 500 žiūrovų. Neseniai Lampėdžio pakrantėje atidarėme vieną moderniausių irklavimo bazių Europoje. Dešimtmečiais kone lauko sąlygomis dirbdavę mūsų esami ir būsimi olimpiečiai pagaliau turi savęs vertas patalpas, o netrukus galės varžytis 2 km ilgio trasoje. Ten jau vyksta treniruotės, tačiau netrukus ją papildomai gilinsime, kad atitiktų aukščiausius standartus varžyboms. Svarbus Vyriausybės palaikymas Svarbiausias akcentas, kalbant apie visus šiuos ir dar daugybę smulkesnių projektų, – kad visi jie įgyvendinami ir nėra nugulę biurokratų stalčiuose. Visa tai būtų sunkiai įmanoma be Vyriausybės paramos ir asmeniškai Premjero Sauliaus Skvernelio palaikymo. Tai yra garantas, kad miestui svarbūs projektai sėkmingai būtų sėkmingai tęsiami. Kalbant paprastai, mes padarėme gerus namų darbus, pasiruošėme projektus, o dabartinė šalies valdžia juos įvertino ir vietoje tuščio žodinio pagyrimo skyrė tvirtą paskatinimą – solidų finansavimą, kuris suteikė galimybę imtis realių veiksmų. Sprendimai – konkretūs, aiškūs ir ištesėti iki paskutinio žodžio. Antraip dabar tiek veiksmo mieste nematytume, o apie „Mokslo salą“ ar stadionus galėtume tik svajoti. Vis dėlto labiausiai džiaugiuosi tuo, kad drauge su tvarkomu ir modernėjančiu Kaunu per šiuos kelerius metus užaugo ir kauniečių pasididžiavimas savo miestu. Kiekvieną kartą, praeidamas atnaujinta Laisvės alėja ir matydamas laisvų, besišypsančių, įvairiausiais reikalais skubančių ar tiesiog neįpareigojančiu pasivaikščiojimu besimėgaujančių kauniečių veidus, nusišypsau – mes augam! |

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

Žalioji politika yra būdas būti sveikesniems ir turtingesniems VIRGINIJUS SINKEVIČIUS Ekonomikos ir Inovacijų ministras 2017-2019 to, kad ši planeta būtų išsaugota ateities kartoms, mūsų vaikams ir anūkams, yra įkvepianti ir motyvuojanti. Antra, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nuo to, kaip mes reaguojame į klimato kaitos ir aplinkos problemas, priklauso ir mūsų sveikata, ir mūsų kišenė. Virginijus Sinkevičius Žalioji politika mūsų regione iki šiol apgaubta mistikos šydu. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse apie žaliąją politiką galvojama, kaip apie turtingų valstybių prerogatyvą. Esą, kai turi pinigų, tada gali pagalvoti ir apie gamtos apsaugą. O yra visiškai priešingai – būtent žalioji politika yra būdas kurti turtingesnę, o kartu ir sveikesnę visuomenę. Prieš metus darbą pradėjusi naujos sudėties Europos Komisija svarbiausia šios kadencijos iniciatyva paskelbė Europos žaliąjį susitarimą. Tačiau noras keisti mūsų požiūrį į planetą, kurioje gyvename, atėjo iš visuomenės. Žaliojo pokyčio norėjo žmonės: įvairaus amžiaus, tautybės, socialinės padėties. Pokyčio troškimas suvienijo europiečius. Kai kalbama apie Europos žaliąjį kursą, dažniausia sakoma, kad pagrindinis jo tikslas yra pasiekti, kad Europa iki 2050 metų taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Tačiau nemažiau svarbu ir pokytis „ant žemės“. Ir aš esu visiškai užtikrintas tuo, kad Europos žaliasis susitarimas pakeis mūsų kasdienybę. Jis keis tai, kaip gaminame prekes ir jas vartojame, jis atvers naujas galimybes gyventi sveikesnėje aplinkoje, turėti pigesnę bei švaresnę elektrą, valgyti sveikesnį maistą, taupyti, keičiant vartojimo įpročius. Poslinkių žalia kryptimi jau matome. Pavyzdžiui, Lietuva pastaraisiais metais smarkiai pasistūmėjo atsinaujinančių išteklių energetikos srityje. Tačiau visi puikiai suprantame, kad daugelyje sričių tie pokyčiai kol kas per lėti. Europos žaliasis susitarimas ne tik juos paspartins, tai bus milžiniška transformacija, kuri laukia ir Lietuvos. Oras ir vanduo neturi sienų, todėl „gudručių“ čia būti negali. Planetos B nėra, antros Lietuvos taip pat. Aš džiaugiuosi, kad Lietuva man suteikė progą prisidėti rašant naująjį Europos istorijos puslapį, o Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen pasiūlė tą komisaro portfelį, kuris šiandien leidžia kurti žaliąjį pokytį. Man tai yra labai prasmingas darbas. Visų pirma, galimybė prisidėti prie

Aplinkos problemų sprendimas yra būdas taupyti Žiedinė ekonomika yra pats akivaizdžiausias pavyzdys, kad žalioji politika gali padėti mums sutaupyti. Kiekvieną dieną mes naudojame buitinę techniką, elektronikos prietaisus, daugybę kitų gaminių. Deja, sugedus, vis rečiau nešame juos taisyti. Ir tam yra priežastis – daugybė šiandien mūsų naudojamų daiktų yra suprojektuoti taip, kad jų nebūtų įmanoma pataisyti. Gamintojai nori daugiau parduoti. Tuo tarpu, tai kainuoja kiekvienam iš mūsų, o išmetami daiktai toliau teršia aplinką sąvartynuose. Vartojimas bei gamyba turi keistis ir tai turi nutikti mūsų visų naudai. Vienas iš svarbiausių mano prioritetų yra kartu su komanda parengto ir pristatyto žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas. Jis numato naują teisę – „teisę pataisyti“. Tai reiškia, kad į mūsų rankas nepaklius produktai, kuriuos po pirmo gedimo reikėtų išmesti, kad turėsime daugiau galimybių įsigyti atsarginių dalių ir gauti remonto paslaugas. Šiandien produktai vertinami pagal techninius kriterijus. Vis dažniau mūsų pasirinkimą lemia socialiniai aspektai – jau vengiame nešioti drabužius, papuošalus ar naudoti prietaisus, kurie paženklinti žmonių išnaudojimu. Netrukus, rinkdamiesi produktą, vertinsime ir aplinkosauginius kriterijus, nes tai tiesiog apsimokės. Beje, kalbant apie gamintojus, turime pripažinti, kad Europos pramonė yra smarkiai priklausoma nuo išteklių importo iš trečiųjų šalių. Ir vos 12 proc. visų Europos Sąjungos atliekų perdirbama ir panaudojama naujų produktų gamybai. Nesunku suskaičiuoti, kiek išteklių iššvaistome vietoj to, kad gana nesunkiai pasiektume tris pergales iškart: tausotume planetą, būtume mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių ir turėtume pakankamai pigią žaliavą. Gamtos sveikata yra mūsų sveikata Visi puikiai suprantame, kad oro ar vandens užterštumas sukelia ligas, kurios kainuoja ir valstybės biudžetui, ir mums visiems. Tiesa, turbūt retai susimąstome apie problemos mastą. Vien tik

oro tarša Europoje kasmet tampa apie 400 tūkst. pirmalaikių mirčių priežastimi. Kai kurios Europos Sąjungos narės stokoja švaraus geriamo vandens. Dirvožemio tarša tikrai nepadeda užauginti sveiko maisto, kurį kasdien valgome. Europa yra garsi savo istorija, meno kūriniais, architektūra. Aš noriu, kad Europa būtų garsi ir kur kas žemiškesniais dalykais, pavyzdžiui, švariu oru, švariu vandeniu ir švariu dirvožemiu. Tai neturėtų būti prabanga. Žingsnis link šio tikslo jau yra žengtas. Gegužės mėnesį, pačiame pandemijos įkarštyje, pristačiau Europos biologinės įvairovės strategiją 2030. Kuo biologinė įvairovė siejasi su sveika aplinka? Biologinė įvairovė nėra tik apie šeštąjį masinį išnykimą, augalų ar gyvūnų rūšių bei buveinių apsaugą. Biologinė įvairovė yra „statinė“ ir „siena“ tuo pačiu metu. Kaip? Pirma, sveikos ekosistemos yra efektyviausias ginklas kovojant su klimato kaita, nes jos veikia kaip natūrali „statinė“, absorbuojanti dėl žmogaus veiklos atsirandantį anglies dioksidą. Jungtinių tautų organizacija sako, kad sveikos ekosistemos yra 30 proc. klimato kaitos

ir kainuoti tūkstančius gyvybių, įskaitant ir dešimtis jų Lietuvoje. Biologinės įvairovės strategija keis mūsų požiūrį į supančią aplinką, į tai, kaip ją naudojame. Viena man asmeniškai artimiausių ir svarbiausių šios kadencijos užduočių bus pakeisti požiūrį į Baltijos jūrą. Tai viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, tačiau ilgai buvo nepelnytai pamiršta, o įsisenėjusios taršos problemos nesprendžiamos. Aišku, turime pripažinti, kad Baltijos jūros užterštumą lemia ir natūralūs veiksniai, kurių mes negalime pakeisti: jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka, žemos vandens temperatūros. Bet tuo pat metu labai didelę įtaką daro ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, žvejyba, šiukšlės, povandeninis triukšmas ir kita. Atėjo laikas spręsti šias problemas, ir tai nėra vienos valstybės galioje. Gali būti, kad kai skaitote šį tekstą, Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai jau yra pasirašę deklaraciją, kuria įsipareigota imtis konkrečių veiksmų tam, kad

Mūsų Baltija 2020 m. sprendimo. Ir visgi, 60 proc. jų vis dar naudojama neatsakingai. Antra, sveikos ekosistemos ir miškai yra natūrali „siena“ tarp gamtos ir žmogaus pasaulių. Kai savo veikla tą „sieną“ imame naikinti, kai ignoruojame gamtos mums siunčiamus signalus, tas pasaulis ateina pas mus. Koronaviruso pandemija yra pavyzdys, kaip gyvūnų turimi virusai gali nesunkiai atsirasti žmonių pasaulyje

Baltijos jūra nebebūtų teršiama. Tai pirmas žingsnis, tačiau jis reiškia, kad esame pasiruošę eiti toliau. Europa šiandien yra didelio lūžio – žaliojo lūžio – etape. Mūsų visuomenės subrendo keisti gyvenimo įpročius tam, kad išsaugotų planetą tiems, kurie ateis po mūsų. Viliuosi, kad kelio atgal nėra, yra tik viena kryptis pirmyn. Ir ta kryptis yra žalia. |

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

Krizė: „karpyti“ ar solidariai dalintis? BRONIS ROPĖ LVŽS valdybos pirmininkas, Europos Parlamento narys

Bronis Ropė Dabartinės Vyriausybės pasirinkimas – kitoks, nei patyrėme, „švelninant" 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės padarinius Lietuvoje. Tad dabartinė opozicija, anuomet „valdžiusi“ krizę, dabar desperatiškai tyčiojasi iš visų dabartinės valdžios sprendimų, nes jų argumentai – „nebuvo kito pasirinkimo“– kai žmonės pamatė, kad krizę galima įveikinėti ir neskurdinant žmonių jų pačių išrinktos valdžios rankomis. 2008 m. ekonominė krizė – „žirklės“ sunkiausiai besiverčiantiems Dirbdamas Ignalinos krašto meru, anuomet labai tiesiogiai galėjau matyti senjorų, vaikų, šeimų, biudžetininkų ir kitų mažiausias pajamas gaunančių gyventojų situacijas. Vilniuje sprendimus priimantiems valdininkams gal tai tebuvo statistika, tiesiog kelios BVP procentų dalys, keli procentai nuo algos, nuo pensijos, o žmonės, ypač gyvenantys toliau nuo sostinės ribų, tiesiog kiekvieną dieną vis labiau skurdo. Ir kaip bebūtų paradoksalu, 2008 m. krizė tuometinės valdžios sprendimų „žirklėmis“ nuskriaudė ne ką kitą, o būtent ir taip jau sunkiausiai besiverčiančius – pensininkus, neįgaliuosius, mokytojus, bibliotekininkus, pareigūnus, socialinius darbuotojus, ugniagesius ir kitus, kurie tikrai turėjo mažiausią galimybę pasitaupyti „juodai dienai“. Viename metų senumo interviu Andrius Kubilius, paklaustas, ar dabar krizės metu ką nors darytų kitaip nei tada, kai buvo premjeras, teigė, kad didžiausia tuometinės jų Vyriausybės klaida buvo ta, jog nenurėžė žmonėms pajamų iš karto stipriai, o tai darė daug kartų po truputį. Visa kita jis darytų panašiai. Mano akimis, tie sprendimai, kurių p. Kubilius nekeistų, taip pagilino atotrūkį tarp aukščiausias ir žemiausias pajamas gaunančių žmonių, kad iki šiol negalime išsikapstyti iš „lyderystės“ pagal pajamų nelygybę Europoje. 2020 m. COVID-19 krizė – pagalba kukliausiai gyvenantiems

O kokie gi tie patys „blogiausi“, taip aršiai oponentų kritikuojami „valstiečių“ Vyriausybės sprendimai kovoje su COVID-19 sukelta krize? Pirmiausia, dabartinė valdžia turi viziją ir sėkmingai juda link jos. Tai – darni visuomenė ir darni ekonomika, kurioje nėra dramatiško gyventojų pajamų atotrūkio ir nelygybės tarp atskirų regionų. Paskutinius dešimtmečius Lietuvoje įsigalėjo tokia didelė pajamų nelygybė, kad net ir patys darbščiausi, inteligentiški, išsilavinę žmonės stokoja ir kokybiškesnio maisto, ir gražesnio drabužio, ir platesnių laisvalaikio galimybių. Tikriausiai sutiksite, kad šią įsisenėjusią problemą išspręsti valstybiniu mastu reikia laiko, nes ji gilėjo dešimtmečius, kol nebuvo iš esmės nieko dėl to daroma. Todėl „valstiečiai“ pasirinko į solidarumą orientuotą strategiją – ne „karpyti“ mažiausias gyventojų pajamas, o priešingai – solidariai dalintis su tais, kurie gyvena kukliausiai. Kodėl „valstiečiai“ taip pasirinko? Todėl, kad dauguma dabartinės valdžios atstovų Seime patys yra atvažiavę iš Lietuvos regionų, tad Lietuvos gyventojų už sostinės ribų situacija jiems nėra tik dar vienas skaičiukas Vilniaus institucijų vedamose statistikos lentelėse, tai yra jų pačių, jų artimųjų, jų kaimynų, kasdien besikreipiančių jų apygardų rinkėjų realybė. Tikrų žmonių tikri likimai. Ką dabartinė valdžia daro kitaip? Labai paprastai tariant, dabartinė valdžia gaivina ekonomiką, ne „karpydama“, o skatindama vartojimą per labiausiai finansiškai nukentėjusių ir skurstančių žmonių pajamų didinimą. Ką tai sprendžia? Papildomi viešieji pinigai per subsidijas darbo vietoms išsaugoti, per paramą senjorams, per „vaiko pinigus“ ir kitas pagalbos priemones ateina į Lietuvos šeimas, į senjorų, į darbo netekusių ar dalį pajamų praradusių žmonių rankas, taip pat pas tuos, kurie yra mažiau konkurencingi darbo rinkoje. Šie žmonės tų pinigų neužšaldys taupomosiose kasose, neišveš į užsienius, o atiduos vietiniams verslams už būtiniausias prekes bei paslaugas savo regionuose, taip paskatindami vietos ekonomiką. Ir priešingai nei anos ankstesnės krizės metu – dabartinė valdžia nepraskolino Lietuvos logiškai nepaaiškinamais palūkanų procentais. Ar senjorai remiami be pagrindo? Oponentai įsitikinę, kad senjorai per COVID-19 krizę nepatyrė nuostolių, tad papildoma pensija jiems buvo duodama be reikalo. Pensinio amžiaus žmonės priklausė labiausiai skurstan-

čiųjų grupei dar iki COVID-19 krizės. Ši grupė buvo labiausiai suvaržyta, patyrė ir iki šiol patiria didžiausią psichologinį spaudimą bei didžiausią grėsmę sveikatai ir net gyvybei dėl užklupusios pandemijos. Gerai, jei senjorų šeima yra puikios sveikatos, gyvena sodyboje, turi nuosavą kiemą, turi mylinčius ir rūpestingus artimuosius, kurie atveža ir saugiai palieka jiems visko, ko reikia kasdienybei ir gerai sveikatai palaikyti. Bet kiek yra senjorų, kurie gyvena, pavyzdžiui, Kauno daugiabučiuose, gal būt yra vieniši, artimieji gyvena kituose miestuose..? Tokie žmonės dabar turi sukti galvas ne tik dėl to, ar užteks pensijos susimokėti už komunalines paslaugas ir būtiniausiems produktams, bet ir dėl to, kaip tuos produktus saugiai pasiekti ir kaip neišprotėti nuo vienatvės, dėl savo ir kitų saugumo užsidarius bute tarp keturių sienų. Todėl kritikuoti šią priemonę gali tik visiškai sąžinės neturintis žmogus. Ar 13-ta pensija – populistinis pažadas? Pensininkams dar nesibaigė 2008ųjų ekonominė krizė, nes per tuos metus jie tapo labiausiai pažeidžiama ir silpniausiai pajamų augimą jaučiančia grupe. Tad jiems papildoma pensija teisėtai priklausytų ne tik krizės, bet ir ekonominio augimo laikotarpiu. Nepaisant to, kad per 2016–2020 m. laikotarpį vidutinė pensija su būtinuoju stažu padidėjo 133 eurais (tai didžiausias augimas Lietuvos istorijoje) ir pradėtos mokėti priemokos prie mažų pensijų, senjorai vis tik išlieka labiausiai skurstančiųjų ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų gretose. Tai yra daugiau nei pakankamas pagrindas 13-tai pensijai. Ir tai nėra tušti pažadai, o gerai apgalvotas, nuoseklus ir pasaulio valstybių praktika paremtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymas. „Valstiečiams“ pavyko panaikinti milijardinę (!) „Sodros“ skolą, už kurią palūkanas mokėjo senjorai, pavyko nuo pensininkų pečių nuimti privačių pensijų fondų „išlaikymo“ naštą, Vidutinė pensija su būtinuoju stažu augo 133 eurais. Simboliška jog mūsų partijos numeris 2020 m. Seimo rinkimuose yra 13. 13 pensija - realus darbas pavyko pakelti pensijas kad ir ne tiek daug, kaip norėtųsi, tačiau daugiau nei tai buvo padariusi kuri nors kita val-

džia. Visi šie darbai prieš 2016 m. rinkimus oponentų buvo vadinami populizmu, tačiau rinkėjai patikėjo ir neapsigavo. Dabar tai jau įgyvendinti darbai, kurių rezultatus Lietuvos žmonės laiko savo rankose. Kitas realus darbas – 13-ta pensija, jei tik leisite tai padaryti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Simboliškai ir mūsų partijos numeris 2020 m. Seimo rinkimuose yra 13. Labai svarbu, kad ateitumėte į rinkimus ir išreikštumėte savo valią. Kritikuoti solidarumą – madinga tik Lietuvoje Kuo tai susiję su mano, kaip Europos Parlamento nario, veikla? Savo politinę veiklą esu paskyręs Lietuvos, ypač jos regionų už sostinės ribų gaivinimui, todėl detaliai seku nacionalinės valdžios sprendimus ir realią žmonių situaciją, kad galėčiau į Europos Parlamento darbotvarkę įtraukti ne kam kitam, o Lietuvos gyventojams reikšmingus klausimus, kad turėčiau pakankamai argumentų įtikinti kolegas iš kitų šalių Lietuvai svarbius europinius projektus. Man svarbu, kad Lietuvoje žmonėms po daugybės narystės Europos Sąjungoje metų pagaliau būtų pasiekiamas europietiškas pragyvenimo lygis ir europietiška stipriau išsivysčiusių šalių politinė kultūra, kur žodis „solidarumas“ reiškia modernią vakarietišką vertybę ir nekelia praeities baimių. Šios taip puolamos Vyriausybės sprendimų rezultatai kalba patys už save: - Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 proc. – mažiausiai Europos Sąjungoje. - Lietuva krizę pasitiko, turėdama itin subalansuotą ekonomiką – su subalansuotais valstybės finansais, be perteklinių finansinių įsipareigojimų. - Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė palyginti mažomis neigiamomis pasekmėmis darbo rinkai. Didžiausią grąžą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje duoda ne kas kitas, o viešosios investicijos į socialinių problemų (skurdo, pajamų nelygybės) sprendimą, į regioninės atskirties mažinimą. Vakaruose žmonės jau seniai įsitikino, kad neteisinga rūpestį dėl pajamų užkrauti vien ant atskirų žmonių pečių, pagal Lietuvoje vis dar madingą neoliberalų požiūrį visus kukliau besiverčiančius išvadinant tinginiais, per mažai skaičiusiais knygų. Rūpinimasis žmonių gerove yra ne vien individo, bet ir valstybės reikalas. |

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

Nepamatę infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome AURELIJUS VERYGA

COVID-19 pandemija neabejotinai sukrėtė visą pasaulį, kuris tokiam scenarijui nebuvo pasiruošęs. Žinoma, niekas nesitikėjo, kad infekcija išplis taip greitai ir vienu metu susirgs tiek daug žmonių, kuriems prireiks gydymo ligoninėse. Gripas, nors ir sukelia daug pavojingų komplikacijų, plinta lėčiau, ir susirgimai „išsidėsto“ per ilgesnį laiką, sergantiesiems sveikatos sistema sugeba suteikti reikiamą pagalbą. Tačiau ir tokiomis aplinkybėmis kasmet išgirstame apie dešimtis gripo aukų Lietuvoje. COVID-19 plinta labai greitai, iš karto užsikrečia didelis skaičius žmonių. Pasaulis su siaubu stebėjo žinutes apie viruso padarinius, apie kariniais sunkvežimiais į ledo arenas vežamus šaldyti mirusiųjų kū-

nus. Iš Lietuvos išvykę medikai dalijosi istorijomis apie tai, kad medikams teko rinktis, kurį pacientą intubuoti ir gelbėti, o kurį palikti tiesiog numirti, nes jau nebepakako nei tam reikalingos įrangos, nei personalo. Labai vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybės užsidarė savo sienas, kai kurios pradėjo drausti medicininių prekių eksportą. Bet prieš tai matėme ir daug skepticizmo. Kai kurių šalių vadovai pasakojo apie tai, kad infekcija nėra pavojingesnė nei gripas, kad reikia leisti gyventojams tiesiog persirgti. Tačiau, augant mirčių skaičiui ir pradėjus strigti gydymo įstaigų darbui, strategijos ir retorika keitėsi, o COVID-19 grėsmės laiku neįvertinę kitų šalių vadovai patys pranešinėjo, kad yra užsikrėtę virusu. Požiūris į COVID-19 infekciją pasikeitė iš esmės. Šalys pradėjo kovoti dėl kritinių išteklių: asmens apsaugos priemonių, dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų, laboratorijų įrangos, testavimo reagentų ir kitų. Juos gaudavo tas, kas spėdavo sumokėti daugiau arba turėjo grynųjų. Kartais užsakymų net neleisdavo išvežti iš šalies. Infekcijai pradėjus plisti ES, Lietuva reagavo žaibiškai. Buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, aktyvinti mechanizmai, kurie leido laiku pritaikyti priemones oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste ir kitur. Tai leido ir nuolat tinkamai informuoti visuomenę apie tai, kokie sprendimai priimami. Vėliau buvo paskelbtas karantinas. Lietuva mobilizavosi ir tapo, kaip niekada

vieninga. Tūkstančiai savanorių talkino senoliams, konsultavo telefonu, budėjo viešose vietose, kūrė informacinius klipus. Susitelkė visi. Tam tikru momentu buvo išnykę net ir politiniai nesutarimai. Tam tiesiog nebeliko vietos. Gydymo įstaigos per kelias savaites pasikeitė neatpažįstamai, nes tarp medikų ir pacientų plintantis virusas grasino visiškai eliminuoti kai kurias gydymo įstaigas. Didžiosios įstaigos ėmėsi atsakomybės koordinuoti paslaugų planavimą ir teikimą regionuose, talkino mažosiomsligoninėms, ne tik paskirstydamos iš valstybės rezervo tiekiamas asmens apsaugos priemones, bet ir kritiniu atveju „paskolindamos“savo personalą, kad ten esantys pacientai gautų reikiamą pagalbą. Atsirado karščiavimo klinikos, mobilieji patikros punktai ir kita. Vyriausybėje buvo suformuotas ne tik COVID-19 valdymo komitetas ir specializuotos koordinavimo grupės, bet ir skirtos didžiulės lėšos įsigyti asmens apsaugos priemonių, reagentų, įrangos, pasitelkti kariuomenės ekspertai, o skubesniam apsaugos ir kitų priemonių įsigijimui talkino mūsų diplomatai. Verslai kūrė naujus produktus – nuo dirbtinio kvėpavimo aparato prototipų iki respiratorių. Tai buvo ypatingo susitelkimo laikas. Buvo aktyvinti ypatingi finansinės ir kitos pagalbos mechanizmai, kurie sudarė sąlygas, nepaisant blogų ir pesimistinių prognozių, kad ekonomikos kritimas būtų vienas iš mažiausių ir lengviausių. Visi kartu sugebėjome viską padaryti taip gerai, kad Lietuva

pateko į geriausiai pirmąją bangą suvaldžiusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių penketuką. Tačiau dabar tai atsisuka prieš mus pačius. Taip ir nepamatę viso nevaldomo infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome. Po vasariško atsipalaidavimo ir atostogų vėl susiduriame su augančiu užsikrėtusiųjų skaičiumi, todėl turime vėl būti atsakingesni, labiau susitelkę ir pilietiški. Nuo mūsų visų elgesio priklausys ne tik tai, ar susirgsime mes patys, bet ir tai, ar liga neišplis tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių. Man itin makabriškai skamba kai kurių asmenų pastabos, kad liga dažniausiai nužudo tik garbingo amžiaus (65 m. ir vyresnius) asmenis ir neverta jos sureikšminti. Tačiau gerai pagalvokime, ar tikrai mūsų gyvenimo sąlygomis toks amžius jau yra laikomas gilia senatve? Ar sutiktumėte vardan „patogumo kvėpuoti“ ir „laisvės“ paaukoti savo tėvus ar senelius? Artėjant rinkimams, atsirado, kaip niekuomet, daug išmanančiųjų, ką ir kaip reikėjo daryti. Dauguma tokių patarėjų patys panikuodami sėdėjo namuose ir rašė komentarus socialiniuose tinkluose ar dirbo nuotoliniu būdu. Dabar rašomi skundai, organizuojami piketai, internete platinamos suklastotos naujienos ar net šmeižiama. Tai tikrai nepadės suvaldyti naujos COVID-19 bangos. Ją suvaldys ne sveikatos specialistai ar politikai, ją suvaldyti galime tik visi kartu, vėl būdami susitelkę, ramūs ir solidarūs. Tikiu, kad tokie galime būti. |

Nuveikti darbai Visos kadencijos metu siekėme sisteminių, o ne kosmetinių pokyčių. Labai daug dėmesio skyrėme žalingų įpročių ir priklausomybių prevencijai. Buvo įgyvendintos beveik visos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos efektyviausios alkoholio kontrolės politikos priemonės: - akcizo padidinimas; - reklamos draudimas; - alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus padidinimas; - pardavimo laiko sutrumpinimas. Lietuva tapo pavyzdžiu, kuriuo norėtų sekti ir kitos valstybės, o mūsų praktiką vertins Kanados ir Lietuvos mokslininkų komanda. O šiuos tyrimus nusprendė finansuoti JAV Alkoholio ir alkoholizmo prevencijos institutas, šiems tyrimams paskyręs apie 2 mln. dolerių biudžetą. Alkoholio akcizo padidinimas leido kasmet į biudžetą surinkti papildomus 80 milijonų eurų. Dalis šių mokesčių buvo skirti tiesiogiai prevencijai, visuomenės informavimui ir švietimui, bei nevyriausybinių organizacijų projektams. Siekiant geresnės pagalbos jau priklausomiems asmenims, buvo pertvarkyti priklausomybių ligų centrai, suvienodinti gydymo standartai, investuojama į jų infrastruktūros sutvarkymą. Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje buvo įdiegtas ir jau daugelyje savivaldybių veikia priklausomybių konsultantų modelis, kuris leidžia be siuntimo kreiptis ir gauti motyvacinę pagalbą, norint gydytis nuo priklausomybių. Visos šios priemonės leido sumažinti alkoholinių apsinuodijimų, alkoholinių psichozių bei šimtų tiesiogiai su alkoholio vartojimu siejamų mirčių skaičių.

Ilgą laiką kritikuota ugdymo ar gydymo įstaigų mityba pradėjo keistis, pakeitus maitinimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Pasitelkus į pagalbą virtuvių šefus ir konditerius, buvo parengti rekomendaciniai valgiaraščiai. O vis daugiau gydymo įstaigų pereina prie maisto gamybos savo pačių virtuvėse, atsisakant nepasiteisinusių paslaugų pirkimų už mažiausią kainą. Ten, kur tai buvo įgyvendinta, dauguma pacientų ir darbuotojų labai palankiai įvertino maitinimo pokyčius. Greta to su didžiausiais Lietuvos maisto gamintojais buvo pasirašytos sutartys dėl maisto produktų gamybos pakeitimų, siekiant, kad juose būtų naudojama mažiau cukraus, druskos ir riebalų. O notifikavus Europos sąjungoje buvo praktiškai atsisakyta itin sveikatai pavojingų transriebalų. Itin daug dėmesio buvo skirta vaistų politikai. Įgyvendinti pokyčiai leido ne tik apie 60 proc. sumažinti vidutinę priemoką už vieną kompensuojamųjų vaistų receptą, bet ir taupant Privalomojo sveikatos darudimo fondo lėšas jas nukreipti naujų, dažniausiai onkologinių susirgimų gydymui skirtų, vaistų kompensavimui. Pakeitus įstatymus, visiškai nemokamais vaistai tapo mažas pajamas turintiems ir 75 metų ir vyresniems gyventojams. Priimtos įstatymo pataisos įteisino nuotolinę prekybą receptiniais kompensuojamaisiais vaistai, o tai reiškia, kad netrukus gydytojui juos išrašius bus galima įsigyti neišeinant iš namų. Tai itin aktualu nuo didelių miestų ar miestelių nutolusiose vietovėse gyvenantiems gyventojams, nes tokiose vietose nėra vaistinių. Į skiepų kalendorių pagaliau buvo įtraukta tėvų laukta meningokoko B vakcina, bei antirotavirusinė vakcina. Įteisinome galimybę vaistinėse teikti daugiau sveikatos paslaugų. Artimiausiu metu atsiras ga-

limybė vaistinėse pasiskiepyti sezoninėmis (pvz. gripo) vakcinomis. Lietuvoje aktyviai buvo diegiamos ir medicinos naujovės. Atidaryta nauja infekcinė ligoninė, pagaliau statomas iš griūvančių pastatų iškeltas vaiko raidos centras. Kaune pradėjęs veikti gama peilis leido išgelbėti jau ne vieną dešimtį gyvybių. Ši nauja technologija leidžia be pjūvio operuoti ir šalinti metastazes galvos smegenyse. Pirmosios operacijos metu buvo operuotas pacientas net su 27 vėžio metastazėmis smegenyse. O ateityje Kaune iškilsiantis ciklotronas leis Lietuvoje gaminti itin onkologinių pacientų diagnostikoje svarbias ir šiuo metu lėktuvais į Lietuvą gabenamas diagnostines medžiagas.

Padidinsime ir suvienodinsime GMP paslaugų kokybę ir prieinamumą skirtinguose regionuose. Įstatymu užtikrinsime, kad GMP darbuotojai turėtų panašias į policijos tarnybos socialines garantijas, tokias kaip išankstinė senatvės pensija ir kt. Tobulinsime GMP darbuotojų darbo sąlygas, gerinant automobilių parką ir aprūpinant visa būtina darbo įranga bei saugos priemonėmis. Sieksime, kad pacientai būtų pasiekiami greičiau, didinant budinčių GMP brigadų skaičių, išdėstant brigadas daugiau budėjimo vietų. Toliau plėsime pirminės sveikatos priežiūros tinklą, sudarysime galimybes pirminės sveikatos priežiūros komandų plėtrai, pasitelkdami „e-sveikatą“ mažinsime biurokratinę naštą. Didinsime išmaniųjų technologijų taikymo galimybes medicinoje – tobulinsime „e-sveikatos“ sistemą bei užtikrinsime tvarų jos palaikymą. Sudarysime sąlygas psichologinės atmosferos gerinimui, plėtosime grupinio engimo (mobingo) prevenciją sveikatos priežiūros įstaigose Išskirtinį dėmesį skirsime pažeidžiamoms grupėms – senjorams, moterims, patiriančioms krizinį nėštumą, per anksti gimusių kūdikių (ankstukų) problemoms ir vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijai Užtikrinsime, kad visi vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai slaugos ir globos paslaugas gautų integruotai, apjungiant šių paslaugų teikimą Didinsime finansavimą ir gerinsime namuose artimuosius prižiūrinčių asmenų socialinę padėtį, užtikrindami socialinį, sveikatos draudimą, kurio dėka nemažėtų jų pensija. Sieksime, kad gyventojai būtų mokomi teikti būtinąją pagalbą, skatinsime savanorystę, kraujo ir organų donorystę, užtikrinsime priemones žmonių imunitetui stiprinti.|

Aureijus Veryga

Darbai ateičiai Tęsime darbus visuomenės sveikatos srityje, ateinančioje kadencijoje daugiau dėmesio skiriant fizinio aktyvumo skatinimui bei priklausomybių prevencijai. Ir toliau diegsime savižudybių prevencijos priemones. Nors savižudybių skaičius mažėja, jis vis dar išlieka labai aukštas, o tai reikalauja naujų sprendimų. Skatinsime sveiką gyvenseną nuo darželio iki garbingos senatvės ir plėsime tam reikalingą infrastruktūrą. Toliau diegsime sveikos mitybos principus ugdymo, gydymo ir kitose įstaigose, dėl sveikos mitybos skatinimo bendradarbiausime su maisto pramone. Tobulinsime priklausomybių, ypač narkotinių medžiagų vartojimo, prevencijos sistemą, toliau gerindami pagalbos teikimą ir sudarydami sąlygas užkardyti nelegalių narkotinių medžiagų patekimui į rinką. Įstatymu užtikrinsime, kad didėtų garantijos greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

Aplinkosauga turi tapti gyvenimo būdu KĘSTUTIS MAŽEIKA Aplinkos ministras, LVŽS kandidatas Kalvarijos apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 17

Kęstutis Mažeika Tuoj bus ketveri metai, kai aplinkosauga man yra ne tik gyvenimo būdas, bet ir tiesioginis kasdienis darbas, kurio tikslai – aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas, sprendžiant sistemines problemas, už aplinkos apsaugą atsakingų institucijų stiprinimas ir veiklos skaidrinimas, aplinkosaugininkų tarnybos sąlygų gerinimas. Kas ta aplinkos apsaugos sistema? Visų pirma – tai žmonės, daugelis kurių didžiąją savo profesinio kelio dalį paskyrė Lietuvos aplinkos puoselėjimui ir saugojimui, kurie nusipelnė ne tik geresnių darbo sąlygų ar didesnio atlygio už tarnybą, bet ir visuomenės pasitikėjimo, kompetentingų savo institucijų vadovų, aiškių teisės aktų ir palaikymo priimant kartais ir labai su-

dėtingus sprendimus. Taigi, kokią aplinkos apsaugos sistemą radau atėjęs vadovauti Aplinkos ministerijai, kokie darbai padaryti per šiuos beveik pusantrų metų ir kokie darbai dar laukia? Viena svarbi pamoka, kurią prisiminsiu ir kurią rekomenduoju įvertinti savo kolegoms politikams – didesnių lėšų skyrimas susikaupusių problemų savaime neišsprendžia. Lėšų panaudojimą galima patikėti tik kompetentingiems ir skaidriai veikiantiems institucijų vadovams. Tai ir yra viena iš priežasčių, paskatinusių kardinaliai pakeisti pagrindinės už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atsakingos institucijos – Aplinkos apsaugos departamento (AAD) – vadovybę. Deja, įvairios blogybės yra sumaniai maskuojamos ir „taikos“ sąlygos sunkiai pastebimos net ir atliekant auditus, o įvykusi ekstremali situacija ar avarija kartu su nelegalių nuotekų srautu išteškia ar padangų gaisro dūmais į padanges iškelia ir ilgus metus ankstesnių ministerijos bei institucijų vadovų slėptas sistemines problemas. Taip įvyko ir 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje įvykusių ekologinių nelaimių atvejais. Dabar galiu drąsiai pasakyti – LVŽS, visos valdančiosios koalicijos ir Aplinkos ministerijos iniciatyva Seime ryžtingai priimtas „Klaipėdos paketas“ suteikė plačius įgaliojimus aplinkos apsaugos vals-

tybinės kontrolės pareigūnams, sugriežtino nesąžiningų ūkio subjektų atsakomybę. Tačiau įstatymas be sąžiningo ir skaidraus jo įgyvendinimo neveiks – todėl didelį dėmesį skyrėme AAD veiklos skaidrinimui. Džiaugiuosi, kad nuo rugsėjo 1 d. AAD struktūroje, sekant sėkmingais kitų institucijų pavyzdžiais, pradėjo veikti Imuniteto tarnyba, kuri užtikrina, kad AAD veikla būtų maksimaliai skaidri ir teisėta. Tuo pačiu metu aktyviai stipriname aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tiesiogiai vykdančių pareigūnų gretas – AAD skirta 18 papildomų etatų ir lėšų gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoms, kurių pareigūnai kiekvieną dieną ir naktį, šviečiant saulei ir krentant šlapdribai gaudo įžūliausius pažeidėjus – ginkluotus brakonierius, reaguoja į gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius įvykius. Siekdamas užtikrinti kiek įmanoma saugesnes šių pareigūnų darbo sąlygas, nelaukiant nelaimės, skyriau lėšas aplinkosaugininkų aprūpinimui neperšaunamomis liemenėmis. Taip pat artimiausiu metu aplinkosaugininkai bus aprūpinti naktinio matymo prietaisiais, dronais ir kita modernia darbo įranga. Darydami išvadas iš 2019 m. pabaigoje įvykusio Alytaus padangų gaisro, priimame sprendimus skirti papildomą finansavimą ir etatus, leisiančius AAD organi-

zuoti nuolatinę 24/7 atliekų vežimo kontrolę keliuose, jūrų uoste ir krovinių paskirties vietose. Kas paskatina žmogų rinktis aplinkosaugininko profesiją? Dirbdamas su aplinkosaugininkais petys petin, matau, kad visų pirma tai – nuoširdus rūpestis mūsų aplinka, mūsų gamta, tačiau turime ir finansiškai motyvuoti aplinkos apsaugos sistemos darbuotojus, kad jų entuziazmas neišblėstų, o už sąžiningą tarnybą būtų teisingai atlyginta. Būtent šiuo tikslu šiemet skyriau papildomus 0,5 mln. eurų AAD darbuotojų ir pareigūnų darbo užmokesčio fondui. Be kokio elemento neįsivaizduoju efektyvios aplinkos apsaugos sistemos? Tai visuomenės pagalba, todėl ėmiausi iššūkio stiprinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretas. Priėmus mano siūlomus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus, bus sudarytos galimybės neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais be egzaminų tapti esamiems ir buvusiems vidaus tarnybos pareigūnams, kurių žinios ir turima patirtis, neabejotinai, padės Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Taip pat suteikti didesnius įgaliojimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vandens telkinių ir medžioklės plotų naudotojams. |

13-oji pensija – ir Lietuvos senjorams AGNĖ ŠIRINSKIENĖ Seimo narė, LVŽS kandida tė Ignalinos r. 54 apygardoje, LVŽS sąraše Nr. 7

Agnė Širinskienė Senjorų gerovės didinimas dešimtmečiais buvo silpnoji Lietuvos socialinės politikos vieta. Ne vienas senjoras dar prisimena ir tai, kas vyko 2008–2009 metais, kuomet konservatorių valdžia apsispendė pasaulinę ekonominę krizę suvaldyti taupydama senjorų pensijų sąskaita, o vėliau – ir praskolino jų ateitį, praskolindama „Sodrą“. 2016 m. pradėję dirbti Seime ir Vyriausybėje radome „Sodros“ biudžetą su 3,9 mlrd. eurų skola. Palū-

kanas už ją mokėjo kiekvienas Lietuvos senjoras – iš esmės net nežinodamas, nes jo niekas neklausė. Senjorų pečius slėgusi „Sodros“ skola buvo panaikinta ją perkeliant į valstybės biudžetą. Sumažėjo finansų administravimo sąnaudos, o „Sodra“ sutaupo daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kuriuos anksčiau sudarė palūkanos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuvoje augantis darbo užmokestis ir dėl to didėjančios asmenų įmokos „Sodrai“ leido sukaupti ir įspūdingą, maždaug 600 mln. eurų, „Sodros“ rezervą. Bet vien taupymu ir lėšų kaupimu šioje Seimo kadencijoje nebuvo apsiribota. Pinigai, augančių pensijų išraiška, pasiekė žmones: per 2016–2020 m. laikotarpį vidutinė pensija su būtinuoju stažu augo 133 eurais. Tai Lietuvos istorijoje didžiausias augimas per tokį trumpą laikotarpį. Pradėtos mokėti priemokos prie mažų pensijų. Jas gauna apie 72 tūkst. senjorų.

Lietuvai puikiai pavyko susitvarkyti tiek su sveikatos, tiek ir su ekonominėmis COVID-19 pasekmėmis. Tai leidžia galvoti apie tolesnį senjorų gerbūvio gerinimą. 13-os pensijos mokėjimas yra viena iš tokių priemonių. Tuomet, kai valstybės ekonomika yra pakilime, 13-oji pensija leidžia senjorams tiesiogiai pajusti šios ekonomikos laimėjimus daug greičiau, nei taikant pensijų indeksavimą. Šią tiesą jau suprato kitos valstybės ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Europoje prasidėjo 13-ųjų pensijų bumas. Kaimyninėje Lenkijoje 13-oji pensija pradėta mokėti šių metų vasario pabaigoje. Jos dydis – kaip mažiausios Lenkijoje mokamos pensijos. Tuo pat metu 13-ąją pensiją įteisino ir Slovakija. 2020 m. balandžio viduryje 13-tą pensiją imta mokėti ir Vengrijoje. Ji bus mokama nuo 2021 m. ir palaipsniui didės: 2021 m. išmoka sieks ketvirtadalį asmens mėnesinės pensijos, 2022 m. – pusę, 2023 m. –

tris ketvirtąsias, o 2024 m. jau bus mokama tokio pat dydžio 13-oji pensija, kaip ir įprastai gauna senjoras. Tuo tarpu Portugalijoje 13-oji ir net 14-oji pensijos skaičiuoja ne pirmus metus. Pavyzdžių galima rasti ir kituose žemynuose: Pietų Afrikoje 13-osios pensijos mokėjimas susietas su pensijų fondų ekonomine padėtimi, dėl to nėra nuolatinis, o štai Teksaso valstijoje (JAV) 2019 m. 13-oji pensija pradėta mokėti buvusiems mokytojams. Taigi, įvesdami 13-osios pensijos mokėjimą Lietuvoje, taikytume pasaulinę praktiką. Juo labiau, kad šiemet jau kaip ir pabandėme 13-osios pensijos modelį – senjorus pasiekė vienkartinės 200 eurų išmokos. Neabejotina, kad 13-oji pensija būtų efektyvi ir mažinant skurdą – deja, bet senjorų tarpe, nors ir dvigubai sumažintas per kadenciją (nuo 14.9 proc. 2016 m. iki 6,7 proc. 2019 m.), jis dar išlieka sąlyginai aukštu. |

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

AURELIJUS VERYGA LVŽS kandidatas Panemunės apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 3

Aurelijus Veryga Sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje vadovavo daug garbių vyrų ir viena moteris – 7 ministrai tarpukario metais ir dar 17 ministrų, atkūrus Nepriklausomybę, rūpinosi šalies žmonių sveikata. Visi jie – daug medicinos srityje pasiekę profesionalai ir rimti politikai – krito nelengvoje politinėje kovoje, neišbuvę visos ministro kadencijos. Keliems to padaryti nepavyko net po keletą kartų. Taigi kol kas esu vienintelis sveikatos apsaugos ministras, išdirbęs visą keturių metų kadenciją. Ir už tai pirmiausia turėčiau padėkoti Jums!. Peržvelgęs istorinę buvusių kolegų at-

minties panteono nuotraukų lentą, dar kartą supratau, kad ne kėdė svarbiausia. Daug svarbiau po savęs palikti gerai, dorai ir sąžiningai padarytus darbus. Iš karto atsirado mokytojų ir patarėjų. Vos pradėjęs eiti ministro pareigas, sulaukiau „patarimų“, kad reikėtų pasistengti, jog pacientai daugiau primokėtų už vaistus – esą tai drausmintų ir leistų prisidėti prie sveikatos sistemos biudžeto. Kažkam labai nepatiko, kad vaistai žmonėms tapo pigesni ir labiau prieinami visiems. Kažkam nepatiko, kad negeriu. Ir dar alkoholį pabranginau... Dėkodamas už supratingumą, trumpai sakau – padidintas alkoholio akcizas – tai keturių Lietuvos miestų gyvenimas... Kažkas supyko, kad neleidau vaikams valgyti burgerių, čipsų, cukraus, druskos ir kitų „skanėstų“... Aistroms nurimus, AČIŪ tariu visiems pedagogams, dietologams, virėjams, tėveliams ir vaikams. Susitvarkėme. Kai kas barėsi ir pyko, sakydami, kad esu tikriausiai nepopuliariausias Vyriausybės narys ir nekenčiamiausias politikas. Kai kas nutarė, kad pats esu paliegęs ir 400 metrų nenubėgsiu... Dėkoju už garbingai mestą pirštinę ir kartu nubėgtą 5 kilometrų distanciją. Smagu sveikai pasportuoti. Kažkam parūpo, kad vardinį ginklą turiu... Se-

niai esu šaulių sąjungos narys, taigi elgtis su juo moku. Kažkam nepatiko, kad plikas esu. Na, ką darysi... Aš dėkoju likimui, leidusiam turėti tokį Vadovą, Kolegą, Draugą. Ir visiems, padėjusiems Sauliui ligą įveikti. Ir dėl to, solidarizuojantis, tikrai negaila tuos kelis plaukus nusikirpti. Kažkas suskaičiavo, kad nejučia tapau populiariausiu politiku. Nesijaudinkite! Kaip sakoma, „ir tai praeis“... Dėkoju kūrybingiems žmonėms, beveik kasdien piešusiems šimtus karikatūrų, kūrusiems dainas, parodijas, fotomontažus, memus ir anekdotus. Jau galėčiau ir CD, ir humoristinę knygą apie save išleisti. Deja, ne laikas. Dabar labiausiai norėčiau padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, solidariai ir atsakingai saugantiems save ir padedantiems kartu įveikti klastingą koronavirusą. Neseniai užklydo į mano lūpas įdėta citata: „Jei niekas iš tavo draugų nesusirgo, tai dar nereiškia, jog Covid-19 neegzistuoja. Gal tiesiog tu neturi draugų?“ Na, jeigu ką, aš taip nesakiau, bet dėkoju už gražią mintį! Nepamirškime draugų ir rūpinkimės artimaisiais. Kasdien! Būkim kartu ir atminkim tą gerą posakį, kad sveikata yra ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas! |

„Aurelijus Veryga – žmogus, gydytojas, dėstytojas, profesorius, Seimo narys, ministras. Išmintingas ir sąžiningas politikas. Sugebantis sėkmingai suburti žmones, susidoroti su kylančiais iššūkiais tiek Sveikatos apsaugos sistemoje, tiek kovoje su koronavirusu. Iš jo sklindanti vidinė ramybė, paprasta ir nuoširdi kalba suteikia tikėjimą, kad visos problemos bus įveiktos. Jo ir komandos darbus dažnai bando su-

menkinti politiniai oponentai, tačiau nesėkmingai: protingi žmonės geba atskirti pelus nuo grūdų. Tai patvirtina ir faktas, kad Lietuva pateko į geriausiai suvaldžiusių koronavirusą šalių penketuką pasaaulyje. Kaip Kauno miesto senjorų tarybos pirmininkui, Kauno miesto samariečių draugijos juristui, man dažnai teko bendrauti su Aurelijumi. Gerb. Aurelijus man ir visiems Kauno miesto senjorams

„Aurelijus yra vienas iš politikų, nesibaiminančių imtis reikalingų reformų tose srityse, kurios ilgus metus buvo apleistos, kurių dauguma jo pirmtakų tiesiog „patogiai“ vengė. Tai mačiau nuo pat 2016 metų, kuomet rengėme LVŽS, o vėliau – ir Vyriausybės programas. Jo pasiryžimą įgyvendinti savo viziją ir tikėjimą ja mačiau, kartu dirbant Seime ir Vyriausybėje. Praėjus ketveriems metams, matome, kad ryžtingi ministro sprendimai duoda rezultatu, kuriant sveikesnę visuomenę. Be to, Aurelijaus darbas, suvaldant sudėtingą koronaviruso pandemiją, pastebimai prisidėjo prie to, kad Lietuva tarptautinių organizacijų laikoma viena sėkmingiausiai pirmąją bangą atlaikiusių valstybių. Linkiu tokio paties užsidegimo, ir toliau tęsiant darbus, kuriančius sveikesnę ir laimingesnę Lietuvą.“ Virginjus Sinkevičius, Ekonomikos ir Inovacijų ministras 2017-2019

visuomet skirdavo laiko pabendrauti, pasidalinti patirtimi ir patarimais sveikatos klausimais. Taigi Aurelijus Veryga tarsi tapo visų Kauno miesto senjorų šeimos gydytoju. Linkiu gerb. Aurelijui didžiulės sėkmės rinkimuose ir tęsti pradėtas permainas sveikatos apsaugos sistemoje.“ Gediminas Žemaitis Kauno miesto senjorų tarybos pirmininkas

LAIMA MOGENIENĖ LVŽS kandidatė Kauno rajono 65 apygardoje. LVŽS sąraše Nr. 15

Laima Mogenienė Laima Mogenienė yra Seimo pirmosios vicepirmininkės patarėja, aktyviai dalyvauja politinėje ir visuomeninėje veikloje. Ilgus

metus Laima Mogenienė dirbo smulkaus verslo atstovavimo srityje, buvo IX kadencijos LR Seimo narė, dirbo verslo konsultante, lektore. Šalia mažojo verslo klausimų, Laima Mogenienė gilinasi į socialinio teisingumo, žmogaus teisių problemas. Siekia geresnio vyresnių žmonių teisių atstovavimo, kelia klausimus dėl viešo ir ekonominio gyvenimo galimybių, padeda randant išeitis individualiais atvejais bei siekia prisidėti prie sistemiško problemų sprendimo. Savo kasdiene veikla Laima ieško dialogo, prisideda prie pilietiškesnės, taikingesnės ir solidaresnės visuomenės kūrimo. |

„Laima Mogenienė – viena pirmųjų smulkiojo verslo centrų Lietuvoje steigėja, smulkiojo verslo gynėja. Ji ženkliai prisidėjo, kad skaudžios patirtys, kurios prieš 15 metų buvo Lietuvos smulkiųjų verslininkų kasdienybė, yra praktiškai nuėjusios į užmarštį. Laima – kompetetinga ir žmogiška, gabi ir galinti. Tikiu, kad Laima, dirbdama LR Seimo nare, galėtų daug nuveikti verslininkų ir visų Lietuvos žmonių labui.“ Virginijus Sinkevičius Ekonomikos ir Inovacijų ministras 2017-2019

„Laima Mogenienė yra mano politikos mokytoja, tikra socialiai pažeidžiamų žmonių globėja. Dirbdamas su ja, įgijau ne tik puikių vadybinių, teisinių, politinių žinių ir gebėjimų, bet ir suformavau savo veiklos vertybinį pagrindą.“ Tomas Tomilinas LR Seimo narys

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

AUŠRA PAPIRTIENĖ LVŽS kandidatė vienmandatėje Kalniečių apygardoje, nepartinė. LVŽS sąraše – Nr. 20

Aušra Papirtienė Kaune nuo 1974 m. 25 metus dirbau mokytoja. 2016 m. Kalniečių apygardos rinkėjai suteikė man Seimo mandatą. Į politiką atėjau iš aktyvios lyderystės švietimo darbuotojų profesinėse sąjungose, 2015 – 2016 metais buvau Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, dirbau „Vieningo Kauno“ frakcijoje, Švietimo ir kultūros komitete, Etikos komisijoje, Neįgaliųjų reikalų ir Šeimos tarybose. Esu Seimo LVŽS frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos narė. Svarbiausios politinių interesų sritys – švietimas, socialinė politika, darbuotojų teisės, socialinis dialogas ir teisingumas, valstybinės lietuvių kalbos statusas, lituanistika, lietuvybė ir lietuvių bendruomenės užsienyje. Tam prioritetą teikti planuoju ir ateityje.

1985 m. baigiau Kauno 37-ąją vidurinę, 1991 m. Šiaulių pedagoginį institutą. 1991 – 2016 metais dirbau rusų kalbos ir etikos mokytoja Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje. 1995 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijau etikos mokytojos kvalifikaciją, 1998 m. su pagyrimu baigiau Kauno technologijos universiteto edukologijos magistrantūros studijas. 2003 – 2015 metais buvau Kauno Kovo 11- osios gimnazijos profesinės o - jos pirmininkė, 2008 – 2016 metais – Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė, 2008 – 2015 metais – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro tarybos narė, pirmininko pavaduotoja. 2014 m. buvau apdovanota Kauno miesto savivaldybės Gerumo kristalu. 2017 m. Gen. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus I laipsnio garbės kadeto ženklu. Užauginau dukrą Agnę ir sūnų Marių. Mano siekiai: Kokybiškas, visiems prieinamas švietimas, grįstas pagarba ir pasitikėjimu mokytoju ir kiekvienu bendruomenės nariu. Socialinis teisingumas ir dialogu grįsti darbo santykiai. Valstybinės lietuvių kalbos ir lietuvybės stiprinimas. |

„Apie Aušrą ramia sąžine ir nuoširdžiai galiu pasakyti - ji yra tikrai labai gera Seimo narė. Savo kompetencijas ir atsidavimą Tėvynei ji jau įrodė savo nuosekliu kasdieniu parlamentiniu darbu ir pasiektais rezultatais, reikšmingais daugeliui Lietuvos žmonių. Tokie sąžiningi, veiklūs ir atsakingi tautos atstovai, kaip Aušra Papirtienė, ir toliau turi tęsti darbus Lietuvos Respublikos Seime.“ Saulius Skvernelis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

„Aušra, dirbdama 2016–2020 m. LR Seimo 2016-2020 m. LR Seimo kadencijos nare, savo teikiamais įstatymų projektais ir palaikymu Kaunui svarbiais klausimais įrodė, kad nuoširdžiai atstovauja ją išrinkusiems miestiečiams. Todėl esu tikras, kad Aušrai vėl patekus į Parlamentą, kauniečių interesai neliks be balso parlamente.“ Visvaldas Matijošaitis

AUDRONĖ JANKUVIENĖ Nepartinė kandidatė Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje, LVŽS sąraše – Nr. 28

Audronė Jankuvienė LR Seimo narė nuo 2019 m. liepos. Audito komiteto ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė. Žurnalistė, ilgametė „Kauno dienos“ redaktorė (tuomet Audronė Kanapickienė), tiriamosios žurnalistikos, analitinių ir publicistinių rašinių ekonomikos, politikos ir socialinėmis temomis autorė. Apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos Vytauto Gedgaudo premija, Kauno miesto „Santakos“ 2-ojo laipsnio garbės ženklu, Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Seimo rinkimuose dalyvauja antrą kartą. 2016 m. Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje iš 12 kandidatų pateko į antrą turą ir surinko 44 proc. balsų. Ištekėjusi, vyras – Gediminas Jankus, rašytojas, pirmas atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Turi dvi suaugusias dukras. „2020 m. Seimo rinkimuose dalyvauju su šūkiu „Kaunui turi atstovauti kauniečiai“. Vienmandatėje apygardoje renkamas atstovas turi gerai žinoti savo atstovaujamąją apygardą, jos žmonių te-

irautis nuomonės dėl svarstomų įstatymų projektų, apygardoje vykdyti parlamentinę kontrolę – stebėti, kaip laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų. Tam būtinas nuolatinis bendravimas su rinkėjais ir artimas grįžtamasis ryšys. Žmonėms svarbu ne retsykiais užklystantys svečiai, o greta jų ir su jais nuolat esantis, pasiekiamas ir atviras Seimo narys. Gimiau, augau, gyvenu ir gyvensiu Kaune. Esu ketvirtos kartos kaunietė. Mano tikslai Seime, kaip ir 2016 m., – toliau mažinti regioninę, socialinę ir kultūrinę atskirtį. Pensijų indeksavimas, kaip ir ir „vaiko pinigai“, pasiteisino ir jis negali būti stabdomas, o turi būti spartinamas, indeksuojant ne tik senatvės, bet ir visas kitas, ypač tremtinių ir kitas valstybines pensijas. Kita svarbi tema –„sidabrinė ekonomika“. Oriam senjorų gyvenimui vien didesnių pinigų nepakanka. Jie nori gyventi socialiai aktyvų gyvenimą, būti naudingi (jei sveikata ir kitos aplinkybės leidžia) ir savarankiški. Todėl sudarysime paskatas ir sąlygas grįžti į darbo rinką vyresnio amžiaus žmonėms, skatinsime įmones darbo sąlygas pritaikyti vyresnio amžiaus darbuotojams. Skatinsime ir socialinių ir sveikatos paslaugų plėtrą. Kviečiu Centro-Žaliakalnio rinkėjus balsuoti už mane vienmandatėje renkantis tarp atskirų kandidatų. Taip pat toje pačioje apygardoje pasirenkant daugiamandatį LVŽS sąrašą ir rinkimų biuletenyje į vieną iš tuščių penkių langelių įrašant mano numerį – 28. Pagal šį principą balsuoti ir reitinguoti mane galima ir kitose Kauno apygardose bei visoje Lietuvoje. |

„Audronę pažįstu jau 30 metų. Kaip kolegę, bičiulę, jautrią, talentingą, darbščią moterį. Audronė Seime dirbo vos 1 metus. Ji greitai tapo viena ryškiausių ir įdomiausių Seimo narių. Kasdien skaitau jos įrašus apie nuveiktus darbus, naujus įstatymus, jų aiškinimą, atsakymus į paklausimus. Ji dalyvauja beveik visuose Kauno renginiuose, rūpinasi kultūriniu miesto gyvenimu, padeda spręsti iškilusias problemas. Nepasiduokime pigiai agitacijai. Ypač tų, kurie „reziduoja“ Seime jau 6 – 7 kadencijas. Jei jie šiandien nepadarė to, ką žada prieš kiekvienus rinkimus, nepadarys ir rytoj. Moterys vis dažniau tampa lyderėmis. Jos geros strategės ir atsakingos vadovės. Audrone, aš linkiu Tau laimėti. Linkiu burti visas darbščias, protingas, sąžiningas ir atsakingas moteris tarnystei – žmogui ir Tėvynei.“ Dalia Teišerskytė, poetė, politikė, visuomenės veikėja

„Audronę Jankuvienę visada gerbiau ir gerbiu už profesinį sąžiningumą, ištikimybę tiesai, pagarbą žmogui, gilų mąstymą, pilietišką poziciją. Visos šios moralinės savybės atsispindėjo per daugelį metų kauniečiams gerai žinomoje jos profesinėje veikloje, kai dirbo žurnaliste ir redaktore „Kauno dienoje“. Tikiu ir kviečiu Jus patikėti, kad Audronės atsakomybė, patirtis, gebėjimas analizuoti visuomeninius procesus, moraliniai principai ir profesinė etika yra tos vertybės, kurios privalomos sąžiningai ir garbingai atstovauti piliečiams. Neabejoju šiomis Audronės savybėmis, nes pažįstu ją keletą dešimtmečių, o dirbdama Seime, tik dar labiau įtvirtino šį mano pasitikėjimą. Kviečiu balsuoti už Audronę Jankuvienę Centro-Žaliakalnio apygardoje ir visame Kaune, reitinguojant LVŽS sąraše.“ Kęstutis Ignatavičius, Kauno miesto ceremonmeisteris

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

LAURAS STACEVIČIUS LVŽS kandidatas Savanorių rinkiminėje apygardoje. LVŽS sąraše Nr. 29

Lauras Stacevičius Dainavos apygardoje, kurioje esu išrinktas 2016-aisiais, nuolat bendrauju su gyventojais, kurie per šiuos metus iškėlė daug įvairių problemų. Jiems atstovaudamas, principingai ir reikliai siekiu gyventojų gerovės visais klausimais. Pasikeitus ir išsiplėtus vienmandatės apygardos riboms ir joms tapus Savanorių apygarda, esu pasirengęs ir toliau prisiimti atsakomybę bei tęsti pradėtus darbus. PRIORITETU LAIKAU:

• sąmoningo piliečio ugdymą, išsilavinusią visuomenę; • paramą šeimai, vaikams, senjorams; • socialinės atskirties mažinimą; • investicijų, ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą; • regionų politiką. Tęskime darbus kartu. Gimiau 1980 m. liepos 15 d. IŠSILAVINIMAS: 1998 m. baigiau Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Utenos „Saulės“ gimnazija). 2006 m. baigiau Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), gyvulininkystės technologo studijas, įgijau bakalauro ir magistro laipsnius. Aktyviai dalyvavau akademijos studentų atstovybėje. NARYSTĖ PARTIJOJE, ASOCIACIJOSE: Nuo 2014 m. – LVŽS narys, Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas. Nuo 2015 m. iki 2016 m. – Europos Parlamento nario Bronio Ropės visuomeninis padėjėjas. Nuo 2017 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys. KALBOS: anglų, rusų. DARBO PATIRTIS: 2007–2010 m. vadybininkas Lietuvos ir

„Lauras – atsakingas ir savo darbą išmanantis žmogus. Pasitikiu juo, nes tiek dirbdamas mano visuomeniniu padėjėju, tiek Seimo nariu, įrodė, jog ryžtingai gina Lietuvos žmonių interesus. Linkiu jam sėkmės – būtent tokie jauni profesionalai ir yra Lietuvos ateitis.“ Bronis Ropė LVŽS valdybos pirmininkas, Europos Parlamento narys

Vokietijos įmonėse. 2010–2016 m. vadovaujamos pareigos žemės ūkio srities įmonėse – padalinio, pardavimų vadovas. ŠEIMINĖ PADĖTIS: Vedęs. Žmona – Lina, dukra – Urtė. POMĖGIAI: kelionės, sportas, IT technologijos, politi-

„Lietuvos Respublikos Seimo narys Lauras Stacevičius yra pirmasis ėmęsis skirti daugiau dėmesio mokslo bei mokslininkų svarbai politikoje. Jis subūrė Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupę, kuri mokslininkams leidžia pristatyti Seimui savo pasiūlymus bei diskutuoti visuomenei aktualiais mokslo raidos klausimais. Parlamento domėjimasis akademinės bendruomenės gyvenimu – pastovus ir nuoširdus. Būtent tokie politikai verti visuomenės pasitikėjimo ir pagarbos. Tai žmonės, kuriems galima patikėti ir valstybės raidą.“ Prof. dr. Jonas Jasaitis Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas

ka, istorija, kultūriniai renginiai, gamtos saugojimas. |

GEDIMINAS VASILIAUSKAS Nepartinis kandidatas Petrašiūnų - Gričiupio apygardoje. LVŽS sąraše – Nr. 30

Gediminas Vasiliauskas 2016 m. Petrašiūnuose buvau išrinktas į LR Seimą. Kaunas man labai brangus. Visada norėjosi prisidėti prie miesto ir jo žmonių gerovės. Per šiuos ketverius metus nuolat bendrauju su gyventojais, NVO, švietimo ir kitomis įstaigomis. Esu pasirengęs toliau tęsti pradėtus darbus ir dirbti žmonių labui. Esu inžinierius-ekonomistas. Į valstybės valdymo procesą žiūriu paprastai ir ūkiškai – kokią naudą žmonėms ir šaliai atneš priimami įstatymai, kaip sukurti kuo daugiau aiškumo ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Kartu su frakcijos kolegomis stengiamės, kad gyvenimas taptų geresnis visiems: didėjo atlyginimai, pensijos, atsirado vaiko pinigai, pradėta daug reformų visose valstybės valdomose srityse. Kaip ekonomistas galiu atsakingai pasakyti – svarbiausia strateginis požiūris ir stabilumas, gerovę valstybei ir jos žmonėms sukursime tik tuomet jei nuosekliai tęsime pradėtus darbus. Mano gyvenime reikšmingą vietą vi-

suomet užėmė sportas. Jaunystėje išbandęs profesionalų sportą, aktyviai sportuoju iki šiol. Palaikau ir palaikysiu sporto bendruomenę, turėjau garbės būti ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos teisėju ir Kauno krepšinio lygos viceprezidentu. Dalyvaudamas visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ veikloje, o vėliau ir būdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos Sporto, laisvalaikio ir turizmo komiteto pirmininku su bendraminčių palaikymu kūriau ir įgyvendinau iniciatyvą „Judėk sveikai“. Dirbdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, laikausi principo, kad visos valstybės saugumas glūdi ne tik grėsmių vertinime ir prevencijoje, bet kiekvieno individo socialiniame saugume. Viskas prasideda nuo to, kaip patys vertiname savo valstybę, kaip užtikriname savo pilietines – demokratines teises ir pareigas. Bendrauju su jaunimu, džiaugiuosi matydamas, kokia puiki auga jaunoji karta, kuri suvokia pilietiškumo ir kritinio mąstymo svarbą. Šiemet minėdami mūsų Nepriklausomybės trisdešimtmetį turėtume ne tik didžiuotis nueitu keliu, bet ir nepamiršti, kad mūsų laisvė ir ateitis yra mūsų visų atsakomybė. Esu prisidėjęs prie daugiau kaip 80 įstatymo projektų, savo tikslu laikau visų visuomenės grupių pilnavertišką integraciją tiek darbo, tiek kitais klausimais. Būdamas Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininku nuo 2018 metų atkakliai stengiuosi atliepti realius žmonių poreikius ir juos įgyvendinti. |

„Žurnalistinė patirtis retai apgauna, net kai po trumpo susitikimo ir bendravimo su nepažįstamuoju, susidarai apie jį teisingą nuomonę. O ką jau bekalbėti apie žmogų, kurį dažnai sutinki, stebi iš šalies, seki jo darbą. Per ketverius metus Gediminas pateisino kolegų parlamentarų ir kauniečių pasitikėjimą savo aktyvumu, nuoširdumu, ir konkrečiais darbais, apie kuriuos žiniasklaida nerašo. Gediminas Vasiliauskas visų ir visur yra laukiamas. Su ašaromis akyse savo šimtas devintojo gimtadienio proga iš visos širdies jam dėkojo Vincas Šileika. Gediminas, sužinojęs apie tokį ilgaamžį, buvusį Prano Lubino auklėtinį, jį iš karto aplankė, pasveikino. Vienam seniausių kauniečių tai buvo netikėta, pirmą kartą per šimtą metų jį pagerbė aukštas pareigas užimantis šalies politikas. Gediminas ir pats propaguoja sveiką gyvenseną, sportas jam – ne tik sveikatos šaltinis, bet ir džiaugsmas. Ypač kai laimi ,,Žalgiris‘‘, nes krepšinis Gediminui, kaip ir kiekvienam kauniečiui, yra savotiškas

„Gediminas – tai žmogus, kuris nuoširdžiai stengiasi, kad idėjos, galinčios pagerinti mūsų visų gyvenimą, taptų konkrečiais įstatymo projektais ir darbais. Žinau, kad Gediminas padarys viską, kas tik nuo jo priklauso, kad miestui svarbūs klausimai parlamente neliktų nuošalyje, o būtų sprendžiami. Puikiai žinodamas Gedimino nuoširdų rūpestį Kauno ir visos Lietuvos žmonių gerove, kviečiu jį palaikyti.“ Visvaldas Matijošaitis

gyvenimo eleksyras. Aš savo garbe garantuoju, kad kauniečiai, vėl rinkdami naują LR Seimą, ir atidavę balsą už jau išbandytą Gediminą Vasiliauską, neapsirinks. Jis yra vertas to ir privalo tęsti Seime pradėtus darbus visų mūsų labui.“ Vidas Mačiulis

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

LIGITA VALALYTĖ Nepartinė kandidatė Šilainių apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše Nr. 39

Ligita Valalytė Dirbant Kaunui, ne kartą teko bendrauti tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe, todėl įsitikinau, koks miestui svarbus yra palaikymas nacionaliniu lygiu. Norint, kad didieji Kauno projektai ir teigiami pokyčiai būtų tęsia-

mi, svarbu turėti konstruktyvų dialogą tiek su Parlamentu, tiek su Vyriausybe. Matydama to svarbą, nusprendžiau tapti kandidate Seimo rinkimuose ir, jei kauniečiai išreikš savo pasitikėjimą, atstovauti jiems nacionaliniu lygiu. Nuo 2019 m. esu Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, einanti Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pareigas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė. Esu socialinių mokslų magistrė, profesinėje veikloje – ilgametė viešojo valdymo, pokyčių valdymo ekspertė, mentorė, vadovė. Aš neabejinga ir visuomeninei veiklai. Esu aktyvi tarptautinės visuomeninės klubinės organizacijos Kauno klubo „LIONS“ narė bei KTU Alumni asociacijos narė. 2014 m. prisijungusi prie visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“, 2019 metais buvau išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą. 2017 m. man įteiktas Investuotojų Forumo „Geriausia valstybės tarnautoja“ apdovanojimas. |

„Ligita iš savo darbo patirties yra sukaupusi didelį nacionalinių klausimų bagažą aplinkosaugos ir socialinėje srityse. Būtų nuodėmė mums neišnaudoti jos žinių ir patirties. Todėl kviečiu ją palaikyti Seimo rinkimuose ir mums, kauniečiams, turėti aktyvią ir ryšį su miestu turinčią Seimo narę.“ Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras

„Ligitą Valalytę pažįstu nuo 2006 metų, kai ji dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ji išsiskyrė iš kitų savo neeiliniu darbštumu, loginiu ir strateginiu mąstymu. Išskirtinis jos bruožas – drąsa. Drąsa išsakyti savo nuomonę, spręsti įsisenėjusias problemas, įgyvendinti ambicingus projektus. Ji gerbiama ir vertinama, su ja malonu bendrauti. Ji yra linksma, žingeidi ir turi puikų humoro jausmą. Lietuvai tokių žmonių labai reikia, nes ateitis priklauso jauniems.“ Prof. Habil. Dr. Antanas Sederevičius, Profesorius, mokslininkas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

KĘSTUTIS BACVINKA Seimo narys. LVŽS kandidatas Kauno raj. 66 apygardoje. LVŽS sąraše – Nr. 47

Kęstutis Bacvinka Į Parlamentą atėjau ne pakeisti pasaulio, ar įrodinėti savo tiesų, o prisidėti prie politinių sprendimų, svarbių žmonių gyvenimui ir mūsų valstybei. Mano patirtis susijusi su miškininkyste, todėl ir parlamentinė veikla yra glaudžiai susijusi su aplinkosauga. Seimo kadencijos metu vykdyta ir galimai dar bus vykdoma miškų reforma mane giliai sukrėtė. Ji palietė mano bendradarbių likimus, liko neaišku – kaip bus tvarkomi miškai. Todėl, nors ir neturėdamas didesnės parlamentinės veiklos patirties, aš balsavau prieš miškų reformą. Žinojau, kad valdančioji koalicija už tai nepaglostys. Netrukus buvau atiduotas Seimo etikos komisijos narių teismui. Jie mane suprato ir pateisino. Ši reforma dar neužbaigta ir tolimesnis jos įgyvendinimas gali sužlugdyti visą miškininkų patirtį. Kai kurie padariniai matomi jau dabar. Atsiradus miškų kenkėjams, iš karto pateikiau įstatymų pakeitimus,

kurie, esant kritinei situacijai, leistų imtis reikiamų priemonių. Kaupiu informaciją apie reformos eigą ir palaikau ryšį su savo kolegomis. Jeigu rinkėjai manimi patikės ir kitoje kadencijoje daug dėmesio skirsiu miškams. Keturi metai Seime leido patirti, kas yra parlamentaro darbas. Kaip vyksta įstatymų priėmimas ir kaip jie įgyvendinami valstybės institucijose. Kokios yra Seimo ir visuomenės galios. Valstybės kontrolės ataskaitoje labai gerai pastebėta, kad yra priimama daug įstatymų pakeitimų, tačiau neužtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. Seimas, lyg bičių avilys bruzdėdamas nuo ryto iki vakaro, priima daugybę įstatymų pakeitimų. Tuo tarpu Vyriausybė, visa institucijų sistema dažnai priima savo sprendimus. Seimo narys, gindamas valstybės ar gyventojų interesus, kreipiasi raštu į institucijas ir gauna atsakymus. Pastebiu, kad nesvarbu, ar kreipiasi Seimo narys, ar visuomeninė organizacija, rezultatas tas pats – atsakoma raštu, nebūtinai motyvuotai, ir institucijos toliau vykdo sau ramiai savo veiklą. Kam reikia priimti tiek įstatymų, jei institucijos dažnai veikia

savo nuožiūra. Bendraujant su savo rinkėjais, dažnai stebina gyventojų baimė, vengiant kreiptis į vietinę valdžios instituciją, reikalaujant spręsti aktualius klausimus. Net dėl ąžuolo Ugnės Karvelis progimnazijos kieme teko pasukti galvą, kaip suburti neabejingus, aktyvius žmones. Rajonuose tiek bendruomenės, tiek atskiri žmonės yra dažnai priklausomi nuo vietinės valdžios ar politinių partijų ir vengia pareikšti savo nuomonę. Toks santykių sustabarėjimas leidžia institucijoms savivaliauti, įsigalėja korupciniai ryšiai, silpninamos visuomenės galios. Ne viską, ką buvau numatęs ar pažadėjęs savo rinkėjams, pavyko įgyvendinti. Tačiau man, kaip miškininkui, tai buvo gyvenimo universitetas, privertęs suvokti visai kitą veiklos sritį, matyti, kaip vykdoma valstybinė politika ir kaip atstovaujami gyventojų interesai. Ir toliau kartu su jumis spręsiu užklupusias problemas ir kartu sieksime geresnės visuomenės sukūrimo. Kartu kursime tikrą demokratinę valstybę, nes tai vienintelė išeitis mums išlikti. | „Aš labai džiaugiuosi, kad Kęstutis Bacvinka, patekęsį Seimą, nepamiršo, jog yra miškininkas, aplinkosaugininkas ir visą laiką gynė viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Daug dėmesio skirdamas miškų išlikimui, miestų želdynų bei kitų žemės gelmių išsaugojimui, pateisino žaliojo vardą. Balsuosiu už Kęstutį.“ Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

„Kodėl aš balsuosiu už Kęstutį? Kai Seime buvo svarstoma dėl miškų reformos, jis vienintelis balsavo prieš. Kęstutis žinojo, kad sugriovus šimtmetį ir daugiau gyvavusią miškų tvarkymo sistemą, miškai, kaip valstybės turtas, atsidurs medienos prekeivių rankose. Į Parlamentą jis atėjo, sąžiningai atlikdamas miškininko darbą, niekam nemelavęs, nedalyvavęs politinėse intrigose, sugebėjo tokiu ir likti. Tik sąžininga ir tvirtą stuburą turinti asmenybė gali teikti valstybei naudą ir rūpintis visų mūsų gerove. Kęstutis yra visada arti žmogaus, visada įsiklausantis, pakantus, tolerantiškas bet kokiai nuomonei, išsiskiriantis savo žmogišku požiūriu į aplink jį vykstančius procesus. Šiame kintančiame laikmetyje, kai politikų vertybės dažnai prisitaiko prie aplinkybių ir naudos sau, Kęstutis, buvęs miškininkas, turi savo tvirtą pasaulėžiūrą ir yra ištikimas savo krašto žmonėms ir gamtai. Balsuokime už jį, už Kęstutį.“ Dainius Šeronas, internetinio dienraščio miskininkas.eu redaktorius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

KAROLINA ŽEKAITĖ Nepartinė kandidatė Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše Nr. 50 visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė. Aš – inžinerinių bei socialinių mokslų magistrė, profesinėje veikloje – ilgametė suaugusiųjų mokymo ekspertė, lektorė, vadovė. Specializuotų konferencijų pranešėja, konsultantė. Gimiau Kaune, aktorių Elenos ir Antano Žekų šeimoje, todėl esu neabejinga kultūrai, ypač – teatrui bei muzikai. Prieš trejus metus prisijungusi prie visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“, 2019 metais buvau išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Karolina Žekaitė Būdama Kauno miesto tarybos nare, labai aiškiai pamačiau, kad didelių pokyčių galima pasiekti, tik vystant konstruktyvų, betarpišką dialogą tarp miesto ir Parlamento, Vyriausybės atstovų. O pokyčiai mane ir motyvuoja kandidatuoti į Seimą ir užtikrinti tolesnį, dar sėkmingesnį bendradarbiavimą tam, kad pokyčiai Kaune būtų tęsiami! Nuo 2019 m. esu Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, einu Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkės pareigas, esu

Esu ir aktyvi įvairių renginių organizatorė, visuomenininkė. 2014 m. man įteiktas Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų „Darbo žvaigždės“ medalis „Už nuopelnus Lietuvos gerovei“. | „Su Karolina profesinėje veikloje teko daugybę metų dirbti kartu. Ji buvo viena iš mūsų įmonių grupės vadovių beveik nuo pat kompanijos įkūrimo pradžios. Karolina yra atsakinga, ambicinga, plataus, strateginio mąstymo, reikli ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Profesinėje veikloje – savo srities ekspertė. Karolina nuolatos aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Ji – puiki organizatorė, gebanti suvaldyti didelius projektus. Matyt jos aktyvus būdas nulėmė ir tai, kad vien profesine veikla neapsiribojo ir 2019 m. pradžioje dalyvavo Savivaldybių tarybų rinkimuose. Kauniečiai patikėjo ja ir išrinko Kauno miesto tarybos nare, kur ji šiuo metu sėkmingai eina dar ir atsakingas Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkės pareigas. Tikiu, kad Karolinos turimos savybės būtų tinkamos, atstovaujant kauniečiams Seime.“ Eduardas Jasas SDG įmonių grupės prezidentas

„Tikiu, kad Karolinai sprendimas dalyvauti rinkimuose nebuvo lengvas. Tačiau, kartu dirbant Kauno miesto taryboje, matau, kad jos dalykinės savybės – gebėjimas greitai įsigilinti į klausimus, atkaklumas, įsiklausymas – yra būtent tos savybės, kurios, kaip oras, reikalingos Parlamente. Žinau, kad Karolinai tapus Seimo nare, ji nepraras ryšio su miestu ir sąžiningai atstovaus tiek miesto tiek visos Lietuvos gyventojams.“ Visvaldas Matijošaitis Kauno meras

Senukų skriausti nevalia! VYTAUTAS JURGIS KADŽYS LVŽS kandidatas daugiamandačiame sąraše Nr. 85 Kovosime už Nepriklausomos Lietuvos valstybės vystymąsi, socialinį teisingumą, visų rūšių pensijų indeksvimą, nuo jų paskyrimo datos pagal infliacijos metinį dydį, neišmokėtų valstybinių pernsijų 2010 – 2013 m. grąžinimą. Turi būti Indeksuojamos ne tik senatvės, bet ir tremtinių bei kitos pensijos. Oriam senjorų gyvenimui – ne tik didesni pinigai, bet ir sąlygos gyventi socialiai aktyvų gyvenimą. Skatinsime socialinių ir sveikatos paslaugų plėtrą, siekdami visaverčio vyresnio amžiaus žmonių socialinio dalyvavimo ir savarankiškumo. Teiksime svarstymui Desovietizacijos įstatymą. Stiprinsime valstybės ir jos piliečių ilgalaikę apsaugą. Pamatinės mūsų vertybės – žmogus, šeima, sveikata, pagarba, pareiga, saugumas. Vytautas Jurgis Kadžys Tel.: 864872521

DIRBTI VALSTYBĖS IR JOS ŽMONIŲ LABUI!

„Pažįstu Vytautą Kadžį nuo 2007 m. kai įkūrėme Pensininkų partiją, o nuo 2017 Kartų solidarumo sąjungą (KSS). 2008 m. dalyvavome bado akcijoje prie Seimo rūmų. Vėliau kasmet rengėme protesto akcijas prie Seimo ir Vyriausybės rūmų prieš skurdą ir žmonių skurdintojus. Šių akcijų aktyvus organizatorius, kartu su kitais partijos prezidiumo bei partijos tarybos nariais, buvo ir Vytautas. Mūsų tikslas ir pagridinis reikalavamas ir dabar išlieka tas pats – tai Lietuvos žmonių pensijų indeksavimas ir didinimas pagal kasmetinį infliacijos lygį. Linkime sėkmės Vytautui Seimo rinkimuose atstovaujant pensininkų interesus.“ Laima Genovaitė Galvanauskienė Kartų solidarumo sąjungos. Dainavos skyriaus pirmininkė

„Vytautas Kadžys tuojau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tada dar tarnaudamas SSSR armijoje, stojo į Lietuvos kariuomenės gretas, dalyvavo jos atkūrime ir dėl to prarado visas privilegijas. Vytautas buvo Pensininkų partijos sukūrimo iniaciatorius ir jos vadovas. Partijos tikslas buvo ginti pensininkų ir kitų socialiai remtinų žmonių interesus. Tai doras, sąžiningas, atsakingas žmogus. Vytautas Kadžys, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, galėtų kvalifikuotai dirbti LR Seime Valstybės gynybos ir socialinės apsaugos srityse.“ Pranas Kavaliauskas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyriaus valdybos narys

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

EDGARAS AGANAUSKAS LVŽS kandidatas daugiamandačiame sąraše Nr. 111 čiaus sumažinimas Lietuvoje, dvigubos pilietybės įteisinimas mišrių šeimų bei užsieniečių įvaikintiems vaikams, dr. Jono Basanavičiaus Tautos namų idėjos išsaugojimas ir įgyvendinimas ir kitus. Profesinėje teisininko veikloje daug dėmesio skiriu verslo, darbo teisei, viešiesiems pirkimams, ginčų nagrinėjimo procesams, todėl matau, su kokiomis problemomis piliečiai bei verslas susiduria kasdienėse situacijose, žinau, kokie priimti sprendimai galėtų užtikrinti tiek mažesnį biurokratinį procesą, tiek didesnį teisingumą piliečių bei verslo atžvilgiu. Edgaras Aganauskas Esu kaunietis. Mano šeima Kaune skaičiuoja jau daugiau nei keturias kartas. Jauniausias kandidatas LVŽS sąraše. Pagal profesiją – teisininkas, turintis aukštąjį universitetinį teisės magistro kvalifikacinį laipsnį bei JAV Mičigano valstijos universiteto Teisės koledžo tarptautinės teisės sertifikatą. Didelį teisinių žinių bagažą įgijau dirbdamas advokatų kontoroje, individualiai teikdamas teisines paslaugas. 2015-2017 m. buvau ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės nariu, kur kartu su Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais nagrinėjau Kauno mieste padarytus administracinius teisės pažeidimus (dabar – nusižengimus). Nuo 2017 m. iki dabar dirbu Lietuvos Respublikos Seime, esu dviejų Seimo narių – Roberto Šarknicko bei Dainiaus Gaižausko – patarėjas. Dirbdamas Seime, aktyviai prisidedu prie nacionalinio saugumo ir gynybos, savižudybių ir smurto prevencijos, kultūros, socialinės, švietimo ir mokslo politikos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Seime įgyvendinau tokius projektus, kaip savižudybių skai-

Kandidato tikslai: Esu jaunosios kartos atstovas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, todėl mano tikslai ir idėjos yra orientuotos bei sietinos su vakarų valstybių vertybėmis. Mano pagrindinis tikslas ir motyvas – matyti laimingesnę bei vakarietiškomis idėjomis turtingesnę Lietuvą. Vartodamas šias sąvokas, omenyje turiu skaidresnį valstybės valdymą, didesnį piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis, teismais, objektyvesnį piliečių atstovavimą, nuošalyje paliekant asmeninius interesus, kuo mažesnę socialinę atskirtį, iki minimalaus lygio mažėjančią korupciją, ir, žinoma, dar stipresnę ekonomiką. Aktyviai pasisakau už žaliąją ekonomiką, gyvūnų gerovę, socialinį teisingumą bei skaidrumą. Kur dar galime nukreipti valstybės ekonomikos variklį? Lietuva jau seniai yra žinoma, kaip ypač spartų internetą galinti pasiūlyti valstybė, todėl privalome vystyti ir pasauliui pasiūlyti informacinėmis technologijomis grįstus startuolius, naujas FinTech technologijomis paremtas inovacijas, kibernetinio saugumo sprendinius, plėtoti daiktų internetą. Šio tikslo pasiekimui būtina plėsti Lietuvos miestuose įsi-

„Edgarą Aganauską pažįstu, kaip veržlų ir užtikrintą žmogų. Tai asmuo, kuriam yra itin svarbus Lietuvos gyvenimas bei jos ateitis. Edgaras yra mano patarėjas Seime, todėl galiu drąsiai teigti, kad pažįstu jį, kaip atsakingą, patriotišką bei nuoširdų asmenį, turintį gerą kritinį mąstymą. Nuoširdžiai linkiu jam sėkmės, kuriant ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos ateitį.“

Dainius Gaižauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (kandidatas LVŽS sąraše Nr. 11)

kūrusių švietimo įstaigų galimybes bei, skatinant informacinėmis technologijomis grįstas inovacijas, kurti jaunų, Lietuvoje liekančių gyventi specialistų praktinį idėjų įgyvendinimą. Šioje vietoje, Kaunas, turintis stiprų technologinių mokslų universitetą (Kauno technologijos universitetą), galėtų taip pat tapti informacinių technologijų inovacijų ir startuolių slėniu, kuriančiu didelę pridėtinę vertę Lietuvai. Šiuo metu gyvename pokyčių laikais, kai visas pasaulis persiorientuoja į aplinkai draugiškus sprendimus ir ekonomiką, kuri po truputį tampa visos pasaulio ekonomikos varikliu. Tikslingai nukreipus investicijas į atsinaujinančių elektros energijos šaltinių vystymą, elektrinių automobilių infrastruktūros

„Edgaras Aganauskas yra vienas perspektyviausių jaunų asmenų, kuriuos pažįstu, jau turintis didelę darbo patirtį ne tik teisės srityje, bet ir LR Seime. Edgaras pasižymi kritiniu mąstymu bei greitu reagavimu į visuomenėje besikeičiančias situacijas. Tai žmogus, nuolat turintis pasiūlymų probleminėms situacijoms politikoje spręsti. Dirbant kartu, esame padėję daugeliui piliečių, besikreipusių dėl valstybės institucijų neveikimo ar kitų problemų, susijusių su valstybiniu sektoriumi. Džiaugiuosi, kad tokie žmonės, kaip Edgaras, nusprendžia savo idėjomis prisidėti prie LVŽS įgyvendinamos politikos“. Robertas Šarknickas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas (kandidatas LVŽS sąraše Nr. 21)

kūrimą, sudarius palankias sąlygas Lietuvoje kurtis biotechnologijoms, aplinkai draugiškiems startuoliams, Lietuva galėtų tapti viena pirmųjų aplinkai draugiškų valstybių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Be to, tokių projektų vystymas prisidėtų prie didesnio darbo užimtumo bei tolimesnio ekonomikos augimo valstybėje, atkreiptų investuotojų dėmesį, o svarbiausia – pakeltų Lietuvos prestižą šioje srityje. |

AUDRIUS DAUNORAVIČIUS LVŽS kandidatas daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 127 Dėl ko kandidatuoju į Seimą? Kandidatavimo į Seimą tikslas – Lietuvos valstybės valdyme pritaikyti savo sukauptą ilgametę mokslinę ir darbinę patirtį bei efektyvius projektų valdymo principus. Lėšų naudojimas valstybiniame sektoriuje privalo būti racionalus ir protingas. Valstybei reikia sisteminių pokyčių. | Audrius Daunoravičius

Bendraukime facebooke puslapyje: https://www.facebook.com/audrius. daunoravicius

„Tokių nuoširdžių ir atsidavusių savo darbui kaip Jūs, aš dar nebuvau sutikus. Paliko įspūdį paprastas ir nuoširdus bendravimas, kompetetingi atsakymai į daug klausimų, susijusių su COVID-19 situacija. Likau sužavėta jūsų atsidavimu, paprastumu ir nuoširdumu. Tokių žmonių reikia Lietuvai. Ačiū!“ Sonata Vieta Lektorė, kosmetologė - smulki verslininkė

„Paliko įspūdį Audriaus įžvalgumas, entuziazmas ir noras savo praktines vadybos žinias panaudoti Lietuvos žmonių sveikatos labui, didelis noras propaguoti sveiką gyvenseną bei ambicingas siekis atlikti sisteminius pokyčius. Audrius visada gali pasiūlyti naujų idėjų ir jas įgyvendinti.“ Aurelijus Veryga Sveikatos apsaugos ministras

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

Turiu tvirtas vertybines nuostatas VYTAUTAS MIKALAUSKAS LVŽS sąrašo Nr. 136

Vytautas Mikalauskas Gimiau 1990 metais, užaugau ir subrendau Nepriklausomoje Lietuvoje. Visą gyvenimą domėjausi reiškiniais, kuriais dažniausiai normalūs žmonės nesidomi. Nuo pat mažens mane žavėjo knygų pasaulis, viskas jame atrodė kitaip, nei realiame gyvenime, nuolatos kamavo klausimas – kaip turėtų būti ištiktųjų? Sekdamas savo apmąstymais, pasirinkau studijuoti Lietuvių kalbą ir literatūrą, dar gerokai iki mokyklos baigimo pradėjau rašyti ir tikrosios savo istorijos ir jos skambesio ieškau iki šiol. Vėliau gilinausi į politikos ir strateginio valdymo mokslus. Visuomenės gyvenime pradėjau matyti tam tikrus dėsningumus. Tokiais momentais į galvą ateina mintis - jei jau matai reiškinius, gali turėti jiems įtakos. Taip prasidėjo mano dalyvavimas politiniame gyvenime. Su bendraminčiais kūriau partiją Profesinių Sąjungų Centras, būdamas dvidešimt penkerių metų, buvau išrinktas partijos vicepirmininku. Manau, tuomet galutinai susiformavo mano centro kairės pažiūros, kurių laikausi iki šiol. 2016 metais buvau pakviestas koordinuoti LVŽS rinkimų kompaniją Kaune. Teko dirbti su nuostabia komanda ir džiaugiuosi, kad tai buvo žmonės, kurie sugebėjo įsiklausyti į mano įžvalgas ir turėjo pakankamai drąsos pasinaudoti ma-

no duotais patarimais. Jokių stebuklingų politikos technologijų receptų nežinau – svarbiausia yra nuoširdžiais kalbėtis su tais, kurie kitų dažniausiai lieka net neišklausyti. Į LVŽS žiūriu, kaip į partiją, kuri po ketvirtį amžiaus trukusio politinio chaoso padėjo pagrindus Lietuvos, kaip tautinės valstybės, išlikimui. Meluočiau, jei sakyčiau, kad sutinku su visomis vykdomomis reformomis ar jų prioritetine tvarka, bet tikrai negaliu neigti jų reikalingumo. Sisteminių pokyčių įgyvendinimas reikalauja ne tik kryptingos įstatymų leidybos, bet ir biurokratinio aparato stiprinimo. Tai sunkus etapas ir dar daug žingsnių teks padaryti, kol susitvarkysime. Visiškai suprantu žmonių nepasitenkinimą ir visą kritiką, bet galiu pasakyti tik tiek – sunkiai sergant, reikia išgerti ne vieną karčią piliulę, kad rytoj pasijaustum geriau. Taip ir su mūsų valstybe. Šiuo metu esu Seimo narių Kęstučio Bacvinkos ir Gedimino Vasiliausko patarėjas. Esu įsigilinęs į Seimo nario darbą įstatumų leidybos ir parlamentinės kon trolės srityse. Kitaip, nei dauguma kitų partijų kandidatų, puikiai žinau, kur einu. Ir į kandidatavimą, ir į Seimo nario darbą žiūriu, kaip į didelę atsakomybę. Turiu tvirtas vertybines nuostatas socialinės apsaugos, nacionalinio saugumo ir aplinkosaugos klausimais. Mano kompetencijos formavosi beveik dešimt metų gilinantis į užsienio valstybėse taikomas darnaus vystymo, strateginio valdymo ir visuomenės saugumo koncepcijas. Išrinktas Seimo nariu teikčiau šias įstatymų pataisas: • Keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, siekiant, kad į kuo daugiau specialybių būtų priimama, remiantis ne mokyklos baigimo pažymiais, bet stojimo komisijoje atliekamu motyvacijos ir gebėjimų vertinimu. • Studentams, įstojusiems nefinansuoja-

•

mas vietas ir už studijas mokantiems, lėšomis pilnai kompensuoti banko skaičiuojamas palūkanas, tiek studijų laikotarpiu, tiek baigus. Einamaisiais metais vidurio ugdymo programą baigusiems moksleiviams įteisinti vadinamųjų pasirinkimo metų galimybę, metus juos atleidžiant nuo PSD mokėjimo. Prie moksleivio krepšelio pridėti tikslinę išmoką, ugdymo programoje numatytų mokomųjų dalykų pratybų įsigijimui. Suprastinti vienbučių gyvenamųjų namų statybos tvarką ir peržiūrėti būtinus ši-

•

luminio efektyvumo reikalavimus statiniams iki 150 kvm. Reglamentuoti rastinių namų statybos tvarką, taikant atskirus reikalavimus medinės architektūros statiniams. Dėl paramos, keičiant dangos su asbestu stogus, paramą teikti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties statinių stogų keitimui. Fizinių ir juridinių asmenų vykdančių prekybą naudotais automobiliais ir jų eksportą į trečiąsias šalis veiklos teisinis reglamentavimas. |

„Sugebėjimas priimti teisingus sprendimus visų pirma reikalauja žinojimo ir giliomis įžvalgomis paremto situacijos supratimo. Vertinu Vytautą, ne tik kaip nuoširdų žmogų, bet kaip ir plataus akiračio ir analitiško mąstymo politiką. Vienintelis kelias sukurti pažangią valstybę - tai atskleisti mūsų intelektualinį potencialą. Lietuvai reikia jaunų, išsilavinusių žmonių. Tikiu, kad į politiką ateinanti nauja karta pateisins mūsų lūkesčius.“ prof. dr. Birūta Švagždienė LSU

„Vytautas yra vienas geriausių politinės-socialinės įžvalgos ekspertų Lietuvoje. Daugybė politikų vadovaujasi nuomone, o Vytauto mąstymas ir sprendimai paremti žinojimu. Jo sugebėjimas numatyti būsimus reiškinius ir visuomenės reakciją į juos visuomet palikdavo neišdildomą įspūdį. Politika visų pirma - ekonominių bei socialinių tikslų įgyvendinimo priemonė. Dažnai, tai visiškai priešingų įsitikinimų susidūrimas. Artėjančių rinkimų rezultatai užprogramuos Lietuvos politinį gyvenimą ketveriems metams. Siūlyčiau rinktis tą, kuris puikiai supranta, kad dirbančiųjų teisių apsauga, visiems vienodos garantijos ir socialinis teisingumas yra klestinčios valstybės pagrindas.“ Kęstutis Juknis Lietuvos Profesinės Sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas

BRONIUS BUČELIS LVŽS kandidatas Nr. 141

Bronius Bučelis

„Bronius Bučelis yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Valdybos ir Tarybos narys. Jis vadovauja Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungos federacijos šakai taip pat yra UAB „Kauno autobusai“ profesinės sąjungos vadovas bei darbo tarybos pirmininkas, buvo išrinktas Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų „Forumas“ vadovu. Bronius – puikus kolega, gerbiamas bendradarbių ir bendražygių, aktyvus darbuotojų teisių gynėjas. Visais klausimais turi savo nuomonę ir sugeba ją apginti. Bronius išmano darbo teisę, socialinį dialogą. Puikus derybininkas, aktyviai ginantis darbuotojų ekonominius ir socialinius interesus. Tai – šalies patriotas, aktyviai dalyvaujantis Sąjūdžio veikloje, išrinktas tarybos nariu bei dalyvaujantis tarybos posėdžiuose. Aktyviai propaguojantis tautos vienybės idėjas. Pagaliau – tai žmogus, puoselėjantis šeimos vertybes. Vertas pagarbos jo rūpinimasis šeimos nariais, o šios savybės persikelia ir į

kolektyvą. Ko tikimės iš būsimo Seimo nario? Visų pirma darbo teisę reguliuojančių nuostatų, darbo teisės aktų, skatinančių socialinį dialogą nacionaliniu ir sektoriniu lygiu, darbuotojų atstovavimo įteisinimo savivaldybių lygio įmonėse. Darbuotojų socialinių ir ekonominių teisių gynimo.“ Janina Matuizienė LPSK Generalinė sekretorė

„Bronių Bučelį ir jo profsąjunginę veiklą žinome jau kelis dešimtmečius. B. Bučelis visokeriopai remia ir palaiko Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pastangas, priimant ES Mobilumo paketą, kuriame iš esmės pagerinamos Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių piliečių integracija į ES darbo rinką, ES direktyvų taikymas bei saugos ir sveikatos garantijos“ Petras Grėbliauskas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas

Nr. 3 | 2020 m. rugsėjis

Mums pavyko surasti priešnuodžius korupcijai DAINIUS GAIŽAUSKAS Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, LVŽS kandidatas Marijampolės apygardoje

Dainius Gaižauskas Noriu pasidžiaugti akivaizdžiais teigiamais rezultatais kovoje su korupcija. Mūsų kadencijos metu priimti teisės aktai, kurie ženkliai prisideda prie korupcijos mažinimo. Visų pirma, priėmus visą paketą korupcijai suvaldyti skirtų įstatymų, mūsų kadencijos metu pagaliau tapome ne tik „prestižinių pasaulio ekonomikų klubu“ vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36ąja nare, bet ir sugebėjome iš šešėlio per metus ištraukti šimtus milijonų eurų, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti panaudoti išlaikant beveik 10 Prienų dydžio savivaldybių. Be to, remiantis tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ duomenimis, Lietuvoje mažėja tiesioginė korupcinė patirtis. Pastebima bendra korupcinių bylų mažėjimo tendencija, korupcinių bylų ištyrimas gerėja. Taigi, paanalizavus ilgesnės trukmės laikotarpį, akivaizdžiai matomi nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatai. Kas konkrečiai padaryta? Sukurta pranešėjų apsauga. Atsirado galimybė tinkamai apsaugoti pranešėjus, informavusius apie galimai padarytus teisės pažeidimus. Pranešėju pripažintam asmeniui užtikrinama nemokama teisinė pagalba, jis įgyja

< Pradžia 2 psl. mokesčių mokėtojų pinigai, arba matydami, kaip kenčia alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų šeimos, skatinti alkoholio reklamą? Ne, nes pataikaudami žiniasklaidai, būtume atsisukę prieš savo vertybes. Mes kovojame už geresnę ateitį Mums tradicinėms vertybėms tenka atstovauti visada – kai konservatoriai su liberalais ėmė kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą, kai jie ėmė neigti tradicinę šeimą, kaip atgyveną, kai jie ėmė sakyti, kad šalyje per daug mokytojų. Konservatoriai net siūlė per pusę sumažinti mokytojų skaičių šalyje (Lietuvoje šiuo metu dirba 30 tūkst. mokytojų). Mes apgynėme šeimą, mokyklas, kad jos nebūtų uždarytos. Mes siekiame prikelti švietimo sistemą taip, kad jaunas žmogus gautų visavertį išsilavinimą, o būsimas mokytojas gautų deramas studijas ir gerą atlygį būsimame darbe, kaip ir dera prestižinei profesijai. Tai, kad šiemet daug abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, yra buvusių valdžių sprendimų pasekmė – Pedagoginis universi-

teisę gauti atlygį už vertingą informaciją, taip pat gali būti atleistas nuo atsakomybės už paties dalyvavimą neteisėtoje veikloje. Generalinės prokuratūros duomenimis, per 2019 metus kreipėsi 68 asmenys, 36 iš jų suteiktas pranešėjo statusas. Labiausiai pasiryžę pranešti – valstybės tarnautojai. Sugriežtintos bausmės. 2017 m. buvo priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, skirti užtikrinti baudų taikymą nusikalstamas veikas (ypač korupcines) padariusiems asmenims. Siekėme atgrasyti nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, neleisti išvengti bausmės. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą. Visai neseniai Seime priimtas ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuris įtvirtina civilinio turto konfiskavimo institutą ir reglamentuoja civilinio turto konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką. Turtas ir iš jo gauta turtinė nauda galės būti konfiskuojami, kai atsiras pagrindas manyti, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, kai šio turto bendra vertė neatitinka asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūks. eurų sumą. Didesnės galimybės tarnyboms Svarbu pabrėžti, kad dėl korupcijos kasmet prarandamos milžiniškos sumos. Kovojant su korupcija ir siekiant gerų rezultatų labai svarbu turėti stiprią, nepriklausomą ir efektyviai veikiančią teisėsaugą, kuri būtų aprūpinta šiuo-

tetas jiems rūpėjo tik tiek, kiek vertos jo patalpos Vilniaus centre. Jiems visiškai nebuvo svarbu, kaip ir kur bus ruošiami būsimi pedagogai. Mes pasirūpinome, kad Lietuvoje atsirastų stiprus pedagogų rengimo centras prie Vytauto Didžiojo universiteto, kuris, žinodamas valstybės poreikį, paruoštų kompetentingus mokytojus darbui visoje Lietuvoje. Rinkdamiesi mus – renkatės stabilų augimą ir gerovę Mes esame pirmoji valdžia, kuri kokybiškai pasirengė plėtros planus, aiškiai deklaravo darbus, kuriuos būtina atlikti. Apie juos Jūs perskaitysite šiame leidinyje. Jeigu valstiečiai dominuos ir ateityje, Jūs žinosite, kas Jūsų laukia, kokie darbai bus tęsiami. Jūs jausitės saugiai ir užtikrintai, nes niekas nieko iš Jūsų nebeatims, nes mūsų planuose yra 13oji pensija senjorams, vaiko pinigai, pagalba šeimoms, infrastruktūros plėtra, parama verslui regionuose ir valstybinis bankas. Šio banko liberalių pažiūrų partijos, tarp kurių šiandien atsidūrė ir konservatoriai su Gintauto Palucko socialdemokratais, nenori, nes jų interesas – apsaugoti komercinius bankus, o

laikiškomis techninėmis priemonėmis ir nuolat tobulėtų savo srityje. Būtina suteikti galimybes ir visus prieinamus įrankius pareigūnams nuodugniau tirti įvairias situacijas. Siekiant šių tikslų, dar 2017 m. buvo priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimas, kuris suteikė didesnes galimybes tarnybai gauti informaciją apie juridinių asmenų atliekamas finansines operacijas ir mokėjimo priemonių panaudojimą, atliekant jai pavestas funkcijas. Taip pat 2018 m. sausio 1 d. Specialiųjų tyrimo tarnybos įstatymo pakeitimais buvo įtvirtintas naujas tarnybos veiklos įrankis – analiti-

nė antikorupcinė žvalgyba, kuri nukreipta į informacijos apie korupciją ir su ja susijusių reiškinių gavimą, apdorojimą ir panaudojimą korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti. Kartu įstatymas leido padidinti Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnų algas ir tokiu būtu išlaikyti šios tarnybos patrauklumą potencialiems darbuotojams. Manau, pavyko atrasti reikiamų priešnuodžių prieš šią mirtiną ligą, tačiau siekiant dar reikšmingesnių pokyčių kovoje su korupcija, būtina ugdyti žmonių sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai. Turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. |

Verslo korupcinė patirtis mes norime, kad mūsų regionams plėstis padėtų valstybinis bankas, kuris bus konkurencingas. Regionų plėtra be valstybinio banko sunkiai įsivaizduojama. Jei mūsų nebus valdžioje, nebus ir šio banko, nebus ir valstybinių vaistinių, kuriose vaistus būtų galima įsigyti pigiau. Noriu dar priminti, kad konservatoriai pažadėjo, jog viską panaikins, ką padarė valstiečiai. Taigi mes esame už tai, kas yra stabilu. Rinkdamiesi kitus – Jūs pasirinksite grįžimą į praeitį, švaistomus valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigus, mažinamas pensijas ir kitas žmonių pajamas, klanų ir neliečiamųjų protegavimą. Socialdemokratai, Darbo partija, konservatoriai ir liberalai jau turėjo galimybę įrodyti, ką jie gali. Ar Jūs tada pajutote jų darbus? Ar atsimenate, kaip visos jų „uždirbtos“ skolos buvo perkeliamos ant Jūsų pečių? Politikai nesikeičia, kaip ir nesikeičia jų politikos įgyvendinimo principai. Abejoju, ar atidžiai pažvelgę atgal, Jūs norėtumėte ten grįžti. Kaip pavyzdį galiu pateikti ir Kauną. Jeigu konservatoriai šiuose Seimo rinkimuose laimėtų daugumą, Kaunui tai būtų blogiausias scenarijus. Kaunas šiandien yra parengęs

labai daug svarbių infrastruktūros, miesto atnaujinimo projektų. Mūsų Vyriausybė, matydama jų naudą kauniečiams, užtikrina finansavimą. Jūs turite žinoti, jog konservatoriai sieks atsiimti Kauną, todėl be jokių abejonių, būdami valdžioje, jie stabdys bet kokį finansavimą miestui, kad kauniečiai nusiviltų meru. Neleiskite to. Mes nuo pat kadencijos pradžios palaikome merą, nes matome, kaip jo komanda keičia šį miestą į gerąją pusę. Savo gretose rinkimuose šiemet turime net keturis „Vieningo Kauno“ narius, nes suprantame, kad tai ta politinė jėga, kuri atsakinga už Kauno dabartį ir ateitį, kad Kaunas būtų girdimas visuose valstybės valdymo sluoksniuose. Žmonės turi suprasti, kad šiandien yra dvi stiprios partijos, tik viena iš jų yra griaunanti politinė jėga, kuriai žmonės rūpi tik tada, kada prašo už juos balsuoti. Tai parodė jų darbai ankstesnėse kadencijose. Didžiausia pamoka konservatoriams šiandien būtų Gabrieliaus Landsbergio neišrinkimas Kaune. Tai būtų ženklas, kad žmonės supranta ir balsuoja už ateitį, o ne už praeities sugrąžinimą, kuomet Kaunas buvo negailestingai apleistas. |

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!

Net ir visa šių gėlių jūra paskęstų suteiktų žinių ir žmogiškų galimybių vandenyne, kurį Jūs dovanojate kasdien... Brangūs mokytojai, linkime Jums stiprios sveikatos, kūrybiškumo, meilės, kaip pasaulis didelės. Daug išminties, prasmingų metų – Vilties ir visko, ko tik trokštat, iš širdies. LVŽS Kauno ir Kauno rajono kandidatų komanda

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. LVŽS informacinis leidinys, 2020 m. rugsėjis, Nr. 3 / ISSN 2538-8274 Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 386. Tiražas 76 000 egz. Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos grupė, el. p. info@lvzs.lt