Už žemę ir žmogų, 2020 Nr. 13 by LVŽS

Partijos Nr. rinkimuose

1U _ ,661 _ P UXJVĖMLV

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJRV LQIRUPDFLQLV OHLGLQ\V

SVO

/LJLWD *LUVNLHQĒ 8å PşVŧ YLVŧ WHLVĔ Ī ãYDULĀ DSOLQNĀ NRYRVLX 6HLPH

0LQGDXJDV %DVWDNLV 7XULPH GLGåLXOĪ SRWHQFLDOĀ WDSWL NRQNXUHQFLQJD MşULQH YDOVW\EH

SVO

'DLQLXV .HSHQLV .RGĒO SDGLGLQWRV SHQVLMRV QHDWVYHULD VHQMRUDPV SDGDU\WRV VNULDXGRV"

$QWDQDV .RQWDXWDV .RGĒO SULHã GHãLPWPHĈLXV LãY\NĔ OLHWXYLDL QHVLU\åWD JUĪåWL"

Saulius Skvernelis: „Valstybė, kuriai rūpi“ Prieš ketverius metus, gavę milžinišką pagaliau rodo ir skaičiai. Tai ne viskas. Saugant žmones kartu Jūsų pasitikėjimą, aiškiai pasakėme: dirbsime taip, kad kiekvienas Lietuvos žmogus reikėjo rūpintis ir mūsų ekonomika. Daug pagaliau pajustų nuoširdų valstybės rūpestį. kas prognozavo, kad smuksime labai že-

Saulius SKVERNELIS, /9ä6 VĀUDãR O\GHULV Tą ir stengėmės daryti. Vaiko pinigai, nuoseklus pensijų didinimas, pagalba mokesčius mokantiems verslams, pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, stipendijos talentingiausiems, prieinamesnis aukštasis mokslas Lietuvoje studijuojantiems, parama jaunoms šeimos, įsigyjant būstą regionuose – tai tik nedidelė dalis priemonių, kurių iki tol nebuvo – ir kurios šiandien jau tapo mūsų kasdienybės dalimi. Patikėkite, teko sulaužyti labai daug politinių iečių, atsilaikyti prieš didžiulį spaudimą tam, kad šie sprendimai išvystų dienos šviesą. Dabar tai – jau realybė. Ir nors mus dėl to išsijuosę kritikavo bei peikė, dėl šių sprendimų nė kiek nesigailiu. Šių metų pavasarį susidūrėme su koronavirusu. Niekas – nei mes, nei likęs pasaulis – niekada to nebuvome patyrę anksčiau. Niekas nežinojo, kaip reikia kovoti, kokie būdai ir metodai geriausi ir veiksmingiausi. Nebuvo paprasta ir lengva. Teko operatyviai priiminėti sprendimus, neretai griežtus ir skausmingus, tačiau visa tai darėme tam, kad apsaugotume žmonių sveikatą bei gyvybes. Mus lydėjo sėkmė: su pirmąją COVID-19 banga susitvarkėme tikrai neblogai, tą pastebėjo bei įvertino ir autoritetingos tarptautinės institucijos, tą

mai, kai kas kalbėjo apie krizę, kuri bus didesnė nei kitos, buvusios iki šiol. Ar mums pavyko? Čia pacituosiu viešą statistiką ir kelių garsiausių Lietuvos ekonomistų viešai pasakytus žodžius: Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 proc. – mažiausiai Europos Sąjungoje. Baltijos šalys neatsidūrė tarp labiausiai pandemijos pažeistų ES šalių, o ypač sublizgėjo Lietuvos ekonomika. Toks atsparumas nėra nei atsitiktinis, nei laikinas. Lietuva krizę pasitiko turėdama itin subalansuotą ekonomiką – su rekordiniu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, be perteklinių finansinių įsipareigojimų, neperkaitusia nekilnojamojo turto rinka. Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė mažomis neigiamomis pasekmėmis darbo rinkai. Per septynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvykusių asmenų buvo 10 tūkst. daugiau, nei emigravusių, o dauguma atvykstančių – lietuviai. Valstybės kelias, kokį matome ir kuriuo einame mes, ne visiems atrodo tinkamas. Nors pirmaisiais metais siekėme dialogo su opozicija, ilgainiui tapo aišku, kad viskas, ką bedarytume, bus vadinama klaidomis, bus raginama atšaukti arba atsukti atgal. Galbūt trumpalaikių politinių taškų tai jiems ir prideda, bet tikrai neprisideda prie Lietuvos žmonių kasdieninės gerovės skatinimo. Todėl, nekreipdami dėmesio į 7ĔVLQ\V SVO >

Kandidato Nr.

SAULIUS SKVERNELIS KANDIDATAS PILAITĖS-KAROLINIŠKIŲ APYGARDOJE

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

< 3UDGåLD SVO kritiką, melą ar net šmeižtą, darbus tęsėme toliau. Taip, mes padarėme klaidų, neketinu to neigti. Tačiau savo klaidas mes pripažįstame, taisome ir dirbame toliau. Ne vardan savęs pačių ar saujelės „išrinktųjų“, o dėl visų Lietuvos žmonių. Mus kritikuojančių taip pat. Kaip gyvensime ateinančius ketverius metus – priklausys tik nuo Jūsų apsisprendimo. Galime pasukti atgal link valstybės, kurioje paskaičiuojama, ar pilietis yra pakankamai išsilavinęs, ar turi pakankamai pinigų, ar dėvi madingus drabužius, ar valgo brangiuose restoranuose. Ar pilietis yra nusipelnęs papildomos valstybės pagalbos, ar jos suteikimas padės laimėti rin-

kimus ir pan. Kitas pasirinkimas – galime kryptingai toliau judėti socialiai atsakingos valstybės link, kurioje priimdami sprendimus įsivertiname jų poveikį atskirčiai, žiūrime, kaip tie sprendimai paveiks kiekvieno namų ūkio pajamas ir galimybes gyventi oriai. Esu tikras, kad šiandien valstybei reikia būtent to kryptingo judėjimo į priekį. Leiskite mums tęsti darbus. Leiskite padaryti dar daugiau vardan Jūsų visų ir mūsų valstybės gerovės.

2021–2030 M. NACIONALINIS PAŽANGOS PLANAS

ATEITIES EKONOMIKOS DNR PLANAS Plane išskirti 5 prioritetai:

10 strateginių tikslų:

• • • • •

•

Žmogiškasis kapitalas. Skaitmeninė ekonomika ir verslas. Inovacijos ir moksliniai tyrimai. Ekonominė infrastruktūra. Klimato kaita ir energetika.

• •

•

Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

• •

•

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir visas planas generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

•

• • • •

Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį. Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams. Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą. Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį sujungiamumą. Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui. Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus, mažinant regionų netolygumus. Didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą. Stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora. Stiprinti nacionalinį saugumą.

Šie tikslai įgyvendinami laikantis trijų horizontaliųjų principų: inovatyvumo, darnaus vystymosi ir lygių galimybių visiems.

Valstybinis bankas Lietuvoje: kodėl jo reikia? Lietuvos gyventojai, ypač regionuose, susiduria su banko paslaugų prieinamumo problema – komercinių bankų skyrių mažesniuose miesteliuose neliko, komerciniai bankai vengia kredituoti smulkųjį verslą, o jų paslaugų įkainiai dideli net tiems, kurie gyvena pasiturinčiai. Pasaulio bankas skelbia valstybių kreditavimo reitingą, kuris sudaromas vertinant, kaip valstybėje verslui lengva gauti kreditą banke ar kitoje finansų įstaigoje. Lietuva šiuo metu ten yra 48. Mus aplenkė Togas ir Vanuatu (pastaroji ten net 37), o mes galime pasigirti vos keliais balais aplenkę Papua Naująją Gvinėją. Manau, visi suprantame, ką tokia situacija reiškia Lietuvos verslui. Mažas gyventojų skaičius lemia, kad Lietuva nėra patraukli užsienio kapitalo bankų atėjimui, tad konkurencija finansinių paslaugų rinkoje išlieka maža ir nemotyvuoja jau

veikiančių bankų tobulinti ir piginti jų teikiamas paslaugas. Visa tai – priežastys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą skatinančios pradėti valstybinio banko steigimą. Neabejotina, kad Lietuvos gyventojams reikia gerų, pigesnių ir milžiniškais aptarnavimo mokesčiais neapmokestintų paslaugų. Valstybinis bankas galėtų padidinti konkurenciją ir prisidėtų prie paslaugų įkainių mažėjimo komerciniuose bankuose. Privalumu būtų ir tai, kad valstybei priklausantis bankas su valstybės garantija galėtų skolinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurias, nenorėdami rizikuoti, komerciniai bankai palieka anapus durų – be galimybės pasiskolinti kad ir tolesnei verslo plėtrai. Be to, dabar veikiantiems bankams atsisakant padalinių mažuose miesteliuose, toks bankas, ypač jei bendradarbiautų su Lietuvos paštu, galėtų padidinti finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams. Valstybinio banko idėją palaikantis Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad šis bankas turėtų koncentruotis ne į mažmeninę

bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą. Tai yra suprantama, nes Prezidentas turi ilgą darbo komerciniuose šalies bankuose patirtį ir siūlo modelį, kuris komerciniams bankams būtų labiausiai palankus: atiduoti rizikingiausią (kreditavimo) dalį valstybei, o komerciniams bankams palikti mažmeninę apyvartą, verslo ir valstybinių įmonių, gyventojų indėlius, kas bet kuriam bankui užtikrina stabilias pajamas. Tačiau ar tai tas kelias, kuriuo turėtume eiti? Bent jau dalis Europos valstybių renkasi kitus modelius: kurdami valstybines finansų institucijas, renkasi abu – gyventojams prieinamos mažmenos bei verslo kreditavimo modelius. Pavyzdžių galima rasti ir kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos valstybė valdo daugiau kaip pusę „PKO Bank Polski“ akcijų. Tai klasikinis bankas, teikiantis paslaugas tiek verslo klientams, tiek ir privatiems fiziniams asmenims. „PKO Bank Polski“ grupė turi ir dukterines įmones, teikiančias lizingo, skolų išieškojimo, nekilnojamojo turto vystymo, pensijų fondo paslaugas, ji yra įsteigusi ir Ukrainoje veikian-

tį banką. Žvelgiant į kaimynines valstybes – tai bene geriausias pavyzdys, kaip valstybė gali ekonomiškai pelningai ir visuomenei naudingai veikti bankininkystės srityje. Pasaulio Bankas, tarptautinė finansų institucija, savo 2017 m. pabaigoje atliktoje studijoje priskaičiuoja per 40 finansų institucijų, tame tarpe, ir klasikinių bankų, kuriuos 21 Europos šalyje valdo valstybė. Studijoje pastebima, kad Europoje auga visuomenės bei politikos formuotojų palankumas valstybinėms finansų institucijoms, nes jos, nesiorientuodamos vien į pelnus ir kapitalo didinimą, imasi tų veiklų, kurios mažiau patrauklios komerciniams bankams, tačiau reikšmingos visuomenės socialiniam ar ekonominiam vystymuisi. Tad Lietuva, kalbėdama apie savo nacionalinio plėtros banko steigimą, ne išsiskiria iš kitų Europos valstybių, kaip kartais mums bandoma įteigti, o žengia jų pramintu keliu. Vienas iš variantų, paspartinant valstybinio banko kūrimą – komercinio banko akcijų įsigijimas.

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis

Aurelijus Veryga: „Nepamatę infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome“ COVID-19 pandemija neabejotinai sukrėtė visą pasaulį, kuris tokiam scenarijui nebuvo pasiruošęs. Žinoma, niekas nesitikėjo, kad infekcija plis taip greitai ir vienu metu susirgs tiek daug žmonių, kuriems prireiks gydymo ligoninėse. Gripas, nors ir sukelia daug pavojingų komplikacijų, plinta lėčiau ir susirgimai „išsidėsto“ per ilgesnį laiką, sergantiesiems sveikatos sistema sugeba suteikti reikiamą pagalbą. Tačiau ir tokiomis aplinkybėmis kasmet išgirstame apie dešimtis gripo aukų Lietuvoje. COVID-19 plinta labai greitai, iš karto užsikrečia didelis skaičius žmonių.

Aurelijus VERYGA, Sveikatos apsaugos ministras Pasaulis su siaubu stebėjo žinutes apie viruso padarinius, apie kariniais sunkvežimiais į ledo arenas vežamus šaldyti mirusiųjų kūnus. Iš Lietuvos išvykę medikai dalijosi istorijomis apie tai, kad medikams teko rinktis, kurį pacientą intubuoti ir gelbėti, o kurį palikti tiesiog numirti, nes jau nebepakako nei tam reikalingos įrangos, nei personalo. Labai vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybės užsidarė savo sienas, kai kurios pradėjo drausti medicininių prekių eksportą, bet prieš tai matėme ir daug skepticizmo, kai kurių šalių vadovai pasakojo apie tai, kad infekcija yra nepavojingesnė nei gripas, kad reikia leisti gyventojams tiesiog persirgti. Tačiau augant mirčių skaičiui ir pradėjus strigti gydymo įstaigų darbui, strategijos ir retorika keitėsi, o COVID-19 grėsmės laiku neįvertinę kitų šalių vadovai patys pranešinėjo, kad yra užsikrėtę virusu. Požiūris į COVID-19 infekciją pasikeitė iš esmės. Šalys pradėjo kovoti dėl kritinių išteklių: asmens apsaugos priemonių, dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų, laboratorijų įrangos, testavimo reagentų ir kt. Jas gaudavo tas, kas spėdavo sumokėti daugiau arba turėjo grynųjų. Kartais užsakymų net neleisdavo išvežti iš šalies. Infekcijai pradėjus plisti ES, Lietuva reagavo žaibiškai. Buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, aktyvinti mechanizmai, kurie leido laiku pritaikyti priemones oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste ir kitur. Tai leido ir nuolat tinkamai informuoti visuomenę apie tai, kokie sprendimai priimami. Vėliau buvo paskelbtas karantinas. Lietuva mobilizavosi ir tapo kaip niekada vieninga. Tūkstančiai savanorių talkino senoliams, konsultavo telefonu, budėjo viešose vietose, kūrė informacinius klipus. Susitelkė visi. Tam tikru momentu buvo išnykę net ir politiniai nesutarimai. Tam tiesiog nebeliko vietos. Gydymo įstaigos per kelias savaites pasikeitė neatpažįstamai, nes tarp medikų ir pacientų plintantis virusas grasino visiškai eliminuoti kai kurias gydymo įstaigas. Didžiosios įstaigos ėmėsi atsakomybės koordinuoti paslaugų planavimą ir teikimą regionuose, talkino mažosioms ligoninėms ne tik paskirstydamos iš valstybės rezervo tiekiamas asmens apsaugos priemones, bet ir kritiniu atveju paskolindamos savo personalą, kad ten esantys pacientai gautų reikiamą pagalbą. Atsirado karščiavimo klinikos, mobilieji patikros punktai ir kt. Vyriausybėje buvo suformuotas ne tik COVID-19 valdymo komitetas ir specializuotos koordinavimo grupės, bet ir skirtos didžiulės lėšos įsigyti asmens apsaugos

Artėjant rinkimams atsirado kaip niekuomet daug išmanančiųjų, ką ir kaip reikėjo daryti. Dabar rašomi skundai, organizuojami piketai, internete platinamos suklastotos naujienos ar net šmeižiama. Tai tikrai nepadės suvaldyti naujos COVID-19 bangos. Ją suvaldys ne sveikatos specialistai ar politikai, ją suvaldyti galime tik visi kartu, vėl būdami susitelkę, ramūs ir solidarūs.

priemonių, reagentų, įrangos ir kt., pasitelkti kariuomenės ekspertai, o skubesniam apsaugos ir kitų priemonių įsigijimui talkino mūsų diplomatai. Verslai kūrė naujus produktus nuo dirbtinio kvėpavimo aparato prototipų iki respiratorių. Tai buvo ypatingo susitelkimo laikas. Buvo aktyvinti ypatingi finansinės ir kitos pagalbos mechanizmai, kurie sudarė sąlygas, nepaisant blogų ir pesimistinių prognozių, kad ekonomikos kritimas būtų vienas iš mažiausių ir lengviausių. Visi kartu sugebėjome viską padaryti taip gerai, kad Lietuva pateko į geriausiai pirmąją bangą suvaldžiusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių penketuką. Tačiau dabar tai atsisuka prieš mus pačius. Taip ir nepamatę viso nevaldomo infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome. Po vasariško atsipalaidavimo ir atostogų vėl susiduriame su augančiu užsikrėtusiųjų skaičiumi, todėl turime vėl būti atsakingesni, labiau susitelkę ir pilietiški. Nuo mūsų visų elgesio priklausys ne tik tai, ar susirgsime mes patys, bet ir tai, ar liga neišplis tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių. Man itin makabriškai skamba kai kurių asmenų pastabos, kad liga dažniausiai nužudo tik garbingo amžiaus (65 m. ir vyresnius) asmenis ir neverta jos sureikšminti. Tačiau gerai pagalvokime, ar tikrai mūsų gyvenimo sąlygomis toks amžius jau yra laikomas gilia senatve? Ar sutiktumėte vardan „patogumo kvėpuoti“ ir „laisvės“ paaukoti savo tėvus ar senelius? Artėjant rinkimams atsirado kaip niekuomet daug išmanančiųjų, ką ir kaip reikėjo daryti. Dauguma tokių patarėjų patys panikuodami sėdėjo namuose ir rašė komentarus socialiniuose tinkluose ar dirbo nuotoliniu būdu. Dabar rašomi skundai, organizuojami piketai, internete platinamos suklastotos naujienos ar net šmeižiama. Tai tikrai nepadės suvaldyti naujos COVID-19 bangos. Ją suvaldys ne sveikatos specialistai ar politikai, ją suvaldyti galime tik visi kartu, vėl būdami susitelkę, ramūs ir solidarūs. Tikiu, kad tokie galime būti.

Kandidato Nr.

AURELIJUS VERYGA KANDIDATAS PANEMUNĖS APYGARDOJE

POKYČIAI, KURIUOS MUMS PAVYKO PADARYTI: sumažinome priemokas už vaistus, o kompensuojamieji vaistai senjorams tapo nemokami. Augo slaugos lovų skaičius, daug dėmesio skirta alkoholio ir tabako vartojimo prevencijai – didinti akcizai, ribota priklausomybę sukeliančių produktų reklama, mažintas šių produktų prieinamumas. Pažymėtina, kad Lietuva tapo tarptautiniu pavyzdžiu, vertinant alkoholio vartojimo mažėjimą. Pavyko įgyvendinti priklausomybių ligų centrų reformą, suvienodinti gydymo standartą. Nepavyko: sveikatos reforma. Ją vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, todėl šiandien COVID-19 akivaizdoje matome to pasekmes. Sveikatos reformos nebuvimas trukdo tinkamai reguliuoti sveikatos priežiūros paslaugas, savivaldybės ir toliau turi visas galimybes sabotuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą, siekiant sukelti žmonių pasipiktinimą.

LVŽS KETINIMAI SVEIKATOS SRITYJE: • • • • • •

sudarysime galimybę asmenims, sulaukusiems 70 metų, įsigyti kompensuojamuosius vaistus nemokamai (be priemokų); tobulinsime esamą infrastruktūrą ir didinsime jos funkcionalumą, kad prireikus pastaroji būtų lengvai transformuojama ir pritaikoma ekstremalioms situacijoms; sieksime, kad gyventojai būtų mokomi teikti būtinąją pagalbą, skatinsime savanorystę, užtikrinsime priemones žmonių imunitetui stiprinti; užtikrinsime, kad visi vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai slaugos ir globos paslaugas gautų integruotai, apjungiant šių paslaugų teikimą; gerinsime slaugos prieinamumą namuose; didinsime finansavimą ir gerinsime namuose artimuosius prižiūrinčių asmenų socialinę padėtį, užtikrindami socialinį, sveikatos draudimą, kurio dėka nemažėtų jų pensija.

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

8å PşVŧ YLVŧ WHLVĔ Ī ãYDULĀ DSOLQNĀ NRYRVLX 6HLPH PLANUOJAMI DARBAI BŪNANT SEIME: • • • • • • •

• • •

Aplinkos taršos mažinimo įstatyminės bazės griežtinimas. Aplinkos apsaugos sektoriaus pertvarka ir veiklos efektyvumo kontrolės stiprinimas. Taršių įmonių atsakomybės už žalą aplinkai didinimas. Vieningos, atviros duomenų bazės sukūrimas, kurioje būtų registruojami visi aplinkosaugininkų patikrinimai, nustatyti pažeidimai bei skirtos sankcijos. Valdininkų atsakomybės griežtinimas už pažeidimų dangstymą ir piktnaudžiavimą tarnyba. Aiškios aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikos parengimas. Daugiabučius namus aptarnaujančių įmonių (šilumos tinklų, vandens tiekimo, namų administratorių) veiklos skaidrinimas, atskaitomybės gyventojams didinimas. Kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo sudarymas. Skaidrumo valstybinėse įstaigose didinimas. Korupcijos viešajame sektoriuje mažinimas.

KAIP KIEKVIENAS IŠ MŪSŲ GALI PRISIDĖTI PRIE ŠVARESNĖS KLAIPĖDOS?

LIGITA GIRSKIENĖ

• •

Rūšiuokime atliekas. Venkime naudoti plastikinius maišelius, pakuotes. Rinkimės alternatyvas – popierinius, medžiaginius maišelius, vaškuotas drobeles. Jei tik turime galimybę, keliones automobiliu iškeiskime į keliones pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Kiekvieną dieną priimame sprendimus, kurie gali prisidėti prie švaresnės (arba ne) aplinkos kūrimo, todėl išlikime sąmoningi. Jei pastebite aplinkosauginius pažeidimus – praneškite atsakingoms institucijoms.

KANDIDATĖ MARIŲ APYGARDOJE

Ligita Girskienė – mūsų kaimynė iš pietinės Klaipėdos. Daugiau nei prieš 20 metų Klaipėda tapo jos namais. Čia sukūrė šeimą, čia auga jos vaikai. Neapsikentusi nuolatinių taršos problemų, prieš 10 metų pradėjo aktyvią kovą su pagrindiniais miesto teršėjais.

Per dešimtmetį kartu su aktyvia bendruomene L. Girskienei pavyko pasiekti reikšmingų pokyčių: į viešumą iškeltas AB „Grigeo Klaipėda“ vykdomos taršos ir uosto krovos darbų keliamų dulkių problemos, iš einamų pareigų atleisti korumpuoti aplinkosaugos institucijų darbuotojai, pakeisti svarbūs teisės aktai, reglamentuojantys aplinkosaugos reikalavimus visos šalies mastu bei daugelis kitų svarbių darbų. Dirbdama Klaipėdos miesto tarybos opozicijoje Ligita turi pakankamai ribotas galimybes įgyvendinti svarbius sprendimus, todėl siekdama imtis efektyvesnių rezultatų, sprendžiant įsisenėjusias taršos problemas, šią vasarą priėmė sprendimą – kandidatuoti į LR Seimą. Nors pasiūlymų sulaukė iš daugelio partijų, tačiau per dešimtmetį LVŽS buvo vieninteliai, kurie išgirdo ir realiais veiksmais parodė savo palaikymą taršos problemų sprendimams. Po ilgų svarstymų priėmiau man labai svarbų sprendimą – kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą. Tai svarbus ir nelengvas žingsnis, ta-

čiau būtinas, norint tęsti tai, ką pradėjau – ginti mūsų Konstitucinę teisę į švarią aplinką, kurioje gyvename ir kurioje auga mūsų vaikai. Pastaruoju metu iš visos Lietuvos sulaukiu itin daug į mane besikreipiančių žmonių, prašančių pagalbos, sprendžiant taršos problemas. Kvapų tarša, nelegalūs nuotekų vamzdžiai vandens telkiniuose, upėse dvesiančios žuvys, beatodairiškas miškų kirtimas, neteisėtai užkasamas statybinis laužas, deginamos nuodingos pramonės atliekos – tai tik dalis to, ką tenka išgirsti kiekvieną dieną ir kas verčia nerimauti dėl aplinkos, kurioje gyvename.

Su Klaipėdos taršos problemomis kovoju jau daugiau nei dešimt metų. Džiaugiuosi, kad per pastaruosius kelerius metus į šią kovą aktyviai įsitraukė ir miesto bendruomenės. Mūsų pastangomis pavyko pasiekti svarbių teisės aktų pakeitimų, reglamentuojančių aplinkosaugos reikalavimus visos šalies mastu, pagaliau pavyko iškelti į viešumą AB „Grigeo“ vykdomos taršos ir uosto krovos darbų keliamų dulkių problemas. Taip pat pavyko pasiekti, kad iš einamų pareigų būtų atleisti korumpuoti aplinkosaugos institucijų vadovai, ministro pirmininko pavedimu buvo sudarytos specialios darbo grupės taršos problemoms spręsti, padidintos baudos aplinkosaugos reikalavimų nesilaikančioms įmonėms, gyvenamųjų rajonų pašonėje užkirstas kelias taršių įmonių atėjimui, o

jau veikiančioms – tapo privalu įsidiegti nemalonius kvapus ir taršą mažinančias priemones. Tačiau tai tik pradžia. Dirbdama Klaipėdos miesto tarybos opozicijoje turiu gan ribotas galimybes. Kartais apima ir bejėgiškumo jausmas, kuomet norint įgyvendinti itin reikalingus ir visam miestui svarbius sprendimus tenka atsimušti į apatiškumo, biurokratijos, o kartais ir politinės korupcijos sieną. Myliu savo miestą Klaipėdą ir žinau, kad atstovaudama aplinkosaugos klausimams Seime, galėsiu imtis dar efektyves-

nių priemonių, sprendžiant įsisenėjusias taršos problemas. Todėl tai, ką pradėjau, noriu tęsti valstybiniu mastu. Pasiūlymų kartu kandidatuoti į LR Seimą gavau iš daugelio partijų, tačiau per dešimtmetį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą buvo vieninteliai, kurie mus, kovojančius už švarią Klaipėdą, išgirdo ir realiais veiksmais parodė savo palaikymą taršos klausimų sprendimams. Todėl mano apsisprendimas yra kandidatuoti į Seimą būtent su šia politine jėga.

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis

Kodėl prieš dešimtmečius išvykę lietuviai nesiryžta grįžti? Tenka pastebėti, jog mūsų šalyje vis dar masiškai juntamas pagarbos vienas kitam stygius. Tolerancija žmogui pamirštama, vietoj to turime patyčių, rietenų ir savanaudiškumo kultūrą ne tik visuomenėje, bet ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Pagarba vienas kitam tai gana plati, daug grupių apimanti tema.

bet, kaip meistrus globojanti šalis, remianti ir visais būdais puoselėjanti jų kuriamą kultūrinį palikimą. Pagaliau, pagarba turi būti išreiškiama ne vien moraliniu palaikymu bei padarytos žalos atlyginimu, tačiau meno vertės pripažinimu ir siekiu išsaugoti tai kas brangu ir vertinga. Gal būt tik tada, kai išmoksime gerbti kitą, galėsime didžiuotis augančiu grįžtančių tautiečių skaičiumi.

Beveik kasdien matome kaip iš Lietuvos visuomeninio gyvenimo pamažu išstumiami pagyvenę žmonės, tai vėl byloja apie nepagarbą, šiuo atveju senatvei. Esu įsitikinęs, jog visą gyvenimą darbui atidavę, kovoję už mūsų nepriklausomybę bei šalies pamatus padėję žmonės, privalo sulaukti orios senatvės - pagaliau gėrėtis ilgo triūso vaisiais. Jaunoji karta matydama vyresnių asmenų padėtį Lietuvoje, vis labiau tolsta nuo minties kurti ateitį savo tėvynėje, ir tai neturėtų stebinti. Taisydami situaciją, visų pirma, privalome pasirūpinti vyresnio amžiaus asmenų pakankamu finansiniu aprūpinimu, tačiau ne ką mažiau svarbus yra senjorų integravimas į visuomeninį gyvenimą. Kaip valstybė turime kurti galimybes šiai visuomenės grupei dalyvauti įvairiose veiklose, aktyviai įtraukiant į bendruomenes, padedančias ištrūkti iš vienišumo, emocinio skurdo ir kasdieninės rutinos gniaužtų.

Šiuo metu smarkiai stringanti mokslo sistema yra opi problema - tai tampa viena iš priežasčių, kodėl prarandame savo studentus. Reikia ryžtingų žingsnių optimizuojant lėšų panaudojimą, mokslines veiklas integruojant viena į kitą, jungiant su mokslo praktika. Didesnį dėmesį turime skirti žmogiškiesiems ištekliams ir turimos materialinės bazės panaudojimui taikomųjų tyrimų ir švietimo bei studijų tikslams. Esame pakankamai aprūpinti įranga, tereikia racionaliai išnaudoti jos galimybes. ,Įžvelgiu didžiulį potencialą švietimo srityje ir tikiu, kad Klaipėdos universitetas gali atkurti savo identitetą ir tapti Šiaurės Europos regiono jūrinio mokslo centru’’.

MENAMS SAUGIOS APLINKOS KŪRIMAS - TALENTINGŲ LIETUVIŲ KELIAS NAMO. Per dažnai talentingi protai, neįvertinti savo tautiečių, renkasi pasaulį tobulinti kitame krašte. Šiais metais Klaipėdą apskriejo liūdna ,,Balandžių pašto” ir V. Karčiausko meno kūrinių istorija. Per dažnai Lietuvos identitetą keliantys meistrai nesulaukia vertos pagarbos, per dažnai išniekintais kūriniais pasirūpinti žadėję valdininkai savo pažadus pamiršta ir vietoj meno plėtojimo ir skatinimo turime priešingą rezultatą - nusikaltimus prieš kultūrą ir jos kūrėjus. Tačiau norisi tikėti, jog nepagarba menui nebus toleruojama nei paprastų piliečių, nei aukštas pareigas politikoje užimančių asmenų. Lietuva turi garsėti ne kaip kraštas, kuris užgožia kūrybinę laisvę,

BE STIPRAUS UNIVERSITETO TAPSIME SENOLIŲ MIESTU.

PAGARBA NE TIK ŽMOGUI, BET IR GAMTAI. Gimę miško tautoje, turbūt kiekvienas jaučiame ne tik pasididžiavimą savo ypatingu kraštu, bet ir pareigą gamtą saugoti bei puoselėti. Vien dėl mus supančios miškingos, vandeningos ir gyvybingos keturių sezonų aplinkos vis daugiau emigravusių tautiečių pasirenka čia vėl sugrįžti. Deja, kartais taip nutinka, jog gamtos išteklių naudojimas mūsų šalyje tampa neapgalvotai plėšikiškas. Tam, kad tai sukontroliuotume, būtina aiški valstybinė gamtos išteklių tausojimo strategija. Atsidėkodami miškui už teikiamą deguonį, pravalytą dirvą, vandenį ir orą, izoliuotą triukšmą, dėmesį turime skirti ne tik rekreacinei veiklai, bet miškų, vandens telkinių ir jų teikiamų išteklių tvariam naudojimui ir išsaugojimui. Pastarojo laiko ekstremalios situacijos gamtosaugoje parodė, kad valdymo sistema ima strigti, vandenų ir oro taršos tendencijos auga, tad turime labai kruopščiai pasirūpinti pakankamu dėmesiu gamtos turtų tvariam panau-

72 Kandidato Nr.

ANTANAS KONTAUTAS KANDIDATAS DANĖS APYGARDOJE

dojimui. Savo kraštovaizdžiu išsiskiriame iš visos Vakarų Europos, įvertinkime šią dovaną ir atsakingai tausokime gamtos ir protėvių paveldą. Kiekvienas, tiek valdžioje, tiek kasdieniame gyvenime galime prisidėti prie to, jog Lietuva būtų kraštas į kurį norisi sugrįžt, kur kiekvienas būtų gerbiamas, o naujos idėjos puoselėjamos, tačiau tam reikia visų mūsų įsitraukimo. Turime turtingą kraštą su reikšmingą istorija, neapleis-

kime jo.teginė reikšmė. Kovoms nurimus, dėl tvirtovės turto, žemių ir fortų „ardymo plytoms“ užvirė biurokratinė kova ir teisiniai ginčai tarp šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų. 1993 m., fortų kareivines palikus sovietiniams kariams, daugelyje fortų sugrįžo nežinios ir nepriežiūros laikai, vėl atėjo plytų ardytojų, parako ir metalo ieškotojų era.

Tausokime gamtą Siekime mokslo Gerbkime žmogų

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

.RGĒO SDGLGLQWRV SHQVLMRV QHDWVYHULD VHQMRUDPV SDGDU\WRV VNULDXGRV" PIRMOSIOS KADENCIJOS DARBAI RŪPINOMĖS VISUOMENĖS SVEIKATA: • • • • • • • • • •

28 % sumažintas apsinuodijimas alkoholiu, 17 % sumažintas alkoholio kiekis tenkantis 1 gyventojui. Priimti įstatymai, kurių dėka pacientai gali greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei jų sveikatai buvo padaryta žala. Užkirstas kelias priverstiniam vaikų skiepijimui. Sumažintos kompensuojamų vaistų kainos. Senjorams virš 75 metų kompensuojami vaistai – nemokami. Pagerintos slaugos sąlygos. Įteisinta alternatyvioji medicina; Įvestas sveikesnis maitinimas mokyklose ir darželiuose. Įvestas sveikesnis maitinimas ligoninėse. Paruošta ir patvirtinta Lietuvos sveikatos tausojimo bei imuniteto stiprinimo strategija.

DĖMESYS KLAIPĖDAI: • • • •

DAINIUS KEPENIS

32 Kandidato Nr.

• • • •

Priimtas „Klaipėdos paketas“ – sugriežtinta taršia veikla užsiimančių įmonių kontrolė. Kartu su Klaipėdos visuomenininkais atrastas AB „Grigeo Klaipėda“ „vamzdis“. Išsaugotas Klaipėdos universitetas, užkertant kelią jo prijungimui prie kitų universitetų. Išsaugota Klaipėdos jūrininkų ligoninė, sustabdant jos jungimąsi su Kauno klinikomis. Inicijuotas Žuvininkystės tarnybos perkėlimas iš Vilniaus į Klaipėdą; Išaiškinti ir sustabdyti Smiltybės kelto korupciniai sandoriai. Inicijuotas Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos išsaugojimas. Parengti Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, leidę išsaugoti Klaipėdos žvejų verslus.

KANDIDATAS PAJŪRIO APYGARDOJE

Kainos didėja ir gana stipriai, o tai labiausiai liečia tokių pokyčių pažeidžiamiausią grupę – senjorus. Per pastaruosius ketverius metus pensijos senjorams Lietuvoje didėjo daugiau nei 30 procentų, nors tai ir yra didžiausias pensijų augimas per pastarąjį dešimtmetį, tačiau būtinų vartojimo prekių ir paslaugų kainos neatsiliko – kilo dar daugiau, kai kurios net 2-3 kartus.

sulaukusiems Lietuvos piliečiams kompensuojamus vaistus suteikus nemokamai, senjorai gali didesnę gaunamų mėnesinių pajamų dalį skirti būtiniems maisto produktams ir paslaugoms įsigyti. „Galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais bendras skurdo lygis Lietuvoje sumažėjo beveik 5 procentais, bet šis teigiamas pokytis galėjo būti ir ženkliai didesnis.

Kuomet prieš ketverius metus LVŽS atėjo į valdžią, dėl konservatorių bei ankstesnių Vyriausybių sprendimų palikta SODROS skola buvo – 3,9 mlrd. eurų. „Šiai dienai pensijų dydžio augimas Tokio dydžio skola reiškė, kad kiekvienam Lietuvoje nėra proporcingas būtiniausių senatvės pensininkui buvo užkrauta po prekių kainų augimui ir tai – akivaizdu. daugiau nei 6 000 eurų skolos našta. Nors buvusi prezidentė ir tuometinė valdančioji partija – konservatoriai žadėjo, kad kainos šalyje po euro įvedimo ženkliai nekis, šiandien matome kiek kitokią situaciją – kainos didėja ir gana stipriai, o tai labiausiai liečia tokių pokyčių pažeidžiamiausią grupę – senjorus. Prieš kiek daugiau nei penkerius metus už 10-20 eurų buvo galima nusipirkti būtiniausias prekes visai šeimai savaitei laiko. Ar šiandien už tą pačią 10 eurų sumą tai pavyktų? Abejoju, to vos pakaktų vienam šeimos nariui aprūpinti būtiniausiais maisto produktais,“ – komentuoja Seimo narys Dainius Kepenis. Tiesa, D. Kepenis džiaugiasi, kad dabartinei Vyriausybei sumažinus kompensuojamų vaistų kainas, o 75-erių metų

Tuometinė valdžia skolinosi milžiniškomis palūkanomis ir bėdos tame nematė. LVŽS per gana trumpą laiką pavyko šią skolą ne tik panaikinti, bet ir, sukaupus rezervą, atleisti senjorus nuo jiems savavališkai užkrautos naštos. Apie tai svarbu kalbėti, kad suvoktume, jog prieš kelerius metus kai kuriuos pasirinkimus už mus padarė tuometinė valdančioji dauguma, kuri leido, kad susidariusi SODROS skola būtų apmokama silpniausios visuomenės grandies - senjorų sąskaita. Tai yra niekinga ir žema, kuomet yra atiminėjami pinigai iš ir taip sunkiai besiverčiančios visuomenės grupės,“ – piktinasi D. Kepenis. Seimo narys pažymi, kad LVŽS siūlomi sprendimai šiai žalai atitaisyti nuolat su-

tinkami priešiškai ir kelia nesibaigiančias diskusijas tiek tarp opozicijos, tiek žiniasklaidoje. Kaip pavyzdžiui, Privačių pensijų fondų reformą, kurios tikslas – grąžinti pinigus į SODRĄ ir tokiu būdu vėliau – šalies gyventojams, visais įmanomais būdais buvo bandoma sustabdyti. Pasak D. Kepenio, tai buvo daroma konservatorių ir liberalų rankomis, o kilę nesutarimai pasiekė net ir Konstitucinį teismą. Tai ne vienintelis nesutarimas, kylantis tarp skirtingas šalies vizijas turinčių politinių partijų. LVŽS siūlomas Valstybinio banko kūrimas, kurio tikslas optimizuoti šalies veiklą ir pinigų srautų valdymą bei užkirsti kelią tokių milžiniškų skolų kaip prieš kelerius metus SODROJE susidarymui – viešoje erdvėje yra taip pat smarkiai kritikuojamas iki šiol. „Visada maniau, kad idėjiškai mums Vyriausybėje artimiausi konservatoriai, tačiau kai kurie jų akiplėšiški ir neadekvatūs poelgiai leido suprasti, kad žiūrime skirtingomis kryptimis. Manęs šiandien daug kas klausia ar nesigailiu, kad ėjau į Seimą būtent su LVŽS.

Tikrai nesigailiu, o galiu drąsiai sakyti, kad tai – vienintelė valdžia per visus Lietuvos Nepriklausomybės metus, kuri atsigręžė į žmogų ir, nepaisant visų skandalų ir rietenų, dirbo žmonių labui. Šiandien svarbiausia – atlyginti skriaudą, kuri buvo padaryta mūsų šalies senjorams, užtikrinti, kad panašios situacijos,

turinčios tokias skaudžias pasekmes ateityje daugiau nepasikartotų bei priimti eilę svarbių ir reikalingų sprendimų, užtikrinančių ne tik kokybišką pensininkų gyvenimo lygį, bet ir sudaryti palankias sąlygas jų sveikatos bei imuniteto stiprinimui,“ – apie keliamus tikslus Seime pasakoja D. Kepenis.

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis

Turime didžiulį potencialą tapti konkurencinga jūrine valstybe Lietuvos stiprybė – visus metus neužšąlantis Klaipėdos uostas su tranzitui itin palankia geografine padėtimi. Tačiau norint būti konkurencinga jūrine valstybe – tik uosto neužtenka. Deja, daugiau nei dešimtmetį valdžioje sprendimus susijusius su jūrine ekonomika priima reikalingų kompetencijų neturintys specialistai, kurie siekdami paslėpti esančias problemas skatina klaipėdiečių ir uosto susipriešinimą. Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža pabrėžia, kad Lietuvoje jūrinis verslas yra pamirštas. „Šiandien visi mums svarbūs klausimai keliauja per skirtingas ministerijas ir nėra kas kompetentingai spręstų ir kontroliuotų visą situaciją. Nors politikai akcentuoja, kad Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau dėmesys jūriniam verslui yra nustumtas į užkampį“, – teigia P. Bekėža. „Mūsų šalyje jūrų laivyba nėra laikoma prioritetine ūkio šaka, o tai turi įtakos ir kitiems klausimams. Pavyzdžiui, dar iki dabar nuo sovietinių laikų jūrininkams atlyginimas susideda iš dviejų dalių – darbo užmokesčio ir dienpinigių, nuo kurių nėra mokamos įmokos „Sodrai”, o tai reiškia, kad jūrininkai gauna daug mažesnes pensijas, socialines išmokas,“ – antrina kapitonas Mindaugas Bastakis ir priduria, kad tai tik viena iš daugelio jūrininkus kamuojančių problemų. JŪRINĖ BENDRUOMENĖ TURI SAVO KANDIDATĄ Į SEIMĄ Siekdami keisti susiklosčiusią padėtį, šių metų rudenį vykstančiuose Seimo rinkimuose Jūrininkų sąjungos tarybos nariai vienbalsiai delegavo kapitoną M. Bastakį atstovauti jūrinei bendruomenei. M. Bastakis – 15 metų patirtį turintis jūrų kapitonas, dirbantis šiuolaikiniuose konteinerius gabenančiuose laivuose su galingiausiomis pasaulio konteinerių linijų kompanijomis – „Hapag Lloyd“, MSC, „Maersk“. M. Bastakio kandidatūrai pritarė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič. „Esu profesionalus jūrininkas, nemažai metų praleidau jūroje, buvau Seime dvi kadencijas, todėl esu tikras, kad ten turi dirbti profesionalūs jūrininkai, kurie atstovautų jūrininkų ir jūrinių organizacijų interesams. Manęs nedomina M. Bastakio politinės pažiūros, bet žinau, kad jis yra

profesionalus jūrininkas, laivo kapitonas, kuris gerai išmano savo profesiją. Visai jūrinei bendruomenei būtų labai gerai, jeigu toks žmogus mums atstovautų“, – tikina V. Stankevič. VIENAS ESMINIŲ TIKSLŲ – ATKURTI JŪRINIŲ REIKALŲ KOMISIJĄ Į Seimą kandidatuojantis jūrinės bendruomenės atstovas M. Bastakis pažymi kelis esminius tikslus, kuriuos sieks įgyvendinti kadencijos metu. Pagrindinis iš jų – Jūrinių reikalų komisijos atkūrimas, kurioje būtų galima sutelkti ir spręsti visus su jūros ekonomikos vystymu susijusius klausimus. Šiam sprendimui pritaria ir P. Bekėža: „Kai Seime turėjome jūrininkų atstovus, buvo labai daug padaryta ir požiūris į mūsų problemas buvo aktyvesnis. M. Bastakis yra puikiai susipažinęs su tarptautinės jūrų teisės aktais, kurie kelia reikalavimus ir Lietuvai. Seime turint jūrininkų atstovą, kuris žino šiuos niuansus, galima padaryti daug gerų darbų tiek Klaipėdai, tiek visai Lietuvai“. DIDŽIULIS LIETUVOS, KAIP JŪRINĖS VALSTYBĖS, POTENCIALAS „Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tapti konkurencinga jūrine valstybe“, – pažymi M. Bastakis ir priduria, kad tai vienas perspektyviausių šalies ekonomikos sektorių ir viena pagrindinių Klaipėdos varomųjų jėgų. „Pasitelkiant strategiją „Europa 2020“ galima prisidėti prie valstybės ekonomikos didinant užimtumą ir konkurencingumą. Jūrų ūkį ir Klaipėdos uostą, laikydami viena iš strateginių valstybės ūkio krypčių, skatinančių Lietuvos ekonomiką, ne tik sukursime naujų, geriausiai šalyje apmokamų darbo vietų, mažinsime emigraciją, skatinsime laivų statybą ir remontą, smulkų verslą, turizmą, į mokslinius tyrimus aktyviau įtrauksime Klaipėdos universitetą bei kitas mokymo įstaigas, bet ir per 2 metų laikotarpį į Valstybės biudžetą pritrauksime nuo 60 mln. iki 350 mln. eurų“, – tvirtina kandidatas. APLINKAI DRAUGIŠKA PLĖTRA Tačiau M. Bastakis pabrėžia, kad bet kokia plėtra negali būti orientuota tik į greitą ekonominę naudą. „Pirmiausia, privalome atsigręžti į gyventojų interesus ir poveikį aplinkai. Visos uosto, Laisvosios ekonomikos zonos,

Kandidato Nr.

MINDAUGAS BASTAKIS

mieste veikiančios pramonės įmonės ir ypač savivaldai priklausantys ūkiniai subjektai turi dėti visas pastangas siekiant sumažinti taršą ir prisitaikyti prie keliamų aplinkosaugos tikslų. Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė pasižymi didžiuliu inovacijų ir dizaino pajėgumu. Šiam sektoriui teks strateginis vaidmuo pasitinkant tokius iššūkius, kaip klimato kaita, oro tarša, energijos efektyvumas ir jūrinės

KANDIDATAS BALTIJOS APYGARDOJE veiklos vystymas. Tai paskatins papildomų ir inovatyvių darbo vietų kūrimą“, – teigia kandidatas. Klaipėda – Lietuvos kaip jūrinės valstybės simbolis. Šiame mieste kas antroje šeimoje yra žmogus, dirbantis jūriniame ar uosto sektoriuje. Tokiam miestui – būtinas profesionalus šios srities atstovas.

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

'UĀVLDX GDOLQNLPĒV YDOGåLD VX åPRQĒPLV /LHWXYD EXV VWLSUHVQĒ skleistis. Kokius tikslus sau keliate, kokias veiklos sritis matote didžiojoje politikoje? - Lietuvoje daug kalbančių, mažai klausančių, gal dėl to žmonės nuolat skundžiasi valstybės vyrų ir moterų dėmesio stygiumi. Mano pirmutinis tikslas – klausyti žmonių, girdėti jų lūkesčius ir, sėkmei nusišypsojus, būti jų balsu parlamente. Daug metų dirbau žurnalistinį darbą, jo pagrindas – gebėjimas iš įvairių pusių išklausti informaciją, išgryninti problemą ir aiškiai perteikti žinią. Tas įgūdis politikui, manau, labai svarbus: girdėti įvairias nuomones ir siūlymus, atsijoti asmeninius interesus nuo visuomeninių, konsoliduoti žmonių ir valdžios institucijų pajėgas bendriesiems tikslams įgyvendinti – tokią matau regionuose išrinktų politikų misiją. Ir nenorėčiau Seimo nario veiklos sprausti į kurią tai siaurą sritį – žmonių keliamos problemos dažnai būna daugiaplanės, kurioms spręsti reikia konsoliduotų pastangų. Turbūt nėra tokios politinės partijos ar politiko, kuris neakcentuotų darbo žmonių labui, tik visi tai mato skirtingai. Kokia Jūsų vizija?

ROMANDAS ŽIUBRYS

36 Kandidato Nr.

KANDIDATAS MĖGUVOS APYGARDOJE

Kandidatas į LR Seimo Mėguvos rinkimų apygardoje (Nr. 36) Romandas Žiubrys – nebe naujokas politinėje erdvėje. Pirmąjį politinį-pilietinį egzaminą jis laikė praėjusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas ir drauge su visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariais gali didžiuotis rezultatu – komiteto atstovas Antanas Kalnius laimėjo rajono mero rinkimus, komanda iškovojo galimybę burti valdančiąją koaliciją. Pirmosios politinės pamokos, patirtys ir drauge šį kelią praėję bendraminčiai skatina eiti toliau. „Nesugebėjau rasti įtikinančių argumentų, kodėl ne aš turėčiau skirti savo laiką, žinias ir idėjas gražesnei, geresnei, teisingesnei Lietuvai kurti“,- apie savo sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose sako 43-ejų metų kretingiškis, sėkmingai vadovaujantis Viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“.

tiniai meno projektai – visoje Lietuvoje suskambėję „Šimtmečio vartai“, italų trupės pastatymas „Mobis Dikas“, prancūzų atvežtas skraidantis spektaklis „Perlas“, atvira čiuožykla Teatro aikštėje, tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos ir daugybė kitų gražių idėjų, kurioms reikėjo ir drąsos, ir energijos, ir stiprios komandos. Ženklus pokytis mano gyvenime buvo ir gimtojoje Kretingoje iš bičiulių išgirstas kvietimas jungtis į visuomeninį komitetą ir dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose ir būti aktyviu savo bendruomenės nariu. Tai „suvalgė“ beveik visą laisvalaikį, bet nesigailiu – turėjau galimybę išeiti iš įprasto profesinio burbulo ribų ir pažinti kitokį gyvenimą, naujus žmones, daug ko išmokti ir sužinoti.

Iš kultūrinio lauko - į politiką. Ar jums pačiam nebaugus toks šuolis?

- Galimybėmis. Jų - daug. Visų pirma, tai puiki terpė realizuoti idėjas, patikrinti jų aktualumą ir reikšmę buriant bendraminčius joms įgyvendinti. Visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ pavyzdys parodė, ką gali nuveikti į motyvuotą, veiklią komandą susivieniję žmonės, kuriems ne vis tiek, kaip ir kokioje aplinkoje gyvename. Žmonės, tikintys, jog pokyčiai ne kieno nors įteikta dovana, o jų pačių iniciatyvų ir darbo rezultatas. Pažintys su šio krašto bendruomenių lyderiais, jų komandomis, su žmonėmis iš mokyklų, kultūros centrų, parapijų manęs nenustoja stebinti, kiek atskirose bendruomenėse turime kūrybinio potencialo, kuriam tik reikia padėti

- Nebijau pokyčių ir gyvenimo atnešamų iššūkių. Tai neleidžia užsisėdėti komforto zonoje, verčia mokytis, sužinoti naujų dalykų ir taip tobulėti. Pastarieji metai „Klaipėdos šventėse“ buvo būtent tokie – su ambicingomis idėjomis ir maksimalia komandos koncentracija jas įgyvendinant. 2017-ieji ir projektas „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė“, akivaizdžiai įrodęs, jog intensyvus kultūrinis vyksmas miestui duoda apčiuopiamus ekonominius dividendus. Per Jūros šventę ir Šviesų festivalį Klaipėdoje įgyvendinti didžiuliai tarptau-

Kuo įdomi politinė veikla?

- Norėčiau pateikti konkretų pavyzdį iš Kretingos rajono savivaldybės, šiemet sėkmingai įgyvendinusios gyventojų iniciatyvų projektą. Jo esmė – Savivaldybė dalį biudžeto patikėjo paskirstyti patiems žmonėms paskelbdama bendruomenėms aktualių iniciatyvų konkursą. Ir ką gi? Žmonės pateikė arti pusę šimto idėjų, kurios daugiau ar mažiau padėtų pagerinti jų gyvenimo kokybę. Patys rajono gyventojai rinko patraukliausias iniciatyvas balsuodami už jas internete. Šio projekto dėka šiemet Vydmantų gyvenvietėje bus įrengta aktyvaus poilsio zona su treniruokliais, kitąmet - apšvietimo sistema dviračių take „Vydmantai – Palanga“, sutvarkytos Senosios Įpilties gyvenvietės viešosios erdvės, Kretingos centre atsiras fontanas. Bendruomenių sukurtų projektų įgyvendinimą 100 procentų finansuos rajono Savivaldybė. O jeigu tokią praktiką paskatintų valstybė, pavyzdžiui, pridėdama savo dalį? Galbūt tada drąsiau galėtume kalbėti apie realią regioninės politikos įgyvendinimo sėkmę, mažėjančią atskirtį tarp miestų ir kaimo vietovių, galbūt tada atsirastų daugiau potencialo gerosioms naujienoms iš regionų sklisti. Čia gyvena daug kūrybingų ir savo kraštui pasišventusių žmonių. Kad jie liktų, kad mūsų kaimai bei miesteliai nepasentų ir nesunyktų, valstybė turi padėti ir, manyčiau, ne vien tik morališkai. Beje, kiek žinau, geroji praktika, išjudinanti gyventojų iniciatyvą, jau pradeda sklisti per Lietuvą – analogiški projektai yra įgyvendinami ar dar tik planuojami Alytuje, Šiauliuose, Klaipėdos rajone. Apie tai jau diskutavome ir su kolegomis Palangoje. Jeigu drąsiau dalintumėmės teise spręsti, manau, nuo to Lietuva tik stiprėtų.

žmonės yra susiję daugiau, nei manome ir daugelio jų kasdienė veikla neapsiriboja vieno kurio nors miesto ar miestelio ribomis. Aš pats gyvenu Kretingoje, kasdien važiuodamas į darbą uostamiestyje kertu Klaipėdos rajoną, filmus su šeima žiūrime Gargždų kino teatre, o laisvalaikį leidžiame Palangoje, kur gyvena žmonos tėvai. Tokių žmonių, tokių šeimų, kaip mūsų, išties, yra nemažai. Neabejoju, kad pajūrio kraštas gali tapti dar patogesniu gyventi mums visiems – su dar labiau išvystyta kelių infrastruktūra, vieninga turizmo plėtra, geresne kultūros bei švietimo ir ugdymo paslaugų kokybe, galbūt vieningai regione veikiančia viešojo transporto sistema. Tačiau kartu žinau, kad ištrinti administracinių ribų vardan gyventojų gerovės vien savivaldos pastangomis nepavyks, tam jau reikia aukštesnio politinio lygmens, reikia paskatinimo ir lyderystės. Turim nebekalbėti apie regioninę politiką ir jos būtinybę, privalom ją įgyvendinti. Kokios kitos probleminės sritys, jūsų akimis, yra svarbios ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų? - Kaip ir kiekvieną žmogų šiuo nepaprastu laiku jaudina pasaulinės pandemijos suvaldymo klausimai. Kaip ir kiekvienas pilietis, mokantis mokesčius, noriu deramos sveikatos priežiūros, kokybiškų švietimo paslaugų. Noriu, kad valdžios nekeiksnotų pensinio amžiaus žmonės, dažnai nesuduriantys galo su galu, kad oriai jaustųsi iš mokesčių mokėtojų sunešto biudžeto pinigus gaunantys mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai ir tie patys valdininkai. Noriu, kad Lietuvoje būtų mažiau skurdo ir vargo, daugiau džiaugsmo ir vilties. Noriu, kad kvėpuotume švariu oru, gyventume saugioje aplinkoje. Daug lūkesčių žmogus, taip pat ir aš, projektuojame į valstybę, tad ant jos įstatymus kuriančių žmonių, ant šalį valdančių žmonių pečių gula nepaprastai sunkus uždavinys – subalansuoti lūkesčius ir galimybes, skaidriai ir aiškiai sudėlioti prioritetus bei nuosekliai dirbti, kalbėtis, girdėti, nuolat ieškoti geriausių sprendimų būdų. Ir svarbiausia, neprarasti entuziazmo ir jautrumo. Ar šeima palaiko Jūsų siekį dalyvauti rinkimuose į Seimą? - Taip. Tokie sprendimai priimami tik pasitarus su šeima - žmona Ieva ir 3 mūsų vaikai esame pakankamai neblogai „susigrojusi“ komanda, vienas kitą palaikanti ir mokanti dirbti drauge. Daug kartų savo vaikams esu kartojęs žodžius „atsakomybė“, „pareiga“, „patriotizmas“ ir kt. Sako, vaikams reikia ne kalbų, o matomo savo tėvų pavyzdžio. Todėl niekada nesikračiau ir nesikratau atsakomybės šeimoje, nesikratau visuomeninių pareigų. Ir šįkart taip pat, jeigu galiu padaryti daugiau nei dabar, kodėl turėčiau bėgti nuo didesnių tikslų ir atsakomybės. Kalbino Daiva Valaitytė Vytauto Petriko nuotr.

Ar pažįstate Mėguvos rinkimų apygardą, jos žmones ir aktualijas? - Ši apygarda ypatinga, ji apima net trijų savivaldybių – Palangos miesto, Kretingos ir Klaipėdos rajonų teritorijas. Visos savivaldybės ir jų siekiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai skirtingos, bet tai tik paviršutiniškas įspūdis - šių savivaldybių

Kandidatą į Seimo narius palaiko Klaipėdos ir Kretingos rajonų merai bei visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai.

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis

Rinkiminė programa, nukreipta į svarbiausias savivaldos problemas Kai prieš daugiau nei metus meras Bronius Markauskas pakvietė dirbti Savivaldybės administracijos direktoriumi, prisipažinsiu, tikėjausi iššūkių. Ir iš tikrųjų per tuos metus jų buvo nemažai. Dažnai kartoju, kad ankstesni politikai šio rajono tiesiog nemylėjo. Nežinau, kodėl, bet tai akivaizdu ir tą, manau, mato visi. Tačiau dabartinės valdančiosios koalicijos užsibrėžti tikslai, administracijos darbuotojų susitelkimas pamažu į rajoną atneša teigiamų pokyčių. Keičiasi ne tik rajono centras Gargždai, nedideliais žingsneliais permainos ateina ir į kitas seniūnijas. Neabejotinai, visa tai tik pradžia, bet ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Šiuo metu daugelis svarbių projektų jau išjudinti iš sąstingio, didžiulis mechanizmas įsisuko ir tikiu, kad nesustos. Tačiau, kad taip ir įvyktų, reikalingi sprendimai ne tik mūsų Savivaldybėje, reikalingi sprendimai ir aukščiausiu lygiu – Vyriausybėje, Seime. KAS TURI KEISTIS? Kas, mano manymu, reikalauja didžiausio dėmesio – savivaldos problemų sprendimas. Sakykim, kelių, melioracijos finansavimas. Šiuo metu čia yra daug neapibrėžtumo. Finansavimas skiriamas tik metams, tai reiškia, kad per ypač trumpus terminus turime įgyvendinti projektus. Neigiamos šios situacijos pusės – nėra strateginio planavimo į ateitį. Todėl situacija turi keistis, turime suprasti, kad tik planuojant bent keliems metams į priekį, galime pasiekti akivaizdžių permainų. Kaip būtų galima pakeisti? Yra keli būdai – pavyzdžiui, sudarinėti trimetį tokio finansavimo biudžetą, paprastinti viešųjų pirkimų procedūras, specialiąsias programas finansuoti projektiniu, o ne metiniu finansavimu. Šie žingsniai leistų savivaldybėms planuoti, nusimatyti strategiją. Dar viena savivaldybių problema –

prastos kokybės regioniniai keliai, šaligatviai ypač miesteliuose ir gyvenvietėse. Iš gyventojų sulaukiame nemažai pastebėjimų, kad jie metai iš metų yra netvarkomi. Galbūt, reikėtų svarstyti apie jų perdavimą savivaldybėms. Dabar praktika yra tokia, kad keliai perduodami tik juos sutvarkius, bet, sakykim, mūsų rajone nemažai tokios infrastruktūros, kurios atnaujinimo galime tikėtis tik po kelių ar net keliolikos metų, o neretai ir niekada, nes regioniniams keliams yra taikomi griežtesni reikalavimai, o esant tankesniam užstatymui tiesiog tų reikalavimų neįmanoma įvykdyti. Savivaldybei bent jau gyvenviečių ribose perėmus regioninių kelių atkarpas, jas būtų galima sutvarkyti, nes reikalavimai mažesni, darbai paprastesni. Todėl būtų įmanoma žmonių gyvenimo kokybę pagerinti greičiau ir paprasčiau. RAJONAS AUGA SPARČIAI, REIKIA DAUGIAU INVESTICIJŲ Klaipėdos rajonas išsiskiria ir kitu rodikliu – esame viena iš kelių savivaldybių, kurioje gyventojų augimas yra sparčiausias visoje šalyje. Tačiau turime suprasti, kad augant gyventojų skaičiui, auga ir savivaldybės įsipareigojimai – reikalinga patenkinti besikuriančių žmonų poreikius. Būtinos mokyklos, sporto, laisvalaikio infrastruktūra. Dalį šios socialinės infrastruktūros sukūrimo galima finansuoti iš valstybės investicijų programos. Tačiau, mano manymu, valstybė turėtų teikti prioritetą augančioms savivaldybėms t.y. skirti daugiau lėšų reikalingos infrastruktūros atsiradimui. Sakykim, VIP galėtų atsirasti tam tikri rodikliai, kurie suteiktų prioritetą sparčiai augančios savivaldybės projektams. Dar vienas iššūkis – valstybės deleguotos funkcijos švietimo, socialinėje ir kitose srityse. Iš biudžeto lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui, bet ne infrastruktūrai. Sakykim, švietimas - valstybė skiria lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau visiškai

Kandidato Nr.

ARTŪRAS BOGDANOVAS KANDIDATAS GARGŽDŲ APYGARDOJE

neskiria pinigų pastatams ar infrastruktūrai atnaujinti. Tad dabar turime situaciją, kai mokyklos dešimtmečius nerenovuotos, nėra saugios mūsų mokiniams ir t.t. Todėl deleguotoms funkcijoms turi būti skiriamos reikiamos lėšos, kad paslaugos būtų teikiamos ne tik kokybiškai, bet ir saugiai, inovatyviai. Tai vienas mano tikslų. Dar viena problema – jaunų specialistų trūkumas. Į rajoną juos sunku pritraukti. Trūksta mokytojų, gydytojų. Tad būtina gerinti biudžetinėse įstaigose dirbančių darbuotojų sąlygas, sukurti patrauklias darbo vietas, inovatyvias aplinkas, investuoti į specialistų kvalifikaciją. Visos šios

priemonės leistų mums konkuruoti su didžiaisiais miestais. Neturime pamiršti ir senjorų. Jiems pensijas būtina didinti ir toliau, kaip tai vyko pastaruosius kelerius metus. Be to, senstant visuomenei, valstybė turi dar didesnį dėmesį skirti senolių priežiūrai. Trūksta vietų senelių namuose, eilės didžiulės, todėl reikia užtikrinti, kad situacija keistųsi. Darbų tikrai daug, yra sričių, kur mes turime ne tik pasitempti, galime jose ir lyderiauti. Tad trumpai, tam, kaip Seimo narys, skirsiu daugiausiai dėmesio.

Vienintelis kelias – per socialinį teisingumą Kai paklausėme žmonių 2016 metais, ko trūksta Lietuvai, dažniausias atsakymas buvo – socialinio teisingumo. Tas protu nesuvokiamas atotrūkis tarp tavo pastangų ir kuklaus rezultato, kurį gauni kas mėnesį, tarp sunkų alinantį darbą dirbančių žmonių, puoselėjančių savo verslą, ūkį ar rašančių mokslinį straipsnį, ir blizgančių žurnalų herojų, kurie neturi kur dėti pinigų. Mums kaip oro reikėjo daugiau teisingumo ir asmeninės ekonominės laisvės, kad vaikams galėtume nupirkti knygų ar senatvėje prasmingai praleisti laisvalaikį. Praėjus vos ketveriems metams, valdant LVŽS, gerovės rodikliai Lietuvoje ėmė augti. Skaičiai rodo, kad kone pirmą kartą šalies istorijoje, sparčiai augant ekonomikai, atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių sumažėjo, o ne išaugo. Mažėjo santykinis skurdas, pradėjo trauktis socialinės ligos – savižudybė, alkoholis, emigracija. Nuo 266 iki 395 eurų padidėjo vidutinė pensija, mokame priemokas mažų pensijų gavėjams, indeksuojame socialines išmokas. To niekada nebuvo. Rimta socialinio teisingumo politika visose gerovės valstybėse stovi ant trijų

banginių: sąžiningi mokesčiai, žmogaus derybinė galia darbo rinkoje ir mažojo verslo plėtra. SĄŽININGI MOKESČIAI Vadovėlinė tiesa: pažangios Europos šalys anksčiau ar vėliau įveda progresinius mokesčius, kad turtingi žmonės prie šalies gerovės prisidėtų labiau nei paprasčiau gyvenantys. Tai pagaliau tapo realybe ir Lietuvoje – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM), o daugumai žmonių GPM kasmet mažėjo, nes neapmokestinamasis pajamų dydis išaugo nuo 200 iki 400 eurų per mėnesį. Ateityje turtingųjų įnašas į bendrą gerovę turi būti dar svaresnis. Bet vien mokesčiais socialinio teisingumo nesukursi. Daug svarbesnis yra antras dėmuo. DERYBINĖ GALIA DARBO RINKOJE Ar žmogus turi bijoti, kad negaus ar neteks darbo, ar darbdavys – kad liks be darbuotojo? Tai ir rodo, kieno pusėje yra derybinė galia. Jeigu eini į darbo pokalbį ir žinai, kad bet kuriuo atveju tavo vaikas nepraras vietos mokykloje, kad poliklinikoje turėsi nemokamą gydymą, kad esant Tęsinys 10 psl. >

Kandidato Nr.

TOMAS TOMILINAS KANDIDATAS DELTUVOS ŠIAURINĖJE APYGARDOJE

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

< 3UDGåLD SVO reikalui gausi bedarbio pašalpą – jautiesi tvirtesnis ir nesutiksi su vergiškomis darbo sąlygomis. Tai –universalios valstybės paslaugos. Jos labai pastiprina mažas ir vidutines pajamas gaunantį žmogų darbo rinkoje. Per šią kadenciją viešųjų paslaugų padaugėjo. Dabar kiekviena mama žino, kad vaiko pinigus ji gaus, net jeigu neteks darbo. Vaiko pinigai išaugo: 2016 metais lengvata tėvams sudarė 30 eurų vaikui ir ja naudojosi tik dalis vaikų, o 2021 metais visi vaikai gaus 70 eurų per mėn. (jau įtvirtinta įstatymu). 2016 metais valstybė išleido vaikams 75 milijonus, šiemet – daugiau nei pusę milijardo. Todėl ir pirmaujame Europoje pagal vaikų gerovės augimą.

Remiamos daugiavaikės šeimos (šeimos kortelė, priedai prie vaiko pinigų). Apribojome antstolių apetitą, o neįgaliesiems suteiktas 600–645 eurų per mėn. neapmokestinamasis pajamų dydis įsidarbinant bet kurioje įmonėje. Derybinę galią didina ir socialinės inovacijos. Mano pasiūlymas, kad darbo skelbimuose darbdavys privalomai nurodytų atlyginimą, buvo įtrauktas į Darbo kodeksą ir leidžia darbo ieškančiam žmogui sutaupyti laiko ir jėgų. Taip pat dabar dalį savo jau sumokėtų mokesčių galima skirti profesinei sąjungai. Stiprios profesinės sąjungos gali padėti išsiderėti žmonėms geresnę algą. Mokslininkai seniai įrodė, kad socialinei lygybei ypač svarbus švietimas. LVŽS nutraukė švietimo „suprekinimą“, ėmėsi

lygybės iniciatyvų: šiemet visi ikimokyklinukai ir pirmokai gavo nemokamą maitinimą, kitąmet planuojama, kad gaus ir antrokai. Socialiniam teisingumui reikia naujų idėjų. Siūlau pasaulyje populiarėjančią idėją trumpinti darbo dieną. XIX ir XX amžiuje buvo jau ne kartą mažinamas standartinis darbo laikas, paliekant tą patį atlyginimą, o už viršvalandžius mokant didesnį tarifą. Mažėjant krūviams, gerėja savijauta, dirbama našiau. Didžiausios korporacijos, pvz. „Google“, darbo laiką jau sutrumpino. Žmonės laiką skiria šeimai, saviraiškai. VERSLAS ŽMOGIŠKU VEIDU Svarbus kelias į socialinį teisingumą – galimybė plėtoti savo verslą. Lietuvoje tai labai sunki tema. Mūsų ekonomika labai

orientuota į eksportą, tad konkurencinę kovą laimi stiprios tarptautinės įmonės. Bet turime paremti ir vietinį, mažą verslą. Pandemijos metu pasistengiau, kad valstybės pagalba pasiektų ir smulkiuosius ūkininkus (iki 4 EDV). Lietuvos smulkiajam verslui labai sunku gauti paskolą. Jį galime paremti įsteigę valstybinį banką, taikydami didesnes mokestines nuolaidas, maistą pirkdami iš vietos gamintojų. Per šiuos kelerius metus LVŽS spėjo pasėti darnesnės, teisingesnės valstybės grūdą. Bet iš jo prasikalusį daigelį būtina apsaugoti, neleisti jo sutrypti. Tikiu, kad žmonės suteiks galimybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tęsti pradėtus darbus, kad neišklystume iš teisingo kelio, vedančio ne tik į laisvą, bet ir į atsakingą, orią, darnią visuomenę.

ÄäPRJXV PXPV ± YHUW\EĒ³

RAMŪNAS KARBAUSKIS

Kandidato Nr.

LVŽS PIRMININKAS

Ketverius metus mūsų darbus, Lietuvos ir Lietuvos žmonių pasiekimus siekia užgožti konservatorių konfrontacija, kuri pasireiškia per gerai apgalvotą, nuoseklią propagandą. Ji prasidėjo nuo pirmosios dienos, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai. Pasipylė melagingos žinutės, kad aš neva KGB agentas. Pirmaisiais metais bandėme į tai nekreipti dėmesio, tiesiog, paneigę šias žinutes, dirbome toliau. Bet Jūs puikiai suprantate, kad melą išgirsta daugybė žmonių, o melo paneigimui „prasimušti“ tokį pat kelią, kaip melui su skambiomis antraštėmis ir pirmaisiais reportažais televizijos žiniose, praktiškai neįmanoma. Vėliau tas melas apauga emocionaliais pareiškimais, gąsdinimais chaosu, dar pasipila informacija iš visų interesų grupių, kurias palietė mūsų įvykdyti joms neparankūs pokyčiai, ir gauname tai, jog ši melo banga iškreipia realų vaizdą ir žmonės jau nebemato, kas buvo padaryta vardan Lietuvos gerovės. KO SIEKIA PROKONSERVATORIŠKA PROPAGANDA? Kaip veikia propaganda, geriausias pavyzdys šiandien būtų Aurelijus Veryga. Nuo pat pirmų dienų prieš jį buvo užsakinėjami neigiami straipsniai, opozicija platino žeminančio pobūdžio informaciją, iš jo buvo tyčiojamasi socialiniuose tinkluose. Rezultatą jie pasiekė – praėjusių metų pabaigoje A. Veryga buvo vienas nepalankiausiai vertinamų politikų. Koronavirusas situaciją pakoregavo – prislopo prokonservatoriška propaganda, buvo rengiama daugiau tiesioginių spaudos konferencijų, kuriose dalyvavo ministras, ir tai atskleidė jo tikrąjį veidą, jo

pastangas padėti žmonėms. Lietuva turėjo beprecedentę šioje kadencijoje galimybę pažinti tikrąjį A. Verygą, o ne tą, kurį buvo stengiamasi nupiešti žmonių sąmonėje. Po kelių mėnesių A. Veryga tapo vienu geriausiai šalyje vertinamų politikų, kuriam pavyko sustabdyti COVID-19 plitimą. Todėl vėl pajungta visa prokonservatoriška propaganda, kuri vėl ėmėsi A. Verygos. Iš pradžių pradėta eskaluoti, kad savivaldybėse neatnaujinamos ir neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl to buvo kaltinamas A. Veryga. Bet tiesa yra tokia, kad savivaldybės yra atsakingos už įstaigas, kurių steigėjomis jos yra. Kodėl kai kurie merai ir savivaldybių tarybos tik stebėjo susidariusią padėtį, nors visi įrankiai pakeisti situaciją buvo jų rankose, galima numanyti. Tik gaila, kad tokios politinės manipuliacijos vyksta žmonių sąskaita. Ši apmaudi situacija, kuomet gydymo įstaigose paslaugos neatnaujinamos pilna apimtimi, dar kartą patvirtina, kad LVŽS sveikatos sistemos pokyčiai, kuriuos sužlugdė opozicijos priešinimasis bei jai palankus Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, buvo reikalingi. Šia sveikatos reforma buvo siekta regionų ligonines padaryti dvigubo pavaldumo juridiniais asmenimis, pavaldžiais ne tik savivaldai, bet ir centrinei valdžiai. Tai būtų suteikę Sveikatos apsaugos ministerijai daugiau teisių ir tokie atvejai, kaip turime dabar, būtų tapę neįmanomais. Kai ministras ėmė apie tai kalbėti ir po vieną kviestis merus, situacija ėmė keistis. Tačiau, staiga pradėti eskaluoti kiti kaltinimai, jog galimai sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojai ar premjero patarėjai pernelyg greitai vykdė viešųjų pirkimų procedūras,

siekdami aprūpinti Lietuvą apsaugos priemonėmis ir COVID-19 testais. Visi puikiai pamename, kokia tuo metu buvo nežinomybė. Tiesiogine to žodžio prasme, pasaulyje vyko karas dėl testų bei apsaugos priemonių. Valstybės savo pasieniuose sulaikydavo viena kitos siuntas. Veikti reikėjo greitai, įstatymas leidžia naudoti supaprastintą tvarką, o ir nebuvo laiko ilgoms konkursų procedūroms ir, kaip dažnai pasitaiko, bylinėjimuisi teismuose. Tuomet, kai ėmėmės atsakomybės, daug dabartinių kritikų, ypač esančių politikoje, tiesiog nežinojo, ką daryti ir tyliai slėpėsi nuo atsakomybės bei situaciją stebėjo iš šalies. ĮVYKIAI KURIAMI DĖL RINKIMŲ Dabar, kai situacija dėl koronaviruso aprimo, kai mus ėmė girti kitos šalys, sakydamos, kad mes geriausiai išsprendėme ekonomines ir socialines problemas, Prezidentas padėtį pavadino „kosmosu“, o ekonomistai „stebuklu“, atsirado aktyvistų, mitinguose reikalaujančių atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą. Visi pasipriešinimo valdžiai veiksmai yra inspiruojami artėjančių rinkimų. Per daug akivaizdūs tai patvirtinantys faktai. Tarp prieš kaukių dėvėjimą protestuojančių ir koronaviruso grėsmę neigiančių, šmėžuoja visuomenės veikėjai, nusistatę prieš dabartinę valdžią, ir dažnai – tam tikra prasme prieš stabilumą, gerovę, optimizmą šalyje. O tai gali būti paranku tik tiems, kurie siekia, kad Lietuvoje viskas būtų blogai. Ar tai Rusijos ranka, ar konservatorių, ar tiesiog ir vienų, ir kitų interesai dabar sutampa, parodys laikas. Kaip ir parodė, kad konservatoriai nei per 2009 metų krizę, nei kitu laiku, valdydami Lietuvą, nieko gero jai taip ir nepadarė – išparduotos strateginės įmonės su dideliais nuostoliais valstybei, nurėžtos pensijos, žmonių pajamos, net krašto apsaugai NATO, nors save vadina didžiausiais šalies patriotais, nesugebėjo pasiekti 2 proc. Mes sugebėjome rasti sprendimus, kaip pakelti pensijas, skirti kiekvienam šalies vaikui vaiko pinigus, kaip skirti deramą dėmesį krašto apsaugai. Beveik visų sričių algoritmai, rodantys gerėjimą, mums valdant, šovė į viršų. Konservatoriai, kurie šiandien yra vienintelė reali politinė jėga, galinti sukurti koaliciją be valstiečių, deda visas pastangas, kad taip nutiktų. Tą rodo jų elgesys bei pasitelkiamos priemonės: aukščiausių valstybės politikų ar jų patarėjų lūpomis anonsuojami teisėsaugos veiksmai, metami ir eskaluojami kaltinimai, žiniasklaidos priemones neaiškiais keliais pasiekiantys selektyviai atrinkti dokumentai ir kurpiamos istorijos, vėliau paskui žurnalistinius tyrimus sekantys konservatorių pareiškimai. Visi šie įvykiai, istorijų pasakojimas – gerai apgalvotos prokonservatoriškos propagandos dalis, kuri yra nuosekli ir negailestinga, ne tik stabilumo norinčiai visuomenei, bet ir

tiems, kurie pasimaišo konservatorių kelyje. Mane jie trypti pradėjo jau prieš kelerius metus. Tiek melo ir purvo nesu patyręs per visą savo gyvenimą. Nesitikėjau, kad prie viso to prisidės didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės ar net nacionalinis transliuotojas. Žiniasklaidos palankumas, matyt, jau nupirktas toli į priekį, per ilgus metus gautus valstybinius užsakymus. Juk tos buvusios valdžios niekada nepriėmė jokių sprendimų, kurie sumažintų žiniasklaidos priemonių pajamas, o mes priėmėme alkoholio reklamos draudimus, užsiėmėme lėšų, skiriamų viešinimui, skaidrinimu. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nacionalinio transliuotojo LRT vadovų pareikalauta atsakyti į abejones dėl lėšų panaudojimo skaidrumo. Ar galėjome pasielgti kitaip ir užsimerkti – kai be paaiškinimo visuomenei šimtais tūkstančių yra leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, arba matydami, kaip kenčia alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų šeimos, skatinti alkoholio reklamą? Ne, nes pataikaudami žiniasklaidai būtume atsisukę prieš savo vertybes. MES KOVOJAME UŽ GERESNĘ ATEITĮ Mums tradicinėms vertybėms tenka atstovauti visada – kai konservatoriai su liberalais ėmė kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą, kai jie ėmė neigti tradicinę šeimą, kaip atgyveną, kai jie ėmė sakyti, kad šalyje per daug mokytojų ir reikia sumažinti. Konservatoriai net siūlė per pusę sumažinti mokytojų skaičių šalyje (Lietuvoje šiuo metu dirba 30 tūkst. mokytojų). Mes apgynėme šeimą, mokyklas, kad jos nebūtų uždarytos. Mes siekiame prikelti švietimo sistemą taip, kad jaunas žmogus gautų pilnavertį išsilavinimą, o būsimas mokytojas gautų deramas studijas ir gerą atlygį būsimame darbe, kaip ir dera prestižinei profesijai. Tai, kad šiemet daug abiturientų neišlaikė matematikos egzamino – yra buvusių valdžių sprendimų pasekmė – Pedagoginis universitetas jiems rūpėjo tik tiek, kiek vertos jo patalpos Vilniaus centre. Jiems visiškai nebuvo svarbu, kaip ir kur bus ruošiami būsimi pedagogai. Mes pasirūpinome, kad Lietuvoje atsirastų stiprus pedagogų rengimo centras prie Vytauto Didžiojo universiteto, kuris, žinodamas valstybės poreikį, paruoštų stiprius mokytojus darbui visoje Lietuvoje. Artėjant rinkimams, konservatorių propaganda paliečia vis naujas žmonių grupes, siekia sukelti jų nerimą bei nepasitenkinimą. Negaliu neatkreipti dėmesio į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus, neva nebus pinigų kitais metais indeksuoti pensijų. Su visa atsakomybe pareiškiu, jog sėkmingai suvaldyta krizinė situacija Lietuvos ekonomikoje leis ir kitais metais vykdyti pensijų indek7ĔVLQ\V SVO >

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis

Žalioji politika yra būdas būti sveikesniems ir turtingesniems Virginijus SINKEVIČIUS, LVŽS Vyriausybėje ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministr pareigas. Žalioji politika mūsų regione iki šiol apgaubta mistikos šydu. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse apie žaliąją politiką galvojama, kaip apie turtingų valstybių prerogatyvą. Esą, kai turi pinigų, tada gali pagalvoti ir apie gamtos apsaugą. O yra visiškai priešingai – būtent žalioji politika yra būdas kurti turtingesnę, o kartu ir sveikesnę visuomenę. Prieš metus darbą pradėjusi naujos sudėties Europos Komisija svarbiausia šios kadencijos iniciatyva paskelbė Europos žaliąjį susitarimą. Tačiau noras keisti mūsų požiūrį į planetą, kurioje gyvename, atėjo iš visuomenės. Žaliojo pokyčio norėjo žmonės: įvairaus amžiaus, tautybės, socialinės padėties. Pokyčio troškimas suvienijo europiečius. Kai kalbama apie Europos žaliąjį kursą, dažniausia sakoma, kad pagrindinis jo tikslas yra pasiekti, kad Europa iki 2050 metų taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Tačiau nemažiau svarbu ir pokytis „ant že-

Vartojimas bei gamyba turi keistis ir tai turi nutikti mūsų visų naudai. Vienas iš svarbiausių mano prioritetų yra kartu su komanda parengto ir pristatyto žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas. Jis numato naują teisę – „teisę pataisyti“. Tai reiškia, kad į mūsų rankas nepaklius produktai, kuriuos po pirmo gedimo reikėtų išmesti, kad turėsime daugiau galimybių įsigyti atsarginių dalių ir gauti remonto paslaugas.

mės“. Ir aš esu visiškai užtikrintas tuo, kad Europos žaliasis susitarimas pakeis mūsų kasdienybę. Jis keis tai, kaip gaminame prekes ir jas vartojame, jis atvers naujas galimybes gyventi sveikesnėje aplinkoje, turėti pigesnę bei švaresnę elektrą, valgyti sveikesnį maistą, taupyti, keičiant vartojimo įpročius. Poslinkių žalia kryptimi jau matome. Pavyzdžiui, Lietuva pastaraisiais metais smarkiai pasistūmėjo atsinaujinančių išteklių energetikos srityje. Tačiau visi puikiai suprantame, kad daugelyje sričių tie pokyčiai kol kas per lėti. Europos žaliasis susitarimas

< Pradžia 10 psl. savimą, o jei kažkoks ekonominis rodiklis trukdytų taikyti pensijų indeksavimą, mes Seime statymą pakeisime taip, kad indeksavimas įvyktų. Senjorų pensijos neturi tapti pandemijos įkaitėmis ypač tuomet, kai su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis tvarkomės sėkmingai. Suprantu, jog opozicija nemato reikalo kelti pensijas ir dabartiniai pareiškimai jų tą akivaizdžiai parodo, bet jie nepajėgūs dabar sustabdyti mūsų sprendimų. Yra tik vienas „bet“ – jei jie laimėtų Seimo rinkimus – jie spėtų atšaukti mūsų sprendimus ir priimti pagal jų pageidavimus pakeistą 2021 metų biudžetą. Tai vienintelis dalykas, kurio mes

Virginijus Sinkevičius ne tik juos paspartins, tai bus milžiniška transformacija, kuri laukia ir Lietuvos. Oras ir vanduo neturi sienų, todėl „gudručių“ čia būti negali. Planetos B nėra, antros Lietuvos taip pat. Aš džiaugiuosi, kad Lietuva man suteikė progą prisidėti rašant naująjį Europos istorijos puslapį, o Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen pasiūlė tą komisaro portfelį, kuris šiandien leidžia kurti žaliąjį pokytį. Man tai yra labai prasmingas darbas. Visų pirma, galimybė prisidėti prie to, kad ši planeta būtų išsaugota ateities kartoms, mūsų vaikams ir anūkams, yra įkvepianti ir motyvuojanti. Antra, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nuo to, kaip mes reaguojame į klimato kaitos ir aplinkos problemas, priklauso ir mūsų sveikata, ir mūsų kišenė. APLINKOS PROBLEMŲ SPRENDIMAS YRA BŪDAS TAUPYTI Žiedinė ekonomika yra pats akivaizdžiausias pavyzdys, kad žalioji politika gali padėti mums sutaupyti. Kiekvieną dieną mes naudojame buitinę techniką, elektronikos prietaisus, daugybę kitų gaminių. Deja, sugedus, vis rečiau nešame juos taisyti. Ir tam yra priežastis – daugybė šiandien mūsų naudojamų daiktų yra suprojektuoti taip, kad jų nebūtų įmanoma pataisyti. Gamintojai nori daugiau parduoti. Tuo tarpu, tai kainuoja kiekvienam iš mūsų, o išmetami daiktai toliau teršia aplinką sąvartynuose. Vartojimas bei gamyba turi keistis ir tai turi nutikti mūsų visų naudai. Vienas iš svarbiausių mano prioritetų yra kartu su komanda parengto ir pristatyto žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas. Jis numato naują teisę – „teisę pataisyti“. Tai reiškia, kad į mūsų rankas nepa-

klius produktai, kuriuos po pirmo gedimo reikėtų išmesti, kad turėsime daugiau galimybių įsigyti atsarginių dalių ir gauti remonto paslaugas. Šiandien produktai vertinami pagal techninius kriterijus. Vis dažniau mūsų pasirinkimą lemia socialiniai aspektai – jau vengiame nešioti drabužius, papuošalus ar naudoti prietaisus, kurie paženklinti žmonių išnaudojimu. Netrukus, rinkdamiesi produktą, vertinsime ir aplinkosauginius kriterijus, nes tai tiesiog apsimokės. Beje, kalbant apie gamintojus, turime pripažinti, kad Europos pramonė yra smarkiai priklausoma nuo išteklių importo iš trečiųjų šalių. Ir vos 12 proc. visų Europos Sąjungos atliekų perdirbama ir panaudojama naujų produktų gamybai. Nesunku suskaičiuoti, kiek išteklių iššvaistome vietoj to, kad gana nesunkiai pasiektume tris pergales iškart: tausotume planetą, būtume mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių ir turėtume pakankamai pigią žaliavą. GAMTOS SVEIKATA YRA MŪSŲ SVEIKATA Visi puikiai suprantame, kad oro ar vandens užterštumas sukelia ligas, kurios kainuoja ir valstybės biudžetui, ir mums visiems. Tiesa, turbūt retai susimąstome apie problemos mastą. Vien tik oro tarša Europoje kasmet tampa apie 400 tūkst. pirmalaikių mirčių priežastimi. Kai kurios Europos Sąjungos narės stokoja švaraus geriamo vandens. Dirvožemio tarša tikrai nepadeda užauginti sveiko maisto, kurį kasdien valgome. Europa yra garsi savo istorija, meno kūriniais, architektūra. Aš noriu, kad Europa būtų garsi ir kur kas žemiškesniais dalykais, pavyzdžiui, švariu oru, švariu vandeniu ir švariu dirvožemiu. Tai neturėtų būti prabanga.

būsime nepajėgūs sustabdyti, jei Tautos valia opozicinės partijos galės formuoti naują valdančią koaliciją. RINKDAMIESI MUS – RENKATĖS STABILŲ AUGIMĄ IR GEROVĘ Mes esame pirmoji valdžia, kuri kokybiškai pasirengėme plėtros planus, aiškiai deklaravome darbus, kuriuos būtina atlikti. Apie juos Jūs perskaitysite šiame leidinyje. Jeigu valstiečiai dominuos ir ateityje, Jūs žinosite, kas Jūsų laukia, kokie darbai bus tęsiami. Jūs jausitės saugiai ir užtikrintai, nes niekas nieko iš Jūsų nebeatims, nes mūsų planuose yra 13-oji pensija senjorams, vaiko pinigai, pagalba šeimoms, infrastruktūros plėtra, parama verslui regionuose ir

valstybinis bankas. Šio banko liberalių pažiūrų partijos, tarp kurių šiandien atsidūrė ir konservatoriai su Gintauto Palucko socialdemokratais, nenori, nes jų interesas – apsaugoti komercinius bankus, o mes norime, kad mūsų regionai plėstųsi mūsų valstybinio banko dėka, kuris bus konkurencingas. Regionų plėtra be valstybinio banko sunkiai įsivaizduojama. Jei mūsų nebus valdžioje, nebus ir šio banko, nebus ir valstybinių vaistinių, kuriose vaistus būtų galima įsigyti pigiau. Ir dar, noriu priminti, jog konservatoriai pažadėjo, kad viską panaikins, ką padarė valstiečiai. O jiems turės padėti G. Palucko socialdemokratai. Konservatoriai skuba anonsuoti galimą

Žingsnis link šio tikslo jau yra žengtas. Gegužės mėnesį, pačiame pandemijos įkarštyje, pristačiau Europos biologinės įvairovės strategiją 2030. Kuo biologinė įvairovė siejasi su sveika aplinka? Biologinė įvairovė nėra tik apie šeštąjį masinį išnykimą, augalų ar gyvūnų rūšių bei buveinių apsaugą. Biologinė įvairovė yra „statinė“ ir „siena“ tuo pačiu metu. Kaip? Pirma, sveikos ekosistemos yra efektyviausias ginklas kovojant su klimato kaita, nes jos veikia kaip natūrali „statinė“, absorbuojanti dėl žmogaus veiklos atsirandantį anglies dioksidą. Jungtinių tautų organizacija sako, kad sveikos ekosistemos yra 30 proc. klimato kaitos sprendimo. Ir visgi, 60 proc. jų vis dar naudojama neatsakingai. Antra, sveikos ekosistemos ir miškai yra natūrali „siena“ tarp gamtos ir žmogaus pasaulių. Kai savo veikla tą „sieną“ imame naikinti, kai ignoruojame gamtos mums siunčiamus signalus, tas pasaulis ateina pas mus. Koronaviruso pandemija yra pavyzdys, kaip gyvūnų turimi virusai gali nesunkiai atsirasti žmonių pasaulyje ir kainuoti tūkstančius gyvybių, įskaitant ir dešimtis jų Lietuvoje. Biologinės įvairovės strategija keis mūsų požiūrį į supančią aplinką, į tai, kaip ją naudojame. Viena man asmeniškai artimiausių ir svarbiausių šios kadencijos užduočių bus pakeisti požiūrį į Baltijos jūrą. Tai viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, tačiau ilgai buvo nepelnytai pamiršta, o įsisenėjusios taršos problemos nesprendžiamos. Aišku, turime pripažinti, kad Baltijos jūros užterštumą lemia ir natūralūs veiksniai, kurių mes negalime pakeisti: jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka, žemos vandens temperatūros. Bet tuo pat metu labai didelę įtaką daro ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, žvejyba, šiukšlės, povandeninis triukšmas ir kita. Atėjo laikas spręsti šias problemas, ir tai nėra vienos valstybės galioje. Gali būti, kad kai skaitote šį tekstą, Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai jau yra pasirašę deklaraciją, kuria įsipareigota imtis konkrečių veiksmų tam, kad Baltijos jūra nebebūtų teršiama. Tai pirmas žingsnis, tačiau jis reiškia, kad esame pasiruošę eiti toliau. Europa šiandien yra didelio lūžio – žaliojo lūžio – etape. Mūsų visuomenės subrendo keisti gyvenimo įpročius tam, kad išsaugotų planetą tiems, kurie ateis po mūsų. Viliuosi, kad kelio atgal nėra, yra tik viena kryptis pirmyn. Ir ta kryptis yra žalia.

sąjungą su socialdemokratais po rinkimų, pristatydami tai neva rinkėjų lūkesčiu. Mes esame už tai, kas yra stabilu. Rinkdamiesi kitus – konservatorius su socialdemokratais, liberalus, Darbo partiją – Jūs pasirinksite grįžimą į praeitį, švaistomus valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigus, mažinamas pensijas ir kitas žmonių pajamas, klanų ir neliečiamųjų protegavimą. Šios partijos jau turėjo galimybę įrodyti, ką jos gali. Ar Jūs tada pajutote jų darbus? Ar atsimenate, kaip visos jų „uždirbtos“ skolos buvo perkeliamos ant Jūsų pečių? Politikai nesikeičia, kaip ir nesikeičia jų politikos įgyvendinimo principai. Abejoju, ar atidžiai pažvelgę atgal, Jūs norėtumėte ten grįžti.

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

Pristatome KULTŪRA IR VALSTYBINGUMO STIPRINIMAS

40 svarbiausių 2016–2020 metais nuveiktų darbų ŠVIETIMAS IR SPORTAS

SOCIALINĖ POLITIKA

KULTŪRA IR VALSTYBINGUMO STIPRINIMAS

IŠPLĖSTAS ISTORINĖS VĖLIAVOS SU VYČIU NAUDOJIMAS Priimtas sprendimas prie valstybės institucijų drauge su Trispalve iškelti ir istorinę vėliavą: ji turi būti iškeliama prie Seimo, Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, Generalinės ir teritorinių prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, vietose, kuriose posėdžiauja savivaldybių tarybos, Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje. Prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų istorinė vėliava keliama valstybės švenčių dienomis.

A. RAMANAUSKAS-VANAGAS PRIPAŽINTAS VALSTYBĖS VADOVU Seimas, puoselėdamas istorinę Lietuvos atmintį, deklaracija pripažino, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas nuo 1954 m. lapkričio 26 d. (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje) iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas.

PRIIMTAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE MEMORIALINIO STATUSO ĮSTATYMAS Seimas, pabrėždamas tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir ilga Lietuvos laisvės kovų istorija ir atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, nustatė, jog Lukiškių aikštė formuojama su memorialiniais akcentais, kurie turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Pagrindinis akcentas – Valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti.

4 5 6 7 8 9

ĮSTEIGTA PASAULIO LIETUVIŲ VIENMANDATĖ RINKIMŲ APYGARDA Kitose pasaulio valstybėse gyvenantys Lietuvos piliečiai įgijo teisę rinkti jiems atstovaujantį Seimo narį atskiroje vienmandatėje apygardoje.

SPRENDIMAI KULTŪROS SRITYJE – TIK PASITARUS SU VISUOMENE, KULTŪROS IR MENO BENdruomene 2020 m. parengtas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas siekia įtvirtinti, kad kultūros prioritetai būtų formuojami ir įgyvendinami tariantis su visuomene ir kultūros lauku.

SUKURTA KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR AKTUALIZAVIMO POLITIKOS KONCEPCIJA Koncepcijoje keliami uždaviniai užtikrinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo ištyrimą, atskleidimą, susisteminimą ir išsaugojimą bei stiprinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimą, jo įvairovę, savitą skirtingų kultūrinių tradicijų sąveiką. AUGO KULTŪROS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI Nuo 2016 m. pradžios iki 2020 m. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai padidėjo daugiau nei 500 Eur.

MODERNIZUOTAS LRT VALDYMAS Priėmus naujos redakcijos LRT įstatymą, modernizuotas LRT valdymas daugiau funkcijų suteikiant LRT Tarybai. LRT pradės veikti LRT etikos kontrolierius.

SUKURTA IR JAU PRADĖJO VEIKTI MEDIJŲ TARYBA Tai – kultūros, žiniasklaidos ir visuomenės informavimo politikos demokratinio modelio institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos

SVEIKATOS APSAUGA

VALSTYBĖS VALDYMAS IR KRAŠTO APSAUGA

COVID-19 KRIZĖS VALDYMAS

formavimo ir įgyvendinimo klausimus.

ĮSTEIGTA KULTŪRINĖS EDUKACIJOS TARYBA Stebėdama procesus Lietuvoje, užsienio patirtį aktualiausiomis kultūrinės edukacijos politikos problemomis formaliojo, neformaliojo ugdymo, socialinės atskirties grupių ir Lietuvos regionų kultūrinės edukacijos srityse, taip pat klausimus, susijusius su profesionalaus ir neprofesionalaus meno, paveldo įstaigų, muziejų ir bibliotekų ugdymo kultūra ir menu bei kultūrinės edukacijos paslaugomis, teiks pasiūlymus ir brėš kultūrinės edukacijos kryptis.

MOKSLEIVIO „KULTŪROS PASAS“ Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. startavo Kultūros paso programa. Ji moksleiviams suteikia galimybę nemokamai lankytis teatruose, kino teatruose, koncertuose, muziejuose. 2018 m. Kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 624,4 tūkst. eurų, 2019 m. skirta 4,43 mln. eurų tam, kad kuo daugiau šalies moksleivių turėtų galimybių susipažinti su šalies kultūra ir menu. Kultūros paso paslaugų ratas ateityje bus plečiamas.

REGIONAI ĮGIJO DAUGIAU TEISIŲ SPRENDŽIANT DĖL KULTŪRAI SKIRTŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMO Tai ypatingas pokytis kultūros valdyme, kuriuo siekta užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę regionuose, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir mažesnių miestelių, stiprinti vietos kultūrinį identitetą. Dabar savivalda turi visas galimybes plėtoti jai svarbias vietos menininkų ir kūrėjų iniciatyvas, kurti bendrus projektus, kuo plačiau į kultūrines veiklas įtraukti vietos gyventojus. Įkurtos Regioninės kultūros tarybos, t. y. dešimt teritoriniu apskričių pagrindu prie Kultūros ministerijos veikiančių kolegialių patariamųjų institucijų, svarsto ir atrenka geriausius bei tam regionui reikalingiausius kultūros ir meno projektus.

ŠVIETIMAS IR SPORTAS

DIDINOME STUDIJŲ FINANSAVIMĄ IR KĖLĖME DĖSTYTOJŲ, MOKYTOJŲ ATLYGINIMUS BEI DOKTORANTŲ STIPENDIJAS Bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio padidinimas per trejus pastaruosius metus (2018–2020) sudarys 50 proc. Beveik dvigubai didėjo ir doktorantų stipendijos. Mokytojų vidutinis darbo užmokestis (į rankas) vien per paskutinius metus kilo beveik 200 eurų: 2018 m. pabaigoje buvo 739 eurai, o 2019 m. pabaigoje – 928 eurai.

14 15

AUGO PARAMA BESIMOKANTIEMS SUNKIAU BESIVERČIANČIŲ TĖVŲ VAIKAMS Priešmokyklinukai ir pirmokai nuo 2020 m. gauna nemokamą maitinimą. Net 296 mokyklos 51-oje šalies savivaldybėje teikia nemokamus pietus. Nuo 2020 rugsėjo mėn. nemokamą maitinimą gaus visi šalies priešmokyklinukai ir pirmokai. PADIDINOME SPORTO RĖMIMO FINANSAVIMĄ Vyriausybei ir Seimui apsisprendus palaipsniui didinti sporto projektų finansavimą, pastarasis 2019-aisiais išaugo nuo 6,6 iki 13,6 mln. eurų. Be to, panaikinus ligšiolinį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, pakeista lėšų skirstymo tvarka, kuri buvo kritikuojama dėl skaidrumo stygiaus.

SOCIALINĖ POLITIKA

PADIDINOME VIDUTINĮ DARBO UŽMOKESTĮ Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per 2016–2020 metus padidėjo daugiau nei 200 eurų (augimas 38 proc.).

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis

Pristatome

17 18

40 svarbiausių 2016–2020 metais nuveiktų darbų

PADIDINOME NEAPMOKESTINAMĄJĮ PAJAMŲ DYDĮ (NPD) NPD dydis per 2016–2020 metus padidėjo 75 proc.: nuo 200 iki 350 eurų. Didinome sumą, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. PADIDINOME PENSIJAS SENJORAMS Vidutinės pensijos dydis per 2016–2020 metus padidėjo 50 proc. arba 133 eurais.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, Eur: 400 300

227

241

221

222

243

246

249

254

266

291

337

365

399

200 100 0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

19 20

PANAIKINOME „SODROS" SKOLĄ IR SUKAUPĖME REZERVĄ Panaikintas 3,9 mlrd. eurų dydžio SODROS įsiskolinimas, jį perkeliant į valstybės biudžetą, ir sukauptas 540 mln. eurų dydžio rezervas.

ĮVEDĖME IR PADIDINOME VAIKO IŠMOKĄ Mūsų įvesta ir palaipsniui didinama vaiko pinigų išmoka. Ji per 2018– 2020 metus padidėjo dvigubai: nuo 30 eurų iki 60 eurų. Tai padėjo pasiekti, kad šeimoms su vaikais atsirastų daugiau galimybių įsigyti būtinas prekes, priemones, paslaugas. Europos Komisija vaiko pinigus pavadino veiksmingiausia kada nors taikyta priemone kovojant su skurdu.

21 22 23 24 25

PADIDINOME IŠMOKAS DAUGIAVAIKĖMS, NEPASITURINČIŲ IR NEĮGALIŲ VAIKŲ ŠEIMOMS Išmoka daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms išaugo nuo 70 eurų iki 100 eurų. PADIDINOME IŠMOKĄ BESILAUKIANČIOMS MOTERIMS Vienkartinė išmoka besilaukiančiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, padidėjo 229 proc.: nuo 76 iki 250 eurų.

ŠEIMOS KORTELĖ Sukurta ir pradėta įgyvendinti šeimos kortelės sistema, kuri skirta gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms neįgalųjį ir numato įvairias nuolaidas bei lengvatas šioms šeimų grupėms. Kortele naudojasi jau apie 17 tūkstančių Lietuvos šeimų. PADIDINOME NEĮGALUMO IR SENATVĖS ŠALPOS IŠMOKOS ŽEMIAUSIĄ RIBĄ Žemiausia neįgalumo ir senatvės šalpos riba padidėjo 41 proc.: nuo 99 iki 140 eurų.

JAUNOMS ŠEIMOMS – SUBSIDIJOS PIRMAJAM BŪSTUI Subsidijas imta teikti pirmąjį būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas. Mūsų pastangomis atsirado galimybė jaunai šeimai, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.

MUMS PAVYKO PASIEKTI, KAD NEDARBO LYGIS ŠALYJE MAŽĖTŲ 2016 gruodžio mėnesio duomenimis nedarbo lygis šalyje buvo 8,5 proc., o 2019 m. pabaigoje – jau 6,9 proc.

SVEIKATOS APSAUGA

27 28

DIDINOME PSDF BIUDŽETĄ IR KAUPĖME JO REZERVĄ 2016 m. PSDF rezerve radome vos 23 milijonus eurų, o 2020 m. pradžioje jau turėjome 341 milijoną eurų. 2020 m. birželio mėn. po COVID-19 krizės suvaldymo liko 183 mln. eurų ir tai yra vis tiek devynis kartus daugiau, nei radome 2016 m.

SUMAŽINOME KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ KAINAS. NUO 75 METŲ ASMENIMS – KOMPENSUOJAMIEJI VAISTAI NEMOKAMI! Per pastaruosius dvejus metus pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo dvigubai – nuo vidutiniškai 5,4 euro vienam receptui (2017 m. sausis–gegužė) iki vidutiniškai 2,5 euro vienam receptui (2020 m. sausis–gegužė). Nuo 2020 m. liepos 1 d. vaistai 100 proc. yra kompensuojami visiems 75 metų ir vyresniems šalies gyventojams, taip pat neįgalumo lygį, 55 proc. ir mažesnį darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį turintiems asmenims; pensininkams, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir vaikams iki 18 metų.

GERINOME SLAUGOS SĄLYGAS Vien per 2017–2018 metus slaugos lovų skaičius šalies gydymo įstaigose padidėjo beveik 500 vienetų. Gerinamas slaugos priemonių prieinamumas – nuo lapkričio 1 d. jas bus galima įsigyti ne tik specialiai einant į vaistines, bet ir patogiai apsiperkant prekybos centruose. Plėstos galimybės slaugyti artimuosius namuose, ilgesnį laiką mokant išmokas už artimųjų slaugą. Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą jį slaugančiam tėčiui, mamai, seneliui, senelei, globėjui ar rūpintojui galės būti mokama iki 364 kalendorinių dienų, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą – iki 180 kalendorinių dienų (buvo – 120 kalendorinių dienų).

30 31

PADIDINOME MEDIKŲ ATLYGINIMUS 2016 m. faktinis gydytojų vidutinis darbo užmokestis (etatui) buvo 1 763 Eur, 2019 m. – 2 573 Eur. 2016 m. faktinis slaugytojų vidutinis darbo užmokestis (etatui) buvo 889 Eur, 2019 m. – 1 295 Eur. SUMAŽINOME ALKOHOLIO VARTOJIMĄ ŠALYJE Vienam, vyresniam nei 15 metų, Lietuvos gyventojui tenkantis alkoholio kiekis per 2016–2018 metus sumažėjo 15 proc.: nuo 13,2 iki 11,2 l.

Litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio 16 15 14 13 12 11 10 9 8

14,7

14,5

14,2

12,5

12,6

12,4

12,1

13,5 11,5

2010

2011

2012

vienam gyventojui

2013

2014

2015

13,2 11,3

2016

12,3 11,2

10,5

2017

9,5 2018

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

/LHWXYRV YDOVWLHÿLŦ LU æDOLŦMŦ VĉMXQJD _ 8æ æHPĘ LU æPRJŦ

Pristatome

40 svarbiausių 2016–2020 metais nuveiktų darbų

SUMAŽINOME ALKOHOLIO SUKELIAMŲ SVEIKATOS SUTRIKIMŲ SKAIČIŲ2019 metais apsinuodijimų alkoholiu sumažėjo 28 proc., psichikos ir elgesio sutrikimų – 10 proc., ūmių apsinuodijimų alkoholiu 14 proc., baltosios karštinės – 42 proc., alkoholinės psichozės – 33 proc., o alkoholinės kepenų ligos atvejų sumažėjo 12 proc.

SKYRĖME DIDESNES LĖŠAS KRAŠTO APSAUGAI Per 2016–2018 metus krašto apsaugai skiriamos lėšos padidėjo 51 proc. ir pasiekė NATO standartus atitinkančią 2 proc. nuo BVP ribą! Krašto apsaugos ministerijai 2020 m. patvirtinti asi gnavimai sudaro 1,017 mlrd. EUR arba 2,02 proc. BVP. Mums rūpi Lietuvos žmonių saugumas.

proc. BVP mln. Eur

32 31,1

31,5

31,1

30,6 25,8

14,4

16 12

4,2

2,8 2010

Iš viso

8,9

8,3

4,6

3,4

3,3

2,4 2013

2,7 2014

2,7 2012

2,4 2011

Alkoholinė kepenų liga

10,8

1,49

18,1

6,7

8,7 6,8

2,3

2,5 2015

2,9 2016

2,5 2017

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu

1,75

800

20,4 11,6

3,9

23,4

15,9

14,9

10,2

25,2

2,01

Lėšos krašto apsaugai proc. BVP

1 000

24 20

Lėšos krašto apsaugai mln. Eur

Alkoholinė kardiomiopatija

8 5,6 2,6 1,9 2018 Kitos ligos

600

1,11

1,14 1,08 0,88

400

361,1 287,9

0,89 0,80

0,78

0,77

244,8 246,9 255,7 267,3

2,0

873,0

723,8

1,5

574,6

424,9

1,0

321,8 0,3

200

0,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

VALSTYBĖS VALDYMAS IR KRAŠTO APSAUGA

33 34

STABDĖME EMIGRACIJĄ Statistikos departamento duomenimis, 2019 metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – tai 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus. Tai – beprecedentis reiškinys, kuris nutiko mūsų kadencijos metu. Mes džiaugiamės, kad mūsų sprendimai gerina gyvenimo sąlygas Tėvynėje ir mūsų žmonės svarsto sugrįžti bei orų gyvenimą planuoti Lietuvoje.

ŽENKLIAI MAŽINOME KORUPCIJĄ ŠALYJE IR ŠEŠĖLINĘ EKONOMIKĄ Korupcijos suvokimo indekse Lietuva per 2019 metus pakilo per 3 vietas: iš 38 į 35 vietą tarp 180 pasaulio šalių. Tai yra aukščiausias istorijoje Lietuvos pastangų, kuriant skaidrią valstybę, įvertinimas. Šešėlio mažinimas – dar viena sritis, leidusi didinti investicijas į žmonių gyvenimo gerinimą. Vien 2019 metais iš šešėlio ištraukti per 200 mln. eurų.

35 36

GERINOME VERSLO APLINKĄ Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pasiekė 11 vietą. Tai aukščiausia šalies vieta nuo reitingo skelbimo pradžios. Tarp visų 28 ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai. SKYRĖME DIDESNES LĖŠAS SAVIVALDYBĖMS Savivaldybėms Valstybės biudžeto skiriamos dotacijos per 2016–2020 metus padidėjo 38 proc.

3 500

3 272,1

3 000

2 782,8

2 500 2 000 1 500

1 901,5 907

2 017,8 791,1

2 221 875,5

2 363,8

994,5 2013

1171,8

2 505,4 936,4

1048,9

907

909,3

1 000 500

2 949,5

1226,7

1345,3

1454,5

1569

2014

2015

2016

2017

Pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti

1840,2

2018

1900,6

2100,3

2019

2020

Valstybės biudžeto dotacijos

38 39

SKAIDRINOME VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMĄ IR SUTAUPĖME VIEŠIESIEMS PIRKIMAMS SKIRIAMAS LĖŠAS Centralizuoti viešieji pirkimai 2019 metais padėjo sutaupyti 67,9 mln. eurų biudžeto lėšų.

SUMAŽINOME GAMTINIŲ DUJŲ KAINĄ GYVENTOJAMS Seimui pritarus valstybės garantijai paskoloms, skirtoms SGD laivui– saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti, nuo 2020 m. Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus sąnaudos mažės beveik 27 mln. eurų – nuo 62 iki 36 mln. eurų. Tai turės įtakos vartotojų mokamoms kainoms: nuo 2020 metų gamtinių dujų kainos gyventojams mažės vidutiniškai apie 18 proc., šio sprendimo įtaka kainų mažėjimui yra apie 4 proc.

COVID-19 KRIZĖS VALDYMAS

SUVALDĖME COVID-19 PANDEMIJOS PLITIMĄ ŠALYJE Lietuva – viena iš tų ES valstybių, kuriose yra mažiausias COVID-19 sergamumas ir mirštamumas, tenkantis šimtui tūkst. gyventojų. Kartu su Jumis dirbame mažindami COVID-19 pasekmes Lietuvos ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Mes remiamės pasaulio ekonomistų rekomendacijomis, diegiame priemones, kurios skatina vartojimą ir užtikrina Lietuvos žmonių stabilų gyvenimą. Skirtos vienkartinės 200 eurų išmokos senjorams, taip pat, siekiant padėti šeimoms – nuo 120 iki 200 eurų vienkartinės išmokos šalies vaikams. Mes remiame mūsų Vyriausybės parengtą „Ateities ekonomikos DNR“ planą. Jis leis išlaikyti darbo vietas, palaikyti ekonomiką ir esminį jos variklį – vartojimą, bei leis daryti ilgalaikes investicijas.

Nr. 13 | 2020 m. rugsėjis 15

APIE MŪSŲ PROGRAMĄ: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – daugiau kaip šimtą metų aktyvios politinės veiklos patirtį turinti politinė jėga, kuri savo politinę veiklą grindžia tradicinėmis vertybėmis, gerovės visiems Lietuvos žmonėms siekimu ir lietuvybės puoselėjimu bei aplinkosauginėmis idėjomis, kuriomis siekia formuoti žaliosios Lietuvos viziją. Per pastaruosius ketverius metus LVŽS savo darbais įrodė nuosekliai vykdanti įsipareigojimus rinkėjams. Nuo 2016 m. LVŽS Lietuvoje vykdė pokyčius: augo žmonių pajamos, skaidrėjo valstybės valdymas, vykdytos struktūrinės reformos leido modernizuoti ištisas valstybės gyvenimo sritis. Mūsų, kartu su Lietuvos žmonėmis, nuveiktais darbais didžiuojasi ir kitos valstybės bei tarptautinės institucijos: tai, kaip susitvarkėme su COVID-19 pandemija, užsienio valstybių spaudoje vadinama pavyzdžiu; Europos Komisija sako, jog „vaiko pinigai“ – efektyviausia kada nors Lietuvoje taikyta priemonė kovai su skurdu; Pasaulio sveikatos organizacija džiaugiasi mūsų pastangomis gyventi sveikiau bei blaiviau ir ragina šias pastangas tęsti; Pasaulio bankas verslo sąlygų reitinge „Doing business“ Lietuvai suteikė 11 vietą pasaulyje, kai atėję dirbti po rinkimų sakėme, kad 15-ta vieta kadencijos pabaigoje yra tai, kuo džiaugtumėmės kartu su Jumis pasiekę. Pasiekėme daugiau. Nepaisant šių įkvepiančių darbų, dalis problemų, su kuriomis susiduria valstybė, yra įsisenėjusios, tad reikalauja didesnio centrinės valdžios dėmesio nei viena Seimo kadencija. Pavyzdžiui, išliekanti pakankamai didelė socialinė atskirtis. Pokyčiai ir ilgalaikė vizija reikalingi švietimo, mokslo bei sveikatos srityse. Manome, kad visi pokyčiai turi būti atliekami vadovaujantis aiškia valstybės raidos vizija, laikantis skaidrumo bei atsakomybės principų, o pradėti darbai turi būti pabaigti. Tad į 2020 metų Seimo rinkimus LVŽS eina siūlydama tolesnę aiškią Lietuvos raidos viziją bei savo pradėtų darbų tęs-

tinumą. Pateikiame programą, kurios pagrindas – tradicinės vertybės, kaip pamatinis gėris šūkyje „Tau. Šeimai. Lietuvai“. Jį detalizuodami pabrėžiame, kad politiniai sprendimai turi remtis tokiomis vertybėmis, kaip žmogaus gyvybės bei sveikatos apsauga, glaudus sambūvis su gamta, darnus tradicinės šeimos ir bendruomenės puoselėjimas, patriotiškumas, istorinė atmintis ir Lietuvos valstybingumo saugojimas, kuriant žmogui tarnaujančią ekonominę, socialinę bei politinę aplinką. Šios LVŽS puoselėjamos vertybės darniai sujungia visus LVŽS siūlomus darbus sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio, ekonomikos ir finansų, kovos su korupcija, savivaldos ir regioninės politikos srityse bei numatomą vykdyti užsienio politiką. Nesame kadencijomis ir vien joms skirtomis programomis gyvenanti partija. Mūsų prioritetas – nuoseklus šalies vystymasis ilgalaikėje perspektyvoje. Tą įrodėme šioje kadencijoje kurdami strateginius valstybės raidos dokumentus: 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planą bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Pagal šį planą vien ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 m. pabaigos bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos sudarys 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Šie du dokumentai bei mūsų Vyriausybės atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., kuriame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai, kovojant su klimato kaita, yra mūsų rinkimų programa, su kuria einame į 2020 m. Seimo rinkimus. Pradėtus darbus turime tęsti ir šiuose planavimo dokumentuose esančius ilgalaikius įsipareigojimus žmonėms bei valstybės raidai, jei gausime Jūsų pasitikėjimo mandatą, žadame toliau įgyvendinti 2020–2024 metais dirbdami Seime.

TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI. SPALIO 11 D. BALSUOKITE UŽ LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS KANDIDATUS.

Partijos Nr. rinkimuose Įsipareigodami įgyvendinti mūsų programinius dokumentus, norime išskirti darbus, kuriuos sieksime įgyvendinti pirmiausiai: • „vaiko pinigų“ indeksavimo mechanizmo sukūrimas ir 13-osios pensijos įvedimas; • esamos sveikatos apsaugos infrastruktūros tobulinimas, jos funkcionalumo didinimas, idant prireikus ji būtų lengvai transformuojama ir pritaikoma ekstremalioms situacijoms; • valstybinio banko įsteigimas, pelno mokesčio lengvatos, identiškoms lengvatai, taikomai LEZ, ne mažiau 1 mln. eurų investiciniams projektams kaimiškose vietovėse iki 1000 gyventojų ir sukuriantiems ne mažiau 20 darbo vietų, įvedimas; • tobulinsime visų kultūros sričių finansavimo programas, kad jos geriau atitiktų kiekvienos srities specifiką, valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus poreikius, leistų įgyvendinti tiek profesionaliojo meno, tiek etninės kultūros prioritetus. Drauge stiprinsime kūrybinių industrijų ir inovacijų sritis. Tikimės LVŽS vertybių ir programos palaikymo bei kviečiame ją įgyvendinti kartu!

www.lvzs.lt

1U _ P UXJVĖMLV 16

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. LVŽS informacinis leidinys, 2020 m. rugsėjis, Nr. 13 / ISSN 2538-8274 Spausdino UAB „Respublikos spaustuvė“. Užs. Nr. 3601. Tiražas 20 000 egz. Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos grupė, el. p. info@lvzs.lt