Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys
Nr. 12 | ISSN 2538-8274 | 2020 m. rugsėjis
Džiaugiuosi, kad mano iniciatyvos sėkmingai skinasi kelią įstatymuose Žengdama į politiką tvirtai apsisprendžiau, jog noriu prisidėti prie valstybei svarbių sprendimų įgyvendinimo. Troškau įrodyti, kad galima (ir reikia!) dirbti kitaip, nei dirba stereotipinis, dažnai pagrįstai visuomenės neigiamai vertinamas politikas. Vyliausi reabilituoti visuomenės požiūrį į valdžios institucijas, atgaivinti piliečių pasitikėjimą jomis. Seime siekiau realizuoti idėjas aplinkosaugos, socialinės apsaugos, valstybės tarnybos sferose. Džiaugiuosi, kad mano iniciatyvos sėkmingai skinasi kelią įstatymais, ir neliko nepastebėtos rinkėjų. Tai patvirtina, jog atkakliai siekiant užsibrėžto tikslo ir neieškant pasiteisinimų dėl kliūčių šiame kelyje, įmanoma pasiekti realių pokyčių. Mano pastangomis Lietuvoje uždraustas deginti skirtų atliekų importas, kryptingai to siekiau nuo pat kadencijos pradžios. Išspręsta ydingo padangų tvarkymo problema, perdirbėjus teisiškai įpareigojanti padangų atliekas paversti gamybine žaliava. Šie įstatyminės bazės pokyčiai neleis pasikartoti katastrofiškiems netvarkomų padangų gaisrams. Jau įsigaliojo mano pataisa, numatanti lankstesnes ir ekonomiškesnes daugiabučių renovavimo galimybes gyventojams, kompensuojant išlaidas pasirinkusiems vien tik šildymo sistemų atnaujinimą. Taip pat pritarta projektui, užkirtusiam kelią valstybinių miškų privatizavimui.
2 psl. Krentantys balkonai Vilniuje atskleidžia sovietmečio ydas ir nūdienos valdininkų požiūryje
Pavyko iškovoti galimybę dvigubai didesne suma po karantino paremti pažangaus, ekonomiškai perspektyvaus Europos žaliojo kurso principus atitinkančius verslus (tarp jų smulkaus remonto, ekologines, perdirbtas žaliavas naudojančias įmones ir kitus). Džiugina, kad šia subsidija pasinaudojo didelis skaičius įmonių, tai rodo, jog pažangių žaliųjų verslų ratas platus ir jiems bus palengvintas atsigavimas ir paskata judėti pirmyn. Mano iniciatyva buvo patobulinta gyvenamųjų pastatų pritaikymo neįgaliesiems tvarka, o Justiniškių mikrorajone pavyko apginti viešąjį interesą, sėkmingai uždarius triukšmu, netvarka ir neskaidria veikla liūdnai pagarsėjusį objektą. Vis dėlto, ketveri metai Seime tebuvo reikšmingų darbų pradžia. Esu pasiryžusi tęsti pradėtas iniciatyvas, kurios derėjo būti įgyvendintos geru dešimtmečiu anksčiau. Neketinu liautis ryžtingai laužyti kliūtis, sulaikančias mus nuo reikalingų sprendimų. Ypač atliekų tvarkymo sektoriuje, kur man jau pavyko pasiekti tai, dėl ko daugelis praeityje suskubo nuleisti rankas. Vienas svarbiausių aktualių uždavinių - puikiai pasitvirtinusio taros grąžinamojo užstato išplėtimas visa tara. Ši mano iniciatyva susilaukė aršaus prekybininkų, atliekų tvarkytojų bei alkoholio pramonės pasipriešinimo. Bet esu nusiteikusi eiti iki galo ir rasti sutarimą, įkvėpdama kole-
5 psl. Žaliųjų verslų skatinimas pergalingas šuolis pažangių ekonominių perspektyvų link
VIRGINIJA VINGRIENĖ LR Seimo narė Kandidatė vienmandatėje Justiniškių – Viršuliškių apygardoje LVŽS daugiamandačiame sąraše kandidatės nr. gas nepasiduoti spaudimui ir neišsižadėti viešojo intereso. Greit turėtų būti priimtas įstatymas dėl atliekų deginimo ribojimo. Taip užtikrindami vilniečiams
6 psl. Skambėti nustoję rūšiavimo varpai liudija sėkmingos depozito sistemos pergalę
45
švarią gyvenamąją aplinką, žengsime svarų žingsnį žiedinės ekonomikos link. Registravau pataisą uždrausti imporTęsinys 4 psl. >
8 psl. LVŽS gali dar kartą labai nustebinti elitą
bendrą sutarimą su Vilniaus meru bei jo komanda. Matyt, tai poliinės ir vidinės kultūros klausimas, požiūrio į bendruomenę ir vienas kitą atspindys.
2
Nepaisydamas poliinių batalijų, noriu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų! pajutote Seime ir Vyriausybėje priimtų
kėė, kad per pastaruosius metus visi sprendimų naudą: didėjančios algos ir pensijos, valstybės kompensacijos už nuostolius paartus dėl karannno, įvess ir didinami vaiko pinigai, parama sunkiau gyvenannems. Visos priemonės, kurias Mieli žmonės, įgyvendinome ir taikėme, buvo nukreiptos į gyventojų pajamų gausinimą ir gerinimą. Visų pirma norėčiau dar kartą padėkoti Jumsgyvenimo už išreikštąkokybės pasitikėjimą prieš ketverius metus. Atstovauti rinkėjų interesams Seime ir Vyriausybėje – didelė atsakomybė. Džiugu, kad visą Mūsų inicijuoo pokyčiai švieemo tą laiką buvote tikrai aktyvūs: skambinote, rašėte, lankėtės mano biure. Kartu sprendėme sektoriuje lėmė net 15 procentų šiemet kylančias problemas, ieškojome dialogo su Vilniaus miesto savivaldybe ir galimybių pagerinti kasdienį visų mūsų gerbūvį. išaugusį valstybės finansuojamose vietose
au aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų Apgailestauju, kad pastaraisiais metais matėmės mažiau. Tai lėmė tiek mano asmeniniai skaičių, taigi beveik 2 tūkstančiais daugiau sveikatos iššūkiai, tiek karantinas, apribojęs šeimų mūsų galimybes susitikti. šiemet neturėjo imm paskolų ir mokėė už savo vaikų išsimokslinimą. Čia norisi Prisipažinsiu: sprendžiant Karoliniškių ir Pilaitės problemas ne visada pavykdavo rasti benpaminėė ir būūną dėmesį dėstytojams bei drą sutarimą su Vilniaus meru bei jo komanda. Matyt, tai politinės ir vidinės kultūros klaumokytojams: jų atlyginimai per ketverius simas, požiūrio į bendruomenę ir vienas kitą atspindys. metus viduuniškai kilo nuo 40 iki 60 procentų, o visų mūsų mažaisiais Nepaisydamas politinių batalijų, noriu tikėti, kad per pastaruosius metus visi pajutote besirūpinančiųjų auklėtojų Seime ir Vyriausybėje priimtų sprendimų naudą: didėjančios darželių algos ir pensijos, valstybės atlyginimai šio rugsėjo su kompensacijos už nuostolius patirtus dėl karantino, įvestinuo ir didinami vaikosulyginami pinigai, parama kitųįgyvendinome mokytojų ir viduuniškai augsnukreiptos 445 sunkiau gyvenantiems. Visos priemonės, kurias ir taikėme, buvo eurais iki mokesčių. į gyventojų pajamų gausinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. vaikus - noriu Mūsų inicijuoti pokyčiai švietimo sektoriujeKalbant lėmė netapie 15 procentų šiemetpriminn išaugusįirvalstyparaginn aktyviai naudoos bės finansuojamose vietose aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų skaičių, taigi beveik 2 tūkstančiais daugiau šeimų šiemet neturėjo„imti paskolų ir mokėti savo vaikų išsimokKultūros pasu“, kuris už suteikė galimybę slinimą. Čia norisi paminėti ir būtinąSportui dėmesį dėstytojams mokytojams: jųVilniuje atlyginimai pamokas vessbei įdomiau ir nemokamai būūnos infrastuktūros klausimas jau daug kam kelia šypseną, todėl per ketverius metus vidutiniškai kilokol nuokolegos 40 iki 60 procentų, o visų mūsų mažaisiais be- stadiono Vilniuje statybų toliau dešimtmečius bando įgyvendinn lankyys kultūros renginiuose – šios klausimą, ėmėmės konkrečių sprendimų – Vyriausybė nedelsdama priėmė sirūpinančiųjų darželių auklėtojų atlyginimai nuo šio rugsėjo sulyginami su kitų mokytojų priemonės anksčiau nebuvo. sprendimą skirr lėšų Pilaitės futbolo stadiono kupolui, skyrė lėšų universalios ir vidutiniškai augs 445 eurais iki mokesčių. dirbbnės dangos aikštelės įrengimui Karoliniškėse, pradėė stadiono statybų Žvėryne darbai. aktyviai naudotis „Kultūros pasu“, kuris suteikė galimybę pamokas vesti įdomiau ir nemokaKalbant apie vaikus - noriu priminti ir paraginti mai lankytis kultūros renginiuose – šios priemonės anksčiaupriėmėme nebuvo. Sporto įstatymą ir užžkrinsime kasmet augann Šioje Seimo sesijoje Sporto rėmimo fondo biudžetą, skaandami sveiką gyvenseną ir didesnį piliečių Sportui būtinos infrastruktūros klausimas Vilniuje daug kam keliaskiriamos šypseną,fizinio todėl kol kolegosveikloms toliau dešimtmečius bando įgyvendinti aktyvumą. Perjau kelis metus lėšos, aktyvumo skaann, išaugo daugiaukonkrečių nei du kartus ir šiemet sudaro net 17 mln. eurų.priėmė sprendimą skirti lėšų Pilaitės futbolo stadiono Vilniuje statybų klausimą, ėmėmės sprendimų – Vyriausybė nedelsdama stadiono kupolui, skyrė lėšų universalios dirbtinės dangos aikštelės įrengimui Karoliniškėse, pradėti stadiono statybų Žvėryne darbai. Prieš ketverius metus kėjausi, kad dirbant šalies labui poliiniame lauke galime darbuoos didelių rietenų konfliktų kalbanns sufondo visaisbiudžetą, – ek su koalicijossveiką gyvenseną Šioje Seimo sesijoje priėmėme Sporto įstatymą ir be užtikrinsime kasmetiraugantį Sporto rėmimo skatindami partneriais, ek su opozicija. Pirmieji kadencijos metai parodė, kad tai įmanoma, ir didesnį piliečių aktyvumą. Per kelistačiau metusartėjant lėšos, skiriamos aktyvumo rinkimamsfizinio situacija sparčiai veikloms keitėsi. skatinti, išaugo daugiau nei du kartus ir šiemet sudaro net 17 mln. eurų. Mane iki šiol stebina tai, kad galima diskutuoo, susėdus prie stalo ieškoo bendrų sprendimų, atsistojus prieš televizijos kameras meluoo ir elggs rietenų priešingai. Kai kuriekalbantis su visaPrieš ketverius metus tikėjausi, kad dirbant šalies olabui politiniame lauke galime darbuotis be didelių ir konfliktų jaunieji opozicijos lyderiai parodė, kadparodė, parrjoskad interesai jiems svarbiau už viską. is – tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicija. Pirmieji kadencijos metai tai įmanoma, tačiau artėjant rinkimams situacija Turiu pripažinn, jog kartais ir pats reagavau per aštriai, bet nuoširdžiai dirbant to sparčiai keitėsi. išvengg sunku. Mane iki šiol stebina tai, kad galima diskutuoti, susėdus prie stalo ieškoti bendrų sprendimų, o atsistojus televizijos visų (kartais imituojamų) nesutarimų ir ginčų, prieš praėjus rinkimų kameras meluoti Tikiu, kad nepaisant ir elgtis priešingai. Kai kurie jaunieji opozicijos lyderiai parodė, kad partijos interesai jiems svarbiau už viską. Turiu pripažinti, jog kartais sezonui bus galima rass bendrus vardiklius ir toliau ieškoo geriausių sprendimų ir pats reagavau per aštriai, bet nuoširdžiai dirbant to išvengti sunku.gerbūviui. Būtų labai neteisinga sugriauu tą gerovę, valstybės bei Lietuvos žmonių kurią kūrėme ketverius šios kadencijos metus. Tikiu, kad nepaisant visų (kartais imituojamų) nesutarimų ir ginčų, praėjus rinkimų sezonui bus galima rasti bendrus vardiklius ir toliau visų atsiprašyy už tai, kadBūtų vykstant rinkimų kampanijai pakviess ieškoti geriausių sprendimų valstybės Noriu bei Lietuvos žmonių gerbūviui. labaišiai neteisinga sugriauti tąnegalėsiu gerovę, kurią kūrėme ketverius šios susiikk gyvai. Nei aš, nei mano savanoriai nepasibels į Jūsų duris, nedalys skrajučių kadencijos metus. gatvėse. COVID-19 viruso grėsmė yra per didelė, kad dėl poliinių kslų rizikuočiau Jūsų bei Jūsų arrmųjų sveikata. Visiems prireiks kantrybės ir susitelkimo, kad Noriu visų atsiprašyti už tai, kad vykstant šiai žmonių rinkimųpergalė kampanijai pakviesti gyvai. Nei aš, nei mano savanoriai nepasiLietuvos priešnegalėsiu virusą mus pasiektųsusitikti kiek įmanoma greičiau. bels į Jūsų duris, nedalys skrajučių gatvėse. COVID-19 viruso grėsmė yra per didelė, kad dėl politinių tikslų rizikuočiau Jūsų bei Jūsų arŠiuo laišku kreipiuosikad į Jus ir prašau palaikymo tęsiant – mažinant timųjų sveikata. Visiems prireiks kantrybės ir susitelkimo, Lietuvos žmonių pergalė prieš darbus virusą mus pasiektųatskirr, kiek įmanoma greičiau. ssprinant šeimas, skaanant invesscijas ir darbo vietų kūrimą, išlaikant ir netgi padidinant padidina tęsiant socialinių, kultūros sveikatos paslaugų kokybę bei ir darbo vietų Šiuo laišku kreipiuosi į Jus ir prašau palaikymo darbusšvieemo, – mažinant atskirtį, irstiprinant šeimas, skatinant investicijas prieinamumą. kūrimą, išlaikant ir netgi padidinant socialinių, švietimo, kultūros ir sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą.
Mielieji, k Jūs galite nuspręss, kaip gyvensime ateinančius ketverius metus ir koks Mielieji, tik Jūs galite nuspręsti, kaip gyvensime ateinančius ketverius ir koks bus mūsų valstybės požiūris į savometus piliečius. bus mūsų valstybės požiūris į savo piliečius. Saulius Skvernelis Poliinė reklama, apmokėta iš Lietuvos valssečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos, užsakymo Nr. 30, Spausdino UAB "Eurispauda", Tiražas 20 000 egz.
TAU. ŠEIMAI. LIETUVAI.
Nr. 12 | 2020 m. rugsėjis
3
VIRGINIJA VINGRIENĖ LR Seimo narė Kandidatė vienmandatėje Justiniškių – Viršuliškių apygardoje LVŽS daugiamandačiame sąraše kandidatės
Nr. 45
Esu į tikslus ir aiškų rezultatą orientuota politikė, iššūkiuose visada matanti naujas galimybes Seimo narė. Esu pasiryžusi visomis įmanomomis priemonėmis tęsti Seime pradėtą kovą su korupcija atliekų sektoriuje - kovą, kurioje jau pavyko pasiekti reikšmingų pergalių. Žalia ir aplinkai draugiška ekonomika yra aukščiausias mano prioritetas, todėl nenuleisiu rankų, kol Lietuvoje taršios atliekos nebus pradėtos versti žaliava naudingų produktų gamybai, o gyventojams atpigintas jų tvarkymas. Toliau atkakliai dirbsiu aplinkosaugos srityje, sieksiu užtikrinti piliečių interesą gyventi švarioje, sveikoje, estetiškoje aplinkoje ir rūpinsiuosi, kad būtų tausojami bei puoselėjami miškai, išsaugoti miestų parkai, apsaugoti nuo taršos ir tvorų vandens telkiniai, o ekologiniai iššūkiai mūsų šalyje virstų ekonominio ir tuo pačiu gyventojų pajamų augimo galimybėmis. Tikiu, kad Žaliuoju kursu drąsiai žengianti Lietuva gali tapti ekologinės politikos pavyzdžiu visai Europai! Džiaugiuosi, kad ambicingų tikslų galime siekti kartu su mano kolega, Europos komisaru aplinkosaugai Virginijumi Sinkevičiumi.
Mano, kaip aplinkos apsaugos komitete dirbančios Seimo narės, svarbiausi nuveikti darbai: • Valstybinė miškų urėdija įtraukta į neprivatizuojamųjų sąrašą - uždrausta privatizuoti valstybinius miškus • Uždrausta į Lietuvą importuoti deginti skirtas atliekas • Sugriežtinti reikalavimai padangų sutvarkymui, apmokant perdirbėjams tik už pagamintus iš jų produktus • Užkirstas kelias pelnymuisi iš fiktyvių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, atliekas pašalinus gamtoje • Įteisinta parama mažajai renovacijai, daugiabučių gyventojams pasirinkusiems pigesnę vien tik šildymo sistemų pertvarką • Įteisintos dvigubos subsidijos karantino sukeltų nuostolių patyrusiems aplinkai draugiškiems verslams - remonto dirbtuvėms, ekologinėms įmonėms, antrines žaliavas naujais gaminiais kuriančioms įmonėms, ir t.t. • Sugriežtintos sankcijos verslui už aplinkos teršimą, netvarkomas padangų ir kitas atliekas • Parengta pataisa išplėsti pakuočių gražinamojo užstato (taromatų) sistemą, įtraukiant likusią tarą • Inicijuota pataisa ir pradėti darbai, skirti gerokai sumažinti atliekų deginimą ir paskatinti jų perdirbimą į naujus gaminius • Registruota pataisa uždrausti importuoti/įvežti į Lietuvą padangų ir tepalų atliekas • Patobulinta gyvenamųjų pastatų pritaikymo neįgaliesiems tvarka
asm. archyvo nuotr.
Darbai, kuriems teiksiu prioritetinį dėmesį: • Aplinkosaugos kontrolės, pareigūnų bei teršėjų atsakomybės sugriežtinimui • Tausaus miškų naudojimo užtikrinimui, ribojant plynus kirtimus, juos uždraudžiant saugomose ir kurortinėse teritorijose • Miesto parkų išsaugojimui visuomenei, uždraudžiant jų paskirties keitimą ir užstatymą daugiabučiais • Nacionalinių parkų sutvarkymui, pritaikant juos patogiam ir patraukliam visuomenės lankymuisi • Investicijų skatinimui į pažangius žaliuosius verslo procesus, atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą • Mokesčių gyventojams ir verslui už atliekų išvežimą ir tvarkymą sumažinimui; • Pakuočių gražinamojo užstato (taromatų) sistemos išplėtimui;
• Padangų depozito įvedimui, atveriant kelius „padangomatų“ įrengimui ir efektyviam perdirbimui • Daugiabučių valdytojų atsakomybės griežtinimui už gyventojų jiems patikėto turto priežiūrą ir saugumą • Renovacijos spartinimui, subsidijavimo jai didinimui ir užtikrinimui gyventojams palankia linkme • Paramos didinimui už mažiau taršių automobilių įsigijimą • Viešojo transporto ir dviračių infrastruktūros gerinimui • Vandens telkinių apsaugai nuo taršos, jų kokybės ir patogaus prieinamumo visuomenei gerinimui • Vandens ir oro taršos prevencijos užtikrinimui, principingai griežtai teršėjų atsakomybei
4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
< Pradžia 1 psl. tuoti į Lietuvą padangų, automobilinių tepalų, akumuliatorių, filtrų, tekstilės atliekas, kas užkirs kelią tapti kitų šalių pavojingų atliekų sąvartynu, o mūsų šalies nesąžiningiems „atliekistams“ pelnytis iš prekybos fiktyviais jų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Parengta pataisa dėl padangų depozito, gražinančiajam sudėvėtas padangas gaunant atlygį ar naudą. Tai užtikrins jų surinkimą ir perdirbimą, naudojant jas žaliava nuolat perdirbamiems produktams. Ekologinius iššūkius paversti naujos ekonomikos varomąją jėga, dar vienas mano interesas šios kadencijos metu. Pažangių, aplinkai draugiškų, ekologiškų verslų rėmimas, Lietuvai suteiktų unikalų pranašumą prieš kitas šalis, nelanksčias, delsiančias investuoti į neiš-
vengiamai nauju standartu tampančias naujoves, ir suteiks naudą gyventojams. Panaudotą daiktą perdirbti, o ne mesti į sąvartyną, reiškia resursų taupymą, mažesnę taršą, ir atpigusius mokesčius gyventojams už atliekų tvarkymą. O intensyvi parama smulkiems ir vidutiniams verslams, lankstiems modernizuojantis žaliai, duos efektyviausią atsipirkimą ir naujas darbo vietas. Ryžtingai laikydama teisinių priemonių kūjį, esu pasirengusi kiaurai pramušti sienas, stabdančias šią pažangą. Sienas, kurias sumūrijo ir akylai saugo socialiai neatsakingi verslo senbuviai, savo nenorą eiti su laiku ir tobulėti bailiai dangstantys skeptiškumu dėl naujųjų technologijų naudos. Tikiu, pavyks išjudinti šią pertvarką ir užkirsti kelią disponavimui pasenusiomis taršiomis priemonėmis, nesąžiningai pelnantis
mūsų visų aplinkos ir sveikatos sąskaita, nutiesus slaptus dvokiančių nuotekų vamzdžius į jūra ar ežerus. Esu pasirengusi dėl to kovoti visa širdimi. Mano prioritetų viršūnėje toliau liks rūpinimasis miškų sektoriaus problematika bei masinių kirtimų ribojimas. Jau registravau pataisą, draudžiančią užstatyti miesto parkų bei žalių zonų plotus, išsaugant jų estetinę ir ekologinę vertę žmonėms. Tai leis padaryti galą įžūliai miesto planų koregavimo praktikai. Pastaroji iki šiol leido neaiškiems veikėjams savo rankose susigrobti dideles parkų teritorijas, kuriose staiga iškyla pergrūsti daugiabučių ar dangoraižių kvartalai, ar brangūs viadukai į niekur. Sieksiu, kad žaliosios erdvės Vilniuje būtų puoselėjamos, plečiamos ir visapusiškai tvarkomos, o svarbiausia – patogios ir laisvai prieinamos visai visuomenei.
Kamščių, eismo, taršos, atliekų tvarkymo problemos; mokyklų, darželių plėtros ir prieinamumo sprendimai; renovacijos spartesnis ir ženklesnis skatinimas, užtikrinant visapusišką naudą, patogumą gyventojams, sugriežtinant darbų ir medžiagų kokybės ir kainos santykio reikalavimus rangovams; atsakingos daugiabučių techninės priežiūros reikalavimai administratoriams, užbėgant už akių tragiškoms balkonų griūtims; teritorijų aplink daugiabučius estetinio sutvarkymo rėmimas, plėtojant žaliąsias poilsio oazes aplink. Visa tai patenka į mano darbų kalendorių sekančioje Seimo kadencijoje. Tam, kad jau įgyvendintos, tačiau vis dar jaunos ekologinės iniciatyvos duotų norimų rezultatų, Seime būtina užtikrinti darbų tęstinumo principą. Tik tai leis visuomenei deramai įvertinti pilną jų potencialą ir naudą žmonėms.
Krentantys balkonai Vilniuje atskleidžia sovietmečio ydas ir nūdienos valdininkų požiūryje VIRGINIJA VINGRIENĖ
Virginija Vingrienė, asm. archyvo nuotr. Krentantys balkonai, praeiviams ant galvų nukritusios masyvios plokštės, pelijančios sienos, prakiurę vamzdžiai ir stogai – šokiruojanti XXI a. ES šalies sostinės kasdienybė. Kol gaisrų gesinimo taktika dirbantys sostinės pareigūnai kaltina senų daugiabučių gyventojus remonto savivale, balkonai pradeda byrėti jau ir naujos statybos namuose. Nors pačios savivaldos prievolė kontroliuoti administratorių vykdomą pastatų būklės priežiūros kokybę, jos vadovai neūkiškumą ir nemalonią betvarkę dangsto pigiu įvaizdžio triuku – keliais sunkvežimiais žvyro Lukiškių aikštėje. Lazdynuose nukritęs balkonas, tik labai laimingo atsitiktinumo dėka nepasiglemžęs jokių aukų, privertė sunerimti ne juokais. Tokie incidentai
primena, jog dar sovietmečiu statyti daugiabučiai darosi vis nesaugesni ir sparčiai artėja prie avarinės būklės – problema, aktuali visiems sostinės gyventojams. Ypatingai didelį nerimą kelia trisdešimtmetį jau perkopę monolitai Justiniškėse ir kituose mikrorajonuose. Aktyvūs piliečiai jau kuris laikas stebi šių pastatų būklę, nuolat informuodami savivaldybę ir kitas institucijas, o jų neišgirsti pasibeldžia į Seimą. Reaguodama į aktyvaus Justiniškių gyventojo išreikštą nuogąstavimą dėl jau eilę metų nelaime gresiančios pastatų būklės, inicijavau šių statinių apžiūrą, kartu pasikvietusi ir Vilniaus miesto savivaldybės statinių priežiūros pareigūnes. Apžiūrėjus keleto ties avarinės būklės riba balansuojančius trylikaaukščius, visi likome apstulbinti aplaidžia pastatuose vykdomos techninės priežiūros darbų kokybe.
Nepaisant žmonių gyvybėms ir asmeniniam turtui kylančios grėsmės, kritiką ir raginimus imtis neatidėliotinų veiksmų savivaldos pareigūnai ir politikai pasitinka teisinimusi, atsakomybės kratymusi, kaltinimus permetant pačių daugiabučių gyventojams. Gilūs perdangų įskilimai, įtrūkimai sienose, gerokai aptrupėję pastatų fasadai, nuskilusios masyvios apdailos detalės. Pribloškė „išradingas“ inžinerinis sprendimas dvi tryliktojo laiptinės
asm. archyvo nuotr. aukšto sienas sujungti kabančiomis gelžbetonio plokštėmis, kurių struktūrinis integralumas, švelniai tariant, kėlė daug abejonių. Tokie keisti sprendimai ne tik atrodo neestetiškai, bet ir kelia didžiulį pavojų gyventojų ar jų svečių gyvybėms. Juo labiau, nežinant jas laikančių konstrukcijų būklės. Visų labiausiai apstulbino vieno iš monolitų balkonų šonuose patogiai išsikeroję berželiai, skaudžiai liudijantys apie name vykdomos priežiūros lygį. Medeliai, sprendžiant pagal jų išvaizdą, šaknis į namo infrastruktūrą sėkmingai leidžia jau ne pirmus metus. Tokio fenomeno akivaizdoje tikrai derėtų paklausti, kaip pastato prižiūrėtojai, privalantys kasmet atlikti namo būklės vertinimą, sugebėjo praleisti tai pro akis. Akivaizdu, kad techninės būklės vertinimai atliekami tik formaliai - popierinių ataskaitų pavidalu, net neapsilankius. Tuo tarpu atsakingi
savivaldybės pareigūnai net nesivargina iškelti kojos iš patogių dangoraižio kabinetų ir įsitikinti būsto valdytojų techninės priežiūros kokybe. Nepaisant žmonių gyvybėms ir asmeniniam turtui kylančios grėsmės, kritiką ir raginimus imtis neatidėliotinų veiksmų savivaldos pareigūnai ir politikai pasitinka teisinimusi, atsakomybės kratymusi, kaltinimus permetant pačių daugiabučių gyventojams. Esą, užtikrinti deramą savo privačios nuosavybės priežiūrą yra jų pačių rūpestis, nes savivaldybės paskirti administratoriai, o ir bendrijų pirmininkai yra bejėgiai priversti gyventojus investuoti į avarinės būklės konstrukcijų remontą. Pirmiausia, ne patys gyventojai, įprastai nesantys statybinės inžinerijos ekspertais, o savivaldybės paskirtų Tęsinys 5 psl. >
Nr. 12 | 2020 m. rugsėjis < Pradžia 4 psl. administratorių specialistai privalo laiku pastebėti ir tvarkyti struktūrines balkonų ar stogų problemas. Kita vertus, kai avarinė bendro naudojimo konstrukcijos būklė akivaizdi, jie gali iš karto reikalauti ekspertizės ir vykdyti būtinus remonto darbus be jokio gyventojų pritarimo. Juo labiau, kad balkonai pagal galiojančius teisės aktus yra laikomi namo fasado dalimi – vadinasi, ir viso namo bendrojo naudojimo objektu. Net nereikia patekti į butą, kad apžiūrėti balkono būklę, tai galima atlikti pasitelkus ugniagesius ar aukštalipius. O savivaldos
darbuotojų pareigos turėtų apimti ir nuolatinę šviečiamąją veiklą, kurios metu daugiabučių gyventojams būtų paaiškinama, kad jie yra atsakingi ne tik už savo asmeninės, bet ir bendrojo naudojimo patalpų būklės situaciją. Bėda ir tame, kad administratoriai ar keliasdešimt namų administruojantys „universalūs“ bendrijų pirmininkai iš gyventojų surinktas lėšas toli gražu ne visada naudoja teisingai. Kritiką mero aplinkos politikai linkę atremti kaltinimais ne tik gyventojams, pastatų valdytojams, bet ir patiems problemą iškeliantiems kritikams. Suprantama, lengviau šypsotis
asm. archyvo nuotr.
iš plakatų ir pigiai reklamuotis demonstruojant šaunumą ir išradingumą Lukiškių aikštėje įrengus butaforinį pliažą, ar nupjovus ne vietoje pasodintą tują, nei spręsti apleistas trupėti pradedančių daugiabučių problemas. Juk, jei pastatas grius, kaltais liks patys gyventojai, ne meras. Tik pastatai irgi neatskiriama sostinės įvaizdžio dalis – nevertėtų merui to pamiršti, kaip ir pareigos užtikrinti saugų miestiečių gyvenimą. Akivaizdu viena: delsti nebegalima. Metas kuopti tai, kas turėjo būti atlikta prieš dešimt ar daugiau metų. Savivaldybės pareigūnės įsipareigojo inicijuoti ekspertizę ir jos išvadomis įpareigoti administratorius imtis remonto. Bet kodėl sujudama tik įvykus avarijai ir sulaukus paraginimų ar net spaudimo? Juo labiau, kad tragiški įvykiai kartojasi. Štai Justiniškėse prieš gerą dešimtmetį tragedija jau įvyko. Namo Taikos gatvėje prieigose nukritusi dekoratyvinė betono plokštė mirtinai sužalojo mergaitę ir rimtai sužeidė dar dvi jos drauges. Laiptinių įėjimus suskubta tvarkyti tik po žiaurios nelaimės, kaip dažnu atveju įprasta. Bet ir nelaimės kažkaip greitai užsimiršo valdininkams ramiai užmigus ir negalvojant, jog į „rizikos grupę“ patenka tūkstančiai sovietinės statybos blokų. Žinant to meto statybos darbų ydas, valdininkų miegas neturėtų būti ramus.
5
Juolab pastato būklę privalu kontroliuoti nuolat. Deja, tenka konstatuoti faktą, kad avarinės būklės link artėja ir visiškai naujos statybos namų balkonai. Štai, rugpjūčio viduryje rimtas incidentas įvyko 2006 m. statybos name Pilaitėje, skilus ir pavojingai nukritus saulės įkaitinto balkono stikliui. Tokių balkonų dizainas nerimą kėlė praėjus vos keliems metams po pastato pridavimo. Ypač pavojingai atrodo apatinių balkonų stiklai, kuriuos, suspaustus dėl palaipsnio pastato sėdimo nebeįmanoma – ir rizikinga – stumdyti. O tokius balkonus turinčių daugiabučių naujojoje Pilaitėje yra kelios dešimtys. Ir įstiklinti jie ne gyventojų savivale, bet pagal suderintą ir patvirtintą statytojų projektą. Kas laukia jų po dar 20 metų, jei praėjus vos 14 pasipila rimtos avarijos? Privalu pagaliau suprasti, kad administratoriams, bendrijų pirmininkams ir savivaldybės pareigūnams metas baigti „karštos bulvės“ mėtymąsi. Būtina suremti pečius ir spręsti šias gyvybiškai svarbias problemas nedelsiant. Prioritetinis uždavinys – užbėgti už akių galimoms pastatų griūtims ir tragedijoms! O dar geriau, jei būklė apskritai nepriartėtų prie avarinės. Tai įmanoma, jei administratoriai surinktas iš gyventojų lėšas naudotų pagal paskirtį, o ne samdytųsi brangiai apmokamus advokatus, kovai prieš įstatymo pataisas, pagrįstai apribojančias jų savivalę.
Mūsų darbai, kuriais didžiuojuosi: • Suvaldytu COVID-19 pandemijos plitimu šalyje, kartu mažinant pasekmes ekonomikai, socialiniam gyvenimui, išsaugant žmonių darbo vietas diegiant priemones, skatinančias vartojimą ir užtikrinančias žmonių stabilų gyvenimą. • Skirtomis vienkartinėmis 200 eurų išmokomis senjorams, taip pat, vienkartinės išmokos šalies vaikams – nuo 120 iki 200 eurų. • Sankcijų už perteklinę aplinkos taršą ir netvarkomas atliekas padidinimu, teršėjų atsakomybės ir kontrolės sugriežtinimu, patvirtinus vadinamąjį „Klaipėdos paketą“. • Įvestu mokesčiu bankams. • Padidintu vidutiniu darbo užmokesčiu ir sumažintu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. • Įvesta ir padidinta vaiko išmoka. • Padidintomis išmokomis besilaukiančioms moterims. • Padidintomis išmokomis daugiavaikėms, nepasiturinčių ir neįgalių vaikų šeimoms. • Augančia parama besimokantiems sunkiau besiverčiančių tėvų vaikams. • Padidintomis senjorų pensijomis ir neįgalumo bei senatvės šalpos išmokomis. • Sumažintomis kompensuojamųjų vaistų kainomis. Nuo 75 metų asmenims – nemokamai kompensuojamaisiais vaistais! • Slaugos sąlygų pagerinimu ir padidintomis medikų algomis. • Padidintu PSDF biudžetu ir kaupiamu jo rezervu. • Išskaidrinta viešųjų pirkimų sistema, sutaupius viešiesiems pirkimams.
6
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
Skambėti nustoję rūšiavimo varpai liudija sėkmingos depozito sistemos pergalę VIRGINIJA VINGRIENĖ Pakrantes nuo besimėtančių butelių išvaliusi užstato sistema sulaukė įspūdingos sėkmės ir reikšmingai paskatino šalies piliečius aktyviai rūšiuoti. Lietuvos depozito sistemos laimėjimai sulaukė net tarptautinio įvertinimo. Šie puikūs rezultatai tapo stipria paskata sistemą plėsti toliau. To svarbą pabrėžė ir užsienio šalių mokslininkai, rekomendavę depozituoti ne tik gėrimų, bet ir kosmetikos, konservų pakuotes bei vienkartinius indus. Visgi, iniciatyva į taromatus įvesti vyno ir stipraus alkoholio tarą sulaukė itin aršaus prekybininkų, alkoholio pramonės ir atliekų tvarkytojų pasipriešinimo. Dalis kolegų Seimo Aplinkos apsaugos komitete, panašu, palūžo po šiuo spaudimu, ir mano inicijuotą projektą atmetė. Tačiau tai toli gražu ne priežastis nuleisti rankas – projektas bus pakartotinai svarstomas Seime, o pati dėsiu visas pastangas, kad jis sėkmingai ir pergalingai įsigaliotų. Patobulinta Pakuočių atliekų įstatymo pataisa siekiama išplėsti užstato sistemą įtraukiant į ją visas stiklo, plastiko pakuotes, taip pat skardines, įskaitant visų alkoholinių gėrimų – vyno bei stipraus alkoholio – butelius, kitas užstato sistemoje neįtrauktas pakuotes (nuo 100 ml iki 3 l talpos tarą). Greta teigiamo ekologinio poveikio, vyno ir stipraus alkoholio butelių įtraukimas į depozito sistemą leistų efektyviau sekti nelegalaus alkoholio srautus ir išskaidrintų pakuočių atliekų tvarkymą.
Šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja gėrimų PET buteliukai, skardinės ir dalis stiklo pakuočių. Įtraukta ir dalis alkoholinių gėrimų (alaus, sidro, kokteilių) stiklo pakuočių. Į šiuo metu veikiančią sistemą tara buvo įtraukta atsižvelgiant į joje talpinamą produkciją, nepaisant to, kad aplinką teršia tai pakuotė, o ne jos turinys. Svarbu pabrėžti, kad pati užstato sistema tarnauja pakuočių pirminio rūšiavimo ir sutvarkymo tikslams, siekiant aplinkosauginio, socioekonominio bei estetinio efekto. Todėl naująja
pataisa į sistemą įtraukiamos pakuotės yra atsiejamos nuo jose talpinamo produkto, kas – keista ir absurdiška – iki šiol nebuvo padaryta, ir sistemoje dalyvavo tik specifinių gėrimų tara. Vienas esminių pataisos tikslų – dar labiau skatinti pirminį atliekų rūšiavimą ir perdirbamą, naudojant pakuotes kaip žaliavą kitiems produktams gaminti. Taip būtų įgyvendinami Europos Ko-
Įspūdingas depozito sistemos efektyvumas leidžia tvirtinti, kad atliekas rūšiuoti tikrai galime ir mokame, turėdami tam tinkamą motyvą; ir nieko blogo, jei tas motyvas yra grynai finansinis – juk svarbiausia pats rezultatas. O net jei dalis gyventojų nerūšiuoja, pakrantėse išmesdami depozituojamą tarą, jie netiesiogiai pasidalina pinigas su tais, kurie tas paliktas pakuotes surenka ir pristato į taromatus. misijos mums iškelti ambicingi žiedinės ekonomikos tikslai, kuriais numatoma iki minimumo sumažinti į sąvartynus išvežamų ir deginamų atliekų kiekį, ne mažiau kaip 75 proc. jų perdirbant ar panaudojant pakartotinai. Bus tausojami ištekliai, saugoma aplinka, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis pažangiems verslams. Svarbiausias tokios politikos formavimo veiksnys – gyventojų ekologinio sąmoningumo ugdymas. Tačiau Lietuvoje daugiamilijonines investicijas kainavusi konteinerinė atliekų rūšiavimo (varpelių) sistema kelią skinasi itin sunkiai, ir per keliolika metų davė vos 50 proc. rūšiavimo efektyvumą. O štai taromatų sistema lūkesčius viršijo vos per du pirmus savo gyvavimo metus, užtikrindama 92 proc. grįžtamumą. Papildomai įtraukus vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, ženkli stiklo pakuočių dalis taptų depozituojama, o tai reikš ir žymiai efektyvesnį šių atliekų, po didžiųjų švenčių vis dar nusėjančių pakrantes ir miškus, sutvarkymą. Būtina pabrėžti, kad šiandien net 60 proc. tokios taros keliauja į buitinių atliekų konteinerius, taip didindamos ne tik sąvartynų turinį, bet ir atliekų tvarkymo kaštus gyventojams, o juk stiklą taip nesunku paversti nauja žaliava! Sistemą papildžius 250–300 mln. vienetų pakuočių, išsispręstų 45–50 tūkst. tonų stiklo atliekų surinkimo ir tvarkymo problema. Tai
Virginija Vingrienė, asm. archyvo nuotr. ženkliai pagerins atliekų rūšiavimo būklę Lietuvoje ir reikalaus tik nežymaus dabartinės neefektyvios, nepopuliarios, ydingos ir numatyto rezultato nedavusios konteinerinės atliekų tvarkymo sistemos pakeitimo. Kad ir kaip ilgai ji lieka naudojama, probleminis pakuočių atliekų tvarkymas niekaip nepajuda iš mirties taško, atliekų tvarkytojams nuolat žarstantis pasiteisinimais ir vis prašant suteikti daugiau laiko susitvarkyti; valstybei nusileidus, tvarkytojų pažadai ir toliau lieka neištesėti, o bevaisiam trypčiojimui vietoje taip ir nėra užkertamas kelias. Šio dvejojimo akivaizdoje, po daugiabučių langais aplink rūšiavimo varpelius lėtai, bet užtikrintai kaupiasi sąvartynai, varpelius periodiškai užpildant netinkamai išrūšiuotomis atliekomis. Įspūdingas depozito sistemos efektyvumas leidžia tvirtinti, kad atliekas rūšiuoti tikrai galime ir mokame, turėdami tam tinkamą motyvą; ir nieko blogo, jei tas motyvas yra grynai finansinis – juk svarbiausia pats rezultatas. O net jei dalis gyventojų nerūšiuoja, pakrantėse išmesdami depozituojamą tarą, jie netiesiogiai pasidalina pinigas su tais, kurie tas paliktas pakuotes surenka ir pristato į taromatus. Tai nematoma, tačiau svarbi, ekonomiškai ir socialiai teisinga šios sistemos pusė. Visgi pasiūlymas išplėsti sistemą sulaukė milžiniško prekybininkų, atliekų sektoriaus ir alkoholio pramonės pasipriešinimo. Labai gaila, kad dalis kolegų iš Aplinkos apsaugos komiteto neatsilaikė prieš šį spaudimą ir atmetė ankstesnį mano projektą dėl depozito sistemos; projektas bus pakartotinai svarstomas Seimo posėdžio metu, kur šis komiteto sprendimas vis dar gali būti pakeistas. Juokingiausia, kad sistemos išplėtimui prieštaraujama toli gražu ne dėl aplinkosauginio ar vartotojų intereso, o dėl nusistovėjusių atliekų tvarkymo verslų įpročių, taip realiai ir nepagrindžiant pareiškimų, jog užstato sistemos išplėtimas turės kokių nors žalingų padarinių
– bent jau neteko girdėti nė vieno įtikinančio argumento. Pastabos apie triukšmą ir nemalonius kvapus skamba itin silpnai; nesunkiai išsprendžiama ir reguliariai akcentuojama vietos prekybos centruose ar šalia jų stoka. Juo labiau, kad projekte numatomas racionalus pereinamasis laikotarpis (net iki 2024 metų!) iki esami taromatai bus pakeisti tobulesniais. Pažangus, lankstus verslas visada ras išeitį ir sprendimą, jei tik noriai priims tobulėjančias technologijas ir liks dinamiškas bei konkurencingas. Juo labiau, kad skaitmeninė taromatų turinio apskaita labai išskaidrina atliekų surinkimą ir sutvarkymą. Tą aiškiai patvirtino ir Aplinkos ministerijos užsakyta studija. Gal tai ir būtų viena rimtų priežasčių, kodėl taip gulamasi kryžiumi prieš užstato sistemos plėtrą? Galiausiai, prekybininkų kalbos apie tai, jog dabartinė užstato sistema atrodo sėkminga tik todėl, kad į ją iki šiol buvo įtrauktos tik labai tikslingai pasirinktos ir prie konkrečių produktų pririštos pakuotės, gali būti paneigiamos sėkmingais užsienio šalių praktikos pavyzdžiais, daugeliu atžvilgiu net sėkmingesniais nei Lietuvoje; Suomija, į savo užstato sistemą jau kuris laikas įtraukusi vyno bei stipraus alkoholio tarą, stiklo atliekų sutvarkymu lenkia Lietuvą (89 proc. Suomijoje, 82 proc. depozituojamos ir 48 proc. surinktų varpeliuose Lietuvoje). Todėl šiandien verta kelti klausimą: ar bijosime toliau eiti neišbandytu, tačiau pirmuosiuose žingsniuose jau pasitvirtinusiu efektyviu, skaidresniu ir perspektyviu keliu? Verslui derėtų prisiminti, kad sėkmė lydi tuos, kurie, susidūrę su nauju iššūkiu, ne klausia „Kodėl?“, o užtikrintai ištaria „Kodėl gi ne?“. Verskime iššūkius galimybėmis! Ši situacija labai įkvepia, ir net įpareigoja, kovoti už depozito sistemos išplėtimą ir toliau, ir galiausiai kaip reikiant iš sąstingio taško išjudinti itin opią ir ydingą pakuočių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo problemą Lietuvoje. Negalima atsitraukti ir nenuleisiu rankų! Būtina dėl to eiti iki galo!
Nr. 12 | 2020 m. rugsėjis
7
Parkas liks viešas, net jei sklypas dėl neteisėtų valdininkų sprendimų tapo privatus VIRGINIJA VINGRIENĖ
Virginija Vingrienė, asm. archyvo nuotr. Pilaitės Nadruvos parkas Vilniaus miesto žaliąja zona buvo įteisintas dar 1989 metais, tačiau nepaisant tebegaliojančio jo teisinio statuso, 2006 m. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, prieštaraujančiu visų instancijų teismų išvadoms, sklypas atsidūrė privačių savininkų rankose. Nors Vilniaus miesto savivaldybė ramino gyventojus, kad parkas šioje vietoje išliks, pilaitiškiai per karantiną sulaukė šokiruojančios staigmenos: savininkai jau penkti jo savininkai išdidžiai pranešė apie numatomas investicijas sklype statyti daugiabučius – nepaisant, kad teritorija jau ir taip jais pergrūsta. Negana to, jie pareikalavo išmontuoti sklype savivaldybės įrengtą ir prižiūrimą vaikų žaidimų aikštelę, kuria noriai naudojosi aplinkiniai gyventojai. Susipažinusi su situacija, š. m. liepos
14 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete inicijavau parlamentinę kontrolę dėl Pilaitės Nadruvos parko išsaugojimo, siekiant apginti viešąjį interesą. Prieš kelias dienas gavome savivaldybės atstovų patikinimą, jog statybos sklype negalimos tiek pagal senąjį bendrąjį planą, tiek pagal naujai rengiamą, kuriame sklypas tebėra fiksuojamas kaip žalioji zona. Kol galioja bendrajame plane patvirtintas šio sklypo kaip žalosios rekreacinės erdvės statusas, jokių statybos darbų jame vykdyti negalima; tai patvirtino ir visų instancijų teismai. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybai tai nesutrukdė nuosavybės teise grąžinti žemę savininkams, neatsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir valstybės išperkamos žemės statusą. Nusispjauta ir į Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame aiškiai pasakyta, kad jei grąžinat žemę nuosavybės teise privatūs interesai susikerta su visuomenės interesais, teisės aktais nustatytomis priemonėmis savininkams žemė turi būti kompensuojama kitu būdu. Juo labiau, kad nuosavybę atgavę savininkai net nesiruošė sklypo tvarkyti; vietoje to, jie leido bendruomenei savo pačios lėšomis puoselėti parką, apsodinti jį medžiais, reguliariai nušienauti. Į parko priežiūrą investuota suma siekė apie 200 eurų. Nesunku įsivaizduoti pilaitiškių pasipiktinimą, kai parko žemė staiga buvo perduota stambiems verslo šulams, kurie kaipmat užsibrėžę keisti parko paskirtį, bet supratę, jog nieko nepeš perpardavė vis kitiems, besitikintiems kažkaip pergudrauti teisinius barjerus ir užstatyti plotą daugiabučiais. Atsakingų institucijų slenksčius jie mindo apsiginklavę šventu ir neliečiamu teisėtos nuosavybės argumentu, kaulyda-
mi pagarbos jų verslo interesams. Tokių atvejų, kai bendruomeninis interesas yra šaltai priešpastatomas įstatymo raidei, kad būtų skaudžiai pamintas, Vilniuje ne vienas. Tokias savanaudiškas, kone šaltakraujiškas praktikas būtina rauti su šaknimis. Visuomeninis interesas šiandien turi būti svarbesnis už asmeninę atskirų pasiturinčių veikėjų naudą. Piliečių engimas, gąsdinant tiek juos, tiek atsakingas institucijas brangiais teisminiais procesais, yra smerktina praktika, kurią efektyviai gali pažaboti tik valdžios įsikišimas. Teismų valios nepaisymas taip pat turi sulaukti griežto valstybės pareigūnų atsako. Inicijuota parlamentine kontrole tokio atsako ir siekiu. Šis klausimas privalo būti vienareikšmiškai išspręstas visuomenės naudai.
Sklypo savininkai tai atkakliai ginčija; esą, bendruomenės reikmėms jie palieką pusę parko teritorijos – su sąlyga, kad nukirtus medžius nuo parko šlaitų,
statybų darbus jie vykdytų būtent ten. Tokie ginčai neturi reikšmės, kadangi šioje situacijoje jokie mainai nėra galimi. Žinoma, savininkai gali aptverti savo nuosavybę tvora, tačiau tikėtina, kad tokios pastangos netrukus būtų apleistos, o sklypas – paliktas želti. Tai nebūtų naudinga nei piliečiams, nei sklypo savininkams. Pilaitiškiai šį 3 ha plotą iki šiol tvarko savarankiškai, taip išlaikydami parką patrauklų. Tačiau sklypo savininkams viešasis interesas nerūpi, todėl stoti jo ginti privalo politinė valdžia. Parlamentinei kontrolei pasitvirtinus, bus užkirstas kelias panašiems precedentams. Galimybė keisti sklypo paskirtį nėra numatoma nei šiai, nei kitoms Bendruosiuose planuose nurodytose rekreacinėse zonose. Vildamasi apginti viešąjį interesą, įregistravau Želdynų įstatymo pataisą, numatančią draudimą keisti planuose numatytų rekreacinių zonų ir želdynų plotų paskirtį. Atkakliai sieksiu, kad tokiems nemaloniems atvejams būtų padarytas galas.
Pilaitės Nadruvos parkas, asm. archyvo nuotr.
TRUMPAI APIE APIE MANE LR Seimo narė. Parlamento Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetų ir Energetikos komisijos narė.
Virginija Vingrienė, asm. archyvo nuotr.
Esu kilusi iš miškuose paskendusių Druskininkų. Gyvenu Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Esu baigusi VDU Žemės ūkio akademiją ir įgijusi ekologijos bei ekonomikos magistro laipsnį Vokietijos Halės universitete. Studijuodama Vokietijoje užsidegiau žaliosiomis idėjomis, kurias realizavau sugrįžusi į Lietuvą visuomeninėse ir politinėse veiklose. 2011 m. tapau Lietuvos Žaliųjų partijos viena steigėjų, narių ir pirmininko pavaduotojų. Nuo 2012 metų – visuomeninės organizacijos susivienijimo Žali.LT aktyvi narė ir vadovė. Nuo 2014 metų esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.
Savo pašaukimą atradau valstybės tarnyboje nuo 2001 m. dirbdama LR žemės ūkio ministerijos tarnautoja ir realizuodama daug svarbių indikatyvų; suformavau griežtą institucijos poziciją pasipriešinimo GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) klausimu, parengiau ir iškovojau Pluoštinių kanapių įstatymą, parengiau dirvožemio tausojimo gairių projektą. Buvau ir šios institucijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Nuo 2016 m. išrinkta Seime nare pagrindinį dėmesį skiriu aplinkosaugos, miškų, atliekų tvarkymo, atsinaujinančios energetikos, pažangios žalio kurso strategijos klausimams, aktyviai sprendžiu ir socialiai jautrių visuomenės grupių – nepasi-
turinčių, neįgaliųjų teisių, o taip pat samdomųjų darbuotojų ir smulkių verslininkų problemas. Laisvai kalbu vokiečių, rusų ir anglų kalbomis. Esu dviejų vaikų mama. Sūnus Liutauras - ketvirto kurso studentas, Dukra Rusnė – moksleivė. Laisvalaikiu skaitau knygas, domiuosi psichologija, filosofija, politika, menu, muzika, rūpinuosi augintiniu – Pekinų veislės šuneliu, mėgstu laiką leisti gamtoje, sportuoti. Tarp aktyvių sportinių užsiėmimų dominuoja važiavimas dviračiu, karate, plaukimas baidarėmis. Pastaruoju metu mano pomėgius vis labiau užvaldo gamtos fotografija, o taip pat ir kalnų turizmas.
8
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
LVŽS gali dar kartą labai nustebinti elitą TOMAS TOMILINAS LR SEIMO NARYS, NR. 5 LVŽS SĄRAŠE. APYGARDA – DELTUVOS ŠIAURINĖ (BUV. ANYKŠČIŲ – PANEVĖŽIO). LVŽS labai nustebino visą elitą, kai 2016 metais Seime pradėjo realiai tesėti duotus pažadus. O nepatogių pažadų buvo daug. Nuo pat pradžios susidūrėme su aršiu pasipriešinimu. Mus kritikavo oponentai ir gerai apmokami lobistai, kad išdrįsome pagaliau pajudėti darnesnės, teisingesnės, sveikesnės visuomenės link, kad šalis turėtų ateitį. Įvestas bankų mokestis, sustabdyta alkoholio pramonės, antstolių savivalė, pažabotas ciniškas farmacininkų pelnymasis iš sergančių žmonių. Pensijų fondams užkirstas kelias laisvai semtis pinigus iš pensininkų kišenės. Mūsų kadencijos metu progresinė gyventojų pajamų mokesčių skalė tapo realybe – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu daugumai žmonių šis mokestis nuosekliai kasmet buvo mažinamas. Esminis proveržis įvyko socialiniuose rodikliuose – žmonėms pasidarė lengviau sudurti galą su galu. Kai pamatai, kad galima gyventi ir Lietuvoje, nebereikia nuolat mąstyti apie emigraciją. Ir tam yra konkrečių priežasčių. Nuosekliai mažinome mokesčius, per ketverius metus padvigubinom neapmokestinamąjį pajamų dydį (nuo 200 iki 400 eurų per mėnesį), didėjo algos, ir net per COVID pandemiją Lietuvos gyventojų ekonominė savijauta, lyginant su ankstesnėmis mus ištikusiomis krizėmis, išlieka nebloga. Nuo 266 iki 395 eurų padidėjo vidutinė pensija, mokame priemokas mažų pensijų gavėjams, indeksuojame visas socialines išmokas. To niekada nebuvo. Grąžinam ankstesnių valdžių skolas įvairioms gyventojų grupėms, sukaupėm pusės milijardo „Sodros“ rezervą. Įvesti vaiko pinigai: 2016 m. lengvata sudarė 30 eurų vaikui ir ja naudojosi tik dalis vaikų, 2021 m. visi vaikai gaus 70 eurų/mėn. (jau įtvirtinta įstatymu). Remiamos daugiavaikės šeimos (šeimos kortelė, priedai prie vaiko pinigų). Apribojome antstolių galias, neįgalūs žmonės turi ypač didelį (600-645 eurų per mėn.) neapmokestinamąjį pajamų dydį įsidarbinant bet kurioje įmonėje, ne tik socialinėje. Sąrašą galima tęsti ilgai. Įgavus pagreitį, sustoti – pražūtinga Ar visų išvardytų dalykų gana? Ar galime pasakyti, kad jau pasiekėme pagrindinį tikslą – darnią, orią, klestinčią visuomenę, kur kiekvienas jaučiasi saugus ir gerbiamas? Žinoma, kol kas ne. Tai didelis tikslas, į kurį pradėjome sukti valstybės laivą, anksčiau klaidžiojusį
be krypties, blaškomą geopolitinių vėjų ir vis sumaniai nukreipinėtą pavėjui ne su daugumos keleivių, o tik su apsukrių įgulos narių interesais. Vėl nukrypti nuo tikslo ir atiduoti sutrypti visa tai, ką sukūrėme – būtų lemtinga klaida tvirtėjančiai, sąmoningėjančiai, blaivėjančiai mūsų valstybei. Privalome judėti toliau, nepasiduoti gražiai supakuotoms lobistų vilionėms atsisakyti to, kas nuveikta.
Mūsų kadencijos metu progresinė gyventojų pajamų mokesčių skalė tapo realybe – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu daugumai žmonių šis mokestis nuosekliai kasmet buvo mažinamas. Prezidento Kazio Griniaus gerovės valstybės ir socialinio teisingumo idealas mums ir man asmeniškai nėra lozungas. Tai – mano gyvenimo siekis. Seime visų pirma gyniau sunkiai dirbančių šeimų, savo kelio darbo rinkoje dar neatrandančių ar paprastų nedidelį verslą turinčių žmonių interesus. Mano mintis, kad darbo skelbimuose darbdavys privalomai nurodytų siūlomą atlyginimą, buvo įtraukta į Darbo kodeksą ir leidžia darbo ieškančiam žmogui sutaupyti laiko ir jėgų. Taip pat pasiūliau finansinės paramos programą, kad jaunos šeimos galėtų pigiau nusipirkti būstą, kuri jau padeda atsigauti regionams. Pandemijos matu ypač daug pastangų dėjau, kad valstybės pagalba pasiektų ir smulkiuosius ūkininkus (iki 4 EDV). Pradėjome šių metų rinkimų kampaniją nuo žmonių apklausos, kaip mums sekasi ir ką daryti siūloma toliau. Mes klausiame, pavyzdžiui, ar reikia garantuoti visiems moksleiviams nemokamą maitinimą, kas valstybės biudžetui kainuos didelius pinigus – juos galima skirti kitoms reikmėms. Kol kas šis sprendi-
Tomas Tomilinas, asm. archyvo nuotr. mas sulaukia daugiausia palaikymo (60 proc.), nes žmones mato jame galimybę išvengti mokinių skirstymo į labiau ir mažiau pasiturinčius. Siūloma, kad tas maitinimas vyktų švediško stalo principu. Kaip ir buvo galima nujausti, nemokamas maitinimas pirmauja prieš „vaiko pinigų“ didinimą. „Vaiko pinigai“ jau atliko savo istorinį vaidmenį – esame ES šalių lyderiai pagal vaikų gerovės pagerėjimą.
kad komerciniai bankai mūsų šalyje prastai atlieka savo vaidmenį ir neateina į pagalbą žmonėms, kai to labiausiai reikia. Verslo kreditavimas pandemijos metu Lietuvoje smuko labiausiai visoje Europoje. Ką gi, jei to nedaro privatūs bankai, nes jiems per mažas pelnas, turime daryti mes, žmonių išrinkti atstovai. Turime imtis ryžtingų sprendimų bankų sistemoje. Tik tam reikalingas žmonių mandatas. Komerciniams bankams palankūs ekspertai darys viską, kad mums
Kokios perspektyvos? Negailiu pastangų, kad Lietuvoje – ir sostinėje, ir mažame mieste ar kaime – gerai gyventų ne tik „išrinktieji“, o visi. Džiaugiuosi, kad valdant LVŽS gerovės rodikliai Lietuvoje pradėjo augti. Bet socialiniam teisingumui reikia naujų idėjų, tad svajojant apie ateitį anketoje paklausiau apie aktyviai pasaulyje aptarinėjimą idėją – trumpinti darbo dieną. Turime mintyje jau ne kartą XIX ir XX amžiuje išbandytą priemonę – kai mažinamas standartinis darbo laikas, paliekant tą patį atlyginimą ir mokant už viršvalandžius didesnį tarifą. Tyrimai rodo, kad mažėjant krūviams gerėja žmonių savijauta, jie pradeda dirbti našiau. Didžiausios korporacijos, tokios kaip „Google“, jau senokai radikaliai sutrumpino darbo laiką. Žmonės vertina laiką su šeima, skiria jį saviraiškai. Mūsų apklausa rodo, kad žmonės ypač aktyviai palaiko regionų smulkaus verslo skatinimą. Valstybė gali remti jį per valstybinio banko steigimą, taikydama mokestines nuolaidas. Statistika rodo,
Vėl nukrypti nuo tikslo ir atiduoti sutrypti visa tai, ką sukūrėme – būtų lemtinga klaida tvirtėjančiai, sąmoningėjančiai, blaivėjančiai mūsų valstybei. Privalome judėti toliau, nepasiduoti gražiai supakuotoms lobistų vilionėms atsisakyti to, kas nuveikta. nepavyktų, nes jie nenori prarasti rinkos kontrolės. Per šiuos kelis metus LVŽS spėjo pasėti darnesnės, teisingesnės valstybės grūdą. Bet iš jo prasikalusį daigelį būtina apsaugoti, neleisti jo sutrypti. Tikiu, kad žmonės suteiks galimybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tęsti pradėtus darbus, kad mes neišklystume iš teisingo kelio, vedančio ne tik į laisvą, bet ir į atsakingą, orią, darnią visuomenę.
Nr. 12 | 2020 m. rugsėjis
9
Žmonių pajamos - svarbiausias šalies prioritetas! DONATAS MIZARAS DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS KANDIDATAS Į LR SEIMĄ, LVŽS SĄRAŠE KANDIDATO NR. 74
Donatas Mizaras, asm. archyvo nuotr. Žmonių pajamos – svarbiausias šalies prioritetas. Nuo to priklauso kaip vystysis šalis, kaip gerės žmonių gerovės indeksas, kiek mokesčių bus surenkama ir kokią gerovės valstybę iš jų galėsime kurti. Nuo 2016 m. LVŽS vykdė pokyčius, kurių dėka augo žmonių pajamos, skaidrėjo valstybės valdymas, o vykdytos reformos leido pakeisti ištisas valstybės gyvenimo sritis. Žmonės jaučiasi laimingesni, pradėjo labiau pasitikėti valstybe. Tačiau regioninė ir socialinė atskirtys šalyje išlieka pakankamai didelės. Pajamų nelygybė mūsų šalyje sumažėjusi, bet nepakankamai. Per paskutinius 4 metus postūmis nemažas, augo pensijos, įvairios socialinės išmokos, tačiau būtinas tęstinumas. Kainos kyla, infliacija nemaža dalim „suvalgo“ tą duodamą naudą. Vis dar didelė pajamų nelygybė išlieka tarp didmiesčių ir regionų gyventojų. Didelė nelygybė ir tarp atskirų visuomenės grupių. Būtina tęsti socialinę nelygybę mažinančią politiką – mažinti mokesčius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, siekti, kad mažiausių socialinės paramos sistemos išmokų dydis siektų valstybės nustatytą minimalaus vartojimo poreikio dydį. Svarbu nepamiršti pažeidžiamų visuomenės grupių, neįgaliųjų, vienišų mamų auginančių vaikus, senjorų ir kt. Kad ir kaip kartais atrodytų, kad valstybės biudžetui gali būti sunkiai pakeliami vis keliami įvairių išmokų, pašalpų, pensijų dydžiai, tačiau neabejotina, kad visų amžiaus grupių žmonių pajamų
didėjimas - tiek vaiko pinigai, tiek dėl sumažintų mokesčių ir padidintų neapmokestinamų pajamų dydžių, didesnės dirbančiųjų algos, pensijos, pašalpos sugrįžta per vartojimą, surenkamais mokesčiais, plečiantis darbo vietoms, per pridėtinę vertę ir pan.
Pagrindinis dėmesys ir toliau turi būti kreipiamas į mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Svarbu sparčiau auginti minimalų darbo užmokestį ir imtis MMA indeksavimo mechanizmo nustatymo. Indeksavimas turėtų vykti kasmet, kyla VDU, auga infliacija - keičiasi ir minimalus darbo užmokestis. Kaip gali kilti pajamos? Visgi vienas svarbiausių klausimų kiek uždirbs darbingo amžiaus žmonės, kaip kils atlyginimai, kokia mūsų darbo rinka ar darbdaviai jau pribrendo mokėti didesnius atlyginimus? Jau ne vienas įtakingas ekonomistas patvirtina, kad pesimistinės šalies ūkio prognozės toli gražu nepasitvirtino. Lietuviai dabar gyvena geriausiai, negu bet kada iki to. Ir atlyginimai kils vis dar sparčiu tempu. Tad pagrindinis dėmesys ir toliau turi
būti kreipiamas į mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Svarbu sparčiau auginti minimalų darbo užmokestį ir imtis MMA indeksavimo mechanizmo nustatymo. Yra ne vienas ES šalių pavyzdys, kuriose įvestas minimalaus valandinio atlygio ar mėnesinio atlyginimo indeksavimo mechanizmas. Nei besikeičiantys politikai, nei politinės daugumos neturi įtakos keisti jų dydžių pagal savo nuotaikas. Indeksavimo nustatymas reiškia MMA susiejimą su vidutiniu darbo užmokesčiu, infliacija ir kitais parametrais. MMA protinga būtų nustatyti, pavyzdžiui, 50 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, taip pat įvertinti kylančias kainas. Indeksavimas vyktų kasmet, kyla VDU, auga infliacija - keičiasi ir minimalus darbo užmokestis. Manau tai būtų teisinga ir sąžininga visų atžvilgiu. Kylantis minimalus darbo užmokestis verčia pasitemti ir šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą savo darbuotojams mokėjusius darbdavius. Taip auga vidutinės algos ir ratas užsisuka. ES valstybėse jau senokai kalbama ir apie darbo savaitės valandų mažinimą. Kartu su kitomis valstybėmis narėmis būtina remti Europos Sąjungos pastangas sutrumpinti savaitės darbo laiką iki penktadienio pietų, nemažinant darbuotojų atlyginimų. Klausite, ar verslas pajėgus tai padaryti? Verslas visada sakys, kad nėra iš ko kelti atlyginimus, priimti kitus susitarimus. Kai tik būna keliamas minimalus atlyginimas, verslo atstovai visada „šaukia“, kad bus masiniai atleidimai iš darbo, bankrotai. Ar kas panašaus įvyksta? Ne. Turime suprasti, kad pilnesnės žmonių kišenės – tai didesnis vartojimas, daugiau parduotų prekių, atliktų paslaugų, didesnės pajamos verslui. Kaip to pasiekti? Aukščiau minėti dalykai galimi tik per realų trišalį dialogą. Būtina tęsti socialinį dialogą tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės. Šakinės ir teritorinės kolektyvinės sutartys – tolimesnis kelias. Turime sėsti prie vieno stalo su atskirais verslo sektorių, darbuotojų atstovais. Turime derėtis dėl socialinių susitarimų, kurie lems mūsų dirbančiųjų ateitį. Tai normali ir civilizuota praktika išsivysčiusiame pasaulyje. Nors teritorines kolektyvines sutartis galima sudarinėti jau daug metų, to Lietuvoje beveik nėra daroma. Teritorinės kolektyvinės sutartis būtų didelis pagrindas pradėti rimtą socialinį dialogą savivaldybėse bei padėti darbdaviams ir darbuotojams siekti bendro tikslo: darbo sąlygų gerėjimo ir atlyginimų didėjimo, socialinės gerovės, darnaus augimo, geresnių įmonių re-
zultatų bei tolimesnės pažangos. Žinau kaip tai veikia užsienyje, kur profesinės sąjungos susitaria su darbdaviais. Svarbu stiprinti kolektyvinių derybų, socialinio dialogo institutą, tęsti profsąjungų stiprinimą, didinti darbo ginčų komisijų nepriklausomumą ir jų darbo efektyvumą.
Šakinės ir teritorinės kolektyvinės sutartys – tolimesnis kelias. Turime sėsti prie vieno stalo su atskirais verslo sektorių, darbuotojų atstovais. Turime derėtis dėl socialinių susitarimų, kurie lems mūsų dirbančiųjų ateitį. Tai normali ir civilizuota praktika išsivysčiusiame pasaulyje. Nepamirškime ir savarankiškai dirbančiųjų Taip pat svarbus klausimas – savarankiškai dirbantys asmenys. Labai dažnais atvejais jie yra socialiai pažeidžiami netekus darbingumo, ligos atvejais, išėjus motinystės, vaiko priežiūros atostogų. Tokių asmenų socialinės garantijos ir teisinė apsauga yra nepakankama. O ji nepakankama, nes dėl neaiškaus apibrėžtumo ir gaunamų garantijų, savarankiškai dirbantysis nesuinteresuotas sąžiningai rodyti pajamas ir mokėti mokesčius. Dažnu atveju su darbo sutartimi dirbantysis prieš savarankiškai dirbantyjį turi daugiau pranašumų, pvz. soc. garantijos, kreipiantis į bankus paskolų ir pan.. Mano manymu, būtina mažinti begalės veiklos formų skaičių ir nustatyti vos 1-2 mažojo verslo vieneto veiklos formas. Taip pat, pagal gaunamas pajamas, apibrėžti vienodus ir visiems aiškius, protingus mokesčius. Išimtis sumažinti mokesčiai, galėtų būti tik pažeidžiamoms grupėms, neįgaliesiems. Tik sukūrę sąžiningą ir aiškią savarankiškai dirbančiųjų mokesčių sistemą, žymiai supaprastinę apskaitos vedimo, pajamų ir patirtų išlaidų deklaravimo procesus, galime tikėtis mažesnio šešėlio šios asmenų grupės veiklų srityse, gerinti socialines garantijas ir smulkaus verslo ateities perspektyvas. Tad kviečiu palaikyti LVŽS siekius stiprinti dirbančiųjų apsaugą, kelti žmonių pajamas, mažinti pajamų nelygybę, socialinę atskitį ir kurti gerovės valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems.
10 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
| Už žemę ir žmogų!
Krokodilo ašaros teršalų neišvalys VIRGINIJA VINGRIENĖ Jau kelis mėnesius iš naujienų antraščių nedingstanti AB „Grigeo Klaipėda“ paskelbė keturioms dienoms stabdysianti savo veiklą. Pasak įmonės vadovo, šis laikas bus skirtas remonto darbams ir pastangoms panaikinti gyventojus kamuojantį nemalonų kvapą. Kartoną gaminanti įmonė stabdyti savo veiklą buvo priversta po to, kai bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė toliau priimti „Grigeo“ nuotekų srautą, kurio teršalų koncentracija viršijo sutartas normas. Būtų naivu tikėti, jog tokio masto problema bus deramai išspręsta vos per keturias dienas; tokie pažadai yra ne kas kita kaip pigus viešųjų ryšių triukas. Įmonės vadovo minimos pastangos panaikinti klaipėdiečius dusinančią smarvę, panašu, apsiribos tik šio nemalonaus simptomo prevencija, nesivarginant taisyti pagrindinės šios problemos priežasties – taršių gamybos technologijų, sąlygojančių perteklines vandenilio sulfido (H2S) sankaupas. Nevalia pamiršti, kad pasipiktinusių piliečių mitingą iššaukusi smarvė yra padarinys paviršutiniškų ir skubotų „Grigeo“ pastangų kuo greičiau sumažinti leistinas normas viršijančią vandens taršą. Kiek dar tokių neapgalvotų padarinių turės kęsti Klaipėdos gyventojai, įmonės vadovybei ir toliau renkantis trumparegiškus, kuo pigiau atsieinančius sprendimus? Gamybinė įmonės veikla reikalauja esminių pertvarkų, kurių pagrindą turėtų sudaryti investicijos į naujas, aplinkai draugiškas ir sveikatai nekenksmingas technologijas; tačiau apie tai įmonės vadovas neužsimena nė puse lūpų. Toks piktybiškas, socialiai neatsakingas požiūris į viešojo intereso užtikrinimą ne tik primena karčias sovietmečio realijas, bet ir pradeda tarybiniu naftalinu dvokti ne ką mažiau nei įmonės apsileidimo jau sukelta smarvė. Godumui užgožus žmogiškumą ir moralinės pareigos jaus-
mą, nebelieka vietos išminčiai ir bendruomeniniam interesui. Skaudina ir tai, kad nors Lietuvoje turime daug pažangių, socialiai atsakingai savo veiklą vykdančių verslų, jų reputacija piliečių akyse yra tepama neatsakingų rinkos žaidėjų dėka. Tam turi būti padėtas taškas – padėtas ryžtingai ir negailestingai. Nevalia toliau geraširdiškai nuolaidžiauti verslininkams, kurie be jokio sąžinės graužimo uždarbiauja mūsų sveikatos sąskaita, o sučiupti puola raudoti krokodilo ašaromis ir vaizduoti save nekaltomis aplinkybių aukomis. Nesėkmingai bandyto nuslėpti vamzdžio faktas apie tikruosius tokių verslininkų ketinimus pasako gerokai daugiau, nei jų tušti ir neapibrėžti pažadai anksčiau ar vėliau užtaisyti savo veiklos spragas. Toks elgesys tėra akiplėšiškas piliečių orumo mindymas. Atėjo metas su tuo nebesitaikstyti. Nors susikompromitavusios įmonės už savo nešvarią veiklą nusipelnė visuotinio pasmerkimo ir griežtesnės kontrolės, už įmonių veiklos kontroliavimą atsakingos valstybės institucijos, o ypač jų vadovai, taip pat neturėtų pamiršti savo, kaip valstybės tarnautojų, įstatymu nustatytų pareigų: gerbti žmogaus teisę, tarnauti visuomenės interesams ir vengti interesų konflikto. Ekologinių nusikaltimų akivaizdoje, pareigūnams privalu rodyti tvirtą stuburą ir principingai laikytis profesinės etikos. Kitaip – trauktis ten, kur nereikalaujama atsakomybės. Pokyčiai mums reikalingi čia ir dabar, todėl sprendimai dėl „Grigeo Klaipėda“, kaip ir „Ekologistikos“ likimo, turi būti griežtai principingi. Nusikalstamos veikos iniciatoriai privalo ne tik deramai atsakyti pagal BK straipsnius, bet ir atlyginti šalies gamtai sukeltą žalą. Tyčinis melagingų duomenų pateikinėjimas turėtų būti baudžiamas įmonei suteikto
10 POKYČIŲ NUO ŠIO SEIMO KADENCIJOS PRADŽIOS Statistikos departamento, SADM, SAM, ŠMSM, KAM, SODROS informacija
VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS „Į RANKAS“ (BE INDIVIDUALIŲJŲ ĮMOKŲ)
636,9 €
2016 m. IV ketv.
879,2 €
2020 m. I ketv.
VAIKO PINIGAI
30 €
Nuo 2018 m.
60 €
Nuo 2019 m.
VIDUTINĖ SENATVĖS PENSIJA
255 €
2016 m. gruodis
399 €
2020 m. I ketv.
VAIKO PINIGŲ (PNPD LENGVATOS) GAVĖJAI
240 000 € 2016 m.
516 000 € 2019 m.
Virginija Vingrienė, asm. archyvo nuotr.
Tam turi būti padėtas taškas – padėtas ryžtingai ir negailestingai. Nevalia toliau geraširdiškai nuolaidžiauti verslininkams, kurie be jokio sąžinės graužimo uždarbiauja mūsų sveikatos sąskaita, o sučiupti puola raudoti krokodilo ašaromis ir vaizduoti save nekaltomis aplinkybių aukomis. taršos leidimo atėmimu, naują išduodant tik įmonei skaidriai pertvarkius savo veiklą, įrodžius aplinkai draugiškų technologijų diegimą, ir iš esmės pašalinus taršos šaltinį. Tai būtų savotiškas ultimatumas: įmonė, norinti po nusikalstamo prasižengimo tęsti savo veiklą, privalo persitvarkyti iš pagrindų, o atsisakiusi tai daryti bus priversta trauktis iš rinkos. Tai griežta, tačiau teisinga. Nesileiskime nuraminami tuščiais susikompromitavusio verslo pažadais per nepilną savaitę išspręsti eilę metų taršiai vykdomos veiklos padarinius. Keturių dienų gali užtekti nebent įtikinan-
VALSTYBĖS IŠLAIDOS SVEIKATOS APSAUGAI
1,4 mlrd. € 2016 m.
2,1 mlrd. € 2019 m.
VIDUTINIS GYDYTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO)
1 763 € 2016 m.
2 573 € 2019 m.
IŠLAIDOS KRAŠTO APSAUGAI
574,6 mln. € 2016 m.
1,017 mlrd. € 2020 m.
čio fasado parengimui – kuo, esu tikra, galimai, ketinama ir užsiimti. Tačiau pigūs viešųjų ryšių triukai toli gražu nėra mums šiuo metu reikalingas sprendimas; kliautis jais yra ne mažiau naivu nei gysločio lapu gydyti kirviu praskeltą galvą. Šiuo metu mums reikalingi griežti, ryžtingi sprendimai, galintys tapti reikšmingu precedentu ir pavyzdžiu to, kas laukia amoralaus verslo, pasirengusio viešąjį interesą aukoti vardan asmeninio pasipelnymo. Tikiu, kad tokiam ryžtui esame pajėgūs – tiek kaip pilietinė visuomenė, tiek kaip teisinė valstybė.
VIDUTINĖ PACIENTO PRIEMOKA, TENKANTI VIENAM KOMPENSUOJAMŲ VAISTŲ RECEPTUI
5,4 €
2017 m.
2,5 €
2020 m. I ketv.
VIDUTINIS MOKYTOJŲ ATLYGINIMAS (BRUTO)
783 € 2016 m.
1 392 €
2019 m. II ketv.
PANAIKINTA SODROS SKOLA, SUKAUPTAS REZERVAS
–3,9 mlrd. € 2016 m. pab.
+540 mln. € 2020 m.
Nr. 12 | 2020 m. rugsėjis
11
Žaliųjų verslų skatinimas - pergalingas šuolis pažangių ekonominių perspektyvų link VIRGINIJA VINGRIENĖ
Virginija Vingrienė, asm. archyvo nuotr. Pastarojo meto aplinkosauginiai iššūkiai, nepaisant katastrofiškų savo padarinių, tokioms šalims kaip Lietuva pasitarnauja ir kaip dovana. Jų iššaukti europinio lygmens sprendimai žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos klausimais suteikė mums precedento neturinčią galimybę įgyti konkurencinį pranašumą labiau pasiturinčių, bet technologinio lankstumo savo aplinkosauginėje infrastruktūroje stokojančių Europos valstybių atžvilgiu. Praeityje investavusios didelius pinigus į šiandien jau atgyvenusias technologijas, jos ganėtinai lėtai juda pažangesnių technologijų diegimo link; apgalvotai investuodama į naujausias aplinkosaugines technologijas, Lietuva turi išskirtinį šansą šį tikslą pasiekti greičiau nei ES senbuvės, taip užsitikrindama vertingo partnerio bendruose aplinkosauginiuose projektuose statusą. Po ilgo dvejojimo apsispręsti, Seime pagaliau buvo žengtas ryžtingas žingsnis šios iniciatyvos link. Nuo birželio 1 d. įsigaliojusi Užimtumo įstatymo pataisa numato didesnes valstybines subsidijas Europos žaliojo kurso tikslus atitinkančią veiklą vykdančių įmonių, darbuotojams. Lietuvos įsipareigojimą laikytis Žaliojo kurso šią savaitę paliudijo ministrai L. Kukuraitis ir Ž. Vaičiūnas, bendru įsakymu patvirtinę šių veiklų sąrašą; jame nurodyti reikalavimai apima įmonių orientaciją į pažangiomis technologijomis grįstą gamybą, žinioms imlias paslaugas, atsakingą socialinio dialogo vykdymą. Sąrašą lydi ir konkretūs žaliojo kurso veiklų kriterijai bei saugikliai, užtikrinantys, kad subsidijos bus teikiamos tik verslams, trejus metus nepažeidusiems aplinkosaugos reikalavimų ir darbo teisės bei darbo užmokesčio darbuotojui mokėjimo tvarkos. Šiuos reikalavimus atitinkančios įmo-
nės, turėjusios prastovų ar nukentėjusios nuo covid-19, pusmetį po karantino bus subsidijuojamos dviejų MMA dydžio išmokomis. Tam skirta 381 mln. eurų paramos suma. Parama bus paskirstyta taip: pasirinkus 70 proc. subsidijos variantą, 1–2 mėnesius po karantino kiekvienam įmonės darbuotojui bus mokama 1,214 EUR išmoka, o subsidijuojant 100 proc. – 607 EUR išmoka; 3–4 mėn. bus subsidijuojama 50 proc., skiriant maksimaliai 1,214 EUR, o 5–6 mėn. – 30 proc., bet ne daugiau nei 303.5 EUR. Džiugi žinia, kad šia parama aktyviai naudojasi labai daug įmonių. Tai reiškia akivaizdžią pažangą ir kryptį eiti šiuo perspektyviu ekonomikos pažangos keliu. Ir teikia vilčių, pažangaus verslo proveržio perspektyvai. Europos žaliasis kursas – tai nauja Europos ekonominio augimo strategija, kuria siekiama Europos Sąjungoje sukurti teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, konkurencinga, išteklius efektyviai naudojančia ir socialiai atsakinga ekonomika. Tvarkantis su pandemijos sukeltais iššūkiais ir padariniais, strategija privalo tapti prioritetine gaire ne tik verslo gaivinimui, bet ir krypčiai ateityje. Ekologiškas, aplinkos ir darbuotojų atžvilgiu atsakingai veikiantis verslas – tai pagrindinis garantas veržliam, konkurencingumą užtikrinančiam išėjimui iš krizės sukeltos ekonominės stagnacijos. Ministrų įsakymu patvirtintas žaliojo kurso tikslus atitinkančių veiklų sąrašas apima ekologinį ūkininkavimą, atsinaujinančių išteklių energetiką, vandens ir nuotekų valymą, medžių ir kitų augalų sodinimą, atliekų perdirbimą, medžiagų atgavimą, baldų ir kitų produktų gamybą iš antrinių žaliavų, prekybą naudotais daiktais, drabužių siuvimą, valymą ir taisymą, avalynės taisymą, elektronikos ir kitų daiktų remontą,
dviračių gamybą, nuomą ir remontą bei daugelį kitų veiklų. Visos jos privalo paisyti aplinkosaugos kriterijų, tokių kaip mažesnės energijos sąnaudos ir CO2 emisijos, pakartotinis atliekų naudojimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, kuo mažesnė aplinko tarša. Subsidijų gavėjai privalės atitikti bent du iš patvirtintame sąraše įvardytų kriterijų, ir nenusižengę aplinkosaugos bei darbo teisės reikalavimams. Žaliojo kurso principais grįsta pramonė, aktyviai remiama valstybės ir plėtojama bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, daugelio ekspertų ir mano pačios nuomone, yra perspektyviausias plėtros scenarijus. Tokį tikslą puoselėju ir palaikau jau seniai, ragindama kolegas politikus žvelgti į aplinkosaugą, žiedinę ekonomiką ir kovą su klimato kaita kaip perspektyvią galimybę, ne naštą. Todėl buvo skaudu iki šiol buvo matyti flegmatišką trypčiojimą vietoje, skepsį ar net pašaipą, atmestinai vertinant tiesiai į mūsų rankas nukritusią galimybę. Tiek verslo, tiek biurokratų dvejojimas, pasinėrus į nesibaigiančių ir niekur nevedančių diskusijų liūną, baikščiai laukus Europos Komisijos nurodymų, paramos ar kitokio išjudinančio spyrio, yra esminė priežastis, kodėl ši proga iki šiol nebuvo deramai išnaudota. Naujovėms ir aplinkosaugos sektoriaus skaidrumui aktyviai priešinasi ir tie rinkos žaidėjai, kurie siekia išlikti saugioje komforto zonoje, kur gali be didelių pastangų ir toliau savo kišenėn savintis valstybinę paramą, mainais įdėdami tik minimalias pastangas toliau imituodami socialiai atsakingą veiklą ir neįmanomais išjuokdami jiems keliamus reikalavimus. Tokį patologiškai abejingą požiūrį šiandien privalome rauti su šaknimis. Įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisai, tokie tobulėti atsisakantys ir pažangos kelio išsižadėję verslai išeidami iš karantino šios paramos negaus. Žaliojo kurso naudą ir perspektyvą pripažįsta ir aktyviai remia dauge-
lis įtakingų Europos Sąjungos politikų, įskaitant Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą fon der Lejen, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, bei už aplinkosaugą atsakingą Eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kurie ne kartą yra pabrėžę modelio svarbą ES ekonominio atsigavimo planui. Jų teigimu, žaliasis kursas turėtų tapti kelrode žvaigžde, kuria sekdamos ES šalys šią katastrofišką pandemiją gali paversti beprecedente galimybe sukurti naujovišką, aplinkai draugišką, socialiai atsakingą ir krizėms atsparesnę ekonomiką. Būtina pabrėžti, kad kurso sėkmė priklausys nuo to, kaip nuosekliai bus vykdomi jo numatyti tikslai. Ekonominės pažangos galimybė yra puiki proga Lietuvai abiem rankomis sučiupti mums virš galvų ratus sukančią laimės paukštę – proga, kurios praleisti tikrai nederėtų. Todėl finansinę paskatą ir visus valstybinės paramos pajėgumus tikslinga kreipti būtent šia – aplinkai draugiško, socialiai atsakingo, kūrybiško, perspektyvaus verslo – linkme. Juolab, kad Lietuvoje tikrai turime labai sėkmingai pasiteisinusių žiedinės ekonomikos iniciatyvų, kurių autoriai nepabūgo žengti naujais, neišbandytais keliais, o šiandien pergalingai skina savo įdirbio laurus tarptautinėse rinkose. Privalome keisti ligšiolinį požiūrį, jei tikimės iš sudėtingos krizinės situacijos išeiti kaip laimėtojai ir skinti pergales toliau. Covid-19 pandemija, nepaisant pragaištingų jos padarinių, gali pasitarnauti kaip galimybė ryžtingai išplaukti į progreso ir naujų atradimų vandenis, atveriančius kelią tolesnei mūsų šalies sėkmei ir klestėjimui. Neturiu nė menkiausios abejonės, kad ekonominio atsigavimo skatinimo priemonės visais įmanomais būdais turėtų būtų kreipiamos būtent šia perspektyvia linkme. O aš visomis išgalėmis pasiryžusi atkakliai dirbti ta kryptimi, kad pramušti sienas į perspektyvius žaliojo kurso vandenis, ekologinius iššūkius paverčiant Lietuvos ekonomikos augimo garantu!
12 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
| Už žemę ir žmogų!
Akimirkos iš susitikimų su visuomene
Kviečiu LR Seimo 2020 m. rinkimuose balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei palaikyti mane!
PIRMUMO BALSAI
45
1
5
Daugiau apie mane galima sužinoti :
74
http://vingriene.blogspot.com/ Facebook: Virginija Vingrienė https://www.lrs.lt Susisiekime: el.p. virginija.vingriene@lrs.lt, tel. 8 668 42159, 861067245 Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. LVŽS informacinis leidinys, 2020 m. rugsėjis, Nr. 12 / ISSN 2538-8274 Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 384. Tiražas 30 000 egz. Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos grupė, el. p. info@lvzs.lt