Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys Šį leidinį skiriame Mėguvos rinkimų apygardos rinkėjams, išsibarsčiusiems net trijų savivaldybių – Klaipėdos ir Kretingos rajonų bei Palangos – teritorijose. Šis leidinys aktualus, jeigu gyvenate ir balsuosite Klaipėdos rajono savivaldybės Girkalių, Kretingalės,
Plikių, Kalotės, Jakų, Slengių, Karklės bei Gindulių apylinkėse; jeigu esate Kretingos rajono Lazdininkų, Laukžemės, Kretingsodžio, Rūdaičių, Vydmantų apylinkių gyventojas; jeigu balsuosite Palangos Kaštonų, Ateities, Saulės, Aikštės, Jūros rinkimų apylinkėse.
Nr. 11 | ISSN 2538-8274 | 2020 m. rugsėjis
Skaitykite, pažinkite, diskutuokite su kaimynais ir balsuokite, jeigu šiame leidinyje pristatomas kandidatas į LR Seimo narius Romandas Žiubrys jums kelia pasitikėjimą ir viltį, jog gyvensime dar gražesnėje, stipresnėje ir turtingesnėje Lietuvoje.|
KANDIDATO PRIORITETAI SEIME: • Padėti pajūrio regiono savivaldybėms įgyvendinti bendrus kelių infrastruktūros, vieningos turizmo plėtros ir investicijų pritraukimo projektus; • Sudaryti sąlygas kiekvienam Lietuvos vaikui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą;
ROMANDAS ŽIUBRYS Kandidatas Mėguvos rinkimų apygardoje (36) LVŽS sąraše Nr. 91
• Gerinti kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą regionuose; • Tęsti ir išplėsti paramą, skirtą pirmajam būstui regionuose įsigyti; • Priimti ilgalaikę žvyrkelių asfaltavimo strategiją, nustatant aiškius kriterijus lėšų, skirtų keliams, paskirstymui regioniniu lygmeniu; • Sudaryti sąlygas dalį savivaldybės biudžeto panaudoti taip, kaip nusprendžia patys gyventojai; • Užtikrinti savivaldybėms pakankamą finansavimą iš nacionalinio biudžeto joms deleguotų funkcijų vykdymui.
KANDIDATO DOSJĖ: • Romandas Žiubrys, gim. 1977 kovo 8 d. • Gyvenamoji vieta: Kretinga. • Šeima: žmona Ieva, 3 vaikai – moksleiviai, šuo Cezaris. • Dirba: Viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ – direktorius, Socialinių mokslų kolegija – lektorius. A. Kubaičio nuotr.
Apie kandidatą: ROMANDAS ŽIUBRYS gimė 1977 m. kovo 8 dieną, Kretingoje. Baigė Kretingos Simono Daukanto vidurinę mokyklą, Klaipėdos universitete įgijo Šeimos edukologijos ir vaiko teisių apsaugos magistro išsilavinimą. Yra vedęs, su žmona Ieva Kretingoje augina tris vaikus. Nuo 2013 metų vadovauja VšĮ „Klaipėdos šventės“, organizuojančiai Jūros šventę, Šviesų festivalį, didžiųjų burlaivių regatas Klaipėdoje ir kt. Taip pat yra
Socialinių mokslų kolegijos Komunikacijos ir kūrybos katedros lektorius, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos bei Kultūros ir meno tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės narys, Kretingos Pranciškonų gimnazijos tarybos pirmininkas ir Kretingos parapijos pastoracinės tarybos narys. 2002 metais buvo apdovanotas Klaipėdos universiteto medaliu. Savo profesinę karjerą pradėjo nuo žurnalistikos, dirbo radijo stoties „M-1
Plius“, Lietuvos telegramų agentūros ELTA korespondentu, Balticum TV tiesioginės publicistinės laidos redaktoriumi ir vedėju, radijo stočių „Laluna“ ir „Vox Maris“ žinių redaktoriumi. Kandidatu į Seimo narius iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, palaiko – Klaipėdos ir Kretingos rajonų merai bei visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai.|
• Visuomenė veikla: Klaipėdos kultūros ir meno tarybos narys, Klaipėdos jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys, Kretingos pranciškonų gimnazijos tarybos pirmininkas, Kretingos parapijos pastoracinės tarybos narys. • Hobis: kino filmai, buriavimas, bitininkystės pradžiamokslis. • Kandidatu į Seimo narius iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, palaiko – Klaipėdos ir Kretingos rajonų merai bei visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai.
2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
ROMANDAS ŽIUBRYS: „Drąsiau dalinkimės valdžia su žmonėmis, Lietuva bus stipresnė...“ nuo visuomeninių, konsoliduoti žmonių ir valdžios institucijų pajėgas bendriesiems tikslams įgyvendinti – tokią matau regionuose išrinktų politikų misiją. Ir nenorėčiau Seimo nario veiklos sprausti į kurią tai siaurą sritį – žmonių keliamos problemos dažnai būna daugiaplanės, kurioms spręsti reikia konsoliduotų pastangų.
Romandas Žiubrys, asmeninio archyvo nuotr. Kandidatas į LR Seimo Mėguvos rinkimų apygardoje (Nr. 36) Romandas Žiubrys – nebe naujokas politinėje erdvėje. Pirmąjį politinį-pilietinį egzaminą jis laikė praėjusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas ir drauge su visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariais gali didžiuotis rezultatu – komiteto atstovas Antanas Kalnius laimėjo rajono mero rinkimus, komanda iškovojo galimybę burti valdančiąją koaliciją. Pirmosios politinės pamokos, patirtys ir drauge šį kelią praėję bendraminčiai skatina eiti toliau. „Nesugebėjau rasti įtikinančių argumentų, kodėl ne aš turėčiau skirti savo laiką, žinias ir idėjas gražesnei, geresnei, teisingesnei Lietuvai kurti“, – apie savo sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose sako 43-ejų metų kretingiškis, sėkmingai vadovaujantis Viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“. – Iš kultūrinio lauko – į politiką. Ar jums pačiam nebaugus toks šuolis? – Nebijau pokyčių ir gyvenimo atnešamų iššūkių. Tai neleidžia užsisėdėti komforto zonoje, verčia mokytis, sužinoti naujų dalykų ir taip tobulėti. Pastarieji metai „Klaipėdos šventėse“ buvo būtent tokie – su ambicingomis idėjomis ir maksimalia komandos koncentracija jas įgyvendinant. 2017-ieji ir projektas „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė“, akivaizdžiai įrodęs, jog intensyvus kultūrinis vyksmas miestui duoda apčiuopiamus ekonominius dividendus. Per Jūros šventę ir Šviesų festivalį Klaipėdoje įgyvendinti didžiuliai tarptautiniai meno projektai – visoje Lietuvoje suskambėję „Šimtmečio vartai“, italų trupės pastatymas „Mobis Dikas“, prancūzų atvežtas skraidantis spektaklis „Perlas“, atvira čiuožykla Teatro aikštėje, tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos ir daugybė kitų gražių idėjų, kurioms reikėjo ir drąsos, ir energijos, ir stiprios komandos.
Ženklus pokytis mano gyvenime buvo ir gimtojoje Kretingoje iš bičiulių išgirstas kvietimas jungtis į visuomeninį komitetą ir dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose ir būti aktyviu savo bendruomenės nariu. Tai „suvalgė“ beveik visą laisvalaikį, bet nesigailiu – turėjau galimybę išeiti iš įprasto profesinio burbulo ribų ir pažinti kitokį gyvenimą, naujus žmones, daug ko išmokti ir sužinoti. – Kuo įdomi politinė veikla? – Galimybėmis. Jų – daug. Visų pirma, tai puiki terpė realizuoti idėjas, patikrinti jų aktualumą ir reikšmę buriant bendraminčius joms įgyvendinti. Visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ pavyzdys parodė, ką gali nuveikti į motyvuotą, veiklią komandą susivieniję žmonės, kuriems ne vis tiek, kaip ir kokioje aplinkoje gyvename. Žmonės, tikintys, jog pokyčiai ne kieno nors įteikta dovana, o jų pačių iniciatyvų ir darbo rezultatas. Pažintys su šio krašto bendruomenių lyderiais, jų komandomis, su žmonėmis iš mokyklų, kultūros centrų, parapijų manęs nenustoja stebinti, kiek atskirose bendruomenėse turime kūrybinio potencialo, kuriam tik reikia padėti skleistis. – Kokius tikslus sau keliate, kokias veiklos sritis matote didžiojoje politikoje? – Lietuvoje daug kalbančių, mažai klausančių, gal dėl to žmonės nuolat skundžiasi valstybės vyrų ir moterų dėmesio stygiumi. Mano pirmutinis tikslas – klausyti žmonių, girdėti jų lūkesčius ir, sėkmei nusišypsojus, būti jų balsu parlamente. Daug metų dirbau žurnalistinį darbą, jo pagrindas – gebėjimas iš įvairių pusių išklausti informaciją, išgryninti problemą ir aiškiai perteikti žinią. Tas įgūdis politikui, manau, labai svarbus: girdėti įvairias nuomones ir siūlymus, atsijoti asmeninius interesus
– Turbūt nėra tokios politinės partijos ar politiko, kuris neakcentuotų darbo žmonių labui, tik visi tai mato skirtingai. Kokia Jūsų vizija? – Norėčiau pateikti konkretų pavyzdį iš Kretingos rajono savivaldybės, šiemet sėkmingai įgyvendinusios gyventojų iniciatyvų projektą. Jo esmė – Savivaldybė dalį biudžeto patikėjo paskirstyti patiems žmonėms paskelbdama bendruomenėms aktualių iniciatyvų konkursą. Ir ką gi? Žmonės pateikė arti pusės šimto idėjų, kurios daugiau ar mažiau padėtų pagerinti jų gyvenimo kokybę. Patys rajono gyventojai rinko patraukliausias iniciatyvas balsuodami už jas internete. Šio projekto dėka šiemet Vydmantų gyvenvietėje bus įrengta aktyvaus poilsio zona su treniruokliais, kitąmet – apšvietimo sistema dviračių take „Vydmantai– Palanga“, sutvarkytos Senosios Įpilties gyvenvietės viešosios erdvės, Kretingos centre atsiras fontanas. Bendruomenių sukurtų projektų įgyvendinimą 100 procentų finansuos rajono savivaldybė. O jeigu tokią praktiką paskatintų valstybė, pavyzdžiui, pridėdama savo dalį? Galbūt tada drąsiau galėtume kalbėti apie realią regioninės politikos įgyvendinimo sėkmę, mažėjančią atskirtį tarp miestų ir kaimo vietovių, galbūt tada atsirastų daugiau potencialo gerosioms naujienoms iš regionų sklisti. Čia gyvena daug kūrybingų ir savo kraštui pasišventusių žmonių. Kad jie liktų, kad mūsų kaimai bei miesteliai nepasentų ir nesunyktų, valstybė turi padėti ir, manyčiau, ne vien tik morališkai. Beje, kiek žinau, geroji praktika, išjudinanti gyventojų iniciatyvą, jau pradeda sklisti per Lietuvą – analogiški projektai yra įgyvendinami ar dar tik planuojami Alytuje, Šiauliuose, Klaipėdos rajone. Apie tai jau diskutavome ir su kolegomis Palangoje. Jeigu drąsiau dalintumėmės teise spręsti, manau, nuo to Lietuva tik stiprėtų. – Ar pažįstate Mėguvos rinkimų apygardą, jos žmones ir aktualijas? – Ši apygarda ypatinga, ji apima net trijų savivaldybių – Palangos miesto, Kretingos ir Klaipėdos rajonų teritorijas. Visos savivaldybės ir jų siekiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai skirtingos, bet tai tik paviršutiniškas įspūdis – šių savivaldybių žmonės yra susiję daugiau, nei manome ir daugelio jų kasdienė veikla neapsiriboja vieno kurio nors miesto ar miestelio ribomis. Aš pats gyvenu Kre-
tingoje, kasdien važiuodamas į darbą uostamiestyje kertu Klaipėdos rajoną, filmus su šeima žiūrime Gargždų kino teatre, o laisvalaikį leidžiame Palangoje, kur gyvena žmonos tėvai. Tokių žmonių, tokių šeimų, kaip mūsų, išties, yra nemažai. Neabejoju, kad pajūrio kraštas gali tapti dar patogesniu gyventi mums visiems – su dar labiau išvystyta kelių infrastruktūra, vieninga turizmo plėtra, geresne kultūros bei švietimo ir ugdymo paslaugų kokybe, galbūt vieningai regione veikiančia viešojo transporto sistema. Tačiau kartu žinau, kad ištrinti administracinių ribų vardan gyventojų gerovės vien savivaldos pastangomis nepavyks, tam jau reikia aukštesnio politinio lygmens, reikia paskatinimo ir lyderystės. Turim nebekalbėti apie regioninę politiką ir jos būtinybę, privalom ją įgyvendinti. – Kokios kitos probleminės sritys, jūsų akimis, yra svarbios ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų? – Kaip ir kiekvieną žmogų šiuo nepaprastu laiku jaudina pasaulinės pandemijos suvaldymo klausimai. Kaip ir kiekvienas pilietis, mokantis mokesčius, noriu deramos sveikatos priežiūros, kokybiškų švietimo paslaugų. Noriu, kad valdžios nekeiksnotų pensinio amžiaus žmonės, dažnai nesuduriantys galo su galu, kad oriai jaustųsi iš mokesčių mokėtojų sunešto biudžeto pinigus gaunantys mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai ir tie patys valdininkai. Noriu, kad Lietuvoje būtų mažiau skurdo ir vargo, daugiau džiaugsmo ir vilties. Noriu, kad kvėpuotume švariu oru, gyventume saugioje aplinkoje. Daug lūkesčių žmogus, taip pat ir aš, projektuojame į valstybę, tad ant jos įstatymus kuriančių žmonių, ant šalį valdančių žmonių pečių gula nepaprastai sunkus uždavinys – subalansuoti lūkesčius ir galimybes, skaidriai ir aiškiai sudėlioti prioritetus bei nuosekliai dirbti, kalbėtis, girdėti, nuolat ieškoti geriausių sprendimų būdų. Ir svarbiausia, neprarasti entuziazmo ir jautrumo. – Ar šeima palaiko Jūsų siekį dalyvauti rinkimuose į Seimą? – Taip. Tokie sprendimai priimami tik pasitarus su šeima – žmona Ieva ir 3 mūsų vaikai esame pakankamai neblogai „susigrojusi“ komanda, vienas kitą palaikanti ir mokanti dirbti drauge. Daug kartų savo vaikams esu kartojęs žodžius „atsakomybė“, „pareiga“, „patriotizmas“ ir kt. Sako, vaikams reikia ne kalbų, o matomo savo tėvų pavyzdžio. Todėl niekada nesikračiau ir nesikratau atsakomybės šeimoje, nesikratau visuomeninių pareigų. Ir šįkart taip pat, jeigu galiu padaryti daugiau nei dabar, kodėl turėčiau bėgti nuo didesnių tikslų ir atsakomybės.|
Nr. 11 | 2020 m. rugsėjis
LYDERIŲ ŽODIS Bronius Markauskas Klaipėdos rajono meras
Kelių infrastruktūra, kokybiškos ir prieinamos švietimo bei kitos viešosios paslaugos, turizmo plėtra ir didesnis dėmesys regionams – tai sparčiai augančio Klaipėdos rajono gyventojams, verslui svarbūs klausimai. Tačiau šiems iššūkiams išspręsti vien savivaldos pastangų nepakanka. Todėl kviečiu Klaipėdos rajono gyventojus Mėguvos vienmandatėje apygardoje balsuoti už Romandą Žiubrį. Esu įsitikinęs, kad Seime reikia pajūrio regiono žmogaus, kuris supranta šio krašto problemas ir atsakingai atstovaus Klaipėdos rajono gyventojų interesus nacionaliniu lygiu. Todėl kviečiu Mėguvos apygardos – Slengių, Gindulių, Jakų, Kretingalės, Karklės, Kalotės, Plikių, Girkalių bei kitų mūsų rajono miestelių – gyventojus balsuoti už Romandą Žiubrį.|
Antanas Vinkus LR Seimo narys
Ką galėčiau patarti kolegai, siekiančiam Seimo nario statuso, kad jo veikla būtų sėkminga? Visų pirma – mylėti žmones, jausti juos, jų nuotaikas, problemas ir lūkesčius. Ir tai nėra tušti žodžiai, tai – patirtis. O meilė pasireiškia per bendravimą, per dėmesį žmogaus problemoms ir jų sprendimų paiešką. Nuoširdžią paiešką! Žmogus pas išrinktą atstovą turi ateiti ne kaip pas viršininką, bet kaip pas bičiulį, nebijoti jam atverti širdį ir jausti, kad jo rūpestis išgirstas. Seimo nario misija – ne vieno žmogaus frontas. Jis neturi būti teisėju žmogui, neturi būti prokuroru, greičiau taikdariu ir sprendimų ieškotoju. Problemoms spręsti reikia kolegialių sprendimų, skirtingų institucijų įsitraukimo. Šis žmogus turi vienyti. Kodėl man patinka Romandas Žiubrys? Jis – krikščionis, šeimos žmogus, turintis drąsos mylėti greta esančius, gebantis pripažinti klaidas, jeigu reikia, atsiprašyt ir kitiems atleisti, nestokojantis drąsos keistis ir savo elgesiu keisti kitus. Neabejoju, jam pasiseks. Nuoširdžiai linkiu jam mylėti rinkėjus, stengtis dirbti jų labui ir eiti į priekį!|
Simas Končius
Vydmantų bendruomenės pirmininkas Romando Žiubrio akcentuojama idėja, jog drąsiau reikėtų dalintis valdžia su žmonėmis, man, kaip bendruomenės vadovui, priimtina ir artima. Regionams labai svarbu išjudinti žmonių iniciatyvą. Žmonės tikrai geriau žino, ko labiausiai reikia jų gyvenvietei ar miesteliui ir, jeigu yra girdimi, suprasti, palaikomi ir turi galimybę savo idėją, jaučiasi atsakingi ir nuoširdžiai stengiasi dėl bendruomenei
svarbaus rezultato. Pastaruoju metu Lietuvoje tikrai nemažai kalbama apie bendruomenių stiprinimą, jų svarbą, bet realių veiksmų nelabai matyti, priešingai – bendruomenių veiklą ima varžyti vis naujos tvarkos, ribojimai. Ir pačių bendruomenių entuziazmas dėl to ima slopti. Iš bendruomenių tikimasi labai daug, kai kur joms bandoma primesti vos ne savivaldos funkcijas, t.y. rūpintis parkų, aikščių ar kitų viešųjų erdvių sutvarkymu ir priežiūra. O lėšos? Taip, yra projektai, fondai. Gali rašyti projektus ir prašyti. Gerai, jeigu projektai nedideli, žmonės susitvarko ir dažnu atveju padaro net daugiau nei būtų galima tikėtis iš valdžios skiriamų kuklių biudžetų. O jeigu projektai ir užmojai didesni, tada jau prasideda viešųjų pirkimų reikalavimai, tada jau pačių bendruomenių entuziazmo nepakanka, jau reikia konsultantų ar tarpininkų ir papildomų išteklių. Mano galva, taip neturėtų būti. Man labiau prie širdies būtų, jei bendruomenėms būtų palikta misija kurti savo aplinkos kultūrinį turinį, vietos dvasią, o ūkinių reikalų priežiūra liktų valdžios institucijoms. Su kandidatu į LR Seimą daug kalbėta, daug diskutuota šia tema, nes Vydmantų bendruomenė turi nemenkos patirties, mačiusi ir šilto, ir šalto. Tikiu, kad iš mūsų krašto kilęs Romandas Žiubrys gali tapti stipriu bendruomenių balsu Seime.|
3
Antanas Kalnius
Kretingos rajono meras Romandą Žiubrį pirmiausia pažįstu kaip bendruomenišką, šeimynišką, tikintį kretingiškį. Jis randa laiko ne tik savo tiesioginiams darbams, bet ir visuomeninei veiklai Pranciškonų gimnazijos bei Kretingos parapijos pastoracinėje tarybose. Jo ir jo šeimos pastangomis praėjusios Kalėdos Kretingoje nušvito naujai – Kretingos bažnyčios šventoriuje įsikūrė kalėdinis miestelis su keliomis dešimtimis šviečiančių freskų. Tą pačią žiemą sutelkus vietos bendruomenę šviesos instaliacijos sužibo ir Kretingalėje. Dovanoti bendruomenei ir kukliai tai nutylėti – tai daug apie Romandą kaip žmogų pasakantis jo bruožas. Kviečiu gyventojus Mėguvos vienmandatėje apygardoje balsuoti už Romandą Žiubrį, kretingiškį, pajūrio žmogų, „Kretingos krašto“ bendramintį. Neabejoju, kad jam rūpi, kaip ir kuo gyvena Kretingos rajono gyventojai ir matau, kad jis gali tapti stipriu savo krašto žmonių balsu Seime.|
Arvydas Vaitkus
Klaipėdos miesto tarybos narys Su Romandu Žiubriu 2013-aisiais mus suvedė didžiausias uostamiesčio renginys – Jūros šventė. Tuo metu teko eiti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo pareigas. Gal kam pasirodys keista, kokių interesų pramoginiame renginyje gali turėti toks didžiulis ekonominis vienetas kaip uostas? Atsakysiu ir esu tuo tikras, jog Jūros šventės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos misija ta pati – telkti bendruomenę – miesto, uosto, krašto, populiarinti Lietuvą tarptautiniu mastu. Vienyti ir įkvėpti bendriems tikslams. Tuo metu, kai dirbam – darbui ir ekonominių rodiklių šturmui, kai ilsimės – kūrybiškai, prasmingai energijos iškrovai. Klausydami ambicingų VšĮ „Klaipėdos šventės“ komandos vadovo Romando Žiubrio tikslų – Jūros šventei grąžinti jūriškumą ir vieną iš gražiausių jos tradicijų – karnavalą, patikėjome šiuo žmogumi ir jis mūsų nenuvylė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvui buvo didžiulė garbė prisiimti šios tradicijos atgimimo krikštatėvių vaidmenį. Nuoširdžiai didžiavomės visi, kai šventinė eisena nuo kelių kolektyvų išsiliejo į Klaipėdos gatves su beveik 8000 darbščių ir besišypsančių jūros industrijos žmonių paradą. Dėkoju išradingam ir nuoširdžiai mylinčiam savo darbą Romandui Žiubriui bei jo komandai, iš naujo užauginusiems sparnus karnavalinei eisenai Jūros šventėje. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau girdimas žmonių susipriešinimas, nors mūsų mažai valstybei taip svarbu būti susitelkusiai ir vieningai. Romandui, kaip kandidatui į LR Seimo narius, norėčiau palinkėti toliau tęsti savo veiklą – telkti ne tik Mažosios Lietuvos krašto bendruomenę, bet savo patirtį, profesionalumą ir nuoširdų žmogiškumą išnaudoti šalies gerovei. Tam reikalingos patirties, jaunatviškos energijos, išminties ir diplomatijos kandidatas turi su kaupu.|
Vilius Adomaitis
Kretingos pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų geografijos mokytojas, Kretingos rajono tarybos narys Romandas Žiubrys – naujos kartos politikas, jau kitokio mąstymo žmogus. Jis ne iš tų, kurie stengiasi tik atidirbti privalomą laiką, formaliai atlikti pareigą. Neabejoju, jog jo norai, kad Lietuva keistųsi, taptų labiau demokratiška, vakarietiška valstybe yra nuoširdūs. Stebiu jo profesinę veiklą ir ieškojimus – jis nuolat turi idėjų, kaip praturtinti bendruomenės gyvenimą naujomis iniciatyvomis. Ir kas labai svarbu, ne tik pasėja mintį, bet ir padaro, randa būdų idėjoms įgyvendinti. Man patinka Romando deklaruojamas požiūris į bendruomenes ir jų iniciatyvų skatinimo svarbą. Pritariu jo minčiai, jog į perspektyvą reikia žiūrėti ne į kaip vienos kurios savivaldybės plėtrą, bet kaip į platesnę visumą, kaip į vientisą regiono plėtrą. Absoliučiai sutinku su kolegos įtikėta Lietuvos – jūrinės valstybės idėja, kuri neretai nuskamba ir mano pamokose: turim jūrą, esam jūrinės valstybės žmonės, tad ir eikim į platesnius vandenis, mąstykim plačiau, nebūkim tik artojai. Yra politikų, kurie prieš Seimo rinkimus žada didinti atlyginimus, išasfaltuoti vieną ar kitą gatvę – visa tai tam, kad pelnytų rinkėjų balsus. Tokie pažadai, švelniai tariant, yra pati tikriausia apgaulė, kuriai žmonės jau turėtų būti atsparūs. Nebalsuokim už tokius. Reikia rinkti turinčiuosius viziją.|
4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Už žemę ir žmogų!
Dažniausiai užduodami klausimai apie kandidatą KAIP VERTINATE LIETUVOJE APTIKTŲ NELEGALIŲ GYVŪNŲ VEISYKLŲ SKANDALĄ? Reiškinys – labai blogas. Tai, kad toks nelegalus verslas sėkmingai gyvuoja tarsi nematomas, labai blogai ir tai didelis akmuo į valstybės išlaikomų kontroliuojančių institucijų daržą. Bet ta karštinė, savavališkos namų, ūkių, sodybų apgultys sunkiai dera su civilizuota teise ir taikaus gyvenimo normomis. Matyt, sprogo įsisenėjusi votis ir tai pamokos mums visiems – ir žmonėms, ir tarnyboms, problemos turi būti identifikuojamos ir sprendžiamos laiku, o ne tada, kai jau sprogsta ir tada reikia likviduoti stichijos padarinius. ŠUO AR KATĖ? Šuo, bet gerbiu ir kates. Tik gal mažiau jas pažįstu. KOKIĄ PASKUTINĘ KNYGĄ PERSKAITĖTE? Atvirai pasakius, paskutinioji, kurią perskaičiau visiškai atsitiktinai radęs lankydamasis pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus knygynėlyje – tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus išleista ir puikiai iliustruota „Pranciškonų pėdsakai Lietuvoje“. O kalbant apie grožinę literatūrą, viena po kitos tiesiog ryte surytos vidinę žmogaus stiprybę spinduliuojanti ir skaudžius egzistencijos klausimus kelianti P. Claudelio „Brodekas“ ir apgaulingai tyli bei lakoniška G. Swift „Motinų sekmadienis“. LABIAUSIAI ĮSTRIGĘS VAIKYSTĖS SKONIS? Tėčio kepti blynai. DĖSTOTE STUDENTAMS. KAIP VERTINATE JAUNĄJĄ KARTĄ IR JOS GEBĖJIMUS?
Nė karto nenusivyliau jaunais žmonėmis. Esu įsitikinęs, jog vaikai yra mūsų, suaugusiųjų atspindys. Kiek mes jiems duodame, kiek savo laiko, minčių ir energijos į juos įdedame, tokią turime grąžą – šiuo atveju jaunąją kartą. Turiu labai gražių pavyzdžių iš savo studentų būrio. Didžiuojuosi jau dviem absolventėmis, kurių baigiamiesiems darbams man teko vadovauti, o speciali komisija juos pripažino kaip Klaipėdos miestui aktualius ir pritaikomus. Žinoma, yra jaunuolių, kuriems sunkiau sekasi save išreikšti, save surasti, bet tai ne bėda. Svarbu juos padrąsinti priimti gyvenimo iššūkius, priminti, jog kartais reikia tiesiog turėti kantrybės, o ne isteriškai reikalauti lipant per galvas. KOKS POLITIKAS JUMS YRA AUTORITETAS? Neturiu vieno favorito, nors įkvepiančių pavyzdžių, ypač XX amžiaus Europos politikoje, netrūksta. Tačiau tiek kalbant apie politikus, tiek apie žmones apskritai, vertinu jų nuoširdumą, pakantumą ir pagarbą kitokiai nuomonei. Toks stengiuosi būti ir pats. METŲ ATRADIMAS? Jūriniai mazgai. AR MOKATE KALBĖTI IR RAŠYTI ŽEMAITIŠKAI? Kaip mėgstama juokais sakyti mūsų krašte – esu šakninis žemaitis. Todėl žemaitiškai kalbu laisvai. Tiesa – retokai. Todėl primirštus žodžius nejučia gali pakeisti ir sinonimai iš bendrinės kalbos. Bendrauti žemaitiškai man patinka ir tai darau kaskart pasitaikius progai. Man ir pačiam įdomu, kad pavyzdžiui su savo mama ar broliu visada bendraujame tik žemaitiškai, taip susiklostė savaime, natūraliai, nuo mažų dienų. Rašyti tarmiškai teko mokytis studijų laikais,
Žiemą kartu su bendraminčiais Kretingos bažnyčios šventoriuje buvo sukurta šviečianti Giotto freskų ekspozicija, kurią iki šiol tenka puoselėti ir prižiūrėti. Juk audros pajūryje – neretas svečias. Asmeninio archyvo nuotr. bet įtariu, kad šiuos įgūdžius jau būsiu praradęs. Bet neabejoju, kad žemaitis net ir su klaidom parašytą žemaičio tekstą suprastų be vargo. JEI BŪTŲ IŠKELTA TOKIA SĄLYGA, KUR NORĖTUMĖT PRALEISTI LIKUSĮ GYVENIMĄ? Burinėje jachtoje, keliaudamas iš uosto į uostą. KĄ MANOTE APIE PADĖTĮ BALTARUSIJOJE. AR LIETUVAI REIKIA KIŠTIS Į KAIMYNINĖS VALSTYBĖS REIKALUS? Prisiminkime savo šalies kelią į nepriklausomybę. Auga nauja karta, kuri trisdešimties metų senumo įvykių nematė ir pati juose nedalyvavo ir nepajuto, koks svarbus yra kitų valstybių ir jų piliečių palaikymas. Drąsi Lietuvos pozicija ne tik įkvepia baltarusius kovoti už savo
ateitį, padrąsina juos, ji ir lietuviams primena pilietines pareigas. AR SU SAVO VAIKAIS KALBATE APIE POLITIKĄ? Taip, juk vaikai ir patys savarankiškai stebi įvykius bei naujienas, todėl dažnai pirmi pradeda kalbą apie politiką. Stengiamės nepiršti jiems savo pažiūrų, raginame patiems lavinti kritinį mąstymą ir skatiname diskusijas. Tačiau neslėpsiu, šeimoje daugiau laisvo laiko skiriame pokalbiams apie kultūrą, o konkrečiau – apie muziką. Visi trys vaikai lanko Kretingos muzikos mokyklą, skambina fortepijonu. Mums su žmona neretai tenka būti jų repeticijų dalyviais, klausytojais ir net kritikais. AR YRA, KO LABAI NEMĖGSTATE? Uodų.|
KAIP BALSUOTI? Mėguvos vienmandatės apygardos biuletenyje pažymėti kandidato į Seimo narius Romando Žiubrio pavardę. Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje pažymėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 13, į reitingavimo langelius įrašyti 5 sąraše esančių politikų numerius. Romando Žiubrio numeris kandidatų sąraše – 91.
PIRMUMO BALSAI
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. LVŽS informacinis leidinys, 2020 m. rugsėjis, Nr. 11 / ISSN 2538-8274 Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. Nr. 383. Tiražas 15 000 egz. Redakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos grupė, el. p. info@lvzs.lt