Už žemę ir žmogų, 2019 Nr. 1 by LVŽS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

eaguodamas į opozicijos kritiką, prieš balsavimą dėl valstybės biudžeto, Seimo tribūnoje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis „nevyniojo žodžių į vatą“ ir apgynė Vyriausybės planus didinti Lietuvos žmonių pajamas. Kolegos posėdžių salėje plojo kelis kartus, o keli šimtai tūkstančių socialinių tinklų vartotojų dalinosi šios kalbos įrašu ir dalinasi iki šiol. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog tai viena stipriausių Vyriausybės vadovo kalbų, priminusių šaliai milžinišką žalą atnešusius ankstesnių valdžių sprendimus. Po šios emocingos kalbos Seime, S. Skvernelis rašė, jog ši kalba „apie tuos, kurie jums įžūliai meluoja. Tuos, kurie ilgus metus maitino jus pažadais, kurių nepildė, o kai turėjo realią galimybę išpildyti – žarstė jums trupinius. Tuos, kurie šiandien dedasi ištikimiausiais jūsų draugais ir gynėjais. Ir apie tai, kiek iš tikrųjų, pagal Vyriausybės parengtą 2019 m. valstybės biudžetą, kitais metais didės visų Lietuvos gyventojų pajamos.“

2019 m. sausis, Nr. 1

ISSN 2538-8274

Šeimų biudžetas apgintas.

Seimas valstybės biudžetą priėmė be konservatorių palaikymo

Premjeras Saulius Skvernelis Seimo posėdžių salėje. Seimo kanceliarijos nuotr.

PREMJERO S. SKVERNELIO KALBA

Gerbiami kolegos, svarstome biudžetą, pabrėžiu, tiek privačiame sektoriuje. Plius, jau antrasis svarstymas ir vėl tenka stoti į triviešasis sektorius dar yra papildomai finanbūną, kad paneigčiau kai kurių kolegų atvirai suojamas, ką aš paminėjau. skleidžiamą mūsų visuomenei melą. Nieko servatoriai) nedidinote. Planuojama per ar- dirbančiųjų, nesvarbu, kur jie dirbtų – viešaDar daugiau. Esate susirūpinę mokytojais. nepadarysi, matyt, šiame etape turime ir tai timiausius dvejus metus dar 20 proc. didinti, jame sektoriuje ar privačiame sektoriuje. Visi, Sąžiningai rūpinkitės. Kas į tokią situaciją atsižvelgiant į uždirbamą atlyginimą, kitais atvedė, pone Kubiliau? Jūsų reforma švietidaryti, ir tam tikrus mitus, tai yra, sąmoningą iki tol jau buvo 20 proc. pakėlimas. Anksčiau laiko, negu buvo sutarta naciona- metais dėl to gaus nuo 18 iki beveik 60 eurų mo srityje, kai mokinys tapo ne mokiniu, o melą, paneiginėti. Dar kartą noriu priminti visiems, kalbant liniame susitarime su švietimo profesinėmis daugiau. Užsidirbs (akcentuoja S. Skvernelis), pinigų krepšeliu, kai mokyklos buvo tuščiai apie kitų metų biudžetą, tas jautrias sritis, ku- sąjungomis, nutarta artinti ikimokyklinio nes bus sumažinti darbo santykius lemian- renovuojamos, siekiant jas uždaryti, ir po to rios yra mums ypač svarbios, dėl papildomų ugdymo specialistų atlyginimą prie peda- tys mokesčiai. Užsidirbs ir viešasis sektorius, buvo uždarytos! (Posėdžių salėje replikuoja eurų skyrimo. Pirmiausia, kalbu apie sociali- gogų. Tas buvo numatyta 2020 m. Dabar prie to, kas yra įvardyta, numatytas atlygi- konservatorius Jurgis Razma. Girdisi šūksniai nę apsaugą: papildomos sumos yra 427 mln. tai daroma nuo rugsėjo 1 d. ir tokiu pačiu nimų kilimas visiems: tiek mokytojams, tiek „Džiaukitės!“) Džiaukitės, sako... Mums sako eurų, iš jų – pensijoms padidinti, joms indek- procentu – jiems atlyginimai bus padidinti gydytojams, tiek valstybės tarnautojams, džiaugtis J. Razma, kad uždaromos motiek biudžetininkams, tiek policininkams, kyklos! Gerbiami Lietuvos gyventojai, štai suoti, vaiko išmokoms iki 50 eurų padidinti, apie 10 proc. Lygiai taip pat, kas yra labai svarbu, išlai- ugniagesiams, teisėsaugininkams ir kitiems. yra jų (konservatorių) tikrasis veidas! Liepė pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimaliai mėnesinei algai pakelti, socialinės dos, susijusios su aplinkos apsauga. Tai yra Prie tų sumų, skirtingų sumų, prisidės tai, ką džiaugtis, kad uždaromos mokyklos! (Balsai apsaugos paslaugų kokybei gerinti, paramai klimato kaitos priemonės įgyvendinimas, aš paminėjau, visiems dirbantiesiems. salėje) Aš šneku Lietuvos žmonėms, kurie (Kreipiasi į konservatorius) Skleidžiamas jūsų šiandien girdi, ir kolegoms. būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms investicijos į aplinkos apsaugos infrastrukDabar dėl pensijų pertvarkos. Jeigu mes jaunoms šeimoms ir asmenims, socialiniams tūrą – papildomai 102 mln. eurų. Krašto ap- melas, kad viešajame sektoriuje darbo uždarbuotojams. Tai yra tai, kas šiandien yra saugai – papildomai beveik 75 mln. eurų, kul- mokestis ženkliai atsilieka nuo privataus. Tai nedarome pensijų reformos… (Premjeras žiūtūrai – 41 mln. eurų, inovacijoms, struktūrinei yra melas! Šiandien trijų ketvirčių rezultatą ri į konservatorius ir kreipiasi į Lietuvos žmones darbotvarkėje ir kas yra labai aktualu. Sveikatos apsauga: 279 mln. eurų, iš reformai šioje srityje pabaigti – 23 mln. eurų. mes jau turime ir tai yra 20 eurų daugiau nei bei kolegas) Čia dar 100 mln. dabar iškilo, nors Dabar dėl to skleidžiamo įžūlaus melo – dėl privačiame sektoriuje. Mes neturime matyti jie (konservatoriai) nesusigaudo, kas yra tie jų – medicinos darbuotojų, rezidentų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų to, kad neva mokesčių ir pensijų reforma at- privataus sektoriaus? Ten žmonės nedir- 200–300 mln., arba susigaudo, bet specialiai atlyginimų kėlimui užtikrinti ir toliau didinti, ima iš viešojo sektoriaus. Kalbama apie 300– ba? Ar kasininkai „Maximoje“, ar valytoja, ar jus apgaudinėja. Jeigu mes nedarytume re350 mln. eurų. Reikėtų žinoti, gerbiamasis inžinierius, ar tarnautojas, ar vadybininkas, formos, turėtume kasmet, kas buvo 200 mln. sveikatos apsaugos kokybei gerinti. Švietimas: po šio antrojo pateikimo yra nu- kolega (Premjeras kreipiasi į konservatorių An- dirbantis privačiame sektoriuje, nenusipelnė, eurų, dabar aš jau kreipiuosi į mūsų senjorus, tarta papildomai skirti beveik 190 mln. eurų, drių Kubilių), vis dėlto buvote Ministru Pirmi- kad taip pat, per mokesčius, darbo pajamos iš jūsų „Sodros“ biudžeto pervesti į privačius iš jų – 49,1 mln. eurų mokytojų darbui ap- ninku, kad tai nėra tie skaičiai, kuriuos įvardi- būtų padidintos? fondus, toliau (konservatoriai siekia) priešinti Pagrindinė problema šalyje, kurią, pagal „Sodrą“ su privačiu pensijų kaupimu, sakymokėti. Visiška demagogija, kai sakoma, kad note. Dėl mokesčių reformos pertvarkos 200 mokytojų atlyginimai kitais metais nekils. mln. eurų neatimami iš viešojo sektoriaus. visas apklausas, kelia gyventojai – mažos dami, kad „Sodra“ bankrutuos arba privatus Numatytas kilimas yra beveik 10 proc., kaip ir Nustokite meluoti vieną kartą. Tie pinigai yra pajamos. Mokesčių reforma šias pajamas kaupimas yra blogis. dėstytojų, kurių algų daugelį metų jūs (kon- skirti visiems – daugiau nei milijonui šalies didina visiems dirbantiesiems tiek viešajame, Tęsinys 10 psl.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Vyriausybė skelbia karą aukštoms maisto produktų kainoms Ministrų kabinetas skelbia karą aukštoms kainoms ir svarsto priemones, kurios didina konkurenciją prekybos maisto produktais rinkoje, mažina biurokratinę naštą smulkiesiems verslininkams ir stiprina vartotojų apsaugą. „Jau pabodo kalbėti apie problemą, kurią mato dauguma Lietuvos žmonių, tačiau ne visos partijos ar visi viešojoje erdvėje aktyvūs ekonomistai. Kai kurių būtiniausių maisto produktų kainos Lietuvoje jau seniai perkopė ES šalių vidurkį ar su juo susilygino. Kalbu apie sviestą, aliejų, kiaušinius, pieną, sūrius. Tuo pat metu Lietuvos gyventojų pajamos beveik tris kartus mažesnės nei ES vidurkis. Esame antra šalis po Rumunijos, didžiausią savo pajamų dalį skirianti maistui. Padarėme nemažai sprendimų, kurie didino gyventojų pajamas. Tai aiškiai rodo skaičiai, neabejoju, jog tai pajuto dauguma šalies gyventojų. 2019 m. gyventojų pajamos didės dar labiau: iki 50 eurų didėja „Vaiko pinigai“, vidutiniškai 26 eurais didės pensijos, 30 eurų kyla minimali mėnesio alga, didėja neapmokestinamų pajamų dydis, kas vidutinį atlygį uždirbančio asmens pajamas didins apie 40 eurų per mėnesį. To nepakanka, kad visi šie pinigai netaptų priežastimi padidinti gyventojams kainas. Būtent todėl paruošėme papildomus siūlymus, kaip tokių piktnaudžiavimų riziką sumažinti“, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Ūkio ministerija pateikė Vyriausybei įstaty-

Maisto prekės. Asociatyvi nuotr.

mų projektus ir pasiūlymus, kuriais siekiama stabilizuoti kainų augimą. Siūloma atsisakyti smulkiesiems prekybininkams kartais didelę administracinę naštą sukeliančių perteklinių reikalavimų, skaidrinti tiekėjų ir prekybos tinklų santykius bei stiprinti sąžiningą konkurenciją. „Veiksmingiausias būdas sumažinti maisto produktų kainas vartotojams yra konkurencijos stiprinimas, todėl teikiami siūlymai orientuoti į tai, kad rinkoje atsirastų daugiau dalyvių – mažų prekybos įmonių. Pirmiausia, atsisakoma perteklinių reikalavimų, kurie labai dažnai smulkiajam ir vidutiniam verslui sukuria didelę administracinę naštą ir tampa priežastimi nutraukti verslą, tačiau neduoda naudos visuomenei. Antra, siekiama stiprinti konkurenciją, užtikrinant skaidrius tiekėjų ir prekybininkų santykius – tai leistų palengvinti dalią ne tik smulkioms, nedidelę derybinę

galią turinčioms parduotuvėms, bet ir į didžiuosius prekybos tinklus produkciją tiekiantiems gamintojams“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ūkio ministerijos parengtais Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pakeitimų projektais stiprinamos Konkurencijos tarybos galios ir jai suteikiama daugiau funkcijų. Dabar Konkurencijos taryba stebi ir vertina, ar prekybos tinklai neatlieka draudžiamų konkurencinių veiksmų, sudarydami sutartis. Priėmus siūlomus pakeitimus ši taryba turėtų galimybę atlikti stebėseną ir po sutarčių pasirašymo, taip pat – stebėti ir viešinti gerosios praktikos pavyzdžius. Priėmus minėtų įstatymų pakeitimus turėtų būti parengtos ir Vyriausybės patvirtintos gerosios praktikos gairės. Greta papildomų Konkurencijos tarybos

įgaliojimų, įstatymų projektais siūloma sti printi sąžiningos konkurencijos apsaugą ir kitais būdais. Pavyzdžiui, informaciją dėl nesąžiningos konkurencijos galės teikti ne tik susiję asmenys, kaip yra dabar, bet ir kiti, kurių turima informacija gali būti naudinga atliekamam tyrimui. Be to, ministerija taip pat siūlo apibrėžti daugiau atvejų, kai galėtų būtų skiriamos baudos ar kitos drausminančios priemonės už konkurencijos ribojimą. „Statistika rodo, kad pagrindinių produktų kainos auga ne gamintojų ir tiekėjų, o prekybos tinklų maržos sąskaita, todėl tiekėjų apsauga yra vienas kertinių aspektų. Dėl to siūloma įtvirtinti veiksmus, draudžiančius grasinti tiekėjams jų skundų atvejais, o tiekėjai, norintys pateikti skundą anonimiškai, nebeturėtų įrodinėti anonimiškumo poreikio. Be to, nustatomas naujas verslo santykius skaidrinantis reikalavimas – dėl visų nuolaidų tarp tiekėjų ir prekybininkų turėtų būti susitarta raštu arba elektroniniu paštu, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo“, – teigia ūkio ministras. Ūkio ministerija taip pat parengė siūlymus, kaip būtų galima sumažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pasiūlymai apima platų spektrą temų bei kitų institucijų atsakomybės sritis ir turėtų būti patvirtinti Vyriausybės protokoliniu sprendimu. Juo taip pat būtų pavesta atitinkamoms institucijoms per nustatytus terminus šiuos sprendimus įgyvendinti. Tarp šių pasiūlymų – paprastesnis nedidelių parduotuvių atidarymo reglamentavimas, perteklinės veiklos priežiūros atsisakymas, paprastesnis ekologinės produkcijos patekimas į parduotuvių lentynas, privalomų mokymo kursų keitimas galimybe žinias tobulinti ir pasiti krinti nuotolinėmis priemonėmis bei kiti panašūs pasiūlymai. Įstatymų projektai ir pasiūlymai Vyriausybei parengti aktyviai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais.

Vyriausybės informacija

Darbo Seime druska ir tikėjimas Patirtis Prieš daugelį metų vieno renginio metu gavau dovanų – mažytį vienuolės Motinos Teresės paveikslėlį, kurį nešiojuosi nuolat. Ten užrašyti jos žodžiai „Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus“ – girdėti ir žinomi daugeliui mūsų. Jie labai tinka politiko darbe, tai galiu vertinti iš jau keturiolikos metų darbo patirties Seime. Rima BAŠKIENĖ, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Valstiečių gretose esu nuo 1996-ųjų. Prisimenu, kaip 2004–2008 m. dešimties valstiečių frakcija priklausė valdančiajai daugumai, 2008–2012 m. – Seime buvome trys valstiečiai, 2012–2016 m. – į Seimą, kaip šios partijos atstovė, buvau išrinkta tik aš. Neprisijungiau prie kitų frakcijų, dirbau Mišrioje Seimo narių grupėje, kad bent taip išliktų valstiečių vardas. 2016 m. rinkimų į Seimą metu mes, didžiulį pasitikėjimą gavę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, prisiėmėme ypatingą atsakomybę, įsipareigodami padaryti daug gerų darbų Lietuvos

Seimo narė Rima Baškienė. Olgos Posaškovos nuotr.

žmonėms. Vadovavimas Seimui, Vyriausybei, daugumai Seimo komitetų ir komisijų atiteko valstiečiams. Atėjome su gražia ir prasminga Darnos idėja, atrodė, kad ji sulauks didžiulio palaikymo. Ryžtingai pradėjome reformas ir sprendžiame problemas, kurios kaupėsi dešimtmečius. Nepatikome, net ir viešai skambėjo priekaištai, kad „rinkimus laimėjo ne tie“, nes pradėjome nuo savęs, atsisakydami dalies parlamentinių išlaidų, automobilių nuomojimo ir t. t., o kad Seimo darbas būtų kuo skaidresnis, įgyvendinome ga-

limybę gyvai transliuoti Seimo komitetų posėdžius. Išbandymas valdžia nėra paprastas reiškinys ir mes neišvengėme klaidų – neretai nuoširdumas ir atvirumas darė mus pažeidžiamus. Jautėme ypatingą žiniasklaidos dėmesį, kritikos sulaukdavo net mažiausias netikslumas ar pasakyta frazė. Vidinės diskusijos frakcijoje viešojoje erdvėje buvo įvardinamos kaip esminiai nesutarimai, „papuošiant“ juos skambiomis antraštėmis. Tačiau etikečių klijavimas mums – nelipo, bandymas mus suskaldyti – nesisekė. Šiandien tenka atsiprašyti, kad negalime jums kiekvienam atskirai paaiškinti, kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas. Geležinę drausmę savo frakcijose nuolat demonstruojanti opozicija vieningai nebalsuoja, išeina iš posėdžių, reikalauja įstatymų svarstymo pertraukų ar kitaip priešinasi reformoms. Pasakysite – „tokia opozicijos dalia“, siekiant oponuoti. O gal tai tik priemonės, siekiant trukdyti, kad tik valstiečiai nepadarytų gerų darbų? Džiaugiuosi, kad frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, kaip ir dera tikram lyderiui, turi išskirtinį gebėjimą išklausyti, nepykti, visada surasti sprendimus. Mus tai stiprina ir vienija. Ryžtingi ir atsakingi Premjero Sauliaus Skvernelio sprendimai leidžia keisti Lietuvos žmonių gyvenimą. Taikus, telkiantis Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir jo pa-

vaduotojų darbas užtikrina sklandžią Seimo veiklą. Mums, visiems LVŽS frakcijos nariams, labai rūpi darnus Parlamento darbas, jo įvaizdis visuomenėje ir geri darbai. Žmonių pasitikėjimas savo išrinktais atstovais didele dalimi lemia ir pasitikėjimą Seimu. Juk kiekvienas Seimo narys kuria Parlamento įvaizdį, nesvarbu, ar esi pozicijos, ar opozicijos atstovas. Viešojoje erdvėje apie Seime įgyvendintus bei priimtus įstatymų projektus, kurie, esu tikra, turės pozityvų poveikį kie k vieno iš mūsų gyvenimui, praktiškai nekalbama arba kalbama tik su neigiama potekste. Tai juk irgi veikia visuomenės požiūrį į Seimą, o neretai ir dezinformuoja žmones. Galiu tik patikinti, kad mūsų frakcija per praėjusius dvejus metus įgijo patirties, atsirado dar daugiau atsakomybės. Reformų įgyvendinimas vyksta, priimami žmonėms svarbūs įstatymai. Juk pensijų didinimo nebuvo nuo pat 2008 m. – mes didiname pensijas, „Sodra“ tapo patikima institucija, atsikračiusi 3,7 mlrd. eurų skolos, kaupianti rezervą, jei ateitų ekonomiškai sunkesni metai. Įvesti ir kasmet didinami „Vaiko pinigai“, parama šeimoms, įsigyjant pirmąjį būstą, įvairios lengvatos, sumažinti mokesčiai. Galima būtų tęsti ilgą padarytų ir planuojamų nuveikti darbų sąrašą. Apie tai galėsite paskaityti kitų kolegų straipsniuose. Tikiu, kad mūsų gerus darbus pajus ir įvertins visi Lietuvos žmonės.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Turime teisę žinoti – kodėl Lietuvą sukrėtė milžiniška krizė? Tyrimas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, 2008-ųjų finansinė krizė sukėlė milžiniškus nuostolius Lietuvos ekonomikai, žmonėms ir valstybės biudžetui. 2009 m. valstybės biudžeto deficitas viršijo 9 proc., o šalies ekonomika susitraukė beveik 15 proc. Nedarbo lygis išaugo katastrofiškai – 200 tūkst. gyventojų prarado darbą. Skaudūs krizės padariniai šalies žmonėms įpareigoja ištirti, ar jai buvo tinkamai pasirengta ir kaip ji buvo suvaldyta.

Seimo narys Stasys Jakeliūnas. LVŽS archyvo nuotr.

Vyriausybė parengė, o Seimas patvirtino Parlamentinio krizės mokesčių reformą. Kokie svarbiausi šios tyrimo tikslas – išpertvarkos aspektai? Siekdami skaidresnės mokesčių sistemos ir siaiškinti priežastis esminio ekonominio šešėlio sumažėjimo šair tinkamai pasirengti ekonolyje, žengėme reikšmingą žingsnį – sujungėmikos iššūkiams ateityje. Be me darbdavio ir darbuotojo įmokas „Sodrai“. Įmokų apjungimas leis kiekvienam dirbanabejo, labai svarbu atsakyti į čiajam pamatyti savo realų atlyginimą, sumošiuos klausimus, jei ateityje kamų mokesčių dydį bei įvertinti, kokioms reikmėms jie yra skirti. Vargu, ar nuo šiol nenorime „paslysti“ ant tų darbdaviui ,,apsimokės“ mokėti atlyginimus pačių klaidų. vokeliuose, kai kiekvienas dirbantysis ,,juodu ant balto“ matys, kokia tiksliai suma priskaiStasys Jakeliūnas čiuojama už jo atliktą darbą, o kokia darbo užmokesčio dalis atitenka mokesčiams. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad regionuose, kur dėtos pajamos. O mokesčiai yra sumokami neretai stokojama informacijos, atlyginimų už tam tikras viešąsias paslaugas, kurias žmoperskaičiavimas turėtų būti prižiūrimas ir gus gauna, kai suserga, leidžia vaikus į mokykontroliuojamas atsakingų institucijų. klą ar kt. Taigi, kaupimas pensijai negali būti Šešėlio mažinimui įtakos turės ne vien mo- tapatinamas su mokesčiais. Be to, skatinant kesčių apjungimas, bet ir po Naujųjų metų žmones kaupti pensijai, taikysime papildomą įsigaliojanti galimybė susigrąžinti dalį gyven- įmoką iš valstybės biudžeto ir pasiūlysime tojų pajamų mokesčio (GPM) už automobilių mokestines lengvatas. remonto išlaidas, vaikų priežiūros ir kitas pasDžiaugiuosi, kad didėja ne tik atlyginimai, laugas. Būtent šiuose sektoriuose dažniau- bet ir pensijos. siai dirbama nelegaliai ir vengiama mokėti mokesčius. Galimybė atgauti dalį GPM leis Kritikai sako, esą reforma nuskurdins skaidrinti dirbančių žmonių pajamas ir didinti „Sodrą“. Be to, jie priduria, kad Vyriausybė apdraustųjų socialiniu draudimu darbuotojų pernelyg išlaidauja. Ar pritariate tam? skaičių. Mokesčių naštos mažinimas kartais gali Pagaliau, ekonominis šešėlis trauksis ir dėl būti rizikingas. Vis dėlto, atlikdami mokesčių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) adminis- reformą, išsaugojome tvarius viešuosius fitravimo pakeitimų. Taip pat suteiksime žmo- nansus. Svarbu yra ir tai, kad suformavome nėms galimybę legalizuoti praeityje gautas Privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ pajamas ir taikysime kitas priemones, skati- rezervus. Tai, kad visų biudžetų visuma bus nančias rinktis legalų darbą. perteklinė jau ketvirtus metus iš eilės – istorinis įvykis, kurio niekada nebuvo nuo šalies Kiek didės žmonių atlyginimai įsigaliojus nepriklausomybės atkūrimo laikų. mokesčių reformai? Būdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiPajamų augimas priklausys nuo gaunamų teto pirmininku, siekiau atstatyti „Sodros“ pajamų dydžio, vaikų skaičiaus ir kt. Pavyz- finansų stabilumą. Tai pasiekti leido milžinišdžiui, jeigu žmogus šiandien gauna minima- kos, net 3,7 mlrd. eurų dydžio „Sodros“ skolos lią algą (MMA), o tokių žmonių dar turime panaikinimas ir įmokų į pensijų fondus mopakankamai nemažai, jų pajamos padidės kėjimo iš „Sodros“ sustabdymas 2019 m. „Sodros“ biudžetas daugiau nepraras lėšų, keliolika eurų per mėnesį. Tai gal ir nėra labai didelė suma, bet vertinant tai, kad šių žmonių nes žmogus prisidės prie kaupimo pensijai pajamos dar papildomai padidės, jei jie augi- savo asmeninėmis lėšomis, tuo tarpu valstybė papildomai dar skirs po 1,5 proc. dydžio na vaikus – tai jau bus reikšmingas pokytis. Šiemet „Vaiko pinigai“ nuo 30 eurų auga iki įmoką, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Be to, bazinės pensijos 50 eurų. Ateityje „Vaiko pinigai“ dar didės. Nuo šiol didžioji lėšų dalis kaupiant II-ojo- finansavimas bus perkeltas į valstybės biuje pensijų pakopoje bus finansuojama as- džetą. Šie sprendimai leis „Sodrai“ kaupti meninėmis žmogaus lėšomis. Siekiant, kad rezervą ateičiai, o tai svarbu, jeigu norime dalyvavimas pensijų kaupime nepabrangtų, užtikrinti pensijų didėjimą, net ir ekonomisumažinome mokesčius. Todėl nesutinku su kos lėtėjimo ar finansinių krizių atvejais. Tai, teigiančiais, kad mokesčių ir pensijų sistemos kad ,,Sodra“ nuo šiol turi perteklinį biudžetą, manau, leidžia formuoti patikimos institupakeitimai nėra naudingi žmonėms. Darytume klaidą, jeigu įmokas į pensijų cijos įvaizdį ir skatina visuomenę pasikliauti kaupimą prilygintume mokesčiams. Tai – ati- valstybine pensijų sistema.

Kaip vertinate progresinių mokesčių idėją Lietuvoje? Progresiniai mokesčių tarifai jau galioja Lietuvoje. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydis taikomas, priklausomai nuo turto vertės. GPM tarifas nuo 2019 m. priklausys nuo darbo pajamų dydžio ir bus 20 proc. arba 27 proc. Be to, kapitalo pajamoms, kurios viršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, bus taikomas nebe 15 proc., o 20 proc. dydžio progresinis tarifas. Naujų progresinių tarifų šiuo metu neplanuojame įvesti. Vis dėlto, jeigu ateityje būtų diskutuojama dėl papildomų mokesčių tarifų, pirmiausia siekčiau sutvarkyti viešųjų paslaugų kokybę ir užtikrinti tolygų jų prieinamumą. Juk už sumokamus didesnius mokesčius žmogui priklausytų gauti kokybiškesnes medicinos, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, Danijoje yra vieni iš didžiausių mokesčių, bet čia labai pasitikima viešuoju sektoriumi bei valstybės tarnautojais, kurie ir yra atsakingi už tokių paslaugų administravimą. Pagal pasitikėjimo lygį, Danija užima antrą vietą pasaulyje. Tai reiškia, kad yra tinkamas balansas tarp labai didelių mokesčių ir kokybiškų viešųjų paslaugų.

Kodėl ,,krizės komisijos“, kuriai vadovaujate, darbas yra svarbus? Krizės tyrimo komisija buvo sudaryta, siekiant išsiaiškinti 2008 m. finansinės krizės priežastis. Turime būti tinkamai pasiruošę panašioms krizėms ateityje, o neįvardiję klaidų ar priežasčių, to, deja, negalėsime padaryti. Praėjusios finansinės krizės nuostoliai mūsų valstybei buvo milžiniški: net 200 tūkst. žmonių Lietuvoje neteko darbo; statybų sektorius susitraukė apie 50 proc.; žmonių pajamos vidutiniškai sumažėjo 20–30 proc. ar netgi daugiau. Negana to, valstybės biudžeto deficitas viršijo 9 proc., o skola išaugo 2,5 karto. Vertinant milžinišką krizės žalą Lietuvai ir tai, kad, pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos krizė beveik nepalietė, nebūtume objektyvūs, jei teigtume, kad krizę mūsų šalyje nulėmė vien globalios priežastys. Tad komisijos tikslas ir yra išsiaiškinti bei įvardinti vietinius finansinės krizės veiksnius ir aplinkybes. Turime siekti atsakingos bankinės sistemos priežiūros ir išlaikyti viešųjų finansų tvarumą. Neabejotinai galime teigti, kad viena iš pagrindinių krizės priežasčių – bankų sistema ir jos veikimas. Bet kodėl mūsų šalies bankų sistema tapo tokia pažeidžiama, įvykus globalinei finansų krizei? Labai gaila, kad reikalingą „krizės komisijos“ darbą stengiamasi politizuoti, nors tokios komisijos veiklai Seimas uždegė žalią šviesą dar gerokai anksčiau, nei tam tikri kandidatai viešumoje deklaravo siekį kandidatuoti į šalies prezidentus. Tik išsiaiškinę finansinės krizės priežastis ir įgyvendinę reikalingus pokyčius, galėsime apsisaugoti nuo ekonominių sukrėtimų ir jų padarinių ateityje. Deja, bet Lietuva ir visi šalies žmonės iki šiol turi nešti skolos ir aukštų palūkanų naštą. Vien šiemet ir kitais metais palūkanoms už brangiai krizės metu pasiskolintas lėšas sumokėsime 200 mln. eurų daugiau, nei galėtume, jei tuometinė valdžia būtų priėmusi racionalius sprendimus. Šias lėšas galėtume skirti „Vaiko pinigams“, kompensuoti pensijas, socialines išmokas ar įvykdyti kitus įsipareigojimus. Įsivaizduokite, tik vienų metų permokamų palūkanų suma leistų padengti tokius įsipareigojimus Lietuvos žmonėms! Tenka pripažinti, kad krizės metais Lietuvą valdę politikai, priimdami skubotus sprendimus skolintis iš bet ko ir už bet kokias palūkanas, tikrąja to žodžio prasme įvarė visą šalį į aklavietę.

2005–2008 m. Lietuvos banko vykdyta nekompetentinga bankų priežiūra ir neatsakingas viešųjų finansų valdymas, mažinant mokesčius ir lengva ranka didinant išlaidas, pagilino krizę Lietuvoje ir sukėlė milžiniškus nuostolius. Tai, kad krizė bus gili, turėjo būti aišku, kuomet didieji Skandinavijos bankai ėmė atitraukti kreditinius išteklius iš Lietuvos, o Latvijoje žlugo „Parex“ bankas. Ar asmeniškai Jūs būtumėte priėmęs sprendimą skolintis iš komercinių bankų labai aukštomis palūkanomis? Preliminariai vertinant dabar turimą informaciją ir tai, kas ką tik paminėta, ko gero, ne. Svarbu turėti omenyje, kad Lietuva turėjo galimybę gauti pigesnių paskolų ne tik iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), bet ir iš kitų šaltinių, pirmiausia, iš Europos Komisijos ir kaimyninių šalių. Tokia galimybe pasinaudojo kelios Europos šalys, ne tik Latvija. Galiausiai, vertinant tai, kad bankinio sektoriaus veiksmai daugiausia prisidėjo prie krizės, buvo galima siekti susitarimo su pačiais bankais, derantis dėl palankesnių skolinimosi sąlygų – tarkime, taikant 3–4 proc. palūkanas. Žinoma, tokiam susitarimui pasiekti reikėjo aktyvių valdžios institucijų veiksmų ir rimtų argumentų apie bankų vaidmenį sukeliant krizę. Teigiate, kad Lietuvos konservatoriai gina pensijų fondų interesus. Kas leidžia taip sakyti? Konservatorių bendradarbiavimas su privačiais pensijų fondais paaiškėjo šių metų rugsėjo mėnesį, kai trys dešimtys Seimo narių, iš kurių didžiausia dalis buvo šios partijos nariai, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, pateikdami pensijų fondų advokatų parengtą teisinį vertinimą. Iki 80 proc. viso teksto buvo nukopijuota ir žodis į žodį atitiko privačių pensijų fondų parengtus dokumentus. Pateiktos pagrindinės išvados ir vertinimai palankūs tik privačiam verslui, tačiau pažeidžia šalies žmonių interesus. Tokį konservatorių partijos bendradarbiavimą su privačiais pensijų fondais vertinčiau dar rimčiau nei korupcinius politikų ryšius su „MG Baltic“ koncernu, kai buvo siekiama priimti palankius koncernui sprendimus Vilniaus–Utenos greitkelio rekonstrukcijos ar vartojimo kreditų įstatymų atvejais. Akivaizdu, kad toks konservatorių elgesys diskreditavo visą Seimą, ką jau kalbėti apie pačią partiją. Bendradarbiaujant su pensijų fondais, galimai buvo pažeistas lobistinės veiklos įstatymas, supainioti viešieji ir privatieji interesai, kai Gabrieliaus Landsbergio šeima sėkmingai gavo investicijas iš šių fondų asmeninio verslo vystymui, bei sukeltas interesų konfliktas Konstituciniame Teisme. Labai gaila, kad šie skandalingi faktai nedomina šalies žiniasklaidos, kuri vaizduoja save objektyvia, nors iš tiesų labai selektyviai renkasi, kuo domėtis. Dėl konservatorių partijos ir jos lyderio G. Landsbergio veiksmų pradėti du tyrimai Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Be to, kreipiausi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Taip pat ketiname praplėsti verslo dalyvavimo politikoje tyrimą, įvertinant ir minėtų politikų atstovavimą pensijų fondams ir ryšius su jais. Glumina ir sunkiai suvokiama tai, kad privačių pensijų fondų verslui Konstituciniame Teisme ketino atstovauti ne kas kitas, o Ingrida Šimonytė, kuri yra oficiali konservatorių partijos remiama kandidatė į šalies prezidentus. Regis, kandidatė norėjo ginti privataus verslo interesus Seime ir Konstituciniame Teisme, paminant visų šalies žmonių gerovę. Sunku suprasti ir pateisinti tokį žingsnį.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

LRT parlamentinis tyrimas: priežastys, rezultatai, pokyčiai Tyrimas Dažnas opozicijos kaltinimas, esą šis Seimas pernelyg dažnai kuria įvairias komisijas ir atlieka parlamentinius tyrimus. Ar taip yra iš tiesų? Ar mes tyrimais išsiskiriame iš kitų valstybių? Tikrai ne. Parlamentinis tyrimas – demokratinėse valstybėse paplitusi parlamentinės kontrolės forma, kuri pasitelkiama išskirtiniais atvejais, nagrinėjant ypač svarbias valstybei problemas, kai parlamentui reikia įvertinti vienų ar kitų sprendimų pasekmes ar surinki ir analizuoti jo sprendimų priėmimui reikalingus duomenis, kai tie duomenys kitais būdais nėra surenkami. Agnė ŠIRINSKIENĖ, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Lietuvos Respublikos Seimo atliekami tyrimai Europos šalių parlamentų atliekamų tyrimų kontekste nėra parlamentinės tradicijos naujovė. Kai kurie užsienio šalyse, ypač JAV, atlikti parlamentiniai tyrimai tiek visuomenėje, tiek politikų ir specialistų bendruomenėse susilaukė ypatingo dėmesio. Tie tyrimai pakeitė ne tik šalies, bet ir pasaulio istoriją. Pavyzdžiui, parlamentinis Votergeito skandalo tyrimas JAV baigėsi prezidento R. Niksono atsistatydinimu, o karo ir pokario laikotarpiu JAV, Alabamoje, vykdytų eksperimentų su žmonėmis parlamentinis tyrimas pakeitė viso pasaulio eksperimentinės medicinos raidą – ir šiandien naudojamės to tyrimo metu suformuluotu nediskriminavimo principu. Europos valstybės parlamentinių tyrimų skaičiumi ir reikšme taip pat neatsilieka. Jose atliktų parlamentinių tyrimų tematika puikiai iliustruoja svarbiausius joms kylančius klausimus: Belgijos Parlamentas yra tyrinėjęs organizuotą nusikalstamumą, atominės energetikos ir aplinkosaugos klausimus. Jungtinėje Karalystėje šiuo metu kaip tik atliekamas su žiniasklaida susijęs tyrimas – parlamentarai tiria visuomenės informavimo priemonėse pasitaikančios dezinformacijos ir netikrų naujienų (angl. fake news) keliamas problemas. Parlamentiniai tyrimai nėra svetimi ir Europos Parlamentui. Kodėl atsirado poreikis LRT finansinės ir ūkinės veiklos tyrimui? 2017 m. viduryje, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) pateikus metinę ataskaitą, Seimo nariams kilo klausimas dėl to, kaip LRT naudoja savo beveik 40 mln. eurų siekiantį biudžetą: ataskaita, primenanti gražiai iliustruotą knygą, iš esmės stokojo informacijos apie pagrindinį dalyką – mokesčių mokėtojų pinigus ir tai, kam jie atitenka. Taip LVŽS frakcijos Seimo narių grupės iniciatyva buvo suformuluoti klausimai LRT tarybai. Atsakymas buvo netikėtas – remdamasi konfidencialumu, LRT neatsakė į didžiąją dalį Seimo narių klausimų ir nepateikė išsamių paaiškinimų apie lėšų naudojimą. Tada Seimo nariai į LRT kreipėsi antrąjį kartą. Atsakymas vėl nustebino: LRT atsiuntė kelias pakuotes atsitiktiniu būdu sumestų su privačiomis įmonėmis sudarytų sutarčių, sąmatų ir padrikus paaiškinimus. Gauta medžiaga nuliūdino: sutartys ir sąmatos be numerių, sutartyse trūko atskirų jų dalių, papildomais susitarimais tos dalys įterpiamos, neatlygintinas sutartis paverčiant atlygintinomis,

LRT SU TIEKĖJAIS SUDARYTOS SUTARTYS Tiekėjai

Su LRT sudarytų sutarčių skaičius

Media 3, UAB

Televizijos ir ryšio sistemos, UAB

Bull Baltija, UAB

Valius, UAB

TV Production Team, UAB

Tapatybe.lt Ltd

Viena planeta, VšĮ

TV VISION, UAB

TV Play, UAB (pakeitė pavadinimą į Nord Play, UAB)

Rijeka, UAB

Idėjos ir komunikacija, UAB

Asociacijos LT INFORUM paramos fondas

Videometra, UAB

Makas, UAB

(*Pastaba. Pilka spalva pažymėti 9 tiekėjai, kurių buvę ar esami darbuotojai susiję giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais su esamais ar buvusiais LRT darbuotojais). kai kurių laidų sąmatos siekė sunkiai paaiškinamas sumas – gerokai viršijo šimtus tūkstančių eurų už vieną laidą. Matant daugiau klausimų nei atsakymų, buvo nuspręsta eiti toliau – sudaryti Laikinąją tyrimų komisiją. Tokios komisijos turi daugiau galių išsireikalauti dokumentus tyrimui (netgi nurodyti atlikti poėmius, jei dokumentai piktybiškai nepateikiami), jos gali į valstybės institucijas kreiptis ekspertinės pagalbos. Todėl Seimas 2018 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo Laikinajai komisijai buvo suformuluotos užduotys: įvertinti LRT valdybą, finansinę bei ūkinę LRT veiklą. Į LRT turinį komisija nesikišo. Nors komisija buvo nuolat kaltinama, esą ji riboja žiniasklaidos laisvę, tačiau ji neturėjo užduoties vertinti LRT laidų turinio. Taip pat komisija niekada apie turinį neuždavė nė vieno klausimo LRT vadovams. Komisijai ekspertinę pagalbą teikė ir tokios valstybės institucijos, kaip Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT vertino kai kuriuos LRT vykdytus pirkimus bei pirkimų dinamiką) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pastaroji padėjo nustatyti giminystės ryšius tarp LRT darbuotojų ir pirkimuose dalyvavusių bendrovių bei atliko teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Atsakingos institucijos fiksavo aibę pažeidimų.

Seimo kanceliarijos nuotr.

VPT Lietuvos radijo ir televizijos vykdytuose viešuosiuose pirkimuose rado grubių pažeidimų, nustatyta atvejų, kai organizuojant konkursus buvo įtraukiamos perteklinės, konkurenciją ribojančios sąlygos. STT atkreipė dėmesį, kad ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, o dėl transliuotojui ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui nustatytos išimties tam tikrų rūšių pirkimams gali egzistuoti didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes ši sritis mažiau kontroliuojama, jai nustatytos paprastesnės procedūros. Komisijos tyrimo metu nustatyta, kad LRT susiduria su sisteminiais viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų pažeidimais. Pavyzdžiui, LRT robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimas bei robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimai buvo organizuojami, vykdant neskelbiamas derybas, atlikti esminiai konkurso sąlygų pakeitimai, pažeisti viešųjų pirkimų principai, neracionaliai panaudotos lėšos. Viešųjų pirkimų tarnyba dėl vieno iš šių konkursų, kurio suma siekė per 300 tūkst. eurų, kreipėsi į teismą dėl nuobaudos LRT skyrimo. Taip pat, Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius konkurencijos ribojimus bei kitus viešųjų pirkimų pažeidimus, LRT buvo priversta nutraukti šį net 25 mln. (!) eurų vertės konkursą. Taip pat Laikinoji tyrimų komisija nustatė, kad Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, 2013–2017 m. LRT įvykdė net 89 tarptautinius ir supaprastintus viešuosius pirkimus, kurių sudarytų sutarčių vertė siekė 30 mln. eurų. Analizuojant LRT vykdytus pirkimus pagal juose dalyvavusius ir laimėjusius tiekėjus, nustatyta, kad iš viso 2013–2017 m. laikotarpiu juos laimėjo 43 skirtingi tiekėjai, iš jų apie pusę sudarytų sutarčių vertės atiteko vienam tiekėjui – UAB „Televizijos ryšio sistemos“ (49 proc.). Su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės. Taigi, galima sakyti, kad įmonė vertėsi išskirtinai iš LRT gaunamų užsakymų. Tas, tikriausiai, neturėtų stebinti – komisijos tyrimo metu nustatyta, jog LRT sėkmingai konkursus laiminčios UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ direktoriumi dirbo asmuo, iki 2012 m. pabaigos ėjęs LRT technikos

centro direktoriaus pareigas. Komisijos prašymu STT nagrinėjo 2015–2018 m. LRT viešųjų pirkimų informaciją ir nustatė, kad 37 LRT darbuotojai buvo ar yra giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais susiję su 8 juridinių asmenų, LRT skelbtų viešųjų pirkimų laimėtojų, 43 darbuotojais. Atsakydama į klausimą apie LRT paslaugas teikusių įmonių ir LRT darbuotojų asmeninius ryšius, STT įvertino 2014–2017 m. pasirašytas 2 736 sutartis ir analizei atrinko 14 tiekėjų (iš 1 194), su kuriais LRT sudarė daugiau kaip 15 sutarčių. Nepažįsta giminių. Siekdama įvertinti šių darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose faktą, 2018 m. rugsėjo 25 d. Laikinoji komisija kreipėsi į LRT, prašydama nurodyti, ar tokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų LRT. Iš LRT pateiktos informacijos komisija nustatė, kad 5 iš giminystės ryšiais susijusių darbuotojų dalyvauja priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose ir tik vienu atveju LRT nurodė žinanti apie konkretaus asmens nusišalinimą ir jam gresiantį viešųjų ir privačių interesų konfliktą (šio konflikto pobūdį). Gaila, bet LRT vadovybė, dažnai deklaruojanti skaidrumą, net nepasivargino pasidomėti, kas tie asmenys, kurių ryšiai su privačiose įmonėse dirbančiais asmenimis gali daryti įtaką viešųjų konkursų rezultatams. Tyrimo metu nustatyta ir daug problemų, susijusių su įmonės valdymu. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad LRT Administracinė komisija – padalinys, atsakingas už investicijų vertinimą – 2013–2017 m. visiškai nevertino investicijų, kurių sandorio suma viršija 29 tūkst. eurų, nors tokį vertinimą pagal įstatymą privalėjo daryti. Investicijų vertinimus Administracinė komisija pradėjo atlikinėti tik 2017 m. žiemą, kai Seimo nariai pradėjo uždavinėti klausimus dėl LRT veiklos ir pradėjo kurti Laikinąją komisiją LRT veiklai tirti. Veikė uždarai ir slėpė informaciją nuo visuomenės.

Tęsinys 5 psl.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Virgilijus Poderys: „Panika dėl LRT užvaldymo – nenoras skaityti ar keistis?“ Tyrimas Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdima daug komentarų apie Seime pasibaigusį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisijos darbą. Stebina, kad aptarinėjama ne tai, kokias problemas komisija rado ir ištyrė, bet, net nesigilinant, kritikuojami LRT veiklos modelio patobulinimo pasiūlymai, kurie ateityje padėtų išvengti panašių problemų.

Seimo narys Virgilijus Poderys. Asm. archyvo nuotr.

Komisija atskleidė aibę galimos korupcijos ir nepotizmo apraiškų LRT, kurios suda- jos pasiūlymų net neskaitė, ką jau kalbėti vienu metu joje dirbtų skirtingų kadencijų rė sąlygas klestėti uždaram draugų rateliui. apie pačią tyrimo medžiagą. Todėl čia ap- Prezidentų deleguoti nariai. Siūlomu būdu skiriant tarybos narius, Buvo akivaizdu, kad reiklios ir skaidrios va- tarsiu pagrindinius pasiūlymus. neįmanomas joks politikų ir tarybos narių dybos, vidaus kontrolės ir administracinės kadencijų sutapimas. Atvirkščiai – laipsMAŽIAU POLITINĖS drausmės nebuvimas leido šioms negeroniškas narių skyrimo būdas padeda to išKONCENTRACIJOS vėms atsirasti. vengti. Beje, daug abejonių kelianti padėtis LRT Išvadose pabrėžiama, kad toks modelis Pagal dabar galiojančią tvarką veikianbuvo vieša paslaptis. Apie LRT kamuojanbūtų pradėtas taikyti tik pasibaigus šiuo čioje LRT taryboje jaučiama padidinta počias ligas jau seniai buvo garsiai šnabždametu paskirtų LRT tarybos narių kadencilitinė koncentracija. Pvz., taryboje vienu masi tiek valdžios, tiek žiniasklaidos profejoms – tai reiškia, ne anksčiau kaip 2024 m. metu dirba 4 to paties Seimo ir 4 to paties sionalų kuluaruose. Tačiau neatsirado tų, Tačiau „kritikai“ to nepastebi ir kalba apie Prezidento paskirti nariai. Pasibaigus Seikurie garsiai įvardytų problemas ir pateikkažkokį „politinį susidorojimą“. mo ar Prezidento deleguotų tarybos narių tų konkrečius sprendimus. Šioje vietoje kadencijai iš karto pasikeičia trečdalis tarydroviai tylėjo ir tebetyli tiek nacionalinio VALDYBA – ATSVARA transliuotojo veiklos priežiūrą vykdanti bos narių, tai gali lemti nestabilų tarybos VIENVALDŽIUI DIREKTORIUI darbą. LRT taryba, tiek veiklos ir finansų auditą O pertvarkos esmė – laipsniškas (angl. privalanti atlikti Valstybės kontrolė. Iš tyrimo metu gautos informacijos akiŠio nedėkingo darbo ir ėmėsi Seimo LRT staggered) tarybos narių skyrimo modelis, vaizdu, kad daug LRT veiklos negerovių kurį savo gairėse siūlo ir rekomenduoja veiklos tyrimo komisija, kuri ne tik įvardijo atsirado dėl daugiamečio vienasmenio pati EBU – Europos transliuotojų sąjunnegeroves, bet ir pateikė savo pasiūlymus direktoriaus valdymo. Vienvaldystė buvo ga. Pvz., Prezidento deleguojami keturi LRT veiklai tobulinti. Pasiūlymų pateikta akivaizdi brangiai kainavusių klaidų ir nariai penkerių metų kadencijai būtų skinemažai, bet esminiai yra du – dėl LRT ydingos valdysenos priežastis. Todėl koriami ne iš karto, bet po vieną kas penkiotarybos ir valdybos. Vis dėlto, vertinant misija ir pasiūlė įsteigti kolektyvinį valdylika mėnesių. Tai leistų išvengti politinės komentarus žiniasklaidoje, akivaizdu, kad mo organą – valdybą, kurios daugumą galios koncentracijos tarybos darbe, nes dauguma garsiai kalbančių kritikų komisi-

Dar daugiau, nors europiniai žiniasklaidos standartai nacionaliniam transliuotojui taiko išskirtinius skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei standartus, LRT veikė uždarai, neatsiskaitydama visuomenei: buvo nutrauktos LRT tarybos posėdžių transliacijos, kad visuomenė negalėtų žinoti, kaip priimami pagrindiniai sprendimai, tarp jų – ir susiję su biudžeto valdymu. LRT tinklapyje neskelbė vykdomų pirkimų, Seimui teiktos lakoniškos, biudžeto panaudojimo neatskleidžiančios ataskaitos. Savikontrolės ir išorės kontrolės mechanizmai LRT taip pat neveikė. Pavyzdžiui, vidaus audito procedūrų per tyrimo laikotarpį dramatiškai mažėjo. Nuo 2013 m. nevykdyta pagrindinių veiklos sričių, kurioms išleidžiama daugiausiai lėšų, kontrolė, naudojant audito priemones. LRT tyrimo komisija disponavo ir dokumentais apie partinę LRT tarybos narių priklausomybę. Šie dokumentai leidžia teigti, kad LRT taryba yra valdoma politikų ar jų deleguotų, politinį pasitikėjimą turinčių, asmenų: dalis asmenų priklauso politinėms partijoms, kita

narių sudarytų nepriklausomi, nepriekaištingos reputacijos, neturintys interesų konflikto, patyrę vadybininkai. Tokį valdymo organą įprastai turi visos didesnės tiek privačios, tiek valstybės kontroliuojamos įmonės. LRT neturėtų būti išimtis. Aišku, valdybos narių skyrimo tvarka turėtų užtikrinti tiek politinį neutralumą, tiek draugų ratelio įtakos išvengimą. Būtent nepriklausomi valdybos nariai būtų garantas, kad visos visuomenės turtas bus valdomas efektyviai ir atskaitingai. O LRT taryba liktų nešališkumo ir turinio priežiūros garantas, formuotų turinio gaires ir veiklos strategiją. Kodėl šias esmines aplinkybes visi „kritikai“ nutyli – nežinau. Tai gali būti arba paprasčiausias nežinojimas (t. y. niekas neskaitė pačių išvadų), arba sąmoningas siekis priešinti visuomenę, siekiant politinių dividendų ar buvusių klaidų slėpimo. TENDENCINGI LAIŠKAI „Į EUROPĄ“ KENKIA LIETUVOS REPUTACIJAI

Virgilijus Poderys, Seimo Laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios LRT turto valdymą, narys

Pradžia 4 psl.

Beje, komisijos siūlymai yra ne tik kritikuojami Lietuvos viešojoje erdvėje, bet ir netiksliai atpasakojami tarptautinėse institucijose. Panašu, kad laiškų rašymas „į Europą“ jau tarsi buvo išnykęs iš lietuviškos realybės, tačiau naujai atgimė. Ir gerai – netrukus bene 150 puslapių teksto, išversto į anglų kalbą, pasieks tas pačias tarptautines institucijas, kad jos galėtų iš pirminio šaltinio įvertinti, kas iš tiesų išvadas skaitė, o kas tik be pagrindo kelia paniką. Tik gaila, kad formuojasi itin ydinga praktika, kai iš nežinojimo arba sąmoningai bandoma sumenkinti valstybės prestižą tarptautinėje bendruomenėje. Komisijos siūlymai yra tik būsimos diskusijos dėl galimo LRT valdymo peržiūros pradžia. Šie pasiūlymai nėra jokie teisės aktų projektai. Seimas įstatymo projektui, kuris yra registruotas, pritars tik po to, kai visos suinteresuotosios pusės išsakys savo nuomonę. O nuomones ir pasiūlymus jau dabar visi gali teikti Seimo Kultūros komitetui. Ir belieka tikėtis, kad Seimo nariai, spręsiantys Laikinosios tyrimo komisijos išvadų likimą, sugebės ne tik tiesmukai kritikuoti, bet ir skirs laiko konstruktyviai diskusijai, kurios rezultatas turėtų būti skaidrus ir atsakingas visai valstybei dirbantis visuomeninis transliuotojas.

dų buvo parengtos įstatymo pataisos, prižiūrės, kaip LRT vykdo savo misiją, kurias registravo LVŽS frakcijos seniūnas vertins LRT nepriklausomumą, etikos Ramūnas Karbauskis drauge su LRT tyri- reikalavimų laikymąsi. Ombudsmeno mą atlikusiais frakcijos nariais. Siūloma, institucija yra „pasiskolinta“ iš kaimynų kad LRT atsirastų valdyba, kurią, be LRT estų, kur ji labai pasiteisino. Atsiras ir LRT vadovybės, sudarys ir keturi politiškai Etikos kodeksas, privalomas kasmetinis nepriklausomi, audito kompanijos at- išorės auditas. Nuolatinis nepriklausorinkti nariai, turintys ne mažesnę kaip mas išorės auditavimas užtikrins, kad nepenkių metų vadovaujančio darbo patir- kiltų daugiau klausimų dėl to, kaip valdotį ekonomikos, vadybos ar teisės srityje mi mokesčių mokėtojų pinigai – kone 40 Jei institucijoje nėra noro kovoti su ir pasižymintys nepriekaištinga reputa- milijonų, kuriuos LRT gauna kasmet. LRT korupcija, tada reikėtų reguliuoti įsta- cija. Tai bus žmonės, kurie turės reikiamų portale bus uždrausta reklama – taip sukompetencijų valdyti LRT biudžetą ir ne- mažės galimybių reklamos užsakovams tymais. Parlamentinių tyrimų tikslas – ne tik galės pasakyti taip, kaip kad buvęs LRT manipuliuoti LRT ir siekti daryti įtaką LRT nustatyti negeroves, kurios ištinka vieną tarybos pirmininkas pasakė, liudydamas turiniui. Seime buvo pateiktos ir Lietuvos Resar kitą sritį, bet ir pateikti gaires, kaip tos komisijai: „Aš esu humanitaras, sąskaitų publikos Konstitucijos pataisos. Jei Seinegerovės gali būti sprendžiamos. Neži- ir biudžeto skaityti nemoku“. Pataisomis taip pat žengiamas žings- mas joms pritars, politinių partijų ir ponant, kaip veikia LRT, kaip valdomas jos biudžetas, nematant, kad ištisi padaliniai nis link LRT tarybos depolitizavimo: per litinių organizacijų nariai negalės būti (Administracinė komisija, vidaus auditas) pusę (iki keturių narių iš dvylikos) suma- LRT tarybos, valdybos nariais ar LRT vaneveikė ar veikė neefektyviai, nenusta- žinamas Seimo ir Prezidento deleguo- dovais. Kaip sako ilgametę audito, valstybės čius, kokie mechanizmai nesuveikė tada, tų narių skaičius. Laisvos vietos atiteks kai buvo priimami neskaidrūs LRT vado- mokslininkams, kuriuos skirs universite- įmonių valdymo patirtį turintis LVŽS vybės sprendimai, būtų buvę neįmano- tai, vykdantys žurnalistikos studijas. Ta- frakcijos narys V. Poderys, dalyvavęs ma parengti LRT įstatymo pataisų, kurios rybos nariams įvedamas magistro laips- atliekant ir LRT tyrimą, toks valdymo leidžia atnaujinti, modernizuoti LRT val- nio bei nepriekaištingos reputacijos ir modelis, kaip pasiūlytasis, LRT padarytų dymą, ją depolitizuoti ir kartu padaryti darbo patirties reikalavimas. Tai kels ta- viena iš pažangiausių ir labiausiai depolitizuotų visuomeninių televizijų Europoje. rybos profesionalumo lygį. atvira, skaidria institucija. Steigiamas LRT ombudsmenas. Jis To ir tikimės. Po šios tyrimo komisijos pateiktų išvadalis – aštuoni iš dvylikos – yra paskirti politikų. Natūralu, kad tai gali lemti LRT politinę priklausomybę, o tai neatitinka europinių standartų, keliamų nacionaliniams transliuotojams. Galbūt todėl, kad partijos norėjo apsaugoti savo žmones LRT taryboje, ir buvo toks pasipriešinimas Seime, kuriant Laikinąją komisiją LRT veiklai tirti?

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Tomas Tomilinas: „Valstybei svarbus kiekvienas vaikas“ klausomai nuo gautų pajamų arba turimo turto, dabar leidžia ir tokioms šeimoms gauti finansinę paramą.

Aktualijos „Vaiko pinigai“ leis sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį šalyje. 2018 m. gauta net 345,6 tūkst. prašymų skirti „Vaiko pinigus“. Tiesiogine išmoka už vaikus pasinaudojo gerokai daugiau gyventojų nei neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvata. O dar geresnė žinia – 2019 m. „Vaiko pinigai“ dar didės.

NE TIK LIETUVOJE

Tomas Tomilinas, LVŽS pirmininko pavaduotojas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo narys Tomas Tomilinas. Asm. archyvo nuotr.

DEMOGRAFINĖS PROBLEMOS Lietuva jau eilę metų susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis – itin mažais gimstamumo rodikliais, sparčiai senstančia visuomene ir emigracija. Nepaisant to, ankstesnės valdžios nesiėmė jokių iniciatyvų, kurios padėtų atremti šiuos iššūkius. Remiantis mokslininkų pristatyta Lietuvos gyventojų demografinės struktūros analize, 2060 m. Lietuvoje gyvens tik apie 2 mln. žmonių. Dar didesnį rūpestį kelia tai, kad jau kitais metais šalyje gims mažiausias skaičius kūdikių per pastaruosius 60 m., tuo metu darbingo amžiaus žmonių skaičius mažės net 95 proc. Lietuvos savivaldybių. Taigi, kiekvienas vaikas yra didžiulė dovana. „VAIKO PINIGAI“ – VISIEMS Anksčiau galiojusi papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) lengvata, kitaip nei „Vaiko pinigai“, nebuvo taikoma tiems žmonėms, kurie uždirbo minimalią mėnesinę ar mažesnę algą, kadangi jų gaunamos pajamos buvo per mažos ir nesiekė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sumos. Skaičiuota, kad PNPD pilnai galėjo pasinaudoti tik

„VAIKO PINIGAI“ SAVIVALDYBĖSE „Vaiko pinigų“ mokėjimas buvo patikėtas savivaldybėms, tačiau ne visos iš jų buvo tinkamai pasiruošusios. Vos tik įsigaliojus išmokų už vaikus tvarkai, prašymų nagrinėjimas užstrigo šešiose savivaldybėse: Kupiškio rajono, Klaipėdos miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio ir Vilniaus miestų. Tuo tarpu likusiose savivaldybėse 98–99 proc. prašymų buvo išnagrinėta laiku. Nors Vilniaus miesto savivaldybė papildomai gavo 1 mln. eurų tam, kad užtikrintų sklandų paraiškų priėmimo procesą, Kaunui pavyko susitvarkyti gerokai greičiau, turint mažiau darbuotojų. Suprantama, kad vėluojant išmokų už vaikus skyrimui, žmonės pasipiktino. Tačiau vargu, ar pelnytai visos kritikos strėlės lėkė vien į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, neįvertinant to, kad savivaldybės įsipareigojo administruoti „Vaiko pinigų“ skyrimą. Išmokų skyrimo vėlavimą daugiausiai lėmė savivaldybių administracijų negebėjimas tinkamai paskirstyti darbus ar darbuotojų stoka. „Vaiko pinigai“ yra labai svarbūs ir savivaldybių ekonomikai. Jie išleidžiami vietoje, verslas gauna pajamų. Mūsų regionai skursta taip pat ir dėl to, kad nėra perkamosios galios. „Vaiko pinigai“, kartu su pensijų augimu, mažėjančiais mokesčiais (nes didėja NPD) bei nauja programa šeimoms pirkti būstą, ženkliai prisidės prie regionų atgaivinimo.

tie gyventojai, kurių pajamos ,,ant popie- pajamas žmonių šalyje skaičius pradėjo riaus“ siekė nuo 600 eurų. Taip pat tėvams mažėti. Remiantis statistika, Lietuvoje praradus darbą, susirgus, emigravus vai- MMA ir mažesnį už MMA atlyginimą gavo kas likdavo be „Vaiko pinigų“. O juk vai- 72 000 gyventojų mažiau nei tą patį laiko poreikiai nedingdavo. Taip pat reikia kotarpį 2016 m. Tačiau, Statistikos deparsuprasti, kad „Vaiko pinigais“ negali pa- tamento duomenimis, Lietuvoje net 151 sinaudoti geriančios ir asocialios šeimos. tūkst. žmonių vis dar gauna MMA ar maJoms pinigai nemokami, o teikiamos soci- žesnį už MMA atlygį. Iki šiol šie dirbantys alinės paslaugos. žmonės, nors ir augino vaikus, dėl mažų Pažymėtina, kad 2017 m. spalį gaunančių pajamų negalėjo pasinaudoti PNPD lenminimalų užmokestį (MMA) ar mažesnes gvata, todėl „Vaiko pinigai“, skiriami nepri-

Seimui patvirtinus Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją Vyriausybė jau pritarė konkrečioms priemonėms, kuriomis bus įgyvendinamos strategijos nuostatos.

Finansinės paramos vaikams modelis, kai vaikai nėra diskriminuojami ir skirstomi pagal tai, ar jų tėvai gauna didesnes ar mažesnes pajamas, yra taikomas ne tik Lietuvoje. Lenkijoje už antrą ir vėlesnį vaiką kiekvieną mėnesį mokama po 113 eurų. Universali išmoka už vaiką taikoma ir kitose Europos šalyse. „Vaiko pinigai“ itin reikalingi ne vien gyvenančioms regionuose, tačiau ir Vilniuje bei kituose šalies didmiesčiuose įsikūrusioms šeimoms. Didmiesčiuose sunkiau gauti laisvą vietą valstybiname darželyje, todėl dauguma šeimų yra priverstos samdyti brangiai kainuojančias aukles arba naudotis savivaldybės kompensacijomis, mokant už privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugas. Tuo tarpu tokios išlaidos gerokai paplonina didmiesčiuose gyvenančių šeimų pinigines. Prancūzijos, Airijos ir Švedijos paramos šeimai bei gimstamumui skatinti sistemos – vienos efektyviausių visoje Europos Sąjungoje. Šiose valstybėse, be kitų priemonių, šeimoms mokami ir „Vaiko pinigai“ (Švedijoje ir Airijoje išmoka už vaikus skiriama kie kvienai šeimai, nepriklausomai nuo jos dydžio ir turto, Lenkijoje – jau nuo antro vaiko išmoka nebepriklauso nuo pajamų ar turto). VAIKAI SKURDE Remiantis ,,Eurostat“ apklausų duomenimis, trečdalis Lietuvos vaikų susiduria su skurdo rizika. Nors dažniausiai manoma, kad skursta tik rizikos šeimose gyvenantys vaikai, tačiau augantys su vienu iš tėvų (tokių šeimų šalyje yra net 41,7 proc.) vaikai taip pat susiduria su nepritekliumi. Vos galą su galu suduria ir ne viena daugiavaikė šeima, todėl Vyriausybės dėka daugiavaikės dar gauna papildomus priedus prie vaiko išmokos ir bendra suma už vaiką nuo sausio sieks 70 eurų. Svarbu paminėti, kad, kovojant su socialine atskirtimi šalyje, papildomas išmokas gauna ir šeimos, uždirbančios mažesnes pajamas, jei vienam šeimos nariui tenkančios pajamos yra mažesnės nei 183 eurai.

KAD LIETUVOJE VĖL GYVENTŲ 3 MILIJONAI

skatinti visuomenės informavimą apie skirtingą migracijos priežasčių, skatinančių išvykti iš Lietuvos, taip pat minimas patirtį, remti projektus, ugdančius pilietiškumą ir patriotišku- neigiamas psichologinis klimatas, teisingumo stoka, sociamą. Taip pat skiriamas dėmesys aukštos kvalifikacijos darbuo- linio nesaugumo jausmas, geresnės savirealizacijos galimytojams iš trečiųjų šalių, supaprastinant imigracijos procedūras. bės užsienyje, šeiminės priežastys. Kitas svarbus veiksnys, Integracijos dalyje siūlomos priemonės, padedančios vy- lemiantis gyventojų migracinius sprendimus, yra šeiminiai Per 100 priemonių gimė po viešų konsultacijų su vi- resnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje. Stipri- ryšiai ir draugai. Grįžusių į Lietuvą asmenų apklausa parosuomenės, viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus nama jų įtrauktis į visuomeninį gyvenimą ir bendruomeniš- dė, kad net 50 proc. jų grįžti paskatino Lietuvoje likusi šeiatstovais. Jos padės įveikti didžiausius šių dienų šalies de- kumas, ryšiai tarp kartų. Didelis dėmesys skiriamas sveikatos ma, socialiniai ryšiai. Šeiminius ryšius, kaip vieną svarbiausių mografijos iššūkius: mažą gimstamumą, trumpą vidutinę apsaugos paslaugų kokybei bei oraus gyvenimo sąlygų už- veiksnių, svarstant apie grįžimą į Lietuvą, nurodė ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Tačiau šeima ir draugai vis gyvenimo trukmę, didelę emigraciją bei menką grįžtamąją tikrinimui. dažniau tampa stūmos iš Lietuvos, o ne traukos į ją veiksniu: migraciją. KAS SUSTABDYTŲ EMIGRACIJĄ? nuosekliai augant emigravusių žmonių skaičiui, vis daugiau Strategijoje numatytas pagrindinis tikslas – užtikrinti asmenų Lietuvoje turi emigravusių šeimos narių, o šeimose, teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir tvarią gyventojų Išvykusių asmenų apklausos patvirtina šias tendencijas: kuriose jau yra emigrantų, emigracinės nuostatos tampa beamžiaus struktūrą – bus įgyvendinamas, kuriant šeimai palankią aplinką, suvaldant migracijos srautus bei vyresnio svarbiausios išvykimo priežastys buvo nepakankamos paja- veik dvigubai stipresnės – išvažiavusieji kviečia Lietuvoje mos Lietuvoje, geresnės darbo ir studijų galimybės užsienyje likusius artimuosius. amžiaus žmones integruojant į visuomenę. Vienas svarbiausių darbų mažinant neigiamą migraciją – Stipri šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Tai bei teisingumo trūkumas, socialinė nelygybė. Svarstydami įtvirtinta Konstitucijoje, o šeimos instituto stiprinimas yra apie galimybes sugrįžti į Lietuvą, užsienyje gyvenantys as- sukurti prielaidas grįžtamajai migracijai ir proporcingam svarbus Vyriausybės prioritetas. Gerinant sąlygas šeimoms, menys nurodė šiuos svarbiausius dalykus: pragyvenimo užsienio šalių piliečių atvykimui. Geroji Švedijos, Danijos, siūlomos papildomos piniginės išmokos ir kompensacijos, lygis ir galimybė susirasti darbą, socialinės garantijos grįžus, Olandijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad tam svarbu vykdyti geresnės ir lankstesnės sąlygos šeimos ir darbo pareigų šeiminiai ryšiai ir draugai Lietuvoje, užtikrintumas dėl vaikų sistemingą ir koordinuotą grįžtamosios migracijos ir užsiederinimui. Planuojama stiprinti nevyriausybinį sektorių, dir- ir (ar) sutuoktinio (partnerio) integracijos į visuomenę, taip nio šalių piliečių imigracijos politiką, sukuriant patrauklią bantį socialinėje ir pagalbos šeimoms srityje, plačiau kon- pat valdžios požiūris į piliečius ir teisingumas, psichologinio paslaugų sistemą ir užtikrinant reikiamą pagalbą visiems noklimato pokyčiai, tolerancija. Grįžtamosios migracijos atveju rintiems atvykti arba sugrįžti į Lietuvą. Kiti uždaviniai susieti sultuoti tėvus ir besilaukiančias mamas. Mažinant migraciją, siūloma plėsti konsultavimo paslau- ekonominės ir neekonominės priežastys, respondentams su ekonominės ir emocinės Lietuvos gyventojų gerovės, socialinio Lietuvos gyventojų saugumo stiprinimu. Pasiruošus gas ir sudaryti patrauklesnes įsidarbinimo sąlygas į Lietu- svarstant apie grįžimą, buvo lygiavertės. Emigracijai iš Lietuvos reikšmingi ir neekonominiai veiks- atitinkamas priemones, Seime bus priimami reikalingi teisės vą grįžtantiems mūsų piliečiams, o jų vaikams – lengviau inte gruotis į darželius ir mokyklas. Planuojama imtis kon- niai: kas šeštas gyventojas, norintis emigruoti, tai darytų dėl aktai, galintys užtikrinti Lietuvos gyventojų skaičiaus augimą. krečių veiksmų, kaip stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų pagarbos žmogui ir tolerancijos trūkumo arba dėl to, kad saugumą ir gerinti bendrą psichologinį klimatą. Numatoma Lietuvoje jaučiasi nevertinamas, diskriminuojamas. Tarp LVŽS informacija

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Bronis Ropė – tvirta Lietuvos atrama Briuselyje

Komentaras

ES pinigai Lapkričio mėnesį Žaliųjų frakcijos europarlamentaras Bronis Ropė Briuselyje pasiekė ilgai lauktą rezultatą. Įvyko persilaužimas Lietuvos kovoje siekiant įrodyti, kad nenukrypstame nuo pažadų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir nusipelnome gauti Europos žadėtą paramą darbams užbaigti.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Seimo kanceliarijos nuotr.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Asm. archyvo nuotr.

Dėl atmestino ankstesnių Lietuvos Vyriausybių požiūrio į europinių lėšų, skirtų Igna- išsiderėtos šiai senai Lietuvos draugei, daug linos AE uždarymui, „įsisavinimą“ Briuseliui metų dirbančiai atominės energetikos srityje, buvo betrūkstanti kantrybė. Įmonė nuolat B. Ropė ją, kartu su Europos Komisijos (EK) ir vėlavo atlikti darbus, leido pinigų daugiau, kitų institucijų delegacija, atvežė į Visaginą – nei suplanuota, todėl Europos Audito Rūmai parodyti, kad situacija pasitaisė, ardymo ir 2016 m. pasiūlė Lietuvai skiriamą finansavimą kuro išėmimo darbai vyksta sklandžiai. „nurėžti“. Tai reiškia, kad už didesnę dalį branNUGALĖJO SKEPTIKUS gių Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo darbų būtų tekę mokėti iš mūsų visų kišenės. Po kruopštaus darbo įtikinėjant kolegas, Sustabdyti šį sudėtingą technologinį procesą, rengiant ataskaitą ir atremiant oponentų jam prasidėjus, jau neįmanoma. 2018 m. pradžioje Lietuvos valstiečių ir ža- kritiką, lapkritį įvyko posūkis kovoje dėl EK liųjų sąjungos (LVŽS) suformuota Lietuvos pasiūlytų „nurėžti“ beveik 300 mln. eurų – EP Vyriausybė pakeitė ankstesnį, teisėsaugos Energetikos, pramonės ir mokslinių tyrimų įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto komitetas (ITRE) absoliučia balsų dauguma pardavimo sulaukusį, Ignalinos AE vadovą. patvirtino jau Lietuvai palankų pranešimą dėl ES pinigų Ignalinos AE uždarymui. Įmonės darbas pagerėjo. Pasinaudojęs šia situacija, kol dar buvo ne- „Pats dalyvavau komitete ir balsavau kartu vėlu, Lietuvos žmonių deleguotas Europos su ponia Rebeka. 61 balsas už, 2 balsai prieš. Parlamento (EP) narys B. Ropė ėmėsi taisyti Absoliuti komiteto parama Lietuvai. Žinoma, Europos akyse apgadintą Lietuvos reputa- dar reikia palaukti galutinio EP balsavimo ciją – pasiekė, kad rengti EP nuomonę šiuo plenarinėje sesijoje, tačiau nuomonė nebeklausimu būtų patikėta jo kolegei iš Žaliųjų turėtų pasikeisti. O ji šiuo metu tokia: Lietuvai frakcijos, vokietei Rebekai Harms (Rebecca turi būti skiriama apie 220 mln. eurų daugiau, Harms). Kai minėtos svarbios pareigos buvo nei siūlė EK. Taip pat nutarta nedidinti Lietu-

BRONIS ROPĖ: „MES – NE ANTRARŪŠIAI!“

uropos Sąjungos (ES) sostinėje vėl protestavo žemdirbiai, nusivylę dėl jų atžvilgiu nesąžiningos ES Bendrosios žemės ūkio politikos. Jų reikalavimas – pagrįstas ir logiškas: užtikrinti jiems tokias pat ūkininkavimo sąlygas, kokiomis dirba ES senbuvių žemdirbiai. Ūkininkai teigia pavargę nuo metų metus besitęsiančio antrarūšių „šleifo“ bei reikalauja teisingumo. Lietuvos žemdirbys sėja ir augina pagal europines taisykles ir reikalavimus: rūpinasi ir vartotojų sveikata, ir aplinkos apsauga, ir gyvūnų gerove. Tuo pačiu ūkininkas stengiasi išgyventi, išlaikyti šeimą ir, jei leidžia galimybės – sukurti darbo vietų. „Jau pusantro dešimtmečio esame ES sudėtyje ir naudojamės tomis pačiomis privilegijomis, kaip ir kiekvienas europietis – turime galimybę laisvai keliauti, studijuoti užsienyje, laisvai įsigyti prekes, naudojamės ES parama įvairioms sritims. Apmaudu, bet Bendroji žemės ūkio politika, atseikėjanti paramą žemės ūkiui ir kaimiškų regionų gyvybingumui didinti, per šį laikotarpį Europoje taip ir netapo iš tiesų bendrąja. Kol kas ji vienoda ir sąžininga tik reikalavimų ir atsakomybės, bet ne paramos dydžio prasme. Įstrigome „pereinamųjų laikotarpių“ rate“, – teigia Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė. Anot europarlamentaro, ūkininko kelią pasirinkęs lietuvis, latvis ar estas iš europinės paramos katilo vis dar gauna keliskart mažiau nei, pavyzdžiui, kolega graikas, nors reikalavimų kartelė tiek graikui, tiek lietuviui iškelta į vienodą lygį. Dar 2002 m. ES Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valsty-

vos dalies finansavime: ES pati turi apmokėti didžiąją dalį projekto – 86 proc. Tai sutaupo mums dar apie 50 mln.“, – po balsavimo džiaugėsi B. Ropė. „Tai pergalė, nes pranešimas labai palankus Lietuvai, kritikuojantis EK pasiūlymą ir šimtu procentų palaikantis mūsų poziciją sunkiose derybose su kitomis ES šalimis. O iki šiol EP buvo itin skeptiškas Ignalinos programos atžvilgiu, reiškė abejones, kritiką“, – pabrėžė Lietuvos europarlamentaras, buvęs ilgametis Ignalinos meras. Tiesa, R. Harms pranešime priminė ir Lietuvos pažadą, įrašytą Stojimo į ES sutartyje: ES struktūrinių fondų pagalba „skirti deramą dėmesį“ regionų, kuriuos labiausiai paveikė Ignalinos AE sustabdymas, poreikiams. Deja, nuo 2014 m. speciali parama šiam regionui nutraukta, nepaisant didelio nedarbo ir kitų socialinių problemų. B. Ropė ragina, kad tokia valstybės programa vėl atsirastų ir sukurtų šiam sunkumų kamuojamam regionui naują ateities perspektyvą.

Vadim Vileita kitus sprendimų priėmėjus“, – teigia B. Ropė. Įkvėptas Lietuvos žemdirbių, B. Ropė pakvietė visus 25 EP narius iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos priminti Europos atsakingiesiems pareigūnams įsipareigojimą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Šių šalių europarlamentarai visi kartu pareikalavo teisės aktais įtvirtinti tiesioginių išmokų sulyginimą iki 2027-ųjų. Ne perpus sumažinti dabar esantį skirtumą, kaip siūlo EK, o visiškai jį panaikinti. Kolegos aktyviai pasirašė bendrą kreipimąsi ir išplatino EK, EP ir ES Tarybos vadovams, atsakingų komitetų pirmininkams ir visiems, kurių rankose – sprendimai dėl Europos ateities. EP priėmė poziciją – dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo atsiversiantį finansinį trūkumą kompensuoti padidinant visų 27 ES valstybių narių įnašą į bendrą biudžetą. Tuomet pakaktų lėšų ir teisingumui žemdirbių atžvilgiu atkurti, ir visiems kitiems europiniams įsipareigojimams. Europarlamentaro B. Ropės teigimu, toks sprendimas nebūtų skausmingas Lietuvos biudžetui. „Lietuva yra vadinamoji šalis-gavėja, iš ES biudžeto gaunanti keleriopai daugiau, nei įnešanti. Tad toks ES sprendimas mūsų valstybei būtų tik į naudą“, – įsitikinęs B. Ropė. Ūkininkams protestuojant ES vadovai nutarė atidėti sprendimus dėl ES, o taip pat ir dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, biudžeto iki 2019 m. rudens. Tai reiškia, kad EK teks ruošti naują pasiūlymą, prie kurio prisidės jau naujos kadencijos EP. Tad būtina atkakliai dirbti toliau, kad šis naujasis pasiūlymas reikštų ti krąją, ne lozungais, o dokumentais patvirtintą antrarūšių laikotarpio pabaigą.

bėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį valstybių narių, kurios į ES įstojo iki 2004 m., išmokų vidurkį. Tačiau akivaizdu, kad sprendimas kol kas nėra įgyvendintas. „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių“, – drąsiai rėžė Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris savo metiniame pranešime 500 milijonams ES gyventojų. Ir čia pat pasigirdo kita žinia: „Visos valstybės narės, esančios žemiau 90 proc. ES vidurkio, galės sumažinti skirtumą per pusę tarp ES 90 proc. lygio ir savo lygio iki 2027 m.“ Tokią tiesioginių išmokų „sąžiningėjimo“ formulę Europos Komisija (EK) siūlo dar septyneriems ateinantiems metams. „Mes ne antrarūšiai!“, – šaukia trispalviu šaliku kaklą apsijuosusio ūkininko Briuselyje iškeltas plakatas, nesutinkantis su tokia Ž. K. Junkerio vizija. Sulaukęs Lietuvos žmonių įgaliojimo dirbti EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, B. Ropė išsikėlė tikslą: siekti, kad Lietuvos žemdirbiui būtų mokamos tokios pat tiesioginės išmokos, kaip ir kiekvienam kitam Europos ūkininkui, kad Lietuvos žemdirbiai galėtų jaustis oriai, būtų konkurencingi ir galėtų ūkininkauti čia – savo krašte. Pasak europarlamentaro, tikslas nėra lengvai įgyvendinamas. „Palaipsniui, žingsnis po žingsnio, man pavyko įtikinti kolegas EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kad Ž. K. Junkerio šūkis apie lygius ES piliečius turi atsispindėti ne tik kalbose, bet ir teisės aktuose. Parlamentas pritarė mano siūlymams įtvirtinti išmokų suvienodinimą jau kitame finansiniame ES laikotarpyje. Tačiau dar reikia įtikinti ir Rūta Bičiuvienė

BRONIS APSAUGOJO MUS VISUS NUO RIMTŲ NEMALONUMŲ

ai didžiulis pasiekimas Lietuvai, kuris parodo, kad Bronis Ropė – tvirta mūsų šalies atrama Briuselyje. Daugelis žmonių per kelias kadencijas turbūt negalėtų įvardyti nė vieno nuveikto darbo, o čia kalbama apie Lietuvai iškovotus milžiniškus pinigus. Jeigu mums Lietuvoje tektų ieškoti tokių lėšų iš savo biudžeto, tektų atsisakyti daugelio sumanytų dalykų – negalėtume didinti pajamų žmonėms, mokėti didesnių atlyginimų. Tai nebuvo vienos dienos darbas, jis buvo ilgas – ir EP Žaliųjų frakcijoje, ir komitetuose, ir plenariniuose posėdžiuose, ir nuolat lankantis su kolegomis iš EP čia, Lietuvoje. Jei turėtume vertinti rezultatą, jau vien šis darbas pateisina Bronio buvimą Briuselyje ir Strasbūre. Jei žmonės suvoktų, koks darbas padarytas, kiekvienam taptų aišku, kad B. Ropė – pats geriausias EP narys per visą Lietuvos buvimą ES. Negavus šių beveik 300 mln. eurų pajamų, mums čia, Lietuvoje, būtų didžiulis galvos skausmas – Vyriausybei, Seimui. Jei ateitų Vyriausybės vadovas ir sakytų – turime rasti papildomus 300 mln. eurų, ką darytume? O nebaigti uždaryti Ignalinos AE mes negalime, darbų šioje stadijoje jau nebesustabdysi. Turėtume mūsų biudžete „karpyti“ absoliučiai viską: ir socialines išmokas, ir algas, ir pensijas, ir kelti elektros kainą. Tikiuosi, kad žmonės, sužinoję apie šį Bronio darbą, tinkamai jį įvertins. Bronis dirba be triukšmo, bet labai atkakliai, o kitaip ES rezultato nepasieksi. Europos institucijose yra labai daug jo kasdienių darbų, apie kuriuos plačioji visuomenė mažai težino. Be abejo, dabar artėja EP rinkimai, ši informacija bus aktualesnė, vyks debatai, turėsime progą daugiau apie tai pašnekėti, pasidžiaugti tuo, kas jau pasiekta. Tuo pačiu parodyti, kad štai, ne visi politikai, kuriuos išrenkame į EP, ten tik nuvažiuoja, būna ir nieko neveikia. B. Ropės darbo braižas skiriasi nuo daugelio politikų – link tikslo eina labai ramiai, užtikrintai, nuosekliai ir tą tikslą pasiekia. Jo politinėje biografijoje žinau tik sėkmę.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Ramūnas Karbauskis: „Mūsų darbus teisingai įvertins Lietuvos žmonės“ Politika Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas bei valdančiosios frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad jis dirba ne dėl reitingų. Jo įsitikinimu, yra darbų, kurie reikalingi Lietuvai, ypač – keliant žmonių pajamas, o su jomis – ir žmonių savivertę, galimybes aprūpinti vaikus, senelius ir kurti gyvenimą tėvynėje. R. Karbauskis sako, kad nuo sausio Lietuvos žmonės galės šiek tiek atsikvėpti – dėl mokesčių reformos didės pajamos šeimose, augs pensijos, „Vaiko pinigai“, jaunoms šeimoms atsivers daugiau galimybių įsigyti pirmąjį būstą. O ir 2019 m. politiniame sezone LVŽS neketina sustoti. Žmonių laukiamų darbų bus padaryta ir daugiau: planuojama ir toliau didinti atlyginimus, rūpintis situacija regionuose. Apie tai, kodėl R. Karbauskis niekada nepalaikys darbo imitavimo ir kuo jo vadovaujamai LVŽS frakcijai ypatingi šie dveji metai Seime, jis pasakoja atvirai ir nestokodamas optimizmo. „Dideli darbai, siekiant visuomenei sukurti palankesnes sąlygas, visame pasaulyje sulaukia didelio interesų grupių pasipriešinimo. Lietuva – ne išimtis“, – sako LVŽS lyderis. Antrus metus Seime užtvirtinote „Šeimų biudžetu“. Žinoma, prieš jį priimdami, sulaukėte nemažai opozicijos kritikos. Metų pabaigoje pakeisti trys ministrai. Ar situacija valstybėje stabili? Situacija yra stabili ir Lietuvos žmonės tai pajus, nes stengiamės tik dėl jų. Tą įrodo mūsų Vyriausybės sukurtas ir Seime patvirtintas „Šeimų biudžetas“, kuris užprogramuoja stabilų šeimų pajamų didėjimą. Jį patvirtino Prezidentė. Ministrų pakeitimas buvo savalaikis. Ministras Pirmininkas šiuo sprendimu pradėjo naują politinį etapą, kuriame darbas vyks sklandžiau. Per šiuos metus girdėjome daug spėlionių, kiek valdžioje išsilaikys LVŽS. Jūs, nepaisant visų opozicijos puolimų, kryptingai vykdote žadėtas reformas. Ar Jūsų netrikdo nuolatinis opozicijos politikavimas? Pradėję įgyvendinti LVŽS rinkimų programą – didinti žmonių pajamas, kelti pensijas, mažinti vaistų kainas – susilaukėme įnirtingo pasipriešinimo. Esu dėkingas savo komandai už orų elgesį ir nusiteikimą toliau vykdyti reformas. Jūs ne kartą viešai sakėte, kad esate atsiribojęs nuo verslo reikalų, tačiau opozicija Jūsų negirdi, esate įveliamas į betiksles diskusijas, neva bendraujate su įvairiais Rusijos verslininkais, šios šalies politiniais veikėjais, slepiate ryšius... Jeigu tai, ką apie mane skleidžia konservatoriai ir po to perpasakoja žiniasklaida, būtų tiesa, aš jau turėčiau mažų mažiausiai sėdėti kalėjime. Mane stebina konservatorių atkaklumas įtikinti visuomenę, neva esu amoralus ir nedoras įstatymų „apeidinėtojas“. Aš turiu leidimą dirbti su slapta informacija. Pilietis, turintis įtartinų ryšių, ypač su Rusija, tokio leidimo neturėtų. Visi viešumoje pasirodžiusios informacijos ir konservatorių skundų pagrindu pradėti tyrimai baigėsi institucijoms nerandant jokių pažeidimų. Suprantu didelį nusivylimą tų, kurie siekė, kad bent kažkas būtų rasta. Rusijoje neturiu

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Seimo kanceliarijos nuotr.

jokio verslo. Baltarusijoje prieš keletą metų su manimi siejamam verslui nepasisekė, nors anuomet vyko Lietuvos ir Baltarusijos santykių atšilimas, Dalia Grybauskaitė su Aleksandru Lukašenka rengė abiejų šalių ekonomikos forumus, kvietė kurti verslus. Ir tai manęs nestebina – verslai, neturintys „stogo“ iš vietinės nomenklatūros, ten praktiškai neišgyvena. Tačiau žinau kitų verslų, kuriems ten puikiai sekasi ir šiandien, pavyzdžiui, su Andriaus Kubiliaus sūnumi siejamam verslui – jis gali plėstis greta su Baltarusijos Prezidento administracija siejamų įmonių. Panašu, kad su Jumis susijusiam verslui skiriamas didesnis (dažnu atveju – selektyvus) dėmesys nei kitoms Lietuvos įmonėms. Neseniai pasirodė informacija, neva su Jumis siejamas verslas pažeidžia ES sankcijas. Kaip tai vertinate? Opozicija rado naują „priešą“ – UAB „Agrokoncernas“, kurios akcininkas aš esu. Kaltindami šią įmonę, neva ji pažeidžia ES sankcijas, jie netiesioginiai kaltina šimtus verslo įmonių ES ir kitose pasaulio šalyse. Tokiu būdu netiesiogiai apkaltintos ir dar mažiausiai šešios Lietuvos įmonės – UAB „Baltic agro“, UAB „Scandagra“, UAB „Žvalguva“, AB „Linas Agro“, AB „Kauno grūdai“ ir net Lietuvos saugumui svarbios AB „Achema“ bei jos dukterinė įmonė UAB „Agrochema“. Nors spaudos publikacijose tai nutylėta, turimomis žiniomis, minėtos įmonės taip pat perka Rusijos „Minudobreniya“ gamykloje pagamintas trąšas. Šios gamyklos produkcijai netaikomos jokios tarptautinės sankcijos. Moralę kaltintojai prisimena tik tuomet, kai suvokia, jog patys kaltinimai neturi jokio pagrindo. Gal opozicija gali patarti, ką daryti Lietuvoje gyvenantiems Anglijos ar Monako futbolo klubų aistruoliams, kadangi tuos klubus yra įsigiję Rusijos turtuoliai? Būti moraliems ir išjungti televizorių, perjungti kanalą? O kas gali garantuoti, kad televizijos kanalų operatorius nepriklauso Rusijos oligarchams? O kiek dar aplink mus paslaugas ir prekes tiekiančių įmonių, kurių akcininkų mes nežinome? Opozicija meta dar vieną kaltinimą – Karbauskis turi žinoti įmonių akcininkus visose pasaulio šalyse. Tų pačių kaltintojų norėčiau paklausti: ar jie patys ką nors, išskyrus Karbauskį, žino? Visiškai panosėje, čia, Lietuvoje, Kėdainiuose įsikūrusi AB „Lifosa“, gaminanti fosforo trąšas, kurios savininkas yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių. Ką daryti didžiausiai trąšų gamintojai AB „Achema“, kuri gamybai užtikrinti naudoja „Gazprom“ dujas, o šiemet, kaip ir anksčiau, su „Gazprom“ pasirašė sutartį ir pirks du trečdalius sunaudojamų dujų? Juk „Gazprom“ taikomos finansinio pobūdžio ES sankcijos! O ką jau bešnekėti

apie Vokietijos ir Rusijos bendrus projektus ekonomistai ir visuomenininkai, atrodo, kad „Nord Stream“, kuriuos įgyvendina garsusis pagaliau rastas kompromisas, kuris turėtų „Gazprom“. Visa ši informacija vieša, tačiau sulaukti frakcijų Seime palaikymo, o jo reikonservatorių ir liberalų, atrodo, ji nedomina, kia, nes kalbame apie Konstitucijos pataisą. nes nėra susijusi su Karbauskiu, kurį, siekiant Viliuosi, kad Seimo narių skaičiaus sumažiniatgauti valdžią, tiesiog būtina sunaikinti. mui vis dar oponuojantys politikai sutiks, jog Palaikau ir palaikysiu visas ES taikomas Lietuvoje susiduriame su neproporcingai sankcijas Rusijai, jų privalu laikytis, nes jos – dideliu viešojo valdymo ir administravimo vienintelis ekonominis instrumentas ban- aparatu. dant pakeisti agresyvią Rusijos politiką, kurią Deja, yra ir kitų viešojo valdymo problevertinu neigiamai, kaip ir visus jos veiksmus, mų – biurokratizmas ir aklas formalumo nukreiptus prieš kitos šalies vientisumą ir ne- siekimas, kurie neturi jokios pridėtinės vertės. priklausomybę. Antai, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesenai nustatė, kad keli ministrai pažeidė Sakote, kad Jūs niekada nesulauksite įstatymą, nes nedeklaravo visuotinai žinojokios opozicijos paramos ir dėl to, kad sumo fakto, jog jie yra ministrai. Kokia nauda griovėte ilgai puoselėtus planus? žmonėms ir valstybei iš tokio tyrimo, kuris Vienareikšmiškai. Akivaizdu, kad kai kurie nustato visuotinai žinomus faktus? Dėl to opozicijos lyderiai siekė asmeninės naudos, šiuo metu su kolegomis svarstome, kad turi o jais naudojosi interesų grupės. Farmacijos ir būti aiškumas, kaip ir kada reikėtų vertinti poalkoholio pramonės propaguotojai Seime ir litikų etikos pažeidimus. Visi sutinkame, kad Vyriausybėje niekada nerems mūsų reformų. politikai turi aiškiai deklaruoti tai, kas jiems Atitinkamai, jie visomis priemonėmis siekia gali kelti realius interesų konfliktus. Tačiau ar grįžti į valdžią ir tvarkytis taip, kaip anksčiau. ministras, deklaracijoje nenurodęs, kad jis yra Gabrielius Landsbergis slepia savo interesus, ministras, nors tai žino visa Lietuva, yra toks sąsajas su pensijų fondais, A. Kubilius – savo pats pažeidėjas, kaip tas, kuris nedeklaruosūnaus interesus, vedančius į Baltarusijos at- ja, kad jo sutuoktinis dalyvauja ministerijos sinaujinančios energetikos verslą, kurį remia rengiamuose viešuose pirkimuose? Be abejo, Rusijos bankai, Eugenijus Gentvilas bando kad ne. Pirmuoju atveju, buvimo ministru nukreipti dėmesį nuo nesustabdomo savo nedeklaravusį asmenį tikriausiai užtektų tik partijos byrėjimo ir teismų korupcinio pobū- įspėti ir paprašyti deklaruoti, net nepradedžio bylose. Gintautas Paluckas ir jo vadovau- dant mėnesį trunkančio tyrimo, antruoju jama partija, atrodo, yra tapusi konservatorių atveju – problema yra rimta. „satelitu“, o mes dar ilgai jų būsime vadinami tais, „kurie neturėjo laimėti rinkimų“. Tik opozicija nenori prisijungti prie gerų darbų? LVŽS savo darbais Seime ir Vyriausybėje Jau praradau viltis, kad ji pasiūlys ką nors jau įrodė principingumą kovoje su korup- konstruktyvaus. Štai, opozicija „prabunda“ ir cija ir kitomis negerovėmis, tačiau Seimas šaukia, kodėl tokie maži mokytojų atlyginimai, nepatvirtino Lietuvos radijo ir televizijos mažos pensijos ir pan. O kad patys praskolino (LRT) ūkinę ir finansinę veiklas tyrusios ko- šalį už milžiniškas palūkanas, mažino žmonių misijos išvadų. Kaip tai vertinti? pajamas ir „karpė“ pensijas, jau pamiršo. DaBalsavimas parodė, kaip atskiros frakcijos bar matome, kaip naktį į mokytojų streiką vertina sisteminius pažeidimus, kuriuos pri- atvažiuoja G. Landsbergis ir šypsosi mokytopažino ir pati LRT vadovybė, jai neatsakin- jams, kai jo pirmtakas A. Kubilius beatodairišgai naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. kai mažino tų pačių mokytojų atlyginimus. Tikiu, kad Lietuvos žmonės yra sąmoningi Nieko bendra su turiniu ar žodžio laisve šios išvados neturėjo, tačiau visuomenei buvo pa- ir supranta, kas šiuo metu vyksta viešojoje teikiama būtent taip. Socialiniuose tinkluose erdvėje. Pavyzdžiui, net man už savo asmeniir žiniasklaidoje mirgėjo antraštės, kad LVŽS nes lėšas išvykus į draugišką mums šalį Sakarsiekia užvaldyti LRT. Mus kaltina tuo, kad sie- tvelą susitikti su jų Parlamento Kultūros komikiame užvaldyti, tačiau neįmanoma užvaldy- tetu ir Parlamento vadovu mūsų opozicija tai ti to, kas jau užvaldyta. LVŽS siekia priešingo bandė paversti neigiamu faktu! dalyko – depolitizuoti, t. y. įstatymais apsauParamos fondas „Švieskime vaikus“, kugoti LRT, kad jokie politikai negalėtų kištis į rio steigėjais esate Jūs su Andriumi Mavisuomeninio transliuotojo veiklą. Po balsavimo dėl LRT tyrimo išvados yra montovu, valstybės atkūrimo 100-mečio aišku, kad tokios partijos, kaip konservatoriai, proga Lietuvos darželiams padovanojo 18 liberalai ir socialdemokratai, suinteresuotos, tūkst. stilizuotų tautinių kostiumėlių. Šią jog viskas liktų taip, kaip buvo, nes jiems gražią idėją taip pat vis dar bandoma padabartinė situacija tinka. Dviejų iš šių partijų versti neigiama istorija? Ji buvo apipinta net patyčiomis, pasirūpinta, nariai yra LRT taryboje. Tačiau svarbu, kad visuomenė, kuri palaiko mūsų ketinimus užti- kad būtų pradėti įvairūs tyrimai. Valstybinė krinti skaidrų valstybės biudžeto lėšų panau- mokesčių inspekcija (VMI) tikrino kostiumus dojimą, žinotų, jog Seimui net nepatvirtinus dovanojusį fondą – mokestinių pažeidimų išvadų, Seimo nariams nedraudžiama siūlyti nerasta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įstatymų pakeitimus, kurie spręstų LRT ty- kone metus tęsė tyrimą – ir ten, kaip matyrimo metu nustatytas problemas. Tą mes ir ti iš išvados, kurią VRK pateikė LVŽS, nerado darysime, nes mokesčių mokėtojų pinigai jokių pažeidimų. Nepaisant to, komisija siūlo negali būti švaistomi ir dalinami bičiuliams ar kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir VMI! Akigiminėms. Dabartinė LRT struktūra to neuž- vaizdu, jog tikimasi – o gal šios institucijos ką tikrino ir neužtikrins – tai turi būti numatyta nors suras? Tiesa, jokių duomenų, leidžiančių įstatymuose. Komisija, kurios išvadų patvirti- manyti, kad iš tiesų buvo padaryti kokie nors nimui neužteko balsų Seime, būtent tai ir nu- pažeidimai, išvadoje nėra nurodyta. Tačiau statė. Tai, kad Seimas neturėjo valios patvir- juk viešojoje erdvėje bus paskelbta – dėl tinti LRT išvadų, nepaneigia LRT tyrimo metu R. Karbauskio fondo yra kreiptasi į Generaliišviešintų faktų, pavyzdžiui, to, kad Viešųjų nę prokuratūrą ir VMI! pirkimų tarnyba nustatė konkurencijos paPopiežiaus vizito ir Lietuvos valstybės atžeidimus ir buvo nutrauktas 25 milijonų eurų kūrimo šimtmečio proga pasiūlėte amnesvertės LRT pastatų renovacijos konkursas. tiją daliai kalinių. Kodėl atkreipėte dėmesį LVŽS reformuoja Vyriausybės kanceliari- į juos? Amnestija – susitaikymo ir malonės aktas iš ją, ministerijas, mažina biurokratų skaičių. Ką dar planuojate šioje srityje daryti arti- valstybės pusės. Amnestijos įstatyme asmenys, kuriems gali būti taikoma amnestija, yra miausiu metu? Seime užregistruotas LVŽS siūlymas ma- kruopščiai atrinkti. žinti Seimo narių skaičių iki 121. Po diskusiTęsinys 9 psl. jų ir pasiūlymų, kuriuos yra išsakę politikai,

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ Pradžia 8 psl. Į laisvę nepateks pavojingi visuomenei nusikaltėliai, amnestija taikoma tik tiems, kurie priklauso „jautrioms“ visuomenės grupėms – senjorams, motinoms su mažamečiais vaikais, neįgaliesiems. Amnestuojamieji bus prižiūrimi pareigūnų ir nevyriausybinių organizacijų, kad galėtų grįžti į normalų gyvenimą. Šiemet Jūs turėjote ir daugiau pilietinių iniciatyvų, viena jų – pripažinti Adolfą Ramanauską-Vanagą faktiniu valstybės vadovu. Ar panašių projektų dar planuojate? Taip, mūsų istorijos pamatams užtvirtinti esame numatę ir daugiau pilietinių iniciatyvų. Tai, kad tokie projektai yra teisingi, rodo ir neigiama Rusijos reakcija. Šios šalies institucijos viešai pasmerkė A. Ramanausko-Vanago įteisinimą valstybės vadovu, propagandos ruporų pagalba apjuodino tokį mano pasiūlymą ir Seimo sprendimą. Rudens Seimo sesijos pradžios proga Prezidentės buvote „pasveikinti“, pavadinant Jus „apačiomis“. Ar Jus tai įžeidė? Asmeniškai manęs toks pasakymas neįžeidė. Deja, atsiranda politikų, kurie vis dar skaldo visuomenę į menamą elitą ir „apačias“ ir tai trunka daugiau nei du dešimtmečius. Manote, kad LVŽS gali tai pakeisti? Taip. Mes darome tai, ko daugelį metų niekas nedrįso daryti. Matyt, mums, kaip ir mūsų partijos pirmtakams, tenka sunkiausios užduotys ir drąsūs sprendimai. Turite omenyje tarpukario Lietuvą? Taip. Mūsų pirmtakai – Prezidentas Kazys Grinius, Mykolas Sleževičius, Jonas Vileišis ir kt., ėmėsi esminių reformų, kurios buvo būtinos Lietuvos žmonėms. Buvo imtasi pokyčių švietimo, ūkio srityse, o istorikai pripažįsta, kad šie asmenys – didžiausią proveržį žmonių gyvenimo kokybei įkvėpę ir įgyvendinę politikai. Matyt, tai užkoduota mūsų partijos genuose. Toks „kodas“ bus ir skiriamasis LVŽS kandidato į Prezidentus bruožas. Tiek rinkimų į 2016 m. Seimą kampanijos metu, tiek dabar, prieš artėjančius 2019 m. savivaldos, Prezidento ir ES Parlamento rinkimus, akcentuojate, kad svarbiausia – ne politinė priklausomybė, o idėjos, kurios gali susijungti vardan žmonių. Kodėl Jums tai atrodo svarbu? Kiekvienoje srityje, einant vienokias ar kitokias pareigas, reikalingi žmonės, kurie išmano savo darbą. Lietuvoje turime daug žmonių, kurie yra autoritetai ir padaro gerų darbų, siekdami naudos visuomenei. Be to, svarbios jų vertybės. Ar LVŽS jau turi visus kandidatus, kuriuos deleguos ar rems rinkimuose? Kandidatai savivaldybėse jau skelbiami viešai. Kandidatus Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose patvirtinsime LVŽS suvažiavime, kuris vyks 2019 m. pradžioje. Kaip manote, kokie bus šie metai? Ko visuomenė gali tikėtis iš politikų ir konkrečiai iš Jūsų? Ko palinkėtumėte žmonėms? 2019-ieji bus politiškai aktyvūs. Laukia treji rinkimai. Labai tikiuosi, kad visa negarbingiausia politinė kova liko praeityje, kad su naujais metais prasidės ir naujas politinio susikalbėjimo ir bendrų gerų darbų žmonėms sezonas. Gražiausios metų šventės ir naujų metų pradžia dovanoja šią viltį. Todėl visiems linkiu pasitikėti valdžia, nepasiduoti manipuliacijoms, nepasiklysti jose, nepatingėti ieškoti tiesos, mąstyti ir kritiškai vertinti, matyti ir girdėti idėjas, skatinti pozityvumą ir jaukiai jaustis savo namuose bei mūsų valstybėje. Linkiu, kad šeimos Lietuvoje būtų laimingos ir kad gyvenimas gerėtų. O tai vyks visų mūsų bendromis pastangomis.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

Mūsų tikslas – saugi Lietuvos valstybė Antikorupcija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) intensyviai kovoja su korupcija, dėl kurios valstybė netenka šimtų milijonų lėšų. Seimo nariai, atsakingi už šią sritį, konstatuoja, jog korupcijos procesai siejami ne tik su pinigais, bet ir įtakomis, interesų grupėmis, kurios gali kėsintis į mūsų nacionalinį saugumą. Apie tai kalbamės su Seimo nariu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoju Jonu Jaručiu. Lietuvos politinę sistemą „sudrebino“ vienos politinės partijos dabar jau buvusio vadovo ir vieno didžiausių šalyje koncerno galimai neteisėti korupciniai ryšiai, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba aptiko buvusio partijos vedlio namuose gėrimų dėžutę su 106 tūkst. eurų. Ar Lietuvoje tokie verslo ir politikų ryšiai yra gerokai labiau paplitę, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) regi ono šalimis? Tenka pripažinti, kad, remiantis tyrimo duomenimis, šie korupciniai santykiai buvo plėtojami dešimtmetį. Taip jau yra, kad verslas visuomet siekia vienokios ar kitokios naudos, tačiau tokia veikla turi būti vykdoma skaidriai ir teisėtai. Deja, iki šiol lobistinė veikla nebuvo įstatymiškai apibrėžta, todėl tam tikros interesų grupės tuo galėjo nevaržomai piktnaudžiauti. Tik visai neseniai Seime buvo registruoti nauji Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai, kurie leidžia užtikrinti griežtesnį tokios veiklos reguliavimą, panaikinant bet kokias įmanomas landas neteisėtiems veiksmams. Anksčiau vystyti lobistinę veiklą, jei nesi įsirašęs į lobistų sąrašą, buvo labai paprasta ir netgi, sakyčiau, patogu, nes tuo užsiimantiems asmenims nebuvo taikomi jokie suvaržymai ar administracinė našta. O naujai parengtame ir Seime priimtame įstatyme reglamentavome, kad lobistine veikla užsiimantis asmuo privalės viešai deklaruoti tokią savo veiklą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Be to, pagal naują įstatymą, lobistams uždrausta teikti dovanas ar žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą sprendimą tokiam asmeniui, kuriam siekiama daryti poveikį, vykdant lobistinę veiklą. Manau, kad siekiant dar didesnio skaidrumo ir norint išvengti neteisėtų korupcinių santykių tarp verslo ir politikų, turėtume įpareigoti ir šalies žiniasklaidą viešai deklaruoti savo santykius su tam tikromis verslo grupėmis. Viešas žiniasklaidos priemonių deklaravimas – svarbi žiniasklaidos savireguliacijos priemonė, kuri yra įprasta Vakarų šalyse. Šiuo metu Lietuvoje žiniasklaidos atstovai interesus deklaruoja tik savanoriškai.

Seimo narys Jonas Jarutis.

LVŽS archyvo nuotr.

Galiausiai, siekiant, kad korupcijos atvejų Lietuvoje mažėtų, turime prie to prisidėti ir kiekvienas asmeniškai. Svarbu pačiam neduoti kyšių, o apie reikalavimus duoti kyšį visuomet informuoti atsakingas tarnybas, nes skaidresnę valstybę, pirmiausiai, kuriame mes patys. Seimo NSGK išreiškė susirūpinimą dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių veiklos skaidrumo. Kokie pakitimai yra reikalingi, siekiant užtikrinti būtiną kontrolę ir skaidrumą tokiose įmonėse? NSGK posėdžiuose svarstysime ir stengsimės numatyti priemones, kurios leistų užti krinti dar didesnį skaidrumą ypatingą reikšmę šalies nacionaliniam saugumui turinčių įmonių veikloje. Jau dabar galiu atskleisti, kad, pagal naujai įsigaliosiančius įstatymo pasiūlymus, tokios įmonės ir jų veikla būtų tikrinamos gerokai dažniau bei išsamiau. Taip pat būtų vertinama informacija apie suinteresuotus asmenis, kurie pareikštų norą investuoti į šalies nacionaliniam saugumui svarbias įmones. Pavyzdžiui, neseniai komitete teko atlikti tyrimą, susijusį su „Lietuvos geležinkelių“ atveju, kai paaiškėjo, kad visuose bendrovės lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose įdiegta rusiška saugos sistema „KLUB-U“. NSGK atidžiai įvertinus visą informaciją, nustatėme, kad tokia įranga negali būti pakankamai saugi, todėl kelia realią riziką šaliai ir kiekvienam jos gyventojui. Juk sutiksite, kad negalime būti tikri, jog tokioje įrangoje nebuvo įdiegtas virusas, kuris vėliau, praėjus dešimčiai ir netgi daugiau metų, nebus staiga aktyvuotas nuotoliniu būdu, siekiant pažeisti visą sistemą ir tokiu būdu sukelti grėsmę Lietuvos gyventojams bei jų saugumui.

Remiantis bendrovės „Ernst & Young“ užsakymu atlikto neteisėtų veiksmų paplitimo tyrimu, kas antras žmogus Lietuvoje mano, kad korupcija yra pakankamai dažnas reiškinys šalyje. Kokios priemonės leistų mažinti korupcijos lygį? Jei būtų buvę apsispręsta įteisinti visuotinį turto deklaravimą, manau, galėtume kalbėti apie korupcijos lygio mažinimą šalyje, nes tai būtų leidę nustatyti galimai neteisėto Kiek vidutiniškai kibernetinių atakų iš praturtėjimo atvejus. Labai apmaudu, kad Finansų ministerija nepritarė visuotiniam turto priešiškų šalių ir ne tik yra fiksuojama Liedeklaravimo pasiūlymui, pastebėdama, kad tuvoje pastaraisiais metais? Kodėl kiekviedauguma šalies gyventojų ir taip turi tokią nam iš mūsų būtina žinoti apie kibernetiprievolę, todėl tai esą neleistų pagerinti mo- nių atakų grėsmes? Kibernetinės atakos iš priešiškų Lietuvai kestinės kontrolės ar jos rizikos vertinimo. Ruošiuosi palaikyti civilinio turto konfiskavi- šalių vis dažnėja. Pernai buvo įsilaužta į tv3. mo iniciatyvą Seime, nes tokiu atveju asmuo lt naujienų portalo interneto svetainę, kai, netektų neteisėtai įgyto turto. Tokia priemo- užvaldžius administratoriaus paskyrą, buvo nė padėtų užkardyti organizuotą nusikals- paskelbta išgalvota melaginga informacija tamumą šalyje, kai asmuo staiga praturtėja, apie krašto apsaugos ministrą. Naujienų tartačiau negali pagrįsti tokio turto kilmės. Ne- nyba TV3 patyrė kibernetinį išpuolį ir tiesioteisėtai įgyto turto konfiskavimas yra sėkmin- ginio eterio metu – tuomet buvo klastojami šalies gyventojų apklausos duomenys. Tengai taikomas Didžiojoje Britanijoje.

ka apgailestauti, kad nacionalinis transliuotojas taip pat nukentėjo nuo kibernetinių išpuolių. Svarbu pastebėti, kad vien pernai Lietuva patyrė net 55 000 kibernetinių atakų. Tačiau dauguma iš mūsų vis dar neįžvelgiame grėsmių kibernetiniuose išpuoliuose, nes patys kasdien su tuo tiesiogiai nesusiduriame. Nors kibernetinės atakos retai kada yra nukreipiamos vien į žmonių asmeniniams poreikiams naudojamus kompiuterius ir jų sistemas, negalime būti tikri, kad vieną dieną prisijungę prie savo elektroninio pašto paskyros nerasime milžiniško nepageidaujamo turinio (angl. spam) laiškų kiekio. Vien atidarę virusu apkrėstą elektroninį laišką, rizikuojame akimirksniu prarasti visus savo kompiuteryje saugomus duomenis. Internetinėje erdvėje vis dažniau plintantys duomenis koduojantys kompiuteriniai virusai gali pažeisti tiek valstybinės reikšmės, tiek žmonių asmeniniams poreikiams naudojamas sistemas ir pasinaudoti jose saugomais duomenimis. Pamenu, kad daugiau nei prieš 10 metų, dirbant savivaldybei pavaldžioje įstaigoje, teko asmeniškai susidurti su kibernetine ataka. Tuomet dingo beveik visi įmonės duomenys, todėl reikėjo juos atkurti, o tai pareikalavo papildomų finansinių išteklių ir brangaus laiko. Neabejotinai, šiandien tokia ataka galėtų sukelti dar didesnius nuostolius, nes, organizuojant ir vykdant kibernetinius išpuolius, naudojamos gerokai modernesnės ir pažangesnės technologijos. Pavyzdžiui, pernai vasarą prieš Ukrainą įvykdytas ir vėliau po visą pasaulį išplitęs kibernetinis išpuolis paralyžavo daugiau nei 200 000 įmonių, kurios vykdė skirtingas veiklas. Verta pastebėti, kad kibernetinės atakos gali sustabdyti ir visos šalies gyvenimą. Tik pagalvokite, kas būtų, jei staiga ilgam nutrūktų elektros tiekimas šalyje, kurį sukeltų įsilaužimas į elektros tinklų sistemą? Kokius naujus įstatymus ar jų pakeitimus teko priimti ir patobulinti, kurie leistų apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių? Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva pirmauja pagal kibernetinio saugumo užtikrinimą visoje ES. Nors kiekvienam iš mūsų reikia būti atsargiam, tačiau neverta itin baimintis tokių išpuolių, nes mūsų šalis tampa vis labiau ir labiau pasiruošusi deramai atremti kibernetines atakas. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad technologijos tampa vis modernesnės ir pažangesnės, Seimo NSGK pateikė Kibernetinio saugumo įstatymo patobulinimą, o šiuo metu kaip tik ir vyksta šio teisinio dokumento svarstymas Parlamente. Be to, šalyje pradėjo veikti naujai įkurtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, kuris nuo šiol vykdo vieningą kibernetinių incidentų stebėseną ir valdymą. Verta pasidžiaugti, kad Krašto apsaugos ministerija pradėjo kurti saugų tinklą, kuris į vieną darinį sutelktų visų valstybinių įstaigų sistemas ir leistų apsaugoti „jautrius“ valstybei bei gyventojams duomenis. O tokių duomenų apsaugos užtikrinimas – itin svarbus, nes įsilaužimai į valstybės tinklapius, kai interneto svetainės yra „nulaužiamos“, gerokai dažnesni. Norėčiau pabrėžti, kad mūsų gyventojų duomenų saugumą garantuoja ir tai, kad ši „jautri“ informacija yra saugoma ne Lietuvoje, o užsienyje, tiksliau – Briuselyje. Todėl tai leidžia išvengti realios grėsmės netekti tokių duomenų karo ar rimtos krizinės situacijos valstybėje atvejais. Galiausiai, tikiu ir neabejoju, kad visos šios inicijuotos ir įgyvendintos priemonės kibernetinio saugumo srityje padės užtikrinti dar didesnę apsaugą ir sėkmingai atremti kibernetinius išpuolius iš priešiškų kaimyninių valstybių.

Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

210

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Opozicijos paklausė, ar jie turi smegenų Atsakas Opozicijai pasiūlius atmesti 2019 m. valstybės biudžetą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas kreipėsi į Seimo kolegas, sakydamas, kad biudžeto atidėjimas reikštų chaosą valstybėje. Kilus nepasitenkinimui opozicijos gretose V. Bakas tęsė savo pasisakymą ir tiesiai paklausė, ar opozicija turi smegenų. Be to, jis priminė, kad krizę, po kurios dar iki šiol žmonės negali atsigauti, sukėlė korumpuoti politikai ir oligarchai. „Pirma, tai, kas dabar yra siūloma – atidėti biudžetą, atidėti visas reformas, reikštų ką? Reikštų didžiulį chaosą valstybėje, reikštų tai, kad mes atimtume viltį iš žmonių, apie milijoną žmonių, kurie tikisi geresnės savo vaikų ateities, tikisi solidesnių pensijų. Jūs manote, kad jeigu mes sustabdysime šį biudžetą, žmonės dar lauks, kol mes čia aiškinsimės? Kitas klausimas. Aš suprasčiau, jeigu jūs (šiuo atveju Tėvynės sąjunga) būtumėte, tarkime, Seimo naujokai, kaip valstiečiai. O jūs staiga buvote kur nors Laplandijoje ir tik po dešimties metų pamatėte, kaip viskas blogai Lietuvoje, taip? Bet, kolegos, viešojo sektoriaus degradacija yra ilgametės politikos pasekmė. Aš šiek tiek papasakosiu

PREMJERO S. SKVERNELIO KALBA Pradžia 1 psl. Mūsų reforma pasako – nėra konkurencijos, „Sodra“ yra stabili, mes panaikiname jūsų (kreipiasi į konservatorius) įvarytą „Sodros“ skolą – 3,5 mlrd. eurų ir sakome, nebediskredituokite daugiau pačios „Sodros“, tai yra tvari sistema. Mes sakome, kad žmonės kauptų, bet ne visi, kaip jūs (kreipiasi į konservatorius) suvarėte prievarta arba agitacija į privačius fondus, o tie, kas gali sukaupti ir gauti be „Sodros“ papildomą privačiuose fonduose sukauptą pensiją. Bet, skirtingai nuo jūsų, kurie išėjo arba sugrįžo, mes (žmonėms) sakome, jūs gaunate visą „Sodros“ pensiją, mes jos nesumažiname, nors ir jūs dalyvaujate kaupime, neatimame iš jūsų senatvės pensijos. Pasakome, kad jums apsimoka ar neapsimoka kaupti. Bet pagrindinis dalykas – 200 mln. eurų „Sodros“ pensininkų sąskaita buvo finansuojama. Dabar bus taip, jeigu žmogus apsispręs kaupti ir jam bus naudinga, bus daroma iš biudžeto. Aš suprantu, kad jums (konservatoriams) yra labai blogai – 200 mln. iš privačių pensijų fondų, nes jūsų (konservatorių) lyderio mokyklą stato pensijų fondas – 11 mln. eurų yra! Matyt, čia yra esminis dalykas! (Triukšmas konservatorių gretose, plojimai pozicijos gretose) Čia yra esminis dalykas! Mes jums (konservatoriams) sutrukdėme, matyt, toliau daryti tuos darbus, ką jūs anksčiau darėte. Vytauto Bako padarytas tyrimas parodė, kokia žala valstybei yra daroma, kiek šimtų milijonų eurų žala buvo padaryta. Atominės elektrinės uždarymo ir statybos procesai, galiausiai, jūsų nuolatinės konsultacijos su verslu dėl partijos programos vykdymo padarė tai, kad tų pinigų ir nėra. (Triukšmas konservatorių gretose) Čia yra Lietuvos Respublikos Seimas, apie tai ir

Seimo narys Vytautas Bakas. Seimo kanceliarijos nuotr.

apie tai, kaip ponas Andrius Kubilius girdėjo socialinį dialogą, nes tuo metu organizavome visų pareigūnų akciją“, – Seimo posėdžių salės tribūnoje sakė V. Bakas. „Papasakosiu tikrą istoriją apie derybas. Apie derybas su ponu A. Kubiliumi. Tie žmonės, kurie rašo tokias rezoliucijas, kokia yra jų psichinė sveikata, kokia yra sveikata apskritai, apie ką jie mąsto? Pagal teisėkūros principus mes turime įvertinti riziką viešojo saugumo požiūriu, ekonomikos požiūriu, kokią reikšmę, įtaką padarytų štai ši rezoliucija, kurią mes šiandien priimtume? Išeitų ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių į gatves. Jūs turite smegenų, teikdami tokią rezoliuciją balsuoti Seimui? Ir dar svarstymas, ir priėmimas tą pačią dieną! Iš tikrųjų, jeigu dėl šios rezoliucijos būtų nubalsuota, aš prašyčiau, kad NSGK būtų pagrindinis komitetas. Rezoliucija išbalansuotų visą valstybę. Jūs mąstykite, ką darote. Mes galime politi-

kuoti, bet truputį mąstom galva!“, – tęsė jis ir priminė, kad Lietuvoje yra viena didžiausių socialinių atskirčių ir, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje vis dar labai didelis skurdas. Po šių žodžių, V. Baką bandė nutraukti konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, tačiau NSGK pirmininkas tęsė: „Gerai. Dabar apie socialinį dialogą. 2007 m. pabaiga, 2008 m. pradžia. Ponas A. Kubilius „rėžia“ tiek kariuomenei, tiek teisėsaugai, kiek „nerėžia“ nė viena Baltijos šalis. Aš atėjau kaip profesinės sąjungos pirmininkas po to, kai surengėme basų pareigūnų akciją, nes niekas negirdėjo. Dabar Premjeras, ministrė ateina šeštadienį su tortu, kalbasi su žmonėmis, naktį žmonės sėdi. Tais laikais buvo tokia arogancija iš valdžios, kad pas ministrą pakliūti… (buvo neįmanoma). Kai atvažiavo tūkstantis pareigūnų į mitingą, ministras taip ir neišėjo. Jūsų Vyriausybės ministras. Ponas A. Kubilius išėjo tik tada, kai mes nusiavėme batus. Aš pono A. Kubiliaus prašiau pats, kaip vadovas. Sakiau: „Pone Kubiliau, mes suprantame – krizė, mes suprantame, bet duokite šviesą tunelio gale, priimkite įstatymus, kurie leis reformuoti viešąjį sektorių – Valstybės tarnybos įstatymą, statutą. Ką nors duokite žmonėms, kad neitų į gatvę!“ Nusispjauti buvo ponui A. Kubiliui. Dabar pasakysiu, kaip atrodė… 2008– 2012 m. buvo „MG Baltic“ klestėjimo laikotarpis, tuo pat metu, kai A. Kubilius „veržė“ visiems kaklus, diržus, buvo atiduodamos ištisos valstybės įmonės tam, kad galėtų šeimininkauti oligarchai ir koncernai. Taip. Mes tą atskleidėme parlamentinio tyrimo metu. Jūs čia kalbate apie prorusiškumą, pone Kubiliau. J. Tamulis, kuris atstovauja „Rosatomui“ ir to neslepia, pas jus koja duris atidarinėjo. Apie ką jūs šnekate?“

Salėje tuo metu pasigirdo opozicijos šūksniai, pozicijos plojimai. „Aš nesu finansininkas, bet šitą krizę sukėlė korumpuoti politikai ir oligarchai. Dėl to žmonės iki šiol negali atsigauti. Jums pasisekė tik dėl to, kad mes turime „bestuburę“ prokuratūrą, kuri nesiima tirti nusikaltimų, nesiima ir dabar. Jums dėl to sekasi. Normalioje šalyje, pavyzdžiui, Rumunijoje, buvo tokių pavyzdžių, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dėl korumpuotos valdžios. Lietuvoje išeina velniai žino dėl ko. Dėl to, kad papolitikuotų, kad jus vėl iš naujo grąžintų į valdžią. Apsaugok, Viešpatie, Lietuvą nuo tokios valdžios! Aš sutinku, kad valstiečiai galbūt daro klaidų iš nepatyrimo, bet kaip elgėsi jie … Aš nesakau, kad visi konservatoriai, bet dalis jūsų žmonių yra cinikai. Tokie cinikai, kad aš nelinkėčiau net iš toli to pajusti dabartiniams mokytojams. Tai, ką šiandien „srebiame“, ką šiandien mokytojai daro, tai yra, pone Kubiliau, jūsų vadybos pasekmės. Ir apie tai dar rašys vadovėliai“. Posėdžių salėje nuaidėjo plojimai. Po šio pasisakymo, V. Bakas socialiniame tinkle rašė: „Kadaise turėjau garbės vadovauti didžiausiai Lietuvos pareigūnus ir viešojo sektoriaus (valstybės tarnybos) darbuotojus vienijančiai profesinei sąjungai. Teko „derėtis“ su valdžia, kuri pasmerkė daugybę viešojo sektoriaus žmonių skurdui, bet sukūrė sąlygas koncernų klestėjimui“. Po V. Bako kalbos Seimas atmetė konservatorių rezoliuciją, kuria būtų buvęs sustabdytas valstybės biudžeto priėmimas. Ja konservatoriai siūlė stabdyti mokesčių reformą (t. y. augančius visų Lietuvos žmonių atlyginimus, „Vaiko pinigus“), o sutaupytus pinigus selektyviai skirti viešojo sektoriaus atlyginimams. Visą V. Bako kalbą galite pažiūrėti šiuo adresu internete: https://bit.ly/2RPt2lA

Vita Beržiūnaitė

kalbėkime. Gerai, kad jūs gaudotės bent jau bendrojo ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, „užmaitinti“ pinigais, kurių labai dažnai tiesiog šitoje situacijoje. (Balsai salėje, plojimai) Labai profesinio ugdymo ir neformalaus ugdymo pareikalaujama dėl to, kad reikia, po to kitais džiugu, kad supratote, kur esate. (Salėje repli- pedagogams nauda sudarytų dar papildomai metais dar daugiau reikia ir dar daugiau reikia. kos, kuriose aiškiai girdimas žodis „kalėjimas“) apie 26 mln. eurų, tai yra, tie žmonės gaus lėšų Šis biudžetas yra skirtas ir dėstytojams, ir Nors – galbūt reikėtų ir toje įstaigoje kai kam iš kitų finansavimo šaltinių, ne tiesiogiai keliant mokytojams, ir medikams, ir policininkams – pabūti dėl to, ką jūs padarėte. (Triukšmas, plo- atlyginimą. Dėl mokestinės reformos mokyto- visiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Ir jimai salėje) Taip. jams, jau kalbant apie 2019 m., preliminariu tarnautojams, kurių bazinis dydis, taip, neDabar pakalbėkime apie tam tikrą mitą, susi- vertinimu, pajamos padidės 21 mln. eurų. Taip daug tas bazinis dydis dabar auga, bet vėlgi, jusį su viešojo sektoriaus finansavimu, ką jūsų pat šitai grupei pedagogų dėl išmokų vaikams 10 metų, o kur jūs buvote? Turėjote galimybę „satelitai“ socdemai irgi kalba. didinimo (preliminarus vertinimas) 2019 m. ketverius metus atkurti. Ką veikėte? To nedarėte. Labai lengva kalbėti ir dalinti pažadus, Švietimas: 2014 m. skirtas nulis. Čia jums yra nauda sieks papildomai plius 5 mln. eurų. Tai yra faktai ir kalbėkime faktais, neklaidin- kas ne vieną kartą buvo padaryta, aš tuos paskirta, mokytojų atlyginimams. 2015 m. – nulis yra skirta, 2016 m. – truputį „pabarstėte“. kime Lietuvos žmonių. Šitas biudžetas yra tai, žadus irgi girdėjau, buvau asignavimų valdy2017 m. – 41 mln., 2018 m. – 17 mln., 2019 m. ko laukia senjoras, tai, ko laukia kiekvienas tojas ir jaučiau, kaip mumis „rūpinosi“. Mačiau numatyta 60 mln. dirbantis žmogus, nepaisant to, ar jis dirba tą situaciją, kurią jūs irgi turite žinoti. Kai buvo uždaromas „Snoro“ bankas, išvaKultūra buvo finansuojama, reikia tai pripa- viešajame, ar privačiame sektoriuje, tai, ko žinti, tačiau tai tęsiama ir dabar: 2017 m. – 7,2 laukia valstybės tarnautojai. Taip, lūkestis yra karėse buvo žinoma, kad tai bus padaryta, mln., o 2019 m. planuojama – beveik 5 mln., didesnis, niekas dėl to nesiginčija. Dėl to mes tačiau nepaisant to, tos dienos pirmą pustoliau – taip pat 5 mln. ir pakvietėme kalbėti apie ilgalaikę strategiją dienį policijos pareigūnų darbo užmokestis Kaipgi viskas, jeigu paimtume Darbo užmo- ir ją sudėlioti, priimti tai įstatymu, kad, pasikei- iš Finansų ministerijos plaukė į „Snoro“ banką, kesčio fondą valstybėje, biudžetiniame sek- tus situacijai, nereikėtų sakyti, jog mes savo kuris per pietus buvo uždarytas. 12 mln. litų toriuje kito? 2016-ais – plius 5 proc.; 2017-ais – pažado nevykdysime. tada buvo, staigiai taip. Žinodami, kad uždaplius 7,1 proc.; 2018-ais – plius 6,5 proc., 2019 m. Taip. Kaip jūs puikiai įvykdėte partijų susita- romas bankas, jie „pumpavo“ į tą banką polirimą dėl šalies gynybos... Priminti jums, kas cijos pareigūnų pinigus. Po to pasakė – stokite prognozuojama didinti 11 proc. Valstybės tarnautojai, kuriems, jūsų many- buvo padaryta? Priminti? Jūs (kreipiasi į kon- į bendrą kreditorių eilę. (Balsai salėje) Taip yra, mu, niekas neaugo viešajame sektoriuje. Atly- servatorius) neturėjote net procento, skirto tokie pažadai buvo dalinami. Mes, valdančioji ginimas popieriuje: 2016 m. – 1 tūkst. Eur, 2017 šalies gynybai. Dabar yra 2 proc. Galima pri- dauguma ir Vyriausybė, nė vieno nepagrįsto m. – 1 tūkst. 54 Eur, 2018 m. – vidurkis 1 tūkst. sidengti visomis krizėmis. Jūs labai mėgstate pažado nedalinome ir šiandien nemeluojame 126 Eur, 2019 m. – 1 tūkst. 594 Eur arba 993 eurai sakyti – Estija. Estija per krizę nemažino nieko. nei streikuojančiam mokytojui, nei kitiems į rankas. Pabrėžiu, valstybės tarnautojų atlygi- (Pašaipūs žodžiai iš salės) Taip, oho. Taip. (To- nepatenkintiems žmonėms. nimo vidurkis dėl didėjančio bazinio dydžio ir liau šaipomasi salėje, bet Premjeras tęsia) Mes Yra paradoksas, tikrai, yra ženklus kilimas, mokesčių reformos – plius 53 eurai arba plius dvejais metais anksčiau parengėme įsiparei- bet natūralu, žmonės turi teisę reikalauti daugojimą, kurį jūs priėmėte ir kurio sąžiningai giau. Mes jums nemeluojame ir nesakome, 15 proc. kad padarysime tai, ko neįgyvendinsime, kas Mokytojai: 2016 m. vidurkis yra 783 Eur, čia negalėjote įvykdyti. Todėl tie lūkesčiai tebėra svarbūs ir aš visam buvo daroma daug metų. Mes už savo pažajau į rankas, 2017 m. – 822 Eur į rankas (plius 5 proc.), 2018 m. – 934 Eur (plius 13 proc.), pasku- viešajam sektoriui sakau: taip, sėdame nuo dus atsakome ir nė vieno karto per dvejus metinę prognozę patikslinus, jau yra, kaip minė- pirmadienio, formatas toks: visi pagrindiniai tus jūsų neapgavome. jau, per 950 Eur. Ir prognozuojama, kad 2019 m. ministrai, visos profesinės sąjungos, savivalTodėl aš siūlau susitelkti, neleisti, kad valstybus dar 9 proc. augimas, viršys tūkstantį eurų. dybės, politinės partijos, kurios norės dele- bėje sukeltų chaosą, ką jie (konservatoriai) nori Policijos pareigūnai: nuo 2016 m. – 1 tūkst. guoti atstovus, ir kalbame apie tvarų sistemos padaryti, ir priimti biudžetą, kurį pajus visi Lie22 Eur iki 2019 m. prognozės – 1 tūkst. 842 Eur. užtikrinimą iki 2025 m. Baigiame darbą vasario tuvos žmonės. Medikai – 8 proc., 813 Eur dabar, panašia suma 17 d., kaip suplanuota. Bet to nepakanka. Tietaip pat bus ir kitais metais didinama. Ugnia- siog nėra noro tą padaryti, nes reikės kalbėti ir Visą Premjero kalbą galite pažiūrėti šiuo gesiams irgi didinsim. apie reformas, apie struktūrines reformas, kad adresu internete: https://bit.ly/2C2d964 Mokytojų tema labai jautri. Taip, iš viso dėl viešasis sektorius būtų ir efektyvus, ir tarnautų mokesčių reformos, „Vaiko pinigų“ didinimo žmonėms, o ne neefektyvią sistemą bandyti LVŽS informacija

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Nuosekliai einame gyventojų pajamų didinimo keliu

Komentaras

Valstybės biudžetas 2019 M. BIUDŽETO NAUDĄ PAJUS KIEKVIENAS LIETUVOS GYVENTOJAS Subalansuota investicija į ateitį – taip reikėtų apibūdinti 2019 m. šalies biudžetą. Jis buvo ruošiamas atsižvelgiant į įgyvendinamas reformas, fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinus rezervus ateičiai. Labiausiai 2019 m. išlaidos auga tose srityse, kuriose įgyvendinamos reformos: švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos. „Mes nuosekliai einame gyventojų pajamų didinimo, turtinės atskirties mažinimo, atsakingo valstybės finansų tvarkymo keliu. Tikiu, kad 2019 m. biudžetas yra dar vienas tokių sprendimų pavyzdys. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Kartu valstybė skirtinguose rezervuose sukaups daugiau nei milijardą eurų, jei tektų susidurti su tarptautiniais ekonominiais iššūkiais ateityje. Manome, kad šio biudžeto naudą pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas“, – apie 2019 m. biudžetą sako Premjeras Saulius Skvernelis. Biudžetas parengtas remiantis 2018 m. rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc. 2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka. Finansų ministerijos nuotr.

ŠALIES BIUDŽETAS – KAIP ŠEIMOS BIUDŽETAS

6 STRUKTŪRINĖS REFORMOS – INVESTICIJA Į ATEITĮ Šešių reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu padidins šalies BVP 2 proc., bus sukurta 26 tūkst. darbo vietų. Reformos yra įrankis Vyriausybės strateginiams tikslams įgyvendinti: mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, taip pat skirti po 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių gausioms šeimos už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų. Paprastai šios išmokos skirtos vaikams iki 18 metų, bet gali būti kokybę ir efektyvumą. Didžiausia ateinančių metų biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos mokamos ir iki 21-erių, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugsričiai – 5 472 mln. eurų. Papildomi 212,3 mln. eurų numatyti pensijų in- dymo programą. Daugiau bus skiriama ir neįgaliems vaikams. deksavimui. Senjorų vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 euro, DAUGIAU LĖŠŲ SOCIALINEI PARAMAI MOKINIAMS turint pilną stažą. „Vaiko pinigams“ padidinti nuo 30 iki 50 eurų yra skirta 117 mln. eurų, o pareiginės algos dydžiui ir minimalios mėnesinės al- Kad būtų užtikrintas visavertis, sveikos mitybos reikalavimus gos (MMA) didinimui – 46,7 mln. eurų. Taip pat 16,8 mln. eurų – šalpos atitinkantis mokinių maitinimas, kitais metais maždaug 25 proc. pensijų ir tikslinių kompensacijų bazėms padidinti, 6 mln. eurų – so- didinamos lėšos, skirtos nemokamam maitinimui. Tai reiškia, cialiniams darbuotojams – atvejo vadybininkams, 11,3 mln. eurų – pa- pusryčiams/pavakariams skirtiems produktams įsigyti vienam ramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms ir jaunoms šeimoms. mokiniui per dieną numatoma 0,61–1,06 eurų, pietums – 1,33– Sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete skirta 2 155 mln. eurų (279 mln. 1,9 eurų. Atsižvelgus į savivaldybių ir mokyklinio amžiaus vaikus eurų daugiau nei 2018 m.). Iš jų: 172 mln. eurų – medicinos darbuotojų auginančių tėvų siūlymus, nuo 57 iki 76 eurų didinama suma padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui, 63 paramai mokinio reikmenims įsigyti. Šią paramą, kaip ir nemomln. eurų – įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, 16,6 kamą maitinimą, gali gauti mokiniai, kurių šeimose vidutinės mln. eurų – rezidentų darbo užmokesčiui didinti ir 12,7 mln. eurų – vi- pajamos vienam nariui per mėnesį neviršija 183 eurų, atskirais suomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigo- atvejais – ligos, nelaimingo atsitikimo, vienišiems motinai ar tėvui auginantiems vaikus, neįgaliems tėvams ir gausioms šeise, atlyginimams didinti bei savižudybių prevencijai. Švietimui ir mokslui skirta 1 517 mln. eurų (185 mln. eurų daugiau nei moms – jei pajamos neviršija 244 eurų. Išimties atvejais savivalbuvo šiais metais): 49,1 mln. eurų – etatinio mokytojų darbo apmokėji- dybės turės teisę skirti minėtą paramą ir su didesnėmis pajamomui, 31,1 mln. eurų – dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlygi- mis – kai pajamos vienam šeimos nariui yra 304 eurai. nimams didinti, 15 mln. eurų – neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui, DIDESNĖ MINIMALI MĖNESINĖ ALGA 12 mln. eurų – kokybės krepšeliui ir 10,8 mln. eurų – klasės krepšeliui finansuoti, 5,5 mln. eurų – socialinėms stipendijoms, 5 mln. eurų – už Minimali mėnesinė alga didinama iki 430 eurų, o minimalus studijas sumokėtos kainos kompensavimui valstybės nefinansuoja- valandinis atlygis – iki 2,63 eurų. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. įsigalioja mokesčių reforma, dėl kurios sujungiamos darbmiems studentams. SAVIVALDYBĖS. Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų paja- davio ir darbuotojo įmokos, minimali alga 2019 m. „ant popiemos kitąmet didės 154 mln. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos iš riaus“ sieks 555 eurus, minimalus valandinis atlygis – 3,39 eurus. mokesčių ir valstybės biudžeto dotacijų 2019 m. sudarys 2 937 mln. 2019 m. valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai eurų. Keičiant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimo tvarką, numatyta 13 mln. eurų. Taip pat pritarta siūlymui didinti minisavivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant malius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmopritraukti investicijų, sukurti naujas gerai apmokamas darbo vietas nėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalūs koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darir mažinti šešėlį, įvedant papildomą kriterijų – darbo užmokesčio buotojams didinami dėl minimalios algos augimo. fondo pokyčio rodiklį. SPRENDIMAI, KURIE BUS SVARBŪS GYVENTOJAMS 2019 M.: DIDINAMI „VAIKO PINIGAI“ Siekiant sumažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinama finansinė parama vaikus auginančioms šeimoms. Universali išmoka vaikui („Vaiko pinigai“) 2019 m. didėja iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, dydį – kiekvienam vaikui

PAKEITIMAI BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ ATLYGINIMŲ SKAIČIAVIME Priimtas siūlymas didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus. 2018 m. pareiginės algos bazinis dydis buvo 132,5 euro.

LVŽS informacija

es dažniausiai žinome, kokios yra mūsų pajamos, kokie įsipareigojimai, kas šeimoje perka maistą, kas keičia padangas automobiliui. Kažkas šeimoje atsakingas už atostogų planavimą, o kažkas – už derybas su Kalėdų seneliu dėl dovanų. Kiekviena šeima svajoja apie gerus laikus ir atostogas, bet stengiasi sukaupti pinigų ir „juodai dienai“. Arba ateičiai – vaikų mokslams. Taip ir su valstybės biudžetu – planuojame pajamas ir skaičiuojame būtiniausias išlaidas. Stebime, kur reikia pagalbos labiausiai ir nedelsiant. Planuojame, kur reikia investuoti, kad ateityje tų, kuriems reikia skubios pagalbos, būtų kuo mažiau. Kaip ir šeimoje, nenorime skolintis, bet siekiame sukaupti – „atsidėti“ sunkesniems laikams. Kaip ir šeimoje, svarstome, gal vietoj vakarienės dviem restorane drauge su visa šeima gaminti ir vakarieniauti namuose. Prieš išleisdami pinigus, turime žinoti, kokius būrelius šiemet rinksis vaikai ir kiek kainuos jų naujos kuprinės. Valstybė skaičiuoja, kiek gali prisidėti prie kiekvienos šeimos biudžeto. Ir „Vaiko pinigų“. Ir atlyginimų mokytojams. Šeimoje pasikalbame apie senelių sveikatą – gal šiemet reiks prisidėti perkant vaistus. Valstybė skiria biudžeto dalį pensijų didinimui. Šeimoje tariamės – imti paskolą naujam automobiliui ar dar gerai važiuoja senas. O gal parduoti automobilį ir pirkti dviratį? Valstybė skaičiuoja, kiek sukaupti rezervo, peržiūri išlaidas, ieško, kur neefektyvu ir galima sutaupyti. Biudžetas mūsų visų, todėl ieškome sutarimo ir bendro sprendimo. Rūpinamės, kaip surinkti mokesčius, suplanuoti kitas įplaukas ir kaip teisingai jas paskirstyti. Šių metų biudžete didžiausias dėmesys skiriamas struktūrinėms reformoms – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Reformos padės mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, taip pat – mažinti šešėlinę ekonomiką ir gerinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei didinti efektyvumą. Skirtingi laikai – skirtingi poreikiai. Man atrodo, kad dabartinei šeimai svarbu sveikata, galimybė šviestis ir mokytis to, ko nori šeimos nariai, planuoti ateitį savo gimtojoje šalyje. O taip pat – artimi santykiai su senoliais, bendruomeniškumas ir pagalba tiems, kuriems dabar labiausiai jos reikia.

212

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Virginijus Sinkevičius: „Aš esu vilnietis, matantis nuostabią Vilniaus ateitį“ Savivalda „Vilnius visuomet turėjo daugiau nei vieną veidą, būtent dėl to jis tapo daugybės tautų ir labai skirtingų žmonių namais. Tai buvo ir yra miesto stiprybė, kuria didžiuojasi buvę ir esame miesto vadovai. Deja, Vilniaus infrastruktūra taip pat turi du veidus ir vieno iš jų nenorima matyti. Tačiau jie abu vienodai svarbūs, Vilniui siekiant būti patraukliausia Europos sostine,“ – teigia Seimo narys, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. DVI, KOL KAS NEDERANČIOS, VILNIAUS PUSĖS Pasak ūkio ministro, Vilnius turi matomą ir nematomą pusę ir abi turi įtakos ne tik miesto augimui, bet ir perspektyvai. Miesto istorija, architektūra, verslo perspektyvos, darbo vietos yra viena pusė, o kita – susijusi su gyventojų poreikiais, jų patogumu, šeimos gerove. „Graži architektūra, daug jaunimo, turistų srautai, verslo centrų plėtra ir t. t. Galima vardinti ir vardinti faktus, pagrindžiančius neabejotiną miesto perspektyvą. Tačiau sykiu, pats būdamas jaunas, Šeškinėje užaugęs vilnietis, turintis čia šeimą ir dirbantis, matau kitą Vilniaus veidą, kuris yra pagrindinis argumentas prieš išvykusiems priimant sprendimą grįžti atgal į tėvynę. Kalbant apie iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Vilniaus miestas, tai – nedarniai vystoma miesto plėtra, kuomet naujai statomi kvartalai ima dūsti daugiaaukščių tvankume, spūstims pasmerkta infrastruktūra, vaikų užimtumas. Natūralus ir žmogiškas noras – gauti vietą vaikų darželyje, pasiimant vaiką iš

mokyklos žinoti, kad jis turi galimybę eiti į mėgstamą būrelį, kelyje į darbą, universitetą ar mokyklą nepraleisti begalės laiko eismo spūstyse. Į Vilnių atvedame dideles tarptautines bendroves, kurios paskatina čia persikelti specialistus ne tik iš regionų, bet ir kitų valstybių, tačiau augant miestui tiek transporto, tiek socialinė infrastruktūra lieka tokia pati ir nebegali patenkinti miestiečių poreikių. O tai yra būtinybė“, – sako V. Sinkevičius. KĄ MIESTE VEIKIA MŪSŲ VAIKAI? Jauno politiko šeimoje auga aktyvus berniukas. V. Sinkevičius neslepia, kad sūnaus užimtumas išlieka vienu svarbiausių aspektų, kaip ir didžiajai daliai vilniečių. „Nuo to, kaip mieste užtikrinama vaikų galimybė lankyti būrelius ir turėti kitą popamokinę veiklą, priklauso, ar tas vaikas sėdės namuose iki pat tėvams grįžtant iš darbų, leis laiką prie kompiuterio, televizoriaus, ar, vis dėlto, nuo mažens bus skatinamas ieškoti savo pomėgių, juos vystyti, turėti savo užsiėmimus ir

ŠIMTO JAUNŲJŲ PASAULIO LYDERIŲ SĄRAŠE – ŪKIO MINISTRAS VIRGINIJUS SINKEVIČIUS Tarptautinis projektas „Apolitical.co“, skirtas padėti pasaulio šalių vyriausybėms spręsti globalius iššūkius, išrinko įtakingiausių valdžios jaunųjų lyderių šimtuką, į kurį pateko ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Į šį sąrašą iš viso pasaulio atrenkami valstybės tarnyboje dirbantys žmonės ir politikai, kurie karjeros aukštumose atsidūrė būdami labai jauni. Sąrašas sudaromas, gavus šimtus nominacijų iš viso pasaulio valdančiųjų institucijų, tarptautinių orga-

nizacijų, akademijų ir verslo kompanijų, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt. įstaigų. Tarp „Apolitical.co“ išrinktų pasaulio jaunųjų lyderių į šimtuką pateko valdžios atstovai, partijų lyderiai, premjerai, ministrai iš įvairių pasaulio šalių – JAV, Airijos, PAR, Didžiosios Britanijos ir kt. Šis tarptautinis projektas ugdo politikos lyderius, reguliariai atlieka jų vertinimą, taip pat turi savo fondą ir akademiją, kurie padeda siekti minėtų tikslų.

V. Sinkevičius 2009 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją. 2009–2012 m. studijavo Jungtinės Karalystės Aberistvito universitete, kuriame įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį. 2012 m. stažavosi Ministro Pirmininko tarnybos Regionų ir etninių klausimų skyriuje. 2012–2013 m. Olandijos Mastrichto universitete toliau tęsė studijas, įgijo Europos politikos magistro laipsnį. 2012–2015 m. buvo naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autoriumi ir redaktoriumi. 2013–2014 m. dirbo JAV Vašingtono Europos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju. 2013 m. stažavosi Lietuvos Respublikos atstovybėje Vašingtone, JAV. 2014 m. buvo AB „Lietuvos paštas“ Tarptautinės grupės projektų vadovu, 2014–2015 m. – programos „Kurk Lietuvai“ dalyviu, 2015–2016 m. – Lietuvos oro uostų koncesijos projekto koordinatoriumi, 2016 m. dirbo „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu. 2016 m. Šeškinės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į Seimą, o nuo 2017 m. – ūkio ministras.

LVŽS informacija

Seimo narys Virginijus Sinkevičius. G. Jauniškio nuotr.

piko metu sostinėje atrodo liūdnai. discipliną, judėti“, – sako jis. Didžiuliai srautai užsitęsia net iki 170 Šiuo metu Vilniaus mieste gyvena virš 150 tūkst. vaikų. Anot V. Sinkevičiaus, minučių, o po darbo spūstyje praleisti miesto savivalda turėtų išsikelti tikslą – valandą ar pusantros tampa kone noružtikrinti, kad bent 95 proc. vaikų turėtų ma. Prisiminus anksčiau išsikeltus tikslus – galimybes turėti gerai apmokamą užklasinę veiklą. „Baseinas, šokiai, dailė ar krepšinis, o gal darbą, vaikų būrelius ir kitą popamokinę papildomi matematikos ar anglų kalbos veiklą – svarbu pabrėžti, kad kokybiška, užsiėmimai – sritis ne tiek svarbi, tačiau patogi infrastruktūra yra būtina, norint turime suvokti, kad investicijos į vaikus – tas galimybes išnaudoti. Galime kalbėti apie greitąsias automoinvesticijos į ateitį. Ir tik užtikrindami kokybišką mūsų vaikų laisvalaikį, mes bilių juostas, bet kai nėra priežiūros ir ta galime spręsti kitas, iš pirmo žvilgsnio kelio dalimi važiuoja kas tik nori – juosnutolusias, tačiau iš tiesų tiesiogiai su- ta tampa nebe tokia ir greita. Viešasis sijusias problemas, pradedant vaikų transportas – puiki alternatyva, tačiau nutukimu ar stuburo bėdomis, baigiant tiesa yra ta, kad piko metu į populiajaunimo nusikalstamumu“, – įsitikinęs riausių maršrutų autobusus žmonės paprasčiausiai netelpa. Tad akivaizdu, kad politikas. sostinės infrastruktūros vadyba šiandien nuvilianti ir, taupydami savo laiką, žmoVILNIUS BE SPŪSČIŲ – nės ieško kitų, toli gražu ne sveikintinų MISIJA ĮMANOMA! alternatyvų – palikti darbo vietas dar iki Galiausiai dar viena, visiems mums ak- piko valandų, raginti mažamečius vaituali, rytais ir vakarais po darbo netgi į kus grįžti vienus, užuot juos pasiėmus neviltį varanti problema – eismo spūstys. ir t. t.“, – sako V. Sinkevičius. – „Gal da„Tie, kuriuos darbas, vaikų vežimas į mo- bartinei miesto valdžiai netenka patirti kyklą ar kiti faktoriai priverčia į miestą to, ką patiria beveik visi dirbantys mieste išvažiuoti 7–9 val. rytais ar 16–18 val. va- žmonės?“ Tačiau V. Sinkevičius nestokoja optimizkarais, tikrai žino, apie ką aš kalbu. Šiais laikais, kada kiekviena minutė – aukso mo. Jo manymu, atsinaujinusi veikliais vertės, mes negalime sau leisti po keletą žmonėmis miesto valdžia turės imtis valandų per dieną išmesti tiesiog sėdėji- problemų sprendimų: „Pasikartosiu, mui mašinoje. Ir, pripažinkime, nėra čia Vilnius – nuostabus miestas, turintis dinei Niujorkas, nei Londonas, kur žmonių džiulį potencialą. Žinau, ką sakau, nes srautai tiesiog neišvengiamai suponuo- pats čia gimiau ir užaugau. Didžiulė Vilja spūstis“, – teigia V. Sinkevičius ir sako, niaus miesto perspektyva negali būti kad ši problema gali būti greitai spren- išnaudota, nesudarius geriausių sąlygų miestiečiams dirbti ir auginti vaikus. Vildžiama. Tam reikia tik žinių ir noro. „Mes – optimalus miestas su optima- nius privalo tapti traukos centru emigraliu gyventojų skaičiumi, bet iki galo ne- vusiems, gerai apmokamos darbo vietos išpildyta infrastruktūra, kuri turėtų būti paskatins grįžti „nutekėjusius“ šalies propatogi ir taupanti laiką. Ozo gatvė, kelias tus ir kurti aukštą pridėtinę vertę. Tačiau, link Olandų žiedo, kelias link J. Jasins- pirmiausia, privalu užtikrinti, kad mieskio–V. Kudirkos–Pamėnkalnio g. sankry- tas būtų patogus gyventi“. žos, Lukiškių, Geležinio vilko gatvės ar Santoniškių – tik maža dalis vietų, kurios Kalbėjosi Vita Beržiūnaitė

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Kaip pagerinti studijų kokybę Lietuvos universitetuose? Sutvarkyti programas ir įvertinti, kur išleidžiamos lėšos Švietimas Švietimo aktualijos jau kurį laiką kelia susirūpinimą mūsų visuomenei. Abiturientai su suprantamu nerimu laukia egzaminų, o moksleivių tėvams jaudulį kelia kasmet besikeičiančios studijų programos, nuolat keičiamos egzaminų tvarkos bei sąlygos. Tai tampa viena iš priežasčių, dėl kurių jaunimas renkasi studijas, o vėliau ir visą savo ateitį, užsienyje. Kaip pagerinti studijas Lietuvoje, kaip užtikrinti aukštą studijų kokybę? Apie Lietuvos aukštųjų mokyklų, universitetų pertvarką Vilius Rekevičius kalbasi su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku prof. Eugenijumi Jovaiša. V. R. Kalbant apie taip reikalingą, šiandien vykdomą šalies aukštųjų mokyklų pertvarką, pirmiausia turime suprasti, kur mes atsidūrėme, kai daugelį metų aukštojo mokslo reikalai nebuvo tvarkomi. 2008–2009 m. studijų finansavimas buvo susietas su mokinio-studento krepšeliu. Manau, kad niekas tada neįsivaizdavo, kokių padarinių tai gali turėti. Studentas tapo vaikščiojančiu „pinigų maišu“. Mes, lietuviai, esame labai išradingi ir pradėjome dėl to „pinigų maišelio“ kovoti visomis įmanomomis priemonėmis. Ir pirmąja tokia priemone tapo patrauklių mokymosi programų kūrimas. Prikūrėme jų tūkstančius ir įvairiausių, o ką tai davė tokiai nedidelei valstybei? Iš šalies pažvelgus, atrodytų – ir kas gi čia tokio? Tačiau pažvelgus giliau, tampa aišku, kad tai išskaidė jėgas, mokslininkų ir pedagogų pajėgos nėra beribės, susidarė situacija, kai specialistai, dirbę vienoje srityje – nesvarbu, ar tai būtų medikai, ar technologijos mokslų, kitų specializuotų mokslo sričių specialistai, išsibarstė po įvairiausius universitetus. Vienas dėstytojas pradėjo dirbti dvejose, trijose įstaigose, „šokinėdamas“ tarp įvairių prikurtų programų. Todėl nesunku suprasti, kokia tokio mokymo kokybė ir koks galutinis rezultatas. Kita medalio pusė – kai kovoji už tą „pinigų maišelį“, tai, jį gavęs, suprantama, jau niekaip nenori jo iš kišenės paleisti. Visi universitetai susidūrė su problema. Jie mato, kad studentas nepasiruošęs aukštajam mokslui, bet negali jo paleisti, negali rašyti neigiamo pažymio, nes jis yra tūkstančių vertas „pinigų maišelis“. O padauginus iš 4 arba 6 mokslo metų – ir dešimčių tūkstančių „krepšys“. Kitaip tariant, prasidėjus studentų „medžioklei“, išsibarsčius dėstytojų, mokslininkų pajėgoms, apie aukštojo mokslo kokybę norom nenorom teko pamiršti. Daugelis ėmė sakyti, kad mes tiesiog duodame di plomą, bet universitetinio mokslo kvalifikacijos nesuteikiame. Ką turime daryti? E. J. Turime siekti, kad universitetai grįžtų prie savo ištakų ir stipriųjų pusių, kad jie galėtų vystyti savo tradicines veiklas, nepretenduodami į įvairiausius plataus profilių universitetus ar klasikinius universitetus. O juk visi tai bandė daryti! Štai Kauno technologijos (KTU) ar Gedimino technikos universitetuose (VGTU) atsirado humanitariniai, socialiniai, menų dalykai, visi universitetai ėmė ruošti sau nebūdingas programas studentams rinkti. Reikia suglaudinti universitetus pagal jų vystomus profilius ir veiklas, todėl universitetų tinklo optimizavimas būtent į tai ir yra nukreiptas. Kaune jau yra priimti sprendimai apjungti bent tris universitetus – prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prijungti Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetus. Tai pirmas žingsnis. Universitetai turi suprasti ir tarpusavyje susitarti, perduoti vieni kitiems jiems nebūdingas ir nereikalingas veiklas. Tai turi daryti tie, kas daro tai geriau jau daugelį metų. Tai normali ir reikalinga sinergija, nes studentams būtina aukščiausio lygio mokslinė bazė. V. R. Gyvename ne planinės ekonomikos laikais, bet ar atliekama reikalingų specia-

Sunaikinti bet kokią tautą nereikia atominių bombų ar tolimojo nuotolio raketų. Užtenka tik pabloginti švietimo kokybę ir leisti nusirašinėti per egzaminus. Ligoniai mirs tokių gydytojų rankose, grius tokių inžinierių suprojektuoti pastatai, o teisingumas pasiklys tokių teisėjų galvose. Švietimo žlugimas – tautos žlugimas.

Seimo narys prof. Eugenijus Jovaiša. Seimo kanceliarijos nuotr.

vertinti tokių dalykų. Dažnai jie būna net neįsigilinę į tam tikrą specifiką. Vienu metu atsirado toks geras sumanymas – vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistema. Deja, universitetuose ji buvo suprasta labai paprastai: „ai, tai sukursime tokią tarnybą, be etatų, iš šalies... Pasižiūrėsime, kaip čia viskas vyksta ir viskas bus gerai.“ O kad tai yra sistema, kad tai yra horizontaliais ryšiais ir su valdymo kokybe, ir su administracijos darbu, ir su visų padalinių veikla susiję reikalai – neberūpi. Užrašas prie vieno univerTuri būti labai griežtai nustatyti vertinimo kriterijai ir turi būti griežtai jų laikomasi. Deja, siteto vartų Pietų Afrikoje visa tai buvo užmiršta ir šiandien galbūt tik keliose aukštosiose įstaigose, tokiose kaip listų poreikio analizė? Ar universitetai dar VGTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitete vis „kepa“ įmantriai skambančias mokymo (LSMU), ši sistema yra šiek tiek pasistūmėjusi, programas, į kurias dažnai jau nebesurenka bet realiai didesnio poveikio aš nematau. Tostojančiųjų? dėl manau, kad Studijų kokybės vertinimo E. J. Manau, kad iki šios valdžios kaden- centras kaip tik tuo ir turėtų užsiimti, kad cijos universitetų rengiamų specialistų po- universitetai turėtų galingiausias kokybės užreikis buvo įvertintas nepakankamai. Net tikrinimo sistemas ir Studijų kokybės vertinijei ir buvo atliekama reikalingų specialistų mo centras jau nesiimtų vidinio įvertinimo, o poreikio analizė, tai į tai nebuvo ir net da- atliktų globalų išorinį stebėjimą. bar nėra pakankamai įsiklausoma. Mes privalome aiškiai žinoti, kiek ir kokių turime V. R. Dažnai įvertinti studijų programų kokybę parengti specialistų. Tai yra dar viena dide- aukštosios mokyklos pasikviečia užsienio ekslė problema. Gyvename laisvoje demokra- pertus. Ar taip tikimasi palankesnio vertinimo, tinėje visuomenėje, kai nėra garantijų, kad ar baiminamasi kaimyniškos konkurencijos? žmogus, gavęs išsilavinimą, eis dirbti būE. J. Ne mažiau svarbūs vertinimo klausimai tent į tą sferą – ne sovietmečio laikai. Todėl tampa susiduriant su finansavimo reikalais, tas planavimas tampa dar sudėtingesnis ir kai reikia sudaryti komisijas ir įvertinti teikiareikalauja dar gilesnės analizės, įsižiūrėji- mus projektus ar visuotinę dotaciją. Prisižiūrėmo į siūlomas specialybes jų darbo rinkos jau tokių nesąmonių, kad net baugu pasakyti poreikiui nustatyti. Lietuvos žmonėms. Pavyzdžiui, dėl vadinaŠtai, pavyzdžiui, kad ir mokytojai – kasmet mo objektyvumo sugalvota, kad visuotinei turėtume parengti bent 600 dalykinių moky- dotacijai teikiamus projektus vertins tik užtojų. Ir jau dabar jaučiame didelį tokių speci- sienio ekspertai. Užsienio ekspertai vertina alistų stygių, bet vis tiek yra manančių – ne, Lietuvos archeologų, istorikų, lituanistų, litemokytojų gal dar ir nereikia, paimsime dabar ratų paraiškas. Jie, kaip taisyklė, labai mažai esančius, juos perkvalifikuosime ar pakelsime supranta arba visai nesupranta mūsų specifijų kvalifikaciją... Visa tai reikia daryti paraleliai, kos. Jie nesupranta, kurie tyrimai iš tiesų yra bet reikia ir jaunus žmones ugdyti. Aš manau, fundamentalūs ir reikalingi. kad to būtinai reikia ir, ačiū Mokslo ir studijų Pasižiūrėkime kam, kokių temų, pavadinistebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), šian- mų tyrimams skirtos visuotinės dotacijos. Aš dien jau toks specialistų poreikis yra progno- manau, kad jūs pakraupsite. Kaip archeolozuojamas. gas, vieną paminėsiu. Visuotinę dotaciją gavo „Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio V. R. Kartais atrodo, kad Švietimo ir mokslo Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių ministerija peradresuoja probleminį klausimą ir reikšmė maisto globalizacijai.“ Spėkite, kiek ši atsakomybę pavaldžioms institucijoms... „adaptacijos strategija“ mums kainuos?.. „Tik“ E. J. Tai natūralu. Ir taip turi būti, tačiau 427 288 eurus! svarbu, kad Studijų kokybės vertinimo centras vertintų kokybę, dirbtų pats. Dabar V. R. Pasidomėjus detaliau, visuotinei dotacicentras irgi pasamdo ekspertus... Ir visada jai teiktų ir Lietuvos mokslo tarybos patvirtintų, ginčijamasi dėl ekspertų darbo ir kompe- finansuojamų projektų pavadinimai ir sumos tencijos kokybės. Man, kaip dekanui, rekto- prie jų – iš tiesų atima žadą. Aukštosios ugriui, pačiam ne kartą teko dalyvauti tokiuose dymo įstaigos už daugiau kaip 33 mln. eurų vertinimo posėdžiuose, kuriuose, deja, lieka bando „ugdyti mokslininkų ir studentų kompetik gūžčioti pečiais, nes, stebint tokius eks- tencijas“. pertus, tiesiog pagal amžių ir daugybę kitų Štai, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas (VU) požymių matai, kad jie negali adekvačiai už 600 tūkst. eurų bandys išsiaiškinti, kas yra

„Poststekuliarinis būvis“, dar už 600 tūkst. aiškinsis „kultūrinę laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovę“. Gamtos tyrimų centras tik už 599 996,99 eurus mėgins „nustatyti paukščių maliarijos virulentiškumą“, o Lietuvos sporto universitetas (LSU) už „niekingus“ 287 461 eurus bandys atlikti „Patyčių ir priekabių sporte fenomeno analizę“! Klaipėdos universitetas už 600 tūkst. eurų atliks – šį pavadinimą verta perskaityti du kartus – „Specialistų rengimo teikti visavertę pagalbą asmenims su negalia sveikatos priežiūros sistemoje tyrimą keliant tyrėjų kompetencijas“... Paprastai šnekant, tirs savo specialistus, kurie rengia specialistus, teikiančius pagalbą neįgaliesiems. Bet prieš tai dar pakels tų tyrėjų, kurie tiria specialistus, kompetenciją! Didžioji dalis visų 60 mokslinių darbų, kuriems „patrupinta“ „tik“ po 600 tūkst. eurų, tiesiog spindi, tiesiog žaižaruoja viltimi, kad niekas niekada jų neatsiverstų ir neperskaitytų. E. J. Tai štai tokiu lygiu mes padarėme didžiulę meškos paslaugą sau, taip nepasitikėdami savo mokslininkais ir taip negalvodami, kad mūsų Mokslo ir studijų įstatyme yra straipsnis, jog mokslo tyrimų prioritetai yra teikiami, vertinant lituanistikos prioritetą. Tai yra visiškai užmiršta! To negali būti mūsų valstybėje! Technologijos – svarbu, svarbi chemija, fizika, biologija, matematika. Viskas yra svarbu. Globalūs mokslai, matematika ir Amerikoje yra matematika, bet štai istorija Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra Lietuvos istorija. Taip, yra sąlyčių, bendrų dalykų, bet būtent tyrinėjant per lietuviškąją prizmę ir galima surasti tą sąlytį su Europos ir pasaulio istorija, o ne atvirkščiai. V. R. Dažnai dar vasario mėnesį abiturientai būna gavę atsakymus iš užsienio šalių koledžų, abitūros egzaminai lieka tik paskutiniu formalumu šioje ugdymo pakopoje. Kreditas, mokamos studijos užsienyje – sėkmės garantas? E. J. Mums reikia sutvarkyti savo universitetus. Jeigu žmogus renkasi studijas LSMU, VU ar VDU, jis jau stoja į tarptautinį universitetą. Jau dabar tai daroma, Švietimo ir mokslo ministerija imasi veiksmų, greitai bus priimti galutiniai sprendimai, kad mūsų aukštojo mokslo diplomai būtų automatiškai pripažįstami visose Baltijos, o vėliau – ir kitose šalyse. Dabar ir mūsų abiturientai universitetams, kaip ir į kitų šalių aukštosioms mokykloms, vasario–kovo mėnesiais teiks prašymus, motyvacinius laiškus, pateiks pažymių vidurkius. Štai dabar kaip tik keičiame poįstatyminius aktus, deriname paskutinius dalykus, kad 2020–2021 m. tie keturi brandos egzaminai būtų kitokie negu dabar – jie bus iš bendrojo ugdymo programos. Nebus jokių kitų specialių valstybinių programų, bus tai, kas moksleiviui buvo dėstoma nuo pirmos iki dešimtos klasės, tai ir bus privaloma žinoti. Tokia ir bus viso egzamino programa ir tai reikės mokėti. Reikia suvienodinti sąlygas, kad moksleiviai, stojantys į šalies universitetus, čia turėtų tokias pačias sąlygas, kaip ir stojantys į užsienio koledžus. V. R. Kokių specialistų šiuo metu labiausiai reikia Lietuvai? Kur link savo svajones galėtų nukreipti abiturientai? E. J. Lietuvai tikrai reikalingi gydytojai, mokytojai, technologijų specialistai, lazerininkai. Jau ir Lietuvoje iš tiesų yra ką veikti. Lietuvoje jau yra puikiai dirbančių įmonių, nuostabių firmų, mokančių gerus atlyginimus. Ir mano sūnaus knyga „Neregėta Lietuva“ tai iliustruoja – joje ateities technologijoms ir darbams skirta nemažai vietos.

214

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė: „Mokiniams ir darželinukams maistą tieks greito maisto restoranai!“ Vaikai Patiko tokia antraštė? Galvoju, gal kuris politikas ryšis tapti pigiai populiarus ir tokią iniciatyvą pasiūlys. Juk nebūtų jokio prieštaravimo – maistas skanus, vaikai jį mielai valgo, jaučiasi sotūs, užgeria kola ir ima šypsotis nuo palaimingo cukraus poveikio. Vaizdelis kaip iš reklamos. Tai gal rimtai, sudarom sutartis su greito daugiau vaisių, daržovių ir ekologiškų pieno maisto restoranais. Būtų net konkurencija. produktų. Vien šiems mokslo metams skirta Nereikėtų pirkti iš vieno tiekėjo. Dalyvautų bemaž 5 mln. eurų priešmokyklinukų ir pravisi greito maisto restoranai! dinukų programai, pagal kurią darželiams ir Tokių ironiškų fantazijų kyla, skaitant susi- mokykloms nemokamai tiekiami obuoliai, rūpinusių tėvelių komentarus: „Tai ką dabar morkos, jogurtai, kefyras, pienas ar sūris. tie vaikai valgys? Gi viską uždraudė!“ Skaitau, Šiemet nuspręsta dar perskirstyti lėšas klausau tokių aimanų ir suprantu – piktintis, augalinio maisto naudai. Todėl vaisiai ir darjog tavo vaikas sveikiau maitinsis, tolygu pik- žovės mažiesiems bus tiekiami kasdien, o tintis, kad jis ilgiau gyvens! pieno produktai – iki 3 kartų per savaitę. PaNe viską uždraudė, brangieji, tikrai ne vis- čios ugdymo įstaigos renkasi, ar jų auklėtiniai ką. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija jau skanaus kokybiškus vietos produktus nemo10 metų stengiasi, kad mūsų vaikai valgytų kamai. Pernai šioje programoje dalyvavo 1595 Sveikatos apsaugos ministerija atliko mokinių mitybos įpročių tyrimą, apklausta virš 1000 ,,Sveikatiados“ projekte dalyvaujančių mokyklų 6–7 klasių mokinių. Išsiaiškinta, kad vaikai suvalgo per mažai daržovių, vartoja menkavertį, daug riebalų ir cukraus turintį maistą bei maitinasi nereguliariai. Siekiant efektyviai pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, paskelbti pavyzdiniai valgiaraščiai ir patiekalų receptūros, atitinkantys fiziologines normas. Kad vaikai geriau suprastų sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos prasmę ir naudą, Sveikatos apsaugos ministerija padėjo Švietimo ir mokslo ministerijai parengti bendrojo lavinimo mokyklose taikomą „Sveikatos ugdymo bendrąją programą“, kuria siekiama užtikrinti sėkmingą vaikų sveikatos ugdymą mokykloje. Skatinant pozityvius vaikų mitybos įpročius bei gerinant jų mitybą, koordinuojant Žemės ūkio ministerijai, vykdomos programos „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa“.

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Asm. archyvo nuotr.

ugdymo įstaigos, pieno produktus ir vaisius skanavo apie 237 tūkst. vaikų. Galimybių maitintis sveikiau ir įvairiau tikrai yra. Vis prisimenu, kaip stebėdavausi, kodėl mano dukrytė iš darželio nešasi ekologiškus jogurtus ir nesuprasdavau, kas čia juos dovanoja. Tik pradėjusi dirbti Žemės ūkio ministerijoje, sužinojau, kad „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa“ veikia visą dešimtmetį. Tik akivaizdu, jog gerus darbus ne visada pavyksta taip pat gerai paviešinti. Tai, kas gera, neretai lieka savaime suprantama. Įdomiau, kai kažkas ima „drausti“ riebius padažus. Garsūs maisto žino-

vai žiniasklaidoje stebisi, kaip vaikai Lietuvos darželiuose valgys cepelinus be spirgučių? Ar tikrai vaikų darželiuose verda cepelinus ir pratina mažąją kartą prie tautinės virtuvės? Manau, geriausiu atveju išeina tokie į cepelinus panašūs kukuliai su virtos mėsos įdaru, apipilti riebiu grietinės ir sviesto padažu. Na ir kas čia blogo, sakysit, mes juk irgi savo sovietiniuose darželiuose taip valgėm. Užaugom. Gyvi. Užaugti užaugom, ar labai sveiki, tai čia dar klausimas, bet... Ar tikrai mūsų vaikai turi valgyti taip, kaip mes? Jei gerai pagalvotume, juk maistas pasikeitė visur. Per pastaruosius 20 metų kiekvieno lietuvio virtuvė pasipildė salotomis, daržovių troškiniais, įvairiausiais patiekalais, nusižiūrėtais iš „skaniausių“ kraštų. Kavinėse atsirado meniu, kurie tikrai išsamesni ir įvairesni nei barščiai, kopūstienė ir kotletas. Tai kodėl mokyklos ir darželiai tegul nieko nekeičia? Galvoju, kad visiems kartu su maistu galėtų sumaitinti ir kritinio mąstymo vitaminų. Juk tikrai nenorėtume, kad politikai ragintų į užkandžių dėžutes įdėti sausainių su storu riebalų ir kakavos glaistu, kompensuoti gazuotų gaiviųjų gėrimų įsigijimą, pasiūlyti pirkti mėsą, paskanintą visais skonio sti pri kliais. Taip, gal tada ir būtume pirmoji šalis pasaulyje, liberalizavusi vaikų maitinimo rinką maksimaliai ir grąžinusi vaikams šypsenas bei laimės jausmą. Bet laimė – trapus dalykas. O ypač vaikystėje. Obuolys ir morka – geresnė investicija į ateitį.

Pažadėta – padaryta. Rusnės estakada statoma! Darbai Šilutė–Rusnė – vienintelis kelias į Rusnės salą. Potvyniai kasmet įkalina salos gyventojus, o užlietas kelias rimtai sutrikdo vietos susisiekimą. Tačiau visus patirtus nemalonumus rusniškiai netrukus tik pasakos savo vaikams, mat įpusėjo Rusnės estakados statybos darbai. Šis statinys išspręs tris dešimtmečius trukusią Rusnės salos gyventojų priverstinės izoliacijos potvynių laikotarpiais problemą. Rusnė – vienintelis saloje esantis Lietuvos miestelis ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti bei traukianti keliautojus pasigrožėti gamta, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala yra pelnytai vadinama pamario krašto perlu. Čia vanduo ir žmonės kuria savitą gyvenimą. Kartais potvynio vandens gylis žemiausioje kelio atkarpoje siekdavo metrą ir daugiau. Kai kuriais metais rusniškiai lengvuoju transportu negalėdavo važiuoti net 40 dienų. Ir tik dabartinio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ėmėsi Rusnės estakados statybos. Įbetonuota kapsulė paskelbė ilgai lauktos estakados statybos darbų pradžią. Kapsulėje įdėtas laiškas ateities kartoms. Jame yra ir tokie žodžiai: „Po tris dešimtmečius trukusių diskusijų buvo priimtas sprendimas – reikia statyti estakadą. 2017 m. itin svarbūs Rusnei – tuometė Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, pritarė Rusnės estakados statybai. <...> Pastatyta estakada užtikrins patogų susisiekimą rusniškiams ištisus metus. Tai tarsi visos Lietuvos dovana pamario krašto žmonėms valstybės šimtmečio paminėjimo proga.“ Estakados statybos darbų pradžios ceremonijoje Premjeras S. Skvernelis sakė:

„Nuoširdžiai vertinu geležinę Jūsų kantrybę, Vyriausybės ryžtas padėti šiai salai. Daugelį kurią dešimtmečiais įvairios valdžios bandė metų, kiekvienų rinkimų į Seimą išvakarėse, nesibaigiančiais svarstymais dėl estakados rusniškiams buvo žadama, kad jų problema – statybos. Gerai suprantu šio krašto žmonių susisiekimas su Lietuva – bus išspręsta. Gal esminius poreikius – teisę į skubią medicinos, per mažai tų norų turėjo, gal žadėjo tik todėl, policijos, priešgaisrinės tarnybos pagalbą, kad mums to reikėjo? Rusniškiai jautėsi ne tik normalias mokslo ir darbo sąlygas. Daug kas potvynio atskirti nuo Lietuvos, bet ir nusivylę sakė, kad tai ekonomiškai nenaudingas pro- politikų požiūriu, jog neva neverta tiek milijojektas, tačiau mūsų sprendimą lėmė žmonių nų išleisti vardan 1 500 salos gyventojų. poreikiai ir jų gyvenimo kokybė.“ Mums sala – tai mūsų tėviškė, nieko branStatomos gelžbetoninės sijinės dviejų gesnio mes neturime ir neturėsime. Mes visi, eismo juostų estakados ilgis – 0,75 km. Re- tiek metų buvę vandenų apsuptyje, pagaliau konstruojamo kelio ilgis – 4,96 km. Šis vaiz- tapsime laisvi ir jausimės tikrais Lietuvos piliedingas kelio ruožas neliks be žalumos ir čiais. Turėsime kelią, kuris mus sujungs su digyvybės: pagal visus saugos reikalavimus džiąja Lietuva. Būsime ramūs naktį, kai reikės numatoma įrengti 4,5 km dviračių taką ir greitosios pagalbos, ir tada, jei, neduok Dieve, atsodinti 288 medžius. važiuos gaisrinė.“ Visos estakados konstrukcijos – atramos, Būsimąja estakada džiaugiasi ir Rusnėje pamatai, kolonos – jau yra sumontuoti bei gyvenantys ūkininkai. Žemės ūkio bendrosklandžiai, pagal numatytą grafiką, atliekami vės „Sala“, laikančios 130 melžiamų karvių, perdangos armavimo ir betonavimo darbai. vadovas Arūnas Beržinis apie šį istorinį įvykį Spalio 19 d. buvo uždėta paskutinė sija. sakė: „Prasidėdavo didžiausias vargas, kai ant Premjero S. Skvernelio teigimu, netrukus Šilutės–Rusnės kelio atsirasdavo daugiau nei iškilsianti Rusnės estakada taps ne tik pato- 20 centimetrų vandens. Pieną superkančios gesnio, saugesnio, kokybiškesnio gyvenimo bendrovės pienvežis nebevažiuodavo į Russimboliu, bet ir, pasitinkant naująjį Lietuvos nę, tada mes prie traktoriaus kabindavome valstybingumo šimtmetį, šis kelias pradės specialią cisterną ir taip išveždavome pieną. naują Lietuvos turizmo erą. Jeigu ne toks šios problemos sprendimas, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė džiaugia- seniai būtume bankrutavę. Potvynių metu si: „Po šitiek metų nugalėjo žmogiškumas ir būna vargas ir išvežant bulves bei daržoves,

V. Rekevičiaus nuotr.

kurių augintojų Rusnės saloje yra nemažai. Laiku neįvykdžius įsipareigojimų, atsiranda nepasitikėjimas, gali dingti ir klientai. Dabar bus gerai, kad tik tą estakadą kuo greičiau pastatytų.“ Pastaruoju metu Rusnės bendruomenės nariai džiugiai stebi, kaip jie patys vadina, „savo“ estakados statybos darbus, kartais geranoriškai pamaitina statybininkus paviržiu, t. y. priedu už darbą maisto produktais. „Bendruomenės moterys netgi primezgė ir apdalino darbininkus šiltomis vilnonėmis kojinėmis. Salos gyventojams tai gyvenimiškai svarbus įvykis, prilygstantis tilto į Rusnę pastatymui“, – teigė bendruomenės pirmininkas Saulius Bukontis. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, ši estakada reikalinga ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos gyventojams, ir, be abejo, svečiams iš užsienio. Dabar Rusnėje kiekviena diena – šventė. Žmonės vis fotografuoja, kaip vyksta statybos darbai, kokios medžiagos naudojamos. Rusniškiai jau tiki šiuo stebuklu – estakada tikrai bus. Jie su optimizmu kalba, kad šio rudens, žiemos ar pavasario potvynius ištvers ir pagaliau atsisveikins su dešimtmečiais juos varginusia užliejamo kelio problema.

Vilius Rekevičius

UŽ

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Partizanų vadas Ramanauskas-Vanagas pripažintas buvęs valstybės vadovu Istorija Seimas pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Už tokią rezoliuciją, kurią pasiūlė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, balsavo 91 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš, septyni susilaikė. Dokumentu konstatuota, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1954 m. lapkričio 26 d., po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo, iki jo paties mirties 1957 m. lapkričio 29 d. „buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas“. Dar spalio mėnesį, iš karto po iškilmingų A. Ramanausko-Vanago laidotuvių, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis pakvietė Lietuvos visuomenę, istorikus ir teisininkus pradėti diskusiją dėl galimybės pripažinti, kad A. Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas. „Pasipriešinimo okupacijai istorija yra verta didesnio istorikų ir visuomenės dėmesio. Tokie asmenys, kaip kovojančios Lietuvos Prezidentas J. Žemaitis-Vytautas, jo pava-

duotojas ir vėliau faktinio vadovo pareigas likęs eiti A. Ramanauskas-Vanagas, išlaikė savo ir valstybės orumą, priešinosi okupacijai ir kovojo dėl savo tėvynės ateities. Atitinkamai turime įvertinti ir A. Ramanausko-Vanago statusą po to, kai J. Žemaitis-Vytautas žuvo, nes po pirmininko mirties jo pavaduotojas liko aukščiausiu LLKS pareigūnu. Kito vadovo mūsų valstybė, tuo metu okupuota Sovietų Sąjungos, neturėjo“, – sakė R. Karbauskis. Jis Seimo nariams priminė LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją – pamatinį konstitucinio lygmens okupuotos Lietuvos dokumentą, kuris kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pamatą, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį – visuotinio ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją. Seimo narys atkreipė dėmesį ir į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog LLKS Taryba „buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vadovaujanti šiai kovai, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje“. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas, prezidiumo pirmininkui J. Žemaičiui-Vytautui mirus, buvo kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir tuo metu likęs gyvas aukščiausias už nepriklausomybę kovojančios valstybės pareigūnas, taigi,

manytina, ir faktinis okupantui besipriešinančios valstybės vadovas. Kaip žinia, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija prezidiumo pirmininkui suteikė daugelį kitų valstybės vadovo įgaliojimų, įskaitant įgaliojimus atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę vykdyti Respublikos Prezidento pareigas iki susirenkant Seimui. O prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas buvo nužudytas Maskvoje, BuPaskutinis partizanų vadas Adolfas tyrkų kalėjime, 1954 m. lapkričio 26 d. Būtent Ramanauskas-Vanagas, 1949 m. po šios datos kalbama apie jo pavaduotoją, Genocido aukų muziejaus nuotr. kaip aukščiausią su okupantu kovojančios tinę kelionę palydėjo tūkstančiai žmonių. valstybės pareigūną. Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, „LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas savo kai 1944 m. vasarą sovietų kariuomenė, išstūpareigas atliko garbingai, o būdamas priešo musi nacių okupantus, antrą kartą okupavo nelaisvėje (nuo 1956 m. spalio 12 d. iki pat di- Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų dvyriškos mirties 1957 m. lapkričio 29 d.) liko represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kaištikimas Lietuvos valstybei duotai priesaikai. riuomenę. Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 m. A. Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo Atsižvelgiant į turimus duomenis, faktines aplinkybes bei tuo metu galiojusį teisinį re- 6 d. Niu Briteno mieste Jungtinėse Amerikos guliavimą, kurio pamatus padėjo LLKS Tary- Valstijose. Žiauriai nukankintas jis mirė 1957 bos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, valstybė m. lapkričio 29 d. Vilniuje ir iki 2018 m. nebuvo privalo įvertinti A. Ramanausko-Vanago fak- žinoma, kur jo palaikai buvo slapta palaidoti. tinį statusą po to, kai priešo nelaisvėje žuvo Prieš karą už Lietuvos laisvę jis buvo Lietuvos J. Žemaitis-Vytautas, kovojančios su okupa- pedagogas, žurnalistas. Šiandien A. Ramacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vyk- nauską-Vanagą prisimename kaip karininką, dęs Respublikos Prezidento pareigas“, – teigė rezistentą, kovotoją už nepriklausomybę, partizanų vadą, brigados generolą ir aukšR. Karbauskis. 2018 m. spalį Vilniaus Antakalnio kapinėse čiausią anuomet likusį gyvą Lietuvos valstybuvo perlaidoti tais pačiais metais atrasti ir bės pareigūną bei kovojančios su okupacija identifikuoti A. Ramanausko-Vanago palaikai. Lietuvos valstybės vadovą. Partizanų vado atminimui pagerbti surengtos valstybinės laidotuvės, tautos didvyrį į pa sku- LVŽS informacija

Mums reikia tvirtos rankos? Baikit, nemanau Istorija Ką bendro turi akcizų alkoholiui didinimas, darbo žmonių derybinės galios stiprinimas, mokestinių lengvatų turtingiesiems ribojimai, išlaidų socialinei paramai didinimas? Tai gili Lietuvos politinės filosofijos tradicija, prie kurios ištakų – nepelnytai užmirštas, sąmoningai iš valstybės istorijos pašalintas iškilus Lietuvos demokratas – Prezidentas Kazys Grinius. Tomas TOMILINAS, LVŽS pirmininko pavaduotojas Džiugu, kad apie K. Griniaus asmenybę, istorinį vaidmenį 2016 m. buvo kalbėta daugiau. Visi sutariam, kad jis – demokratas ir patriotas. Tačiau daugelyje diskusijų aš pasigedau svarbaus dalyko – jo ideologinės ir ypač – ekonominių vertybių darbotvarkės. Apie ją visada kalbama puse lūpų, tarsi atsiprašant, kad jis, matote, buvo kairysis. Suprantu, kad sovietinė priespauda vis dar verčia mus negatyviai vertinti kairės ideologiją, tačiau tai negali tęstis amžinai. Gilus psichologinis žmonių socialinio teisingumo poreikis, lygybė, teisingas pajamų perskirstymas, kolektyvinio veikimo potencialas, pasaulio žmonių solidarumo vertybė, laimės ekonomikos teorija – šie politinės minties produktai yra susiję su pasaulėžiūra, kurią gynė Prezidentas K. Grinius. Šiuo metu ekonominės politikos filosofija Lietuvoje remiasi smarkiai individualizuota rinkos filo-

Kazys Grinius – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Kaunas, 1926 m. Centrinio archyvo nuotr.

sofija. Būtent todėl gimsta nesubalansuotas darbo santykių reguliavimas, privatizacija pateikiama kaip panacėja, o pajamų nelygybė auga kartu su BVP. K. Grinius buvo privalomojo valstybinio sveikatos ir socialinio draudimo, progresinių mokesčių, socialinės rūpybos įstatymų ir nemokamo mokslo šalininkas. Kaip ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Prezidentas K. Grinius teigė, jog daugelis ligų Lietuvoje turi socialines priežastis, kurias pašalintų tinkama socialinė politika ir švietimas, pats vykdė ir skatino sėkmingą ligų profilaktiką. Aktyvus valstybės ir savivaldos vaidmuo ekonomikoje, kooperacijos ir profsąjunginio judėjimo skatinimas, kaimo gyvybingumas, pagarba žmogaus teisėms ir mažumoms, prioritetas švietimo politikai, žmogaus ir gamtos darna, sveikos gyvensenos skatinimas – šios K. Griniaus nuostatos nesensta epochų kaitoje, o šiandien, ypač po finansų krizės, įgyja naują aktualumą. Kaip sako žinomas JAV ekonomistas, Nobelio premijos

laureatas Robertas Šileris (Robert Shiller) – šiandienos didvyriai yra sąžiningi ir atsakingi ekonomikos reguliuotojai. 2016-aisiais – K. Griniaus 150-ojo jubiliejaus metais patvirtinta Premjero Sauliaus Skvernelio „Darnios Lietuvos“ Vyriausybės programa bent iš dalies rėmėsi K. Griniaus politine mintimi. Svarbiausia, kad K. Grinius gynė nuomonių įvairovę. Skirtingos pažiūros, diskusijos yra labai svarbus demokratijos atributas. Be jų valstybė eina į stagnaciją, į politinio proceso primityvėjimą. Jis labai kritikavo teigusius, esą Lietuvos visuomenė dar nepasiruošusi demokratijai. K. Grinius sakė: „Mano giliu įsitikinimu, kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti“. K. Griniaus nemėgsta tie, kurie nori vieno vado, vienos stiprios rankos. Tačiau toks požiūris – pražūtingas. Beje, demokratija irgi nėra absoliuti laisvė, tai yra laisvė kalbėti prieš valdžią, bet ne prieš demokratinę sistemą. TAD KUO MUMS „NEPATOGUS“ PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS? Antano Smetonos režimas cenzūros pagalba aktyviai trynė Lietuvos demokratijos aukso amžiaus (taip galima pavadinti K. Griniaus laikų Lietuvą nuo 1920 iki 1926 m.) pėdsakus, todėl mūsų sąmonėje likusi tik „Smetonos Lietuva“. Sovietų pseudoistorikai padėjo K. Grinių ištrinti galutinai, nes pavojingiausias bolševiko priešas buvo ne buožė, ne monarchistas, ne tautininkas, o tikras kairysis demokratas. Stalinas tokius šalino pirmiausia. K. Grinius buvo Vinco Kudirkos bendražygis, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ideologijos kūrėjas, gydytojas, gamtininkas, publicistas, Seimo narys, Premjeras, Prezidentas. Tautos laisvė ir demokratija – tai tos vertybės, dėl kurių K. Griniui teko kovoti išorės ir vidaus kovas. Tuo metu Lietuvoje buvo kitokių valstybės raidos vizijų, vyko karas, o

vėliau įvyko diktatūrą įtvirtinęs perversmas. Bet K. Grinius ir po perversmo pabrėžė nuomonių įvairovės ir politinio pliuralizmo svarbą, kritikavo ir tendencingais vadino tuos, kurie neigiamai kalbėjo apie „visuomenės srovinį susiskaidymą“: „Politiškai nesusikaidžiusi visuomenė gali būti tik diktatūriniuose kraštuose.“ Todėl konfliktas, diskusija, skirtingų interesų išsakymas, supriešinimas ir žodžių karas yra norma, net vertybė. Deja, Lietuvoje vis dar pasitaiko istorikų, politikų, kurie kalba apie vienybę per dažnai ir per siaurai. K. Grinius tam būtų nepritaręs. 1926 m., K. Grinių išrinkus Prezidentu, Lietuvoje panaikintas karo stovis ir cenzūra, atkurta žodžio, asmens, sąžinės ir spaudos laisvė, praplėstos asmens ir piliečio teisės. Būtent tokių žmonių, kaip K. Grinius, dėka pirmieji šiandien galiojančios Konstitucijos puslapiai yra tokie aiškūs ir nedviprasmiški. Grįžtant į mūsų laikus, verslo asociacijų ir profsąjungų pasiūlyta ir 2017 m. pasirašyta Nacionalinio susitarimo idėja, susitarimas dėl minimalios algos didinimo, siejant ją su vidutine, taip pat remiasi ne tariama vienybe, o kompromisais tarp skirtingų interesų. Kompromisą galime pasiekti tik tada, kai suvokiame, kokie skirtingi mūsų interesai ir nebandome jų slėpti. Atskiro paminėjimo verta K. Griniaus drąsa. II pasaulinio karo metais jis viešai pareiškė protestą dėl Lietuvoje vykdomo Holokausto. Jis taip pat su žmona savo namuose priglaudė Kauno geto kalinį (draugą) ir po daugelio metų, būtent šiemet, Grinių šeimai oficialiai suteiktas Pasaulio tautų teisuolių vardas. Mums kaip oro reikia K. Griniaus idėjų atgimimo šiuolaikinėje Lietuvoje, tikro mąstymo perversmo. Galbūt geriau pažindami praeitį, mes visi pagaliau pradėsime mėgautis didžiausia K. Griniaus svajone – demokratiškai valdoma Lietuva. Net tie, kurie vis dar jaučiasi nuskriausti, norintys emigruoti ar gyvenantys nuo algos iki pašalpos.

216

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Atsargiai, jus „programuoja“ netikros naujienos! Kaip atskirti, kada naujiena – vaistas, o kada – nuodas? Pastaruoju metu netikri pranešimai (angl. Fake news) žiniasklaidos priemonėse vis pavojingiau pinasi su tikraisiais. Visuomenės sąmoningumas – vienintelis mums likęs dalykas, galintis padėti kovoti su netikrų naujienų įtaka. Specialistai sako, kad yra būdų, kaip neleisti savęs užvaldyti netikroms naujienoms. Tereikia išlipti iš žmogų įkalinusio informacinio burbulo ir nepatingėti pasitikrinti šaltinius. Nustebsite sužinoję, kiek daug nematote, niekada nesužinote vien dėl žiniasklaidos priemonių selektyvumo informacijos atžvilgiu. Nykstant reportažiniam žanrui, kuriam visuomet privalu atsakyti į pačius objekty- gesnė) mediena, nei kad buvo nukirsta ir t. t. viausiai informaciją atspindinčius klausimus Taip, vedant galimai klaidingą apskaitą, vals„kas?“, „kur?“, „kada?“, viešąją erdvę užvaldo tybei galėjo būti padaryta didelė žala. Dėl šio ir kitų panašių atvejų Aplinkos ministerija yra asmeninės nuomonės ir pažiūros. Čia ir prasideda tikrosios naujienos paieškos. kreipusis į Generalinę prokuratūrą bei FinanVisame pasaulyje žiniasklaida tapo pramo- sinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Beje, po reformos, mažėjant veiklos sąnaugas dovanojančiomis priemonėmis. Rekladoms, dalis sutaupomų lėšų skiriama darbo mos asai, tarp jų ir politikai, pajutę tokių prieužmokesčiui didinti. Nuo praėjusio birželio monių galią, visuomet ieško galimybių, kaip, atlyginimai buvo padidinti beveik pusei naudojant šou elementus, tapti dėmesio centru. Užtenka pasakyti nekorektišką žodį tūkstančio specialistų. Trečiąjį š. m. ketvirtį konkurento atžvilgiu, leptelti netikrą naujie- vidutinis girininkų atlyginimas buvo 1 221 euną – ir visi jau diskutuoja apie tave. Greita, pa- ras, girininkų pavaduotojų – 960 eurų, eigutogu. Tik ne pyragai tam, kurio vardas buvo lių – 793 eurai. Dar pavasarį buvo nustatyta, paminėtas neigiamame kontekste. Netikrų kad skirtinguose padaliniuose atlygis už tą naujienų traukinys važiuoja daug greičiau ir patį darbą skyrėsi iki pustrečio karto. Todėl, praktiškai jo neįmanoma sustabdyti, jei patys pirmiausia, buvo siekiama atkurti teisingumą mažiausiai uždirbantiems darbuotojams. Eižmonės to nenorės. gulių, girininkų pavaduotojų ir girininkų darToliau jums pateiksime kelis šio politinio sebo užmokestis vidutiniškai kilo nuo 5 iki 20 zono mitus, kuriuos kartu su jumis pabandyproc. Įvertinus visus duomenis, kyla tik vienas kime sugriauti. klausimas, kas nori, jog būtų grįžta prie senos sistemos, kurioje buvo sudarytos idealios sąMALKOS BRANGS, O LIETUVOS lygos vogti? MIŠKAI JAU DABAR KERTAMI NEKONTROLIUOJAMAI? UŽDAROMOS LIGONINĖS? Tenka apgailestauti, kad tokių mitų skleidėŠis mitas sukėlė didelį nerimą regionuose. jai kalba neįsigilinę ir nesusipažinę su VyriauTačiau norisi nuraminti Lietuvos žmones. Lisybės ir Seimo sprendimais, nesidomi regiogoninės nebus uždaromos, jokio sąrašo nėra. nų statistiniais duomenimis, nors jie yra ypač svarbūs priimant sprendimus. Kalbant apie Atvirkščiai, Sveikatos apsaugos ministerija malkas, svarbu paminėti, kad Vyriausybė ieško sprendimų, kaip padėti žmonėms pasuplanavo PVM lengvatą malkoms, jog žmo- siekti visas reikiamas sveikatos priežiūros pasnėms, kurie jomis kūrenasi žiemą, šildymo laugas. „Tokio sąrašo Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo, neturi ir neturės. Kaip jau kaštai būtų mažesni. Visą informaciją apie valstybinius ir priva- ne kartą esu minėjęs, reformuojant sveikatos čius miškus Lietuvoje, šių miškų kirtimus ga- sistemą, nebus uždaryta nė viena ligoninė. lima rasti Valstybinės miškų tarnybos inter- Tokių tikslų ir planų nėra!“, – sakė sveikatos neto svetainėje www.amvmt.lt. Svetainėje apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, vienas iš sveikatos sistemos reforskelbiami tikslūs statistiniai duomenys. Tai mos tikslų yra peržiūrėti mūsų šalies įstaigų oficialus šaltinis, kuriame galima pasitikslinti. teikiamų paslaugų paketą ir perprofiliuoti Valstybinių miškų tarnyba išduoda leidimus įstaigas taip, kad šalia jų esantys gyventojai kirsti mišką ir kontroliuoja, kaip šie darbai organizuojami. Yra asmenų, kurie sąmoningai galėtų gauti kokybiškas ir saugias gydymo skleidžia melagingas žinias apie miškų kir- paslaugas, kurios, be abejo, turėtų būti sutimus. Pavyzdžiui, yra melas, kad Labanore teikiamos operatyviau nei dabar. „Tai yra vaiškirsta trečdalis draustinio. Ten kirtimai lei- dinamoji Fake news, kurią, esu tikras, sukūrė džiami tik griežtai kontroliuojant, o valstybi- opozicija, siekdama dirbtinai sukelti sąmyšį, nio miško dalyje galimi tik sanitariniai kirtimai. žmonių nepasitenkinimą, kurti negatyvų Miškų urėdijų reforma pasiteisino ir jau da- foną, taip diskredituojant pačią sveikatos rebar plika akimi matoma, jog Valstybinių miš- formos idėją. Nenustebčiau, jei šią tariamą kų urėdijos pajamos auga. Prie to prisideda lentelę, kurią žiniasklaidai pateikė kaip miir sugriežtinta apskaita bei jos kontrolė. Iki nisterijos, sumodeliavo ne kas kitas, o Seimo reformos, kaip atskleidė Aplinkos ministeri- Sveikatos reikalų komiteto nariai iš opozicijos tyrimas, su apskaita buvo daug problemų. jos!“, – piktinosi A. Veryga, kai ši netikra žinia Antai, Alytuje, prieš pradedant urėdijų refor- įgavo pagreitį. mą, buvo smarkiai viršijamos miško kirtimo LVŽS PAVOGS KALĖDAS? normos, pagamintos medienos kiekis ir rūšys ženkliai skyrėsi, lyginant su iškirstos medieŠi naujiena sukelia juoką, bet kartu pronos kiekiais ir rūšimis, t. y. dokumentuose vokuoja ir jūsų pyktį. Sutinkate? Juk daubuvo fiksuojama žemesnės kategorijos (piLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. sausis, Nr. 1 ISSN 2538-8274 Tiražas 300 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“

V. Rekevičiaus nuotr.

atsisakome savo lietuviškų tradicijų ir gražiausias šventes pasitinkame įpindami vis daugiau kitų šalių kultūrų elementų, kurie daugiau siejami su komercija. Beje, šis posėdžio įrašas yra viešas, jį kiekvienas galite pasiklausyti ir įsitikinti, kad paskleista žinia nėra teisinga. Galime sutikti su Seimo nariais, kad, kalbant apie vieną gražiausių metų švenčių – šv. Kalėdas, turėtume prisiminti Kalėdą, lietuvišką šios šventės personažą, kurį baigiame pamiršti. Jis kitoks nei kitų kultūrų Kalėdų simbolis. Iš visų pasaulio Kalėdų Senelių mūsų Kalėda išsiskiria ir apdaru – šviesiais kailiniais. Kalėda simbolizuoja vaikų norų tyrumą ir gebėjimą juos pildyti. Pasak etnografų, šviesi spalva reiškia šviesos laukimą ir yra didžiojo pasikeitimo bei šviesos sugrįžimo simbolis. Pasakodami vaikams istorijas apie lietuvišką Kalėdų Senį – Kalėdą, pasiūlydami lankyti jį, rašyti laiškus su norais, galime sustiprinti pasididžiavimo savo tradicijomis jausmą, tuo pačiu galime tapti įdomūs ir žmonėms iš kitų šalių. Kad mažai žinome apie Kalėdą, liudija ir tai, jog dažnas neteisingai galvoja, kad Kalėda yra moteriškos giminės. Žinoma, tikrasis senasis Kalėda dėl to tikrai nesupyks ir nepraras savo dosnumo.

gelis jūsų, išvydę tokią antraštę, pagalvojote, kad šis draudimas – absurdiškumo viršūnė. Mito skleidėjai to ir siekė. Tiesa ta, kad niekas Kalėdų iš mūsų nepavogs! Kai kuriems žurnalistams, kurie pasiklausė Seimo Kultūros komiteto posėdžio ir komiteto narių diskusijos apie etnokultūrą, gimė tokia geniali minti, kaip dar supykdyti žmones. Komitete kalbėta apie tai, kad pamažu LVŽS informacija

TENDENCINGAI SKLEIDŽIAMA INFORMACIJA APIE NEPASITIKĖJIMĄ GENERINIAIS VAISTAIS GRIAUNA PASITIKĖJIMĄ EUROPOS SĄJUNGA Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) reiškia susirūpinimą dėl skleidžiamų melagingų kalbų apie farmacijos sektorių ir sąmoningą žmonių klaidinimą dėl vaistų kokybės. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad neva generiniai vaistai yra nekokybiški, o pacientai turėtų rinktis tik brangius vaistus, yra klaidinantys ir netgi galėtų būti prilyginti antivalstybinei veiklai. VVKT viršininko Gintauto Barcio teigimu, Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjun- prieš svaidantis deklaratyviomis frazėmis, gos (ES) šalys, leidžia pacientams tiekti tik jog efektyviai gydo tik originalūs preparakokybiškus ir visus saugumo reikalavimus tai, verta žinoti vieną svarbų dalyką: vaistų, atitinkančius vaistus. Tokia tvarka galioja tarp jų ir generinių, saugumas, efektyvuvisose ES šalyse, ne išimtis ir Lietuva. mas ir kokybė priklauso nuo kontroliuojanPasak sveikatos apsaugos viceministrės čių institucijų. Kristinos Garuolienės, informacija, kad „Visi Lietuvoje esantys vaistai – tiek origineva valstybė nebekompensuoja kokybiš- nalūs, tiek generiniai, yra registruojami pakų originalių vaistų, o vietoje to pacientams gal ES priimtus teisės aktus ir jiems taikomi tiekia generinius, gaminamus ne pagal rei- vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingukalavimus, yra visiškas šmeižtas. mo standartai. Visus vaistus atidžiai tiria ir „Tiek originalius, tiek generinius vaistus įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugaminti gali įvairios valstybės, tačiau norint gumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. juos tiekti į ES, jiems visiems taikomi vieno- Bet kokia gauta nepageidaujama reakcija di reikalavimai. Vakarų ir Šiaurės šalys jau į vaistą yra analizuojama ir vertinama. O seniai neabejoja į jų rinkas tiekiamais vais- tokių reakcijų gali pasitaikyti tiek vartojant tais, tad kodėl lietuviams vis dar kyla dėl to originalų, tiek generinį preparatą. Geneklausimų? Juk vaistai yra tie patys. Negali rinius vaistus kurianti įmonė turi įrodyti, būti, kad tas pats vaistas Švedijoje gydytų kad generinis vaistas žmogaus organizme geriau nei Lietuvoje, bet kažkodėl mūsų įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir žmones vis dar bandoma apgauti bei įtikin- originalus vaistas. Kitaip tariant, tyrimais ti, kad jie yra gydomi nekokybiškais vaistais. įrodomas jų bioekvivalentiškumas“, – tvirTokios kalbos sėja nepasitikėjimą Lietuvos tina VVKT viršininkas G. Barcys. valdžia bei visa ES, tad turėtų būti priimtos VVKT vadovo teigimu, pacientų ir gydylabai atsakingai“, – sako viceministrė K. Ga- tojų nepasitikėjimas generiniais vaistais yra ruolienė. keliamas dirbtinai. Tai lemia nepakankama Pasak jos, generinių vaistų gamintojai, arba tendencinga informacija bei žemas kaip ir originalių, laikosi įstatymų ir gamina medicininis raštingumas. vaistus pagal galiojančius reikalavimus. Tad abejonių dėl jų veiksmingumo ir kokybės Sveikatos apsaugos ministerijos kilti neturėtų. informacija Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorė Vita Beržiūnaitė Tel. (8 5) 212 0821, el. paštas: info@lvzs.lt Politinė reklama. Bus apmokėta iš specialiosios LVŽS rinkimų sąskaitos.